 |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA |
|
|
||
|
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai El. p. [email protected]
Centrinei projektų valdymo agentūrai El. p. [email protected]
Kopija: Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai El. p. [email protected], [email protected]
Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai El. p. [email protected]
Lietuvos trenerių profesinei sąjungai El. p. [email protected]
|
|
|
|
||
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL SPORTO PROJEKTŲ FINANSAVIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ
|
|
2019 m. spalio 22 d. Nr. 4-01-8995 |
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdami į 2019 m. rugsėjo 23 d. raštą „Dėl teisės aktų antikorupcinio vertinimo“, 2019 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. S-2019-5605 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų skirstymo“, 2019 m. rugsėjo 30 d. raštą „Dėl galimų korupcijos atvejų“, 2019 m. spalio 15 d. raštą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto“, į srities aktualumą, viešojoje erdvėje skleidžiamą ir kitą turimą informaciją, atlikome šių teisės aktų, reglamentuojančių sporto projektų finansavimą, antikorupcinį vertinimą:
1) Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 (toliau – Įstatymas)[1] 7, 16, 17 straipsnių;
2) Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 (toliau – Finansavimo tvarkos aprašas)[2];
3) Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui ir kvalifikacijos tobulinimui, finansavimo ir administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123 (toliau – Taisyklės)[3];
4) Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų esamų sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui, finansavimo ir administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123 (toliau – CPVA taisyklės);
5) Sporto projektų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 440 (toliau – Komisijos nuostatai)[4];
6) Sporto projektų komisijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-760 (toliau – Komisijos darbo reglamentas)[5];
7) Nacionalinės sporto tarybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 666 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 436 redakcija) (toliau – Tarybos nuostatai)[6];
8) Nacionalinės sporto tarybos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-759 (toliau – Tarybos darbo reglamentas)[7];
9) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 85 „Dėl sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projekto (reg. Nr. 19-11331)[8] (toliau – Projektas).
Atkreiptinas dėmesys, kad ne kartą esame teikę pastabų dėl minėtų teisės aktų ar jų pakeitimo projektų, reglamentuojančių valstybės paramos sporto projektams skirstymą[9]. Į daugelį ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose pateiktų pastabų ir pasiūlymų buvo atsižvelgta. Tačiau, 2019 m. pasikeitus teisiniam reguliavimui, kai kurios pastabos liko aktualios ir šios antikorupcinio vertinimo išvados kontekste: atlikę aukščiau išvardintų teisės aktų antikorupcinį vertinimą nustatėme, kad kai kurios jų nuostatos ir reglamentuojamos procedūros tebėra nepakankamai išsamios, gali būti interpretuojamos bei taikomos nevienareikšmiškai, kas lemia palankesnes sąlygas neskaidrumui ir korupcijos pasireiškimo galimybei.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus.
1. Dėl skirtų Sporto rėmimo fondo lėšų
Remiantis Įstatymo 17 straipsniu, valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos įgyvendinti sporto projektams, susijusiems su: 1) sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu; 2) sporto renginių organizavimu; 3) kvalifikacijos tobulinimu; 4) fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą; 5) esamų sporto bazių plėtra, priežiūra ir remontu.
Projektus, susijusius su esamų sporto bazių plėtra, priežiūra ir remontu, administruoja viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA). Likusias veiklas administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ŠMSM, Ministerija) ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija (toliau – Švietimo mainų paramos fondas, Atsakinga institucija).
CPVA duomenimis[10], Sporto rėmimo fondo lėšos 2019 m. padidėjo dvigubai – iki 13,6 mln. eurų (2018 m. buvo skirti 6,6 mln. eurų), planuojama, kad 2021 m. jų bus skirta dar daugiau – beveik 21 mln. eurų. Todėl ypatingai svarbu užtikrinti skaidrų lėšų skirstymą ir racionalų bei efektyvų jų panaudojimą.
