LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 349
STENOGRAMA
2019 m. lapkričio 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame 2019 m. lapkričio 19 d. (antradienio) plenarinį posėdį. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, prašau jūsų dėmesio, taip pat noriu priminti, gerbiamieji kolegos. (Balsai salėje) Ir S. Jovaišos prašau dėmesio.
10.01 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario priesaika
Norime pradėti labai atsakingą momentą, nes lapkričio 14 dieną posėdyje mes E. Matulaitienę paskyrėme Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato, kad asmuo, paskirtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei. Leiskite priminti, kad prisiekiantysis asmuo priesaiką skaito padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašyti su išlyga reiškia, kad narys neprisiekia ir negali eiti pareigų. Prisiekęs narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. Vardiniai priesaikos lapai perduodami ir saugomi Seimo kanceliarijoje. Tad kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį ir E. Matulaitienę prisaikdinimo procedūros. Prašom visiems atsistoti.
E. MATULAITIENĖ. Aš, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narė Evelina Matulaitienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, ginti visuomenės viešąjį interesą, visada būti nešališka, saugoti man patikėtas paslaptis. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai sveikiname E. Matulaitienę. Linkime sėkmės darbe.
Gerbiami kolegos, toliau posėdžiui pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
10.04 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. lapkričio 19 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės – V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu noriu paprašyti išbraukti iš darbotvarkės 2-7 klausimą – Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIIP-3737. Iniciatorius šį įstatymą raštu atsiėmė, taigi prašau išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Iniciatorius raštu atsiimti jau nebegali. Kadangi procedūra yra prasidėjusi ir tai jau dabar yra komiteto nuosavybė, todėl balsuoti neteiksiu. (Balsas salėje) Gerai, balsuoti teiksiu. Daugiau? Daugiau pasiūlymų nematau. Dėl klausimo 2-7 turime, kolegos, apsispręsti. Balsuojame. V. Čmilytė-Nielsen frakcijos vardu siūlo išbraukti Rinkimų įstatymo projektą.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 46, prieš – 36, susilaikė 19 Seimo narių. Pasiūlymui nepritarta.
Ar galime pritarti visai darbotvarkei bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu, prieštaravimų negirdžiu. (Balsai salėje) Yra prieštaravimų. Balsuojame dėl visos darbotvarkės. (Balsas salėje) Dėl visos darbotvarkės.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 68, prieš – 12, susilaikė 21 Seimo narys. Darbotvarkė patvirtinta.
10.07 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3491(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Miškų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3491. Priėmimas. Pranešėjas – K. Bacvinka, tačiau pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra, nekviesime į tribūną.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritariame. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 5 straipsnis. Taip pat pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 6 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame.7 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 8 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Ir 9 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėkoju.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, Konstitucinis Teismas liepė mums pakartoti procedūrą dėl šio įstatymo priėmimo ir Seimo Pirmininkas nuo to momento nebesinaudojo ypatingos skubos tvarka beveik nė karto. Iš tikrųjų sveikintina, nes svarstant įstatymų projektus gali dalyvauti visa visuomenė ir įstatymai nebūtinai turi būti priimami per naktį, kaip buvo su urėdijų reforma. Tačiau aš norėčiau pasisakyti už dabartinį projektą. Jeigu jau kas nors pasisakys prieš šitą projektą, tai turėtų aiškiai deklaruoti rizikas. Kokias? Aš įvardysiu. Aplinkos ministerijos ir urėdijos teisininkų vertinimu, jeigu būtų skaidoma urėdija, pagal naują Darbo kodeksą reikėtų įvykdyti 1 tūkst. 100 konkursų į naujas darbo vietas, reikėtų sudaryti naujas darbo sutartis su 3 tūkst. darbuotojų. Jeigu būtų pasirinktas skaidymas į skirtingas įmonių formas, tai jeigu paliekame valstybės įmonę, pagal šiandienį reglamentavimą valstybės įmonės negali turėti dukterinių įmonių. Tai reikštų, kad dabartinė centralizuota urėdija negalėtų kontroliuoti likusių urėdijų, ir tai būtų horizontaliai išsidėsčiusios viena su kita konkuruojančios įstaigos. Kaip Aplinkos ministerijos gamtosaugos pareigūnai, vyriausiasis urėdas kalba, urėdijų skaidymas prieštarautų iš esmės ir gamtotvarkos tikslams. Jeigu mes norime mažesnių kirtimų Lietuvos saugomose teritorijose, o urėdijas įstumsime į konkurenciją, tai pačios urėdijos bus pirmos, kurios prieštaraus bet kokių saugomų teritorijų išplėtimui, nes tai mažins jų rentabilumą, nes tai skatins jas…
PIRMININKAS. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). …konkuruoti. Kviečiu pritarti esamam variantui, kas buvo priimta prieš pusantrų metų.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mano jaunasis kolega iš Aplinkos apsaugos komiteto paprašė įvardinti rizikas. Aš ir norėčiau įvardinti rizikas. Pirma rizika, kad Seimas ir Vyriausybė yra valstybės turto savininko funkcijas atliekantys subjektai, o miškai yra valstybės turtas, kurį patikėjimo teise dveji metai neteisėtai valdo valstybinė įmonė „Lietuvos miškai“… Valstybinių miškų urėdija. Pati nėra užsiregistravusi „Baltpoole“, nėra elektroninės medienos prekybos sistemos dalyvė, o yra kažkokie mistiniai 26 subjektai, parceliuojantys valstybės turtą, neturėdami tam teisės. Kainodara yra skirtinga. Net tų gretimų vadinamųjų ūkio subjektų iš 26 pagal savo teritorijas kainodara to paties asortimento skiriasi du kartus. Kas čia yra, ne rizika?
Mūsų komiteto siūlomas variantas ir buvo legalizuoti, ką ir EBPO mums rekomenduoja, valstybinę įmonę pertvarkyti į teisėtą akcinę bendrovę. Tie 26 asmenys ir būtų arba UABʼai, arba akcinės bendrovės. Tai yra pertvarka, nereikalaujanti jokio atleidimo. Tai nėra reorganizacija. Tai galima sutvarkyti ilgiausiai per pusmetį. Bet štai norima veikti neteisėtai, parceliuoti valstybės turtą, sudaryti nevienodas konkurencines sąlygas rinkos subjektams, kurie dalyvauja medienos rinkoje. Štai mes to dalyko negalime palaikyti. Atsikvošėkite, gerbiamieji!
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Apeliuodama į prieš tai kalbėjusio kolegos paskutinius žodžius atsikvošėti, aš pirmiausia pasiūlyčiau jam pačiam atsikvošėti, nes tai, ką siūlo dabar gerbiamas A. Skardžius dėl akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kaip tik prieštarautų valstybinės įmonės principui ir Konstitucijos nuostatoms, kad miškai yra išskirtinė ekosistema ir turi būti valdomi valstybės. Tai, kas yra šiandieną, mes turime – taip, valstybinę įmonę, kuri įtraukta į strateginių objektų sąrašą, kurios negalima privatizuoti, užtikrinama iš tikrųjų ne vien tiktai ekonominė miško nauda, bet kartu ir socialinės, ir aplinkosauginės funkcijos.
Taip, galbūt urėdijų reformos kontekste ir buvo klaidų. Klaidų, be abejo, būna. Bet kuriuo atveju mes klaidas tikrai turime taisyti, bet jokiu būdu negriauti sistemos, nedaryti chaoso. Be abejo, turime tobulinti. Mano pačios pasiūlymai, ateityje tobulinant Miškų įstatymą, būtų galbūt labiau decentralizuoti pačius padalinius, kurių šiandien yra 26, kad jie įgytų dalinį savarankiškumą. Tai yra būtų įtraukti į Juridinių asmenų registrą ir turėtų galimybę turėti savo sąskaitas, taip pat vykdyti pirkimus 7 %, būtent mažmeninę prekybą ir prekybą malkomis, – šitą patys padaliniai turėtų vykdyti. Šiuo metu visa tai, kas yra, kokia įmonė veikia, yra tikrai veiksminga. Be abejo, tobulinti reikia ir tai bus vykdoma ir Vyriausybės nutarimu, ir, be abejo, aš pati esu pasiruošusi toliau rengti įstatymo pataisas, kurios patobulintų šitos įmonės veikimą. Tikrai siūlau pritarti šitai įstatymo nuostatai…
PIRMININKAS. Laikas!
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). …ir neardyti esamos sistemos.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – Seimo narys L. Balsys. (Šurmulys salėje)
Gerbiami kolegos, prašyčiau tyliau arba tylos.
L. BALSYS (LSDPF). …mikrofoną. Labai ačiū. Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, tai, kas dabar vyksta su Miškų įstatymu, iš tikrųjų yra pasityčiojimas, skamba kaip pasityčiojimas ir iš miškų, ir iš visuomenės, kuri ypatingą, didžiulį susirūpinimą reiškia dėl besaikių kirtimų, ypač saugomose teritorijose, galų gale pasityčiojimas ir iš komiteto. Turbūt keletą mėnesių mes aktyviai svarstėme, teikėme siūlymus, komitetas jiems pritarė, o paskui staiga Seimo salėje valdančioji dauguma nusprendžia, kad komitetas kažką blogai padarė ir taip daryti negalima. Netiesa, kurie sako, kad Konstitucinis Teismas įpareigojo tik procedūriškai, mechaniškai pakartoti priėmimo procedūrą. Ne, Teismo sprendime minima ir pati reformos esmė, tai yra ir turinys, todėl per diskusijas, kurios vyko komitete, ir buvo siūlymų atsižvelgti į esmę ir naudojantis ta proga pradėti iš tikrųjų reikalingą urėdijų reformą. Tai, kas paaiškėjo per tą laiką, kai veikė viena valstybinė įmonė, čia kažkas labai didžiuojasi, kad tai valstybinė įmonė, taip, valstybinė įmonė, bet tai parodė, kad šita įmonė sukurta valstybinio turto – miškų parceliavimui, besaikiam kirtimui, tai yra įmonė, kuri atsakinga tik už kirtimą, įmonė, kuri miškų atkūrimui, miškų priežiūrai, rekreacijai faktiškai neskiria jokio dėmesio ir neturi net galimybių tą daryti.
Labai gaila, kad į tuos siūlymus valdantieji valstiečiai neatsižvelgė, juos tiesiog atmetė ir toliau buldozeriu stumia savo galimai korupcinę reformą, kuri nepasiteisino ir kurią vis tiek, norite ar nenorite, šioje arba kitoje kadencijoje reikės taisyti iš naujo. Dabar tiesiog praleidžiame puikią progą tą pradėti daryti jau dabar…
PIRMININKAS. Laikas!
L. BALSYS (LSDPF). …nelaukiant kitų. Taigi, kolegos, aš nematau galimybės iš viso balsuoti už šitą įstatymą. Jeigu valdantieji prisiima atsakomybę, tegul tai gula valstiečių sąžinei ir tegul tai jie priima savo pačių balsais.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Man tikrai keista, kad kai kurie kolegos, pasiklydę miesto džiunglėse, neranda kelio į mišką ir nežino, kas vyksta miške. Specialistai kalba ir griežtai reglamentuota teisės aktais, kokios yra kirtimų normos ir kokiose miškų grupėse ką galima daryti. Visiškai nesuprantama motyvų, dėl ko yra kvestionuojami tie specialistų sprendimai ir tikrai griežti teisės aktai, kurie, pasak privačių miškų savininkų, kartais yra netgi ir per griežti ir galbūt riboja privačios nuosavybės… teises ūkininkauti privačioje nuosavybėje.
Kalbant apie valstybinę įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“, iš tiesų yra maksimaliai saugiose rankose ir tie sprendimai, kurie padaryti įsteigiant įmonės valdybą, padidinant atsakomybę pačios įmonės vadovų, iš tiesų yra sveikintini. Ta trumpa praktika, parodžiusi, kad skirtingose 42 urėdijose vykę procesai, jų skirtingumas, netolygumas, tikrai buvo reikalaujantys pokyčių, ir šiandien procesų centralizavimas, optimizavimas, suvienodinimas tiems patiems žmonėms įsigyti malkų, taip pat prekybos mediena sistema, vienoda visoms įmonėms, leidžia tikėtis, kad tikrai esame gerame kelyje. Be abejo, yra tikrai tobulintinų ir taisytinų dalykų, kurie rodo pagal kitų šalių praktiką, gerąją praktiką, turbūt reikia kreipti žvilgsnį į ateitį, o ne dairytis į praeitį, nes kai kurie kolegos žalieji, tapę raudonaisiais, iš tiesų tikrai labai stebina.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, čia mes kalbame apie tą reformą, kuri šalia visų kai kurių galbūt ir neblogų darbų, kuriuos padarė mūsų dabartiniai esantys valdžioje, visiškai nepasiteisino. Kaip ir prognozavome, taip ir išėjo, kad dominuoja kirtimo interesai ir dominuos, kadangi taip jinai sukonstruota. Miškosauginiai… jų reikalavimai arba jų specialistai yra visiškai atitolinti. Komercija dominuoja ir dominuos. Monopolinės didžiosios įmonės kaip dominavo, taip ir dominuos, ir tai yra visiškas neatsakingumas būtent taip tvarkyti miškus. Tikrai ilgam žmonės tai atsimins, nes medžiai atauga tik per 100 metų. Ir visą laiką bus prisimintas tas mūsų susiderėjimas tarp Žaliųjų partijos ir Konservatorių partijos, kuri paleido šią reformą. Tikrai žmonės tai ilgai prisimins. Ir jeigu mes nenorime jos sutvarkyti pagal esamą įstatymą, tai mes tiesiog pasirašome, kad mums tas komercinis interesas dominuoja ir tai yra pagrindinis mūsų interesas. O kalbėti apie kokią nors gamtosaugą arba kitus dalykus tiesiog nebėra prasmės… kalbantis su tais pačiais specialistais. Mes visi puikiai matome, kas darosi aplinkui, ir matome, koks padidėjęs yra kirtimų tempas. Aš siūlau nepritarti šioms įstatymo pataisoms, jeigu mes iš viso net nenorime pakoreguoti esamos ydingos sistemos, kurią mes priėmėme.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, ar mes balsuosime už tai, kaip dabar siūloma, arba buvo prieš tai, kad 26 urėdijos, iš esmės tai nieko nekeičia. Esmė visai kita. Miškų ūkiu turi užsiimti ūkinė ministerija, tai Žemės ūkio ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Aplinkos ministerija turi užsiimti miškų naudojimo kontrole. Kol užsiims miškų ūkiu Aplinkos ministerija, niekada nebus nei tvarkos, nei skaidrumo, nei aiškumo, mes vilksimės ir toliau… Šiuo balsavimu mes neišspręsime problemos, jeigu mes nepakeisime, neperduosime miškų ūkio naudojimo ūkinei ministerijai, o kontrolę paliksime Aplinkos ministerijai. Tada problema bus išspręsta ar viena forma, ar kita forma, tačiau tada bus tvarka. Dabar yra interesų susipynimas ir iš viso toje sistemoje yra betvarkė. Ji liks ir toliau dabar, aš tai jums garantuoju, kol nepadarysime to, ką aš minėjau. Kad ir kaip balsuotume, rezultatas bus tas pats.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Išgirdęs ministro žodžius, kad tie, kurie pasisako prieš, neva tai yra raudoni, tikrai nustebau. Kažkaip žalumo neliko miškuose po reformos, o čia tai yra tikrai. Niekada Lietuvoje po to, kai atkūrėme nepriklausomybę, niekada nebuvo tiek piketų, tiek nepasitenkinimo miškais kaip dabar. Juk piketas po piketo. Tai ten iškirto, tai ten iškirto, tai ten nesužiūrėjo. Tai kokią mes tada reformą padarėme?! Jeigu būtų gera reforma, tikrai nebūtų to, kas vyksta dabar. Ir aš tikrai džiaugiuosi didžiąją dalimi Aplinkos apsaugos komiteto narių, kurie geriausiai įsigilino į šią sistemą ir kurie pasakė: ne, reforma tikrai nėra ideali, reforma nepavyko. Bet jie kažkaip bando daryti ne žodžiais, o savo darbais, ponia Virginija. Jūs visą laiką sakote: aš jau kai ką sugalvojau. Greitai bus treji metai, baigsis kadencija ir jums nereikės turbūt jau galvoti, vietoj jūsų galvos kiti, ką reikės daryti. Todėl asmeniškai aš šiame procese nedalyvausiu, nesiregistruosiu, nes mes neišspaudėme jokios naudos iš to, kad Konstitucinis Teismas mums grąžino šį įstatymą svarstyti iš naujo. Manau, kad ir kitiems siūlyčiau nesiregistruoti, kad dar kartą grįžtume ir dar kartą bandytume spręsti problemas.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Miškų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3491.
