LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 72
STENOGRAMA
2017 m. birželio 6 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame 2017 m. birželio 6 d. vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas)
Registruojamės.
Užsiregistravo 66 Seimo nariai.
15.03 val.
Lietuvos banko 2016 metų ataskaita
Gerbiamieji kolegos, popietinės darbotvarkės pirmasis klausimas – Lietuvos banko 2016 metų ataskaita. Pranešėjas – V. Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
V. VASILIAUSKAS. Prieš pradėdamas pirmiausia norėčiau padėkoti už galimybę pristatyti ataskaitą, nes atėjau į Seimo tribūną su metine ataskaita turbūt po penkerių metų, nors pagal įstatymą tai numatyta daryti bent jau vieną kartą per metus. Dėkui už tai.
Iš tikrųjų pabandysiu apžvelgti 2016 metus, taip pat paliesti einamųjų metų aktualijas. Parodysiu šiek tiek skaidrių, o paskui, be abejo, mielai atsakysiu į visus klausimus.
Pirmiausia norėčiau pradėti nuo ekonominės analizės ir prognozių.
Ekonomikos augimas spartėja ir mūsų prognozės dėl vidutinio laikotarpio perspektyvų Lietuvoje yra apdairiai optimistinės. Jeigu mes palygintume 2014 metų III ketvirtį su 2016 metų III ketvirčiu, pamatytume, kad turėjome šiokį tokį ekonomikos sulėtėjimą, bendrojo vidaus produkto augimas buvo sulėtėjęs maždaug iki 2 % nuo iki tol buvusių beveik 4 %. Iš principo lėmė du veiksniai – tai Rusijos ekonomikos sulėtėjimas ir Europos Sąjungos paramos sumažėjimas.
Kalbant apie tolesnę ekonominę perspektyvą, šie veiksniai po truputį švelnėja. Kaip žinome, ekonominė situacija Rusijoje irgi šiek tiek keičiasi, įvyko persiorientavimas transporto įmonių, kurios daugiausia dirbo su Rusijos rinka. Kalbant apie Europos Sąjungos piniginių lėšų panaudojimą, naujoji finansinė perspektyva, kurios panaudojimas prasidės artimiausiu laiku, taip pat leidžia daryti išvadas, kad ekonomikos augimo tempas nelėtės. Mūsų prognozė kitiems metams yra beveik 3 %. Birželio 19 dieną mes atnaujinsime savo ekonomikos prognozes ir ten galime tikėtis šiek tiek didesnių skaičių.
Kalbant apie infliaciją. Infliacijos prognozė šiems ir 2018 metams taip pat yra didėjanti, t. y. praėję treji metai, o ypač 2016 metai, pasižymėjo mažos infliacijos aplinka, t. y. 2016 metus mes baigėme maždaug su 1 % neviršijančia infliacija. Be abejo, atskiros prekės, atskiros paslaugos, kainų pokyčiai buvo skirtingi. Bet aš kalbu būtent apie infliacijos vidurkį. Šiais metais galime tikėtis didesnio infliacijos tempo ir pagrindinis veiksnys bus naftos kainos ir maisto produktų kainos. Jų brangimą arba kainų didėjimą mes prognozuojame.
2018 metais infliacija turėtų šiek tiek nukristi iki maždaug 2,2 %. Vėlgi kaip ir dėl bendrojo vidaus produkto, taip ir dėl infliacijos birželio 19 dieną mes atnaujinsime prognozes.
Keletas žodžių apie kredito rinką. 2016 metais kredito rinka, paskolų portfelis augo, ir jis augo visuose sektoriuose. Tai yra tiek nefinansų įmonių kreditas didėjo, tiek namų ūkių kreditas didėjo visose srityse. Taip pat ir vartojimo kredito augimas buvo matomas. Tas padidėjimas buvo šiek daugiau nei 8 %.
Atkreipčiau dėmesį į skaidrę, kur pateikiamas darbo užmokesčio ir įmonių veiklos rezultatų sulyginimas. Darbo užmokestis per paskutinius trejus metus vidutiniškai augo šiek tiek daugiau negu 6 %. Paskutiniais – 2016 metais buvo 8 % augimas. O darbo našumas augo šiek tiek daugiau negu 1 %. Jeigu tokia tendencija išsilaikys ilgesnį laikotarpį, gali iškilti klausimų dėl įmonių konkurencingumo.
Pagrindinė priežastis, kodėl ateityje gali kilti klausimų dėl konkurencingumo. Tai susiję su tokiais veiksniais kaip darbo jėgos pasiūla, tai būtent emigracija, naujų darbuotojų atėjimas į darbo rinką. Vėlgi tai yra taip pat susiję su kitų sričių struktūrinėmis reformomis, iš jų ir su mokymo reforma, kad darbo jėga turėtų atitinkamą kvalifikaciją.
Toliau, be jokios abejonės, pinigų politika.
Be abejo, mes tai laikome bene svarbiausia funkcija. Pinigų politikoje mes dalyvaujame kaip euro sistemos dalis, t. y. kaip Europos Centrinio Banko sistemos dalis. Paskutinieji metai, neišskiriant ir 2016 metų, paskutinieji keleri metai yra susiję su skatinamąja pinigų politika, tai būtent nuo pat 2013 metų Europos Centrinis Bankas taikė neordinarines pinigų politikos priemones, pradėdamas nuo ateities pinigų politikos gairių, baigdamas turto įsigijimo programa, kuri šiandien tęsiama, kuri šiandien numatyta, kad truks iki šių metų pabaigos, o jeigu reikės, ir daugiau. Skatinamoji pinigų politika susidėjo iš daugelio priemonių, kurias jūs matote skaidrėje. Akivaizdu, tos pinigų politikos pasekmė yra euro sistemos balanso išaugimas. Planuojama, kad programos pabaigoje Europos Centrinio Banko balansas bus maždaug 2,2 trilijono eurų. Taip pat kitos priemonės, susijusios su ekonomikos augimo skatinimu, be abejo, visų pirma su palūkanų normomis.
Kaip matyti iš skaidrės, tos priemonės ir veikia per tam tikrus kanalus, kuriuos čia bandžiau pateikti. Pirmas kanalas yra signalizavimas. Jį pasitelkiant yra bandoma suformuoti ilgalaikius lūkesčius dėl palūkanų normos ir dėl pasitikėjimo apskritai euro zonos ūkio perspektyvomis. Pagrindinis programos tikslas, be abejo, yra ilgalaikės palūkanos normos, bandymas jas sumažinti, jas numušti, ir tas veikia. Trumpalaikės palūkanų normos yra mažinamos per indėlių palūkanų normos mažinimą, ji, kaip žinome, šiandien yra neigiama, tai yra 0,4 %. Taigi tiek ilgas galas, tiek trumpas galas yra spaudžiamas ir tokiu būdu bandoma skatinti ekonomiką.
Kita priemonė yra ilgalaikės paskolos bankiniam sektoriui, ketverių metų programa, kuri taip pat yra įgyvendinama. Tikslas yra, kad bankai, gaudami pigių pinigų, pigių kreditų, galėtų skatinti ekonomiką. Taigi mes, kaip euro sistemos dalis, taip pat prisidedame prie skatinamosios pinigų politikos. Mes, be abejo, pagal savo kapitalo raktą perkame taip pat vertybinius popierius ir planuojame, kad metus pabaigsime įsigiję vertybinių popierių už maždaug 10 mlrd. eurų. 2016 metų pabaigoje mes buvome įsigiję maždaug už 6,3 mlrd. eurų.
Koks dabar tas skatinamosios pinigų politikos poveikis? Skaidrėje matote poveikį bendrajam vidaus produktui, tai akumuliatyvus, arba suminis, rezultatas euro zonos bendrojo vidaus produkto yra šiek tiek daugiau negu 2 % per ketverius metus. Jeigu kalbėtume apie Lietuvą, tai, mūsų skaičiavimais, yra šiek tiek daugiau negu 1 %. Kalbant apie infliaciją, skaičiai yra labai panašūs, t. y. euro zona beveik 2 % per 2015–2019 metus, Lietuvai tai yra maždaug 1,7 %.
Viena iš svarbesnių veiklos sričių yra finansinio turto valdymas arba investavimas, kaip mes sakome. Iš tikrųjų praėję metai taip pat buvo gana sėkmingi. Grąža iš finansinio turto buvo maždaug 2,6 %. Per trejus metus vidutinė grąža buvo šiek tiek daugiau negu 5 % absoliučiais skaičiais, t. y. beveik 200 mln. eurų. Kol kas rezultatas yra iš tikrųjų teigiamas. Kaip bus ateityje, tikrai sunku pasakyti. Mes esame perėję prie trejų metų savo investavimo periodo nuo buvusių metų investavimo periodo. Mūsų rizikos biudžetas yra 100 mln. eurų, vadinasi, mes galime patirti nuostolių 100 mln. eurų. Jeigu palūkanos pradės kilti, tai būtų susiję su galimu vertybinių popierių vertės sumažėjimu, tai gali atnešti nuostolių. Turėdami omenyje, kad mes savo investicinį portfelį taip pat perorientuojame nuo visiškai saugių, bet nepelningų euro zonos vyriausybių vertybinių popierių į tokias rinkas, kaip sakykime, Kinijos portfelis, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos – dalį portfelio, dalį dolerinio portfelio, mes apskritai nedraudžiame, tai neatmetama nuostolių galimybė ateityje.
Kalbant apie pelną, kurį mes uždirbome, taip pat ir pasidalijome su valstybės biudžetu, tai 2016 metais pervesto pelno dalis yra maždaug 11,5 mln. eurų. Uždirbta buvo 27 mln. eurų. Be abejo, ruošdamiesi galimam palūkanų kėlimui, mes suformavome… ne suformavome, bet taip pat atidėjome dalį dėl rezervų. Atitinkamai atsirado šalia kitų rezervų tam, kad pasiruoštume, jeigu kas nors sujudėtų pasaulio rinkose.
Keletas žodžių apie banko funkcijas, taip pat ir naujas, kurias mes gavome 2016 metais. 2016 metais mes įgijome naują mandatą, t. y. tapome bendro europinio pertvarkymo mechanizmo pertvarkymo institucija. O pertvarkymo kolona yra viena iš Bankų sąjungos dalių. Lietuvos bankas šalia priežiūros funkcijos yra įgijęs ir pertvarkymo funkciją. Tai susiję su dalyvavimu bendroje pertvarkymo mechanizmo veikloje. Tai reiškia, kad didžiausi bankai yra prižiūrimi bendraeuropiniu lygiu, jie galėtų, jeigu įvyktų kas nors, būti pertvarkyti taip pat bendraeuropiniu lygiu. Atitinkamai tai yra susiję su bankų įmokomis į Pertvarkymo fondą. Lietuvoje veikiantys bankai per 2016 metus į bendrą europinį Pertvarkymo fondą sumokėjo daugiau kaip 7 mln. eurų. Tas fondas yra tikslinis, jis bus mokamas nuolatos tam, kad užsitikrintume situaciją, jeigu įvyktų pertvarkymas, kad nereikėtų naudoti mokesčių mokėtojų pinigų.
Toliau, priežiūros funkcija. Makroprudencinė politika – dar vienas iš mūsų mandatų. Jis yra aktualus. Dėl ko čia yra ši skaidrė? Mandatas yra aktualus dėl to, kad 2016 metai, kaip matėte ankstesnėse skaidrėse, pasižymėjo kredito augimu, taip pat ir nekilnojamojo turto kainų augimu. Metų pradžią pradėjome su maždaug 3 % nekilnojamojo turto kainų augimu (čia kalbu apie būstą), o baigėme su šiek tiek didesniu negu 9 % būsto kainų augimu. Jeigu tokia tendencija tęsis ir šiais metais, ir dar kitais metais, tai, be jokios abejonės, reikės labai atidžiai žiūrėti į nekilnojamojo turto rinką ir galbūt pasinaudoti makroprudencinės politikos priemonėmis.
Be abejo, viena iš mūsų funkcijų yra priežiūros funkcija. 2016 metai iš tikrųjų pasižymėjo kreditų unijų sektoriaus reforma. Turėjome klausymus Biudžeto ir finansų komitete, kur išsamiai pristačiau, kaip vyksta reforma. Keli žodžiai iš Seimo tribūnos. Mano galva, kreditų unijų reforma vyksta taip, kaip ji buvo numatyta. Iš tikrųjų džiugina, kad kredito unijų kapitalas stiprėja, ir mes tikimės, kad į 2018 metus kredito unijų judėjimas ateis gerokai sustiprėjęs. Aš kalbu būtent apie tvarius pajus. Vien tiktai per šių metų pradžią tvarus kapitalas – tvarūs pajai padidėjo daugiau kaip dvigubai. Manyčiau, kad pokyčiai kredito unijų rinkoje tikrai yra į gera.
Vartojimo kreditų rinka. Iš tikrųjų akivaizdžiai iš skaidrės matome, kad yra veiksmingas naujas Vartojimo kredito įstatymas. Kaip žinote, pakeitimai įsigaliojo praėjusių metų vasario 1 dieną. Akivaizdu, kad vartojimo kreditų apimtys sumažėjo. Čia labiausiai išskirčiau ne klasikinius, be abejo, vartojimo kreditus, bet vadinamuosius greituosius kreditus. Pradelstų vartojimo kreditų rodikliai taip pat, sakyčiau, yra gana ženkliai pagerėję.
Keletas žodžių apie bankų sektorių. Be jokios abejonės, ir 2016 metais mes išlikome bankinės rotacijos finansų sistemos valstybe. Be jokios abejonės, bankų skaičius… Bankai, kaip finansiniai tarpininkai, dominuoja. Kalbant apie bankų skaičių, tai jų skaičius išliko toks pat, t. y. veikia šeši bankai ir aštuoni užsienio bankų filialai. 80 % finansų sistemos turto priklauso būtent bankams.
Kalbant apie bankų sektoriaus pasikeitimą per 2016 metus, tai bankų turtas išaugo. Jis sudaro maždaug apie 70 % bendrojo vidaus produkto. Kalbant apie pelningumą, tai 2016 metus bankai baigė su maždaug 250 mln. eurų pelnu. Pagrindiniai šaltiniai tokio pelno yra grynųjų palūkanų pajamos, kurios, palyginti su 2015 metais, padidėjo šiek tiek daugiau negu 9 %. Taip pat išaugo grynųjų paslaugų ir komisinių pajamos maždaug 3,5 %. Pagrindinis pelno šaltinis yra sumažėję skolinimosi kaštai.
Kalbant apie kapitalo normatyvų vykdymą, tai vėlgi mes konstatuojame, kad 2016 metus bankų sektorius baigė su atsarga vykdomo kapitalo pakankamumo rodikliu. Be abejo, šiandien finansinio stabilumo apžvalgoje minėjau, kad vienas bankas streso atveju turėtų pagalvoti apie kapitalo stiprinimą. Kalbu būtent apie vieną iš mažesnių bankų.
Kalbant apie mokėjimų rinką ir grynuosius pinigus, tai, be abejo, 2016 metai buvo skirti pasikeitimams mokėjimų rinkoje ir kaip to pasekmė šių metų vasario 1 dieną įsigaliojo Mokėjimų įstatymo pakeitimai. Ten pagrindinis dalykas, kuris yra atsiradęs, tai yra vadinamasis mokėjimo krepšelis būtent pagrindinės sąskaitos turėtojui. Jis iš principo pakeitė kainodarą gyventojams. Pabrėžiu – gyventojams. Mūsų ilgalaikis tikslas kalbant apie mokėjimo paslaugas yra kaip įmanoma daugiau perkelti mokėjimo paslaugų į elektroninę erdvę. Iš grafiko mes matome, kad mokėjimų rinkoje būtent ne bankų sektorius, o elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimų įstaigos didina savo rinkos dalį ir per 2016 metus ta rinkos dalis padidėjo maždaug dvigubai.
Nacionalinė mokėjimų strategija taip pat buvo viešai pristatyta 2016 metais. Pagrindinis rodiklis, kurį mes norime pasiekti, yra 300 mokėjimų ne grynaisiais pinigais vienam gyventojui per metus. Šiandien mes turime situaciją, kad Lietuvoje yra tiktai maždaug 150 mokėjimų per metus vienam gyventojui, o Skandinavijos šalyse tas skaičius yra gerokai didesnis, pavyzdžiui, Švedijoje – 429, Suomijoje – 420, net ir Estijoje – 306. 300, mūsų galva, per Nacionalinės mokėjimų strategijos įgyvendinimo laikotarpį būtų tikrai neblogai.
Kalbant apie grynuosius. Pats modelis taip pat 2016 metais buvo pertvarkytas ir nuo metų vidurio startavo naujas modelis. Gal apie grynųjų pinigų apyvartą. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos bankas buvo išleidęs grynųjų eurų šiek tiek daugiau negu 2 mlrd. 700 mln. O litų taip pat cirkuliavo maždaug apie 142 mln., čia eurais. Taigi dar nesugrįžusių litų iš tikrųjų yra.
Keletas paskutinių skaidrių būtent apie Lietuvos banką kaip organizaciją, kaip struktūrą. Mes praėjusiais metais patvirtinome ketverių metų strategiją būtent 2017–2020 metams. Išskyrėme tokias penkias pagrindines kryptis, į kurias mes norėtume koncentruotis per ateinančius ketverius metus. Pirmiausia būtent kompetencijos kryptis. Centrinis Bankas turbūt turi daugiausia ekonomistų tiek viešajame sektoriuje, tiek apskritai Lietuvoje, todėl mes manome, kad tikrai turėtume didinti savo kompetenciją ekonomikos, finansų klausimais. Čia ir Tyrimų centro įsteigimas, ir tarptautinių tyrėjų pritraukimas. Mes šitoje kryptyje tikrai matome savo nišą.
