LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 394
STENOGRAMA
2020 m. balandžio 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 30 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 92 Seimo nariai.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. balandžio 30 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. R. Žemaitaitis dėl darbotvarkės. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG*). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Yra užregistruota… Į darbotvarkę norėčiau įtraukti Seimo nutarimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl Užimtumo įstatymo, nes jis yra užregistruotas, turėtume jį svarstyti, bet jo darbotvarkėje nėra. Šiandien svarstome Užimtumo įstatymą, kartu yra mūsų su K. Bartkevičiumi pateikta įstatymo pataisa, kuri išspręstų galimą Konstitucijos pažeidimą lygiateisiškumo principu. Jeigu šiandien būtų priimtas šis įstatymas, manau, logiška būtų kreiptis, kad išsiaiškintume. Jeigu tik svarstymo stadija, kaip ir viskas gerai, bet po Seniūnų sueigos mes supratome, kad bus priėmimas.
PIRMININKAS. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, ar nebūtų galima numatyti, kad kreipimąsi į Konstitucinį Teismą šiandien ir priimtume? Ar nebūtų jūsų teikimas ypatinga skuba? Man atrodo, jeigu mes sutariame, kad čia galimai padaryta klaida, būtų gerai, kad ją kuo greičiau ištaisytume. Juo labiau kad šį kartą kreipimosi į Konstitucinį Teismą autorė labai teisinga ir turbūt nėra prasmės nukreipti jos vadovaujamam komitetui dar tą kreipimąsi svarstyti.
PIRMININKAS. Jeigu bendras sutarimas bus, manau, kad būtų galima tokiai iniciatyvai pritarti ir paprašyti ypatingos skubos. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, aš noriu, kad Etikos ir procedūrų komisija ar kas nors išsiaiškintų, ar yra šiuo metu opozicijos lyderis, nes socialdemokratai pasitraukė iš opozicijos, liberalai taip pat teigia, kad ta sutartis negalioja. Dabar kalba, kad opozicijos lyderis yra. Ar jis yra? Ar jo nėra? Jei jis yra, ar jis teisėtas? Aš noriu, kad būtų išsiaiškinta. Dabar girdžiu, lyg ir Rasa sako, kad nėra opozicijos lyderio.
PIRMININKAS. Gerbiamas Petrai Gražuli, ar turite pasiūlymų dėl darbotvarkės?
P. GRAŽULIS (MSNG). Na, tai čia vis tiek dėl vedimo tvarkos, čia labai svarbus klausimas.
PIRMININKAS. O aš jums turiu pasiūlymą dėl Statuto skaitymo. Statutas skelbia, jeigu daugiau nei pusę opozicijos sudaro tie žmonės, kurie paskelbia opozicijos lyderį… Tiek.
Daugiau dėl darbotvarkės pasiūlymų nematau. Gerbiami kolegos, yra R. Žemaitaičio pasiūlymas, kad būtų įtrauktas Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Užimtumo įstatymo 51 straipsnio 2 dalis dėl išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo ypatumai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIIIP-4762. Balsuojame. Tie, kurie pritaria R. Žemaitaičio pasiūlymui įtraukti šį klausimą į darbotvarkę, balsuoja už.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 24, prieš – 35, susilaikė 53 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl visos darbotvarkės. Ar galime pritarti bendru sutarimu visai darbotvarkei? Galime. Dėkoju.
Darbotvarkės 1-2 klausimas. (Balsai salėje) Reikalaujate balsuoti? Balsuojame.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 96, prieš nėra, susilaikė 14 Seimo narių. Darbotvarkė patvirtinta.
10.05 val.
Dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) paskelbto karantino sukeltų pasekmių poveikio vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui įstatymo projektas Nr. XIIIP-4753(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – dėl COVID-19 paskelbto karantino sukeltų pasekmių poveikio vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui įstatymo projektas Nr. XIIIP-4753(2). Svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas – V. Kernagis. Kviečiu į tribūną.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Sveiki, kolegos. Komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritaria.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija. Diskutuoti užsirašėte jūs, užsirašėte, prašau.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Ne, aš atsisakau. Aš ne tą…
PIRMININKAS. Atsisakote. Tada V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiami kolegos, gerbiami Seimo nariai, visi tie, kurie girdi, klauso, visi tie, kuriems vis dėlto yra įdomu kultūrinių renginių kompensavimo tvarka. Žinau, kad šiandien jau turgavietės atidarytos, bet nemanau, kad čia yra ta vieta, kur mes galime leisti sau tokį triukšmą, bent jau tokiu klausimu kalbėdamiesi. Na, bet kiekvienas sprendžia turbūt pagal savo supratimą.
Aš noriu pirmiausia pasveikinti organizatorius, šito įstatymo projekto iniciatorius, tiek renginių, kaip minėjau, organizatorius, tiek ir Kultūros reikalų komitetą, kuris iš esmės pritarė. Bet vis dėlto man kyla nemažai klausimų apskritai dėl mūsų kultūros sektoriaus ateities, jo išgyvenimo, gyvybingumo ir, svarbiausia, požiūrio, požiūrio, sakysime, kad ir paties Ministro Pirmininko S. Skvernelio, o jis jokio dėmesio nekreipia, arba požiūrio Kultūros reikalų komiteto pirmininko, kuris taip pat visiškai neklauso. Tai tas požiūris atsispindi ir tame įstatymo projekte, nes pirmiausia kultūros organizatoriai yra vadinami verslininkais. Tai nėra joks užgaulus žodis, bet iš esmės vadinti nacionalinius subjektus kaip dramos teatrą arba kokias koncertines organizacijas verslo subjektais, na, nėra visai tikslu ir iškraipo tų įstaigų misiją, ir klaidina žmones, nes toks įspūdis, kad jų priedermė ir tikslas yra gauti pelną. Ne, jų priedermė nėra gauti pelno, jie vykdo visai kitą funkciją, edukacinę funkciją, kultūrinę ir uždraudimas toms įstaigoms šiandien egzistuoti iš tikrųjų gali turėti nepataisomas pasekmes.
Aš noriu atkreipti kolegų dėmesį, jeigu kas nors dar vis dėlto leistų sau paklausyti, kaip premjeras S. Skvernelis arba komiteto pirmininkas, kuris jau akis nukreipė, yra viena esminė klaida tame projekte arba aš ne taip supratau. 2 straipsnyje, atsiprašau, 1 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad tas kompensavimas galios tiems subjektams, kurie sudarė sutartis iki kovo 11 dienos, ir renginiams, kurių data prasideda nuo karantino paskelbimo. Aš atkreipiu dėmesį, kad kai kurie renginiai, didelė dalis renginių jau buvo uždrausti iki paskelbiant karantiną, tai yra iki kovo 16 dienos. Turint omeny šią formuluotę, tie renginiai, tie spektakliai, tie koncertai nepatenka į kompensavimą. Tai nei organizatoriai, nei bilietus pirkę žiūrovai ar klausytojai negalės pretenduoti į tas išlygas, kurios yra numatytos šiame įstatymo projekte. Aš labai prašau tų, kurie dar gali ir spės ištaisyti šią klaidą, tai padaryti iki priėmimo stadijos, nes priėmimas bus tuoj pat. (Triukšmas salėje)
Kadangi tyla taip ir neįsivyrauja, požiūris į kultūrą nesikeičia, deja, tenka nutraukti man savo minčių dėstymą, bet aš tikiuosi, kad tie, kurie girdi ir vis dėlto seka, kas čia vyksta, atkreips dėmesį į tą labai jautrią sritį – tiek socialinę, tiek ir kultūrinę bendrąja to žodžio prasme, kad jeigu mes šiandien nepadarysime žingsnių ir nekompensuosime praradimų ne tik verslo subjektų, kurie prarado, ne tik vartotojų, kurie nepamatys tą laikotarpį, kada jie norėjo, tų renginių ar meno kūrinių… Bet kad mes nekalbame apie tuos, be kurių tie renginiai nebūtų įsivaizduojami, tai yra aktoriai, artistai, muzikantai – žmonės, kurie taip pat nepatenka į tą įstatymo projektą jokia forma, nes jiems nebus atlygintos jų negautos pajamos.
PIRMININKAS. Laikas!
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). O pajamų jie daugiau nebeturės, nes tie renginiai apskritai yra uždrausti. Ačiū, Pirmininke. Sėkmės visiems!
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu diskutuoti Seimo narį K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, aš pritariu kolegai Vytautui, kad nėra labai palanki čia terpė diskutuoti ir polemizuoti, nes neatrodo, kad Seimo nariai, ypač iš daugumos, kreiptų bent menkiausią dėmesį į tai, kas čia šnekama. Lakoniškai ir trumpai norėčiau pasakyti.
Štai jau pusantro mėnesio, greitai bus ir du mėnesiai, kai turime tokią ypatingą situaciją ir ištisi verslo sektoriai mūsų akyse žlunga. Tad mes turėsime didžiulį ekonominį smūgį, o kai kurie sektoriai iš tikro nežinia, kaip išgyvens, kiek žmonių bus atleista. Tarp jų – vienas iš ne verslo, o kultūros sektorius, bet jame irgi yra veiklos, kuri yra galima dėl to, kad žmonės perka bilietus. Kai kur iš dalies išsilaiko, iš dalies valstybės yra remiama, o kai kur vien tiktai iš to ir tegyvena. Štai jau porą mėnesių nėra pajamų, o yra įsipareigojimai: išnuomotos salės, aparatūra ir panašūs įvairūs dalykai. Paskui reikia visa tai atšaukti ir panašiai, ir pajamų nėra. Lygiai taip pat reikia ir žmones išlaikyti, ir vėl pajamų nėra.
Štai visas tas sektorius iš tikro žlunga mūsų akyse. Tie žmonės yra profesionalai. Norint pasiekti tą meninį lygį, daugelio yra visas gyvenimas vien tiktai tam skirtas. Visai skirtinga situacija negu kitose srityse, kuriose, na, čia tu buvai vairuotoju, nebereikia vairuotojo, gali būti buldozerininku ar dar kuo nors. Nesunku persikvalifikuoti arba įmanoma. Lygiai taip pat statybose ar dar kur nors. Čia yra daug sunkiau. Todėl reikėtų ką nors daryti, ir tai yra pirmas žingsnis, kada bandoma daryti. Sveikinu už tas pastangas. Tai nėra tikrai viskas. Vytautas teisingai pasakė – nėra viskas padaroma, ko reikia, bet yra žingsnis į priekį.
Pritarkime. Aš tikiuosi, kad bus pritarta šitam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu pranešėją. Gerbiami kolegos, noriu kreiptis į jus ir prašyti, kad galbūt nereikėtų kaip britų spikeriui man šaukti order, prašau norinčius pasišnekėti šnekėti už salės ribų. (Šurmulys salėje)
Pranešėją V. Kernagį prašyčiau į tribūną. Svarstysime pasiūlymus. Pirmas pasiūlymas yra Seimo nario E. Pupinio. Prašom pristatyti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų man kelia nuostabą, kai atskirame įstatyme dėl COVID mes kultūros paslaugų teikėjus norime prilyginti verslininkams. Tikrai nesuprantu. Nacionalinis teatras, koks jis yra verslininkas? Kokie verslininkai yra asociacijos? Iš tikrųjų ir pasiūliau, kad paslaugų teikėjas šiame įstatyme būtų renginio organizatorius, kuris siūlo ir atlygintinai suteikia renginio organizavimo paslaugas. Nemanau, kad vis dėlto tikrai visus kultūros veikėjus turėtume vadinti verslininkais, nors čia ir Vartotojų teisių įstatyme yra nurodyta, kad verslininkas gali būti juridinis, fizinis asmuo. Vis dėlto siūlau orientuotis į kultūrą, kad ne verslininkas yra paslaugų teikėjas, o renginio organizatorius.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui, nes sąvoka „verslininkas“ yra apibrėžta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje.
PIRMININKAS. Motyvai už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš gal nevisiškai norėjau reaguoti dėl J. Razmos pataisos, bet apskritai dėl įstatymo siūlymo ir į priekaištų, kad mažai remiamas…
PIRMININKAS. Atsiprašau, dėl J. Razmos pataisos reaguosite prie J. Razmos pataisos, dabar yra Seimo nario E. Pupinio pataisa.
Vytautai Juozapaiti, norite kalbėti? Taip, prašom. V. Juozapaitis – motyvai už.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tikrai taip, dėkoju gerbiamas Pirmininke. Tas baisus turgaus triukšmas jau lyg ir slopsta, gal dabar išgirs kolegos, ko negalėjo girdėti man kalbant iš tribūnos. Čia tikrai ne apie mane kalba, bet kalba apie tuos, kurių atžvilgiu bus taikomas šis įstatymas.
Taigi yra netikslumų, švelniai tariant, ir iš tikrųjų kultūros sektorių priskirti tiktai prie pelno siekiančio verslo subjekto sąvokos nebūtų labai tikslu, ir aš tikrai siūlau pritarti E. Pupinio pataisai, kuri ne ta, kad sušvelnintų, bet tiesiog praplėstų pačią renginių organizatoriaus sąvoką ir tai nebūtų siejama vien tik su pelno gavimu, juo labiau kad tų renginių patys tikrieji dalyviai, į kuriuos ir eina žmonės žiūrėti, na, ne visada, švelniai tariant, turi reikalą su verslu tiesiogine žodžio prasme. Taigi nieko prieš verslo sąvoką, kaip tokią, gink Dieve, bet ne šiame kontekste. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Butkevičius – dėl vedimo tvarkos. (Šurmulys salėje)
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Seimo Pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Gal jūs galite paprašyti, kad ten gale Seimo nariai nustotų šnekėti, nes neįmanoma nieko girdėti gale sėdint.
PIRMININKAS. Aš jau paprašiau visų šnekančių, kad kalbėtų už salės ribų, kurie nekalba…
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Šiaip yra apsauga salėje, jeigu galima, gal jie turėtų savo funkcijas taip pat vykdyti?
PIRMININKAS. Gerai, atskirai kreipiuosi. Gerbiami Seimo nariai, esantys salės gale, prašau tylos! Motyvai už – S. Tumėnas. Motyvai prieš, taip.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, jokiu būdu aš nesu prieš renginių organizatorius, aš esu renginių organizatorių pusėje, tačiau, manau, bereikalinga čia tokia diskusija, ar renginių organizatorius yra verslininkas, ar ne. Aišku, yra privatus sektorius, yra biudžeto sektoriaus organizatorius, tai yra skirtingi dalykai, tačiau yra daugybė renginių organizatorių, kurie neslepia, kad yra verslininkai.
Skaitėme vakar, kad vienas renginių organizatorius net leidžia sau šampano už 500 eurų, leisdavo sau tokį dalyką. Aš nemanau, kad ši konotacija yra negera. Renginių organizatorius irgi yra verslininkas ir čia nieko tokio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame dėl Seimo nario E. Pupinio pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. (Balsai salėje)
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 41, prieš – 21, susilaikė 45 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta. Replika po balsavimo – V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Nustebino Seimo narys S. Tumėnas, aišku. Iki šiol netekdavo tokių keistų išvadų iš jo lūpų girdėti. Arba kolega tikrai nelabai supranta to pasiūlymo esmės, arba tikrai negali suprasti, kad rajono kultūros centras nėra verslininkas, tie subjektai, ir ne pelno siekiantys, ir turintys meno kūrėjų statusą, su verslu, su pelno siekimu nėra siejami. Čia kalbama tik apie tai. O pavyzdys, kad kažkas už 500 kažką perka, žinote, yra visokių ir politikų, kurie perka ne už 500, o už 500 mln., ir panašiai. Čia tikrai ne laiku ir ne vietoje. Tai gali apskritai tapti priežastimi nepriimti tokių įstatymų, nes tai yra supriešinimas su visuomene, kuri sakys – kam gi tiems verslininkams reikia dar mūsų pinigų, jeigu jie ir taip gerai gyvena.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš akcentavau, kad esu renginių organizatorių pusėje ir pritariu, ką jie savo rašte išsako. Tačiau kadangi aš esu kalbininkas, tai norėčiau paaiškinti, kad ne visada neigiama konotacija, jeigu renginių organizatorius yra verslininkas. Yra daugybė privačių organizatorių, tarp tų, kurie pasirašė, ir Renginių organizatorių asociacijos atstovų. Nieko pikto, kad jie yra verslininkai, aš tik tą norėjau pasakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas pasiūlymas yra Seimo narių V. Kernagio, M. Adomėno ir S. Gentvilo. Pristato V. Kernagis? S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, siūlome iš esmės už neįvykusį renginį, jeigu klientas pasirenka nedalyvauti pakartotiniame renginyje, kuponą padaryti privalomą. Labai ačiū Kultūros komitetui, kuris pritaria mūsų siūlymui.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Komitetas pritaria iš dalies.
S. GENTVILAS (LSF). Mes sutinkame su komiteto pritarimu ir neprašome balsuoti.
PIRMININKAS. Neprašote balsuoti. Ačiū. Kitas pasiūlymas – Seimo narių M. Majausko, E. Pupinio, V. Juozapaičio ir A. Kupčinsko. Pristato? M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Mes atsiimame savo siūlymą atsižvelgdami į tai, jog komitetas suredagavo projektą ir iš esmės išbraukė objektyvią sąlygą anksčiau grąžinti pinigus. Manome, kad tai sprendžia klausimą, kurį mes bandėme spręsti savo pasiūlymu. Taigi atsiimame ir neprašome balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas pasiūlymas – Seimo narių V. Kernagio, M. Adomėno ir S. Gentvilo. Pristato? S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, jeigu renginių organizatorius nesuteikia kupono, kad pinigų grąžinimo terminas būtų pailgintas nuo 14 dienų iki 30 dienų, siūlome išbraukti „objektyvios priežastys“, ką jau kolega Mykolas paminėjo. Ačiū komitetui už pritarimą.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Komitetas atsižvelgė ir sąvoką „objektyvios priežastys“ išbraukė, bet, pakalbėjus su vartotojų teisėmis, visgi buvo paliktas 14 dienų, o ne 30 dienų terminas pinigams grąžinti. Todėl komitetas pritarė iš dalies. Mes, teikėjai, sutinkame su komiteto išvada ir neprašome balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų nėra.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Dabar dar norėčiau paprašyti. Kadangi yra dar neseniai gauta kitų Seimo narių pasiūlymų, yra Teisės departamento dvi išvados, tai norėčiau paprašyti Seimo, kad dabar leistų Kultūros komitetui susirinkti ir apsvarstyti šias pataisas. Tada iki priėmimo atneštume naują komiteto išvadą.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad Kultūros komitetas galėtų susirinkti? Pritariame.
Dėl viso projekto po svarstymo motyvai už – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, gyvenant įprastu gyvenimo ritmu, šiuos santykius reguliuotų rinkos dėsniai. Tačiau, esant dabartinei situacijai, manau, labai logiškas ir reikalingas gerbiamojo teisingumo ministro gerbiamojo E. Jankevičiaus inicijuotas ir šiandien siūlomas svarstyti ir priimti įstatymo projektas, kuris reglamentuotų tarpusavio atsiskaitymo santykius tarp vartotojų, įsigijusių bilietus į renginius, o jie buvo nutraukti ir nebevyko dėl įvesto karantino, ir renginių organizatorių, kurie negaudami pajamų iš renginių organizavimo verslo balansuoja ant nemokumo ribos. Siūlomu įstatymo projektu siekiama rasti interesų sprendimo pusiausvyrą tarp abiejų suinteresuotų grupių.
Manyčiau, labai logiška ir tai, kad siūlomu projektu nėra siekiama nustatyti nuolatinių ir bendro pobūdžio teisės normų, kurios būtų taikomos neribotą laikotarpį, tai yra kai padėtis grįš į normalias sąlygas, šiuos santykius kaip iki šiol reguliuos rinkos dėsniai. Atsižvelgiant į tai, kad renginių organizavimo srityje šiuo metu susiduriama su laikino ir išimtinio pobūdžio sunkumais, ir siekiant išvengti masinio renginių organizatorių nemokumo, siūlome išimtinai nustatyti tam tikrus tik vartotojų, įsigijusių bilietus į renginius, apsaugos ypatumus ir atsiskaitymų su vartotojais dėl neįvykusių renginių specialias normas. Logiką matau ir tą, kad renginių organizatorių ir vartotojų santykius pirminiame etape bandoma reguliuoti tarpusavio sąlygų susitarimu, o tokio sutarimo neradus, įsijungtų į kitų santykių sureguliavimo etapus.
Matydamas svarstomo įstatymo projekto nuostatų logiką ir proporcingumą, pritariu ir palaikau šį teisingumo ministro pateiktą ir svarstomą įstatymo projektą ir todėl pasisakau už ir kaip gydytojas, nes medicina ir menas, kultūra – tai yra esteta terapia, psiychoaterapia magna, tai yra taip pat medicina,..
PIRMININKAS. Laikas!
A. VINKUS (LSDDF). …kuri šiame etape mums visiems reikalinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir motyvai prieš – Seimo narys V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Kadangi aš nieko bendro neturiu nei su kultūra, nei su menais, nei su tuo, apie ką mes čia kalbame, tai aš kaip iš šalies komentarą dar kartą pateiksiu. Gal ir dabar vis dėlto atsiras žmonių, kurie išgirs, ką aš noriu pasakyti. Be jokios abejonės, mes privalome padaryti viską, kad nukentėjusioms pusėms būtų kompensuojama įmanomai geresnėmis sąlygomis, ir čia laimėjusių tikrai niekada nebus. Čia bus mažiau pralaimėję. Bet aš noriu priminti, kad visi tie renginiai, kurie buvo atšaukti dėl paskelbto karantino, neįvyko ne dėl tų subjektų, kurie organizavo renginius, kaltės, ir ne dėl žiūrovų, kurie nusipirko bilietus ir negalėjo ateiti, o valingais Vyriausybės veiksmais.
