LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 437
STENOGRAMA
2020 m. rugsėjo 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. rugsėjo 17 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 103 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, šių metų rugsėjo 10 dieną atvėrėme paskutinę XII Seimo sesiją, galiausiai susirinkome ir į ilgai lauktą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio minėjimą. Jame pagerbėme Kovo 11-osios laisvės signatarus ir prisiminėme tuos, kurių mūsų gretose jau nėra. Tačiau karantino suvaržymo laikotarpiu Seimo plenarinių posėdžių salėje neturėjome progos tradiciškai pasidalinti prisiminimais apie Nepriklausomybės Akto signatarus, kurie šiemet būtų pasitikę jubiliejines sukaktis. Tokių Nepriklausomybės Akto signatarų buvo septyni: Gintautas Iešmantas, Alfonsas Svarinskas, Juozas Dringelis, Vytautas Paliūnas, Antanas Karoblis, Liudvikas Simutis, Antanas Račas.
Tylos minutė
Ačiū. Mūsų visų vardu šių signatarų kapai bus papuošti trispalvėmis gėlių kompozicijomis. Šiandieną norėčiau paprašyti jūsų visų ramiai susitelkus dirbti.
Kolegos, gyvenimas tęsiasi ir dar prieš pradedant batalijas norėčiau mūsų visų vardu pasveikinti A. Gedvilienę su jaunatvišku jubiliejumi. (Plojimai)
10.03 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. rugsėjo 17 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Kas pirmasis stojo, dabar nežinau. J. Razma. J. Jarutis rodo į J. Razmą. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Gerbiamas Pirmininke, gal ir tradicinis mūsų frakcijos siūlymas išbraukti iš darbotvarkės 1-6 klausimą – Farmacijos įstatymo pataisas. Manau, kad tikrai nereikia trikdyti farmacijos sektoriaus tais keistais valstybinių vaistinių kūrimo sumanymais, padėkime į šalį tuos projektus.
PIRMININKAS. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Šiandien iš tikrųjų yra ypatinga diena ir žmonėms, kuriems rūpi gyvūnai, nes mes turime tokią įdomią situaciją: šiandien bus kelių projektų pateikimai, jie yra analogiški projektui, kuriam buvo pritarta po pateikimo 2018 metų pavasario sesijoje, o po to jis buvo padėtas į stalčių. Labai tikiuosi, kad šiandien visiems pateikimams bus pritarta ne tam, kad žaistume rinkėjų jausmais, o tam, kad visi šitie projektai būtų sujungti. Vyriausybė vis dėlto nuspręstų, kad tai nėra perteklinis reglamentavimas, jie būtų iš tiesų svarstomi ir turėtume realius pokyčius. Dėkui.
PIRMININKAS. Aš laukiau pasiūlymų dėl darbotvarkės, jūsų pasiūlymas…
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Čia buvo dėl darbo tvarkos.
PIRMININKAS. Gerai. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Frakcijos vardu prašau įtraukti į popietinę darbotvarkę rezoliuciją „Dėl įvykių Baltarusijoje keliamos grėsmės branduolinei saugai Europoje“. Ją yra pasirašę keliolika įvairių frakcijų Seimo narių. Tuo labiau tai aktualu, nes vakar prezidentas A. Lukašenka paskelbė, kad lapkričio 7 dieną ruošiasi paleisti šią elektrinę. Ačiū.
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu mes taip pat pritariame siūlymui išbraukti Farmacijos įstatymą. Taip pat siūlome išbraukti 2-7 klausimą – Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymą. Žiūrėkite, mes pertvarkome tarnybą prie Vyriausybės, likus trim savaitėms iki rinkimų, numatome dovanas Vyriausybės atstovams už pavyzdingą jų darbą. Manome, kad tikrai ne laikas čia vaidinti tokias reformas. Ir taip pat siūlome išbraukti 2-9 klausimą – Dokumentų ir archyvų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kur yra siūloma reglamentuoti tai, kas dar iš esmės nėra įteisinta ir nereglamentuota.
PIRMININKAS. D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos, išties šiandien po pietų labai daug pakeitimų, susijusių su žiauriu elgesiu su gyvūnais, gyvūnų gerovės klausimais. Bet liko neįtraukta mano ir kolegų registruotos pataisos – tai Baudžiamojo kodekso ir Kriminalinės žvalgybos įstatymų pataisos. Jos tikrai turėtų būti kartu bendrai nagrinėjamos, kai nagrinėsime šį klausimą. Todėl frakcijos vardu prašau įtraukti dviejų įstatymų pakeitimus – tai Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIIIP-5179 ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo projekto Nr. XIIIP-5180 pakeitimą. Teisės departamento išvada jau yra.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nėra. V. Vingrienė dar. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Norėjau paprašyti. Gal galima būtų dėl gyvūnų gerovės ir žiauraus elgesio su gyvūnais visus įstatymus perkelti į rytinę darbotvarkę?
PIRMININKAS. Rytinėje darbotvarkėje yra priėmimai, tai pateikimai yra pagal tvarką po pietų.
Nuosekliai pradėsime dėl visų pasiūlymų. Pirmasis J. Razma siūlė frakcijos vardu, E. Gentvilas taip pat frakcijos vardu pritarė darbotvarkės 1-6 klausimą – Farmacijos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1939 – išbraukti iš darbotvarkės. Kviečiu balsuoti. Pritariantieji pasiūlymui išbraukti balsuoja už.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 99, prieš – 3, susilaikė 15 Seimo narių. Pasiūlymui pritarta. Įstatymo projektas išbrauktas iš darbotvarkės.
Kitas pasiūlymas. J. Jarutis frakcijos vardu siūlė įtraukti Seimo rezoliucijos „Dėl įvykių Baltarusijoje keliamos grėsmės branduolinei saugai Europoje“ projektą Nr. XIIIP-5185. Balsuojame. Pritariantieji J. Jaručiui, kad būtų įtraukta rezoliucija į darbotvarkę, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 85, prieš – 3, susilaikė 18 Seimo narių. Rezoliucijos projektas į darbotvarkę įrašytas. Kitas… Prašau?
P. Urbšys – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Aš po balsavimo norėsiu replikuoti. Po darbotvarkės patvirtinimo suteikti žodį…
PIRMININKAS. Pakartokite, ne…
P. URBŠYS (MSNG). Po balsavimo norėsiu replikuoti. Aš atsiprašau, kad atsistojau per anksti prie mikrofono.
PIRMININKAS. Gerai. E. Gentvilas frakcijos vardu siūlė išbraukti darbotvarkės 2-7 klausimą – Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5078. Balsuojame. Pritariantieji E. Gentvilui, kad būtų išbrauktas iš darbotvarkės šis klausimas, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 57, prieš – 36, susilaikė 19 Seimo narių. Pasiūlymui pritarta. Projektas Nr. XIIIP-5078 išbrauktas.
Kitas pasiūlymas. D. Gaižauskas frakcijos vardu siūlo įtraukti projektus: Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5179 ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5180. Balsuojame. Pritariantieji D. Gaižausko siūlymui frakcijos vardu balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 63, prieš – 9, susilaikė 34. Pasiūlymams pritarta.
Visi pasiūlymai aptarti. Dėl visos darbotvarkės. E. Gentvilas. Dar dėl darbotvarkės turite? Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, gal neužfiksavote, mano siūlymas taip pat buvo ir dėl 2-9 klausimo – dėl Dokumentų ir archyvų įstatymo išbraukimo. 2-7 ir 2-9. Aš sakiau du.
PIRMININKAS. Sakėte du. Gerai.
E. GENTVILAS (LSF). 2-9.
PIRMININKAS. Tada kitas projektas, dar turime, jeigu buvo toks siūlymas, o liudijame, kad buvo, – E. Gentvilas frakcijos vardu siūlė išbraukti 2-9 klausimą, tai yra Dokumentų ir archyvų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4941 pateikimą. Balsuojame. Pritariantieji E. Gentvilui balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 117 Seimo narių, už – 60, prieš – 35, susilaikė 22. Pasiūlymui pritarta. 2-9 klausimas iš darbotvarkės išbrauktas.
Ar galime pritarti visai darbotvarkei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
P. Urbšys – replika po balsavimo.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai, kai pamačiau balsavimo rezultatus dėl Farmacijos įstatymo išbraukimo ir tai, kad būtent valstiečių ir dabartinės valdančiosios daugumos balsais tai buvo padaryta, nors Farmacijos įstatyme tai buvo vienas iš rinkimų pažadų rinkėjams Lietuvos valstiečių ir žaliųjų, kad vis dėlto tas vaistinių monopolis būtų suardytas ir būtų įteisintos valstybinės vaistinės… Tai, kad jie dabar, prieš pat rinkimus, supuolė kartu su tais, kurie tokių vaistinių nenori, akivaizdžiai rodo, kad tie pažadai žmonėms buvo daromi tik tam, kad juos priviliotų prie balsavimo dėžių. Bet, kai ateina laikas balsuoti, to dalyko nepadaro, nors motyvuoja, kad, žinote, taip ar taip, nebūtų užtekę balsų. Bet kokiu atveju jūsų išlikimas iki galo ištikimiems savo nuostatai būtų daug teisingesnis.
Dabar aš matau, kad dedamos tam tikros kaukės. Kas už jų slypi, laikas parodys.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš, priešingai negu čia kalbėjęs Povilas, noriu padėkoti tiems, kurie persigalvojo dėl Farmacijos įstatymo ir suprato, kad tikrai jis nereikalingas. Pasidžiaukime, kai žmonėms sveikas protas grįžta, kad ir po tam tikro pavėlavimo, negu būtų atsitikę priešingai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau replikų nėra.
10.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5150(3) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-5150. Svarstymas. Pasisakyti turėtų komitetų atstovai paskelbdami komitetų išvadas. Kviečiu J. Imbrasą paskelbti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą. S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, kolegos. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė darbų programą. Vakar komiteto posėdyje pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. I. Šimonytė paskelbs Audito komiteto išvadą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Komitetas svarstė. Kadangi pavargo kovoti su planais, kuriuos Seimas kiekvieną sesiją sau įrašo į darbų programą, tai pritarė programai bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Biudžeto ir finansų komiteto išvada. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą klausimą. Balsavimo rezultatai: 4 susilaikė, 3 – už. Iš tikrųjų labai nustebino, kad opozicija nepateikė jokių pasiūlymų, jokių pastabų, bet tokiu būdu bandoma stabdyti darbą. Išvada – nepritarė.
PIRMININKAS. D. Kreivys – Ekonomikos komiteto išvada.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė sesijos darbų programą ir nusprendė nepritarti sesijos darbų programai dėl šių priežasčių. Pirmiausia, teisės aktų kiekis yra nerealistinis, teisės aktai yra neprioretizuoti, taip pat dėl daugelio teisės aktų reikalingos lėšos, o, kaip žinome, iki šiol nėra pateiktas patikslintas biudžeto projektas. Taigi komiteto išvada yra nepritarti Seimo sesijos darbų programai.
PIRMININKAS. Europos reikalų komiteto išvadą paskelbti… Kas norėtumėte paskelbti? G. Kirkilo nėra salėje. Europos reikalų komiteto išvadą kas nors iš pavaduotojų galite paskelbti? Perskaitysiu išvadą: „Sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektui Nr. XIIIP-5150 ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.“
S. Tumėnas – Kultūros komiteto išvada.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, mūsų komitetas vakar svarstė Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos projektą. Sprendimas – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. A. Stančikas – Kaimo reikalų komiteto išvada.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, vakar Kaimo reikalų komitetas svarstė minėtą projektą. Bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKAS. D. Gaižauskas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, vakar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Seimo sesijos darbų programą ir vieningai pritarė bendru sutarimu šiai programai.
PIRMININKAS. R. Šalaševičiūtė – Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. Ar yra T. Tomilinas Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą paskelbti? Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas vakar svarstė sesijos darbų programos nutarimą, jam pritarė: už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 5.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Kubilienė, Sveikatos reikalų komiteto išvada.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas svarstė šį projektą, jam nepritarta. Siūloma grąžinti tobulinti. Už nutarimą balsavo 4, prieš – 1, susilaikė 4.
PIRMININKAS. E. Jovaiša, Švietimo ir mokslo komiteto išvada.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė. Projektui pritarta. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nebuvo, susilaikė 3. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Širinskienė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė rudens sesijos darbų programai. Už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 3.
PIRMININKAS. J. Bernatonis, Užsienio reikalų komiteto išvada.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke, mieli kolegos, Užsienio reikalų komitete už balsavo 3, susilaikė 3, nulėmė mano balsas. Pritarėme programai.
PIRMININKAS. G. Burokienė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas vienbalsiai pritarė veiksmų programai ir siūlo tobulinti pagal Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pateiktas išvadas.
PIRMININKAS. V. Simulikas, Žmogaus teisių komiteto išvada.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, mieli kolegos, Žmogaus teisių komitetas buvo kaip papildomas: už – 3, susilaikė 1. Pritarta programai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tęsiame svarstymą. Diskusija. Kviečiu diskutuoti Seimo narį P. Urbšį.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, šio Seimo besibaigiančios kadencijos sesijos darbų programa yra geras atspindys to, kas slepiama po politinėmis kaukėmis. Praeitų rinkimų kampanijos metu beveik visos į Seimą išrinktos politinės jėgos deklaravo savo pasirengimą įgalinti žmones veiksmingiau daryti įtaką procesams, kurie nulemia jų gyvenimo kokybę ir pasitikėjimą valstybe. Beveik visų rinkimų programose buvo įrašytas siekis įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus. Taip, šios kadencijos metu buvo registruoti keli įstatymų projektai bandant be Konstitucijos pakeitimų sustiprinti seniūnų priklausomumą nuo žmonių. Nors šios kadencijos pabaigoje į darbų programą šie projektai ir yra įrašyti, dauguma žino, jog tai tik imitacinis judesys. Prie šių judesių galima priskirti ir į darbų programą įrašytą teisėjų tarėjų įteisinimo įstatymo projektą, kuris anksčiau, nuskambėjus garsiam korupciniam skandalui teismuose, valdančiųjų buvo su dideliu furoru registruotas. Šiandien šitas projektas įrašytas į darbotvarkę, bet net nenurodyta data, kada jis bus svarstomas. Tiek seniūnų didesnis įgalinimas, tiek teisėjų tarėjų įteisinimas yra susijęs su didesniu žmonių įgalinimu daryti įtaką savivaldai ir kontroliuoti teismus. Deja, nors dabar prasidėjusioje rinkimų kampanijoje yra rašoma, kad reikia stiprios valstybės, kiti parašo – tau, šeimai ir dar kažkam, bet iš esmės šitie projektai, kurie yra susiję būtent su tais dalykais, kad sustiprintų valstybę, būtent ji prasideda nuo žmonių pasitikėjimo valstybe ir valdžia, ir vertybiniai dalykai…
Viena politinė jėga atėjusi labai deklaravo vertybinius dalykus. Aš atsimenu paskutinius R. Karbauskio ir G. Landsbergio debatus. Paskutiniai debatai buvo susiję su tuo, kad būtent R. Karbauskis pasisakė už tai, kad neturi būti vienalyčių dariniai prilyginti šeiminiams santykiams. Tai, tarp kitko, nulėmė rinkėjų pasirinkimą, jie rinkosi ne konservatorius, o valstiečius. Šios kadencijos pradžioje registravau Civilinio kodekso pataisos projektą, kad tokie santykiai būtų įforminti būtent Ūkio knygoje, o ne Šeimos knygoje. Ką jūs galvojate? Iki šios dienos šitas įstatymo projektas, kuris jiems buvo vertybiškai svarbus, yra marinuojamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės A. Širinskienės stalčiuje. Iš tikrųjų jų toks apsimestinis dėmesys toms vertybėms yra ne kas kita kaip melo kaukė. Vėl jie per rinkimų kampaniją kalba, žinote, mes tuo skiriamės nuo liberalų ir visų kitų, kad mes labai saugome šeimą, net į savo plakatus šeimą įrašo didžiosiomis raidėmis, bet faktiškai nė piršto nepajudino, kad būtent tas įstatymas, kuris neleistų išdarkyti šeimos, būtų priimtas šioje kadencijoje. Todėl šita programa yra eilinį kartą mūsų politinio karnavalo dalis.
PIRMININKAS. Diskutuoti kviečiu Seimo narį J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, manau, nė vienam iš mūsų ne paslaptis labai neigiami Seimo veiklos vertinimai, kuriuos rodo visuomenės nuomonės apklausos. Kur mes darėme apklausą, kokias problemas kaip svarbiausias žmonės galėtų įvardinti, tai pirmoje vietoje, deja, įvardijamas chaotiškas Seimo darbas, gausybė čia priimamų įstatymų projektų. Tai tikrai žmones nervina, trikdo.
Aš manau, kad darbų programos tvirtinimas yras tas momentas, nuo kurio mes galėtume pradėti rodyti, kad suvokiame problemas ir bandome šį tą keisti. Deja, pateiktas darbų programos projektas toliau atspindi blogiausias Seimo darbo tradicijas. Čia sumesta į krūvą beveik 600 projektų. Aš nesuprantu, kokia prasmė tvirtinti programą, jeigu mes čia sudedame tuos iš esmės visus projektus, kurie yra įregistruoti. Taip, kiekvienas gali pažiūrėti, kas Seimo duomenų bazėje yra įregistruota ir kas dar ketinama įregistruoti, pridedama šalia to. Aš manau, kad reikėtų galvoti apie kitokią programos struktūrą: jeigu mes vis dėlto parašytume, išskirtume tuos projektus, kuriuos tikrai žadame priimti. Ne pateikti, ne pradėti diskusiją, bet tikrai priimti, pasakyti, kad jie yra svarbūs, jie tikrai bus priimti šioje sesijoje, kad būtų pirma skiltis – įstatymų projektai, kuriuos tvirtai pasižadame priimti ir matome jų svarbą. Matyt, tada tokių projektų nebūtų 500, gal būtų koks 100 ar panašiai. Mes tada tikrai objektyviai galėtume vertinti, kai baigiasi sesija, kaip mes įvykdėme darbų programą, ar priėmėme tuos projektus, kuriuos buvome suvokę, kad reikia priimti, ir taip buvome paskelbę. Tai viena pastaba.
Bet kuriuo atveju projektų darbų programoje turėtų būti mažiau. Seimo vadovybė, deja, nesukuria kokių nors mechanizmų, pavyzdžiui, galėtų būti darbo grupė iš visų frakcijų seniūnų, kurie peržiūrėtų, įvertintų ir sumažintų tą įrašytų projektų skaičių. Aš manau, kad reikia eiti link tokios didesnės tvarkos ir tvarkingesnio darbo, ir tikrai tam yra nesudėtingos galimybės.
