2019-11-13

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2020 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4014

 

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

 

 

 

Argumentai: Per keletą paskutiniųjų metų žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijos ir įgaliojimai tik plėtėsi. Ši plėtra nebuvo ir nėra paremta papildomais finansiniais ištekliais. Turimi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai nepakankami veiksmingai įgyvendinti Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, nuostatas, sustiprinti teisininkų, nagrinėjančių skundus ir atstovaujančių Tarnybai teismuose, pajėgumus, užtikrinti įstatymuose nustatytų terminų laikymąsi.

 

Lietuvos Respublikos Seimo valdyba 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. SV-S-1200 patvirtino didžiausią leistiną Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių - 23,5, t. y. 5 pareigybėmis padidino didžiausią leistiną pareigybių skaičių. Jei šio sprendimo paraleliai nelydės sprendimas skirti reikiamus finansinius išteklius, šis pareigybių skaičiaus padidinimas negalės būti praktiškai įgyvendintas.

 

2018 m. rugsėjo mėnesį kartu su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra Tarnyba pradėjo vykdyti projektą „Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas“, finansuojamą pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programą (2014-2020). Tarnyba yra atsakinga už Projekto įgyvendinimą ir privalo užtikrinti nacionalinį kofinansavimą numatytoms veikloms, t. y. iš nacionalinio biudžeto numatyti 20 proc. nuo Tarnybai skirto projekto biudžeto. 2019 metais gauta 21 000 eurų, 2020 metams Projekto įgyvendinimui reikalingi papildomai 5676 eurai, taip pat 19 200 eurų apyvartinių lėšų Projekto, kuriam taikomas išlaidų kompensavimo principas, kol bus gautas EK finansinės paramos lėšos, išlaidoms apmokėti.

 

Pasiūlymas: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai 2020 metams papildomai skirti 235 276 eurus Tarnybos veiklai ir prioritetams įstaigos 2020-2022 metų strateginio veiklos plano projekte įgyvendinti.

         Iš jų:

         - darbo užmokesčiui - 165 000 eurų;

         - socialiniam draudimui - 2400 eurų;

         -43 000 eurų ekspertinių paslaugų apmokėjimui, darbuotojų mokymams, darbo vietų sukūrimui;

         - 24 876 eurai Projekto „Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas“ įgyvendinimui.

 

 

Lėšų šaltiniai: iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba iš Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų, arba iš Finansų ministerijai skirtų asignavimų.

 

 

 

Argumentai: Pagal vykdomosios valdžios suformuotą praktiką, kaip ir ankstesniais biudžetų planavimo laikotarpiais, Finansų ministerija be konsultacijų dėl realaus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus Įstaigai finansavimo poreikio, nustatė 2020 ir vėlesniems biudžetiniams metams maksimalius valstybės biudžeto asignavimų limitus įstaigai, kurie neatitinka realaus įstaigos poreikio, nurodomo ir pagrindžiamo Finansų ministerijai kiekvienais metais teikiamuose Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atitinkamo laikotarpio strateginių veiklos planų projektuose.

           Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, dėl vykdomosios valdžios (Finansų ministerijos) nustatomų maksimalių asignavimų limitų, yra koreguojami Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos planavimo dokumentai ir juose numatytų veiklų apimtys, atsisakoma kai kurių veiklų, koreguojami veiklos prioritetai, veikla iš esmės koncentruojama į skundų tyrimus, atsisakoma platesnio mąsto tyrimų ir pan. Nors vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne kartą atkreipė dėmesį, kad toks įstaigos finansavimo modelis bei taikoma praktika kelia abejones dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, kaip nepriklausomo žmogaus (vaiko) teisių gynėjo, nepriklausomumo nuo vykdomosios valdžios, įstaigos finansavimo praktika nesikeičia.