Aš nesakau, kad tai yra neteisingi veiksmai. Aš tik konstatuoju faktą, kad visa tai buvo padaryta būtent valdžios bendrąja to žodžio prasme taip pat veiksmais, ir todėl nusišalinti valdžiai, tai yra ir Vyriausybei, ir Seimui, šiuo atžvilgiu būtų tiesiog nemoralu, nes mes dabar įsivaizduojame esą tarpininkai tarp organizatorių, ir tų, kurie neva tai nukentėjo. Valstybė privalo prisidėti bent keliais eurais. Nežinau, jeigu mes dabar turime milijardą, kurį galima visiems padalinti, tai gal pirmiausia padalinkime tiems, kurie nekalti dėl tos situacijos ir be kurių išėję iš karantino mes apskritai negalėsime gyventi, jei mes save laikome kultūringais ir dvasingais žmonėmis.
Aš nesu prieš visą esmę šito įstatymo, bet, kaip minėjau, yra padaryta viena šiurkšti klaida, nes šis įstatymas yra taikytinas pagal šią formuluotę tik renginiams, kurie prasidėjo karantinui prasidėjus. Aš dar kartą atkreipiu dėmesį, kad renginiai buvo atšaukti Vyriausybės įsakymu ar nutarimo pagrindu jau prieš prasidedant karantino laikotarpiui. Taigi pagal tą įstatymą tie žmonės arba tie organizatoriai ir tie, kurie nusipirko vartotojai…
PIRMININKAS. Laikas! Ačiū. Gerbiami kolegos, nuomonės išsiskyrė, balsuojame po svarstymo.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 106, prieš nėra, susilaikė 4 Seimo nariai. Po svarstymo pritarta.
Gerbiami kolegos, komitetas gali eiti svarstyti Teisės departamento ir Seimo narių pasiūlymus. Po to galėsime priimti, kadangi taikoma ypatingos skubos tvarka.
10.30 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4725(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Užimtumo įstatymo 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4725(2). Pranešėja – R. Šalaševičiūtė. Svarstymas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4725, pritarė bendru sutarimu komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Diskusijoje dalyvauja Seimo narė G. Skaistė. Ruošiasi P. Gražulis.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Visų pirma norėčiau padėkoti, kolegos, kad taip operatyviai buvo įtrauktas į darbotvarkę ir komitete apsvarstytas mano parengtas Užimtumo įstatymo projektas, panaikinantis diskriminacines nuostatas, kurios, mano nuomone, buvo iki tol galiojusiame Užimtumo įstatyme dėl savarankiškai dirbančių asmenų išmokų.
Iki šiol galiojusio įstatymo redakcijoje asmuo, norintis gauti savarankiškai dirbančio asmens išmoką karantino metu, turėjo atitikti tris sąlygas: turėjo būti įregistravęs savarankišką veiklą iki karantino ir vykdęs ją ne mažiau kaip 3 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių, turėjo neturėti darbo sutarties ir turėjo neturėti likviduojamos įmonės statuso, jei tai juridinis asmuo.
Antroji sąlyga kalba apie tai, jog žmogus turėjo neturėti darbo sutarties, tačiau niekas neatsižvelgė į tai, ar pagal tą darbo sutartį jam buvo mokamas atlyginimas. Buvo tokių situacijų, kad mamoms, tarkime, trečiais vaiko priežiūros metais darbo sutartis vis dar galiojo, tačiau jokių pajamų iš to jos neturėjo.
Lygiai tas pats galioja ir kalbant apie žmones, kurie buvo išleisti karantino metu nemokamų atostogų. Jie pajamų negavo, tačiau savarankiškai dirbančio asmens išmoka jiems irgi nepriklausė. Lygiai tokių pačių problemų turbūt kildavo ir atleistiems žmonėms, nes pagal galiojusią įstatymo redakciją savarankiškai dirbantis asmuo, jeigu jis norėjo gauti savarankiškai dirbančio asmens išmoką, negalėjo dirbti karantino metu nė vienos dienos. Tai tie žmonės, kurie buvo atleisti kovo pabaigoje, tarkime, kovo 27 dieną, o karantinas buvo paskelbtas kovo viduryje, jau nebegalėjo balandžio mėnesį prašyti tokios išmokos, nepaisant to, kad nebedirba ir jokių pajamų nebegauna.
Išties ši nauja įstatymo redakcija su visomis pataisomis, kurioms pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, yra tikrai gerokai teisingesnė ir labiau atsižvelgianti į gyvenimiškas situacijas, kurių kartais atsitinka. Patobulintoje redakcijoje atsirado ir kitų kolegų pasiūlymas, kad tam tikrą kiekį pajamų žmogus gali turėti. Tai tikrai bus labai palanku kūrybiniams darbuotojams, kurie dažnai dirbdavo ne visu etatu ir negalėdavo gauti savarankiškai dirbančio asmens išmokos, nors darbo santykių pajamos išties būdavo labai mažos.
Dabartinėje redakcijoje, kurią turbūt šiandien ir priimsime, iki vieno minimalaus atlyginimo arba vieną minimalų atlyginimą iš darbo santykių uždirbantis žmogus galės papildomai prašyti ir savarankiškai dirbančio asmens išmokos. Taip pat gerai, kad visos šitos nuostatos pagal dabartinę redakciją bus taikomos nuo karantino pradžios. Tai reiškia, kad jei savarankiškai dirbantys asmenys atitiks šitas naujas sąlygas, jie galės prašyti išmokos jau nuo karantino įvedimo pradžios. Kviečiu pritarti ir nedelsti.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, iš tikro, aš manyčiau, antras variantas yra labai subalansuotas, atsižvelgta į daugelio Seimo narių pastabas, net, matau, gana nuosaikiai kritikuoja ir konservatoriai.
Bet aš noriu pažymėti du skirtingus dalykus. Štai atėjus konservatoriams į valdžią, ateina krizė. Kas daroma? Mažinamos pensijos, mažinami darbo užmokesčiai. Ir pažiūrėkite, kaip dabartinė Vyriausybė elgiasi. Tie, kurie turi mažiausiai pajamų, beveik 1 mlrd. eurų išdalina pensininkams, ne bankams, ne iš bankų skolina po 10 % metinių palūkanų, bet išdalina tiems žmonėms, kurie turi mažiausias socialines pajamas, tai neįgalieji, tai yra pensininkai.
Dabar žiūrėkite, šis Užimtumo įstatymas tam smulkiajam verslui irgi pagal galimybes tikrai pridės visiems, nė iš vieno neatims. Štai pažiūrėkite, koks visiškai skirtingas dabartinės Vyriausybės požiūris krizės sąlygomis ir kaip ji sprendžiama. Aš manau, kad reikia sveikinti šią Vyriausybę ir valdančiąją daugumą, kad jie žiūri į eilinį, paprastą žmogų ir jam, kiek galima, palengvina ar verslą, ar išmokas tiems, kurie skurdžiausi, tiems, kurie turi mažiausias pajamas. Tai yra pavyzdys buvusiai Vyriausybei ir visiems kitiems, kaip reikia būti jautriems tiems žmonėms, kurie turi mažiausias pajamas.
Aš tikrai noriu padėkoti ir sveikinti už šį įstatymą ir už vykdomą Vyriausybės ir valdančiosios daugumos politiką šiuo atveju, kai ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys išgyvena tokią pačią krizinę situaciją, ir tokį jautrų jos reagavimą.
PIRMININKAS. Kviečiu pranešėją į tribūną. Svarstysime pasiūlymus. Pirmasis pasiūlymas… (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau repliką gerbiamam, tiksliau, tiesiog Petrui Gražuliui, kad jis, kalbėdamas apie konservatorius ir kaip viskas čia buvo blogai padaryta, ką tik gyrė kolegės G. Skaistės registruotą Užimtumo įstatymo projektą. Jeigu kam nors įdomūs faktai.
PIRMININKAS. Kalbėjo M. Navickienė. (Balsai salėje) Pavardės nepaminėjo. (Balsai salėje) Kviečiu gerbiamąją R. Šalaševičiūtę į tribūną. (Balsai salėje) Kol ateis – P. Gražulis. Prašom kalbėti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš tikrai noriu padėkoti ir G. Skaistei. Visada už gerus darbus galiu padėkoti bet kam ir jums asmeniškai.
PIRMININKAS. Pirmasis – Seimo narių A. Jankuvienės, V. Ačienės, G. Burokienės, A. Kubilienės, A. Norkienės pasiūlymas. Pristato A. Jankuvienė. Prašau.
A. JANKUVIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Mūsų penkių kolegių teiktas pasiūlymas yra susijęs su tuo, kad mes norime ištaisyti spragą Užimtumo įstatyme, pagal kurį iki šiol darbo sutartis turintys ir savarankiškai dirbantys asmenys iškrito iš socialinės paramos sistemos, tiems žmonėms, kurie prarado pajamas dėl karantino. Mokėdami mokesčius nuo visų veiklų, jie iš tikrųjų negali pretenduoti į 257 eurų išmoką. Iki šiol 75 tūkst. asmenų iš 205 tūkst. savarankiškai dirbančių negalėjo pasinaudoti šia teise. Vadinasi…
PIRMININKAS. Ar kalbate apie pirmąjį pasiūlymą?
A. JANKUVIENĖ (LVŽSF). Kaip?
PIRMININKAS. Ar kalbate apie pirmąjį pasiūlymą?
A. JANKUVIENĖ (LVŽSF). Taip, taip. Trečdalis šių žmonių automatiškai iškrito…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Audrone, ne apie tai kalbate. Tam jūsų visų penkių pasiūlymui dėl minimalaus darbo užmokesčio komitete buvo pritarta, o dabar yra kalbama apie tuos kitus pasiūlymus, kurie buvo pateikti. Konkrečiai jūs turite pristatyti tik dėl sezoninės veiklos, nes dėl to jokių abejonių nekilo.
A. JANKUVIENĖ (LVŽSF). Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Būtent tuo pagrindu ir buvo parengtas tolesnis įstatymo projektas.
A. JANKUVIENĖ (LVŽSF). Dėl sezoninės…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Tik dėl sezoninių.
A. JANKUVIENĖ (LVŽSF). Dėl sezoninės veiklos. Mes norėjome įtraukti ir žmones, kurie prarado pajamas, tai turintys mažiau negu tris mėnesius… ir vykdantys sezoninę veiklą, tačiau komitetas ir ministerija nepritarė. Mes iš esmės ir atsiimame šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai nereikia toliau spręsti.
Kitas – Seimo narės R. Šalaševičiūtės pasiūlymas. Prašom pristatyti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, šis pasiūlymas atsirado būtent dėl to, kad reikėjo patikslinti kolegių Seimo narių A. Jankuvienės, V. Ačienės, A. Norkienės, G. Burokienės pasiūlymą, susijusį su jo įgyvendinimu ir vykdymu. Pasiūlymas yra išdėstytas taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu jam priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintus teisinius santykius yra ne didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą.“ Taip pat pakeista 51 straipsnio 5 dalis ir jinai yra išdėstyta taip: „Išmoką savarankiškai dirbantiems asmenims skiria Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Asmeniui, kuris kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui paskyrimo, išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui paskiriama per tris darbo dienas nuo duomenų ar dokumentų, patvirtinančių asmens atitikimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytai sąlygai gavimo Užimtumo tarnyboje dienos.“
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, turbūt galime sutikti, kad dešimt pritariančių, kad būtų svarstomi pasiūlymai, bus dėl kiekvieno pasiūlymo, todėl nereikėtų balsuoti. Prašau paskelbti komiteto nuomonę.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Pareikšti nuomonių dėl pasiūlymų nėra Seimo narių. Galime bendru sutarimu ir pritarti šiam pasiūlymui. (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Kitas pasiūlymas – Seimo narių G. Skaistės ir L. Kasčiūno. Gintare Skaiste, prašau pristatyti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pasiūlymas buvo susijęs su situacija, apie kurią aš kalbėjau anksčiau, kai žmogui nepriklausydavo savarankiškai dirbančio asmens išmoka, jeigu jis turėdavo bent vieną darbo dieną karantino metu. Siūlymas buvo, kad būtų atsižvelgiama į to konkretaus mėnesio, kurį jisai prašo išmokos, jo pajamas, ar jisai tą mėnesį dirbo ar nedirbo. Tačiau, kaip aš supratau… Tiesą sakant, man „Sodra“ net ir komiteto posėdžio metu nesugebėjo aiškiai atsakyti, ar naujoji redakcija reiškia, kad bus atsižvelgiama į konkretaus mėnesio žmogaus minimalią algą, ar apskritai bus žiūrima viso karantino laikotarpio jo pajamas. Tačiau kadangi komiteto suredaguota redakcija yra visiškai kitokia nei mūsų pasiūlymas, aš dėl pasiūlymo balsuoti neprašau. Ačiū.
PIRMININKAS. Atsiimate pasiūlymą, taip? Ačiū. Kitas pasiūlymas – Seimo narių R. Žemaitaičio ir K. Bartkevičiaus. Pristato R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti įstatymo pasiūlymo dalį. Mes siūlome, kad savarankiškai dirbantiems žmonėms būtų mokama 80 % nuo minimalios mėnesinės algos. Išties yra sprendžiamas lygiateisiškumo principas, ką ir prieš tai sakiau, kad būtų protinga kreiptis į Konstitucinį Teismą, juolab kad Konstitucinis Teismas trijuose savo nutarimuose ir vėlesniuose dar trijuose nutarimuose yra išaiškinęs, kad Seimas prieš priimdamas bet kokį įstatymą, kur jisai gali pažeisti galimą lygiateisiškumo principą, turi jį motyvuoti ir aiškiai išdėstyti argumentus. Tačiau priimant tokį įstatymą tokio argumento nebuvo, todėl aš ir siūlyčiau pritarti. Žmonių, kurie dirbo ir pagal darbo santykius, ir savarankiškai, būtų daugiau mažiau vienodai sprendžiamos problemos.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto nuomonė – nepritarti pasiūlymui. Argumentai. Savarankiškai dirbantys asmenys dėl nustatytų skirtingų įmokų skaičiavimo ir mokėjimo taisyklių, taikomų įmokų bazei, socialinio draudimo rūšims, negali būti prilyginti dirbantiems pagal darbo sutartį. Todėl Užimtumo įstatyme yra pagrįstai nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas dėl subsidijų darbo užmokesčiui, mokamo darbdaviams, bei išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš pasiūlymą – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, tikrai negalima čia remtis jokiomis konstitucinėmis nuostatomis, nes jeigu mes vadovausimės šita logika, kad visiems viskas vienodai, tai kaip tik nukentėtų šita grupė asmenų, dėl kurių kolegos ir rūpinasi, nes jie turi kitokį reguliavimą, pozityvesnį reguliavimą, kurį šitam visam verslui mes esame numatę. Ne už viską reikia mokėti, atsižvelgiant į sąlygas, yra palankesnis kai kur režimas įdėtas. Ir tai vadinama pozityvia diskriminacija, kuri iš principo niekada niekur nedraudžiama, jeigu mes norime kažką palaikyti.
Jeigu vadovautumės logika, kad mes taikytume tas pačias sąlygas, tai tada mes smulkiajam ir vidutiniam verslui turėtume užkrauti tą pačią mokestinę naštą ir reguliavimą kaip ir bet kuriam samdomajam darbui, kitoms įmonėms. Šiuo atveju motyvacijos tikrai nenorėčiau priimti. O jeigu išplėstinai traktuotume šitą nuostatą, tai ir pats autorius komitete yra pasakęs, kad tai kainuotų virš 30 mln. eurų. Tikrai ši priemonė nėra adekvati dabartiniams lūkesčiams ir galimybėms.
PIRMININKAS. Balsuojame. Dėl nuomonių už Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl pasiūlymo, dėl R. Žemaitaičio ir K. Bartkevičiaus pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 16, prieš – 14, susilaikė 59 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas – Seimo narės R. Šalaševičiūtės. Prašom pristatyti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Šis pasiūlymas yra susijęs su įstatymo įgyvendinimu ir nustato, kad įstatymo nuostatos taikomos išmokai savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėti nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino pradžios. Tai reiškia, kad išmokas gaus visi asmenys po įstatymo pasirašymo ir bus skaičiuojama nuo kovo 16 dienos. Komitetas nuostatai pritarė.
PIRMININKAS. Dėl nuomonių Seimo nariai neužsirašė. Bendru sutarimu galime pritarti tokiam pasiūlymui? Galime. Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju pranešėjai.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, palaikau sprendimus, kurie susiję su sąlygų gerinimu ar kitokia parama smulkiajam verslui. Tai darau turėdamas omeny, kad mūsų valstybėje turime nedaug žmonių, kurie finansiškai yra pajėgūs investuoti dideles investicijas į kuriamą verslą. Dauguma gyventojų gali sukurti tik nedidelės apimties verslą, bet jų skaičius yra didelis, todėl palaikyti šį verslą visomis įmanomomis priemonėmis, mano manymu, yra labai svarbu. Šis verslas padeda spręsti gyventojų užimtumo problemas, kuria darbo vietas, verslo įvairovę, skatina šeimos verslumą ir konkurenciją rinkoje.
Dar visai neseniai mes svarstėme ir priėmėme Užimtumo įstatymo pataisas dėl išmokų skyrimo savarankiškai dirbantiems asmenims, jeigu jie atitinka įstatyme numatytus reikalavimus. Pagal priimtas pakeisto įstatymo nuostatas, kaip kalbėjo Seimo narė gerbiama R. Šalaševičiūtė, susidarė situacija, kad asmenys, turintys dirbančiojo statusą ir galiojančią darbo sutartį, bet negaunantys pajamų dėl ilgalaikių nemokamų atostogų ar kitais atvejais, negali gauti valstybės išmokų.
Nedarant jokių didesnių analizių, akivaizdu, kad nedirbančio asmens statusas ar darbo sutartis yra pragyvenimo šaltinis. Pragyvenimo šaltinis yra gaunamos pajamos, o jeigu jų nėra, tai nėra ir pragyvenimo šaltinio. Dėkoju, kad ši problema sprendžiama, tik norėčiau patikslinti, ar tokie žmonės galės gauti išmoką nuo karantino pradžios, ar tik nuo įstatymo pakeitimo momento. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl nuomonės prieš niekas neužsirašė. Gerbiami kolegos, galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
Siūlau priimti ypatingos skubos tvarka šiandien, tik dar tekstą turėtų suredaguoti komiteto biuras. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Galime pritarti bendru sutarimu ypatingai skubai.
10.50 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 8, 10, 13, 22, 24, 25, 37, 44, 47, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4520(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4520. Svarstymas. Pranešėja – taip pat R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4520(2), jam pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 2, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Diskusijoje dalyvauja Seimo narė G. Skaistė. Ruošiasi R. J. Dagys.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Džiaugiuosi šiuo įstatymu, nes buvo sujungtos dvi įstatymo versijos: vieną iš jų esu registravusi aš, kitą registravo Vyriausybė. Šiais įstatymais yra reglamentuojama padėtis studijuojančių asmenų, kurie neteko darbo.
Pirmą kartą šią situaciją iškėliau ir įstatymą registravau dar 2017 metų rugsėjo mėnesį. Po pateikimo Seimas pritarė, tačiau svarstymas, kaip teisingiausia būtų tokią situaciją reglamentuoti, strigo. Mano siūlomai nuostatai, kad nedarbo draudimo išmoka priklausytų ir studijuojantiems asmenims, pritarė ir Lietuvos studentų sąjunga, ji ne kartą tokius pareiškimus buvo dariusi.
Iki šiol dirbantys, studijuojantys asmenys tvarkingai mokėdavo socialinio draudimo įmokas, taip pat ir nedarbo socialinio draudimo, tačiau kai ateidavo klausimas ir parama būdavo reikalinga jiems, kai studijuojantys asmenys, sukaupę nedarbo draudimo stažą, netekdavo darbo, jiems Užimtumo tarnyba sakydavo, kad nedarbo draudimo išmoka pagal įstatymą nepriklauso. Ir nepriklauso vien todėl, kad jie studijuoja dieninėse studijose, nors dirbo ir mokėjo visus mokesčius.
Mano nuomone, tai buvo neteisinga, todėl registravau įstatymo projektą. Tačiau galutinis proveržis, ko gero, įvyko tik 2019 metų spalio mėnesį, kai Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kad tokia studijuojančiųjų asmenų diskriminacija prieštarauja Konstitucijai, ir tas punktas buvo paskelbtas negaliojančiu. Man šiek tiek gaila, kad svarstymas užtruko bent pusę metų ir galutinę redakciją turime tik šiandien. Tačiau nors įstatymas ir pavėluotas, mano nuomone, labai laukiamas ir reikalingas, ypač šios krizės metu, karantino metu, kai nedarbo lygis auga.
Jau gavau ne vieną laišką iš žmonių, kurie studijavo, neteko darbo ir šios krizės metu nusprendė mesti studijas vien todėl, kad nebegali išlaikyti savo šeimos. Man atrodo, tokia situacija yra netoleruotina. Situacija darbo rinkoje keičiasi, daugelis studijuojančių asmenų dirba ir visi universitetai bei profesinės mokyklos sudaro tikrai labai geras sąlygas derinti darbą ir studijas, organizuoja mokymus vakarais, todėl tikrai daugelis studentų dirbdavo.
Manau, kad tokios sunkios situacijos metu tikrai turėtume būti solidarūs, įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą ir padėti tiems, kuriems labiausiai reikia. Manau, kad pagal tokį įstatymą tikrai bus daugiau teisingumo – asmenys mokėjo socialinio draudimo įmokas, nedarbo draudimo įmokas ir jiems atsitiko bėda, jei jie yra sukaupę nedarbo draudimo stažą, tai yra tris mėnesius per 12 pastarųjų mėnesių, jiems priklausys nedarbo draudimo išmoka kaip ir visiems kitiems Lietuvos piliečiams.