Ministerijos skelbiamais duomenimis[11], šiemet sulaukta 1237 paraiškų, tinkama pripažinta 1041 paraiška. ŠMSM ir Švietimo mainų paramos fondo administruojamose sporto rėmimo srityse finansavimą gavo 289 projektai: daugiausiai finansavimo lėšų gavo Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ – 436 815 eurų[12], Viešoji įstaiga Lietuvos plaukimo federacijos informacijos ir paslaugų biuras – 398 612 eurų[13], Lietuvos sporto universitetas – 253 938 EUR sporto inventoriui, skirtam Kauno miesto gyventojų fiziniam aktyvumui didinti, įsigyti[14].
Sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui sulaukta 157 paraiškų iš 49 savivaldybių. Finansavimas skirtas 10 projektų: didžiausia skirta suma siekė 397 467,95 EUR ir buvo skirta VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universitetui Sporto ir meno centro dalies patalpų remontui, mažiausią finansavimo sumą – 40 303,65 EUR – gavo Kauno miesto UAB „Empatija“ Kovos menų sporto bazės pritaikymui neįgaliesiems, siekiant neįgaliųjų sporto plėtros.
2. Dėl Finansavimo tvarkos aprašo ir Taisyklių
2.1. Finansavimo tvarkos aprašo 26 punkte nustatyta, kad Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti pateiktų sporto projektų paraiškų vertinimą sudaro šie etapai: Ministerijos ar atsakingos institucijos vykdomas paraiškų administracinės atitikties tinkamumo vertinimas (26.1.1 papunktis); paraiškų, atitikusių administracinės atitikties tinkamumo vertinimo kriterijus, turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimas (26.1.2 papunktis).
Taisyklių 56 punkte taip pat numatyta, kad paraiškų atranką atlieka vertintojais paskirti Ministerijos arba Atsakingos institucijos darbuotojai.
Minėtame Finansavimo tvarkos aprašo 26.1.2 papunktyje, kaip ir Taisyklių 43.1.2 papunktyje bei 56 punkte, numatyta, kad atlikdama turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimą, atsakinga institucija gali pasitelkti jos pasirinktus ekspertus.
Aukščiau minėtos nuostatos svarstytinos žemiau nurodytais aspektais:
2.1.1. nei Finansavimo tvarkos apraše, nei jo nuostatas detalizuoti ir įgyvendinti skirtose Taisyklėse nėra išsamiai reglamentuota paraiškų vertintojų bei ekspertų skyrimo tvarka (be kita ko – vertinti ir konkrečius sporto projektus)[15]. Taip pat nei Ministerijos ar Švietimo mainų paramos fondo, CPVA interneto svetainių skiltyse, kuriose viešinama su sporto projektų rėmimu susijusi informacija, nei Teisės aktų informacinėje sistemoje, Teisės aktų registre ar kituose viešai prieinamuose teisinės informacijos šaltiniuose nėra viešinami jokie kiti teisės aktai, detalizuojantys ekspertų atrankos ir paskyrimo vertinti projektus pagal tam tikras kryptis aspektus, neviešinamas ekspertų sąrašas (siekiant išvengti bet kokios įtakos sporto projektų vertintojams ir ekspertams jų sąrašas galėtų būti skelbiamas pasibaigus paraiškų vertinimo procedūroms ir paskelbus duomenis apie visus finansavimą gavusius projektus), todėl nėra žinoma, kiek jame yra pavardžių, koks darbo krūvis tenka ekspertams ir pan.
Finansavimo tvarkos aprašo 38 punkte yra nurodyti tik ekspertams keliami minimalūs reikalavimai: turėti aukštąjį išsilavinimą, tinkamą kompetenciją (t. y. vertinamos srities kvalifikaciją arba ne mažesnę kaip 2 metų darbo patirtį toje sporto srityje, kurios sporto projektus ekspertas pasitelkiamas vertinti), būti nepriekaištingos reputacijos (t. y. neturėti galiojančio teistumo), nešališkiems (t. y. ne mažiau kaip 1 metus iki ekspertinio vertinimo pradžios neturėję darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių su pareiškėju ar partneriu ar nesusiję su jais civiliniais santykiais <...>; neturi pareiškėjo ar partnerio įstatinio kapitalo dalies arba turtinio įnašo jame, negauna iš pareiškėjo ar partnerio bet kokios rūšies pajamų).
Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertams keliamas reikalavimas būti nesusijusiam tik su pareiškėju ar partneriu, todėl darytina prielaida, kad su juos paskiriančiais Ministerijos, Švietimo mainų paramos fondo ar CPVA darbuotojais aukščiau minėtų ryšių ekspertas gali turėti. Tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu, nes sudaro sąlygas ekspertais samdyti pavaldžius ar kitais darbo ar civiliniais santykiais susijusius asmenis. Tokiu atveju priimami sprendimai keltų abejonių dėl nešališkumo, objektyvumo ir skaidrumo[16].
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tobulinti Finansavimo tvarkos aprašo ir / ar Taisyklių nuostatas, detalizuojant ekspertams taikomus reikalavimus, jų atrankos ir skyrimo procedūras, viešinti bendrą ekspertų sąrašą bei skelbti informaciją apie sporto projektus vertinusius asmenis pasibaigus paraiškų vertinimo laikotarpiui greta kitos informacijos, susijusios su finansavimą gavusiu sporto projektu.
Pažymėtina ir tai, kad ekspertams keliama sąlyga dėl nepriekaištingos reputacijos nepagrįstai susiaurinta iki galiojančio teistumo nebuvimo. Siekdami teisinio reguliavimo tikslumo, išsamumo, nedviprasmiškumo ir skaidrumo, siūlome svarstyti galimybę tikslinti Aprašo 38 punkto nuostatas, nurodant, kad ekspertams taikytinas nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibūdinama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnyje, reikalavimas – toks reikalavimas pagal Įstatymo nuostatas taikomas ir Komisijos (Įstatymo 17 straipsnio 9 dalis) bei Tarybos nariams (Įstatymo 7 straipsnio 4 dalis).
2.1.2. Iš galiojančio teisinio reguliavimo nėra aišku, kokie reikalavimai taikomi Ministerijos, Švietimo mainų paramos fondo ar CPVA darbuotojams, paskiriamiems vertinti sporto projektų paraiškas, kokia tvarka jiems yra paskirstomos vertintinos paraiškos pagal Taisyklių 58 punkto nuostatas, ar taikoma vertintojų rotacija, kt.
Todėl, siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, nedviprasmiškumo ir atsparumo korupcijai, siūlytume Taisyklėse apibrėžti minėtus aspektus.
2.1.3. Iš Finansavimo tvarkos aprašo ir Taisyklių nuostatų nėra aiškus vertintojo ir eksperto kompetencijų atskyrimas, kokiais atvejais vertinant paraiškas privalo būti kviečiamas ekspertas, kokia tvarka jis dalyvauja paraiškų vertinimo procese.
Pavyzdžiui, Taisyklių 58 punkte įtvirtinta, kad paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimą atlieka: vienas vertintojas, kai projekto paraiškoje nurodyta prašoma Fondo lėšų suma mažesnė nei 60 000 Eur (58.1 papunktis); arba du vertintojai, kai projekto paraiškoje nurodyta prašoma Fondo lėšų suma lygi arba yra didesnė nei 60 000 Eur <...> Tuo atveju, kai pirmųjų dviejų vertintojų paraiškų vertinimas skiriasi daugiau nei 20 balų, paraišką įvertina trečias vertintojas. Tokiu atveju vieną bendrą vertinimą pateikia trečiasis ir jo įvertinimui artimesnis vertintojai. Jei reikalinga, ekspertus paraiškų turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimui parenka Ministerija arba Atsakinga institucija savo nustatyta tvarka (58.2 papunktis).
Iš aukščiau minėtų nuostatų nepakankamai aišku, kokiais atvejais kviečiamas ekspertas, ar jis pateikia nepriklausomą vertinimą greta kitų vertintojų – Ministerijos, Atsakingos institucijos ar CPVA – darbuotojų atliktų vertinimų, ar atlieka vertinimą kartu su jais, ar dalyvauja kaip nepriklausomas stebėtojas, ar ekspertas atlieka paraiškos vertinimą vienas vietoje prieš tai minėtų įstaigų darbuotojų-vertintojų, ar jo funkcijos dar kitokios.