Jeigu kalbėtume apie pateiktą sąrašą, jo turinį, aš tikrai manau, kad jame privalėjo būti įrašytas šių metų biudžeto pakeitimo projektas. Tikrai nenormalu, kad Vyriausybė nesiteikia teikti tokio projekto, kai įplaukų planas nevykdomas beveik 1 mlrd. eurų, kai išlaidos yra gerokai padidintos dėl leidimo Vyriausybei tuos kelis milijardus skolintis reaguojant į pandemijos pasekmes. Visa tai turi būti tvarkingai įforminta biudžete, kad ir mes svarstydami kitus projektus galėtume žinoti, kokią finansų situaciją turime baigiantis metams, ką galime planuoti kitiems metams – kokius nors padidinimus, sakykim, pensijų indeksavimą. Turime žinoti tiksliai, kokie bus „Sodros“ rezervai, kokie kur bus deficitai. To nepadarysi, jeigu čia, Seime, neišreikalausi šių metų biudžeto pakeitimo.
Aš, žinoma, tokią pataisą įregistravau, kad būtų toks reikalavimas Vyriausybei įrašytas, bet, kiek žinau, Seimo vadovybė sumanė, kad aš neturiu teisės to siūlyti. Aš tikiuosi, kad nebus bandoma sutrukdyti svarstyti tą pasiūlymą, bet tai, žinoma, neištaiso esminių programos trūkumų. Todėl aš siūlau programos projektą atmesti, gal tada Seimo valdyba atsikvošėtų ir parengtų normalų projektą.
PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti V. Aleknaitę-Abramikienę.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Labą rytą, gerbiami kolegos ir kolegės. Ši darbų programa, turint omeny, kiek laiko liko mūsų Seimui dirbti, iš tiesų yra labai perkrauta. Tai pastebėjo ir Respublikos Prezidentas. Joje esama tokių projektų, kurie turi įdomią istoriją ir kuriuos buvo bandoma ne kartą prastumti bet kuria kaina. Aš turiu galvoje Daugiabučių namų bendrojo valdymo objektų įstatymo projektą ir lydimuosius teisės aktus.
Konstitucijos 46 straipsnyje yra pasakyta, kad valstybė gina vartotojo interesus, draudžia monopolizuoti rinką, saugo konkurencijos laisvę, sąžiningos konkurencijos laisvę. Ir todėl rengdami įstatymus turime vykdyti tos Konstitucijos reikalavimus, juo labiau būtina įvertinti kiekvieną teisės aktą korupcijos požiūriu. Ir kai 2019 metų pabaigoje užsimota įvykdyti tokią griausmingą daugiabučių namų valdymo reformą, tai kolegos, kurie parengė šį įstatymą, apėjo Vyriausybę, apėjo rimtus svarstymus ir užregistravo Seimo nario vardu. Iš karto pasirodžius projektui tinklalapyje kilo audra, tiesiog vieningai institucijos, teikdamos įvairius argumentus, pasisakė prieš. Daugiabučių namų pirmininkai, administratoriai, STT įžvelgė aiškius korupcijos požymius, Europos teisės departamentas, Seimo Teisės departamentas, Konkurencijos taryba, Būsto rūmai, na, aš nežinau, faktiškai visos institucijos, kurios vienaip ar kitaip yra įgaliotos arba priverstos vertinti teisės aktą.
Kodėl taip yra, nesunku paaiškinti. Šis įstatymas nustato tokias veikimo sąlygas, panašiai kaip Žilvinas Eglei geležines klumpes, kad jeigu mes jas įgyvendintume, tai neliktų Lietuvoje nė vienos daugiabučių namų bendrijos.
Yra siūloma kita forma – jungtinės veiklos sutartis, kurią gali sudaryti butų savininkai. Bet vėlgi sąlygos nustatytos tokios, kad realybėje turbūt ir tokios sutarties negalės sudaryti.
Kas lieka? Lieka administratoriai. Suprasčiau, kad tikslas yra žūtbūt panaikinti daugiabučių namų bendrijas ir perduoti viską administratoriams, bet ir čia labai įdomu. Savivaldybėms suteikiama teisė be jokių argumentų, be jokių apibrėžtų kriterijų išbraukti jai nepatinkančius administratorius, veikiausiai mažuosius, iš teikiančių paslaugas sąrašo.
Kas lieka? Lieka tos įmonės, kurias valdo savivaldybė, turbūt lieka didieji, na, pavadinsiu nemandagiai, rykliai. Ne veltui ir STT, ir Konkurencijos taryba pasakė, kad čia pažeidžiama elementari konkurencijos teisė, ten esama tokių reikalavimų, kurie neatitinka net Civilinio kodekso normų ir Asmens duomenų apsaugos įstatymo.
Man kyla tokia mintis, ar suvokia įstatymų teikėjai, mūsų kolegos, kad siūlo korupcinį kelią ir nori „rubikonizuoti“ (čia aš kabutėse sakau) visą Lietuvą eidami tokiu keliu, su kuriuo kovoja A. Navalnas Rusijoje. Ironiška. A. Navalną neseniai apnuodijo, o mes einame jo priešininkų korumpuotos tautiškos valdžios keliu. Aš galvoju, kad kolegoms pats laikas pagalvoti, kieno interesams jie atstovauja: ar tų asmenų, kurie linkę į korupciją, ar vis dėlto skaidrumui, sąžiningumui, ar atstovauja piliečių teisei į savivaldą, jų norui burtis į bendrijas.
Aš manau, kad tai tik stiprintų mūsų visuomenę, ir mes tam ir išrinkti, kad atstovautume savo piliečiams. Todėl aš primygtinai prašau baigti tuos žaidimus ir nors jūs antrąjį įstatymo variantą tarytum atsiėmėte, gal Vyriausybė liepė nustoti žaisti piliečių jausmais prieš rinkimus, tačiau kaip ežere prišalusi vilko uodega liko tas pirmasis, nes jo neįmanoma kitaip pašalinti kaip tik mums balsuojant. Mieli kolegos, aš įregistravau siūlymą ir labai prašau netgi valstiečių labui…
PIRMININKAS. Laikas.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …kad jiems geriau sektųsi rinkimuose, išbraukti šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šioje devintojoje sesijoje programuojame rekordiškai mažą projektų skaičių – 580, nes būdavo ir 700, ir beveik 800 projektų. Tačiau tada buvo galima mažiau kreipti dėmesio, nes nespėjęs vienoje sesijoje gali dirbti kitoje sesijoje, natūralu, kad persikeldavo daug klausimų, ir į tai žiūrėdavome šiek tiek pro pirštus, nors niekada toli gražu net nepriartėdavome prie užsibrėžtų sesijos programos tikslų įgyvendinimo.
Dabar, kaip sakau, 580, išgirdau, kad sako: čia, matote, mes ruošiame sesijos darbų programą iki šv. Kalėdų, juk ateis nauji ir dirbs. Ne, gerbiamieji, susirinkęs naujas Seimas netęs devintosios sesijos darbų programos – jie pasitvirtins naujos kadencijos Seimo pirmosios sesijos darbų programą ir mes naujos sudėties Seimui negalime primesti klausimų, nes ir sesija nebus devintoji, o bus pirmoji. Tad neapgaudinėkime rinkėjų, o tuo labiau savęs. Visi čia nori pasirodyti labai darbštūs, atsiranda iniciatyvų tų asmenų, kurie niekada jokiomis iniciatyvomis neišsiskyrė, štai prieš rinkimus parodysime, kaip mes sugebame, kaip mes stengiamės vardan tos Lietuvos ir savo rinkėjų.
Aš asmeniškai sąmoningai neregistravau nė vieno įstatymo projekto šiai rudens sesijai, suprasdamas ir realybę, kad nepavyks suspėti. Kita vertus, na, aš nemanau, kad gražu beveik ketverius metus ko nors nepadarius staiga sugalvoti kokias nors idėjas ir apkrauti Seimo darbą šiomis savo pseudoidėjomis, todėl aš taip nesielgiau.
Dabar pažiūrėkime, kokia bus ši sesija. Spėliotina, kad apie lapkričio 13-ąją ar 15-ąją baigsis mūsų įgaliojimai.
Šiandien – rugsėjo 17-oji. Mūsų laukia 580 įstatymų projektų pagal IX sesijos darbų programos projektą. Tačiau prisiminkime, kad egzistuoja Statutas, kuriame yra numatytos kas tris savaites pertraukos. Spalio 5 diena, pirmadienis, tą savaitę Seimas neposėdžiauja prieš rinkimus. Spalio 20 dieną – biudžeto projekto pateikimas. Privaloma statutinė dviejų savaičių pertrauka. Realiai mes susirenkame apie lapkričio 5 dieną.
Prieš ką mes maivomės? Liko realiai trys savaitės darbo, na, daugiausiai keturios savaitės darbo šiam Seimui. Žinome, kad atsiranda ir naujų iniciatyvų. Pavyzdžiui, šiandien rezoliucija dėl Baltarusijos, vėlgi užima laiką. Ką mes norime pasakyti? Balsuokime, kolegos, už programą, kurioje 580 projektų, mes tą padarysime! Nepadarysime! Neapsimeskime kvailiais, nelaikykime kitų kvailiais. Ir aš siūlau nebalsuoti už šitą sesijos darbų programos projektą. Turi būti sutrumpinta, aiškiai, realistiškai pasakyta – prioritetai COVID-19 priemonių projektams ir prioritetai biudžetui, jo pirmąjį svarstymą turi atlikti dar šitas Seimas pagal įstatymus ir Konstituciją. Visa kita meskime lauk, nurykime ambicijų seiles, jeigu kieno nors projektai yra išbraukiami. Ne laikas čia reklamuotis. Laikas padaryti tai, ką mes privalome padaryti savo šaliai.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, išties geras ženklas, kad rudens sesijos darbų programa netinkama, perkrauta, yra ir tai, kad, berods, keletas komitetų vakar nepritarė darbų programai. Taip pat ir Sveikatos reikalų komitetas balsų dauguma nepritarė, kiek aš suprantu, dėl kelių priežasčių. Pirmiausia dėl to įstatymo, kurį šiandien atidėjome, – dėl vaistinių įstatymo. Visiškai neaišku, kodėl yra šitaip forsuojama ir norima priimti šį įstatymo projektą, nors pagal sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnį yra aiškiai pasakyta, kad šalis turi apie tai pranešti Europos Komisijai ir gauti pastabas. Svarstymo metu Europos teisės departamentas tokią pastabą padarė. Nesuprantu, kodėl nereaguojama bent į oficialias teisės institucijų pastabas. Be abejonės, šitą įstatymo projektą reikia išbraukti iš rudens sesijos darbotvarkės.
Kitas įstatymo projektas, svarstomas visiškai ne vietoje ir ne laiku, likus mėnesiui šio parlamento darbo, tai įstaigų tinklo pertvarka. Kolega A. Veryga vakar komitete sakė: žinote, koronavirusas parodė, kad kai kurios įstaigos dubliuoja savo funkcijas, jos yra nereikalingos. Be abejonės, jeigu šitaip yra valdoma valstybė – keli susirinkę žmonės priima sprendimus, negebama suformuluoti institucijoms uždavinių, ką jos turi daryti, kokią strategiją vykdyti, tai, be abejonės, tada tam tikros institucijos atrodo nereikalingos. Mums belieka tiktai išeitis kreiptis į teismą. Nebuvo man per penkias kadencijas tokio atvejo, kad aš dėjau parašus prie kitų kolegų, keturiolika kartų kreipiausi su visais kitais kolegomis į Konstitucinį Teismą, keturis kartus į Administracinį teismą, ir daugumą bylų mes laimėjome. Štai ir dėl vienos institucijos dabar kreipėmės į teismą – dėl Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, kai ministras A. Veryga pasirašė įsakymą, perduoda Užkrečiamųjų ligų registrą kitai institucijai, o Užkrečiamųjų ligų centras apie tai sužino iš spaudos. Perduoti palikta 2,5 valandos. Šiandien Užkrečiamųjų ligų registras du mėnesius neveikia, nes viena institucija neperdavė, iš jos atimtos funkcijos, kita – neperėmė. Šitaip valdant valstybę, be abejonės, atrodo, kad tos institucijos yra nereikalingos.
Dar vienas įstatymo projektas, tai yra dėl ligonių kasų optimizavimo, irgi šiandien yra visiškai nereikalingas. Reikia jį išbraukti iš darbotvarkės vien dėl to, kad yra užprašyta ekspertizė, jinai dar nėra atlikta. Kam tada reikia klaidinti žmones, kurie dirba ligonių kasose, ir toliau versti juos gyventi nežinioje, tuo labiau kad jeigu bus panaikintas juridinis teritorinių ligonių kasų statusas, tai kartu naikinamos ir stebėtojų tarybos, naikinamos taikinimo komisijos. Vėlgi tokiu būdu regionams atimama jau viena iš paskutinių galimybių dalyvauti valdant įstaigas.
Mieli kolegos, ar neatrodo jums, kad reikėtų pabaigti tuos darbus, kurie yra pradėti? Yra ir kai kurių darbų neblogų padaryta, o svarbiausia, ką aš jums patarčiau, – susitvarkyti su tais korupcijos įtarimais. Premjeras ir kiti sako, kad opozicija politikuoja, kai kelia klausimą, ar teisingai, ar teisėtai buvo nupirkti reagentai keturis kartus brangiau. Koks čia, kolegos, politikavimas? Jūs dabar įsivaizduokite, jeigu kokia nors Molėtų rajono ligoninė, Pasvalio rajono ligoninė, Pakruojo ar kokia nors kita kompiuterinį kokį nors tomografą, kuris kainuoja rinkoje 1 mln., nupirktų už 4 mln., ką sakytų premjeras, ką sakytų sveikatos ministras?
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). Tokio žmogaus per savaitę neliktų darbe. Būtų pradėti tyrimai.
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). Dabar gi mes keliame klausimą, kodėl keturis kartus brangiau nupirkti reagentai, ir mes neva politikuojame.
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). Baigiu.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, čia tarsi ir paskutinė Seimo sesija ir iš tiesų yra proga prisiminti, ko gi mes siekiame apskritai pradėdami šią Seimo kadenciją. Taigi pats Seimas sau kėlė uždavinį sugrąžinti galias į Seimą, pakelti Seimo reputaciją, prestižą. Kas iš to išėjo? Mes vėl priimame įstatymų vieną didžiausių skaičių Europoje. Man atrodo, per šią sesiją mes priimsime panašiai įstatymų tiek, kiek priima mūsų kaimynės per metus. Mano manymu, įstatymų skaičius parodo, kad vis dėlto Seimas taip ir nesugebėjo pasiekti tų tikslų, kuriuos kėlė kadencijos pradžioje.
Jeigu mes kalbame apie reputaciją, ką šiandien daro Seimas, Seimo vardu yra rašomi raštai korupcijos bylas tiriančioms institucijoms, kurios saugo valstybės iždą. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė leidžia sau daryti beprecedentį spaudimą ir Seimas tyli.
Kalbant toliau apie Seimo galias ir įvaizdį, mes šiandien kolaboruojame su teisėjais, kurie pažemino, tikėtina, teisėjo vardą, yra apklausiami kaip specialieji liudytojai, ir mes leidžiame jiems išeiti savo noru, užuot surengę, kaip tai numato Konstitucija, apkaltą ir išsiaiškinę, kiekgi yra pažeidžiama teismų sistema, ir pasiūlę priemones jai išgydyti. Aš nemanau, kad ir šiandien posėdyje esantys dviejų teisėjų, kurie dirbo Aukščiausiajame ir Apeliaciniame teismuose, atleidimo savo noru projektai demonstruoja Seimo galią. Aš manau, tai demonstruoja Seimo bailumą, daugiausia mūsų sprendimų teisę turinčios daugumos bailumą ir pataikavimą korupcijai.
Mieli kolegos, aš vis dėlto linkėčiau dar pasitaisyti ir parodyti visuomenei, kad parlamentinėje valstybėje Seimui rūpi, kad efektyviai veiktų teismų sistema, kad mes vis dėlto principingai pažiūrėtume į galimai susikompromitavusių teisėjų veiklą ir padarytume rimtą žingsnį tam, kad grįžtume prie savo pirminės minties, pradėdami apskritai Seimo kadenciją, ir susitelktume tam, kad pataisytume teismų sistemą.
Ir paskutinė mintis. Šiek tiek juokingai atrodo, aišku, juokas pro ašaras, trečią kadenciją iš eilės pono J. Bernatonio siūlomi teismų tarėjai, be datų ir be politinės valios. Seime yra žmonių, kurie 12 metų nesugeba įgyvendinti savo idėjų, ne savo, o žmonių idėjų. Žmonės nori, kad Lietuvoje būtų tarėjai. Bet štai yra politikų, kurie sugeba manipuliuoti žmonių emocijomis, valia ir metai iš metų, kadencija iš kadencijos atitolina žmonių galimybę dalyvauti teismuose.
Aš kreipiuosi į valdančiuosius, kreipiuosi į opoziciją: susitelkime ir priimkime tarėjų įstatymus, kad pagaliau atsirastų tarėjai teismuose, kad visuomenė galėtų dalyvauti, įgyvendinant teisingumą, jautriausiose ir svarbiausiose visuomenei bylose, tai yra kai susiję su korupcija ir kitais sunkiais nusikaltimais. Aš tiesiog norėčiau palinkėti Seimui šiek tiek susiimti ir pademonstruoti, kad mes iš tikrųjų gyvename parlamentinėje valstybėje.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mane kiek nustebino gerbiamo E. Gentvilo kalbėjimas, kad mes neturėtume tęsti darbo ir turėtume neregistruoti projektų. Man atrodo, kad lapkričio mėnesį mes, dauguma mūsų, nepradėsime nuo balto lapo, vis tiek reformų procesas, mūsų idėjų įgyvendinimas bus tęsiamas, netgi jeigu kas nors iš mūsų nebus išrinktas, bet tai nereiškia, kad traukinys nevažiuos toliau. Mes galime tęsti tuos pačius darbus.
Aš prisimenu 2016 metus – darbotvarkė nebuvo suformuota vien iš naujai atėjusių Seimo narių minčių, bet buvo ir tęstinumas. Todėl siūlau žiūrėti labai paprastai į šią sesiją, lygiai taip pat kaip į eilinę sesiją, ji bus pratęsta kito Seimo, bet vadinsis galbūt nauja. Mes turime užbaigti svarbiausius darbus ir aš drįsčiau teigti, kad socialinėje srityje tikrai ši Vyriausybė, dauguma ir Seimas padarė labai didelę pažangą, bet mums reikia užbaigti tuos socialinius pokyčius, kurie yra pradėti.