PIRMININKAS. Kviečiu komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę. Svarstysime pasiūlymus. Pirmasis pasiūlymas Seimo narės G. Skaistės dėl 1 straipsnio. G. Skaistė pristato pasiūlymą dėl 1 straipsnio – dėl išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo ir mokėjimo.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ten labai trumpas, Gintare, dėl pavadinimo pakeitimo.
PIRMININKAS. Ne, ne. Dėl 1 straipsnio pasiūlymas. Pavadinimą keisime, jeigu straipsniai keisis.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Mes nepritarėme tam. Taip.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kadangi komitetas jau nusprendė, kad keičiamas straipsnis, kurio nebuvo pirminiame projekte, ir reikia registruoti naują įstatymo projektą, tai aš taip ir padariau. Prieš tai mes jį svarstėme, jam pritarėme. Todėl dėl šio pasiūlymo balsuoti tikrai nebereikia.
PIRMININKAS. Atsiėmėte pasiūlymą. Ačiū. Kitas pasiūlymas – taip pat Seimo narės G. Skaistės dėl 4 straipsnio.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jis jau neaktualus. Aš jį atsiimu.
PIRMININKAS. Jis neaktualus, atsiimate. Kitas jūsų pasiūlymas – irgi dėl 4 straipsnio. Prašau pristatyti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Neaktualus. Aš jį atsiimu.
PIRMININKAS. Bet jam komitetas pritarė iš dalies.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pritarimas iš dalies buvo todėl, kad buvo apsispręsta sujungti su Vyriausybės inicijuojamu įstatymo projektu, nes apskritai ir vienas, ir kitas buvo skirti Konstitucinio Teismo nuostatoms įgyvendinti. Todėl ir buvo pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Pritariame bendrajai nuomonei. Kitas pasiūlymas – taip pat G. Skaistės dėl 5 straipsnio.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Neaktualus. Atsiimu.
PIRMININKAS. Atsiimate. Dar vienas jūsų pasiūlymas dėl to straipsnio.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Čia tas, kuriam komitetas pritaria iš dalies?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, iš dalies. Vėl dėl sujungimo čia.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš pritariu komiteto sprendimui.
PIRMININKAS. Pritariame komiteto suderintam pritarimui. Dėl 6 straipsnio nėra. Dėl 7 straipsnio Seimo narių T. Tomilino, A. Bauros, V. Ąžuolo, V. Ačienės, G. Burokienės, R. Šalaševičiūtės, A. Gaidžiūno ir A. Šimo pasiūlymas. Pristato kas?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš galiu tiesiog trumpai informuoti, kad tai buvo susiję su…
PIRMININKAS. Gerbiama pranešėja, gal pristatytų kas nors iš autorių? Jūs taip pat esate autorė, tai jūs kaip autorė ir pristatote. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Čia labai paprastas dalykas. Įstatymas jau yra priimtas ir būtent neaktualus, todėl ir buvo nepritarta, nes mūsų nuostatoms kitu priimtu įstatymu jau yra pritarta.
PIRMININKAS. Suprantame, kad atsiimate šitą pasiūlymą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Iš esmės taip.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas pasiūlymas yra Seimo narių T. Tomilino, A. Bauros ir V. Ąžuolo. Pristato kas?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Šitą pasiūlymą tai…
PIRMININKAS. Kas pristato? A. Baura. Prašau.
A. BAURA (LVŽSF). Tiek aš, tiek mano kolegos, kurie teikia pataisą, visiškai sutinka su komiteto nuomone dėl nepritarimo.
PIRMININKAS. Ir atsiimate. Dėkoju. Kitas pasiūlymas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Komiteto nuomonė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto nuomonė – Vyriausybės pasiūlymui nepritarti. Argumentai buvo tokie, kad Vyriausybė kovo 12 dieną pateikė Seimui svarstyti Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą Nr. XIIIP-4520, kuriuo įgyvendinamas 2019 m. spalio 31 d. Konstitucinio Teismo nutarimas dėl studijuojančiųjų aukštojoje mokykloje teisės į socialinę paramą nedarbo atveju, kad būtų užtikrintas teisinis reguliavimas, atitinkantis Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias kiekvienas asmuo turi teisę gauti socialinę paramą nedarbo atveju. Būtent todėl komitete buvo pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-4520(2).
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys. Dėl viso projekto.
R. J. DAGYS (MSNG). Manau, kad pasiekta labai daug visokių kompromisų. Man atrodo, tiesiog reikia pritarti. Nenoriu atimti laiko.
PIRMININKAS. Kolegos, dėl motyvų prieš nėra. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam projektui? Ačiū, pritarėme bendru sutarimu.
Kaip ir ankstesnį projektą, siūlau šiandien priimti ypatingos skubos tvarka. Tik prieš tai taip pat komiteto biuras turėtų sutvarkyti tekstą. Pritariame tokiam pasiūlymui? Pritariame. Dėkoju. Bendru sutarimu pritarta.
11.00 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4705(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Medicinos praktikos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4705. Priėmimas. Pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – M. Puidokas. Nėra kalbančių prieš, gal galime nekalbėti ir už? Norime kalbėti. Prašau. Mindaugas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju gerbiamam Pirmininkui. Iš tiesų dabar yra tas laikotarpis, kai privalome palaikyti gydytojus, ir jų atlyginimo kėlimas, skatinimas yra ypatingos svarbos, nes tai yra tikrai seniai laukti sprendimai dar iki šios pandemijos ir krizės. Aplinkybės jiems dabar tikrai yra pribrendę. Akivaizdu tai, kad turime suprasti, kad vien atlyginimų pakėlimas yra tik dalinis sprendimas. Mes privalome kalbėti ir apie tai, kad gydytojams yra milžiniškai išaugęs popierizmas, biurokratijos krūviai, ir tada tas dėmesys pacientams, kuris tenka, automatiškai yra ženkliai mažesnis. Dabar apribojimai dėl karantino, kurie, tikėtina, išliks pakankamai ilgai ir pacientų srautų patekimas į gydymo įstaigas taip pat bus daug sudėtingesnis, tai biurokratinius krūvius išaugins dar labiau. Taigi tikrai reikia daryti viską, kad ne vien tik atlyginimų kėlimas, bet ir visi šitie popieriniai dalykai būtų tvarkomi visiškai kitaip ir kad tam būtų priimti esminiai sprendimai. Pati e. sveikatos platforma iš tikrųjų gydytojų, visų medikų pastebėjimais, tikrai turėtų funkcionuoti daug paprasčiau, nedubliuojant nereikalingų funkcijų. Taigi džiaugiuosi pačiu siūlymu ir sprendimu, ir projektu dėl atlyginimų kėlimo. Kartu tai yra tiktai vienas žingsnis, vienas sprendimas ir kiti žingsniai taip pat yra būtini.
PIRMININKAS. Motyvai už – R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš siūlyčiau kolegoms pritarti įstatymo projektui, nes atlyginimai mokami gydytojams rezidentams iš Sveikatos apsaugos ministerijos biudžeto asignavimų ir atlyginimų kėlimas tik įstatymo būdu iš tikrųjų yra pakankamai nelankstus dalykas, bet dabartinė įstatyminė bazė šitaip reglamentuoja. Iš tikrųjų galvoju, kad rezidentų ir darbo apimtys, ir krūviai yra labai dideli ir atlyginimai nėra dabar adekvatūs. Tai ir ateityje siūlyčiau ministerijai daugiau atkreipti dėmesį į tai ir ieškoti galimybių dažniau kelti gydytojams rezidentams atlyginimus. Siūlau kolegoms pritarti šitam įstatymo projektui, kad gydytojams rezidentams būtų pakelti atlyginimai.
PIRMININKAS. A. Armonaitės nematau ir A. Matulo taip pat nematau. Jie užsirašė dėl motyvų už.
Balsuojame. Balsuojame dėl Medicinos praktikos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: vienbalsiai 108 balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4705) priimtas. (Gongas)
11.04 val.
Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4706(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.2 klausimas – Odontologijos praktikos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4706. Priėmimas. Taip pat pasiūlymų nėra. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai, vienbalsiai visi 106 balsavo už įstatymą (projektas Nr. XIIIP-4706). Jis priimtas. (Gongas)
11.05 val.
Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2641 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4707(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.3 klausimas – Odontologijos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4707. Taip pat priėmimas.
Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra. Du straipsniai. Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai, vienbalsiai visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4707) priimtas. (Gongas)
11.06 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 23, 32, 341 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4752 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4752. Pateikimas. Pranešėja – komiteto pirmininkė R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, teikiu įstatymo projektą, kurį pasirašė daugiau kaip pusė Socialinių reikalų ir darbo komiteto narių. Iš tikrųjų mes komitete mėginome, svarstydami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kitų straipsnių projektą, pateikti ir šiuos pasiūlymus, nes buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas, ypač „Sodros“ prašymas buvo, nes paskelbus karantiną iš tikrųjų reikia palengvinti, kaip mes daug kur sprendžiame dėl įvairių palengvinimo sąlygų.
Šio projekto tikslas ir yra sureguliuoti socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių mokėjimo ir atidėjimo klausimus, taip pat tinkamai užtikrinti pokarantininiu laikotarpiu sureguliuotų teisinių santykių visumą. Čia kalbama konkrečiai apie prokurorų, dirbančių Europos Sąjungos institucijose, socialinį draudimą, kad būtent tokį draudimą prokurorai gautų Lietuvoje, o draudimo įmokas mokėtų Generalinė prokuratūra.
Dabar konkrečiai dėl sąlygų palengvinimo. Įstatymo projekte siūloma nustatyti supaprastintą socialinio draudimo įmokų, baudų, delspinigių ar palūkanų sumokėjimo atidėjimo tvarką; nustatyti, kad iš valstybės biudžeto mokamos pagrindinės pensijos dalies balansas valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetuose sudaromas praėjus vieniems metams nuo faktiškai atliktų mokėjimų; nustatyti, kad fondo valdyba, atlikdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio priežiūrą, pasitelks asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių antrinio ir tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (su kuriomis sudaryta paslaugų teikimo sutartis), gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti; nustatyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pati nesiskolina reikalingų lėšų, o išlaidoms finansuoti reikalingas sumas gauna kaip asignavimus iš valstybės biudžeto.
Tikrai įstatymas reikalingas ir prašau kolegų pritarti įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti Seimo narys M. Puidokas. Ruošiasi S. Jovaiša.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju, Pirmininke. Iš tiesų labai reikalingas ir svarbus įstatymo projektas, bet galbūt pranešėja galėtų patikslinti, kaip realiai funkcionuos ta supaprastinta socialinio draudimo įmokų, baudų, delspinigių ar palūkanų sumokėjimo atidėjimo tvarka, nes manau, kad tai yra ypatingos svarbos dabartinėmis pandemijos sąlygomis kiekvienam mūsų šalies žmogui.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Šio įstatymo projekte 191 straipsnyje yra nurodyta, kokia būtent tvarka bus supaprastinama. Visų pirma, yra numatyti atidėjimai, kuriuos priima fondo valdybos teritoriniai skyriai. Palengvinimas – suteikiama teisė ir teritoriniams skyriams, ne tik fondo valdybai.
Toliau. Fondo valdybos teritoriniai skyriai – yra išplečiamos jų funkcijos – galės priimti sprendimus dėl įsiskolinimo, viršijančio 30 tūkst. eurų sumą, neteikdami dokumentų Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybai ir neprašydami jos nuomonės, tai yra savarankiškai galės spręsti šiuos klausimus. Įsiskolinimo mokėjimas yra atidedamas fondo valdybos teritoriniams skyriams, priimant sprendimus dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo. Atidėjimo sutartys su draudėjais nesudaromos, tai yra gerokai supaprastinama veikla.
Toliau. Fondo valdybos teritoriniai skyriai sprendimus atidėti įsiskolinimo mokėjimą priima neatsižvelgdami į tai, kad nėra praėję vieni metai, ką aš jau akcentavau, nuo su draudėju anksčiau sudarytos ir dėl pažeidimų nutrauktos įsiskolinimų mokėjimo sutarties. Taip pat fondo valdybos teritorinis skyrius nereikalauja papildomų dokumentų, tiksliau, iš teritorinių skyrių nereikalaujama papildomų dokumentų, pakanka pateikti prašymą atidėti įsiskolinimo mokėjimą. Palūkanos už laiku nesumokėtą atidėto įsiskolinimo sumą, delspinigiai ir laiku nesumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos už laikotarpį nuo karantino paskelbimo dienos, iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino pabaigos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo.
PIRMININKAS. Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Todėl ir sakiau, kad labai reikalingas šis įstatymas, ir prašiau jam pritarti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Jovaiša. Atsakyti trys minutės.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiama pranešėja, dabar šiuo sunkiu pandemijos laikotarpiu siūloma įvairių priemonių. Aš manau, kad vienos yra geresnės, pažangesnės, bet skausmingos finansiškai. Kitos gal ne tokios reikšmingos, bet vis tiek žmonės jas mielai priima, ypač dovanas. Sakykite, kokia šio jūsų pasiūlymo finansinė išraiška ir ar tai bus derinama su Vyriausybe? Manyčiau, kad taip.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Visų pirma, kokia finansinė išraiška, negaliu atsakyti, nes tokių skaičiavimų mums nei „Sodra“, nei ministerija, kurios ir prašė, kad skubiai reikia priimti šį įstatymą, palengvinantį nustatytą tvarką… Aš manau, kad iš tikrųjų su Vyriausybe tai yra suderinta, nes, kaip žinoma, visi projektai, kurie susiję su karantinu ir nepaprastąja ekstremaliąja situacija, yra derinami su Vyriausybe.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Dėl motyvų dėl viso po pateikimo. M. Puidokas – motyvai už.
M. PUIDOKAS (MSNG). Kviečiu kolegas palaikyti, nes, kaip ir įvardino pranešėja, iš tikrųjų labai reikalingas ir svarbus projektas, kadangi nuo pat karantino paskelbimo tikrai ne vienas žmogus susiduria su šiomis problemomis, todėl nustatyti supaprastintą socialinio draudimo įmokų, baudų, delspinigių ar palūkanų mokėjimo atidėjimo tvarką yra mūsų visų pareiga. Tai yra svarbu kiekvienam mūsų šalies žmogui. Kviečiu palaikyti. Dėkui.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų Seimo narių neužsirašė. Siūlau pritarti po pateikimo bendru sutarimu. Pritariame. Autorė, pranešėja siūlė taikyti skubos tvarką, kad galėtume antradienį svarstyti. Siūlau pritarti tokiam siūlymui ir prašau pritarti skubos tvarkai. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Svarstysime gegužės 5 dieną. Kaip pagrindinis siūlomas Sveikatos reikalų ir darbo komitetas. Atsiprašau. Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėkoju.
11.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Arūno Dulkio atleidimo iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4717 (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Arūno Dulkio atleidimo iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4717. Pranešėja – I. Šimonytė. Svarstymas ir priėmimas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Audito komitetas svarstė šį Seimo nutarimą. Kadangi taip jau yra, kad mūsų komitetas turėjo privilegiją bendrauti su valstybės kontrolieriumi ganėtinai ilgai, išsamiai ir nuoširdžiai, tai komiteto sprendimas buvo nepritarti teikiamam Seimo nutarimui. Balsavimo rezultatai: 5 – už nepritarimą ir 1 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Diskusija. Kviečiu diskutuoti Seimo narį K. Masiulį. Ruošiasi P. Gražulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia jau ilgai diskutuojame šiuo klausimu ir nelabai daug ką naujo turėčiau pasakyti, tai pasakysiu trumpai. Valstybės tarnybos aukštuose postuose dirbantys žmonės yra labai svarbūs ir, jei jie gerai dirba, tai yra valstybės turtas, juos reikėtų branginti ir puoselėti. A. Dulkys buvo iš tokių asmenų, kurie dirbo gerai, institucijos prestižas dėl to augo, rezultatai buvo geri, pagerėjo jo teikiamų dokumentų kokybė. Man, kaip Seimo nariui, tie dokumentai, jo kontrolės ataskaitos tapo pagalbine medžiaga orientuojantis apie įvairių institucijų veiklą, apie tas spragas, kurias reikėtų užpildyti, ir apie tai, ką reikėtų keisti. Tikrai buvo vertingas darbas ir reikalingas institucijos darbas. O jis, kaip vadovas, mano akyse įgavo renomė ir tikrai norėjosi, kad jis toliau dirbtų. Nieko blogo nenorėčiau pasakyti apie jo pavaduotoją ar pretendentą, kurį siūlo premjeras, tačiau keisti gerą vadovą į galimai gerą vadovą jau yra rizika ir toks nereikalingas rizikavimas, kai gali pavykti, bet gali ir nepavykti. Aš esu prieš šitą atleidimą.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys P. Gražulis. Ruošiasi R. J. Dagys.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, išties situacija tokia gana sudėtinga, baigiasi kadencija, reikėtų atleisti ir turėtų būti skiriamas naujas vadovas, Prezidentas, be abejonės, parinko jo pavaduotoją. Bet aš norėčiau, kad būtų taikomi vienodi, ne dvejopi standartai. Nei vienas Seimo narys, nei Prezidentas, nei premjeras, nei Seimo Pirmininkas – niekas nepasakė blogo žodžio apie gerbiamą A. Dulkį. Tikrai jis pakėlė prestižą šitos organizacijos – Lietuvos audito ne tik užsienio akyse, užsienio partnerių akyse, bet jis taip pat pakėlė autoritetą ir Lietuvos, net daugelio įmonių vadovų akyse. Jis rodė pavyzdį: pats taupė pinigus, pats stengėsi, kad ši įmonė racionaliai tvarkytųsi ir kad būtų kaip pavyzdys kitoms įmonėms. Ir dabar pažiūrėkite, Lietuvoje yra arti 4 tūkst. iš viso viešajame sektoriuje, vyriausybiniame sektoriuje įvairių įmonių direktorių, vadovų. Ką jie dabar sakys? Pažiūrėk, jei aš gerai dabar tvarkysiuosi, tai aš būsiu atleistas, o jeigu blogai, tai pasroviui slinksiu, tai greičiausiai dar vieną kadenciją dirbsiu. Kaip dabar toks pavyzdys? Sutinku. Dabar jokių priekaištų iš niekur nėra. Vienintelis pasakymas iš prezidentūros, kad reikia permainų. Bet palaukite, prieš tai ką tik paskyrėme D. Jauniškį antrai kadencijai VSD vadovu. Jam priekaištų tikrai yra daug.
Štai iš Seimo tribūnos kalbėjo Z. Vaišvila. Šitą žmogų… dar porą signatarų jis apšaukė, kad jie yra valstybei grėsmė. Žmonės signatarai, kurie aukojosi dėl Lietuvos sunkiomis valandomis Sausio 13-ąją ir kitu metu, apšaukti, šito žmogaus jie padaryti Lietuvos išdavikais. Deja, vėliau jis turėjo atsiprašyti.
Pažiūrėkite, kitas dalykas – Gvatemalos kaliniai. Taip, sena istorija, bet jinai tęsėsi ilgai, ir VSD nematė. Ir dabartinis VSD vadovas galėjo pasakyti, taip, padaryta klaida, taip, tie kaliniai buvo, čia buvo laikomi. Nieko nematė, o dabar mokėsime baudas. Klausykite, taip ir bus, Vyriausybė bando lyg ir skųsti teismui. Ką čia skųsi, kai yra faktas. Jie nematė.
Dar vienas dalykas. Na, man vis dėlto juoką labai kelia A. Paleckio klausimas. Na, visi žino, kad A. Paleckis prorusiškas. Kas jį verbuos, Dieve tu mano, kas jį verbuos, kokią jis informaciją turi? Sulaikė, pusantrų metų laiko jį. Na, tu pareikšk jam įtarimus, tegul gyvena laisvėje, ir duok į teismą. Pusantrų metų nesurenka bylos. Na, juoką keliantys dalykai, nagi, skaitote detektyvines knygas, istorijas. Ką verbuoja Rusijos specialiosios tarnybos? Tą žmogų, kurio gyvenime neįtarsi, kad jis gali dirbti slaptai kokiai nors kitai šaliai. Tai akivaizdu. O jau A. Paleckį kas čia verbuos? Ir jie randa didžiausią priešą, ir, klausykite, uždaro pusantrų metų į kalėjimą be teismo, be nieko.
Priekaištų šitai institucijai galima išreikšti begalę. Padarė išimtį, nes visi bijo, reikia balsuoti, nes paskui pradės persekioti. Ir visi vienbalsiai nubalsuoja, kad būtų atviras balsavimas, o po to beveik vienbalsiai visi nubalsuoja už VSD vadovą.
O dabar dėl A. Dulkio. Vieni kalba, kad tai yra konservatorių žmogus. Na, tai neatleiskime ir nebus konservatorių žmogus, dirbs jis tame darbe, kur dirbo. Ir aš galiu jums pasakyti, dirbo Audito komitete tikrai sąžiningas, garbingas žmogus. Pažiūrėkite, opozicija niekada nebūdavo labai patenkinta, kai jis kiekvienais metais pateikdavo išvadas, kaip yra parengtas biudžetas. Jis visada labai atsakingai parengdavo išvadas ir Audito komitetas, audito institucija visada pritardavo parengtam biudžetui. Tai esminis klausimas, kad yra subalansuotas. Opozicija sakydavo, kad yra nesubalansuotas, deficitinis, išlaidus. Jis labai atsakingai elgėsi.
Tai kodėl tokių žmonių mums nebranginti? Mes juos turime branginti. Ir Prezidentas gal yra suklaidintas. Jeigu šiandien būtų pateiktas dekretas jį teikti antrai kadencijai, kaip ir buvo šiuo atveju dėl VSD vadovo, aš tikrai balsuočiau už, reikia jį atleisti, kad paskirtume antrai kadencijai. Deja, to nėra ir to nebus.