Be to, Taisyklėse nėra paaiškinama, kodėl bendram vertinimui reikšmės turi tik trečiojo ir jo įvertinimui artimesnio vertintojo skirti balai, o ne skaičiuojamas bendras visų vertintojų projektui skirtinų balų vidurkis.
Atsižvelgdami į išdėstytą, siūlome svarstyti galimybę tobulinti Taisyklių nuostatas, patikslinant aukščiau minėtus aspektus.
Aukščiau minėtos nuostatos loginė-lingvistinė konstrukcija suponuoja, kad tam pačiam pareiškėjui draudžiama teikti kelias paraiškas tik vienoje iš penkių Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų remtinų sporto sričių, tačiau nedraudžiama tuo pat metu dar po vieną paraišką teikti visose likusiose. Tai reiškia, kad iš viso tas pats pareiškėjas gali teikti penkias paraiškas finansavimui gauti pagal visas Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytas remtinas sporto sritis.
Išanalizavus sporto projektus, kuriems buvo skirtas valstybės finansavimas 2019 m. visose penkiose Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje remtinose srityse, nustatyta, kad kai kuriems pareiškėjams parama skirta kelis kartus už iš esmės identiškas projekto veiklas. Pavyzdžiui, tuo pačiu adresu registruotos ir to paties asmens vadovaujamos UAB „Edukacija“[17] ir VšĮ „Edukacijos renginiai“[18] pagal skirtingas rėmimo kryptis pagal beveik identiškai apibūdintas projekto veiklas skirta atitinkamai 37 403 EUR (fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą)[19] ir 13 434 EUR (sporto renginių organizavimui[20]).
Mūsų nuomone, tokia situacija, kai finansavimas skiriamas kelis kartus už tas pačias ar panašias planuojamas projekto veiklas, yra ydinga tiek antikorupciniu, tiek konkurenciniu požiūriu, nes sukuria nelygias sąlygas pareiškėjams gauti finansavimą, be to neišvengiama dvigubo finansavimo rizikos.
Prie aukščiau minėtos problemos sprendimo iš dalies prisidėtų Finansavimo tvarkos aprašo pakeitimo Projekte siūlomi pakeitimai, kad juridinis asmuo, kaip pareiškėjas arba sporto projekto partneris, gali teikti (arba dalyvauti teikiant kaip sporto projekto partneris) vieną paraišką Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytoms finansuojamoms veiklos sritims ir vieną paraišką Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytai finansuojamai veiklos sričiai. <...>
2.3. Finansavimo tvarkos aprašo 27 punkte nustatyta, kad Komisija neteikia siūlymų dėl sporto projektų finansavimo dydžio.
Iš analizuotų teisės aktų nuostatų nėra aišku, kas ir kokia tvarka priima sprendimą dėl galutinio projektui skirtino finansavimo dydžio – tiek Finansavimo tvarkos apraše, tiek Taisyklėse numatytos tik paraiškoje nurodytų sumų koregavimo procedūros, kai paraiškoje nurodytos projektui įgyvendinti nebūtinos, netinkamos ar rinkos kainoms neadekvačios išlaidos ir pan., tačiau nėra reglamentuojamas finansavimas iš dalies ir pan.
Pavyzdžiui, išanalizavus duomenis apie sporto projektams prašytas ir skirtas finansavimo lėšas, pastebėta, kad kai kuriais atvejais prašytų ir gautų sumų dydžiai skiriasi kartais. Pavyzdžiui, UAB „Funkcinio judėjimo centras“ projektui „Pasirūpink savo sveikata dar vaikystėje“ įgyvendinti prašė 88 450 EUR, o jam buvo skirta tik trečdalis šios sumos – 28 182 eurų. Tokiu atveju kyla neaiškumų: ar minėtas projektas gavo dalinį finansavimą, ar pradinė projekto sąmata tiesiog 3 kartus viršijo realiąją. Pastaruoju atveju kiltų abejonių dėl tokio projekto kokybės, tikslingumo, racionalumo, skaidrumo ir tinkamumo iš esmės, atsižvelgiant į finansavimo siekius.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume Finansavimo tvarkos apraše ir / ar Taisyklėse patikslinti minėtus aspektus.
