LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
NENUMATYTO posėdžio NR. 194
STENOGRAMA
2018 m. birželio 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Laba diena, gerbiamieji kolegos, džiaugiuosi jus matydama energingus ir nusiteikusius dirbti. Leiskite paskelbti 2018 m. birželio 27 d., trečiadienio, nenumatyto plenarinio posėdžio pradžią. Skelbiu. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 81 Seimo narys.
14.01 val.
Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 5, 8 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2520(5)VK (priėmimas)
Darbotvarkę, kurią patvirtino Seimo valdyba, jūs turite. Pradedame darbotvarkės 1 klausimą – Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 5, 8 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2520(5)VK. Priėmimo stadija. Gerbiami kolegos, aš nekviečiu D. Gaižausko kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėjo. Yra gauti Teisės departamento pasiūlymai. Komitetas pritarė, bet galbūt ponas D. Gaižauskas nori man padėti? Gerbiami kolegos, pastraipsniui.
1 straipsnis. Dėl jo gautas Seimo Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Komitetas išnagrinėjo ir bendru sutarimu pritarė Teisės departamento pasiūlymams ir kartu tam, kad komiteto projektas būtų patobulintas. Tai gal tik keliais sakiniais? Ši pataisa iš tiesų skinasi kelią Seime jau, rodos, penkeri metai, pagrindinė esmė, kad atsiranda pareiga visiems valstybės tarnautojams pranešti apie korupcines nusikalstamas veikas, jei jie gavo duomenų, akivaizdžių faktų. Tai tik toks pagrindinis akcentas būtent šios Korupcijos prevencijos įstatymo pataisos ir būtent šio straipsnio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 1 straipsnį su Teisės departamento pasiūlymu galime priimti? Galime.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Galime priimti. 3 straipsnį, apie kurį taip pat informavo komiteto pranešėjas D. Gaižauskas, galime priimti? Galime. Ir 4 straipsnį? Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto nori kalbėti A. Anušauskas. Nuomonė už. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš tik noriu pasakyti, kad šis įstatymo projektas, t. y. priimtas įstatymas, neveiks be Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatų realaus įgyvendinimo. Tik veikiant toms nuostatoms, kurios užtikrins apie korupcinius nusikaltimus pranešusiojo, ar tai būtų (tiesą sakant, visiškai nesvarbu) valstybės tarnautojas, ar šiaip koks nors eilinis darbuotojas, tik jį apsaugant nuo valdžios poveikio, nuo institucinio kokio nors negatyvaus poveikio, kad jis, pavyzdžiui, atsisakytų savo duotų parodymų ir t. t., tik tokiu atveju šis įstatymas veiks. O veikimą patikrinsime praktikoje. Pasižiūrėsime, kiek po įstatymo priėmimo (žinome, kiek kreipėsi asmenų dėl korupcinių nusikaltimų – keli šimtai pareiškimų per metus) iš tikrųjų valstybės tarnautojai įvardins tokių nusikaltimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų argumentus. Daugiau norinčių išsakyti motyvus nėra. Prašome balsuoti dėl Korupcijos prevencijos įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai ir vienbalsiai 84 pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIP-2520(5). (Gongas)
14.04 val.
Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1925(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1925(2). Informuoju, jog jis yra sujungtas su įstatymų projektais Nr. XIIIP-1925 ir Nr. XIIIP-2101. Priėmimas. Yra gauta pasiūlymų. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką V. Baką.
1 straipsnis. Jį sudaro šešiolika straipsnių. Tad dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 2 straipsnio yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam nepritarė. Prašome informuoti Seimą.
V. BAKAS (LVŽSF). Dėl 2 straipsnio?
PIRMININKĖ. Dėl 2 straipsnio pirmasis Teisės departamento pasiūlymas.
V. BAKAS (LVŽSF). Taip, komitetas šiam straipsniui nepritarė. Kibernetinio saugumo įstatyme yra kalbama apie sąvokas. Galiu pasakyti argumentus. Galbūt aš pasakysiu iš principo.
PIRMININKĖ. 2 straipsnį sudaro sąvokos ir komitetas nagrinėjo dėl sąvokų.
V. BAKAS (LVŽSF). Nepritarė.
PIRMININKĖ. Prašau.
V. BAKAS (LVŽSF). Komiteto nuomone, nurodyta sąvoka nėra aprobuota vien tik Kibernetinio saugumo įstatymo, o sąvoka yra aprobuota, pateikta Lietuvos Respublikos terminų banke ir teiktina vartoti visuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, siūlytina į sąvokos apibrėžimą neįtraukti nukreipiančių nuorodų, kurios būtų suprantamos tik vieno teisės akto kontekste. Kitaip tariant, nereikia kurti dėl atskirų teisės aktų atskirų sąvokų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami Seimo nariai, ar galime pritarti komiteto argumentams ir nepritarti Teisės departamento pasiūlymui? Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
Kitas Teisės departamento pasiūlymas dėl keičiamo įstatymo 7 dalies.
V. BAKAS (LVŽSF). Iš esmės šis pasiūlymas susijęs su Teisės departamento pareikšta nuomone apie daugiau gramatinius dalykus. Teisės aktas yra suderintas, kalbos klausimais teisės aktas yra suderintas su Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento kalbos redaktoriais, todėl siūlome nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti komiteto argumentams? Galime. Dar vienas yra dėl 14 punkto „Ryšių ir informacinė sistema“. Teisės departamentas…
V. BAKAS (LVŽSF). Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Galime pritarti. Visą 2 straipsnį galime priimti? Galime.
3 straipsnis „Kibernetinio saugumo principai“. Yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Ir visą 3 straipsnį galime priimti. Dėkoju.
4, 5, 6, 7, 8 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. 9, 10, 11, 12 straipsniai. Dėl 12 straipsnio jau yra Teisės departamento pasiūlymas ir komitetas jam nepritarė. Prašom informuoti Seimą.
V. BAKAS (LVŽSF). Komitetas pritarė ankstesnei Teisės departamento pastabai ir 12 straipsnio 5 dalies 2 punkto išdėstymą patobulino atsižvelgdamas į ankstesnę pastabą. Pastaba teikta dėl pirmojo varianto, todėl siūlome šitai pastabai nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti komiteto argumentams? Galime. Ir visą 12 straipsnį galime priimti? Galime priimti. Priimta.
13, 14, 15, 16 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Visą 1 straipsnį, kuriame yra šie 16 straipsnių, galime priimti? Galime.
Įgyvendinimo straipsnis, 2 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašome.
V. BAKAS (LVŽSF). Teisės departamentas siūlo iš esmės atidėti įsigaliojimą. Tokia yra esmė. Mes siūlome nepritarti, kadangi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuri yra įgyvendinama šiuo projektu, jau galioja šiuo metu. Tai yra tiesioginio taikymo aktas. Direktyvai įsigaliojimo atidėjimas nenumatytas. Todėl siūlome nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
V. BAKAS (LVŽSF). Teisės aktus, kurie būtini šitam projektui įgyvendinti, mus patikino komiteto posėdyje, Vyriausybė rengia. Vyriausybėje ministerijos jie yra parengti ir šiuo metu yra derinami.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 2 straipsnį su argumentu ir komiteto nuomone galime priimti? Galime priimti. Dėkoju. Visi straipsniai pastraipsniui priimti.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pirmininkui.
Motyvai. Už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tik atkreipiu dėmesį, kad priėmus šį naujos redakcijos įstatymą tiek Vyriausybei, tiek Krašto apsaugos ministerijai, be abejo, ir kitoms institucijoms teks didelė atsakomybė įgyvendinti. Jeigu atkreipsite dėmesį į kiekvieną punktą, ten numatyta ir teks iš naujo priimti ir ypatingos svarbos infrastruktūros sąrašą, kuris atitiktų šį įstatymą ir jo nuostatas, visus planus, įvairius nuostatus, metodikas ir visa kita.
Tik atkreipiu dėmesį, kad įstatymo vykdymas iš tikrųjų pareikalaus ir nemažai vykdomosios valdžios pastangų. Šiuo atveju komitetas, matyt, galės kontroliuoti, kaip įgyvendinamas šis įstatymas, bet pastangų tikrai reikės labai daug.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tiktai papildysiu A. Anušauską, kad reikės ne tik valstybės institucijų pastangų, bet taip pat ir bus pareiga padėti valstybės institucijoms, policijai ir kitoms institucijoms, kurios tirs kibernetines atakas. Bus prievolė suteikti visą reikalingą informaciją, kurią šiuo metu policijai kartais būna labai sudėtinga surinkti. Jeigu atsisakys subjektai teikti tokią informaciją ar teiks ne visą informaciją, ar teiks neišsamiai, yra numatytos konkrečios atsakomybės. Man atrodo, labai svarbu, kad mes visame šitame globaliame kibernetinio saugumo kontekste ir Lietuvos kibernetinio saugumo kontekste priimame šį sprendimą, skiriame labai konkrečias atsakomybes ir pareigas vykdyti šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už svarius argumentus ir patikinimą, kiek dar daug reikės padaryti. Balsuojame ir apsispręsime dėl Kibernetinio saugumo įstatymo. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai, už – 94. Vienbalsiai priimtas Kibernetinio saugumo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1925(2) (Gongas)
V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš norėčiau, kad mano balsas būtų įskaitytas už, nes nesuveikė mano kortelė.
PIRMININKĖ. V. Vingrienė taip pat balsavo už minėtą įstatymo projektą.
14.13 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 5, 34, 66, 68, 77, 78 straipsnių ir Įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-199(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 5, 34, 66, 68, 77, 78 straipsnių ir įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-199(2). Priėmimas.
V. Sinkevičius. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 2, 3, 4 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 5 straipsnio yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
Gerbiamasis komiteto pranešėjau!
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Komitete pritarta bendru sutarimu pritarimui iš dalies.
PIRMININKĖ. Ir komitetas suredagavo pagal Teisės departamento pasiūlymus komiteto nuomonę.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Ar galime tam pritarti? Galime pritarti komiteto suredaguotai pozicijai.
Visą 5 straipsnį galime priimti? Galime. Dėl 6 straipsnio taip pat yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Ar norite informuoti dar mus?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas pritarė bendru sutarimu. Viskas teisingai.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
Galime pritarti? Galime pritarti. Dėl to paties straipsnio yra ir komiteto pasiūlymas. Komitetas tiesiog suredagavo iš naujo 77 straipsnio 10 dalį, papildė jį būtent 10 dalimi.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Galime tam pritarti? Galime. Visą 6 straipsnį galime priimti? Galime priimti. 7 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti. 8 ir 9 straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Pastraipsniui visus straipsnius priėmėme. Dėkoju pranešėjui.
Dėl viso įstatymo projekto J. Razma – nuomonė už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, šis projektas yra geras pavyzdys, kai pirminis projektas svarstomas pakankamai ilgą laiką, ne taip skubotai, kaip dabar daroma su kai kuriais svarbiais reformos projektais, susijusiais su žmonių pensijomis ar mokytojų etatinių atlyginimų įvedimu. Šiuo atveju projektas buvo pateiktas dar kadencijos pradžioje, buvo ne viena Ekonomikos komiteto pertrauka, buvo tariamasi su teisėsaugos institucijų atstovais ir tais verslo subjektais, kuriuos įstatymas šiek tiek apsunkina, t. y. mobiliųjų telefonų operatoriais.
Ir buvo pasiektas tam tikras kompromisas, suteikiantis teisėsaugai papildomų galimybių gauti jautrius duomenis, kurie reikalingi aiškinantis nusikalstamas veikas ar gelbstint žmogaus gyvybę. Pasiektas kompromisas dėl duomenų saugojimo – du mėnesiai, teisėsaugos institucijos norėjo šešių mėnesių, bet diskutuojant su paslaugų teikėjais apsistota prie dviejų mėnesių. Ir manau, kad projektas pasitarnaus geriau išsiaiškinant nusikaltimus ir gelbstint žmonių gyvybes, padės, kai bus rimtų sveikatos sutrikimų, kai reikia nustatyti žmonių buvimo vietą ir greitai reaguoti. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju už svarius argumentus. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Elektroninių ryšių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-199(2) priimtas. (Gongas)
14.17 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1092 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2197(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės 1-4a klausimas – Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1092 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2197(2). Gerbiami kolegos, pasiūlymų nebuvo gauta. Teisės departamentas pastabų taip pat neturėjo. Prašom vykdyti priėmimo procedūrą pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime priimti? Galime. Dėl 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 straipsnių, kaip ir sakiau, pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 2. Mokėjimų įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2197(2) priimtas. (Gongas)
14.19 val.
Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1093 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2198(2) (priėmimas)
Šio teisės akto lydimasis – Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1093 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2198(2). Pasiūlymų nebuvo gauta. Teisės departamento pastabų nėra.
Prašom priimti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Kaip ir minėjau, dėl 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių išsakyti nuomones nėra, prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP- 2198(2) priimtas. (Gongas)
14.20 val.
Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1094 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2199(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis teisės aktas – Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1094 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2199(2). Pasiūlymų taip pat nebuvo gauta. Teisės departamento pastabų nėra. Prašome vykdyti priėmimo procedūrą pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21 straipsnius galime priimti? Galime.
Už visą įstatymo projektą norinčių išsakyti nuomonės nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2199(2) priimtas. (Gongas)
14.22 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 47 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1095 1 straipsnio pakeitimo ir 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2200(2) (priėmimas)
Dar kitas lydimasis teisės aktas, darbotvarkės 1-4d klausimas, – Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 47 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1095 1 straipsnio pakeitimo ir 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2200(2). Pasiūlymų nebuvo gauta. Teisės departamento pastabų nėra.
Prašome priimti pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Galime. Dėkoju. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: 93 – už, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2200(2) priimtas. (Gongas)
14.24 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 56, 72 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1098 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2201(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis teisės aktas, darbotvarkės 1-4e klausimas, – Bankų įstatymo Nr. IX-2085 56, 72 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1098 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2201(2). Pasiūlymų taip pat nebuvo gauta. Priimame pastraipsniui.
1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime.
Už visą įstatymo projektą norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2201(2) priimtas. (Gongas)
14.25 val.
Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 40, 54 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1099 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2202(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis teisės aktas – Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 40, 54 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1099 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pasiūlymų nebuvo gauta. Teisės departamento pastabų nėra.
Yra du straipsniai. Pastraipsniui priimame. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Centrinių kredito unijų įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2202(2) priimtas. (Gongas)
14.26 val.
Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 49, 60 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1100 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2203(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis mūsų teisės aktas – Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 49, 60 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1100 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pasiūlymų nebuvo gauta.
Galime priimti pastraipsniui? Galime. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2203(2) priimtas. (Gongas)
14.27 val.
Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1107 6, 9, 40, 74, 76, 77, 80, 82, 85 straipsnių pakeitimo ir 78 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2204(2) (priėmimas)
Paskutinis iš šio paketo lydimasis teisės aktas – Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1107 6, 9, 40, 74, 76, 77, 80, 82, 85 straipsnių pakeitimo ir 78 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Pasiūlymų taip pat nebuvo gauta. Teisės departamento pastabų nėra.
Prašome priimti pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 straipsnius galime priimti? Galime. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto, nes norinčių kalbėti nėra.
Šio įstatymo priėmimas
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 93 Seimo nariai: už – 89, prieš nėra, susilaikė 4. Draudimo įstatymas (projektas Nr. XIII-2204(2) priimtas. (Gongas)
14.29 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1628(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1628(2). Nekviečiu pranešėjo, nes yra gauta…
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Dėl 2 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastaba: vietoj žodelio „ir (arba)“ įrašyti žodelį „arba“. Komitetas tokiai nuomonei pritarė. Daugiau pasiūlymų nėra. Galime priimti 2 straipsnį? Galime. Norinčių kalbėti yra. A. Vinkus. Gerbiamasis Antanai, prašau.
A. VINKUS (LSDDF). Manau, sveikintina, kad yra inicijuojamas Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, suteiksiantis galimybę turėti daugiau viešumo apie paramos gavėjus. Kaip rodo praktika, informacijos viešinimas yra efektyvi priemonė bet kurių procesų skaidrumui užtikrinti. Ypač pastaruoju metu mes visi girdėjome labai jautrius atgarsius spaudoje apie įvykius paramos tiekimo srityje. Mes nežinome, ar tai pasitvirtins, ar žmonių reputacija buvo paliesta nepagrįstai, bet jeigu bus patvirtinta, kad reputacija paliesta nepagrįstai, vis tiek žmogui visam gyvenimui lieka dvasinė žaizda. Norint išvengti tokių ir kitų dalykų, ši priemonė, kuri šiandien siūloma įstatymo pakeitimu, prisidės prie panašių nesusipratimų išvengimo. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Labdaros ir paramos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 97, prieš – nėra, susilaikė 1. Labdaros ir paramos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1628(2) priimtas. (Gongas)
14.31 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1754(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6a klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1754(2). Kviečiu S. Jovaišą, Žmogaus teisių komiteto pranešėją, ir noriu, kolegos, priminti, kad buvo patvirtinta, kad įstatymas nepriimtas, paskirtas kitas komitetas. Kitas komitetas sutvarkė priimtus pasiūlymus, suderino visus įstatymo straipsnius.
Dabar prašau jūsų dėmesio. Ar galime priimti šį įstatymą jau pastraipsniui priėmimo stadijoje? 1 straipsnis. (Balsai salėje) Mes jau buvome perėję, dabar grįžtame tik prie tų straipsnių, kurie nebuvo priimti. Informuoju, kad 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsniai buvo priimti.
7 straipsnis. Žmogaus teisių komitetas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Svarstė, atsižvelgė į pastabas ir pasiūlymus, suredagavo ir pritarė.
PIRMININKĖ. Pateikė kitą komiteto redakciją, taip?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Taip…
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto redakcijai? Galime. Ir visą 7 straipsnį galime priimti? Galime.
8, 9, 10 straipsniai buvo priimti. 11 straipsnį komitetas tai pat redagavo.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Taip, komitetas redagavo ir pritarė komiteto pasiūlymams.
PIRMININKĖ. Ir yra du pasiūlymai – vienas ir antras.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Abiem pritarta.
PIRMININKĖ. Abiem pritarta, dėkoju. Ar galime, gerbiamieji Seimo nariai, pritarti komiteto nuomonei ir šiam suredaguotam straipsniui? Galime. Dėkoju.
Kiti straipsniai jau buvo priimti anksčiau. Dabar dėl viso teisės akto. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 89, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1754(2) priimtas. (Gongas)
14.34 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29, 265, 393, 542, 289 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 5571 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1755(3) (priėmimas)
Buvusio įstatymo lydimasis teisės aktas – Administracinių nusižengimų kodekso 29, 265, 393, 542, 289 straipsnių ir priedo pakeitimo ir kodekso papildymo 5571 straipsniu įstatymo projektas. Buvo gauta pasiūlymų. Kviečiu komiteto pirmininkę A. Širinskienę.
Gerbiamoji Agne, prašome ateiti, nes yra gauta pasiūlymų. Mes priimsime pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime.
Dėl 4 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas ir komitetas pritarė. Taip pat yra gautas Seimo narių E. Jovaišos, G. Steponavičiaus, M. Adomėno, A. Gelūno, A. Armonaitės ir E. Pupinio pasiūlymas. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie mano, kad šiuos pasiūlymus reikėtų svarstyti? Kuris iš kolegų norėtumėte pateikti šį pasiūlymą?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė iš dalies. Tik atkreipiu dėmesį…
PIRMININKĖ. Gal sutarkime, kolegos, manome, kad reikia svarstyti, ir ar galime sutarti, kad nebalsuojame, ar yra 29 pritariantys? Komitetas pritarė iš dalies. Prašau tada komiteto pirmininkės trumpo komentaro.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kadangi Administracinių nusižengimų kodeksas yra lydimasis teisės aktas, tai mes derinome su pagrindiniu, tiesiog pritarėme Seimo narių pasiūlymui iš dalies ir koregavome formuluotę. Nežinau, ar jie reikalaus atskirai balsuoti.
PIRMININKĖ. Kolegos sutinka ir Seimas sutinka su komiteto pateiktu pasiūlymu pritarti iš dalies? Galime tam pritarti? Galime.
Seimo narys M. Puidokas taip pat buvo pateikęs pasiūlymą. Jo nėra. Ar galime svarstyti M. Puidoko pasiūlymą? Gal, gerbiamoji komiteto pirmininke, pakomentuokite, nes Seimas bendru sutarimu pritarė, kad visus pasiūlymus svarstome.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mes pasiūlymui nepritarėme, nes analogiškam pasiūlymui nėra pritarta ir tame teisės akte, kuriam Seimas jau pritarė. Tiesiog siekdami suderinti teisės aktus, kad neatsirastų teisės normų kolizija, mes pritarėme Seimo narių E. Jovaišos ir kitų pasiūlymams iš dalies ir nepritarėme M. Puidoko pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Supratome. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti komiteto pozicijai ir nepritarti M. Puidoko pasiūlymui? Galime bendru sutarimu. Dėkoju. Visą 4 straipsnį galime priimti? Galime priimti.
Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime.
Dėl 7 straipsnio buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė ir atitinkamai suredagavo šį straipsnį. Galime priimti? Galime priimti 7 straipsnį.
8 straipsnis – įsigaliojimas nuo 2018 m. liepos 1 d. Galime priimti? Galime.
Dėkoju pranešėjai. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 88, prieš nėra, susilaikė 2. Administracinių nusižengimų kodeksas (projektas Nr. XIIIP-1755(3) priimtas. (Gongas)
14.39 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 1, 10, 42, 58, 59, 60, 61, 63, 65, 651, 67, 68, 69, 70, 72, 772 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 611 straipsniu 1 ir 2 priedais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2286(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės 1-7a klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIIIP-2286(2). Gerbiami kolegos, kviečiu V. Baką. V. Bakas yra. Aptarsime pasiūlymus. Pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti mano išvardintus aštuonis straipsnius? Galime.
Dėl 9 straipsnio yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė ir atitinkamai suredagavo įstatymo straipsnį. Ar norite, gerbiamasis pirmininke?
V. BAKAS (LVŽSF). Komitetas šitam pasiūlymui pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Seimas taip pat pritaria. Dėkoju.
Dar vienas. Atitinkamai komitetas suredagavo ir 48 straipsnio 3 dalį. Galime pritarti? Visą 9 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23 ir 24 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Nesuklydau, gerbiamas komiteto pirmininke, viskas gerai? Galime juos priimti pastraipsniui? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto priėmimo stadijoje nori kalbėti J. Olekas ir išsakyti nuomonę už. Prašom, gerbiamasis kolega, dėl krašto apsaugos.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui. Kadangi nėra oponuojančių, tai labai daug neagituosiu. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. M. Majauskas taip pat nori išsakyti nuomonę už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Aš irgi trumpai pritariu ir atkreipiu dėmesį į svarbią problemą, kurią čia sprendžiame, – taip pat yra papildomas rūpinimasis tarnybos metu susižalojusiais kariais. Jeigu žinote, Jungtinėse Amerikos Valstijose skiriamas ypatingas dėmesys veteranams, rūpinimuisi jais, jų artimaisiais, jų psichologine būsena, jų finansine padėmi, socialine pagalba. Čia taip pat mes užtikriname papildomą rūpestį būtent dėl tų, kurie išeina į rezervą, išeina į pensiją, taip pat tų, kurie susižeidžia tarnybos metu, kai jiems reikalinga papildoma pagalba, tai ta pagalba bus operatyvesnė, greitesnė ir efektyvesnė.
PIRMININKĖ. Dėkojame už teigiamą vertinimą ir balsuojame, nes kitų norinčių kalbėti nėra.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai ir vienbalsiai 96 pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-2286(2). (Gongas)
14.42 val.
Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2287(2) (priėmimas)
Lydimasis šio teisės akto įstatymo projektas – Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2287(2). Pasiūlymų nėra gauta, straipsnis vienas. Galime jį priimti? Galime.
Ir dėl viso įstatymo projekto nori kalbėti J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš dar kartą paraginsiu balsuoti už, nes iš tikrųjų mes karių sąlygas pakeliame į įstatymo lygmenį. Manau, kad tai yra teisinga. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2287(2) priimtas. (Gongas)
14.44 val.
Įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos papildomo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-4438(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas mūsų teisės aktas – Įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos papildomo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-4438(2). Teikia Teisingumo ministerija. Prašom išsakyti komitetų išvadas. Svarstymas.
