LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 188
STENOGRAMA
2018 m. birželio 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. NEKROŠIUS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF*). Gerbiami kolegos, pradedame birželio 19 dienos vakarinį Seimo posėdį. (Gongas)
Registracija. Užsiregistravo 46 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, mes rytiniame posėdyje sutarėme dėl mūsų darbo tvarkos, jog pradėsime nuo Vyriausybės pusvalandžio, bet, prieš pradėdami dėl naujos komisijos sudarymo, turėtume apsispręsti dėl komisijos narių skaičiaus. Pirmoji komisija buvo sudaryta iš 13 asmenų. Ar galime palikti tą patį skaičių, ar yra siūlymų? Galime palikti tą patį skaičių. Dėkoju. Sekretoriato darbuotojas pasiteiraus visų frakcijų dėl atstovų. Kada bus pateiktas sąrašas, tada galėsiu pranešti naujos komisijos sudėtį.
15.03 val.
Vyriausybės pusvalandis
Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno pranešimas „Gaminantys vartotojai: šiandienos ir ateities energetika“
Dabar kviečiame energetikos ministrą Ž. Vaičiūną padaryti pranešimą „Gaminantys vartotojai: šiandienos ir ateities energetika“. Prašom, gerbiamas ministre.
Ž. VAIČIŪNAS. Džiugu, kad šiandien iš šios tribūnos ir apskritai Seimo komitetuose dažnai tenka kalbėti apie atsinaujinančią energetiką, didžiąją atsinaujinančią energetiką ar strateginius projektus. Šios dienos tema būtent mūsų vartotojams strategiškai svarbus dalykas – mažoji energetika, kuri gali ir turi sukurti didelius pokyčius jau netolimoje ateityje. Iš tiesų tai yra tvari ir patraukli ateities energija, kurią jau šiandien paprasta, patogu ir verta naudotis. Iš tiesų radikalus saulės elektrinių kainos kritimas ir išmanioji energetika sukuria puikias galimybes mūsų vartotojams, būtų neatsakinga tuo nepasinaudoti ir to neišnaudoti. Tai būtent ambicingai ir atsakingai vertiname šias galimybes ir daugiau kaip metus dirbome prie šio klausimo. Šiandien noriu trumpai pristatyti tikslus, rezultatus, ką esame pasiekę, ir tolesnius žingsnius.
Kaip minėta, dažnai mes kalbame apie energetinę nepriklausomybę, energetiškai nepriklausomą valstybę, tačiau turime nepamiršti, kad pagrindinis mūsų tikslas yra energetiškai nepriklausomas vartotojas, ir būtent gaminantis vartotojas. Galimybė įsidiegti saulės elektrines individualiuose namuose vartotojui yra esminis instrumentas turėti mažesnes sąskaitas už elektros energiją ir taip pat būti žalios gyvensenos skatinimo priemone. Valstybei tai taip pat svarbu. Be abejo, tai yra mažoji energetika, bet tokiu būdu skatinama vietinė elektros energijos gamyba, didinamas šalies saugumas. Nereikia pamiršti to, kad tai yra ir ekonomiškai svarbi sritis, nes ši šaka iš esmės yra ir pakankamai plati. Tai yra visa saulės elementų, saulės elektrinių tiekimo ir montavimo grandinė, kuri taip pat sukuria papildomas galimybes mūsų verslui.
Iš esmės kalbant apie startą, nuo kokio skaičiaus startavome, ir kur esame dabar, tai skaidrėse matote. Šiai Vyriausybei pradėjus darbą gaminančių vartotojų sistema Lietuvoje apskritai buvo galima tik nuo 2015 metų spalio mėnesio ir faktiškai per daugiau nei metus buvo pasiekta tik 300 vartotojų. Lietuvoje turėjome tik ne visus 300 gaminančių vartotojų, kurie ant savo namų turėjo individualias saulės elektrines. Per daugiau nei metus šis skaičius padvigubėjo ir šiuo metu matome sparčius žingsnius, ypač dėl to, kad iš esmės buvo padaryti esminiai pokyčiai šioje sistemoje, taip pat matome esminius pokyčius pagal instaliuotą galią. Šios Vyriausybės kadencijos pradžioje buvo tik 2 megavatai, šiandien turime faktiškai 8 megavatus. Svarbu tai, kad priimant praeitų metų liepos mėnesį Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo pakeitimus buvo iš esmės padidinta kvota nuo 10 megavatų iki 100 megavatų. Tuo metu dar buvo daug kalbų, kad galbūt reikia palaukti, kai pasieksime 10 megavatų buvusį tikslą, tai šiandien tą tikslą iš esmės esame pasiekę. Bet šie tikslai yra tik tarpiniai, be abejo, jie dar neatspindi tos pažangos, tų elementų, kurie bus pastaruoju laiku. Galima sakyti, kad šiais mėnesiais matome esminį startą, būtent nuo gegužės iki birželio mėnesio faktiškai pusantro šimto papildomų gaminančių vartotojų.
Nuo ko pradėjome? Buvo pakeistas Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas. Esame dėkingi Seimui už vienareikšmę paramą, iš esmės 100 % buvo remiamos šios nuostatos. Nuo praeitų metų, 2017 m. lapkričio 1 d., iš esmės praplėtėme galimybes ir panaikinome teisinius apribojimus, t. y. gaminančiais vartotojais gali tapti ir juridiniai asmenys. Taip pat išplėtėme galią šiems asmenims nuo 50 kilovatų iki 100 kilovatų. Padidinome, kaip minėjau, dvipusės apskaitos kvotą nuo 10 megavatų iki 100 megavatų ir, kas labai svarbu, dvipuse apskaita gali pasinaudoti visų technologijų atsinaujinančios energijos išteklių elektrinės. Kalbame ne tik apie saulės, bet taip pat apie vėjo ir kitas elektrines. Be abejo, šiuo metu ekonomiškai naudingiausia ir konkurencingiausia yra saulės elektrinių plėtra. Šis sritis tikrai duoda didelę naudą, mūsų skaičiavimais, 100 megavatų kvotos pasiekimas galėtų pritraukti apie 87 mln. privačių investicijų ir apie 20 mln. papildomų mokesčių į valstybės biudžetą.
Kokia yra sistema dabar, šiandien, tai čia yra jau konkretūs rezultatai. Sistema veikia. Būtent penkis kartus sutrumpinome prisijungimo procedūras gaminančių vartotojų, dešimt kartų sumažinome dokumentų skaičių, reikalingų prisijungti – nuo 30 iki 3, ir iš esmės šiandien faktiškai gaminantis vartotojas gali prisijungti saulės elektrinę maždaug per 10–20 dienų.
Taip pat vienas iš esminių dalykų yra labai aiški žinia vartotojui, kaip paskaičiuoti vadinamąjį pasaugojimo mokestį, tai yra tuo metu, kai yra perteklinės elektros energijos ir ji vartojama vakaro arba nakties metu. Išplėtėme šios apskaitos galimybes ir šiuo metu yra 3–4 modeliai, kaip galima apskaityti pasaugomą elektros energiją, būtent mokestį už tai. Tai gali būti mišrus modelis tiek pagal kiekį, kilovatvalandes, tiek pagal galią, kilovatus, taip pat galima atsiskaityti pertekline elektros energija.
Kas yra labai svarbu ir startuoja šiomis dienomis, t. y. nuo liepos 1 dienos? Suprantame, kad šių elektrinių atsiperkamumas yra vienas iš esminių dalykų, todėl sukūrėme finansavimo sistemą ir nuo liepos 1 dienos yra du esminiai pakeitimai.
Tai yra labai gera žinia mūsų gamintojams, vartotojams. Kadangi tai yra ganėtinai daug reikalaujanti investicija, tai sukūrėme galimybes turėti lengvatines paskolas. Šiuo metu tokios paskolos taip pat techniškai galimos, bet yra 14 % palūkanos. Mūsų siūlomas variantas nuo liepos 1 dienos – 3 % metinių palūkanų. Tai yra tikrai gera paskata mūsų vartotojams.
Taip pat finansuosime ir subsidijuosime esamą instaliuotą galią. Tai reiškia, kad už kiekvieną kilovatą, įdiegtą tokio gaminančio vartotojo, bus skiriama apie 300 eurų kompensacija. Tai maždaug trečdalis reikalingų finansinių išteklių, kad tokia sistema būtų įdiegta. Tai reiškia, kad atsiperkamumas tokios sistemos, kuris anksčiau buvo 12–14 metų, šiandien pagal šią sistemą yra 9–10 metų. Tas rodiklis, kuris yra priimtas Europos Sąjungos valstybėse narėse, yra būtent tas subalansuotas variantas, kuris nereiškia dar saulės elektrinių burbulo, bet kartu užtikrina patrauklias galimybes gaminantiems vartotojams. Be abejo, šitie kriterijai, šita paramos sistema taip pat išliks ir toliau nuo 2019 metų.
Kad ta parama būtų tvari ir gaminančių vartotojų tikslai būtų pasiekti, svarbu turėti, be abejo, pakankamą finansavimą. Šiais metais finansavimas yra padidintas, lyginant su praeitais metais, daugiau kaip du kartus, o kitiems ateinantiems dvejiems metams, 2019–2020 metams, planuojama 17 mln. eurų papildoma finansinė parama būtent toms instaliuotoms elektrinėms finansuoti.
Tolesni žingsniai. Iš esmės plėtojame šią sritį etapais. Pagrindinė žinia yra ta, kad jau šiandien individualių namų savininkai gali sėkmingai įsidiegti tokią sistemą, tai yra patraukli, atsiperkanti sistema. Iš esmės nuo kitų metų sausio 1 dienos planuojame tokią sistemą taip pat skatinti diegti daugiabučiuose namuose.
Trečiasis etapas 2019 metų liepos mėnesį – geografiškai atskirti elektros gamybos ir suvartojimo vietas. Tai reiškia, kad tokia elektra, pagaminta vienoje vietoje, galėtų būti pasidalinta su kaimynu, arba jeigu vartotojas turi, pavyzdžiui, sode gamybos šaltinį ir daugiabučiame name naudoja elektros energiją, taip pat galėtų pasinaudoti savo pagaminta elektros energija.
Ketvirtas etapas – šie gaminantys vartotojai galėtų tapti rinkos dalyviais. Planuojame, kad tai galėtų atsitikti 2020 m. sausio 1 d.
Visi šie žingsniai yra aprašyti mūsų išsamiai parengtoje vizijoje, gaminančių vartotojų plėtros vizijoje. Ši vizija yra iki 2021 metų. Tai iš esmės yra tiek strategija, tiek taktika, kaip šita sritis turėtų būti toliau plėtojama. Gal trumpai tiek.
Čia, skaidrėse, yra penki žingsniai, kaip paprasta ir patogu įsirengti saulės elektrinę. Kaip minėjau, šiandien tai užtrunka nuo 10 iki 20 dienų. Užtenka paskaičiuoti reikalingą metinį elektros energijos poreikį, užpildyti paraišką ir tuomet pasirinkti sertifikuotą montavimo įmonę, kuri sumontuos tokias saulės elektrines. Ir ESO galiausiai sumontuoja išmanųjį dvipusį sąskaitos skaitiklį, kuris ir įvertina, kiek elektros energijos yra pagaminta, kiek yra sunaudota. Metų pabaigoje, tiksliau, iki balandžio 1 dienos, yra sumuojamas pagamintos ir suvartotos elektros energijos kiekis ir tokiu būdu vartotojas sutaupo. O sutaupo tikrai nemažai, nes pagal šią sistemą vidutinis vartotojas, įsidiegęs tinkamos galios elektrinę, gali sutaupyti netgi iki 90 % išlaidų, kurias šiuo metu moka už elektros energiją.
Tiek trumpai. Gal tada klausimų?
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių.
Pirmasis klausia G. Landsbergis. Prašom, jūsų klausimas.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, mano klausimas susijęs nuosekliai su jūsų dėstoma tema ir taip pat su šiukšlių deginimu. Tokią temą turbūt irgi esate girdėjęs, aktualią vilniečiams ir dabar itin suaktualėjusią kauniečiams.
Ministre, klausimas iš dviejų dalių. Pirmoji dalis, kaip apskritai jūs vertinate tai, kad dabar, po premjero susitikimo su „Lietuvos energijos“ vadovu, „Lietuvos energija“ priėmė sprendimą po Vyriausybės vadovo įsikišimo perkelti dalį šiukšlių deginimo iš Vilniaus į Kauną? Kaip jūs apskritai vertinate patį tokį valstybinės įmonės valdymo ir priimamų sprendimų politizavimą? Tai viena klausimo dalis.
Antroji klausimo dalis, koks jūsų būtų atsakymas vilniečiams ir kauniečiams? Pirmiausia vilniečiams, kuriems brangs šiukšlių išvežimas dėl to, kad dalį šiukšlių tiesiog reikės gabenti į Kauną deginti, ir kauniečiams, kurie dabar tampa Vilniaus šiukšlių deginimo vieta?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų dėl šiukšlių kiekio galbūt čia ir aplinkos ministras detaliau paaiškintų, bet dėl „Lietuvos energijos“ sprendimų, be abejo, tai yra kryptys, tai dar nebuvo konkrečių sprendimų. Yra numatyta kryptis, kad galėtų būti perpus sumažintas deginamų atliekų kiekis. Iš esmės dar sprendimas nėra priimtas ir, be abejo, „Lietuvos energija“ dalyvauja abiejuose projektuose – tiek Vilniaus kogeneracinės jėgainės, tiek Kauno kogeneracinės jėgainės projektuose, ir ta apimtimi tai yra ir jų galimybė spręsti dėl šių atliekų kiekio perkėlimo.
Dėl visuomenės vertinimo, be abejo, kalbame apie komunalinių ir pramoninių atliekų dalį. Kaune buvo planuojamas pramoninių atliekų deginimas. Iš esmės yra tam tikras pramoninių atliekų apkeitimas komunalinėmis ir tai tikrai yra, aš manau, gana atsakingi sprendimai įvertinant apskritai šių projektų plėtrą ir vystymą tiek biokuro plėtros, tiek šiukšlių deginimo aspektu.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkui už galimybę paklausti. Gerbiamasis ministre, visų pirma, pagyrimo žodis, man atrodo, tai yra geriausia reforma, kurią kiekvienas žmogus supras asmeniškai ir Lietuvoje per trejus metus dar 30 tūkst. daugiau verslininkų sukursite. Labai sveikintina ir pati idėja, kad decentralizuota energijos gamyba gali būti konkurencinga ir ypač iš atsinaujinančių išteklių. To pasigendu turbūt per visą nepriklausomybės laikmetį. Su tuo susijęs klausimas.
Rytoj Aplinkos apsaugos komitete mes svarstysime Klimato kaitos finansinių instrumentų įstatymo projektą, kuriuo iš aplinkos taršos leidimo ateinantys pinigai yra paskirstomi arba renovacijai, arba atsinaujinančios energetikos paramai. Vienoje iš jūsų skaidrių minima 30 % parama tiesiogiai priklauso nuo šito. Kaip vertinate, kad ligi šiol iš esmės įstatymo nustatytų proporcijų buvo nesilaikoma, ir ar tai nėra pavojus, kad iš esmės šitas visas atsiperkamumo skatinimas (sakote, kad per 9–10 metų atsipirks investicijos) bus be pagrindo, nes iš esmės viskas nueina renovacijai? Dėkui.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už labai gerą klausimą ir tikrai aktualų klausimą. Tikrai nemažai diskusijų turėjome ir, aš manau, pasiekėme rezultatą. Šiandien, kaip minėjau, iš klimato kaitos programos vietoj pernykščių 1,7 mln. šiais metais yra skirta 3,3 mln. Iš esmės matome, kad yra padvigubinta parama, ir netgi su maksimalią galią gaminančiais vartotojais (5 kilovatų) skaičiuojame, kad tokia parama šiemet galėtų pasinaudoti apie 2 tūkst. gaminančių vartotojų. Šiandien, kaip minėjau, tokių vartotojų yra beveik 1 tūkst., tad šiais metais tokios paramos, vertiname, turėtų užtekti. Kitiems metams pakeisime finansavimo kišenę. Kitaip tariant, tuos 17 mln., kurie planuojami, planuojame skirti iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Tiesiog kol kas siekiame užtikrinti kiek įmanoma sklandesnę finansinę paramą gaminantiems vartotojams, todėl šiemet dėl to, kad negalėjome greitai pakeisti finansinės paramos priemonių, skyrėme iš Klimato kaitos programos, o kitais metais, kad tos paramos pobūdis būtų platesnis, labiau skatintų gaminančius vartotojus ir didesnį kiekį būtų galima paremti, bus struktūrinės paramos panaudojimas.
