LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Sveikatos reikalų komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS
RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-1750
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga.
Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė.
Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos viceministras A. Pečkauskas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovė V. Meldžiukaitė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai N. Norkūnaitė-Sasnauskienė, E. Stropus, R. Rimkutė, T. Ragauskas, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovė M. Augustinavičienė, Respublikos Prezidento patarėjas P. Gradeckas, Ministro Pirmininko patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Ž. Gudlevičienė, Lygiagretaus vaistų importo asociacijos atstovas D. Parulis, Vaistų gamintojų asociacijos atstovai R. Bričkienė, J. Poderis, Lietuvos vaistinių asociacijos atstovė K. Nemaniūtė-Gagė, Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos atstovė J. Kulberkienė, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) atstovė J. Misevičienė, Europos inovatyvių vaistų asociacijos atstovas M. Papievis, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) atstovė V. Augustinienė, Nacionalinės sveikatos tarybos atstovas A. Utkus, „Drylock technologies“ atstovas J. Vencpolis, UAB „Essity Lietuva“ atstovas G. Sakalauskas, UAB vaistinės „Valerijonas“ atstovė A. Girdenienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas,
|
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime.
|
Atsižvelgti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA), 2022-06-07
|
|
|
|
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) susipažino su Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu ir lydimaisiais dokumentais (toliau – Įstatymo projektas). Visų pirma, norime atkreipti dėmesį, kad POLA nebuvo įtraukta į Įstatymo projekto derinimo procesą ir projekto rengimo metu nebuvo vadovaujamasi bendrakūros principu. Pažymime, kad inicijuojant esminius sveikatos apsaugos sistemos pokyčius bei siekiant užtikrinti visų suinteresuotų grupių tinkamą atstovavimą, kyla poreikis pacientus atstovaujančias organizacijas į teisės aktų rengimo ir derinimo procesus įtraukti jau pirminėse projektų rengimo stadijose. (...) 2. Dėl medicininės pagalbos priemonių (toliau – MPP) kompensavimo Susipažinus su Įstatymo projekte numatytais pakeitimais, matome, kad naujasis MPP kompensavimo modelis tinkamai neužtikrins pacientų poreikių. Šiuo metu galiojanti vaistų ir MPP priemokų kompensavimo tvarka įtvirtinta Sveikatos draudimo įstatymo 10 str. 6 d. numato, kad priemokos už kompensuojamuosius vaistus bei MPP yra dengiamos asmenims, sulaukusiems 75 m. amžiaus, neįgaliesiems, taip pat asmenims, kurie yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus, tačiau jų draudžiamosios pajamos nesiekia 267 EUR/mėn. Tokių asmenų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) duomenimis, kurie pasinaudojo šia galimybe, yra 300 tūkst. Dėl to jie galėjo įsigyti jiems reikalingus vaistus bei MPP, kurie jiems yra geriausi. Susipažinus su aiškinamuoju raštu, nesutinkame su VLK ir Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) nuomone, kad pacientai tuo piktnaudžiavo, nes MPP pacientams rekomenduoja ir skiria gydytojas, žinodamas paciento būklę, anamnezę. Todėl negalima teigti, kad pacientas perka bet kuriuos vaistus ar MPP, nes jam padengiamos priemokos už juos. Įstatymo projektu nustačius kompensavimo lubas 5,87 Eur už vaistus ir 20,33 Eur už MPP, susidarys situacija, kad kai kurie MPP nebebus įtraukti į kompensuojamų MPP sąrašą, nes pasikeitus naujai tvarkai ir bazinių kainų skaičiavimui, priemokos už juos bus didesnės nei nustatytos lubos ir pacientams teks mokėti pilną kainą, norint įsigyti kompensuojamus vaistus ar MPP arba pirkti pigesnius, nebūtinai atitinkančius jų poreikius. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad įvedus kompensacijų vaistams lubas bei MPP nustatant didžiausias galimas paciento priemokas, sumažėtų pacientų išlaidos vaistams ir MPP. Vis dėlto, manome, kad pacientus gydyti ir skirti vaistus bei jam tinkamas MPP turi gydytojas ir slaugytojas, todėl lubų nustatymas tokias galimybės jiems apriboja. Įstatymo projektu siūloma nauja tvarka numato, kad priemokos už kompensuojamuosius vaistus bei MPP yra dengiamos asmenims, sulaukusiems 75 m. amžiaus, neįgaliesiems, taip pat asmenims, kurie yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus, tačiau jų draudžiamosios pajamos nesiekia 267 Eur / mėn., bus dengiama tik perkant vaistus ar MPP, kurių priemoka kainyne yra mažiausia – tai reiškia, kad pacientams susiaurinamas pasirinkimas ir jie dėl lėšų trūkumo gali būti „priversti“ rinktis pilnai kompensuojamas MPP, nors šie nebūtinai jiems bus geriausi. Jei pacientas nenorės įsigyti MPP, už kurias priemoka yra mažiausia, jis galės MPP priemoką pasidengti pats. Skirtingai nei vaistų atveju, Įstatymo projektas nenustato, kaip bus užtikrinama MPP kokybė. Pvz., net ir esantys vienoje kompensuojamųjų MPP grupėje šlapimą ir (ar) išmatas sugeriantys produktai yra unikalūs ir kiekvieno gamintojo skirtingi, nes gaminant to pačio tipo sugeriančius gaminius gamintojai naudoja visiškai skirtingas gamybos technologijas bei medžiagas ir jų techninės specifikacijos iš esmės yra skirtingos. Tokie MPP nėra tapatūs nei kokybe, nei techninėmis savybėmis. Nėra vienodai tinkančio produkto visiems vartotojams, skirtingai nei kompensuojamųjų vaistų kainyne, kur vaisto poveikis priklauso nuo veikliosios medžiagos, t. y. negalima taikyti tos pačios taisyklės kaip ir vaistams, kad „gydo veiklioji medžiaga“. Įstatymo projekte pasigendame, kad tokie MPP ir vaistų kompensavimo skirtumai būtų aptarti ir pažymėti. Atsižvelgdami į visą Įstatymo projekto rengimo procesą, išskirtas problematikas bei gindami pacientų interesus, prašome tikslinti pateiktų teisės aktų nuostatas, o tuo atveju, jeigu Įstatymų projektai bus priimti ir patvirtinti, tarpininkauti, kad POLA atstovai būtų įtraukti į poįstatyminių teisės aktų rengimo procesą.
|
Nepritarti |
Visi socialiniai partneriai, taip pat ir pacientams atstovaujančios organizacijos (POLA ir kt.), buvo įtraukti į teisėkūros procesą. Projektai 2022 m. kovo 9 d. pristatyti socialiniams partneriams, prieš teikiant projektus derinti TAIS. Prieš teikiant projektus Vyriausybei, nesuderintiems pasiūlymams aptarti kartu su socialiniais partneriais 2022 m. balandžio 13 d. ir 2022 m. gegužės 13 d. buvo organizuoti susitikimai. Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus siūlomus Farmacijos įstatymo pakeitimus ir įteisinus didžiausią galimą paciento priemoką už medicinos pagalbos priemones, pacientai, kuriems šios priemonės reikalingos, bei jais besirūpinantys artimieji išleis žymiai mažiau lėšų priemokoms už šias priemones sumokėti. Gerokai sumažės jų finansinė našta, nes šiuo metu pacientų priemokos už kai kurias medicinos pagalbos priemones kelis ar net keliolika kartų viršija valstybės kompensuojamą (bazinę) kainą ir iš esmės yra įsigyjamos beveik paciento lėšomis. Galimybė įsigyti kokybiškas kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones taip pat bus užtikrinta, nes įstatyme yra numatyti saugikliai, leisiantys užtikrinti tokių priemonių prieinamumą. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje (VLK) yra sudaryta darbo grupė, kuri turi parengti, kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių esminių savybių aprašymus ir tik šiuos aprašymus atitinkančios priemonės bus įrašomos į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyną (t. y. šie aprašymai leis užtikrinti, kad būtų kompensuojamos kokybiškos priemonės). |
|
2. |
Lietuvos vaistinių asociacija, 2022-07-28
|
|
|
|