2.4. Finansavimo tvarkos aprašo 36 punkte nustatyti bendrieji sporto projektų vertinimo kriterijai: 1. Sporto projekto aktualumas ir svarba[21] (maksimalus balas – 30); 2. Sporto projekto veiksmingumas, poveikis, tęstinumas (maksimalus balas – 25)[22]; 3. Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas[23] (maksimalus balas – 20); 4. Sporto projekto valdymas[24] (maksimalus balas – 15); 5. Konkrečiam kvietimui ministro nustatyti specialieji sporto projektų vertinimo kriterijai[25] (maksimalus balas – 10).
Taisyklėse papildomai detalizuotas minimalus praeinamas balas – pirmuose keturiuose punktuose jis siekia maždaug pusę maksimalios balų sumos, penktame, numatančiame specialiuosius sporto projektų vertinimo kriterijus, – tik 2 balus iš galimų 10.
Mūsų nuomone, Finansavimo tvarkos aprašo ir Taisyklėse nustatyti vertinimo kriterijai yra vertinamojo pobūdžio, gana abstraktūs, daugelyje atvejų – formalūs, o jų vertinimas tiesiogiai priklauso nuo vertintojo ir / ar eksperto subjektyvios nuomonės, patirties, kompetencijos ir pan.
Antikorupciniu ir sąžiningos konkurencijos užtikrinimo požiūriu kritiškai vertintinas ir labai žemas projekto praeinamumo balas, vertinant projekto atitikimą specialiesiems sporto projektų kriterijams.
Siūlytume svarstyti galimybę papildomai detalizuoti sporto projekto vertinimui skirtus kriterijus (pagal išnašose pateiktus bei kitus objektyvius ir pamatuojamus rodiklius), numatant, kad balai būtų skiriami pagal atitikimą kiekvienam iš nustatytų kriterijų.
2.5. Finansavimo tvarkos aprašo 45 punkte įtvirtinta, kad ministras ar ministro įgaliotos institucijos vadovas, gavęs Komisijos siūlymą dėl sporto projektų finansavimo, priima motyvuotus sprendimus dėl Sporto rėmimo fondo lėšų skyrimo sporto projektams. Kai komisijos siūlymas dėl sporto projekto finansavimo nesutampa su atsakingos institucijos išvada dėl sporto projekto tinkamumo finansuoti vertinimo, ministras ar ministro įgaliotos institucijos vadovas gali priimti sprendimą tokią paraišką vertinti pakartotinai.
Mūsų nuomone, priimamų sprendimų objektyvumui, skaidrumui ir atsparumui korupcijai užtikrinti, kai Komisijos nuomonė nesutampa su Ministerijos ar Atsakingos institucijos išvada dėl projektui skirtino finansavimo, kai Komisija siūlo atlikti projekto pakartotinį vertinimą, jis turėtų būti atliekamas visais atvejais, skiriant nepriklausomus ekspertus.
Be to, viešinant finansavimą gavusius projektus, greta kitos aktualios informacijos siūlome pažymėti, kad projekto paraiška buvo vertinta pakartotinai.
2.6. Taisyklių 99 punkte nustatyta, kad projekto įgyvendinimo laikotarpis pagrįstais atvejais gali būti pratęstas iki 4 metų termino.
Atsižvelgiant į tai, kad Taisyklės reglamentuoja sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui ir kvalifikacijos tobulinimui, finansavimą ir administravimą, manytina, kad turėtų būti detalizuoti atvejai ir priežastys, dėl kurių projekto vykdymas galėtų būti pratęsiamas iki 4 metų, bei tokių sprendimų priėmimo tvarka, procedūros, atsakingi subjektai.