Balsavimas neįvyko, trūksta balsų. Buvo 62 balsuotojai. Balsavimas atidedamas.
10.25 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3492(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3492. Priėmimas. Yra vienas straipsnis, kuriam galime pritarti bendru sutarimu.
Pritariame. Dėl motyvų dėl viso neužsirašė Seimo nariai. Balsuojame. Atidedame balsavimą, nes pagrindinis yra nepriimtas.
10.25 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3493(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.3 klausimas – Medžioklės įstatymo 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3493(2). Taip pat priėmimas. Priimame pastraipsniui.
1 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Ir 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Čia lydimieji ir juos priimame pastraipsniui. Balsavimas taip pat atidedamas.
10.26 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3494(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.4 klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3494(2). Taip pat priėmimas. Yra vienas straipsnis. Priimame pastraipsniui. Pritariame šitam 1 straipsniui. Pritariame bendru sutarimu.
10.26 val.
Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3495(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.5 klausimas – Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3495(2). Taip pat priėmimas. Ir taip pat yra vienas straipsnis. Pasiūlymų dėl jo nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
10.26 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3496(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-3.6 klausimas – Žemės įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3496(2). Taip pat priėmimas. Yra vienas straipsnis, kuriam galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Visus įstatymus priėmėme pastraipsniui, o balsavimas vyks vėliau.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
10.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Martino Žaltausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIIIP-3842 (pateikimas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Martino Žaltausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIIIP-3842. Maloniai prašau Seimo Pirmininką V. Pranckietį pristatyti Seimo nutarimą.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narės D. Paulauskaitės kadencija baigiasi 2019 m. gruodžio 4 d. Vietoj jos į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją Nevyriausybinių organizacijų taryba siūlo M. Žaltausko kandidatūrą. M. Žaltauskas pareigas Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje turėtų pradėti eiti nuo šių metų gruodžio 5 dienos. Prašau jūsų palaikyti šią kandidatūrą.
PIRMININKĖ. Dėkoju Seimo Pirmininkui. Maloniai kviečiu kandidatą M. Žaltauską į Seimo tribūną. Jums suteikiama 10 minučių prisistatyti ir 15 minučių dar papildomai atsakyti į klausimus.
M. ŽALTAUSKAS. Gerbiamas Seimo Pirmininke, posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ačiū už pristatymą. Pabandysiu trumpai pateikti keletą faktų apie save.
Esu Martinas Žaltauskas, gimęs Klaipėdoje. Baigiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą, čia įgijau viešojo administravimo magistro laipsnį. Profesinę kvalifikaciją tobulinau įvairiuose mokymuose Lietuvoje ir užsienio valstybėse, tarp jų intensyvūs dvejų metų trukmės kursai „Valdžios etikos mokymai“, juos organizavo Kauno technologijos universitetas. Britų tarybos organizuoti tarpkultūrinio dialogo vadovų kursai, vykę Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir daug kitų.
Nuo jaunystės buvau įvairių organizacijų, prisidedančių prie demokratiškos valstybės ir pilietinės visuomenės plėtojimo, savanoris. Turiu 20 metų darbo vadovavimo patirtį, nuo 2000 metų vadovavau Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų informacijos centrui, o nuo 2005 metų iki šiol vadovauju Nacionaliniam nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centrui. Nuo 2015 metų iki 2019 metų buvau Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų tarybos narys, o paskutinius dvejus metus ir šios tarybos pirmininkas.
Šiuo metu taip pat esu Valstybės pažangos tarybos narys ir Atviros Vyriausybės iniciatyvos grupės narys. Nebuvau ir nesu jokios politinės partijos narys, todėl neabejoju, kad atliksiu savo pareigas sąžiningai, atsakingai ir nesaistomas jokių politinių partijų ar jų narių įtakos.
Vadovaudamasis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Viešųjų ir privačių interesų derinimu valstybės tarnyboje, Lobistinės veiklos įstatymais ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos misija (cituoju) „padėti valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims elgtis taip, kad eidami tarnybines pareigas jie pelnytų didesnį visuomenės pasitikėjimą, taip pat užtikrinti vykdomos lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą“, būdamas VTEK nariu, sieksiu, kad ši institucija pirmiausia padėtų, o ne tik baustų. Sieksiu, kad interesų derinimo normų įgyvendinimas būtų aiškus, paprastas ir užtikrinantis visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnautojais ir pareigūnais. Ačiū jums už dėmesį. Esu pasiruošęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daug Seimo narių nori jūsų paklausti. Pirmasis klausia P. Gražulis. Ruošiasi R. Šarknickas.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, jūs pasakėte, kad nebuvote jokios partijos narys ir todėl sąžiningai atliksite savo pareigas. Ar jūs galvojate, kad visi čia Seimo nariai, kurie yra partijos nariai, yra nesąžiningi ir partiškumas trukdo atlikti savo pareigas sąžiningai?
M. ŽALTAUSKAS. Ačiū už klausimą. Aš tik noriu akcentuoti, kad aš nebuvau ir nesu jokių politinių partijų narys, nes viešojoje erdvėje yra pasklidusi nuomonė, kad aš esu politinių partijų narys. Aš tik norėjau pagarsinti ir gerbiamam Seimui pasakyti, kad nesu ir nebuvau partijų narys.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi A. Matulas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Čia, ko gero, daugiau Seimo narių turbūt panašų klausimą užduotų kaip prieš tai klausęs. Stovint tribūnoje ir kalbant, kad „nebuvau ir nesu jokios partijos narys“, tai iš tikrųjų sukelia, kaip pasakius… truputį net su etika kažkiek prasilenkia. Man šiuo atveju keista. Atsakymo jau nereikia, nes jūs atsakėte prieš tai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar atsakysite R. Šaknickui ką nors papildomai?
M. ŽALTAUSKAS. Ačiū už klausimą. Galėčiau dar kartą pakartoti, kad norėjau akcentuoti nepriklausomumo įvardijimą. Aš nevardiju, kad jeigu esi politinės partijos narys, vadinasi, su tuo žmogumi kas nors blogai. Jokiu būdu ne. Aš tik noriu pasakyti, kad aš nesu politinės partijos narys.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Matulas. Ruošiasi E. Pupinis. Gerbiami kolegos, salėje labai didžiulis triukšmas. Prašyčiau truputį daugiau tylos. Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, kadangi ruošiatės dirbti Etikos komisijoje, tai, kaip sakoma, reikia labai atsargiai formuluoti sakinius ir teiginius, nes jūs ką tik pasakėte tokį teiginį, kad labai daug kolegų užsirašė jūsų paklausti. Nesu nė vienos politinės partijos narys, todėl savo pareigas eisiu sąžiningai. Tikrai rekomenduoju tai, ką galvojate, tai ir pasakyti, nes dabar pasakėte atvirkščiai.
Noriu paklausti. Gal galite įvardyti, kokiais savo darbe ir gyvenime vadovaujatės etikos, moralės principais, kokie jums artimiausi principai, kokiais jūs vadovausitės dirbdamas Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje?
M. ŽALTAUSKAS. Ačiū už klausimą. Mano asmeniniai principai yra skaidrumas, viešumas ir atskaitomybė tam, kam aš dirbu, – tai tie pamatiniai. Kaip jau minėjau, vadovavau Nacionalinei nevyriausybinių organizacijų tarybai ir siekiau aukščiausių šios tarybos darbo standartų, stiprinant nevyriausybinių organizacijų sektorių Lietuvoje ir derinant visus interesus su valstybės institucijomis šio sektoriaus plėtrai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi M. Adomėnas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, jūs turbūt ruošiatės šiam darbui, tad norėčiau paklausti. Jūsų manymu, kur tų pažeidimų yra daugiau: aukštojoje valdžioje ar savivaldoje? Ačiū.
M. ŽALTAUSKAS. Ačiū už klausimą. Kiek iš viešosios erdvės žinau, aišku, iš praktikos, jeigu pavyks, pamatysiu iš vidaus, bet aš manau, kad savivaldoje yra daugiau įvairiausių, nes, pabrėžiau ir savo kalboje, reikia siekti ne iš karto bausti, bet padėti, kad tie interesų deklaravimai būtų skaidrūs ir aiškūs. Man atrodo, savivaldai būtų daugiau darbo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Adomėnas. Ruošiasi M. Majauskas.
M. ADOMĖNAS (MSNG). Gerbiamas kandidate, P. Gražulis (aš retai taip sakau) labai tiksliai uždavė klausimą, į kurį jūs neatsakėte. Vis dėlto jūsų kalbėjimas buvo toks, kur jau paskui pacitavo ir kiti kolegos, kad nesu partijos narys, todėl sąžiningai atliksiu savo pareigas. Tai suponuoja, kad politinės partijos, kurios yra vienos iš konstitucinių vertybių ir Lietuvos demokratinės santvarkos dalių, yra kažkokiu būdu… na, tai, kas trukdo sąžiningai atlikti savo pareigas. Net jeigu tai buvo lapsus linguae, tai vis dėlto jūs paaiškinkite, kaip jūs vertinate partijų egzistavimą, ar tokių lapsus linguae buvimas netrukdys jums sąžiningai ir nešališkai atlikti savo pareigas ir ar VTEK narys formaliai gali būti politinės partijos nariu, ar ne?
M. ŽALTAUSKAS. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad narystė partijoje galėtų sukelti interesų konflikto regimybę, jeigu esi VTEK nariu. Todėl aš noriu pabrėžti, kad aš nesu susijęs su jokiomis politinėmis jėgomis ar savivaldybių tarybų nariais, ar kitais valstybės tarnautojais, todėl aš tikiu, kad aš savo pareigas galėsiu atlikti sąžiningai ir atsakingai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, čia, man atrodo, reikia šiek tiek mums išsiaiškinti. Čia didžioji dauguma prieš jus sėdinčių vyrų ir moterų yra vienos ar kitos partijos nariai. Jūs savo pareiškimu stigmatizavote partijas sakydamas, kad nesu partijos narys, todėl sąžiningai galėsiu atlikti savo pareigas. Man atrodo, būtų labai svarbu išsiaiškinti, ką apskritai jūs galvojate apie partijas, ką jūs galvojate apie partines sistemas? Ar jūs galvojate, kad būdamas partijos nariu žmogus apskritai gali būti sąžiningas žmogus?
M. ŽALTAUSKAS. Ačiū už klausimą. Galiu tik pasakyti, kad pilietinės visuomenės darinį kaip pilietinę visuomenę sudaro politinės partijos, nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos ir visos kitos žmonių įkurtos organizacijos. Tai narystė politinėse partijose yra sveikintinas dalykas lygiai taip pat, kaip ir visose kitose organizacijose, ar tai būtų profesinė sąjunga, ar tai būtų nevyriausybinė organizacija. Pilietinė visuomenė ir yra visų šitų organizacijų bendra visuma. Tai yra visas visuomeninių organizacijų branduolys. Jeigu atsakiau į jūsų klausimą?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių paklausti nėra. Galite atsisėsti.
Gerbiamieji kolegos, po to susitikimai vyks frakcijose pagal jūsų nustatytą grafiką. Kaip pagrindinis yra siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime tam pritarti? Galime. Siūloma svarstyti lapkričio 26 dieną. Tam pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
10.38 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 2 ir 433 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3905(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3905(2). Svarstymas. Kviečiu R. Miliūtę perskaityti Ekonomikos komiteto išvadą.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Laba diena, gerbiami kolegos. Taigi Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė minėtą įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam variantui ir komiteto išvadoms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų taip pat nėra gauta.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Po svarstymo galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Yra pageidaujančių balsuoti, tad maloniai kviečiu tai ir padaryti.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta.
10.40 val.
Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 1, 2, 3, 5, 9, 12, 15, 21, 50, 51, 58, 59, 63, 64 straipsnių, 6 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3845(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo kai kurių straipsnių įstatymo projektas Nr. XIIIP-3845(2). Švietimo ir mokslo komitetas. E. Pupinis jau pasiruošęs perskaityti komiteto išvadą. Ačiū jums.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Švietimo ir mokslo komitetas svarstė Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo minėtų straipsnių, kuriuos jūs paminėjote, įstatymo projektą ir pritarė daugumai Teisės departamento išvadų. Balsuojant už balsavo 6, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių diskutuoti nėra. Norinčių išsakyti motyvus taip pat nėra. Pasiūlymų, kaip jau minėjau, nėra gauta. Gerbiami kolegos, balsuojame po svarstymo.
Balsavo 90 Seimo narių ir vienbalsiai 90 pritarė po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3845(2).
Mielieji kolegos, šiandien mes turime džiugią žinią – prieš keletą dienų gražų savo gimtadienį, jubiliejinį gimtadienį, šventė mūsų kolegė I. Šimonytė. Visų jūsų vardu sveikiname linkėdami didžiulės sėkmės darbe, dėkodami jai už tai, kad ji yra tarp mūsų. (Plojimai)
Štai, kaip gerai, kad galime suteikti mūsų darbui ir džiugesio.
10.42 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos priežiūros ir sienos įgaliotinių veiklos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3947(2) (svarstymas)
Tęsiame darbotvarkės klausimų svarstymą. Darbotvarkės 1-7 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos priežiūros ir sienos įgaliotinių veiklos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3947(2). Kviečiu A. Norkienę. Ar kas nors galėtų, gal kolega E. Vareikis iš Užsienio reikalų komiteto, perskaityti Užsienio reikalų komiteto išvadą? (Šurmulys salėje)
E. VAREIKIS (LVŽSF). Aš iš atminties galiu, bet… Sveiki. Šiek tiek iš atminties, bet čia išvada yra. Žodžiu, komitetas svarstė šį projektą. Jokių pastabų ir pasiūlymų nebuvo. Tiesiog bendru sutarimu yra siūloma pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių diskutuoti nėra. Norinčių išsakyti motyvus taip pat nėra. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašau, kolegos, balsuoti dėl pritarimo po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3947(2).
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 89, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Po svarstymo pritarta.
