LIETUVOS RESPUBLIKOS AUDITO ĮSTATYMO NR. VIII-1227 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BANKŲ ĮSTATYMO NR. IX-2085 36, 62 IR 63 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XI-2277 53 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. IX-1068 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 47 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMO NR. IX-575 4 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1682 24 IR 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO NR. I-796 54 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKĖJIMO ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. XI-549 5 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 2472, 2591, 281 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 17315 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 589 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 197 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos audito įstatymo Nr. VIII-1227 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Audito įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 36, 62 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 53 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 45 straipsnio pakeitimo ir 47 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 4 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 24 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 54 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 5 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2472, 2591, 281 straipsnių pakeitimo ir 17315 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir 197 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektai (toliau visi kartu – įstatymų projektai) parengti įgyvendinant 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/56/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito (toliau – Direktyva). Kartu su Direktyva buvo patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (toliau – Reglamentas).
Ir Reglamento, ir Direktyvos tikslai – siekiant stiprinti investuotojų, kitų finansinių ataskaitų vartotojų interesų apsaugą imtis veiksmų, kad auditoriai ir audito įmonės, atlikdami finansinių ataskaitų auditus, būtų dar labiau nepriklausomi ir objektyvūs, o jų pateikiamos auditorių išvados – patikimos ir sudarančios sąlygas finansinių ataskaitų vartotojams priimti pagrįstus sprendimus. Siekiant tokių tikslų Europos Sąjungos mastu būtina dar labiau suvienodinti ir padaryti skaidresnes auditorių ir audito įmonių patvirtinimo (pažymėjimų, leidimų verstis audito veikla išdavimo) sąlygas, asmenims taikomas taisykles dėl nepriklausomumo, objektyvumo ir profesinės etikos, taip pat sugriežtinti auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros sistemas. Auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros institucijos turi veikti taip, kad joms nedarytų poveikio auditoriaus profesija, turėti tinkamus įgaliojimus visose srityse, įskaitant tyrimų ir nuobaudų taikymą, kad auditoriams ir audito įmonėms teikiant finansinių ataskaitų audito paslaugas būtų efektyviai nustatomi taikytinų reikalavimų pažeidimai, nuo jų atgrasoma ir užkertamas kelias kitiems galimiems pažeidimams.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos specialistai. Įstatymų projektų rengimą koordinavo Finansų ministerijos Audito, apskaitos ir nemokumo valdymo departamentas (direktorė Ingrida Muckutė, tel. (8 5) 239 0164), atsakingas asmuo – departamento direktoriaus pavaduotoja Paulė Svorobovičienė, tel. (8 5) 239 0165)), Audito ir nemokumo valdymo skyrius (skyriaus vedėja Siuzana Ščerbina-Dalibagienė, tel. (8 5) 239 0052).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Lietuvos Respublikos audito įstatymas Nr. VIII-1227 (toliau – Įstatymas) įgyvendina 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinančios Tarybos direktyvą 84/253/EEB (toliau – senoji direktyva), nuostatas. Senojoje direktyvoje buvo nustatyta, kad valstybės narės turi organizuoti efektyvias auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros sistemas, nustatyti jų organizavimo principai ir nurodyta, už kokias sritis yra galutinai atsakingos viešosios priežiūros sistemos institucijos. Įgyvendinant šias nuostatas Įstatyme nustatyta, kad auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga, t. y. biudžetinė įstaiga Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Įstaiga). Kaip kompetentingos institucijos, kurioms pavesta atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą arba atlikti su auditorių ir audito įmonių veikla susijusias funkcijas, Europos Komisijai yra nurodytos Įstaiga ir Auditorių rūmai, kadangi senoji direktyva kompetentingas institucijas apibrėžė kaip instituciją, profesinę organizaciją. Nors galutinė atsakomybė už visas toliau išvardytas sritis tenka Įstaigai, Įstatymu pavedama Lietuvos auditorių rūmams (toliau – Auditorių rūmai) atlikti kai kurias funkcijas, t. y. funkcijų atlikimas Įstatymu paskirstomas taip:
1) auditorių ir audito įmonių patvirtinimas ir registracija. Įstatymas nustato, kad tiek auditoriaus vardas, tiek audito įmonės pažymėjimas išduodami Auditorių rūmų sprendimu, taip pat Auditorių rūmams Įstatymu pavesta tvarkyti auditorių ir audito įmonių sąrašus. Įstaiga, kaip atsakinga už auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą institucija, prižiūri sprendimų dėl auditoriaus vardo suteikimo, auditoriaus pažymėjimo išdavimo, audito įmonės pažymėjimo išdavimo, jų įrašymo į auditorių ir audito įmonių sąrašus procesą;
2) profesinės etikos, audito įmonių vidaus kokybės kontrolės ir audito standartų tvirtinimas. Atsižvelgiant į tai, kad Auditorių rūmai yra Tarptautinės buhalterių federacijos (toliau – TBF) narys, Auditorių rūmų nariai – auditoriai – privalo laikytis Buhalterių profesionalų etikos kodekso. Tai yra nustatyta Įstatyme, jame taip pat nurodyta, kad auditoriai, atlikdami finansinių ataskaitų auditą, privalo laikytis Tarptautinio kokybės kontrolės standarto reikalavimų ir taikyti tarptautinius audito standartus. Įstatymas įpareigoja Auditorių rūmus nurodytus standartus išversti į lietuvių kalbą, o Įstaiga kaip viešosios priežiūros institucija stebi, kad būtų garantuotas tinkamos kokybės vertimas laiku, ir prireikus gali imtis veiksmų;
3) auditorių kvalifikacijos kėlimas. Įstatymas nustato, kad auditorius privalo nuolat kelti profesinę kvalifikaciją auditorių kvalifikacijos kėlimo kursuose – per trejus metus išklausyti ne mažiau kaip 120 valandų Auditorių rūmų rengiamų kvalifikacijos kėlimo kursų arba išeiti lygiavertį profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursą. Auditorių rūmai Įstatymu yra įpareigoti nustatyti kvalifikacijos kėlimo kursų reikalavimus, organizuoti kursus, o Įstaiga – stebėti, kaip organizuojami kvalifikacijos kėlimo kursai. Be to, Įstaiga priima galutinį sprendimą dėl auditorių skundų kvalifikaciją keliant kituose nei Auditorių rūmų organizuotuose kvalifikacijos kėlimo kursuose, dėl Auditorių rūmų atsisakymo įskaityti šių kursų laiką į privalomą išklausyti valandų skaičių;
4) finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimas. Finansinių ataskaitų audito kokybė užtikrinama atliekant iš anksto suplanuotas, periodines finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras. Finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras atlikti yra įgalioti Auditorių rūmai: kas 6 metus – auditorių ir audito įmonių, neatliekančių viešojo intereso įmonių (toliau – VIĮ) audito, kas 3 metus – auditorių ir audito įmonių, atliekančių VIĮ auditą. Įstatymas nustato, kad, peržiūros metu nustačius atlikto audito kokybės trūkumų, Įstaigai teikiamas įvertinti siūlomas sprendimas dėl nurodymų ir (arba) poveikio priemonių skyrimo. Auditorių rūmai, gavę Įstaigos įvertinimą, gali skirti nurodymus ir (arba) poveikio priemonę – įspėjimą arba sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą iki 3 metų, kartu nurodydami perlaikyti vieną ar kelis kvalifikacinius egzaminus. Jei peržiūros metu konstatuota reikšmingų trūkumų, Auditorių rūmai visą su peržiūra susijusią medžiagą perduoda Įstaigai, kad ji atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl nuobaudos skyrimo;
5) tyrimų atlikimas. Įstatymas nustato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys gali kreiptis į Įstaigą dėl galimai netinkamai atlikto finansinių ataskaitų audito. Tyrimas taip pat atliekamas tada, kai peržiūros, kurias atlieka Auditorių rūmai, metu buvo konstatuota reikšmingų trūkumų. Įstaiga, atlikusi tyrimą, atsižvelgdama į trūkumų reikšmingumą, gali priimti sprendimą pareikšti įspėjimą, sustabdyti auditoriaus ir (arba) audito įmonės pažymėjimo galiojimą ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir pavesti auditoriui perlaikyti vieną arba kelis kvalifikacinius egzaminus, panaikinti auditoriaus vardą, atimti audito įmonės pažymėjimą. Ši funkcija Įstatymu yra pavesta atlikti tik Įstaigai;
6) poveikio priemonių skyrimas. Kaip minėta, Įstatyme nustatyta, kad poveikio priemones – įspėjimą arba auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą iki 3 metų, nurodant perlaikyti vieną ar kelis kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, konstatavus atlikto finansinių ataskaitų audito trūkumų, – gali skirti tiek Įstaiga, tiek Auditorių rūmai. Jei skirti tokias poveikio priemones siūlo Auditorių rūmai, dėl tokio siūlymo jie turi gauti Įstaigos įvertinimą – pritarimą. Skirti kitas poveikio priemones – sustabdyti auditoriaus ir (arba) audito įmonės pažymėjimo galiojimą ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, panaikinti auditoriaus vardą arba atimti audito įmonės pažymėjimą – gali tiktai Įstaiga, atlikusi tyrimą.