Rizikos, grėsmių nematau. Kalbėjome su Finansų ministerija, Aplinkos ministerija, ir esminė mūsų žinia yra ta, kad reikia sukurti kiek įmanoma stabilesnes paramos sąlygas gaminantiems vartotojams. Tai 1 kilovatas, maždaug 300 eurų, yra tas atskaitos taškas, kuris turėtų išlikti artimiausiais metais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, nors jūs čia daugiau kalbėjote apie ateities energetiką, aš noriu paklausti apie dabartines problemas, galbūt iš praeities šiek tiek. Mano klausimas būtų susisijęs su Visagino atomine elektrine dėl panaudoto kuro saugomų konteinerių ir visų kitų dalykų, kurie trunka jau ne pirmą dešimtį dėl tyrimų, kuriuos pradėjo prokuratūra dėl pardavimų ir visų kitų dalykų. Ką galėtumėte pasakyti? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju. Gal tik akcentuosiu, kad kalbėjau apie ateities energetiką, kuri bus svarbi ir valstybei. Bet šiandien šita sritis – taip pat svarbi ir iš esmės yra galimybių, kuriomis gali naudotis mūsų vartotojai.
Dėl Ignalinos, dėl panaudoto branduolinio kuro konteinerių iš esmės ginčai, kurie buvo anksčiau, yra pabaigti ir kuras yra sėkmingai perkraunamas, šiandien perkrauti 58 konteineriai iš 190. Kalbant apie pradėtus tyrimus, turbūt turėjote omenyje vamzdelių pardavimo konkursą, ikiteisminis tyrimas pabaigtas, dabar procesas vyksta teisme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, kreipiausi į jus dėl įtampos svyravimo atokesnėse vietose. Labai ačiū, bet Valstybinė energetikos inspekcija atsiuntė tokį raštą, kad ji tą problemą sutvarkys, tarkime, mūsų krašte, Zarasų rajone, tik 2019 metais, apie metų vidurį, tai yra lygiai po metų. Prašom pasakyti, ar tikrai nėra galimybės tą dalyką padaryti greičiau? Ir apskritai buvo parengtas, kiek aš žinau, investicinis projektas pakankamai seniai, ir dar ministras A. Sekmokas žadėjo, kad tokių dalykų Lietuvoje jau nebebus. Praėjo tiek laiko ir vis dėlto tų problemų atsiranda ir iškyla. Prašom pasakyti, ar tikrai būtų galima greičiau sutvarkyti, kaip žadate šią problemą išspręsti? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už iškeltą klausimą. Iš tiesų tai yra ir mūsų buitiniams vartotojams aktuali problema, ir verslo vartotojams. Šiuo klausimu dar akcentuočiau, kad ne tik Energetikos inspekcijos čia klausimas, čia yra ESO atsakomybė, ir mes kaip tik kalbamės (…), kokios prioritetinės zonos pagal esamas problemas turėtų būti išskirtos. Ten, kur tos problemos yra aktualiausios, ten jos turėtų pirmiausia būti sprendžiamos. Taip pat, kaip jau išsprendėme problemas iš esmės su verslo vartotojais, kada irgi buvo panašių problemų, sprendėme nuo tų problemų, kurios aktualiausios. Tai šiuo atveju patikinu, kad tai bus vienas iš mano klausimų su ESO, kaip būtų galima tai paspartinti.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas ministre, neretai kreipiasi, manau, ne tik į mane ir į kitus Seimo narius žmonės, kurie gyvena miestuose, ir šalia gyvenamųjų namų yra elektros pastotės, likusios nuo sovietmečio, penki metrai, dešimt metrų. Ar nėra numatyta kažkokios programos lėšų, kaip tas pastotes reikėtų iškelti? Nemanau, kad jų būtų labai daug, bet tai kenkia žmonių sveikatai ir, be abejonės, jeigu koks sprogimas ar kokia nelaimė, nukentėtų artimai esantys gyventojai. Ar nėra kažkokio sprendimo būdo?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Pastočių iškėlimas paprastai vyksta pagal amžių, tai yra tos, kurios yra seniausios, – tokiu principu. Iš esmės taip pat galvojame ir apie struktūrinės paramos lėšų panaudojimą. Šiandien konkrečių skaičių nepasakysiu, bet taip pat, manau, tai yra vienas iš klausimų, kurį galėtume paspartinti.
PIRMININKĖ. Klausia J. Varžgalys. Prašom.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, noriu pritarti kolegai Simonui – iš tikrųjų tai ta ministerija, kuri užsiima gerais darbais, ir po dešimtmečio ir po 20 metų Lietuva tikrai matys padarytus gerus darbus. Mano klausimas jums būtų kitas. Šiandien daug kalbame apie mažąją energetiką, į tą įeina ir elektrinių statyba ant užtvankų, atstatymas buvusių elektrinių. Deja, šiandien kai kurie Lietuvos žalieji radikalai eina labai tiesioginiu keliu – viską griauti, viską naikinti, atseit leisti žuvims praplaukti. Tos žuvys ir taip gali praplaukti. Juk šiandien bet koks verslininkas neprašo valstybės pinigų, jis pats pastato užtvanką, pats nutiesia žuvitakius, ir viskas išsprendžiama. Kokia būtų jūsų nuomonė dėl mažųjų elektrinių?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Kaip suprantu, kalbate apie mažąsias hidroelektrines. Iš esmės Lietuvoje pagal ankstesnę strategiją visa kvota buvo išnaudota ir pagal šią strategiją, kuri yra baigiamosios priėmimo stadijos čia, Seime, neplanuojame platesnės šios srities plėtros būtent pirmiausia dėl aplinkosauginių reikalavimų. Tiek dėl konkurencingumo, tiek žiūrint į perspektyvą yra kitų sričių, į kurias turėtume susitelkti, bet aplinkos apsaugos reikalavimai yra tas trukdis, į kurį atsimušame.
PIRMININKĖ. Klausia A. Butkevičius. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, noriu pasakyti, kad Lietuvos energetikos sektorius visoje Europoje buvo vertinamas labai aukštai. Jūs tikriausiai žinote, kad 2015 metais Lietuvos energetikos sektorius Europos energetikų asociacijoje buvo pripažintas kaip padaręs didžiausią pažangą. Tą patį pripažino ir Europos Komisija, konkrečiai ir prezidentas Ž. K. Junkeris, kuris buvo mane pasikvietęs ir įteikė padėką už tai, kad įgyvendinome, kaip jūs žinote, elektros jungtis su Švedija, Lenkija, taip pat suskystintų gamtinių dujų terminalas, antžeminis terminalas Klaipėdoje, dujų jungtys, kurios buvo padidintos nuo Klaipėdos iki Kiemėnų, kad Lietuva galėtų, jeigu Rusija užsuktų dujas, visiškai apsirūpinti iš Klaipėdos.
Ar jūs man galite atsakyti į du dabar svarbius klausimus?
Jeigu Rusija anksčiau atsijungtų nuo Lietuvos ir sinchronizuotųsi be Baltijos valstybių, kokį mes turime parengę planą? Koks kitas stambus projektas energetikos sektoriuje būtų įgyvendinamas? Žinote, apie visa tai, ką jūs pristatote, kalbama dešimt metų. Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju. Aš manau, vienas dalykas – svarbu ne tik kalbėti, bet ir daryti. Šiuo atveju mažoji energetika yra ta sritis, kuri tikrai reikšminga. Valstybei reikšmė bus ateityje, 2030 metais mes galėsime kalbėti apie reikšmingą generaciją.
O kalbant apie atsijungimo grėsmes, be abejo, sinchronizacijos projektas yra prioritetinis, šiuo metu vyksta intensyvios derybos. Aš tikiuosi, jos bus sėkmingos ir turėsime politinį susitarimą. Iš esmės kiti žingsniai ir bus reikalingi – vietinės generacijos plėtra tam, kad užtikrintume mūsų sistemos saugumą ir stabilumą. Kalbu apie generacijos plėtrą. Ko gero, tai galėtų būti gana lanksti generacija, kartu, neatmesčiau galimybės, ir su tam tikrais baterijos elementais, kurie taip pat yra svarbūs.
Kalbant apie tai, kas būtų, jei Rusijos ir Baltarusijos sistema bus parengta anksčiau, nei mes būsime pasirengę atjungti, tai planą turime. Jis yra sėkmingai įgyvendinamas kartu su „Litgridu“, bet čia detaliau jo nenorėčiau pristatyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausiantysis – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, mano kolega jūsų klausė apie „Lietuvos energijos“ projektus. Mes girdėjome Ministro Pirmininko pasisakymą apie neva suderintą sprendimą per pusę sumažinti atliekų kiekį, kuris bus deginamas Vilniaus gamykloje. Kaip puikiai žinome, ekonominiu požiūriu yra vienas optimalus sprendimas ir negali būti du optimalūs.
Dabar mano klausimas, ar ekonominiu požiūriu buvo padaryta klaida anksčiau sutariant kažkokį atliekų kiekį deginti, ar dabar padaryta klaida ekonominiu požiūriu? Aš neimu taršos požiūriu. Konkrečiai ekonominiu požiūriu. Jeigu anksčiau buvo priimtas optimalus sprendimas, tai dabar deginti mažiau atliekų – vadinasi, kainuos daugiau. Mano klausimas, ar esate apskaičiavę, kiek daugiau kainuos ir kaip tai atsilieps vilniečiams per šildymo kainas? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Šildymo kainoms tai neturės jokios įtakos. Šildymo kaina liks tokia, kokia buvo numatyta šioje projekto plėtroje – 21–22 eurai už megavatvalandę 2020 metais. Tokia kaina yra fiksuota „Lietuvos energijos“ rašte Energetikos ministerijai, derinant šį projektą lygiai prieš metus, kai buvo derinama biokuro ir atliekų dalis. Biokuro dalis yra mano atsakomybė. Ta apimtimi buvo fiksuotos labai aiškios šilumos kainos. Tos šilumos kainos buvo patvirtintos ir to jūsų minėto susitikimo metu, jos tikrai nedidės.
Kitas klausimas dėl optimalaus ekonominio modelio. Atliekų kiekis, be abejo, yra prognozuojamas, jis yra ganėtinai kintamas dalykas, įvertinant Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos tikslus, tuos tikslus, dėl kurių yra sutarta. Iš esmės taip pat labai aiškiai turime įvertinti tai, kad Europos Komisija ateityje net neplanuoja skirti europinės paramos šiukšlėms deginti. Tai yra jau priimti Europos Komisijos sprendimai. Dar bus tolimesnės derybos.
Dėl atliekų kiekio. Iš esmės derinant šiuos projektus, Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą, buvo fiksuotas 160 tūkst. kub. metrų atliekų kiekis. Iš esmės tas kiekis buvo suderintas su Europos Komisija.
Tuo tarpu Kauno projektas įgyvendinamas kaip verslo projektas. Jis nebuvo suderintas su Europos Komisija, todėl ta tam tikra variacija tarp Vilniaus ir Kauno atliekų kiekio tiek teisiškai, tiek praktiškai galima.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas, skirtas Vyriausybės pusvalandžiui, išsekęs. Dėkoju, ministre, jums.
15.31 val.
Redakcinės komisijos Seimo nutarimo „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui“ projektui parengti sudarymas
Gerbiami kolegos, mes sutarėme, kad ir naujoji redakcinė komisija Seimo nutarimo „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui“ projektui parengti sudaroma iš 13 asmenų. Skelbiu naująją komisijos sudėtį. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija deleguoja į komisiją A. Gumuliauską, J. Jarutį, J. Rimkų, A. Širinskienę ir P. Valiūną. Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija – A. Butkevičių. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija – A. Kupčinską, A. Navicką, S. Šedbarą. Liberalų sąjūdžio frakcija – S. Gentvilą. Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija – J. Sabatauską. Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ – V. Kamblevičių. Ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija – Č. Olševskį. Gerbiami komisijos nariai, prašom… (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pasitikslinsiu. Sekretoriatas turbūt skaičiuoja tas proporcijas. Ar Mišri grupė dar neturi aukštesnio prioriteto negu Valstiečių ir žaliųjų ten apvalinimai, kai tiek daug jų narių deleguojama čia dabar?
PIRMININKĖ. Mes jau tikslinomės ryte Seniūnų sueigoje. Tiesiog, kai sudaroma iš 13 asmenų, gauna kiekviena frakcija atstovą, bet Mišriai, deja, tenka 0 ir nedeleguojama, kaip ir buvo pirmojoje komisijoje.
Dar tiksliau – Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kad niekam širdies neskaudėtų. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, jeigu 13, tai 5,2, tai kvota – 5, Tėvynės sąjunga – 2,88, bet kvota 3, Liberalų sąjūdis – 1,2, tai 1, Lietuvos socialdemokratų darbo – 1,02, tai 1, Lenkų rinkimų akcija – 0,74, tai 1, „Tvarkos ir teisingumo“ – 0,65, tai 1, Lietuvos socialdemokratų partija – 0,74, tai 1. O Mišrios Seimo narių grupės yra 0,56, tai dabar jau išeina, kad 0, nes 13. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Dėkojame, gerbiama pirmoji pavaduotoja. Taigi dėl proporcijų išsiaiškinome. Ar galime bendru sutarimu? Dar dėl…
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke.
PIRMININKĖ. Per centrinį – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mes norime dėl techninių kliūčių mūsų kolegą. J. Sabatauską pakeisti į J. Oleką laikinai. (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Prašau, į ką keičiate?
J. OLEKAS (LSDPF). Dėl techninių kliūčių kviečiu…
PIRMININKĖ. Į J. Oleką?
J. OLEKAS (LSDPF). Taip, vietoj J. Sabatausko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu patvirtinti šios sudėties komisiją? Dėkoju.
Gerbiama komisija, prašom susirinkti vėl į poilsio zoną, rinkti komisijos pirmininką ir parengti Seimo nutarimo projektą.
15.34 val.
Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1966 (pateikimo tęsinys)
Grįžtame prie popietinės darbotvarkės. (Šurmulys salėje) Kolegos, grįžtame prie klausimų dėl Z. Jedinskio projekto. Prašom, gerbiamasis, į tribūną. Tuoj bus, kas užsirašė klausti, tuoj galėsime jums paskelbti, kas turi teisę klausti. Pirmasis klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, galbūt mano klausimas susidarytų iš dviejų nedidelių dalių. Pirmiausia, jūs prisimenate tą visą istoriją ir aš prisimenu, ar yra kitų šalių, kur slapti dokumentai įšaldomi 100 metų, nes buvo praėję 25 metai ir priėmėme dar 75 metams?
Antras klausimas. Kodėl toks susijaudinimas dešinėje pusėje?
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Pakartokite antrą klausimą.