10.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3938(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3938(2). Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją A. Butkevičių.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė jūsų minėtą Vyriausybės nutarimą. Galutinis rezultatas Biudžeto ir finansų komiteto po ilgų diskusijų, svarstymų yra toks: už nutarimą balsavo 4, susilaikė 4. Nutarimui yra pritarta komiteto pirmininko balso persvara.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Po to aptarsime kitų komitetų pasiūlymus. O dabar, gerbiamieji kolegos, kadangi visi komitetai svarstė minėtą Seimo nutarimą… (Skambina varpeliu) Ar girdėsite, apie ką kalbame? Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pranešėją – komiteto pirmininką J. Imbrasą. Pone Juozai Imbrasai, prašom perskaityti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą dėl dabar svarstomo Seimo nutarimo. Kviečiu jus į tribūną. Primenu, mes svarstome nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“. Ruošiasi Audito komitetas.
J. IMBRASAS (LGF). Gerbiami kolegos, komiteto sprendimai ir pasiūlymai. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ ir komiteto išvadai. Pasiūlymų negauta. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nėra, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Audito komiteto pirmininkę I. Šimonytę. Ruošiasi Ekonomikos komiteto vadovas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Atsižvelgdamas į Valstybės kontrolės valstybinio audito išvadą ir joje pareikštą sąlyginę nuomonę dėl nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, komitetas priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui, tačiau siūlo jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Audito komiteto pasiūlymus. Balsavimo rezultatai – vienbalsiai už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją A. Baurą. Ruošiasi Europos reikalų komitetas.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas šių metų spalio 23 dieną svarstė šio teisės akto… šį projektą ir priėmė tokį sprendimą.
Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės valstybinio audito išvadą ir ataskaitą dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-3938, pritarti ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai komitetas pritarė. Taip pat būtina kartu pažymėti, kad Seimui kasmet tvirtinti teikiamas Nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys turėtų aiškiai parodyti esamų išlaidų santykį su šalies BVP pagal sritis. Tokia informacija turėtų apimti bent penkerių metų laikotarpio Lietuvos situaciją. Duomenys taip pat turėtų būti palyginti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir naujų Europos Sąjungos narių iš Rytų bei Vidurio Europos duomenimis. Minėta informacija būtų svarbi formuojant ateinančių metų valstybės biudžetą, todėl turėtų būti teikiama Seimui tvirtinti ne vėliau kaip kitų metų, už kuriuos yra teikiamas Nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo projektas, gegužės mėnesį.
Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Europos reikalų komiteto pranešėją. Gal galėtų… Yra kolega. Ačiū. D. Kreivys. Prašom.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Europos reikalų komitetas svarstė Valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo projektą ir priėmė išvadą pritarti šiam projektui, taip pat siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui rekomenduoti Vyriausybei atkreipti dėmesį į Valstybės kontrolės ataskaitoje pateiktus pastebėjimus dėl biudžete esančių galimai nebeaktualių programų peržiūros poreikio ir šioms programoms ne derybų būdu skiriamo finansavimo. Taip pat Europos reikalų komitetas savo išvadoje nusprendė atkreipti pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto dėmesį į nepanaudotų biudžeto asignavimų grąžinimą į biudžetą, kai grąžinimo asignavimų apimtis nuolat auga. Taip pat teisiškai įvertinti aiškią sąsają tarp Europos semestro dokumentų, Vyriausybės prioritetų ir valstybės biudžeto rengimo. Taip pat Europos reikalų komitetas atkreipė komiteto dėmesį į Valstybės kontrolės įžvalgas dėl to, kad valstybės lygiu nėra ir nesiekiama nustatyti privalomo Vyriausybės atsiskaitymo Seimui už nustatytų tikslų ir prioritetų pasiekimą panaudojant valstybės biudžeto lėšas.
Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nėra, susilaikė 4.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Kultūros komiteto pranešėją S. Tumėną. Ruošiasi Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū posėdžio pirmininkei. Šio mėnesio 6 dieną mūsų komitetas svarstė šį projektą. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam projektui Nr. XIIIP-3938 ir jį tobulinti atsižvelgiant į Valstybės kontrolės ir Teisės departamento pastabas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Stančiką, Kaimo reikalų komiteto išvada. Ruošiasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, vadovas D. Gaižauskas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Minėtą projektą Kaimo reikalų komitetas svarstė, jam pritarė. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko nematau salėje. Kas iš šio komiteto galėtų perskaityti? A. Gumuliauskas. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū posėdžio sekretorei. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę. Ruošiasi A. Kubilienė perskaityti Sveikatos reikalų komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs projektą, pritarė iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą ir komiteto išvadą. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš nebuvo, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Kubilienę, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę. Ruošiasi Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį projektą. Sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-3938 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu E. Jovaišą perskaityti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą. Ruošiasi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, komitetas svarstė, siūlo tobulinti, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės ir Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 2. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Širinskienę, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Ruošiasi A. Norkienė, Užsienio reikalų komiteto išvada. Jos nematau, gal E. Vareikis? Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Už buvo 10, susilaikiusių ir prieš nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto narį gerbiamą E. Vareikį. Perskaitykite.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Pristatome Užsienio reikalų komiteto, kaip papildomo komiteto, sprendimą. Projektui buvo pritarta, pataisų ir pasiūlymų negauta. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą perskaityti V. Kamblevičių. Ruošiasi iš Žmogaus teisių komiteto gerbiamas L. Talmontas.
V. KAMBLEVIČIUS (LGF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį projektą, pritarė ir balsavimo rezultatai – vienbalsiai, bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pranešėją gerbiamą L. Talmontą perskaityti komiteto išvadą.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi komitetai išvadas perskaitė. Kviečiu A. Butkevičių. Kadangi yra gauta pasiūlymų, priimsime sprendimą dėl pasiūlymų. Dėl preambulės yra gautas Audito komiteto pasiūlymas.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Dėl preambulės Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlymui pritarė iš dalies ir jums yra pateikta nauja redakcija, kurią suformulavo Biudžeto ir finansų komitetas. Ar ją reikia pristatyti?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar Audito komitetas sutinka? Sutinka, kad pritarta iš dalies? Gerbiamieji kolegos, sutinkame ir mes. Dėkoju.
Dėl 1 straipsnio yra gautas Audito komiteto pasiūlymas. Gerbiamoji Audito komiteto pirmininke, gal tada jūs… Ingrida Šimonyte, pristatykite dėl 1 straipsnio jūsų komiteto pasiūlymą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Komiteto pasiūlymas dėl 1 straipsnio yra vis dėlto Seimui apsispręsti dėl nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio netvirtinant, tai yra priešingai, negu yra siūloma nutarimo projekte, netvirtinant ataskaitų. Priežastis yra tokia, na, mums kaip komitetui tiesiog turbūt nebuvo kitos išeities, priežastis yra tokia, kad Valstybės kontrolė yra nepatvirtinusi labai reikšmingų tų ataskaitų straipsnių, tai yra tų straipsnių sumos siekia milijardus. Galima sakyti, kad tai tęsiasi jau ne pirmus metus, bet vis dėlto tokio progreso, jog mes matytume, kad situacija aiškiai gerėja, mums konstatuoti nepavyko. Todėl komiteto pasiūlymas buvo Seimui vieną kartą vis dėlto deklaruoti Vyriausybei, kad reikėtų skirti daugiau pastangų tam, kad kitose ataskaitose turto straipsniai ir pajamų straipsniai atsispindėtų taip, kokie jie iš tikrųjų yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Komitetas nepritarė Audito komiteto pasiūlymui. Aš manau, nepritarė vien tik todėl, kad mes ieškojome kompromiso su Audito komitetu iš dalies pakeisdami preambulę. Dalis jų nuostatų buvo įtraukta. Aš manau, kad būtų tikslinga, jeigu dabar būtų pritarta galutinei Biudžeto ir finansų komiteto išvadai, kuri siūlo netvirtinti Audito komiteto pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, dėmesio! Prašome balsuoti dėl Audito komiteto… Atsiprašau, motyvai. Neatkreipiau dėmesio, per greitai mes čia išjungėme. Motyvai. Niekas neužsirašė. Jūs galbūt dėl kito Seimo nutarimo? M. Majauskas. Prašau. Jūs kalbate už pasiūlymą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš norėjau atkreipti dėmesį, kad ne pirmi metai, kai yra teikiama sąlyginė Valstybės kontrolės išvada. Jau ne antri, ne treti, ne ketvirti, o septinti metai iš eilės valstybinio audito išvadose yra teikiama sąlyginė nuomonė dėl to, jog tos ataskaitos neparodo teisingos valstybei priklausančio turto ir įsipareigojimų pajamų vertės. Mes dar vienais metais pritarę, dar vienais metais paspirsime skardinę į priekį ir po metų vėl turėsime lygiai tokią pat situaciją. Mano siūlymas yra pritarti Audito komiteto išvadoms nepritarti ataskaitai. Tai būtų reikšmingas postūmis ir motyvacija atsakingoms institucijoms susitvarkyti su tomis ataskaitomis, nes iš tikrųjų tai yra visų mokesčių mokėtojų pinigai ir tai yra mūsų visų interesas, kad jos būtų pateiktos skaidriai, atsakingai ir tvarkingai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, daugiau motyvų niekas nenori išsakyti.
Balsuojame. Balsuojame už Audito komiteto pasiūlymą, kur siūlymas buvo netvirtinti. Komiteto nuomonė buvo kita – nepritarti. Apsisprendžiame ir balsuojame, ir išsakome savo nuomonę. Balsuojantys už pritaria Audito komiteto nuomonei nepritarti ataskaitų rinkiniui.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 42, prieš – 19, susilaikė 27. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 2 straipsnio taip pat buvo Audito komiteto pasiūlymas. Jam komitetas pritarė iš dalies. Sutinka komiteto pirmininkė, kad pritarta iš dalies, Seimo nariai taip pat sutinka. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Dar buvo Europos reikalų…
PIRMININKĖ. Taip, Europos reikalų komitetas, į kurį…
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Taip pat buvo atsižvelgta ir pasiūlymams buvo pritarta.
PIRMININKĖ. Taip. Atsiprašau, Ekonomikos komitetas. Į jį atsižvelgta.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Taip.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai dėl viso Seimo nutarimo. M. Majauskas – prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Jau išsakiau pagrindinius motyvus ir, man atrodo, gal vertėtų grįžti prie to per priėmimą. Čia svarstymo stadijoje paprasta balsų dauguma, matyt, valdančioji dauguma sugebės patvirtinti ir užsimerkti dėl praeities klaidų, bet, man atrodo, mes turime jau dabar labai aiškią situaciją, kai būtent ir šios valdančiosios daugumos ataskaitos yra pateikiamos taip, kad Valstybės kontrolė negali pasakyti, jog viskas yra teisinga ir tvarkinga.
Tai tikrai yra pakankamai išskirtinė situacija, nes taip nėra su visais ataskaitų rinkiniais. Čia mes netrukus svarstysime kitus, kur iš tikrųjų yra pateikta normali išvada, kad viskas atitinka, tačiau šiuo atveju tie ataskaitų rinkiniai nėra parengti tvarkingai ir neatitinka Valstybės kontrolės keliamų skaidrumo reikalavimų.
Dabar, matyt, bus patvirtinta, bet priėmimo stadijoje aš tiesiog kviečiu tuos, kurie iš tiesų norėtų paskatinti, kad tos ataskaitos būtų rengiamos pagal visus reikalavimus, tiesiog nesiregistruoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Aš siūlau pritarti ir balsuoti už. Valstybės kontrolė neturėjo esminių pastabų, o visada būna kokių nors klaidų, klaidelių. To neišvengia niekas. Jos buvo ir praeitais, ir užpraeitais, ir prieš dešimt metų, ir visada. Todėl mes ir esame, kad jas taisytume, mokytumėmės iš klaidų. Taigi aš siūlau balsuoti prieš, nes iš esmės yra pritarta šiam projektui ir ataskaitoms. Siūlau balsuoti prieš. Už, už, už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame po svarstymo už Seimo nutarimą, dėl kurio išvados buvo išsakytos, motyvai – taip pat.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 59, prieš – 5, susilaikė 23. Po svarstymo pritarta.
11.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3937(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3937(2). Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją A. Butkevičių perskaityti komiteto išvadą.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Svarstymo metu tikrai buvo sulaukta gana daug įvairių pasiūlymų. Galutinei Biudžeto ir finansų komiteto išvadai, 4 balsavus už, 4 susilaikius, pritarta, nes pirmininko balsas buvo už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, taip pat svarstė šį Seimo nutarimą visi komitetai. Iš eilės kviečiu J. Imbrasą, Aplinkos apsaugos komitetas. Ruošiasi I. Šimonytė, Audito komitetas.
J. IMBRASAS (LGF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas taip pat svarstė šį įstatymą. Aplinkos apsaugos komiteto išvada – pritarti. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nėra, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu I. Šimonytę. Audito komiteto išvada. Ruošiasi Ekonomikos komiteto pranešėjas A. Baura.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Vėlgi atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolės valstybinio audito išvadoje buvo sąlyginė nuomonė dėl Valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio, tai analogiškai kaip ir nacionalinio rinkinio atveju, nors komitetas pritarė iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui, bet pasiūlė atsižvelgti į Audito komiteto pasiūlymus. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją A. Baurą perskaityti komiteto išvadą. Ruošiasi G. Kirkilas, Europos reikalų komiteto pirmininkas.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komiteto išvada skamba taip: „Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės valstybinio audito išvadą ir ataskaitą, siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-3937. Kartu pažymėti, kad Seimui kasmet tvirtinti teikiamas Valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys turėtų aiškiai parodyti esamų išlaidų santykį su šalies BVP pagal sritis. Tokia informacija turėtų apimti bent penkerių metų laikotarpio Lietuvos situaciją, duomenys taip pat turėtų būti palyginti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir naujų Europos Sąjungos narių iš Rytų ir Vidurio Europos duomenimis. Minėta informacija būtų svarbi formuojant ateinančių metų valstybės biudžetą, todėl turėtų būti teikiama Seimui tvirtinti ne vėliau kaip kitų metų, už kuriuos yra teikiamas Valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo projektas, gegužės mėnesį.“ Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu G. Kirkilą. Europos reikalų komiteto išvada. Ruošiasi S. Tumėnas, Kultūros komitetas.
G. KIRKILAS (LSDDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Europos reikalų komitetas svarstė lapkričio 6 dieną šį projektą ir pritardamas, už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 4, atkreipė dėmesį į kelias pozicijas, į kasmet Europos reikalų komiteto teikiamą išvadą dėl nepanaudotų biudžeto asignavimų grąžinimo į biudžetą. Grąžinamų asignavimų apimtys nuolat auga ir praeitais metais siekė daugiau kaip 200 mln. eurų.