M. Puidokas. Nėra. Užsienio reikalų komiteto… Yra M. Puidokas. Malonu matyti. Prašom paskelbti Užsienio reikalų komiteto išvadą.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos papildomo protokolo ratifikavimo“ projektas. Komiteto nuomonė yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
Balsavimo rezultatai: 7 balsavo už, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Baką paskelbti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą. V. Bako nėra. Kas iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto? J. Jarutis. Prašau paskelbti komiteto išvadą.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos papildomo protokolo ratifikavimo“ projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją J. Sabatauską. Jo nematau. Gal galėtų komiteto pirmininkė? A. Širinskienė paskelbs Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą „Dėl Europos Tarybos konvencijos ir terorizmo prevencijos papildomo protokolo ratifikavimo“.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas spalio 12 dieną svarstė ratifikavimo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Norinčių kalbėti nėra. Galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo. Paprastai, kolegos, mes tarptautinius ratifikavimo įstatymų projektus priimame skubos tvarka. Galime ir dabar priimti? Galime. Seimas pritarė, kad galime vykdyti ir priėmimo procedūrą.
Pastraipsniui. Yra du straipsniai. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė įstatymui (projektui Nr. XIIP-4438(2). (Gongas)
Gerbiami Seimo nariai, mes truputį lenkiame laiką, tad 1-9 dabar praleidžiame, kol ateis pranešėjas. Atėjo pranešėjas, bet gal leiskime jam pasiruošti.
14.48 val.
Muziejų įstatymo Nr. I-930 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1733(3) (priėmimas)
Aš jau skelbiu Muziejų įstatymo Nr. I-930 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1733(3). Priėmimas. Kviečiu komiteto pirmininką ar pranešėją. Kas galėtų ateiti iš Kultūros komiteto? R. Šarknickas.
Pastraipsniui aptarsime gautus pasiūlymus. Dėl 1 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Patikslinu, dėl 1 straipsnio 4 dalies. Galime pritarti? Galime. Dėl projekto 2 dalies papildymo… 7 dalimi 5 dalies 8 punkto yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Prašom pakomentuoti ir informuoti Seimą apie komiteto argumentus.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nes kultūros įstaigos sąvoka jau iki šiol buvo vartojama Profesionaliojo scenos meno įstatyme ir dėl to problemos nekilo. Yra rengiamas Kultūros politikos pagrindų įstatymas, kuriame ta sąvoka bus.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto argumentams? Galime pritarti komiteto argumentams. Ir visą 1 straipsnį su Teisės departamento pasiūlymais (pirmajam pritarta, antrajam ne) galime priimti? Galime.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Dėl 3 straipsnio buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Įvertiname ir pritariame komiteto pozicijai. Pritariame ir visą 3 straipsnį galime priimti. Dėkoju. Dėkoju komiteto pranešėjui.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Yra. Atsiprašom – mūsų… tiesiog nespėjo, mes dirbame per daug greitai. Atsiprašau jūsų, nuomonė už – R. Šarknickas. Prašau, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kviečiu visus balsuoti už, nes visos asociacijos jau seniai sutarė, nebereikia čia priešinti. Jie padarė sprendimą ir prašo visų pagaliau šiandien užbaigti, ir leisti visiems ramiai dirbti, ir sėkmės palinkėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Galiu spėti, kodėl kai kurios asociacijos, jungiančios savivaldybių muziejus, pritarė, nes pradžioje jos buvo išgąsdintos, kad bus dar radikalesnis projektas, kurį pateikė Kultūros ministerija, kur buvo ir savivaldybių muziejų vadovams leidžiama tik dvi kadencijas. Dabar kadencijos neribojamos, bet, gaila, kad valdantieji nepasimokė iš situacijos, kuri susidarė dėl panašaus priimto sprendimo dėl švietimo įstaigų vadovų. Jau matom patys, karštligiškai darote pataisas: jau tiems, kuriems liko mažai iki pensijos, pratęsiate penkeriems metams, siūlote net nebevertinti testų rezultatų ir priimti, jeigu tęstų neišlaiko. Ateisite su tuo pačiu po pusmečio ir dėl kultūros įstaigų vadovų.
Dabar gal ir jie neįvertina, kai reiks atitikti kultūros ministrės nustatytus reikalavimus einant į konkursą, nebus taip paprasta kad ir puikiai dirbantiems ilgamečiams rajonų muziejų vadovams. Tos problemos tikrai išryškės, kai reikės laikyti vadybinius, psichologinius testus ir panašiai. Aš nematau, kad yra būtinybė įvesti tas kadencijas muziejų vadovams, nes tikrai negirdėjau, kad nors vieno muziejaus vadovas, gyvenantis su varganu tuo biudžetiniu finansavimu, ką nors pripiktnaudžiautų. Ką ten pripiktnaudžiausi, kai yra išgyvenimo klausimas – vos galima išsimokėti minimalius atlyginimus pagal tą finansavimą. Čia žiūrėti į juos kaip prisipiktnaudžiaujančius per kelias kadencijas, kuriuos būtinai reikia keisti po dviejų kadencijų,– tikrai mano ranka nekyla balsuoti už tokius dalykus. Čia yra kažkoks vajus, gal ateinantis iš prezidentūros, kad neva įvesime kaip panacėją visiems įstaigų vadovams kadencijas, rotacijas ir viskas stebuklingai pagerės.
PIRMININKĖ. Laikas! Gerbiamas Jurgi, ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – A. Gelūnas.
A. GELŪNAS (LSF). Aš vis dėlto matau labai pozityvų dalyką šio projekto – atskirti nacionalinį lygmenį ir regioninį. Nacionaliniu lygmeniu tikrai matome įstaigų vadovus, kurie vadovauja, aš nesakau, kad blogai, bet nėra normalu, kai tas pas žmogus yra toje vietoje 30 metų. Vis dėlto kultūros pasaulis yra dinamiškai kintantis ir tam tikra rotacija naujų idėjų, naujų asmenybių atėjimas yra būtinas. Todėl raginu balsuoti už šį projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Narkevičius – nuomonė prieš.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Vis dėlto galvoju, kad valstybė nesinaudoja savo galimybėmis prižiūrėti, skatinti ir vertinti dirbusius vadovus. Manau, čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad savininko teises turinti institucija vykdytų būtent tokį darbą. Jeigu tai bus atliekama neformaliai, o kokybiškai, tai tikrai vadovai, kurie galbūt neturi motyvacijos tobulintis, į tą dalyką atkreips dėmesį ir tobulinsis, o jeigu nenorės arba bus pavargę, tai, aišku, padėkos ir atsisakys savo darbo, ir užleis vietą kitiems, kurių, tarp kitko, nelabai daug ir norinčių yra. Kultūra, kaip ir švietimas, deja, nėra faktiškai prioritetas mūsų valstybėje ir mums reikėtų skatinti žmones, kad jie norėtų dirbti tose srityse ir vadovauti toms institucijoms. Manau, kad kadencijų įvedimas nereikalingas, valstybė turėtų pasinaudoti savo įgalėmis tobulinti, skatinti dirbti ir motyvuoti vadovus siekti gerų rezultatų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mums, Seimui, tiesiog primetė tokią retoriką ir žodį „rotacija“. Jūs pažiūrėkite, kas yra rotacija, iš principo. Kaip atrodo rotacija? Rotacija lemia tam tikrą pasikeitimą, apsikeitimą. Tai tokios sistemos nėra. Mes turime ne rotacijos, o išmetimo sistemą. Taip ir vadinkime – išmetimo sistema, o ne rotacijos sistema. Neguoskime savęs, kad mes kitaip, humaniškiau tai sutvarkome. Nėra rotacijos sistemos, niekas jų nerotuoja pagal savo įstaigas nei rūpinasi, kad kadrai būtų išsaugoti, kad galėtų pasireikšti kitur – tokios sistemos nėra ir niekas jos nežada kurti. Tai viena.
Kitas dalykas. Dabar mes visi kalbame apie emigraciją, kurios nepavyksta mums niekaip sustabdyti. Nesenos apklausos ką sako? Ne atlyginimas, kaip čia dažniausiai mes kalbame, yra pirmoji emigracijos priežastis (atlyginimas yra kelintoje vietoje), o požiūris į žmogų. Žmonės išvažiuoja iš mūsų, nes nemato pagarbos jiems, jų darbo vertinimo ir panašiai.
Tomis rotacijomis mes rodome, kad mes tavęs negerbiame, tavo geras darbas niekam nereikalingas, ir nieko daugiau mes tuo nepasakome. Jūs galite guosti save kaip norite, žmonės taip supranta ir teisingai supranta. Būtent toks mūsų požiūris į juos – jūs esate nereikalingi, tai, ką jūs čia padarėte, mums nieko nereikia. Ir viskas.
Todėl tokiai sistemai, nors ir labai pataisytai, iš pricipo negalėčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. V. Kamblevičius – nuomonė prieš. V. Kamblevičius kalba prieš, jeigu tai nori daryti.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Mieli kolegos, mes taip prisigyvenome, kad, matyt, net ir šlavėjams duosime kadencijas. Faktiškai, būkime atviri, galima daryti tvarką, bet ne visuose vingiuose. Šiuo momentu aš labai gerbiu ir kultūros darbuotojus, ir muziejų, juk nėra tiek daug žmonių, kad užsiimtų tuo kilniu darbu, o mes jiems dar nustatome tam tikrą liniją ir apribojimus. Mieli kolegos, turėkite drąsos, atsiimkite šiuos savo teigiamus balsus ir pabalsuokite prieš.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Muziejų įstatymo, kuris liečia nacionalinio lygmens…
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 66, prieš – 16, susilaikė 19. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1733(3) priimtas. (Gongas)
14.58 val.
Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1734(2) (priėmimas)
Kitas – Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1734(2). R. Šarknickas.
Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė – nepritarti.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Analogiškas pirmam atvejui.
PIRMININKĖ. Buvo toks pat pasiūlymas, taip pat komitetas nepritarė, turėjo tuos pačius argumentus kaip dėl prieš tai priimto įstatymo.
Dar viena Teisės departamento pastaba. Jai komitetas pritarė. Galime 1 straipsnį priimti? Galime.
Dėl 2 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos, į jas komitetas atsižvelgė ir pritarė, suredagavo įstatymo projektą. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta. 2 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl viso teisės akto (vieną minutėlę) nori kalbėti R. Šarknickas. Nuomonė už. Kol ateis R. Šarknickas, – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Balsuojant dėl 1-10a klausimo, aš susilaikiau, nors yra už. Tai dėl protokolo.
PIRMININKĖ. Dėl protokolo: R. Žemaitaitis, balsuojant dėl Muziejų įstatymo, susilaikė.
R. Šarknickas dėl Bibliotekų įstatymo kalba, išsako nuomonę už.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš noriu pasakyti vieną pastabą, kad visos kitos partijos, kurios dirba labai atsakingai, Kultūros komitete balsavo už. Mes turime savo atstovus visose apygardose, taip pat stebėjome diskusijas ir dalyvavome su visomis asociacijomis. Ir čia politikos negali būti, tiesiog mes ieškome bendrų dalykų, kaip galima gerinti. Regionų vadovai, kurie dirba bibliotekų direktoriais, nė vienas nėra atleidžiamas. Tiems, kurie dirba neterminuotai, kaip buvo anksčiau manyta, kad gal reikia nuo kitų metų, mes pratęsiame iki 2023 metų, kad jie užbaigtų ir nuo tada galėtų dalyvauti rinkimuose. Iš esmės jis ir dabar vyksta, tiesiog žmonės patikrinami ir toliau dirba. Niekas jų neatleidžia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tiesų komitetas yra padaręs kai kurias išlygas, kurios šiek tiek sušvelnina situaciją. Ir dėl galimybės penkerius metus dirbti tiems, kurie yra įdarbinti dabar neterminuotai, tai, aišku, šis tas. Bet vis dėlto, argi praktinė situacija reikalauja dabar tų kadencijų ir rotacijų? Ar kas nors girdėjo, kad koks nors bibliotekos vedėjas būtų kuo nors pripiktnaudžiavęs? Mes tiesiog priimame projektus, kurie bereikalingai trikdys tuos žmones, kurie atsidavę savo darbui ir stengiasi gerai dirbti. O jeigu blogai dirba, tikrai niekas nedraudžia padaryti veiklos vertinimą ir atleisti juos iš darbo. Kam laukti kažkokių kadencijų pabaigų?
Kitas dalykas dėl tų konkursų. Deja, jie neretai vyksta neskaidriai. Dar aš suprasčiau to projekto priėmimą, jeigu kas nors galėtų užtikrinti, kad konkursai bus skaidrūs. Bet štai, kaip neretai būna savivaldybėse, yra politinė dauguma, pasidalina įtakos sritis: jeigu man kultūra – tai aš ten ir dėlioju tuos vadovaujančius postus, ir puikiai dirbantis vadovas, kuriam baigiasi kadencija, atėjęs į konkursą, gali sužinoti, kad jis lieka už borto, kad politiškai konkursą laimėjo kas nors kitas. Siūlau nedaryti to trikdymo ir tikrai nėra būtinybės įvesti tų kadencijų bibliotekų vadovams, kurie, beje, paskirti neterminuotai. Reiktų taip pat jų lūkesčius matyti ir gerbti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už –M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tiesų tas argumentas, kad vien dėl to, kad mes nepasitikime kai kurių konkursų skaidrumu, reikėtų atsisakyti kurti bendrą sistemą, kuri apima konkursus ir kadencijas įvairių valstybinių įstaigų vadovams, taip pat ir bibliotekų, valstybinių, viešųjų bibliotekų vadovams, manau, kad tai nėra pakankamas argumentas. Mes turėtume tada galvoti, ko gero, apie tai, kaip padaryti viską, kad skaidrėtų konkursai ir neliktų abejonių dėl konkursų laimėtojų, kalbant apie politines įtakas ir kitus dalykus.
Bet, jeigu vertinsime bibliotekas kaip bendrą sudėtinę dalį dabar atliekamos reformos, kai kalbame apie vadovų kadencijas, tai yra akivaizdu, kad negali būti taikomos kažkokios išimtys ir todėl galioti skirtingos taisyklės, skirtinga situacija vienoms įstaigoms vienose srityse ir kitose srityse. Siūlyčiau tikrai kolegoms palaikyti, remti šį pakeitimą, nes jis padeda sukurti nuoseklią tvarką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, turbūt daugelis prisimenate rusišką filmą, kuris vadinasi „Nacionalinės medžioklės, žūklės ypatumai“. Tai šie trys įstatymai – neblogas scenarijus apie biudžetinių įstaigų vadovų darbo santykių reglamentavimo ypatumus. Visiškai priariu kolegoms, kurie šnekėjo apie tai, kad mes paprasčiausiai nevertiname tų žmonių, kurie už mažą atlyginimą aukojasi, dirba, tempia tas bibliotekas, prižiūri knygas ar kultūros centrus ir kitas kultūros įstaigas. Užuot padėkoję ir įstatyme parašę, ką jie gero yra padarę, mes surašome aštuonis punktus nepriekaištingos reputacijos, koks turi būti tyras ir šventas žmogus, kad jis galėtų eiti bibliotekos vedėjo pareigas.
Gerbiamieji, turbūt ne tam gerbiamą R. Karbauskį padarėte Kultūros komiteto pirmininku, kad jis galutinai pribaigtų kultūrą Lietuvoje. Aš kviečiu atsipeikėti pagaliau. Bibliotekų vadovai nėra pareigūnai. Darbo santykius reglamentuoja Darbo kodeksas ir kiti įstatymai. Kodėl mes ypač į šituos įstatymus įrašome vadovų reputacijos reguliavimo ypatumus? Sakau, čia yra tik scenarijus kino filmui. Daugiau nieko. Todėl siūlau: nejuokinkime tautos, neliūdinkime šitų žmonių, kurie dirba šiose įstaigose, ir neduokime preteksto sukurti dar vieną filmą apie lietuviško kultūros įstaigų vadovų reglamentavimo ypatumus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. E. Pupinis – nuomonė prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų turbūt bibliotekų vadovai, kultūros įstaigų vadovai nėra specialistai, kurie galėtų laisvai pasirinkti ir kandidatuoti kitose įstaigose, ir panašiai, ypač regionuose. Šiuo metu buvo kalbėta čia, kad dažnai tam tikra politinė konjunktūra daro spaudimą vieni kitiems dėl tam tikrų netinkamų žmonių pagal politines pažiūras, priklausomybes. Tai nėra kažkokia paslaptis, nes ne kartą ir dėl didesnių įmonių, ir šilumos ūkio įmonių išgirstam mes visokių žinių, kai pagal politinę priklausomybę yra skiriami žmonės. Aišku, galbūt šitas įstatymas daugiau naudingas tiems, kurie ruošiasi ateiti į savivaldybes, bet priešingu atveju aš nematau didelės prasmės, nes patys kolektyvai irgi puikiai susitvarko. Yra pavyzdžių (aš nenorėčiau vardinti), kai kultūros rūmų vadovas pats suprato, kad pakliuvo ne į tą vietą, nes kolektyvas prieštaravo dėl organizacinių jo gebėjimų, apskritai dėl supratimo apie kultūrą. Viskas normaliai, tie procesai vyksta ir be jokio kito įsikišimo, netgi kai kada, kaip ir sakau, nenoriu pasakyti pavyzdžio, bet ir patys valdantieji tos savivaldybės ramiai keičia žmones, nes supranta, kad kai kada žmogus, kuris priklauso vienai ar kitai politinei jėgai, dirba prastai, tai daro tam tikrų problemų ir, tarkim, visam partijos skyriui. Manau, kad tokie pakeitimai nėra tikslingi, ir iš tikrųjų būtų galima neliesti šuo etapu kultūros įstaigų, bibliotekų, kurios galbūt daugiau priklauso tam sluoksniui, kur turėtų dirbti profesionalai ir turėtų gerai organizuoti savo veiklą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Liesys – nuomonė prieš.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Viena tiktai čia tokia pastaba, reikia džiaugtis, kad bibliotekininkų kadencija penkeri metai, o ne ketveri. Čia, Seime, ketveri metai, ten būtų ketveri, tai keistųsi kaip konvejeris. Čia vienas dalykas, ką pasakė E. Pupinis.
Antras dalykas. Aštuoni punktai paskirta jam nepriekaištingos reputacijos. Tai gal geriau būtų pasakyti aštuoni punktai, kokia jo literatūra yra paskaityta, ką jis gali pasiūlyti savo skaitytojams, kokia būtų tų skaitytojų arba literatūros, internetinės ar kitos svetainės ateitis. Aš manau, kad per tuos penkerius metus jis neperskaitys pusės savo turimos bazės ir negalės nieko skaitytojams pasiūlyti. Manyčiau, kad čia tiktai tam ir padaryta, kad juos labai reikia keisti, bet siūlyčiau visiems susikaupti. Provinciją palikti be bibliotekininkų, provinciją palikti be tokių židinių… Padėkoti jiems, ką gerbiamas A. Sysas sakė, už tuos metus, kai jie dirbo už menką atlyginimą, tai geriau pakelti atlyginimą, o ne keisti vadovus. Kad jie neprašytų, gal tiktai dėl to daroma, kad jie neprašytų didesnio atlyginimo.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytas nuomones. Daugiau norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame dėl Bibliotekų įstatymo projekto 61 straipsnio.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 55, prieš – 13, susilaikė 35. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1734(2) priimtas. (Gongas)
15.10 val.
Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1735(2) (priėmimas)
Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1735(2). Mums reikia aptarti pasiūlymus. Žodį suteikiu V. Juozapaičiui.
Jūs siūlėte papildyti ir pakeisti įstatymo projekto ir pavadinimą, ir atitinkamai po to straipsnius.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Taip, dėkoju, pirmininke. Išties mano pasiūlymai gimė tokiomis ypatingomis aplinkybėmis todėl, kad aš dar prieš metus registravau įstatymo projektą, kuris buvo derintas su Kultūros centrų asociacija, su visomis suinteresuotomis pusėmis, bet jis vis gulėjo… buvo priimtas po pateikimo, bet niekaip nepriėjo svarstymo stadijos komitete. Man buvo pažadėta, kuomet bus svarstymas ir ministerijos, Vyriausybės projekto, kad jie bus konsoliduoti ir eis drauge. Deja, taip neišėjo. Čia kaip su tuo margarinu. Mano įstatymas buvo atmestas, grąžintas tobulinti.
Taigi aš dabar paprašiau, tiksliau, nusprendžiau kai kuriuos punktus įtraukti būtent į šitą įstatymo projektą. Tie punktai absoliučiai nedisonuoja su tuo, kas buvo pateikta komiteto, tiksliau, ministerijos ir pritarta komiteto. Aš gal dabar nedetalizuosiu. Tai daugiau sisteminiai pasiūlymai – susisteminti visą kultūros centrų sistemą, įrašyti atleidimo ir priėmimo aplinkybes ir t. t.
Atkreipiu dėmesį, kad mano pasiūlymams Teisės departamentas neturėjo jokio priekaišto, nežinau, kuo remdamasis Kultūros komitetas nepritarė. Tiksliau, žinau, kuo remdamasis, tai buvo ministerijos požiūris. Aš tai laikau tokiu, sakyčiau, šiek tiek asmeniniu požiūriu, kuris tikrai pakenktų bendram mūsų visų reikalui. Taigi, jeigu yra prasmė, aš galiu pristatyti visas tas pataisas, bet jų yra labai daug teksto. Bet aš manau, kad vis tiek čia važiuoja mašina.
PIRMININKĖ. Taip, turime tekstus. Gerbiami kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, pritariantys, kad svarstytume V. Juozapaičio pasiūlymą? Prašom balsuoti, ar yra 29.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš paaiškinsiu, kodėl nepritarta. Aš turiu paaiškinti.
PIRMININKĖ. Taip, yra, už – 44. Ponas Vytautas jau sakė esmę.
Komiteto nuomonė. Prašome ją pristatyti.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 2, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Ir kodėl nepritarėte?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nes nėra susiję su teikiamo projekto tikslais. Siūlomos pataisos privalo būti plačiai išdiskutuotos ir aptartos su pačiomis institucijomis ir darbo grupėmis, o jų nebuvo. Tik komitete.
PIRMININKĖ. Taip, jūs surašėte.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė – nepritarti. Ar yra norinčių kalbėti ir pritarti V. Juozapaičio pasiūlymui? Nematau norinčių nei už, nei prieš kalbėti. Balsuojame dėl V. Juozapaičio pasiūlymo. (Šurmulys salėje)
Balsavo 100 Seimo narių: už – 51, prieš – 24, susilaikė 25. Pasiūlymui pritarta.
Kitas Teisės departamento pasiūlymas dėl 1 straipsnio.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nepritarta.
PIRMININKĖ. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš siūlau perbalsuoti, suklydau dėl balsavimo. Siūlau mano balsą laikyti prieš. Siūlau perbalsuoti, ne tą mygtuką paspaudžiau atbėgęs.
PIRMININKĖ. T. Tomilinas prašo perbalsuoti, nes suklydo. (Triukšmas salėje) Netriukšmaujame, aš turiu pagarsinti.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mes galime suteikti: balsuoti arba nebalsuoti, perbalsuoti arba ne. Turime visą teisę pagal Konstituciją.
PIRMININKĖ. Netriukšmaukime ir tikrai neperbalsuosime, nes vieną kartą jau esame turėję tokį precedentą, ir kad Seime niekada nebūtų precedentų, vyko balsavimas, protokole lieka, nes ką tik buvo O. Valiukevičiūtės… Taip, aš viską puikiai prisimenu, todėl ir dabar neleidžiu.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke… (Plojimai)
PIRMININKĖ. Neplokime, nes čia joks žygdarbis, čia yra Statuto laikymasis.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, demokratiškais sumetimais Seimas gali sutikti, leisti balsuoti ar neleisti. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, sprendimas yra priimtas, mes toliau balsuojame.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš prašau perbalsuoti. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Jūs, kaip komiteto pranešėjas, nebent galite prašyti pertraukos priėmimo metu, jeigu tai keičia viso įstatymo esmę ir tai atitinka 121 straipsnį dėl pakartotinio balsavimo ar atidėjimo. Ar jūs manote, kad dabar, balsavus už V. Juozapaičio pasiūlymą, tai keistų svarstomo įstatymo projekto esmę? (Balsai salėje) Keičia. Ir jūs, kaip pranešėjas, prašote pertraukos?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tikrai ačiū, gerbiama pirmininke, už jūsų principingumą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš prašiau pertraukos.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Jeigu galite, sudrausminkite tą žmogų tribūnoje, jis dabar neturi teisės kalbėti.
PIRMININKĖ. Mes visi nuosekliai išsiaiškinsime.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Jis neturi teisės dabar kalbėti, kaip ir tas žmogus, kuris eina… Iš tiesų Seimas daugiau panašėja į… nežinau ką. Aš suprantu jūsų nevaldomą pyktį, kai kažkas pabalsuoja ne taip, kaip liepia vienas žmogus, sėdintis ten, kuris liepė dabar pranešėjui paimti pertrauką. Tai dar kartą parodo, kad šis Seimas iš tikrųjų demokratijos principais nesivadovauja, ir labai gaila, kad tokie procesai vyksta XXI amžiaus Lietuvoje.
