LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSTATYMO „DĖL REGLAMENTO (ES) 2022/1854 ĮGYVENDINIMO“ NR. XIV-1680
11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo“ Nr. XIV-1680 11 straipsnio pakeitimo projekto (toliau – Įstatymo projektas) parengimą paskatinusi priežastis – patikslinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo“ Nr. XIV-1680 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-1680) nuostatas, patikslinant Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo modelį bei siekiant užtikrinti, kad elektros energijos pardavimo rinkos pajamų viršutinė riba nebūtų mažesnė negu energijos gamintojo, gaminančio energiją iš biomasės kuro (kietojo arba dujinio biomasės kuro), veiklos sąnaudos. Įstatymo projektu atitinkamai siekiama patikslinti (papildyti) Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) pareigas, susijusias su Reglamentu (ES) 2022/1854 ir Įstatymu Nr. XIV-1680 įtvirtinto modelio įgyvendinimu.
Įstatymo projektu įgyvendinamais pakeitimais yra realizuojamos Reglamentu (ES) 2022/1854 valstybėms narėms suteiktos teisės dėl išimčių nustatymo nacionaliniu lygmeniu, kurios turės užtikrinti reglamentu nustatytų pareigų įgyvendinimo objektyvumą ir teisingą, objektyvų prievolių paskirstymą.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymų projekto iniciatorius – Seimo nariai Andrius Kupčinskas, Mindaugas Skritulskas, Kasparas Adomaitis, Viktoras Fiodorovas, Ieva Pakarklytė, Romualdas Vaitkus. Skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos numeris – LSD-2023-00067.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Reaguodama į poreikį skubiai imtis priemonių dėl aukštų energijos kainų poveikio mažinimo, buvo priimtas Reglamentas (ES) 2022/1854, kuris yra tiesioginio taikymo teisės aktas. Šiame reglamente įtvirtintu reguliavimu ne vien siekiama nustatyti visoje Europos Sąjungoje naujas bendras priemones, bet ir įtvirtinti bendrus principus jau valstybių narių nacionaliniu lygiu taikomoms priemonėms ir jas suvienodinti ES mastu, kad būtų kuo mažiau iškraipoma vidaus rinka. Reglamentas taip pat suteikė valstybės narėms kompetenciją nustatyti nacionalines nuostatas tam tikrais klausimais. Siekiant įgyvendinti ir taikyti Reglamento (ES) 2022/1854 nuostatas buvo priimtas Įstatymas Nr. XIV-1680.
Pagal dabartinį reguliavimą visiems energijos gamintojams, kurie gamina elektros energiją iš Reglamento (ES) 2022/1854 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių yra taikoma vienoda rinkos pajamų viršutinė riba – 180 EUR už pagamintos elektros energijos MWh. Taigi nustačius rinkos pajamų viršutinę ribą nėra atsižvelgiama į tam tikrų energijos gamintojų (pvz. biomasės kuro elektrinės) patiriamas faktines elektros energijos gamybos sąnaudas (kintamuosius kaštus).
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siekiama patikslinti Įstatymo Nr. XIV-1680 nuostatas ir nustatyti proporcingas ir nediskriminuojančias priemones, kuriomis įgyvendinamos Reglamento (ES) 2022/1854 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, pajamų perviršio mokėjimo subjektams, realizuoti Reglamentu (ES) 2022/1854 valstybėms narėms suteiktą teisę dėl išimčių nustatymo nacionaliniu lygmeniu.
Siūlomai pakeitimai atitinka Reglamento (ES) 2022/1854 8 straipsnio 1 dalies b) papunkčio nuostatą, pagal kurią valstybės narės gali nustatyti didesnę rinkos pajamų viršutinę ribą gamintojams, gaminantiems elektros energiją iš 7 straipsnio 1 dalyje išvardytų išteklių, jei jų investicijos ir veiklos sąnaudos viršija 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą didžiausią ribą.