2.7. Taisyklių 103 punkte numatyti projekto vykdymo pažeidimai, dėl kurių Ministerija arba Atsakinga institucija turi teisę vienašališkai ne teismo tvarka nutraukti sutartį[26], tačiau nėra išsamiau reglamentuota, dėl kokių priežasčių ar aplinkybių toks sprendimas gali būti nepriimamas ir kokie veiksmai tokiu atveju būtų atliekami, kokios teisinės pasekmės kiltų projekto vykdytojo atžvilgiu.
Tokia situacija vertintina neigiamai antikorupciniu požiūriu, nes sudaro sąlygas vienodose situacijose esančių projektų vykdytojų atžvilgiu priimti skirtingus sprendimus – vienais atvejais projekto sutartį nutraukti, įpareigojant grąžinti projektui vykdyti išmokėtas lėšas, kitais atvejais sutartis galiotų toliau.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome atitinkamai patikslinti Taisyklių 103 punkto nuostatas.
2.8. Taisyklių ir CPVA taisyklių nuostatos nepakankamai reglamentuoja projektų vykdymo priežiūrą, patikrų vietoje atlikimo tvarką, procedūras, skaičių bei reguliarumą, nenumatyta viešinti patikrinimų rezultatų, skelbti duomenis apie nustatytus pažeidimus ir pan.
Pavyzdžiui, Taisyklėse tėra nustatyta, kad Ministerija arba Atsakinga institucija turi teisę atlikti patikrą projekto įgyvendinimo metu projekto įgyvendinimo ir (arba) administravimo vietoje (145 punktas). Ministerija arba Atsakinga institucija atsitiktine tvarka parenka projektus, kuriems bus vykdoma patikra vietoje (146 punktas).
CPVA taisyklių 161 punkte taip pat pažymėta, kad 3 metus laikotarpiu po projekto pabaigos <...> ji turi teisę atlikti patikras vietoje.
CPVA taisyklių 128.3 papunktyje nurodyta, kad projektų, kurių vertė mažesnė nei 60000 eurų, patikra gali būti atliekama, be kita ko, jei projektas yra rizikingas ir (ar) atsitiktinai atrenkamas pagal atsakingos institucijos taikomas rizikos valdymo metodikas. Pažymėtina, kad vertintuose teisės aktuose nėra atskleidžiama „rizikingo projekto“ samprata.
Aukščiau minėta CPVA rizikos vertinimo metodika (jei yra patvirtinta, nes antikorupcinio vertinimo išvadoje nagrinėjamos su sporto projektais susijusios funkcijos CPVA vykdomos nuo 2019 m.) nėra viešinama CPVA interneto svetainėje ar Teisės aktų informacinėje sistemoje, todėl nėra galimybės įvertinti joje nustatytų rizikos valdymo procedūrų pakankamumo.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta siūlome patikslinti aukščiau minėtus Taisyklių ir CPVA taisyklių punktus, reglamentuojant pagrindinius su vykdoma kontrolės ir priežiūros funkcija susijusius aspektus – tikrintinų projektų atrankos tvarką, numatant tikrintinų projektų skaičių, atsakingus subjektus, numatant jų rotaciją ir kitus aktualius aspektus.
2.9. Antikorupciniu požiūriu neigiamai vertintinos kai kurios analizuotų teisės aktų nuostatos, susijusios su nustatytų pažeidimų tyrimu.
Pavyzdžiui, Taisyklių 162 punkte numatyta, kad Ministerija arba Atsakinga institucija, išnagrinėjusi gautą informaciją apie įtariamus pažeidimus iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ir (ar) trečiųjų šalių arba įtarusi pažeidimą atlikdama projekto administravimo veiksmus, savo nustatyta tvarka įvertina, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių ir įsitikina, ar įtariamas pažeidimas gali būti ištaisytas (162.1 papunktis); nėra susijęs su nusikalstama veika, susijusia su neteisėtu Fondo lėšų gavimu ir (ar) panaudojimu, arba korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, susijusia su Fondo lėšų gavimu ir (ar) panaudojimu (162.2 papunktis). Jei yra tenkinamos visos Taisyklių 162 punkte nustatytos sąlygos, Ministerija arba Atsakinga institucija informacijos apie įtarimą dėl pažeidimo neregistruoja <...>.