Šis mano įstatymo projektas, tiksliau tos pataisos, tikrai nekeičia jokios esmės ir tikrai niekam absoliučiai nekenkia. Tai yra tiesiog principinis noras nepatenkinti opozicijos nario teisėto prašymo ir siūlymo. Telieka jūsų sąžinei, darykite, kaip jūs planavote, bet tai pasakyti aš privalėjau. Taigi sėkmės jums kūryboje.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tikrai laikysimės demokratinių principų, to, ko nebuvo daug metų. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, aš per praeitą balsavimą, paskutinį, užsiregistravau, bet, pasirodo, nepaspaudžiau už ką, aš balsavau prieš, prašau įskaityti mano balsą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Jūsų balsą įskaitysime į prieš tai buvusį balsavimą prieš dėl protokolo. Bet taip jau laikomės seniai ir tokia pat nuostata, atleiskite, pykite nepykite, bet jau tokia tvarka.
Skelbiu mūsų Statuto 58 straipsnio 3 dalį. Jei įstatymo projekto priėmimo metu Seime nebuvo priimti įstatymo principus ir sandarą lemiantys straipsniai, pranešėjas gali pasiūlyti atidėti ir atiduoti projektą taisyti. Pranešėjau, klausiu jūsų.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Jūs siūlote…
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pertrauką.
PIRMININKĖ. …grįžti į pagrindinį komitetą?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Tada 4 šio įstatymo dalis, ir procedūra bus kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete išvados. Galime pritarti bendru sutarimu?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Galima.
15.20 val.
Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1737(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1737.
Prašome pristatyti. Atsiprašau, čia aš turiu pristatyti, priėmimas. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Galime tam pritarti? Galime.
Kitas Teisės departamento pasiūlymas, komitetas jam nepritarė. Jūs analogiškai informavote priimant bibliotekų ir muziejų įstatymų projektus, tuos pačius argumentus. Taip?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Seimas sutinka su argumentacija? Sutinka.
V. Juozapaičio pasiūlymas dėl 1 straipsnio, redakcinio pobūdžio, įrašyti žodžius „nacionalinės“, tai ne redakcinis, o gana svarbus pastebėjimas – nacionalinės koncertinės įstaigos vadovo. Jūs, komitetas, tam pritariate?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pritariame ir labai teisingas Seimo nario pastebėjimas.
PIRMININKĖ. Galime pritarti? Galime. Visą 1 straipsnį galime priimti? Galime.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas nuo liepos 1 dienos. Galime priimti?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Galime.
PIRMININKĖ. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Minutėlę, perjungsime, kad… Dėkoju pranešėjui. Yra norinčių kalbėti. E. Gentvilas – prieš.
E. GENTVILAS (LSF). Aš apskritai pasisakau visais atvejais… susilaikau iš tikrųjų. Mano manymu, čia nesveika tradicija pajudėjo, iš kur čia ji pajudėjo, kad kažkur visur yra blogai. R. Šarknickas čia išsakė tą bendrą poziciją: dabar bus taip, kaip niekada nebuvo. Baikime tą L. Ruokytės-Jonsson ir kitų pradėtą kalbą, kad iki šiol 27 ar 28 metus viskas Lietuvoje buvo blogai. Kažkaip ta Lietuva augo visą laiką tiek ekonomiškai, tiek kultūriškai, tikrai nedevalvavo, ir dabar tas niekinimas, ir spjaudymas ant visko ir ant visų, kas buvo iki šiol, man tikrai neskaniai atrodo.
Gerbiamieji, aš negaliu ir šiuo atveju pritarti, kai visur bandoma pakeisti, parodyti, kad viskas buvo negerai. Ir dar tam tikras atspindys man labai priimtino žmogaus V. Bako pasakymas: drąsiausias tyrimas Lietuvoje, iki šiol nieko nebuvo. Tai yra spjaudymas ant nepriklausomos Lietuvos praeities, kad iki šiol viskas buvo blogai. Čia, Vytautai Bakai, apie tamstos drąsiausią tyrimą Lietuvoje, pritempiau toje vietoje. Bet tai, kas vyksta kultūros srityje ar ir kitose srityse, taip pat yra šnekėjimas, kad Lietuvoje viskas iki valstiečių ir žaliųjų atėjimo buvo blogai. Aš su tuo nesutinku ir todėl dėl šito įstatymo projekto susilaikau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Juozapaitis – už.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Šio įstatymo projekto atžvilgiu išties turiu pasakyti, kad buvo padaryta, įvyko šioks toks progresas, ir jeigu anksčiau buvo numatomos ribotos kadencijos ir valstybinio pavaldumo įstaigoms, tai šiuo atveju yra atsitraukiama ir paliekama ta prievolė tik nacionalinėms koncertinių įstaigų ir teatrų institucijoms. Taigi aš sakyčiau, kad šiuo atžvilgiu, arba šiame kontekste, tai yra pozityvu, tik klausimas, ką tai duos ir ar mes tikrai pasieksime tą tikslą, kurio yra siekiama, ir apskritai, ar žmonės, čia balsuodami, supranta, kokio tikslo ir kas siekia?
Ir aš noriu atkreipti dar dėmesį – mes kalbame apie privalomą nepriekaištingą reputaciją įstaigų, ypač profesionalaus scenos meno įstaigų, vadovų, bet įstatymus priiminėja žmonės, kuriuos Vyriausioji tarnybinės etikos komisija reguliariai pripažįsta pažeidžiant įstatymus, tai yra patys neturėdami nepriekaištingos reputacijos. Taigi pirmiausia turbūt atsisukime į save ir pažiūrėkime, ar mes tikrai turime teisę nustatinėti taisykles, kurių patys nesilaikome. Bet šiuo atžvilgiu ir šiuo atveju aš kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. M. Puidokas – nuomonė už.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Aš taip pat kviečiu kolegas palaikyti, o tie išvedžiojimai nuveda nuo esminės minties. Labai keista girdėti labai rimtas problemas, krizę išgyvenančios, faktiškai žlungančios partijos vadovo pasisakymus apie tai, kad viskas Lietuvoje iki valstiečių ir žaliųjų buvo blogai. Tai raskite jūs tokią citatą, kurioje mes įvardiname, kad absoliučiai viskas mūsų šalyje buvo blogai. Mes, priešingai, esame tas realus proto balsas, kuris įvardina, kad išties buvo labai daug blogybių, buvo labai daug trūkumų ir reikia jas taisyti. Ir niekur nėra pasakoma, kad absoliučiai viskas buvo blogai ir visi dalykai yra negeri.
Tai yra tiesiog suabsoliutinimas, kuris yra paprasčiausiai netiesa ir yra nesąžiningas. Taigi kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dar kartą noriu visiems Kultūros komiteto Seimo nariams padėkoti už didelį darbą. Noriu pasakyti, kad jūsų partijoje yra dainuojančių žmonių, ir noriu pasakyti, kad su Pasvalio kultūros centro direktoriumi, kuris yra konservatorius, jis yra jaunas, mes 2017 metais bendravome šitais klausimais ir kalbėjome. Jis pasisako už šitą projektą. Supraskite, tai kalba jaunas žmogus, kuris atvažiavo iš Vilniaus su savo šeima. Nežiūrėkime partinių dalykų, žinokite. Kviečiu balsuoti už. Maestro, galėsite pasisakyti po balsavimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Matulas kalba ir išsako nuomonę prieš.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, noriu pasakyti, kad kolega R. Šarknickas jau ne vieną kartą – antrą kartą meluoja. Esi, tamsta, melagis, nes po praeito posėdžio Pasvalio kultūros namų direktorius klausė, atėjęs į mano priėmimą, paprašė, kad būtų paneigtas tas melas, nes jis sakė: atvažiavau iš Vilniaus, užėmiau pareigas, ir jeigu bus rotacija, po trejų, po penkerių metų ką aš veiksiu, kur aš dėsiuosi? Pasvalyje kultūra pradėjo klestėti po to, kai atvažiavo nemažai jaunų šeimų. Kokia gali būti taikoma rotacija? Jūs meluojate. Dabar ką tik aš vėl su juo šnekėjau ir būčiau neužsirašęs, jeigu jūs antrą kartą to melo nebūtumėte pakartojęs. Gėda jums. Baikite važinėti darbo metu su savo knygele, knygiūkšte, iš kurios visi šaiposi, ir dar skleisti demagogiją ir melą.
PIRMININKĖ. Kolegos, prašom balsuoti. Nuomonės išsakytos. Priimame sprendimą dėl Profesionaliojo scenos meno įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 62, prieš – 4, susilaikė 37. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1737(2) priimtas. (Gongas)
Replikos po balsavimo. Pirmasis prie mikrofono atsistojo R. Šarknickas. Jam suteikiu žodį.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš jau virš pusantrų metų esu pripratęs girdėti iš A. Matulo, kad kai netinka kokia nors nuomonė, jis visus Seimo narius vadina melagiais. Tai jau tampa tradicija.
Kitas dalykas. Su jūsų centro direktoriumi mes turime net fotografiją, abejoju, ar pas jus tikrai buvo atėjęs ir išgirdęs. Bet tiek to. Aš jums tuo pačiu neatsakysiu. Juokiasi puodas, kad katilas juodas.
PIRMININKĖ. Replika po balsavimo – V. Juozapaitis. (Balsai salėje) Nesibarkime! Dirbame toliau. V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Lieka tik nusišypsoti ir palinkėti Robertui išsimiegoti pagaliau. Jis pastaruoju metu blaškosi, pats sau prieštarauja. Aš suprantu jūsų uolumą jūsų šeimininkui. Jūs vis konservatorius primenate.
Bičiuli, iki šitų rinkimų jūs buvote labai uolus konservatorius, kuris nesugebėjo įrodyti savo gabumų šitoje partijoje. Taigi, būkite mielas, bent jau į savo lizdą nedarykite to, ko nedera daryti.
PIRMININKĖ. Ačiū.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). O gerbiamam kolegai iš pirmos eilės, neatsimenu jo pavardės, kuris užgavo poną E. Gentvilą, iš tikrųjų noriu pasakyti, kad ministrė L. Ruokytė-Jonsson pasakė tuos žodžius, kad iki mums ateinant buvo… Aš dabar necituoju, bet jeigu ką, citatą aš jums tikrai galėsiu visiems persiųsti. Mes tikrai nešnekame to, ko nežinome, arba to, ko neskaitome. O mes skaitome viską. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš noriu nuraminti kolegą Vytautą. Aš neužsigavau dėl kolegos M. Puidoko (noriu pasakyti jo pavardę, jeigu dar nepažįstate per pusę kadencijos). L. Ruokytės-Jonsson, kultūros ministrės, frazė mane užgavo kaip Lietuvos žmogų. Manau, kad užgavo ir ypač Lietuvos kultūros darbuotojus. Apytiksliai sakau šitą frazę, kuri buvo pasakyta: iki šiol Lietuvos kultūra buvo tik griaunama. Apytiksliai pasakau, jeigu reikės, tikrai atrasime tikslią citatą. Baikime tuos išsidirbinėjimus, kad Lietuvoje viskas tik nuo 2016 m. lapkričio 14 d. pradėjo gerėti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Manau, taip ir padarysime. Dirbame toliau. E. Jovaiša nori kalbėti?
Ne. Robertai, gal nebe?.. Nebent gražų žodį.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš labai gražų pasakysiu. Išėjau iš jūsų, bet ne dėl visų jūsų, dėl nuolatinių patyčių ir nepagarbos. Labai džiaugiuosi esantis čia, šioje frakcijoje. Labai džiaugiuosi. (Balsai salėje) Sėkmės jums visiems!
15.30 val.
Įstatymo „Dėl Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos konvencijos ir Susitarimo dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos konvencijos sąlygų ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2305 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Grįžtame dabar prie darbotvarkės 1-9 klausimo – prie įstatymo „Dėl Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos konvencijos ir Susitarimo dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos konvencijos sąlygų ratifikavimo“ projekto Nr. XIIIP-2305. Viceministras A. Zananavičius jau tribūnoje – labai svarbaus įstatymo projekto pateikimas.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius.
A. ZANANAVIČIUS. Gerbiamas Seime, šio įstatymo „Dėl Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos konvencijos ir Susitarimo dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos konvencijos sąlygų ratifikavimo“ projekto tikslas yra ratifikuoti 1960 m. gruodžio 14 d. Paryžiuje priimtą EBPO konvenciją (toliau – konvencija) ir 2018 m. gegužes 30 d. Paryžiuje pasirašytą Sutarimą dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie EBPO konvencijos sąlygų.
Susitarimas, kuriame aptartos specifinės Lietuvos narystės sąlygos, įskaitant įvairius pareiškimus, išlygas, kartu su konvencija sudarys Lietuvos narystės EBPO teisinį pagrindą. Oficiali Lietuvos narystė EBPO prasidės tuomet, kai ratifikavimo dokumentai bus deponuoti Prancūzijos Vyriausybei. Vyriausybė siekia, kad visos nacionalinės procedūros būtų užbaigtos iki šių metų liepos 5 dieną vyksiančio EBPO generalinio sekretorius A. Gurijos vizito Lietuvoje. Jo metu numatyti susitikimai su valstybės vadovais.
Narystė EBPO yra vienas iš svarbiausių šios Vyriausybės prioritetų, įrašytų į jos programą. Narystė, be abejo, nėra savitikslė, iš karto po stojimo proceso pabaigimo, šių metų balandžio 18 dieną, Vyriausybė numatė tolesnes prioritetines bendradarbiavimo su EBPO kryptis ir sritis. Tapusi visateise nare, Lietuva sieks išnaudoti EBPO potencialą stiprindama šalies ekonomiką, finansų sektorių, reformuodama švietimą, socialinę, užimtumo politiką bei didindama kovos su korupcija, viešojo valdymo ir reguliacinės politikos efektyvumą.
Lietuvos narystės EBPO metinis mokestis pirmuosius ketverius metus sudarytų 2,8 mln. eurų, o nuo 2022 metų narystės mokestis mažėtų 1 mln. eurų ir turėtų sudaryti apytiksliai 1,8 mln. eurų. Tinkamai naudojantis narystės teikiamomis galimybės, nauda būtų didžiulė. Ir vienas iš pavyzdžių – naujų mokesčių informacijos apsikeitimo standartų įdiegimas EBPO šalių pajamas iš mokesčių padidino 60 mlrd. eurų. Kitas pavyzdys – įgyvendinant EBPO kovos su korupcija konvenciją, 2014–2017 metais buvo išieškota 8 mlrd. eurų.
Pati narystė skatins ir padės įgyvendinti valstybės reformas. Jau minėjau, kad Vyriausybė numatė konkrečias sritis, kuriose pirmiausia bus siekiama panaudoti EBPO ekspertizę. Taip pat didins šalies patrauklumą investuotojams, teigiamą įtaką darys šalies ekonominiams ir finansiniams reitingams, taip pat didins šalies galimybes tarptautinėje politikoje, pavyzdžiui, Lietuva galės dalyvauti rengiantis G7 ir G20 susitikimams. Taip pat leis pasinaudoti geriausia pasauline įvairių socialinių bei ekonominių statistinių duomenų baze ir organizacijos ekspertize. Taigi narystė šioje organizacijoje atveria dideles galimybes ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip mes tomis galimybėmis pasinaudosime. Ačiū.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Dėkoju viceministrui už tokį išsamų pristatymą. Deja, klausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų už užsirašė M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kviečiu kolegas palaikyti Lietuvos prisijungimą prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, nes tai yra nuoseklaus Vyriausybės darbo rezultatas. Iš tikrųjų tie siekiai ir geriausios naudos, kurios Lietuvai ateitų su šiuo prisijungimu, yra tikrai akivaizdūs. Viceministras A. Zananavičius juos labai aiškiai pristatė. Tikrai kviečiu visus kolegas palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonei prieš niekas neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai, pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas. Papildomų nėra. Siūloma svarstyti šio mėnesio 26 dieną. Bendru sutarimu? Atsiprašau, 28 dieną. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Siūloma skuba. Taip pat galime bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
15.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ projektas Nr. XIIIP-2069(2) (priėmimas)
Toliau kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ projektas Nr. XIIIP-2069(2). A. Papirtienę kviečiu į tribūną. Einame pastraipsniui. 1 straipsnis yra gairės ir dėl gairių yra pirmas siūlymas. Seimo nariai A. Gelūnas, E. Pupinis ir t. t.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Teisės departamentas pritarė.
PIRMININKAS. Mes dabar kalbame apie 1 straipsnį. Čia yra gairės ir dėl gairių pirmasis pasiūlymas yra 17.2 punktas, Seimo nariai A. Gelūnas, E. Pupinis, G. Steponavičius.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Švietimo ir mokslo komitetas nusprendė pritarti iš dalies bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar autoriai sutinka? Sutinka.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Bendru sutarimu. (Balsai salėje) Aš negirdžiu, ką kalbu.
PIRMININKAS. Pritarti iš dalies.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Taip, bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ar norite kalbėti?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Buvo siūloma išbraukti. Pritarta iš dalies, komiteto pasiūlymas 17.2 formuluoti taip: „Mokslo tyrimų ir jų sklaidos kalbos. Bendroje Europos mokslo erdvėje įsigalėjusios užsienio kalbos, ypač anglų, prie jų pereina ir ištisos Lietuvos mokslo sritys. Dėl šios priežasties būtina užtikrinti sąlygas lietuvių mokslo kalbos raidai ir mokslo žinių sklaidai, lietuviškos terminijos plėtrai lietuvių kalba.“
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Armonaitė. Nenorite? Nenorite, gerai. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kitas siūlymas – taip pat Seimo narių A. Gelūno, E. Pupinio ir G. Steponavičiaus. Komiteto nuomonė?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti. Argumentai. Šioje dalyje konstatuojamas kalbos praktikos faktas nuolat įvardijamas viešojoje erdvėje, tai yra įvardinta ir teismų praktikoje. Konstatuojame, kad reikalingas aiškesnis reglamentavimas, kuris galbūt ne tik ribotų, bet ir atvertų galimybes. Už – 5, prieš – 4, susilaikė 3. Pasiūlymui nepritarta.
PIRMININKAS. A. Gelūnas ar kas nors iš Seimo narių galėtų pristatyti? G. Steponavičius, matau, lyg ir kėlė ranką. A. Gelūnas. Prašom.
A. GELŪNAS (LSF). Mes, grupė Seimo narių, kurie teikiame pataisą išbraukti šią nuostatą dėl kalbinio kraštovaizdžio, argumentuojame, kad per daug imperatyviai nurodoma, kokios kalbos turi būti vartojamos viešojoje erdvėje. Mums atrodo šita nuostata nepriimtina ir mes pageidautume išbraukti 17 straipsnio 4 dalį iš Kalbos gairių.
PIRMININKAS. Nuomonė už – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tiktai noriu paklausti, ar jūs laikotės Statuto?
Priėmimo stadijoje pasiūlymams teikdamas argumentus pristatyti… nereikia 29 balsų, nereikėjo prieš tai paklausti pasiūlymų teikėjo. Tiesiog kad po to nebūtų kylančių klaustukų.
PIRMININKAS. Tikrai nėra prieštaraujančių ir tikrai frakcija…
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Gerai, tvarka, jeigu jūs tą konstatuojate kaip posėdžio pirmininkas, ačiū. Svarstymo stadijoje mes teikėme turbūt arti 30 pasiūlymų ir nenorėjome dabar gaišinti laiko, bet manėme, kad keletas svarbiausių tikrai yra verti dėmesio.
Pirmiausia dėl kraštovaizdžio dalykų. Teigiama, kad nėra pakankama pagal gaires formuluotė pateikta, neva nėra pakankamai ir tinkamai reglamentuoti kraštovaizdžio vieši užrašai ir panašūs dalykai, vartojimas. Bet jeigu jūs pasižiūrėtumėte į situaciją, teismai priima sprendimus, kai, tarkime, viename ar kitame rajone iškabinamos dvikalbės lentelės ir prieštarauja lietuvių kalbos, Valstybinės kalbos įstatymui. Ir daugybė kitų atvejų.
Ar norima tokiomis nuostatomis dar labiau reglamentuoti, pavyzdžiui, Vilniuje simboliškai iškabintų lentelių nukabinimą? Mums tikrai kilo abejonių, todėl nenorėdami supriešinti Lietuvoje gyvenančių žmonių, nenorėdami priešpriešinti užsienio investitoriams nereikalingų barjerų dėl iškabų, pavyzdžiui, tarptautinių organizacijų ar įmonių, mes manome, kad tiesiog nereikėtų tokios nuostatos įtraukti į gaires, ir prašome įsiklausyti į mūsų argumentus.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė nepritarti. Siūlau balsuoti. Ačiū. Kas pritariate Seimo narių siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai: 36 – už, prieš – 29, susilaikė 22. Nepritarta.
Kitas siūlymas tų pačių Seimo narių dėl 17.6 punkto. 29 palaikantys balsai yra? Yra. Prašom autorius pristatyti.
A. GELŪNAS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ši nuostata net ir komiteto diskusijose sukėlė tokių ypatingų kontroversijų, nes žinome, kad steigiasi įvairios įmonės Lietuvoje, turime užsienyje steigėjus turinčių įmonių, vidinė komunikacija yra susijusi su užsienio kalbų vartojimu. Jeigu priimtume tokią nuostatą, kiltų didelių problemų, įsikištume į šių įmonių vidinės komunikacijos klausimus reglamentuodami, kad priimtų tik darbuotojus, kurie moka vien lietuvių kalbą, primesdami imperatyviai tokią nuostatą. Todėl siūlome išbraukti 17 straipsnio 6 dalį iš Kalbos gairių.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tai gana rimtas straipsnis. Mes kalbėdami apie užsienio investicijas faktiškai vos nesakome, kad pažiūrėsime, priimsime teisės aktą, gerbiami užsienio investitoriai, atvažiavę jūs faktiškai turėsite čia visi kalbėti lietuviškai. Iš tikrųjų tokios nuostatos mūsų gairėse verčia susimąstyti.
Manau, kad kai kurios sėkmingai dirbančios užsienio kompanijos paprasčiausiai su užsienio vadovais kai kada ir negali kitaip komunikuoti, ypač įmonių viduje. Toks pasakymas dar nėra teisės aktas, bet galimai atsiras teisės aktai ir tada mes būsime pastatyti prieš patį faktą. Vien tokių dokumentų pateikimas šiek tiek verčia susimąstyti, ką mes norime padaryti, ypač kišdamiesi į įmonių vidaus reikalus ir sudarydami tam tikras sąlygas, kurios atgraso būti čia, Lietuvoje.
Siūlau tikrai pritarti šiam siūlymui ir tą nuostatą išbraukti. Dėl to tikrai niekas nenukentės, o tik laimės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti ir argumentai būtų tokie. Valstybinės kalbos įstatymas, kuriame ši sritis reglamentuojama, priimtas 1995 metais, kai Lietuvos padėtis buvo kitokia, o šioje gairių dalyje konstatuojama, kad trūksta lietuvių kalbos funkcionavimo, teisinio reglamentavimo darbo santykių srityje dabartinėmis sąlygomis. Siekiama, jog darbo santykių srityje nebūtų diskriminuojami kurios nors užsienio kalbos nemokantys darbuotojai. Už buvo 5, prieš – 3, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Kviečiu balsuoti dėl šios pataisos, o paskui suteiksiu M. Adomėnui žodį. Kas palaikote Seimo narių siūlymą, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikykite.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 34, prieš – 25, susilaikė 30. Siūlymui nepritarta.
Kaip minėjau, replika po balsavimo – M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, neturėtų būti taip su pasiūlymais per priėmimą, kad iš pradžių yra pristatomas pasiūlymas, tuomet komiteto nuomonė ir tuomet argumentai už ir prieš. Jūs iškėlėte komiteto nuomonę jau po argumentų, ir jis savotiškai tą už, prieš…
PIRMININKAS. Dėkoju už pataisymą ir atkreipsiu dėmesį. Dėl šio minėto priėmėme sprendimą.
Dabar kitas siūlymas dėl 37.2, taip pat Seimo narių siūlymas, jam yra… Norite pristatyti? Neprašote balsuoti, nes komitetas pritarė iš dalies. Kitas siūlymas. Visi siūlymai dėl 1 straipsnio baigti. Bendru sutarimu galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Gal galime pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl viso įstatymo. Oi, dar motyvai. Atsiprašau. Motyvai. Nuomonė už – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti šitoms gairėms, nes jos, akivaizdu, reikalingos. Visada tarp mūsų bus liberalių pakraipų žmonių, kosmopolitų, kuriems yra tas pats, ar mūsų vaikai ateity kalbės lietuviškai, ar bus saugoma ir kuriama lietuviška terminija ir panašiai.