Lietuvos vaistinių asociacija (toliau – Asociacija) teikia pastebėjimus ir siūlymus Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 57 ir 59 straipsnių Nr. XIVP-1749 (toliau – FĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio Nr. XIVP-1750 (toliau – SDĮ projektas) pakeitimo projektų (kartu toliau – Projektai). Asociacija sveikina sprendimą, skatinti Lietuvos gyventojus rinktis vaistinius preparatus su mažiausia priemoka, tačiau naudojant pozityvias priemones, kurios leistų pacientams galbūt lengviau priimti vaistinių preparatų pasirinkimo sprendimus, bet nebaustų ar neatimtų galimybės rinktis. Tad pritariame, kad FĮ projekte būtų nustatyti aiškūs vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų ir paciento priemokų už juos nustatymo kriterijai bei SDĮ projektu būtų siekiama dengti paciento priemokas asmenims, kurie per kalendorinius metus įsigydami kompensuojamuosius vaistus, išleidžia didesnę negu trijų vidutinių metinių priemokų dydžių sumą. (...) SDĮ projektas - Dėl pacientų kurie gauna mažas pajamas ir yra 75-erių metų ir vyresni Kaip jau minėjome aukščiau, sveikiname sprendimą pozityviai skatinti pacientus, rinktis pigiausią vaistinį preparatą, tačiau atkreipiame dėmesį, kad pacientų grupė, kuriai daugiau nei 75 m., šiuo metu turi galimybę pasirinkti kokiu vaistiniu preparatu gydytis ir valstybė jiems kompensuoja priemokas nepriklausomai, kokį vaistinį preparatą pacientas pasirenka. Šiems asmenims siūlomas SDĮ projektais sukurtų nebe pozityvų skatinimą, bet priešingai, atimtų jau iki šiol turėtas privilegijas ir lūkesčius, t. y. jiems bus kompensuojamos tik mažiausią priemoką turinčių vaistų priemokos. Atkreipiame dėmesį, kad vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai ilgą laiką vartoja tą patį vaistinį preparatą, yra prie jo pripratę ir nelinkę jo keisti. Remiantis Lietuvos vaistinėse dirbančių farmacijos specialistų, patirtimi aptarnaujant virš 1,08 mln. pacientų kas metus, iš kurių net daugiau nei 250 tūkst. yra mažas pajamas gaunantys ir 75-erių metų ar vyresnio amžiaus, numatome, kad vaistinėse gali būti masiškai susiduriama su šių pacientų nepasitenkinimu, nenorėjimu nei keisti vartojamų vaistų, nei mokėti priemokas, nes iki šiol jie turėjo galimybę rinktis vaistinius preparatus ir nemokėti jokių priemokų. Taip pat gali susidaryti situacija, kuomet vyresnio amžiaus pacientai, siekdami tęsti gydymą jau ilgą laiką naudojamais vaistais, nematys kito kelio kaip susimokėti priemokas, vadinasi naujas reglamentavimas nepasieks savo vieno iš tikslų - mažinti finansinę naštą gyventojams. Atsižvelgiant į tai, siūlome asmenims, kuriems yra 75 m. ir daugiau, palikti šiuo metu esantį kompensuojamųjų vaistų reglamentavimo modelį, t. y. palikti priemokos dengimą nepriklausomai kokį vaistą (ar su mažiausia priemoka, ar ne) pacientas vartoja bei įsigyja. Atkreipiame dėmesį, kad dažniausiai ši asmenų grupė, turi ne vieną lėtinę ligą (pvz.: padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, artritas ir t.t.), kuria serga 10, 20 ar daugiau metų ir yra pripratę prie savo vartojamų vaistinių preparatų bei nėra linkę jų pakeisti vaistinėje. Dėl Projektų įgyvendinimo ir įgyvendinamųjų terminų nustatymo Asociacija atkreipia dėmesį, kad Projekte numatyti įsigaliojimo terminai yra gerokai per trumpi sklandžiam ir savalaikiam Projekto įgyvendinimui. Naujas reguliavimas reikalaus naujų techninių integracijų E. sveikatoje. Atsižvelgiant į ne trumpus E. sveikatos programavimo darbus, siūlome Projektų terminus, kurie reikalauja techninių sprendimų, nukelti bent pusei metų nuo Projektų įsigaliojimo. Taip pat svarbu paminėti, kad ir šiuo metu vaistinės susiduria su problema, kuomet vaistų išdavimo metu yra kreipiamasi į Registrų centrą dėl informacijos gavimo apie 75 m. ir vyresnius arba mažas pajamas gaunančių pacientus, tačiau atsakymas į vaistines automatiškai ne visada gaunamas laiku arba jis gaunamas klaidingas. To pasėkoje vaistinės negali tinkamai ir realiuoju laiku išduoti kompensuojamuosius vaistus pacientams. SDĮ projekte numatytos lengvatos bus taikomos žymiai didesniam Lietuvos pacientų skaičiui, todėl būtina užtikrinti, jog sistema būtų įdiegta ne paskubomis ir veiktų nepriekaištingai bei visi pacientai laiku gautų jiems priklausančius vaistus be priemokų. Atsižvelgiant pagal tai kas išdėstyta aukščiau, siūlome: (...) 2. SDĮ projekte nekeisti esamos veikiančios vaistų kompensavimo tvarkos asmenims vyresniems nei 75 metai, numatant jiems ir toliau sudaryti galimybę pasirinkti vaistinius preparatus, kuriuos jie vartoja. 3. Nustatyti vėlesnius Projektų įsigaliojimo terminus, kurie leistų realiai įgyvendinti naujus SDĮ projekto sprendimus, kuriems bus reikalingi papildomi darbai E. sveikata platformoje.