          Kaip buvo minėta ankstesnių metų kreipimesi į Lietuvos Respublikos Seimo komitetus, rekomendacijas Lietuvos Respublikai dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos stiprinimo finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais pateikė tiek Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, apsvarstęs periodinę Lietuvos Respublikos ataskaitą, tiek Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba apsvarstęs periodinę Lietuvos Respublikos ataskaitą, tiek Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba 2016 m. lapkričio 2 d. vykusio Lietuvos Respublikos visuotinės periodinės peržiūros (vertinimo) metu (100.34, 100.35). Paminėtina ir tai, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto rekomendacija nėra įgyvendinama nuo 2006 metų.

        Finansų ministerijos nustatyti asignavimai (2020 metams - 570 tūkst. eurų, 2021 metams - 543 tūkst. eurų, 2022 metams - 543 tūkst. eurų) leidžia patenkinti minimalius įstaigos išlaikymo poreikius, kuriuos sudaro mokesčiai už komunalines, elektros energijos ir šilumos energijos paslaugas, kurių nei atsisakyti, nei sumažinti įstaiga negali, bei darbo užmokesčiui, kurio pakanka tik daliai (nuo 2020 metų 17,5 pareigybių) iš Seimo valdybos nutarimu nustatytų 24 pareigybių, išlaikyti. Be to, skiriamas finansavimas nesudaro galimybių įgyvendinti teisės aktų (Valstybės tarnybos įstatymo) nuostatų dėl valstybės tarnautojų vertinimo (suteikiant aukštesnes kvalifikacines klases), dėl priemokų už padidėjusį valstybės tarnautojų darbo stažą valstybės tarnyboje, taip pat vykdyti visuomenės švietimo apie vaiko teises ir jų apsaugos mechanizmus priemonių. Skiriant asignavimus nebuvo įvertintas ir įstaigos išlaikymui būtinų paslaugų ir prekių kainų padidėjimas.

          Paminėtina ir tai, kad 2020 metams skirtų valstybės biudžeto asignavimų sumą - 570 tūkst. eurų, sudaro darbo užmokesčio fondas (485 tūkst. eurų, įskaitant ir skirtas tikslines lėšas sumažintam valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui kompensuoti tiek esamiems, tiek buvusiems įstaigos valstybės tarnautojams bei kadenciją baigusiai vaiko teisių apsaugos kontrolierei), tikslinės lėšos išeitinei išmokai išmokėti pasibaigus vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kadencijai. Išlaidoms įstaigos išlaikymui skirta 85 tūkst. eurų, į kurias įskaičiuotos ir išlaidos komunalinėms, ryšio, transporto paslaugoms ir eksploatavimui, darbdaviui priklausančioms mokėti socialinio draudimo įmokoms, ligos pašalpoms ir kt.

 

Pasiūlymas: Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai 2020 metams papildomai skirti 44 000 eurų, iš jų: 

         - 23 400 eurų 1 valstybės tarnautojų etatui finansuoti bei 800 eurų darbdavio socialinio draudimo įmokoms;

          - 3800 eurų didėja priemokos valstybės tarnautojams už padidėjusį valstybės tarnautojų darbo stažą valstybės tarnyboje;

         - 8000 eurų reikalingi kompensuoti numatomam paslaugų ir prekių kainų padidėjimui;

        - 8000 eurų visuomenės švietimo apie vaiko teises ir apsaugos mechanizmus funkcijai vykdyti. Viena iš vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus funkcijų – švietimas vaiko teisių užtikrinimo ir gynimo srityse, vaiko teisių populiarinimas, įstaigos žinomumo didinimas bei informacijos apie vaiko teisių gynimo būdus sklaida.

 

Lėšų šaltiniai: iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba iš Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų, arba iš Finansų ministerijai skirtų asignavimų.

 

 

 

Argumentai:    Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (toliau - ir Tarnyba) 2020 m. Finansų ministerijos numatyti 438 tūkst. eurų asignavimai, yra nepakankami siekiant efektyviai ir racionaliai vykdyti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai įstatymais ir kitais teisės aktais pavestas funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad numatytas maksimalus Tarnybos finansavimas iš valstybės biudžeto neleis užtikrinti:

              1) Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos, garantuojant nepriklausomą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau - Konvencija) įgyvendinimo stebėseną, bei lygių galimybių kontrolieriaus Konvencijos įgyvendinimo kontrolės vykdymo,