Atsižvelgiant į tai, kad senojoje direktyvoje nustatyta, jog auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros sistemai turi vadovauti nepraktikuojančių asmenų dauguma, Įstatyme nustatyta, kad Įstaigai priimant sprendimus, susijusius su auditorių ir audito įmonių viešąja priežiūra (dėl peržiūrų, kurių metu konstatuota trūkumų, rezultatų vertinimo, dėl tyrimo rezultatų vertinimo, dėl poveikio priemonių skyrimo, pagrindinių su viešąja priežiūra susijusių tvarkos aprašų tvirtinimo), yra būtinas Audito priežiūros komiteto (toliau – Komitetas) pritarimas. Tokiu Įstatymo reikalavimu užtikrinama, kad Įstaigos sprendimai, susiję su auditorių ir audito įmonių viešąja priežiūra, būtų priimami ne vienasmeniu Įstaigos vadovo sprendimu, bet pagrįsti kolegialaus organo, kurį sudaro nepraktikuojančių asmenų dauguma, sprendimu. Atitinkamai Įstatyme nustatyta Komiteto sudėtis (iš viso 7 nariai: 3 – profesinių organizacijų atstovai ir po vieną narį iš Finansų, Teisingumo ministerijų, Lietuvos banko ir Įstaigos), taip užtikrinant nepraktikuojančių asmenų daugumą ir reikalavimus Komiteto nariams (ne mažesnė kaip 3 metų patirtis audito, apskaitos, teisės ir (arba) finansų srityse).
Atsižvelgiant į tai, kad Įstaiga tyrimą gali atlikti tiktai dėl galimai netinkamai atlikto audito, Įstatyme nėra nustatyta, kaip būtų nagrinėjami konkretūs atvejai ir kokios nuobaudos galėtų būti skirtos fiziniams ar juridiniams asmenims, nesilaikiusiems Įstatymo reikalavimų (pavyzdžiui, jei asmuo, neturėdamas auditoriaus vardo, pasirašė auditoriaus išvadą, VIĮ neįsteigė audito komiteto).
Įstatyme nustatyta, kad auditorius yra fizinis asmuo, turintis Įstatymo nustatyta tvarka suteiktą auditoriaus vardą, nustatyti reikalavimai asmeniui, siekiančiam gauti auditoriaus vardą. Vienas iš tokių reikalavimų – duoti auditoriaus priesaiką. Kartu Įstatymas nustato, kad asmenys, turintys auditoriaus pažymėjimą ir įtraukti į auditorių sąrašą, yra Auditorių rūmų nariai, ir nenumato galimybės, kad Auditorių rūmų nariais galėtų būti kiti nei auditoriai asmenys.
Įstatyme nustatyta tvarka, pagal kurią auditoriaus vardas suteikiamas valstybių narių, valstybių ne narių auditoriams (atsižvelgiant į tai, ar valstybei ne narei Europos Komisijos sprendimu suteiktas pereinamasis laikotarpis). Taip pat Įstatyme nustatyta, kad tais atvejais, kai valstybėje ne narėje registruotos įmonės vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, tos įmonės finansinių ataskaitų auditą atlikę valstybių ne narių auditoriai ir audito įmonės prieš tai, kai pateikiamos tų įmonių finansinės ataskaitos ir auditoriaus išvados dėl vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje, turi kreiptis į Įstaigą dėl jų įrašymo į auditorių ir audito įmonių sąrašą. Taigi auditorių sąraše gali būti dviejų rūšių valstybių ne narių auditoriai – tie, kurie siekia atlikti finansinių ataskaitų auditus pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (įmonių, kurios įsteigtos Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų auditus atliekantys valstybių ne narių auditoriai privalo lietuvių kalba išlaikyti žinių patikrinimo egzaminus, orientuotus į Lietuvos Respublikos teisės aktų išmanymą buhalterinės apskaitos, mokesčių srityse), ir valstybių ne narių auditoriai, kurie į auditorių sąrašą įrašomi tik todėl, kad jų audituotos įmonės vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikoje (šiuo atveju jie neįgyja teisės atlikti įmonių, kurios įsteigtos Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų auditų, jiems nekeliami jokie papildomi reikalavimai ir jie neįgyja teisės atlikti finansinių ataskaitų auditus pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus).
Dėl auditorių rotacijos audituojant tos pačios įmonės finansines ataskaitas nustatyta:
1) Įstatyme nustatyta, kad auditorius negali atlikti tos pačios įmonės audito ilgiau kaip 7 iš eilės finansinius metus ir, jeigu yra audituojama VIĮ, – ilgiau kaip 5 metus iš eilės, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Pasibaigus nurodytam laikotarpiui, auditorius ne mažiau kaip 2 metus negali atlikti tos įmonės audito ir, jeigu audituojama įmonė yra VIĮ, ne mažiau kaip 2 metus negali tapti jos vadovu arba valdybos nariu;
2) Bankų įstatyme nustatyta, kad auditorius, taip pat kitas asmuo, dalyvaujantis kartu su auditoriumi atliekant auditą, negali atlikti to paties banko audito ilgiau kaip 3 finansinius metus iš eilės;
3) Draudimo įstatyme nustatyta, kad tas pats auditorius (dalyvavęs atliekant draudimo ar perdraudimo įmonės auditą ar pasirašęs auditoriaus išvadą) negali atlikti tos pačios draudimo ar perdraudimo įmonės audito ilgiau kaip 5 metus iš eilės. Pasibaigus šiam laikotarpiui, auditorius 2 metus negali atlikti šios draudimo ar perdraudimo įmonės audito;
4) Finansų įstaigų įstatyme numatyta, kad auditorius, taip pat kitas asmuo, dalyvaujantis kartu su auditoriumi atliekant auditą, negali atlikti tos pačios finansų įstaigos audito ilgiau kaip 5 finansinius metus iš eilės, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymuose, reglamentuojančiuose tokių įstaigų veiklą, nenustatyta kitaip.
Finansų įstaigų įstatymo 45 ir 47 straipsnyje nustatyti reikalavimai auditoriams ir audito įmonėms, kurie kartoja Audito įstatymo nuostatas, o 45 straipsnio 2 dalies 2 punktas prieštarauja Reglamento nuostatoms.
Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme vartojama viešojo intereso įmonių sąvoka ir atskirai išskiriamos valstybės įmonės, nustatant tokioms įmonėms papildomus reikalavimus (4 straipsnio 9 dalis ir 24 straipsnio 1 dalis).