|
Pritarti iš dalies |
Dėl pacientų kurie gauna mažas pajamas ir yra 75-erių metų ir vyresni: Kaip nurodyta įstatymų projektų aiškinamajame rašte, paciento priemokoms už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones nurodytiems asmenims padengti per 2020 m. II pusmetį išleista 6,8 mln. eurų (buvo planuota buvo 3,7 mln. eurų), o šia priemone pasinaudojo apie 300 000 pacientų. 2021 m. PSDF biudžeto išlaidos paciento priemokoms dengti siekia 15,7 mln. eurų. Pastebima tendencija, kad asmenys, kuriems dengiama paciento priemoka, įsigydami vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, renkasi vaistus ir medicinos pagalbos priemones ne su mažesne priemoka, o bet kuriuos vaistus ir medicinos pagalbos priemones, t. y. ši tvarka neskatina racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšų, skirtų pacientų priemokoms padengti. Šie asmenys tik pagal 41 proc. receptų įsigijo pigiausius vaistus su mažiausia priemoka nuo visų receptų, pagal kuriuos buvo išduoti generiniai vaistai. Toks teisinis reguliavimas ne tik neskatina racionaliai vartoti vaistus, bet ir neskatina konkurencijos tose Kainyno grupėse, kurias sudaro kelių tiekėjų vaistai. Dėl to tiekėjams nėra paskatų mažinti kainas. Be to, nuo 2022 m. sausio 1 d., įsigaliojus Farmacijos įstatymo pakeitimams, neliko prievolės vaistinėse išduoti vaistinį preparatą su mažiausia priemoka – tai dar labiau sumažino ir taip nedidelę konkurenciją tarp vaistinių preparatų tiekėjų. Be to, visi sutaupymai, gauti įteisinus šią priemonę, atneštų didžiulę naudą pacientams, nes būtų skirti naujiems vaistams kompensuoti ar jau kompensuojamųjų vaistų skyrimo sąlygoms išplėsti.
Dėl projekto įgyvendinimo ir įgyvendinamųjų terminų nustatymo: Siūloma nustatyti vėlesnį projektu pildomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies, kurioje siūloma įteisinti „priemokų krepšelį“, įsigaliojimą. Šių nuostatų taikymui būtina atlikti informacinių sistemų pakeitimus, kurie gali būti vykdomi tik turint teisinį pagrindą, t. y. priėmus įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir siekiant tinkamai pasiruošti šių nuostatų taikymui, siūloma nustatyti vėlesnę įsigaliojimo datą – 2023 m. liepos 1 d. |
|
3. |
Lietuvos pacientų organizacijų taryba (LPOAT), 2022-07-29
|
|
|
|
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba nepritaria LR Sveikatos Draudimo Įstatymo Nr. 1-1343 10 straipsnio 6 dalies pakeitimui ir 7 dalies papildymui. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba įsitikinusi, kad pacientų priemokos turi būti padengiamos visiems Lietuvos pacientams. Pacientai neturėtų būti baudžiami ir diskriminuojami už tai, kad įsigyja jiems geriausiai tinkamus, bet ne pigiausius vaistus ar medicinos pagalbos priemones. Svarbu pažymėti, kad pacientams, kurie serga keliomis lėtinėmis ligomis, yra labai sudėtinga suderinti visus vartojamus vaistus. Dažnai atsiranda šalutinių poveikių, alerginių reakcijų ne į veikliąją medžiagą, bet į kitas vaisto sudėtines dalis. Be to, pacientai, kurie neišgali susimokėti už vaistus pilną kainą, bus priversti savo sveikatos sąskaita vartoti jiems netinkamus vaistus, dėl to tik didės valstybės išlaidos galimų komplikacijų gydymui. Žmonės, stokojantys lėšų dėl mažų senatvės ar neįgalumo pensijų, visomis išgalėmis siekdami išsaugoti savo sveikatą ir pirkdami labiausiai jiems tinkamus vaistus bus gramzdinami į dar didesnį skurdą. Labai tikimės, kad Lietuvos pacientų nuomonė ir pastabos yra svarbesni už verslo subjektų, farmacinių kompanijų ar netgi valstybinių institucijų interesus. IŠVADA: Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba prašo atsižvelgti į aukščiau pateiktas pastabas svarstant Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1749 ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1750.