A. SYSAS (LSDPF). Kodėl toks susijaudinimas dešinėje pusėje?
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Pirmiausia dėl kitų šalių. Kaip aš minėjau pristatydamas, Estija atliko liustraciją ir jokių pasekmių nebuvo. Antra. Vėl čia ne mano nuomonė, bet labai daug ir politikų, ir buvusių VSD darbuotojų nuomonė, kad liustracija, aišku, turėjo būti atlikta iš karto po nepriklausomybės paskelbimo ir kad šitie dokumentai turėtų būti prieinami visiems žurnalistams. Kas netingi, tegul ten krapštosi, ieško kompromituojančios medžiagos ir tada tikrai nebūtų jokių problemų.
O dėl dešinės pusės, na, aš nenoriu jokių įtarimų, bet jeigu pagal gerbiamos R. Juknevičienės logiką, tai priešinasi todėl, kad galbūt dirba Kremliaus naudai.
PIRMININKĖ. Klausia G. Landsbergis. Prašom. (Šurmulys salėje) Ar jūs neturite klausimo kol kas?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamasis prelegente, vis dėlto, kaip jūs manote, ar nėra… Kaip jūs žiūrite apskritai į valstybės duotą pažadą? Ar jūs esate palaikytojas tos pusės, kuri mano, kad valstybės žodis gali būti atšauktas tada, kada valdančiajai daugumai tai yra priimtina, tinkama arba ne. Ar vis dėlto jūs manytumėte, kad valstybė, remdamasi, na, jau netgi Romos suformuotu principu, kad pacta sunt servanda, kad susitarimų reikia laikytis ir kad tai yra mūsų visos teisės viršenybės pagrindas, vis dėlto turėtų laikytis savo duotų pažadų?
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Iš dalies aš jau atsakiau į tą klausimą pristatydamas šį projektą. Noriu priminti, kad, pirma, dėl išslaptinimo tų, kurie prisipažino, valstybė tą duotą žodį išlaikė jau beveik 28 metus, kaip minėjau, net įstatymai neleidžia įslaptinti amžinai. 75 metams, jums irgi žinant, praeitoje kadencijoje priėmė buvusios kadencijos Seimas 2015 metų gegužės mėnesį.
Dėl pažado. Kas davė pažadą? Pažadėjo ir įslaptino politikai, o ne visuomenė. Galbūt tie politikai, kurie turėjo ryšių su tomis struktūromis, save įslaptino ir davė sau pažadą. Manau, kad tas pažadas, maža to, kad jis yra ne visai logiškas ir teisėtas, o iš kitos pusės, jeigu ir pagal įstatymą, jau įvykdytas.
PIRMININKĖ. Klausia R. Juknevičienė. Prašom.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Pranešėjau ir gerbiami kolegos, aš dabar pacituosiu vakar dienos Valstybės saugumo departamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atsiųstos išvados sakinį: „Paviešinus asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybos duomenis, Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms taptų žinoma, kurie asmenys neprisipažino, ir dėl to yra pažeidžiami, gali būti šantažuojami ir verbuojami šiuo pagrindu. Tokia situacija galėtų sukelti itin didelę žalą Lietuvos valstybės interesams.“
Gerbiamasis pranešėjau, tiksliau, negerbiamas, kodėl jūs darote žalą Lietuvos valstybės interesams? Ir ar nesiruošiate dabar tuoj pat palikti tribūnos, atsiprašyti visų, sėsti į savo vietą, o gal net atsistatydinti iš Seimo?
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Pirmiausia, gerbiamoji Rasa, iš karto atsakysiu į jūsų klausimą. Norėčiau pats matyti VSD vadovo šitą raštą, bet aš jums šiandien pristačiau ir pateikiau VSD vadovo D. Jauniškio atsakymus į tuos klausimus. Tai, kur jis paminėjo, kad būtent įslaptinimas ir net tie, kurie liustravosi, yra Rusijos žvalgybos šantažo objektas. Aš tikrai nieko prieš, jeigu čia ateis VSD vadovas ir atsakys į mūsų klausimus. Mes už viešumą, mes už skaidrumą, mes norime priimti tam tikrus sprendimus.
O aš iš jūsų, gerbiamoji Rasa, laukiu informacijos. Kai man praeitą posėdį pasakėte, kad tą įstatymo projektą padėjo rengti Rusijos ambasada, tai norėčiau išgirsti, kada ir kas man padėjo. Arba atsiprašyti, kad tai buvo netiesa, kad jūs tiesiog labai mokate kurti pasakas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną – G. Landsbergis. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Dėl posėdžio vedimo tvarkos, gerbiama pirmininke. Kadangi nebuvo atsižvelgta į mūsų prašymą pakviesti Valstybės saugumo departamento direktorių, išklausyti jo atstovaujamos institucijos pozicijos, tai mes frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Per centrinį mikrofoną – Lietuvos lenkų rinkimų frakcijos seniūnė R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Stebėdami tokį desperatišką elgesį, mes kitko ir negalėjome tikėtis, ir buvome pasiruošę. Tą diskusiją, labai aktualią visuomenei, mes atidedame dar iki ketvirtadienio. Vis tiek mes grįšime prie tos diskusijos, kadangi jūs paėmėte jau paskutinę pertrauką, ir ketvirtadienį mes pabaigsime šio pateikimo svarstymą. Ačiū Gabrieliui, jis iš tikrųjų rūpinasi, kad ta diskusija visuomenei kuo ilgesnė būtų ir kuo labiau aktuali.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, replikos išsakytos. Dar yra. Per šoninį mikrofoną – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji, pirmą kartą įstatymas buvo priimtas 25 metams. Kodėl reikia pratęsti dar 75 metams ir kas buvo padaryta, tikrai neaišku. Žiūrėkite, ar tik vieną kartą sulaužo savo pažadus valstybė? Buvo savanoriams, kurie gynė parlamentą, kas pažadėta? Kad jie galės gyventi tuose butuose, o butų jie neteko. Tai ką mes labiau mylime – savanorius ar kagėbistus, kurie prisipažino? Man atrodo, kad 25 metai – tikrai tas laikotarpis, kurio pakanka, ir nereikia pratęsti. Ir nieko neatsitiktų, jeigu mes ir anksčiau išviešintume. Kodėl jūs tokie sunerimę? Kas jums darosi? Nejaugi ten pas… jūsų prisipažinusiųjų ten beveik visi. Kodėl… Ar ten visi prisipažinę.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai, tą moralą jau visi girdėjome.
Per kitą šoninį mikrofoną – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Aš primenu prašymą, nuskambėjusį praėjusiame posėdyje, kad konservatoriai grąžintų visas iš KGB archyvo pavogtas bylas ir baigtų šantažuoti Lietuvos visuomenę. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ir paskutinis per šoninį mikrofoną – V. Kamblevičius. Prašom.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Mieli konservatoriai, iš tikrųjų aš jus nuoširdžiai kaip kolegas kviečiu, atsiimkite savo prašymą iki kito posėdžio, nes vis tiek per tą laiką nespėsite panaikinti tų bylų.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, buvo teisėtas Konservatorių frakcijos prašymas balsuoti. Prašom balsuoti dėl siūlomos pertraukos.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 39, prieš – 48, susilaikė 12. Pertraukai balsų užtenka.
Per šoninį mikrofoną – A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nors kairioji pusė ir centras labai jaudinasi dėl šito įstatymo priėmimo, aš norėčiau šiek tiek apginti ir poną Z. Jedinskį – jo susirašinėjimai yra viena svarbi aplinkybė. Aš manau, kad Seimas, kaip institucija, kuriai atsakinga Vyriausioji rinkimų komisija, turėtų išsiaiškinti. Iš tikrųjų faktas: 2016 metais rinkimų metu kandidatai į Seimą – kiek jų, 1 tūkst., daugiau buvo? – kandidatai nebuvo tikrinami, vėliau patikrinti tik išrinkti Seimo nariai, t. y. čia esantys, ar nėra jų tame prisipažinusiųjų sąraše. Bet kandidatai netikrinti, nors visų rinkimų metu prieš tai buvo tikrinami. Kodėl ponas Z. Vaigauskas neatliko savo pareigos, kuri kiekvienų rinkimų metu buvo atliekama, būtent 2016 metais dėl tų kandidatų, reikėtų išsiaiškinti. Aš siūlau Seimui, šiuo atveju kreipiuosi į posėdžio pirmininką ir valdybą, tai ir padaryti.
PIRMININKĖ. V. Bakas – per kitą šoninį mikrofoną.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Įskaitykime mano balsą už pertrauką.
PIRMININKĖ. Vis tiek rezultatas nesikeičia.
15.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui“ projektas Nr. XIIIP-2349 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Taigi, kolegos, redakcinė komisija baigė darbą ir teikia nutarimo projektą. Kviečiu redakcinės komisijos pirmininką J. Jarutį. Prašom mums jį pranešti.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamas Seime, nutarimas „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui“. Lietuvos Respublikos Seimas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro K. Navicko atsakymą į Seimo narių grupės interpeliaciją ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 61 straipsniu ir Seimo Statuto 222 straipsniu nutaria: „1 straipsnis. Pritarti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro K. Navicko atsakymui į Seimo narių grupės interpeliaciją. Už balsavo 7, prieš – 6.“
PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. Užsirašę yra ar klausti, ar?.. Gerbiamas komisijos pirmininke, grįžkite. Pirmasis jūsų nori klausti N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš norėjau paagituoti, ar čia ne šita stadija? Čia ne šita agitacijos stadija?
PIRMININKĖ. Ne, jūs paskubėjote. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, ar balsuosime dėl komisijos išvados? (Balsai salėje) Po pateikimo pritariame? (Balsai salėje) Taip.
Gerbiami kolegos, nutarimo projektas pateiktas. Tai ar prašom?.. Ar galite visi susitelkti?
Taigi 1 straipsnis. Pritarti. Ar po pateikimo galime bendru sutarimu pritarti? Balsuojame. Prašom.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 65, prieš – 38, susilaikė 11. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Diskusijoje norėsite kalbėti? (Balsai salėje) Prašom, atviras langas, gerbiami kolegos. Yra norinčių dar tęsti diskusiją? Nėra. Po svarstymo galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju.
Priėmimas. Motyvai už, prieš. Mūsų technika nespėja, lukterkite, tuoj galėsite. Taigi prieš jau yra norinčių. Prašom. Pirmasis – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kur pirmoji komisija dirbo ir galbūt vienas valstiečių ir žaliųjų atstovas tikrai objektyviai ir nuoširdžiai balsavo, tas balsavimas rodo, kad yra pagrindo reikšti priekaištus ministrui, ir net ne ministrą palaikantis turėtų būti Seimo sprendimas. Jo atsakymai, deja, biurokratiški – kažką dariau, kažką sprendžiau, bet tikrai nerodo tos politinės lyderystės, kuri yra reikalinga tai tikrai sudėtingai sričiai. Akivaizdu, kaip ministras beaiškintų, vis dėlto jį slegia ir netiesiogiai daro įtaką buvęs ryšys su BAF’u, kai matome tą daugiamilijoninį europinės paramos skyrimą. Nors ir nėra tiesmukiško ministro parašo, bet suprantame, kad visai ministerijos komandai yra viskas aišku: jeigu tai yra su ministru susijusi viešoji įstaiga, jos projektas turi būti gerbiamas ir padaroma viskas, ko reikia. Geriau, kad ministro pareigas užimtų toks asmuo, kuris tokių problemų neturi.
Dar nuvylė, kad ministras, kai kokie nors sudėtingesni reikalai, atsistoja į šoną – čia savivalda, čia atliekų centrai ne mano, čia vandentvarkos projektai, kai neįvykdyti įsipareigojimai, ne mano, čia savivaldybės turėjo žiūrėti, čia medžiai kertami ne mano ir t. t. Ne tokio, manau, ministro mes turime tikėtis, o problemos sudėtingos ir sritys jautrios. Taigi aš kviečiu pasakyti, kad ministro atsakymai yra ne tokie, kokių Seimas tikisi, ir atitinkamai sudaryti galimybę Vyriausybę papildyti energingesniais nariais.
PIRMININKĖ. N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Išklausius ministro atsakymus dėl masiškai kertamų medžių Lietuvoje, tokia ministro libertaristinė pozicija reiškia, kad bet kuris meras, administracijos direktorius, išgirdęs jo atsakymus arba perskaitęs jo atsakymus, dešimteriopa jėga šnios visus ąžuolus, kedrus ir klevus aplink kapines, kapinėse, šalia dviračių takų ir visur, kur tik gali pavogti europinius pinigus per šiuos kirtimus. Kategoriškai nesutinku su ministro pozicija. Kaip žmogus ir kaip politikas tikrai negaliu sutikti su tokiu nusišalinimu, su tokia arogancija ir su tokiu visišku abejingumu.
Gerbiamas ministre, jūs tiesiog padvigubinsite, patrigubinsite iškertamų puikių, šimtmečius, dešimtmečius augusių medžių skaičių Lietuvoje. Tiesiog aš nesuprantu. Aš jus pažįstu nuo Sąjūdžio laikų. Aš nesuprantu, kodėl jūs taip elgiatės.
PIRMININKĖ. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, tenka turbūt pakartoti, ko labiausiai man pritrūko, tai bent kruopelės savikritikos, kad tikrai yra problemų, kurias reikia spręsti ir kad ne viskas padaryta. Sakiau, kad skaitydama metinį pranešimą Prezidentė buvo žiauriai kritiškesnė savo atžvilgiu. Pakartoju. Ir tie dvigubi standartai… aš kalbėjau būtent dėl atlyginimų. Mes čia daug kalbame apie darbo užmokestį ir kad senieji blogai dirbo, juos reikia atleisti, ministrui paskirti trigubai didesnį atlyginimą, patarėjui irgi vos ne trigubai. Ar normalu, kad už 76 dienas mes sumokame 50 gabalų, taip liaudiškai šnekant? Viena diena tokių patarėjų 700 eurų išeina. Čia efektyvus darbas? Vien dėl to. Jeigu koks nors kitas ministras tai būtų padaręs, visą laiką kalbate apie skaidrumą, aiškumą, efektyvumą, lėšų panaudojimą, turbūt būtų suvalgytas gyvas. Šitam ministrui kaip nuo to paukštelio vanduo nuteka ir niekas nesvarbu.
Gerbiamieji, netaikykite dvejopų standartų. Ir visos kitos problemos, kurias kėlė mano kolegos. Tikrai nuoširdžiai išklausiau atsakymų ir perskaičiau nuoširdžiai ir kruopščiai – atsirašinėjimo meno viršūnė. Aš suprantu, kad valstiečiai, nepritardami interpeliacijai tokiam ministrui, likusias jo valdymo pasekmes prisiima sau, ir rinkėjai tą įvertins, turėkime omenyje. Už viską reikės atsakyti.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis kalbantis prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, apgailestauju, kad iš tikrųjų mums teko svarstyti tokį klausimą ir teko išgirsti tik tokius atsakymus, kurie nemažos Seimo narių dalies netenkina. Tikrai manau, jau nebegrįšiu prie konkrečių dalykų, apie kuriuos čia kalbėjo kolegos, kad sisteminio požiūrio, lyderystės, pasiruošimo tom pertvarkom, kurios yra priimtos ir vykdomos, aiškiai matome, kad yra per mažai. Jeigu galima sau leisti, kad sistemoje dirbantys žmonės metus laiko lauktų, kol bus parengta dėl pasikeitimų nauja darbo apmokėjimo tvarka, tai nežinau, kaip jus, bet manęs ir daugelio miško sektoriuje dirbančių žmonių tikrai netenkina. Man teko kalbėti su daugeliu iš jų, girdėti, ką jie girdėjo ir ko jie tikėjosi iš ministro, ir kaip šiandien yra nustumiami jų lūkesčiai į 2019 metus, tikrai tai netenkina.