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. balandžio 14 d. buvo priimtas ir Reglamentas, nustatantis specialius reikalavimus auditoriams ir audito įmonėms, audituojantiems viešojo intereso įmones (toliau – VIĮ), ir Direktyva, reglamentuojanti visų auditorių ir audito įmonių, nepriklausomai nuo to, ar jos audituoja VIĮ, ar ne viešojo intereso įmones (toliau – ne VIĮ), veiklą, parengto Audito įstatymo projekto nuostatos bus taikomos visiems auditoriams ir audito įmonėms nepriklausomai nuo jų audituojamų –VIĮ ar ne VIĮ – įmonių, o auditoriams ir audito įmonėms, audituojantiems VIĮ, papildomai ir tiesiogiai bus taikomi Reglamento reikalavimai. Kadangi VIĮ audituojantiems auditoriams ir audito įmonėms keliami papildomi reikalavimai, Audito įstatymo projekte apibrėžtas VIĮ auditorius ir audito įmonė – tai auditorius (arba audito įmonė), kuris nuo paskutinio atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo ar peržiūros atliko bent vienos VIĮ auditą, taip pat auditorius, dirbantis VIĮ audito įmonėje, nepriklausomai nuo to, ar jis atliko viešojo intereso įmonės auditą (Audito įstatymo projekto 45 straipsnio 2 dalis). Kiekviena audito įmonė, auditorius bus priskiriami arba audituojančių VIĮ ar audituojančių ne VIĮ kategorijai ir nuo to priklausys:
1) ar jo (jos) audito veiklai taikomi tiktai Audito įstatymo projekto reikalavimai ar ir Reglamento reikalavimai;
2) ar jo (jos) atliekamo finansinių ataskaitų audito kokybę užtikrins tiktai Įstaiga (kai auditoriai ir audito įmonės atlieka VIĮ finansinių ataskaitų auditą) ar ir Auditorių rūmai (jie peržiūrės ne VIĮ auditorių ir audito įmonių finansinių ataskaitų audito kokybę, bet sprendimus dėl nurodymų, poveikio priemonių skyrimo priims Įstaiga).
Atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas ir VIĮ auditoriai bei audito įmonės turės laikytis visų Reglamento nuostatų tiesiogiai, Audito įstatymo projekte yra numatytos tiktai tos Reglamento nuostatos, kurios reikalauja patikslinimo arba kurias valstybė narė gali pasirinkti taikyti:
1. Reglamento 20 straipsnis reikalauja nurodyti kompetentingą instituciją, todėl Audito įstatymo projekto 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Reglamente nuoroda į kompetentingą instituciją turi būti suprantama kaip nuoroda į Įstaigą. Audito įstatymo projekto 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jei auditorius ar audito įmonė atsiduria situacijoje, numatytoje Reglamento 12 straipsnio 1 dalyje (kai auditoriui arba audito įmonei tampa žinoma, kad VIĮ iš esmės pažeidė teisės aktus, sukėlė didelę grėsmę savo veiklos tęstinumui, dėl jos finansinių ataskaitų pateikta sąlyginė, neigiama nuomonė arba iš viso atsisakyta ją pateikti), informaciją jie nedelsdami privalo pranešti Lietuvos bankui arba Ūkio ministerijai.
2. Pagal Reglamento 5 straipsnį valstybė narė gali leisti audito įmonei teikti kai kurias iš draudžiamų ne audito paslaugų audituojamai įmonei, kai tokių paslaugų teikimas nedaro tiesioginio poveikio ar daro nereikšmingą poveikį finansinių ataskaitų sudarymui ir tas poveikis yra atitinkamai dokumentuotas ir paaiškintas. Audito įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vertinant aplinkybes, kurios keltų grėsmes auditoriaus ir audito įmonės nepriklausomumui, tokiomis aplinkybėmis nelaikomos audituojamai įmonei teikiamos paslaugos, nurodytos Reglamento 5 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos a punkto i, iv–vii papunkčiuose (paslaugos, susijusios su mokesčių formų pildymu, konsultacijomis mokesčių apskaičiavimo klausimais, ir pan.), kai laikomasi reikalavimų, nustatytų Reglamento 5 straipsnio 3 dalyje;
3. Atsižvelgiant į Reglamento 17 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatą, leidžiančią viešojo intereso įmonių audito trumpiausią terminą pailginti ir atsižvelgiant į tai, kad pirmaisiais audito paslaugos teikimo metais audito įmonė turi atlikti daug veiksmų, kad susipažintų su audituojamos įmonės veikla, organizacine struktūra ir kitais svarbiais audituojamai įmonei pažinti dalykais, Audito įstatymo projekto 4 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad trumpiausias audito įmonės rotacijos terminas būtų dveji metai. Reglamento 17 straipsnyje nustatomi maksimalūs pagrindinio audito partnerio ir audito įmonių rotacijos laikotarpiai su galimybe laikantis tam tikrų sąlygų valstybei narei juos pratęsti arba sutrumpinti. Audito įstatymo projekto 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Reglamento 17 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas (sutartis dėl tos pačios VIĮ negali viršyti 10 metų) atlikti įmonės auditą gali būti pratęstas laikantis Reglamento 17 straipsnio 4 dalies nuostatų, t. y., jeigu pasibaigus 10 metų terminui dėl tolesnių audito paslaugų pirkimo yra skelbiamas viešasis pirkimas, – iki 20 metų, o jeigu tolesnės audito paslaugos yra teikiamos jungtinio audito būdu, – iki 24 metų.
Siekiant skatinti vidutinių audito įmonių augimą ir stiprėjimą Audito įstatymo projekte numatytas jungtinis auditas, suprantamas kaip audito atlikimas bendromis kelių audito įmonių ir (arba) savarankiškai dirbančių auditorių pastangomis. Audito įstatymo projekto 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tą patį vienos audituojamos įmonės finansinių ataskaitų auditą kartu gali atlikti viena arba kelios audito įmonės ir (arba) vienas arba keli auditoriai, kurie audito veikla verčiasi savarankiškai. Audito įstatymo projekte numatoma, kad Auditorių rūmai parengia ir, suderinę su Įstaiga, patvirtina taisykles, nustatančias audito įmonių, auditorių pareigų ir atsakomybės pasidalijimo tokiais atvejais tvarką.
Atsižvelgiant į Reglamento 17 straipsnio 7 dalies nuostatas, galiojančių įstatymų nuostatas (Audito, Draudimo, Finansų įstaigų įstatyme ir dabar yra nustatytas 5 metų rotacijos laikotarpis pagrindiniam partneriui) Audito įstatymo projekto 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pagrindinis audito partneris (tas, kuris audito įmonės yra paskirtas atsakingu už konkretaus audito atlikimą asmeniu ir kuris pasirašo auditoriaus išvadą) negali atlikti tos pačios VIĮ audito ilgiau kaip 5 metus iš eilės. atitinkamai teikiami Bankų įstatymo Nr. IX-2085 36, 62 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo, Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 53 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 45 straipsnio pakeitimo ir 47 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektai, kuriais siūloma atsisakyti nuostatų dėl auditoriaus rotacijos, siekiant auditoriaus rotacijos reikalavimą taikyti vienodai visoms VIĮ, kaip nustatyta Reglamente, ir nustatyti viename teisės akte – Audito įstatyme.
Kartu patikslinamas Finansų įstaigų įstatymo 45 straipsnis, kartojantis arba neatitinkantis Audito įstatymo bei Reglamento nuostatų, numatant, kad reikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas ir atsakomybę nustato Finansų įstaigų įstatymas, Finansinių ataskaitų audito įstatymas.
Atitinkamai tikslinami Centrinės kredito unijos, Kredito unijų ir Mokėjimo įstaigų įstatymai, kuriuose dėl reikalavimų auditoriui ir audito įmonei, jų pareigų ir atsakomybės pateikiama nuoroda į Finansų įstaigų įstatymą, kartu nurodant ir Finansinių ataskaitų audito įstatymą.
Be to, Audito įstatymo projekte dar yra kelios specialios nuostatos, įgyvendinančios Direktyvos nuostatas, taikomos tiktai VIĮ:
1) 39 straipsnio 4 dalyje numatyti asmenys (dalyviai, kuriems priklauso 5 procentai arba daugiau balsavimo teisių ar kapitalo, audituojamų įmonių valdymo arba priežiūros organai, Įstaiga, Lietuvos bankas, kitos kompetentingos institucijos), kurie esant pagrindui gali kreiptis į teismą dėl VIĮ auditoriaus arba audito įmonės atšaukimo;
2) 69 straipsnyje numatyta, kad VIĮ, išskyrus Audito įstatymo projekto 2 straipsnio 31 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytas VIĮ ir VIĮ, kurios yra įmonių grupės patronuojamosios įmonės, turi būti sudaromas audito komitetas. Reikalavimus VIĮ audito komitetui ir jo sudėtį nustato Lietuvos bankas, išskyrus atvejus, kai VIĮ yra valstybės ir (arba) savivaldybės kontroliuojamos įmonės, kurių audito komitetui reikalavimus ir jo sudėtį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kartu pasinaudojama Direktyvos pasirinkimo galimybe nustatant, kad VIĮ, kurios pagal Vertybinių popierių įstatymą laikomos mažomis ir vidutinėmis įmonėmis ir mažesnės rinkos kapitalizacijos įmonėmis, audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros organas.