Šios sesijos akcentas bus neįgaliųjų socialinė integracija, greitai ministras pristatys asmeninio asistento projektą, bet mums dar šią sesiją reikėtų apsvarstyti ir neįgaliųjų įdarbinimo kvotų temą, ir kitas svarbias temas, susijusias su neįgaliųjų integracija.
Mes pagal aktualijas kalbėsime apie gyvūnų gerovę, tai yra labai svarbu. Labai džiugu, kad iš stalčių ištraukiami seni ministro K. Mažeikos ir kolegos D. Gaižausko, kitų kolegų projektai. Mes galėsime juos priimti, kadangi visuomenė rodo tikrai didelį susirūpinimą.
Bet mes turime skolą. Turime skolą, susijusią su Miškų įstatymu. Mes privalome priimti reikalingus pokyčius tam, kad miškų politikoje atsirastų daugiau, jeigu norite, teisingumo. Mes turime Seimo narių anksčiau teiktus pasiūlymus, dabar ir mano, ir V. Vingrienės, A. Nekrošiaus, ir kitų kolegų. Manau, visuomenė siunčia labai aiškius signalus, kad turime šią moralinę skolą grąžinti ir į miškų politiką įvesti daugiau teisingo reguliavimo.
Mes daug kalbame apie gyvūnų gerovę ir žiaurų elgesį su gyvūnais, bet aš paminėsiu dar keletą projektų, kurie, man atrodo, yra labai svarbūs. Tai yra Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, susiję su darbo santykių konfliktais, kai už darbo teisės pažeidimus, už žiaurų elgesį su žmonėmis baudų vidurkis yra apie 40 eurų. Tai yra labai prastas reguliavimas, kurį reikėtų skubiai taisyti.
Manau, kad turime nesustoti ir tvarkydami pensijų sistemas. Šiandien bus diskusija apie pensijų indeksavimą, bet labai svarbu nepamiršti ir išankstinių pensijų problemos. Tai tos skurdo pensijos, kurias paskyrė žmonės savo būsimos (…) sąskaita, savo galimų pajamų sąskaita. Jos turi būti koreguojamos. Yra projektas, kuris siūlo būtent mažinti koeficiento dydį, kuriuo yra mažinamos išankstinės pensijos, nes pagal „Sodros“ rezultatus, pagal rezervo kaupimo tendencijas, pagal finansinį tvarumą mes tikrai aktuariškai turime galimybę gerinti išankstinių pensijų gavėjų socialinę padėtį ir pajamas.
Taip pat aš turbūt iš tų svarbių aktualijų… Mes esame paskutinėje stadijoje dėl to algoritmo, kurį sukūrėme šiame Seime per daug metų, dėl tų konfliktų, kurie kilo vieniems rūkant balkonuose, o kitiems kenčiant nuo rūkymo. Mes turime priimti pagaliau Tabako kontrolės įstatymą, liko paskutinė stadija. Siūlau labai nesiginčyti, nes žmonės labai laukia šių pakeitimų. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi užsirašiusieji kalbėjo.
Gerbiami kolegos, yra gauta pasiūlymų. Svarstysime pasiūlymus. J. Razma teikia du pasiūlymus. Prašom pristatyti pirmąjį. J. Razma per šoninį mikrofoną. Prašom. Įjungtas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, Statutas leidžia balsuoti dėl išvados dėl projekto iki pasiūlymų svarstymo. Šiuo atveju, kai yra kai kurių komitetų siūlymai atmesti darbų programos projektą ir kalbėjusieji tą siūlė, mes sutaupytume galbūt laiko, jeigu dabar balsuotume iš karto. Nes jei projektą atmetame, nebereiks skirti laiko pasiūlymams svarstyti.
PIRMININKAS. Gerai. Jei bent vienas Seimo narys siūlo balsuoti iki pasiūlymų, balsuoti privalome.
Motyvai. Motyvai už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, gerbiamieji Seimo nariai, man labai keista, kad likus paskutinei sesijai taip aktyviai Seimo nariai įsitraukia į diskusijas, kad įstatymai, įtraukti į Seimo sesiją, yra blogi. Pažiūrėkite, kas yra. Net ir šiandien keletą klausimų iš darbotvarkės išbraukėme. Galbūt dar nori pateikti pasiūlymus, patobulinti tuos įstatymus. Komitetai paprašė pertraukų. Kai bus įtrauktas konkretus klausimas, tada mes apie jį ir kalbėkime. Ar tą dieną klausimas dar neparengtas, jį išbraukti iš darbotvarkės, ar jį svarstyti. Ir Seimas balsuoja.
Man labai keista, galbūt rinkimai kažkaip veikia Seimo narius labai stipriai, likus kelioms savaitėms iki rinkimų, kad viskas, kad ir ką darytų valstiečiai, kad ir kokia būtų darbotvarkė, net pati opozicija kritikuoja savo pateiktą darbotvarkę. Dar šitaip nebuvo.
Taigi aš manau, kad vis dėlto bandome surasti kokių nors priešų ar blogų įstatymų ten, kur jų nėra. Ateis tas įstatymas, mes jį svarstykime, teikime pataisas, pasiūlymus, jeigu bus logiški, argumentuoti pasiūlymai, Seimas, kaip ir labai dažnai, atsižvelgia ir priima tuos pasiūlymus. Todėl, man atrodo, nelaužykime iečių ten, kur nereikia, pritarkime rudens sesijos darbotvarkei ir paskui kiekvieną klausimą galėsime kiekvieną sesiją svarstyti, ne sesiją, bet kiekvieną plenarinį posėdį svarstyti, ar visi klausimai yra parengti, kurie įtraukti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami valdantieji, yra tokia lietuvių tautosakos patarlė, ji sako: ko neprivalgei – neprilaižysi. Tai, ką bandėte daryti visus ketverius metus, dabar tikrai nesugebėsite įsprausti į kelias savaites ir priimti 500 jūsų numatytų projektų. Pateikite biudžetą taip, kaip to reikalauja Konstitucija, svarstykime ir diskutuokime. Bet kam reikia 500 visiškai nieko bendro su Lietuvos prioritetais neturinčių įstatymų? Ekonomikos komitetas nepritaria programai, nes ji paprasčiausiai neatitinka svarbiausių Lietuvos prioritetų, Biudžeto ir finansų komitetas sako, kad švaistūniškas elgesys, auginantis valstybės skolą, nėra teisinga kryptis, Sveikatos reikalų komitetas sako, kad svarbiausios sveikatos sistemos problemos nėra sprendžiamos šia darbotvarke. Tai ką jūs sprendžiate? Gerbiami kolegos, aš kviečiu balsuoti prieš ir susitelkti prie svarbiausių klausimų.
PIRMININKAS. Aš kviečiu balsuoti po svarstymo dėl sesijos darbų programos.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 64, prieš – 37, susilaikė 16. Po svarstymo darbų programai pritarta.
Toliau svarstome pataisas. J. Razma – pirmoji pataisa. Prašau pristatyti. Jurgi Razma, pristatykite pasiūlymą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš siūlau, kad Seimo darbų programoje būtų parodyta aiški Seimo valia ir būtų pasakyta, kad Vyriausybė turi pateikti šių metų biudžeto pakeitimo projektą. Vis dėlto atsilikimas nuo to, kas yra patvirtinta įstatymu, yra milžiniškas, milijardinių apimčių. To negalima šitaip palikti, nes tada mūsų patvirtinti biudžeto įstatymai, išeitų, nieko nereiškia. Vyriausybė protokoliniais nutarimais dalins, gali dalyti milijardus, gali nepaisyti, kad įplaukos atsilieka nuo plano jau irgi apie milijardą. Todėl aš vis dėlto siūlau, kad būtų pareikalauta, kad Seimui būtų atneštos biudžeto pataisos, atspindinčios faktinę valstybės viešųjų finansų situaciją.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Labai greitai suskaičiuoja konservatoriai, kas kiek pasiskolino, tai gal pasakykite, už kokius procentus pasiskolino valstiečiai, nė vieno procento nesiekia palūkanos, ir už kiek jūs skolinotės. Net Valstybės kontrolė pasakė, kad 8 mlrd. krizės, kurią sukėlė konservatoriai, sąlygomis nereikėjo skolintis ir 3 mlrd. bankams per palūkanas nereikėjo atiduoti. Bet jie kažkaip labai greitai pamiršta savo milžiniškas klaidas, savo padarytą žalą, milijardinę, Lietuvai, bet mato kažkokius keletą milijonų arba daro didžiulį skandalą ten, kur jo nėra. Man tikrai labai… Kaip jie meistriškai sugebėjo sukelti vadinamąjį auksinių šaukštų skandalą. Pasirodo, auksinių šaukštų nupirkta už 4 tūkst., o sukėlė, tikrai žiniasklaidai konservatoriai sumokėjo kokius 40 mlrd. ar milijonų, kad tik būtų išviešinta, apdergta valdančioji dauguma. Meistrai, jūs esate tikri cinizmo meistrai.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl J. Razmos pirmojo pasiūlymo. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, mes neturėjome galimybės užsirašyti dėl motyvų už, mūsų frakcijos nariai neturėjo galimybės paspausti mygtuko ir užsirašyti už. Tai galbūt galėtumėte suteikti tokią galimybę? Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbėkite dėl motyvų už. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Galiu pratęsti? Ačiū jums. Atkreipsiu dėmesį, kad ne tik J. Razma tai siūlo, bet siūlė Lietuvos bankas, Valstybės kontrolė sakė, Teisės departamentas pasakė, kad mes turime iš naujo tvirtinti biudžetą. Taip pat ir Prezidento atstovai čia iš tribūnos kalbėjo, kad šiais metais vis tiek reikia suvesti galus ir šių metų biudžetą iš naujo patvirtinti. Akivaizdu, ir dabar matome, kad valstybės pajamos reikšmingai atsilieka nuo to, kas buvo suplanuota, ir net ir nuo to, ką mes buvome gavę prieš metus.
Taigi biudžetą iš naujo reikia tvirtinti. To reikalauja pagrindinės valstybės institucijos. Taip būtų atsakinga elgtis su valstybės pinigais, nes mes būtent taip elgiamės su savo pinigais. Tai nesuprantu, kodėl mes taip darome su mokesčių mokėtojų pinigais. Tvirtinkime šių metų biudžetą.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl J. Razmos pataisos.
Užsiregistravo 108 Seimo nariai. Balsavo 104: už – 46, prieš – 42, susilaikė 16. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas J. Razmos pasiūlymas. Prašom pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia jau tikrai yra mūsų garbės dalykas, pirmiausia Seimo Pirmininko garbės dalykas, nes jis kiekvieną sesiją pažada, kad tikrai bus priimtas Seimo narių darbo sąlygų ir garantijų įstatymo projektas, bet Teisės ir teisėtvarkos komitete jis yra nesvarstomas. Dabar tas projektas yra darbų programoje, jis įrašytas paskutinėje dalyje, prie Seimo narių iniciatyvų, kai dabar jo likimas priklauso ne nuo Seimo narių iniciatyvų. Pateikimo stadija praėjusi. Jis priklauso nuo Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Todėl aš siūlau perkelti jį į tą skirsnį, kur yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto projektai, ir parašyti, kad tai yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto atsakomybė, kad jis būtų Seime po svarstymo čia pateiktas. Mes turime priimti tą projektą prieš prasidedant naujai kadencijai, kad naujai susirinkęs Seimas neturėtų priiminėti tų dalykų dėl savęs.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Dar kartą, gerbiami Seimo nariai ponai konservatoriai, kai jūs skolinotės, primenu, 8 mlrd. po 10 % metinių palūkanų ir fiksavote dešimčiai metų tas palūkanas, ir sumokėjote bankams, kurie sukėlė krizę…
PIRMININKAS. Kalbėkite apie pataisas.
P. GRAŽULIS (MSNG). …valstybėje, 3 mlrd., tai jūs netvirtinote iš naujo biudžeto, o jūs taikote kitiems standartus ir dar pasikviečiate savo konservatorių D. Žalimą, Konstitucinio Teismo teisėją…
PIRMININKAS. Išjungiame mikrofoną, nes kalbate ne į temą. (Balsai salėje)
Motyvai už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai ta pono P. Gražulio plokštelė apie tą patį gal jau turėtų pagesti. O tas klausimas dėl mūsų tam tikrų garantijų. Buvo daug lūkesčių, kad atėję neva su kardu valstiečiai ką nors sutvarkys ir padarys, normalizuos. Buvo daug tokių minčių, daug kovų. Deja, priprato patys turbūt prie Seimo narių vietos ir tą įstatymą gerbiama A. Širinskienė padėjo giliai giliai į stalčių. Bent jau ateityje nebandykite daug žadėti, bet stenkitės daugiau daryti, ypač kas susiję su Seimo narių statusu ir Seimo narių tam tikromis garantijomis. Siūlau pritarti J. Razmos pasiūlymui ir atsakomybę suteikti gerbiamai A. Širinskienei, kuri turėtų paskubėti, nes ji labai daug žadėjo. Deja, savo įsipareigojimų neįvykdė.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl antro J. Razmos pasiūlymo.
Balsvo 103 Seimo nariai: už – 43, prieš – 39, susilaikė 21. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas V. Aleknaitės-Abramikienės. Prašom pristatyti.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Siūlau išbraukti iš nutarimo projekto IV skyriaus 45–47 eilutes imtinai, tai yra Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymą ir lydimuosius. Argumentus aš išsakiau diskusijos metu ir tikiu, kad šiam siūlymui tikrai verta pritarti, nes jis nėra opozicijos naudai, jis yra valdančiųjų naudai, nes jeigu neišbrauksite, tikrai tada opozicija pasinaudos rinkimų kampanijos metu. Braukite, vyrai.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Mieli kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad tas įstatymas neregistruotas ir ta redakcija praeitais metais buvo sukėlusi didžiulę neaiškumų, nepasitenkinimo bangą. Siūlyčiau tikrai pagalvoti apie to įstatymo išbraukimą, nes jis yra ne Seimo narių: kai Antikorupcijos komisija tyrė, pasirodė, kad yra valstybės tarnautojų, kurie kažkaip neišdrįso savęs identifikuoti, kad jie yra šio įstatymo projekto autoriai. Mieli kolegos, siūlau rimtai pagalvoti dėl to įstatymo išbraukimo ir galbūt kada nors svarstymo kokios nors redakcijos, kai bus kalbama su Daugiabučių bendrijų pirmininkų asociacija ir kitomis suinteresuotomis pusėmis.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, taip, jūs kalbate su daugiabučių namų administratoriais ir išsakote jų poziciją, bet jūs pasikalbėkite su gyventojais, kaip prižiūri tie administratoriai daugiabučius namus. Ar ten viskas yra labai sąžiningai ir teisingai administruojama, ar visos lėšos administruojamos teisingai. Manau, kad čia yra daug problemų. Tikrai mes šiandien aktyviau, daugiau bendraujame su žmonėmis ir aš asmeniškai labai nemažai girdžiu nusiskundimų dėl daugiabučių namų administravimo ir dėl administratorių piktnaudžiavimo. Manau, kad šitą įstatymą reikia įtraukti į darbotvarkę, atidžiai svarstyti, galbūt teikti ne vieną, o keletą pasiūlymų, bet tikrai mes turime atsižvelgti ne į administratorius, o į pačius gyventojus, kurie gyvena tuose namuose, ir į jų lūkesčius, todėl aš siūlau palikti šį įstatymą darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pasiūlymo, kad būtų išbraukti trys projektai iš sesijos darbų programos.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 54, prieš – 24, susilaikė 27. Pasiūlymui pritarta. Trys projektai išbraukti ir kitame sesijos darbų programos projekte šių projektų nebebus.
Motyvai po pataisų svarstymo. V. Simulikas – replika po balsavimo.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Petrai, būk malonus, perskaityk turinį. P. Gražuliui. Šneka kažkokias pasakas. Turinį paskaityk, apie ką šnekame! Šnekame apie daugiabučių bendrijų naikinimą ir perėmimą operatorių. Gal alternatyvą leiskime žmonėms pasirinkti – ar operatorius, ar bendrija, kuriama su geru pirmininku. Blogus pirmininkus reikia keisti. Skaitykite turinį, kolegos.
PIRMININKAS. Motyvai už – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, aš išties stebiuosi jūsų galbūt rinkimų nuotaika, bet kiekvieną kartą pateikdami sesijos darbų programas mes akcentuodavome esminį dalyką – komitetai, komisijos. Seimo nariai pateikia pasiūlymus, mes jų niekada nerūšiavome, juos tiesiog pagal prioritetus sudėliodavome ir kiekvieną kartą sudarydami kiekvienos savaitės darbotvarkes pagal prioritetą įrašydavome, bet į sesijos darbų programą mes sistemiškai nuo pat kadencijos pradžios surašydavome visus įstatymų projektus. Taip sudėlioti prioritetai. Pati programa, jeigu jūs ją skaitėte, – tai mūsų visų komitetų, komisijų, frakcijų bendro darbo rezultatas, siūlant įrašyti būtent tokius įstatymus, todėl tokia gausa ir atsiranda. Dabar piktintis, kad štai reikėjo kažkam išrūšiuoti, kaip nors kitaip sudėlioti paskutinę šią sesijos dieną, tai yra paskutinę šią sesiją, – tai iš tiesų būtų ir negudru, ir neprotinga, nes tada jūs būtumėte priregistravę begalę pasiūlymų ir vėl visi piktintųsi, kodėl būtent jūsų įstatymas, toks svarbus ir reikšmingas, neįtrauktas į šią programą. Linkėdama visiems dirbti, kiek dar įmanoma padaryti gerų darbų šioje sesijoje, tiesiog galvoti apie šios sesijos svarbą ir priimti sesijos darbų programą, kad galėtume realizuoti darbus.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – E. Gentvilas. Nėra. Motyvai prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, argumentai buvo tikrai išsakyti. Aš negalėčiau nesutikti su gerbiama R. Baškiene. Kai vyko eilinės sesijos, iš tikrųjų buvo perspektyva, kad tavo pateiktas įstatymas pateks į pateikimo stadiją, svarstymo stadiją, tačiau dabar situacija visai kitokia. Man neaišku, kokie argumentai tų, kurie užregistravo, ypač valdantieji, keliasdešimt įstatymų projektų, kai žinoma, kad iš tikrųjų jie nebus svarstomi. Manyčiau, kad jeigu ir buvo kažkada tokia praktika, tai ją tikrai reikėtų keisti. Paskutinėse sesijose ypač akcentuoti tuos įstatymus, kurie tikrai labai svarbūs, kurie bus tikrai priimti, ir taip galbūt daugiau neapkrauti tų asmenų, kurie dalyvauja kai kuriuose svarstymuose nežinodami, kad tas įstatymas nebus priimtas. Manyčiau, praktiką turėtume keisti, ypač atsakingai žiūrėti į paskutinių sesijų darbotvarkes, nes iš tikrųjų tie įstatymai nebus priimti.