Kalbant apie kitą strateginę kryptį, ji yra būtent susijusi su konkurencija ir mokėjimų rinka. Mes manome ir darome praktinius veiksmus, kad iš tikrųjų finansinės paslaugos būtų inovatyvios ir daugiau norėtume konkurencijos iš nebankinio sektoriaus dalyvių. Todėl mes ir skatiname naujų žaidėjų atėjimą ir būtent ne tik bankų sektoriaus. Kaip pagrindinė kryptis čia būtų būtent vadinamieji momentiniai mokėjimai, kur mes matome mobiliojo ryšio operatorius kaip tokius galimus naujus žaidėjus.
Taip pat, be jokios abejonės, FinTech – tai būtent naujausių technologijų ir finansinių paslaugų derinys. Mes norėtume tapti patraukliausia jurisdikcija bent jau regione, kur galėtų koncentruotis būtent tos fintechinės įstaigos, vėliau teiksiančios paslaugas ir kitai Europos Sąjungos erdvei.
Be jokios abejonės, finansinis turtas ir investavimas taip pat yra mūsų darbotvarkėje. Be jokios abejonės, grąža visą laiką mums rūpės.
Paskutinė kryptis yra efektyvumas. Mes sieksime būti tarp trijų efektyviausių centrinių bankų būtent Šiaurės Baltijos šalių regione. O tai reiškia, kad planuotume per ketverius metus operacines išlaidas sumažinti maždaug 20 %, kas savaime ves optimizavimo link. Dėkui.
PIRMININKĖ. Tai jau viskas? (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, šiam klausimui buvo skirta 50 minučių. Pusę laiko – beveik 25 minutes valdybos pirmininkas teikė ataskaitą. Dabar kitas laikas yra skirtas klausimams. Pirmasis klausia M. Majauskas. Klausimui – minutė, atsakymui – dvi minutės.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas valdybos pirmininke, aš norėjau paprašyti jūsų atkreipti dėmesį į grafikus, kurie buvo pateikti Biudžeto ir finansų komitetui ir šiandien čia, posėdžių salėje. Biudžeto ir finansų komitete buvo pateikta, kad įmonių pelnas auga greičiau nei darbo užmokestis, o čia, penktoje skaidrėje, atkreipiau dėmesį, rodoma atvirkštinė tendencija, kad darbuotojų atlyginimai auga greičiau negu įmonių pelnai. Jeigu galėtumėte, prašom patikslinti, ar čia nėra klaidos, ar čia yra galbūt naujesni duomenys?
Klausimas būtų dėl Vyriausybės siūlymo apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, Vyriausybė siūlo apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais virš 3 tūkst. Kokia banko nuomonė, ar tai mažintų šešėlį? Ir ar dėl tų atsiskaitymų, kurie jau yra nelegalūs, dar papildomas draudimas nieko nepakeis?
V. VASILIAUSKAS. Dėkui už klausimą. Manau, mes visi turime suprasti, kad valstybė, kuri gyvena su 25 % šešėline ekonomika, turi imtis tikrai neordinarinių priemonių, kaip spręsti šitą klausimą. Todėl manau, kad ir tokia priemonė kaip atsiskaitymo grynaisiais ribojimas yra ta kryptimi, bet, be jokios abejonės, to nepakanka. Manau, šešėlio mažinimas turėtų būti susijęs su gerokai kardinalesnėmis priemonėmis, visų pirma su tam tikrų sričių struktūrinėmis reformomis. Tai būtų atsakymas į būtinybę mažinti šešėlio apimtis. Jeigu mes išlaikysime tokį šešėlį, koks yra dabar, tai kalbėti apie kokį nors viešųjų finansų būklės pagerėjimą turbūt būtų naivu. Tai yra bėda, kuri metai iš metų tęsiasi.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas banko pirmininke, klausimas mano būtų toks paprastas. Skaičiau jūsų apžvalgą apie Lietuvos nekilnojamojo turto sektorių, skaidres ir ten buvo paminėta, kad mažėja neveiksnių paskolų lygis, sparčiai mažėja jų skaičius, nekilnojamojo turto įmonės ir t. t. Bet žinant susietumą su Skandinavijos bankiniu sektoriumi, Švedijoje ir Norvegijoje nekilnojamojo turto rinkos įkaitimas auga. Kiek tai mums gali atsiliepti ir ar nebus taip, kad pas juos, kaip sakoma, ta įtampa šioje rinkoje auga, bet kažkodėl maržos bankų paslaugų auga būtent Lietuvoje, bet ne Švedijoje ar Norvegijoje, ar kitose Skandinavijos šalyse?
V. VASILIAUSKAS. Dėkui už kelis klausimus viename. Pirmiausia pradėsiu nuo iššūkių, kuriuos mes, be jokios abejonės, matome nekilnojamojo turto rinkoje, taip pat ir finansinio stabilumo srityje.
Šiandien buvo pristatyta finansinio stabilumo apžvalga, na, tradicinė metinė apžvalga. Mes įžvelgiame du iššūkius, dvi rizikas, kurios gali paveikti mūsų finansų sistemą. Pirmas dalykas, situacija nekilnojamojo turto rinkose Skandinavijoje, visų pirma turiu omeny Norvegiją ir Švediją, kainos nuolat kyla nuo 2013 metų, bent jau Švedijoje. Tiesa, šiemet jų augimas šiek tiek pristojęs dėl pritaikytų (…) makroprudencinės politikos priemonių. Bet vis tiek kartu su kainų augimu ir namų ūkių įsiskolinimu, kuris gerokai viršija 100 %, tai kelia tam tikrą rūpestį, kas būtų, jeigu koreguotųsi nekilnojamojo turto kainos ir tada atitinkamai Skandinavijos bankai, visų pirma savo namų rinkose koreguotų skolinimo politiką, o tada, be jokios abejonės, tai galėtų atsiliepti ir Lietuvai.
Sakyčiau, esminis skirtumas nuo 2008 metų situacijos yra tas, kad čia veikiantys dukteriniai Skandinavijos bankai yra gerokai mažiau priklausomi nuo motinų, nes jeigu pažiūrėsime jų finansavimosi šaltinius, tai iki 20 % jie finansuojami per paskolas iš motinų, kita finansavimosi dalis yra susijusi su vietine rinka, ir tai yra gerai, tai reiškia, kad užkrato kanalas, jeigu jis atsirastų, atitinkamai siaurėja. Tačiau kitas faktorius yra grynai namų rinkos faktorius, kaip aš ir minėjau pristatydamas, tai yra kredito augimas ir ypač nekilnojamojo turto kainų augimas. Metų pabaigoje, aš sakiau, būsto kainų augimas buvo maždaug 9 %, pradėjome nuo 3 %, baigėme 9,5 %, rodos. Paskolų išdavimo tempas taip pat maždaug apie 8 %. Visas nekilnojamojo turto, būsto sandorių įsigijimo skaičius maždaug 70 % yra finansuojama būsto paskolomis. Aišku, kyla klausimų, kas gi bus?
Metų pradžios duomenys rodo, kad balandžio ir gegužės mėnesį būsto sandorių skaičius per kiekvieną mėnesį nukrito maždaug po 10 % – 10 % balandžio mėnesį, 10 % gegužės mėnesį. Klausimas, ar tai rodo sulėtėjimą, ar tai momentinis veiksnys? Mes planuojame Lietuvos banke rudenį pasidaryti nuotrauką ir tada žiūrėti, ar mums reikėtų aktyvuoti makroprudencinės politikos priemones, ar ne. Tada matuosime rinką.
Dabar dėl pelningumo maržų Skandinavijoje ir Lietuvoje. Pelningumo rodikliai yra daugmaž panašūs. Jeigu mes lyginame Šiaurės Baltijos šalis su likusia Europa, taip, bankų grąža, būtent nuosavybės grąža, yra gerokai didesnė negu likusios Europos, bet likusią Europą skandina, vadinkime taip, Pietų šalys ir neefektyvus bankinis sektorius tose šalyse. Tradiciškai Baltijos Šiaurės šalių bankai veikia gerokai pelningiau.
PIRMININKĖ. Gerbiamas pranešėjau, trumpinkite atsakymą. (Balsai salėje) Dar kartą akcentuoju: klausimui – minutė, o jums, pirmininke, atsakyti yra galimybė per dvi minutes.
T. Langaitis. Prašau.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Jeigu prasilenkimas tarp produktyvumo augimo, kuris šiuo metu 1 %, ir atlyginimų augimo, kuris yra 8 %, tęstųsi, tai kiek laiko mes taip galėtume gyventi? Kokia būtų to efekto?.. Kokių priemonių reikėtų imtis ir kokiu metu mums, kad užkardytume, tarkime, blogiausias galimas pasekmes? Toks būtų pirmas klausimas.
Antras klausimas būtų…
PIRMININKĖ. Negalima antro klausimo. Vienas klausimas!
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Kokius…
PIRMININKĖ. Viskas. Yra daug žmonių, norinčių klausti. Gerbiami kolegos, visi lygūs esame. Po vieną klausimą, klausimui – minutė, atsakymui – dvi. Prašom atsakyti.
V. VASILIAUSKAS. Dėkui. Taip, konkurencingumas yra svarbus klausimas ir tendencijos yra tokios, kaip aš ir minėjau pristatydamas, atlyginimų augimas per paskutiniuosius trejus metus vidutiniškai buvo virš 6 %, darbo našumo augimas buvo šiek tiek didesnis negu 1 %. Tai kurį laiką, be jokios abejonės, kokius dvejus, trejus metus taip vystytis viskas gali. Paskui gali kilti klausimų dėl konkurencingumo, turint omeny, kad mes esame atvira ir eksportuojanti ekonomika. Eksportas yra vienas iš pagrindinių mūsų ekonomikos variklių.
Kokie galėtų būti receptai? Darbo jėgos kokybės gerinimas. Pirmiausia mes turime problemų dėl kvalifikuotos darbo jėgos, tai yra tiesiog jos trūkumas, paprasčiausiai darbo rankų trūksta. Kai kurie sprendimai galėtų būti gana greiti, kiti sprendimai reikalauja ilgesnio laikotarpio strategijos. Visų pirma aš kalbu apie mokslą ir apie mokslo sistemos reformą. Tai tiek būtų trumpai, atsakant į klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis banko pirmininke, kadangi A. Anušauskas iš dalies uždavė mano klausimą, kurį aš norėjau užduoti, tai aš jums užduosiu kitą klausimą dėl vartojimo kreditų rinkos. Kokios būtų jūsų įžvalgos, nes įstatymas galioja jau ilgiau nei metus ir kokie būtų Lietuvos banko pastebėjimai, apibendrinimai dėl tų sprendimų, kurie buvo priimti: kas pasiteisino, ką galbūt reikėtų dar papildomai peržiūrėti, ar matote kylančią grėsmę iš šitos rinkos, ar matote grėsmių, kylančių iš tarpusavio skolinimo, sakykim, platformų rinkos ir kitų naujų instrumentų? Ačiū.
V. VASILIAUSKAS. Dėkui už klausimą. Aš manau, ką rodė ir skaidrė, kad situacija vartojimo kreditų rinkoje normalizuojasi. Aš manau, tas bendras darbas praėjusios kadencijos Seime tikrai padėjo, ir priimtas įstatymas, manau, tikrai sudėliojo viską į savo vietas. Tai geras pavyzdys, kaip reikia dirbti kartu.
Kitas dalykas, aš manau, reakcija buvo pavėluota. Jeigu pakeitimai būtų buvę padaryti anksčiau, pasitaisymas būtų įvykęs anksčiau.
Dabar kalbant apie kitus tarpininkus, platformas, tikrai mes nematome kokių nors grėsmių, galvojame, kad būtų tik sveikintina, kad alternatyvūs kanalai iš tikrųjų vystytųsi.
PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, labai džiugu, kad jūs savo kalboje paminėjote, kad jūs turite didžiausias ekonomistų pajėgas Lietuvoje. (Triukšmas salėje) Atsiprašau truputį, būkite geros! Jūs turite didžiausias ekonomistų pajėgas. Kyla toks klausimas, nes bankas vis tiek yra Lietuvoje, natūralu, kad bankas galėjo parengti ir mokesčių reformos metinius, galų gale kitus dalykus, alternatyvius biudžetus. Kadangi jūs turite iš tikrųjų ir ekonomistų, ir žmonių, kurie atlieka geriausiai tyrimus, bet mes viso to niekaip nesulaukiame, išskyrus tam tikrą kritiką iš kai kurių asmenų.
Klausimas būtų toks, jūs savo pranešime sakėte, kad per dvejus metus 2014–2015 metais bankas gavo 198 mln. pelno. Per tą laiką laisvo pelno likutis buvo 21 mln., t. y. tik apie 10 %, o Estijos ir Latvijos bankai pervedė po 25–30 % laisvo pelno likučio. Rezervo sudarymas. Jūs sakote, kad rezervai bus sudaryti, bet iš tikrųjų tas padalinys, kuris rūpinasi kapitalo investicijomis, labai smarkiai konservatyvus, o kitų bankų, Lenkijos ir priekinių šalių bankų, investoriai yra daug efektyvesni ir racionalesni. Lietuvai ir biudžetui tie pinigai iš tikrųjų labai reikalingi. Didelis skirtumas. Jeigu būtų 25, būtume gavę 50 mln., o dabar gavome tik 20. Ačiū.
V. VASILIAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Aš tikrai nesutinku su tuo, kad bankų investicinis padalinys veikia neefektyviai. Mes veikiame atsargiai ir bandome uždirbti žemų palūkanų aplinkoje, kuri yra. Mes kaip tik diversifikuojame savo investicijas ir, kaip aš minėjau ir pristatyme, nueiname nuo euro obligacijų, einame į akcijas, einame į kitas valiutas, kurios, be abejo, susijusios su rizika, bet taip pat duoda ir didesnę grąžą.
Dėl taktikos klausimų, be jokios abejonės, čia gali būti įvairių pasvarstymų. Tai mes ir kalbėjome su Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku, kad galbūt būtų tikslinga rudenį padaryti atskirus klausymus būtent Biudžeto ir finansų komitete dėl investavimo ir apskritai dėl užsienio atsargų. Kadangi euras tapo nacionaline valiuta, mums reikia rimtai galvoti, kad mūsų investicinis portfelis būtų labiau tikrosios užsienio atsargos, taip pat įvertinant ir įvairius geopolitinius aspektus.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis valdybos pirmininke, ar galite pripažinti, kad buvo padaryta nepataisoma klaida, kad nebuvo sukurtas nacionalinis komercinis bankas? „Snoro“ patalpos iki šio laiko yra visos tuščios. Kaip rodo faktai, praėjusiais metais komerciniai bankai Lietuvoje uždirbo 252 mln. eurų pelno, t. y. 17 % daugiau nei užpernai, o įkainiai yra didžiausi Europoje. Būtų klausimas, ar turite noro ir ryžto sustabdyti Skandinavijos bankų savivalę?
V. VASILIAUSKAS. Dėkui už klausimą. Atsakysiu trumpai, kad neturiu noro, nes nemanau, kad tai yra savivalė. Nematau jokios savivalės. Taip, mūsų rinka yra koncentruota. Be jokios abejonės, nauji žaidėjai būtų sveikintini, bet pažiūrėkime realybei į akis: mes turime, kalbame apie 3 mln. potencialių klientų kaip fizinių asmenų, apie Baltijos šalis kalbėdami, mes kalbame vėlgi apie skaičius, kurie yra gerokai mažesni nei 10 mln. Tad galvoti, kad čia ateis dideli nauji žaidėjai… Neturėkime iliuzijų. Dėl ko mes ir kalbame apie alternatyvius žaidėjus. Ne bankinio sektoriaus žaidėjus, kurie tam tikrose srityse gali sudaryti konkurenciją.
Dabar kalbant apie valstybinį banką, jeigu būtų toks būtent vykdomosios valdžios sprendimas, jokių problemų. Bet jis būtų prižiūrimas lygiai taip pat kaip ir bet kurie kiti komerciniai bankai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Čia dėl tų pačių valstybinių bankų. Neseniai buvo paskelbtos jūsų Pensijų sistemos pertvarkos gairės, Lietuvos banko pasiūlymas, taip pat ir kitų pasiūlymų apie pensijų sistemą, buvo išskirtas toks naujas pasiūlymas dėl Valstybinių pensijų fondo galimybės. Ar šis pasiūlymas gimė iš diskusijų su Vyriausybe, ar čia yra jūsų toks džiazas šiek tiek, ar sulaukiate atgarsio iš Vyriausybės?
V. VASILIAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Jūs gerai pasakėte, tai buvo mūsų džiazas. Mes tiesiog bandome reflektuoti į aktualiausius Lietuvos ekonominio gyvenimo klausimus ir manome, kad pensijų sistema yra vienas iš tų klausimų. Ir savo pozicija, savo analize ir pasiūlymų pateikimu mes pabandome sukelti diskusiją. Be jokios abejonės, vykdomoji valdžia yra ta valstybės dalis, kuri turėtų užsiimti šitais klausimais ir teikti siūlymus dėl sistemos pertvarkymo. Mes tikrai mielai dalyvausime visose diskusijose. Čia pagrindinis tikslas ir buvo iškelti problemas, kurias mes matome, mes tikrai nesame dievai, mes galime ir klysti. Aš nematau dėl to jokių problemų, bet kad prasidėtų diskusija ir mes pradėtume priimti tikrai strateginius, ilgalaikius sprendimus, nes įsivaizduojame, kad pensijų sistema yra ilgalaikis reiškinys ir ilgalaikis projektas, dėl kurio visoms politinėms partijoms reikia sutarti. Toks buvo ir mūsų tikslas. Pradėti diskusiją, kuri pasibaigtų labai aiškiu modeliu, dėl kurio susitartų visa politinė sistema.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Gerbiamasis pirmininke, šalia kitų ilgalaikių projektų, dėkui jums už refleksijas į pensijų sistemą, ir jau antrą kartą jūs tą darote, modifikuojate savo poziciją, atliepiate pasaulines tendencijas ir tai, kas vyksta čia, Lietuvoje. Dar vienas ilgalaikis projektas ir ilgalaikė problema yra besiformuojanti, o gal jau susiformavusi – mūsų kai kurių ekonomikos sektorių ir visų biudžetų galima priklausomybė nuo Europos Sąjungos lėšų, paramos lėšų. Mes Europos reikalų komitete vis tradiciškai svarstome, kaip čia tie pinigai panaudojami, kokia rizika, kad nebus panaudotos tos lėšos, tačiau aš pasiūliau kreiptis į jus kaip į ekonominės kompetencijos centrą, Lietuvos banką, kad jūs visapusiškai padėtumėte įvertinti tų lėšų panaudojimo efektyvumą ir galimas struktūrines priklausomybes, įvertinant taip pat ir Portugalijos, Graikijos ir kitų šalių pavyzdžius. Ar jūs svarstytumėte galimybę atlikti tokį kompleksinį darbą ir padėti Vyriausybei ir Seimui efektyviau panaudoti tas lėšas ir matyti realią riziką, kurią tos lėšos galbūt kelia mums?
V. VASILIAUSKAS. Mes svarstytume galimybę prisidėti, pabrėžiu, prisidėti, nes tai, manau, pirmiausia yra vykdomosios valdžios darbas. Be abejo, mūsų ekspertai mielai dalyvautų tame darbe.
PIRMININKĖ. Klausia V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerbiamasis pirmininke, mano klausimas susiję su pensijų sistemos galima reforma, arba su jūsų raportu, kurį išleidote praeitą mėnesį. Iš to tyrimo matyti, kad per pastaruosius 10 metų pensijų fondų pajamingumas net neviršija BVP augimo, arba realiais skaičiais – mažiau kaip 2 %. Ar tai nereiškia, kad mūsų turto valdytojai blogai dirba, blogai investuoja, ar jų per dideli mokesčiai? Pagrindinis klausimas – ar būtų buvę geriau tiems visiems žmonėms, kurie pagal dabartinę sistemą, dalyvauti „Sodros“ sistemoje? Turint galvoje šitą prieaugį, Turto fonde tiesiog didesnę pensiją užsidirbtų. Kitaip sakant, ar apsimokėjo kaupti pinigus pensijų fonduose, kaip jie dirba dabar, kaip matyti iš jūsų raporto? Dėkui.
V. VASILIAUSKAS. Dėkui už klausimą. Visų pirma mums reikia turėtų omeny tai, kad pensijų reforma realiai startavo prieš gerą dešimtmetį. Mano galva, pakankamai trumpas laiko tarpas ir maža masė nesukuria efekto. Pirmas dalykas.
Antras dalykas, taip, mes žiūrėjome Lietuvos pensijų fondus, taip pat žiūrėjome apskritai Rytų ir Centrinės Europos. Tendencija yra tokia, kad vėlgi krizė gerokai pakoregavo rodiklius. Bet jūs visiškai teisus sakydamas, kad vidutiniškai grąža buvo mažesnė negu bendrasis vidaus produktas, bet ji buvo didesnė negu infliacija.
Atsakydamas į klausimą dėl komisinių, aš manau, komisiniai Lietuvoje yra vieni iš mažiausių, ir tai buvo padaryta jau prieš kelerius metus, tie apribojimai buvo padaryti, jeigu aš neklystu, praėjusios kadencijos Seime. Dėl komisinių aš nematyčiau problemų. Kad veikla arba investavimas galėtų būti efektyvesnis, taip, aš sutinku, bet nereikėtų sukarti visų šunų ant pensijų fondų kaip tokių. Tą mes ir sakome: diskutuokime, sutarkime dėl sistemos, kelių pakopų ta sistema būtų, ar kaip dabar, ar galimi kokie nors kitokie variantai, bet sutarę laikykimės, nes laikas ir sukaupiamo turto masė, aš manau, yra esminiai momentai. Taip pat, ką mes pabrėžėme, kaupimas vien tik 2 %, mūsų nuomone, yra nepakankamas, mes galvojame, kad turėtų ir pats žmogus gerokai daugiau prisidėti, kad po 20–30 metų jis galėtų tikėtis didesnio rezultato.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pirmininke, ačiū už ataskaitos pristatymą ir atsakymus į klausimus. Laikas baigėsi. Tikrai dėkojame. Kas nesuspėjote paklausti, nesuspėjote ir taip vietoj pusvalandžio ataskaitai mes skyrėm 50 minučių.
15.53 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4804(2)ES (svarstymo tęsinys)
Popietinės darbotvarkės 2 klausimas – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo tęsinys. Kviečiu į tribūną V. Vingrienę, Aplinkos apsaugos komitetas. Ir dar noriu tiesiog kolegoms priminti, kodėl yra svarstymo tęsinys. Kas prisimenate, buvo kreiptasi į Etikos ir procedūrų komisiją ir buvo padaryta pertrauka. Mes aname posėdyje išgirdome Etikos ir procedūrų komisijos išvadas ir buvo korekcija tam tikrų straipsnių pagal Etikos ir procedūrų komisijos išvadas. Dabar mes svarstome toliau ir pradedame nuo 3 straipsnio. Yra Seimo narių K. Bacvinkos, L. Balsio, G. Kindurio, P. Saudargo, A. Salamakino, N. Puteikio siūlymas dėl 3 straipsnio 2 dalies redakcijos. Kas pristatys?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Kolegos, iš pataisos… Ar man dabar pristatyti?..
PIRMININKĖ. Kolege, jūs tik paskui pasakysite komiteto išvadą. Man reikia autoriaus, kas pristato?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Linai, gal jūs pristatysite?
PIRMININKĖ. L. Balsys pristatys. Dėkui.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, kolegos. Aš nesu pirmas ir pagrindinis pataisos teikėjas, bet mintis ta, kad mes išplečiame, kad visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai dar iki leidimo turėtų teisę reikalauti, o atsakinga institucija nuspręsti, nes iki šiol buvo, kad atsakinga institucija tiesiog sprendžia. Čia yra to pasiūlymo esmė.
PIRMININKĖ. Dabar komiteto išvada.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komiteto išvada buvo nepritarti, kadangi, atsižvelgus į Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, įstatymo projekte apskritai atsisakyta 3 straipsnio 2 dalies ir išbrauktos visos nuostatos, tarp jų ir 50 %, kada atsakinga institucija nusprendžia vertinti 50 % nuo didžiausių ribinių dydžių. Lygiai tas pats sprendimas ir dėl kitos pataisos, kurią mes…
PIRMININKĖ. Dar apsispręskime dėl šitos. Kokios yra Seimo narių nuomonės, kadangi komitetas nepritarė? Nematau norinčių kalbėti. Gal galime bendru sutarimu pritarti komitetui? (Balsai salėje) Balsuojame. Jeigu reikalaujate, balsuojame. Kas pritariate komiteto išvadai nepritarti siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 85, prieš – 3, susilaikė 12. Mes pritariame komiteto siūlymui, bet nepritariame Seimo narių siūlymui.
Dabar yra Seimo narių V. Vingrienės, S. Gentvilo, K. Mažeikos iš esmės tas pats turinys. Mums balsuoti nereikia, tuo labiau kad komitetas irgi nepritarė, tai mes ir nesvarstome.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš tik norėjau dar pasakyti, kad šitos pataisos mes norėtume atsisakyti ir ateityje pateiksime pasiūlymą. (Balsai salėje) Tada nebalsuojame.
PIRMININKĖ. Prašom. P. Urbšys – dėl vedimo tvarkos.
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš labai atsiprašau, jūs galite nurodyti straipsnį, nes dabar mes…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). 3 straipsnis.
P. URBŠYS (LVŽSF). Prašau?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). 3 straipsnis.
PIRMININKĖ. Aš sakiau.
P. URBŠYS (LVŽSF). 3 straipsnis?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Sakiau, 3 straipsnio 2 dalis. Ir balsavome taip, kaip prašė komitetas, – nepritarti. Toliau gerbiamoji Virginija pasakė, kad jie savo siūlymą atsiima.
Toliau dėl 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto K. Bacvinkos, L. Balsio, G. Kindurio, P. Saudargo, A. Salamakino, N. Puteikio siūlymas. Linai, pristatysite? Gerbiamas Linai Balsy!
L. BALSYS (MSNG). Taip, aš girdžiu. Sekundėlę. Patikslinkite, nes kompiuteris lėtai dirba.
PIRMININKĖ. 5 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Čia yra apie atitinkamą aukštąjį išsilavinimą.
L. BALSYS (MSNG). Čia yra grupės Seimo narių siūlymas tiesiog pagerinti kvalifikaciją PAVʼą atliekančių asmenų arba įstaigų, įmonių, fizinių asmenų, kad jie turėtų aukštąjį ir magistro išsilavinimą. Tai yra esmė, kad tas PAVʼas būtų kokybiškesnis.
PIRMININKĖ. Komitetas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo nepritarti šitam siūlymui, nes manome, kad siūlymas iš esmės nepakeičia įstatymo projekte siūlomos nuostatos, todėl netikslinga į jį atsižvelgti, juo labiau kad 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatoje yra nurodyti reikiamos kvalifikacijos, patirtis, reikalavimai poveikio aplinkai vertinimą vykdantiems asmenims. Manoma, kad šita nuostata yra perteklinė ir siūlome nepritarti.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu nepritarti? (Balsai salėje) Nepritarta Seimo narių teikimui.
Dabar projekto 6 straipsnio 2 dalis. Seimo narys L. Balsys siūlo, bet iš karto reikia 10. Yra palaikančių Seimo narių, nes jau po komiteto užregistruotas siūlymas. (Balsai salėje) Gerbiamas Linai, prašau pristatyti.
L. BALSYS (MSNG). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, čia yra, sakyčiau, labai geras siūlymas, kuris praskaidrintų ir išgrynintų poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikimą. Dabar, kaip žinome, kas moka pinigus, tas ir muziką užsako. Tai yra jeigu koks nors paukštyno investuotojas nori statyti paukštyną šalia gyvenvietės, jis užsakys poveikio aplinkai vertinimą iš privačios firmos, kuri tai atlieka. Aš dar nemačiau vertinimo, kuris būtų nepalankus tam, kuris sumokėjo pinigus.
Mano siūlymas yra įsteigti savotišką fondą, į kurį visi, norintys investuoti, mokėtų tam tikrą įnašą, o tas fondas atskiro konkurso tvarka, konkurencija grįsta tvarka surastų įmones, kurios atliktų tai tiesiogiai nekontaktuodamos su šiuo investuotoju, tiesiogiai iš jo negaudamos pinigų, gaudamos pinigus iš to fondo. Savotiškai kaip automobilio techninė apžiūra, kai nuvažiuojame į „Regitrą“, visi mokame mokesčius, važiuojame į „Regitrą“, o ne kiekvienas susirandame asmeninį techninės apžiūros inspektorių, kuris mums ją atlieka.
Čia buvo argumentų, kad prieštarauja direktyvai, tačiau direktyvai neprieštarauja, nes direktyva imperatyviai nenurodo, kaip reikia organizuoti. Direktyva tik sako, kad turi būti įgyvendintas principas „teršėjas moka“ ir kad tai turi atlikti kompetentingi ekspertai. Šis principas nepažeidžia visos direktyvos ideologijos, ir aš manau, kad jį būtų galima įgyvendinti. Aišku, po to reikėtų tam tikrų Vyriausybės teisės aktų, kurie leistų šį mechanizmą greičiau pradėti.
PIRMININKĖ. Komitetas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo nepritarti šiam siūlymui, kadangi dar 2012 metų nutarimu Nr. 807 buvo pasiūlyta nepritarti steigti Vyriausybės įgaliotos institucijos Poveikio aplinkai vertinimo fondo specialiąją sąskaitą, per kurią atsakingoji institucija vykdytų apmokėjimą už PAV’o programas. Kolega Linas minėjo, jog direktyvoje taip pat aiškiai įtvirtinta, kad už poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą rengiančių ekspertų kompetenciją atsako užsakovas, o ne atsakingoji institucija. Taip pat pagal specialųjį fondą reikėtų vykdyti viešuosius pirkimus norint užsakyti ekspertus ir tai užtęstų poveikio aplinkai vertinimo procedūras.
Dar vienas svarus argumentas yra tas, kad priėmus šį pasiūlymą nepakaktų šitos pataisos, reikėtų iš esmės keisti visą Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą ir kitus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, todėl užsitęstų procedūrų priėmimas.
Kita vertus, netgi, vertinant poveikį aplinkai, specialiojo fondo užsakyti ekspertai vis tiek turėtų kontaktuoti su verslo subjektais dėl tam tikrų specifinių aspektų.
Komitetas siūlo nepritarti šiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu nepritarti? Reikalauja balsuoti. Kas pritariate L. Balsio siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš, t. y. kaip komitetas.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 18, prieš – 52, susilaikė 31. Taigi pataisai nepritarta.
Toliau Seimo narių V. Vingrienės, S. Gentvilo ir K. Mažeikos siūlymas dėl 7 straipsnio 6 dalies. Komitetas pritarė iš dalies. Ar autoriai su tuo sutinka? Tada nereikės diskutuoti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, iš dalies sutinka. Kolegos pritaria, taip?
PIRMININKĖ. Tada bendru sutarimu ir mes pritariame. Dabar dėl 6 straipsnio 5 dalies 5 punkto irgi yra Seimo narių siūlymų. Prašau. L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Dėkui. Mes čia kalbame apie saugomų teritorijų institucijas, aš taip suprantu. Dėl įgyvendinimo poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, ir mes siūlome pridėti ir vietovėms, kurias planuojama ūkinė veikla gali paveikti. Tai originaliai yra kalbama apie Europos ekologijos zonos „Natura 2000“ teritorijas, tačiau yra ir kitų teritorijų, kurios nepapuola į „Natura 2000“ sąrašą, bet jas ne mažiau, o gal net ir labiau reikia saugoti. Todėl ir dėl vietovių, kurias planuojama ūkinė veikla gali paveikti, siūlome įrašyti šitą frazę.
PIRMININKĖ. Komitetas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo nepritarti šiam siūlymui, kadangi išplėtus reikalavimą taikyti vietovėms, kurioms netaikoma „Natura 2000“ reikalavimai, pagal pasiūlymą įstatymo projekte tada susidarytų pertekliniai reikalavimai ir vertintų visas gyvenamąsias vietoves, rekreacines, ne vien tik saugomas teritorijas. Tikrai padidėtų ir administracinė našta, ir nepakaktų kompetencijos vertinti šitą poveikį, todėl mes siūlome nepritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu nepritarti siūlymui? Siūlymui nepritarta, pritarta komitetui.
7 straipsnio 6 dalis.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Tam mes jau pritarėme anksčiau. Čia išskaidyta į dvi dalis, buvo ankstesnis siūlymas dėl 6 straipsnio.
PIRMININKĖ. Čia 7 straipsnis.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, bet buvo išskaidyta į dalis.
PIRMININKĖ. Suprantu, komitetas pritarė iš dalies.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Iš dalies komitetas pritarė ir mes sutinkame.
PIRMININKĖ. Toliau 7 straipsnio 8 dalis. Vėl grupės Seimo narių siūlymas. Pristato L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū. Gerbiami kolegos, tai yra punktas, kuris susijęs su pilietinės visuomenės ir savivaldos teisėmis. Tai labai svarbu, jeigu mes manome, kad esame demokratiška valstybė. Tai siūlymas, kad suinteresuota visuomenė per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos galėtų Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą.
Atkreipiu dėmesį, kad mes kalbame tik apie atrankos išvados… apie atrankos stadiją, t. y. kai investuotojai dar nėra padarę jokių didelių investicijų, negalima sakyti, kad tai susiję su jų teisėtais lūkesčiais ir panašiai. Bet tai labai svarbu, nes bendruomenės, ypač tos, kurioms labai dažnai būna aktualus ūkinių projektų poveikis jų sveikatai, gyvenamajai aplinkai, turėtų galimybę per 20 darbo dienų persvarstyti, pareikalauti persvarstyti. Šito nepadarę mes tiesiog apribojame demokratines piliečių teises.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti, kadangi poveikio aplinkai vertinimo procedūros metu derinama su visomis suinteresuotomis institucijomis ir sulaukiama jų pasiūlymų ir pastabų. Juo labiau Teisingumo ministerija pateikė pastabą, kad tos pačios institucijos pateiktos išvados negali būti persvarstytos tos pačios institucijos, o steigti papildomą instituciją persvarstyti būtų ir finansiškai netikslinga, todėl mes siūlome nepritarti.