|
Nepritarti |
Kaip nurodyta įstatymų projektų aiškinamajame rašte, paciento priemokoms už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nurodytiems asmenims padengti per 2020 m. II pusmetį išleista 6,8 mln. eurų (buvo planuota buvo 3,7 mln. eurų), o šia priemone pasinaudojo apie 300 000 pacientų. 2021 m. PSDF biudžeto išlaidos paciento priemokoms dengti siekia 15,7 mln. eurų. Pastebima tendencija, kad asmenys, kuriems dengiama paciento priemoka, įsigydami vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, renkasi vaistus ir medicinos pagalbos priemones ne su mažesne priemoka, o bet kuriuos vaistus ir medicinos pagalbos priemones, t. y. ši tvarka neskatina racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšų, skirtų pacientų priemokoms padengti. Šie asmenys tik pagal 41 proc. receptų įsigijo pigiausius vaistus su mažiausia priemoka nuo visų receptų, pagal kuriuos buvo išduoti generiniai vaistai. Toks teisinis reguliavimas ne tik neskatina racionaliai vartoti vaistus, bet ir neskatina konkurencijos tose Kainyno grupėse, kurias sudaro kelių tiekėjų vaistai. Dėl to tiekėjams nėra paskatų mažinti kainas. Be to, nuo 2022 m. sausio 1 d., įsigaliojus Farmacijos įstatymo pakeitimams, neliko prievolės vaistinėse išduoti vaistinį preparatą su mažiausia priemoka – tai dar labiau sumažino ir taip nedidelę konkurenciją tarp vaistinių preparatų tiekėjų. Be to, visi sutaupymai, gauti įteisinus šią priemonę, atneštų didžiulę naudą pacientams, nes būtų skirti naujiems vaistams kompensuoti ar jau kompensuojamųjų vaistų skyrimo sąlygoms išplėsti. Paciento priemokų, renkantis vaistą su mažiausia priemoka, dengimo, pasiekus 45 eurų sumą, įteisinimas taip pat prisidės prie pozityvaus skatinimo rinktis vaistą su mažiausia priemoka ir negali būti laikomas diskriminuojančiu, nes pacientų laisvė rinktis kompensuojamąjį vaistą su didesne ar mažesne priemoka ribojama nebus.
|
|
4. |
Lygiagretaus
vaistų importo asociacija,
|
|
|
|
1. Dėl SDĮ projektu numatomo SDĮ 10 straipsnio 6 dalies pakeitimo. LVIA pritaria Ministerijos parengtam ir SDĮ 10 str. 6 d. numatomam reguliavimui (paciento priemoka dengiama tik už kompensuojamąjį vaistinį preparatą už kurį paciento priemoka Kompensuojamąją vaistinių preparatų kainyne (toliau – Kainynas) yra mažiausia), kuris leis užtikrinti racionalų PSDF biudžeto lėšų naudojimą. Visgi, visiškai nesuprantamos priežastys, kodėl SDĮ pakeitimo įsigaliojimas yra numatomas tik nuo 2023 m. sausio 1 d.? LVIA dar 2021 metų pavasarį Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Seimo Sveikatos reikalų komitetui, tiek ir pačiai SAM teikė pastabas1, jog Seimo narių grupės parengtas FĮ Nr. X-709 8, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-337 (įstatymas priimtas 2021 m. birželio 10 d. Nr. XIV-3852), kuriuo įtvirtinta „Pirmo paskyrimo“ taisyklė, nepagrįstai didins PSDF biudžeto išlaidas. Laikytina, kad SDĮ projektu tik nuo 2023 metų sausio 1 d. numatomas pakeitimų įsigaliojimas yra nepateisinamas bei neatitinka optimalaus viešųjų finansų planavimo, paskirstymo, naudojimo ir atsiskaitymo už juos, dėl ko stinga nuoseklumo valstybės kuriamai vaistinių preparatų kompensavimo sistemai. Jau dabar pati Ministerija Projektų aiškinamajame rašte nurodo, jog PSDF biudžeto išlaidos vaistams kompensuoti ir paciento priemokoms mažas pajamas gaunantiems asmenims ir 75 metų ir vyresniems asmenims dengti ženkliai auga, dėl ko viršijamos išlaidos, kurios buvo suplanuotos, atitinkamai nepagrįstai augančias PSDF išlaidas patvirtina ir Valstybinės ligonių kasos prie SAM (toliau - VLK) pateikiami duomenys (2020 m. II pusmetį išleista 6,8 mln. EUR, nors buvo planuota - 3,7 mln. Eur, o 2021 m. išlaidos priemokoms dengti siekia 15,7 mln. Eur). LVIA siūlymas – siekiant kaip įmanoma greičiau ištaisyti pirmiau minėtu FĮ pakeitimu (įstatymu Nr. NJV-385) padarytas klaidas, dėl kurių PSDF biudžeto lėšos naudojamos visiškai neracionaliai, būtina kuo greičiau patvirtinti Ministerijos parengtą SDĮ projektu siūlomą SDĮ 10 straipsnio 6 dalį bei nustatyti greitesnį pakeitimo įsigaliojimo terminą.
|
Nepritarti |
Projekte nurodyti atitinkamų nuostatų įsigaliojimo terminai nustatyti, atsižvelgiant į teisėkūros procesą bei jo terminus, be to, numatant teisės akto įsigaliojimo terminą, jis turi būti toks, kad būtų tinkamai pasirengta įgyvendinti teisės aktą, pvz., padaryti atitinkamus pakeitimus informacinėse sistemose. Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti vėlesnį projektu pildomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies, kurioje siūloma įteisinti „priemokų krepšelį“, įsigaliojimą. Šių nuostatų taikymui būtina atlikti informacinių sistemų pakeitimus, kurie gali būti vykdomi tik turint teisinį pagrindą, t. y. priėmus įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus. Siekiant tinkamai pasiruošti šių nuostatų taikymui, siūloma nustatyti vėlesnę įsigaliojimo datą – 2023 m. liepos 1 d.