Net Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucijoje nėra parašyta, kad Amerikoje reikia kalbėti angliškai. Tai reguliuoja kiti svertai – ekonominiai. Net negausi darbo, jeigu nemokėsi kalbėti angliškai. Mažoms valstybėms tokios gairės yra reikalingos, kad kryptingai, nuosekliai, prasmingai galėtų dirbti mūsų mokslininkai, tyrėjai, kalbininkai, istorikai, literatūros tyrinėtojai. Šitos gairės yra reikalingos, kad paprasčiausiai miestų, miestelių savivaldybių vadovai nesididžiuotų, kad prie jų švietimo institucijų vartų atsiranda užrašai „Kiss & Ride“, „Kiss & Road“. Norėtųsi, kad kuo ilgiau Lietuvoje prie vaikų darželių, prie švietimo įstaigų užrašai būtų „Pabučiuok ir važiuok“. Aš šneku populiariai, bet tai yra tiesa.
Linkiu pritarti šitoms gairėms ir nepulti į anglicizmų glėbį tokiais pasiutusiais greičiais, kokie yra dabar Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, aš nesivelsiu į tuos primityvius ar primityvinamus pseudoideologinius ginčus, kur teigiama, kad liberalai nenori, kad jų vaikai kalbėtų lietuviškai. Tiek to. Aš tyčia pasirinkau vieną aspektą – tarmes. Tarmės yra lietuvių kalbos turtas, kuris turi būti puoselėjamas. Visose gairėse iš 51 punkto ir daugybės papunkčių apie tarmes kalbama tik viename punkte. Per Tarmių metus mes daug prišnekėjome apie tarmių vertę, o dabar nuvertiname tose gairėse.
Noriu pasakyti, kad mes dar tiktai gerą šimtmetį turime bendrinę lietuvių kalbą, ir tarmes sąmoningai net šitose gairėse mes nustumiame į šalį. Noriu pasakyti, kad mūsų kaimyninė Švedija iki šiol neturi bendrinės kalbos, ir kiekvienas žmogus kalba tarmiškai, ir tas žmogus yra identifikuojamas pagal savo gimimo vietą, pagal tarmę, pagal prigimtį iš Skonės ar iš Blekingės, ar iš kito regiono. Mes lietuvių kalbos, aš ne prieš lietuvių kalbą, tarmėms nebeskiriame pakankamai dėmesio. Manau, kad vieno punkto nepakanka, manau, kad tarmių ugdymui ir paramai tikrai turime skirti daugiau laiko. Atsiranda, beje, tarminės žiniasklaidos. Sakysime, „Vakarų Lietuva“, toks leidinys, šešių savivaldybių leidinys, kiekvieną trečiadienį išeina, rodos, aštuoni puslapiai vien tik žemaičių kalba ir man tai yra gražu. Eina ir kituose regionuose žiniasklaidos priemonių tarmėmis, yra atsiradę poezijos kūrinių: „Utenos krašto poezija, „Žemaitiška poezija“, ir taip toliau.
Pagaliau jūsų Valstiečių ir žaliųjų partijos kandidatas rinkimuose J. Pabrėža, mano pažįstamas ir labai gerbiamas kalbininkas, išleido „Žemaičių kalbos gramatiką“. Ar mes skatinsime tokia iniciatyvas per Kalbos gaires? Aš siūlau skatinti. Manau, kad per mažai dėmesio tiems dalykams skirta, todėl aš susilaikau.
PIRMININKAS. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, turbūt vargu ar būtų galima pagalvoti, kad mes čia dabar diskutuojame apie tarmes. Turbūt dėl tarmių mes mažiausiai čia ginčijamės ir visi suprantame jų reikšmę, svarbą ir reikalingumą išsaugoti. Kalbame išvis apie mūsų pačių jauseną, žmonių, kurie vartoja lietuvių kalbą, ir pagarbos sau klausimą. Čia yra esminis dalykas. Sovietmečiu, aš atsimenu, kaip buvo paplitę begalės rusicizmų. Gausiai liejosi iš komjaunuoliško, kitokio aktyvo kaip modernus, naujas požiūris rusicizmai. Man, nors ir gerbiu Vakarų kultūrą ir kitas tautas, kitų tautų vartojami žodžiai, norint pabrėžti savo modernumą, sukelia tokį patį jausmą, ne kokį nors kitokį. Žmonėms kažko trūksta, kad jie bijo kalbėti normalia lietuviška kalba ir nevartoti visokių lainų, lainų ir panašiai, ką galima pakeisti normalia lietuviška kalba.
Kita vertus, dabar jau technika taip smarkiai vystosi, kad versti į lietuvių kalbą nebus jokios problemos. Mes turime tik sukurti tam bazę, galėsi įsivesti, kaip norėsi, gražiai, netrukdomai bendrauti ir susirašinėti, technika, kompiuterinė technika tą leis, t. y. modernus požiūris. Todėl mes turime stengtis kiek įmanoma ten, kur įmanoma ir racionalu vartoti lietuvių kalbą, ir tose gairėse, aš įžiūriu, ta kryptis yra, o konkrečiuose įstatymuose mes sureguliuosime, ką galima vartoti, kur galima vartoti ir panašiai. Čia yra gairės, kryptis yra teisinga.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Aš siūlau vis dėlto nepalaikyti šitų gairių, nepaisant to, kad tai yra gairės, tai yra rekomendacijos, bet aš esu įsitikinusi, kad jeigu mes jas priimsime, tai kitoje Seimo sesijoje seks ne vienas įstatymas, kuris imperatyviai reguliuos dalykus. Apskritai keletas nuostatų akivaizdžiai čia kišasi į privačią asmeninio gyvenimo autonomiją, į privačią kad ir juridinių asmenų teisę turėti pavadinimus įvairiomis kalbomis. Ir čia yra labai konkrečiai išrašyta, kalbama. Kaip problema yra matoma ir gatvių pavadinimai, ir reklaminiai tekstai, ir viešieji užrašai, ir vieša informacija. Aš esu įsitikinus, kad kitoje Seimo sesijoje ateis draudimai drausti vartoti kokias nors kitas kalbas šiose srityse.
Lygiai taip pat čia, šitose gairėse, yra matoma, jog dvikalbės ar net keliakalbės įmonės, kaip rašoma gairėse, irgi plinta, ir tai yra neva matoma kaip kažkokia grėsmė lietuvių kalbai ir grėsmė, nežinau, mūsų ateičiai. Aš iš tikrųjų esu už lietuvių kalbą, mano močiutė yra lietuvių kalbos mokytoja ir, man atrodo, kad vis dėl ne tokiomis priemonėmis, ne tokiomis policinėmis priemonėmis mes turime stiprinti savo kalbą. Vis dėlto nedarykime klaidos, nepaverskime šito reguliavimo dar kartą, kaip minėjau, policiniu, geriau leiskime skleistis tarmėms ir leiskime privačiai erdvei vartoti tas kalbas ir tuos posakius, kurie, jaučia bendruomenė, jai yra svarbūs. Prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. J. Bernatonis dėl vedimo tvarkos.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš kitu klausimu, galbūt vėliau.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, kalba, kaip ir istorija, yra tautos audinys, kuris laiko mus visus ir leidžia mums vadintis lietuviais ir Lietuva. Tendencijos, kurias mes matome nuo du tūkstantis penkioliktų metų… (Balsai salėje) Du tūkstančiai penkioliktų metų. Kolegos, ačiū už pataisymą. Aš irgi esu tų blogų įpročių auka. Rodo vieną dalyką, kad nuo 2015 metų baigiamasis anglų kalbos egzaminas yra populiaresnis nei lietuvių kalbos egzaminas. Lygiai tas pats ir istorija, tai yra du atraminiai valstybės savimonės stulpai – istorija ir kalba – nyksta.
Aš manau, kad šitos gairės yra labai laiku ir padės mums atsispirti tai, čia kolegei Aušrinei pasakyčiau, privačiai autonomijai. Pilietis pirmiausia yra tas, kuris jaučia atsakomybę ne tik už savo veiksmus, bet ir už savo valstybės, kalbos, papročių, istorijos likimą.
Ir pabaigai apie policinę valstybę. Ar Prancūzija yra policinė valstybė? Ne. Ar Danija yra policinė valstybė? Ne. Ar Norvegija yra policinė valstybė? Ne. Taigi nereikia spekuliuoti sąvokomis, kurios skirtos bauginti, tačiau neturi jokio realaus turinio. Balsuokime už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (MSNG). Kolegos, lietuvių kalbos ugdymą ir jos įgūdžius iš tiesų reikia stiprinti. Šis dokumentas tam visiškai netinkamas. Dėl dviejų priežasčių aš kviečiu balsuoti prieš jį.
Pirma, jis yra nepagrįstas šiuolaikiniu kalbos mokslu ir jame nenurodomi jokie tyrimai, nenubrėžiami jokie pamatuojami rezultatai. Tai yra gryna beletristika, kuri kažkaip romantiškai apeliuoja į tai, kad dabar reikėtų išguiti svetimas kalbas, kurios ardo lietuvių kalbos grynumą, ir mes tada galėsime puikiai gyventi.
Lietuvių kalba visą laiką egzistavo dvikalbėje situacijoje. XVII amžiuje tai buvo lotynų kalba, XIX amžiuje mokslo kalba buvo vokiečių. Kitaip tariant, manyti, kad galima sukurti kokią nors būseną, kur bus vien tik lietuvių kalba viešojoje erdvėje ir kur mokslas neturės turėti dialogo su tarptautine kalba, kur neturėsime versle, darbo santykiuose nuolat vartoti kitos kalbos, yra mažų mažiausiai naivu.
Iš tiesų dokumentas neatitinka šiuolaikinio kalbos mokslo standartų, jis nevartoja sąvokų ir kategorijų, kuriomis šiuolaikinė lingvistika kalba apie kalbos įgūdžių įgijimą. Jis yra pasenęs ir moksliškai nekorektiškas. Be to, jame yra daugybė nuostatų, kurios pažodžiui interpretuojamos gali sukelti tikrai pavojingų pasekmių kad ir dėl darbo santykių, jos labai nesunkiai gali išguiti iš Lietuvos bet kokias aukštos pridėtinės vertės investicijas, o mums už nugarų esantys centrai, kurie dabar kuriasi, perskaitę šias nuostatas, gali labai nesunkiai nuspręsti, kad gal nereikia turėti problemų šalyje, kuri tuoj lieps mūsų finansų technologijų specialistams kalbėtis tik lietuviškai.
Aš tikrai siūlau nepritarti. Nemanau, kad nereikia gairių, bet jos turi būti korektiškos, šiuolaikiškos ir atitinkančios dabartinį mokslo lygį.
PIRMININKAS. Nuomonė už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, visos valstybės ir tautos, kurios gerbia save, visų pirma net nekelia klausimo, ar būtina saugoti savo kalbą ir kultūrą, savitumą. Šiuo atveju mūsų kalba yra tikrai unikali ir visi, kurie esame susirinkę šiandien Seimo salėje, žinome tas tiesas, kad lietuvių kalba turi daug artimumo su sanskritu, kad tai yra viena iš seniausių gyvų kalbų. Mes staiga puolame į kitą kraštutinumą ir lyginame, kad, siekiant saugoti savo kalbą, norima kažkokio radikalizmo. Tikrai taip nėra, tai yra tiesiog normalus noras mažos tautos, mažos valstybės, turinčios išskirtinę kalbą, saugoti tai, ką turi brangiausio, savo savitumą. Nes jeigu mes to nesaugosime, natūralu, kad, ko gero, mes nebūsime atlikę tos misijos, kuri yra mums pavesta mūsų šalies gyventojų. Tada labai lengva nuklysti ta linkme, kad, ko gero, taip, XXI amžius, technologijų revoliucija, visa tai vyksta ir mes matome tai, ir SMS žinutėse nevartojamos kartais lietuviškos raidės ir kiti dalykai, bet mes privalome padaryti, turėdami aiškią viziją, aiškias gaires, viską, kad mūsų kalba būtų vertybė kiekvienam – nuo darželinuko iki suaugusio žmogaus. Taigi gairės yra reikalingos, raginčiau pritarti visus – čia neturėtų būti nei pozicijos, nei opozicijos, kai kalbame apie mūsų kalbą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, neturėtume čia vieni kitų dabar baksnoti ir sakyti, kad vieni ar kiti labiau ar daugiau lietuvių kalbą mylime. Bet tikrai norėčiau pradėti nuo padėkos komitetui, kad dalies ydingiausių nuostatų vis dėlto mes atradome švelnesnes formuluotes arba kai kurių atsisakėme. Tai tikrai, palyginti su tuo pirminiu projektu, kuris mus pasiekė, šis yra tikrai geresnis. Bet taip, kaip ir keli prieš mane kalbėję kolegos, noriu išsakyti kelis argumentus, kodėl, mano manymu, nereikėtų priimti tokios redakcijos Lietuvių kalbos valstybės politikos gairių.
Pirma, gairės yra gerokai per daug persmelktos gynybine ir visa baimės jausena, galvojimu, kad lietuvių kalba turi būti apkasuose, apramstyta, apkamšyta ir saugoma, nes lietuvių kalba iš tiesų turtėja tada, kai yra ne varžymais ir bausmėmis puoselėjama, o kai patys piliečiai sąmoningai ją vartoja. Yra tinkama proga, gerbiami kolegos, priminti, kad Oksfordo, nevartosiu žodžio „dictionary“, o Oksfordo žodyne, anglų kalbos žodžių didesnė dalis, daugiau kaip 50 %, tai patys anglai pripažįsta, yra prancūzų kilmės. Ir tai nėra traktuojama kaip kokia nors kitos kalbos invazija. Tai tiesiog istorijos tėkmėje susiklostę dalykai.
Aš nesiūlau persismelkti anglicizmais, kaip kai kas siūlo, bet, žiūrint į tuos pačius prancūzus, jie irgi atsisako reguliavimo politikos norminant prancūzų kalbą. Pasiskaitykite mokslinius straipsnius ir jūs patys pamatysite, kad šalys, kurių praktikas jūs cituojate, išties jau gerokai seniau yra pasukusios labiau kalbą išlaisvinančios politikos kryptimi nei reguliuojančios. Lietuva yra atvira valstybė, manau, savo kalba tą turime irgi parodyti, kad mes nebijome skirtingų kalbų sąveikos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Visi motyvai išsakyti, lieka tik balsuoti dėl šio nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 75, prieš – 6, susilaikė 18. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Kitas klausimas – projektas Nr. XIIIP-2369. Per šoninį mikrofoną – J. Bernatonis. Prašom.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš norėčiau procedūriškai sugrįžti prie anksčiau svarstyto klausimo, t. y. prie įstatymo „Dėl Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos konvencijos ir Susitarimo dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos konvencijos sąlygų ratifikavimo“ projekto. Kaip parodė pateikimas, Seimas vieningai remia šio įstatymo projekto ratifikavimą. Tai suprantama, Lietuva seniai siekė ir daug padarė, kad taptų šios svarbios tarptautinės organizacijos nare, todėl esu įpareigotas Užsienio reikalų komiteto paprašyti ypatingos skubos tvarkos, tą galėtų pasiūlyti pirmoji Seimo Pirmininko pavaduotoja ir mes šiandien galėtume ratifikuoti ir jau jaustis visateisiais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nariais. Dėkui.
PIRMININKAS. Kreipiuosi į Pirmininko pavaduotoją R. Baškienę.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Aš noriu kreiptis į Seimo narius ir prašyti pritarimo leisti taikyti ypatingą skubą, išties girdėjote to įstatymo projekto svarbą, ir vykdyti priėmimą. Ar galime bendru sutarimu tada?
PIRMININKAS. Galime bendru.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pritariame. Pagal Statutą po trijų valandų arba vėliau.
16.06 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Olego Sencovo ir kitų politinių kalinių“ projektas Nr. XIIIP-2369 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Skelbiu tada kitą darbotvarkės klausimą – projektas Nr. XIIIP-2369. Į tribūną kviečiu R. Morkūnaitę-Mikulėnienę, kuri mums pristatys Seimo rezoliucijos „Dėl Olego Sencovo ir kitų politinių kalinių“ projektą.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, neabejoju, kad šitoje salėje yra daug futbolo entuziastų ir gerbėjų, kaip ir visame pasaulyje. Rusijoje šiuo metu vykstantis futbolo čempionatas gal ir kelia gražius jausmus, tačiau Rusijoje šiuo metu vyksta ir kiti dalykai. Šiandien aš labai tikiuosi, kad mes vieningai išsakysime poziciją politinių kalinių, kalinamų tiek Rusijoje, tiek okupuotame Kryme, atžvilgiu ir pasakysime, ką apie tai galvojame.
Kodėl apie O. Sencovą ir kas jis toks? Tai galbūt tiems, kurie nevisiškai susipažinę su jo situacija. Tai yra kino režisierius, rašytojas, kuris 2014 metais buvo FSB suimtas Simferopolyje, Kryme ir vėliau išgabentas į Rusijos teritoriją, šiuo metu yra kalinamas Sibire sunkiųjų darbų kalėjime. Šio žmogaus, tikėtina, visas vadinamasis teismo procesas vyko pažeidžiant žmogaus teises. Yra pagrįstų įrodymų, kad jis buvo mušamas, buvo bandoma išgauti jo prisipažinimą esant kaltu, tačiau jis niekada to nepripažino. Jis yra Ukrainos pilietis ir šiandien nei Ukrainos žmogaus teisių ekspertams leidžiama su juo susisiekti, nei tarptautiniams stebėtojams.
Noriu atkreipti dėmesį, kad O. Sencovas nuo šių metų gegužės 15 dienos yra paskelbęs bado streiką, bado akciją ir šia savo akcija siekia atkreipti dėmesį į visus 70 politinių kalinių, kurie yra kalinami Rusijos Federacijoje ir okupuotame Kryme. Suprantame, kad jo situacija, matyt, ir sveikatos būklė yra sunki, ir aš manau, kad šiandien mūsų pareiga ir moralinė pareiga yra pasakyti, kad mes smerkiame šitokius Rusijos Federacijos žingsnius. Mes kreipiamės į Rusijos Federacijos Prezidentą ir atitinkamas institucijas, kad nedelsiant būtų paleistas tiek O. Sencovas, tiek kiti politiniai kaliniai, kalinami Rusijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju už puikų pristatymą. Pirmasis klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų palaikydamas jūsų iniciatyvą, aš norėčiau tik pasiteirauti, ar mes turime tam tikrą palaikymą ir kitų mūsų aplinkinių valstybių? Mūsų Baltijos sesės ką nors panašaus daro ar ne? Ačiū už atsakymą.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Taip, buvo priimta rezoliucija Lenkijoje, taip pat Europos Parlamentas išsakė savo poziciją. Aš labai tikiuosi, kad daugiau Europos Sąjungos ir ne tik jos valstybių paseks šiuo pavyzdžiu.
PIRMININKAS. Klausia D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš iš tiesų norėčiau pasinaudoti šituo laiku ir tiesiog paprašyti palaikymo. Aš suprantu, kad mūsų parama yra labai maža, kad mes… Tai yra iš esmės labiau politinis palaikymas, bet vis dėlto niekada negalima prarasti vilties. Žinant, kad žmogus badauja jau 43 paras, o nuo 45 paros iš esmės prasideda negrįžtami gyvybinių organų pažeidimai, tai kalbama apie žmogaus gyvybės gelbėjimą. Aš manau, kad niekas turbūt neturime prieštaravimų. Galbūt tiktai galima pagalvoti, ką dar galėtume daugiau padaryti, kad vis dėlto mums pavyktų kažkaip sutrukdyti šitam baisiam režimui, nepametusiam savo metodų. Nėra jokio skirtumo tarp KGB ir FSB, nėra jokio skirtumo tarp Rusijos Federacijos, kuri buvo prieš 50 metų ir kuri yra šiandien, deja, tokio diktatoriško režimo žudyti, luošinti, įkalinti žmones vien už tai, kad jie priešinasi okupacijai ir terorui.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Pritardama, gerbiama kolege, jums iš tikrųjų aš manau, kad svarbiausia turbūt yra nuolat priminti, ko greičiausiai labiausiai norėtų Kremlius ir prezidentas V. Putinas, kad visi užsimirštų, visi pavargtų, pasidarytų abejingi ir šitie klausimai nebebūtų keliami. Tai aš labai dėkodama kolegoms, kurie pasirašė po šita rezoliucija, beveik iš visų frakcijų, labai tikiuosi mūsų vieningo balsavimo ir labai tikiuosi, kad O. Sencovas kokiu nors būdu irgi išgirs mūsų šitą poziciją. Dėkui.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Iš tikrųjų reikia žmonėms padėti, bet aš visada taip sakau: žmogui gali padėti, jeigu žinai, kuo jis tiki, ką jis galvoja ir apskritai kokia jo nuomonė apie Lietuvą. Mes kūnu gulėme ir už lakūnę N. Savčenko, ir Prezidentė, ir visi gyrėm, gyrėm, o matot, kur ji nuėjo? Ar mes kartais neperlenkiame lazdos? Gelbėdami kitus suteršiame savo Lietuvos prestižą. Darant tokius veiksmus reikia viską labai gerai apgalvoti.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad pagrindinis dalykas yra žmogaus laisvė ir jo teisė išsakyti tai, ką jis galvoja. O. Sencovas yra žmogus iš kultūros srities, kino režisierius, kurį palaiko tiek tarptautinė kino bendruomenė, tiek ir čia, Lietuvoje, matėme palaikymo akcijų. Tai yra žmogus, kuris kovojo prieš savo valstybės okupaciją. Ir tai, kad jis yra neteisėtai laikomas ir įkalintas 20 metų, nuosprendis yra paskirtas, kad jis kali Rusijoje, man atrodo, yra visiškai nepriimtina. Ir galbūt ieškoti čia kokių nors sąsajų dėl to, ar vienas, ar kitas paleistas politinis kalinys dabar sako vienus ar kitus dalykus, nemanau, kad tuo reikėtų vadovautis. Iš principo mes turime užtikrinti, kad niekuo nenusikaltęs žmogus galėtų džiaugtis laisve.
PIRMININKAS. Dėkojame, jūs atsakėte į visus klausimus. Diskutuoti niekas neužsirašė, dėl motyvų taip pat. Taip, rezoliucijos projekto svarstymas. Siūlome priimti rezoliuciją be pataisų po svarstymo. Yra nuomonė už. Visi užsirašė už, gal galime nediskutuoti? (Balsai salėje) Siūlome iš karto balsuoti, gerai? Balsuojame dėl rezoliucijos.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 82, prieš – 1, susilaikė 1. Rezoliucija priimta. (Gongas)
16.13 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 4, 6, 20, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1947(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1947(2). Kviečiu… (Balsai salėje) Nekviečiu, nes nėra jokių pataisų. Yra 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsniai, dėl kurių niekas nėra siūloma. Galima jiems visiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra. Susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1947(2) priimtas. (Gongas)
16.14 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 24, 27, 28, 34 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1948(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Statybos įstatymo Nr. I-1240 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1948(2). Pasiūlymų taip pat nėra. Yra 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsniai, dėl kurių siūlymų nėra. Galime pritarti visiems straipsniams bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1948(2) priimtas. (Gongas)
16.15 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 12, 15, 16, 20, 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-502(4)ES (priėmimas)
Kitas klausimas – projektas Nr. XIIIP-502(4)ES. Pasiūlymų taip pat nėra. Yra 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 straipsniai. Galime visiems straipsniams pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl šio įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-502(4) priimtas. (Gongas)
16.16 val.
Statistikos įstatymo Nr. I-270 12 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-957 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2148(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Statistikos įstatymo Nr. I-270 12 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-957 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2148(2). Taip pat nėra pasiūlymų. Yra tik du straipsniai. Galime jiems bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 90, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2148(2) priimtas. (Gongas)
16.18 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1596(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1596(2). Į tribūną kviečiu G. Burokienę, o toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mieli kolegos, ačiū, kad dirbame susitelkę, o dabar grįžtame, kaip jau pranešė mano kolega, prie Valstybės tarnybos įstatymo pataisų svarstymo. Vakar mes apsvarstėme penkis skyrius – iki VI skyriaus. 28 straipsnis – darbo užmokestis. Dėl šito straipsnio yra gautas Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. R. J. Dagys, 28 straipsnis – „Darbo užmokestis“. Jūsų pasiūlymas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia yra pasiūlymas, kad mes paliktume vertinimo už tarnybą Lietuvos valstybei stažą, nes jis, manau, yra iš tikrųjų svarbus aspektas. Mes turime būti suinteresuoti, kad ta tarnyba būtų ilgalaikė, būtų keliama kvalifikacija ir visa kita. Ne bėgiojimas iš struktūros, ieškant kokios naudos, bet kuo ilgiau jie tarnauja, tuo didesnę vertę turi, kokios pareigos, kur jie toliau sieks karjeros, rotuosime, nerotuosime, bet iš principo manau, kad priedas už tarnybą galėtų būti. Dabar jis yra vertinamas šiek tiek kitaip, negu siūlomas vertinti, toks kaip vienas iš kriterijų, bet ne konkrečiai įvardinamas pinigine išraiška.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes komitetas apsisprendė, kad lieka tik viena nuolatinio pobūdžio darbo užmokesčio dalis – priedas už stažą.