PIRMININKĖ. Tai galime bendru sutarimu nepritarti? Galime. Nepritarta.
Dabar 8 straipsnio 4 dalis. K. Bacvinka, L. Balsys, G. Kindurys, P. Saudargas, A. Salamakinas, N. Puteikis. Linai, vėl jūs pristatote? Prašau.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū. Kolegos, čia yra turbūt pati svarbiausia dalis ir jeigu kam nors, na, valstiečių daugumai nepatinka, kad ką nors siūlo L. Balsys, tai nebalsuokite, bet ir kiti kolegos siūlo tą patį, ir komitetas teiks panašų siūlymą. Siūlau įsiklausyti į esmę, jeigu net ir nepritarsite L. Balsio siūlymui.
Čia mes kalbame apie savivaldybių vadinamąją veto teisę, kai savivaldybė, taryba gali demokratiškai nuspręsti ir, pavyzdžiui, pati apsispręsti, ar nori savo teritorijoje kiaulių ar paukštynų, teršiančių aplinką, kompleksų, ar nenori, ar galbūt nori plėtoti ekologinę žemdirbystę arba turizmą. Jeigu šitai mano ar panašioms pataisoms nepritarsite, tiesiog iš savivaldos bus atimta galimybė patiems apsispręsti, kaip jie nori plėtoti savo gyvenamą kraštą ir kokią savo žemę jie nori matyti.
Svarstymo komitete metu vadinamieji investuotojai iš forumo, kitaip tariant, kiaulininkų ir paukštininkų atstovai sakė: kas čia dedasi, taigi jie nesupranta, mes gi čia kuriame investicijas. Mano giliu įsitikinimu, Lietuvoje savivalda turi būti sustiprinta, stiprinama ir jokiu būdu savivaldos teisės negali būti atimtos.
Gerbiami valstiečiai, jūs atstovaujate (bent jau žodžiais) regionams, tai jūs turėtumėte suprasti, kad jeigu bus stiprūs regionai, bus stipri ir Lietuva. Jeigu šiuo atveju teisę dabar atimsite (bent jau šiuo, nors čia gal atrodo nelabai svarbus klausimas, bet jis labai svarbus) apsispręsti, kokių investicijų nori tos teritorijos žmonės, tada jūs išsižadėsite ir pažeisite iš esmės turbūt savo priesaikas ir savo rinkimų programą. Čia yra siūloma palikti savivaldos veto teisę, nepatvirtinti PAV’o programos, t. y. sustabdyti tą projektą, kurio vietos žmonės nenori, nepaisant to, kaip to norėtų kokie nors kiaulių ar paukščių fermų statytojai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo nepritarti šiam siūlymui, nes savivaldai, kaip vykdančiajai institucijai, taip pat yra suteikta galimybė būti PAV’o vertinimo subjektu. Savivalda turi gana daug svertų sustabdyti neigiamą poveikį aplinkai turinčias veiklas. Atsakinga institucija – Aplinkos apsaugos agentūra taip pat negali priimti teigiamo sprendimo tada, kai savivaldybė pateikia neigiamas išvadas arba pateikia išvadas, kad tam tikra veikla prieštarauja aplinkosauginiams reikalavimams.
Be to, atsižvelgiant į kitų šalių praktiką, savivalda taip pat dalyvauja vertinant poveikį aplinkai, tačiau tikrai nestabdo proceso, nes procesas yra sustabdomas neišduodant tam tikrų leidimų, o savivaldybės tarybai suteikus teisę savo nuožiūra pasirinkti, kokios veiklos atveju stabdyti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą, kai įstatymais ar kitais teisės aktais veikla yra nedraudžiama, būtų nesilaikymas ir Konstitucinio Teismo doktrinos. Konstitucinis Teismas 2008 metų savo nutarime yra pareiškęs, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ar ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat sankcijas už teisės pažeidimus pagal Konstituciją galima tiktai įstatymu.
Taip pat savivaldybės tarybai suteikdami absoliučią teisę, nepriklausomai nuo planuojamos ūkinės veiklos proceso aplinkai, visuomenės sveikatai, uždrausti ūkinę veiklą savivaldybės teritorijoje ir tokiu būdu suvaržyti ūkinės veiklos laisvę, iniciatyvą, kurias garantuoja Lietuvos Respublika Konstitucija, mes tada stabdytume ir tam tikrus verslo procesus. Juo labiau kad, priėmus tokį sprendimą pačioje poveikio aplinkai vertinimo proceso pradžioje, galbūt nežinoma, ar proceso metu bus sumažintas neigiamas poveikis aplinkai dėl tam tikrų technologinių sprendimų. Jeigu užkirsime kelią, iš tikrųjų tada stabdysime ir investicijas, ir naujų darbo vietų kūrimą, ir galiausiai bendrą neigiamą poveikį turėtume ir valstybės biudžetui dėl surenkamų lėšų ir didėjančios emigracijos. Komitetas siūlo nepritarti šitam siūlymui.
PIRMININKĖ. Taigi pataisų svarstymas. R. J. Dagys – už pataisą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Argumentas, susijęs su Konstituciniu Teismu, gana silpnas, nes mes kaip tik ir siūlome reglamentuoti įstatymu, tai čia sutvarkysime. Mes sprendžiame klausimą, kiek mes pasitikime ir pasiekėme dviejų dalykų balansą: pirmiausia valdininkų galimybės priimti sprendimą ir žmonių galimybės dalyvauti priimant sprendimus; antras balansas – centrinės valdžios ir vietinės valdžios. Kraštutiniai sprendimai, mano galva, visiškai nieko neduoda, tai yra blogai, todėl reikėtų ieškoti to balanso. Dabar siūloma veto teisė su trimis ketvirtadaliais tarybos narių, kas, mano galva, yra gana racionalu. Tai ne taip lengvai pasiekiamas supratimas. Iš tikrųjų tris ketvirtadalius, kaip žinote, Seime surinkti būna be galo sudėtinga. Tai yra padidinta norma. Dabar kolegos replikuoja, kad ne trys ketvirtadaliai, bet iš principo ne paprastas balsavimas.
Kitas dalykas. Mes turime suprasti, kad tikrai žmonių pasitikėjimo valstybe, kai už juos viskas sprendžiama, nedidiname. Taip, sudėtingas kelias žmonėms išaiškinti dėl investicijų ir visa kita, bet be šito pasitikėjimas valstybe neišauga. Ypač dabartiniu laikotarpiu, kai dėl pasitikėjimo mes prarandame daug žmonių, išvažiuojančių į kitas valstybes, kur, jų manymu, yra saugiau, gražiau viskas atrodo ir žmonės labiau gerbiami. Man atrodo, kad ta siūloma pataisa yra gana subalansuota ir tarp tų dviejų svertų atsistoja maždaug arčiau vidurio. O taip pasitikėti vien tik specialistais, kurių kompetencijos aš tikrai neneigiu, yra ne visada geras būdas vadybine prasme, nes neišaiškinti dalykai apskritai sukelia tiktai priešiškumą. Reikia įtikinėti, reikia žmonėms aiškinti, kodėl ta investicija yra gera, jeigu stringa. Tokia mūsų ir vietinės valdžios, ir centrinės valdžios duona.
PIRMININKĖ. Laikas! J. Razma – prieš pataisą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia Rimantas, agituodamas už pataisą, lyg ir paminėjo, kad reikia trijų ketvirtadalių tarybos sprendimui priimti, bet šita pataisa, kurią dabar svarstome, tik paprastos tarybos narių balsų daugumos reikalauja. Aišku, būtų puiku, jeigu mes užtikrintume, kad savivaldybės tarybos nariai taip idealistiškai atstovautų tik bendruomenės interesams. Tada aš gal nieko prieš irgi būčiau už tokią pataisą balsuoti.
Deja, matome, kad dažnai praktikoje būna visiškai kitaip. Neretai į savivaldybės tarybų valdančiąsias daugumas pakliūna vietos verslui atstovaujantys tarybos nariai. Sakykim, stovi kokia nors vietos verslininko degalinė. Tada, ar bus tarybos balsavimas, kad būtų įsileista dėl konkurencijos kokia kita degalinė? Balsuos, kad PAV’as neigiamas, ir viskas. Aš manau, kad mums reikia šitą klausimą gal taip kompromisiškai spręsti 11 straipsnio 2 dalyje, kuriai yra kolegų S. Gentvilo, G. Burokienės ir kitų siūlymas bent jau trimis ketvirtadaliais balsų tą veto teisę palikti. Aš manau, būtų tam tikras kompromisas, kai jau gali tikėtis, kad nebus savivaldybės tokios daugumos, atstovaujančios tiems vietos verslininkų interesams, ir bus objektyviau sprendžiama. Čia aš siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate L. Balsio ir visos grupės Seimo narių siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 32, prieš – 34, susilaikė 35. Taigi pataisai nepritarta.
Lygiai tokia pati nuomonė, kaip ir pataisos autorių, yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Iš esmės… Kaip? (Balsai salėje) Tokia, kaip L. Balsio pataisa.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, grupės narių. Jeigu norite, galite pristatyti, bet mes dėl to jau balsavome. Kas pristato iš komiteto? Prašau. P. Urbšys. Tuoj įjungsiu.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų šita pataisa, kuri buvo apsvarstyta komitete, aiškiau apibrėžia būtent veto teisės panaudojimą savivaldybėje. Jeigu mes dabar nepritarsime šitai siūlomai pataisai, savivaldybės praranda veto teisę ir iš savivaldybių mes padarome vykdomuosius komitetus. Jeigu mes kalbėsime apie savivaldybės veto teises, per 11 metų savivaldybės vetavo apie 31 projektą. Iš jų du trečdaliai sudaro kiaulių, vištų auginimas, smėlio žvyro karjero eksploatavimas, farmacijos atliekų naikinimas, biokuro katilinės.
Man atrodo, kad jeigu mes kalbame apie tai, kad turime suteikti savivaldos bendruomenėms teisę išreikšti savo nuomonę dėl tokių objektų, kurie gali kelti rezonansą būtent dėl visuomeninio poveikio ir sveikatos poveikio, mes tą teisę turime išsaugoti. Kur kalbama apie tai, kad Europos direktyvos atseit įtvirtina kitas nuostatas, tai nėra tiesa. Direktyvoje nėra įtvirtinta jokio draudimo nacionalinėje teisėje nustatyti papildomas teises savivaldybei sprendžiant dėl taršos veiklos vykdymo jos teritorijoje. Aš kviečiu visus Seimo narius, kurie balsavo už tai, kad išliktų vidaus sandoriai savivaldybėse, tai tie Seimo nariai turi nuosekliai laikytis savo pozicijos tam, kad būtų apsaugota savivaldos teisė dėl ūkinės veiklos leidimo ar neleidimo, todėl kviečiu Seimo narius palaikyti siūlomą komiteto pataisą.
PIRMININKĖ. Komitetas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo nepritarti dėl argumentų, kurie buvo išvardinti dėl ankstesnio pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, iš esmės Seimas jau balsavo dėl K. Bacvinkos, L. Balsio, G. Kindurio, P. Saudargo, A. Salamakino, N. Puteikio siūlymo ir mes jam nepritarėme. Tiktai keli Seimo nariai pritarė.
Dabar, kai skaitau turinį, tai žodis į žodį yra toks kaip Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto… (Balsai salėje) Palaukite, leiskite pabaigti kalbėti. Dabar man komiteto patarėja sako, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas yra lygiai toks pat kaip Seimo narių. Tai dėl ko mes antrą kartą balsuosime? (Balsai salėje)
Prašau. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Dėl vedimo tvarkos. Yra taip, kad komitete yra įrašyta „kartu pateikia motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą“. Aš manau, čia esminis skirtumas nuo ankstesnio siūlymo. Seimo nariai, kurie norėjo pritarti tai nuostatai išsaugoti veto teisę, prie manęs prieidavo ir klausdavo, ar dabar, ar ne reikia išreikšti savo valią? Aš vis dėlto laukiau, kada bus svarstomas tas siūlymas, todėl kviečiu balsuoti už jį. (Šurmulys salėje)
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Motyvuotas buvo.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, jei norite, balsuokite, aš pažiūrėsiu, ar jūsų nuomonės keičiasi, ar lieka tokios pačios. Bet aš dar kartą perskaičiau, gerbiamas Povilai, jūs klaidinate Seimą, žodis į žodį yra tas pats.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Motyvuotas yra dėl ankstesnio. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Norite, prašom balsuoti. Kas palaikote Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Aš tada pažiūrėsiu, koks prieš tai buvo balsavimas. (Šurmulys salėje)
Gerbiami kolegos, balsavo 105: už – 60, prieš – 24, susilaikė 21. Aš dabar stabdau svarstymą kaip pirmininkė, nes dėl tos pačios nuostatos balsuojama vienaip, kitą kartą balsuojama kitaip. Ir dar kartą kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją išsiaiškinti, kuris balsavimas buvo teisingas. Svarstymas nutrauktas.
Prašau, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Aš tik norėčiau atkreipti kolegų dėmesį ir išreikšti nusistebėjimą. Jeigu Seimo narių grupė iš įvairių frakcijų teikia pasiūlymą, tada yra atmetama, kai P. Urbšys pateikė kaip žaliųjų iniciatyvą, tada yra priimama. Tai šiame Seime mes jau matome nebe pirmą kartą – tos pačios iniciatyvos skirtingai traktuojamos priklausomai nuo to, kas pateikia vieną ar kitą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, kolegos. Valstiečiai, aš tikrai neįsižeidžiau, kad nebalsavote dėl mano pasiūlymo, balsavote dėl Povilo. Bet, gerbiamoji pirmininke, tai nėra visai identiški pasiūlymai ir balsavimas nebuvo dėl visai identiškų. Povilo, komiteto siūlymuose yra numatyti atvejai, išskyrus, kai tie projektai yra valstybinės reikšmės, o mano siūlyme to aspekto nebuvo. Taigi mes iš esmės balsavome dėl truputėlį kito siūlymo ir čia nėra jokio pamato Etikos ir procedūrų komisijai nieko tyrinėti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, vadinasi, aš nemoku skaityti, todėl aš ir kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji išaiškintų, ar turinys toks pats, ar jis skiriasi. Nebėra dėl ko ginčytis.
Aš, kaip pirmininkė, prisiimu atsakomybę, vadinasi, aš neteisingai perskaičiau.
Gerbiamas T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš tik noriu patvirtinti, kad sąmoningai balsavau už komiteto pasiūlymą, noriu, kad tai girdėtų ir Etikos ir procedūrų komisijos narė. Aš taip pasirinkau, aš labiau pasitikiu komitetu, labai sunku įsigilinti į kiekvieną niuansą Seimo narių pasiūlymų. Jeigu komitetas siūlo alternatyvų balsavimą, aš tai dariau sąmoningai, todėl aš noriu, kad į tai atkreiptų dėmesį Etikos ir procedūrų komisija.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mes suklaidinti buvome.
PIRMININKĖ. Prašau, jūs irgi dėl vedimo tvarkos. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, buvome suklaidinti ir aš, pirmininke, su jūsų nuomone sutinku.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pertrauka iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, tai lydimojo 2-2b projekto mes dabar nesvarstome. (Triukšmas salėje) Dėmesio!
16.26 val.
Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-203(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3a, 2-3b, 2-3c, 2-3d, 2-3e klausimai. Pirmasis – Koncesijų įstatymo Nr. I-1510 pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu A. Skardžių, Ekonomikos komiteto narį.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiami kolegos, norėčiau pristatyti Ekonomikos komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadą. Jinai būtų tokia: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai bendru sutarimu. Kadangi buvo viena Teisės departamento pastaba sąvoką „įmonė“ pakeisti „juridiniu asmeniu“, sąvoka „juridinis asmuo“, komitetas pritarė. Taip pat pritarė ir visiems lydimiesiems bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu R. Budbergytę, Audito komiteto narę. (Balsai salėje) Išvada dėl Koncesijų įstatymo. Ruošiasi G. Kindurys – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Ateikite, gerbiama Rasa, mes jums duosime.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Taip, oi, kortelė… Labai atsiprašau. Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė (čia nežinau, sumakalavote)… (Balsai salėje) Taip. Pabaigoj? Pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, kurios buvo pateiktos, taip pat pritarė ir kitoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, atsižvelgta į Audito komiteto posėdžio pastabas. Ne? Geras.
PIRMININKĖ. Tai Audito komitetas pritarė, kaip supratau.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Ačiū.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Čia labai daug tų pastabų ir visoms pritarė.
PIRMININKĖ. Gerai. Pritarė bendru sutarimu Koncesijų įstatymo projektui. Dėkoju. Toliau G. Kindurys – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada.
G. KINDURYS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas vasario 22 dieną priėmė tokį sprendimą: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-203 ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo nario K. Pūko pasiūlymus, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. (Balsai salėje) Sako, kad dar yra pasiūlymų, ir davė man medžiagos.
Gerbiamieji kolegos, tada kviečiu A. Skardžių į tribūną. Yra Seimo nario K. Pūko siūlymas dėl 16 straipsnio. (Balsai salėje) Kaip? (Balsai salėje) Prašau, nes gerbiamojo K. Pūko nėra, tai gal jūs pristatykite ir jo siūlymą. Komitetas nepritarė.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Dėl 16 straipsnio buvo teikti gerbiamojo Seimo nario K. Pūko pasiūlymai, kuriems komitetas nepritarė. Ir viskas.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu nepritarti K. Pūko siūlymui?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Dabar grąžinkite man, aš turiu pažiūrėti. Nepritarta šitam siūlymui.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Toliau.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Kaip minėjau, pirmininke, buvo Teisės departamento, kuriam pritarėme.