|
|
5. |
Lygiagretaus
vaistų importo asociacija,
|
|
|
|
Svarbiausi LVIA siūlymai dėl pateiktų derinimui Projektų, kurie išsamiau pagrindžiami paskesniuose šių pasiūlymų punktuose: 1) SDĮ numatyti tokį reguliavimą, kuris pacientui renkantis „Pirmo paskyrimo“ vaistą ir pasiekus sumokėtų priemokų už juos 45 eurų sumą, ne tik kompensuotų visas paskesnes priemokas (renkantis vaistą su žemiausia priemoka), tačiau kompensuotų (PSDF lėšomis būtų padengtos) ir jau sumokėtos priemokas už vaistus, kuriuos pacientas įgytų rinkdamasis „Pirmo paskyrimo“ vaistus. 2) Įtvirtinti realios „Pirmo paskyrimo“ vaisto pasiūlos pacientams mechanizmą, kuris numatytų, kad iki kiekvieno einamojo mėnesio penktos dienos vaistinė privalo užsakyti „Pirmo paskyrimo“ vaistinėje per praėjusį ketvirtį realiai išduotus (parduotus) vaistinius preparatus, kuriuos paciento apsilankymo metu ji turi būti pasiruošusi išduoti (parduoti). (...) 2. Dėl SDĮ projektu numatomo SDĮ 10 str. 7 dalies priėmimo. Nuo 2022-01-01 įsigaliojusiu FĮ pakeitimu, kuriuo buvo įtvirtinta „Pirmo paskyrimo“ taisyklė, neliko prievolės vaistinėse išduoti vaistinį preparatą su mažiausia priemoka. LVIA dar ankstesnio FĮ projekto derinimo metu teikė pasiūlymus, kurie įgalintų realų „Pirmo paskyrimo“ taisyklės veikimą, taip sudarant tinkamas sąlygas vaistinių preparatų tiekėjams aktyviai varžytis teikiant paraiškas dėl jų tiekiamų į Lietuvą vaistinių preparatų įtraukimo į Kainyną. Nepritarus LVIA pasiūlymams, Ministerija Projektų lydraštyje ir aiškinamajame rašte konstatuoja, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. ir taip buvusi nedidelė konkurencija tarp vaistinių preparatų tiekėjų dar labiau sumažėjo, todėl teikiamais pakeitimais siekiamą gerinti konkurencijos sąlygas. LVIA pritaria Ministerijos teikiamam siūlymui, kuriuo SDĮ 10 str. 7 d. siekiama nustatyti paciento „priemokų krepšelį“, kurį pasiekus, priemokos už įsigyjamus „Pirmo paskyrimo“ vaistinius preparatus būtų kompensuojamos visiems apdraustiesiems. Tuo pačiu norint pasiekti efektyvios konkurencijos sąlygas, kurios realiai paskatintų pacientus rinktis vaistinius preparatus, kurių priemoka yra mažiausia, LVIA papildomai siūlo: (i) SDĮ nustatyti tokį reguliavimą, kuris pacientui renkantis „Pirmo paskyrimo“ vaistą ir pasiekus 45 eurų sumą, ne tik kompensuotų jam visas paskesnes priemokas (renkantis vaistą su žemiausia priemoka), tačiau kompensuotų (PSDF lėšomis būtų padengtos) ir jau sumokėtos priemokas už vaistus, kuriuos pacientas įgytų rinkdamasis „Pirmo paskyrimo“ vaistus. Pagal LVIA siūlomą vaistų įsigijimo išlaidų kompensavimo mechanizmą, iš Privalomojo sveikatos draudimo, kuris grindžiamas solidarumo principu, labiausiai pažeidžiamiems apdraustiesiems, kurie vaistiniams preparatams įsigyti išleidžia daugiausia asmeninių lėšų, kalendoriniais metais būtų kompensuojamos priemokos, kurios ne tik viršytų modeliuojamą 45 eurų sumą, tačiau būtų padengiamos ir visos kalendoriniais metais paciento sumokėtos priemokos už įsigytus vaistus, kai jie buvo pirkti su mažiausia priemoka. Įgyvendinus teikiamą pasiūlymą ženkliai pagerėtų šiuo metu esantys itin prasti Lietuvos rodikliai (2018 m. EUROSTAT duomenimis, pagal išlaidas vaistams pagal finansavimo šaltinius, Lietuvoje viešasis sektorius dengia tik 39 proc. išlaidi} vaistams (ES vidurkis - 69 proc.) - tai vienas mažiausių rodiklių tarp ES šalių5), atitinkamai viešasis sektorius Lietuvoje pradėtų dengti didesnę išlaidų dalį už vaistus, o pacientai būtų skatinami rinktis „Pirmo paskyrimo” vaistus, dėl kojų skiriamų lėšų už vaistus dalis mažėtų. Manome, kad kompensacijos už jau