             2) Europos Komisijos iš dalies finansuojamų projektų „Vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje", „#NoPlace4Elate: tobulinant institucijų atsaką į neapykantos kalbos reiškinį Lietuvoje" ir „Visi apie tai kalba: darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas virsta realybe" įgyvendinimo,

             3) Tarnybai įstatymu pavestos švietėjiškos veiklos bei lygių galimybių sklaidos ir diskriminacijos prevencijos visuomenėje,

             4) Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų surengimo,

             5) Tarnybos darbo efektyvumo ir veiksmingumo didinimo,

             6) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (toliau - Direktyva 2014/54/ES) nacionalinio įgyvendinimo priežiūros,

             7) lygių galimybių kontrolieriaus išeitinės išmokos išmokėjimo,

             8) darbuotojų atlyginimų.

1. Nuo 2019 m. liepos 1 d. Tarnybai pavesta nauja funkcija - Konvencijos įgyvendinimo kontrolė, o prie Tarnybos įsteigta Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija. Komisija atlieka Konvencijos įgyvendinimo stebėseną. Komisiją, kurios sudėtyje yra ir vienas Tarnybos darbuotojas, techniškai ir ūkiškai aptarnauja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Komisijos sekretoriaus funkcijas taip pat atlieka Tarnybos atstovas. Vykdant minėtas funkcijas, Tarnybos žmogiškųjų išteklių resursų plėtrai (1,5 etato) ir stiprinimui papildomai reikalinga 45 tūkst. eurų. (44,4 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 0,6 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui).

2. Siekiant didinti visuomenės sąmoningumą ir stiprinti bendruomenės atsaką į smurto artimoje aplinkoje reiškinį Lietuvos regionuose, 2020 metais bus tęsiamas 2019 m. pradėtas vykdyti 24 mėn. trukmės Europos Komisijos iš dalies finansuojamas projektas „Vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje”.  Projekto tikslas - vystyti ir įgyvendinti tarpžinybinį algoritmą efektyviai intervencijai užtikrinti smurto dėl lyties atvejais vietos bendruomenėse, stiprinti mokytojų ir mokyklų personalo gebėjimus užkirsti kelią lyčių stereotipams, didinti visuomenės sąmoningumą apie smurto prieš moteris artimoje aplinkoje reiškinį ir skatinti smurto prevenciją. Bendra projekto vertė - 325 526 eurų. Projekto veikloms reikalingas nacionalinis finansavimas - 65 tūkst. eurų.                         

Atkreipiame dėmesį, kad gavus reikiamą nacionalinį finansavimą per projekto vykdymo laikotarpį projekto vykdytojai į valstybės biudžetą sumokės apie 90 tūkst. eurų mokesčių, t. y. įplaukos į valstybės biudžetą bus didesnės nei prašoma nacionalinio finansavimo suma.

Bendradarbiaudama su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Tarnyba 2020-2022 metais planuoja įgyvendinti Europos Komisijos iš dalies finansuojamą projektą „#NoPlace4Hate: tobulinant institucijų atsaką į neapykantos kalbos reiškinį Lietuvoje”. Projektu siekiama sukurti efektyvų teisėsaugos institucijų algoritmą reaguojant į pranešimus apie galimus neapykantos kalbos atvejus, didinti atsakingų institucijų gebėjimus, tobulini specializuotų paslaugų prieinamumą nuo neapykanta motyvuotų incidentų nukentėjusioms aukoms, didinti visuomenės sąmoningumą neapykantos nusikaltimų prevencijos srityje ir stiprinti ombudsmenų institucijų gebėjimus vykdyti prevencinę ir švietėjišką veiklą. Bendra projekto vertė - 339,5 tūkst. eurų. Projekto veikloms reikalingas nacionalinis finansavimas - 68 tūkst. eurų.

Atkreipiame dėmesį, kad, gavus reikiamą nacionalinį finansavimą, per projekto vykdymo laikotarpį valstybės biudžeto pajamos iš įvairių mokesčių turėtų padidėti apie 73 tūkst. eurų, t. y. įplaukos į valstybės biudžetą bus didesnės nei prašoma nacionalinio finansavimo suma.