Antra, – į 2018 m. spalio 26 d. išvadą, kurioje komitetas pasisakė dėl būtinybės teisiškai įtvirtinti aiškią sąsają tarp Europos semestro dokumentų, Vyriausybės prioritetų ir valstybės biudžeto rengimo. Ir, trečia, apie tai, kad valstybės lygiu nėra ir nesiekiama nustatyti privalomo Vyriausybės atsiskaitymo Seimui už nustatytų tikslų ir prioritetų pasiekimą, panaudojant valstybės biudžeto lėšas. Kaip jau minėjau, už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 4.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu S. Tumėną, Kultūros komiteto išvada. Ruošiasi Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Mūsų komitetas svarstė šio mėnesio 6 dieną, dalyvavo kviestieji asmenys: ministras M. Kvietkauskas, ministerijos kancleris, valstybės kontrolieriaus pavaduotoja, Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė. Įvertinę atitiktį Konstitucijai ir įstatymams, teisėkūros principams, pastabų neturime. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Stančiką, Kaimo reikalų komiteto išvada. Ruošiasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Taigi, kolegos, minėtą projektą Kaimo reikalų komitetas svarstė ir jam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu D. Gaižauską, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėją, pirmininką. Ruošiasi R. Šalaševičiūtė.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė šį projektą. Komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Šalaševičiūtė – Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. Ruošiasi A. Kubilienė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Kubilienė – Sveikatos reikalų komiteto išvada. Nematau E. Jovaišos, gal iš Švietimo ir mokslo komiteto A. Papirtienė?.. Yra.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKĖ. A. Papirtienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas…
PIRMININKĖ. Yra.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). …kaip papildomas komitetas svarstė šį projektą ir sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-3937. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Maloniai kviečiu E. Jovaišą, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą ruošiasi perskaityti A. Širinskienė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, kaip ir pirmuoju atveju, pritarta su tomis išlygomis. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 2. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Širinskienę, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas bendru sutarimu pritarė siūlymui, kad pagrindinis komitetas pritartų iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pranešėją A. Norkienę. Dėkoju. Ruošiasi Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gera dieną, mieli kolegos. Spalio 25 dieną Užsienio reikalų komitete bendru sutarimu pritarta iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-3937.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ačiū pranešėjai. Kviečiu V. Kamblevičių perskaityti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. Ruošiasi Žmogaus teisių komiteto pranešėjas.
V. KAMBLEVIČIUS (LGF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir Žmogaus teisių komiteto pranešėjas – L. Talmontas. Prašom.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bendroji diskusija. Maloniai kviečiu K. Glavecką diskutuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama pirmininke, aš šį kartą kalbėsiu labai trumpai, kadangi, atrodo, mažai ką iš Seimo narių domina šitie klausimai, kas buvo 2018 metais ir kokios buvo padarytos išvados. Pasakysiu tik vieną svarbų dalyką, kad jeigu mes būtume nepritarę šitam pirmam nutarimui, tai būtume turėję galimybę balsuoti dėl nepasitikėjimo Ministru Pirmininku. Taip yra Statute parašyta. Taigi klausimas buvo labai svarbus, bet jis taip nepastebėtai ir praėjo.
O šiaip tos pamokos, apie kurias kalbėjo čia kolegos ir kurias reikėjo išmokti, nuolat kartojasi ir, aš manau, dar ilgai kartosis. Jeigu pažiūrėtume svarstymą Vyriausybės ataskaitų, kurios būna, jos praeina nepastebėtai arba paviršutiniškai, arba niekaip, šis finansinių ataskaitų lygiai taip pat praeina. O kai ateina biudžeto svarstymas, ypač Valstybės investicijų programa, ir kalbama apie kiekvieno Seimo nario, ypač išrinkto atskiroje apygardoje, tada, aišku, interesų daug ir svarstoma labai daug.
Ateityje linkiu vis dėlto pasimokyti iš tų pamokų ir visiems kolegoms, visiems mums rimčiau žiūrėti į šias ataskaitas, nes jose matyti, kuriose vietose yra nedadirbta ir kuriose vietose iš tikro yra daug rezervų, kurių mes ieškome didindami mokesčius, o ne paimdami pinigus arba panaudodami pinigus iš ten, kur jie naudojami neefektyviai.
Daugelis turto ir įsipareigojimo ataskaitų rodo, kad didelė dalis programų ir apskritai biudžete pateiktų asignavimų naudojama labai neefektyviai. Štai kur yra pagrindiniai rezervai. Todėl galima būtų visiškai kitaip planuoti viso biudžeto procesą ir galų gale kitaip siekti tų tikslų, kurie yra susiję su mūsų valstybės tikslais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. O prieš motyvus dar mes turime pasiūlymą. Kviečiu gerbiamą A. Butkevičių. Aptarsime pasiūlymą. Dėl 1 straipsnio yra Audito komiteto pasiūlymas. Audito komiteto pirmininkė I. Šimonytė. Prašom. Minutėlę, tuoj įjungsime.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Čia yra panaši situacija kaip ir su nacionaliniu rinkiniu, nes valstybės finansinės ataskaitos yra turbūt didžioji konsoliduotojo rinkinio dalis. Komitetas siūlė priimti sprendimą netvirtinti šito rinkinio, nes tam tikra prasme yra paradoksalus Seimo sprendimas patvirtinti ataskaitų rinkinį: patvirtinti nemažai straipsnių, įskaitant ir straipsnį dėl biudžeto pajamų, kurio negali patvirtinti Seimo ramstis, pavadinimu „Valstybės kontrolė“. Todėl komiteto sprendimas, kaip ir prieš tai buvusių ataskaitų atžvilgiu, buvo toks pat: tiesiog siūlyti Seimui netvirtinti šitų sumų, nes Seimas taip prisiima atsakomybę dėl to, dėl ko atsakomybės negali prisiimti Valstybės kontrolė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė Audito komiteto pasiūlymui. Aš manau, kad Audito komiteto pasiūlymas toks ir nebūtų buvęs, jei prieš tai Biudžeto ir finansų komitetas jau būtų parengęs ir atsižvelgęs į Audito komiteto kai kuriuos pasiūlymus, kurie buvo sudėlioti nutarimo preambulėje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. Motyvai prieš pasiūlymą – V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Aš siūlau nepritarti Audito komiteto pasiūlymui ir pritarti šiam projektui – ataskaitų rinkinio patvirtinimui, kadangi visada mes turbūt padarome klaidų. Kai I. Šimonytė buvo finansų ministrė, tai galbūt, jei mes ieškotume, rastume dar daugiau įvairių klaidų, kurių buvo padaryta. Mes nagrinėjome tą laikotarpį ir komisijoje apie krizės problemas. Iš tikrųjų ten buvo labai daug. Tačiau mokomės iš tų klaidų, padarytų ir anksčiau, ir dabar. Aš manau, valstybė dirbo, buvo finansuojamos visos sritys, ir siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Balsuojame dėl Audito komiteto pasiūlymo dėl 1 straipsnio. Jam kaip pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 26, prieš – 29, susilaikė 28. Audito komiteto pasiūlymui nepritarta.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Ekonomikos komitetas teikė pasiūlymą, į jį pagrindinis komitetas atsižvelgė. Dėkoju. Gerbiami kolegos, dėl viso Seimo nutarimo motyvai prieš – I. Šimonytė. Prašau, kolege.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Būčiau nekalbėjusi, jeigu ne ponas Viktoras, nes kyla turbūt didelių abejonių, ar kai kurie Biudžeto ir finansų komiteto nariai apskritai perskaitė, kas yra parašyta tiek konsoliduotosiose ataskaitose, tiek ir Valstybės kontrolės išvadose. Audito komiteto išvada tikrai niekaip nėra susijusi su tuo, kad vienos ar kitos įstaigos veikloje yra rastas vienas ar kitas pastebėjimas, nes išties atsakomybė tuomet yra visų pirma asignavimo valdytojų. Lygiai taip pat galima tas atsakomybes čia kelti, kam tik nori, asmenines. Problema yra visiškai kita. Problema yra, kad egzistuoja labai daug finansinių ataskaitų straipsnių, dėl kurių Valstybės kontrolė negali duoti patvirtinimo, ir tai yra ne 10 tūkst. kažkokių šen bei ten galbūt nevisiškai protingai ir nevisiškai skaidriai išleistų pinigų. Mes kalbame apie milijardinius straipsnius, tai yra apie kelis milijardus pajamų, apie didžiąją biudžeto dalį, tiesą sakant, Mokesčių inspekcijos administruojamą, taip pat apie turto straipsnius, tokius kaip žemė, tokius kaip nekilnojamasis turtas, tokius kaip kultūros vertybės. Žinote, su Šimonytės tikromis ar tariamomis nuodėmėmis tai neturi nieko bendro, kaip ir su jokio konkretaus ministro. Labiausiai galbūt turi su problemomis dėl politinės valios tiesiog imti vieną kartą ir užbaigti šiuos procesus, kad mūsų finansų ataskaitos atspindėtų tikrą ir teisingą vaizdą, kuo disponuoja Lietuvos Respublikos piliečiai. Dėl tos priežasties balsuodama susilaikysiu, nes biudžeto vykdymo ataskaitos yra korektiškos. Nebūčiau ir kalbėjusi, bet kad niekam nekiltų kokių nors problemų, kad tai yra kas nors asmeniško, čia nėra nieko asmeniško, tiesiog didelės sumos ataskaitose septintus metus nesulaukia patvirtinimo. Tikiuosi, kad sulauks bent jau Vyriausybės dėmesio. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio“ patvirtinimo.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 59, prieš – 1, susilaikė 28. Po svarstymo pritarta.
11.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2018 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3939(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2018 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3939(2). Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją A. Butkevičių.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė jūsų paminėtą Seimo nutarimą. Noriu pasakyti, kad buvo atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, taip pat atsižvelgta į Valstybės kontrolės išsakytas mintis ir pasiūlymus, iš dalies buvo pritarta Audito komiteto pasiūlymams, kurie yra numatyti kaip tik Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2018 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo nutarime, jis irgi yra Seimo nariams išdalintas. Galutinė Biudžeto ir finansų komiteto išvada – pritarti. Balsavimo rezultatai: už – 5, susilaikė 4. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu papildomo Audito komiteto išvadą perskaityti I. Šimonytę.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė minimą nutarimo projektą ir pritarė pateiktam Seimo nutarimo projektui. Pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymus, kurių esmė buvo, kad kai atsiranda konkuruojančių tikslų dėl Rezervinio fondo finansavimo, kaip žinoma, neseniai buvo pritarta įstatymui, kad tame pačiame fonde yra kaupiamos lėšos Ignalinos atominės elektrinės uždarymo tikslams, tai reikia taip pat labai rimtai pasvarstyti ir apie tai, iš ko mes pildysime Rezervinį fondą. Dėkoju Biudžeto ir finansų komitetui, kad į šį pasiūlymą buvo kad ir iš dalies, bet atsižvelgta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra.
Gerbiamieji kolegos, kaip ir ką tik minėjo pranešėja Audito komiteto pirmininkė, Audito komitetas teikia pasiūlymą dėl preambulės. Pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Sutinka Audito komitetas. Dėkojame.
Dėl 2 straipsnio taip pat Audito komitetas teikia pasiūlymą. Jam pritarta iš dalies ir Audito komitetas sutinka. Mes taip pat sutinkame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Ar yra norinčių kalbėti? P. Urbšys. Prašom, kolega. Motyvai prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, iš tikro gali atrodyti, kad mes atliekame tikrai tokį formalų judesį čia, Seime, kai mes pritariame ataskaitoms. Gerbiamas profesorius bandė atkreipti mūsų dėmesį į tai, kad būtent čia ir glūdi mūsų valstybės didžiausios problemos ir čia glūdi mūsų rezervai, jeigu mes kalbame apie tai, kur mes galėtume rasti lėšų mažinti socialinę atskirtį. Bet jeigu mes kalbame apie šitą nutarimo projektą, šitas nutarimo projektas kalba apie tai, kad mūsų rezervas kaupiamas atsainiai. Šitame nutarime yra aiškiai pasakyta remiantis Valstybės kontrolės išvadomis, kad valstybė negeba surinkti tiek finansų, kurių reikia būtent Rezervo kaupimo fondui, nes mes visi matome, kad ekonomikos augimas mažėja. Jau yra tam tikros tendencijos, kurios sako, kad gali būti krizė. Jeigu mes skaitome, kad patvirtintoje Lietuvos stabilumo programoje 2019 metais mes turėjome sukaupti 2 % BVP, o 2018 metų pabaigoje tai sudaro tik 1,1 % BVP, tai iš tikrųjų yra labai rimta situacija. Bet ką mes darome čia, Seime, mes tiesiog atliekame tam tikrą rutininį ritualą. Eina komitetai, sako savo išvadas, bet iš esmės niekas nepasikeičia. Mes, kaip Seimas, neadekvačiai reaguojame iš tikrųjų į labai rimtą diagnozę, kurią pateikė Valstybės kontrolė. Mes esame čia Seimo nariai tie gydytojai, kurie turime reaguoti į diagnozę. O ką mes darome? Diagnozę perkeliame į preambulę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio fondo 2018 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“. Po svarstymo.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 56, prieš nėra, susilaikė 27. Po svarstymo pritarta.
11.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3933(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3933(2). Kviečiu A. Kubilienę, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę. Ponia Kubiliene, jūsų komiteto išvada.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį projektą ir sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam projektui ir komiteto išvadai. Už – 6, prieš – 1, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu I. Šimonytę – Audito komiteto išvada.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Audito komitetas taip pat svarstė šį Seimo nutarimą. Kadangi Valstybės kontrolė pateikė dėl šitų ataskaitų besąlyginę nuomonę, tai mes pritariame nutarimui, tačiau pasiūlėme pagrindiniam komitetui atsižvelgti į keletą Seimo Audito komiteto pasiūlymų dėl preambulės. Sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiame A. Butkevičių, Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją, perskaityti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą, atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pasiūlymus taip pat buvo atsižvelgta. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė įstatymo projektui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamoji Asta Kubiliene, prašom ateiti į tribūną. Aptarsime pasiūlymus. Audito komitetas dėl preambulės teikia pasiūlymą. I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, šiandien mano mikrofonas sulėtintai veikia. Šitie pasiūlymai, nors mes pritarėme pačioms ataskaitoms, nes kokių nors skaičių klaidų ir neatitikimų tikrai nėra, vis dėlto susiję su tuo, ką neseniai kalbėjo gerbiamas P. Urbšys. Koks tai yra mūsų dokumentas: ar tai yra kokia nors buhalterinė ataskaita, ant kurios mes dedame antspaudą ir pasakome, kad vizuota, ar vis dėlto tai yra politinis dokumentas, kai Seimas pasisako dėl tam tikrų labai svarbių dalykų? Todėl buvo pasiūlyta papildyti preambulę tam tikromis nuostatomis, susijusiomis su klausimais, kuriuos, tiesą sakant, būtina spręsti.
Kadangi pastabos Valstybės kontrolės audito ataskaitose kartojasi, kad tai būtų tam tikra paskata Vyriausybei vis dėlto įvertinti Seimo politinę nuomonę ir teikti tuos pasiūlymus, kurie yra labai svarbūs, kad ataskaitos ne tik buhalteriškai būtų teisingos, bet kad jos taip pat būtų apie tai, ką mes, kaip valstybė, finansuojame, ką palaikome Privalomojo sveikatos draudimo fondo ištekliais.
