PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 PAKEITIMO ĮSTATYMO projektO Nr. XIVP-1625
2022-06-01
Vilnius
|
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||
|
1. |
2 |
8 |
|
Argumentai: Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostata, pagal kurią žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas (išskyrus miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti teritorijose) per vienus kalendorinius metus negali viršyti 1 procento bendro konkrečios savivaldybės teritorijos žemės ūkio paskirties žemės ploto, gali įtakoti mažesnį investicijų pritraukimą, ypač į mažesnes savivaldybes. Didelė dalis ne miestų, miestelių ar kitų urbanizuotų ar planuojamų urbanizuoti teritorijų ribose esančių žemės sklypų yra būtent žemės ūkio paskirties. Nemaža dalis bendrovių, atsidarančių savo gamyklas ar vykdančių veiklą mažesnėse savivaldybėse, tai daro būtent už miestų ribų dėl apribojimų, taikomų gamykloms esančioms arti gyvenamųjų teritorijų. Todėl nustatant apribojimus pakeisti žemės paskirtį šiose teritorijose, būtų apribojamos savivaldybių galimybės pritraukti investuotojus, kuriems negali būti suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas ar neįsikuria savo veiklos vykdymui skirtų gamyklų teritorijose, kurioms jau suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalimi nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalį 6 punktu ir numatyti papildomą išimtį apdirbamosios gamybos investicijų projektams, kurie neturi valstybei svarbaus projekto statuso. „9. Žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas (išskyrus miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti teritorijose) per vienerius kalendorinius metus negali viršyti vieno procento bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto, išskyrus šiuos atvejus: <...> 6) teritorijose, kurios reikalingos apdirbamosios gamybos investicijų projektams įgyvendinti.“ |
|
2. |
2 |
8 |
|
Argumentai: Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, numatyta: 150.1. Lietuvos miškingumas pasieks 35 proc. šalies teritorijos (šiuo metu – 33,7 proc.). 150.2. Lietuvos saugomų teritorijų plotas pasieks 20 proc. (šiuo metu – 17,64 proc.), ketvirtadalis jų – griežtai saugomos teritorijos. 151.4. 30 proc. šalies teritorijos pateks į saugomų teritorijų ribas (šiuo metu – 17,63 proc.), iš jų trečdaliui bus taikoma griežta apsauga. 162.3. Daug anglies turinčių ekosistemų (miškų ir šlapžemių) atkūrimas ir tvaraus naudojimo užtikrinimas. Šalies miškingumo didinimas ir pažeistų pelkių atkūrimas gali daryti svarbų didinamąjį ekonominį poveikį ir teigiamą poveikį klimatui. Iki 35 proc. didinsime šalies miškingumą. Baigsime žemės reformą, spręsdami rezervinių miškų nuosavybės klausimą. Parengsime nusausintų, netinkamų toliau eksploatuoti ir pažeistų šlapžemių atkūrimo veiksmų planą. Uždrausime naujų natūralių pelkių eksploatavimą. 161. Siekdami užtikrinti tvarų gamtos išteklių naudojimą, turime įvertinti ir tausoti ekosistemų, tokių kaip dirvožemis, švarus oras, vanduo ir biologinė įvairovė, teikiamas paslaugas. Siekdami mažesnių ŠESD emisijų, išskirtinį dėmesį skirsime plėsdami ir atkurdami daug anglies turinčias ekosistemas (miškus ir pelkes), plėsime saugomų teritorijų tinklą, rūpinsimės vandens telkinių būkle. 162.1. Saugomų teritorijų plotas didės iki 20 proc., ketvirtadalis jų bus griežtai saugomos. Didelės gamtinės vertės teritorijoms privalome skirti ypatingą dėmesį. Tobulindami „Natura 2000“ tinklą, užtikrinsime veiksmingą natūralių gamtinių buveinių ir jose esančių nykstančių rūšių apsaugą. Plėsime saugomas teritorijas Baltijos jūroje ir užtikrinsime realią jų apsaugą. Peržiūrėsime saugomų teritorijų sistemos valdymą, siekdami padaryti jį efektyvesnį, labiau atitinkantį gamtos ir vietos bendruomenių poreikį. Sėkminga apsauga įmanoma tik įtraukus vietos bendruomenes ir žemės savininkus, todėl sukursime schemas, leisiančias prie gamtosaugos prisidėti visiems.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalimi nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalį 7 ir 8 punktais ir numatyti papildomas išimtis saugomų teritorijų tinklo plėtrai bei teritorijoms, skirtoms šalies miškingumui didinti. „9. Žemės ūkio paskirties žemės paskirties keitimas (išskyrus miestuose, miesteliuose ir kitose urbanizuotose ar planuojamose urbanizuoti teritorijose) per vienerius kalendorinius metus negali viršyti vieno procento bendrojo konkrečios savivaldybės teritorijoje esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto, išskyrus šiuos atvejus: <...> 7) teritorijoms, skirtoms saugomų teritorijų tinklo plėtrai, „Natura 2000“ tinklo tobulinimui, veiksmingam natūralių gamtinių buveinių ir jose esančių nykstančių rūšių apsaugos užtikrinimui; 8) teritorijoms, skirtoms šalies miškingumui didinti ir pažeistų pelkių atkūrimui.“ |
|
2. |
1 |
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pažangių elektroninių ryšių technologijų ir tinklų plėtra (tame tarpe 5G ryšio) yra strategiškai svarbi (Lietuvos Respublikos 2020 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 577 „Dėl Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gairių patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos Respublikos penktosios kartos judriojo ryšio (5G) plėtros 2020–2025 m. gairės), taip pat į tai, kad Elektroninių ryšių įstatymo 42 str. 5 d. nustatyta pareiga valstybei plėtoti viešąją sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, kuriose jos nėra ar kuriose nėra konkurencijos teikiant sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugas, šiems strateginiams tikslams įgyvendinti turėtų būti numatytos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, kurios pagal parengtus specialiojo plano sprendinius, leis įrengti elektroninių ryšių infrastruktūros objektus. Taip pat, siekiant laiku ir pilna apimtimi įgyvendinti valstybės numatytus tikslus dėl Lietuvos teritorijos padengimo 5G ryšiu yra numatyta 5G infrastruktūros diegimą pripažinti valstybinės svarbos projektu. Efektyvus energetikos sektoriaus funkcionavimas yra vienas svarbiausių valstybės ekonominio vystymosi pagrindų. Energetikos sektoriaus plėtra ir vystymasis yra neatsiejami nuo galimybių naudotis esamais ir plėtoti naujus energetikos infrastruktūros projektus, tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), įskaitant ir centralizuotus (bendrojo naudojimo) tinklus, kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Vienas iš esminių šios veiklos elementų yra tam reikalingos žemės (teritorijų) prieinamumas ir efektyvus reikalingų sprendimų priėmimas ir administravimas. Atsižvelgiant į tai. svarbu užtikrinti, kad sprendimai dėl valstybinės žemės panaudojimo, susiję su energetikos objektais būtų priimami efektyviai. Energetikos sektorius apima ne tik elektros, tačiau ir dujų bei šilumos sritis, todėl yra svarbu numatyti žemės paėmimo galimybę visiems energetikos objektams.
Pasiūlymas: Siūloma tikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotę numatant, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros galėtų būti taikomos visiems elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti. „<...>4)
viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams,
|
Teikia
Seimo narys Simonas Gentvilas