Be abejo, kad šiandien neišgirdome ir tos bambagyslės nutraukimo nuo buvusios darbovietės. Aš dar kartą kartoju: ministre, iš tikrųjų kaltinimai, kurie yra išdėstyti dėl jūsų sąsajų su buvusia darboviete, ne 2017 metų, kuriuos nagrinėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, bet būtent 2018 metų pasirašyti įsakymai, išlieka atviri. Arba jūs turite ginti savo garbę teismuose, arba jūs turite trauktis iš savo posto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi norintys prieš kalbėti jau išreiškė poziciją. Dabar už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, turbūt vėl lenda tie patys skauduliai ir turbūt net nekeista, kad tos partijos, kurios 27 metus darė įtaką… Ypač miškų sektoriuje tos didžiausios nuoskaudos jaučiamos, kur buvo pajudinti jų partijos kolegos, bičiuliai ar kaip kitaip bevadinsi, turbūt tai didžiausi skauduliai ir praradimai. Vien dėl to tikriausiai šiandien čia, salėje, vyksta tas teatras, bandoma prikabinti tiek ministrui, tiek valdantiesiems, tiek specialistams, kurie sąžiningai dirbo toje sistemoje, kad viskas yra blogai.
Iš tiesų kalbant apie negirdėjimą, manau, interpeliacijos autoriai negirdi, neįsiklauso, nežiūri, kas vyksta Seime. Užtektų jums, kolegos, perklausyti Aplinkos apsaugos komiteto stenogramą, kur buvo būtent kalbama apie ministro buvusią darbovietę, kaip tie pinigai yra paskiriami, kaip jie įsisavinami, kokios reikalingos ataskaitos, kokie reikalingi rezultatai ir visi kiti dalykai, apie ką mes tikrai kalbėjome, ir klausimų komiteto nariams tikrai nekilo. Aišku, keista dėl kai kurių kolegų komiteto narių, kurie tikrai girdėjo tuos atsakymus, patys gyrė ministrą kaip tikrai inovatyvų, gerą ir visokį kitokį, kitokiais epitetais kalbėjo, šiandien balsuoja prieš. Turbūt partinė diktatūra verčia elgtis kitaip, bet noriu tikėti, kad tas vidinis balsas iš tiesų prabils. Kviečiu, kolegos, palaikyti ministrą.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Balsuodamas ir pasisakydamas už, palaikydamas ministro atsakymus interpeliacijos metu, tikiuosi, gerbiamas ministras susimąstys ir atkreips dėmesį į tai, nes tikrai tam tikru atveju čia buvo labai objektyvios kritikos, ypač dėl bendravimo su pavaldiniais, peržiūrint atlyginimų sistemą ir kitų dalykų. Tačiau aš niekada nesutiksiu ir jau kelintą kartą kalbu, kad tie, kurie pateikė interpeliaciją, kurie nesugebėjo išlaikyti kritikuojamo žmogaus, tuo labiau dabar kritikuojamo ministro garbę ir orumą… leidžia sau tokiais žodžiai komentuoti pasisakymą. Tai buvo pamuilinimas akių, bindzinti kaip arkliui paskui vežimą ir t. t. Manau, tai nedaro garbės autoriui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, daugiau kalbančių nėra. Prašom apsispręsti dėl teikiamo nutarimo „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui“. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 110 Seimo narių: už – 65, prieš – 34, susilaikė 11. Seimo nutarimas yra priimtas. (Gongas) Pritarta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro K. Navicko atsakymui į Seimo narių grupės klausimus.
16.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ projektas Nr. XIIIP-2069(2) (svarstymas)
Mieli kolegos, grįžtame prie popietinės darbotvarkės. Pagal popietinę darbotvarkę mūsų 2-2 klausimas yra nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ projektas Nr. XIIIP-2069. A. Papirtienę kviečiu į tribūną.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas birželio 13 dieną svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ projektą Nr. XIIIP-2069. Nusprendė pritarti komiteto išvadai ir patobulintam Seimo nutarimo projektui ir teikti jį Seimui svarstyti. Už – 5, prieš – 2, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nutarimas turi du straipsnius. Dar diskusija. Atsiprašau. Pirmasis – A. Gumuliauskas. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš tikrai norėčiau labai trumpai jums paneigti mitą, kuris dažnai sklando šitoje salėje, kad savo kalba, jos išlikimu rūpinasi tik lietuviai ir kad tai yra archajiniai dalykai, o modernioji Europa jau žengia visiškai kitu keliu.
Turiu pasakyti, kad tiek Estijoje, tiek Latvijoje, tiek Šiaurės valstybėse egzistuoja specialios institucijos, kurios kaip tik ir užsiima valstybinės kalbos politika. Estijoje tai yra Estų kalbos taryba, Latvijoje – Latvių kalbos agentūra, Lenkijoje – Lenkų kalbos taryba, Šiaurės šalyse, pavyzdžiui, Norvegų kalbos taryba, Švedų kalbos taryba, Islandų kalbos taryba, Danų kalbos taryba. Iš tikrųjų ypač norėčiau akcentuoti kaip demokratijos lopšį, naujos demokratijos lopšį, Prancūziją, kur labai saugoma ne tik gimtoji kalba, bet ir labai preciziškai vystoma istorijos politika. Jeigu pažvelgtume į Prancūzų kalbos gynimo įstatymą arba pažiūrėtume į Prancūzijos istorijos atminties įstatymą, tai jis man asocijuojasi netgi su Rusija, kur atsakomybė už istorinės atminties tam tikrų postulatų pažeidimą yra tikrai neadekvačiai didelė. Noriu pasakyti, kad šitos gairės yra ypač svarbios. Labai keista, kad praeitos kadencijos Seime vis dėlto dauguma praleido progą ar tiesiog neturėjo tokios iniciatyvos būtent parengti tokį dokumentą. Šis dokumentas parengtas ganėtinai solidžiai, manau, kad mes už jį turėtume balsuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Į diskusiją kviečiu A. Ažubalį.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ponia posėdžio pirmininke, kolegos, po dešimties metų pertraukos vėl galime turėti veikiantį nežinybinį, o pakankamai aukšto lygio valstybinės kalbos politikos ir planavimo dokumentą.
Priėmę gaires ir pradėję įgyvendinti sąmoningą kalbos politiką, vėl taptume kaip dauguma Europos Sąjungos valstybių, kurių daugelis turi panašius teisės aktus. Žinoma, čia nekalbu apie Prancūziją, kurioje puoselėjama valstybinė prancūzų kalbos politika kelia pavydą, nes prancūzų kalba visais įmanomais būdais, tarp jų ir finansiniais, stiprinama ir ginama. Galima, žinoma, pasižiūrėti ir į kaimynus estus, kur kalbos politika yra sisteminga ir nuosekli. Estai kasmet skiria per 10 mln. eurų kalbos plėtrai.
Tačiau atvirai kalbant ir šis dokumentas, nors iš esmės jis yra sveikas, geras, bet kai kurie Švietimo komiteto sprendimai buvo paveikti, kaip aš įvardinčiau, angliškojo parko gerbėjų, t. y. tų, kurie pritaria nuostatoms, kad reikia naikinti viską, kas yra natūralu ir paveldėta, o turi būti gerbiama egzotika, t. y. visa, kas iki tol buvo svetima, siekiama diegti ir įtvirtinti. Invazinių rūšių legalizavimas tampa ne tik anglišku parku, bet ir trokštama lietuvių kalbos politika. Ir pastarajai dėl kai ko buvo pritarta. Pavyzdžiui, Švietimo komitetas balsavo už siūlymą išbraukti nuostatą, kad valstybinei kalbai ir jos prestižui nepalanki mokslo politika daro neigiamą įtaką lietuvių kalbos tyrimams bei plėtrai. Ar tai yra netiesa? Kad jūs žinotumėte, tai šiuo metu nė vienoje aukštojoje mokykloje nėra magistro pakopos lituanistikos studijų, tik bakalaureatas. Visur kitur geriausiu atveju yra subendrintos magistro studijos.
Lietuvių kalbos stūmimą į pašalius geriausiai iliustruoja ir šie liūdni skaičiai: pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje lietuvių kalbos egzaminą pasirinko laikyti mažiau abiturientų negu anglų kalbos. Kaip kitaip vertinti situaciją, kada švietimo srityje konstitucinė vertybė – valstybinė kalba – nėra laikoma prioritetu? Tą įrodo ir ponios M. Petrauskienės pakeista lietuvių kalbos brandos egzaminų tvarka, kurią po mūsų skundo su frakcijos kolegomis S. Šedbaru ir L. Kasčiūnu priėmė nagrinėti Vyriausiasis administracinis teismas. Jau nekalbant apie tai, kad Vilniaus universitete buvo, atsiprašant, reformuotas Filologijos fakultetas, kurio pavadinime neliko žodžių „lietuvių kalba, baltistika, lietuvių literatūra“. Viskas subendrinta ir optimizuota. Galiu tik apgailestauti, kad liberalų pastangomis komitetas pritarė siūlymui iš gairių išbraukti nuostatą, kad Mokslo ir studijų įstatyme lituanistikos prioritetą reikia įtvirtinti ir realiais įgyvendinamaisiais teisės aktais. Iki šiol jų nėra. Matyt, buvo pritarta vadinamųjų reformatorių argumentui (cituoju): „Tokio teiginio rašymas yra nekorektiškas ir netgi atskleidžia mokslo politikos nesupratimą.“ Citatos pabaiga.
Kita pozicija, nuo kurios atsitraukė komitetas, tai pritarimas siūlymui išbraukti nuostatą, kad šiuo metu nepakankamai apibrėžtas valstybinės kalbos vartojimas švietimo institucijose, tarp jų ir nevalstybinėse, kurioms suteikiama teisė steigtis Lietuvoje. Pasiūlymo iniciatorių teigimu, tai dvelkia perdėta kontrole ir noru užkirsti kelią tolesnei sėkmingai veikiančių įstaigų veiklai. Matyt, taip kuriame paralelinę švietimo sistemą Lietuvoje.
Tačiau baigdamas vis dėlto noriu pasakyti, kad daug geriau turėti tokias gaires nei jokių, ir tikiuosi, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija parengs tokį gairių įgyvendinimo priemonių planą, kuris realiai, o ne deklaratyviai atlieps lietuvių kalbos poreikius ir vertybes. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu S. Tumėną. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, apie svarstomas gaires galiu kalbėti epiškai ir daug. Galiu kalbėti, kad gairės – tai kalbinės politikos principai, uždaviniai ir jų sprendimo būdai. Galiu kalbėti, kad pristatomos gairės yra savotiški saugikliai, kurie yra svarbūs tūkstančiams humanitarinės erdvės žmonėms, tūkstančiams lituanistikos ne siaurąja prasme žmonėms. Tačiau, mano nuomone, pagrindinės gairės – tai ne tekstas, kuris čia surašytas ir pristatomas. Pagrindinės gairės, aš esu įsitikinęs, gyvena mūsų sąmonėje. Jos spinduliuoja iš mūsų sąmonės, iš mūsų įsitikinimų, iš mūsų vertybinių nuostatų, jos ir lemia. O kad tokių grėsmių ir pavojų yra, užsiminė ir kolega, tai vykstantys reiškiniai senajame Vilniaus universitete, kitose institucijose, kur iš pavadinimų dingsta žodžiai lietuvių, lietuvių literatūros, Lietuvos istorijos ir t. t.
Gairės reikalingos, kad galėtų kryptingai, prasmingai, nuosekliai dirbti žmonės bent jau keturiuose institutuose, kurie neseniai… Mano rankose yra parodos, vykusios Lietuvos Respublikos Seime, skirtos atkurtos Lietuvos šimtmečiui, kur pristatomos 100 svarbiausių lituanistinių mokslinių knygų… Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pristato per pastaruosius 20 metų išleistų per 700 leidinių. Kalbininkai pristato per 500 mokslinių leidinių, Lietuvos istorijos institutas pristatė per 650 leidinių. Šitos gairės ir reikalingos, kad šitie žmonės galėtų ir toliau prasmingai dirbti.
Taip pat gairės reikalingos, kad suprastume ir patvirtintume, kad stipriausi šiandien pasaulyje lituanistikos ir baltistikos centrai yra ne kur nors pasaulyje, užsieniuose, o Lietuvoje.
Gairės reikalingos, kad nepaskęstume, nepradingtume kosmopolitizmo liūne, kad būtų išsaugotas lietuviškas žodis, tarmės, kad būtų išsaugota lietuviško žodžio vartosena viešajame gyvenime, kad būtų kuriama, prižiūrima terminija.
Ačiū Dievui, gyvename demokratinėje valstybėje ir visada yra ir bus net ir tarp lituanistų vaicekauskienių, bet visada Lietuvoje bus ir iš Kelmės erdvių atsiradusių brandžių vyrukų vytautų vyšniauskų, išsaugojusių ir tikinčių, kad tautos gyvasties vienas iš pagrindinių degiklių yra lietuvybė ir lietuviškas žodis.
Čia ne kartą šiandien buvo minima didžioji valstybė Prancūzija. Taip, Prancūzija taip suprato, didžiulė Prancūzija suprato, kad reikia tokių saugiklių. Ir ji ginasi įstatymais nuo anglizmų ir kitų svetimybių invazijos.
Linkiu, kad tai suprastume ir mes, patvirtintume šitas gaires ir tada, manau, Lietuvos kalbininkai, literatūros mokslininkai, kalbininkai praktikai, žodžio vartotojai galės prasmingai dirbti bent jau artimiausius penkerius metus. Ir tai prisidės prie to, kad Lietuvoje išliktų patys geriausi, prasmingai dirbantys lituanistikos ir baltistikos centrai. Kviečiu pritarti šitoms gairėms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, norintys diskutuoti visi jau kalbėjo. Imsimės gairių tvirtinimo. Kviečiu A. Papirtienę į tribūną.
Pirmasis skirsnis „Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės“. Dėl I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ siūlymų nėra. Antrasis skirsnis „Pagrindiniai valstybinės kalbos politikos principai ir nuostatos“.
Ar kolegos Seimo nariai M. Adomėnas, G. Steponavičius ir E. Pupinis norėsite pristatyti savo siūlymus, kuriems komitetas iš dalies yra pritaręs?
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Gerbiamoji pirmininke, matau, mikrofonas įjungtas.
PIRMININKĖ. Prašau.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Norėčiau pasakyti, kad dėl dalies pasiūlymų, kuriems iš dalies yra pritarta, mes sutiksime, bet aš ties kiekvienu atveju pasakysiu, ar sutinkame, ar ne.
Pirmasis siūlymas, dėl kurio iš dalies yra siūloma pritarti. Norėtume, kad būtų balsuojama dėl mūsų originalaus. Ir pradžiai aš noriu pasakyti tokius bendrus kelis argumentus, kodėl mes, grupė Seimo narių, pateikėme keliolika pasiūlymų Seimui apsispręsti.
Rėmėmės nemažos dalies, galbūt daugiau jaunosios kartos, Lietuvos lituanistų pozicija, viešai pasirodžiusia per pastarąsias savaites, kai Seimui buvo pateiktos Lietuvių kalbos politikos gairės. Mes manome, kad daugeliu atvejų reguliacinė, kontroliuojančioji ir norminančioji lietuvių kalbos politika yra išties jau nebeatitinkanti laikmečio. Tai atspindi ir daugelio Vakarų valstybių patirtis. Daugelis analitinių straipsnių, paskelbtų ir Lietuvoje, rodo, kad mes irgi turėtume vaduotis iš tų reguliacinių ir norminimo varžtų.