PIRMININKĖ. Norinčių kalbėti už pasiūlymą nėra. Prašome balsuoti. Už R. J. Dagio pasiūlymą balsuojantys balsuoja už, prieš arba susilaikantys turi kitą nuomonę.
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 78: už pasiūlymą – 22, prieš – 22, susilaikė 34. Nepritarta.
Dėl to paties straipsnio yra Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas, jam pritarta iš dalies. Ar galime sutarti, kad pritarta iš dalies? Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Mes tiesiog paredagavome.
PIRMININKĖ. Suredagavo pagal Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą.
R. J. Dagio pasiūlymas dėl to paties straipsnio. Kadangi pritarėme Socialinių reikalų ir darbo komiteto, tai nebesiūlome svarstyti R. J. Dagio pasiūlymo.
29 straipsnis „Pareiginė alga“, taip pat yra Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas dėl 1 dalies.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kadangi jau tas dalykas sureguliuotas laikantis, kad jeigu… Atsiprašau Seimo narių, sumaišiau… Kokia šios nuostatos esmė? Mes ilgą laiką čia, Seime, kaip tik mėginome įteisinti tokius dalykus, kad žmogus nepriklausomai nuo to, kokioje institucijoje dirba, už tas pačias pareigybes gautų tokį patį, pagal tą pačią kvalifikaciją, pagal tas pačias pareigybes gautų vienodą atlyginimą. Kad nepriklausytų jo atlyginimas nuo to, ar riebesnė institucija (kabutėse), ar kūdesnė institucija, turi daugiau pinigų, mažiau pinigų. Iš esmės tokios amžinos lygybės nebus, nes iš tikrųjų tam tikros šakutės yra, bet iš principo, kaip sakėm, buhalteris visur valstybės tarnyboje – kiekvienoje įstaigoje turi gauti panašią algą. Visą laiką buvo ankstesniam mūsų tarnybos įstatymui priekaištai daromi iš įvairių prižiūrinčių – nuo Valstybės kontrolės visų įvairiausių institucijų. Tai buvo priekaištas mums ir mes anuo metu įvedėme šitą nuostatą. Aš manau, kad mes tikrai elgiamės teisingai, ir visi suprantame, kad už tą patį darbą, už tą pačią kvalifikaciją turėtų gauti panašų atlyginimą. Čia net ir privačioje teisėje mes mėginame tą įgyvendinti, tai kodėl valstybės tarnyboje mes nenorime to daryti?
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, norint palikti vadovui daugiau diskrecijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių išsakyti savo nuomonės dėl pasiūlymo nėra, prašome balsuoti dėl R. J. Dagio pasiūlymo, o jam komitetas nepritarė.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 15, prieš – 26, susilaikė 33. Pasiūlymui nepritarta.
R. J. Dagio pasiūlymas išbraukti šio straipsnio 4 dalį. Minutėlę, atsiprašome, tuoj įjungsime.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Nėra prasmės balsuoti, nes dėl kvalifikacijos, visa kita, mes jau nubalsavome, tai šitas netenka prasmės.
PIRMININKĖ. Ačiū jums, kad pritariate tai pozicijai, kad nebėra prasmės balsuoti.
Seimo narė V. Vingrienė siūlė papildyti įstatymo 29 straipsnį nauja 6 dalimi..
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Šio mano pasiūlymo tikslas, kad viduriniosios grandies vadovai valstybės tarnyboje taip pat būtų orientuoti daugiau lyderystės kryptimi, o ne tas, kas dažnai tikrai pasitaiko valstybės tarnyboje, kad vien tik atlyginimo prasme orientuotas žmogus, galbūt jis visiškai neturi lyderystės ir vadovo gebėjimų, bet yra puikus ekspertas. Tai ekspertui galima tada, kad iš tiesų tokia sritis, kad tikrai žmogus geriau save realizuotų kaip ekspertas, nesiekdamas vadovo pozicijos, o vadovai išties galėtų labiau organizuoti savo veiklą, ir valstybės tarnybą mes įgytume tikrai kaip kompetentingą, nuolat augančią ir tarnaujančią visuomenei. Taigi siūlyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti, nes siūlomas papildomas administracinis reikalavimas, kurį nustatyti yra netikslinga.
PIRMININKĖ. Prieš V. Vingrienės pasiūlymą – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų keistas pasiūlymas, kai viršininkas būtinai turi būti mažesnės kategorijos negu darbuotojai. Sudėtinga bus tam viršininkui. Nemanau, kad nesikišame į savivaldybių kokius nors reikalus, kai būtinai viršininkas turi būti, kukliai pasakius, kvailesnis arba nepadaręs jokios karjeros ir negavęs jokios kategorijos kaip du pavaldiniai. Aš irgi nepritariu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Balsuojame už V. Vingrienės pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 10, prieš – 17, susilaikė 60. Pasiūlymui nepritarta.
30 straipsnis. Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. Gerbiamas kolega!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Irgi šiuo atveju mes jau balsavome dėl kvalifikacijos sistemos už laipsnį, rangą ir panašiai. Nepritarta.
PIRMININKĖ. Ir jūs nereikalaujate balsuoti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Nėra prasmės…
PIRMININKĖ. Nėra prasmės balsuoti, nes Seimas jau apsisprendė. Dėkojame.
Taip pat R. J. Dagio pasiūlymas dėl priemokų. Jam komitetas pritarė iš dalies.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Man atrodo, kad absoliuti dauguma siūlymų yra įtraukta į priėmimą. Aš jau sakiau, jeigu bus apsižiūrėta, aš tada pateiksiu pataisą.
PIRMININKĖ. Gerai. Dėkojame. Pritariame tai redakcijai, kurią komitetas suredagavo. Dėkojame.
31 straipsnis. V. Vingrienė teikia pasiūlymą dėl 31 straipsnio.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia dėl atlyginimų už…
PIRMININKĖ. Ne. Už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą jūs siūlėte įrašyti papildomai žodžius „konkrečius pasiektus veiklos rezultatus“.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia į vertinimą įtraukti, kad į vertinimą būtų įtraukta taip pat motyvacija už konkrečius pasiektus veiklos rezultatus. Manyčiau, kad valstybės tarnyboje taip pat, kaip ir kitose srityse, turėtų būti į tai atkreiptas dėmesys. Nemotyvuojant (…) tuo, kad pagal parengtų teisės aktų skaičių arba pagal atsakytų raštų skaičių, bet pagal tai, kokios atvertos galimybės, galbūt konkrečiai išspręsta problema, valstybės tarnyboje taip pat yra platus spektras, kokius galima pasiekti rezultatus ir netgi būtina. Siūlyčiau žiūrėti plačiau ir palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes skatinimas galimas po kasmetinio valstybės tarnautojo veiklos vertinimo, kurio metu vertinami pasiekti rezultatai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už V. Vingrienės pasiūlymą – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš nesuprantu, dėl ko komitetas taip kategoriškai šitą nuostatą išėmė. Mes patys visą laiką kalbame, kad norėtume, jeigu galime ką nors pamatuoti, tai mes pamatuojame. Tai yra siūlymas, kad vienas iš kriterijų sprendžiant dėl skatinimų ir apdovanojimų yra konkrečiai pasiekti veiklos rezultatai. Kodėl mes jų turime atsisakyti, jeigu galime juos pamatuoti? Tai nėra absoliutinimas visais atvejais. Tai yra vienas iš argumentų. Aš manau, tikrai čia jis nieko nekenkia, tik suteikia dar vieną aspektą ir lankstesnius padaro pačius santykius ir vertinimus.
PIRMININKĖ. Prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų kai kada pasiektus rezultatus sudėtinga apskaičiuoti. Jie ateina gana vėlai. Pavyzdžiui, dėl investicijų pritraukimo. Tai ilgas, sudėtingas darbas, bet tai nereiškia, kad kol neatėjo investicijos, žmogaus negalima paskatinti. Arba blogiausia, kai valstybės tarnautojai tiesiogiai pradeda skaičiuoti savo rezultatus, pavyzdžiui, parašytais raštais ar dar kokiais keistais dalykais. Manau, kad pakanka kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos, į kurią įeina ir darbo kokybė, ir pasiekti rezultatai kartu. O pasiektus rezultatus kai kada vienus išskirti labai sunku, todėl nesiūlau pritarti tam.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl V. Vingrienės pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 28, prieš – 7, susilaikė 57. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl to paties straipsnio yra gautas R. J. Dagio pasiūlymas, siūloma išbraukti 5 punktą ir išdėstyti jį kitaip. Dviejų pareiginių algų dydžius jūs siūlote ten išbraukti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai siūlyčiau gerai susimąstyti. Mes čia šalia tos didžiulės diskrecijos, kurią mes suteikėme įvairiais priedais, priemokomis, vertinimais, koeficientais, dar suteikėme ir galimybę viršininkui, įtraukėme visiškai subjektyvų punktą, t. y. dviejų pareiginių algų dydžio piniginę išmoką už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigos nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus. Ar tikrai nėra per daug? Per didelius svertus mes jau suteikėme vienose rankose, viršininko rankose, tai tikrai nepaskatina skaidresnės sistemos. Taigi, juo labiau kad kriterijų pagal visa tai, kai skaitai įstatymą, yra visiškai subjektyvi nuostata, t. y. noriu – duodu, noriu – ne, iš esmės niekas to indėlio nevertina, nė kokia nors komisija sudaroma, kuri galėtų vertinti panašiai, tai yra grynai viršininko nuostata. Manau, valstybės tarnyba tai nėra privatus sektorius, privačiame sektoriuje tavo tą gerumą ar negerumą limituoja savininko turimi pinigai. Šiuo atveju jis laisvai disponuoja valstybės pinigais, nori – duoda, nori – ne, manau, tikrai šitos nuostatos nereikia ir gana daug tų laisvių mes suteikiama kitais savo punktais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kadangi tai yra efektyvi skatinimo priemonė ir truputį yra paredaguotas visas skirsnis, tai nuo vieno iki dviejų pareiginių algų dydžio piniginė išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigos nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius, tačiau ne dažniau kaip du kartus per kalendorinius metus.
PIRMININKĖ. Už R. J. Dagio pasiūlymą – A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Siūlau pritarti šiam pasiūlymui, nes tikrai vadovas galėtų skatinti ne vieno, o dviejų atlyginimų… Tai siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl R. J. Dagys pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 27, prieš – 16, susilaikė 46. Nepritarta.
Dėl to paties straipsnio G. Skaistė pateikė pasiūlymą. Kolege, jūs siūlėte vietoj „dviejų“ rašyti „vieną“. Pakomentuokite. G. Skaistė. Tuoj pat, minutę!
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano siūlymas yra kiek nuosaikesnis nei R. J. Dagio. Jis siūlė išvis išbraukti tą punktą, kur už išskirtinį indėlį gali vadovas vienašališkai nuspręsti ir suteikti nuo vieno iki dviejų darbo užmokesčių ne daugiau kaip du kartus per kalendorinius metus. Iš principo mes suteikėme galimybę vadovui be jokių kitų motyvacijų, vienašališkai, be jokių komisijų tiesiog valstybės tarnautojui suteikti papildomai keturis darbo užmokesčius per metus. Realiai galima be jokių kitokių motyvų suteikti vadovui galimybę trečdaliu padidinti atlyginimą, paprastai tariant. Tai mano siūlymas buvo, kad tikrai už tą išskirtinį indėlį skatinti galime, bet reikėtų tai daryti šiek tiek nuosaikiau, kad nuo vieno iki dviejų darbo užmokesčių būtų galima suteikti vieną kartą per metus, o ne du. Tiesiog išskirtinis indėlis yra išskirtinis, ir jis tikrai toks ir turėtų būti. Todėl mano siūlymas buvo, kad skatinti būtų galima vieną kartą per metus, o ne du.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti. Kadangi, kaip ir prieš tai buvo, tai yra efektyvi skatinimo priemonė. Iš tikrųjų komitetas labai daug ginčijosi, kartu dalyvavo profsąjungos, ir nuspręsta, kad vieno ar dviejų pareiginių dydžių palikti tokią išmoką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. J. Dagys pritarė pasiūlymui.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nežinau, dėl ko jūs ginčijotės, bet du kartus išskirtinis žmogus per metus, išskirtiniai nuopelnai Lietuvai. Mes dabar suteikiame. O tai reiškia, kad mes iš principo jam leidžiame keturis atlyginimus už jo išskirtinumą. Tiksliau, jo gerus santykius su viršininku, ne su valstybe, bet su viršininku, nes valstybė jo čia neapdovanoja, o suteikia vidutinę algą, žymiai daugiau, negu mes mokame premijas už įvairiausius apdovanojimus laureatams ir panašiai. Ir viršininkui suteikiame tokią diskreciją papildomai. Prie to, kad mes jau 2,6 kartus jam leidžiame pakelti atlyginimus visokiais priedais. Maža to, dar 30 % jam įdedame galimybę pakelti jo atlyginimus. Iš viso išmeskime tuos koeficientus, kam jie reikalingi? Tokia diskrecija, kad nuo bazės, tegu ką nori, tą daro. Kiek viršininkas nori, tiek tegu duoda. Kam žaisti, vaizduoti, kad mes kažkokią sistemą įvedame. Aritmetiškai tai yra nulis, čia yra tik saviguoda.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl G. Skaistės pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 34, prieš – 18, susilaikė 39. Nepritarta.
Pasiūlymų dėl 32 straipsnio nebuvo gauta. 33 straipsnis „Tarnybinės nuobaudos“. A. Syso pasiūlymas. Jo nėra. Prašome, gerbiamoji komiteto pirmininke, gal pakomentuokite pasiūlymą ir kartu komiteto nuomonę.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ponas A. Sysas siūlė išbraukti nusižengimus, kurie yra padaromi šiurkščiai. Tam nepritarta, palikti „ir šiurkštūs nusižengimai“. Bet pritarta jo pasiūlytos 11 dalies patobulintam variantui, kur kiti nusižengimai, kuriais „šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos ir tarnybinės etikos principams“.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl A. Syso pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 15, prieš – 17, susilaikė 58. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 33 straipsnio 6 dalies Seimo Antikorupcijos komisija teikė pasiūlymą. Komitetas pritarė iš dalies.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Čia yra analogiškas pasiūlymas, kuriam pritarta iš dalies, tai patobulintas, kur ką tik perskaičiau…
PIRMININKĖ. Pritariame bendru sutarimu. 34 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. 35 straipsnis. Antikorupcijos komisija taip pat teikė pasiūlymą išbraukti moteris dėl nėštumo, parašyti „nėščia moteris“, tiesiog redakcinio pobūdžio. Pritarta iš dalies, suredaguota. Galime pritarti? Galime.
36 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta.
37 straipsnis. A. Syso pasiūlymas. Ir čia prašome, gerbiamoji pirmininke, pakomentuokite. Taip pat komiteto išvada.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo nepritarti, nes jis siūlo išbraukti pagal darbo sutartį padarytą žalą. Pasiūlyme sistemiškai nesiūloma keisti keičiamo projekto 17 straipsnio, kuris reglamentuoja leidimų išdavimą, todėl nėra pagrindo keisti ir žalos atlyginimo straipsnius dėl leidimo neišdavimo. Čia jis norėtų, kad… paaiškinti, kodėl valstybės tarnautojas negavo leidimo dirbti ir panašiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame dėl A. Syso pasiūlymo.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 14, prieš – 17, susilaikė 54. Pasiūlymui nepritarta. Antikorupcijos komisija dėl to paties straipsnio teikia beveik analogišką pasiūlymą, išbraukti „pagal darbo sutartį“. Mes jau apsisprendėme, todėl nebalsuojame.
Seimo narys A. Sysas dėl šio straipsnio 3 dalies teikia analogišką pasiūlymą, mes jau apsisprendėme, todėl siūlau nebalsuoti. Ar teisingai, gerbiamoji komiteto pirmininke? Teisingai.
38 straipsnis. R. J. Dagys teikia pasiūlymą dėl šio straipsnio 4 dalies. Komitetas pritarė iš dalies. Ar R. J. Dagys sutinka?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dabar aš tikrai neprašysiu balsuoti, nes pateikiau priėmimui šiek tiek kitokią redakciją tikėdamas, kad patikslinimai… perkeldamas tas nuostatas, kitaip sugrupuodamas. Tai dabar neprašau balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas pritarė iš dalies. R. J. Dagys neprašo dėl to balsuoti.
39 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 40 straipsnis. Antikorupcijos komisija. Perkelti įstatymo projekto 38 straipsnio 2 dalį ir kurie numatyti atvejai, kai valstybės tarnautojas privalo būti nušalintas nuo pareigų.
Komitetas nepritarė. Prašom komiteto argumentų.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė, nes netikslinga visais atvejais, pradėjus pažeidimo tyrimą ar tikrinimą, nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų. Nustatyta pakankamai kriterijų dėl nušalinimo, kas trukdo ir siekia paveikti rezultatus.
PIRMININKĖ. Ar reikalauja Antikorupcijos komisija balsuoti? Nereikalauja. Pritariame Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto argumentams.
41 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 42, 43, 44 straipsniai. Pasiūlymų nėra.
45 straipsnis – „Nemokamos atostogos“. A. Sysas teikia pasiūlymą. Komitetas pritarė iš dalies. Kolegos A. Syso nėra. Komiteto pirmininke, prašom trumpai informuoti Seimą apie pakeitimą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kolega siūlė, kad nemokamos atostogos – iki trijų mėnesių per vienerius darbo metus. Komitetas pritarė iš dalies, įrašant „ne ilgiau trijų mėnesių per vienerius darbo metus“.
PIRMININKĖ. Galime pritarti ganėtinai redakcinio pobūdžio pasiūlymui? Galime.
Analogiškas pasiūlymas Seimo Antikorupcijos komisijos. Nesvarstome, pritarta iš dalies.
46 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 47 straipsnis. Nėra.
48 straipsnis. R. J. Dagio pasiūlymas dėl šio straipsnio 1 dalies. Komitetas pritarė iš dalies. Ar jūs sutinkate su tokia?..
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Lygiai taip pat šioje stadijoje siūlau nebalsuoti, nes aš pateikiau kitą redakciją priėmimui. Bet iš principo dalis jau yra pataisyta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Vingrienė siūlė pakeisti šio straipsnio 8 dalį. Komitetas nepritarė. Ar V. Vingrienė reikalauja balsuoti, ar sutinka su komiteto argumentais?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia buvo pasiūlymas, kad jeigu vykdant reorganizacijas ar apskritai atleidžiamas darbuotojas iš valstybės tarnybos, jam turėtų būti suteikta galimybė persikvalifikuoti ir galbūt padėta susirasti kitą darbo vietą. Čia, manyčiau, pakankamai yra socialiai teisingas aspektas, nes darant reformas, toje pačioje Kanadoje, kai vyko Ž. Kretjeno reforma, dalį valstybės tarnautojų atleidžiant iš darbo, jiems, kad neįvyktų socialinė bomba, buvo suteikta galimybė surasti kitus kelius tobulėti, nes šiandien…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). …jeigu mes matome, kad iš tiesų problema yra, mes turėtume tikrai žiūrėti, kad tie žmonės nebūtų išmetami į gatvę, ir padėti jiems tiesiog įgyti kažkokią kitą galimybę.
PIRMININKĖ. Pradėti verslą, taip. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes siūlomos nuostatos nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas.
PIRMININKĖ. Prieš pasiūlymą – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Taip išeina, kad prieš gerbiamą V. Vingrienę reikia kalbėti, prieš jos pasiūlymus. Labai gaila, bet aš nesuprantu, kaip sukurti alternatyvią sistemą žmonėms, atleistiems iš darbo valstybės tarnyboje. Yra bendra sistema, kur gali kelti kvalifikaciją, gaudamas pinigų iš Darbo biržos ir kitur, ir taip kelti kvalifikaciją. Netgi gali gauti paramą kurti verslui. Aš neįsivaizduoju, kaip gali būti sudaryti kažkokie alternatyvūs fondai, atskirai administruojami. Manau, kad ta pati sistema egzistuoja ir turi būti vienoda visiems žmonėms Ir pagal Konstituciją mes esame visi vienodi – ir tarnyba, ir žmonės, dirbantys versluose.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl V. Vingrienės pasiūlymo, jam komitetas nepritarė.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 12, prieš – 11, susilaikė 61. Pasiūlymui nepritarta.
R. J. Dagys siūlė papildyti šį straipsnį. Komiteto pritarta iš dalies.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Iš dalies faktiškai…
PIRMININKĖ. Kolega sutinka. 49 straipsnis yra R. J. Dagio pasiūlymas. Komitetas nepritarė. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš labai prašyčiau įsiklausyti. Čia kaip ta redakcija dabar pateikta… galbūt ne visi gali pamatyti, suprasti jos esmę, bet esmė yra tokia, kad mes kalbame apie tai, kas nutinka karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama. Kalbame apie tam tikras grupes. Aš siūlau, kad ne tik nėščiai moteriai būtų taikomas keturių mėnesių įspėjimo laikotarpis, bet ir neįgaliesiems, moteriai ar vyrui, auginantiems vaikus, ir ta nuostata būtų perspėti iš anksčiau, nes jiems yra sunkiau persiorientuoti. Aš nežinau, kodėl komitetas taip ir nerado būdo net iš dalies pritarti, ypač neįgaliųjų atveju. Gal dar dėl vaiką auginančio galima diskutuoti, bet neįgaliųjų atveju… Manau, tikrai jiems darbo rinkoje nėra taip paprasta susirasti darbą. Mes ne vieną kartą apie tai esame kalbėję. Aš nežinau, kodėl komitetas tam nepritarė. Bet kuriuo atveju bent jau per priėmimą reikia ieškoti ir bent jau neįgaliųjų klausimą išspręsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes buvo pritarta iniciatorių pateiktam reguliavimui, kuris yra suderintas su Darbo kodeksu, ir rėmėmės Darbo kodeksu.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip, bet čia yra preferencija, kuri nuo mūsų priklauso. Mes patys galime… Tikrai čia yra pozityvi diskriminacija, ją mes galime sau leisti. Ne tiek tų neįgaliųjų pas mus yra, ir jų įdarbinimas yra gana problemiškas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl R. J. Dagio pasiūlymo.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 28, prieš – 15, susilaikė 42. Nepritarta.
Dar vienas R. J. Dagio pasiūlymas dėl šio straipsnio 3 dalies. Pritarta iš dalies. Kolega sutinka. R. J. Dagio pasiūlymas dėl to paties straipsnio papildyti pabaigą. Taip pat pritarta iš dalies. Kolega sutinka. Pakoreguosime, jeigu reikės, priėmimo stadiją.
50 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 51 straipsnis. Nėra. 52 straipsnis. Mes jau apsisprendėme dėl R. J. Dagio pasiūlymo, kuriuo jis teikia, kad Valstybės tarnybos departamentas išlieka, tad nebebalsuojame. 53 straipsnis „Valstybės tarnautojų registras“. Pasiūlymų nėra. Dėl 54 straipsnio yra R. J. Dagio pasiūlymas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš atsiimu šitą, nes…
PIRMININKĖ. Atsiima.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Yra kitoje vietoje tai sutvarkyta.
PIRMININKĖ. Atsiima pasiūlymą. Ir 55 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Visus straipsnius aptarėme. Dabar mums svarbu priimti sprendimą dėl Valstybės tarnybos įstatymo priedo ir, kolegos, mums tikslinga dabar būtų pasitarti. Komitetas pateikė patobulintą priedo redakciją. Gal galime pritarti komiteto patobulinto priedo redakcijai, kuri būtų kaip pagrindas, ir tie… Nes atkreipė dėmesį į daugelio Seimo narių pasiūlymus. Tada mums nereikėtų Seimo narių pasiūlymų svarstyti, o priėmimo stadijoje tie, kurie manytumėte, kad dar kažkas praleista, galėtume suredaguoti. (Balsai salėje) Aš norėčiau atsiklausti. Jeigu jūs… Tada sutarkime taip. Pirmiausia mes balsuojame už patobulintą pasiūlymą, o po to aš Seimo narių, kurie pagal eilę yra, atsikliausiu, ar jūs sutinkate, ar ne. (Balsai salėje) Nesutinkate su tokiu pasiūlymu? (Balsai salėje) Gerai. Tokiu atveju E. Pupinio pasiūlymas dėl priedo. E. Pupinis sutinka? E. Pupinis sutinka dėl priedo.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Apie ką čia kalbama, atsiprašau?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Apie seniūnus.
PIRMININKĖ. Na va!