Atsižvelgiant į tai, kad VIĮ apibrėžiama kaip įmonė, svarbi visuomenei dėl savo veiklos masto ar pobūdžio, VIĮ sąrašą siūloma papildyti nauja įmonių grupe – valstybės ir savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis: valstybės įmonėmis, savivaldybės įmonėmis, akcinėmis bendrovėmis ir uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip ½ visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei ir (arba) savivaldybei nuosavybės teise. Siekiant, kad į šią grupę patektų įmonės, kurios visuomenei tikrai yra svarbios, siūloma šiai VIĮ grupei kelti dar vieną reikalavimą – kad jos būtų laikomos didelėmis įmonėmis, kaip nustatyta Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje (didele laikoma įmonė, viršijanti du iš nurodytų dydžių: 250 darbuotojų, turtas – 20 mln. eurų, pardavimo pajamos – 40 mln. eurų). Pritarus Audito įstatymo projekto nuostatoms, prie VIĮ būtų priskiriamos tokios įmonės kaip UAB „Lietuvos energija“, UAB „EPSO-G“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „Lietuvos paštas“, AB „Klaipėdos nafta“, VĮ Ignalinos atominė elektrinė, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, VĮ Lietuvos oro uostai, VĮ „Oro navigacija“, VĮ Registrų centras, VĮ Klaipėdos jūrų uosto direkcija, VĮ „Automagistralė“, VĮ „Kauno regiono keliai“, VĮ „Panevėžio regiono keliai“, VĮ „Vilniaus regiono keliai“. Prie VIĮ būtų priskiriamos ir savivaldybės valdomos įmonės, kurios atitinka didelėms įmonėms keliamus reikalavimus ir yra svarbios visuomenei. Kadangi Ūkio ministerija formuoja valstybės valdomų įmonių valdymo politiką, Audito įstatymo projekto 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiais atvejais valstybės ir savivaldybės valdomos įmonės, priskiriamos prie VIĮ, privalės teikti informaciją Ūkio ministerijai ir institucijai, įgyvendinančiai valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas ar valdančiai akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurioje valstybei ir (arba) savivaldybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, akcijas, o 69 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato Audito komiteto, sudaromo valstybės, savivaldybės kontroliuojamose įmonėse, sudėtį ir jam keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad audito komiteto sudėtis ir jam keliami reikalavimai yra nustatyti Direktyvoje, jie turi būti nustatyti vienodi visoms savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms, siūloma, kad juos nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Audito įstatymo projekte siūloma patikslinti kai kurias VIĮ grupes:
1) prie VIĮ priskirti tiktai kolektyvinio investavimo subjektus, kaip jie apibrėžti Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, atsisakant kolektyvinio investavimo subjektų, apibrėžtų Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ir Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatyme, atsižvelgiant į tai, kad jų veikla svarbi tik siauram investuotojų į šiuos subjektus ratui. Atitinkamai prie VIĮ būtų priskiriamos tiktai tos valdymo įmonės, kurios valdo bent vieną prie VIĮ priskiriamą kolektyvinio investavimo subjektą;
2) VIĮ laikyti tiktai tokią kredito uniją, jeigu jos turtas kasmet ne mažiau kaip 2 iš eilės finansinius metus paskutinę finansinių metų dieną viršija 20 mln. eurų.
Atsižvelgiant į Direktyvoje nustatytą kompetentingos institucijos apibrėžtį, kad kompetentinga gali būti paskirta tiktai institucija, kurios veikloje ir priimant sprendimus niekaip nedalyvauja profesinių organizacijų atstovai, Audito įstatymo projekto 2 straipsnio 23 dalyje apibrėžiama kompetentingos institucijos sąvoka atsisakant nuostatos, kad tokia gali būti laikomi Auditorių rūmai, ir nurodoma, kad kompetentinga institucija, kuriai pavesta atlikti viešąją priežiūrą, yra Įstaiga (galiojančiame Audito įstatyme tai yra biudžetinė įstaiga Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).
Kaip ir galiojančiame Įstatyme, Audito įstatymo projekte numatoma, kad finansų ministro sprendimu Įstaigoje yra sudaromas kolegialus patariamasis organas – Audito priežiūros komitetas, kuris Įstaigai pataria viešosios priežiūros klausimais. Kartu Audito įstatymo projekto 62 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kokias atvejais Įstaiga privalo kreiptis į Audito priežiūros komitetą dėl pritarimo. Kadangi Direktyvos 32 straipsnio 3 dalyje nebeliko nuostatos, kad kompetentingos institucijos valdyme mažumą gali sudaryti praktikuojantys asmenys (vienokiu ar kitokiu būdu susiję su audito veikla), Audito įstatymo projekto 61 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad visi Audito priežiūros komiteto nariai privalo būti nepraktikuojantys asmenys (kaip apibrėžta Audito įstatymo projekto 2 straipsnio 23 dalyje). Atsižvelgiant į šio projekto derinimo metu pareikštas pastabas, komiteto narių skaičius padidinamas iki 7 narių ir nustatoma nauja komiteto sudėtis (projekto 61 straipsnio 7 dalis).
Atsižvelgiant į tai, jog:
1) Reglamento 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kompetentinga institucija, paskirta atsakinga už auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą, negali perduoti VIĮ auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo, tyrimų ir poveikio priemonių skyrimo funkcijų;
2) Direktyvos 32 straipsnio 4 dalyje išvardintos sritys, už kurias galutinė atsakomybė tenka kompetentingai institucijai;
3) Direktyvos 32 straipsnio 4b dalyje numatoma, kad kompetentinga institucija gali kai kurias funkcijas deleguoti atlikti profesinėms organizacijoms;
4) Auditorių rūmų patirtį atliekant tam tikras funkcijas (sąrašų tvarkymas, sprendimų išduoti auditoriaus, audito įmonės pažymėjimą priėmimas, egzaminų, kvalifikacijos kėlimo kursų organizavimas, atlikto audito kokybės peržiūrų atlikimas)
Audito įstatymo projekte numatytas funkcijų, už kurias galutinė atsakomybė tenka viešąją priežiūrą atliekančiai kompetentingai institucijai, atlikimo paskirstymas. Kai kurių funkcijų atlikimas Audito įstatymo projektu deleguojamas Auditorių rūmams, o kai kurias atlieka pati Įstaiga. Nepriklausomai nuo to, ar Auditorių rūmai, ar pati Įstaiga atlieka žemiau nurodytas funkcijas, galutinė atsakomybė už jų atlikimą tenka Įstaigai:
1. auditorių ir audito įmonių patvirtinimas ir registracija auditorių ir audito įmonių sąrašuose. Ši funkcija pavedama Auditorių rūmams. Audito įstatymo projekto 13–15 ir 22–24 straipsniuose nustatyta, kad sprendimus dėl auditoriaus, audito įmonės pažymėjimo išdavimo, pažymėjimo galiojimo sustabdymo, atnaujinimo ir panaikinimo tam tikrais Audito įstatymo projekte nustatytais atvejais priima Įstaiga arba Auditorių rūmai. Audito įstatymo projekte numatoma, kad sprendimas dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo ir sprendimas dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo atnaujinimo įsigalioja po 2 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos, kad Įstaigai priėmus tokį sprendimą būtų skirta pakankamai laiko perduoti informaciją Auditorių rūmams (per 2 darbo dienas). Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas, leidžiančias specialiuose įstatymuose nustatyti kitokį asmens informavimo apie priimtus sprendimus būdą bei į Paslaugų įstatymo nuostatas, Audito įstatymo projekte siūloma palikti galiojančias nuostatas dėl asmens informavimo apie priimtus sprendimus, nes šiomis nuostatomis nustatoma, kokia valstybės informacine sistema naudojantis gali būti informuojamas asmuo, auditorius (audito įmonė) – per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą. Kaip ir dabar galiojančiame Įstatyme, Audito įstatymo projekte auditoriaus, audito įmonės pažymėjimo galiojimas dėl netinkamai vykdomų reikalavimų (pavyzdžiui, laiku nepateikiamos informacijos, kuri būtina skelbti auditorių arba audito įmonių sąraše, nesudaromų sąlygų atlikti audito kokybės peržiūras, tikrinimus, tyrimus) gali būti sustabdomas tiktai tuo atveju, kai auditorius, audito įmonė prieš sustabdymą gauna įspėjimą, kad neįvykdžius duotų nurodymų bus sustabdytas pažymėjimo galiojimas ir per įspėjime nurodytą laikotarpį neįvykdo duotų nurodymų. Todėl auditorius arba audito įmonė pirmiausia gauna įspėjimą, kad bus sustabdytas pažymėjimo galiojimas ir tik po to gali būti sustabdytas pažymėjimo galiojimas, kurio metu taip pat pateikiamas terminas nurodymams įvykdyti. Nurodymą per nustatytą terminą įvykdyti pavedimus duoda arba Įstaiga, arba Auditorių rūmai, priklausomai nuo atvejų, nustatytų Audito įstatymo projekto 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Įspėjime sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą duodamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų (projekto 14 straipsnio 3 dalis) arba audito įmonės atveju - 15 darbo dienų (projekto 23 straipsnio 3 dalis) terminas įvykdyti duotus pavedimus. Jei per įspėjime sustabdyti auditoriaus, audito įmonės pažymėjimo galiojimą duoti pavedimai neįvykdomi, pažymėjimo galiojimas sustabdomas ir nustatomas terminas įvykdyti nurodymus (kuris auditorių atveju negali būti trumpesnis kaip 15 darbo dienų (projekto 14 straipsnio 5 dalis) ir audito įmonių atveju – ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų (23 straipsnio 5 dalis), kuris nustatomas kiekvienu individualiu atveju (pvz., jis gali būti net iki 3 metų, kol auditorius neperlaikys nurodyto egzamino). Jei pažymėjimo galiojimo sustabdymo metu neįvykdomi duoti nurodymai, Įstaiga arba Auditorių rūmai gali priimti sprendimą panaikinti auditoriaus arba audito įmonės pažymėjimo galiojimą;