Siūlymas dabar susijęs su 13 punktu, kuriuo mes siūlome išbraukti kalbos planavimą kaip pagrindą lietuvių kalbos politikai įgyvendinti, nes iš tiesų manome, kad tai yra per didelis aiškinamasis ir institucinis krūvis. Ir ne planavimas, o išties laisva kalbos raiška ir pačių vartotojų laisvas vartojimas yra pagrindinis tikslas ir kryptis, į ką turi būti nukreipta lietuvių kalbos politika ir šios gairės. Mes siūlome balsuoti dėl mūsų siūlymo ir pritarti jam.
PIRMININKĖ. Taip, jūs prašote balsuoti. Tik patikslinsiu, kad jūs prašote išbraukti ne tik planavimą, bet ir kalbos sandarą, sistemą ir vartoseną.
Gerbiami kolegos, prašom balsuoti. Komiteto nuomonę aš jau skelbiau – pritarta iš dalies, bet prašome paskelbti. Prašom, gerbiama Aušra.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – iš dalies pritarti.
PIRMININKĖ. Ir skambėtų visas tekstas? Perskaitykite.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Valstybinės kalbos politikos įgyvendinimo pagrindas yra kalbos planavimas, apimantis šias sritis: kalbos statusą, kalbos vartojimo teisinių pagrindų kūrimą ir tobulinimą, kalbų santykius viešosios vartosenos srityse, kalbos prestižą, kalbos sandarą, sistemą ir vartoseną, kalbos mokymą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašom balsavimu… Dar yra dėl motyvų. Už nori kalbėti S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, siūlyčiau…
PIRMININKĖ. Kalbos už pataisą.
S. GENTVILAS (LSF). …pritarti iniciatorių pasiūlytam variantui, kad būtų išbraukta iš esmės kalbos planavimo tezė ir norėtųsi, kad būtų laisvesnio pobūdžio tekstas, kuris sako apie tai, kad kalba savaime vystosi, ji nėra kieno nors sugalvotas konstruktas ir kad kalbos politikos įgyvendinimas nebūtų toks tik iš viršaus žemyn žiūrėjimas. Siūlytume panaikinti šitą sakinį.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Man labai keista, kad žmonės bando iš dokumento išbraukti mokslinį terminą – tai ir yra kalbos planavimas. Gerbiamieji ekonomistai, jeigu mes išbrauksime iš jūsų tekto, pavyzdžiui, „rinka“, nes ir taip suprantama arba suprantama galbūt ne taip, tiesiogiai, kažkaip kitaip? Aš manau, kad diskusija komitete buvo ir buvo įrodyta, kad kalbos planavimas yra mokslinis terminas, ir jis šiame tekste yra būtinas. Aš manau, kad mes tikrai turėsime šviežią supratimą, kad prieš mokslą tikrai neisime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kas pritariate Seimo narių siūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, palaikote komiteto poziciją, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 22, prieš – 40, susilaikė 30. Siūlymui nėra pritarta.
Kitas 15.2 punktas, taip pat Seimo narių M. Adomėno, A. Gelūno, G. Steponavičiaus ir E. Pupinio. Komiteto pozicija.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, 15 punktas kalba apie veiksnius, kurie turi neigiamą įtaką dabartinei valstybinės kalbos būklei. Ir vienas iš veiksnių 15.2 kalba apie didėjančią lietuvių kalbos ir kitų kalbų konkurenciją viešojo gyvenimo srityse. Mes nemanome, kad tai yra neigiamas veiksnys, tai yra tiesiog realybė, ir visada taip buvo. Kai kuriais atvejais skirtingų kalbų konkurencija gali tapti teigiamu atveju ir netgi postūmiu mums labiau savo kalbą puoselėti ją vartojant ir kalbant. Tai mes apskritai nesutinkame su tokiu vertinimu ir todėl siūlome šitą 15.2 punktą išbraukti.
PIRMININKĖ. Komiteto pozicija.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – iš dalies priarti. Komiteto pasiūlymas šį papunktį išdėstyti taip: „lietuvių kalbos ir kitų kalbų konkurencija viešojo gyvenimo srityse“.
PIRMININKĖ. Motyvai už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, ar tikrai konkurencija… Pabrėždami, kad konkuruoja kalbos, mes čia ką nors pasieksime? Man atrodo, reikėtų įsiklausyti, ką gerbiamas G. Steponavičius sako, kad buvimas terpėje kitų kalbų praturtina ir įsąmonina mus, kokia kalba mes kalbame, ir kartais skolinius pradedame pakeisti tomis lietuvių kalbos frazėmis, kurios egzistuoja. Ir nereikėtų kalbėti apie konkurenciją kaip apie kokį nors blogį ir pavojų. Todėl siūlytume iš esmės panaikinti 15.2 punktą, nes tai tiesiog praturtina… kalbų įvairovė gali suteikti ir pozityvių dalykų.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kai apie konkurenciją kalbame, tai aš suprantu konkurenciją ekonomikoje, versle, dar kur nors, bet kai mūsų lietuvių kalba yra kaip pagrindinė gimtoji kalba, su kuo ji dar gali konkuruoti Lietuvoje? Aš šito niekaip negaliu suprasti. Ir kitas dalykas, taip, gerbiame visas kitas kalbas, kuo daugiau moki kalbų, tuo geriau, bet ir Konstitucijoje parašyta, ir mūsų viešajame gyvenime mūsų gimtoji kalba yra lietuvių kalba, ir ji yra be konkurencijos. Jeigu jau imtume, kad ji su kažkuo turi konkuruoti ir dėl to tobulėtų, tikrai paklauskite lietuvių kalbos žinovų, mokslininkų, jūs jokio tobulėjimo šioje srityje niekaip nepamatysite. Tarkime, lietuvių kalba konkuruos su prancūzų kalba. Jeigu tokios įstatymo pataisos, tarkime, būtų Prancūzijoje registruotos, nežinau, kokia būtų prancūzų reakcija į savo kalbos konkurencingumą su kitomis kalbomis. Aš tikrai negaliu tam pritarti, net ir komiteto nuomonei negaliu pritarti.
PIRMININKĖ. Taigi, gerbiami kolegos, teks balsuojant apsispręsti dėl teikiamo siūlymo. Palaikanti Seimo narių grupė balsuoja už, turintys kitą nuomonę balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 15, prieš – 26, susilaikė 46. Siūlymui nėra pritarta.
Kitas turėtų būti 15.3 punktas, taip pat tos pačios grupės siūlymas.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Atsiprašau, dėl 15.3 komiteto yra pritarta siūlymui, todėl nebalsuojama, jeigu teisingai suprantu.
Dėl 15.4 pritariama iš dalies. Mes sutinkame su tokiu siūlymu. Jeigu galiu, gerbiamoji pirmininke, eiti eilės tvarka?
PIRMININKĖ. Toliau.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Siūlymas dėl 15.7. Jam yra nepritarta. Aš norėčiau išdėstyti motyvus, kodėl mes tokį siūlymą teikiame ir dėl jo prašome balsuoti.
PIRMININKĖ. Prašom pristatyti.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū. 15.7 punktas vis dar kalba apie neigiamus veiksnius dabartinei lietuvių kalbos būklei. Jis skamba, kad ne visada yra veiksminga valstybinės kalbos priežiūros sistema. Mes kaip tik manome, kad lietuvių kalbos plėtrai ir kūrybingam jos vartojimui kenkia perdėta ir reguliacinė lietuvių kalbos politika, dažnai grindžiama net ir nuobaudomis. Mes siūlome performuluoti, kad šis 15.7 punktas skambėtų: „Pernelyg direktyvi valstybinės kalbos priežiūros sistema labiau linkusi drausti ir bausti, o ne skatinti gerąsias kalbos vartojimo praktikas.“
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai – kalbos priežiūros sistema veikia pagal Valstybinės kalbos įstatymą, kuris savo ruožtu įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulę ir 14 straipsnio nuostatas. Ir dar šis pasiūlymas prieštarauja bendrajai gairių logikai.
PIRMININKĖ. Ar norėsite kalbėti prieš, Audroniau Ažubali?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ne, viskas.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kolegos, prašom apsispręsti dėl teikiamo siūlymo. Kas palaikote, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 17, prieš – 36, susilaikė 34. Siūlymui nepritarta.
Toliau – gairių pirmasis skirsnis „Kalbos statusas“ ir 17 punktas.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Taip, ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, mes vertiname komiteto pastangas ieškoti korektiškesnės formuluotės ir išbraukti žodžius „globalioji anglų kalba“, nes įvairių kalbų buvimas šalia lietuvių kalbos yra tam tikras iššūkis ir mūsų kalbai. Su tuo mes sutinkame, bet kartu mes manome, kad formulavimas apie nepakankamai aiškų reglamentavimą kalbos yra ne visai korektiškas, nes mes tikrai galvojame, kad tai gali vesti į papildomas įvairias kontroliuojančias, draudžiančiąsias priemones, kaip čia yra vardinamos kraštovaizdyje, tai viešos iškabos, užrašai, ir tai gali būti susiję su neigiamomis pasekmėmis, taip pat ir pritraukiant investicijas į Lietuvą. Todėl mes siūlome balsuoti dėl mūsų formuluotės, kuria mes pasiūlėme išbraukti 17 punktą.
PIRMININKĖ. A. Ažubalis nori kalbėti prieš. Dar komiteto nuomonė. Prašau.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – iš dalies pritarti ir šis punktas buvo paredaguotas ir suglaudintas. Siūlome išdėstyti taip: „Šiandien daugelis pasaulio kalbų vis labiau konkuruoja tarpusavyje, valstybinės kalbos santykis su anglų kalba ir kitomis kalbomis įvairiose viešojo vartojimo srityje ne visada aiškiai reglamentuotas.“
PIRMININKĖ. Palaiko pataisą E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tai reglamentuoja visai kiti įstatymai. Ką tai reiškia nereglamentuotas? Yra kalbos komisijos, kurios derina. Man labai tokia įdomi kova su anglų kalba. Iš tikrųjų kai kur yra problemų su rusų kalba. Netgi valstybinėse įstaigose, kaip poliklinikose, šiuo metu gausu rusiškai kalbančių ir pabandyk tenai nekalbėti. Iš tikrųjų nemanau, kad reikėtų kovoti tik su anglų kalba ir ją minėti kaip išskirtinę. Aš pritariu mūsų siūlymui, kad apskritai šitie reikalai yra pakankamai gerai reglamentuoti. Jeigu nepakankamai gerai vykdo institucijos priežiūrą, tai čia jau kita problema, ne įstatymo ir ne šio akto.
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš pritariu komiteto nuomonei ir raginu kolegas balsuoti, nes anglų kalbos ir kitų kalbų, ypač anglų kalbos, įsigalėjimas dabar mūsų švietimo sistemoje, kai mokslininkai vis dažniau rašo tiesiai šviesiai savo tezes, savo darbus, doktoratus anglų kalba, tai aš jums pasakysiu, atvirai kalbant, iš tikrųjų tai stumia lietuvių kalbą į pašalius.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti. Kas palaikote Seimo narių grupės siūlymą, balsuojate už, kas komiteto nuomonę, prieš arba susilaikote.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 18, prieš – 32 ir susilaikė 39. Taigi siūlymui nėra pritarta.
Kitas punktas 17.2, siūlote jį visiškai išbraukti. Ar sakysite motyvus, gerbiamas Steponavičiau? Prašau.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū. Aš tiktai noriu grįžti prie 17.1 punkto, nes čia yra pritarimas iš dalies. Noriu pasakyti, kad tenkina atrasta komitete formuluotė. Ji tikrai kalba apie užsienio studentus ir jiems sąlygų studijuojant Lietuvoje mokytis lietuvių kalbos sudarymą vietoje ankstesnės formuluotės, kuria iš esmės būtų sudaromos visiškai nepalankios sąlygos pritraukti studentus iš užsienio. Dėl 17.1 formuluotės pritarti iš dalies tinka.
Dėl 17.2. Noriu atkreipti dėmesį, kad 17.2 punktas, kurį mes siūlome išbraukti, skamba, kad išties grėsmė, kad dalyje Europos mokslo erdvės jau vyrauja anglų kalba ir prie jos pereina ištisos mokslo sritys, yra nepagrįstas. Tai yra, mūsų vertinimu, pakankamai nekorektiškas formulavimas ir supriešinimas, nes dažnai anglų kalbos tarptautiškumo prasme Europos erdvėje šalia lietuvių kalbos vartojimas kaip tik leidžia stiprinti mūsų pozicijas skelbiant straipsnius. Tikrai įvairūs tyrimai, dar kartą norime pabrėžti, patvirtina, kad tai sudaro prielaidas mums savo potencialą geriau atskleisti, todėl mes ir siūlome 17.2 punktą, kaip nepakankamai korektišką, išbraukti.
PIRMININKĖ. Komiteto pozicija.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Komiteto argumentai, kad būtina numatyti priemones, leidžiančias užtikrinti lietuvių kalbos vartojimą ir mokslo srityje, skatinti lietuviškos terminijos kūrimą.
PIRMININKĖ. Motyvus prieš sako S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Tarptautinės publikacijos yra puiku, tačiau jeigu paliksime šitą siūlymą, faktiškai tęsis tradicija, kai Lietuvos lituanistai, baltistai turi būtinai važiuoti į Daugpilį, Liepoją, Rygą skaityti pranešimų, nes kitaip prieš atestacijas jie susiduria su didžiulėmis problemomis. Taigi aš kviečiu nepritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašau balsuoti ir apsispręsti dėl teikiamo siūlymo. Kas palaikote Seimo narių siūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę arba palaikote komiteto poziciją, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 16, prieš – 35, susilaikė 36. Taigi siūlymui nėra pritarta.
17.4 punktas. Ar pristatysite? Prašom, gerbiamasis Steponavičiau.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. 17.4 punkte kalbama apie kalbinį kraštovaizdį ir valstybinės kalbos santykį su kitomis viešojoje informacijos erdvėje vartojamomis kalbomis ir kad tai nėra aiškiai reglamentuota. Nurodoma pavyzdžių, kad tai yra prielaidos atsirasti daugiau svetimkalbiškumo. Bet jeigu būtų einama netgi neįteisinimo linkme, tarkime, dvikalbių lentelių ten, kur yra tautinių mažumų bendruomenių, bet kad ir tame pačiame mūsų Vilniaus mieste… Pagal tokią logiką, kaip yra dabar formuluojamas gairėse punktas, kurį mes siūlome išbraukti, užrašai „Varšava gatvė“ arba „Vokiečių gatvė“ vokiečių kalba nebegalėtų būti iškabinami. Mes tikrai nemanome, kad yra grėsmė kraštovaizdžiui dvikalbių užrašų naudojimas, kaip tai yra Lenkijoje, ten, kur gyvena mūsų tautiečiai. Jeigu išbrauktume tą punktą, tikrai mažiau čia gąsdintume vieni kitus tuo svetimkalbiškumu ir turėtume daugiau susikalbėjimo. Kviečiame pritarti.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Dalis yra išbraukta ir suredaguota, suglaudinta. Siūlome papunktį išdėstyti taip: „Kalbinis kraštovaizdis. Valstybinės kalbos santykis su kitomis kalbomis viešojoje informacijos erdvėje nėra aiškiai reglamentuotas, taip pat neaiškus valstybinės kalbos vartojimo reikalavimų vykdymas viešojo gyvenimo srityse.“
PIRMININKĖ. Motyvai už – S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, Klaipėdos autobusų stoty, kai įeini, yra parašyta: „Atvykimas“, „Išvykimas“. Kalbinis kraštovaizdis galėtų būti turtingesnis, jeigu būtų parašyta ir rusiškai, ir angliškai atvykimas ir išvykimas. Man atrodo, tai tikrai nepakenktų lietuvių kalbai, bet kaip tik kai kada praturtintų ir atvykusieji pasijustų laukiami. Pasakymas, kad kalbinis kraštovaizdis yra kažkas neigiamo ir tas daugialypumas… man atrodo, reikėtų vengti tokių tezių, todėl labai sveikinčiau visus, kurie balsuotų už išbraukimą tokių nuostatų.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Mane pirmiausia stebina, kad žmonės, prisistatantys liberalais, prilygina žodį „reglamentuoti“ žodžiui „uždrausti“ ir kalba, kad tai yra reakcingas noras išguiti kitas kalbas iš viešosios erdvės. Tokie paaiškinimai man tikrai skamba kažkokiu sovietizmu.