PIRMININKAS. Balsuojame po svarstymo dėl sesijos darbų programos su pataisomis.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 63, prieš – 28, susilaikė 15. Darbų programai pritarta po svarstymo.
11.18 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4240GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4240. Komiteto išvada. A. Baura. Kviečiu į tribūną. Svarstymas ir priėmimas.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, vakar dieną Ekonomikos komitetas svarstė minėtą įstatymą ir priėmė sprendimą, kuris skamba taip: pritarti Lietuvos Respublikos Prezidento šių metų liepos 9 dienos dekretu Nr. 1K-335 grąžintam Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti įstatymo projektui su visais Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete pateiktais pakeitimais. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Diskutuoti kviečiu Seimo narį V. Ąžuolą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, anksčiau dar stebindavo Prezidento veto dėl valstybinių įmonių, valstybės turto ir viso gėrio, kurį tos įmonės sukuria, kokią naudą duoda valstybei. Ta nauda, žinoma, yra išreiškiama sumokėtais dividendais į valstybės biudžetą. Bet kas atsitiko per tą laikotarpį? Prisidengiama EBPO rekomendacijomis, sakančiomis, kad turėtų būti 30 % nepriklausomų narių. Daugelis šalių tai ir daro – vadovaujasi rekomendacija ir yra 30 % nepriklausomų narių.
Mes kažkaip sugebėjome tas rekomendacijas paversti į tai, kad valstybinėse įmonėse, netgi strateginėse, neliko nė vieno valstybės atstovo. Tai galime konstatuoti faktą, kad mūsų valstybinių įmonių valdybos yra puikiai užvaldytos ir idealiai užvaldytos. O kokios pasekmės iš to? Pasekmės tokios. Lyginant 2018 metų ir 2019 metų rezultatus, dividendai mažėja ir krenta gražiai į apačią. Deja, realybė yra tokia.
Kokios dar yra pasekmės? Dabar įsigudrinome nebeprivatizuoti valstybinių įmonių, o parduoti jų verslą. „Mezon“ pavyzdys. Parduotas pelningas verslas, kuris mokėdavo dividendus valstybei. Tai teoriškai įmonę turime, praktiškai verslo neturime. Einant tuo keliu, galima parduoti viską. Geležinkeliai gali parduoti krovinių vežimą ir pasilikti tik bėgius, ir sakyti, kad mes uždirbsime iš bėgių nuomos. Paštas gali parduoti visą savo verslą siuntinių, išnešiojimų, visa kita ir sakyti, kad mes nuomosime gal savo patalpas. Tuo keliu jau galima daryti viską. O kodėl galima tai daryti? Nes pas mus yra neliečiamųjų. Neliečiamieji – tie žmonės, kurių negalima liesti, dėl kurių negalima pradėti tyrimų ir net negalima aiškintis, ar viskas daroma yra teisinga.
Ir kokia įdomi medžiaga. Komitetas užklausia, kaip buvo atrenkami valdybos nariai, ir uždavėme vieną klausimą, ar valdybos nariai buvo atrenkami pagal galiojančius įstatymus ir tvarkas. Kas yra įdomiausia, kad dažniausias atsakymas „ne“. Vadinasi, kaip norėjome, taip atrinkome.
Žinoma, valdybos tapo labai geromis įdarbinimo agentūromis prezidentūros žmonėms, įmonėms, kuriose dirbo vieni ar kiti ministrai, aukšti pareigūnai, įdarbinimo agentūros tapo puikios. Ir uždavus klausimą, ar galima būtų atsakyti, kaip valdybos nariai, kokią turi kompetenciją, išsilavinimą, patirtį tose įmonėse, tų duomenų, pasirodo, irgi negalima gauti, nes jie slapti ir kažkur pradingę. Bet, žinoma, viešojoje erdvėje galima tikrai surinkti, su kuo susiję. Žiūrint į visa tai, iš tikrųjų darosi graudu. Ir ta situacija tęsiasi toliau.
Pavyzdys. Dabar galiojančiose valdybose negali atsirasti vienas žmogus, kuris būtų valstybės atstovas ir kuris bent jau žinotų, kas dedasi įmonėje. Bet jau po to, kai baigsis kadencijos, kai dabartiniai prezidentūros buvę žmonės, kiti žmonės pabaigs savo kadencijas, po to jau galės atsirasti vienas žmogus, kuris žinos, kas dedasi valstybės strateginėje įmonėje. Ir nereikia kalbėti, kad čia partijos kažką bando įkišti ar dar kokie nors politikai bando kažką įkišti. Ką gali vienas valdybos narys, kuris bus valstybės atstovas? Nieko. Jis neturi nei lemiamo balso, nei kažkaip paveikti sprendimo priėmimą. Jis tik gautų informaciją, kas vyksta viduje. Tai dabar ta situacija ir einame tuo keliu – neleiskime valstybei žinoti, kas vyksta valstybinėse įmonėse, leiskime valstybinių įmonių verslus išparduoti kuo greičiau, nes labai džiaugiasi tie, kurie nori nupirkti.
Viena labai panaši situacija. Pavyzdys – Vokietija. Vokietija nuolat daro įstatymų pakeitimus, nes mato grėsmę valstybinių įmonių valdybų užvaldymo, kaip yra užvaldomos valstybės įmonės ir lėšos nukreipiamos kitur. Tai, ko vokiečiai bijo, mes tam pritariame ir sakome, kad tai labai gerai, tuo keliu mes turime eiti. Vadinasi, ta pasekmė yra tokia, kurią reikės labai greitai pajusti labai stipriai mažėjančiais dividendais ir valstybės turtu. Tik kas yra keisčiausia? Žmonės išrenka atstovus, atstovus į Seimą. Tai tampa Vyriausybės sudarymu, Vyriausybės programos sudarymu, bet neliečiamieji…
PIRMININKAS. Laikas!
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). …pasiima valstybinės įmonės valdymą ir daro tai, ką nori. Šie pakeitimai ir būtent tie, kad dabartinėse valdybose neatsirastų nė vieno valstybės atstovo.
PIRMININKAS. Laikas! Ačiū. Priėmimas. Keturi – už, keturi – prieš. Balsuosime dėl grąžinto įstatymo. Priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų, tai yra tokį, kokį Seimas buvo priėmęs. Jeigu ne, tada balsuosime pakartotinai. Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip pusė, tai yra 71 Seimo narys, o jeigu įstatymas dėl pakeitimo nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Taigi pirmasis ir dėl jo dabar pasisako P. Urbšys. Motyvai už.
P. URBŠYS (MSNG). Atsiprašau, posėdžio pirmininke, bet aš užsirašiau ir, manau, kiti užsirašė, kad būtent kurie yra už veto ir prieš veto. Tai dabar atleiskite, jeigu aš nepataikysiu, bet mano nuostata yra tokia, kad ką aš išgirdau iš tribūnos…
PIRMININKAS. Gerai, mes atsirinksime, ar jūs kalbate už, ar prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Gerai, ačiū. Kai aš išgirdau, ką kalba V. Ąžuolas, aš galiu pasakyti, kad tas žmogus vis dėlto tikrai per ketverius metus…
PIRMININKAS. Arčiau prie mikrofono.
P. URBŠYS (MSNG). Kai aš išgirdau, ką iš Seimo tribūnos pasakė V. Ąžuolas, galiu konstatuoti, kad per ketverius metus šitas žmogus tikrai tapo, kaip pasakyti, tikru partijos atstovu su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Bet norėčiau priminti.
Prieš ketverius metus rinkimų kampanijos metu buvo pasakyta: mes esame kitokie. Kodėl kitokie? Todėl, kad ne partiniai bilietai pirmiausia, o kompetencija ir vertybės. Kas įteisino profesionalų vadovavimo modelį? Būtent šita dauguma.
Dabar V. Ąžuolas nustebęs, kas čia užgrobė ir kaip užgrobė valstybines įmones, reikia jas gelbėti, pasirodo, dividendai nukrito. Tai ką, gerbiamieji valstiečiai, nustekenote valstybines įmones? Būtent tai konstatuoja ne kas kitas, o Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Blogai. Nors Prezidento veto yra susijęs tik su vienu dalyku: jis neprieštarauja jūsų siūlymui, kad būtų atstovas arba, kaip sakoma, prižiūrėtojas; jis sako: įkvėpkime oro ir padarykime pauzę, neskubėkime, nesujaukime visų valstybinių ir savivaldybių įmonių veiklos. Ne, V. Ąžuolas sako – čia ir dabar. Kodėl? Na, aš suprantu, kad jis, ko gero, nesitiki būti išrinktas į Seimą, todėl gal reikia kokią kėdutę nusižiūrėti, į kurią būtų galima atsisėsti ir ramiai…
PIRMININKAS. Laikas.
P. URBŠYS (MSNG). …stebėti, kaip slenka laikas.
PIRMININKAS. Laikas. V. Ąžuolas – motyvai prieš.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mano motyvai prieš…
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, tik pasakysiu, kad užsirašėte priešingai, nes kalbame dėl balsavimo, ar priimti be pataisų. Gerai, mes atsirinksime. Prašau. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Jeigu kalbame apie tai, kad būtų priimta be pataisų, tai aš norėjau kalbėti, kad aš už, taip turėtų būti. Tai aš kalbu už, kad priimtume be pataisų ir kad valstybė turėtų bent po vieną atstovą savo valstybinėse įmonėse.
Norėčiau atsakyti Povilui. Povilai, ar jums yra tekę dirbti valdyboje ir matyti valdybos darbą? Turbūt ne. Tai va kodėl yra svarbu bent jau vienas atstovas, kad valstybė žinotų, kas ten vyksta. Ir tai niekuo nėra susieta su kokiais nors politiškumais, partiškumais ar kitais dalykais. Valstybė turi žinoti, kas dedasi jos įmonėse. Gaila, kad tarnybos ir tam tikros institucijos, kurios turi atlikti savo darbą, savo darbo nedaro, valdybos nariai priimami nesilaikant įstatymų ir nustatytų normų. Tai turi atlikti tarnybos ir nerūšiuoti į liečiamuosius ir neliečiamuosius. Deja, bet mūsų valstybėje taip yra.
Prašau priimti be pakeitimų.
PIRMININKAS. P. Gražulis – motyvai už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš pasisakau už tą įstatymą, kurį priėmė Seimas, ir prieš Prezidento veto.
Jeigu kalbame apie korupciją, tai čia, ponai konservatoriai, dešinieji, ir yra didžiausia korupcija. Kai akivaizdžiai matome, kad yra užvaldytas „nepriklausomų“ valdybos narių valstybės turtas, kad jis parduodamas, kad išnuomojamas valstybės turtas ir niekas neprisiima atsakomybės, tai va kaip iki to mes galėjome nusigyventi. Aš, pavyzdžiui, kartais stebiuosi P. Urbšiu. Kiek tu turi cinizmo, Povilai, ar tu nematai, kas darosi valstybinėse įmonėse? Valstybės turtas yra švaistomas, o Prezidentas sako: palaukime, tegul dar vagia.
Dabartinė valdančioji dauguma nesugeba ir nėra politinės valios įtvirtinti nuostatą, kad valdyboje būtų bent 51 % valstybės deleguotų valstybės tarnautojų, kurie būtų atsakingi Vyriausybei, ministrui, kad iš jų būtų galima pareikalauti. Klausykite, kas čia yra! Kas darosi jūsų tiesiog galvose? Ar jūs taip nemylite Lietuvos ir valstybės turto, kad galime toleruoti esamą situaciją? Gaila, kad valstiečiai toleravo iki pat kadencijos pabaigos. Pirmą pusmetį susirinkus valstiečiams į valdančiąją daugumą ir suformavus daugumą, sakiau premjerui: imkitės, tvarkykite valstybines įmones. Jos atiduotos į vadinamųjų niekam neatsakingų žmonių rankas. Jie gali plėšti, vogti, pardavinėti turtą, lobti, šalia steigti savo asmenines įmones ir, kaip sakoma, parazituoti, bet niekas nebuvo daroma. Ačiū Dievui, kad susigriebė. Nors paskutinėmis valandomis. Priimkime šį įstatymą, tai bent žinosime, kas darosi. Kontroliuoti…
PIRMININKAS. Laikas!
P. GRAŽULIS (MSNG). …neturėsime įtakos.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Petras stebisi Povilo pasisakymu, aš labiau stebėjausi kolegos Valiaus pasisakymu, kai jis iš tribūnos čia aimanavo, lyg kokia nors nenugalima jėga būtų atnešusi į tas įmonių valdybas nepriklausomus narius ir jie čia bejėgiškai tik stebėtų dividendų mažėjimą, kai patys tuo laikotarpiu, kai reikėjo stoti į EBPO, įrodinėjo, kad čia yra tas kelias, kuris užtikrins įmonių efektyvumą, būtent su nepriklausomais valdybos nariais apsaugant nuo politinių įtakų ir taip toliau. Dabar, pasirodo, tas nebetinka. Kažkaip apsispręskite, kokią ten poziciją iš tikrųjų jūs turite. Vis dėlto jau geriau sumažėjusius dividendus nurašykite gal pandemijai. Čia bus kažkiek logikos gal.
Ką dabar siūlo Prezidentas, aš manau, kad tai yra logiški siūlymai ir atitinkantys paskirtų valdybos narių konstitucinius lūkesčius. Dėl to aš ir pasisakau prieš, kad būtų priimtas įstatymas pirminio varianto be Prezidento pataisų, nes po to galėsime priimti su Prezidento pataisomis. Tai leis palaipsniui į įmonių valdybas įtraukti tą norimą vieną valstybės tarnautoją, tačiau nereikalaus taip staigiai visur dabar imti ir koreguoti valdybos sudėtis.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Nereikėtų, gerbiami kolegos, tiek ir praėjusiame posėdyje, žongliruoti EBPO korta. EBPO nereikalauja, kad būtų 51 % nepriklausomų. Jie kalba tik apie nepriklausomų narių įtraukimą.
Taip, tai yra sveika pozicija. Vilkas visą laiką gerai miške, kad prižiūrėtų, kaip ten ganosi tos stirnos ir elniai. Tai štai, EBPO daugiau nieko nereikalauja, neskaitant skaidrumo. O mosikuoti šia korta ir sukaišioti be konkurso politiniais paskyrimais asmenis į nacionalinio saugumo svarbius objektus, energetinio saugumo, ir juos dabar, kaip siūloma, išlaikyti iki kitos kadencijos, kad būtų galima plauti milijonus į Bermudus, į Braziliją, į Ispanijos įmones…
Juk puikiai žinote – ateina „Independence-2“ projektas. Tai yra investicijos ispanų ir „Lietuvos energijos“ į jūrą. Dabar visi investuoja į atsinaujinančius išteklius su minusiniu VIAPʼu. Tai yra primoka valstybei atėję investuotojai už leidimą eksploatuoti atsinaujinančius išteklius. O dabar sėdės 15 metų pagal projektą, kuriam vakar pritarė Vyriausybė, ateis į Seimą vėl tie vadinamieji investuotojai ir plaus pinigus du kartus didesne už rinkos kainą vėl į ispanų kišenes.
Užtenka, kad „Fortum“ veikia čia. Ką, lietuviai negali pasistatyti atliekų deginimo įmonių? Kai praėjusioje kadencijoje prispaudėme, tai Vilniuje atšoko tas noras, pasirodo, patys gali pastatyti atliekų deginimo įmones. Nebūtinai „Fortum“ turi po 30 mln. išvežti pinigų iš Lietuvos kiekvienais metais. Aš siūlau vis dėlto balsuoti už mūsų priimtą įstatymą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, gerbiamas Valiau, gerbiamas Artūrai Skardžiau, jūs truputį kaip iškritę iš medžio arba nesuprantate, kokius įrankius turite. Valdymo koordinavimo centrui, kuris yra įsteigtas Ekonomikos ministerijos, turėjo įtaką jums pavaldūs ministrai. Valdymo koordinavimo centras visus šiuos ketverius metus atrinkdavo nepriklausomus valdybos narius į visas valstybines įmones. Tai kas jums trukdė užkirsti kelią tiems blogiems vadybininkams ateiti į tas įmones? Jūsų ministerijai pavaldus Valdymo koordinavimo centras atrinko tuos nepriklausomus narius, kuriuos jūs šiandien keikiate ir keiksnojate. Tai kas juos atrinko, kodėl procedūros buvo blogos, kas ten neskaidraus buvo? Kalbėkime apie tai. Kalbėkime apie tai, kodėl P. Gražulis yra teisus, kodėl šiemet įmonės neišmoka dividendų? Tai jūs esate kalti, kad blogai veikia atrankos sistema.
O dabar apie nepriklausomus valdybos narius – tai galima žiūrėti tiktai į Rytus, į tą pačią Baltarusiją, kur valdžios vertikalė sukalta nuo Prezidento iki bet kokios valstybinės gamyklos. Pasižiūrėkime „Rosneft“, „Gazprom“ ir taip toliau, ten nėra nepriklausomų valdybos narių. Ir visą tą gražią alegoriją… Jūs kalbėkite pavyzdžiais, kur tenai yra valstybė. Ten yra visiška politika, persismelkusi per tą visą vertikalę.
Dar net N. Makiavelis rašė apie tai. Prisiminkite tie, kurie skaitėte politologiją, kokią valstybę lengviau užkariauti, ar tą, kaip Osmanų imperija, kur pakeiti sultoną ir visi nuosekliai atiduodami pagarbą klauso, ar Prancūziją, kurios neužkariausi, nes yra gyva, gyvybinga, nepriklausoma, nevyriausybinė visuomenė. Kalbėkime apie demokratinius pavyzdžius, nes visi pavyzdžiai apie nepriklausomų narių nedalyvavimą yra tik iš Rytų.
PIRMININKAS. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Valiau, jeigu jūs galėjote ką nors padaryti šioje kadencijoje, tai iš tikrųjų patobulinti Valdymo koordinavimo centrą, o aš kviečiu pritarti Prezidento pasiūlytam variantui.
PIRMININKAS. Keturi motyvuojantys prieš jau buvo. Balsuojame. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas be pakeitimų.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 54, prieš – 39, susilaikė 6. Nepritarta. Turi būti ne mažiau kaip 71 balsavęs už.
Šio įstatymo priėmimas
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas su visomis Prezidento pataisomis? Balsuojame.