Aukščiau minėta nuostata, kad gauta ir išanalizuota informacija apie galimą pažeidimą nėra registruojama ar kitaip siejama su vykdomu projektu, vertintina kaip ydinga antikorupciniu, projektų vykdymo priežiūros efektyvumo ir rizikos valdymo požiūriu.
Taisyklėse taip pat nedetalizuojamos pažeidimui ištirti privalomos procedūros bei terminai, nurodant tik, kad apie įtariamo pažeidimo ištaisymą ir jo ištaisymo būdą Ministerija arba Atsakinga institucija informuoja projekto vykdytoją savo nustatyta tvarka ir terminais (164 punktas)[27], todėl egzistuoja rizika, kad galimas pažeidimas nebus nustatytas, ištirtas ar užkardytas laiku.
Siekdami teisinio reguliavimo skaidrumo, atsparumo korupcijai, tikslumo ir vienprasmiškumo, siūlome svarstyti teisinio reguliavimo tobulinimo galimybes, detalizuojant pažeidimų tyrimų tvarką bei procedūras.
2.9.1. Taisyklių 161 ir 166 punktams teiktina neteisinio pobūdžio pastaba dėl atsakomybių pasiskirstymo, nes šiuo metu numatyta, kad Ministerija persiunčia informaciją Ministerijai (161 punktas), informuoja Ministeriją (166 punktas), t. y. perduoda duomenis sau pačiai.
3. Dėl Nacionalinės sporto tarybos ir Sporto projektų komisijos sudėties
Įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinta, kad Taryba yra kolegiali, valstybės politikos sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo klausimais Seimui, Vyriausybei ir Ministerijai patarianti institucija (šio straipsnio 1 dalis). Taryba svarsto valstybinę sporto strategiją, sporto prioritetus, sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijus, kitus sporto sričių plėtros klausimus (šio straipsnio 2 dalis). Remiantis Tarybos nuostatų 5 punktu, vienas Tarybos uždavinių yra prisidėti prie sporto sričių plėtros įgyvendinimo <...>, sudaryti sąlygas rengti perspektyvius sportininkus siekti aukščiausių sportinių rezultatų.
Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Ministerija ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija <....> atlieka <...> sporto projektų, finansuojamų Sporto rėmimo fondo lėšomis, atranką ir teikia išvadas Komisijai dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo, priima sprendimą dėl projektų finansavimo (Įstatymo 17 straipsnio 10 dalis), taip pat vykdo valstybės sporto stebėseną (Įstatymo 5 straipsnis).
Komisija, vertindama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktus atrinktus tinkamus finansuoti sporto projektus (Komisijos nuostatų 6.1 papunktis), pritaria arba nepritaria atsakingos institucijos išvadoms dėl sporto projektų tinkamumo finansuoti vertinimo ir teikia siūlymus ministerijai ar ministro įgaliotai institucijai dėl sporto projektų finansavimo (Komisijos nuostatų 6.2 ir 6.3 papunkčiai).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarybos, Komisijos ir Ministerijos funkcijos sporto plėtros skatinimo ir finansavimo srityse yra glaudžiai susijusios, tačiau atsakomybės yra paskirstytos tarp Ministerijos ir kolegialių organų.
Antikorupciniu požiūriu teigiamai vertintina paramos sportui strategijos kūrimo ir planavimo, finansuotinų projektų atrankos bei vertinimo, stebėsenos funkcijų atskyrimas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu minėtose organizacijose pareigas eina tie patys asmenys, pavyzdžiui: Tarybos ir Komisijos sudėtyse yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus atstovė J. J. ir Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentas E. K., o Komisijai pirmininkauja Tarybos narė ir Ministerijos viceministrė K. T. – t. y. ji atstovauja visus tris sporto politiką formuojančius ir įgyvendinančius subjektus.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Komisijos nariu yra Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ atstovas, o būtent šios asociacijos sporto projektui, skirtam sporto renginiams organizuoti, yra skirta didžiausia – 436 815 eurų parama.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, užtikrinant priimamų sprendimų objektyvumą ir skaidrumą, aukščiau minėta situacija yra ydinga ir gali kelti abejonių dėl galimo interesų konflikto regimybės[28].