O pataisos teikėjams aš siūlyčiau pasižiūrėti (…) įstatymą Prancūzijoje. Jis buvo priimtas 1995 metais. Prancūzai yra iki smulkmenų sureguliavę pavadinimus, užrašus ir labai pavydžiai saugo savo prancūziškąjį kalbinį kraštovaizdį. Jie žino, kad kito tokio kraštovaizdžio nėra. Lietuvoje toks kalbinis kraštovaizdis irgi yra vienas, jo nėra Antarktidoje ar Australijoje, taigi balsuokime prieš.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti dėl teikiamo siūlymo. Kas palaikote komiteto poziciją, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 19, prieš – 35, susilaikė 32. Siūlymui nėra pritarta.
17.5.2 punktas.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Dėl jo mes neprašome balsuoti, priimtina formuluotė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 17.5.3 punktas.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Jam buvo pritarta, tai ir nereikia balsuoti, jeigu teisingai suprantu.
PIRMININKĖ. Buvo lyg ir… 5 dalies 4, atsiprašau.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Gerbiami kolegos, 17.5.4 punktas. Tikrai gerai, kad sukurtas lietuviškas šriftas „Palemonas“, bet mes čia kalbame apie valstybės politikos dokumentą – gaires. Ir jame įrašytas visiškai techninis sakinys, kad mokslo reikmėms sukurtas originalus lietuviškas kompiuterinis šriftas „Palemonas“, ir siektina, kad jis būtų įtrauktas į programinės įrangos gamintojos „Microsoft“ šriftų meniu. Visiškai techninis punktas, dėl savo konkretumo iškrentantis iš bendro dokumento konteksto. Dabar šitas „Palemono“ šriftas yra plačiai naudojamas, čia yra dar daugiau žmonių, galinčių apie tai pasakyti. Ne tokio konkretumo punktui būti šiose gairėse, mes ne prieš tai, bet tiesiog manome, kad asimetrija savo konkretumu yra su viso dokumento logika.
PIRMININKĖ. Komiteto pozicija.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Tai nėra tik techninis dalykas. Šiam šriftui sukurti buvo skirti dideli pinigai, tačiau šis šriftas nėra oficialiai įtrauktas į „Microsoft“ šriftų meniu, todėl kyla sunkumų. Turėtume siekti derybų būdu, kad šriftas būtų įteisintas, nes būtina skatinti lietuviško raidyno diegimą.
PIRMININKĖ. Motyvų už niekas nenori išsakyti. Motyvai prieš – S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Techninis tai techninis, tačiau kiekvienos valstybės pasididžiavimas – turėti savo šriftą. Toks yra mūsų „Palemonas“, yra galimybių, reikia tik noro Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kad jis pakliūtų į „Microsoft“ šriftų meniu. „Microsoft“ vadovai yra pasakę, kad jeigu valstybė nepatenka į šriftų šimtuką, neturi jokių perspektyvų ir ateityje bus išbraukta apskritai iš gyvavimo ir iš geografijos. Taigi aš manyčiau, kad šitas įrašymas sudarytų puikią terpę pasirūpinti mūsų Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kad „Palemonas“ atsirastų „Microsoft“ šriftų meniu.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašau balsuoti. Kas palaikote Seimo narių siūlymą, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 15, prieš – 28, susilaikė 40. Siūlymui nėra pritarta.
17.6 punktas. Prašom pristatyti.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Jeigu dar kolegė neužstotų man…
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, gerbiama Rita, pranešėjas nemato kito pranešėjo.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Tiesiog, kad galėčiau kalbėti. Gerbiami kolegos, mes siūlome išbraukti 17.6 punktą dėl siekio daugiau reglamentuoti lietuvių kalbos vartojimą darbo santykių srityje. Jeigu jūs maždaug kilometro spinduliu apsižvalgytumėte aplink šitą pastatą, jūs pamatytumėte, kad čia yra daugybė tarptautinių kompanijų, verslo centrų, kurie faktiškai dirba su visu pasauliu. Jie konsultuoja online nuolatiniu būdu kitų šalių klientus ir ten yra įprasta praktika, kad yra vartojama anglų kalba, skandinavų kalbos. Dabar bandyti net sureguliuoti tarptautinėse kompanijose, kaip įmonės viduje žmonės kalbės ir kad būtinai čia yra problema, kolegos, pasižvalgykite, ką daro kitos šalys. Jos džiaugiasi, kai pritraukia užsienio specialistų, ar jie būtų iš Indijos aukštos kvalifikacijos, ar dar iš kitur mokslo centrų, ir ten dažniausiai yra normalu, kad jie tarpusavyje skirtingų tautybių dirbantys žmonės kalba nebūtinai lietuvių kalba. Nėra čia problemos ir nereikėtų siekti perdėtai reglamentuoti. Todėl mes ir siūlome šį punktą išbraukti.
PIRMININKĖ. Komiteto pozicija.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti. Argumentai – ši kalbos politikos gairių nuostata leistų plėtoti sąlygas vartoti valstybinę lietuvių kalbą darbo rinkoje ir aiškiau reglamentuotų jos vartojimą.
PIRMININKĖ. Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, mes kai kada teisės aktus nuvalkiojame taip, kad iš tikrųjų mes prirašome gražių frazių, o iš esmės tos gražios frazės negali būti įgyvendintos. Iš tikrųjų kaip jūs galite priversti visus kalbėti arba vien lietuviškai, arba vien angliškai, ypač Lietuvos teritorijoje. Na, nepriversite. Darbo rinkoje, kur kalba dabar užsieniečiai atvažiavę angliškai, tai ir kalbės. Arba jie čia neatvažiuos. Kodėl aš turiu kalbėti angliškai, jeigu visur galiu kalbėti lietuviškai? Tai kur galiu, ten kalbu. Iš tikrųjų tos frazės faktiškai kiekviena neįgyvendinama. Jos gali būti, bet kas iš to?
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jokių problemų nesudaro kitų kalbų vartojimas institucijose, yra ir darbo sutarties, ir darbo sąlygų principuose numatoma, kur kas vartojama. Bet kad iš principo tuos klausimus reikia reglamentuoti, tikrai akivaizdu net ir čia Seimo salėje. Kai mes vietoj lietuvių kalbos vartojame online norėdami parodyti, kad anglų kalbą moku, tai tikrai argumentacijos reikia.
PIRMININKĖ. Taip, kolegos, prašom balsuodami apsispręsti. Kas palaikote Seimo narių siūlymą, balsuojate už, komiteto poziciją – prieš arba susilaikote.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 24, prieš – 31, susilaikė 28. Siūlymui nėra pritarta.
Toliau dėl 23 punkto, dėl bendrinės kalbos normų kodifikacijos. Prašom, gerbiamas…
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Aš tik patikslinčiau, 24.
PIRMININKĖ. Taip, pagal…
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Gerai. Mes siūlome tik dalį antrojo sakinio, trečiojo sakinio išbraukti, kuris kalba apie neva nepalankią mokslo rezultatų vertinimo politiką, ir dėl to jaučiamas fundamentinių ir taikomojo pobūdžio darbų stygius. Tai yra netiesa. Pastaruoju metu, per pastaruosius šešerius, septynerius metus tikrai atsirado daugiau lituanistikos prioritetą stiprinančių programų, yra skirti finansai vien tam, ir pasakyti, kad jos yra nepakankamai vertinamos arba subjektyviai nuvertintos, yra nekorektiška ir tendencinga. Todėl mes siūlome dalį sakinio išbraukti ir tikimės, kad bus objektyviau žiūrima vengiant tokių tendencingų formuluočių gairėse.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti. Argumentai: tokia nuostata leistų spartinti fundamentinius ir taikomuosius visuomenėje aktualius kalbotyros darbus – žodynus, praktines gramatikas ir kita ir peržiūrėti jų vietą institucijų mokslinės veiklos vertinimo sistemoje. Kitaip tariant, reiktų peržiūrėti tokio pobūdžio mokslo darbų vertinimo kriterijus.
PIRMININKĖ. Ar Audronius nori išsakyti motyvus? Tada balsuojame. Prašom, kolegos. Kas palaikote Seimo narių siūlymą, balsuojate už, komiteto – prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 20, prieš – 31, susilaikė taip pat 31. Siūlymui nėra pritarta.
Toliau, gerbiami kolegos, 32 straipsnio ketvirtas. Bet čia antras variantas. Jūs, Steponavičiau, vadovaujatės pagal pirmą, dėl to jums neatitinka numeracija. Yra siūloma dalį išbraukti. Prašom pristatyti.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Viena vertus, mes manome, kad pati formuluotė yra pakankamai neaiški.
Antra vertus, siūlymas licencijuoti dalykinės kalbos vertėjus į lietuvių kalbą yra tiesiog naujos biurokratinės naštos kūrimas ir reikiamų rezultatų neduos. Turi būti stiprinamos mokslo institucijos, asociacijos, investuojama į mokymus, bet ne licencijavimas yra kelias užtikrinti aukštesnę vertimų į lietuvių kalbą kokybę. Galime kaip tik pasidžiaugti, per pastaruosius dešimt metų puikios užsienio literatūros vertimai į lietuvių kalbą yra vertinami puikiai ir čia tikrai yra daugiau pozityvo nei baimių. Todėl mes ir siūlome balsuoti pagal mūsų pasiūlymą išbraukiant dalį punkto.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – iš dalies pritarti. Išbraukiamos konkretybės, tačiau paliekamas dalykinės kalbos vertėjų licencijavimas. Ir šį papunktį išdėstyti taip: „Pastaraisiais metais išleista vertimo teorijos ir taikomųjų darbų, kurie padeda gerinti vertimų į lietuvių kalbą kokybę. Vertėjų rengimo sistema ne visada užtikrina reikiamą jų lietuvių kalbos kompetenciją. Kaip ir daugelyje šalių, reikalingas dalykinės kalbos vertėjų į lietuvių kalbą licencijavimas, nes iki šiol oficialiai aukštosiose mokyklose yra vertinamas tik jų užsienio kalbos mokėjimas.“
PIRMININKĖ. Taigi nuomonę už nori išsakyti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, mes galime prisižaisti taip, kad iš tikrųjų sumažės vertimų. Čia tiksliai nepasakyta, kokių vertėjų licencijavimas. Ar mes visiems drausime vertimais užsiimti ir visi turės turėti licencijas, ar tik mokslinei literatūrai? Nemanau, kad turėtume visur žiūrėti tik per blogio prizmę. Tai sistema, ji kainuos. Mes visi prirašome frazių. Licencijavimas kainuos, viskas kainuos, institucijos kainuos, o po to pinigų neskiriame ir viskas lieka taip, kaip lieka. Tada geriau kai kada ir nerašyti, ko negalime padaryti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Šį kartą nesu kategoriškai prieš, bet tiktai manau, kad taip, kaip komitetas suformulavo, yra tiksliau. Čia tikrai pirmiausia visas dokumentas yra tiktai gairės, o toliau viskas bus detalizuota, ir dėl tų neaiškumų, kurie pataisos autoriams iškyla dėl licencijavimo, tai bus aiškus reglamentas, ar mokslinei literatūrai, ar kokiai kitai reikalingi kvalifikuoti vertėjai. Be abejo, šiandien yra įmonės, organizacijos, kurios samdo žmones, kurie nėra profesionalūs vertėjai. Aš manau, kaip reglamentuota komiteto, reikėtų pritarti komiteto nuomonei ir nepritarti arba susilaikyti balsuojant dėl autorių nuomonės.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojate dėl teikiamo siūlymo. Tvarka ta pati.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 17, prieš – 29, susilaikė 44. Nėra pritarta siūlymui.
Dėl vedimo tvarkos – E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Tikrai nereikalauju nei balsuoti, nei nutraukti, bet koks nors aiškumas turi būti dėl darbotvarkės. Šiam klausimui darbotvarkėje buvo skirta 10 minučių. Tikrai nefiksuoju, kiek jau, bet gal reikia daryti pertrauką, nes tada visa darbotvarkė nusikelia ir žlunga.
PIRMININKĖ. Jeigu kolegos būtų sutikę, kad būtų diskutuojama tik dėl tų punktų, kuriems nepritarta, tai mes būtume pajudėję sparčiau. Dabar nedaug liko, bet iš principo pagal Statutą turi teisę teikti siūlymą ir jį argumentuoti. Aš kito kelio neturiu. Norėčiau baigti šitą klausimą, kad negaištume, vis tiek reikės po svarstymo apsispręsti dėl viso dokumento.
37 straipsnio 2 dalis. Dėl profesijos mokytojų.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Taip, aš kitus kolegas galiu nuraminti, kad liko trys ar keturi siūlymai neaptarti, mes tikrai artėjame prie pabaigos. Dėl 37.2 punkto. Reikalavimų profesijos mokytojams gairėse įtraukimas yra perteklinis, nes ir dabar pretenduojant į pareigas dirbti mokykloje lietuvių valstybinės kalbos mokėjimas yra numatytas. Dėl formuluotės „profesijos mokytojai“ ar „kandidatai į profesijos mokytojus“. Nėra kandidatų į profesijos mokytojus, terminas vėl netikslus. Tiesiog mes, suprasdami rengėjų norą apimti visas švietimo grandis, manome, kad tiesiog jau dabar realybėje yra tie reikalavimai ir šita nuostata yra perteklinė.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Šią problemą kelia pati profesinio mokymo bendruomenė, ypač tie, kurie siekia įgyti profesiją. Jiems svarbu, kad mokymo turinys būtų pateiktas aiškiai ir suprantamai.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, gal atsisakykime išsakyti motyvus? Prašom balsuoti.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 20, prieš – 32, susilaikė 31. Siūlymui nėra pritarta.
Kitas 38.2 punktas – dėl aukštųjų mokyklų dėstytojų.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Kolegos, mes manome, kad nuostatos, skambančios, kad aukštųjų mokyklų dėstytojai turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, tačiau valstybinės kalbos mokėjimas į juos nėra įtrauktas, taip pat nėra sistemos, užtikrinančios studijų medžiagos kalbos kokybę, yra žalingos mūsų tarptautiškumui. Normalu, kad mėnesiui ar semestrui atvykstantis dėstytojas iš užsienio negali suspėti išmokti lietuvių kalbos, bet tai yra normali praktika. Šimtai dėstytojų atvyksta, dėsto, kaip ir mūsiškiai kitose šalyse paprastai dėsto anglų ar kitomis kalbomis, ir tikrai tokių nuostatų įrašymas gali tapti tokiu nepagrįstu kliuviniu aukštosioms mokykloms šalia mūsų puikių dėstytojų prisikviesti ir užsienio dėstytojus, pasirašyti su jais kad ir trumpalaikes darbo sutartis, todėl mes siūlome šią nuostatą išbraukti.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Ši nuostata yra taikytina ne užsienio mokslininkams. Būtų plėtojama kai kuriuose universitetuose taikoma patirtis, kai dėstytojai turi parengti mokomąją medžiagą taisyklinga lietuvių kalba.