Aš suprantu, kad komitetas priėmė sprendimą nepritarti, nes neva tai nesusiję su ataskaitomis, bet aš su tuo nesutikčiau, nes jeigu Seimas nepasisako dėl tokių dalykų, yra didelė rizika, kad ir dar septynerius metus mes gausime tokias pat ataskaitas ir balsuosime dėl tų pačių problemų. Toks būtų komiteto pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pirmininkei. Sveikatos komiteto argumentai?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, ir argumentus sutrumpinsiu. Audito komiteto siūlomoje preambulėje nurodomi veiksmų tikslai nėra susiję su 2018 metų PSDF metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio tvirtinimu. Be to, kai kurios preambulėje nurodytos nuostatos sukuria prielaidas abejoti šio nutarimo pagrįstumu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Motyvų dėl Audito komiteto teikto pasiūlymo niekas nenorėjo išsakyti.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 35, prieš – 12, susilaikė 39. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Audito komiteto pasiūlymas. Jam pritarta iš dalies, ir Audito komiteto vadovė linksi galvą, sakydama, kad sutinka. Taip pat buvo gauta papildomų Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymų. Jiems pritarta iš dalies. Galime tam pritarti. Ir dar vienas Audito komiteto pasiūlymas. Pritarta iš dalies. Galime pritarti.
Gerbiamieji kolegos, dėl viso Seimo nutarimo. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 58, prieš nėra, susilaikė 24. Po svarstymo pritarta.
11.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2018 m. metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3429(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2018 m. metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3429(2). Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją. Manau, kad tai bus A. Baura. Gerbiamas Antanai, perskaitykite Ekonomikos komiteto išvadą.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komiteto sprendimas yra toks: atsižvelgiant į Valstybės kontrolės pateiktą valstybinio audito išvadą ir ataskaitą, pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu Audito komiteto pirmininkę I. Šimonytę. Audito komiteto, kaip papildomo komiteto, išvada.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Šiuo atveju, kadangi Valstybės kontrolės valstybinio audito išvadoje buvo nuomonės be sąlygų dėl abiejų atvejų, tiek dėl finansinių ataskaitų, tiek dėl biudžeto vykdymo ataskaitų, komitetas priėmė sprendimą pritarti nutarimo projektui, priėmė šį sprendimą bendru sutarimu ir jokių pasiūlymų neturėjo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta. Motyvai po svarstymo dėl viso Seimo nutarimo. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 7. Po svarstymo pritarta.
11.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2018 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3935(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2018 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3935(2). Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją R. Šalaševičiūtę. Pagrindinio komiteto, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, išvada.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs projektą, pritarė nutarimo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Audito komiteto pirmininkę I. Šimonytę. Audito komiteto, kaip papildomo komiteto, išvada.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Kaip ir dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo, taip ir šiuo atveju, kadangi nuomonės be sąlygų abiem atvejais, pritarėme Seimo nutarimo projektui bendru sutarimu, jokių pasiūlymų neturėjome. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ekonomikos komiteto, kaip papildomo komiteto, išvada – A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Ekonomikos komiteto išvada skamba taip: „Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės valstybinio audito išvadą ir ataskaitą, siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui.“ Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
11.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2018 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3936(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2018 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-3936(2). R. Šalaševičiūtė – Socialinių reikalų ir darbo komiteto, kaip pagrindinio komiteto, pranešėja. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas, apsvarstęs projektą, pritarė iniciatorių pateiktam nutarimo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Audito komitetas, kaip papildomas komitetas. I. Šimonytė – Audito komiteto išvada.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Kaip ir dėl prieš tai buvusių dviejų fondų ataskaitų nuomonė besąlyginė, tad komitetas pritarė, pasiūlymų neturėjo, priėmė sprendimą bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, norinčių išsakyti motyvus nėra. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritariame bendru sutarimu po svarstymo ir baigiame ataskaitų rinkinių tvirtinimus.
11.40 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 162 ir 164 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4105(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-15 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 162 ir 164 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4105(2). Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė. Prašom perskaityti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Seimo statuto pataisoms dėl 162 ir 164 straipsnių, tai yra skubos ir ypatingos skubos tvarkos, komitetas pritarė bendru sutarimu balsuodamas 10 balsų už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymų nebuvo gauta. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Po svarstymo galima pritarti bendru sutarimu? Galima pritarti bendru sutarimu. Dėkoju.
Darbotvarkės 1-16 klausimo negalime svarstyti, nes dar nėra atvykęs mūsų kviestas asmuo.
11.42 val.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2, 3, 4, 6, 25, 27, 39 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3617(2) (svarstymas)
Tad pradedame darbotvarkės 1-17 klausimą – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3617(2). Maloniai kviečiu A. Sysą perskaityti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir vienbalsiai jam pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Yra. G. Steponavičius. Gerbiamas Gintarai, jūs užsirašėte dalyvauti diskusijoje. Jūs tik dėl motyvų? Atsiimate. Gerai.
Motyvai dėl Darbuotojų saugos įstatymo. Norinčių kalbėti nėra. G. Steponavičius norėtų kalbėti? Nenori kalbėti.
Balsuojame dėl pagrindinio Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo projekto po svarstymo.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 2.
11.45 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 96 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3618(2), Bausmių vykdymo kodekso 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3619(2), Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3622(2) (svarstymas)
1-17.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 96 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3618(2). Pagrindiniu komitetu dėl lydimojo teisės akto buvo paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kviečiame A. Širinskienę perskaityti išvadą dėl Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projekto. Taip pat buvo kitas lydimasis – Bausmių vykdymo kodekso 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3619(2).
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas bendru sutarimu pritarė abiem projektams ir dėl abiejų projektų balsavo 6 Seimo nariai už.
PIRMININKĖ. Taip. Gerbiamoji pranešėja, taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė lydimąjį Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio pakeitimo įstatymą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Situacija yra analogiška.
PIRMININKĖ. Analogiška. Dėkoju. (Balsai salėje) Dėl ką tik perskaitytų išvadų ir minėtų įstatymų projektų: Administracinių nusižengimų, Bausmių vykdymo ir Baudžiamojo kodeksų, norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, motyvų niekas nenori sakyti. Tai lydimieji. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
11.45 val.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3620(2) (svarstymas)
Taip pat pagrindinio Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo projekto lydimasis – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3620(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėjas – A. Sysas. Mielasis kolega, prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Buvo Teisės departamento pastaba, kuriai pritarė, kad reguliuos ne socialinės apsaugos ir darbo ministras, o Vyriausybė. Bendru sutarimu pritarta įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūs gal dar likite tribūnoje. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Dėl 1 straipsnio buvo pateiktas jūsų pasiūlymas. Gal trumpai pasakykite komiteto argumentus.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, svarstant šį įstatymą kartu yra svarstomas kitas įstatymas. Tam, kad būtų suvienodintos abiejų įstatymų nuostatos, keičiama 1 straipsnio – originalaus 29 straipsnio 3 dalies redakcija. Tik toks pakeitimas. Taip pat įsigaliojimo srityje irgi nurodomas šio pakeitimo datos įsigaliojimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas tam pritarė. Gerbiami kolegos, galime tam pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Dėl viso įstatymo projekto motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Yra siūlymas balsuoti.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 89, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
11.48 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3621(2) (svarstymas)
Dar vienas šio pagrindinio įstatymo projekto lydimasis įstatymo projektas – Statybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3621(2). Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. A. Skardžius. Nematau pranešėjo. Gal Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas? Gal gerbiamas Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas galėtų perskaityti išvadą? (Balsai salėje) Gerbiamas Imbrasai! Yra kitas pranešėjas – K. Bacvinka. Prašom perskaityti išvadą. Suradome pranešėją, kuris galėtų tai padaryti. Ačiū.
K. BACVINKA (LVŽSF). Laba diena. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį projektą ir iš esmės nutarė pritarti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimui ir komiteto išvadai. Papildomų pasiūlymų negauta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Papildomu komitetu buvo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kviečiu A. Sysą perskaityti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl Statybos įstatymo projekto.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Statybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto išvada yra iš esmės projektui pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu lydimajam teisės aktui pritarti? Pritariame. Apsvarstėme visą įstatymų projektų paketą.
11.50 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2, 4, 5, 6, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3810(2), Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 2, 5, 7, 8, 9, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3811(2), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5, 9, 53 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3812(2) (svarstymas)
Dabar kitas darbotvarkės 1-18 klausimas – Medicinos praktikos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3810(2). Pranešėjas – D. Kaminskas. Pranešėjo nėra. Gerbiamoji komiteto pirmininke Asta Kubiliene! Gerbiamoji Asta Kubiliene, kadangi nėra jūsų komiteto nario D. Kaminsko, gal galėtumėte jūs perskaityti Sveikatos reikalų komiteto išvadą dėl Medicinos praktikos įstatymo? Maloniai dėkoju. Buvo lydimieji – Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos bei Sveikatos priežiūros įstaigų…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKĖ. …įstatymo lydimieji teisės aktai.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau. Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį projektą ir yra išvada pritarti bendru sutarimu. Nežinau, galiu perskaityti visą išvadą: „Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai bendru sutarimu.“
PIRMININKĖ. Taip. Ir lydimieji – Slaugos praktikos ir Sveikatos priežiūros…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Slaugos ir… Nr. XIIIP-3811, taip?
PIRMININKĖ. Taip.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas yra pagrindinis komitetas, mes svarstėme šį projektą. Mūsų išvada yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai bendru sutarimu.
Paskutinis projektas Nr. XIIIP-3812. Mes – pagrindinis komitetas, mūsų išvada yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bendroji diskusija. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Informuoju Seimą, kad pasiūlymų nebuvo gauta.
Motyvai. Norinčių išsakyti motyvus nėra.
Galime balsuoti? Galime balsuoti. Prašome. Mieli kolegos, balsuojame dėl Medicinos praktikos ir lydimųjų įstatymų projektų Nr. XIIIP-3810, Nr. XIIIP-3811 ir Nr. XIIIP-3812. Dėkoju.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
11.53 val.
Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3955(4), Odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1049(3), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1050(3), Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VII-602 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3335(2), Farmacijos įstatymo Nr. IX-709 8 straipsnio įstatymo projektas Nr. XIIIP-3336(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-19 klausimas – Odontologijos praktikos įstatymo projektas. Kviečiu A. Kubilienę. Svarstymas. Informuoju Seimo narius, kad svarstytume šį teisės aktą, įtrauktume į darbotvarkę, papildomai buvo surinkti 47 Seimo narių parašai. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį projektą ir išvada yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Kolegos, atkreipiu dėmesį – bendru sutarimu. Ir lydimuosius?
PIRMININKĖ. Taip. Ar, gerbiamieji kolegos, galime pritarti, kad kartu svarstome ir lydimuosius ir išklausome išvadą? Taip. Gerbiamoji pirmininke, prašome pristatyti ir dėl lydimųjų – Odontologijos rūmų įstatymo, Sveikatos priežiūros įstaigų, Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo ir Farmacijos įstatymo – jūsų komiteto išvadas po svarstymo.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pirmininke, kokį pirmą numerį gal galėtumėte…
PIRMININKĖ. Nr. XIIIP-1049.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Nr. XIIIP-1049. Taip.
PIRMININKĖ. Odontologijos rūmų.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas – pagrindinis komitetas. Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Vėlgi atkreipiu dėmesį – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Sveikatos priežiūros – Nr. XIIIP-1050.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Nr. XIIIP-1050. Sveikatos reikalų komitetas – pagrindinis komitetas. Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai, ir vėl bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo projektas Nr. XIIIP-3335.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas – pagrindinis komitetas. Yra sprendimas pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai, ir vėl bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ir lydimasis – Farmacijos įstatymo 8 straipsnio įstatymo projektas Nr. XIIIP-3336(2).
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas – pagrindinis komitetas. Yra sprendimas pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai, ir vėl bendru sutarimu.
Visas paketas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. E. Gentvilas. Maloniai prašome.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, tikrai nedaug išmanau apie pačią odontologų praktiką, nebent kaip pacientas, tačiau išmanau apie pilietinę visuomenę, kurios atributas yra interesų grupės, jiems atstovaujančios asociacijos, profesinės organizacijos ir taip toliau. Mes tikrai tai laikome demokratijos plėtros atributu ir manome, kad įvairios profesinės organizacijos yra tas instrumentas, kuris skatina pilietinę visuomenę, kuris užtikrina profesionalų interesų atstovavimą ir skatina socialinį dialogą tarp valdžios institucijų ir visuomenės.
Taigi mes turime daugybę Lietuvoje tokių profesinių organizacijų, ginančių savo narių interesus, pavyzdžiui, Advokatų rūmai, tie patys Žemės ūkio rūmai, „Linava“ transportininkų srityje, Architektų rūmai ir taip toliau, ir taip toliau. Gaila, sveikatos apsaugos sistemoje nėra daug tokių organizacijų, ir štai Odontologų rūmai yra vienintelė išimtis Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo srityje, kur profesinė organizacija pati užtikrina savo narių mokymą, švietimą, licencijavimą, licencijų atėmimą, sustabdymą ir taip toliau. Ministras A. Veryga nusprendė, kad nereikia turėti tokios pilietiškos išimties Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo srityje, nes visur kitur atseit Valstybinė akreditavimo tarnyba užtikrina licencijavimą, Odontologų rūmai yra netikusi išimtis ir šiuo įstatymo projektu atima teisę Odontologų rūmams atlikti šitas funkcijas.
Mano manymu, kaip tik reikėtų skatinti, kad plėstųsi tokios profesinės organizacijos, kurios užtikrintų savo narių atstovavimą, švietimą, licencijavimą, o ne valdžios rankose viską bandyti sutelkti. Aš nenoriu kalbėti apie tai, kad atsiras papildomų etatų poreikis Valstybinėje akreditavimo tarnyboje, kad valdžia darys įtaką sprendimų priėmimui, nors tai galėtų padaryti nevyriausybinis profesiškai orientuotų žmonių sektorius. Labai daug valstiečiai kalbėjo prieš rinkimus ir po rinkimų, ypač T. Tomilinas mėgsta kalbėti apie socialinį dialogą tarp valdžios ir interesų grupių, kurios sukūrė asociacijas ir kurios užtikrina savo narių atstovavimą. Šiuo atveju tokia asociacija kaip Odontologų rūmai yra nustumiama į šalį ir pasakoma, kad už jus viską geriau atliks valdžios institucija, nepaisant išlaidų, kurias turės patirti iš biudžeto, nepaisant to, kad tai nebūtinai bus aukščiausios prabos odontologai, kurie galės įvertinti medikų odontologų poreikius, bet, kaip sakoma, viską geroji tetulė valdžia išmano geriau, negu rinkoje šiuo atveju dirbantys odontologai gydytojai. Tokiu keliu nuėjo Šiaurės Korėja, kur nevyriausybinio sektoriaus apskritai nėra. Lieka tiktai religinės bendrijos ten, o daugiau – valdžia. Tai ar mes einame į tą pusę, ar einame į kitą pusę, kai plečiame interesų grupių atstovavimą jų pačių rankomis, jų pačių protais ir jų pačių lėšomis? Čiagi šituo projektu pasiūlyta alternatyva, kad viską valdžia už mokesčių mokėtojų pinigus padarys. Žiūriu į D. Kepenį ir galvoju, na, jeigu neliktų sveikatinimo organizacijų kaip vyriausybinių organizacijų, o ateitų ministras A. Veryga ir pasakytų: mes, ministerija, viską užtikrinsime dėl sveikatinimo, gerbiamas Kepeni, visos jūsų iniciatyvos yra nereikalingos. Sakytumėte, ką tas A. Veryga šneka? Kodėl jūs šiuo atveju laiminate A. Verygą. Todėl, kad tai jūsų nepaliečia, o man atrodo, kad tai yra principinis požiūrius į pilietinę visuomenę ir į demokratiją, atimant tas teises, galimybes ir sau, kaip valdžiai, valdžios institucijai, pasiimant visas tas teises ir galimybes, ir įtaką į valdžios rankas.