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Toliau yra dar vienas K. Pūko siūlymas, kuris yra identiškas. Jo nebereikia svarstyti.
Toliau – dar vienas K. Pūko siūlymas dėl 43 straipsnio. Irgi nepritarė. Toliau – siūlymas išbraukti, 46 straipsnis, išbraukti 43 straipsnio 1 dalį. Komitetas nepritarė. Ar galime bendru sutarimu nepritarti?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Nepritarta. O dabar, kolega, tada pasakykite, ar komiteto atsižvelgta tik į Teisės departamento siūlymus. Taip?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Taip, Teisės departamento aš jau pristačiau, gerbiamoji pirmininke, tai buvo tiesiog redakcinio pobūdžio – sąvoką „įmonė“ pakeisti į formuluotę „juridinis asmuo“, kuriai komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Ačiū jums. O dabar vienas – už, vienas – prieš po svarstymo. V. Sinkevičius – už.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš kviečiu kolegas palaikyti įstatymą. Norėjau padėkoti ir Audito komitetui, ir Ekonomikos komitetui už puikiai atliktą darbą Seime, nes iš Ūkio ministerijos gavome įstatymą su daugiau nei 200 pastabų. (Balsas salėje) Taip, Ingrida. Tai iš tiesų džiaugiuosi, kad pavyko pataisyti. Tai direktyvinis įstatymas, perkeliama Europos teisė, ir džiaugiuosi, kad Seimas šiuo atveju parodė gana aukštą standartą ir įstatymą pataisė taip, kad dėl jo nebūtų gėda. Dėkoju ir kviečiu jį palaikyti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, nėra norinčių kalbėti prieš. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Prašom balsuoti, jeigu yra reikalavimas. Kas po svarstymo pritariate Koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
16.35 val.
Civilinio proceso kodekso 1, 80 straipsnių ir XXI1 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-204(2), Administracinių nusižengimų kodekso 184 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-205(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-610(2), Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 152 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-611(2) (svarstymas)
Lydimasis įstatymas – Civilinio proceso kodekso 1, 80 straipsnių ir XXI1 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas, svarstymas. Pranešėjas – S. Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Civilinio proceso kodekso pataisos yra lydinčiosios. Jeigu posėdžio pirmininkė leistų, aš kartu pristatyčiau ir Administracinių nusižengimų kodeksą.
PIRMININKĖ. Gerai.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas svarstė šiuos du lydimuosius įstatymų projektus, juos svarstė gegužės 31 dieną. Civilinio proceso kodekso pataisos susijusios su procedūriniais dalykais įgyvendinant Koncesijų įstatymą, kai kurie dalykai prilyginami viešųjų pirkimų procedūroms, taip pat atitinkama atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekse. Komitetas abu projektus svarstė ir, įvertinęs taip pat ir trijų komitetų pasiūlymus, pritaręs arba visiškai, arba iš dalies, už balsavus 8, niekam nebalsavus prieš ir niekam nesusilaikius, abiem šiems projektams pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Skardžių, Ekonomikos komitetas. Gal jūs irgi tada pateikite išvadas dėl tų lydimųjų projektų, nes jūsų komitetas irgi visus apsvarstė, t. y. ir Civilinio proceso kodekso, ir Administracinių nusižengimų kodekso, ir Vietos savivaldos įstatymo, ir Investicijų įstatymo pakeitimo įstatymų projektus.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Komiteto sprendimas dėl projekto Nr. XIIIP-204 ir kitų lydimųjų tas pats – pritarti iniciatorių pateiktiems įstatymų projektams ir pasiūlyti Seimo paskirtiems pagrindiniams komitetams juos tobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriuos pateikė Ekonomikos komitetas. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu ir dėl šito, ir dėl kitų projektų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Budbergytė. Irgi prašyčiau Audito komiteto išvadų dėl visų lydimųjų.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Vėl kortelės neatsinešiau. Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė pateiktus įstatymų projektus, bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti pasiūlytiems projektams ir prašyti pagrindinio komiteto atsižvelgti į tam tikras pateiktas Audito komiteto pastabas dėl Investicijų įstatymo, taip pat, kadangi buvo pritarta Audito komiteto pateiktiems siūlymams, kad komitetas, pritardamas pagrindinio komiteto patobulintam projektui, atsižvelgtų į pateiktas pastabas. Bendras sutarimas dėl pateiktų projektų buvo Audito komiteto pateiktas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą prašau pateikti gerbiamąjį G. Kindurį irgi dėl visų lydimųjų projektų.
G. KINDURYS (LVŽSF). Dėl Civilinio proceso kodekso komiteto sprendimas – iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Dėl Administracinių nusižengimų kodekso – pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-205 bendru sutarimu. Dėl Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-610(2) ir komiteto išvadoms. Ir dėl Investicijų įstatymo pakeitimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-611(2) ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Diskusijoje irgi nėra norinčių kalbėti.
Gal galime po svarstymo visiems lydimiesiems projektams pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Po svarstymo pritarta projektams Nr. XIIIP-203, Nr. XIIIP-204, Nr. XIIIP-205, Nr. XIIIP-610 ir Nr. XIIIP-611.
16.40 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 161, 18, 19, 20, 21, 25, 31, 32, 33, 34, 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 371 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-724, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 4, 23, 231 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-725, Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-726, Civilinio kodekso 2.87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-727 (pateikimas)
Popietinės darbotvarkės 2-4a, 2-4b, 2-4c ir 2-4d klausimai – Akcinių bendrovių įstatymo 161, 18, 19, 20, 21, 25, 31, 32, 33, 34, 37 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 371 straipsniu įstatymo projektas. Į tribūną kviečiu V. Sinkevičių. Pateikimas. Gal jūs visą paketą ir pateikite.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Kažkas kortelę paliko. Sveiki, kolegos. Iš tiesų įstatymų projektai yra teikiami atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas Lietuvai, taip pat Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ rodiklių rezultatus. Trys pagrindiniai dalykai, kas yra numatoma, tai būtent sudaryti galimybę akcininkams, nepriklausomai nuo jų turimų akcijų skaičiaus bendrovėje, susipažinti su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės informacija (čia ir norėčiau pabrėžti – kad informacija), stiprinti stebėtojų tarybos vaidmenį bendrovėje, numatyti, kad ji tvirtina bendrovės veiklos strategiją ir prižiūri jos įgyvendinimą. Taip pat, kad gali būti reikalaujama stebėtojų tarybos pritarimo prieš priimant sprendimus dėl svarbiausių bendrovės sudaromų sandorių.
Trečias dalykas – įtvirtinti susijusių šalių sandorių institutą, nustatyti tam tikrus sandorius, kurie su susijusiomis šalimis sudaro akcinę bendrovę, priežiūros ir viešinimo reikalavimus. Tai buvo vieni iš pagrindinių dalykų, dėl kurių iš tiesų įsipareigojome, kai EBPO prezidento vizitas buvo Lietuvoje, būtent kalbant apie mūsų akcinių bendrovių valdymą.
Dėl lydimųjų norėčiau paminėti, kad kartu su Akcinių bendrovių įstatymo projektu teikiamas Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo projektas. Jame nustatoma, kad į metinius pranešimus būtų įtraukta informacija apie per praėjusius finansinius metus sudarytus reikšmingus sandorius su susijusiomis šalimis, valdymo priežiūros organo nariams, per praėjusius finansinius metus išmokėtus vidutinius atlyginimus. Manau, kad šios informacijos periodinis viešinimas iš tiesų sudarys sąlygas didėti akcinių bendrovių valdymo skaidrumui, organų narių atskaitingumui.
Taip pat kartu teikiamas Finansinių ataskaitų audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir siūloma papildyti Audito komiteto funkcijas – nustatyti, kad Audito komitetas taip pat turi pareigą vertinti akcinių bendrovių sandorius su susijusiomis šalimis, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme. Civiliniame kodekse siūlomi juridinės technikos pakeitimai, susiję su Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimais.
Iš tiesų tai yra rekomendacija Lietuvai, kaip galėtų būti efektyviau valdomos įmonės, ir tikimasi, kad tie pakeitimai, susiję su akcininko teisėmis į informacijos išplėtimą, leis pagerinti būtent smulkiųjų investuotojų padėtį bendrovėse, sudarys jiems sąlygas efektyviau dalyvauti, balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, turint daugiau informacijos. Pakeitimai, susiję su stebėtojų tarybos vaidmens stiprinimu, bendrovės valdymo priežiūra, atliekančių organų nepriklausomumo stiprinimu, sudarys sąlygas būtent efektyvesnei bendrovių valdymo priežiūrai, o pakeitimai, susiję su informacijos apie akcinių bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, organų narių gaunamą atlygį atskleidimu, užtikrins skaidresnį bendrovių valdymą.
Iš tiesų siūlau pritarti įstatymų projektams po pateikimo. Mačiau Seimo Teisės departamento pastabas, manau, kad tokių labai didelių pastabų nėra, ir iš tiesų galima įstatymą koreguoti būtent svarstant komitetuose ir svarstant Seime. Tai būtų labai geras signalas EBPO, nes patys to vizito metu viceprezidentui įsipareigojome jau per šią sesiją prieiti prie šio įstatymo. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti septyni Seimo nariai. Pirmasis – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jūs minėjote Teisės departamento pastabas, sutikite, jų nemažai yra. Aš manau, sugebėsite į visas… Bet reikės daryti nemažai pakeitimų. Dabar aš pritarčiau, jeigu tai liestų tik listinguojamas bendroves. Tai būtų logiška, kad visi akcininkai matytų ir geriau žinotų apie situaciją bendrovėje ir kaip investuoti pinigai, kaip juda, kaip jie naudojami. Bet dabar dėl visu bendrovių, ir nedidelių, kur 10 ar 20 akcininkų, aš manau, kad tai perteklinis reikalavimas. Apskritai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos reikalavimai, mes dažnai dabar įstatymuose juos minime, kad būtent EBPO, EBPO reikalavimai… Gal reikėtų juos susisteminti ir kaip nors pateikti, o dabar stichiškai juos svarstom – tai vieną, tai kitą, tai trečią. Ar negalima būtų tai susisteminti ir bendrai apsvarstyti?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėl kolegos pastabų dėl EBPO, kad taip stichiškai išeina. Tiesiog EBPO yra 24 komitetai ir kiekvienas komitetas… Vis dėlto laikas nuo laiko mes gauname ataskaitas ir reaguojame. Tai buvo mūsų valstybės sprendimas turbūt kokiais 1995 metais, tie, kas seniau yra Seimo nariai, neleis sumeluoti, stoti į EBPO, mes ir stojome į tą vadinamąjį elito klubą dėl to, kad jie siūlo gerąsias rekomendacijas, gerąsias praktikas, kurias mes turėtume priimti.
Replikuodamas dėl mažesnių akcinių bendrovių, noriu pažymėti, kad vis dėlto labai svarbus dalykas, kad informacijos teikimas nebūtų absoliuti teisė, kad tai nėra privaloma ir, nurodant objektyvias priežastis, informacijos kai kuriais atvejais būtų galima ir neteikti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Iš esmės palaikau įstatymo projektą. Iš tikrųjų tai didina skaidrumą, bet šita problema dėl to, kad turėdamas vieną akciją gali prieiti prie komercinių paslapčių, mūsų ir Seimo, ir mūsų valstybės gyvenime yra klausimas su barzda. Prieš 20 ir prieš 10 metų prie to vis grįždavome, nes klausimas tikrai vertas dėmesio. Jeigu aš esu konkurentas ir nusiperku vieną įmonės akciją, pagal šitą projektą aš galiu prieiti prie komercinių paslapčių, jeigu pasirašau neplatinimo pasižadėjimą. Bet aš esu konkurentas, aš niekam neplatinsiu, bet aš žinosiu. Mano pirmas klausimas, ar tikrai EBPO to reikalauja, ar yra kitų šalių praktika? Ar mes komitete negalėtume atidžiau ir delikačiau pažiūrėti į šį klausimą? Dėkoju.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju. Iš tiesų labai geras klausimas ir tai buvo mano vienas iš pagrindinių… dėl šio reikalavimo. Iš tiesų tai yra būtent EBPO reikalavimas, bet tam ir numatome, kad akcinių bendrovių susirinkimo darbotvarkės klausimo aktuali informacija nebūtų absoliuti. Nurodžius, kad yra pagrįstų įtarimų, kad, pavyzdžiui, gauta informacija apie komercinę, gamybinę paslaptį ir kitus konfidencialius duomenis būtų atskleidžiama konkurentams ar būtų panaudota prieš įmonę, yra galimybė vis dėlto neatskleisti tos informacijos. Aš labai džiaugsiuosi komiteto įsitraukimu ir vis dėlto šio įstatymo tobulinimu.
PIRMININKĖ. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Aš irgi palaikysiu šį įstatymo projektą. Tiesiog noriu pasitikslinti, kai aš darbavausi Vilniaus miesto taryboje, pradėjome nepriklausomų valdymų sistemos diegimą Vilniaus miesto savivaldybės įmonėse. Kaip tik visa tai vyko pagal EBPO siūlomą valdysenos modelį. Iš to modelio aš supratau, kad apskritai EBPO pakankamai skeptiškai vertina stebėtojų tarybų egzistavimą, nes dažnu atveju tai užkerta kelią nepriklausomam valdymui. Tiesą sakant, tenka pripažinti, kad kai kur Vilniuje mums pavyko įdiegti nepriklausomas valdybas, o kai kur (būtent stebėtojų tarybų dėka) valdymas nebuvo depolitizuotas. Mano klausimas yra toks: ar tikrai EBPO rekomenduoja stiprinti stebėtojų tarybą ir kaip čia apskritai Vyriausybė galvoja depolitizuoti įmones? Beje, kryptis gera, palaikau.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Bet iš tiesų rekomendacija yra būtent stiprinti stebėtojų tarybos kompetenciją. Šiuo metu tai ir yra didžiausia problema. Ir nustatyti, kad stebėtojų taryba svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, t. y. būtų daug didesnė jų atsakomybė. Šiuo metu, deja, jie jokios atsakomybės neprisiima, bet turi labai didelę įtaką sprendimų priėmimui. Šiuo atveju kaip tik yra atvirkštinis, kad suteikiant jiems didesnes kompetencijas kartu padidėja ir jų atsakomybė.
PIRMININKĖ. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Virginijau, leiskite pareikšti jums komplimentą.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Man atrodo, jūs turite didelę ateitį rengdamas tokius įstatymų projektus. Kita vertus, norėčiau paklausti, ką, jūsų nuomone, veikia Ūkio ministerija, kuri faktiškai yra įpareigota šituos dalykus daryti? Ką mes matome šiandien? Atskiras Seimo narys teikia pasiūlymus dėl EBPO rekomendacijų įgyvendinimo. Aš klausiu retorinio klausimo, į kurį gal jūs padėsite man atsakyti. Ar mes 2018 metų liepos mėnesį įstosime į EBPO, jeigu ministerijos, kurios turėtų atlikti jūsų teikiamo projekto darbą, šito nedaro ir jūs imatės asmeninės iniciatyvos, ar pas mus veikia koks nors priežiūros organas dėl įstojimo į EBPO? Aš mielai balsuosiu už šį projektą, bet man kyla natūralus nerimas, kiek dar nėra atidirbama? Dėkui.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Iš tiesų šio įstatymo projekto tikrai nebūtų be Ūkio ministerijos. Tai tikrai jų specialistų padedami kartu su Ekonomikos komiteto specialistais šį įstatymo projektą sukūrėme. Čia nėra, kad aš čia esu vienintelis. Bet yra bet. Iš tiesų Seime (ir aš kviečiu kitus kolegas) mes turime priežiūros institutą, tai yra būtent Stojimo į EBPO grupę, ir aš labai džiaugiuosi tais Seimo nariais, kurie yra aktyvūs. Galiu pasakyti, kad parlamentinė kontrolė tos sukurtos mano iniciatyva grupės buvo efektyvi, ir mes ministerijose iš tiesų matome šiokį tokį judesį. Jeigu anksčiau buvo, kad Užsienio reikalų ministerija buvo palikta vienintelė, kuriai reikia stojimo į EBPO, tai dabar mes turime dar ir parlamentinę kontrolę.
Aš kviečiu kolegas prisijungti. Mes prieš kiekvieną sesiją prašome, kad ateitų iš atsakingos ministerijos viceministras arba ministras ir pristatytų Lietuvos poziciją, lygiai taip pat ir status quo įvairiais klausimais. Tačiau šiuo atveju, kalbant apie Ūkio ministeriją, aš norėčiau vis dėlto pakalbėti ir apie Seimą. Mes turime klausimų, kurie taip pat įstrigo ir Seime. Lygiai tas pats miškų klausimas, deja, Seime yra užstrigęs ir norėčiau paraginti kolegas, kad su šiuo klausimu judėtume į priekį, nes lygiai taip pat atvykus viceprezidentui mes buvome įsipareigoję. Dėl įstojimo 2018 metais, tai aš tikrai tikiuosi ir dėsiu visas pastangas, kad tai įvyktų 2018 metais.