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Seniūnui – filialo vadovui ir seniūnui – biudžetinės įstaigos vadovui yra suteikti skirtingi įgaliojimai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Aš iš tikrųjų siūliau, kad vis dėlto galima būtų sulyginti, nes ir tie seniūnai, ir tie seniūnai, tai manau, kad teisinga būtų, kad jų atlygis būtų skaičiuojamas vienodai. Tai vėlgi…
PIRMININKĖ. Komitetas nepritarė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, komitetas nepritarė. Seniūnas yra pakeltas ir seniūnai – filialų vadovai taip pat palypėjo koeficientų lentelėje, todėl šitam pasiūlymui nepritarėme, kadangi seniūno – filialo vadovo ir biudžetinės įstaigos vadovo yra skirtingi įgaliojimai.
PIRMININKĖ. Ar, kolega, neprašo balsuoti? Neprašo balsuoti. R. Šarknickas. Pritarta iš dalies, sutinka su komiteto. Pritarta iš dalies.
R. J. Dagys. Ar reikalaujate balsuoti, ar priėmimo stadijoje? Dėl jūsų pasiūlymo dėl 1 priedo.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėl Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Čia iš principo yra mūsų apsisprendimas. Čia buvo mano pasiūlymas mūsų pagrindiniam komitetui pagal savo hierarchiją ir svarbą tų tarnybų vadovus įrašyti į ketvirtą kategoriją, nes tai vis dėlto yra kontroliuojanti institucija. O mūsų komitetas apsisprendė kitaip. Kadangi valia čia yra kaip ir aiški, tai aš nežinau, ar verta balsuoti, nes iš tikrųjų būtų galima apie kalbėti, ne vieną kartą esame tais klausimais diskutavę.
PIRMININKĖ. Kolega, jūs čia siūlėte dėl Vidaus audito tarnybos ir Centralizuotos vidaus audito tarnybos.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Komitetas nepritarė. Balsuojame dėl R. J. Dagio pasiūlymo.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 22, prieš – 14, susilaikė 47. Nepritarta pasiūlymui.
R. Šalaševičiūtė ir G. Burokienė teikia pasiūlymą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Neprašo balsuoti, nes pritarta iš dalies.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ne, toliau…
PIRMININKĖ. Taip, ačiū. (Balsai salėje)
Seimo narys A. Palionis teikia pasiūlymą ir jam pritarta iš dalies.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Čia buvo analogiškas.
PIRMININKĖ. A. Palionis sutinka su šiuo sprendimu. R. Juška, R. Budbergytė, I. Šimonytė teikia pasiūlymą. Jam pritarta iš dalies. Neprašo balsuoti. Pritarta.
A. Palionis teikia dar vieną pasiūlymą dėl priedo. Jam jau nepritarta. Neprašo balsuoti. Štai kaip šaunu.
V. Ąžuolas, V. Ačienė, L. Staniuvienė, G. Burokienė ir kiti kolegos.
Grįžtame, kad nebūtų taip, kaip dėl praeito įstatymo projekto, dėl kurio dar kalbėsime. A. Palionis purto galvą, nesutinka. Išraiška aiški.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano pasiūlymas yra dėl teismų kanclerių. Konstitucijos 5 straipsnis reglamentuoja, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir teismas. Konstitucija teismus priskiria prie kitų trijų valdžios institucijų, ir šio principo aš siūlau laikytis. Kaip ir ministerijų kancleriai, kaip ir kitų valdžios institucijų kancleriai – siūlau juos suvienodinti, nes esminio ir objektyvaus skirtumo tarp teismo ir, pavyzdžiui, ministerijos kanclerio darbo ir atsakomybės nėra. Teismo kanclerio pareigybė išskirta netgi ir Teismų įstatyme. Siūlau įvesti lygiavertę teismo kanclerio pareigybės poziciją, kaip ir kitose valstybės institucijose.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti.
PIRMININKĖ. Komitetas nepritarė. Pasiūlymui dėl teismų kanclerių nori pritarti V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Pagal demokratinės valstybės valdžių pasidalijimą yra trys valdžios: įstatymų leidybos, vykdomoji ir teisminė. Kažkodėl teismų valdžia, jos yra lygiavertės demokratinėje valstybėje, nuvertinta ir šitie pareigūnai palikti net ketvirtoje grupėje. Aš siūlau pritarti A. Palionio pasiūlymui ir pakelti į antrą kategoriją ar grupę, kaip ten vadinasi, atkurti teisingumą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame dėl gerbiamojo A. Palionio pasiūlymo.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 69, prieš – 9. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas, kurį teikia grupė Seimo narių V. Ąžuolas, V. Ačienė. Jam pritarta iš dalies. Kolegos sutinka, kad komitete pritarta iš dalies.
Pirmas priedas aptartas.
Antras priedas. Dėl antro priedo A. Syso pasiūlymas. Komitetas jam nepritarė. Gerbiamoji kolege.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kadangi nepateikta argumentų, kodėl šios sritys turėtų būti išskirtos iš kitų, ir galimas lygiateisiškumo neužtikrinimo klausimas, mes nepritarėme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norintis kalbėti už pasiūlymą – R. J. Dagys. Įjunkite R. J. Dagio mikrofoną.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gal mes ne iki galo išsiaiškinome, bet iš principo apie ką mes kalbame, kokios tai yra institucijos. Faktiškai pagal tokį apibrėžimą papuola „Sodra“, nes užsiima administravimu ir esminių žmogaus socialinių teisių užtikrinimu ir įgyvendinimu. Turbūt sutinkame, kad tai yra institucija, kuri valdo apčiuopiamą kiekį finansų, ir jos įtraukimas į vieną ar kitą hierarchiją turėtų būti iš principo deramai vertinamas. Mes apie tai diskutavome ir mūsų komitete. Galbūt galima būtų surasti kitų kriterijų, bet esmė yra būtent šita. Aš suprantu, ką A. Sysas yra parašęs. Nežinau, kodėl komitetas atėmė… Galbūt reikia priėmimo stadijoje tikrai dar pagalvoti, nes iš tikrųjų tokias funkcijas… Tas turėta omeny, ne kokie nors atskiri padaliniai, bet tie, kurie…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Yra pateikta pataisa dėl projekto jau dabar.
PIRMININKĖ. Kolegos, balsuojame dėl A. Syso pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė, dėl antro priedo.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 19, prieš – 23, susilaikė 33. Pasiūlymui nepritarta. Ir visus Valstybės tarnybos įstatymo ir priedų pasiūlymus aptarėme.
Dėl viso įstatymo projekto po svarstymo. Ačiū, gerbiamoji komiteto pirmininke. Už – M. Puidokas. Nėra. Prieš – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties, kalbėdami apie reformas, čia buvo vadinama, kad tai yra valstybės tarnybos reforma, visą laiką sukeliame žmonėms daug lūkesčių. Žmonės galvoja, kad jeigu valstybės tarnybos reforma, tai staiga ji taps efektyvesnė, geresnė ir labiau atlieps jų lūkesčius. Iš tikrųjų tai, kas dabar svarstoma, yra visai ne valstybės tarnybos reforma, sakyčiau, tai visai ne reforma, o tai labiau apmokėjimo modelio keitimas, kuris yra patogesnis tiesioginiam vadovui. Ir orientacijos į rezultatą, kurio tikisi žmonės, ir efektyvumo, kad galėtų greičiau būti sprendžiami klausimai, jeigu žmonės kreipiasi į valstybės institucijas, iš tikrųjų nebus. Nebus geresnių, greitesnių sprendimų, niekas nepasikeis, tiesiog tiesioginis viršininkas gaus daugiau galių spręsti dėl tavo atlyginimo.
Žinodama situaciją, kuri dabar yra valstybės tarnyboje, ir žiūrėdama tyrimus, kurie yra atlikti dėl nepotizmo, dėl giminių savivaldybėse, aš manau, kad šis naujas apmokėjimo ir vertinimo modelis nepakeis iš esmės nieko į pozityvią pusę, o tik paskatins nepotizmą savivaldybėse. Suteiksime dar daugiau galių tiesioginiam viršininkui nuspręsti, ar tu geras, ar negeras, ir bus vadovaujamasi ne tavo konkrečiai pasiektais rezultatais, bet tuo, ar tu patinki savo viršininkui, ar ne. Ir žinodami, kad savivaldybėse dauguma yra arba giminės, arba tos pačios politinės partijos atstovai, iš tikrųjų suteikiame nežabotas galias tiems, kam jų suteikti nereikėtų. Todėl siūlyčiau to dalyko nevadinti tiesiog reforma, nes tai nėra jokia reforma.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū, pirmininke. Valstybės tarnybos įstatymas tikrai labai reikalingas ir ilgai, seniai lauktas, kiek prisimenu, jau pradėtas pereitą kadenciją. Daugelis mūsų tarnybos neatsieja nuo pačios valstybės, tarnautojas neretai siejamas su biurokratizmu, neveiksnumu, o tai atspindi žmonių požiūrį į valstybę. Patobulintame įstatymo projekte yra išbrauktos ūkinės techninės veikos, išplėsti ir papildyti valstybės tarnybos principai, kuriais įtvirtinta, koks valstybės tarnautojas turi būti, detalizuotos etikos normos, taip pat numatyta centralizuota valdininkų atranka ir taip užkertamas kelias nepotizmui ir didinamas profesionalumas, taip pat atsiranda nauja mentoriaus pareigybė, kai valstybės tarnautojas, išėjęs į užtarnautą poilsį, galėtų savo patirtį perduoti jaunimui, nebelieka valstybės tarnautojo kategorijos, o įvedamas pareigybių koeficientas, todėl realiai visiems valstybės tarnybos tarnautojams atlyginimai kils.
Taip, paliekama nemaža diskrecija vadovui, bet taip pat labai didinamas ir profsąjungų vaidmuo valstybės tarnyboje. Įvedamas pretendentų rezervas, kai geri valstybės tarnybos tarnautojai, nepatekę į tarnybą po konkurso, lengviau galėtų dalyvauti kaip pretendentai į kitas pareigybes. Paliekama valstybės tarnautojo teisė į kvalifikacijos kėlimą valstybės lėšomis esant viešajam poreikiui. Taip pat įtvirtinama nauja atostogų tvarka, kas penkerius metus valstybės tarnautojui bus suteikiamos 3 darbo dienos papildomų kasmetinių atostogų, maksimalus atostogų skaičius sieks 37 darbo dienas. Taip pat įvedamas vadovaujančių, pareigas einančių tarnautojų politinis neutralumas, išskyrus politinio pasitikėjimo tarnautojus. Tikiuosi, kad įsigaliojus įstatymui padidės valstybės tarnybos patrauklumas, kad valstybės tarnyba atjaunės ir entuziastingi, modernūs, gabūs, darbštūs žmonės norės joje dirbti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, balsuojame už Valstybės tarnybos įstatymo projektą po svarstymo.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 58, prieš – 9, susilaikė 15. Po svarstymo pritarta. Ar galima, gerbiamieji kolegos, prašyti jūsų pritarimo dėl skubos? Galime bendru sutarimu, kad šitoje sesijoje priimtume šį įstatymo projektą? Dėkoju. Bendru sutarimu pritarta.
17.05 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 13, 18, 22, 26, 291, 30, 311, 38, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1597(2), Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1598(2), Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1600(2), Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 3, 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1601, Privačios detektyvinės veiklos įstatymo Nr. XII-1615 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1602(2), Nacionalinės teismų administracijos įstatymo Nr. IX-787 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1603(2), Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1604(2), Statistikos įstatymo Nr. I-270 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1605, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 19, 27, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1606(2), Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-856 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1607(2), Prezidento įstatymo Nr. I-56 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1608(2), Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo Nr. IX-895 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-956(4) (svarstymo tęsinys)
Lydimieji Valstybės tarnybos įstatymą projektai. Vyriausybės įstatymas Nr. XIIIP-1597(2). G. Burokienė pateikia išvadą. Gal jūs galėtumėte pateikti šio ir visų lydimųjų kitų teisės aktų išvadas? Nebereikės galbūt atskirai.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerai.
PIRMININKĖ. Sutinkate, kolegos? Neprieštaraujate? Ačiū, bendru sutarimu.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Sujungti įstatymų projektai, išvada dėl projekto Nr. XIIIP-1597. Taigi sujungti įstatymų projektus Nr. XIIIP-1597 ir Nr. XIIIP-973 bei pritarti sujungtam, komiteto patobulintam įstatymo variantui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėl Viešojo administravimo įstatymo taip pat svarstė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip pagrindinis.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Sprendimas – daryti…
PIRMININKĖ. Viešojo administravimo Nr. XIIIP-1598.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Nr. XIIIP-1598. Taip. Tiesiog, kad nesuklysčiau.
PIRMININKĖ. Pritarta patobulintam…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Lydimasis Dokumentų ir archyvų įstatymo projektas Nr. XIIIP-1600. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Nr. XIIIP-1600? Minutėlę! Taip pat pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybes įstatymo projektas Nr. XIIIP-1601. Komiteto svarstymas. Komitetas siūlė atmesti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip. Kadangi yra naujas… ir sujungti. Daryti įstatymo projekto svarstymo pertrauką ir sprendimą priimti rudens sesijoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Jūsų išvada – atmesti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Atmesti, taip. Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Nr. XIIIP-1601. Kolegos, gal iš karto galime ir apsispręsti dėl šio įstatymo projekto, nes kitų komitetų išvadų nėra? Komitetas siūlo atmesti Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo projektą Nr. XIIIP-1601. Minutėlę! Įjungsime, kad galėtumėte pasakyti nuomones.
Už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš principo aš sutinku, bet Statutas reikalauja vis tiek papildomų komitetų išvadų. Mes esame…
PIRMININKĖ. Nėra papildomo komiteto.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Nėra papildomo komiteto? Atsiprašau, viskas gerai.
PIRMININKĖ. Nėra. Dėl to aš ir kreipiuosi į Seimą, kad yra tik Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto sprendimas, kad greitintume procedūras, greičiau priimtume, t. y. greičiau svarstytume, nebegrįžtume prie to. Sutinkate, kolegos?
Balsuojame, kad būtų atmestas… (Balsai salėje) Nėra dėl šio klausimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvados. Papildomo dėl šio klausimo – projekto Nr. XIIIP-1601 nėra. Balsuojame už tai, kad būtų atmestas Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas. Tik pagrindinio komiteto išvada. Papildomas šiuo klausimu nebuvo paskirtas.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 61, prieš – 1, susilaikė 9. Atmesta.
Kitas papildomas įstatymo projektas – Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1602. Lydimasis. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritarti patobulintam įstatymo variantui.
PIRMININKĖ. Prašau?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Tuoj, minutėlę. Nr. XIIIP-1601?
PIRMININKĖ. Nr. XIIIP-1602.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Nr. XIIIP-1602. Tuoj. Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitas lydimasis įstatymo projektas – Nacionalinės teismų administracijos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1603(2).
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, projektas Nr. XIIIP-1603. Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1604(2).
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Statistikos įstatymo projektas, kurį jau siūlėte atmesti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Ar yra norinčių kalbėti dėl Statistikos įstatymo? (Balsai salėje)
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Nėra.
PIRMININKĖ. Nėra. Kolegos, ar galime balsuoti už pagrindinio komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, išvadą, siūlančią atmesti įstatymo projektą Nr. XIIIP-1605? (Balsai salėje) Kolegos, jeigu pagrindinis komitetas atmeta įstatymo projektą, tuoj viską išaiškins…
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 69, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1605 atmestas. Nuosekliai.
Vietos savivaldos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1606(2). Pagrindinio komiteto išvada.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
Valstybės tarnybos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1607.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
Prezidento įstatymo projektas Nr. XIIIP-1608.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Įstatymo projektą Nr. XIIIP-973 atmesti, nes Seime yra svarstomas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1596, kuriuo bus sistemiškai sureguliuoti projekte keliami klausimai.
PIRMININKĖ. Ir Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo projektas Nr. XIIP-956. Jūs taip pat galite kaip komiteto pirmininkė išvadą pateikti?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš neturiu išvados.
PIRMININKĖ. Ne, negalite. Šitą atskirai pateiks kolega R. Juška, o jūsų prašau pateikti komiteto išvadą dėl projekto Nr. XIIIP-974 lydimojo Valstybės tarnybos įstatymo.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Tuoj, minutėlę, atsinešiu.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, kolegos, aš sugrįšiu prie šitų įstatymų atskirai.
17.13 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 13, 18, 22, 24, 26, 291, 30, 311, 38, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1597(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar kviečiu papildomo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę dėl lydimojo Vyriausybės įstatymo projekto. Ir gal jūs galite atsinešti visus kitus, kuriuos svarstė Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip papildomas? Jūs galite ar apibendrintai, ar kiekvieną atskirai, tada sutarsime, kaip pateiksite komiteto išvadas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Iš principo labai skirtingas buvo balsavimas.
PIRMININKĖ. Jeigu buvo skirtingas balsavimas, tada atskirai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Todėl aš manau, kad tikslinga būtų atskirai.
PIRMININKĖ. Gerai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Vyriausybės įstatymo projektui komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė 1. Siūlėme pagrindiniam komitetui tobulinti pagal Teisės departamento išvadas.
PIRMININKĖ. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, kad mes nesusimaišytume, nes matau, kad labai daug įstatymų, tada galbūt dėl to įstatymo išklausome dar Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados.
Kviečiu S. Šedbarą. Jūsų prašau kur nors arčiau atsisėsti, nes tuoj pat reikės vėl ateiti į tribūną.
Vyriausybės įstatymo projektas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Po to prašysiu G. Burokienę pasiruošti dėl pasiūlymų.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėl projekto Nr. XIIIP-1597, taip?
PIRMININKĖ. Taip, projektas Nr. XIIIP-1597.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia yra sujungti trys projektai, komitetas gegužės 16 dieną svarstė šį projektą ir pasiūlė pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir tobulinti pagal Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Atkreipė pagrindinio komiteto dėmesį, kad yra įregistruoti Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatymų projektai Nr. XIIIP-1808 ir Nr. XIIIP-2102. Todėl į tai reikia atsižvelgti, realizuojant šių įstatymų projektų teisėkūros procedūras. Visi septyni komiteto nariai balsavo už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar gal nuosekliai, kad pabaigtume Vyriausybės įstatymo svarstymą. Prašau, Guoda Burokiene, nes dėl 8 straipsnio buvo gautas A. Syso pasiūlymas. Prašom pristatyti. Nėra A. Syso. Pristatykite pasiūlymą ir komiteto argumentus ir dėl to apsispręsime.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis Algirdas siūlė, kad įstaigos prie ministerijos vadovas atitinkamos valdymo srities ministro sprendimu gali būti skiriamas ne konkurso tvarka. Tai mes tokiam nepritarėme, kadangi komiteto patobulintam Valstybės tarnybos projekte yra numatyta įstaigų vadovų, taip pat ir įstaigų prie ministerijos vadovų bendra skyrimo tvarka penkerių metų kadencijai, ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir po vieną kadencijos teisę vėl dalyvauti antrojoje kadencijoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti už A. Syso pasiūlymą nėra. Galime bendru sutarimu pritarti nepritarimui?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Galime.
PIRMININKĖ. Kitas A. Syso pasiūlymas. Prašom pristatyti, nes kolegos nėra.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Čia panašiai, kad ministerijos kancleris…
PIRMININKĖ. Dėl 9 straipsnio.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). 9 straipsnio pirmas… Ministerijos kancleris ministro sprendimu gali būti be konkurso skiriamas eiti tos pačios ministerijos kanclerio pareigas ne daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. Lygiai taip pat komitetas nepritarė, kadangi ministerijos kancleris yra valstybės tarnautojas, iš dalies atliekantis ir įstaigos vadovo funkcijas, ir netikslinga jam nustatyti specialios skyrimo antrai kadencijai tvarkos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. J. Dagys pritaria A. Syso pasiūlymui.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia nėra visiškai taip automatiškai viskas perkeliama, nes ministerijos kancleris yra atsakingas už tos institucijos veiklą. Tarkime, visą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiklą. Tai yra ministerija, kuri apima be galo daug sričių – ir socialinį draudimą, ir pašalpas, ir jaunimo, ir šeimos politiką, ir visa kita. Iš tikrųjų situacija yra tokia, kad tokių žmonių, kurie gali išmanyti visą šitą sudėtingą struktūrą, nėra tiek daug. Ir gali atsirasti tokia būtinybė, kad iš principo būtų naudingiau išsaugoti tą patį žmogų, negu jį iš tos vietos išmesti. Tai čia tokia yra A. Syso pasiūlymo esmė. Aš tikrai siūlau apie tai gerai pagalvoti, ar nepalikti per priėmimą tam tikrą diskreciją, sakykime, ar kažkokį Vyriausybės sprendimą, ar dar kažką, kad nebūtų visiškai laisvai. Bet su tokiomis situacijomis mes irgi galime susidurti. Iš tikrųjų tai vien iš principo aukoti svarbių institucijų stabilumą, aš pabrėžiu, tikrai nebūtų labai išmintinga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsisprendžiame balsuodami dėl A. Syso pasiūlymo, jo argumentus išsakė R. J. Dagys, ir komitetas šiam pasiūlymui nepritarė.
Balsavo 80 Seimo narių: už pasiūlymą – 18, prieš – 23, susilaikė 46. Pasiūlymui nepritarta. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 62, prieš – 2, susilaikė 24. Po svarstymo pritarta ir lydimajam. Taip pat ir dėl šio, ir dėl kitų įstatymų projektų, pagrindinio lydimųjų, prašysiu skubos, Seimas tam pritaria bendru sutarimu. Dėkoju.
17.20 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1598(2) (svarstymo tęsinys)
Viešojo administravimo įstatymas. Pagrindinio komiteto išvadą išklausėme. R. Šalaševičiūtė pateikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą ir prašysime S. Šedbaro.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto sprendimas – iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal mūsų komiteto siūlymą, o jam pritarta. Balsavimo rezultatai: 5 – už, prieš – 2, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Šedbaras teikia Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas svarstė projektą 2018 m. gegužės 16 d. Sprendimas labai paprastas – siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: visi 7 dalyvavę už.
PIRMININKĖ. Antikorupcijos komisija taip pat svarstė ir pritarė. Jūs nesvarstėte šito? Ne. Ačiū. Kviečiu komiteto pirmininkę, nes yra gautas… arba galbūt apsispręsime, jeigu Socialinių reikalų ir darbo komitetas sutinka su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomone nepritarti komiteto siūlymui, ar reikalauja balsuoti? Socialinių reikalų ir darbo komitetas turėjo pasiūlymą žodžius „administruoti nevienarūšių viešojo administravimo įstaigos funkcijų įgyvendinimą“ išbraukti ir pateikė savo formuluotę. Pagrindinis komitetas nepritarė. Ar yra norinčių? R. J. Dagys – už Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia yra vienas iš tokių svarbių dalykų. Ką mes dabar darome? Iš esmės mes atsitraukiame nuo departamentų, skyrių, tai yra pagrindinių stabilių struktūrų, kurios yra atsakingos už tam tikrą sritį, ir pereiname į sistemą, kurioje vyraus darbo grupės, kurios atsiranda ir prapuola. Sakykime, Migracijos departamentas arba koks nors Šeimos politikos departamentas, arba Vaiko teisių pagrindų departamentas, Narkotikų departamentas – jų privalumas buvo tai, kad tai yra nuolatinė struktūra ir ta struktūra nuolat kaupia duomenis, juos prižiūri, visa kita. Dabar, kai mes pereiname prie nepastovių struktūrų, tai kažkas kažką padirbo, padėjo, pasinaikino tie duomenys, kažkur nuėjo ir panašiai. Čia jau yra esminis, mano galva, vadybos atsitraukimas, nes čia mes prarandame stabilumą daugelyje sričių. Aš čia tik vieną pavyzdį pasakiau. Daugelyje sričių prarandame.
Tai manau, kad tikrai neišmintingas dalykas, todėl Socialinių reikalų ir darbo komitete ir vyko toks balsavimas, kad faktiškai tik pirmininko balsas lėmė, kolegos ir pozicijos, ir opozicijos turėjo savo nuostatas ir tikrai buvo rimtai diskutuojama. Man atrodo, kad tai yra labai svarbu išsaugoti. Tada sakyti apie kažkokios politikos tęstinumą, atėjus naujai valdžiai, irgi labai sudėtinga – naujos grupės, kas, ką padarė, neaišku, kur tie pinigai. Konferencijas organizuojame, dedame į lentynas tuos duomenis ir niekam jie daugiau nereikalingi, niekas jų neseka, niekas su jais nedirba, o visa priežiūra apskritai išnyksta. Tai aš siūlau pritarti tam siūlymui.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymo, kuriam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nepritaria.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 21, prieš – 11, susilaikė 52. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prašo balsuoti. Balsuojame dėl viso Viešojo administravimo įstatymo.
R. J. Dagys kalba prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji, padarėme dabar tokį sprendimą. Dabar visi galėsite, ką norite šnekėti žmonėms apie kokios nors politikos tęstinumą, kad kažkas tuo rūpinasi ir panašiai. Mes sujaukėme visą sistemą ir valstybės tarnybą padarėme… laikinos struktūros iš esmės dominuos. Dabar kaip pavyzdį galiu pasakyti.