Pagalvokime kiekvienas apie savo interesų sferą, kur mes turime mums atstovaujančius ar Advokatų rūmus, ar Žemės ūkio rūmus, ir kaip mes pasijustume, jeigu viską paimtų ministerijos ir valdžia. Nustebtume. O čia nenustembame. Keista.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu A. Verygą. Jums penkios minutės.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų, paklausius tokios įkvepiančios kalbos apie nevyriausybininkus, norisi šiek tiek ir reaguoti. Pačiam teko tuo nevyriausybininku būti, tai aš gal iš pradžių reaguosiu į tuos argumentus apie Šiaurės Korėją ir apie tai, kas kur kam ir kaip privalėtų priklausyti ar ne.
Tai aš galvoju, kad kaip tik Šiaurės Korėjoje, matyt, yra prievolė priklausyti vienai partijai, vienai organizacijai. Lietuvoje odontologai neturi jokio pasirinkimo, jie privalo priklausyti šiai asociacijai pagal įstatymą, jeigu nori praktikuoti. Man tai ir kvepia Šiaurės Korėja, kai tu neturi jokio pasirinkimo ir tavęs net neklausia – privalai priklausyti vienintelei asociacijai. Tai, man atrodo, iš tikrųjų yra nenormalu.
Ir jeigu, kaip jūs mano kolegą D. Kepenį paminėjote, ar gerai būtų, jeigu A. Veryga ką nors pasakytų. O ar gerai būtų, jeigu kas nors nustatytų, kad jeigu norite sveikai gyventi, privalote priklausyti sveikuolių asociacijai, ir tai nustatytų įstatymu. Aš manau, kad būtų tiesiog nenormalu ir nesuvokiama demokratinėje valstybėje.
Aš manau, svarbu paminėti, kad šalis, apsisprendusi turėti tam tikrą sistemą, turėtų laikytis sisteminio požiūrio. Yra šalių, tokių kaip Jungtinė Karalystė, pasirinkusių kitokį modelį. Jos yra nuėjusios prie asociacijų modelio, kur viskas faktiškai per jas yra realizuojama. Lietuva yra pasirinkusi kitokį sprendimo variantą, ir mes turime Akreditavimo tarnybą, kuri licencijuoja ir prižiūri tų specialistų kvalifikaciją, kompetenciją, išduoda licencijas. Aš manau, išskirti odontologus kaip vienintelę profesiją iš visos sistemos irgi nėra kokios nors labai didelės logikos. Ir jeigu jau mes juos laikome sveikatos sistemos priežiūros dalimi, manau, logiška yra, kad ir jų licencijavimu užsiimtų ta institucija, kuri vykdo ir kitų specialistų licencijavimą.
Dabar apie tai, ką yra labai svarbu paminėti. Mes nesiūlome naikinti Odontologų rūmų, niekas jų nesiruošia apskritai panaikinti ir atimti iš jų galimybę atstovauti savo bendruomenei kaip interesų grupei. Jie kaip buvo rūmai, taip ir liks rūmais, ir gali eiti toliau bendrauti su Seimo nariais, teikti savo siūlymus, rūpintis savo bendruomenės narių kvalifikacijos kėlimu, etika – kuo tiktai nori. Vienintelė funkcija, kuri yra iš jų paimama, yra licencijavimo funkcija, tai yra viešojo administravimo funkcija. Aš irgi nematau logikos atiduoti nevyriausybinėms organizacijoms vykdyti viešojo administravimo funkcijas, šiuo atveju išduoti licencijas.
Dar daugiau, mes susiduriame su interesų konfliktais. Jeigu būna skundas dėl odontologų darbo ir mes paprašome tam skundui tirti deleguoti kvalifikuotą odontologą, nes, turbūt sutiksite, kiti – kardiologai ar dar kas nors negali tinkamai įvertinti odontologų darbo. Kas mums yra deleguojama kaip ekspertas? Tai yra tų pačių rūmų narys, vadinasi, rūmų nariai tiria rūmų narių padarytus pažeidimus, ir, mūsų supratimu, tai yra tiesiog tam tikras interesų konfliktas. Net neįsivaizduoju, kaip tokiu būdu galėtų būti jis išvengiamas. Aš manau, kad ta privaloma narystė yra ydinga, lygiai taip, kaip ir licencijavimo eliminavimas iš mūsų bendros sveikatos sistemos ir palikimas vienai iš asociacijų. Tai aš tikrai nesutinku su kolegos E. Gentvilo pastebėjimais, kad mes kažkokiu būdu stengiamės taip eliminuoti asociacijas. Kaip ir sakiau, mes nenaikiname rūmų, neatimame iš jų galimybės vienyti ir atstovauti bendruomenei, bet manome, kad viešojo administravimo funkcijos turėtų būti valstybės institucijų rankose. Tai tiek. Ir kviesčiau palaikyti šiuos įstatymų projektus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Sabatauską. Diskusija.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų įdomius viražus čia pademonstravo gerbiamas sveikatos apsaugos ministras A. Veryga sakydamas, kad nenaikinu aš Odontologų rūmų, tai yra nesiūlau naikinti, o tik noriu atimti iš jų viešojo administravimo funkciją – licencijų išdavimą. Beklausant man iškilo tokia mintis, tiksliau, prisiminiau vieną Konstitucinio Teismo bylą – Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarimas buvo dėl Antstolių rūmų narystės privalomumo. Konstitucinis Teismas pasakė, kad toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine privačia veikla besiverčiantys asmenys, ir jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos vykdomos, tokios valstybės kontroliuojamos profesijos suponuoja atitinkamos profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri apima visą šią profesiją. Taigi tai, kad visuomenės atstovams, susibūrusiems į asociaciją, valstybė perduoda dalį funkcijų, yra būtent pats geriausias demokratinės valstybės požymis. Ne Šiaurės Korėjos, gerbiamas ministre. Atvirkščiai. Tai yra perdavimas būtent visuomeninėms organizacijoms, vienos profesijos atstovams, susibūrusiems į savo organizaciją, patiems sureguliuoti jų veiklą, taip pat, atliekant viešojo administravimo funkciją, išduoti licencijas, kontroliuoti, rūpintis jų mokymu. Jeigu toje asociacijoje yra problemų, tai reikia paskatinti tas problemas spręsti, ir kad tos asociacijos nariai būtų principingesni, kad labiau asociacijos išrinkti jų vadovai rūpintųsi jais, jų teisėmis ir jų darbo sąlygomis, o tai yra kvalifikacijos kėlimu, organizuotų kvalifikacijos kėlimo įvairius mokymus. Tačiau nušalinant vieną ar kitą visuomenės grupę nuo savireguliacijos ir atimant iš jų tai, kas valstybės buvo duota, tai yra vykdyti viešąjį administravimą, šiuo atveju teikti licencijas, kad jie galėtų užsiimti ta veikla.
Ką tai reikš mums, visai valstybei? Tai reikš, kad mes turėsime skirti iš valstybės biudžeto asignavimų visoms toms funkcijoms vykdyti, priskiriant tas funkcijas vienai iš valstybės įstaigų arba įsteigiant naują valstybės įstaigą, kuri turės būti visiškai išlaikoma iš biudžeto. Šiandien valstybei tai nieko nekainuoja. Tai daro patys odontologai. Tai daro patys advokatai. Tai daro patys notarai. Tai daro patys architektai. Praeitoje kadencijoje, pamiršote tie, kurie dirbote praeitoje kadencijoje? Būtent praeitoje kadencijoje buvo suteikta teisė architektams taip pat suteikti teisę, licenciją verstis ta veikla ir kontroliuoti, kaip jie tą daro. Šiuo atveju šitaip mes išplėtę, aš jau nekalbu apie Žemės rūmus, pagaliau „Linava“ išduoda TIR Carnet knygeles. Tai reiškia, kad mes nuo demokratijos trauksimės atgal į valstybės visą reguliavimą, o tam tikra prasme link to, kur mes buvome prieš 30 metų. Atvirkščiai, manau, kad to daryti nereikia. Jeigu jūs sergate nostalgija sovietinei sistemai, tai nereiškia, kad ją reikia reanimuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusiją baigėme. Pasiūlymų, kolegos, nebuvo gauta. Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. (Balsai salėje) Atsirado, yra. E. Gentvilas. Prašom, kolega. Motyvai prieš. Yra ir daugiau norinčių. Prašom. E. Gentvilas. Prašom. Jūs pirmasis užsiregistravote.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai, ačiū, pagaliau įjungėte.
PIRMININKĖ. Pagaliau aparatūra suveikė.
E. GENTVILAS (LSF). Tikrai daug pakartojo ir papuošė pavyzdžiais J. Sabatauskas. Aš tik dar kartą pasakyčiau taip. Kiekvienoje srityje, kur mes susiduriame su nevyriausybiniu sektoriumi, profesinėmis savivaldomis, profesinėmis asociacijomis, pagalvokime, kaip mes reaguotume, jeigu ateitų tos srities ministras ir sakytų: atimame iš Advokatų rūmų teisę suteikti advokato kvalifikaciją advokatams, visą tą funkciją dabar vykdys Teisingumo ministerija. Kaip jūs žiūrėtumėte, ar nepajustumėte pavojaus, kad Teisingumo ministerija, žiūrėk, kokiam nors giminaičiui, prieš metus baigusiam teisės studijas, kokia nors išimties tvarka ir suteiks advokato kvalifikaciją? Notarų rūmai. Ateis aplinkos ministras ir pasakys: nuo šiol mes, ministerija, norime suteikti architekto kvalifikacijas.
Ponas A. Veryga gudriai šypsosi, bet jūsų siūlymas, mano akimis vertinant, yra visiškai negudrus, jis yra socialistinis, noras viską kontroliuoti, viską turėti savo rankose. Tai nekvepia liberalizmu, vienas dalykas, bet aš tikrai nenoriu, kad visi žmonės būtų liberalai, čia pasaulėžiūros skirtumai, bala nematė. Bet štai, kai norima viską uzurpuoti į valdžios rankas, atimant galimybę profesinėms savivaldoms vykdyti jų jau seniai ir sėkmingai vykdomas funkcijas, tai, atleiskite, čia yra naujo valstybės modelio kūrimas ir su pasaulėžiūra – liberalas, konservatorius, socialdemokratas ar žaliasis – tai neturi nieko bendro. Tai yra valstybės pamatų keitimas nuo savivaldos, nuo piliečių iniciatyvos viską perkeliant į valdžios rankas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų mes girdime apie tas asociacijas – architektų, advokatų, kurios turi suteiktas tam tikras valstybės licencijavimo teises, bet mes šiuo atveju kalbame apie sveikatos apsaugą. Sveikatos apsaugai valstybė turi turėti išskirtinį dėmesį. Jeigu mes kalbame apie sveikatos apsaugos sistemą ir kad atsiranda išskirtiniai Odontologų rūmai, kurie turi monopolinę teisę išduoti licencijas, tai mes nejučiomis prisidedame prie to, kad medicina tampa verslu, o žmogus tampa ne sveikatos apsaugos tikslas, o priemonė didinti to verslo pelnus. Jeigu mes ta logika vadovausimės, kodėl tada neturėtų atsirasti Psichologų rūmai, kurie išduoda licencijas, chirurgų, traumatologų. Taip galima vardinti visas sveikatos apsaugos sritis. Man atrodo, tikrai reikėtų sveikinti, kad galų gale Sveikatos apsaugos ministerija ministro asmenyje rado tam tikros jėgos atstovauti kitai pozicijai, nesukomercinti sveikatos apsaugos, o eiti būtent tuo keliu, kad būtų žiūrimi ne asociacijos interesai, o žmonių sveikatos interesai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi yra lydimųjų teisės aktų ir mūsų sistema šiek tiek suklydo, tai aš, atsiprašydama M. Majausko, jis buvo užsirašęs pats pirmasis, suteikiu žodį jam.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, aš pradėčiau nuo to, kad nereikia taisyti to, kas nesulūžo. Tikrai negulčiau kryžiumi dėl Odontologų rūmų, kaip ir negulčiau dėl bet kurios kitos organizacijos. Stengiasi, dirba, klysta, tobulėja, vystosi. Tai, ką pradėjome prieš daug metų, kodėl dabar staiga reikia imti ir sugriauti? Sakyčiau, atvirkščiai – skatinkime savivaldą, nes taip, kaip šita valdančioji dauguma tvarkosi su viešuoju sektoriumi, – mes matome ir medikų protestus, ir švietimo darbuotojų protestus. Kodėl dabar reikia grąžinti odontologus į tą patį viešąjį sektorių, su kuriuo mes ne visuomet tikrai gerai susitvarkome?
Antras dalykas. Atkreipsiu dėmesį, kad jie pinigų neprašo. Jie patys išsilaiko. Jie surenka pinigus iš savo narių ir tokiu pagrindu dirba. Kodėl dabar valstybė, viešasis sektorius, mokesčių mokėtojai turėtų išlaikyti tą licencijavimą, nes priėmus tokį sprendimą biurokratija didėtų?
Trečias dalykas. Mes žinome, kad šiandien Lietuvoje odontologų kiekis yra daugiau nei pakankamas. Per 15 metų nėra gauta nė vieno skundo dėl licencijavimo. Kokią mes iš tiesų problemą bandome čia taisyti ir spręsti?
Grįšiu prie to, nuo ko pradėjau. Jeigu kas nors veikia, nors ir netobulai, bet veikia, stengiasi, kuria ir dirba, kam griauti tai, kas nėra sugedę?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kaip sutarėme, du – už, du – prieš. Už – A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų, kolegos, šiandien mes labai dažnai girdime – bedantė Lietuva. Tai tikrai yra stimulas ką nors keisti šitoje sistemoje.
Pasakysiu keturis pagrindinius dalykus, kas, mano galva, yra svarbiausia.
Pirmiausia šito įstatymo pataisos leis sudaryti vienodas sąlygas medikams ir medikai bus prilyginami ne architektams, ne antstoliams, o iš tikrųjų kardiologai, chirurgai, terapeutai ir visi turės vienodas sąlygas, jiems bus išduodamos vienodos licencijos. Jas išduos Akreditavimo tarnyba.
Antras dalykas – sumažės administracinė našta. Nežinau, kodėl šiuo metu ant licencijos, kurią gauna odontologai, yra du parašai – tai Odontologų rūmų ir Sveikatos apsaugos ministerijos. O visi kiti: chirurgai, terapeutai, nefrologai ir visi kiti, gauna tik vieną parašą.
Kitas dalykas. Pagerės paslaugų kokybė ir pacientų sauga, nes Akreditavimo tarnyba vykdys nepriklausomą, visapusišką kompleksinę paslaugų priežiūrą.
Dar vienas dalykas yra tas, kad profesinė organizacija – Odontologų rūmai – nėra naikinama, tačiau tai bus savanoriška organizacija, į kurią noriu – stoju, nenoriu – nestoju, kaip yra ir kitose organizacijose. Mes žinome Kardiologų asociaciją, Transplantologų asociaciją. O šiuo metu tai yra prievartinė organizacija.