Gaila žmogaus, kad valstybei nereikalingi kompetentingi, išsilavinę (mokslų daktaras) ir principingi žmonės. Vadinasi, reikia tokių, kurie vinguriuos pagal politinį kvapą, srovę ir neturės savo nuomonės. Taigi, man tikrai gaila to žmogaus, ir aš manau, kad Seimas jo neatleis. Aš tikrai balsuosiu prieš atleidimą.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, mes dažnai stebimės, kodėl Seimo reitingas nėra aukštas. Ką tik klausiau kolegos, kuris tiek metų Seime yra, ir jis pasakoja vėjus. Jis kalbėjo apie D. Jauniškį, kalbėjo, kad kažkokia kitokia procedūra buvo taikoma D. Jauniškiui negu šiuo atveju A. Dulkiui. Taip, gerbiamas kolega, mes atleidome D. Jauniškį ir vėl jį paskyrėme. Tai yra procedūra, kurios mes turime laikytis. Čia nekalbama apie A. Dulkio kompetenciją. Net jeigu mes ir norėsime jį iš naujo paskirti, vis tiek jį turėsime atleisti. Tokia yra procedūra.
Mes, atrodo, jau pradedame juokinti žmones. Praeitą kartą čia buvo pasiūlyta, kad mes turime priversti žmones atšaukti slapto balsavimo rezultatus, nes mes nesilaikome Konstitucijos, nes tokie mūsų sprendimai buvo pateikti balsavimui, mes priėmėme kitokius sprendimus slaptu balsavimu. Ir čia niekas niekam neprieštaravo. Dabar tie patys nori, jau Strasbūru mums nebegrasina, bet nori suvelti visą procedūrą.
Tai gerai, atleisime A. Dulkį, tai mes diskutuosime dėl naujos kandidatūros ir turėsime galimybę derinti tą kandidatūrą su teikiančia institucija. Galbūt mes ir tą patį žmogų vėl iš naujo paskirsime, bet procedūros turi būti taikomos visiems vienodos. Kai mes tiktai dėl savo asmeninių ambicijų arba kokių nors užkulisinių žaidimų norime parodyti savo galią, tiktai diskredituojame patys save. Aš siūlau nesielgti neatsakingai, bet elgtis procedūriškai teisingai ir tada išspręsime visas problemas. O tai visi kiti mūsų čia tokie patriukšmavimai tikrai nedaro garbės Seimui, ir dabar Seimas jau tampa šios krizės atveju tam tikro pasityčiojimo objektu, nes nesugeba racionaliai priimti sprendimų. Aš siūlau laikytis procedūrų ir normaliai priimti sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai po svarstymo. Motyvai už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Užsirašiau. Klausykite, aš dar kartą tik noriu labai… jau sakiau po svarstymo, kad aš nepritariu gerbiamo A. Dulkio atleidimui iš audito institucijos vadovo pareigų.
PIRMININKAS. Užsirašyti nepataikėte. Tada motyvai už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Klasikinis pavyzdys žmogaus, kalbančio apie teisingas procedūras. Nesekime šiuo pavyzdžiu ir laikykimės Statuto.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Mieli kolegos, jeigu sekundei pabandytume atsiriboti nuo to, kuris geresnis – A. Dulkys ar M. Macijauskas? Man kyla klausimas, kaip mes motyvuojame gerai dirbančius valstybės tarnautojus? Jei gerai dirbo (o greičiausiai dirbo neblogai, nes dar negirdėjau, kad kas nors turėtų ponui A. Dulkiui kokių nors neigiamų išsakymų ar nuomonių dėl to, kaip jis dirbo), kodėl mes šiandien turime jį atleisti? Aš suprasčiau, jeigu būtų sutarta poną A. Dulkį skirti į aukštesnes pareigas, tarkim, finansų viceministro, ekonomikos ministro, Europos Audito Rūmų nario, bet dabar mes gerai dirbusį žmogų išmetame į gatvę, nes radome žmogų, kuris kažkam atrodo geresnis.
Man atrodo, kad tokia valstybės pozicija nėra motyvuojanti pritraukti stiprius kandidatus į atsakingas pozicijas ir juos dirbti principingai. Todėl kviečiu susilaikyti.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį, dabar kalbėjęs gerbiamas kolega ne tą žodį pavartojo, bet čia skiriant procedūrą kokie nors sutarimai, kaip su tuo žmogumi elgtis ar į kokį postą jį paskirti, turbūt netinkami šioje salėje. Seimo nariai balsuoja pagal teikiamas procedūras, o ne vadovaudamiesi kažkieno su kuo nors sutarimais.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame po svarstymo. (Triukšmas salėje, balsas salėje: „Už ką balsuojame?“) Dėl nutarimo po svarstymo, kad būtų atleistas A. Dulkys. Po svarstymo. (Balsai salėje) Dėl personalijų nereikalinga komiteto išvada. (Balsai salėje) Komiteto nuomonė yra nepritarti, tačiau personalijų klausimais komiteto nuomonė yra patariamoji. Seimas svarsto, ar atleisti A. Dulkį. (Balsai salėje: „Galite pakartoti?“) Seimo nutarimą? Seimo nutarimas „Dėl A. Dulkio atleidimo iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pareigų“.
Po svarstymo balsuojame iš naujo. Matau, kad nesupratome.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 58, prieš – 19, susilaikė 24 Seimo nariai. Po svarstymo pritarta.
Gerbiami kolegos, galėtume šią procedūrą baigti šiandien, balsuoti dėl galutinio sprendimo. Siūlau ypatingą skubą – dabar tęsti ir priimti šį dokumentą. Ar pritariame ypatingai skubai? Pritariame. Dėkoju. Priėmimas. Motyvai dėl viso. M. Majauskas – motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Atkreipiu dėmesį, dabar čia nėra žmonėms aišku, apie kurį klausimą kalbame. Čia dabar mes kalbame apie COVID-19, o ne apie A. Dulkį. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Dabar teisingai kompiuteris rodo. Motyvai už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Aš turbūt nekartosiu visko, ką pasakiau. Mes turime elgtis solidžiai, pagal procedūras, o visus motyvus už ir prieš, ar palikti tą patį, ar skirti Prezidento pasirinktą kandidatą, bus kaip tik proga mums čia apsvarstyti, tikrai nesivadovaujant kokiais nors susitarimais ir tokių susitarimų pagrindu rūpinantis žmonių likimais. Aš palaikau tą idėją, kad kvalifikuoti specialistai valstybėje tikrai nesimėto visur, jais reikia pasirūpinti, galbūt tikrai leisti jam toliau dirbti. Visą laiką nuosekliai palaikydavau visas nuomones prieš visas rotacijas, bet procedūros ir žaidimo taisyklės turi būti visiems vienodos ir netaikomos mūsų politiniams žaidimams. Kai mums tinka, tada mes taikome ją, kai netinka, tada mes jau čia ieškome kitokių dalykų. Tiesiog elkimės sąžiningai visais atvejais, patinka mums sprendimas, ar nepatinka.
PIRMININKAS. Ar, Juozai Imbrasai, norite kalbėti dėl šio klausimo? Gal palaukime, kol baigsis motyvai. Aš suprantu, kad jūs klausite dėl komiteto. Prašau. Trumpai.
J. IMBRASAS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, šiandien svarstysime Savivaldybių infrastruktūros plėtros projektą, kurį pristatys ministras K. Mažeika. Tačiau per tą laiką yra gautas kolegos P. Urbšio naujas pasiūlymas, kurio komitetas neapsvarstė. Noriu prašyti kolegų, kad pritartų. Komitetas 12 valandą nuotoliniu būdu nori surengti labai trumpą posėdį, kad galėtume apsvarstyti kolegos pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, turbūt galime pritarti, kad komitetas galėtų posėdžiauti 12 valandą. Bet klausimas buvo ne šis. (Triukšmas salėje) P. Gražulis – dėl vedimo tvarkos.
P. GRAŽULIS (MSNG). Būkite etiškas, darbotvarkėje nėra to klausimo, apie kurį kalba Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. Na, gal yra. Bet šiandien svarstomas visiškai kitas klausimas. Įsiterpia ir jūs leidžiate R. J. Dagiui kalbėti, man neleidžiate trumpos replikos pasakyti. Gerbiamas Dagy, būk visada nuoseklus kaip Krikščionių demokratų partijos pirmininkas. Kokie susitarimai buvo dėl A. Januškos? Net atviras balsavimas buvo, kai visada balsuojame slaptai. Tai čia ne susitarimo buvo klausimas, krikščionių demokratų pirmininke?
PIRMININKAS. Ar tikrai norite tęsti šią beviltišką diskusiją? R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Pasižadu tikrai daugiau niekada nereplikuoti šiam žmogui, kuris tiesiog kalba tai, kas jam šauna į galvą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš. Grįžtame prie to darbotvarkės klausimo, kurį svarstome, – dėl A. Dulkio atleidimo. Seimo narė A. Bilotaitė – motyvai prieš.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Kalbant apie poną A. Dulkį, reikia pasakyti, kad tai yra pavyzdinis valstybės tarnautojas, kompetentingas, turintis idėjų, metodiškas ir, svarbiausia, dirbantis Lietuvai. Prezidentūros išsakyti argumentai tikrai silpnai skambėjo, nes, vadovaujant ponui A. Dulkiui, mes matome ryškią Valstybės kontrolę, kuri ne kartą bedė pirštais į mūsų valstybės skaudulius, teikė siūlymus, kaip tobulinti mūsų valstybės valdymą, kaip padaryti, kad mūsų turtas ir pinigai būtų naudojami efektyviai ir racionaliai. Klausimas – ar tie pasiūlymai buvo išgirsti, bet čia jau ne pono A. Dulkio kaltė. Gal jis paprasčiausiai buvo nepatogus, nes per dažnai per stipriai kėlė valstybės skaudulius.
Ir kitas klausimas. Labai liūdna, kad mūsų valstybėje žmonės, dirbantys Lietuvai, vėliau tampa niekam nereikalingi. Paskui mes keliame klausimą, kodėl negalime pritraukti kompetentingų ir stiprių žmonių į valstybės tarnybą, kai yra toks požiūris, kuris atbaido žmones.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Visų pirma noriu atsiprašyti mūsų šalies žmonių, kurie per televizijos transliaciją stebi mūsų Seimo posėdį, dėl tokio triukšmo ir chaoso ir tuo pačiu paprašyti kolegų – negi negalima šiek tiek pagarbiau bendrauti ir elgtis Seimo salėje, kad nebūtų tokio didžiulio triukšmo.
O kalbant apie gerbiamą A. Dulkį, tai iš tikrųjų jisai, kaip kontrolierius, labai tinkamai ir gerai atliko savo pareigas, bet kartu ir jo kadencija pagal mūsų valstybės įstatymus atėjo į pabaigą ir mes turime priimti tam tikrus teisinius sprendimus. Tas politikavimas, kuris kilo dėl šios kandidatūros, iš tikrųjų kartais ne visai buvo suderinamas su tais dalykais. Galiausiai valstybės Prezidentas G. Nausėda taip pat elgiasi pagal savo galių ribas ir turi teisę kartu su savo komanda vertinti kandidatus ir pasirinkti tą kandidatą, kuris jam atrodo tinkamiausias. Aš manau, kad vertėtų mums visiems įsiklausyti tiek į argumentus, tiek kartu ir priimant tuos sprendimus suprasti, kad tie sprendimai privalo būti teisiniai, o ne vien dėlto, kad sukeltume kuo daugiau triukšmo, priimdami vieną ar kitą sprendimą mūsų valstybėje.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Įvairių sąvokų mes čia girdime – politikavimas ir panašiai. Aš norėčiau pasakyti kitokius terminus. Pirmasis – etikos klausimas, ar šitoje valstybėje apsimoka būti pareigingu ir darbščiu valstybės tarnautoju, besistengiančiu vykdyti savo pareigas be galo sąžiningai ir tikrai atsidavusiai? Neapsimoka. Bent jau Prezidento skiriamose pareigybėse tikrai neapsimoka, nes gal patiksi, gal nepatiksi. Aš manau, kad vis dėlto turėtume naudoti standartus labiau humaniškus. Jeigu žmogus labai stengiasi ir tie rezultatai yra geri, tai reikėtų įvertinti jo pastangas ir rezultatyvų darbą. Jeigu taip nėra, tai tada Prezidento patarėjai, atėję čia, iš tribūnos turėtų pateikti labai konkrečius paaiškinimus – kas netenkino, kodėl netenkino ir ko tikisi iš naujo kandidato, kokio dalyko. Bent jau aš įtikinamų argumentų negirdėjau. Pagrindinis ir stipriausias argumentas, kuris buvo pasakytas, priekaištas, kad nepakankamai aktyviai įgyvendinamos rekomendacijos. Tai šitas priekaištas, aš jau ir tada diskutuodamas Prezidento patarėjui sakiau, netaikytinas kontrolieriui, taikytinas Vyriausybei. Atleisti žmogų be argumentų Prezidentas gali, turi tokią teisę, bet aš tikrai nepalaikysiu šitos procedūros.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Savo poziciją išsakiau svarstymo stadijoje, o Pirmininkas vis dėlto suteikė replikos žodį, todėl atsisakau kalbėti, bet savo pozicijos nekeičiu. Aš pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Čia buvo pasakyta, kad Prezidentas elgiasi pagal savo kompetenciją, skirdamas atleidimą ir teikdamas naują kandidatūrą. Tačiau ne veltui ir Seimas dalyvauja šioje procedūroje ir turi pritarti arba nepritarti Prezidento pasirinkimui. Man atrodo, tai, kad mes jau anksčiau nepritarėme ir šiandien yra labai daug balsų, kurie yra prieš, rodo, kad Seimas mato kitaip. Reikėtų suteikti galimybę ponui A. Dulkiui tęsti Valstybės kontrolėje tuos darbus, kuriuos jis pradėjo.
Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad ne Valstybės kontrolė turi įgyvendinti savo rekomendacijas. Kontrolieriaus darbas yra kontroliuoti ir audituoti, o jau politikų ir sprendimų priėmėjų darbas yra atsižvelgti. Kontrolierius nekaltas, kad visiems buvo nusispjauti į tas rekomendacijas. Taigi aš siūlau tęsti ponui A. Dulkiui darbą ir nepalaikysiu atleidimo.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Išties, kad ir būtų skiriamas ponas A. Dulkys ir teikiamas Prezidento antrai kadencijai, vis tiek mes turėtume pereiti tą pačią atleidimo procedūrą, todėl čia nieko neįprasto nėra. Tačiau kodėl taip elgiasi Prezidentas? Na, gerbiami kolegos, paklauskime patys savęs.
Pirmiausia tai, kad Seimas, be įstatymų leidybos, turi ne mažiau svarbią kitą funkciją – parlamentinę kontrolę. Prieš stojant į Europos Sąjungą, man teko Seime įkurti Audito komitetą ir jam vadovauti. Aš žinau, ar valstybės kontrolierius, ar Audito komiteto pirmininkas, jei jis dirba, tikrai naujų draugų neįgis. Tai yra kaip du kart du. Tačiau aukščiausia valstybės audito institucija, veikdama pagal tarptautinius TAAIS standartus, teikia savo audito išvadas, o tas išvadas įgyvendina būtent tos institucijos. Nuo vykdomosios valdžios, nuo institucijų, nuo parlamentinės kontrolės priklauso rezultatas.
Prisiimkime kaltę, kad nebuvo jokios pagalbos per pastarąją kadenciją ponui A. Dulkiui. O dabar nereikia žaisti čia politinių žaidimų: štai jis geras, mes jo neatleidžiame. Iš tikrųjų pažįstu poną A. Dulkį labai seniai – nuo 2000 metų. Išties puikus žmogus, geras auditorius. Bet jis buvo tarp dviejų ugnių: tarp D. Grybauskaitės ir jos interesų ir Audito komiteto pirmininkės ponios I. Šimonytės. Tai kur jam dėtis, kaip jam dirbti? Todėl net bendraudamas atsigręždavo per petį, visąlaik apsižvalgydavo, o kas svarbiau – užrašydavo raštu ir parodydavo.
PIRMININKAS. Laikas. Ačiū. Paskutinis motyvuojantis – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, sprendžiant šiandien mums šį klausimą, aišku, yra du aspektai. Yra teisinis aspektas, kuris sako, kad baigėsi kadencija ir pareigūnas turi būti atleidžiamas. Bet vis dėlto aš manau, kad šiandien mes dar turime galimybę balsuoti pasiremdami labiau moraliniu aspektu ir pasakydami Respublikos Prezidentui, kad vis dėlto, mūsų nuomone, gerai dirbantis vadovas turi teisę tikėtis vėl būti pasiūlytas į užimtas pareigas arba jam turėtų būti pasiūlytos kokios nors lygiavertės pareigos kitoje institucijoje. Šiuo atveju, deja, mes iš Prezidento atstovų neišgirdome, kad ponui A. Dulkiui būtų siūlomos kokios nors kitos pareigos. Iš esmės jis yra išleidžiamas į gatvę.
Aš manau, kad tai nėra geri sprendimai, motyvuojantys valstybės tarnautojus dirbti gerai ir tuo pagrindu pelnyti galimybę toliau dirbti. Manau, jei dar kartą pasakytume Prezidentui, kad vis dėlto Seimas pageidauja matyti poną A. Dulkį teikiamu kandidatu antrai kadencijai, ir jeigu būtų daugiau balsų tai pasakančių, aš manau, vis dėlto mes sulauktume teikimo užimti jam dabar einamas pareigas.
Aš kviesčiau ir valdančiuosius nebijoti balsavimu tai pasakyti, nes jeigu balsuojant yra tik kelių balsų skirtumas, žinoma, Prezidentas gali svarstyti, kad Seimas neturi aiškios pozicijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, prieš balsuojant turiu pasakyti, kad yra Teisės departamento pataisa, kur A. Dulkį iš galininko linksnio pakeičia į kilmininką – A. Dulkio atleidimas. Taigi balsuojame dėl A. Dulkio atleidimo iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pareigų. (Balsai salėje) Ar norite kalbėti prieš balsavimą? (Balsai salėje) Seimo narys K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš šalies žiūrint, ši situacija labai primena Dž. Svifto „Guliverio keliones“, kur susidarė tokia pat situacija ir pasiūlymas buvo ant vieno arklio pasodinti – ant Valstybės kontrolės arklio pasodinti – du raitelius, ir kiekvienas sėdėtų į kitą nugara, tada viskas būtų gerai. Mūsų diskusija ir yra panašaus lygio. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 61, prieš – 25, susilaikė 23. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-4717) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkauja pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mielieji kolegos, būčiau labai laiminga, jeigu mes nereplikuotume, bet R. J. Dagys labai trumpai, nes darbotvarkė laukia mūsų sprendimų.
R. J. DAGYS (MSNG). Klausiausi mūsų diskusijos apie rūpinimąsi tais žmonėmis, kurie gerai dirba ir paliekami, ir klausiau iš tų pačių žmonių, kurie čia entuziastingai kadaise priėmė visas rotacijas, kurias tik teikė Prezidentė, ir tada rūpinimasis mokytojais ir kitais buvo kitoje pusėje, argumentų visiškai nebuvo klausoma. Dabar buvo paleistas susirūpinimas. Tai būkite visą laiką vienodi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Na, vis tiek atleidome teisingai ir gerai dirbusį žmogų, dėl kurio niekam nekilo jokių abejonių. Man atrodo, pirmas dalykas, derėtų padėkoti už gerai dirbtą darbą, nes valstybės tarnybos svarbios pareigos ir dirbo tikrai gerai, niekas neturėjo priekaištų. Tai visų pirma ačiū.
Ir antras dalykas. Man atrodo, būtų labai svarbu galbūt kreiptis į Prezidentą, kad priėmus sprendimą atleisti gerai dirbusį, galbūt pakeisti geresniu, kaip teigia, na, turėtų pagalvoti ir paieškoti, kur galėtume panaudoti šią sukauptą kompetenciją ir tą žmogų paskirti į taip pat naujas galbūt tikrai atsakingas pareigas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aš manau, daugelis dėkojame už darbą, ypač tada, kai baigiasi kadencija. Seimas, deja, priėmė sprendimą tokį, kokį teikė Prezidentas, ir privalėjo tą padaryti.
11.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. gruodžio 16 d. dekreto Nr. 1K-164 „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Sigitą Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir skirti ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke“ 1 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. XIII-2848 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymui“ projektas Nr. XIIIP-4769 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą projektas Nr. XIIIP-4769. Prašom. Gerbiamoji A. Širinskienė Seimo narių grupės vardu.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tikrai būtų smagiau, kad nereikėtų to kreipimosi į Konstitucinį Teismą, bet situacija yra tokia, kokia yra. Yra registruotas nutarimas, jį norėčiau trumpai pristatyti.
Kaip žinote, praėjusių metų gruodžio 16 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas kreipėsi savo dekretu, kuriuo buvo teikiamas nutarimas, kuriame tiesiog vienu sakiniu buvo suformuluota atleisti S. Rudėnaitę iš Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų ir skirti ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke. Gali būti, kad vis dėlto pasirenkant tokią formuluotę, kokios anksčiau nesirinkdavo nė vienas Lietuvos Respublikos vadovas, buvo nesilaikyta Teismų įstatymo 81 ir 90 straipsnių reikalavimų, kurie numato, kad žmogus gali būti atleidžiamas iš teisėjo pareigų ir skyriaus vadovo pareigų kartu tik tuomet, kai jis yra paskirtas į kitas pareigas.
Taip pat toks dekretas, kur atleidimas ir paskyrimas į pareigas buvo suformuluotas vienu sakiniu galėjo sudaryti prielaidas ir pažeisti konstitucinį teisėjų ir teismų nepriklausomumo principą, nepaisė vieno esminių konstitucinės, teisinės valstybės principo elementų – tai yra teisinio aiškumo ir teisinio tikrumo. Taip pat nesilaikyta konstitucinio atsakingo valdymo principo, suponuojančio, kad vis dėlto visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijoje numatytas pareigas.