Tarnyba 2020-2022 metais planuoja įgyvendinti Europos Komisijos iš dalies finansuojamą projektą „Visi apie tai kalba: darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas virsta realybe".  Projekto tikslas - gerinti moterų ir vyrų asmeninio gyvenimo ir darbo derinimą. Projektas skirtas mažinti politines, socialines, psichologines, nepalankios darbo kultūros ir stereotipinio visuomenės požiūrio kliūtis, trukdančias efektyviam asmeninio gyvenimo ir darbo derinimui. Bendra projekto vertė - 431,1 tūkst. eurų. Projekto veikloms reikalingas nacionalinis finansavimas - 89 tūkst. eurų.

Atkreipiame dėmesį, kad, gavus reikiamą nacionalinį finansavimą, per projekto vykdymo laikotarpį valstybės biudžeto pajamos iš įvairių mokesčių turėtų padidėti apie 107 tūkst. eurų, t. y. įplaukos į valstybės biudžetą bus didesnės nei prašoma nacionalinio finansavimo suma.

3. Siekdama mažinti visuomenėje paplitusius stereotipus apie skirtingas visuomenės grupes ir keisti diskriminacines nuostatas, Tarnyba 2020-2022 metais planuoja rengti socialines ir sąmoningumo didinimo kampanijas lygių galimybių užtikrinimo srityje. Atsižvelgiant į duomenų ir informacijos apie diskriminacijos paplitimą įvairiais pagrindais ir požiūrį į diskriminacijos atžvilgiu jautrias visuomenės grupes trūkumą, planuojama kasmet atlikti Lietuvos visuomenės reprezentatyvius tyrimus vertinant požiūrį į vyresnius asmenis, asmenis su negalia bei kitas visuomenės grupes (kasmet pasirenkant po vieną aktualią temą arba problemą). Socialinės ir sąmoningumo didinimo kampanijos remsis atliktų tyrimų duomenimis. Taip pat kasmet planuojama atlikti Lietuvos visuomenės reprezentatyvią apklausą apie Tarnybos žinomumą. Tam Tarnybai 2020 metais reikės 37 tūkst. eurų.

4. 2020 metais bus organizuojami septintieji Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai. Šio nacionalinės reikšmės renginio metu yra pagerbiami asmenys, organizacijos, idėjos, projektai ir iniciatyvos, reikšmingai prisidedantys prie lygybės ir įvairovės idėjų puoselėjimo Lietuvoje. 2019 metais vykusio renginio suminis biudžetas siekė 35 tūkst. eurų. Atsižvelgiant j aplinkybę, kad renginys yra organizuojamas kartu su partneriais, 2020 metais planuojamam renginiui Tarnyba prašo iš valstybės biudžeto skirti 20 tūkst. eurų.

 5. Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą ES 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo, pagal kurią valstybės narės privalo užtikrinti, jog viešojo sektoriaus institucijos imtųsi būtinų priemonių, kad jų interneto svetainės ir mobiliosios programos būtų lengviau suvokiamos, galimos naudoti, suprantamos ir tvarios negalią turinčių, vyresnio amžiaus, kitų tautybių asmenims, būtina tobulinti Tarnybos interneto svetainės www.lygybe.lt prieinamumą ir suprantamumą. Tam įgyvendinti reikalinga 10 tūkst. eurų.

Įgyvendinant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (ES) 2016/6796, 2020 m. planuojama sinchronizuoti Tarnybos dokumentų valdymo ir e-pristatymo sistemas. Tam reikalinga 2 tūkst. eurų. Iš viso Tarnybos darbo efektyvumui ir veiksmingumui didinti 2020 m. reikalinga 12 tūkst. eurų.