2. profesinės etikos, audito įmonių vidaus kokybės kontrolės ir audito standartų tvirtinimas. Kaip ir galiojančiame įstatyme, Audito įstatymo projekte (33 straipsnio 1 dalyje) siūloma numatyti, kad auditoriai ir audito įmonės, atlikdami finansinių ataskaitų auditą, vadovaujasi tarptautiniais audito standartais. Kadangi Direktyvos 26 straipsnyje nustatyta, jog ateityje Europos Komisija tvirtins tarptautinius audito standartus, privalomus taikyti ES, ši nuostata yra numatyta projekto 33 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad, remiantis Direktyvos 26 straipsnio 2 dalyje pateikta tarptautinių audito standartų apibrėžtimi, Audito įstatymo projekto 2 straipsnio 26 dalyje tarptautiniai audito standartai apibrėžiami kaip Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai audito standartai, 1-asis tarptautinis kokybės kontrolės standartas ir kiti su audito atlikimu susiję standartai, t. y. atskirai neišskiriamas 1-asis tarptautinis kokybės kontrolės standartas. Audito įstatymo projekte numatoma, kad Įstaiga verčia į lietuvių kalbą Buhalterių profesionalų etikos kodeksą ir tarptautinius audito standartus iki juos patvirtina Europos Komisija.
Direktyvoje yra nemažai nuostatų (dėl nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo, audito įmonių vidaus organizacinės struktūros, darbo organizavimo), atitinkančių TBF parengto Buhalterių profesionalų etikos kodekso, tarptautinių audito standartų, tarp jų ir Tarptautinio kokybės kontrolės standarto, nuostatas, – taip siekiama Europos Sąjungos mastu suvienodinti profesinės etikos reikalavimus, kad visos Europos Sąjungos valstybės narės auditoriams, audito įmonėms keltų TBF parengto Buhalterių profesionalų etikos kodekso, tarptautinių audito standartų reikalavimus. Kadangi minėtos nuostatos yra gana detalios ir techninio pobūdžio, atitinka TBF parengto Buhalterių profesionalų etikos kodekso, tarptautinių audito standartų, nuostatas, jos nėra perkeliamos į Audito įstatymo projektą, bet jame numatyta, (Audito įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalis) kad Įstaiga, suderinusi su Finansų ministerija, yra įgaliojama nustatyti nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarką, auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimus. Ši tvarka ir reikalavimai turės būti suderinti su Finansų ministerija (Audito įstatymo projekto 62 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktis);
3. kvalifikacijos kėlimas. Audito įstatymo projekte įgaliojimai atliekant šią funkciją Auditorių rūmams išlieka tie patys, kaip ir iki šiol (nustatyti kvalifikacijos kėlimo kursų reikalavimus, organizuoti kursus), o Įstaiga ir toliau stebės, kaip organizuojami kvalifikacijos kėlimo kursai, priims galutinį sprendimą dėl auditorių skundų kvalifikaciją keliant kituose nei Auditorių rūmų organizuotuose kvalifikacijos kėlimo kursuose arba išėjus lygiavertį profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursą, kai Auditorių rūmai atsisako įskaityti šių kursų laiką į privalomą išklausyti valandų skaičių (projekto 76 straipsnio 2 ir 3 dalys);
4. atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimas. Ši sistema įgyvendinant Direktyvos ir Reglamento nuostatas skyla į dvi dalis:
4.1. pagal Reglamento nuostatas VIĮ auditorių ir audito įmonių atliktų auditų kokybę užtikrins Įstaiga, darydama planinius, periodinius (ne rečiau kaip kas 3 metus, kai audituojamos didelės įmonės, ir ne rečiau kaip kas 6 metus, kai audituojamos mažos ir vidutinės įmonės) finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimus pagal Įstaigos nustatytą tikrinimų tvarką (Audito įstatymo projekto 45 straipsnio 3 dalis). Finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimus atliks – tikrintojai, kurie yra Įstaigos darbuotojai, kuriems vadovauja darbuotojas, turintis ne mažesnę kaip 5 metų finansinių ataskaitų audito ir (arba) valstybės narės auditoriaus patirtį, ir kuriems reikalavimai nustatyti Reglamento 26 straipsnio 1 dalies b) punkte ir 5 dalyje, o sritys, kurios bus tikrinamos, – to paties straipsnio 6 ir 7 dalyse;
4.2. Audito įstatymo projekto 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už ne VIĮ auditorių ir audito įmonių atliktą finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą atsako ir jį atlieka Įstaiga. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užtikrinant ne VIĮ auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybę Auditorių rūmams pavedamos funkcijos, susijusios su finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų organizavimu ir koordinavimu. Kaip ir iki šiol, jas atliktų kontrolieriai – auditoriai, su kuriais Auditorių rūmai sudaro sutartis dėl peržiūrų atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai, kuriuos turėjo tenkinti asmenys, siekiantys tapti kontrolieriais, buvo nustatyti Auditorių rūmų tvarkos apraše, juos siūloma išvardyti Audito įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalyje. Ne VIĮ auditorių ir audito įmonių atliktų finansinių ataskaitų auditų kokybę, darydami iš anksto suplanuotas, periodines (ne rečiau kaip kas 6 metus) finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras, vertins Auditorių rūmai. Audito įstatymo projekto 44 straipsnyje nustatyta, kad Auditorių rūmai, gavę kontrolieriaus parengtas peržiūros ataskaitas, jas nagrinėja ir gali Įstaigai siūlyti skirti 56 straipsnio 3 dalyje išvardytą vieną ar kelis nurodymus ir (arba) vieną iš to paties straipsnio 4 dalyje nurodytų poveikio priemonių (įskaitant siūlymą skirti griežčiausią nuobaudą – auditoriaus arba audito pažymėjimo galiojimo panaikinimą) ar atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą. Visų finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų ataskaitos, kita su šiomis peržiūromis susijusi informacija bei siūlymai dėl nurodymų ar poveikio priemonių skyrimo perduodami Įstaigai, kuri įvertina finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros rezultatus ir:
4.2.1. pritaria finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros rezultatams ir Auditorių rūmų siūlymui skirti nurodymą (-us) ir (arba) poveikio priemonę (-es) ir jį (juos) ir (arba) ją (jas) skiria;
4.2.2. pritaria finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros rezultatams, bet nepritaria Auditorių rūmų siūlymui ir skiria kitą nuobaudą ir (arba) duoda vieną arba kelis nurodymus;
4.2.3. nepritaria finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros rezultatams ir paveda atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą pakartotinai atlikti kitam kontrolieriui arba atlikti papildomą atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą arba priima sprendimą atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą;
4.2.4. pritaria Auditorių rūmų siūlymui atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą;
5. poveikio priemonių skyrimas. Senosios direktyvos VII skirsnis, nustatantis tyrimus ir poveikio priemones, susidedantis iš dviejų nedidelių straipsnių, virto 8 straipsnius apimančiu Direktyvos VII skirsniu, kuriame reglamentuotas minimalus galimų skirti sankcijų sąrašas, jų taikymo, viešinimo, apskundimo nuostatos. Tokiu Direktyvos papildymu siekiama, kad visoje Europos Sąjungoje veiktų vienodai efektyvios tyrimų ir poveikio priemonių sistemos.
