LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884 2, 8, 16, 19¹, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 16¹ STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-06-19 Nr. XIIIP-2326

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 16¹ straipsnio 5 dalies nuostatos, kiek jos susijusios su auditoriaus, audito įmonės atlikta patikra pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą tvarką, tobulintinos. Pastebėtina, kad pagal kartu su analizuojamu projektu teikiamą Finansinių ataskaitų audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIIIP-2331), reikalavimą auditoriui ir audito įmonei atliekant reguliuojamos veiklos patikrą laikytis techninėje užduotyje nurodyto profesinio standarto arba nurodyto tarptautinio audito standarto, siūloma nurodyti Finansinių ataskaitų audito įstatymo 52¹ straipsnio 3 dalyje, o šio įstatymo 52¹ straipsnio 1 dalyje yra siūloma nustatyti, kad įstaiga atlieka reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimą vadovaudamasi savo nustatyta reguliuojamosios veiklos patikros kokybės tyrimo tvarka.

2. Projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostatos tobulintinos arba išbraukiant iš jos formuluotę „kurių tvirtinimas numatytas šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje“, kaip perteklinę, arba vietoj skaičių ir žodžių „2 straipsnio 2 dalyje“ įrašant skaičius ir žodžius „2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 23 punkte“.

3. Projekto 7 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatytai, kad „Iki šio įstatymo įsigaliojimo energetikos įmonių sudarytos viešųjų pirkimų sutartys dėl energetikos įmonių licencijuojamos veiklos sąnaudų peržiūros ar audito ir šių įmonių finansinių ataskaitų audito, neatitinkančios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintos techninės užduoties reikalavimų, galioja iki sutarties galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau, negu bus atlikti 2018 metų (2018–2019 finansinių metų – tuo atveju, jeigu energetikos įmonės finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais) energetikos įmonių licencijuojamos veiklos sąnaudų peržiūra ar auditas ir šių įmonių finansinių ataskaitų auditas.“ Taigi teikiamu reguliavimu įstatyme siūloma nustatyti jog energetikos įmonių su privačiais juridiniais asmenimis sudarytos viešųjų pirkimų sutartys netektų galios įvykus nuostatoje nurodomam įvykiui, nepaisant to, kokios sutarties galiojimo, nutraukimo, keitimo sąlygos yra įtvirtintos šiose sutartyse. Šio pasiūlymo kontekste, atkreipiame dėmesį į tai, kad teikiamas pasiūlymas yra nesuderintas su Civilinio kodekso (toliau - CK) ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Pažymime, kad CK 6.157 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog „Imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms.“ Taigi priėmus teikiamą siūlymą, iškiltų sutarčių, kurios nenumato sutarties negaliojimo atvejų, pasikeitus imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir teikiamos imperatyvios įstatymo nuostatos priešprieša, nes įstatymas sutartis padarytų negaliojančiomis. Šiame kontekste pastebėtina, jog atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“ bei į aplinkybę, jog CK nesuteikia pirmenybės kituose įstatymuose reguliuoti teisinius santykius, susijusius su imperatyvių teisės normų ir sutarties sąlygų galiojimu, teikiamas reguliavimas negalėtų būti taikomas. Be to, tai galėtų būti pagrindas privatiems juridiniams asmenims kreiptis į teismus dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo.

Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymas taip pat nenumato galimybės sutartis pripažinti negaliojančiomis tuo pagrindu, jog pasikeičia kitų įstatymų imperatyvios nuostatos. Be to, šiame įstatyme nenustatoma, kad kituose įstatymuose būtų galima su viešaisiais pirkimais susijusius teisinius santykius reguliuoti kitaip, nei tai nustatyta Viešųjų pirkimų įstatyme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad sutarties pakeitimas ar vykdymas turi atitikti imperatyvias teisės normas, galiojančias keičiant ar vykdant, o ne sudarant sutartį, projekto nuostatos tobulintinos.