6. Vykdant Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu Nr. XIII-618 pavestą funkciją – Direktyvos 2014/54/ES7 nacionalinio įgyvendinimo priežiūrą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje 2020 m. būtina įsteigti naują valstybės tarnautojo pareigybę. Šiam valstybės tarnautojui bus pavesta vykdyti Direktyvos 2014/54/ES 4 str. 2 dalyje numatytas funkcijas: asmenų konsultavimas, skundų, pateiktų dėl diskriminacijos pilietybės pagrindu, nagrinėjimas, ataskaitų rengimas, informacijos viešinimas (anglų ir lietuvių kalbomis), bendradarbiavimas su partneriais ir kt. Papildomų lėšų poreikis 2020 m. naujos pareigybės įsteigimui - 30 tūkst. eurų (29,6 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 0,4 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui).

 7. Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, pasibaigus lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimų laikui ir jeigu jis neskiriamas kitai kadencijai, jam išmokama 2 mėnesių atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės įgaliojimų laikas baigiasi 2020 m. birželio 24 d. Jeigu ji nebūtų skiriama antrajai kadencijai, jai turėtų būti išmokama 9,3 tūkst. eurų išeitinė išmoka, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

8. Įvertinus valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo pakeitimus, pagal 2017 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. X III-198 nuostatas dėl kintamosios dalies darbuotojams nustatymo, yra būtinas papildomas darbo užmokesčio finansavimas. Be to, kylant valstybės tarnautojų kvalifikacijai, didėjant tarnybos Lietuvos valstybei stažui, kasmet reikalinga didesnė darbo užmokesčio dalis. Planuojama, kad 2020 metams darbo užmokesčiui papildomai bus reikalinga 10 tūkst. eurų (9,9 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 0,1 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui).

Bendras nustatytas papildomų lėšų poreikis 2020 metams - 385,3 tūkst. eurų – yra būtinas, siekiant efektyviai ir racionaliai vykdyti Tarnybai įstatymais ir kitais teisės aktais pavestas funkcijas.

 

Pasiūlymas: Siekiant efektyviai ir racionaliai vykdyti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai įstatymais ir kitais teisės aktais pavestas funkcijas siūlome 2020 m. papildomai skirti 385,3 tūkst. eurų iš jų:

-          Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos aptarnavimui (Tarnybos žmogiškųjų išteklių resursų plėtrai (1,5 etato) ir stiprinimui) 45 tūkst. eurų (44,4 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 0,6 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui);

-          Europos Komisijos iš dalies finansuojamų projektų įgyvendinimui :

·         „Vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje”  - 65 tūkst. eurų;

·         „#NoPlace4Hate: tobulinant institucijų atsaką į neapykantos kalbos reiškinį Lietuvoje” - 68 tūkst. eurų; 

·          „Visi apie tai kalba: darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas virsta realybe" - 89 tūkst. eurų;

-          Lietuvos visuomenės reprezentatyvių tyrimų atlikimui - 37 tūkst. eurų;

-          Nacionaliniams lygybės ir įvairovės apdovanojimams organizuoti - 20 tūkst. eurų;

-          Tarnybos darbo efektyvumui ir veiksmingumui didinti -  12 tūkst. eurų;

-          Naujos pareigybės įsteigimui (vykdyti Direktyvos 2014/54/ES 4 str. 2 dalyje numatytas funkcijas) - 30 tūkst. eurų (29,6 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 0,4 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui);

-          Lygių galimybių kontrolierės (jeigu ji nebūtų skiriama antrajai kadencijai), išeitinei išmokai, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas atostogas - 9,3 tūkst. eurų;

-          priemokoms valstybės tarnautojams už padidėjusį valstybės tarnautojų darbo stažą valstybės tarnyboje - 10 tūkst. eurų (9,9 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir 0,1 tūkst. eurų darbdavio socialinio draudimo mokesčiui).

Lėšų šaltiniai: iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų arba iš Valstybės valdymui ir valstybės skolos aptarnavimui numatomų skirti lėšų, arba iš Finansų ministerijai skirtų asignavimų.

Teikia  

 

Seimo nariai                                                                                       Valerijus Simulik

                                                                                                            Leonard Talmont

                                                                                                            Viktorija Čmilytė-Nielsen

                                                                                                            Sergejus Jovaiša

                                                                                                            Andrius Navickas

                                                                                                           Mindaugas Puidokas

                                                                                                           Gediminas Vasiliauskas