Atsižvelgiant į direktyvos 30a straipsnyje nurodytą minimalų galimų skirti sankcijų sąrašą, atitinkamai papildyti ir Audito įstatymo projekto 56 straipsnio 3 dalyje – nurodymų, 4 dalyje – poveikio priemonių sąrašai bei 5 dalyje naujai numatytos piniginės baudos už konkrečius pažeidimus. 56 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas Įstaigos pareiškimas, kad auditoriaus išvada neatitinka šio įstatymo 35 straipsnio reikalavimų arba, kai taikytinas Reglamentas, Reglamento (ES) Nr. 537/2014 10 straipsnio reikalavimų. Toks pareiškimas reikštų, kad finansinių ataskaitų auditoriaus išvada, dėl kurios Įstaiga padarė tokį pareiškimą, yra niekinė ir turėtų būti atliekamas naujas finansinių ataskaitų auditas Pažymėtina, kad pagal Audito įstatymo projekto 56 straipsnio nuostatas tiek nurodymus (3 dalis), tiek poveikio priemones (4 dalis), tarp kurių – ir piniginės baudos (5 dalis), gali skirti tiktai Įstaiga, jų skyrimo tvarka nustatyta projekto 56 straipsnio 2 dalyje. Priimdama sprendimus dėl nurodymų, poveikio priemonių ir piniginių baudų skyrimo Įstaiga turi atsižvelgti į Audito įstatymo projekto 57 straipsnyje nurodytas aplinkybes ir jos sprendimui turi pritarti kolegialus organas – Audito priežiūros komitetas.
Kadangi Audito įstatymo projekto 56 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytos poveikio priemonės taikymas prilygsta administracinio ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymui ir reiškia asmens teisių ir pagrindinių laisvių apribojimą (skirti draudimą iki 3 metų audito įmonės darbuotojui arba viešojo intereso įmonės vadovui ar kolegialaus valdymo organo nariui eiti vadovaujamas pareigas audito įmonėse arba viešojo intereso įmonėse), Audito įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad sprendimą dėl minėtos poveikio priemonės skyrimo sankcionuoja teismas, t. y. poveikio priemonės skyrimui turi pritarti teismas.
Piniginių baudų dydis numatytas atsižvelgiant į finansų rinkų dalyvių veiklos priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose (Finansinių priemonių rinkų įstatymas, Vertybinių popierių įstatymas, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas, Bankų įstatymas, Draudimo įstatymas) nustatytus baudų dydžius, derinimo metu gautas pastabas. Audito įstatymo projekte numatomos trys pažeidimų rūšys, kai gali būti skiriamos piniginės baudos:
1) kai juridinis asmuo atliko finansinių ataskaitų auditą neturėdamas auditoriaus pažymėjimo ir (arba) audito įmonės pažymėjimo arba kai auditoriaus ir (arba) audito įmonės pažymėjimo galiojimas sustabdytas, – nuo 1000 eurų iki 100 000 eurų;
2) kai fizinis asmuo, kuris verčiasi ūkine komercine veikla ir (arba) juridinis asmuo nevykdo Įstaigos nurodymų, skirtų atlikus audito kokybės peržiūrą, tikrinimą, tyrimą, kai neteikia Įstaigai nurodytos informacijos arba trukdo atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą, tikrinimą, tyrimą, pažeidimo tyrimą, – nuo 100 eurų iki 10 000 eurų, o jei fizinis ir (arba) juridinis asmuo yra viešojo intereso įmonės auditorius, viešojo intereso įmonės audito įmonė ir (arba) viešojo intereso įmonė, – nuo 1000 eurų iki 100 000 eurų;
3) kai fizinis asmuo, kuris verčiasi ūkine komercine veikla ir (arba) juridinis asmuo nesilaiko reglamente (ES) Nr. 537/2014 nustatytų reikalavimų, – nuo 1000 iki 100 000 eurų.
Audito įstatymo projekte numatyta, kad nurodymai ir poveikio priemonės gali būti skiriami ne vėliau kaip per 7 metus nuo auditoriaus išvados pasirašymo datos.
Pastebėtina, kad kitose valstybėse narėse nustatytos piniginės baudos yra gerokai didesnės: Vengrijoje audito įmonei gali būti skirta iki 370000 eurų bauda. Ispanijoje labai rimtų ir rimtų pažeidimų atveju gali būti skiriama nuo 3 iki 6 procentų nuo praėjusių metų audito pajamų dydžio bauda, bet ne mažesnė kaip 12000 eurų bauda, VIĮ atveju bauda gali būti dar padidinama 20 procentų, o minimalių pažeidimų atveju gali būti skiriama 6000 eurų bauda. Nyderlanduose baudos gali siekti iki 4 mln. eurų, o jei skiriama už pakartotinį pažeidimą – gali būti dvigubinama.
Taip pat pažymėtina, kad tiek nurodymai, tiek poveikio priemonės, išskyrus pinigines baudas, gali būti skiriami ne tiktai auditoriui, audito įmonei, bet ir kitiems fiziniams arba juridiniams asmenims (pvz., audituotos įmonės darbuotojui, valdybos nariui, audito įmonės darbuotojui, asmeniui, neturinčiam auditoriaus vardo ir pasirašiusiam auditoriaus išvadą). Piniginės baudos būtų skiriamos tiktai juridiniams asmenims ir fiziniams asmenims, besiverčiantiems ūkine komercine veikla. Atsižvelgiant į tai, kad:
1) auditoriaus išvada (audito veikos galutinis rezultatas) teikia nepriklausomą nuomonę apie įmonės parengtas finansines ataskaitas, kuri yra svarbi viešajam interesui (įmonės darbuotojams, kreditoriams, investuotojams, įmonės tiekėjams, valstybės institucijoms, vietos bendruomenėms ir kt.), o ne tik audituotai įmonei;
2) audito veikla gali užsiimti tiktai auditorius, audito įmonė, kurių veikla, atlikto audito kokybė yra reglamentuojama specialiu – Audito įstatymu, įgyvendinančiu tiek Direktyvos, tiek Reglamento nuostatas;
3) Reglamentas nustato, kad kokybės užtikrinimo, tyrimo ir sankcijų skyrimo funkcijos negali būti deleguotos kitoms institucijoms, o atliekamos tiktai kompetentingos institucijos (Lietuvoje - Įstaiga);
4) poveikio priemonės skyrimas yra paskutinis atlikto audito kokybės užtikrinimo, pažeidimo tyrimo (atlikus atlikto audito kokybės peržiūrą, tikrinimą ar tyrimą) etapas, visas kokybės užtikrinimas nustatomas Audito įstatymu;
5) kitoms reglamentuojamoms profesijoms (advokatai) taikomos poveikio priemonės nustatomos tiktai specialiajame įstatyme;
6) Administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsnyje numatytas piniginės baudos maksimalus dydis – iki 6000 eurų; numatytos nuobaudų rūšys – įspėjimas, piniginė bauda, viešieji darbai, poveikio priemonės – specialios teisės atėmimas, turto konfiskavimas; 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos; 25 straipsnyje nustatyta, kad jei siūloma bauda yra didesnė nei 1500 eurų, ją skirti gali tik teismas;
7) Direktyvos 30 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad valstybė narė turi užtikrinti efektyvias, proporcingas ir atgrasančias sankcijas
Audito įstatymo projekto 56 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse numatyti nurodymai, poveikio priemonės – tame tarpe – ir piniginės baudos, ir siūlomas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2472, 2591, 281 straipsnių pakeitimo ir 17315 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir 197 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, numatantis, kad asmeniui neteisėtai verčiantis profesine veikla Įstaiga imtųsi veiksmų pagal Administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnį ir naikinantis nuostatas, kad nepagrįstos ar neteisingos auditoriaus išvados pateikimas užtraukia baudą auditoriui nuo 600 iki 1400 eurų, kai nusižengimas nustatomas pirmą kartą, o jei toks nusižengimas padarytas pakartotinai, – nuo 850 iki 1500 eurų ir kad administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir protokolus surašo Įstaigos darbuotojai. Audito įstatymo ir Reglamento nuostatų pažeidimo atvejams (faktiškai visuomet susijusiems su tarptautinių audito standartų nesilaikymu) ir poveikio priemonių skyrimui nagrinėti reikalinga kompetencija, susijusi su finansinių ataskaitų auditu, todėl siūloma Audito įstatyme nustatyti, kad tokius pažeidimo atvejus nagrinėja ir poveikio priemones skiria Įstaiga, kurios sprendimams būtinas kolegialaus organo Audito priežiūros komiteto