Užsiregistravo 99, balsavo 99: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 6 Seimo nariai. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Replikos po balsavimo. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas Simonai, bičiuli, aš manau, kad tikrai, kas iškrito, tai jūs tikrai iškritote iš medžio ir žemyn galva, kadangi Korporatyvinio valdymo institutas buvo įkurtas 2010 metais ir jis perėmė valstybėje valstybinių įmonių formavimo principus, nustatė gaires ir taip buvo institutui uždegta žalia šviesa pono A. Kubiliaus. Iš prezidentūros taip pat degė žalia šviesa ir todėl mes turime tokią padėtį. Ar dabartinė Vyriausybė gali ją pakeisti? Aš nemanau, kad taip greitai gali pakeisti, jeigu, kaip matome, teikiami tokie projektai su tokiomis pataisomis aukščiausios valstybės institucijos. Todėl, gerbiamas Simonai, tikrai nereikėtų svaidytis tokiais epitetais, pasižiūrėkite istoriją, atsiradimą šito Korporatyvinio valdymo instituto. Privatus UABʼas, privati įmonė ateina ir pradeda vadovauti valstybei. Pasirodo, net ne vienai. Keliose valstybėse tokius principus teikia ir nurodinėja valstybei, kaip elgtis su savo valstybės įmonėmis. Ir turime šnipštą iš tų dividendų.
PIRMININKAS. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Norėdamas atsakyti J. Razmai, kad reikia nurašyti dividendų sumažėjimą virusui, norėčiau priminti, kad 2018 ir 2019 metais viruso nebuvo. O kai Simonas sako, kad mes kvestionuojame nepriklausomus narius, – mes jų nekvestionuojame. Mes tik sakome, kad jų turi būti 30 % ir jie turi būti atrenkami skaidriai. Deja, šiandien jie nėra atrenkami skaidriai. Kaip ir minėjo kolega, kas centrą įkūrė, kas jam vadovauja ir kad ten yra neliečiamieji, tai jau aišku. Eikime toliau tuo pačiu keliu ir sakykime, kad nieko nematome.
PIRMININKAS. P. Urbšys. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
P. URBŠYS (MSNG). Mes tikrai ne kartą girdėjome apie tai, kad valstybinės įmonės yra užvaldytos neliečiamųjų, kurie tas įmones nustekeno. Tai būtų logiška, kad valdantieji inicijuotų laikinąją tyrimų komisiją, tos komisijos pirmininku paskirtų V. Ąžuolą, pavaduotoju P. Gražulį, kurie išaiškintų, kas tarp valdančiųjų inicijavo šituos procesus, kur būtent susodino tuos neliečiamuosius. Man atrodo, jūs tokiu būdu išaiškinsite savo vidinį priešą ir galų gale jau drąsiai galėsite žiūrėti į ateitį, į būsimą kadenciją ir tokių klaidų nepadarysite.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, mes labai vėluojame, pasistenkite trumpą repliką. S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Buvo du kartus paminėtas vardas. Nepainiokime sąvokų. Baltijos įmonių valdymo institutas įkurtas privačių asmenų, tačiau, gerbiamas Valiau, gerbiamas Artūrai, Valstybės koordinavimo centras, jeigu jūs jį kaltinate neskaidrumu, atrenka nepriklausomus valdybos narius, tai yra jūsų valdymo periodu atlikti, jums pavaldžios įstaigos organizuoti konkursai. Ir jeigu yra kas nors blogai, tai kreipkite dėmesį į tai. Aš manau, kad Baltijos įmonių valdymo institutas yra viena geresnių privataus verslo iniciatyvų, kurios atėjo gerinti valdyseną Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis – trumpa replika.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke, stengsiuosi trumpai. Pirmininke, čia yra prasminga diskusija iš tikro ateities atžvilgiu. Įmonių valdymas turėtų būti nepriklausomas, tačiau jose turėtų būti geriausi ekspertai, gerai atrinkti. Dabar už tą atranką, už sistemą yra atsakinga Vyriausybė. Jeigu ji blogai dirba, jūs žinote, kas sėdi Vyriausybėje.
Dabar antras dalykas, kuris irgi yra svarbus, ar toms valdyboms yra keliami ir kaip keliami reikalavimai? Ir kokie tie reikalavimai – finansiniai, kitokie? Už tai, kaip jūs iškeliate reikalavimus, vėlgi atsakinga Vyriausybė. Tai visos kritikos strėlės turėtų būti nukreiptos į jus ir į Vyriausybę, kuriai vadovauja S. Skvernelis.
11.43 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 23 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4573GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, yra lydimasis. Grąžinti įstatymai buvo kartu, kartu ir susijęs projektas. (Balsai salėje) Taip, atskirai. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4573. Svarstymas. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją. V. Poderys. Kadangi vėluojame, tai nesupykite, pertraukos nedarome.
V. PODERYS (MSNG). Pirmininke, mieli kolegos.
PIRMININKĖ. Prašau.
V. PODERYS (MSNG). Komitetas bendru sutarimu priėmė tokį sprendimą: pritarti Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. liepos 9 d. dekretu 1K335 grąžintam Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4573GR su visais Respublikos Prezidento dekrete pateiktais pakeitimais. Žmonių kalba, komitetas pritarė Prezidento siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių diskutuoti nėra. Priėmimas. Motyvai. T. Tomilinas atsisako.
Gerbiami kolegos, pirmas balsavimas. Balsuojame, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų? Kad priimtume įstatymą be pakeitimų, turi būti 71 balsas.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 48, prieš – 31, susilaikė 3, balsų neužteko, tad antrasis balsavimas.
Ar priimti įstatymą su visomis Prezidento pataisomis ir papildymais? Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.46 val.
Laukinės augalijos įstatymo Nr. VIII-1226 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3816(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Laukinės augalijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3816(3). Gerbiami kolegos, noriu prašyti jūsų ir Seimo Pirmininkas taip pat kreipiasi į jus prašydamas leisti pasinaudoti Statuto 261 straipsniu, kad grąžintume šį įstatymą komitetui – yra likęs tik balsavimas, bet dėl įsigaliojimo datos ir dar kitų užregistruotų pasiūlymų, kad komitetas įvertintų ir mes nepadarytume klaidos. Ar galiu prašyti? Bendrai sutariame ar reikia balsuoti? Bendru sutarimu pritariame tam, kad grąžintume pagal 261 straipsnį Aplinkos apsaugos komitetui. Dėkoju.
11.47 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 2, 6, 18 ir 201 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5015 (pateikimas)
Kviečiu ministrą L. Kukuraitį, darbotvarkės 1-6 klausimas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projekto Nr. XIIIP-5015 pateikimas.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, sveikinu visus paskutinėje sesijoje. Čia teikiame ilgai lauktą neįgaliųjų bendruomenės, taip pat išbandytą ir atneštą kaip didžiulį proveržį žmonėms su negalia lygiaverčiai dalyvauti mūsų visuomenėje. Kalbu apie asmeninio asistento paslaugas, apie kurias tikrai daug diskutavome šioje kadencijoje, taip pat ir Seime. Kaip ir minėjau, daug padaryta ir praktinio darbo. Yra įvykę bandomieji projektai, bent keletas etapų, ištestuota paslauga ir dabar jau mes atnešame kaip įstatymo siūlymus.
Taigi šis įstatymo projektas parengtas siekiant užtikrinti asmenų su negalia teisę gauti individualią pagalbą taip užtikrinant jiems galimybę gyventi savarankiškai ir panaikinti diskriminacines sąlygas pensinio amžiaus neįgaliesiems asmenims pasinaudoti jiems priklausančiomis lengvatomis.
Įstatymo projektu siūloma apibrėžti socialinės pagalbos sąvoką, priskiriant šią pagalbą prie specialiųjų poreikių tenkinimo priemonių, tai yra asmeninio asistento individualiai teikiama pagalba neįgaliajam atlikti darbus, vykdyti veiklas, kurių dėl negalios negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse.
Taip pat siūloma apibrėžti asmeninio asistento sąvoką. Tai – fizinis asmuo, darbo ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais. Nustatyti, kad savivaldybės atsako už asmeninės pagalbos teikimo organizavimą ir kokybės užtikrinimą, taip pat įstatymu siūloma nustatyti, kad asmeninės pagalbos poreikį nustato socialinis darbuotojas individualiai vieneriems metams, o poreikių nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarką nustatytų socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Taip pat nustatyti, kad asmeninis asistentas pradėdamas teikti pagalbą turi išklausyti įžanginius mokymus, jei neturi socialinio darbo išsilavinimo ar socialinio darbuotojo padėjėjo, asmeninio asistento kvalifikacijos, įgytos pagal profesinio mokymo programą.
Taip pat nustatyti, kad asmens mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis negali viršyti 20 % šios pagalbos teikimo išlaidų dydžio ir būti didesnis nei 20 % asmens pajamų. Asmeninė pagalba taip pat būtų teikiama nemokamai, kai asmens pajamos yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai, tai yra apie 250 eurų šiuo metu. Konkretų dydį nustatytų savivaldybė, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Nustatyti, kad valstybės biudžeto lėšų asmeninei pagalbai teikti paskirstymo, pervedimo savivaldybėms, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarką nustatytų taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministras. Projektu taip pat siūloma atsisakyti nedidelių specialiųjų poreikių lygio ir nustatyti, kad asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialios nuolatinės priežiūros arba pagalbos poreikis, nustatomas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Dabar asmenims, kuriems nustatytas antrojo lygio nuolatinės priežiūros poreikis, nustatomas nedidelių poreikių lygis, o kuriems pirmojo lygio nuolatinės priežiūros poreikis – vidutinių poreikių lygis.
Taip pat įteisinti, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba priimtų sprendimus ir dėl neįgaliesiems rekomenduojamų specialiosios pagalbos priemonių, taip užtikrindama informacijos apie neįgalumo ir darbingumo lygį, profesinės reabilitacijos, specialiosios nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikių suteikimą vieno langelio principu. Priėmus pakeitimus planuojama, kad iš valstybės biudžeto kitais metais (siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų liepos 1 dienos, nes iki liepos 1 dienos dar yra vykdomi projektai, projektų pagrindu yra teikiama ši paslauga), nuo kitų metų liepos 1 dienos biudžete reikėtų kiek daugiau nei 2 mln. eurų, o 2022 metais suma šiai paslaugai teikti gali siekti ir 10 mln. eurų.
Projektas, kaip minėjau, yra labai laukiamas visos neįgaliųjų bendruomenės, taip pat paslaugas neįgaliesiems teikiančiųjų, todėl prašome pritarti šiame Seime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas ministre, nori paklausti nemažai Seimo narių. S. Gentvilas. Ruošiasi R. Šarknickas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, liberalai sveikina jus su tokiu įstatymo projektu. Paslaugų spektras neįgaliesiems tikrai turėtų didėti. Didelių nuogąstavimų yra atėjusių iš savivaldybių, ar bus teisingai kompensuota šita paslauga, nes ją teiks savivaldybių administracijos, ar tai bus tikslinė valstybės dotacija, ar tai bus savarankiškas savivaldybių biudžetas? Klausimas aktualus, nes gyventojų pajamų mokesčio surinkimas yra milžiniškai smigęs šiemet. Ar tikėtina kitais metais? Dėkoju.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Taip, kaip yra planuojama šiame įstatyme, taip pat tą įtvirtinsime ir poįstatyminiuose aktuose, tai būtų tikslinės dotacijos arba deleguotos funkcijos būdu, kai iš valstybės biudžeto turėtų būti kompensuojami kaštai, patiriami savivaldybės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi M. Puidokas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Čia ką tik nuskambėjo klausimas, ar teisingai bus kompensuota. Aš dar pridėčiau, ar teisingai veiks tos sistemos kiekvienoje savivaldybėje? Tarkime, Japonijoje yra 2 tūkst. savivaldybių, kurios yra atskaitingos Vyriausybei dėl savižudybių kontrolės, kaip vyksta, nes kiekviena savivaldybė už tai atsako. Kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje yra skirtinga situacija. Ar savivaldybės taip pat bus atskaitingos jūsų ministerijai ar departamentui? Dėkoju.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Taip, mes iš tiesų socialinių paslaugų srityje turime dvejopą situaciją: dalį socialinių paslaugų savivaldybės teikia savarankiškai, tai yra savarankiškos funkcijos, dalį – deleguotai. Tai deleguotų funkcijų, kaip šita, mes turime didesnę kontrolę ir atskaitingumą, kai savarankiškos vystosi labai savarankiškai ir ten jau užtikrinti kontrolės mechanizmus yra sudėtingiau. Kadangi čia yra deleguota, tikėtina, kad paslauga vystysis daugiau ar mažiau vienodai savivaldybėse, nes finansiškai bus remiama iš valstybės biudžeto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Puidokas. Ruošiasi J. Džiugelis.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamas ministre, tikrai labai džiaugiuosi, kad šis įstatymas dėl asistentų jau atkeliavo į Seimą, nes jis tikrai yra labai lauktas visų neįgaliųjų, ir aš manau, kad jis padės išspręsti net kelias problemas, tai yra: tiek neįgaliojo integraciją į darbo rinką, kuri yra neįmanoma be asistento buvimo, tiek, sakykim, ir papildomų žmonių integraciją į darbo rinką. Bet vis dėlto yra ir keletas klausimų. Prašau, gal galėtumėte pakomentuoti Teisės departamento siūlymą, kuriuo siūloma nustatyti, kad asmeninis asistentas – fizinis asmuo, darbo ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais. Ar tai reiškia, kad giminystės ryšiais susijęs asmuo negalėtų būti įdarbintas asmeniniu asistentu, nes vėlgi, kaip žinome iš praktikos, tiek studijuojant universitete, tiek kitur, neįgaliajam dažnu atveju tikrai tą pagalbą suteikia šiandien artimas žmogus?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų dėl šitos nuostatos buvo labai daug diskutuojama taip pat ir su neįgaliųjų organizacijomis. Būtent neįgaliųjų organizacijos siūlo, kad išskirtinai šią paslaugą teiktų ne artimieji, ne giminaičiai, nes jau dabar mes turime tokią situaciją, kad labai daug giminaičių yra įstrigę savo šeimos aplinkoje ir tiek neįgalusis neišvedamas į darbo rinką, tiek ir patys žmonės neišvedami į darbo rinką. Kai kur mes fiksuojame hiperglobą, o ne žmogaus savarankiškumo didinimą. Latvijoje asmeninio asistento paslaugą gali teikti giminės, artimieji, ten 90 % paslaugos teikėjų būtent yra giminaičiai ir matyti, kad pati sistema neišjudėjo į tą perspektyvą, kurios mes siekiame, kad tiek šeimos nariai atsilaisvintų, tiek žmonės su negalia būtų savarankiškesni, todėl palaikome šią nuostatą ir teikiame įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Džiugelio nėra salėje. Klausia D. Šakalienė. Ruošiasi R. Popovienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Kaip užtikrinsite, kad iš tiesų asmeninio asistento paslauga būtų tikrai naudinga žmogui? Kad nebūtų tokių situacijų, kad, pavyzdžiui, tarkim, pasiūloma dvi valandas per dieną tuo metu, kai gali asistentas, o ne tuo metu ir tiek valandų, kiek reikia žmogui, kad jis galėtų nuvykti į universitetą ar į darbą, ar į polikliniką ir galėtų gauti tą realią pagalbą, kuri būtų individualizuota, lanksti ir įgalinanti žmogų, o ne priverčianti vėl kažkaip kovoti su biurokratijos džiunglėmis?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų bent jau įstatymo nuostatos yra labai lanksčios ir orientuotos į asmens individualius poreikius. Kitaip sakant, ir poįstatyminiais mes turėtume sukurti tokią tvarką, pasiūlyti tokią tvarką, kad žmogus faktiškai vien pagal savo individualius poreikius galėtų spręsti net ne dėl vieno asmens asistento, jeigu yra reikalingas skirtingai, skirtingoms funkcijoms atlikti ir skirtingu laiku. Dėl to tas individualus priėjimas. Socialiniai darbuotojai pagal ministro patvirtintą tvarką teiktų poreikį vertinti ir nustatyti paslaugą, tai yra labai individualizuota ir tai turėtų būti įgyvendinama. Jeigu matysime, kad tvarkos yra kažkiek ribojančios šitą individualių poreikių išreiškimą, tai iš esmės būtų antiįstatyminė laikysena, nes mes kaip tik ir norime, kad asmeninis asistentas išpildytų individualius žmogaus poreikius, o ne kažkaip paneigtų tą individualaus poreikio būtinumą. Todėl realiai pats įstatymas suformuluotas taip, kad tokia paslauga pagal individualius poreikius būtų teikiama. Kol kas to įstatymo dvasios laikysimės ir poįstatyminiuose. Atsiprašau, kad truputį klampiai atsakiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Popovienė. Ruošiasi M. Navickienė.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas ministre, įstatymo projekte yra nurodyta, kad būtent asmeninės pagalbos poreikį nustatys socialinis darbuotojas ministerijos nustatyta tvarka. Prašom pasakyti, ar tie kriterijai nebus tokie, kad, tarkim, kažkokio vieno kriterijaus nepasieks ir jau jis negaus tos pagalbos, kaip dažnai būna su slaugos poreikio nustatymu? Kartais žmogus visiškai yra prikaustytas prie lovos, bet pakelia ranką ir mes žinome, kad jau jis negauna slaugos poreikio. Ar čia nebus tie kriterijai ir ta tvarka tokia, kad vis dėlto užkirs kelią ir negaus žmogus to asmeninio asistento paslaugos?
L. KUKURAITIS. Dėkui. Kol kas, kaip įstatyme yra apibrėžta, šią pagalbą turėtų gauti visi neįgalieji, kuriems yra reikalinga. Neturėtų būti ribojama, todėl jokia negalia, joks išskirtinumas neturėtų tapti kriterijumi gauti ar negauti pagalbos. Tai nėra priklausoma nuo fizinės, intelekto, psichosocialinės ar kitos negalės. Dėl to, mūsų galva, jeigu tik poreikis būtų fiksuojamas ir kartu su socialiniu darbuotoju nuspręsta, kad taip, jis yra reikalingas, tada būtų teikiama pagalba. Svarbu, kad atitiktų tuos kitus kriterijus, nes dalis paslaugos bus finansuojama iš paties asmens lėšų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Navickienė. Prašom klausti.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, žinoma, pagalbos neįgaliesiems ir jų artimiesiems labai reikia. Mano klausimas būtų tiktai toks.