Atsižvelgdami į tai, siūlome tobulinti teisinį reguliavimą, eliminuojant galimybę tiems patiems asmenims dalyvauti vienu metu sporto politiką formuojančių, finansavimo projektus vertinančios ir sprendimą dėl lėšų skyrimo sporto projektams priimančių subjektų sudėtyje.
4. Dėl Tarybos nuostatų ir darbo reglamento
4.1. Tarybos nuostatuose numatyta, kad protokolus pasirašo Tarybos posėdžiui pirmininkavęs asmuo ir Tarybos posėdžių sekretorius (18 punktas), Tarybos sprendimai skelbiami Ministerijos interneto svetainėje (19 punktas).
Pažymėtina, kad nėra įpareigojimo skelbti Tarybos posėdžių protokolus viešai kartu su sprendimais. Be to, ŠMSM interneto svetainėje[29] neskelbiama aktualių duomenų apie šios Tarybos veiklą ir sprendimus.
Atsižvelgdami į tai, siūlome atitinkamai patikslinti minėtą Tarybos nuostatų punktą.
4.2. Tarybos reglamento 11 punkte nustatyta, kad <...> Tarybos sprendimai priimami bendru sutarimu, o jei jo nėra – ne mažiau kaip 2/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų. Tarybos sprendimai priimami posėdyje arba balsuojant elektroniniu būdu.
Vertinamame teisės akte nėra detalizuota balsavimo elektroniniu būdu tvarka – ar jis vyksta realiuoju laiku (online režimu), ar balsuojama iš anksto elektroninėmis priemonėmis, ar kitaip.
Siekdami teisinio reguliavimo išsamumo ir nedviprasmiškumo, siūlome tobulinti minėtas nuostatas.
4.3. Tarybos reglamento 16 punkte įtvirtinta, kad siekiant tikslaus posėdžio protokolavimo Tarybos sekretorius gali atlikti posėdžių garso įrašą <...>.
Svarstomų klausimų ir priimamų sprendimų objektyvumui bei skaidrumui užtikrinti, mūsų nuomone, visais atvejais turėtų būti daromas garso ir / ar vaizdo įrašas.
5. Dėl Komisijos nuostatų ir darbo reglamento
5.1. Komisijos nuostatų 14 punkte nustatyta, kad Komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 9 nariai. 15 punkte nustatyta, kad Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Sprendimai priimami atviru balsavimu, posėdyje dalyvaujančių komisijos narių paprasta balsų dauguma.
Mūsų nuomone, aukščiau minėtos nuostatos svarstytinos priimamų sprendimų objektyvumo ir skaidrumo aspektu: jei Komisiją sudarytų tik minimalus narių skaičius – penki, tais atvejais, kai posėdyje dalyvautų tik daugiau, nei pusė narių – trys, visais atvejais balsavimo rezultatą lemtų tik Komisijos pirmininko balsas.
Todėl siūlome svarstyti Komisijos nuostatų 14 punkto tobulinimą numatant didesnį minimalų narių skaičių arba įtvirtinant konkretų narių skaičių.
5.2. Komisijos darbo reglamento 14[30] ir 20 punktai[31] nesuderinti tarpusavyje. Atsižvelgdami į šios antikorupcinio vertinimo išvadoje 4.3 papunktyje pateiktą pastabą, siūlome Komisijos darbo reglamento 20 punkto atsisakyti.
Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip buvo atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvados pasiūlymus (pateikti motyvuotą informaciją pagal nustatytą formą dėl kiekvieno pasiūlymo įgyvendinimo[32]). Atsakymą prašome paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą ir susieti ją su antikorupcinio vertinimo išvada.
Direktorius Žydrūnas Bartkus
Julija Antanaitė, tel. (8 706) 62 755, el. p. [email protected]