sumokėtas paciento priemokas mechanizmas galėtų būti administruojamas per elektroninės sveikatos instrumentus (E-sveikata), kuomet vaistinės (farmacijos specialistas) identifikuotų sumokėtų priemokų ir dengiamų lėšų dydį, tuo pačiu vaistinėje būtų galimą pasiūlyti kompensuojamą sumą išleisti kitiems paciento sveikatinimo poreikiams (išlaidoms nekompensuojamiems vaistams, maisto papildams ar vitaminams padengti). (ii) Sistemingai siekiant veiksmingo „Pirmo paskyrimo“ taisyklės veikimo, LVIA laiko esant tikslinga Projektų rengėjams priimti ir kitą pasiūlymą, kuriuo numatomu teisiniu reguliavimu būtų įtvirtintas realios „Pirmo paskyrimo“ vaisto pasiūlos pacientams mechanizmas. Papildomai prie šiuo metu jau galiojančio reguliavimo, pagal kurį vaistų tiekėjai privalo užtikrinti pigiausio vaistinio preparato tiekimą į Lietuvą, LVIA siūlo numatyti, kad „Pirmo paskyrimo“ vaistinis preparatas turi būti realiai pasiūlomas pacientams, todėl Projektuose turėtų būti apibrėžtos nuostatos, kurios numatytų, kad iki kiekvieno einamojo mėnesio penktos dienos vaistinė privalo užsakyti „Pirmo paskyrimo“ vaistinėje per praėjusį ketvirtį realiai išduotus (parduotus) vaistinius preparatus, kuriuos paciento apsilankymo metu ji turi būti pasiruošusi išduoti (parduoti). Paminėtina, kad realaus vaistinio preparato pirkimo metu, pacientas farmacinę paslaugą (vaistą) įprastai pageidauja įsigyti apsilankymo vaistinėje metu, todėl vaistinėje nesant „Pirmo paskyrimo“ vaisto paciento apsilankymo metu, praktikoje pacientams tenka rinktis kitą receptą atitinkantį kompensuojamąjį vaistą tuo metu esantį vaistinėje, tokiu būdu pacientui sumokant priemoką už vaistą. LVIA laiko, kad pasiūlyta priemonė padėtų realiai užtikrinti „Pirmo paskyrimo“ vaisto pardavimą pacientui, o tokio vaistų įsigijimo išlaidų kompensavimo mechanizmo nustatymas paskatintų vaistų tiekėjus konkuruoti siekiant tapti žemiausios priemokos vaistu Kainyne.
|
Nepritarti |
Dėl visiško paciento priemokų dengimo, pasiekus tam tikrą sumą: Paciento priemokos dengimas, pasiekus tam tikra sumą, yra priemonė, kuria siekiama sumažinti namų ūkio išlaidas vaistams įsigyti ir taip pagerinti vaistų prieinamumą. Tačiau visiškas paciento priemokų dengimas nebūtų pagrįstas, nes skatintų neracionalų vaistų vartojimą. Be to, šiam įstatymo pakeitimui įgyvendinti per metus reikės apie 8,9 mln. eurų (per trejus metus – apie 26,7 mln. eurų) papildomų valstybės biudžeto lėšų. Jei būtų dengiamos visos priemokos (kaip nurodyta siūlyme), papildomų biudžeto lėšų poreikis dar labiau išaugtų.
Dėl prievolės vaistinėms užsisakyti vaistinius preparatus: Siūlymas vaistinėms sukeltų papildomą finansinę ir administracinę naštą, nes vaistinės kiekvieno mėnesio pirmomis dienomis turėtų įsivertinti visus kompensuojamųjų vaistinių preparatų pardavimus per praėjusį ketvirtį, ir jeigu pardavė nors vieną kompensuojamojo vaistinio preparato pakuotę, nepriklausomai nuo jos kainos, iki mėnesio 5 d. turėtų įsigyti minėtą vaistinį preparatą. Šiuo metu Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112, jau yra įtvirtinta prievolė vaistinei turėti kompensuojamuosius vaistinius preparatus, esančius Valstybinės ligonių kasos direktoriaus patvirtintame Vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąraše, sudarytame pagal Valstybinės ligonių kasos direktoriaus kriterijus. Šiuo metu minėtame sąraše yra 217 kompensuojamųjų vaistinių preparatų su mažiausia priemoka. Manytina, kad esamas teisinis reguliavimas pakankamas ir užtikrina dažniausiai skiriamų ir vartojamų kompensuojamųjų vaistinių preparatų su mažiausia priemoka prieinamumą.