Mes matome, jūs, tiksliau, teigiate, kad poreikis tokių paslaugų yra tik apie 6 tūkst. visoje Lietuvoje. Aš visada keliu tokį klausimą, ar tiksliai yra nustatytas tas poreikis, nes, man atrodo, net ir be didelių skaičiavimų galima suprasti, kad poreikis yra gerokai didesnis. Jūs teigiate, kad yra tik 5 tūkst. 800 žmonių, kuriems reikia, ir šituo projektu 2021 metais bus galima pasirūpinti 600 žmonių.
Mano klausimas būtų ir dėl statistikos, tai yra poreikio, surinkimo. Tada klausimas, kiek yra numatyta eilutėje jūsų ministerijos biudžeto, kurį atnešite dėl šito projekto įgyvendinimo 2021 metais, ir, be jokios abejonės, pritariu tiems, kurie kelia klausimą dėl paslaugų spektro, kurį gaus neįgalieji. Ar tikrai jisai yra suderintas su visomis negalios organizacijomis, ar tikrai žmonės gaus tai, ko jiems reikia, o ne tai, ką pasiūlys ministerija?
PIRMININKĖ. Laikas!
L. KUKURAITIS. Ačiū už klausimą. Paslaugų poreikis buvo vertinamas remiantis savivaldybių atsakymais. Savivaldybės pačios turėjo įvertinti, kiek daugiau mažiau tokių paslaugų gavėjų būtų reikalinga šita paslauga. Mes iš tiesų esame išbandę ir pažiūrėję, įvertinę, kiek žmonių dalyvauja, kaip dalyvauja, kam naudoja tas asmeninio asistento paslaugas. Tikrai nėra paprasta įtikinti žmogų, kad jis dalyvautų ir gautų tą paslaugą, nes čia iš tiesų yra didžiulis motyvacinis darbas, kad neįgalieji patys judėtų iš įprastų jiems sistemų, remdamiesi į tą žmogų, kuris yra šalia, ir juo naudodamiesi taptų savarankiškesni.
Tai tikrai nėra paprastas procesas, ypač kai mes kalbame, kad už dalį šitos paslaugos reikės mokėti. Įvertinus visas šias aplinkybes tikėtina, kad ilgoje perspektyvoje bus daug daugiau gavėjų, bet artimoje – metų, pusantrų – perspektyvoje, mes skaičiuojame, tie skaičiai turėtų būti panašūs.
O lėšų kiekis. Kitais metais planuojame bent 2 mln. įtraukti į biudžetą, bet, kaip minėjau, tai yra nuo liepos 1 dienos, nes pirmai pusei mes turime lėšų per struktūrinius projektus, kurie ir dabar įgyvendinami.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre. Atsakymų į klausimus laikas baigėsi. Gerbiami kolegos, nematau norinčių sakyti motyvus prieš. Gal galime bendru sutarimu sutarti? (Balsai salėje) A. Vinkus reikalauja kalbėti. Turiu suteikti žodį. Prašau. Prašau kalbėti.
A. VINKUS (LSDDF). Kodėl aš noriu kalbėti? Todėl, kad noriu akcentuoti kai kuriuos akcentus. Išklausęs ministro L. Kukuraičio kalbą, įžvelgiau sveikintiną tendenciją neįgaliųjų priežiūros srityje.
Siekiamas tikslas – pertvarkyti socialinės globos sistemą, siekiant globos įstaigose gyvenančius neįgaliuosius apgyvendinti savarankiškai ir sudaryti sąlygas šiems asmenims ar jais besirūpinantiems žmonėms gauti individualias, jų poreikius atitinkančias paslaugas.
Aiškinamajame rašte nurodytas neįgaliųjų, gyvenančių socialinės globos įstaigose, skaičius yra didelis – bemaž 5 tūkst. 500 žmonių. Labai nesunku suvokti, kad gyvenimas svetimuose namuose be artimųjų, gyvenimas pagal šių įstaigų režimą ir tvarką tikrai yra varginantis.
Įstatymo projektu siūloma asmeninės pagalbos poreikį reglamentuoti kaip vieną iš specialiųjų poreikių rūšių. Kaip matyti iš pateiktų argumentų ir siūlomų įstatymo pataisų, specialiosios pagalbos priemonės padės neįgaliajam užtikrinti lygias ugdymo, profesines, socialines ir visaverčio integravimosi į visuomenę galimybes, o specialieji poreikiai bus nustatomi kompleksiškai, vertinant asmens sveikatos būklę ir galimą savarankiškumo laipsnį kasdienėje veikloje. Įvertinęs teikiamo siūlymo esmę ir prognozuojamus rezultatus, kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Pagrindiniu skiriamas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti spalio 20 dieną. Pritariame.
12.05 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 6 ir 7 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 17 straipsniu ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5081ES (pateikimas)
Dar vienas įstatymo projektas, kurį nori pateikti ministras L. Kukuraitis, tai yra Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5081. Prašom, ministre.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiamas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 17 straipsniu ir priedu įstatymo projektas, kurio esmė – įgyvendinti Tarybos reglamentą 2017/1939. Juo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje.
Šių metų lapkričio 20 dieną savo veiklą pradeda Europos prokuratūra ir į ją bus deleguojami prokurorai. Valstybės narės įpareigotos nacionalinėje teisėje užtikrinti Europos prokuratūros Europos deleguotųjų prokurorų socialinių garantijų teisinį reguliavimą.
Įstatymo projektu užtikrinamos Lietuvos prokuratūros pareigūnams nustatytos socialinės garantijos, tai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo tęstinumas, į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitant laiką, kai prokuroras reglamento nustatyta tvarka yra paskirtas eiti Europos deleguotojo prokuroro, arba Europos prokuroro, Europos prokuratūroje pareigas.
Įstatymas taip pat papildomas nauju straipsniu ir priedu su nuorodomis į įgyvendinamus Europos Sąjungos teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad prokurorai į Europos prokuratūrą bus deleguoti nuo lapkričio 20 dienos, siūloma, kad priimtas įstatymas įsigaliotų lapkričio 20 dieną. Priėmus įstatymą, bus užtikrintas šių prokurorų garantijų tęstinumas. Papildomų lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės. Prašom pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, mes praeitą savaitę visam paketui su šia problema susijusių įstatymų jau pritarėme po pateikimo. Ar čia neapsižiūrėjimas ir pavėjui bandoma pasivyti dar su vienu įstatymu, ar galima tikėtis dar kokio nors užmiršto įstatymo dėl prokurorų? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui. Tuose paketuose nebuvo šių teisių tęstinumo ir dabar mes siekiame tai užtikrinti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Tai eurointegracinis įstatymas. Dėkoju. Gerbiami kolegos, dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėkoju, ministre.
12.08 val.
Teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus atsakymas į Seimo narių raštu pateiktą klausimą (pagal Seimo statuto 208 str.)
Ir kaip nustatyta pagal darbotvarkę, darbotvarkės 1-8 klausimas – teisingumo ministro E. Jankevičiaus atsakymas į Seimo narių raštu pateiktą klausimą. Gerbiamas ministre, prašom, 20 minučių, Statuto 208 straipsnis, 14 dalis.
Dėl ankstesnio klausimo pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 13 dieną. Bendru sutarimu? Bendru.
Prašom, ministre.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš nežinau, ar man reikia perskaityti tą klausimą, jis yra iš esmės vienas.
Jeigu klausimo nereikia perskaityti, tai trumpai galiu pasakyti, kad iš tikrųjų pastaruoju metu, tiek šiais metais, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba atliko tam tikrus patikrinimus pagal skundus ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir kol kas nustatė septynis pažeidimus, kai buvo pažeistos vartotojų teisės. Visos šios įmonės sako, kad pataisys savo sutartis, kad vartotojų teisės nebūtų pažeistos. Mes tikrai žadame ir toliau daryti tokius profilaktinius patikrinimus.
Lietuvoje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, yra 188 privačios švietimo įstaigos. Aišku, mes džiaugiamės, kad privatūs asmenys imasi tokios veiklos, tačiau tikrai reikia nepažeidinėti vartotojų teisių, sąlygos turi būti sąžiningos. Todėl mes, net ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo internetinio puslapio skiltyje ruošiasi ne tik patikrinimus daryti, bet savo interneto skiltyje ir konsultuoti specialiai ugdymo įstaigas. Kviečiame visus vartotojus kreiptis, o visus įstaigų vadovus konsultuotis, ar tos sutartys, jų sudarytos su naudos gavėjais, atitinka sąžiningos konkurencijos sąlygas. Tai tiek trumpai.
Taip pat imsimės, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ruošiasi profilaktiškai patikrinti ne tik privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas, bet ir savivaldybėms priklausančias ugdymo įstaigas, pasižiūrėti sutartis ir nustatyti ir pakonsultuoti, siekdama apginti vartotojus, ar ten nėra nesąžiningų sąlygų apraiškų. Prašom klausti, gerbiamieji Seimo nariai.
PIRMININKĖ. Klausime pagal Statuto nustatytą tvarką. Pirmieji klausia pateikę klausimus. Maloniai prašau A. Vinkaus leisti G. Burokienei paklausti pirmajai.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti. Vis dėlto jau žala vartotojams yra padaryta. Ar ji bus atlyginta? Ir kaip greitai ji bus atlyginta?
E. JANKEVIČIUS. Konkrečios finansinės žalos, kad yra padaryta, tarnyba nenustatė. Tiesiog tarnyba nustatė, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Visos tos įmonės, rodos, septynios, šiais metais ir praeitais metais jų buvo nemažai, vaizdas toks, kad lyg jos pagal vieną šabloną tas sutartis ir rengia, visos jos ir praeitais metais, ir šiais. Pataisys. Dabar įstatymas nenumato, kad būtų galima kaip nors bausti šias įmones, jei jos pataiso tuos sutarties punktus. Tačiau mes teiksime artimiausiu metu tam tikras įstatymo pataisas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Antrasis klausti užsirašė P. Gražulis. Jo nėra pagal pateikusiųjų klausimus. Yra V. Ačienė. Prašom, kolege, klausti.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu paklausti. Tai dabar kas viešojoje erdvėje sklando? Jeigu aš gerai supratau, ministre, tai yra sutarčių netobulumas. Ir patobulinus visas sutartis viskas nueis į užmarštį ir jokių sankcijų, jokio nieko nereikia tikėtis iš to?
E. JANKEVIČIUS. Siekdami apginti mūsų vartotojus, kaip ir minėjau, mes tikrai konsultuosime ir ginsime vartotojus. Sutartys turės būti pataisytos. Jei sutartys nebus pataisytos, įstatymas nenumato bausti, bet mes galėsime kreiptis į teismą. Tai kol kas yra pažadas artimiausiu metu visas sutartis pataisyti, kad mums, matyt, nereikėtų kreiptis. Bet įstatymo pataisos yra būtent apie tai ir šiandien aš jau jas pasirašiau derinti. Artimiausiu metu pasieks Vyriausybę pataisos apie tai, kad jeigu Vartotojų teisių apsaugos tarnyba nustato sudarytose sutartyse nesąžiningos konkurencijos sąlygas ir jeigu įmonė, įstaiga per gana trumpą laiką nepataiso tos sutarties, tai tuomet, kad nereikėtų kreiptis į teismą, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba turėtų galimybę ir bausti nesąžiningas sąlygas sudariusią įmonę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Ąžuolas. Nėra. J. Jarutis. Prašom, kolega.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, jau atsakė į mano klausimą, pakartotas būtų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Jau atsakė į klausimą. Gerai. S. Gentvilas. Ruošiasi R. Šarknickas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, gal galite pateikti statistiką, kiek buvo patikrinimų ir kitose įstaigose, ar yra tik vieno politiko šeimos valdomose įstaigose atliekami patikrinimai? Kaip jūs vertinate, pats dalyvavote rugsėjo 2 dienos Vyriausybės posėdyje, kuriame pats premjeras kalbėjo apie tai, kad, pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos departamentas nutrauktų ūkininkų patikrinimus, kurie yra suplanuoti, mokestinius patikrinimus, nes atėjo eilė juos tikrinti, tačiau reikia nutraukti ir ieškoti visų būdų, ir pavedama žodiniais pavedimais. Ar neįtariate šiuo atveju, kad yra tikrinama viena politiko bendrovė, bet kitais atvejais ir tame pačiame Vyriausybės rugsėjo 2 dienos posėdyje raginimai tiek iš aplinkos ministro, tiek iš premjero netikrinti ištisų ūkio subjektų už aplinkos apsaugos pažeidimus?
E. JANKEVIČIUS. Ne, tikrai, ačiū už klausimą, gerbiamas Simonai. Iš tikrųjų mes tikrai netikriname ir apskritai nelabai vertiname, ar čia vieno politiko įstaiga, ar ne. Per pastaruosius metus yra patikrintos, rodos, 36 įstaigos iš 188, kaip man sakė Švietimo ministerija, ir iš esmės beveik visose nustatyti labai panašūs pažeidimai, visose. Vaizdas toks, kad ar kažkokie teisininkai visus taip pakonsultavo, ar jie vienas nuo kito tas sutartis nusikopijavo.
Iš tikrųjų ginsime mūsų vartotojus, konsultuosime tiek įstaigas, tiek vartotojus, kaip tokių dalykų išvengti ir kaip su jais tvarkytis. Ir, kaip minėjau, teiksime įstatymo pataisas, kad būtų greičiau reaguojama. Kartais įstaiga nesutinka pakeisti, turi tam tikrų argumentų, tada reikia kreiptis į teismą ir užsisukęs teismo procesas trunka per ilgai, o vartotojas turi tas pačias nesąžiningas sąlygas. Čia tikrai jokios politikos nėra padaryta.
O dėl Aplinkos apsaugos departamento aš nelabai prisimenu to posėdžio, nežinau, ką jūs turite omenyje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi J. Razma.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tikiuosi, kad jokios politikos nėra padaryta, tačiau sklandant viešojoje erdvėje dėl pastarųjų įvykių, tyrimų, tirti ar netirti ir panašiai, ne vienam Lietuvos piliečiui kilo klausimas, kaip ir ne vienam Seimo nariui kilo klausimas. Kaip žinote, dabar įvairios institucijos vengia pradėti tyrimus visiems žmonėms, susijusiems su dešiniąja politine jėga. Ar nebuvo spaudimo Vartotojų tarnybai nepradėti šio tyrimo? Ačiū.
E. JANKEVIČIUS. Ne, nei spaudimo, aš, kaip ministras, ir mes ministerijoje net nežinome, kokius konkrečiai tyrimus pradeda, nes visi tie tyrimai buvo atlikti pagal skundus. Žmonės skundžiasi, galvoja, kad sąlygos yra nesąžiningos, ir kreipiasi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, o tarnyba savarankiškai, be ministerijos žinios, sprendžia, ar yra koks pažeidimas, ar ne. O kai nusprendžia, visi Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai yra tiesiog skelbiami internete.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Užsirašiusių paklausti buvo dar, bet jų dabar nėra salėje. J. Razma? Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Lyg ir esu.
PIRMININKĖ. Esate.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ačiū, ministre, už politiškai korektiškus atsakymus, nors valdantieji, matyt, čia norėjo kažkokią politiką padaryti iš to tikrinimo. Bet vis dėlto, jeigu kalbėtume apie tam tikrą politinį balansą tų tikrinimų (čia valdantieji akcentuoja opozicijos lyderio šeimos verslo tikrinimus), ar nebūtų gerai, siekiant to balanso, patikrinti valdančiųjų lyderio valdomo koncerno sudaromas sutartis? Spaudoje skaitėme apie skaudžius atvejus, kai, sakykime, iš anksto gavę trąšų ūkininkai po to netenka žemės. Turbūt yra tam tikros sąlygos tokiais atvejais, kai yra stiprioji pusė ir silpnoji pusė. Ar nemanytumėte, kad ir tokias sutartis būtų galima patikrinti iš vartotojų teisių pozicijų?
E. JANKEVIČIUS. Žinokite, Vartotojų teisių tarnyba yra kaip ir nepriklausoma institucija ir tikrai tiek tarnyba, tiek ministerija nesivelia į kažkokius politinius, kaip ką patikrinti. Tiesiog garantuoju, jeigu kokių nors skundų yra ir vartotojai skundžiasi dėl kokių nors nesąžiningų sąlygų ar nesąžiningų kitokių veiksmų, tai tarnyba, be abejonės, atliks patikrinimus, siekdama apginti Lietuvos vartotojus. Tikslas nebūtinai nubausti, o tikslas yra toks, kad vartotojų teisės nebūtų pažeistos. Tai mums yra nepaprastai svarbu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Matau, M. Puidokas sugrįžo į salę. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Atsisakau klausimo.
PIRMININKĖ. Atsisakote. Dėkoju, gerbiamas ministre. Daugiau norinčių paklausti nėra. Jūs atsakėte į klausimus.
Mielieji kolegos, noriu su jumis pasitarti. Liko 10 minučių iki Vyriausybės pusvalandžio, kurio metu klaus opozicinių ir Seimo mažumos frakcijų atstovai. 10 minučių laiko. Ar darome pertrauką, ar leidžiame ir prašome, gal pasiruošusi pateikti V. Vingrienė ar gerbiamas D. Gaižauskas įstatymo projektą iš vakarinio posėdžio? (Balsai salėje) Leidžiame pateikti.
12.20 val.
Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5179(2), Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5180(2) (pateikimas)
D. Gaižauskas pasiruošęs pateikti Baudžiamojo kodekso… Tai būtų 2-15 darbotvarkės klausimas. Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5179(2).
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke.
PIRMININKĖ. Ir lydimasis – Kriminalinės žvalgybos. Taip?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Taip, du įstatymų pakeitimai. Išties, kolegos, pabandysiu labai trumpai paaiškinti tiktai esminius pakeitimus, nes aiškinamajame rašte gana aiškiai išdėstyta, kodėl to reikia. Išties paskutiniai įvykiai savanorių dėka Lietuvoje parodė, kad vis dėlto turime labai blogą padėtį dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Galima sakyti, ta nusikalstama veika išties yra gerai organizuota, veikia sistemiškai, tęstinė. Lietuva, vienaip ar kitaip, turi labai stiprias kriminalinės žvalgybos priemones, kuriomis galėtų atskleisti organizuotas grupes ir sunaikinti arba sutraukyti tinklus, bet iki šio momento pareigūnai šios priemonės arba šios pagalbos iš kriminalinės žvalgybos negalėjo pasitelkti, nes įstatymas nenumatė tokios galimybės.