Reikia pasakyti, kad Odontologų rūmams, vykdant licencijavimą ir priežiūrą, nuolat kyla galimas interesų konfliktas. Todėl kviečiu balsuoti už. Mes komitete pasisakėme vienbalsiai už po visų klausymų ir diskusijų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame po svarstymo dėl Odontologijos praktikos įstatymo ir lydimųjų įstatymų, dėl šių paminėtų įstatymų projektų: Nr. XIIIP-3955, Nr. XIIIP-1049, Nr. XIIIP-1050, Nr. XIIIP-3335 ir Nr. XIIIP-3336.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 50, prieš – 20, susilaikė 14. Po svarstymo pritarta.
12.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. XIII-1398 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos pirmininko ir jo pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4129(2) (svarstymas ir priėmimas)
Grįžtame prie darbotvarkės 1-16 klausimo – projekto Nr. XIIIP-4129. Matau, jau ateina Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Gentvilas. Seimo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos… Atsiprašau, E. Jovaiša. Būna ir klaidų.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, dėl nutarimo skirti R. Baroną Lietuvos mokslo tarybos pirmininku. Komitetas svarstė ir tokiam nutarimui pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Diskusija. S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Garbusis Lietuvos Seime, kalbėsiu daugiau ne apie kandidatą, kurį šiandien, tikiuosi, patvirtinsime ypač svarbios Lietuvos mokslininkams, tyrėjams institucijos pirmininku. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos instituto profesoriaus R. Barono darbai mokslo erdvėje ir kompetencijos nekelia abejonių. Būtų tikslinga šiandien patvirtinti jį vien už ryžtą, drąsą, siekį akademinei bendruomenei suteikti vilties, nes ta institucija, taryba, yra ta, į kurią, ko gero, daugiausia paleidžiama akademinės bendruomenės strėlių. Koks sudėtingas šis postas, man regis, rodo ir faktas, kad taryba net penketą mėnesių gyveno be vadovo.
Su kokiais iššūkiais susidurs naujasis vadovas, jis puikiai žino pats, tai nepakankamas mokslinių tyrimų finansavimas, taikomojo pobūdžio darbų nuvertinimas, tarptautinio ir nacionalinio lygmens tyrimų dermės stoka. Daug šiuo metu ėmėme kalbėti apie gerovės valstybę, jai kurti reikalinga gerovės valstybės koncepcija, kurioje vietą rastų ir Lietuvos universitetų, kolegijų, institutų mokslininkai, tyrėjai, dėstytojai. Ir kuriant gerovės valstybę ypač svarbu dalyvauti ir humanitarinės, ir socialinės krypties mokslininkams, jie savo darbais garantuotų lituanistikos pamatines vertybes nacionaliniu lygmeniu. Tikiuosi, kad naujasis vadovas profesorius R. Baronas sieks, kad mūsų mokslininkai ne priešokiais, o nuosekliai dalyvautų kurdami ir įgyvendindami modernios, patrauklios valstybės strategiją.
Kokie iššūkiai naujajam vadovui? Pirmiausia, manyčiau, kad reikia siekti pertvarkyti mokslininkų darbo universitetuose, institutuose vertinimo kriterijus, kad jie skatintų mokslininkus dirbti, kurti. Antra. Sukurti ekonomiškai pagrįstą mokslininkų išsaugojimo Lietuvoje sistemą, kuri leistų įdarbinti po „optimizacijų, konsolidacijų“ darbo netekusius mokslininkus. Čia LEU pavyzdys, mažųjų regionų universitetų pavyzdys. Lietuvai parengti mokslininką, kad jis toliau nebedirbtų, per didelė prabanga. Kitas svarbus iššūkis – sutelkti pasaulio lietuvių mokslininkus, kūrėjus ir įkurti Pasaulio lietuvių mokslininkų asociaciją. Akivaizdu, kad dabartinei tarybai visiškai nesiseka rengti nuostatų vertinant mokslininkų kvalifikaciją, rengiant atestacijų nuostatus, siekiant docento, profesoriaus pedagoginio vardo. Tie aprašai yra atnaujinami, kaitaliojami. Vienas iš jų turėtų pasirodyti 2020 m. sausio 1 d. ir jau dabar yra ypač kritikuojamas akademinės bendruomenės.
Ypač daug grėsmių yra susijusių su lituanistikos, baltistikos tyrimais. Deja, dabar visiškai tarybos nuvertinamas monografijų žanras, humanitarams, lituanistams jis yra pagrindinis žanras, tačiau monografija prilyginama beveik straipsniui. Praeitą savaitę vyko Vietovardžių metams skirta konferencija Seime, tai irgi buvo išsakyti nuogąstavimai, kad absoliučiai nevertinamas žodynų rengimas. Žodyną parengti reikia mažiausiai kelerių metų, o jis vertinamas kaip koks nors straipsnis. Lygiai taip pat visiškai nevertinami vadovėlių autoriai ir vadovėlių autorių darbas, į tai, manyčiau, taryba irgi turėtų atkreipti dėmesį.
Keisčiausias dalykas, kai atsiranda nuostatos, kad straipsniai turi būti būtinai publikuoti užsienyje. Jeigu jis publikuojamas Vilniuje, tai jis praktiškai visai neįskaitomas atestacijos metu, rengiantis naujai kadencijai. Tai yra absurdas, ypač lituanistams, baltistams. Iš esmės mes dabar grįžtame į XIX amžiaus situaciją, kai lituanistika gyvavo Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir tik po 1918 metų persikėlė į Lietuvą, į Kauną. Deja, šitokia situacija yra dabar. Aš nesu prieš tarptautiškumą, bet, man regis, svarbu ir kokios krypties, kokios srities yra mokslininkai. Ypač tarybos yra nuvertinamas, ignoruojamas kolegijų įsitraukimas į tarybos skelbiamus kvietimus dalyvauti nacionalinės reikšmės moksliniuose tyrimuose, nors instituciniuose vertinimuose nurodyta, kad tai reikia daryti, kad tai vienas iš vertinimo kriterijų. Dar abejonių kelia ir kėlė, kad tarybos visi vadovai yra iš vienos institucijos – iš Vilniaus universiteto, nors buvęs vadovas mums buvo pažadėjęs, kad taip nebus. Noriu priminti šios Vyriausybės programą, kurioje akcentuojama visų regionų darna ir raida. Vadinasi, ir akademinė, ir mokslinė vadyba nėra išimtis.
Profesorius R. Baronas yra informatikas. Tačiau optimizmo teikia jo pasiryžimas ir šioje tribūnoje prieš savaitę ar truputį daugiau pasakyta jo mintis, kad jis yra ir tarpdisciplininių tyrimų atstovas ir dalyvauja įvairiose organizacijose…
PIRMININKĖ. Laikas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …ir darbuose. Vadinasi, minkštosios galios paketas jam nėra svetimas ir tai irgi teikia vilties. Kviečiu, kad profesorius būtų patvirtintas naujuoju tarybos pirmininku ir išsirinktų savo komandą. Šiandien yra parašyta, kad tvirtiname ir pavaduotoją…
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …tačiau pavaduotojų mums nepristatė, čia irgi truputį keistas dalykas. Kviečiu pritarti šiai kandidatūrai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsakau iš karto, tai yra toks Seimo nutarimas ir jis formuluojamas visiems vienodai, surašant pirmininką ir pavaduotoją. Ar gerbiamas profesorius R. Baronas norėtų kalbėti? Prašom.
R. BARONAS. Gerbiama pirmininke, gerbiami Seimo nariai, nuoširdžiai dėkoju Švietimo ir mokslo komitetui, frakcijoms, kalbėjusiam frakcijos pirmininkui už tas diskusijas, už tuos palinkėjimus ir priesakus, kurie buvo išsakyti posėdžiuose. Pasižadu tuos priesakus vykdyti, dirbti, kiek leidžia jėgos, jeigu patvirtinsite.
Čia tik norėčiau dar kartą pakartoti, kad Lietuvos pažangos programoje „Lietuva 2030“ ir kitose programose yra akcentuojama aukštos pridėtinės vertės kūrimo ekonomika, tačiau kartais tai yra suabsoliutinama į technologijas ir pamirštama humanitarinių ir socialinių mokslų svarba, kuri, mano supratimu, yra visų bendrųjų kompetencijų pagrindas, tai yra be kritinio mąstymo ir panašių dalykų nebūtų įmanoma ir technologijų plėtra. Tai yra visų bendrųjų kompetencijų pagrindas. Lituanistikos plėtra įtvirtinta įstatymu, čia, taip sakant, neginčytinas dalykas. Aš sieksiu, kad tarp socialinių, humanitarinių, gamtos mokslų, technologijų mokslų būtų darna. Kita plotmė yra tai, kad darna būtų išlaikoma ir tarp fundamentinių mokslų, kad jie būtų nenuvertinti, taikomųjų mokslų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų. Visos šios dedamosios yra būtinos.
Gerbiami Seimo nariai, mokslininko pagrindinė vertybė yra laisvė, laisvė atlikti mokslinius tyrimus, jų nevaržyti. Ne be reikalo Lietuvos mokslo tarybos vienas iš pagrindinių uždavinių yra sudaryti sąlygas mokslininkui, maksimaliai išvaduoti nuo administracinių (ūkinių) reikalų. Tai priimu kaip vieną iš svarbiausių Mokslo tarybos uždavinių, kad ta aplinka Lietuvoje būtų kuo palankesnė moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galite atsisėsti. Motyvai po svarstymo. Priėmimas – po svarstymo, kaip mane informavo, nereikia. Iš karto einame prie priėmimo. Priėmimas. Pastraipsniui.
1 straipsnis ir 2 straipsnis. Galime priimti? Ačiū, kolegos. Dabar motyvai. G. Steponavičius – motyvai už.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Išties gerai nuteikia gerbiamojo pretendento pastarasis pasisakymas iš šios tribūnos. Pirmieji žodžiai prieš savaitę buvo nedrąsūs, bet tiek komitete, tiek tolesniuose susitikimuose mes girdėjome profesorių jau labiau pasitikintį ir aiškiau artikuliuojantį, kaip jis save suvokia šioje atsakingoje pozicijoje.
Pasisakydamas už, aš noriu akcentuoti, kad Lietuvos mokslo taryba per ilgai buvo be vadovo. Per šį laikotarpį, taip pat ir pastaruosius metus dėl nepakankamos lyderystės, dėl silpnos lyderystės organizacija ne tik laiką barstė, prarado nemažai stiprių žmonių, dirbusių organizacijoje, bet pakeliui buvo barstomas ir autoritetas, ir pasitikėjimas. Jei gerasis Skandinavijos patirties modelis, kuris per LNT buvo kuriamas Lietuvoje sunkiai ir skynėsi kelią į priekį… dabar nemažai dalykų reikės sugrąžinti, ir aš tikrai linkiu, kad naujasis vadovas nebijotų šių didelių iššūkių, turėtų išminties, stiprios vadybos ir, kas ne mažiau svarbu iš įvairių subtilių dalykų, tvirtą stuburą. Kviečiu, kolegos, balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Lietuvos mokslo tarybos pirmininko skyrimo. Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-4129.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: 77 Seimo nariai vienbalsiai pritarė patvirtinti Mokslo tarybos pirmininku R. Baroną. (Gongas) Seimo nutarimas priimtas. Leiskite viso Seimo vardu jus pasveikinti. (Plojimai)
R. BARONAS. Gerbiama pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, labai ačiū už parodytą pasitikėjimą, tikrai labai malonu. Nežadu stebuklų, bet pažadu dirbti tiek, kiek jėgos leis. Labai ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, rytinę darbotvarkę baigiame. Turime sutaupę 25 minutes mūsų laiko. Ar neprieštarautumėte, kad galėtume dabar rezervinius darbotvarkės klausimus?.. (Balsai salėje) Neprieštaraujate.
12.34 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Viktoro Vilkausko peticijos“ (projektas Nr. PNP-83) priėmimas
Ir matau poną P. Čimbarą, tuomet nuo rezervinio 4 klausimo pradėtume, o po to – gerbiamas E. Jovaiša. Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Viktoro Vilkausko peticijos“.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke.
Peticijų komisija šių metų lapkričio 13 dieną posėdyje iš esmės išnagrinėjo V. Vilkausko peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Suėmimo vykdymo įstatymo 22 ir 23 straipsnius, papildant juos nuostatomis dėl besąlyginių pasimatymų ir telefoninių skambučių suteikimo suimtiesiems.
Komisija šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad tenkinus pareiškėjo peticijoje pateiktą siūlymą ir papildžius Suėmimo vykdymo įstatymą nuostatomis, leidžiančiomis suimtiesiems po vienų metų laikymo suėmime besąlygiškai naudotis teise į pasimatymus ir skambinimą telefonu, kiltų reali grėsmė nukentėjusiųjų, liudytojų ir kitų asmenų saugumui ir ikiteisminio tyrimo sėkmei, ypač kai tiriamos didelės apimties ir sudėtingos baudžiamosios bylos. Todėl prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Suėmimo vykdymo įstatymą taip, kaip siūlo pareiškėjas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių išsakyti motyvus nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
12.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4200 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo dėl sesijos darbų programos papildymo projektas Nr. XIIIP-4200. Pirmiausia priimsime šį nutarimą, o po to matysime, kaip čia mums seksis. Gerbiamas E. Jovaiša. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, Švietimo ir mokslo komiteto vardu prašau leisti įrašyti į darbotvarkę klausimą dėl to, kad Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba galėtų stoti į Europos mokslinių tyrimų sąžiningumo tarnybų tinklo asociaciją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių paklausti nėra. Po pateikimo galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
Diskusija. Norinčių išsakyti motyvus taip pat nėra.
Priėmimas. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame, kad papildytume šios sesijos darbų programą. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas papildyti sesijos darbų programą priimtas. (Gongas)
12.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl leidimo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai stoti į Europos mokslinių tyrimų sąžiningumo tarnybų tinklo (ENRIO) asociaciją“ projektas Nr. XIIIP-4155 (pateikimas)
Ir vėlgi kviečiu E. Jovaišą pateikti Seimo nutarimą dėl leidimo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai stoti į Europos mokslinių tyrimų sąžiningumo tarnybų tinklo asociaciją.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, prašome jūsų priimti nutarimą dėl to, kad mūsų akademinės etikos kontrolierius galėtų įsilieti į tarptautinį sąžiningumo tarnybų tinklą. Švietimo ir mokslo komitetas tai yra svarstęs ir bendru sutarimu tam yra pritaręs. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių paklausti nebuvo.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas, papildomų nėra numatyta. Siūloma svarstyti… Kada gi mes galime svarstyti? Lapkričio 28 dieną? (Balsai salėje) Tiesiog kai komitetas pateiks išvadą, artimiausiu metu suderinsime. Galime tam pritarti, kad suderinsime su pagrindiniu komitetu, kai tik jis bus apsvarstęs? Dėkojame, nes žinau, kad reikia skubėti.
12.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIII-2426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4183 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Antrasis rezervinis klausimas – Seimo nutarimo dėl sesijos darbų programos papildymo projektas Nr. XIIIP-4183. Kviečiu V. Kravčionok.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Kolegos, prašau pritarti nutarimo projektui ir leisti įtraukti į rudens sesijos darbų programą klausimą – Šeimos kortelės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių paklausti nėra. Po pateikimo norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Svarstymas. Galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Galime.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Galime priimti? Priimame.
Ir balsuojame, nes kalbėti niekas nenorėjo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas, leidžiantis papildyti sesijos darbų programą, priimtas. (Gongas)
12.40 val.