Po panašios reformos Socialinių reikalų ir darbo ministerijoje visą šeimos politiką kuruoja vienas žmogus. Viskas. Atsakingos struktūros beveik nerasta. Kaip jūs įsivaizduojate, ko mes turėsime paklausti? O jeigu dabar bus panaikinta kokia kita struktūra, jis išvis taps neatsakingas už nieką. Tai kas atsako už šeimos politiką? Tik pats ministras atsakys? Ar laikinas jo patarėjas atsakys? O valstybės tarnautojai, kurie turėtų į tai gilintis, neįgaliųjų klausimais kas rūpinsis? Kas jų politikos tęstinumą užtikrins pereinant įvairias vyriausybes?
Štai mes dabar padarome taip. Tai kur čia išmintis valstybės valdymo? Aš dabar jau nekalbu apie atlyginimų dydžius, bet tai yra chaosas įdėtas. Tikrai siūlau apsigalvoti iki priėmimo. Sutvarkykime šitą sritį, palikime tuos koeficientus, kokie ten yra, bet dar blogiau už koeficientus yra ta diskrecija, kurią suteikiame viršininkui.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl viso Viešojo administravimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1598(2).
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 60, prieš – 6, susilaikė 20. Po svarstymo pritarta.
17.27 val.
Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1600(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Dokumentų ir archyvų įstatymo projektas. Pagrindinis komitetas išvadą jau paskelbė. Gal komiteto pirmininkė dėl visų lydimųjų, nes, aš žiūriu, ta pati redakcija – pritarti patobulintam įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui įvertinti Teisės departamento pastabas ir t. t. Dokumentų ir archyvų įstatymo projektas. Papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pirmininke, jūs teisi, yra pritarti iš esmės ir siūlyti komitetui tobulinti pagal Teisės departamento išvadas. Balsavo už 8, prieš nebuvo, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji pirmininke.
Mieli kolegos, dėl šio įstatymo projekto pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu sutarti po svarstymo?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Galime, galime.
PIRMININKĖ. Galime. Dėkoju. Balsuojame. Vienas Juozas nori balsuoti, antras Juozas pritaria. Viskas, sutarta. Su džiaugsmu.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 61, prieš nėra, susilaikė 24. Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1600 po svarstymo pritarta.
17.29 val.
Privačios detektyvinės veiklos įstatymo Nr. XII-1615 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1602(2), Nacionalinės teismų administracijos įstatymo Nr. IX-787 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1603(2), Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1604(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 19, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1606(2), Prezidento įstatymo Nr. I-56 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1608(2) (svarstymo tęsinys)
Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1602. Socialinių reikalų ir darbo komiteto, kaip papildomo komiteto, išvada, nes pagrindinio komiteto išvada jau pristatyta.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji pirmininke, ar jūs sutiktumėte pristatyti išvadą ir dėl kito lydimojo įstatymo projekto – Nacionalinės teismų administracijos įstatymo projekto?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Be abejo, sutikčiau. Iš esmės pritarti projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Už – 9, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Taip pat papildomas dėl Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo projekto. Papildomo komiteto išvadą teikiate ir dėl šio lydimojo teisės akto.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip pat siūlome iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui projektą patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl Vietos savivaldos įstatymo papildomo Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada, nes Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada jau pateikta.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Dėl Statistikos įstatymo projekto nereikia?
PIRMININKĖ. Statistikos įstatymo projektas atmestas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Atmestas. Taip, pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Valstybės tarnybos įstatymo projektas. Taip pat Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo kaip papildomas, pagrindinio komiteto išvada jau pateikta.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pritarta bendru sutarimu pateiktam projektui.
PIRMININKĖ. Ir dar vienas jūsų, kaip papildomo komiteto, įstatymo projektas buvo svarstytas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Prezidento…
PIRMININKĖ. Papildomo komiteto išvada dėl Prezidento įstatymo projekto.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pritarta bendru sutarimu, tačiau buvo pateiktas mūsų pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Ir pateiktas pasiūlymas, jį svarstysime. Dėkoju, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, kaip papildomo komiteto, išvados aptartos.
17.29 val.
Privačios detektyvinės veiklos įstatymo Nr. XII-1615 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1602(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar grįžtame prie Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projekto. Teisės ir teisėtvarkos komiteto, papildomo komiteto, išvados.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, mes iš eilės turime taip pat dėl projektų Nr. XIIIP-1602, Nr. XIIIP-1606, Nr. XIIIP-1607 ir Nr. XIIIP-1608.
PIRMININKĖ. Taip.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tame pačiame komitete buvo svarstyta. Galiu pristatyti?
PIRMININKĖ. Galite.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Sprendimas yra visais atvejais vienodas: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Jokių pasiūlymų mes daugiau neturėjome. Visi šitie projektai ir nutarimai dėl jų priimti visiems septyniems dalyvavusiems komiteto nariams balsavus už.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pranešėjui, nes mes išgirdome papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas dėl visų jų svarstytų lydimųjų įstatymų projektų, susijusių su valstybės tarnyba.
Dabar, kolegos, Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektas. Liko mums priimti sprendimą. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Diskutuoti norinčių nėra. Norite balsuoti? Norite balsuoti ir mes tai darome, balsuojame už įstatymo projektą.
Balsavo 84: už – 60, prieš – 1, susilaikė 23.
17.33 val.
Nacionalinės teismų administracijos įstatymo Nr. IX-787 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1603(2) (svarstymo tęsinys)
Nacionalinės teismų administracijos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1603(2). Išvados išgirstos. Diskutuoti norinčių nėra. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 59, prieš nėra, susilaikė 23.
17.34 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1604(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas lydimasis projektas – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1604. Pasiūlymų taip pat nėra. Išvados išgirstos. Norinčių diskutuoti nėra, norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 62, prieš – 1, susilaikė 20. Įstatymo projektui pritarta.
17.35 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 19, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1606(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas – Vietos savivaldos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1606. Išvados išklausytos. Yra gautas Seimo narių R. Juškos, R. Budbergytės, I. Šimonytės ir A. Norkienės pasiūlymas dėl 3 straipsnio. Komitetas pritarė iš dalies. Ar, kolegos, sutinkate? Sutinkate su komiteto pritarimu iš dalies. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta. Norinčių kalbėti nėra. Baluojame dėl įstatymo projekto po svarstymo.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 22. Pritarta po svarstymo Vietos savivaldos įstatymo projektui Nr. XIIIP-1606(2).
17.36 val.
Prezidento įstatymo Nr. I-56 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1608(2) (svarstymo tęsinys)
Prezidento įstatymo projektas Nr. XIIIP-1608. Išvados išklausytos, pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 60, prieš nėra, susilaikė 26. Prezidento įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
17.37 val.
Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-856 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1607(2) (svarstymo tęsinys)
Atsiprašau, beskubėdama praleidau Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1607. Išvados taip pat jau pateiktos. Pasiūlymų nėra. Diskusijoje dalyvaujančių nėra, norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 22. Pritarta po svarstymo projektui Nr. XIIIP-1607(2).
17.38 val.
Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo Nr. IX-895 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-956(4) (svarstymo tęsinys)
Kviečiu R. Jušką pateikti išvadą dėl Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-956(4).
R. JUŠKA (LSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam įstatymo projektui. Patobulinimo esmė: vietoj „įgyja teisę į regresą“ pakeista „privalo teisine tvarka išieškoti regresą“.
PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Stacevičius. Prašom pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė įstatymo projektą 2017 m. kovo 29 d. ir buvo sprendimas siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo Nr. IX-895 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-956(3) grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Buvo balsuota alternatyviai. Balsavimo rezultatai: už sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui projektą Nr. XIIP-956(3) grąžinti iniciatoriams tobulinti balsavo 7 komiteto nariai, už sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui projektą Nr. XIIP-956(3) atmesti nebuvo balsavusiųjų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Agne Bilotaite, prašom į tribūną. Diskusija.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Gerbiami kolegos, pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad po tiek daug metų šis projektas galų gale pajudėjo ir tikrai yra tikimybė, kad galų gale turėsime realią asmeninę atsakomybę.
Kaip žinote, tiek viešojoje erdvėje, tiek savo rinkiminėse programose visi kalba, kad būtina įtvirtinti asmeninę tarnautojų ir politikų atsakomybę. Girdime ir matome daugybę pavyzdžių, kai dėl tam tikrų politikų, tarnautojų, pareigūnų sprendimų yra padaroma žala ir už tą žalą atsako kas? Kas sumoka? Sumoka, deja, šiuo metu visi mokesčių mokėtojai, nes mūsų institucijos, nors įstatyme yra įtvirtinta, kad turėtų tokiu atveju išieškoti tą žalą iš žalą padariusio pareigūno, deja, nepasinaudojo šita teise.
Todėl dar 2013 metais teko registruoti įstatymo pataisas, vėliau jas dar kartą perregistruoti 2016 metais, ir labai džiaugiuosi, kad pagrindinis komitetas patobulino šiek tiek šį projektą, ir jau jis yra svarstymo stadijos. Kas yra labai svarbu, čia galbūt apie pačią projekto esmę, kad atsiras labai svarbi nuostata, kad valstybė, atlyginusi dėl tarnautojo ar pareigūno kaltų veiksmų atsiradusią žalą, privalės regreso tvarka išieškoti visą sumą.
Kolegos, manau, kad visi net neabejoja, kad tai yra labai svarbu. Kviečiu pritarti ir tikiuosi, kad ne tik svarstymo stadijoje, bet ir priėmimo stadijoje šitas projektas bus priimtas ir galų gale galėsime pasakyti, kad mes turime realią asmeninę atsakomybę. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai dėkoju A. Bilotaitei kaip šio įstatymo teikėjai ir daugeliui panašių teisės aktų iniciatorei. Ačiū už jūsų veiklą. Norinčių daugiau išsakyti nuomones… A. Skardžius.
Atsiprašau prieš pasiūlymą, prieš A. Skardžiaus kalbėjimą yra Vyriausybės pasiūlymas. Jam pritarta iš dalies. Galime bendru sutarimu tam pritarti? Galime. Dėkoju.
Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Jeigu tai nebūtų veidmainiškas politinis veiksmas, aš turbūt balsuočiau už tokį siūlymą, bet žvelgiant į ponios A. Bilotaitės partijos vadovų veiksmus ir padarytą žalą valstybei, pradedant turbūt nuo „Lietuvos kuro“ pardavimo už vieną litą, „Mažeikių naftos“ padovanojimą, sutartis su Bermudų ofšorinėmis kompanijomis, kur yra paprasčiausia nuoma, o ne išperkamoji nuoma, sumokėsime kaip už keturis laivus – daug visokių procesų, vykusių per tą laiką, matyti, kad tikrai nebuvo siekiama susigrąžinti tos padarytos valstybei žalos, nors žala yra akivaizdi, įvardinta skaičiais, lengvai suskaičiuojama. Skolinimosi politika, kai galima už 3 % pasiskolinti, skolinamasi už 10 ir priskaičiuojama 2 mlrd. eurų palūkanų.
Aš manau, tai yra šiek tiek veidmainiška, tikrai nėra nuoširdumo. Tai yra tiesiog parodymas rinkėjams – štai, mes rūpinamės. Taip, iš Širvintų merės galbūt ir galima išsireikalauti, nes labai lengva iš lengvai pažeidžiamo asmens, neturinčio stiprios struktūros, savo užtarėjų teismuose ir tarnybose, išsireikalauti. Tačiau tikros žalos, padarytos valstybei politikų, turbūt išsireikalauti yra pakankamai sudėtinga. Todėl aš šiuo atveju tikrai susilaikysiu. Manau, kad tai nėra nuoširdus siūlymas.
PIRMININKĖ. Prieš… Atsiprašau, už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, čia mes priimame įstatymą ne dėl nuoširdumo, o įstatymas yra valstybinis teisės aktas, pagal kurį turėsime gyventi. A. Skardžius atvirkščiai galėtų stengtis ir pritarti tokiam siūlymui visokeriopai, nes yra teisės aktas, kuris reglamentuoja. Todėl nesupratau to paaiškinimo. Aišku, tas įstatymo projektas dėl įvykdymo galbūt sulauks problemų, bet jis kaip tam tikros gairės galėtų būti dėl atlyginimo, nors ir daug problemų yra jį įgyvendinant. Iš tikrųjų pritariame ir dar pagalvojame, kaip iš tikrųjų įteisinti visą tą procesą, kaip iš tikrųjų išieškoti iš valstybės tarnautojo arba netgi ir politiko padarytą žalą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-956(4).
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta. Jį siūloma svarstyti taip pat skubos tvarka.
Ir lydimasis, bet E. Gentvilas dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Na, ne, gal replika po balsavimo.
PIRMININKĖ. Replika po balsavimo.
E. GENTVILAS (LSF). Išgirdau liūdną naujieną visiškai neseniai, kad Ž. Pinskuvienė yra asmuo be užnugario, be įtakos ir t. t. Ji yra valdančiosios partijos vicepirmininkė. Ką tada bekalbėti kokiai A. Armonaitei, kuri yra opozicinės partijos vicepirmininkė. Užuojauta Aušrinei.
PIRMININKĖ. Tai labai rimta.
17.47 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 2, 18, 19, 20, 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-974 (svarstymas)
Lydimasis šio teisės akto įstatymo projektas Nr. XIIIP-974. G. Burokienė pateikia išvadą, nes mes šio įstatymo projekto išvados negirdėjome. Valstybės tarnybos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto sprendimas, bendru sutarimu jam pritarta, – įstatymo projektą atmesti, nes Seime svarstomas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1596, kuriuo sistemiškai bus sureguliuoti projekte keliami klausimai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame, nes norinčių kalbėti nėra, dėl Valstybės tarnybos įstatymo.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 66, prieš nėra, susilaikė 16. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-974 atmestas.
Gerbiamieji kolegos, Valstybės tarnybos įstatymo paketą mes visą svarstėme ir jam pritarėme po svarstymo, kai kuriuos įstatymo projektus atmesdami, ir visam šiam paketui prašoma skuba.
17.49 val.
Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1609(2), Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1610(2), Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1611(2), Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 3, 7, 15, 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 ir 182 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1612(2), Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo Nr. VIII-1631 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1613(2), Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1635 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1614(2), Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1615(2), Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1616(2), Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1986 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1917(2), Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1918(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1619(2), Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 18, 26, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1620(2), Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-888 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1621(2) (svarstymas)
Vidaus tarnybos statuto įstatymo projektas ir lydimieji. Beje, šis įstatymo projektas Nr. XIIIP-1609 yra prie ką tik mūsų apsvarstyto Valstybės tarnybos įstatymo. Komiteto išvados. S. Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pateikite pagrindinio komiteto išvadą. Ir, ko gero, jūs galėsite ir visų lydimųjų?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šį projektą svarstė birželio 20 dieną ir, visiems 9 dalyvavusiems balsavus už, pritarė šio įstatymo projektui. Kartu komitetas tik jau kitą dieną, šiek tiek anksčiau, birželio 6 dieną, svarstė visą krūvą lydimųjų, t. y. Tarnybos Kalėjimų departamente įstatymo projektą, ir aštuoniais balsais už pritarė išvadai ir projektui.
Taip pat tą pačią dieną svarstė Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje įstatymo projektą ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui visais aštuoniais balsais už. Tą pačią dieną svarstė Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo pataisų projektą ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui visais aštuoniais balsais.
Toliau svarstė Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įstatymo projektą Nr. XIIIP-1613. Šis įstatymo projektas yra pripažintas netekusiu galios, nes persikėlė visos normos į Vidaus tarnybos statutą. Ir taip pat aštuoniais balsais už buvo pritarta šiam įstatymo projektui.
Taip pat tą pačią dieną svarstė kitą panašaus pavadinimo – Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-1614. Ir taip pat pritarė komiteto išvadoms, kad reikia pripažinti šitą įstatymą netekusiu galios, balsavus visiems aštuoniems už.
Taip pat tą pačią dieną svarstė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo projektą Nr. XIIIP-1615 ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui visais aštuoniais balsais.
Tą pačią dieną svarstė Probacijos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1616 ir aštuoniais balsais pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Tą pačią dieną svarstė Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą ir visais aštuoniais balsais už pritarė šiam įstatymo projektui.
Svarstė Mokesčių administravimo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir visais aštuoniais balsais už pritarė šiam įstatymo projektui.
Ir paskutinis, ne, dar ne paskutinis, bet vienas iš paketo projektas, buvęs tą pačią dieną – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1619. Visais aštuoniais balsais buvo pritarta šiam įstatymo projektui.
Taip pat tą pačią dieną buvo svarstomas Profesinio mokymo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1620 ir visais aštuoniais balsais buvo pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui.
Ir iš tiesų jau paskutinis šio paketo, kurį svarstė komitetas, irgi tuo pačiu pavadinimu – Profesinio mokymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1621. Visais aštuoniais balsais už buvo pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui. Tokie buvo komiteto veiklos rezultatai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs esate labai gražus pavyzdys pateikti tiek daug išvadų dėl lydimųjų teisė aktų ir taip išsamiai pasiruošus. Ačiū jums labai.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą aš prašau pateikti V. Baką. Gal galėtumėte pagarsinti, nes R. Juknevičienės nematau. (Balsai salėje) Atsiprašau, R. Juknevičienė, jūs tiesiog mano buvote nepastebėta. Maloniai prašau. (Balsai salėje) Štai ir pastebėjimai, kad jūsų labai pasiilgo kolegos Seimo nariai ir nori išgirsti, mes duosime išvadą. (Balsai salėje)
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labas vakaras, esu… (Šurmulys salėje) O kaip ne vakaras? Vakaras – šešios valandos.
Gerbiami kolegos, man čia labai trumpai pavesta tik pasakyti, kad komitetas pritarė, ir tiek, ir viskas gerai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ačiū, kad jūs tai paskelbėte. G. Burokienė – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada. Prašome pateikti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, joms komitetas pritarė, ir komiteto pastabas ir pasiūlymus. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Matau, jau ateina visada pasiruošusi komiteto pirmininkė R. Šalaševičiūtė. Prašome pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas projektą svarstė gegužės 30 dieną, pritarė projektui. Pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti pagal Teisės departamento pastabas, profesinių sąjungų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Taip pat komiteto pateiktiems siūlymams. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nėra, susilaikė 2.
17.56 val.
Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1609(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKĖ. Išgirdome visų komitetų išvadas. Dabar kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją S. Šedbarą. Dėl Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto yra gauta nemažai pasiūlymų, kuriuos mes turime aptarti ir priimti sprendimus.
Dėl 2 straipsnio. Dėl 3 straipsnio yra gautas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas, kuriam jūsų komitetas nepritarė. Ar Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas sutinka su pagrindinio komiteto išvada? (Balsas salėje: „Taip.“) Sutinka. Nesvarstome.
Dabar kartu ieškokime. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pateikė pasiūlymą dėl 8 straipsnio. Ar komiteto pirmininkas?.. Jūs turėtumėte pristatyti pasiūlymą. Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas išsakytų argumentus, kodėl nepritarė. Dėl 8 straipsnio – pretenduojantiems į vidaus tarnybą asmenims teikiami reikalavimai. Jūs prašėte…
V. BAKAS (LVŽSF). Komitetas pateikė pasiūlymą, kad asmenims, kurie pretenduoja į pareigas statutinėse įstaigose, kaip vienas iš reikalavimų būtų tas, kad jie būtų baigę karo tarnybą ar baigę bazinius karinius mokymus. Kodėl? Todėl, kad mes turime situaciją, kad kai kuriose įstaigose, kurios ginkluoto konflikto atveju taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi, didelė dalis žmonių yra net nebaigę pirminės tarnybos. Jiems patiems tai yra nesaugu. Galų gale tai yra statutinė tarnyba, todėl būtų normalu, kad žmonės, kurie nori tarnauti valstybei, nori būti pareigūnai, būtų atlikę privalomąją karinę tarnybą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pagrindinio komiteto – Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė, traktuoja, ne jis pats, tiesiog atsiklausėme Krašto apsaugos ministerijos nuomonės, mano, kad siūlymas yra perteklinis, komitetas su tuo sutinka. Viena vertus, vidaus tarnybos pareigūnai yra jau tam tikra prasme parengiami ir, populiariai sakant, moka naudotis ginklu ir kitomis priemonėmis. Antra vertus, kaip teigia Krašto apsaugos ministerija, vidaus tarnybos pareigūnai ir karo metu vykdytų jiems būdingas funkcijas, todėl nėra jokio poreikio juos rengti kaip karius. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas nenumato (cituoju) „vidaus tarnybos pareigūnų naudojimo kaip karinių vienetų ir atskirų kovotojų, todėl šiuo metu galiojančio reglamentavimo, nustatyto 2011 metais, keisti nereikėtų“.
Jeigu krašto apsaugos sistema nemato tokio poreikio, nemanyčiau, kad būtų papildomas ribojimas arba reikalavimas pareigūnams. Juo labiau iš dalies čia galiotų ir neseniai paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas, kurio dar nežinojome rašydami šią išvadą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos… Atsiprašau, nespėjome. Stabdome balsavimą. E. Gentvilas norėtų pasakyti nuomonę už. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Tikrai nenoriu trukdyti ir stabdyti, tiesiog noriu atkreipti dėmesį į vieną paradoksalų dalyką. Šitos vidaus tarnybos pareigūnams taikomi taip pat nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, jie yra šeši. Kultūros įstaigų, bibliotekų vadovams, kur šiandien svarstėme, yra aštuoni reikalavimai dėl nepriekaištingos reputacijos. Vakar, kai svarstėme dėl gydymo įstaigų, pono A. Verygos projektą, jeigu neklystu, – trylika reikalavimų dėl nepriekaištingos reputacijos. Kas čia yra, kad kalėjimo vadui gali būti mažesni reikalavimai negu rajono bibliotekos vadovui arba rajono ligoninės vadovui?
Noriu pasakyti, kad iš karto į akis krenta vienas skirtumas: rajono bibliotekos vadovu negali būti asmuo, kuris piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis medžiagomis, tuo tarpu vidaus tarnybos įstaigos vadovas gali būti alkoholikas ir narkomanas. Tai gal apibrėžkime tada, kas valstybės tarnyboje sukuria bendrą nepriekaištingos reputacijos formatą, nes mes dabar rajono ligoninės vadovui taikome tokius nepriekaištingos reputacijos kriterijus, kaip aš vakar sakiau, kaip STT pareigūnams, tuo tarpu kalėjimo vadovui mes taikome mažesnius reikalavimus dėl nepriekaištingos reputacijos? Aš tik atkreipiu dėmesį į tuos paradoksus, kai yra nesuvienodinti dalykai, o šiaip raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolega, jūs kalbėjote apie 9 straipsnį, o dabar balsuosime dėl 8 straipsnio.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl 8 straipsnio.
Balsavo 81 Seimo narys: už Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą – 17, prieš – 3, susilaikė 61. Lieka Teisės ir teisėtvarkos komiteto formuluotė. Daugiau pasiūlymų dėl 8, 9 straipsnių nebuvo.
23 straipsnis „Pareigūnų teisė dirbti kitą darbą“. A. Syso pasiūlymas. A. Syso nėra. Gerbiamas pranešėjau, prašau jūsų.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia turbūt A. Syso birželio 1 dienos pasiūlymas?
PIRMININKĖ. Birželio 1 dienos pasiūlymas dėl 1 dalies.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip. Kolega A. Sysas siūlo išbraukti 1 dalies pabaigą, čia dėl teisės dirbti kitą darbą, ir „kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pareigūnai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginio.“ Čia yra labai jautri norma, kolegos. Mes kalbame apie statutinius pareigūnus. Tai gali būti ir tam tikri niuansai, susiję su sunkiai aprašomais interesų konfliktais. Tarkime, vieną dieną žmogus saugo valstybės vadovą, o kitą dieną jis galbūt nori dirbti taksistu arba apsaugos darbuotoju. Tam tikra prasme čia dalykai, kurių neaprašysi, bet centrinės įstaigos vadovas tikrai gali įvertinti. Gali būti daug tokių situacijų, kai šiaip jau civiliokams tai yra galbūt ir labai suprantama, o statutiniams pareigūnams tai yra labai jautru. Ši norma galioja ne pirmą dieną ir klausymų metu buvo labai prašoma palikti tokį sunkiai aprašomą vertinamąjį požymį. Aš manau, kad palikime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių išsakyti nuomones nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto nuomonei? Dėkoju. Pareigūnų teisė dirbti kitą darbą – yra gautas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymas. Ar V. Bakas? Ar V. Bakas?
Dėl 23 straipsniui „Pareigūnų teisė dirbti kitą darbą“ teikto pasiūlymo galite? Tai yra 20 puslapis.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia, kolega, konkurencija tarp krašto apsaugos. Aš primenu jums. Ten jau yra įtvirtinta tokia… Tiesiog dviejuose įstatymuose būtų konkuruojančios normos.