Savaime suprantama, turbūt ir teisininkai geriausiai žino, kad tyčinės nusikalstamos veikos yra skirstomos į nesunkias, apysunkes ir sunkias. Kriminalinė žvalgyba dėl nesunkių nusikaltimų absoliučiai negalima, tad atsižvelgus į šias aplinkybes ir buvo pateiktos tam tikros pataisos tiek dėl Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio, tiek dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, kad vis dėlto atsirastų 8 straipsnyje ir Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 3 dalis, kuri kalba tiktai apie organizuotą tęstinę nusikalstamą veiką, kai išnaudojami gyvūnai, žiaurus elgesys su gyvūnais daromas siekiant finansinės naudos.
Gerbiami kolegos, išties turbūt kiekvienam iš jūsų kils klausimas, kodėl kriminalinė žvalgyba gali būti pasitelkiama prieš žiaurų elgesį su gyvūnais. Pavyzdžiui: paprasti žmonės be leidimų galbūt vienkartinį kartą veisia tam tikrus gyvūnus ir dabar jų atžvilgiu, nors neturi sistemiškos, bus vykdoma kriminalinė žvalgyba. Tikrai garantuoju, kad šios galimybės nebus, nes Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalis lieka nepakeista. Atsiranda tik dvi naujos dalys, kvalifikuojančios į sunkesnę veiką, nurodančios, kad nusikalstama veika bus apysunkė tik tada, kai ją vykdys organizuota grupė. Todėl nereikėtų baimintis, kad tai bus perteklinis pakeitimas, kad bus persekiojami visi žmonės, kurie turi gyvūnėlius arba bando vienaip ar kitaip, nors neturi leidimo, vieną su kitu sukergti. Garantuojame, kad ši pataisa to elemento neišderins ir bus skirta tiktai kryptingai ir organizuotai nusikalstamai veikai.
Todėl aš ir gerbiami kolegos: tiek A. Papirtienė, tiek K. Smirnovas, R. Šarknickas, K. Mažeika, aptarę tam tikrus elementus, pritarėme, kad būtent šios pataisos tikrai reikalingos, nes jos vienaip ar kitaip padarys didelį poveikį, ypač tiems, kurie tai daro organizuotai, ir sutraukys įvairius organizuotus tinklus. Vis dėlto tas veisimas tikrai nepavienis, greičiausiai dalyvauja ir galbūt korumpuoti pareigūnai, nes ta veika – vieni veisia, kiti daugina, vieni kitur laiko, vėliau išveža į užsienį, tačiau kas tai vykdo, be kriminalinės žvalgybos faktiškai padaryti neįmanoma. Todėl šios pataisos yra reikalingos.
Gal trumpai tiek. Aš galbūt pasilieku daugiau laiko klausimams, nes tikrai jų turėtų būti nemažai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų reikia ką nors daryti, nes tyčiojimasis iš tų gyvūnų laikant tokiuose narvuose nekelia susižavėjimo, tik pasibaisėjimą, kai tai mato vaikai ir kiti bendruomenių atstovai, žmonės. Bet tiktai klausimas dėl adekvatumo. Kai kada būna taip, kad žmones mes giname mažiau negu gyvūnus, ir neadekvačios bausmės faktiškai neveikia. Kodėl buvo parinkta tokia bausmė – treji ketveri metai? Ar nemanote, kad vis dėlto tai yra ir tam tikrų tarnybų nenoro dirbti pasekmė?
Kaip bus su tais, kurie yra galbūt kaip priedangos organizacijos? Ar nemanote, kad ten taip pat yra problemų ir būtų galima nubausti tuos, kurie galbūt ir nepastebėjo arba nenorėjo pastebėti, arba palaikė kokiu nors būdu tuos organizuotus nusikaltimus. Ačiū.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Išties labai ilgai svarstėme, ypač su pareigūnų bendruomene, šias pataisas, nes realiai, sakau, kriminalinės žvalgybos priemonės yra labai stiprus pagalbininkas tiriant nusikalstamas veikas, bet apysunkes nusikalstamas veikas, o ne sunkias. Pirmos dalies kaip ir užtektų, dabar yra Baudžiamajame kodekse, bet galbūt pavieniams atvejams, ir prieš juos tikrai nebus taikoma kriminalinė žvalgyba. Čia tikrai labai aiškiai pamatėme, kad nesuveikė tarnybos – veterinarijos tarnybos. Išties seniūnai kur buvo ir visi kiti pareigūnai, ko gero, labai aplaidžiai žiūrėjo į tam tikrus elementus. Tačiau į tai, kad ta veikla yra organizuota ir gana pelninga, nes už nelegalų šuniuką galima gauti nuo 500 iki tūkstančių eurų tai tikrai, o pamatėme, kad vis dėlto veislynuose gali būti po 150–200 šuniukų.
Dar viena sritis, kai vykdomos, organizuojamos tam tikros šunų nelegalios kovos. Iš tikro tai labai gerai organizuota veika, juolab kad, žinome, už sienos, Baltarusijoje, išvis ten didelės fermos, taip jau net įvardina kai kurie pareigūnai, vienaip ar kitaip tas nusikalstamas pasaulis veikia be sienų ir tą veiklą labai puikiai išvystęs. Bet pareigūnai sako: mes iš tiesų negalime gerai išaiškinti tam tikrų tinklų, sutraukyti jų mes neturime elementų. Jeigu panaudotume pagal Baudžiamąjį kodeksą tiktai tas priemones, kurias taip pat galima vykdyti, tiek sekimą, tiek pasiklausymą, iš esmės to efekto nepadarys, nes yra labai aiškiai reglamentuota, kiek galima vykdyti, ir būtent jau tos nusikalstamos veikos, o čia jau būtų ieškoma sisteminio grupuočių, tinklų ir jų apraiškų tam tikrų požymių notifikavimo, dėl ko vėliau, surinkus medžiagą, būtų galima pradėti tyrimą. Tiktai, sakau, trečioje dalyje, net antroje dalyje tai nenumatyta, o tiktai trečioje dalyje, kai jau yra sunkūs, sunkinantys kvalifikuoti požymiai, nukreipti būtent į organizuotą nusikalstamą veiką. Manau, kad tikrai to reikia…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsakyti – dvi minutės.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. S. Gentvilas. Nori paklausti dar grupė Seimo narių.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Dainiau, jūs vis tiek esate profesionalas. Norėčiau paklausti, kaip taip gali būti mūsų valstybėje, kad Baudžiamojo kodekso 139 straipsnis, pavyzdžiui, jeigu žmogui sukeli pasekmių sveikatai, teismas gali apsispręsti, kad gali būti skirti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir tik po to laisvės atėmimas iki vienų metų. Tačiau ką dabar jūs siūlote, tai yra už gyvūno sveikatos sužalojimą jūs neleidžiate teismui apsispręsti nei dėl viešųjų darbų, nei dėl baudos, nei dėl laisvės apribojimo, nei dėl arešto. Vienintelė alternatyva teismui yra sodinti.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ne…
S. GENTVILAS (LSF). Aš nebaigiau klausti, atsiprašau. Taip, toliau. Pavyzdžiui, vaikų įtraukimas į nusikalstamą veiką yra daug mažiau sankcionuojamas, nei jūs dabar siūlote. Kaip jūs galite tą proporcingumą paaiškinti? Pagal jūsų siūlymus, 130 straipsnio pakeitimus…
PIRMININKĖ. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). …žmogaus sveikatos sutrikdymas yra baudžiamas švelniau, negu jūs dabar siūlote dėl gyvūnų. Prašau paaiškinti.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Geras klausimas. Tikiuosi, aš jums paaiškinsiu. Negalite maišyti straipsnių, Baudžiamojo kodekso dalių. Tai, ką jūs dabar aiškinate, jūs kalbate apie pirmas dalis. Tiek jūsų nurodytame straipsnyje, tiek Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje. 1 dalis kalba apie nesunkų nusikaltimą, ir jinai visiškai mūsų pakeitime neliečiama. Vadinasi, jinai lieka nepakitusi, ir teismai galės apsispręsti, kokią toliau vykdyti arba priimti bausmę. Tai, ką mes turime, tikrai neadekvatu, nes dabar tiek dėl žmonių, dėl žiauraus elgesio su žmonėmis daugiausiai gali skirti iki 70 eurų, tas pats ir su gyvūnais – iki 40–50 eurų. Aišku, mes į teismų sistemą nelendame, bet 1 dalis neliečiama. Aš jau kalbu apie antrą, tai yra šiek tiek sunkesnę, ir tai nepatenka į apysunkius nusikaltimus, jinai tiktai į nesunkius, bet vis tiek bausmę tiek dėl atgrasymo, tiek dėl neišvengiamumo – vienaip ar kitaip tam tikras dalis skiriame.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). O 3 dalis yra jau apysunkis. Nemaišykite dalių, tai kalba apie organizuotą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasistenkime trumpai, nes tuoj Vyriausybės pusvalandis. A. Anušauskas. Ruošiasi V. Bakas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš neįsitikinęs, kad telefonų pasiklausymas padės pamatyti gyvūnų antisanitarines sąlygas, kad jie išsekę, neprižiūrėti. Čia iš jūsų aiškinamojo rašto. Kai kalbame apie kriminalinę žvalgybą, tai ne tik stiprus, bet ir labai brangus metodas. Metodas, kuris taikomas organizuotoms grupėms. Šiuo atveju aš nesu įsitikinęs, ar iš tų visų skiriamų pinigų nenukentės organizuoto nusikalstamumo tyrimas pinigų plovimo ar dar kokiose kitokiose srityse. Mano įsitikinimu, ir aš noriu paklausti, ar bausmės neišvengiamumas, tai yra organizuotas, tikslingas visų tarnybų darbas, netgi remiantis dabar galiojančiu įstatymu, nepadėtų spręsti šitos problemos?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Klausimas ir atsakymas – akivaizdus. Tai, ką turėjome, ne tik kad nepadėjo, o skatino tai, nes pažiūrėkite, kokie mastai. Žmonės aptiko kiekviename rajone po kelias tokias veisyklas, pamatėme, kad tai yra ne pavieniai asmenys, o greičiausiai grupė, nes gyvūnų labai daug. Vieni juos prižiūrėjo, saugojo, išvežė. Esmė, kad tai yra jau gerai organizuota veikla, kur, ko gero, niša buvo palikta ir niekas jos nekontroliavo. Nusikaltėliai, jūs turbūt puikiai žinote, tokių nišų nepalieka. Dažniausiai tai būna susiję ir su kontrabanda, ir su visomis kitomis nusikalstamomis veikomis, jie tas veikas kontroliuoja ir vienaip, kitaip prižiūri, nes tai yra pakankamai pelningas verslas, tuo labiau kad kontrabandos būdu išvežama į užsienį.
Kalbant apie kriminalinę žvalgybą, ne tik telefoniniai pokalbiai, tam tikras kriminalinis tyrimas, yra sistema priemonių, slaptų veiksmų, kai gali užfiksuoti absoliučiai viską: nuo pradžios, nuo ketinimų, nuo surinkimo gaujos, išvežimo, finansinio pasidalinimo. Jūs tikrai puikiai žinote, kad tų priemonių yra daug, ir tas elementas, kurį dabar duodame, kad tikrai atsiras tokia priemonė, ji ne tik atgrasys, bet ir suteiks Lietuvai… policijos pareigūnams vienaip ar kitaip daryti teisingą ir labai kryptingą poveikį tokiai nusikalstamai veikai atskleisti. Manau, kad tai yra būtina, ir mes labai ilgai laukėme, kol toks pakeitimas atsiras.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, vienas iš įstatymo projekto autorių ponas ministras K. Mažeika, jo nėra salėje, neseniai įregistravo, bandė įteisinti medžioklę lankais ir visokiais tokiais baisiais dalykais. Dabar pagal šį įstatymą… Yra mėgėjų medžioti lankais. Tai pagal šį įstatymą tokia veikla, kai lankais luošinami gyvūnai, būtų priskirta šitam nusikaltimui ir kaip paaiškintumėte vertybes savo ir savo kolegų, kai tokias pataisas inicijavote? Kas čia dabar staiga atsitiko? Tai pirma dalis.
O antra klausimo dalis, žiūrėkite, norėčiau paantrinti ponui A. Anušauskui, yra nusikaltimai aplinkai, 270 straipsnis, kur gali dėl piktnaudžiavimo susirgti, būti suluošinti ir žmonės ir gyvūnai, jeigu niekas nekontroliuoja tų srautų arba žalojimo aplinkos. Čia netaikomos kriminalinės žvalgybos priemonės. Tai gal iš tikrųjų su logika kažkas blogai, nes nusikaltimą lemia ne dalis, kolega, o jo pavojingumas visuomenei. Kokioje dalyje, tai čia yra daugiau techniniai dalykai.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, kolega. Aš labai trumpai bandysiu atsakyti. Aš nelabai suprantu, jūs turbūt palaikote žiaurų elgesį su gyvūnais, kad nenorite tokių pataisų. O kitas dalykas, dėl kolegų vertinimo, moralės ar dar kažko, tai galime kalbėti apie kelis elementus. Aš Kęstučio tikrai nei ginsiu, nei smerksiu, bet Kęstutis yra vienas iš pasirašiusių ir būtent yra priskirtas prie šitos pataisos autorių. Mane tikrai tenkina, kad jis palaiko, kad tokios priemonės yra būtinos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, dėl motyvų. R. Šarknickas – motyvai už. Ačiū pranešėjui.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju gerbiamam D. Gaižauskui, kuris buvo vienas iš iniciatorių mūsų grupės su Aušra ir kitais nariais. Gal būčiau nedalyvavęs šitame projekte, tačiau keletą metų teko Alytaus mieste vargti, kol išnešėme prieš mėnesį didelį gyvūnų skaičių iš buto, įstatymas tiesiog neleido veržtis, įeiti į butą, nebuvo kaip tai padaryti, nes būtume pažeidę žmogaus teises, gyventojo teises. Tai šis bent jau įstatymo projektas leidžia tikėtis, kad ateityje mes išgelbėsime daug gyvūnų, ne tik vieną, bet ir daug, nes yra tokių situacijų, kad vyksta prekyba ir mes nematome, negalime apriboti ir uždrausti šitų dalykų, kad vyktų prekyba ir panašiai. Tikrai kviečiu palaikyti ir balsuoti už, nes tai labai svarbus projektas, kurio Lietuvos žmonės laukia daug metų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Gentvilas – motyvai prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gal pradėsiu nuo moralinio argumento. Geriausias būdas išgelbėti gyvūnus ir gerbti jų teises yra jų nevalgyti. Iš tikrųjų. Pasaulyje suvalgoma 80 mlrd. gyvūnų per metus. Visa gyvulininkystė yra gyvūnų mirties pramonė. Tai čia yra geriausias argumentas. Kai eisite pietauti, pagalvokite.
O dabar dėl kenksmingo elgesio su gyvūnais aš, kaip vegetaras, irgi turiu moralinį argumentą, kad negali taip būti, kad Baudžiamasis kodeksas žmones gina mažiau negu gyvūnus, nes pagal 137 straipsnį, jei žmogui sukeliamas sunkus suluošinimas, tai teismas turi teisę apsispręsti, ar skriaudėją areštuoti, ar dar ką nors, ir tik po to taikyti laisvės atėmimą; ką D. Gaižauskas ir visi kolegos pasiūlėte čia priešrinkiminiame vajuje, kad teismas neturėtų teisės apsispręsti dėl galimybės skirti bausmę, areštą, viešuosius darbus – taip, kaip skiriama žmonių suluošinimo atveju… čia yra stipriai, stipriai perspaustas įstatymas.
Antrasis argumentas, ką gerbiamas A. Anušauskas įtvirtino, kad žmogaus sužalojimo atveju Baudžiamasis kodeksas neleidžia pasiklausyti ir taikyti kriminalinės žvalgybos metodų, bet gyvūnų sužalojimo atveju mes jau galėsime pasiklausyti kinologų.
Man atrodo, visiškai išbalansuotas tiek moraliai, tiek pagal teisėtvarkos praktiką įstatymo projektas. Aš tikrai skatinu nepasiryžti tokioms baudžiamosios valstybės nuostatoms, nes teismai net ir žmogaus sunkių sužalojimų atveju turi kompetenciją ir galimybę apsispręsti, ar tai buvo kas nors, kas leistų paskirti baudą nesodinant žmonių tiesiogiai į kalėjimą, o šis pasiūlymas leidžia tik sodinti. Aš griežtai prieš tokius pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, nuomonės išsiskyrė, balsuojame po pateikimo. Vyksta balsavimas dėl Baudžiamojo kodekso įstatymo projekto Nr. XIIIP-5179 ir lydimojo Kriminalinės žvalgybos įstatymo.
Balsavo 51 Seimo narys: už – 36, prieš – 6, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta.
Siūlomas kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti spalio 20 dieną. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
12.37 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiami kolegos, Vyriausybės pusvalandis. Informuoju jus ir kviečiu ministrus. Gerbiami ministrai, tie, kurie atvykote! Informuoju gerbiamą Seimą, apie ką kalbėjome ir Seniūnų sueigoje, kad šiandien vyksta bendras Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis. Pirmas toks dvišalių santykių istorijoje, tai yra džiugu. Dėl to ministrai atsiprašo, kad negalėjo visi dalyvauti, ir premjeras taip pat, Vyriausybės valandoje, todėl šiandien mes turime tris ministrus ir ketvirtas dar pažadėjo atvykti. K. Mažeika, L. Kukuraitis, E. Jankevičius. A. Palionis – kelyje. Klausia opozicija, Seimo mažuma.
Pirmoji klausia A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Gaila, kad šiandien nėra premjero, bet klausimą užduosiu tokiu atveju teisingumo ministrui. Kaip jūs, kaip Vyriausybės narys ir teisingumo ministras, vertinate neskaidrų greitųjų testų pirkimą ir tai, kad į tai įsipainiojo aukšti premjero aplinkos pareigūnai? Tai meta šešėlį ir visai Vyriausybei, tačiau Seimo tribūnoje premjeras vengė atsakyti į klausimus, viešai gynė byloje minimą asmenį, turintį specialiojo liudytojo statusą. Valdančiųjų lyderis R. Karbauskis apkaltino pareigūnus politikavimu. Akivaizdu, kad taip daromas viešas spaudimas bylos tyrėjams ir prokurorams.
Ar jums, kaip teisingumo ministrui, priimtinas toks valdančiųjų lyderių politinis spaudimas teisėsaugai? Kodėl nuo jo neatsiribojate?
E. JANKEVIČIUS. Mikrofonas sugedęs buvo. Gerbiama Agne, atsakysiu į jūsų klausimą. Iš tikrųjų aš siūlyčiau dabar tiesiog nespekuliuoti, nes mes ir aš asmeniškai nesu susipažinęs su jokia tyrimo medžiaga, aš manau, kad teisėsauga ir atsakys į visus klausimus, todėl tiek. Aš negaliu dabar kaip nors vertinti nežinodamas, ar tikrai tie įtarimai pasitvirtins.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Čmilytės nėra, bet matau S. Gentvilą. Ruošiasi A. Sysas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Norėčiau paklausti tiek teisingumo ministro, tiek aplinkos ministro.