Pateikus tokį dekretą ir nutarimą, buvo gautos Teisės departamento pastabos. Teisės ir teisėtvarkos komitetas neturėjo jokios kitos galimybės, tiktai pagal pastabas koreguoti minėtą dekretą ir vieno sakinio formuluotę išskaidyti į du straipsnius. Konstitucija nesuteikia Seimui dekreto iniciatyvos teisės ir kito dekreto mes negalėjome suformuluoti. Kaip žinote, viskas baigėsi Seimo balsavimu ir ta apmaudžia padėtimi, kurią mes turime.
Taigi nutarime siūlome konstatuoti, kad vis dėlto dėl dekrete išdėstyto teikimo Seimui teisinio ydingumo susiklostė tokia situacija, kad slaptu balsavimu Seimas priėmė nutarimą, kuris taip pat neatitinka Konstitucijos normų ir neatitinka šiais aspektais. Tai yra taip pat nepaiso Teismų įstatymo 79 straipsnio, kuris sako, kad skyriaus pirmininko įgaliojimai, kadencija yra nustatytos trukmės. Taigi Seimo nutarimas atitinkamai neužtikrino teisėtų lūkesčių apsaugos. Taip pat manytina, kad nepaiso Teismų įstatymo 81 ir 90 straipsnių reikalavimų, tai yra kad turi būti išlaikytas teisinis pagrindas atleisti teisėją ar skyriaus pirmininką iš užimamų pareigų ir tas pareigų sąrašas yra baigtinis, ir atleisti galima tik tada, kai skyriaus pirmininkas jau yra paskirtas į kitas pareigas. Taip pat tikėtina, kad nesilaikyta konstitucinio atsakingo valdymo principo, kuris, kaip jau minėjau, suponuoja, kad vis dėlto visos valstybės atidžiai ir rūpestingai įgyvendina joms priskirtus įgaliojimus.
Būtent dėl visų šitų priežasčių siūloma Seimui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant ištirti tiek Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto teisėtumą ir atitikimą Konstitucijos principams, tiek ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo atitiktį Konstitucijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji kolege. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. M. Majauskas. Ruošiasi S. Gentvilas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama pranešėja, suprantu jūsų bandymą viską nurašyti techniniams nesklandumams, bet esame nemaži vaikai ir puikiai suprantame, kas vyksta. Tai yra galios kova su prezidentūra, ji iš esmės prasidėjo nuo ministro J. Narkevičiaus klausimo, kai Prezidentas išreiškė nepasitikėjimą, valdančioji dauguma nesutiko jo atleisti taip parodydama savo galią prieš Prezidentą. Tuomet valdančioji dauguma teikė kandidatą į ekonomikos ministrus, Prezidentas nesutiko jo paskirti. Dabar Prezidentas teikia kandidatus į Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus, jūs keršijate ir jų nepaskiriate.
Mano klausimas toks. Kadangi dabar jau įspyrėte atgal Prezidentui, galbūt baigsite su tais žaidimais ir sutiksite paskirti, sutarti dėl naujo ekonomikos ministro, nes man atrodo, kad tai yra be galo svarbu?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Man tai atrodo, kad kartais kolegos, kai kurie iš mūsų, kurie dabar užduoda klausimus, gyvename alternatyvioje realybėje. Aš tiktai priminsiu, kad visa teisinė diskusija dėl šito nutarimo prasidėjo praėjusių metų gruodžio 17 dieną, kada Teisės departamentas dėl Prezidento dekretu teikto nutarimo parašė pastabą, kad negali būti tokios formuluotės, kai du savarankiški veiksmai, teisėjo atleidimas ir teisėjo paskyrimas, kurie suponuoja du savarankiškus Seimo balsavimus, yra sudėti į vieną sakinio tekstą.
Po to, kaip aš jau ne kartą esu minėjusi, ir viešojoje erdvėje vyko keletas mano pokalbių su Prezidento patarėjais, tiesiog atkreipiant dėmesį, kad yra problema ir jinai gali sukurti teisinę problemą, nes net jeigu komitetas ir išskirs nutarime du savarankiškus straipsnius, balsavimas iš esmės vyks vienu metu ir Seimas gali padaryti taip, kaip iš tikrųjų ir įvyko.
Tie pokalbiai vyko labai anksti, kiek žinau, ne tik mano vyko pokalbiai, bet ir Vyriausybės lygiu taip pat buvo išsakytos pastabos dėl šito projekto formuluotės. Tiesiog Prezidento patarėja tuo metu apsisprendė, kad jų formuluotė yra teisinga, kad problemų nekils, ir kitų dekretų, kaip jūs jau žinote iš istorijos, nebuvo teikta. Tikrai labai apmaudu, kad turime tokią situaciją, bet situacija jau buvo užprogramuota Prezidento dekrete gruodžio 16 dieną.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš suteikdama žodį gerbiamam S. Gentvilui, norėčiau Seimo atsiklausti, žvelgdama į laikrodį. 12 valandą turėtų prasidėti Vyriausybės valanda, bet, įvertinus situaciją, ar galima sutarti, kad būtų pusvalandis ir klaustų tik mažuma? (Balsai salėje) Galime sutarti? Dėkoju, kolegos. Mes tada pranešame Vyriausybei, kad Vyriausybės valandą pradėsime 13 val. 30 min. ir klaus Seimo mažuma. (Balsai salėje) Ačiū.
Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Agne, liberalai parems jūsų parengtą kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, aš tik norėčiau paklausti jūsų vieno klausimo. Kodėl tik dabar? Praeitą antradienį įvyko skandalas. Trečiadienį, 8 valandą ryto buvo pateiktas Etikos ir procedūrų komisijai skundas. Etikos ir procedūrų komisija jau trečiadienį iš esmės galėjo suformuluoti ir opozicinėje darbotvarkėje opozicija būtų jį leidusi ir išsprendusi šitą. Ne. Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas ir išvada priimta bendru sutarimu, 10 balsavus už. Kodėl reikėjo laukti konservatorių skundo į Konstitucinį Teismą? Kodėl liberalai turėjo parengti, ir vakar kreipėmės į Europos Komisiją dėl teisės viršenybės principo, kodėl reikėjo jūsų laukti devynias dienas iki šiandien, kad pripažintume bendrą nusikaltimą, kurį Seimas padarė prieš teisėjų bendruomenę? Kodėl tik dabar ir tik jūsų (…) parašais? Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas. Patikslinu, 12 val. 30 min., matyt, per kaukę nuskambėjo netiksliai, Vyriausybės valanda.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Į tuos visus kodėl, manau, kad kolega A. Matulas… Kodėl taip veikė Etikos ir procedūrų komisija, kad priėmė galimai neteisėtą sprendimą, dėl kurio, kaip žinote, į Seimą ir kreipėsi profesorius V. Sinkevičius, atkreipdamas dėmesį, kad galimai yra pažeisti ir Statuto reikalavimai, ir Etikos ir procedūrų komisija tiesiog uzurpuoja Konstitucinio Teismo galias. Manau, dėl komisijų veiklų yra atsakingi tie, kas joms pirmininkauja. Tai čia reikėtų klausti kolegos A. Matulo, kodėl jis taip aplaidžiai vykdo savo funkcijas, ir tokiu atveju, matydamas, kokia yra paini situacija, nepradėjo rengti kreipimosi.
Kitas dalykas. Mes tikrai visi labai geranoriškai, manau, tikėjomės ir vylėmės, kad į šitą situaciją reaguos ir Lietuvos Respublikos Prezidentas, galimai teikdamas kitą dekretą. Tai šita aplinkybė vėlino, be abejo, ir paties nutarimo tekstą reikėjo parengti. Tiesiog turime tokią situaciją, kokią turime, bet visi puikiai suprantame, kad Seimo kreipimasis į Konstitucinį Teismą pačiai poniai S. Rudėnaitei suteikė šiek tiek daugiau garantijų ir, be abejo, suteikė skubą Konstituciniame Teisme, vadinasi, bus svarstomas per įmanomai trumpiausią laiką.
PIRMININKĖ. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Klausydamasi jūsų atsakymų vis girdžiu, kad kas nors kitas yra kaltas, tai prezidentūra blogai parengė nutarimą, tai A. Matulas vėlai surengė Etikos ir procedūrų komisijos posėdį, tai opozicija blogai surašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. O kur jūsų atsakomybė, kur Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atsakomybė, kur jūsų, kaip vienos įtakingiausių valstiečių žaliųjų politikių, lyderio atsakomybė? Kur jūsų, kaip Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės, atsakomybė? Juk, atėję balsuoti į slaptą balsavimą, jūs frakcijoje tarėtės ir žinojote, kokia bus jūsų pozicija. Tad jūs priėmėte ir nulėmėte tokį sprendimą, kad ponia S. Rudėnaitė yra atleista ir nepaskirta. Ar prisiimsite kaltę ir jūs?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš pirmą kartą Seime išgirdau, kad Seimo nariams reikia auklės – kai jie balsuoja slaptai, kažkas turi stovėti ir tikrinti. Aš manau, kolegos, jūs visi puikiai žinote, kaip jūs balsavote ir kokie yra balsavimo rezultatai. Tie apmaudūs ir apgailėtini balsavimo rezultatai rodo vieną dalyką – rodo, kad valdančioji dauguma, net ir labai nenorėdama, tokių rezultatų būtų negalėjusi turėti. Tiesiog kažkas ir iš kitų frakcijų, kurios nepriklauso valdančiajai daugumai, švelniai tariant, labai neatsakingai skaito balsavimo biuletenį ir balsuoja taip, kaip balsuoja. Balsavimas yra slaptas ir, kaip žinote, auklė balsavimo tribūnoje nestovi. Aš tikiuosi, jūs nesiūlysite tokių Statuto pakeitimų, kad atsirastų auklė.
Tiesiog, kolegos, manau, kad kiekvienas iš mūsų turime labai gerai pergalvoti, kaip mes balsavome, kaip mes tą biuletenį skaitėme, ir atsakyti į šį klausimą, ar tikrai atsakingai elgėmės tuo metu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Miela kolege, man ypač nuostabu klausyti jūsų pasakymo, jog jūs manote, kad Seimo nariai neturi auklių. Tai, ką darote dabar, jūs ir elgiatės kaip ne vien tik Seimo, ne vien valdančiosios daugumos, bet ir Prezidento komandos, ir Etikos ir procedūrų komisijos, ir visų kitų, iš esmės sprendimus priimančių grupių, auklė. Tiesą pasakius, aš per pastarąją savaitę nemačiau nė vieno sprendimo, kuris nebūtų jūsų stabdomas. Šiandien jūs tuo ir užsiimate, kad ieškote kaltų, perkeliate kaltę absoliučiai ant visų kitų pečių, ir, mano vertinimu, toks veikimas yra visiškai nepriimtinas. Tai mano klausimas būtų toks…
PIRMININKĖ. Laikas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ar dar kas nors Seime, jūsų vertinimu, išmano teisę ir yra vertas priimti sprendimus?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, aš suprantu, kad jūs negerbiate Seimo narių, bet manau, kad tikrai gerbiate profesorių V. Sinkevičių, kurio laišką visi skaitėte ir kuris labai aiškiai išsakė tuos pačius nuogąstavimus, kurie iš esmės ir dėstomi šiame Seimo narių grupės kreipimesi. Manau, kai Teisės departamentas, kai tikrai žinomi konstitucinės teisės ekspertai sako, kad yra tam tikra problema, tai ne tik mums, bet ir Prezidento patarėjams kartais reikia tuos klausimus išgirsti.
Iš tikrųjų prie šios situacijos, tokios, kokia ji yra, manau, prisidėjome ir visi balsuodami. Būtent dėl šitos priežasties ir prašome Konstitucinio Teismo išaiškinti dėl paties dekreto, kaip jis atitinka konstitucines normas. Nepamirškime, kad anksčiau tokių pasiūlymų ir tokių precedentų, kai teisėjo paskyrimas ir atleidimas iš pareigų teikiamas viename nutarimo tekste, kiti prezidentai niekada nebuvo teikę. Tai taip pat rodo, kad ankstesnė praktika formavosi ta linkme, kurią ir siūlo, tarkime, toliau išlaikyti tas pats profesorius V. Sinkevičius ir Teisės departamentas, sakydami, kad turi būti du atskiri savarankiški veiksmai, kad Seimas pirmiausia išreikštų valią dėl atleidimo, tai yra dėl paskyrimo, ir tik paskui, susikūrus teisiniam pagrindui, galėtų būti priimamas sprendimas dėl teisėjo atleidimo. Šiuo atveju viskas vyko vienu metu. Situacija yra tokia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, klausti laikas baigėsi. Motyvai po pateikimo. K. Masiulis – motyvai už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Iš tikro laikas spaudžia, visi supranta čia tą poreikį, tai pritarkime.
PIRMININKĖ. Jūsų nuomonė yra jūsų nuomonė. Kitų nuomonių niekas nenori išsakyti. Gerbiami kolegos, balsuojame po pateikimo. Kolegos prašo balsuoti.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 5 dieną. Galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
Gerbiami kolegos, įvyko svarstymas, buvo suderinta dėl ypatingos skubos. Grįžtame prie įstatymo projekto Nr. XIIIP-4753(2). Priėmimo stadija. Gerbiamas Simonas – dėl vedimo tvarkos.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, taip, paskubėjote, bet J. Razma siūlė posėdžio pradžioje jau šiame posėdyje pereiti ir kitas stadijas – ir svarstymą, ir priėmimą.
PIRMININKĖ. Ačiū už pasiūlymą. Deja, Seimo Pirmininkas nesiūlo ypatingos skubos. Mes to ir nedarome. Dirbame toliau.
12.06 val.
Dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) paskelbto karantino sukeltų pasekmių poveikio vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui įstatymo projektas Nr. XIIIP-4753(2) (priėmimas)
Kaip jau ir paskelbiau, įstatymo projektas Nr. XIIIP-4753(2). Dėl COVID-19… neskaitau ilgo pavadinimo. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Ačiū, kad jūs atėjote į tribūną. 1 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. V. Kernagis komiteto vardu komentuoja ir pasako, ką nutarė komitetas.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Komitetas svarstė ir pritarė šiai Teisės departamento išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir mes pritariame. 1 straipsnį galime priimti. 2 straipsnį galime priimti? Pasiūlymų nėra. Priimame. 3 straipsnį galime priimti? Pasiūlymų nėra. Priimame.
Dėl 4 straipsnio Teisės departamento pasiūlymas.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Teisės departamento pasiūlymas buvo papildyti nuostatą – per kiek laiko renginio organizatorius turėtų grąžinti pinigus už kuponą. Mes į tai atsižvelgėme, pritarėme iš dalies. Per 30 dienų. Tai turbūt yra visiškai logiška.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pritariame.
Dar vienas Teisės departamento pasiūlymas dėl 4 straipsnio.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Čia susijęs su…
PIRMININKĖ. Pritariate iš dalies. Tai yra susiję, taip? Pritariame. Seimo narių D. Šakalienės ir R. Budbergytės pasiūlymas.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Komiteto sprendimas – nepritarti.
PIRMININKĖ. Bet prieš tai jūs užregistravote į priėmimo stadiją, taip?
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Atsiprašau, paskubėjau.
PIRMININKĖ. Kolegė R. Budbergytė. Prašom.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Mes tikrai labai suprantame, kad pramogų sektorius, renginių organizavimas yra nukentėję, gelbėjimas turi vykti, valstybė turi remti šį sektorių kiek tik galima daugiau. Bet mūsų siūlymo esmė yra subalansuoti pusiausvyrą tarp vartotojų teisių apsaugos ir sektoriaus gelbėjimo. Todėl siūlome, jei bilieto kaina yra grąžinama vėliau nei per tris mėnesius nuo to laiko, kai pranešama, kad vartotojas nesutinka su nustatyta vėlesne renginio data, vartotojui turi būti grąžinami ir su kaina susiję bilietų įsigijimo mokesčiai, taip pat ir sumokamos Civiliniame kodekse nustatytos palūkanos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komitetas.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Komiteto sprendimas – nepritarti, kadangi mes jau apie mokesčių grąžinimą esame kitame straipsnyje kalbėję. Tiek komitetas, tiek Teisingumo ministerija pritarė, kad mokesčiai neturėtų būti įskaičiuoti. Čia turbūt reikėtų suprasti, kad šioje situacijoje visi renginiai yra atšaukti ne dėl organizatoriaus kaltės, o dėl to, kad mes turime pandemiją. Maža to, kad užkrautume organizatoriui mokesčių, ko jis net neturi, grąžinimą, dar užkrautume ir palūkanas. Komitetas tam nepritaria.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl pasiūlymo. Yra motyvų. R. Žemaitaitis už R. Budbergytės pasiūlymą? Ne.
Gerbiami kolegos, užsirašykite dėl pasiūlymų. M. Majauskas – motyvai prieš pasiūlymą, taip?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Taip. Ačiū, gerbiama pirmininke. Kolegos, čia galbūt kažkoks nesusipratimas. Norai ir tikslai galbūt labai geri, bet įsivaizduokime paprastą pavyzdį. Jeigu išėjai iš namų, nusipirkai talonėlį ir sėdai į troleibusą, nuvažiavai iki renginio vietos, kur jis turi vykti, nusipirkai bilietą, išleidai talonėliui eurą, nusipirkai už 20 eurų bilietą ir renginys neįvyksta, tai tu dabar ateini prie renginio organizatoriaus ir sakai – ne tik, kad man grąžinkite bilietus už neįvykusį renginį, bet dar kompensuokite už troleibuso bilietėlį. Paslauga mokesčio šiuo atveju buvo suteikta, tai, kas tau padėjo įsigyti bilietą, tai mokestis už bilieto įsigijimą, ji jau tau buvo suteikta ir tu ją gavai. Tai kodėl dabar renginio organizatorius, kuris tau pardavė tik bilietą, dar turi kompensuoti ir mokestį, už kurį tu paslaugą jau esi gavęs? Man atrodo, kad nėra jokios prasmės šiame siūlyme, todėl kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame už D. Šakalienės ir R. Budbergytės pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 12, prieš – 34, susilaikė 47. Pasiūlymui nepritarta.
4 straipsnis. Seimo narės A. Armonaitės pasiūlymas. Kolege, prašom pristatyti.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Mūsų visų tikslas yra pirmiausia, kad tie renginiai, kurie buvo suplanuoti, įvyktų. Tai yra tikslas mūsų, kaip sprendimų priėmėjų, tai yra tikslas renginių organizatorių, tai yra tikslas žmonių, kurie nusipirko bilietus, jie gi nori nueiti į tuos renginius, ar ne? Kadangi gali taip nutikti, kad renginiai nusikels, tai, duok Dieve, kad nusikeltų ir įvyktų, tačiau gali nutikti, kad negalės dalyvauti žmonės tuose renginiuose. Įstatyme yra gerų dalykų, tai yra kuponai, tai yra galimybė atgauti pinigus. Aš siūlau išbraukti objektyvių priežasčių tą kriterijų, kuris, man atrodo, įveda daugiau painiavos, ir aš, tiesą sakant, nežinau, kodėl komitetas nepritarė, nes prie argumentacijos aš matau argumentą, kuris galbūt yra ne į temą, jis analogiškas, kaip ir buvo pateiktas prie R. Budbergytės pasiūlymo. Tai gal tiesiog V. L. Kernagis galės pakomentuoti. Dėkoju.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šitam pasiūlymui, kadangi vakar galutinė komiteto išvada buvo kiek vėliau užregistruota ir Aušrinės pasiūlymas buvo registruotas dėl senosios redakcijos. Komitetas jau išbraukė objektyvias priežastis ir todėl čia kaip ir prieštarauja pateiktai galutinei išvadai. Todėl ir nepritariame Aušrinės pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolege, prašote balsuoti? Atsisakote balsuoti. Dėkoju. 4 straipsnį galime priimti? Priimame.
5 straipsnis. Pasiūlymų nėra, Galime priimti? Priimame. Dėkoju pranešėjui.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. M. Majauskas – motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Trumpai. Iš esmės, sakyčiau, mes šiuo įstatymo projektu padėsime išgyventi renginių organizatoriams šį tikrai labai sunkų periodą. Svarbu, kad tai darome rasdami kompromisą tarp vartotojų teisių apsaugos ir tarp renginių organizatorių išlikimo ir išgyvenimo krizės metu. Labai svarbu, kad mes čia nesustotume ir toliau kalbėtume apie kultūrinius renginius ir apie jų turinį, ir apie tuos žmones, kurie kuria kultūrą, kad mes nepaliktume likimo valioje jų, šiandien gyvenančių už 257 eurus per mėnesį, o suteiktume jiems galimybę kurti ir pasirūpintume jų pajamomis iki tol, kol tokia kūryba bus prieinama visai visuomenei. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – P. Urbšys. P. Urbšio nėra. A. Skardžius – motyvai prieš. A. Skardžiaus taip pat nėra. V. L. Kernagis. Ar visi norite kalbėti? Gerai. Trumpi motyvai. Aišku, visiems suteiksime pagal Statutą.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labai trumpai šneku, tai labai, žinokite, nesutrukdysiu. Aš tiktai norėjau pasakyti, kad kartais čia iškyla diskusijos, ar vartotojas netampa nuskriaustas, kai tiek daug privilegijų gauna renginių organizatorius? Norėčiau pasakyti, kad jeigu mes nesuteiksime gelbėjimo rato dabar renginių organizatoriams, tai tada vartotojai tikrai bus nuskriausti, nes tie renginių organizatoriai tiesiog bankrutuos ir iš viso niekas nei jokių renginių matys, nei atgaus pinigus.
Aš manau, kad įstatymo projektas yra visiškai subalansuotas tarp vartotojo ir renginių organizatoriaus, ir labai skatinu visus balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis – motyvai už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šiek tiek apgailestauju, kad kultūros visas sektorius priskirtas prie verslo, nors buvo pateiktas pasiūlymas, tačiau į jį nebuvo atsižvelgta. Iš tikrųjų noriu pasakyti, kad kultūra yra ne vien verslas. Galbūt yra tam tikrų akcentų ir verslo, tačiau tai yra žmonės, kurie dirba turbūt daugiau su vertybiniu mūsų stuburu, vertybiniu pagrindu, todėl, ko gero, tas sektorius yra ypač svarbus.