|
|
6. |
„Drylock technologies“ atstovas
Lietuvoje J. Vencpolis, |
|
|
|
Mes, kaip gamintojas pritariame sprendimams keisti MPP paciento priemokos kompensavimo tvarką. Ilgą laiką vaistinių tinklai ir didieji gamintojai piktnaudžiavo tvarka, kai pacientams su VLK priemokos kompensavimu būdavo išduodamos vienos brangiausių sauskelnių. Bazinių kainų prekės buvo niekam neįdomios. Siūlymai dėl MPP kainyno grupavimo: (...)
|
Atsižvelgti |
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 57 straipsnio 10 dalį medicinos pagalbos priemonės bazinei kainai nustatyti grupuojamos pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus, o konkrečios medicinos pagalbos priemonių grupės sudaromos ir tvirtinamos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Reikalavimai, kuriais vadovaujantis nustatoma medicinos pagalbos priemonės bazinė kaina, nustatyti įstatyme.
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Seimo nariai O. Leiputė, G. Paluckas, R. Budbergytė, E. Sabutis, J. Sabatauskas, 2022-11-15
|
2 |
2 |
|
|
Argumentai: Papildant įstatymo 10 straipsnio 6 dalį siūloma nustatyti, kad priemokos nurodytoms socialinėms grupėms būtų padengiamos tik už pigiausią vaistą bei nurodoma, kad įgyvendinus šį pakeitimą norima sutaupyti apie 2,5 mln. Eurų. Siūlomas pakeitimas gali skaudžiai paveikti itin pažeidžiamus asmenis: labai mažas pajamas gaunančius pensininkus, neįgaliuosius ir 75 metų ir vyresnius asmenis. Šiuo metu tokie asmenys turi galimybę be priemokos pasirinkti jiems geriausiai tinkantį (daugeliu atvejų jau išbandytą ir efektyviai veikiantį) vaistinį preparatą. Tačiau priėmus siūlomą pakeitimą visi jie galės be priemokos gauti tik tuos vaistus ar medicinos pagalbos priemones, kurių priemoka (pagal Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ar medicinos pagalbos priemonių kainynus) yra mažiausia. Toks priverstinis vartojamų ir išbandytų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių keitimas šiems pažeidžiamiausiems asmenims gali sukelti sunkias pasekmes jų sveikatai (dėl fiziologinių ir psichologinių priežasčių). Numatomas lėšų sutaupymas nepateisina galimo pažeidžiamų asmenų sveikatos pablogėjimo. Be to, dėl pablogėjusios nurodytų asmenų sveikatos jiems gali prireikti papildomų medicinos paslaugų, kas pareikalautų ir papildomų išlaidų.
Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 1 straipsnio 2 dalį ir nekeisti Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalies.
|
Nepritarti |
Kaip nurodyta įstatymų projektų aiškinamajame rašte, paciento priemokoms už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones nurodytiems asmenims padengti per 2020 m. II pusmetį išleista 6,8 mln. eurų (buvo planuota buvo 3,7 mln. eurų), o šia priemone pasinaudojo apie 300 000 pacientų. 2021 m. PSDF biudžeto išlaidos paciento priemokoms dengti siekia 15,7 mln. eurų. Pastebima tendencija, kad asmenys, kuriems dengiama paciento priemoka, įsigydami vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, renkasi vaistus ir medicinos pagalbos priemones ne su mažesne priemoka, o bet kuriuos vaistus ir medicinos pagalbos priemones, t. y. ši tvarka neskatina racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšų, skirtų pacientų priemokoms padengti. Šie asmenys tik pagal 41 proc. receptų įsigijo pigiausius vaistus su mažiausia priemoka nuo visų receptų, pagal kuriuos buvo išduoti generiniai vaistai. Toks teisinis reguliavimas ne tik neskatina racionaliai vartoti vaistus, bet ir neskatina konkurencijos tose Kainyno grupėse, kurias sudaro kelių tiekėjų vaistai. Dėl to tiekėjams nėra paskatų mažinti kainas. Be to, nuo 2022 m. sausio 1 d., įsigaliojus Farmacijos įstatymo pakeitimams, neliko prievolės vaistinėse išduoti vaistinį preparatą su mažiausia priemoka – tai dar labiau sumažino ir taip nedidelę konkurenciją tarp vaistinių preparatų tiekėjų. Be to, visi sutaupymai, gauti įteisinus šią priemonę, atneštų didžiulę naudą pacientams, nes būtų skirti naujiems vaistams kompensuoti ar jau kompensuojamųjų vaistų skyrimo sąlygoms išplėsti.
|
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai.
7.2. Pasiūlymai:
8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 5.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Matulas, O. Leiputė.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Antanas Matulas
Seimo Sveikatos reikalų komiteto patarėja (ES) Vesta Valainytė