PIRMININKĖ. Labai atsiprašau, gerbiamas kolega. Mieli kolegos, tie, kurie neklausiate, netriukšmaukite salėje, negirdėti. Gerbiama Irina ir visi kiti kolegos! Prašom, Simonai, klausti.
S. GENTVILAS (LSF). Aplinkos apsaugos departamentas atsakingas yra, na, kaip aplinkosaugos policija ir turi metinį sąrašą, kokius mokestinius patikrinimus vykdyti. „Vilniaus vandenys“ ką tik nubausti 7,5 mln., karjero eksploatuotojai nubausti 8 mln. bauda. Bet štai atėjo eilė tikrinti ūkininkus ir staiga vyksta žodiniai pavedimai tiek Vyriausybės posėdyje rugsėjo 2 dieną, tiek Kaimo reikalų komitete ir liepos mėnesį turėję būti vykdomi mokestiniai patikrinimai ūkininkų, kurie galimai pažeidinėja aplinkosaugos normatyvus dėl gręžinių, sustabdyti.
Gerbiamas teisingumo ministre, ar tai galėtų būti traktuojama kaip poveikis pareigūnams? Gerbiamas ministre, ar tokie žodiniai pavedimai vyko ir kodėl netikrino departamentas ūkininkų?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamas Simonai Gentvilai, už jūsų klausimą. Galiu atsakyti. Supraskite, ministras nėra tyrėjas, aš nežinau, kokie tyrimai vyksta Aplinkos apsaugos departamente, bet į visus klausimus tie, kas vykdo tyrimus, turėtų atsakyti. Aš nuoširdžiai jums galiu pasakyti, aš neprisimenu to posėdžio ir negirdėjau kokio nors tokio pavedimo, todėl ir negalėčiau komentuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas. Ruošiasi A. Armonaitė. (Balsai salėje) K. Mažeika nori. Prašau papildyti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke, nes klausimas buvo abiem ministrams. Aš noriu pratęsti mintį.
Iš tiesų, gerbiamas Simonai, suprantame jūsų rūpestį, kad jums ūkininkai turbūt yra skaudi tema, nes turbūt nebalsuoja, jūs norite jiems kaip nors atkeršyti šiuo atveju. Bet kalbant apie tai, kas yra priimta Vyriausybėje ir turbūt Seime, jūs puikiai prisimenate įstatymo projektą ir svarstymą salėje, kur buvo kalbama apie gręžinius ir apie požeminį vandenį. Iš tiesų tie sprendimai, kurie buvo priimti ir kurie yra priimti, ir tas projektas, kuris yra šiandien Vyriausybėje ir artimiausiu metu bus Seime, turėtų spręsti problemą iš esmės.
Šiandien tie ūkininkai, kurie yra padavę į teismą, apskundę Aplinkos apsaugos departamento inspektorių patikrinimus ir sprendimus, – jie automatiškai yra priimami ūkininkų naudai. Todėl problema tikrai turi būti sprendžiama. Tas ir buvo Vyriausybėje akcentuojama. O patikrinimai nėra atšaukti, jokie žodiniai pavedimai nėra duoti, kad jie nebūtų vykdomi, tiesiog yra patikrinimų planas, kuris per metus turi būti įvykdytas.
Šiandien tikrai daug svarbiau yra taršos atvejai ir tos įmonės, kurios tiesiogiai teršia aplinką ir nesumoka taršos mokesčių, vykdo kitus pažeidimus, todėl prioriteto tvarka jos yra iškeltos į priekį. Būtent ūkininkų ir su vandeniu susiję mokestiniai patikrinimai bus įvykdyti iki metų pabaigos, kaip ir numatyta metiniame plane. Todėl tikrai jokių patikrinimų pakeitimų nėra ir jie bus įvykdyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas bus socialinių reikalų ir darbo ministrui, socialinės apsaugos – teisingai, mūsų komitetas taip vadinasi.
Gerbiamas ministre, vakar mes komitete daug diskutavome apie pensijų indeksavimą ir iš jūsų lūpų aš girdėjau vieną nuomonę vakar posėdyje. Šiandien yra užregistruotas kolegos T. Tomilino įstatymo projektas. Nežinau, ar čia jūs jam pakišote, ar čia jis per naktį sugalvojo ir parašė. Mano klausimas būtų tęsiant mūsų vakarykštę diskusiją. Ar siūlote visiškai keisti indeksavimo tvarką, nes gerbiamas Tomas siūlo kištis ne tik į neigiamą BVP įtaką indeksavimui, bet ir į darbo užmokesčio fondą. Ar pritariate, klausiu tiesiai šviesiai, vėl politikų kišimuisi į pensijų indeksavimą prieš kiekvienus rinkimus? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų, jeigu mes jau naikiname BVP dalį, kaip kad yra siūlymas kito registruoto įstatymo projekto, tai irgi yra kišimasis į indeksavimo formulę. Ar jis didesnis, ar mažesnis, yra kišimasis į indeksavimo formulę. Bet, kaip aš suprantu, tai, kas siūloma T. Tomilino projektu, tai tiesiog remiamasi tuo, kad „Sodra“, kai yra ekonomikos kilimas, kaupia rezervą, tuo metu, kai yra neigiama ekonomika, taip pat galimas ir darbo užmokesčio neigiamas fondas, rezerve turėtų užtekti pinigų tam, kad ne tik būtų išmokėtos pensijos, bet ir išlaikytas tam tikras indeksavimas tų septynerių metų, pagal kuriuos skaičiuojamas indeksavimas. Bet kuriuo atveju šitos diskusijos turėtų būti tikrai išsamesnės. Vyriausybė kol kas laikosi to principo, kurį pristačiau SRDK, kad turėtų būti ir principas tiek BVP, tiek DUF: jeigu jie yra neigiami, tada indeksavimas turėtų sustoti. Šiuo atveju greičiausiai mes ir prašytume Seimo, kad paprašytų Vyriausybės išvados dėl šitų projektų. Jeigu tai bus padaryta, tada galbūt Vyriausybė ateis su savo projektu ir tada turėsime sujungtą projektą, jūsų komitete geriausiai ir suformuluosime nuostatą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi J. Razma.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Klausimas teisingumo ministrui susijęs su pandemijos aktualijomis. Šiuo metu į Lietuvą negali atvykti trečiųjų šalių piliečiai, jeigu jie nėra susituokę su mūsų šalies piliečiais. Tai iš tikrųjų paliečia gana nemažai porų, kurios yra, pavyzdžiui, susižadėjusios arba yra tarptautinės, bet nėra įteisinusios savo santykių. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje yra 12 šalių, kurios leidžia atvykti vis dėlto trečiųjų šalių piliečiams. Tai yra Austrija, Ispanija, Vokietija, Olandija, Šveicarija, Norvegija, Danija, Čekija, Islandija, Suomija, Prancūzija ir neseniai Italija. Europos Komisija taip pat kviečia peržiūrėti, bent jau komisaras, šitą tvarką. Galbūt vertėtų ir mums šiek tiek žmoniškiau tai daryti ir leisti atvykti trečiųjų šalių piliečiams, leisti toms galbūt būsimoms šeimoms susijungti fiziškai? Dėkui.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiama Aušrine, už klausimą. Iš tikrųjų mes leidžiame. Yra patvirtinta tokia tvarka, kad jeigu asmenys nori susituokti Lietuvoje, registruoja prašymus, tai, be abejonės, mes leidžiame jiems išimties tvarka atvykti į Lietuvą. Jūs turite omeny, matau, partnerystės sudarymo sutartį, ar ne, ar ką jūs turite? (Balsas salėje) Supratau klausimą. Tiesiog jeigu kažkada planuotų gal ateityje susituokti su Lietuvos Respublikos piliečiu, tokį prašymą mes šiandien priimtume ir atsižvelgę į įvairias aplinkybes svarstytume. 152 nutarime nėra tokio pagrindo tiesiog šiaip sau atvykti į Lietuvą. Kol kas mes matome, kad susirgimų skaičius nežymiai, bet auga. Tai, sakytume, reikėtų gal atsargiau vertinti situaciją, bet diskusijai vietos iš tikrųjų yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma. Jo nėra. M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas teisingumo ministre, žinau, kad triukšmo valdymo klausimai jums nėra svetimi, ir žinau, kad daugelis Europos Sąjungos šalių į triukšmo taršą žiūri labai rimtai ir labai principingai siekdamos apsaugoti gyventojus ir jų sveikatą nuo nepamatuoto triukšmo arba triukšmo, kuris gali kenkti žmonių sveikatai, jų gerovei, jų emocinei sveikatai.
Norėjau paklausti, kokių konkrečių jūs priemonių siūlytumėte imtis siekiant Lietuvoje išspręsti triukšmo valdymo klausimą taip, jog būtų suderintos žmonių teisės pasilinksminti arba poilsiauti su kitų žmonių teise į sveiką, ramų gyvenimą, galimybę išsimiegoti be pašalinio triukšmo? Ačiū.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už jūsų klausimą. Iš tikrųjų Lietuvoje tai yra aktuali problema. Daug žmonių kenčia nuo triukšmo. Aš žinau, kad kai kurie Seimo nariai iš visų iš esmės frakcijų, tiek ir jūs, kiek žinau, esate pareiškęs tam tikras iniciatyvas. Kiek esu informuotas, mes, Teisingumo ministerija, irgi mielai prisidėsime ir padėsime teisiškai ir korektiškai, apgalvotai parengti įstatymo pataisas. Kiek man teko girdėti, šio mėnesio gale bus visų tų Seimo narių, kurie inicijuotų ir prisidėtų prie šių pataisų, susirinkimas, į kurį ir aš būsiu pakviestas. Aš tikiu, kad to sutikimo metu mes dar plačiau išdiskutuosime. Labai laukčiau tos iniciatyvos Seime ir pats prisidėčiau prie jos rengimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Budbergytės, G. Vaičekausko nėra. Klausia V. Bakas. Ruošiasi V. Juozapaitis.
V. BAKAS (MSNG). Atsisakau klausti.
PIRMININKĖ. Atsisako klausti. Klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi A. Gedvilienė.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Mano klausimas teisingumo ministrui. Gerbiamas ministre, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas liepė Vyriausybei priimti sprendimą dėl Lukiškių aikštės administravimo ir valdymo teisių perdavimo Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Vakar įvyko tokie mini debatai, tiksliau, diskusija vienoje iš televizijos laidų, kur dalyvavo centro direktorius ir Vilniaus miesto meras. Turint omenyje, kad Vilniaus miesto meras, teisininkas, ketverius metus buvęs teisingumo ministru, teigia, kad tai yra absurdas, noriu paklausti jūsų kaip teisingumo ministro ir Vyriausybės, kuri galimai priims, jeigu dar šiandien nepriėmė tokio nutarimo, nuomonės, ar tas politinis aktas tikrai neturės teisinių pasekmių ir ar tokiais principais ir tokiais būdais, kuomet Kultūros komiteto pirmininkai nurodinėja Vyriausybei priimti tokio pobūdžio teisės aktus…
PIRMININKĖ. Laikas jau!
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). …nediskredituos pačios Vyriausybės? Ačiū.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū. Iš tikrųjų, kiek man yra žinoma, Kultūros komiteto pirmininkas ne tai kad kažkam kažką liepė padaryti ar parengti, tiesiog buvo jo tokia išsakyta nuomonė. Aš skaičiau medijoje tą nuomonę, bet joks sprendimas dar nėra priimtas. Yra sudaryta darbo grupė, kuri kokį vieną ar kitą sprendimą siūlys Vyriausybei. Toje darbo grupėje, matyt, nariai išdiskutuos ir priims kažkokį sprendimą, kurį ir siūlys Vyriausybei. Tiesiog šiandien šnekėti apie tai, koks bus sprendimas, dar truputį per anksti. Palaukime darbo grupės išvadų ir palaukime, ką padarys Vyriausybė ir kokia bus Vyriausybės nuomonė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aistės nematau salėje. Yra Ž. Pavilionis, kuris užsirašė klausti. Ruošiasi gerbiamoji Radvilė.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų gaila, kad ne visi ministrai yra, bet aš suprantu, kad jūs bendraujate šiuo metu su lenkų kolegomis. Kaip tik šiame kontekste, kiek mus pasiekė žinios, lenkų Vyriausybė ne tik žodžiais, bet ir darbais labai remia baltarusių laisvę, suteikia prieglobstį šimtams žmonių, kurie šiuo metu vyksta į Lenkiją. Yra net viešbučiai, yra maitinimas, yra viruso testai, yra daugybė detalių. Mes čia galime, taip sakant, politiškai paremti Seime, bet mūsų rankos surištos, nes tai yra Vyriausybės kompetencija.
Ar jūs negalėtumėte perduoti savo kitiems kolegoms, kad galbūt atėjo laikas iš tikrųjų Vyriausybei susėsti ir pagalvoti dėl tų konkrečių pagalbos priemonių žmonėms, kovotojams už laisvę, kurie bando susitelkti aplink Sviatlaną, kaip mes dar jiems galėtume padėti? Bijau, kad visas pagalbos svoris tiesiog persikels į Lenkiją, kai šiuo metu tie žmonės yra pas mus.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū už klausimą, pasiūlymą. Aišku, būtinai perduosime atsakingiems ministrams ir kolegoms. Noriu taip pat atsakingai pasakyti, kad mes nesėdime, o tam tikrus mechanizmus jau ir sugalvojome. Taip pat kviečiame ir IT įmones, IT specialistus atvykti į Lietuvą. Dėl to yra tam tikri sprendimai jau ir priimti. Labai vertiname šią tautą ir tikimės prisidėti prie didesnės laisvės sampratos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašau.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Klausimą norėjau užduoti premjerui, bet jisai jau niekur nebevaikšto – nei į debatus, nei į Vyriausybės valandą, tai labai gaila. Gal premjeras išgirs, kad jau žmonės nelabai gerai apie jį atsiliepia. Draugiškas patarimas kaip nors ištaisyti šitą situaciją.
Tada klausimas ministrui L. Kukuraičiui apie tėvus, kurie priversti išeiti į saviizoliaciją, dėl to, ką daryti jiems su negalią turinčiais vaikais. Tai yra neišspręstas klausimas. Vakar buvo viešos diskusijos, kaip užtikrinti tų šeimų gerovę ir nediskriminuoti, jų lyginant su kitais.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Apskritai nuo mokslo metų pradžios buvo susidurta su tokiomis netipinėmis situacijomis, kai Visuomenės sveikatos centras skiria izoliaciją vienam vaikui arba izoliacija paskiriama grupei ar klasei, o įstatymas buvo parengtas tik dėl institucijos uždarymo – tada visiems mokamos ligos išmokos, jeigu tėvai pasiima biuletenį. Dabar mes individualizuojame šiuos atvejus, tai taip pat apims vaikus su negalia iki 21 metų, taip pat visus kitus vaikus iki aštuonerių metų, taip pat ir visus pradinukus. Tas įstatymo projektas jau yra svarstytas Vyriausybėje ir mes prašysime, kad Seimas skubos tvarka priimtų. Dabar tėvai gali imti biuletenius (mes tikime, kad Seimas priims šitą įstatymą), gali imti biuletenius ir atgaline tvarka mes jiems apmokėsime. Tad tikrai nuraminkite tėvus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti ministro L. Kukuraičio. Gerbiamas ministre, jūs puikiai atsimenate – 2008 metais buvo sumažintas bazinis dydis. Kiek kartų Seime esu teikęs projektus praeitą kadenciją, visus metus atmesdavo. Žiūrėkite, nėra net ir dabar atkurtas ir, mano žiniomis, jūs planuojate kitais metais padidinti tik 1 euru. Ar neatrodo, kad tai yra pasityčiojimas iš tų žmonių? Nes dabar Vyriausybė, valstybė, tai yra Vyriausybė, kompensuoja, moka, tiesiog duoda pinigus, o ten paliekama likimo valiai. Kodėl neatkuriamas ir nedidinamas tas bazinis dydis?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų taip, buvo politinis įsipareigojimas per šią kadenciją atkurti bazinį dydį, tačiau COVID’as kaip reikiant pakoregavo visus planus, taip pat ir finansines galimybes, be to, ir tendencijas darbo rinkoje. Kad būtų aiškiau, pasakysiu: skirtingai nuo viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio, kuris šiuo metu kyla 6 %, privačiojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis krenta, ir matome neigiamas tendencijas. Todėl per pastaruosius keletą metų yra susiformavęs, kaip čia pasakius, gana didelis atstumas tarp viešojo sektoriaus darbuotojų ir privačiojo sektoriaus darbuotojų, kur anksčiau visą laiką tas darbo užmokesčio lygmuo augdavo gana nuosekliai. Dabar atstumas yra gana didelis. Tai rodo, kad viešojo sektoriaus darbo užmokestis auga labai sparčiai, net ir neatkūrus bazinio dydžio, vadinasi, dėl visokių kitokių priemonių – minimalių koeficientų, optimizavimo ir kitų priemonių.
Dabar mes matome tokį augimą viešajame sektoriuje, o privačiojo, kuris ir yra sektorius, išlaikantis valstybę dėl mokamų mokesčių ir kitų dalykų, darbo užmokestis nekyla. Mes turbūt neturime jokios rimtos priežasties, kad bazinį dydį didintume taip ženkliai, kaip kad buvo planuota. Todėl kolektyvinėse derybose su profesinėmis sąjungomis, kurios visiškai artėja į pabaigą, yra sutartas 1 euro bazinio dydžio padidinimas, bet taip pat, aišku, ir toliau visomis kitomis priemonėmis didinti darbo užmokestį. Taip pat yra nuostata, kad jeigu gerėja ekonominė situacija ir finansinės galimybės, kad tai prieš galutinį biudžeto priėmimą šioje ar kitoje Seimo kadencijoje dar būtų galima persvarstyti. Sutarimas su profesinėmis sąjungomis yra ir aš tikiuosi, kad Seimas ateityje jo laikysis. Jeigu tik tendencijos gerėtų, bazinis dydis būtų geresnis. Ačiū už klausimą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, mieli ministrai, dėkojame jums už dalyvavimą Vyriausybės pusvalandyje. Linkime sėkmės, kaip ir ministrams, kurie šiandien yra Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių bendrame posėdyje. Rytinį posėdį baigiame. Norite registruotis? Prašom.
Dėkoju. Gerbiami kolegos, rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.