Šiandien jau čia buvo minėta, kad mes gelbėjame ne tik verslą, bet tuo pačiu įstatymu gelbėjame ir tuos žmones, kurie galbūt iš anksto nusipirko bilietus į kultūros renginį. Mes, išsaugodami verslą, išsaugosime ir jų galimybę dalyvauti tuose renginiuose. Savaime suprantama, turbūt šiandien turėtume pasakyti, kad vis dėlto žmonės neatsisakytų dalyvauti tuose renginiuose po kiek laiko, kad iš tiesų nepridarytų problemų, galbūt ir po metų, paprasčiausiai palaikant reikia kantriai palaukti tol, kol bus paskelbti nauji tvarkaraščiai tų pačių renginių, į kuriuos mes nepatekome.
Iš tikrųjų linkiu sėkmės išgyventi verslui, nors tas išgyvenimas nebus lengvas ir šitą įstatymą priėmus, nes iš esmės žmonės turi gauti atlyginimus. Deja, šiuo metu veikla yra nutrūkusi, tai yra gyvena tik iš tų lėšų, kurių turi, bet neuždirba naujų. Šis laikmetis bus gana ilgas ir sunkus, nes lėšų atsiras tik tada, kai mes pradėsime vėl eiti į renginius pirkdami naujus bilietus. Visiems kantrybės ir sėkmės kultūrai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Puidokas – motyvai už.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti projektui, nes pagalba kultūros ir pramogų verslui šiandien yra tikrai būtinybė. Be pagalbos Filharmonija, dramos, muzikiniai, lėlių ir kiti teatrai tiesiog neišgyventų. Gyvenimas be koncertų, spektaklių, festivalių, kino filmų dar prieš du mėnesius buvo neįsivaizduojamas ir, atrodė, galimas tik kino filmo scenarijuje. Deja, COVID-19 parodė, kad tai ne kino filmo scenarijus. Sustojo visa kultūra ir su pramogų veikla susijusios verslo sritys.
Akivaizdu, kad renginių organizavimas – ta sritis, kurioje galime sulaukti ypač daug bankrotų. Tai, kad virš 300 tūkst. žmonių buvo įsigiję bilietus į būsimus koncertus ir renginius, šiuo metu tapo akmeniu po kaklu renginių organizatoriams. Jeigu staiga reikėtų grąžinti pinigus visiems įsigijusiems bilietus į renginius, kurie arba neįvyks, arba nukelti, daugelis įmonių tiesiog sužlugtų.
Neabejoju, kad šis įstatymas, kuriam, tikiuosi, Seimas pritars, padės daugeliui šios srities įmonių valdyti situaciją, o vartotojams suteiks galimybę arba aplankyti nukeltą renginį, arba atgauti išleistas lėšas, kad ir po tam tikro laiko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Šarknickas, bet jeigu jūs bandysite apgauti Seimą, aš nutrauksiu jūsų kalbą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tikrai pritarsiu jums. Aš esu prieš E. Pupinio pasisakymą.
PIRMININKĖ. Ne, jūs turite kalbėti prieš arba už įstatymą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš esu prieš E. Pupinio pasisakymą. Turiu teisę tai pasakyti. 2008 metais, kai buvo krizė ir tos šalys, kurios…
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, mes neapgaudinėkime vieni kitų. Balsuojame. Ar būtų valdančioji dauguma, ar opozicija, bet jeigu juokaujame, tai juokaukime laikydamiesi Statuto. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4753(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 100, prieš nėra, susilaikė 1. (Gongas) Dėl COVID-19 paskelbto karantino sukeltų pasekmių poveikio vartojimo sutarčių dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo vykdymui įstatymas priimtas.
Replika po balsavimo – gerbiamasis V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Deja, aš nebespėjau pasisakyti dėl motyvų, nes eilė buvo didžiulė, bet aš dar kartą atkreipiu dėmesį į tą klaidą, kurią aš paminėjau svarstymo metu. Be jokios abejonės, aš balsavau už ir visus taip pat skatinau, ir džiaugiuosi, ir sveikinu priėmus tokį įstatymą, bet tą klaidą bet kuriuo atveju teks ištaisyti. Mes jau išsiaiškinome ir su ministru A. Veryga, kad renginiai buvo atšaukti jau prieš prasidedant karantinui, karantino dieną, tai yra kovo 16 dieną. Teks tą įstatymo projektą, jį priėmus, dar sykį labai netrukus taisyti. Neatsipalaiduokime. O tie, kurie išgirdote šią žinią, nenuliūskite, kad jūsų nėra. Manau, kad mes įsipareigosime ir tikrai tą spragą ištaisysime.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiami kolegos. Noriu prašyti jūsų nereplikuoti. Liko dar dviejų įstatymų priėmimai. Tikrai nebesuteiksiu žodžio.
12.20 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4725(2) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Užimtumo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4725(2). Priėmimas. Komitetas atliko savo darbą. Teisės departamentas – taip pat. Pastabų daugiau nebuvo. Galime priimti pastraipsniui? Galime. (Balsai salėje) Kolegos, jeigu liks laiko, po tų priėmimų suteiksiu žodį.
1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto. Motyvai už – G. Skaistė. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties norėčiau padėkoti kolegoms, kurie taip operatyviai, greitai apsvarstė ir priima šį mano registruotą įstatymo projektą. Manau, kad naujas Užimtumo įstatymas, reglamentuojantis savarankiškai dirbančių asmenų išmokas, teisę į tą išmoką, tikrai bus jautresnis ir labiau atsižvelgiantis į gyvenimiškas situacijas, kurios kartais atsitinka.
Anksčiau griežtai buvo pasakyta, kad norintys gauti savarankiškai dirbančio asmens išmoką turi neturėti darbo sutarties. Dabar atsižvelgiama į tai, ar jisai turi pajamų, kokio dydžio tos pajamos, ir labai svarbu, man atrodo, kad įtraukiame tokius žmones, kurie, man atrodė, labiausiai nuskriausti. Tai yra savarankiškai dirbusios mamos trečiais vaiko priežiūros metais ar nemokamose atostogose buvę žmonės, kurie kaip ir mokėjo mokesčius dirbdami savarankiškai, iš darbo santykių neturėjo jokių pajamų, tačiau išmokos karantino metu negalėjo gauti, nors veiklos irgi negalėjo vykdyti. Man atrodo, svarbiausia, kad įtraukiame būtent tuos žmones, ir labai džiaugiuosi, kad kolegų buvo pritarta pasiūlymui.
Įstatymo taikymas praplėstas ir tiems žmonėms, kurie uždirba labai nedaug, tai yra iki vienos minimalios algos per mėnesį. Manau, kad šis pakeitimas bus labai svarbus kūrybos žmonėms, kurie dažnai dirbdavo ne visu etatu, keliose darbovietėse, tačiau jų gaunamos pajamos iš darbo santykių būdavo tikrai itin mažos. Man atrodo, šis naujas įstatymas ir jo taikymas nuo karantino pradžios tikrai yra labai geras žingsnis ir tikrai jautrus požiūris į sunkioje situacijoje esančius asmenis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, gerbiama Gintarė viską susakė, tik norėčiau, kad ateityje mes nedarytume tokių antikonstitucinių klaidų, kai žmonės moka mokesčius, bet galbūt priklausydami vienai ar kitai grupei, kuri taip pat gauna paramą, augindami vaikus, studijuodami ar panašiai iš tikrųjų gautų ir tam tikras garantijas. Mes daug kur pridarome tokių sąlygų, darome tokias išimtis, kad vis dėlto tu moki, bet kažką gauni iš kitos eilutės, tai iš tikrųjų už tai, kad tu moki, nieko negausi iš socialinio draudimo. Iš tikrųjų sveikintinas įstatymo projektas ir kad jis buvo priimtas taip sutartinai, nebuvo išmestas vien todėl, kad teikė opozicija ar pozicija, bet sprendžiamas tas klausimas iš esmės. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Jankuvienė.
A. JANKUVIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Šiandien Seimas taiso spragą Užimtumo įstatymo. Mes labai džiaugiamės, kad mūsų pasiūlymas tapo įstatymo keitimo pagrindu. Iš tikrųjų trečdalis savarankiškai dirbančių asmenų buvo iškritę iš socialinės paramos sistemos netekę pajamų ir tai tikrai buvo socialiai neteisinga. Tuo labiau kad ir dėl išmokos dabar kreipiasi labai mažai žmonių, o mūsų tikslas yra, kad valstybės parama pasiektų kuo didesnį ratą. Ši pataisa turbūt svarbi yra ir dėl to, kad jinai sprendžia ir trečiais metais vaikus auginančių dirbančių mamų problemą, todėl mes tikrai pasisakome už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Ačienė – motyvai už.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik noriu paantrinti visiems kalbėjusiems. Reikia pripažinti dėl teisingumo, kad pirmoji įstatymo iniciatorė yra G. Skaistė, mes po to prisijungėme su savo pasiūlymais ir, manau, įstatymas tapo tiesiog tobulas. Nėra daugiau ką ir pridurti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4725, prie kurio, kaip girdėjome, šauniai padirbėjo visas komitetas, ypač Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Autorei dėkojame taip pat. Šio įstatymo antroji redakcija.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai, vienbalsiai 98 priėmė Užimtumo įstatymą (projektas Nr. XIIIP-4725(2). (Gongas)
12.25 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 8, 10, 13, 22, 24, 25, 37, 44, 47, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4520(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas (įstatymų priėmimai yra tikrai svarbiau negu replikos) – Užimtumo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4520(2). Kaip jūs žinote, jis yra sujungtas su projektu Nr. XIIIP-1099(2) ir Nr. XIIIP-4520. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Yra 11 straipsnių, dėl jų pasiūlymų nebuvo gauta. Galima juos visus nuo 1 iki 12 priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto, gerbiamas mano padėjėjau, motyvai. G. Skaistė. Prašom, kolege.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš gal trumpai, kadangi vienas iš tų sujungtų irgi yra mano autorystės, kitas yra Vyriausybės registruotas variantas. Išties labai džiaugiuosi, kad šiais įstatymais, mano nuomone, yra naikinama tokia istorinė neteisybė, kai studijuojantys asmenys būdavo eliminuojami iš socialinės paramos sistemos. Kai mokesčius moki, socialinio draudimo įmokas moki, nedarbo draudimo įmokas moki, tačiau kai prarandi darbą, nors ir sukaupei stažą, tau nedarbo draudimo išmoka nepriklauso. Tai, man atrodo, buvo neteisinga ir žmones versdavo rinktis tarp studijų ir darbo. Pirmąjį tokį įstatymą registravau dar 2017 metais, vėliau 2019 metais, praėjusių metų spalio mėnesį ir Konstitucinis Teismas patvirtino, kad šita nuostata prieštarauja Konstitucijai. Buvo nuspręsta registruoti patobulintą įstatymo projektą. Labai džiaugiuosi, kad jisai šiandien tampa kūnu. Nuo šiol žmonėms nereikės rinktis, ar jie nori tobulintis, studijuoti, ar vis dėlto aprūpinti savo šeimą ir turėti tam tikras pajamas, kai jiems yra sunku. Jeigu mokėjai socialinio draudimo įmokas, nedarbo draudimo įmokas, manau, kad garantijos nedarbo atveju irgi privalo priklausyti. Taigi labai džiaugiuosi, kad pagaliau šitas įstatymas tampa kūnu.
PIRMININKĖ. A. Sysas. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gal ir nebūčiau kalbėjęs, bet priimant prieš tai buvusį įstatymą, buvo daug prikalbėta, ko tikrai nėra. Gerbiami kolegos, noriu tikrai nuraminti, jeigu žmogus draudžiasi ir moka įmokas, tai tikrai gaus išmokas. Negali būti taip, kad mokėdamas nieko negauni. Šiuo atveju situacija netradicinė, neklasikinė ir reikalingi greitesni sprendimai, sprendžiant vieną ar kitą problemą. Džiaugiuosi, kad komitetas rado balansą, nes norinčių mokėti dar didesnes išmokas, bent jau pasiūlymų, buvo ne vienas. Bet nepadarykime meškos paslaugos, kad dalis mūsų piliečių krizės laikotarpiu gaus didesnes išmokas negu paprastu laikotarpiu. Aš manau, tai ne pats geriausias dalykas, nes po to gal iškils klausimas bandyti ir toliau mokėti arba kompensuoti, kas Lietuvoje labai populiaru su įvairiomis kompensacijomis. Todėl kviečiu pritarti šitam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Užimtumo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4520(2) priėmimo. Primenu, kad Vyriausybės valanda prasidės 12 val. 30 min. Daugiau niekas nereplikuosime, o dirbsime pagal darbotvarkę.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys, 101 pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-4520(2). (Gongas)
12.30 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji kolegos, prieš pradedant Vyriausybės valandą, noriu pranešti, kad Seimo narys J. Imbrasas parašė prašymą ir maloniai prašo priimti į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narius. (Šurmulys salėje) Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija pritaria šiai pozicijai ir dėkoja, kad kolega pasirinko labai atsakingą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją.
12.30 val.
Vyriausybės valanda
Vyriausybės valanda 12 val. 30 min. Ar viskas suderinta, gerbiamieji kompiuterių ir elektroninio ryšio specialistai? Galime pradėti Vyriausybės valandą. Ar Vyriausybė mus girdi? (Balsas iš salės: „Girdi.“) Girdi. Malonu. Pirmasis klausia opozicijos lyderis G. Landsbergis. Prašom. Du klausimai jums.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. (Triukšmas salėje) Mano klausimas gerbiamajam premjerui per šį triukšmą, tikiuosi, girdėti.
PIRMININKĖ. Kolegos, prašome tylos salėje!
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Jeigu girdima, tvarka, tik tiek. Premjere, dabar daug kas reaguoja į jūsų tikrai džiaugsmingą žinią dėl papildomo milijardo, kuris būtų išdalintas Lietuvos žmonėms. Bet yra įdomus vienas klausimas ir įdomiausias jis, aišku, yra dėl datos pasirinkimo. Jūs minėjote, kad išmokas planuojama mokėti rugpjūtį ir tikrai ne anksčiau. Duodamas interviu jūs pasakėte, kad tam tikros procedūros lemia, kad tai galima atlikti tik rugpjūčio mėnesį. Mano žiniomis, valstybė jau yra pasiskolinusi pinigus prieš kelias dienas. Gal jūs galite įvardinti, kokios procedūros konkrečiai neleidžia tų išmokų išmokėti kad ir dabar arba anksčiausiai birželio mėnesį?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Premjere!
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Į šį klausimą gal atsakys L. Kukuraitis, socialinės apsaugos ir darbo ministras, kadangi tai yra techniniai klausimai, susiję su „Sodros“ galimybėmis.
L. KUKURAITIS. Dėkui, premjere. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų taip, tai yra klausimas, susijęs su techninėmis galimybėmis, nes yra 910 tūkst. žmonių, kuriems būtų planuojama tokia išmoka, jeigu Seimas pritartų.
Šiuo metu „Sodra“ turi didžiulį apkrovimą dėl dabartinių priemonių, kurias įgyvendina karantino laikotarpiu. Taip pat priėmus kaupimo įstatymą turi iki liepos 1 dienos paleisti anuitetų sistemą. Atitinkamai pareigūnams ir kitiems, kuriems yra numatyta kompensacija, iki rugpjūčio 1 dienos turi viską apskaičiuoti ir paleisti. Tai anksčiausias laikas, kada galima, kad žmonės gautų, yra rugpjūčio mėnuo.
Jeigu būtų dar vėliau, rugsėjo mėnuo, būtų dar geriau, bet kadangi norisi išmokėti kiek galima greičiau, tai yra rugpjūčio mėnuo. Tai nėra automatinė išmoka visiems 910 tūkst. žmonių, nes nuo šitų išmokų, kaip ir nuo kitų, yra atskaičiuojami visi atskaitymai, kurie yra susiję su įsiskolinimais ir taip toliau. Tai yra labai daug rimto darbo, kuris turi būti padarytas, ir klaidų čia negali būti. Tai rugpjūčio mėnuo yra realus. Kaip sakiau, „Sodrai“ dar geriau būtų, jei tai būtų rugsėjis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Antrasis opozicijos lyderio klausimas. Prašom užduoti.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Vėlgi klausimas premjerui ir jis susijęs su ne taip seniai paskelbta, dar net nepaskelbta Vyriausybės strateginės analizės centro ataskaita, kurioje yra minimi tokie žodžiai, kad Vyriausybei pritrūko supratimo, kad situacija yra netradicinė, kad tik apie dešimtadalis planui įgyvendinti skirtų lėšų galėtų būti priskirtos naujiems pinigams, kurie pasieks sunkumus turinčias įmones ir gyventojus. Plane numatytų priemonių naudojimas stringa, ypač trūksta dėmesio mažoms įmonėms, ir efektas pasijus tik po kelerių mėnesių ar 2021 metais.
Gerbiamas premjere, gal galėtumėte įvardinti, kokios priežastys lėmė, kad šios ataskaitos nepristatėte visuomenei, kad viešai jos neaptarėte ir ar ketinate tą savo požiūrį keisti?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Nežinau, ką jūs cituojate šiuo metu, nes tos ataskaitos nėra pateikta Vyriausybei. Kai ataskaita bus pateikta Vyriausybei, be abejo, mes ją pristatysime, diskutuosime. Tam ir yra mūsų užsakymai iš įvairių ekspertų, tarp jų ir Vyriausybės pavaldžios įstaigos, kad mes galėtume girdėti visą spektrą nuomonių, kur kokios priemonės yra taiklios, netaiklios, bet tai yra viena iš ekspertinių nuomonių, nebūtinai teisingiausia arba vienintelė teisinga. Bet kol kas reikia sulaukti jų išvados, kol kas Vyriausybė tos išvados nėra sulaukusi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Kernagis, ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Sveiki. Norėčiau premjero paklausti tokį gal dvilypį klausimą. Visų pirma norėčiau paklausti: yra tokia koronaviruso investicijų iniciatyva Europos Sąjungoje, jai yra skirta 37 mlrd. eurų. Lietuvai iš tų 37 mlrd. priklausytų apie 1,5 mlrd. Europos Sąjunga yra nustačiusi prioritetus, tai yra smulkusis, vidutinis verslas ir sveikatos sistema. Bet lygiai taip pat Europos Sąjunga yra leidusi šiek tiek koreguoti tuos prioritetus pačioms valstybėms. Kadangi valdančiųjų vienas iš pagrindinių prioritetų buvo kultūra, premjere, ar nemanote, kad reikėtų papildyti prioritetus, įrašant kultūrą kaip prioritetą, ir tuomet mes galėtume iš tų 1,5 mlrd. kažkiek skirti kultūrai?
Jeigu jūs manote, kad kultūra nėra prioritetas ir jos neverta įrašyti į tą sąrašą, tai tada aš norėčiau paklausti. Gal vis dėlto koreguojant biudžetą, apie tai jūs kalbėjote praeitos savaitės Vyriausybės posėdyje ir tam ir Prezidentas pritaria, nors gerbiamas ministras V. Šapoka sakė, kad Vyriausybė nesvarsto galimybės koreguoti biudžeto iki liepos 1 dienos… Bet jeigu tikėtume jūsų žodžiais, kad jūs koreguosite biudžetą, ką jūs ruošiatės ten koreguoti ir ar tarp tų korekcijų atsirastų kokios nors ypatingesnės vietos kultūrai?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Labai trumpai. Ypatingesnėje vietoje ir yra, ir dabar pirminėse priemonėse buvo skirta pakankamai solidi suma kultūrai, tai nėra baigtinės priemonės. Artimiausiu metu Kultūros ministerija pateiks ir antrą šio sektoriaus etapą, kad kultūros lauke veikiantiems žmonėms suteiktų paramą ir pagalbą. Tos lėšos, be abejo, bus didinamos. Kol kas lėšų, skirtų pasekmių su koronaviruso situacijos valdymu, tikrai pakanka ir, kaip jau minėjau, jeigu reikės, jeigu reikės koreguoti biudžetą, tai bus daroma, jeigu reikės.
Kalbant apie biudžeto surinkimą, kas buvo paminėta, jis nėra dramatiškai kritęs ir nepamirškime, kad beveik 245 mln. mokesčių yra tiesiog atidėta tam laikotarpiui, kad nesukeltų papildomų problemų ir pasinaudotų tam tikromis mokestinėmis atostogomis mūsų verslas. Matome, taip, surinkimas natūraliai yra mažesnis, bet jis yra vis dar didesnis už praeitų metų siekius, bet nepasiekęs to, kas yra planuota.
Taigi kultūra nėra pamiršta ir tos priemones, kurias teikia kultūros ministras, yra visos tenkinamos šiuo metu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi A. Sysas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra gerbiamam premjerui. Premjere, jūs prieš gerą mėnesį viešai pažadėjote, kad visiems medicinos darbuotojams atlyginimai kils 18 %. Norėčiau paklausti, ar šis pažadas iš tiesų bus tęsiamas ir ar jau netrukus šis padidinimas pasieks asmenines kiekvieno medicinos darbuotojo kišenes? Ar vienodai, tai yra 18 %, didės tiek įstaigos vadovo, tiek vyriausiųjų gydytojų, tiek eilinių gydytojų, slaugytojų darbo užmokesčiai? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Be abejo, sprendimai jau yra padaryti, jokių kliūčių tam nėra. Lėšos iš Valstybinės ligonių kasos yra pervedamos ir bus pervestos gegužės mėnesį, kad būtų sumokėti didesni atlyginimai už balandžio mėnesį. Aš minėjau praeitą kartą ir dabar galiu pakartoti, kad atlyginimų fondas didinamas 18 %. Kaip įstaigos paskirstys savo fondo padidinimą, kokiomis proporcijomis – kam daugiau, kam mažiau, yra įstaigų vadovų, įstaigų kolektyvo, administracijų reikalas. Pinigai tam yra skirti, vakar Vyriausybė pritarė ir tvarkoms, kurios detaliau reglamentuoja papildomus priedus, ir ministras padarė reikalingus sveikatos ministro įstatymus, tad tie įsipareigojimai, kurie buvo medicinos sektoriui, yra paskirti ir įvykdyti. Šiandien, su tuo ir sveikinu jus visus, taip pat pritarta ir rezidentų atlyginimų didinimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas. Ruošiasi A. Mazuronis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti energetikos ministrą ne apie COVID, bet susijusį su tuo. Į mane kreipėsi pakartotinai, kaip ir į ministrą ne vieną kartą, Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai dėl pavėžėjimo. Kai aš skaitau generalinio direktoriaus laišką, kurį irgi man persiuntė, aš suprantu, kad mes visi neblogi biurokratai ir galime gražiai atsirašinėti, bet problema yra jau netgi Lietuvos mastu. Mes einame karantino laisvinimu, čia vis prisidengiama karantinu ir neužtikrinamas darbuotojų pavėžėjimas, nors kolektyvinėje sutartyje tie dalykai yra.