Antras dalykas. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tyrimai parodė, kad kai kurių aukštųjų mokyklų vadovėlių ar kitų mokymo priemonių kalba yra gana prasta.
PIRMININKĖ. Prašom, gerbiami kolegos, apsispręsti dėl teikiamo siūlymo.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 18, prieš – 27, susilaikė 34. Siūlymui nepritarta.
Dėl IV skyriaus nėra pataisų. Dėl V skyriaus nėra. Pereiname prie antrojo skirsnio „Kalbos prestižas“. 44 straipsnio 1 dalies formuluotė.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Šį siūlymą atsiimame, nes mus patikino, kad iš tiesų tautosaka yra atskira dedamoji, todėl prašom nebalsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsiimate?
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vadinasi, lieka komiteto pozicija. Dėl trečiojo skirsnio nėra, dėl ketvirtojo skirsnio taip pat nėra. Yra vienas siūlymas dėl 49.5 punkto. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Šiuo atveju yra siūloma tirti ir prognozuoti lietuvių kalbos mokymo poreikius, numatant galimus demografinius Lietuvos gyventojų pokyčius. Tai vyksta nuolat, tam yra investuojami valstybės pinigai, mokesčių mokėtojų pinigai. Tiesiog nereikia kartoti, tai yra nuosekliai ir sistemingai vykstantys procesai.
PIRMININKĖ. Komitetas.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Vis dėlto tyrimai atliekami fragmentiškai, nekoordinuotai, todėl ne visada suteikia aktualios ir tikslios informacijos sprendimams priimti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti dėl teikiamo siūlymo.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 19, prieš – 29, susilaikė 38. Siūlymui nepritarta.
Ir paskutinis siūlymas dėl 52.1.2 punkto.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Mes neprašome balsuoti, manome, kad iš esmės yra atspindėta ir atsižvelgta į mūsų siūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visus siūlymus apsvarstėme. Dėkui, gerbiama Aušra. Ar motyvai po svarstymo dar bus sakomi? Taip. Pirmasis kalba A. Gumuliauskas. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Jau daug kalbėta. Aš tikrai kviečiu balsuoti už šį projektą ir užtikrinti valstybinės kalbos politikos stabilumą iki 2022 metų.
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, neturėtume čia vieni kitų baksnoti pirštais ir sakyti, kad mums nerūpi lietuvių kalbos stiprinimas ar išsaugojimas, skiriasi požiūris, kaip matome savo lietuvių kalbos stiprinimą ir plėtrą. Noriu reaguoti į Prancūzijos patirtį dažnai apeliuojančius kolegas, ne sykį čia kalbėjusius. Cituoju: „Šiandieninėse vakariečių kalbų bendruomenėse, net ir tokiose, kurios turi senas preskriptyvizmo tradicijas kaip Prancūzija, kalbos reguliavimu užsiimančių mokslininkų retai besutiksi.“ Ir čia yra šaltiniai į autoritetingiausių Europos tyrėjų nuomones iš knygos, straipsnių rinkinio „Lietuvių kalbos ideologija“, kuris nemažai dekonstruoja baimes ir reguliacinius dalykus, ką ši gairių redakcija pateikia.
Gerbiami kolegos, problema lietuvių kalbai yra, deja, labiau neteisėtas, neetiškas, prievartinis valstybės institucijų elgesys vartotojų atžvilgiu. Gairėse nėra minimas kalbos vartotojas kaip pagrindinis atspirties taškas, kuris mūsų kalbą turtina, ir iš jo, kaip vartotojo, turėtų atsiskleisti dalykai, kaip lietuvių vartotojas jaučiasi, kokie jam kyla iššūkiai, ko jis nori. Dabar, ko nėra šiose gairėse ir ko būtina atsisakyti, tai yra biurokratinis balastas, dažniausiai pasireiškiantis reguliavimo ir baudavimo pavyzdžiais. Tai tikrai neprisideda prie to, kad mes visi jaustumės savo kalbos šeimininkais, ją puoselėjantys ir kuriantys. Tikrai ačiū, kad yra atsižvelgta bent į dalį mūsų siūlymų, į dalies Lietuvos lituanistų bendruomenės siūlymų, kuriais mes rėmėmės teikdami šiuos siūlymus, bet tikrai ši Kalbos politikos gairių redakcija galėjo būti labiau pasverta, mažiau grėsmėmis grindžiama, todėl aš negaliu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti dėl viso pateikto dokumento „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ projekto.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 66, prieš – 2, susilaikė 15. Taigi po svarstymo projektui Nr. XIIIP-2069(2) yra pritarta.
Gerbiami kolegos, toliau Seimo posėdžiui pirmininkaus A. Nekrošius. Dar per šoninį mikrofoną suteikiu žodį I. Degutienei. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų noriu padėkoti už tai, kad mes po dešimties metų pertraukos turėjome ryžto priimti teisingą sprendimą – po svarstymo pritarti gairėms. Bet dėl to, ką girdėjau pasisakančius, dar kartą noriu priminti, kad reikėtų pasiskaityti Lietuvos Respublikos Konstituciją, kokia kalba Lietuvoje yra būtent mūsų krašto kalba.
Ir kitas dalykas. Taip, pasaulis nestovi vietoje, Lietuva taip pat. Yra ir technologinis amžius, daug kur yra pokyčių ir lietuvių kalbą vartojant yra daug pokyčių. Bet kada jūs kalbate vėl vartotojiškai, pabrėžiu šitą žodį, nes jūs pavartojote patys kalbėdami „vartotojas, vartotojas, vartotojas“, tai, kas tas vartotojas, tikrai sudėtinga atsakyti, arba, tiksliau, žinau, ką jūs turite mintyje, bet nenorėčiau toliau plėstis.
Ir dar į ką noriu atkreipti dėmesį. Gerbiami kolegos, kai Seime Europos Komisija penkti metai organizuoja didžiausią konferenciją apie nacionalinių kalbų vartojimą kitose valstybėse ir europinėse institucijose, tai Seimo narių turbūt ant pirštų galiu suskaičiuoti, matau du, na maksimumas – tris žmones. Tai jūs pakalbėkite su gerbiamu Arnoldu, kuris tas konferencijas ir organizuoja. Kada jūs kalbate apie lietuvių kalbos terminiją, tai galiu labai aiškiai pasakyti, kad yra sukurtas ir Terminų bankas, dėl kurio irgi kol įrodžiau Seime, kad toks bankas yra reikalingas, nes tą banką, kaip sakoma, administruoja Lietuvos Respublikos Seimas. Tai mus, kaip valstybę, kuri puoselėja ir ugdo savo kalbą, ir ją tobulina iš tikrųjų pavyzdžiu rodo ir kitoms valstybėms. Tie pasisakymai arba tos pataisos, kurios čia buvo registruotos, iš tiesų parodo, kad domėjimasis yra paviršutinis, nešiuolaikinis ir kad, gerbiami kolegos, jei jau ką nors norime pasakyti, tai jau bent reikėtų žinoti kontekstus ir situaciją, kuri šiandien yra tikrai lietuvių kalbos puoselėjimo kryptimi. Ir dar atkreipiu dėmesį į tai, kad jeigu mano mylimoje Alma Mater yra naikinamas Baltistikos fakultetas, tai jau tikrai reikia gerokai susirūpinti. Ačiū visiems, kurie balsavo už šitas gaires.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Dėkoju.
17.10 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2167(2) (svarstymas)
Toliau tęsiame darbotvarkę. Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2167(2). Švietimo ir mokslo komiteto išvadą pristato E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, komitetas svarstė šitą projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti užsirašė A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų įstatyme yra numatyti koeficientai, kurie labai aktualūs mokslo darbuotojams. Bet aš labai trumpai noriu vis dėlto pasisakyti dėl šio projekto.
Kaip žinome, daugiausia yra mokslo darbuotojų, kurie ateina jauni, ką tik po studijų, ir jų algos yra mažos, labai mažos. Jauni žmonės kuria šeimas. Iš tikrųjų jiems išsilaikyti nepaprastai sunku, todėl kyla ir emigracijos pagundų, kurios yra realizuojamos. Aš nežinau, kaip mes rengiamės išeiti iš šio uždaro rato. Aš suprantu principą, kad geriau tiek, kiek siūloma, negu nieko, geriau šiek tiek padidinti negu nieko, tačiau atkreipiu dėmesį į siūlomas ribas keičiant mokslo darbuotojo apmokėjimą. Pavyzdžiui, instituto direktoriaus koeficientas (aš kalbu tik apie viršutinę ribą) maksimalus bus nustatytas didesnis – 2,46, o paties žemiausio lygio mokslo darbuotojo padidėjimas – 0,87. Gal atvirkščiai reikėtų apsukti: direktoriui – 0,87, o mažiausiai uždirbančiam – 2,46?
Mano tokia trumpa replika. Bet kokiu atveju matyti, kad vis dėlto administracijos darbuotojams mes skiriame pačius didžiausius koeficientus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų? Motyvus sakyti niekas neužsirašė. Pataisų nėra siūloma. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
17.13 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-884(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-884(2). Švietimo ir mokslo komiteto išvadą pristato E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tai yra I. Šiaulienės, ne E. Pupinio registruotas teisės aktas. Vadinasi, balsuoti reikės teigiamai.
Iš tikrųjų noriu priminti, kad iš esmės kalbama apie tokius svarbius dalykus kaip mokslo ir technologijų parkai ir galimybę prie parkų vystymo prisidėti tiek valstybei, tiek savivaldybei savo turtu arba lėšomis. Jeigu trumpai, tiek.
Iš tiesų buvo du komitetai, kurie teikė savo siūlymus. Daugiau atsižvelgėme į Ekonomikos komiteto siūlymus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Audito komiteto išvadą pristato I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šitą įstatymo projektą ir iš esmės jam pritarė bendru sutarimu. Tačiau taip pat pateikė pasiūlymų, atsižvelgdamas į Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Konkurencijos tarybos pasiūlymus, kuriuos apsvarstė. Esminis pasiūlymas, kuris yra pateiktas – būtent numatyti įstatymu pareigą vertinti per finansinius metus perduotą naudą, kuri yra perduodama būtent šiuo mechanizmu, ir numatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija patvirtintų konkrečią techninę užduotį, kad auditoriai, iš tikrųjų atliekantys auditą, žinotų, ką jie turi patvirtinti, nes tai nėra paprastas finansinių ataskaitų auditas. Tokį pasiūlymą suformulavome pagrindiniam komitetui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir Ekonomikos komiteto. Žiūriu, turėjo būti A. Kupčinskas, tačiau nematau salėje. R. Miliūtė. Prašau.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Sveiki, gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas bendru sutarimu priėmė sprendimą, iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir konkurencijos tarybos pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas, ir komiteto pasiūlymus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti ir išsakyti nuomones niekas neužsirašė. Kviečiu E. Pupinį atgal į tribūną. Svarstome siūlymus. Pirmasis siūlymas yra Seimo Audito komiteto. I. Šimonytė gal galėtų pristatyti? Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ai, Audito komiteto…
PIRMININKAS. Taip, pirma turime pristatyti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Iš esmės visi šitie pasiūlymai yra susiję su viena pagrindine problema, kad iš siūlomos formuluotės nėra aišku, kaip įvertinti valstybės pagalbos mastą ir ką iš tikrųjų turi įvertinti auditoriai, atlikdami užtikrinimo užduotį, būtent vertindami perduotą turtą ir perduoto turto naudą. Aš vis dar manyčiau, kad tai, ką pasiūlė Audito komitetas, iš tikrųjų leidžia išspręsti tą problemą, bet pagrindinis komitetas kažkodėl nusprendė kitaip.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Galima? Pirmasis siūlymas bus kaip tolesnis siūlymas dėl auditų. Pirmajame siūlyme numatyta, kad patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį gali būti perduotas valstybės arba savivaldybės turtas. Čia buvo atsižvelgta į siūlymas, bet mes, kaip sakėme, laikėmės ir esmės Ekonomikos komiteto formuluotės. Tai čia bus tolesnis Audito komiteto siūlymas dėl audito.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė, matau, nepritarti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų čia turėjo būti pritarta iš dalies. Gal Sekretoriatas suklydo, nes mes formuluotes tas perkėlėme, bet turbūt dėl to, kad laikomės Ekonomikos komiteto redakcijos, čia taip buvo parašyta.
PIRMININKAS. Prašom Ingridos komentaro.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Išties čia labai keistai suformuluotos komiteto išvados ir tai mane suklaidino, nes tai, kas vadinama „pritarti iš dalies“, vėlesnė pataisa, aš sakyčiau, yra nepritarimas, tai, kas yra nepritarti, kolega Edmundas sako, kad iš dalies pritarta, tai antroji pataisa turbūt yra svarbesnė nei šita pataisa.
PIRMININKAS. Ar nereikalaujate balsuoti dėl pirmojo siūlymo?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Prašau?
PIRMININKAS. Ar reikalaujate balsuoti?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ne.
PIRMININKAS. Ačiū.
Taip, kitas siūlymas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Gal galite pristatyti išvadą?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Mes iš tikrųjų pritarėme. Galbūt šiek tiek formuluotė keitėsi, kaip sakėme, ėmėme Ekonomikos komiteto, bet pati mintis dėl nuomos termino perdavimo disponuoti turtu yra įrašyta 20 metų. Esmė atspindėta.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Ačiū, pritarta.
Kitas siūlymas taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip, Vyriausybės siūlymas. Čia taip pat šiek tiek patikslinome terminą, įrašėme: „Vyriausybės ir (arba) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka viešojo konkurso būdu.“
PIRMININKAS. Taip.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Esmė tokia, kad kai perduodamas turtas, tai atlikti toms funkcijoms mokslo ir technologijos parkai turėtų paskelbti konkursą viešai, kad galėtų išrinkti geriausią pasiūlymą. Iš dalies atsižvelgta.
PIRMININKAS. Seimas pritarė bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Toliau yra Seimo Audito komiteto siūlymas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Čia būtent ir yra tas visas straipsnis, pasiūlytas mūsų komiteto, naujai suformuluotas, kad būtų labai aiški kontrolės seka, kaip iš tikrųjų yra vertinama valstybės pagalba, kuri yra suteikta šiuo instrumentu, ir ką turi patikrinti ir patvirtinti auditoriai, kurie turi atitinkamai dėl to pasisakyti, vertindami finansines ataskaitas. Nors komitetas sako, kad iš dalies pritaria, bet, mano vertinimu, tai yra visiškai priešingas kontrolės metodas, negu siūlė Audito komitetas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tiesų buvo nemažai diskusijų, kokio varianto laikytis. Kadangi, kaip ir minėjau, du komitetai teikė savo siūlymus ir jie, aišku… Audito komiteto siūlymas buvo sugriežtinti auditus, turėtų būti griežtesnė priežiūra, tačiau, diskutuojant su Ekonomikos komitetu ir ten esančiais šio įstatymo kuratoriais, tai jie mano, kad tai gali būti perdėta. Apskritai lietuviai kai kada mes per daug įdėmiai perimame europinius reikalavimus ir prisidirbame sau problemų. Tačiau norėčiau pasakyti, kad bent jau mūsų pateiktame teisės projekte, atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto pasiūlymus, yra numatyta. Galiu perskaityti: „Audito įmonė arba auditorius, atlikęs metinį finansinį ataskaitų auditą, pateikia auditoriaus išvadą ir audito ataskaitą, kurioje turi būti pateiktas finansinės naudos, kurią mokslo ir technologijų parkas įgijo iš patikėjimo teise valdomo turto perdavimo mokslo ir technologijų parke įkūrusioms įmonėms.“ Iš tikrųjų tas pats yra, tik ten jų griežtesnė atranka, kad turėtų įsitraukti ir Audito rūmai, formuodami užduotį. Manome, kad to būtų per daug, todėl laikėmės Ekonomikos komiteto pateiktų siūlymų.