Šeimos kortelės įstatymo Nr. XIII-1406 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4180 (pateikimas)
Rezervinis 2-2 klausimas – Šeimos kortelės įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4180. V. Kravčionok. Pateikimas.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiami Seimo nariai, Šeimos kortelės įstatymas įsigaliojo šių metų sausio mėnesį ir pradėtas įgyvendinti nuo liepos mėnesio. Praktinis darbas ir šeimos kortelės administravimas parodė tam tikrus įstatymo trūkumus, kuriuos šiuo projektu norime pašalinti ir jį patobulinti. Siūlome suvienodinti ir aiškiau apibrėžti sąvokas ir atsisakyti perteklinių nuostatų. Pavyzdžiui, siūloma apibrėžti, kad teisę į šeimos kortelę turėtų nuolatiniai globėjai ar rūpintojai. Taip pat naikinamas ribojimas vaikams iki 24 metų dirbti ir savarankiškai vykdyti veiklą, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą arba studijuoja pagal nuolatinių studijų formas. Patikslinama šeimos kortelės turėtojų grupė dėl prižiūrimo, slaugomo neįgaliojo ir panaikinamos kai kurios perteklinės nuostatos. Prašau pritarti projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamoji kolege, pirmasis nori paklausti E. Pupinis. Ruošiasi R. Šarknickas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Kaip autorės norėčiau vis dėlto paklausti, ar ištesėjo jūsų lūkesčius, kaip jūs galvojote, kaip veiks kortelė? Ar iš tikrųjų nemanote, kad vis dėlto dalyvių šioje galbūt ir gražioje akcijoje yra nedaug ir nauda yra nepakankamai didelė? Ar tikėjotės to, ar galvojote, kad iš tikrųjų nauda bus didesnė? Ačiū.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Manau, kad projektas labai geras. Negirdėjau, kad būtų nepatenkintų žmonių. Per tuos keturis mėnesius yra 36 % kortelių… iš tų, kurie turi teisę gauti, jau kreipėsi. Taip pat dirbama, nuolat pildomas sąrašas socialinių partnerių. Turiu, galiu jums pateikti duomenis. Gausių šeimų ar šeimų su negalia turinčių vaikų yra 36 tūkst. 134, prižiūrimų, slaugomų darbingo amžiaus neįgaliųjų – 18,5 tūkst. Pareiškė norą gauti tą kortelę per tuos keturis mėnesius 12 tūkst. 983 šeimos, išduota 13 tūkst. 119. 120 juridinių asmenų dalyvauja programoje, 12 nacionalinių ir 108 regioniniai. Žinau, kad tas sąrašas yra nuolat pildomas, nes nepateikė dar kai kurios savivaldybės, bet aktyviai bendradarbiaujama. Manau, kad pasiteisino.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kadangi nemažai atsakėte į klausiančio klausimą, tai aš gal tiktai šiek tiek papildysiu. Kai atsirado vaiko pinigai, visose Lietuvos savivaldybėse, kuriose yra Raudonasis Kryžius, kuris atlieka savanorišką darbą, skaičius pradėjo kristi. Sumažėjo prašančiųjų skaičius, šeimos kortelės taip pat. Čia yra labai geras jūsų sprendimas ir aš pritariu. Tiesiog tiktai papildymas būtent… Ačiū.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ir komentarų daugiau kaip ir nėra, ir norinčių klausti nėra.
Gerbiamieji kolegos, motyvai po pateikimo. Ačiū V. Kravčionok. Norinčių išsakyti motyvus nėra.
Balsuojame po pateikimo dėl Šeimos kortelės įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas nėra numatytas. Galime tam pritarti? Pritariame. Siūloma svarstyti gruodžio 23 dieną. O gal ir anksčiau, taip prašo pranešėja, gal ir anksčiau. Pritariame? Taip.
Gerbiami kolegos, yra ministro K. Mažeikos prašymas leisti pateikti Aplinkos apsaugos įstatymo projektą – darbotvarkės 2-22.1 klausimą ir 2-22.2 klausimą – lydimąjį Administracinių nusižengimų kodeksą. Kviečiu K. Mažeiką.
12.45 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 871 ir 1081 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4130ES, Administracinių nusižengimų kodekso 248, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 2511 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4131 (pateikimas)
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiame parengtą Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektų paketą. Aplinkos ministerijos teikiamais Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektais siūloma nustatyti atgrasančias priemones už Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl laivų perdirbimo reikalavimų pažeidimus, nustatant sankcijas dėl laivų perdirbimo proceso nesilaikymo, ir atsakomybę už draudimo prekių ar produktų pardavimo vietose neatlygintinai dalinti lengvuosius (nuo 15 iki 50 mikronų storio) plastikinius pirkinių maišelius nevykdymą.
Dėl laivų reglamento nustatymo įgyvendinimo Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimu atsakomybė tenka laivų perdirbimo bendrovių atitinkamiems vadovams ir kitiems asmenims. Taigi baudos nuo 50 iki 4 tūkst. 500 eurų, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir pasikartojimo.
Aplinkos apsaugos įstatyme taip pat nustatomos baudos juridiniams asmenims, siekiant užtikrinti, kad laivų perdirbimas, prievolė parengti laivo perdirbimui reikalingus dokumentus, jais vadovautis, užtikrinti išmontavimo darbų kontrolę… Tai baudos nuo 200 iki 5 tūkst., pakartotinai nusižengus – nuo 400 iki 10 tūkst.
Dėl baudų už neatlygintiną plastikinių maišelių dalijimą – tai Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projekte atsakomybė pardavėjams ar platintojams, fiziniams asmenims, juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims. Taikomas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 60 eurų, vadovams – nuo 100 iki 200 eurų.
Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projekte nustatomos baudos juridiniams asmenims. Jų dydis – nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst., pakartotinai nusižengus – nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų. Taigi draudimas neatlygintinai dalinti maišelius netaikomas labai lengviems pirkinių maišeliams, kurių storis yra nuo 0 iki 15 mikronų.
Siūloma pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas ministre, jūs viską labai aiškiai pasakėte, nes niekas nenori jūsų paklausti. Ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime.
Kaip pagrindinis dėl Aplinkos apsaugos įstatymo projekto Nr. XIIIP-4130 yra siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas nėra numatytas. Siūloma svarstyti gruodžio 19 dieną. Dėl lydimojo Administracinių nusižengimų kodekso kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti taip pat gruodžio 19 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu.
12.49 val.
Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo Nr. VIII-1641 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4122, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 20, 37, 109 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4123, Administracinių nusižengimų kodekso 244, 308, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4124 (pateikimas)
Dar vieną įstatymų projektų paketą ministras K. Mažeika prašo leisti pateikti – tai Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas, lydimasis Aplinkos apsaugos įstatymo projektas ir lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas. Tai būtų trys įstatymai, jų projektai Nr. XIIIP-4122, Nr. XIIIP-4123 ir Nr. XIIIP-4124.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aplinkos ministerija parengė Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo pakeitimo projektą, Aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą ir Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą.
Cheminių medžiagų įstatymo projektas. Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į sukauptą praktinę patirtį, taikant Cheminių medžiagų įstatymą ir siekiant sudaryti sąlygas įgyvendinti pasikeitusius cheminių medžiagų ir mišinių tiekimą rinkai reglamentuojančius Europos Sąjungos teisės aktus. Taigi Cheminių medžiagų įstatymas dėstomas nauja redakcija, keičiamos nuostatos, susijusios su informacijos apie pavojingus cheminius mišinius teikimu dėl neatidėliotinų priemonių ekstremaliose sveikatai situacijose, siekiant sudaryti teisines sąlygas įgyvendinti Europos Komisijos reglamento reikalavimus. Suderinus įstaigoms teiktinos informacijos tvarką, būtų parengtos neatidėliotinos priemonės ekstremaliose sveikatos požiūriu situacijose, sustiprinama prevencija ir padidinama teigiama įtaka visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugai, taupomi informacijos teikėjų ištekliai, jeigu įmonė veikia kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Taip pat numatoma reglamentuoti neregistruotų, neautorizuotų ir draudžiamų bei ribojamų cheminių medžiagų pašalinimą ir (arba) sugrąžinimą iš rinkos. Šiuo metu nėra teisinių sąlygų neregistruotoms, neautorizuotoms cheminėms medžiagoms pašalinti, sugrąžinti iš rinkos, todėl sumokėjus baudą šios cheminės medžiagos gali cirkuliuoti rinkoje bei kelti riziką žmonių sveikatai ir aplinkai.
Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso projektais siekiama Aplinkos apsaugos įstatymo ir kodekso nuostatas suderinti su cheminių medžiagų tvarkymą reglamentuojančiais Europos Sąjungos tiesioginio taikymo teisės aktais ir keičiamuoju Cheminių medžiagų įstatymu, sustiprinti cheminių medžiagų ir mišinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų priežiūros sistemą. Kodekse numatyti atsakomybę fiziniams asmenims, piliečiams už draudžiamų, ribojamų pavojingų cheminių medžiagų gamybą, tiekimą rinkai ir naudojimą. Įstatymų projektams buvo pritarta spalio 30 dieną Vyriausybės posėdyje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti A. Matulas. Prašom, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, gal ne visai į temą su teikiamais įstatymų projektais, bet kadangi ką tik kalbėjau su jumis ir tikrai buvo konstruktyvus pokalbis, aš noriu atkreipti dėmesį, ir viešai, į tai, kad labai daug žmonių sunerimę dėl kvapų, kuriuos skleidžia įvairios fermos. Žinote, kad šiandien yra tokia norma, kad poveikio aplinkai iki tam tikro skaičiaus gyvulių, vištų nereikia, o po to paliktas tarpas, kai sprendžia agentūra ir labai dažnai to poveikio aplinkai neatlieka. Štai dabar ir Linkuvos gyventojai, ir Žvirblionių, ir Raubonių Pasvalio rajone žmonės sunerimę, kai šalia esančios fermos yra plečiamos, ne tik rekonstruojamos. Jau dabar yra didžiulė smarvė, o kai padidiname 2–3 kartus gyvulių skaičių, tai, be abejonės, tas kvapas bus daug didesnis. Ar jums ta problema yra žinoma ir gal galite pasakyti, kaip ministerija ruošiasi spręsti? Ar nereikėtų tobulinti įstatymo projekto, nes tai vis dėlto susiję su ta pačia aplinka, dėl to labai nukenčia žmonių gyvenimo kokybė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Situacija tikrai žinoma, tiek ta, kurią jūs apibūdinote, tiek ir kitos panašios situacijos. Tai būtent atrankos procedūra, kuri šiandien dažnu atveju yra tas šiaudas, už kurio griebiasi įmonės, norinčios plėsti arba kurti didesnę, taršesnę veiklą. Matome, yra tam tikrų spragų, kurias… Ministerijoje jau vyksta diskusija su mūsų specialistais, artimiausiu metu tikrai pristatysime Seimo nariams, kolegoms, kad tiek savo apygardose iškilusiose probleminėse vietose aptartų su gyventojais, na, aptartų tuos įrankius, mechanizmus, kaip išvengti tokių situacijų, kai tie kvapai, tarša žmonėms kelia didelį nerimą ir susirūpinimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, ar šiuo projektu jūs eliminuojate tas chemines medžiagas, kurios įeina ir į trąšų sudėtį, kurios Europoje jau yra uždraustos, o Lietuvoje galbūt dar ne? Ar yra tokių mūsų leidžiamo ir europinio sąrašo neatitikimų?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Pats sąrašas yra tikslintinas, ką mes ir šiuo pakeitimu darome, kad jis būtent ir būtų suderintas su Europos Sąjungos sąrašu, kurio kai kurių medžiagų net pas mus nėra. Ir tas įrankis, kas ir buvo akcentuotina… Nėra teisinio reglamentavimo tas medžiagas iš viso išimti iš rinkos, jas nustačius. Tokiu atveju jos vėl grįžta atgal, lieka pas savininką ir kažkur rinkoje vis dar kelia pavojų aplinkai, žmonių sveikatai. Tai vėlgi būtent į tai ir atkreiptinas dėmesys ir tas suderinimas su Europos Komisijos reglamentavimu, suvienodinimas padės išvengti tokio neatsakingo galbūt kai kuriais atvejais medžiagų naudojimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas A. Anušauskas. Kažkaip nepavyko užsirašyti, suteiksime galimybę paklausti.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Užsirašyti pavyko, bet prie konkretaus įstatymo projekto. Norėjau paklausti. Kiekviena cheminė medžiaga, priklausomai nuo sandėliavimo, saugojimo, sumaišyta su kita juk gali tapti arba sprogmeniu, arba trąša. Šiuo atveju vis dėlto įtraukiant tas europines nuostatas ar atsiranda papildoma administracinė našta, pavyzdžiui, įmonėms, kurios prekiauja tomis cheminėmis medžiagomis, trąšomis, kurios atlieka valymo paslaugas, irgi laiko įvairias chemines medžiagas? Šiuo atveju papildomai toms įmonėms kažkokie reikalavimai atsiranda ar tiesiog mes įtraukiame europines nuostatas, ir tiek?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kalbant apie medžiagas, turbūt labai svarbu akcentuoti, atsakomybė tikrai nesumažėja, ji turbūt išsiplečia, atsižvelgiant į reglamento, kuris yra priimtas Europos Komisijos ir kuris taikomas būtent prie šio įstatymo projekto. Ta prasme, kad turime tikrai nemažai įmonių, kurios naudoja įvairaus pobūdžio chemines medžiagas arba jų mišinius, tos įmonės turi savo padalinius keliose valstybėse ir tas reglamentavimas, skirtingas reglamentavimas kai kuriais atvejais ne tik kad apsunkina pačios įmonės veiklą, bet ir kai kuriais atvejais tų medžiagų vienur leistinos didesnės normos, kitur mažesnės, vienur atsakomybė didesnė, kitur mažesnė. Mes matome tą praktiką, kad kai kuriose kitose šalyse ir pas mus kai kuriais atvejais yra labiau naudojamos galbūt vienos medžiagos, taršesnės, o kitur jos yra neleidžiamos poįstatyminiais teisės aktais arba įstatymais, todėl tokiu būdu suvienodinimas ir padės mums apsisaugoti nuo galbūt taršesnių medžiagų naudojimo. Taip pat ir įmonių atsakomybė. Jos gali nurodyti bendrą kiekį, turimą visose valstybėse, kad administravimo kaštai būtų mažesni. Tai atsižvelgiama į Europos Sąjungos reglamentavimą, būtent Komisijos reglamentą, kuris ir vadovaujasi tuo, ir pritaikoma prie mūsų teisinės bazės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai, motyvai po pateikimo. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Balsuojame už visą paketą, kuriuo pateikė tris įstatymų projektus, Cheminių medžiagų ir preparatų ir lydimuosius – Aplinkos apsaugos ir Administracinių nusižengimų.
Balsavo 59 Seimo nariai, vienbalsiai pritarta po pateikimo minėtiems įstatymų projektams. Dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-4122 ir Nr. XIIIP-4123 pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomo nėra siūloma ir siūloma svarstyti gruodžio 19 dieną. Galime tam pritarti? Pritariame.
Lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso projektas Nr. XIIIP-4124. Siūlomas pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti taip pat gruodžio 19 dieną.
Gerbiami kolegos, nuoširdžiai dėkoju. Rytinis posėdis baigiamas. Prieš tai registruojamės. Dirbome daug, atsakingai svarstėme ir pateikėme įstatymų projektus. Labai jums ačiū.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Rytinį posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.