Aš norėčiau išgirsti gerbiamo ministro nuomonę šiuo klausimu, nes į jį irgi ne vieną kartą kreipėsi Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai ir profsąjunga. Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Pirmiausia norėčiau pastebėti, kad į mane kreipėsi profsąjunga tuo metu, kai jau buvo viešas kreipimasis, po mano kreipimosi. Situaciją aiškinamės. Bet dėl paties principo labai aiškiai noriu pasakyti pirmą dalyką. Tuo metu, kai buvo stabdoma Ignalinos atominės elektrinės veikla, viena iš problemų ir viena iš grėsmių buvo ta, kad ta įmonė, kuri užtikrino darbuotojų vežimą, negalėjo užtikrinti jų vežimo pakankamai saugiomis aplinkybėmis, tai yra laikantis atstumo ir visa kita. Iš esmės dėl to ir buvo ši paslauga sustabdyta. Įmonė surado laikiną sprendimą, kad darbuotojai sutiko patys atvykti į darbą. O dėl tolesnių sprendimų dabar ieškoma variantų, šis klausimas tikrai dar nėra uždarytas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi M. Majauskas.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui, gerbiama pirmininke. Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui ponui A. Verygai. Klausimas ir pastabėlė. Gerbiamas ministre, visų pirma, lenkiu galvą prieš jūsų humorą, kai praeitą savaitę, rodos, jūs, mano nuomone, puikiai sureagavote į jūsų kolegos finansų ministro užsirūkymą kabinete, pareikšdamas, kad, pamačius tą vaizdą, jums alaus bokalas iškrito iš rankų, bet visi pagalvojo, kad jūs juokaujate. Prisipažinsiu, taip galvojau ir aš tol, kol nepamačiau tolesnių karantino švelninimo sąlygų, kai jūs atlaisvinote karantiną žmonėms, sėdintiems lauko kavinėse ir geriantiems vėlgi tą patį jūsų paminėtą alų, tačiau sportuojantiems žmonėms, po vieną lakstantiems vakare, darantiems mankštą prie Žaliojo tilto ant žolytės, neturintiems tiesioginio ir artimo kontakto su kitais asmenimis, būtinybės nusiimti kaukės jūs nepanaikinote. Ar tai reiškia, kad jūs manote, jog net ir tokiomis sąlygomis gerti alų yra daug geriau, negu užsiimti sportu ir aktyviu gyvenimo būdu?
PIRMININKĖ. Ar girdėjo ministras? O, gerbiamas ministre, prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą ir už tą reakciją į mano atsakymą humoru. Dabar, jeigu rimtai, dėl visų apribojimų – dėl kaukių, dėl visų ribojimų ir reguliavimo. Tikrai nereikėtų jų taip vertinti, kas yra svarbiau, kas yra nesvarbiau. Tam tikru eiliškumu po truputį viskas yra nuimama ir tas laipsniškas nuėmimas yra susijęs su galimybe po truputį vertinti, ar neblogėja situacija. Aišku, sudėtinga yra apsispręsti, ką pirmiau reikėtų sumažinti arba nuimti, nes tikrai visos grupės yra tam tikrų dalykų pasiilgę, ar tai būtų sportininkai, ar tai būtų žmonės, kurie kultūros renginių jau pasiilgo, ar tai būtų tos pačios kirpyklos, apie kurias buvo šnekėta. Tikrai gauname labai daug įvairiausių laiškų, kuriuose žmonės sako – nėra teisybės, kodėl šitie pirmi, kodėl kiti yra paskiau. Tiesiog tenka dėlioti kažkokią eilę, ką galima pirmiau atlaisvinti, ką vėliau. Aš tikiu, kad jeigu mes tikrai būsime tokioje situacijoje, kokioje dabar esame, anksčiau ar vėliau visų tų priemonių atsisakysime. Palaipsniui atlaisviname tiktai todėl, kad tam tikru intervalu būtų galima pastebėti, kad blogėja kažkas, ir laiku sureaguoti. Tik toks paaiškinimas. O šiaip kokio nors sudėtingesnio, detalesnio tikrai nėra. Tiesiog yra apsisprendžiama po truputį, kur galime judėti po žingsnelį į priekį. (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nesiginčijame.
M. Majauskas. Ruošiasi G. Vaičekauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Klausimą turiu Ministrui Pirmininkui. Savo naujame pasiūlyme prastovas ir valstybės kompensacijas toliau siejate su minimaliu mėnesiniu atlyginimu. Tokiu atveju vis daugiau žmonių tampa pakabinti ant Vyriausybės diskrecijos sprendimo didinti minimalų mėnesinį atlyginimą. Matant Vyriausybės populistinius sprendimus ir žinant, kad rinkimai artėja, matyt, būtų nuoseklus šios Vyriausybės sprendimas didinti minimalų mėnesinį atlyginimą.
Norėjau paklausti, ar neturite tokių minčių, ar neplanuojate didinti minimalios mėnesinės algos artimiausiu metu, tai yra iki rinkimų?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš dar prieš tai, ačiū už klausimą, gerbiamas kolega, papildysiu sveikatos ministro atsakymą. Vakar buvo priimti sprendimai – ir lauke vaikščiojant, sportuojant, esant miške, negyvenamose vietose, parkuose galima kaukės nedėvėti, išlaikant vėlgi tam tikrus atstumus tarp žmonių. Taigi tas palengvinimas įvyko ir ateityje lygiai tas pats bus, ką sakė sveikatos ministras.
Kalbant apie tolesnes priemones, kurios yra užimtumui skatinti, tai minimali alga siejama ne visai atvejais. Jeigu įmonė yra patvirtintame Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sąraše kaip auganti, potencialą turinti šaka ir įmonė, tai tas subsidijavimas gali būti iki dviejų minimalių algų, 70 %. Kalbant apie minimalios algos nustatymą, bazinius įvairius dydžius ir visa kita, sprendimai bus tuomet, kada mes turėsime ir pradėsime projektuoti valstybės 2021 metų biudžetą, tai įvyks liepos rugpjūčio mėnesiais ir tada jau bus galima kalbėti, kokios yra galimybės ir kalbant apie minimalios mėnesinės algos pokyčius. Bet, be abejo, tai yra sprendimai ir sutarimai, kurie priimami ir su socialiniais partneriais kartu – ir Trišalėje taryboje, ir su verslu, ir su profesinėmis sąjungomis, tai mes tos linijos ir toliau laikysimės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi J. Sabatauskas. Nematau salėje, M. Puidokas tada.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamas susisiekimo ministre, esu klaipėdietis, tačiau užduosiu kaunietišką klausimą. Dažnai važiuodamas į Klaipėdą, tarp Vilniaus ir Kauno skaičiuoju net 11 remontuojamų kelio ruožų, tačiau prie pagrindinio Kauno pūlinio – posūkio į Giraitę nieko nevyksta. Priminsiu, kad šią nejaukią vietą magistraliniame kelyje žadėjo sutvarkyti ši Vyriausybė. Jums liko penki mėnesiai. Sakykite, jūs spėsite sutvarkyti ar ne? Ačiū.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū už klausimą. Be abejo, mes darome viską, kad ne tik spėtume, bet ir tęstume, ir atliktume naujus darbus, tai yra svarbu ir reikšminga. Dėl jūsų minimo fakto, mano žiniomis, yra atliktas pirkimas ir darbai turėtų pajudėti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Puidokas. J. Sabatauskas neatėjo. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju. Klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai. Priklausomybė nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, azartinių lošimų ar kitų priklausomybių žlugdo asmenų ir šeimų gyvenimus. Karantino sąlygomis, ekspertai teigia, kad dėl alkoholio padidėjo tiek psichologinio, tiek ir fizinio smurto šeimose. Mano žiniomis, šalyje veikia dešimtys, o gal net šimtai savitarpio pagalbos centrų, kuriuose su savo priklausomybėmis kovoja nuo įvairių priklausomybių bandantys išsivaduoti asmenys. Deja, karantino metu visų jų veikla yra sustabdyta. Ypač nuo to kenčia asmenys, kurie tik pradėjo tokios gydomosios pagalbos procedūras. Kaip mane informavo tokių centrų atstovai, yra didelis pavojus, kad nebaigę užsiėmimų kurso asmenys gali atkristi, jei ir toliau negalės rinktis į savo sueigas. Šiuo metu yra sumažinti apribojimai ir medicinos įstaigos gali pradėti teikti planines paslaugas. Nors minėti centrai nėra gydymo įstaigos, ar pagal analogiją priklausomybių kamuojami asmenys galės rinktis centruose, žinoma, išlaikant būtinas sąlygas – atstumą, apsaugines kaukes, respiratorius ir kita? Jeigu ne, paaiškinkite, kodėl ir kada tuomet tokie centrai galėtų atnaujinti savo veiklą?
A. VERYGA (LVŽSF). Aš labai rekomenduočiau tiems centrams iš tiesų kreiptis į mus, jeigu jiems kyla kokių nors klausimų, bet jeigu teisingai suprantu, čia kalbama apie savitarpio pagalbos grupes, kai žmonės susirenka ir padeda vienas kitam. Aš nelabai suprantu, kodėl tą veiklą nutraukė. Mes ir dabar bendraujame, ir dalis žmonių yra prisijungę per atstumą, tai kodėl tie žmonės grupėse negali tokiu būdu, sakykim, susijungti ir dalyvauti, dalyvauti tuose grupiniuose aptarimuose ir panašiai. Man atrodo, kad jie tikrai neturėtų laukti kažko, o tiesiog pasinaudoti technologijomis, kurios puikiai leistų tuos jų poreikius patenkinti, ir tikrai jie galėtų gauti reikalingą pagalbą. Juo labiau, aš norėčiau priminti, ne tik neformalūs centrai, bet ir psichikos sveikatos centrai teikia labai daug paslaugų nuotoliniu būdu ir žmonės gali gauti konsultacijas, pasikalbėti. Problema yra tik su tomis įstaigomis, į kurias reikia fiziškai žmogui ateiti – arba dėl laboratorinių tyrimų, arba reikia kokią nors fizinę procedūrą atlikti. O čia aš tikrai raginčiau pasinaudoti galimybėmis ir technologijomis ir tos veiklos nenutraukti, net ir fiziškai nesusirenkant.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Ž. Pavilionis. Ruošiasi S. Gentvilas.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Mano klausimas Ministrui Pirmininkui. Tiek verslininkai, tiek ekspertai pastebi, kad Vyriausybė, skirdama paramą verslui, aplipdė ją įvairiomis sąlygomis, kurios sunkina paramos gavimą. Tai sąsajos su kritusia apyvarta ir panašiai, ar įmonės nepatyrė sunkumų praeityje. Analizuodami Europos Sąjungos šalių patirtį, matome, kad tokių sąlygų dažnai nėra. Ar nemanote, kad reikėtų dalies sąlygų atsisakyti? Jeigu planuojate, tai kurių ir kada, kad paramos paketas būtų realiai veikiantis ir pasiektų visus nukentėjusiuosius?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jis yra realiai veikiantis, pasiekia nukentėjusiuosius, būtent kalbant apie nukentėjusiuosius. Praeitą Vyriausybės valandą, kai aš kalbėjau, sakiau, kad penktadienį bus tam tikrų sąlygų atsisakyta – dėl apyvartos kritimo ir panašių. Tai buvo padaryta. Po penktadienio sąlygos yra sušvelnintos ir įmonės gali naudotis. Kurios nori – jos gali ir kurios yra nukentėjusios.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi V. Poderys.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Klausimas būtų gerbiamam ministrui Ž. Vaičiūnui, kaip laikinai einančiam ekonomikos ministro pareigas.
Vakar Ekonomikos komitete viceministras E. Čivilis davė prognozę, kad Lietuvoje turizmo sektorius atsigaus tik 2020-aisiais… Turizmo sektorius Lietuvoje, matydamas, kaip Estija padeda savo sektoriui su 25 mln. negrąžintina subsidija, kur kas ilgesniais pinigų grąžinimo terminais, klausia, ką Lietuva darys. Komitete buvo kalbėta apie dešimties punktų baigtinį pagalbos sąrašą Lietuvos turizmo sektoriui, tiek atvykstamajam, tiek išvykstamajam.
Ministre, norėčiau paklausti labai konkrečiai, kada galime tikėtis to baigtinio dešimties punktų sąrašo ir ar numatoma bent pakonkuruoti tarp Baltijos valstybių dėl atvykstamojo turizmo? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Taip, šis priemonių paketas yra diskutuojamas su turizmo bendruomene. Kaip teisingai pastebėjote, yra keletas skirtingų turizmo krypčių – tai išvykstamasis, atvykstamasis, vietinis turizmas. Tos priemonės yra orientuotos į kiekvieną iš šių turizmo sektorių. Konkrečiai dėl šių priemonių kaip tik dar dėliojami baigiamieji akcentai. Bet aš manau, kad mes kitą savaitę jau galėsime juos aptarti ir COVID-19 valdymo komitete, ir Vyriausybėje ir tuomet bus priimti sprendimai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Poderys. Ruošiasi A. Bilotaitė.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Mano beveik lygiai toks pat klausimas, bet aš jį praplėsiu. Turiu omeny pono S. Gentvilo klausimą ministrui Ž. Vaičiūnui.
Gerbiamas ministre, kaip tik yra teikiamos Civilinio kodekso pataisos dėl turizmo problemų ir šiuo atveju mes blaškomės tarp dviejų kraštutinumų: arba visą skausmą prisiima turizmo įmonės, arba visą skausmą prisiima turistai. Ar tikrai dabar iki numanomo arba numatomo priėmimo pasirodys kokių nors schemų ar pagalbos būdų, kad tarp tų kraštutinumų mums nereikėtų klaidžioti, o Vyriausybė pasiūlytų, kaip ir dėl nekilnojamojo turto, specifinę turizmo sektoriui skirtą pagalbos schemą? Dėkui.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Šiuo atveju jūs kalbate būtent apie kelionių organizatorius ir tą 30 mln. eurų sumą, kurią reikia grąžinti tokiu atveju, jeigu nepasirenkami kelionių kuponai, kas buvo įtvirtinta Turizmo įstatymo pakeitimais. Priemonė, kuri šiuo metu yra organizuojama, tai yra būtent suteikti lengvatinę paskolą kelionių organizatoriams, kad jie galėtų sumokėti, grąžinti pinigus žmonėms už neįvykusias keliones, taip pat veiktų „Invegos“ pagrindu. Ji galės būti pradėta pačiu artimiausiu metu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Bilotaitė. Ruošiasi J. Baublys.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra skirtas socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Gerbiamas ministre, ar nemanote, kad turėtumėte prisiimti atsakomybę dėl susidariusios situacijos Lietuvos globos namuose. COVID-19 yra nustatytas Kartenoje, Klaipėdoje, Nemenčinėje, Antaviliuose esančiuose globos namuose. Ar nemanote, kad ministerija laiku nepateikė aiškių instrukcijų? Kiek žinau, balandžio 16 dieną buvo paskelbtas karantinas, o instrukcijos buvo išsiųstos balandžio 25 dieną. Taigi visi sukosi, kaip išmanė, be apsaugos priemonių, nors matydami situaciją tiek Italijoje, tiek Ispanijoje tikrai turėjote suprasti, kad ateis tokia grėsmė ir Lietuvai, ir kažkaip operatyviau, efektyviau reaguoti. Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Pirmiausia pačiame klausime yra šiek tiek klaidų. Karantinas buvo paskelbtas kovo mėnesį – ne balandžio, ir visi dokumentai, tiek rekomendaciniai, tiek ir visos kitos instrukcijos, buvo pateiktos tą patį kovo mėnesį.
Kaip žinoma, socialinės globos įstaigos yra kito statuso ir kito pavaldumo negu sveikatos įstaigos, kurių dalį jūs minėjote. Tiek Kartenos atvejis, tiek Klaipėdos hospisas yra sveikatos srities įstaigos. Lietuvoje iš viso yra 204 socialinės globos įstaigos ir apie 13 tūkst. globojamų asmenų. Visos jos buvo informuotos, kaip turi saugotis. Visos jos buvo užsidariusios. Visos jos tikrino ateinančių darbuotojų sveikatą. Neįleisdavo jokių lankytojų ir iki šiol neįleidžia. Ir visos, kiek buvo įmanoma tuo metu, kiek buvo turėta apskritai apsaugos priemonių Lietuvoje, buvo aprūpintos apsaugos priemonėmis. Jei kur nors nutikdavo židinys, pavyzdžiui, Nemenčinėje, buvo papildoma priemonių ir formuojamos atskiros strategijos, kaip „Senevitoje“ formuotas dviejų pamainų darbuotojų darbas. Socialinės globos įstaigos, mano galva, kol kas laikosi maksimaliai gerai. Deja, židiniai prasiveržia, ypač ten, kur nėra simptomų, kai pasireiškia koronaviruso atvejis. Deja, darbuotojai patenka į įstaigas, nes jie turi ryšių su židinyje esančiais kitais asmenimis, kaip nutiko Nemenčinėje. Ir Antaviliai – vieninteliai socialinės globos namai, kuriuose mes turime didesnį proveržį būtent dėl to, kad Nemenčinėje įvyko proveržis ir ten darbuotojai, deja, turėdami besimptomių kontaktų, prasmuko į įstaigą, ir temperatūros testai nieko neparodė. Bet net ir ten šiuo metu maksimaliai valdoma situacija, tikiuosi, kad tokių pasekmių, kokias turi Europa, mes išvengsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia J. Baublys. Prašom.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Noriu kreiptis į žemės ūkio ministrą. Gerbiamas ministre, kaip ir visą verslą, taip ir žemės ūkį palietė pandemija. Ypač palietė pienininkystės sektorių, nukrito supirkimo kainos. Jūs numatote ženklią paramą, apie 120 mln., skirti pienininkystės sektoriui, tačiau viešojoje erdvėje pasirodė, kad pieno perdirbimo įmonės atsisako tos sumos, teikdamos, kad bus blogai paskirstoma. Jos nori pačios skirstyti šią sumą. Prašau pasakyti, ar nebus taip, kaip kiekvieną kartą – skiriama suma, skiriamos lėšos nepasiekia būtent pieno gamintojų, jie visiškai tos paramos nepajaučia. Ar galite užtikrinti, kad šį kartą taip neatsitiks? Ačiū.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Kadangi jūs esate ir Kaimo reikalų komiteto narys, tai tikriausiai esate visų šių įvykių sūkuryje ir taip pat žinote informaciją, aišku, labai gerai, ką aš ir praeitą savaitę sakiau. Man buvo akibrokštas, kai pieno perdirbimo sektorius pakeitė savo poziciją. Aš taip suprantu, kad ta pozicija buvo pakeista supratus, kad valstybė tikrai negali mokėti pinigų bet kam ir bet kiek. Valstybė turės įsitikinti, schema turi būti skaidri ir suprantama visiems, ir pieno gamintojams, ir pieno perdirbėjams. O tam, kad ji būtų skaidri, pieno perdirbėjai turės atverti savo finansines operacijas ir savo popierius. Tą supratę perdirbėjai dabar sukasi nuo šios schemos ir siūlo visiškai kitokias schemas, kur mes, valstybė, net negalėsime būti tikri, kad jie nepiktnaudžiauja. Tai Žemės ūkio ministerijos, kaip suprantu, ir Kaimo reikalų komiteto netenkina siūlomi perdirbėjų variantai. Vakar Žemės ūkio ministerijoje ir po Kaimo reikalų komiteto dar ilgai svarstėme pirmines schemas ir pasiūlymus ir pieno gamintojų, ir pieno perdirbėjų sektoriaus. Šiandien dar nusiuntėme pirminį siūlytą variantą atsižvelgdami į pastabas, iškeltas diskusijų metu su pieno sektoriumi, laukiame paskutinių pasiūlymų iki šios dienos 16 valandos ir jau norėsime pradėti notifikavimo procedūrą Europos Komisijoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju gerbiamiems ministrams, premjerui.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Būkite sveiki ir toliau tokie pat darbingi, kokie ir esate. Vyriausybės valandą baigėme.
Gerbiamieji kolegos, mūsų darbotvarkėje 1-10 (13 valandų, dabar jau dirbame labai pagal laiką) – Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4743(2). Kviečiu gerbiamąjį Ekonomikos komiteto pranešėją A. Baurą. Komiteto išvada. Svarstymas.
13.01 val.
Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4743(2) (svarstymas)
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas vakar dieną svarstė minėtą įstatymo projektą ir priėmė sprendimą, kuris skamba taip: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Atsižvelgiant į tai, kad šių metų balandžio 21 dieną Seimas priėmė Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2 ir 15 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymą ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įstatymą, paprašyti Lietuvos Respublikos Seimo valdybos kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę skubos tvarka pateikti išvadą dėl Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Balsavimo rezultatai: už – 8, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Taip, rezultatai už – 8, susilaikė 1, tačiau nori dalyvauti diskusijoje net penki kolegos. Ar galime sutarti, kad diskusijai skiriame 15 minučių? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. V. Poderys. Prašom. Ruošiasi, matau, salėje yra, J. Razma.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke, stengsiuosi trumpai. Mieli kolegos, dėl koronaviruso įvestas karantinas ypač stipriai smogė kelionių organizatorių verslui. Kaip žinote, užsidarė sienos, nevyksta skrydžiai, jų pajamos krito apie 95 % ir, be abejo, šiai verslo rūšiai reikalinga pagalba. Tik dabar kas turi tos pagalbos kaštus prisiimti?
Viena vertus, yra vieni siūlymai, kad visą skausmą prisiimtų vartotojai, tai yra šio įstatymo esmė, kiti prieš tai buvę projektai teigia, kad visą skausmą turi prisiimti kelionių organizatoriai, arba turizmo verslas. Taip mes svyruojame tarp dviejų kraštutinumų. Bet turint galvoje, kad karantinas, sienų uždarymas ir kiti apribojimai įvyko ne dėl turisto ar verslo kaltės, o tai yra dėl viešojo intereso gynimo, Vyriausybė teisingai tą padarė uždarydama sienas, aš manau, kad trūkstami 20 ar 30 mln. bent iš dalies turėtų būti padengiami iš valstybės lėšų, kitaip sakant, dalis to skausmo turi būti socializuojama. Aš labai tikiuosi, kad dar iki priėmimo stadijos, kuri turbūt bus kitą savaitę, Vyriausybė pasiūlys savo specializuotą schemą, kaip padėti turizmo sektoriui. Šiuo atveju siūlau su priėmimo stadija labai neskubėti neišgirdus Vyriausybės nuomonės ir Vyriausybės pasiūlymo, ką ir ministras Ž. Vaičiūnas ką tik pranešė per Vyriausybės valandą. Kitaip sakant, mano mintis yra ta, kad visais visais nuostoliais turi būti dalijamasi bent tarp trijų pusių – tarp turizmo bendrovių, turistų ir Vyriausybės. Tikiuosi, kad iki priėmimo stadijos turėsime dar pasiūlymų ir galėsime iš esmės kai ką peržiūrėti. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Razmą. Matau, S. Gentvilas yra salėje. Taip, toliau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes čia ką tik labai vieningai priėmėme specialų įstatymą, kuriuo gelbstime renginių organizatorius. Jeigu prisimenate, ten mes įdėjome tikrai negailestingus, aš sakyčiau, reikalavimus vartotojams. Tai yra jie privalomai gauna kuponus, už kuriuos pinigus gali atgauti tik po 12 mėnesių, jeigu jie nesusidomės jokiu kitu renginiu.
Dėl turizmo organizatorių šiuo projektu yra siūlomas kur kas kuklesnis variantas. Kaip žinome, dėl kuponų jokio privalomumo nėra, tai yra tik galimybė Turizmo įstatyme. Tik siūloma duoti tris mėnesius atsiskaityti su vartotojais, kai pasibaigs tie karantino sąlygoti apribojimai organizuoti keliones ar kitą turizmo veiklą. Trys mėnesiai tikrai nėra daug. Ir aš nesutinku, kad kartais sakoma, kad tie trys mėnesiai čia taip jau vartotojų sąskaita padaromi, nes kokia alternatyva? Na, nepadarysime mes tų trijų mėnesių, liks 14 dienų.
Kaip jūs matote ir iš gaunamų raštų, ir iš kitos informacijos, šiandien turizmo organizatorių bendrovės tų pinigų neturi. Ateina vartotojas po 14 dienų, jam sako – pinigų nėra, negalime atsiskaityti. Vartotojas kreipiasi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri turi teisę nagrinėti pareiškimus iki trijų mėnesių. Ką mes čia išlošiame? Pastūmėjame bendrovę link bankroto, tam turistui vartotojui iš to jokios naudos. Na, gal vienas kitas, pirmasis ten prisistatęs, ir atgaus tuos pinigus. Taigi siūlomas projektas, aš sakyčiau, yra naudingas ir vartotojams, jeigu per tą civilizuotą, neilgą trijų mėnesių terminą atsiskaitymo problemos būtų išspręstos.
Mes girdime šiandien iš Vyriausybės apie subsidijų galimybes, bet tai kol kas dar yra labai teoriniai pažadai. Matome iš kitų priemonių, kad tų pinigų įsisavinimas dėl įvairių reikalavimų ganėtinai stringa. Todėl aš nesiečiau labai tiesmukiškai šio projekto priėmimo su Vyriausybės numatomomis priemonėmis, kurių, aš manau, reikia nepriklausomai nuo šio projekto priėmimo. Tikrai trijų mėnesių terminas nėra toks jau ilgas ir labai kažkaip apsunkinantis vartotojus, nes, kaip minėjau, jeigu eisime į ginčus, į išsireikalavimą tų sumokėtų vartotojų pinigų per Vartotojų teisių tarnybą, po to per bankroto procedūras ar galiausiai per draudimo sistemą, tai tie terminai užsitęs daug ilgiau ir nežinia, kaip tai baigsis.
Aš kviečiu drąsiau spręsti dėl šio projekto, kuris tikrai yra labai jau kompromisinis. Tiesioginėje radijo diskusijoje su vienu iš vartotojų asocijuotų struktūrų vadovų K. Kupšiu išgirdau jo paties įvardintą trijų mėnesių terminą kaip kompromisą. Todėl ir vartotojai čia neturėtų kaip nors priekaištauti, kad yra neišgirstas jų balsas. Iš esmės projektas yra parašytas būtent pagal vartotojų pasiūlymą dėl kompromiso.
O turizmo bendrovėms, organizatoriams tie trys mėnesiai čia iš tikrųjų yra gana mažai. Kitos šalys, kaip buvo pateikta mums informacija komitete (ir tokių šalių yra apie 17), nustatė nuo 12 iki 18 mėnesių ir nė kiek nesijaudina, kad susilauks Europos Komisijos priekaištų, nes kai yra tiek šalių, manau, visi suprantame, kad tikrai Europos Komisijos nagrinėjimai čia neprasidės, bet, kita vertus, ir teisine prasme, kai kelionės yra nutraukiamos ne dėl kelionių organizatorių kaltės, o valstybių sprendimais, ta kelionių turizmo direktyva taip pat vargu ar gali būti taip tiesmukiškai taikoma.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Butkevičių.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš gal pradėsiu savo kalbą nuo J. Razmos užbaigtos minties, kaip reaguos Europos Sąjunga. Europos Sąjunga, arba Europos Komisija, kaip tik dabar nereaguoja į šią Europos Sąjungos direktyvą dėl keleto priežasčių.
Šios savaitės pirmadienio turima informacija rodo, kad 17 Europos Sąjungos šalių jau kreipėsi į Europos Komisiją, kad ši Europos Sąjungos direktyva būtų pakeista, ir ji faktiškai yra neįgyvendinama esant ekstremaliai situacijai. Kaip matome, Europos Komisija tikrai skiria didžiulį dėmesį turizmui išsaugoti tiek Europoje, tiek pasaulyje. Tikriausiai daugelis skaitėte, kad Europos Komisijos komisarė, kuri atsakinga už turizmą, jau netgi pateikė pasiūlymus, kad turizmui gelbėti būtų skiriama 375 mlrd. eurų, tai maždaug 220 mlrd. būtų skiriama Europos Sąjungos valstybėms ir lyg 120 mlrd. eurų numatyta skirta tiesiogiai verslininkams, kad jie galėtų išgyventi, atsiskaityti su vartotojais.
Aš manau, kad ši Seimo narių pataisa, kur numatyta, kad būtų galima atsiskaityti ar po koronaviruso pandemijos pabaigos per tris mėnesius, ar iki trijų mėnesių, yra labai teisinga. Yra labai teisinga. Įsivaizduokime, jeigu tu negeneruoji jokių pajamų, kokias tu gali daryti išlaidas?
Dar vieną mintį noriu pasakyti, kad mes, kaip politikai, analizuojame, kaip elgiasi kitos Europos Sąjungos šalys, spręsdamos pandemijos problemą, norėdami išsaugoti savo ekonomiką ir paskatinti verslą. Estija. Jeigu pažiūrėsite, paskutinės ekonominės priemonės, kurioms Estijos vyriausybė pritarė… Turizmo sektorius yra įtrauktas į verslo skatinimo priemones ir turizmui Estija skyrė dotaciją, kad šis verslas nežlugtų.
Manau, kad ir mes turime priimti protingą, išmintingą sprendimą, kad turizmas galėtų, padedant valstybei, susitvarkyti su tam tikromis problemomis, tiek padedant, priimant politinius sprendimus, tiek numatant finansavimą iš Vyriausybės ir pasinaudojant didžiuliais finansiniais resursais, kurie bus skiriami iš Europos Sąjungos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Simonui liko dvi minutės, jeigu spėsite per dvi. Ir laikas, deja, diskutuoti baigėsi. Iniciatorius tribūnoje.
S. GENTVILAS (LSF). Būsiu lakoniškas. Ačiū. Visų pirma norėčiau padėkoti R. Sinkevičiui, A. Baurai už operatyvų įstatymo svarstymą komitete ir žadamą operatyvią išvadą Vyriausybei jau kitą savaitę. Reikia pripažinti, kad… reikia žiūrėti šiandien į sektorių pagal sektorių ir kas sektoriuose daroma skirtingose valstybėse. Sektorinė analizė rodo, kad kitos valstybės gelbėja turizmo sektorių ir su pagalve, ir su grąžinimo terminų pailginimais.
Mūsų turizmo sektorius irgi turi eiti į tą pačią konkurenciją po šios krizės. Klausimas – kaip? Prasiskolinę, su minimalia valstybės pagalba ar su pagalba, su subsidijomis, su ilgalaikiais grąžinimo terminais, taip, kaip mūsų kaimynių konkurentai… turi. Man atrodo, Estija yra geras pavyzdys, kai gaunama negrąžintina paskola arba tiesiog subsidija, terminai yra pailginami, o mūsų turizmo sektorius būtent konkuruos konkrečiai su Estijos įmonėmis, kurios šią krizę išgyvens visiškai kitaip.
Mes, Seimo nariai, galime padaryti tiktai viena, tai yra pakeisti Civilinį kodeksą ir pailginti pinigų grąžinimo terminą, nes tai yra ir keliautojų interesas: fiziškai suprantame, kad įmonės dabar neturi tų pinigų, kaip buvęs premjeras A. Butkevičius sakė, tačiau Vyriausybė tikrai turi ir kitų instrumentų: gali derinti valstybės pagalbą su Europos Komisija, gali kalbėti apie Europos masto pagalbą. Iš tikrųjų Vyriausybės rankose yra daug daugiau. Daug vilties suteikė šiandienis ministro Ž. Vaičiūno pasakymas, kad bus jau kitą savaitę pristatomas dešimties punktų planas. Tačiau mes, kaip Seimo nariai, vienintelį dalyką, kurį galime padaryti, tai pailginti kompensacijos grąžinimo terminą. Kviečiu jam pritarti po svarstymo. Dar kartą ačiū Ekonomikos komitetui už supratingumą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu po svarstymo. Norite balsuoti ir patvirtinti savo bendrą sutarimą balsavimu. Po svarstymo. Priėmimas, kaip ir girdėjome, planuojamas kitą savaitę. (Balsai salėje) Taip, jūs visiškai teisus, taip ir bus.
Balsavo vienbalsiai – 63 Seimo nariai po svarstymo pritarė Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.
13.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl jubiliejinių Gegužės 3-iosios Konstitucijos metų“ projektas Nr. XIIIP-4765 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl jubiliejinių Gegužės 3-iosios Konstitucijos metų“ projektas Nr. XIIIP-4765. Gerbiamasis E. Zingeris. Pateikimas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami bičiuliai, kitais metais minėsime 230-ąsias metines šio didingo kūrinio, tarptautinėje visuomenėje vertinamo kaip pirmoji rašytinė Europos Konstitucija, ypač minint Liublino unijos jubiliejų, to minėjimo metu matant Latvijos, Lenkijos, Ukrainos vadovus minint pasipriešinimo dvasią, Prancūzijos revoliucijos dvasią, kuri buvo įkelta į šią didingą Konstituciją. Mes siūlome kitus metus skelbti šios Konstitucijos metais, turint galvoje šios Konstitucijos įgyvendinimą XIX amžiuje, kai mūsų sukilimai – E. Pliaterytės, K. Kalinausko, prieš tai buvęs ir T. Kosciuškos sukilimas – rėmėsi šios Konstitucijos dvasia. Siūlau konkrečiai priimti šį nutarimą. Mes nesame istorikų visuomenė, bet visos istorinės diskusijos jau buvo daugmaž praeityje, mes turime džiugią atmintiną dieną mūsų kalendoriuose – Gegužės 3-iosios dieną, kurią mes visi švenčiame, atsimindami jos XVIII amžiaus viltį, sukilėlių viltį, kad mūsų santvarka XVIII amžiuje Lietuvos ir Lenkijos karalystėje buvo daug pažangesnė nei patvaldystė, ir tie režimai, kurie vyravo Jekaterinos… Austrijoje bei Prūsijoje. Ir tie laiškai, kurie buvo tarp tų imperijų viena kitai, kad reikia išnaikinti prancūzų žmogaus teisių demokratijos dvasią Lietuvoje ir Lenkijoje, kadangi įneša tą virusą į Rusijos visuomenę, labai primena dabartinę situaciją. Aš prisirašęs daug Jekaterinos citatų, bet nenorėdamas jūsų…
PIRMININKĖ. Kolega, gal atsakykite į klausimus.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). …gaišinti kaip tik jų ir necituosiu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Ažubalis. Ruošiasi S. Tumėnas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, kolega. Pati idėja tikrai yra vertinga, tačiau Lietuvos istorijoje, tradicijoje, istoriografijoje Gegužės 3-iosios Konstitucija yra neatskiriama nuo Abiejų Tautų tarpusavio įžado. Ar jūs nemanote, kad būtų tikslinga, jeigu jau pirmiausia kalbame apie šventę Lietuvoje, pakeisti pavadinimą ir parašyti taip: „Dėl jubiliejinių Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Abiejų Tautų tarpusavio įžado metų.“ Jeigu jūs sutinkate su tokia pataisa, tai aš tikrai nuoširdžiai kelsiu ranką. Ačiū.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Jeigu leistumėte, iškart atsakau vienu sakiniu gerbiamam A. Ažubaliui. Gerbiamas kolega Audroniau, tai, kaip matėte, jau įrašyta atskirame punkte nutarimo – mūsų tarpusavio spalio 20-osios įžadas, kad valstybė valdoma per pusę. Tai jūs norėjote pasakyti? Aš manau, kad tai yra puiki mintis ir mes galime puikiausiai ją priimti. Viskas, ačiū. Ir taip jau įrašyta į tai. Tekste įrašyta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas. A. Gumuliauskas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, vien tas faktas, kad tai yra pirmoji rašytinė Europos Konstitucija, daug ką pasako. Tačiau ar su šiuo nutarimu, šiuo dokumentu yra susipažinusi Lenkijos pusė? Ar jūs tokias pastangas rodėte?
Ir antra, iš mūsų R. Tamašunienė, Lietuvos–Lenkijos pusės atstovė, matyt, pasirašiusi vienintelė. Kaip čia yra, kad daugiau jų frakcijos narių nepasirašė?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau pasakyti, kad mes visi čia, salėje, pasirašėme du dokumentus: ir rezoliuciją, ir nutarimą. Nutarimas buvo pasiūlytas dėl to, kad būtų iš jo išvada, kad Vyriausybė pateiktų veiksmų planą, todėl nutarimas yra platesnis dalykas. Šiame pasiūlyme mes perėjome nuo rezoliucijos. Rezoliuciją pasirašė ne tik gerbiama R. Tamašunienė, bet ir kiti Lenkų frakcijos nariai ir tie žmonės, kurie vadovauja lenkų įvairioms visuomeninėms organizacijoms. Tokiu būdu mes turime ne tik gerbiamos Ritos parašą, bet ir kitų parašą ant rezoliucijos.
Šį dokumentą pasirašė R. Tamašunienė, kadangi jis buvo praplėstas į kitų metų minėjimus, nes Vyriausybė pateiks planus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Gumuliauskas. Ruošiasi V. Juozapaitis.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Kadangi pažadėjau būti labai lakoniškas, manęs Emanuelis paprašė, tai aš noriu pasakyti štai ką – kad iš tikrųjų esame konstitucionalizmo pradininkai, pirmieji Europoje, antri pasaulyje. O komisija pasvarstys Audroniaus pasiūlymą ir, kad nereikėtų kalbėti dėl motyvų dėl viso, siūlau neužduoti klausimą, bet siūlau už balsuoti.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Taip. ir V. Juozapaitis. Prašom klausti.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš norėjau tik paklausti, kaip jūs žiūrite į programos sudarymą tiems metams paminėti, turint omeny kultūrinį kontekstą, nes tai yra bene pati pagrindinė priemonė, per kurią mes galime ir švęsti tokius dalykus, nes mokslinės konferencijos sudomins galbūt vieną kitą istoriką, juo labiau kad jie ten gali būti ir susipyksta, o tokie kūrybiniai renginiai išties suartina ir turi galimybę mums vis dėlto tuos istorinius faktus priimti sau, kiekvienam pagal savo supratimo lygmenį. Aš noriu priminti Liublino unijos šventimo Liubline būtent tą epizodą, kur dalyvavo bent penkios valstybės. Bėda tik ta, kad tokio, pavyzdžiui, kūrinio, kurį skyrė tuomet Lenkijos Vyriausybė paminėti tokiai sukakčiai, Lietuvoje yra neįmanoma atlikti, nes mes neturime koncertų salės. Galbūt jūs tada padėtumėte įtraukti į renginių programą ir paskubinti, kad per pusę metų pastatytų koncertų salę, į kurią tilptų tie visi atlikėjai, kurie turėtų atlikti tokį didingą kūrinį. Žinoma, jei pandemija baigsis, nes jeigu pandemija nesibaigs, tai apie jokį šventimą mes čia nebegalime šnekėti. Ačiū.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Žinoma. Ačiū. Trumpai atsakau. Atsimindamas mūsų visų kartu, daugelio iš mūsų, buvimą Liubline ir dėkodamas jums už jūsų pasirodymą, gerbiamas Vytautai, didingo, tikrai didingo muzikinio kūrinio metu, jį atliko penkių valstybių atstovai, aš iš esmės pritarčiau, kad lauktume kultūros programos. Čia yra ir Seimo Pirmininkas, kuris dalyvavo ir pasisakė Liubline, ir matė tą didingą renginį, penkių valstybių ir Ukrainos, ne tik Latvijos, bet ir Ukrainos bendras pastangas paminėti. Čia turėtų būti penkių valstybių pastangos paminėti mūsų laisvę, kuri buvo sunaikinta XVIII amžiaus pabaigoje. Iš tikrųjų reikėtų visiems pasitarti, galėtume su kultūros žmonėmis tai padaryti, Lietuvos kultūros, kaip buvo parodyta Liubline su gerbiamu mūsų kolega V. Juozapaičiu ir kartu Ukrainos, Lenkijos, Latvijos pastangomis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių paklausti nėra. Motyvai. R. Tamašunienė. Ačiū, Emanueli, galite atsisėsti.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Iš tiesų tai iniciatyva, kuri 2021 metais leis mums pasididžiuoti tikrai įspūdingu neeiliniu įvykiu, kai ir Lenkija, ir Lietuva – dvi valstybės, davusios įžadus, priėmė pirmąją Europoje Konstituciją, kurios pagrindu kuriama ir Europos Sąjunga. Būtent mums, Lietuvos lenkams, būnant Lietuvos piliečiais ir pripažįstant, kad tavo tautybė yra lenkas, tai tikrai yra šventė, kuri kelia pasididžiavimą. Lenkijoje ji plačiai švenčiama, galvoju, kad ir Lietuvoje įgaus tokį pat mastą. Turbūt ne salės dydis lemia, o nusiteikimas, suvokimas, kaip iš tikrųjų tuomet, prieš šimtus metų, žmonės gebėjo susitarti ir demokratijos pamatai tapo esminiais pamatais, kuriantis Abiejų Tautų Respublikai.
Noriu palaikyti šią iniciatyvą ir raginu, aišku, balsuoti už. O idėjų, kaip švęsti, tikrai nė vienoje pusėje nepritrūks. Paskambinau kolegoms iš Lenkijos, dar kol kas Lenkija tikriausiai nėra apsisprendusi, bet Šimtmečio programoje kaip baigiamieji 2021 metai paminėti ir Gegužės 3-iosios Konstitucija taip pat ten yra. Svarbu iš anksto pasiruošti. Manau, abiem kaimynėms valstybėms bus svarbus įvykis švenčiant jubiliejų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti po pateikimo dėl šio nutarimo. O kartu bus ir registracija rytinio posėdžio pabaigoje.
Balsavo 60 Seimo narių. Vienbalsiai pritarta teikiamam Seimo nutarimui.
Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Galime tam pritarti? Pritariame. Svarstyti numatoma gegužės 12 dieną. Dėkoju, kolegos.
Prieš baigiant rytinį posėdį, P. Urbšys – repliką. Atsiprašau, kad praėjusį kartą dėl skubėjimo ir norėjimo, kad laiku būtų pradėta Vyriausybės valanda, jums nesuteikiau žodžio. Dabar maloniai prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Labai ačiū jums, bet nežinau, ar laiku įsiterpsiu.
PIRMININKĖ. Arčiau mikrofono.
P. URBŠYS (MSNG). Yra numatyta pertrauka, bet nedaug klausimų likę, gal, Seimo narių prašymu, iš tikrųjų nereikėtų daryti tos pertraukos. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai, gerai. Gerbiami kolegos, rytinio posėdžio darbotvarkė baigta. (Gongas) Posėdį baigiame.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.