pritarimas (61 straipsnio 6 dalis, 62 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis) Audito įstatymo projekte nustatyta tvarka, o ne Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 30c straipsnyje nustatyta, bent jau kokios sankcijos ar priemonės turi būti viešinamos, Audito įstatymo projekto 26 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 28 straipsnio 2 dalies 11 punkte, 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad viešai skelbiami galiojantys nurodymai ir poveikio priemonės. Pažymėtina, kad jei skirtos poveikio priemonės yra ginčijamos, šis faktas kartu su skirta poveikio priemone ar nurodymu taip pat skelbiamas viešai (Audito įstatymo projekto 26 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 28 straipsnio 2 dalies 11 punktas, 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse). Audito įstatymo projekto 58 straipsnio 4 dalyje nustatytos aplinkybės, kada informacija apie nurodymus ar poveikio priemones skelbiama nuasmeninta. Vienas iš galimų tokių atvejų – jei būtų padaryta neproporcinga žala susijusiems fiziniams asmenims arba juridiniams asmenims. Pastebėtina, kad neproporcinga žala būtų vertinama kiekvienu individualiu atveju ir atsižvelgiant į visumą. Sprendimus dėl vertinimo priimtų Įstaiga savo nustatyta tvarka, kurioje būtų nustatyti konkretūs vertinimo principai. Tokiems sprendimams Audito įstatymo projekto 62 straipsnio 1 dalies 2 punkto d papunktyje numatytas Audito priežiūros komiteto pritarimas;
6. tyrimų atlikimas. Kaip ir iki šiol, finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimus dėl galimai netinkamai atlikto audito, gavusi informacijos apie tai, atlieka Įstaiga. Be to, Audito įstatymo projekto 2 straipsnio 25 dalyje numatyta nauja tyrimo rūšis – pažeidimo tyrimas, kuris apibrėžiamas kaip auditorių ir audito įmonių, kitų fizinių ar juridinių asmenų veiklos atitikties Finansinių ataskaitų audito įstatymo, Reglamento nuostatoms įvertinimas, gavus informacijos apie galimą (-us) šio įstatymo, Reglamento nuostatų pažeidimą (-us). Pažeidimų tyrimų atlikimo tvarka nustatyta Audito įstatymo projekto X skirsnyje, tokius tyrimus, kaip ir atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimus, atliktų Įstaiga. Atlikus pažeidimo tyrimą, kaip minėta ankščiau, gali būti nubaustas ne tik auditorius, audito įmonė, bet ir bet kuris kitas fizinis ar juridinis asmuo, padaręs Reglamento ar Audito įstatymo projekto nuostatų pažeidimą.
Kadangi Direktyvos 32 straipsnyje yra išvardytos sritys, už kurių viešąją priežiūrą galutinę atsakomybę prisiima kompetentinga institucija, ir numatyta, kad valstybės narės gali vienos ar kelių funkcijų atlikimą perduoti kitoms institucijoms ar profesinėms organizacijoms ir kad funkcijas perdavusi kompetentinga institucija turi galėti atšaukti jų atlikimą (Direktyvos 32 straipsnio 4b dalis), Audito įstatymo projekto 62 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, kaip turėtų elgtis Įstaiga, jeigu nustatytų, kad Auditorių rūmai netinkamai atlieka jiems pavestas funkcijas (auditorių ir audito įmonių patvirtinimas ir registracija auditorių ir audito įmonių sąrašuose, atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros, kvalifikacijos kėlimas). Tokiais atvejais Įstaiga pirmiausiai teiktų nurodymus Auditorių rūmams dėl netinkamo jiems pavestų funkcijų atlikimo (61 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Jei Auditorių rūmai laiku neįvykdytų pateiktų nurodymų, Įstaigai numatyta galimybė kreiptis į Finansų ministeriją dėl Auditorių rūmams pavestų funkcijų atšaukimo inicijavimo (61 straipsnio 3 dalis). Įvertinus kreipimąsi atitinkamai galėtų būti keičiamas Įstatymas.
Kaip ir galiojančiame Įstatyme, Audito įstatymo projekto 12 straipsnyje nustatyta, kad kvalifikacinius auditoriaus egzaminus rengia Auditorių rūmai ir nustato jų laikymo tvarka. Be kitų dalykų, Auditorių rūmai vertina pretendento laikyti egzaminus atitiktį projekto 9 straipsnio 1 (turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą) ir 2 (būti nepriekaištingos reputacijos) punktuose nustatytiems reikalavimams, kadangi atitiktis kitiems Projekto 9 straipsnyje nustatytiems reikalavimams (auditoriaus padėjėjo praktika ne trumpiau kaip 3 metus, išlaikyti kvalifikaciniai egzaminai) yra būtina tik prieš asmeniui išduodant auditoriaus pažymėjimą. Kartu Audito įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalis yra papildyta nuostatomis, kad Auditorių rūmai, suderinę su Įstaiga, tvirtina ne tiktai mokesčio už kvalifikacinius auditoriaus egzaminus dydį, bet ir mokesčio už egzaminus dydžio nustatyto kriterijus, siekiant užtikrinti mokesčio nustatymo skaidrumą.
Audito įstatymo projekte siūloma apibrėžti sąvoką „vadovaujamos pareigos“, kadangi ši sąvoka naudojama nusakant:
1) draudimą auditoriams, buvusiems auditoriams tam tikrą laiką audituotose įmonėse eiti vadovaujamas pareigas (6 straipsnis);
2) atitikti tam tikrus reikalavimus vadovaujamas pareigas audito įmonėje einantiems asmenims (19 straipsnio 4 dalis). Šis reikalavimas numatomas siekiant įgyvendinti Pinigų plovimo prevencijos direktyvos nuostatas;
3) draudimą asmenims eiti vadovaujamas pareigas audito įmonėje ar viešojo intereso įmonėje, kaip vieną iš poveikio priemonių (56 straipsnio 4 dalies 5 punktas).
Pažymėtina, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimas, pagal kurį įstatymo 2 straipsnyje nustatyta buhalterio profesionalo sąvoka, apibrėžianti jį kaip asmenį, kuris yra Lietuvos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorius ir (arba) buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, priklausančios TBF, narys. Atsižvelgiant į buhalterio profesionalo sąvokos apibrėžtį visi auditoriai, būdami Auditorių rūmų, esančių TBF nariu, nariais, bus laikomi buhalteriais profesionalais, todėl Audito įstatymo projekte siūloma auditoriaus sąvoką apibrėžti ją siejant ne su auditoriaus vardu, bet su turimu auditoriaus pažymėjimu, suteikiančiu teisę atlikti auditą (Audito įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalis, 13 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, Audito įstatymo projekto 70 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad Auditorių rūmai yra viešasis juridinis asmuo, vienijantis auditorius ir kitus asmenis. Kadangi Auditorių rūmai yra TBF narys, jie turi laikytis tam tikrų TBF keliamų kokybinių reikalavimų, profesinės organizacijos keliamų savo nariams, ir tų reikalavimų priežiūrą. Vienas iš tokių TBF keliamų reikalavimų – kad asmuo, norintis tapti Auditorių rūmų nariu, privalo išlaikyti egzaminus. Kartu Audito įstatymo projekte atsisakoma nuostatų dėl Garbės teismo konstatuojant, kad pati profesinė organizacija turi rūpintis, kad jos nariai (auditoriai ir kiti nariai) laikytųsi etikos kodekso, ir manant, kad nebūtų teisinga ir tinkama, jei Audito įstatymo projekte būtų nustatytas etikos kodekso laikymosi užtikrinimo mechanizmas daliai Auditorių rūmų narių (auditoriams), o kitai daliai narių etikos kodekso nuostatų laikymosi reikalavimas būtų paliktas nustatyti pačiai profesinei organizacijai. Be to, Audito įstatymo projekto 71 straipsnio 2 dalyje, Auditorių rūmams pritariant, papildoma galiojanti nuostata dėl nario pašalinimo Auditorių rūmų narių visuotinio susirinkimo nustatyta tvarka ir įvardijami atvejai, kuomet Auditorių rūmų narys gali būti pašalinamas iš Auditorių rūmų, t. y. kai jis nesilaiko Buhalterių profesionalų etikos kodekso ir (arba) nekelia kvalifikacijos, kaip nustatyta Audito įstatymo projekto 36 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir (arba) nemoka nario mokesčio.