PIRMININKĖ. Klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Norėjau pasitikslinti, ar net ir vieną akciją turintis akcininkas taip pat turės tokias pat teises? Ačiū.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip, taip pat, bet labai svarbu pabrėžti, kad tai nėra teisių išplėtimas. Tai yra teisė į informaciją, t. y. kad tu gali prašyti akcininkų susirinkime gauti tą pačią informaciją, kokią gauna ir didesnis akcininkas, bet tu jokiais būdais neturi daugiau teisių užtraukti rankinį vienam ar kitam sprendimui ir panašiai. Tiesiog išplečiama tavo teisė. Šiaip ar taip, gale dienos akcininkų susirinkime yra balsuojama ir keista, kai, turėdamas mažiau akcijų, tu vis tiek balsuoji vienaip ar kitaip, bet turi mažiau informacijos. Labai svarbu, kad ta informacija būtų visiems teikiama po lygiai.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, man čia truputį neaišku. Siūloma nustatyti išimtį Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 6 dalyje įvirtintos taisyklės, leidžiančią akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, organo nariui apie sudaromą sandorį su akcine bendrove, kurios organo narys jis yra, informuoti tik šios akcinės bendrovės interneto svetainėje. O jei ta bendrovė neturi svetainės ar neturi internetinio ryšio, kaip tada?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Ne, tai yra tiesiog galimybė. Vis dėlto, šiaip ar taip, visa informacija yra teikiama akcininkų susirinkime, bet jeigu nedalyvauji, tai čia yra paliekama galimybė, kad galima būtų teikti tą informaciją ir internetiniame puslapyje. Tai daryti ar ne, jau yra įmonės pasirinkimas. Tiesiog numatyta galimybė.
PIRMININKĖ. Dėkui, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai dėl visų pateiktų projektų. Kaip ir nėra norinčių kalbėti. Ar galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Galime bendru sutarimu po pateikimo. (Balsai salėje) Kaip? Balsuojame? Prašau. Tada balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume projektams Nr. XIIIP-724, Nr. XIIIP-725, Nr. XIIIP-726 ir Nr. XIIIP-727, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas dėl projekto Nr. XIIIP-724 – Ekonomikos komitetas. Numatomas svarstymas rudens sesijoje. Dėl projektų Nr. XIIIP-725 ir Nr. XIIIP-726 pagrindinis – Audito komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Numatomas svarstymas irgi rudens sesijoje. Ir dėl projekto Nr. XIIIP-727 pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Numatomas svarstymas Seime rudenį.
16.56 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-757, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-758 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5a, 2-5b klausimai – Sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-757 ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-758. Pateikimas. Kviečiu A. Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Norėčiau pristatyti Sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus. Tai Sveikatos reikalų komiteto narių parengti projektai. Iš tiesų mes jais įgyvendiname ir gerbiamosios posėdžio pirmininkės palinkėjimą, kurį ji išsakė išeidama dirbti į Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
Šių įstatymų projektų tikslas yra panaikinti įstatymų nuostatas, pagal kurias PSDF įmokų administravimo išlaidos Socialinio draudimo fondui kompensuojamos iš PSDF biudžeto lėšų. Projektai yra teikiami, nes įpareigojimas PSDF biudžeto lėšomis mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo mokestį „Sodrai“ prieštarauja viešojo administravimo principams, nes reikalavimas atlyginti už tiesioginių teisės aktais pavestų funkcijų vykdymą šalies mastu didina bendras viešojo administravimo institucijų išlaidas. PSDF ir „Sodros“ tarpinstitucinis abipusis bendradarbiavimas ir keitimasis informacija yra visų viešojo administravimo institucijų funkcija, būtina tinkamam valstybės valdymui pareiga. Ši pareiga turėtų būti vykdoma neatlygintinai. Priešingu atveju panašios praktikos, kaip apmokestinti duomenų teikimą valstybės institucijoms, galėtų imtis ir kitos institucijos, tarkime, institucijos, atsakingos už Gyventojų registro, Mokesčių mokėtojų registro valdymą. Tokio atlygintino duomenų teikimo tarp viešojo administravimo institucijų nėra nustatyta, nes jos yra ne pelno siekiančios organizacijos, o valstybės valdymo, t. y. biudžetinės, įstaigos.
Paminėtina, kad nepagrįstas PSDF biudžeto lėšų naudojimas atsiskaitant už „Sodros“ administravimo įstaigų vykdomas funkcijas pažeidžia draudžiamųjų PSD interesus. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį PSDF biudžetą daugiausia sudaro draudėjų ir apdraustųjų įmokos. Šios PSDF biudžeto lėšos yra skiriamos atsiskaityti su gydymo įstaigomis už apdraustiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones. Surinktų PSD įmokų naudojimas administravimo išlaidoms apmokėti atitinkama suma mažina sveikatos priežiūrai skiriamą finansavimą, o tai reiškia, kad pacientams suteikiama mažiau paslaugų ir tokiu būdu blogėja jų ekonominis prieinamumas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad „Sodrai“ 2014 metais vien už administravimą buvo sumokėta 3,8 mln., 2015 metais – 3,7 mln., o šiemet – iš esmės 4,6 mln. eurų. Šių lėšų grįžimas į PSDF biudžetą iš tiesų padėtų pagerinti mūsų pacientų gyvenimo kokybę.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke, už pateiktus projektus. Nori paklausti septyni Seimo nariai. G. Skaistė – pirmoji.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Norėčiau paklausti jūsų nuomonės, ką galvojate apie begalybę Teisės departamentų pastabų? Iš principo man kelia nerimą, ką ir Teisės departamentas pasako, kad iš tikrųjų čia išskiriamas PSDF biudžetas, ir realiai visa tai daroma visų kitų socialinio draudimo įmokų sąskaita. Ten yra pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo ir visos kitos. Kitame įstatyme, kuris irgi yra teikiamas, siūloma išbraukti Privalomojo sveikatos draudimo, bet paliekamas Užimtumo fondas, kuris realiai irgi atitinka visus jūsų argumentus, kuriuos dėstote savo aiškinamajame rašte. Iš principo ar nemanote, kad būtų šiek tiek diskriminacinis ir naudą gautų vieni vartotojai kitų sąskaita?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš iš tiesų nemanau, kad naudą gautų vieni vartotojai kitų sąskaita. Jeigu mes žiūrėtume į sveikatos sektoriuje veikiančias gydymo įstaigas, tai sveikatos sektoriuje veikiančių gydymo įstaigų personalas ir dabar neatlygintinai pildo įvairias formas, atlieka medicinos ekspertizes, kurios yra būtinos „Sodros“ lėšomis garantuojamas socialines išmokas administruoti. Už tai PSDF biudžetas iš „Sodros“ negauna išmokų. Kodėl turėtų būti vykdomas atvirkštinis mokėjimas?
PIRMININKĖ. A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDPF). Gerbiama ponia Širinskiene, ar jūs galvojate teisingai, kad įmokų administravimas ir informacijos teikimas kitoms institucijoms iki šiol buvo taip sutvarkytas, kad reikėjo mokėti už tą turimą teikiamą informaciją? Šitas informacijos teikimas institucijoms yra viena iš valstybės institucijų funkcijų ir ji, kaip jūs sakėte, turi būti vykdoma iš jai skirtų lėšų, šiuo metu iš PSDF.
Kitas dalykas. Ar apskaičiuota, kiek teks tų lėšų ligonių paslaugoms, nes surinktų PSDF įmokų naudojimas administravimo išlaidoms apmokėti atitinkama lėšų suma mažina sveikatos priežiūrai skiriamą finansavimą? Tai reiškia, kad pacientams buvo suteikiama mažiau paslaugų ir taip blogėja jų prieinamumas. Todėl PSDF biudžeto lėšų skyrimas VSD fondui už įmokų surinkimą, pervedimą, informacijos suteikimą nepagrįstai pažeidžia visų asmenų, turinčių teisę gauti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, teises ir teisėtus lūkesčius. Ačiū, kad laiku pateikėte šią įstatymo pataisą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų, skaičiuojant dabartinėmis sumomis, mokėjimai siekia 3,6 mln. per metus. Matydami tendenciją augti, kitais metais mes galėtume kalbėti apie 4 mln. per metus. Ši tendencija, mokesčių tarp „Sodros“ ir PSDF, tam tikra prasme yra išimtinė tendencija, nes, tarkime, Gyventojų registrui, Mokesčių mokėtojų registrui tokie administravimo kaštai nėra padengiami.
PIRMININKĖ. Klausia R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Komiteto pirmininkė labai išsamiai pristatė klausimą, įvardino visus argumentus, iš tikrųjų atsakė į daug klausimų. Aš tik norėčiau paklausti, ar dar kur nors yra tokia praktika tarp valstybinių įmonių, kur viešajame sektoriuje vieni kitiems moka?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų tokia praktika man nėra žinoma. Kažkada buvo gana daug diskusijų dėl Registrų centro panašaus elgesio. Kaip jau minėjau, šiuo metu tiek Gyventojų registro, tiek Mokesčių mokėtojų registro mes neapmokame administravimo kaštų. Iš tiesų tie kaštai, kaip patys matote, tikrai yra labai dideli ir daro ženklų poveikį PSD biudžetui.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kaminskas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiama prelegente, jūs jau minėjote, kad Valstybinio socialinio draudimo fondui už duomenų pervedimą iš PSDF biudžeto lėšų šiemet skiriama net 4,6 mln. Lyginant su praeitais metais, net 700 tūkst. eurų daugiau. Atvirai pasakius, man protu nesuvokiamas dalykas, kas čia taip staigiai pabrango.
Apskritai būtų toks klausimas. Ar jūs žinote dar kitų viešojo administravimo įstaigų tokių tarpinstitucinių pervedimų, atsiskaitymų, kur dar tokie yra?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kaip jau minėjau, ne, nežinau.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiama pranešėja, ar jūs žinote, kad Valstybės kontrolė vis dėlto įpareigojo, kad būtų kompensuojama privalomo… fondo valdyba?
Antras klausimėlis. Iš ko tada galėtų būti vykdoma ta veikla, teikiamas administravimas, kieno sąskaita – pensininkų, nėščių moterų, kokių labiausiai pažeidžiamų grupių? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Jeigu mes kalbėtume apie kompensavimą, greičiausiai tada reikėtų klausti, ar taip pat sveikatos apsaugos sistema neturėtų gauti kompensavimo iš „Sodros“ dėl to, kad ji iš esmės neatlygintinai surenka arba užpildo tam tikrus dokumentus, kurie „Sodrai“ yra reikalingi, nes „Sodros“ lėšomis garantuojamos socialinės išmokos yra mokamos ir administruojamos remiantis tais dokumentais.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aišku, noriu pasakyti, kad sveikinu komitetą už atkaklumą. Praėjusioje sesijoje tris kartus buvo teikiamas tas pats projektas ir Vyriausybė vieningai atmetė, ir visi salėje atmetė šitą projektą. Kodėl jūs manote, kad pensininkų interesai ir atėmimas iš jų pinigų, nes administravimas tada guls ant jų pečių, yra teisingesnis, negu šiuo atveju ligonių interesai? Abu fondai yra visiškai autonomiški. Jeigu vienas kitam daro paslaugą, už tai turėtų būti apmokama. Tai yra socialinio draudimo principai. Tai nėra valstybės kišenė. Tai yra draudėjų ir išmokas gaunančių nuosavybė. Kitaip administravimas bus padengtas pensininkų pinigais. Kodėl jūs manote, kad tai yra teisinga?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). O kodėl jūs manote, kad yra teisinga, kai moka kol kas tik vienas fondas, t. y. PSD „Sodrai“, bet nėra atvirkštinio mokėjimo už teikiamas paslaugas? Be abejo, mes rūpinamės Lietuvos pacientų interesais ir visi puikiai suprantame, kad tie minėti 4,6 mln. eurų per metus leistų įgyti kur kas daugiau vaistų ar medicinos pagalbos priemonių. Šiuo atveju tiesiog, manau, pacientų interesas tikrai turėtų būti išsaugotas.
Antra vertus, į ką atkreipė dėmesį ir gerbiamas Seimo narys D. Kaminskas, administravimo lėšų išaugimas per metus daugiau kaip puse milijono eurų vėlgi kelia tam tikrų klausimų, ar nėra naudojamasi tiesiog PSDF biudžetu kaip tam tikra priemone gauti papildomų lėšų.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, aš noriu pasitikslinti. Jūs minėjote 3,5 mln., o 4 mln. šiais metais šitų išlaidų. Jos kažkur nueina ir ar dabar jų netrūks, jeigu čia buvo skiriama administravimo išlaidoms? Ar jūs pildysite biudžetą, kad būtų kompensuota tai, ką jūs surenkate dabar per paslaugas? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų yra kalbama apie 4,6 mln. eurų. Mes įstatymo projekto įsigaliojimą numatome tikrai ne šį mėnesį ar artimiausiu laiku. Tai yra biudžetinis projektas. Be abejo, teks svarstyti „Sodros“ lėšų panaudojimo klausimą ir vertinti trūkumą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. A. Matulo, norinčio kalbėti už, nematau, bet yra R. Martinėlis, norintis kalbėti už.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Siūlau pritarti įstatymo pakeitimo projektui po pateikimo, nes šiuo metu skiriamos biudžeto lėšos administravimo sąnaudoms padengti, kaip numatyta funkcija administruojant kitas funkcijas, kaip valstybės, nukentėjusių asmenų pensijos, mokslininkų pensijos, žalos atlyginimas pareigūnams, tas pats turėtų būti ir su PSDF lėšomis. Jos neturėtų būti atitraukiamos iš tiesioginės paskirties – sveikatos paslaugų teikimo. Kadangi „Sodra“ yra ne pelno siekianti institucija, valstybės valdymo biudžetinė įstaiga, todėl neturėtų būti mokesčio už viešojo administravimo paslaugas. Siūlau palaikyti po pateikimo.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, turbūt vėl pradėsime diskusiją nuo pradžių, nuo bet kurios draudimo rūšies draudimo pagrindų. Pirmininkė sakė, kad ji nežino, kad kur nors yra kitokia atsiskaitymo forma, aš nežinau Europos valstybių, kur yra kitaip, nei yra pas mus. Tą pažymi ir Valstybės kontrolė, mes būsime naujiena. Tiek „Sodros“ draudimo sistema, tiek ligonių kasų draudimo sistema yra atskiri ir savarankiškai veikiantys subjektai. Pabrėžiu, savarankiškai, netgi autonomiškai. Tai santykiai tarp jų turi būti grįsti vienas kito sąnaudų padengimais, jeigu kur nors kokios sąnaudos nepadengiamos, jos tada turi būti atitinkamai įvertinamos, nes kitaip konkrečiai griūna ant tos sistemos išlaidų. Kuo kalti šiuo atveju pensininkai, kad „Sodra“ pati neturi, neadministruoja savo įmokų, ką jinai iš principo turėtų daryti… Ne „Sodra“, Sveikatos draudimo fondas. Užkrauna šitą naštą „Sodrai“ ir nori, kad tą didžiulę administracinę naštą (administravimas nėra kokia nors paslauga) privalėtų apmokėti pensininkai. Kodėl? Kokiu pagrindu?
Tai iš esmės yra dviejų draudimo sistemų supriešinimas, todėl niekada komitetas tam ir nepritarė. Arba tada yra sprendimo būdas, kad jeigu jau dengiama ta administravimo našta visur iš valstybės biudžeto, tuomet jūs būtumėte teisūs, bet šiuo atveju reikalauti, kad pensininkai apmokėtų sąskaitą, kad jūsų sveikatos draudimo paslaugos būtų administruojamos… kaštai būtų padengti iš jų kišenės, nematau jokio teisinio pagrindo ir principo, nes tą yra konstatavusi ir Valstybės kontrolė.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo dviem įstatymų projektams, t. y. Sveikatos draudimo ir Valstybinio socialinio draudimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 63, prieš – 3, susilaikė 22. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, numatomas svarstymas birželio 29 dieną.
Replika po balsavimo – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį, kad yra skirtingi du dalykai: vienas – socialinio draudimo, kitas – sveikatos, tai turbūt pagrindiniai komitetai turėtų būti skirtingi, nes Socialinių reikalų ir darbo komitetas administruoja viena, Sveikatos reikalų komitetas prižiūri kita.
Kitas dalykas, ką aš siūlau, būtinai reikia paprašyti Vyriausybės išvados, nes čia yra socialinio draudimo ir kiti santykiai. Vyriausybės išvada būtina šiuo klausimu, visą laiką jinai būdavo teikiama, manau, kad mes turėtume tą išlaikyti.
PIRMININKĖ. Gerbiama A. Širinskienė – replika.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Nematau galimybės ir pagal Statutą, kaip galėtų būti kartu teikiami pagrindinis ir lydimasis projektai skirtingų komitetų? Tiesiog prašau, kadangi yra susiję su PSD fondu, tai palikti Sveikatos reikalų komitetui, o į Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę, tikrai ją gavę, mes atsižvelgsime ir ją vertinsime. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašom nesiginčyti ir nesinervinti, nes čia nėra dėl ko nervintis. Pirma, šiandien mūsų Seniūnų sueiga buvo nusprendusi taip, kaip aš ir pasakiau, kad pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Gerbiamas Dagy, jūs čia savo vardu reiškiate poziciją? (Balsas salėje: „Įpareigotas komiteto pirmininko.“) Atsiprašau, jūs galite frakcijos vardu, čia komitetas niekuo dėtas. (Balsai salėje) Gerai, frakcijos vardu. Tada mes ir balsuojame, tiktai suformuluokite, ko jūs norite, nes aš taip ir nesupratau.