PIRMININKĖ. Jūs siūlėte papildyti, kad krašto apsaugos savanorių tarnyba nėra laikoma kitu darbu.
V. BAKAS (LVŽSF). Komitetas nepritaria. Paaiškinsiu situaciją visiems.
PIRMININKĖ. Reikalaujate balsuoti?
V. BAKAS (LVŽSF). Noriu pasakyti, kad yra visiškas klaidinimas. Mes privalomąją karinę tarnybą prilyginome tam, kaip rengėme karius, ir dabar patys prieštaraujame savo visoms strategijoms, ir tai daro konservatorių atstovas. Tai yra siaubinga. Bet dėl šito pasiūlymo yra labai svarbu balsuoti už, nes dabar susidaro situacijos, kada žmonės nori būti savanoriai, atlikti savanoriškąją tarnybą, o jų neišleidžia iš darbo statutinėse įstaigose. Tai yra absurdas. Mes siūlome, kad žmonės, būdami pareigūnais, galėtų kartu būti ir tarnauti savanorių pajėgose.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė yra nepritarti ir, kolega, šitą nuomonę išsakė ne konservatoriai, o jūsų frakcijos atstovės vadovaujamas komitetas. Tai gal tokių epitetų mes nemėtykime. Yra bendru sutarimu pritarta išvadai. Nepritarta yra dėl to, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje yra aiškiai pasakyta, kad visi darbdaviai, ne tik statutinių institucijų, visi darbdaviai privalo (cituoju) „atleisti karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius nuo darbo jų pratybų, mokymų metu ar pašaukus juos atlikti užduočių.“ Aš jau necituosiu toliau. Tai yra aiškiai įtvirtinta norma specialiame įstatyme, ir jeigu mes prirašome tas pačias normas į kelis įstatymus, ir jeigu reikia keisti normą viename įstatyme, tai turime išrinkti kituose įstatymuose analogiškas normas. Čia yra elementari juridinė teisinė logika. Todėl ir nebuvo pritarta, nes aiški norma ir aiški teisminė praktika argumentuose yra išdėstyta. Įrašysime, tai įrašysime, bet ji yra perteklinė.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Dar negalime balsuoti. R. J. Dagys nori kalbėti už pasiūlymą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Atsiprašau, gerbiamasis. Kadangi mes ką tik prieš tai balsavome už valstybės tarnybą ir aš sutikau su daugeliu pasiūlymų, nes tai buvo įdėta, kitas įstatymas, privačių interesų derinimo įstatymas… ir nebuvo perkelta į valstybės tarnybą, kadangi tai yra vieta, kur apibrėžiami visi interesų konfliktai. Čia lygiai tas pats. Jei jis yra kitame įstatyme apibrėžtas, tikrai nereikia prie atskirų eiti. Aš dėl tos pačios logikos atsiėmiau savo siūlymus, sutikau su komiteto pasiūlymu.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymo. 23 straipsnis, jam pagrindinis komitetas nepritaria.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 9, prieš – 3, susilaikė 60. Pasiūlymui nepritarta.
24 straipsnis, dėl jo yra gautas Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas. Pagrindinis komitetas nepritarė. Ar Socialinių reikalų ir darbo komitetas sutinka? Sutinka.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat teikia pasiūlymą. Pagrindinis komitetas jam nepritarė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia analogiškas.
PIRMININKĖ. Analogiškas ir siūlyti nebereikia.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas teikė pasiūlymą „išskyrus atlyginimą už savanorių karo tarnybos atlikimą“. V. Bakas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia yra lygiai tas pats. Ten yra galimybė tarnauti ir gauti atlyginimą. Čia yra susiję su tuo, dėl ko jau balsavome.
PIRMININKĖ. Taip, dėl jų jau balsavome.
V. BAKAS (LVŽSF). Čia yra pirmojo klausimo tęsinys.
PIRMININKĖ. Taip. Norėjome jūsų to paties pritarimo ir sutikimo. A. Sysas siūlė dėl 24 straipsnio, išbraukti žodžius „streikuoti“. Komitetas nepritarė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė. Iš tiesų čia buvo rimta diskusija, bet tai yra statutinė tarnyba, žmonės žino, kur eina. Yra kiti būdai. Labai daug būdų ginti savo interesus. Komitetas buvo prieš ir vieningai.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Galime pritarti.
Prašome balsuoti. Balsuojame už A. Syso pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 7, prieš – 6, susilaikė 55. Pasiūlymui nepritarta.
A. Širinskienė teikia pasiūlymą dėl 29 straipsnio. Komitetas nepritarė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš atsiimu visus tuos pasiūlymus, kuriems komitetas yra nepritaręs.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajai A. Širinskienei. Ji atsiima visus savo registruotus pasiūlymus, kuriems komitetas nepritarė, tai yra ir dėl 30 straipsnio.
Dėl 31 straipsnio yra pasiūlymas pritarti iš dalies. Jūs taip pat sutinkate?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. 32 straipsnis. Nepritarta, Agnė atsiima. 33 straipsnis. Nepritarti, atsiima. 43 puslapyje dėl 34 straipsnio yra A. Širinskienės pasiūlymas. Nepritarta, atsiima. Dėl 35 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. 37 straipsnis. A. Širinskienė. Pritarta iš dalies. Sutinka su komiteto nuomone. Taip. Dėl 46 straipsnio yra A. Širinskienės pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Dėl 48 straipsnio yra A. Širinskienės pasiūlymas. Pritarta iš dalies. Lieka komiteto, kaip ir ankstesniųjų, formuluotė. 49 straipsnis. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pritarta iš dalies. Komitetas, matau, sutinka. Dėl 52 straipsnio yra A. Širinskienės pasiūlymas. Pritarta iš dalies. Lieka komiteto formuluotė.
53 straipsnis – pareiginė alga. A. Palionio, V. Ąžuolo pasiūlymas. Komitetas nepritarė. V. Ąžuolas. Įjungiame, minutėlę!
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Norėčiau patikslinti. Kadangi komitetas neturėjo duomenų, kiek tai pareikalaus lėšų, dėl to ir suabejojo, ir tas balsavimas buvo toks, kad nepritarė. Patikslinome, kad lėšų tam reikės tik apie 300 tūkst. ir Finansų ministerija numatys kitų metų asignavimuose. Ta baimė yra išsklaidyta.
PIRMININKĖ. Jūs prašote balsuoti dėl jūsų pasiūlymo?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Komiteto motyvai.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė dėl labai paprastos priežasties. Kolegos, žiūrėkite į siūlymą. Yra siūloma iš visų statutinių tarnybų išskirti dvi – tai Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą ir Vadovybės apsaugos departamentą, dvi tarnybas. Joms nustatyti vienokius koeficientus, visoms kitoms tarnyboms – kitokius koeficientus. Tai čia yra akivaizdus Konstitucijos 29 straipsnio pažeidimas. Mes negalime su tuo sutikti vien dėl to, čia ne piniginis klausimas, todėl komitetas ir nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Skardžius pritaria pasiūlymui.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Na, turbūt svarbiausia būtų šiame kontekste ne tiek Vadovybės apsaugos departamentas, kiek Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Aiškiai savo poziciją naujasis vadovas išdėstė ir mūsų frakcijoje, turbūt ir kitose frakcijose lankėsi. Ši tarnyba turbūt pati svarbiausia būtų visoje valstybės kontrolės sistemoje, nes kiekvienas į šios tarnybos kompetenciją, į jos darbuotojų kompetenciją įdėtas euras grįžtų šimteriopai.
Bet kažkodėl tų projektų visi galai, kad ir panaudojant europinius pinigus arba kalbant apie didžiausias aferas, iškeliami už Lietuvos Respublikos ribų, kur Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetencijos pasibaigia. Jie gaudo smulkius sukčius, bet stambieji banginiai pasilieka nepasiekiami už Lietuvos Respublikos ribų. Per visokias ofšorines kompanijas ir taip toliau yra jau įprasta pinigų plovimo schema, tai europinių, nacionalinio biudžeto, iš valstybės valdomų įmonių, per, na, tam tikrus „investuotojus“…
Mes matome, kad ši tarnyba, jos kompetencija turi būti stiprinama, ir stiprinama kur kas labiau, negu siūlo mūsų kolegos – tiek A. Palionis, tiek V. Ąžuolas. Šiuo atveju, manau, reikia pritarti šiam siūlymui. O biudžete, kaip jau buvo minėta vieno pataisos autoriaus, lėšos yra planuojamos.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš manau, iš esmės yra neteisinga supriešinti institucijas FNTT, STT ir kitas, ir panašiai. Tai yra vienodos reikšmės institucijos: vieni dirba viena, turi savo specifiką, kiti kita, todėl, jeigu darome pataisą, reikia visiems daryti, kad nebūtų nereikalingos institucinės konkurencijos, o sveriame ne tik ekonominiais svertais.
Gerbiamiems kolegoms galiu priminti: dar praėjusiame tūkstantmetyje, iki 1990 metų, kai mes buvome priėmę tokį įstatymą, irgi rėmėmės ta pačia logika, kad mums labai svarbu gauti pinigus, ir leidome prokuratūrai naudoti 10 % konfiskuotų sulaikytų krovinių pinigų – skatinome, taip sureikšmindami ekonominį faktorių. Ką mes gavome? Greitai teko atisakyti šitos nuostatos, kai visas „Mažeikių naftos“ ešelonas su dyzelinu buvo paskelbtas greitai gendančiu produktu ir buvo išsimokėtos premijos visiems vadovaujantiems to meto prokurorams – generaliniam prokurorui, visiems pavaduotojams.
Aš nemanau, kad tai yra geras būdas būtent taip sverti institucijų naudą. Kiekvienas dirba savo darbą. Arba valdantieji apsisprendžia, kad visiems tai darome, bet tikrai nereikėtų atskirai daryti jokios vienos diferenciacijos, didinti konkurenciją ir dabar svarstyti, kuri institucija yra svarbesnė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame už A. Palionio ir V. Ąžuolo pasiūlymą, jam komitetas nepritarė.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 46, prieš – 1, susilaikė 21. Pasiūlymui pritarta.
53 straipsnis. A. Širinskienės pasiūlymas. Komitetas nepritarė ir Agnė neprašo balsuoti, lieka komiteto formuluotė.
54 straipsnis. Taip pat A. Širinskienės pasiūlymas, lieka komiteto argumentai, ji neprašo balsuoti.
57 straipsnis. A. Širinskienės pasiūlymas. Nepritarta, ji neprašo balsuoti, lieka komiteto formuluotė. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas dėl šio straipsnio. Pritarta iš dalies. Komitetas sutinka pritarti iš dalies.
77 straipsnis. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas. Pritarta iš dalies. Komitetas sutinka su formuluote. Ir priedas, pareiginių algų koeficientai – A. Širinskienės pasiūlymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. A. Širinskienė sutinka, kad pritarta iš dalies. Toliau A. Širinskienės pasiūlymas dėl įstatymo įsigaliojimo. Komiteto pasiūlymui pritarta iš dalies. Ponia A. Širinskienė sutinka. Daugiau… Yra atsižvelgta į Nacionalinio saugumo ir gynybos, Socialinių reikalų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetų išvadas. Dėkoju. Visi pasiūlymai aptarti.
Dėl šio įstatymo projekto – Vidaus tarnybos statuto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 55, prieš nėra, susilaikė 11. Pritarta po svarstymo. Prašome skubos, nes tai susiję su Valstybės tarnybos įstatymu.
18.20 val.
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1610(2), Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1611(2), Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 3, 7, 15, 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 ir 182 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1612(2), Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo Nr. VIII-1631 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1613(2), Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1635 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1614(2), Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1615(2), Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1616(2), Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1986 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1617(2), Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1618(2) (svarstymo tęsinys)
Gerbiami kolegos, lydimieji, kuriuos pristatė komiteto pranešėjas, tarnybos… Ar galime bendru sutarimu pritarti, išskyrus du, dėl kurių dar yra nepateikta, dėl Profesinio mokymo ir Profesinio mokymo įstatymo dar yra Švietimo ir mokslo komiteto išvada? Bet dėl tų anksčiau… Vieną minutėlę! Dėl Nr. XIIIP-1619 yra pasiūlymas. Sutarkime šitaip. Ar galime bendru sutarimu pritarti lydimiesiems teisės aktams nuo Nr. XIIIP-1610 iki Nr. XIIIP-1618 imtinai? Galime.
18.19 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1619(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1619. Yra pasiūlymas Seimo narių J. Bernatonio, A. Ažubalio. Pritarta iš dalies. Ar, kolegos, sutinkate?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, taip, turbūt sutinka.
PIRMININKĖ. J. Bernatonis ir A. Ažubalis sutinka su komiteto nuomone pritarti iš dalies. Jūs teikiate pasiūlymą dėl 1 straipsnio. Komitetas pritarė iš dalies. Bendru sutarimu. Ačiū. Seimas tam pritaria. Socialinių reikalų ir darbo komitetas dar taip pat atkreipia dėmesį ir tam pritarta iš dalies. Dėkoju.
Projektas Nr. XIIIP-1619. Galima pritarti bendru sutarimu? Galime.
18.21 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 18, 26, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1620(2), Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-888 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1621(2) (svarstymo tęsinys)
Profesinio mokymo. Mes dar turėtume išgirsti, kas galėtų pateikti Švietimo ir mokslo komiteto… Kolege Papirtiene, ar galėtumėte pateikti, pagarsinti mums Švietimo ir mokslo komiteto išvadas dėl Profesinio mokymo įstatymo lydimojo? Yra ir Eugenijus. Puiku. Komiteto pirmininkas ateina pas mus į tribūną ir pateikia išvadas dėl Profesinio mokymo įstatymo ir Profesinio mokymo įstatymo kito straipsnio projektų Nr. XIIIP-1620 ir Nr. XIIIP-1621.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kaip minėjo posėdžio pirmininkė, dėl pirmojo projekto Nr. XIIIP-1620 yra komiteto štai toksai nutarimas: pritarti įstatymo projektui, ir balsuota bendru sutarimu. Yra keturios, man regis, pataisos, į kurias kai kur atsižvelgta ir neatsižvelgta.
Kitas yra projektas Nr. XIIIP-1621. Taip pat yra balsuota pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime, gerbiami kolegos, bendru sutarimu pritarti ir šiems lydimiesiems teisės aktams? Galime. Ir visus mūsų įstatymų lydimuosius projektus taip pat svarstysime skubos tvarka. Dėkoju.
18.23 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1622(2) (svarstymas)
Mūsų darbotvarkėje (ir mes laiku) – Diplomatinės tarnybos įstatymo projektas Nr. VIII-1012. Jis taip pat susijęs su projektu Nr. XIIIP-1596. Pranešėjas – J. Bernatonis, Užsienio reikalų komiteto pranešėjas. Išvada.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, Švedija dabar pirmauja 1:0, o vokiečiai niekaip negali įmušti įvarčio. (Balsai salėje)
Dabar apie pagrindinio komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo. Mes pritarėme bendru sutarimu patobulintam projektui. Buvo atsižvelgta į daugelį pasiūlymų ir Teisės departamento, ir papildomų komitetų. Jeigu pritartumėte, aš siūlyčiau, kad būtų greičiau, svarstyti tik tai, kam mes pritarėme iš dalies papildomiems komitetams.
Pirmiausia pritarėme iš dalies Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, kad padaliname į dvi dalis 3 straipsnį: į 4 straipsnį, reglamentuojantį diplomatinės tarnybos vientisumą, ir į 5 straipsnį, reglamentuojantį diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principus. Kai kurie principai dėl specifikos diplomatinio darbo buvo truputį performuluoti, todėl buvo pritarta iš dalies. Nežinau…
PIRMININKĖ. Ar sutinka Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kad pritarta iš dalies? Pristatom pagrindinę išvadą kartu ir pasiūlymus, tikriausiai nepadarysime didelio statutinio nusižengimo. Taip ir dar buvo pasiūlymas.
J. BERNATONIS (LSDDF). 5, kaip minėjau… Taip pat dėl 28 straipsnio buvo papildomų komitetų – Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir pritarėme iš dalies. Tiesiog perredagavome tą siūlymą, kad jis būtų aiškesnis.
PIRMININKĖ. Ar sutinka Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Pritarta iš dalies. Dėkoju komiteto pirmininkei.
J. BERNATONIS (LSDDF). Toliau dėl diplomatų teisių. Dėl 30 straipsnio buvo Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymas. Jam iš dalies…
PIRMININKĖ. Nepritarta.
J. BERNATONIS (LSDDF). …jam nepritarėme. Pasiūlymu pateikėme taip, kaip buvo Valstybės tarnybos įstatyme numatyta teisė tobulinti kvalifikaciją. Mes tai palikome pasiūlyme – tobulinti kvalifikaciją, bet…
PIRMININKĖ. Nepritardami Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui. Ar Teisės ir teisėtvarkos komitetas sutinka su pagrindinio Užsienio reikalų komiteto pasiūlymu ir formuluote? Sutinka.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėl 34 straipsnio buvo siūlymai Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Jie buvo analogiški. Mes pritarėme iš dalies, t. y. pritarėme Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui. Pasiūlėme šiuos klausimus reglamentuoti 34 straipsnyje be siūlytos 3 dalies.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ar sutinka komitetai? Matau, kad ir vienas, ir antras – Teisės ir teisėtvarkos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai – sutinka.
36 straipsnis. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas.
J. BERNATONIS (LSDDF). Komiteto pasiūlymui dėl 36 straipsnio nepritarėme. Tai pablogintų dabartinę padėtį, nes įstatymo projektas parengtas pagal dabar galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą ir susidarytų tokia situacija. Kadangi pagal diplomatinio darbo specifiką yra rangai, už didžiausius rangus mokamas darbo užmokesčio priedas iki 45 %, todėl apribojimas 50 %, kaip siūlo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, atimtų galimybę mokėti kitas priemokas. Kai darbas yra užsienyje ir žinome, koks nedidelis skaičius žmonių darbuojasi mūsų atstovybėse, tiesiog nebūtų galimybės tuos darbus atlikti, o siųsti papildomą žmogų būtų per brangu valstybei, tai kainuotų daugiau lėšų negu išlaikymas priemokos tiems diplomatams. Todėl siūlome palikti taip, kaip dabar yra įstatyme ir kaip yra Valstybės tarnybos įstatyme – iki 70 %, nors tai bus labai išskirtiniai atvejai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Matau, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vadovė linksi galva ir sutinka su jūsų argumentais. Lieka pagrindinio komiteto formuluotė.
39 straipsnis – priemokos.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėl priemokų. Taip pat svarstėme dėl priemokų. Čia pritarėme tam… Kai kurioms nuostatoms nepritarėme, nes būtų nelogiška, jeigu vienur apribojama 40 %, kitur – 30 %, todėl mes suformulavome tuos klausimus truputį kitaip. Aš nežinau, jeigu prieštarauja komitetas, tai plačiau galima.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Sutinka Valstybės valdymo komiteto… ir neprieštarauja.
45 straipsnis. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pritarta iš dalies.
J. BERNATONIS (LSDDF). Taip, pritarėme iš dalies.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, 42 straipsnis prieš tai dar buvo.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėl 42 straipsnio. Teisės ir teisėtvarkos komitetui taip pat…
PIRMININKĖ. Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlė perkelti diplomatą į žemesnes pareigas. 41 straipsnis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Iš tiesų toks pageidavimas galėtų būti perkelti į ne žemesnes pareigas, bet vėlgi įvertinant specifiką ne visuomet tokių galimybių yra. Todėl numatoma Diplomatinės tarnybos įstatyme, kad tuo atveju, kai tokių galimybių nėra, diplomatui, kuris vis tiek turi būti perkeltas į žemesnes pareigas, išlaikomas atlyginimas, kurį jis gavo, kai ėjo aukštesnes pareigas. Visa tai susiję grynai su mūsų nedidele tarnyba ir valstybės lėšų taupymu, suprantama.
PIRMININKĖ. Ar Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovė prašo balsuoti ir nori dėl to išsakyti motyvus? Minutėlę! Įjunkite mikrofoną.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš prašyčiau balsuoti už šį pasiūlymą, nes, komiteto manymu, iš tikrųjų būtų tikslinga, kad įstatyme atsirastų ši nuostata.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas įrašė į šio straipsnio 5 dalies 2 punktą papildomą nuostatą dėl diplomato perkėlimo į žemesnes pareigas. Pagrindinis Užsienio reikalų komitetas tam nepritarė. Prašom balsuoti už Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą, kai tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 15, prieš – 3, susilaikė 39. Nepritarta.
Ir dar vienas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas dėl 45 straipsnio, jam pritarta iš dalies. Daugiau pasiūlymų, gerbiamas pirmininke, aš nepastebėjau. Galbūt per gausą straipsnių?..
J. BERNATONIS (LSDDF). Taip, jūs teisi, daugiau pataisų nėra.
PIRMININKĖ. Nėra. Dėkoju. Dėl viso. Atsiprašau. Papildomi komitetai. Ačiū jums. Prašom pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą R. Šalaševičiūtę. Mes truputį pagudravome su gerbiamuoju pagrindinio komiteto pirmininku, nes iš karto aptarėme ir pasiūlymus. Ačiū jums, kad tą padėjote padaryti kartu. Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, komitetas pritarė įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir mūsų komiteto pasiūlymus, o jų, beje, buvo šeši. Diskutavome tik dėl vieno. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Kitiems buvo pritarta iš dalies arba dėl kitų nebalavome, nes atsisakė.
Agne Širinskiene, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą norime išgirsti, kad tai liktų dėl protokolo. Ruošiasi G. Burokienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, gegužės 16 dieną svarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-1622, bendru sutarimu (už – 7) pritarė komiteto išvadai ir rekomendavo pagrindiniam komitetui tobulinti projektą.
PIRMININKĖ. G. Burokienė – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto išvada – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė komitetas, ir komiteto pastabas ir pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai dėl viso įstatymo projekto. M. Puidokas. Prašom kolega.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Tiesiog kviečiu visus palaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame dėl Diplomatinės tarnybos įstatymo projekto, kuris susiję su Valstybės tarnybos įstatymu.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 53, prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta. Ar galime sutarti, kad taip pat kaip ir kitus teisės aktus skubos tvarka priimtume šioje sesijoje? Dėkoju.
18.35 val.
Konsulinio statuto 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1623(2) (svarstymas)
Lydimasis – Konsulinio statuto 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1623(2). Jis taip pat susijęs. Pagrindinio komiteto išvada – J. Bernatonis. Pateikite ir Konsulinio įstatymo išvadą.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, Švedijos rezultatas su Meksika taip greitai keičiasi, kad kol aš grįžau į vietą buvo 3:0, dabar turbūt jau dar daugiau. Bet mes ne apie tai. Konsuliniam įstatymui bendru sutarimu pritarėme, jokių pataisų, į kurias neatsižvelgėme, nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) N. Puteikis nori išsakyti nuomonę prieš.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš norėjau pasiūlyti J. Bernatoniui pateikti Seimo nutarimo projektą dėl futbolo rungtynių rezultatų korekcijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. O R. J. Dagys turi gerąją žinią.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Konservatoriai vienbalsiai už. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Džiaugiamės turėdami tokią poziciją. Audringi plojimai. (Balsai salėje) Bendru sutarimu pritarėme, taip? Dėkojame, bendru sutarimu pritarėme. Ir taip pat taikome skubą.
Mielieji kolegos, 18 val. 40 min., kaip ir buvo planuota, mes baigėme svarstyti visus teisės aktus.
Noriu tik informuoti, kad buvome sutarę ir prašę ypatingos skubos dėl Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos konvencijos sąlygų ratifikavimo įstatymo projekto, bet mūsų šiek tiek per mažai, kad priimtume. Labai iškilmingai tai padarysime rytoj rytinio posėdžio metu, bus pirmasis klausimas.
18.37 val.
Informaciniai pranešimai
Dar vienas pranešimas, kad yra įregistruota Tarpparlamentinių ryšių grupė su Italijos Respublika. Užsienio reikalų komitetas nutarė siūlyti sudaryti Seimo Tarpparlamentinių ryšių grupę su Italijos Respublika. (Plojimai) Galite dar užsirašyti.
Seimo narių pareiškimai. (Balsai salėje) Nėra. Leiskite nuoširdžiai padėkoti. Dirbome labai atsakingai ir daug. Registruojamės.
Visų jūsų labai lauksime rytoj 10 valandą. 10 valandą pradedamas numatytas ketvirtadienio plenarinis posėdis, o penktadienį, kolegos, planuojamas nenumatytas posėdis. Planuokite savo laiką. Pradžia – 9 valandą.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Vakarinį posėdį, atsiprašau, nenumatytą trečiadienio dienos posėdį baigėme. Gero vakaro! (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.