Auditorių rūmams, kaip auditorius vienijančiai profesinei organizacijai, paliekama teisė patiems savo statute nustatyti tiek nario (auditorių ir kitų fizinių asmenų) mokesčių dydžius, tiek audito įmonių mokamų atskaitymų dydžius (Audito įstatymo projekto 74 straipsnis). Taip pat Audito įstatymo projekte nustatoma, kad Auditorių rūmai, kaip organizuojantys kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, suderinę su Įstaiga, nustato mokesčio už kvalifikacinius auditoriaus egzaminus dydžio nustatymo kriterijus bei mokesčio dydį.
Kaip ir galiojančiame Įstatyme, rengiamame Audito įstatymo projekte numatytas finansinių ataskaitų audito tikslas ir apimtis, atsižvelgiant į Direktyvos nuostatas. Audito įstatymo projekto 32 straipsnio 2 ir 3 dalyse, atsižvelgiant ir į Direktyvos, ir į Direktyvų 2013/34/ES bei 2014/95 ES nuostatas, patikslintos nuostatos dėl auditoriaus audito metu atliekamų veiksmų, susijusių su metiniu pranešimu arba įmonės veiklos ataskaita. Tais atvejais, kai audituojama įmonė yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, siūloma auditoriui nustatyti pareigą atlikti tokį patį veiksmą, kokį jis atlieka ir pagal Įstatymo nuostatas, – nustatyti ir auditoriaus išvadoje nurodyti, ar metiniame pranešime arba veiklos ataskaitoje pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų duomenis. Atlikdamas pelno siekiančių juridinių asmenų auditą, auditorius dėl metinio pranešimo arba įmonės veiklos ataskaitos turės atlikti tokius veiksmus:
1) pateikti nuomonę, ar metinis pranešimas arba įmonės veiklos ataskaita parengti laikantis teisės aktų reikalavimų;
2) pateikti nuomonę, ar metiniame pranešime arba įmonės veiklos ataskaitoje pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų duomenis;
3) nurodyti, ar atsižvelgiant į finansinių ataskaitų audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie įmonę bei jos aplinką metiniame pranešime arba įmonės veiklos ataskaitoje yra nustatyta reikšmingų iškraipymų. Jei iškraipymų nustatyta, reikia nurodyti jų pobūdį.
Audito įstatymo projekto 35 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad auditoriaus išvadoje auditorius pateikia nuomonę ir nurodymą, 4 dalyje numatyta, kas auditoriaus išvadoje nurodoma dėl metinio pranešimo arba veiklos ataskaitos, kai atliekamas pelno nesiekiančių juridinių asmenų auditas.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad trys ankščiau nurodyti auditoriaus veiksmai atliekami ne dėl viso metinio pranešimo, o tiktai dėl tų jo dalių, kurios nurodomos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (Audito įstatymo projekto 32 straipsnio 2 dalis). Auditorius turi patikrinti, ar tos metinio pranešimo dalys, dėl kurių jis neturi atlikti nurodytų veiksmų, yra pateiktos metiniame pranešime, ir apie tai pažymėti auditoriaus išvadoje. Tokios pačios, kaip ir atliekant pelno siekiančių juridinių asmenų auditą, nuostatos taikomos ir valstybės (savivaldybės) įmonių veiklos ataskaitoms.
Įgyvendinant Direktyvos 25 a straipsnio nuostatas, Audito įstatymo projektas papildomas nustatant (projekto 32 straipsnio 4 dalis), kad audituojamos įmonės finansinių ataskaitų auditas neužtikrina audituojamos įmonės veiklos tęstinumo ateityje ar to, kaip veiksmingai ir efektyviai audituojamos įmonės vadovas arba valdymo organas tvarkė ar tvarkys įmonės reikalus. Šia nuostata siekiama atkreipti visuomenės dėmesį, kad auditas negali visiškai užtikrinti sklandaus įmonės veikimo ateityje ir (arba) kad įmonės vadovybė veikė ir ateityje veiks be sukčiavimų ir apgaulės.
Audito įstatymo projektu siūloma pakeisti Įstatymo pavadinimą į „Finansinių ataskaitų audito įstatymas“, siekiant aiškiai nustatyti, kokie auditai reglamentuojami šiuo įstatymu, nes audito sąvoka yra labai plati ir gali apimti tiek mokestinius, tiek medicininius, tiek valstybinius, tiek vidaus ir kitokius auditus. Baigiamosiose nuostatose siūloma numatyti, kad kituose įstatymuose esančios nuorodos į Audito įstatymą būtų suprantamos kaip nuorodos į Finansinių ataskaitų audito įstatymą.
Atsižvelgiant į Audito įstatymo projekte siūlomą įtvirtinti viešojo intereso įmonės sąvokos apibrėžimą, pagal kurį prie viešojo intereso įmonių priskirtinos valstybės ir savivaldybės įmonės, tikslinamos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 straipsnio 9 ir 24 straipsnio 1 dalys.
5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Dėl sugriežtintos audito kokybės reikalavimų kontrolės, poreikio įdiegti papildomas kontrolės procedūras, o kai finansinių ataskaitų auditus atlieka VIĮ audito įmonės ir auditoriai, – ir dėl papildomos atskaitomybės reikalavimų (didesnė skaidrumo ataskaitos apimtis, reikalavimai teikti daugiau informacijos kompetentingoms institucijoms) audito įmonėms ir auditoriams reikės skirti papildomai resursų procedūroms įdiegti arba atnaujinti ir papildomiems reikalavimams įgyvendinti. Reikalingų papildomų resursų dydis priklausys nuo auditorių ir audito įmonių jau įdiegtų vidaus kontrolės ir audito atlikimo organizavimo procedūrų kokybės.
Įteisinus jungtinių auditų galimybę, mažoms ir vidutinėms audito įmonėms, neturinčioms patirties ar turinčioms nedidelę patirtį atliekant VIĮ auditus, atsirastų galimybės tokios patirties įgyti atliekant auditus kartu su VIĮ auditoriais ar audito įmonėmis.
Naujųjų nuostatų taikymas užtikrintų aukštesnės kokybės, labiau nepriklausomą ir objektyvų auditorių, audito įmonių darbą ir kartu – labiau patikimas auditorių išvadas. Tai sudarytų sąlygas finansinių ataskaitų vartotojams susidaryti objektyvesnę nuomonę apie tam tikros įmonės veiklą ir leistų priimti labiau pagrįstus verslo sprendimus.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Audito įstatymo projektą bus panaikintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. 1K-280 „Dėl Valstybių ne narių auditorių ir valstybių ne narių audito įmonių įrašymo į auditorių ir audito įmonių sąrašus, atlikto audito kokybės peržiūros, tyrimų ir drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ ir 2009 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 1K-455 „Dėl Valstybių narių audito įmonių, neturinčių Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų, įrašymo į audito įmonių sąrašą taisyklių patvirtinimo“.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Audito įstatymo projektas įvertintas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos bankas, Auditorių rūmai turės parengti Audito įstatymo projekte numatytas taisykles ir metodikas.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas
Audito įstatymo projekte nustatomos naujos Vyriausybės įgaliotos atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaigos funkcijos, kurioms įgyvendinti pradedant 2017 m. papildomai gali prireikti 30 000 eurų lėšų iš valstybės biudžeto.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant įstatymų projektus vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„Finansinių ataskaitų auditas“, „auditorius“, „audito įmonė“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
______________________