Jūs dėl antro projekto norite, kad pagrindinis būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas? (Balsas salėje: „Taip!“) Taip ar ne?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Manome, kad negalima išskirti šitų komitetų, nes sveikatos draudimas pagal Statutą yra kuruojamas Sveikatos reikalų komiteto, valstybinis socialinis draudimas tiesiogiai yra kuruojamas Socialinių reikalų ir darbo komiteto. Aš siūlyčiau išskirti. Jeigu jūs manote, kad išskirti negalima, tai tada siūlau pagrindinį daryti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, kadangi jis visą laiką draudimo santykius kuruoja, ir surinkimą, ir kitus dalykus jis išmano, tuo tarpu Sveikatos reikalų komitetas paprastai į tuos dalykus nesikiša. (Balsas salėje: „Teisingai sako.“)
PIRMININKĖ. Ar galima?.. Aš irgi turiu kaip pirmininkė ir kaip Seimo narė savo nuomonę. Kadangi šitie du komitetai niekada gyvenime nesutars, kiekvienas gins savo fondo biudžetą, aš siūlau Biudžeto ir finansų komitetą kaip arbitrą šituo atveju. Dėl to, ką pristatė A. Širinskienė, labai panaši situacija buvo su Registrų centru ir su kitomis institucijomis. Iš tiesų dėl to, ką pristatė komiteto pirmininkė A. Širinskienė, jeigu šiandien norime pariteto pagrindais, tai būkime malonūs atsiskaityti, tada už nedarbingumo lapelius turi sumokėti gydymo įstaigoms „Sodra“, kuri po šiai dienai šito nedaro. Kadangi aš irgi turiu teisę siūlyti komitetą, tai siūlau Biudžeto ir finansų komitetą dėl abiejų projektų. (Balsai salėje)
Kadangi buvo siūlomas frakcijos vardu Socialinių reikalų ir darbo komitetas vietoj dabar esamo pagrindinio Sveikatos reikalų komiteto, tai mes privalome balsuoti. Tada ir balsuojame. Kas už Socialinių reikalų ir darbo komitetą, balsuojate už, kas už Sveikatos reikalų komitetą, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas.
Pagal šį balsavimą už – 32, prieš – 52, yra Sveikatos reikalų komitetas.
Tačiau aš neatsiimu savo siūlymo, kad būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Dabar alternatyviai vėl balsuojame. Kas už tai, kad būtų Sveikatos reikalų komitetas, kuris jau laimėjo balsavimą, balsuojate už, kas už Biudžeto ir finansų komitetą, balsuojate prieš.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 51, prieš – 35. Lieka Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis, kaip papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ir vis dėlto siūlau tada papildomą Biudžeto ir finansų komitetą. Ar pritariate? (Balsas salėje: „Pritariam!“) Pritariame. Numatomas svarstymas birželio 29 dieną.
R. J. Dagys prašo dar Vyriausybės išvados. Balsuojame. Ar bendru sutarimu tam pritariame? Pritariame bendru sutarimu, kad reikia Vyriausybės išvados ir dėl to kreipiamės. Dėkui.
17.19 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 3423 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-382(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Kviečiu V. Vingrienę.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo redakcija numato, kad atliekų tvarkymo organizacijos licencijos galiojimas gali būti sustabdomas, jeigu licencijos turėtojo nariai ir pavedimo davėjai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais teikia mažiau kaip 10 % elektronikos ir mažiau nei 25 % pakuočių rinkai. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja, kad gamintojų ir importuotojų organizacijai nustatyti itin aukšti reikalavimai, arba barjerai, veiklos pradžiai, todėl yra ribojama galimybė gamintojams ir importuotojams steigti naują savo organizaciją. Tokiu būdu yra suvaržyta gamintojų ir importuotojų asociacijų laisvė ir konkurencija ir įteisintos monopolistinio dominavimo sąlygos, ką šiandien ir rodo vykstantys skandalai dėl pakuočių atliekų sutvarkymo, dėl pažymų klastojimo ir kitų problemų. Todėl Konkurencijos taryba laikosi pozicijos, kad procentinio dydžio nustatymas licencijai gauti reiškia veiklos pradžios apribojimus ir rinkoje galiojančių veikti subjektų skaičių. Šių ribojimų būtinumas ir proporcingumas nėra objektyviai pagrįstas. Tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tiek Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba laikosi vienos pozicijos, kad reikalavimas pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijai užimti 25 % rinkos dalį yra nepagrįstas veiklos pradžios ribojimas, kuris nėra niekaip objektyviai pateisinamas.
Įstatymo pakeitimu siūloma suvienodinti reikalavimus licencijuotoms organizacijoms, tiek veikiančioms elektronikos įrangos srityje, kurioms šiuo metu galioja 10 % rinkos dalies reikalavimas, tiek ir pakuotėms, kurioms šiuo metu galioja numatytas reikalavimas 25 %, ir numatant penkerių metų pereinamąjį laikotarpį naujai organizacijai įsisteigti.
Priėmus šį įstatymo projektą susidarytų geresnės sąlygos gamintojams ir importuotojams kolektyviai organizuoti atliekų tvarkymą, skatintų gamintojų ir importuotojų organizacijas konkuruoti rinkoje, o ne dėl rinkos, kaip yra šiuo metu. Įstatymo projektu būtų užtikrinta Gamintojų ir importuotojų asociacijos teisė ir teisės kolektyviai organizuoti atliekų tvarkymą. Siūlomas pakeitimas gali būti nepalankus tik toms gamintojų ir importuotojų organizacijoms, kurios nenori konkuruoti rinkoje, todėl, gerbiamieji kolegos, įstatymo pakeitimo projektui kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmas – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, jūs paminėjote, kad būta ir tam tikrų skandalų dėl pažeidimų…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip.
J. RAZMA (TS-LKDF). …šioje srityje. Bet tai kaip tik ar nerodo, kad tai yra tokia jautri sritis, kur kontrolė ne visada susitvarko, ji pavėluotai reaguoja? O jeigu pagal jūsų projektą dar daugiau atsirastų kontroliuojamų subjektų, ar čia, taip sakant, lazda neparodys ir antro galo, kad mes tuos netvarkos elementus dar sunkiau sugaudysime?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad gamintojų ir importuotojų organizacijos tai yra asociacijos, kurios organizuoja atliekų sutvarkymą, o tvarko atliekų tvarkytojai ir pagrindinė kontrolė turi būti nukreipta į tą galutinį atliekų tvarkytoją. Tai yra mūsų uždavinys, kad mes užtikrintume arba paskatintume atsakingas institucijas atsakingai kontroliuoti. O dėl galimybės įsisteigti naujai gamintojų ir importuotojų organizacijai, tai būtų sudarytos sąlygos taip pat joms tarpusavyje konkuruoti ir atliekų sutvarkymo kainos požiūriu.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamoji teikėja, norėčiau pažiūrėti į tai iš kitos pusės. Kaip liberalas, pasisakydamas už konkurenciją, aš manau, kad šitas įstatymo siūlymas iš esmės atvers Pandoros skrynią, ir prašau paneigti mano nuogąstavimus. Šiuo metu yra registruotos trys pakuočių tvarkymo organizacijos, dvi iš jų užima…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). 90 %.
S. GENTVILAS (LSF). …98 % rinkos. Viena, likusi trečioji, dėl kurios įstatymas yra rengiamas, mano nuomone, užima tik 1 % ir jai siūloma suteikti pereinamąjį penkerių metų laikotarpį. Mano nuogąstavimas yra toks, kad šita organizacija jau du kartus gavo licencijos panaikinimą ir du kartus ją atnaujino. Ar nebus taip, kad gavę penkerių metų pereinamąjį laikotarpį įmonės feniksai susikurs, susirinks pinigus, mokės atlyginimus administracijai, bet realiai atliekų nesutvarkys? Kas metus atnaujins, pasirašys sutartis, bet realiai atliekos nukeliaus į mišrių atliekų konteinerius, o įmonės, prisidengdamos konkurenciniu pranašumu, tiesiog sudegs. Man atrodytų, lyg logiška, kad norėdamas užsiimti rinkos dalį sukaupk 10 % ir įeik į rinką, o ne pradėk nuo nulio, penkerius metus falsifikuok veiklą ir po to dink iš veiklos. Dėkui.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Man labai keista girdėti liberalų tokius klausimus, kuriais tikrai siūlo riboti rinką ir galbūt netgi prieštarauti Konstitucijos nuostatoms, kurios draudžia monopolinį dominavimą šiandien. Vėlgi dar kartą pakartosiu dėl šiandien dominuojančių rinkoje dviejų įmonių, kurios iš tikrųjų dar pačios truputį galbūt ne visada kokybiškai sutvarko pakuotes, tačiau vėlgi, kiek teko kalbėti su pačiomis organizacijomis, organizacijos tikrai neprieštarauja turėti konkurenciją, nes konkurencija tai yra sveikas dalykas, kaip tik skatinantis pažangą. Galbūt konkurencijos nenorėtų viena iš tų organizacijų, kuri tikrai gyvena saugioje komforto zonoje, ir nenorėtų, kad būtų kokia nors nauja organizacija, kuri turbūt paspartintų judėti šiek tiek ir tvarkytis. Aš matau, kad mes… Mano galbūt yra idėja įgyvendinti austrišką modelį, kur taip pat nuo nulio įkuriamos organizacijos, ir viena, tarkim, žalio taško organizacija tenai užima 80 % rinkos dalies, kitais 20 % dalinasi kitos keturios organizacijos ir ten užtikrinta taip pat kontrolė galutinio, t. y. atliekų tvarkytojo, ką mes turėtume kaip ir užtikrinti patys taip pat. Manau, kad šiuo keliu mes turime eiti, ir aš tikrai esu pasiruošusi eiti iki galo.
PIRMININKĖ. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, tai, ką jūs šiandien čia siūlote, nėra nieko naujo.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Tikiu.
L. BALSYS (MSNG). Galbūt tai jums yra nauja, bet praeitoje kadencijoje buvo labai daug diskutuojama Aplinkos apsaugos komitete apie tuos procentus, nes, matote, elektronikos atliekų verslas ir rinka…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia mes apie pakuotes kalbame, ne apie elektroniką. Apie pakuočių atliekas.
L. BALSYS (MSNG). Jūs kalbate, na, pakuotės, tai vis tiek…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Apie pakuočių atliekas, nes 25 % rinkos dalis dabar glūdi…
L. BALSYS (MSNG). Gerai, bet buvo per diskusijas ne kartą prieita prie tokios išvados, kad nebuvo tie 10 % įteisinti, motyvuojant tuo, kad tokiu būdu paliekama, ne tai, kad sustiprinama konkurencija, bet atsiranda daug landų korupciniams nesklandiems, neskaidriems veiksmams. Nežinau, kas jus čia taip greitai apšvietė ir primokino, kad reikia būtent šitaip pateikti, bet ar neatrodo, kad norėdama daugiau konkurencijos iš tikrųjų sudarysite sąlygas didesnei korupcijai srityje, kuri ir taip yra gana neskaidri ir korumpuota?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš tik norėjau pasakyti, kad kuo daugiau organizacijų, tuo kaip tik turbūt būtų didesnė konkurencija ir nebūtų korupcinių atvejų.
PIRMININKĖ. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamoji kolege, kalbėjo prieš mane gerbiamasis Linas, mano klausimas yra panašus. Mano abejones sustiprina ir Teisės departamento išvados, kuriose sakoma: „Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų bei teisėkūros aiškumo ir efektyvumo principų.“ Vadinasi, Teisės departamentas abejoja, ar jūs siekiate tų tikslų išbraukdami tą nuostatą, tuo labiau kad praeitą savaitę buvo Konstitucinio Teismo išvada, kad šis straipsnis neprieštarauja Konstitucijai. Ar jūs bandysite atsižvelgti į Teisės departamento išvadas?
Antras momentas. Aš iš karto prašau, kad būtų Vyriausybės išvada, jeigu bus pritarta šiam projektui.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Be jokios abejonės, Vyriausybės išvada turėtų būti ir aš tam pritariu. Bet, mano žiniomis, tiek Aplinkos ministerija palaiko būtent liberalizavimą šitos galimybės įeiti naujoms organizacijoms į rinką, taip pat siūloma net nuo nulio, kad nuo nulio procentų rinkos dalies galėtų įeiti organizacijos. Mes jau dabar turime pateiktą ankstesnės kadencijos Atliekų įstatymo pakeitimo projektą, tik yra keičiamas kitas straipsnis dėl licencijų gavimo. Šiuo metu dėl licencijų išlaikymo. O aš tikrai galbūt norėčiau pacituoti Konkurencijos tarybos išvadą, kuri kaip tik sako, kad ribojimas, numatant turėti ne mažiau kaip 25 % rinkos dalies, kaip tik prieštarauja konkurencijos sąlygoms ir prieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui. Lygiai taip pat pasisakė ir STT. Tai mes galime paprašyti ir papildomų išvadų, bet sudaryti sąlygas konkurencinėms galimybėms.
PIRMININKĖ. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti gerbiamosios pranešėjos. Džiaugiuosi, kad kaip Aplinkos apsaugos komiteto atstovė imatės šio reglamentavimo, kuris yra labai svarbus.
Per daugelį metų susidarė situacija, kad susikūrė tam tikra, nesakyčiau, nusikalstama struktūra, bet ją švelniai įvardija kaip tam tikrą atliekų tvarkymo mafiją, kuri neturi įrangos, gauna licencijas, už pažymas susižeria šimtus, galbūt net milijonus eurų sau į kišenes visai nepagrįstai. Kontrolės mechanizmo, parlamentinės kontrolės nebuvimas… ir turbūt ne įstatymų keitimas yra pagrindinis mūsų uždavinys kontroliuoti, ko nedaro Aplinkos ministerija. Norėčiau sužinoti jūsų nuomonę dėl pakankamumo tos parlamentinės ir ministerijos kontrolės dėl dabar jau esančių tvarkų ir licencijų išdavimo ir atsiskaitymo už sutvarkytus kiekius. Ačiū.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Už kontrolę atsakingi regionų aplinkos apsaugos departamentai. Negaliu aš dabar atsakyti už juos. Be abejo, gal nepakankamai veikia kontrolės mechanizmas, jeigu vyksta tokie tikrai neskaidrūs dalykai. Bet mano tikslas, pateikiant šitą pataisą, tai ir yra sudaryti galimybę ateiti galbūt naujo plataus aplinkosauginio požiūrio organizacijoms, kurios tikrai yra suinteresuotos ne kokiais nors siekiais užsidribti iš atliekų tvarkymo, o kaip tik sutvarkyti jas. Aš manau, mes turime atverti kelius, o ne riboti 25 %, ir kartu paskatinti jau dabar esančias organizacijas judėti į priekį ir tvarkytis kokybiškiau šitoje srityje.
PIRMININKĖ. V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kolege, jūs sakėte, kad nėra tvarkos. Aišku, iš tikrųjų tvarkant atliekas yra didžiausia korupcija Lietuvoje. Man belieka tik apgailestauti, kad nei Aplinkos ministerija, nei Aplinkos apsaugos komitetas nesusitvarko su šiais klausimais. Jeigu jūs nesusitvarkote su trimis, tai jeigu bus dešimt, ką darysite?
Antras dalykas, ką noriu pasakyti. Šitie žmonės, kurie dirba prie šiukšlių, atliekų, yra tokie gudrūs ir, matyt, jie inspiravo tą dalyką padaryti, nes jie žino, kad anksčiau ar vėliau bus tvarka, iš jų atims licenciją, jie susikurs dukterines įmones, kurios bus tos pačios. Jūs šito nematote?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Visur mes galime įžvelgti kokių nors blogų dalykų, bet pataisas darome tuo tikslu, kad būtų vykdoma sąžininga veikla. O dėl parlamentinės kontrolės, aš manau, kad Aplinkos apsaugos komitetas tikrai turėtų vykdyti griežtesnę parlamentinę kontrolę šitoje srityje. Mes esame pasiruošę tai daryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege. Ačiū. Motyvai dėl viso. Vienas – už, vienas – prieš. Deja, gerbiamoji Virginija, aš jums negaliu duoti kalbėti dėl motyvų, nes jūs esate autorė. P. Saudargas – už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų, matau, yra pagrįstų klausimų, kolegos domisi, kas bus, jeigu… Kas bus, jeigu bus pristeigta daug organizacijų? Ir štai pirmas argumentas prieš būna, kad savivaldybės turės daug administracinių resursų skirti sutvarkyti visas sutartis. Prižiūrėtojai turės gaudyti ir žiūrėti, ar ten kas nors neskaidriai vyksta, ir t. t. Bet pažiūrėkime iš kitos pusės. Jeigu yra dvi organizacijos, o kas gali paneigti, kad jos susitars tarpusavyje ir mus, visus vartotojus, apgaus tokiu būdu? Kas gali paneigti, kad viena organizacija liks, įvedus tokį kriterijų, nes 25 % realiai reiškia, kad teoriškai gali egzistuoti trys organizacijos, ne keturios, bet trys organizacijos teoriškai, o praktiškai jų egzistuoja dvi.
Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad pataisa tikrai yra pateikta laiku. Tik aš dar paminėsiu, gerbiamoji Virginija gal neatkreipė dėmesio, kad iš tikrųjų yra įregistruotas ir platesnio pobūdžio Atliekų tvarkymo įstatymas, kurį mes komitete svarstome, nagrinėjame. Jis ateis į Seimą. Ten bus paliesta ir daugiau sričių, taip pat ir šitas klausimas dėl rinkos (…). Aš esu už laisvesnę rinką, už naujų veikėjų atėjimą į rinką, nes manau, kad vienintelis galutiniam vartotojui kainą lemiantis dalykas, kriterijus yra rinkos dalyvių skaičius. Nėra konkurencijos – yra monopolija. Auksinė taisyklė. Dėkui. Siūlau palaikyti.
PIRMININKĖ. S. Gentvilas – prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, visų pirma kalbama apie sektorių, kuris yra ne pelno siekiantis. Tai yra visos viešosios įstaigos, tai nėra pelno siekiantis sektorius. Įmonės, kurios dalyvauja pakuotes tvarkant, yra sudarytos ir jų valdybos sudarytos iš pačių gamintojų, importuotojų. Taigi kalbėti apie konkurenciją, lyg kažkoks verslas čia būtų, nereikėtų. Todėl atsiranda tos proporcijos 25 %, kurios yra kaip ir toks barjeras, kurį reikėtų peržengti.
Šitas įstatymas yra sukurtas dėl vienos organizacijos, kuri daug metų nesugeba peržengti šitų sutarčių. Aplinkos apsaugos agentūra yra du kartus išdavusi licenciją, prieštaraujančią dabartiniam įstatymui, kai reikia turėti bent 10 %. Man pats įstatymo atsiradimas yra iš esmės mistiškas, nes yra viena organizacija, kuri nesugeba įgyvendinti, nesugeba pritraukti gamintojų, importuotojų ir dėl jos sukuriamas šitas įstatymas, kad būtų pereinamasis laikotarpis.
O pavojus yra milžiniškas, ką gerbiamasis L. Balsys ir sako – atsiras feniksinės organizacijos, kurios sudarys su gamintojais, importuotojais sutartis, kad bus sutvarkomos atliekos, nepasiekusios penkerių metų termino, jos sudegs, atliekos bus nesutvarkytos ir jos nuguls ant pačių tų organizacijų, kurios sąžiningai tvarkosi. Tai yra didelis pavojus išbalansuoti visą struktūrą.
Ir visiškai pabaigoje. Jeigu šiandien organizacija nesugeba pasiekti 10 %, tai jai yra duodamas vienų metų terminas susitvarkyti. Po to termino dar duodamas įspėjimas, logiškas terminas ir tik po to atimama licencija.
Ateiti į rinką yra sudarytos sąlygos. Klausimas yra kitas, kodėl nėra pasiekiama? Todėl, kad iš esmės nėra dėl ko konkuruoti. Yra dideli investiciniai kaštai, kuriuos reikia padengti, ir tai yra pagrindinis dalykas. O priėmus, leidus svarstyti, atsiras daug didesnių pavojų negu galimybių.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 36, prieš – 7, susilaikė 32. Po pateikimo nepritarta.
Dabar alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad duotume iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 51, prieš – 18. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
17.39 val.
Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-716 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę mes dar turime dešimt minučių. Yra likę du rezerviniai klausimai. Vienas iš jų – Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Pranešėjas – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pateikti Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Esmė labai paprasta, nes bešeimininkės akcijos turi labai sudėtingą procedūrą, jos atitenka valstybei ir po to ilgai užtrunka, kol sutvarkomos. Todėl siūlome supaprastintą tvarką, kaip su jomis yra tvarkomasi. Štai tokia įstatymo esmė. Siūlyčiau pritarti po pateikimo ir svarstymo stadijoje bus galima patobulinti, jeigu kas nors turėsite siūlymų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori klausti J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, primininke. Noriu labai trumpai paklausti. Sakykite, ar čia suaktyvės akcijų pardavimo rinka savivaldybėse, ar ne? Kas daugiau turėtų dalyvauti, jūsų nuomone, šitas akcijas superkant, kokios organizacijos arba veiklos?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, čia kalbama apie bešeimininkes akcijas, kurios atitenka valstybei, ir tiesiog supaprastintu būdu, kad jos būtų privatizuojamos nustatytu akcijų privatizavimo būdu, o ne ieškoma kitų akcininkų, nesiūloma ir t. t. Iš pradžių pasiūloma akcininkams ir tada privatizuojama. Tai tiesiog toks trumpas, paprastas dalykas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. I. Šimonytė – už.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš gal trumpai norėčiau kolegas Seimo narius informuoti, kad šitas įstatymo projektas reikalingas tam, kad būtų panaikinta spraga ir būtų suderintas Valstybei ir savivaldybei priklausančių akcijų privatizavimo įstatymas su dviem įstatymais, kuriuos yra pateikusi Vyriausybė, – Akcinių bendrovių ir Centralizuoto turto valdymo, todėl siūlyčiau pritarti. Galbūt ten dėl redakcijos galima turėti pastabų, svarstymo metu pasiūlyti ir pakoreguoti, tačiau negali būti priimti kiti du įstatymai, kurie prieštarautų šitam įstatymui. Todėl tą spragą būtina pataisyti. Siūlyčiau pritarti, o toliau diskutuoti komitetuose.
PIRMININKĖ. J. Razma – prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš neneigiu to būtinumo šį projektą prijungti prie kitų jau svarstomų, nes iš tikrųjų jo trūksta šiam paketui. Bet kadangi aš buvau prieš tame bendrame pakete esančią nuostatą parduoti išimtinai valstybės kontroliuojamų bendrovių akcijas kitiems akcininkams, o šitas projektas apie tą patį kalba, tai aš ir čia esu prieš.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 55, prieš nėra, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomas Audito komitetas. Numatomas svarstymas birželio 22 dieną.
Replika po balsavimo – G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pasidžiaugti ir suprasti, kad valdantiesiems iš tikrųjų yra ganėtinai lengvas posėdis, kai Tėvynės sąjunga pati ir už, ir prieš, ir tarpusavyje pasiginčija, tai belieka tik paklausyti, kurį – ar J. Razmą, ar I. Šimonytę – palaikote, ir taip apsispręsti, už ką balsuojate. (Balsai salėje)
17.43 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-711 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu A. Papirtienę. Pateikimas.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, šis įstatymo projektas susijęs su datos nukėlimu dar vieniems metams, kad būtų pratęstas dabartinis mokytojų, pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos galiojimas. Kadangi naujos tvarkos dar nėra, dėl jos dar nesusitarta.
2017 m. vasario 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas numato, kad iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams, mokyklų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams įstatymas visa apimtimi netaikomas. Pedagoginiams darbuotojams iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. taikomi išimtinai tik įstatymo 8 straipsnis ir 5 priedas. Netikslinga nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. leisti minėtų pareigybių atžvilgiu įsigalioti įstatymui visa apimtimi ir netikslinga keisti dabartinę pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, dabartinę sistemą, kai visuotinai politiniu lygmeniu yra sutarta artimiausiu laiku dabartinę tarifinę valandinę darbo apmokėjimo tvarką keisti etatiniu darbo apmokėjimu. Šiandien derybos dėl pedagoginių darbuotojų etatinio darbo apmokėjimo vyksta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijoje sudarytoje darbo grupėje. Taigi akivaizdu, kad iki nustatytos datos jokių rezultatų nebus pasiekta ir etatinė pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo sistema dar nebus sukurta.
Siūloma įstatyme numatytą šio įstatymo įsigaliojimo mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams, mokyklų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams datą nukelti iki 2018 m. rugsėjo 1 d. Tuo siekiama leisti išsamiai ir atsakingai išdiskutuoti ir sukurti etatinę mokytojų darbo apmokėjimo sistemą, kad finansiškai nenukentėtų nė vienas mokytojas ir švietimo darbuotojas, kad nebūtų dirbtinai didinama socialinė įtampa.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausia keturi Seimo nariai. E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, jūs paminėjote, kad nėra susitarta. Ko gero, gal ir nebus susitarta, nes iš tikrųjų Švietimo, mokslo ir kultūros komitete esame gavę laiškus, kad tarimasis vyksta į vienus vartus, pagal ministeriją: taip, kaip mes pasitariame, o aš nusprendžiu. Ar nemanote, kad reikėtų kaip nors aktyviau dalyvauti ir komitetui šioje veikloje? Kaip sužinojome iš rašto, ta nuomonė eina viena kryptimi. Ar toks susitarimas gali apskritai įvykti?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Visiškai pritariu, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui reikia dalyvauti aktyviau ir mes jau tą aktyviau pradėjome daryti. Manau, kad sieksime ir bus susitarta.
PIRMININKĖ. Klausia G. Vasiliauskas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, norėjau paklausti, ar šiuo klausimu buvo diskutuojama su profesinėmis sąjungomis ir kokia jų nuomonė šiuo klausimu – dėl šio įstatymo pakeitimo projekto?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Su profesinėmis sąjungomis jau buvo diskutuojama, kai šita išimtis šiame biudžetininkų darbo apmokėjimo įstatyme atsirado. Profesinės sąjungos matė daug pavojų, o tai tikrai pablogintų mokytojų darbo apmokėjimo sąlygas. Dabar su profesinėmis sąjungomis taip pat yra susitarta ir jos siekia, kad būtų kuo greičiau sutarta dėl etatinio darbo apmokėjimo modelio, todėl laikinai, kad nesukeltume sumaišties, reikalinga dar vieniems metams atidėti tą išimtį, dabar galiojančią darbo apmokėjimo tvarką mokytojams.
PIRMININKĖ. Klausia J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Be abejo, turbūt mes pripažįstame, kad tas sprendimas, Seimo nutarimas dėl vienodos finansavimo tvarkos, įtraukiant ir švietimo sistemą, matyt, buvo skubotas. Dabar mokyklos jau prisitaikė, jau organizavo vykdymą. Dabar jūs siūlote, kad jie grįžtų prie ankstesnės tvarkos, kaip aš suprantu? Tai vienas klausimas.
Antras. Akivaizdu, kad mūsų norai gana dažnai skiriasi nuo galimybių. Taigi ne metams, o galbūt neapibrėžtam laikui reikėtų numatyti etatinį mokytojų darbo apmokėjimo įvedimą? Ir su tuo susijęs krepšelio klausimas. Kaip jūs manote tai suderinti?
Ir paskutinis niuansas. Ar tai, ką jūs teikiate, pateikimas, yra jūsų partijos pozicija, ar jūsų asmeninė pozicija ir ar nesiskirs tos pozicijos jūsų pirmininko, kito pirmininko, premjero, ministrės ir nebus skirtingos nuomonės? Ačiū.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū už daug klausimų. Noriu pasakyti, kad mokyklos prie jokios tvarkos tikrai dar neprisitaikė, nes ji galioja tokia pati, kokia buvo iki šiol.
Joms reikės… Aišku, kilo daug visokiausių neaiškumų, nes vieni ar kiti vadovai bandė interpretuoti įstatymą, kaip čia daryti, kaip čia metinį įvertinimą daryti ir panašiai, neįsigilinę, kad mokytojams taikomas tiktai įstatymo 8 straipsnis ir 5 priedas. 5 priedas dėl darbo apmokėjimo sąlygų tikrai nesikeitė, jis galiojo daug metų. Čia atsakymas į pirmą klausimą.
Toliau dėl to, ar metams užtenka nukelti, ar nereikės daugiau. Aš manau, kad metams turėtų užtekti, nes yra įsipareigojusi ir Švietimo ir mokslo ministerija, kad nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. etatiniam bus pasirengta ir jis bus įgyvendinamas. Kaip ir kolega minėjo, ar nereikėtų komitetui truputėlį paskubinti šitą reikalą? Aš manau, kad mes bendromis jėgomis su jumis taip pat tai paskubinsime.
Trečias, ar nesiskiria pozicijos? Aš manau, kad tikrai nesiskiria. Man neleis pameluoti čia esantys vadovai.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, jūs iš tikrųjų teisingai pasakėte, kad reikia išdiskutuoti. Bet, mano nuomone, visi čia kalba, kad reikia metų – visiškai užtenka pusės metų. Dabar yra birželis, iki gruodžio 1 dienos padirbame kaip reikiant ir, priimdami naują biudžetą, mes įtraukiame tuos visus dalykus. Jūs lauksite metus, užmiršite. Viską reikia daryti staigiai ir nelaukti. Laukia visi žmonės.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Taip, jūs esate visiškai teisus. Čia truputėlį sustabdytas reikalas, bet dabar nėra kitos išeities, nes etatinio darbo apmokėjimo tikrai nuo šio rugsėjo nebus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama pranešėja, jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. A. Gumuliauskas – už.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš labai prašyčiau pritarti šitam projektui, nes situacija yra kaip pereinamojo laikotarpio. Reikia priminti, kad 2017 metais mes gyvenome ne pagal savo biudžetą ir iš tikrųjų etatiniam apmokėjimui nebuvo numatyti pinigai. Be abejonės, dabar iš tikrųjų mes dedame dideles pastangas, dirbame kartu su Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupe. Įvyko jau tikrai ne vienas susitikimas, ir jie gana rezultatyvūs. Aš kolegai E. Pupiniui nepritarčiau, nes profsąjunga jau po truputį atsitiesė ir mes pasiekėme tam tikrą balansą. Aš manau, kad anksčiau kaip rugsėjo 1 dieną nelabai ir išeina. Todėl aš kolegai V. Kamblevičiui pasakyčiau, kad nuo sausio 1 dienos neįmanoma įvesti, nes ciklas mokyklose yra nuo rugsėjo 1 dienos. Taigi mes esame tvirtai pasiryžę 2018 m. rugsėjo 1 d. įvesti etatinį apmokėjimą, o iki to laiko priimti visus reikalingus įstatymus. Ačiū.
PIRMININKĖ. E. Pupinis – prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tai – politinės atsakomybės klausimas. Iš tiesų prisiminkime istoriją, ypač kai mokytojai buvo daug kartų apgauti. Apgauti tuo metu, kai buvo jiems žadėta dar prieš rinkimus staigiai išspręsti klausimus. Tai buvo vienas iš rinkimų pažadų. Po to apgauti antrą kartą, kai vėl jie atėjo su prašymais. Vėl jiems buvo pakištas įstatymas, kad nusiraminkite, čia po kelių mėnesių mes peržiūrėsime įstatymus, susitarsime dėl etatinio apmokėjimo. Tuo tarpu etatinio apmokėjimo modelis jau buvo išbandytas bent penkiose savivaldybėse. Viską buvo galima suspėti, tačiau tai yra ne politinių norų, o finansų klausimas.
Reikia pripažinti, kad iš tikrųjų Vyriausybė nenori ieškoti finansų. Apie tai komitete ne kartą mes kalbėjome. Tai nėra šiuo metu jų prioritetas. Tai yra pagrindinis dalykas, dėl ko vėlgi prašoma dar metams atidėti, dar, mokytojai ir švietimo darbuotojai, pakentėkite, o paskui žiūrėsime. Jeigu iš tiesų nebus politinės valios ir nebus surasta pinigų, kitais metais mes tą patį galvosime ir tą patį klausysime. Aišku, iš dalies problemos galbūt bus išspręstos, nes ne visos mokyklos išgyvens, jų galbūt liks mažiau. Savaime suprantama, kai kurios bus uždarytos dėl problemų, nes etatinio apmokėjimo klausimas nėra išspręstas. Jos paprasčiausiai bus uždarytos. Tada bus mažiau finansų. Bet mes nesame tam, kad lauktume, kol bus uždarytos, tuo labiau kad buvo žadėta pereiti prie etatinio apmokėjimo ir kaimų mokykloms šiek tiek pagelbėti. Tas pažadas nėra įvykdytas. Kodėl mes visi turime prisidėti prie pažadų ir tam pritarti? Mes balsuosime prieš.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 40, prieš – 5, susilaikė 12. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Aš siūlau kaip papildomą Švietimo ir mokslo komitetą. Numatoma svarstyti birželio 27 dieną.
17.56 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, pareiškimai. Pirmasis pareiškimas dėl jungimosi į laikinąją grupę. „Pranešame, kad mes, šį pareiškimą pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, jungiamės į Čečėnijos demokratinio solidarumo grupę. Laikinosios grupės pirmininku išrinktas Ž. Pavilionis, pavaduotoju – S. Gentvilas. Šios laikinosios grupės tikslas – rinkti informaciją, teikti pasiūlymus tarptautinėms organizacijoms dėl esamos Čečėnijos ir čečėnų tautos padėties, kasmet rengti apskritojo stalo diskusijas žmogaus teisių ir demokratijos trūkumų Čečėnijoje klausimais kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos ir kitų valstybių atstovais.“ Pasirašo 12 Seimo narių.
17.56 val.
Seimo narių pareiškimai
PIRMININKĖ. Dar kviečiu N. Puteikį, irgi pareiškimas.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Tik anonsas. Kol praeitą savaitę mes bandėme mažinti alkoholio prieinamumą priimdami teisės aktus, liberalai ir konservatoriai Vilniaus mieste elgėsi priešingai ir ypač stengėsi, kad alkoholio suvartojimą didintų jaunimas. Ketvirtadienį pacituosiu liberalų ir konservatorių dokumentus. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Čia jau viskas? (Triukšmas, juokas salėje)
Gerbiami kolegos, tada registruojamės.
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 52 Seimo nariai.
2017 m. birželio 6 d. vakarinį plenarinį posėdį baigėme. (Gongas) Gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.