Įstatymo projektu siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos:
1) Įstatymo projekte vadovaujantis Reglamento (ES) 2022/1854 8 straipsnio 1 dalies b) papunkčiu ir 8 straipsnio 2 dalies a) ir c) papunkčiais numatoma pajamų perviršio mokėjimo subjektams, gaminantiems elektros energiją iš biomasės kuro (kietojo arba dujinio biomasės kuro), išskyrus biometaną, nustatyti didesnę rinkos pajamų viršutinė riba nei 180 EUR už pagamintos elektros energijos MWh. Rinkos pajamų viršutinę ribą turėtų nustatyti Taryba atsižvelgdama į biomasės kuro rinkos kainas ir tokių subjektų elektros energijos gamybos kitų kintamųjų kaštų dydį. Ši nuostata būtų taikoma ir subjektams, vykdantiems elektros energijos gamybą iš biomasės kuro bendruose šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiuose (kogeneracija). Įstatymo projektas grindžiamas tuo, jog pagal dabartinį reguliavimą visiems subjektams taikoma ta pati 180 EUR už pagamintos elektros energijos MWh pajamų viršutinė riba, tačiau faktiškai elektros energijos gamintojai iš biomasės kuro atsiduria blogesnėje padėtyje. Skirtingai nuo subjektų naudojančių kitus išteklius elektros energijos gamybai, gamintojai, gaminantys elektros energiją iš biomasės kuro patiria didelių kintamųjų kaštų, visų pirma, dėl biomasės kainos, kurios rinkos kaina šiuo metu yra ženkliai padidėjusi. Taip pat dažnu atveju biomasės kogeneracinių elektrinių atveju pajamos iš šilumos energijos gamybos nepadengia biomasės kuro kainų ir kintamų veiklos sąnaudų.
Todėl Įstatymo projektu būtų atsižvelgiama į biomasės kuro kainos ir kitų kintamųjų kaštų pokyčius ir užtikrinamos nediskriminacinės, proporcingos bei veiklos sąnaudas padengiančios sąlygos dėl Įstatymu Nr. XIV-1680 nustatytos prievolės taikymo. Kadangi kintamuosius kaštus įvertinti turės Taryba, bus užtikrintas rinkos pajamų viršutinės ribos nustatymo objektyvumas ir pagrįstumas, atsižvelgiama į biomasės kuro rinkos kainas ir kintamuosius kaštus.
Įstatymo projektas taip pat užtikrina, kad esant aukštoms elektros energijos kainoms rinkoje, dalis subjektų, gaminančių elektros energiją iš biomasės kuro, neatsisakytų elektros energijos gamybos padidinimo. Taip būtų užtikrinama, kad elektros energijos kaina nedidėtų pikinių poreikių metu dėl sumažėjusios elektros pasiūlos.
Taip pat Įstatymo projektu būtų užtikrinama, kad dėl neigiamų veiklos sąnaudų sąlygų nebūtų naudojama mažiau atsinaujinančių išteklių, įskaitant kietąjį arba dujinį biomasės kurą, ir nedidėtų tradicinio kuro naudojimo lygis bei nedidėtų išmetamo CO2 kiekis.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus, tikėtinas teigiamas poveikis elektros energijos gamintojams, nes bus užtikrintos nediskriminacinės veiklos sąlygos Reglamento (ES) 2022/1854 ir Įstatymo Nr. XIV-1680 taikymo kontekste.
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamą įtaką elektros energijos vartotojams – namų ūkiams ir verslui mažinant aukštų energijos kainų poveikį, patikslins Įstatymu Nr. XIV-1680 įgyvendinamą modelį, užtikrins subjektų, gaminančių elektros energiją iš biomasės kuro, veiklos sąnaudų padengimą ir užtikrins objektyvų, proporcingą ir teisingą prievolių verslo subjektams nustatymą.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymo projektą, priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikės.
10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai neįvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus.
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus Įstatymo projektą, priimtą įstatymą įgyvendinti atitinkamos institucijos turės priimti jų kompetencijai priskirtus įgyvendinamuosius teisės aktus:
- Taryba turės pakeisti Rinkos pajamų nustatymo ir pajamų perviršio skaičiavimo metodiką, patvirtintą Tarybos 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3E-1811.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Nėra.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.