PIRMININKAS. Kaip supratau iš Ingridos reakcijos, ji norės balsavimo. Tuojau įjungsime.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, kadangi iš klausos ir iš argumentų man susidaro toks vaizdas, kad iš tikrųjų nebuvo pagrindiniame komitete įsigilinta į tai, ką realiai siūlo Audito komitetas, tai aš šitame etape tiesiog nenoriu čia kelti sumaišties, svarstymo stadija praėjusi, tiesiog jau dėl suredaguoto projekto mes pabandysime dar kartą įregistruoti pasiūlymą, kuris pasiekia būtent tą rezultatą, kurį reikėtų pasiekti. Nes pasirinkus tokią formuluotę, kuri dabar yra, neišvengiamai kils praktinio pobūdžio problemų, ką iš tikrųjų turi patikrinti auditoriai. Dėl to įstatyme reikėtų pasakyti, bet tuomet aš tą diskusiją siūlyčiau atidėti iki priėmimo stadijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, supratome. Kitas siūlymas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tačiau jis netenka aktualumo, kadangi data gegužės 1 diena jau senokai praėjusi. Toliau yra Seimo Ekonomikos komitetas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Mes atsižvelgėme iš esmės beveik į visus siūlymus, kadangi Ekonomikos komitetas pasiūlė pakeisti datą.
PIRMININKAS. Pritariate iš dalies. R. Miliūtė gal norėtų reaguoti? Pritariate? Pritaria. Ačiū.
Toliau yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymas, paskutinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Čia vėl bendro pobūdžio dėl įstatymo projekto taikymo. Dauguma tų dalykų yra paskutiniame variante sutvarkyta.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau siūlymų nėra. Motyvai dėl viso – I. Šiaulienė, nuomonė už.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, čia reikia balsuoti, bet ne todėl, kad I. Šiaulienė pateikė, tikrai yra svarbus klausimas norint, kad efektyviau veiktų mokslo ir technologijų parkai. Kaip žinau, komitetai buvo kreipęsi dėl Vyriausybės išvados, buvo tikslinta, Vyriausybė pritarė.
Tokių parkų mes turime septynis ir jie yra svarbūs, jeigu mes kalbame apie inovatyvią aukštą pridėtinę vertę, apie tokią vertę kuriančius produktus, padėti ir verslo naujokams, ypač inovacijų srityje, įsilieti į rinką, stiprinti mokslo ir verslo partnerystę ir leisti parkams patiems priimti sprendimus, kadangi ne… turto naudojimas ne tik pagal panaudą, bet ir pagal patikėjimo sutartį, tai yra kad ir mokslo ir technologijų parkai, siekdami efektyvumo, galėtų tą turtą perleisti tretiesiems asmenims. Ir jeigu taip atsitiktų, pasibaigus 20 metų laikotarpiui tas turtas galėtų būti perduotas valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms, jeigu su jomis tie parkai bendradarbiavo arba bendradarbiauja. Tai yra svarbu ir prašyčiau dėl to balsuoti.
O tai, ką kalbėjo gerbiama Ingrida, kaip audituoti ir kaip padaryti, kad tikrai efektyviai tas turtas būtų naudojamas, tiesiog komitetai, svarstydami šitą klausimą, turėjo išsiaiškinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų prieš niekas neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti šiam projektui? Ačiū, pritarta.
17.26 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-497(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-497(2). Švietimo ir mokslo komiteto išvadas pristato A. Gumuliauskas. Prašom į tribūną.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Švietimo ir mokslo komitetas birželio 14 dieną svarstė projekto papildomą išvadą. Tą pasiūlymą pateikė Seimo komiteto pirmininkas E. Jovaiša. Jo pasiūlymas papildyti 1 straipsnį 8 dalimi ir pakeisti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „Šio straipsnio 3 dalies 2, 3, 4, 5, 6 punktuose nustatytais atvejais tol, kol į kontrolieriaus vietą paskiriamas naujas kontrolierius, Seimas Švietimo ir mokslo komiteto teikimu gali pavesti laikinai eiti kontrolieriaus pareigas asmeniui, atitinkančiam kontrolieriui keliamus reikalavimus.“ Už šį pasiūlymą balsavo 7, susilaikė 1. Esmė šio pasiūlymo yra ta, kad kol kas nėra dar akademinio…
PIRMININKAS. Komiteto išvadą tiesiog.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Leidėjų iniciatyvos teise pasiūlymų nebuvo gauta. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti patobulintam Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-497(2), komiteto išvadai ir teikti Seimui svarstyti. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Tai vienas dalykas. Ir čia yra papildoma išvada. Paskui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti ir dėl motyvų niekas neužsirašė. Yra vienas Seimo nario E. Jovaišos siūlymas. Prašom pristatyti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Esmė yra aiški. Gerbiamieji kolegos, kadangi susiduriame su įvairiomis situacijomis, kai tų trijų mėnesių neužtenka, tiesiog reikia išbraukti, pasitikėti Seimo Švietimo ir mokslo komitetu, kuris turi teisę jums siūlyti laikinąjį vadovą. Komitetas tam pritarė. Tai tiek ir yra mano pasisakymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip minėjo Arūnas, komiteto nuomonė – pritarti. Matau, dėl pataisų nori pasisakyti. Gintarai, gal atsisakote ir tęsiame? Greičiau bus. Dėkoju.
Dėl viso. Šiai pataisai pritariame bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Toliau – motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Po svarstymo šiam projektui pritarėme bendru sutarimu.
17.30 val.
Muziejų įstatymo Nr. I-930 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1733(3) (svarstymas)
Kitas klausimas – Muziejų įstatymo Nr. I-930 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1733(3). Kultūros komiteto pranešėjas… Robertas gal galėtų? Ar kas nors kitas? Robertai, gal galėtumėte pristatyti išvadas? Dėkui.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1733(3) ir komiteto išvadoms.
Balsavimo rezultatai: už, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė.
Pereiname prie pataisų. Yra vieno Seimo… Ai, yra daugiau. Atsiprašau. Pirmasis siūlymas yra Seimo nario J. Razmos. Prašau, galite pristatyti. Pirmasis siūlymas dėl 1 straipsnio.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš nelabai suprantu čia žanro, tiesą sakant. Seimas buvo pritaręs mano pasiūlymui. Komitetas negali paneigti to Seimo pritarimo. Jeigu komitetas fiksavo, kad jie laikosi kitokios pozicijos, gina ankstesnę poziciją, tiesiog iki priėmimo komitetas gali įregistruoti mano priimtą jau siūlymą paneigiančią pataisą ir per priėmimą bandyti ištaisyti tą situaciją, kaip nori. Bet dabar komitetas negali atėjęs pasakyti: žinote, čia Seimas kažkaip pabalsavo, mes susirinkome ir nusprendėme geriau. Aš čia nematau reikalo iš naujo pristatyti savo pasiūlymo, nes manau, kad komitetas negalėjo paneigti mano jau priimtų siūlymų.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, Seimas turi galimybę apsispręsti.
PIRMININKAS. Seimas jau apsisprendė ir, kaip žinoma, praeitą kartą grąžino komitetui…
J. RAZMA (TS-LKDF). Kaip aš minėjau, komitetas tiesiog iki priėmimo gali registruoti mano priimtą pataisą paneigiantį pasiūlymą ir taip…
PIRMININKAS. …154 straipsnio 3 ir 4 dalys. Grįžtame tiesiog į pradžią ir vėl iš naujo svarstome, taip paprastai paaiškinus. Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete. Jums leidus, gal galite pristatyti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikiuosi, kad Seimo nariai laikysis savo parodytos pozicijos ir nesiblaškys, nes, kaip aš ir minėjau, tikrai nėra pagrindo įtarinėti tuos pasiaukojančiai dirbančius muziejaus vadovus, kurie neretai patys savo rankomis yra sukūrę ir tą muziejų turinį, įtarinėti kažkokiais nepotizmais, neskaidrumais, įvedinėti jiems kadencijas, varinėti per konkursus pagal kažkokius kultūros ministrės sugalvotus reikalavimus, kur, žinoma, tam muziejininkui, atsidavusiam savo tai pagrindinei misijai, kažkokie naujosios viešosios vadybos reikalavimai gali būti ir sudėtingas uždavinys. Manau, kad nereikia ant to vieno kurpalio mauti viską, kad visur čia kadencijos, rotacijos ir kad tai yra kažkokia panacėja nuo mus užvaldžiusios visuotinės korupcijos ar panašių dalykų. Kur reikalinga, tai, be abejo, teisėsaugos struktūrose, kur didelius pinigus skirsto, bet ne tokiose kultūros įstaigose kaip muziejai.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš tada noriu…
PIRMININKAS. Komiteto išvada.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). …nepritarti, nes dalyvavo visos asociacijos, kurioms jūs keliate įtarimus, ir visos kultūros, muziejų, bibliotekų asociacijos rado bendrą sutarimą ir pritarė šiam sprendimui.
Dar išskirtina prie komiteto argumentų, kad daugelyje jau viešojo sektoriaus institucijų vadovų kadencijos jau yra ir taip ribojamos. Regionuose jos tiesiog neribojamos, o tik nacionaliniams.
PIRMININKAS. Dėl siūlomos pataisos R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes matome, kad ta rotacijos praktika visiškai nepasiteisino, niekur faktiškai. Na, kas galėtų kokį nors pavyzdį pasakyti? Tiesiog ta rotacija… Turime kitą problemą – mes jau nebeturime kvalifikuotų žmonių tose institucijose. Rotavome visus beveik visur, dabar turime stygių, todėl keliami mūsų kokybės klausimai. Nėra čia tų žmonių tiek daug, kad galėtume jais švaistytis į kairę ir į dešinę. Jeigu blogai dirba, yra atestacija, yra… Valstybės tarnybos dabar priimame gana sugriežtintas sąlygas ir galimybę atleisti tuos žmones, kurie ką nors padaro. Tai yra tas kelias, kuriuo mes turėtume ir eiti. Bet turėtume branginti tuos žmones, kurie ką nors sukūrė, ant kurių daug kas laikosi, dėl to tikrai kokybė nepagerės, nes norint, kad valstybės orkestras grotų, pirmiausia reikalingi muzikantai. Jeigu mes muzikantus išmesime, juos pakeisime kitais, nereiškia, kad orkestras gros. Aš tikrai siūlau atsisakyti tos panacėjos, kuri buvo labai ilgai mums visais būdais brukama rotacijomis, baigti su jomis ir pereiti prie racionalaus mąstymo, nes matome, su kuo susidūrėme. Susidūrėme su priešinga tendencija – tiesiog nebeliko, vis mažiau ir mažiau lieka kvalifikuotų darbuotojų, kuriais būtų galima pasikliauti.
PIRMININKAS. Nuomonių prieš nėra. Kviečiu balsuoti dėl J. Razmos siūlymo.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 35, prieš – 18, susilaikė 21. Siūlymui nepritarta.
Kitas, taip pat J. Razmos, siūlymas yra iš esmės susijęs. (Balsai salėje) Taip, nebalsuojame.
Toliau yra R. Šarknicko siūlymas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Savivaldybių muziejų vadovai, iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti neterminuotai, toliau eina atitinkamo muziejaus vadovo pareigas iki 2023 m. birželio 30 d.
PIRMININKAS. Jūs sutinkate su komiteto išvada?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, iš dalies yra pritarta. Tiems darbuotojams, kurie dirba neterminuotai, nes anksčiau buvo, kad baigtųsi kur kas anksčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat yra siūlymas, taip, paskutinis siūlymas… atsiprašau, vieną praleidau. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas dėl to paties straipsnio. Ir kokia komiteto išvada?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nepritarti.
PIRMININKAS. Kas galėtų iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto? Gal G. Burokienė galėtų atsakyti? (Balsai salėje) Nereikalaujate balsuoti?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Komiteto argumentai: siekiant užtikrinti įstatymo visuotinį ir vieningą taikymą… Gerai.
PIRMININKAS. Nereikalaujate. Ir dėl antro Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymo?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nepritarti.
PIRMININKAS. Ir Goda neprašo balsuoti?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Neprašo.
PIRMININKAS. Neprašo. Ačiū.
Motyvai dėl viso. J. Razma – už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gal tai atrodo šiek tiek paradoksaliai, bet šiuo atveju, nors ir nepritarė mano pataisai, vis dėlto jau yra pažanga, palyginti su Vyriausybės pirminiu teikimu, kai norėjo ir rajonų muziejų vadovams padaryti ribotas kadencijas. Tai bent jau taip. Yra šiokios tokios garantijos žmonėms, kurių rajonuose tikrai nėra per daug, ir čia kokių nors rotacijų tikrai nereikia. Bent jau tie vadovai galės eiti į konkursą ir tikėtis laimėti. Tik, aišku, bėda yra ta, kad dėl tų konkursų skaidrumo visaip atsitinka. Deja, neretai ir politikų įtaka, politiniai susitarimai lemia, kad nebūtinai tas geriausias kandidatas ir tampa vadovu. Vis dėlto aš nuogąstaudamas ir perspėdamas, įvertindamas, kad buvo atsisakyta tos absoliučios kadencijų ribojimo pirminės iniciatyvos, santūriai balsuosiu už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, nuosekliai laikausi tos nuostatos, kad mūsų įstatymai ir galimybės leidžia bet kurį vadovą, jei nori, atleisti, padarant atestacijas, patikrinimus ir visus kitus dalykus. Aš suprantu, kad veikia susitarimai – rajone kartu žvejoja, medžioja, kažkaip nėra kaip, jeigu ir blogai dirba, tai tada viską surašykime į įstatymus. Bet ar, esant tokiai demografinei situacijai ir žmonių stygiui, ypač rajonuose, mes nedarome meškos paslaugos, kad dorai, sąžiningai, gerai dirbančius žmones mes išgrūsime, nes vis tiek kadencijos lieka – dviem ir ne daugiau. Mes galvokime apie tai, kad kultūra po valstiečių ir žaliųjų valdymo nenumirs, nors jai vadovauja būtent ponas R. Karbauskis, o jis daug kalba apie kultūrą, bet finansavimo ir visi kiti dalykai gyvenime kažkaip kitaip atrodo. Todėl tas įvilkimas visų į kadencijas – būtent tik tiek, man tikrai nepriimtinas. Aš pasitikiu žmonėmis ir reikalauju iš vietinės valdžios, mūsų reikalas reikalauti, jeigu reikia, kad jie būtų keičiami, o ne viską reguliuoti įstatymu.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti po svarstymo.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 51, prieš – 1, susilaikė 23. Pritarta po svarstymo.
17.42 val.
Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1734(2) (svarstymo tęsinys)
Kiti lydimieji projektai. Kadangi praeitą kartą buvo nukelta, tai iš karto einame prie siūlymų. Pirmasis siūlymas yra taip pat J. Razmos. Prašom pristatyti. Bibliotekos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia projektus jūs vadinate lydimaisiais, bet jie, aš sakyčiau, kiekvienas yra pats sau nepriklausomas tik kad su panašiais aspektais, bet negalima sakyti, kad bibliotekos yra lydinčios muziejus. Kad per pereitą balsavimą nepritarta mano pataisai, niekas netrukdo, pavyzdžiui, kultūros centrų vadovų atveju nustatyti, kad jiems konkursas nebūtinas. Iš tikrųjų aš manau, kad žinant, kad, deja, su tais konkursais yra visokių neskaidrumų, trikdydami gerai dirbančius kultūros centrų vadovus, juos varydami į konkursus, nieko mes nepasieksime. O kaip buvo minėta, jeigu yra prastai dirbančių vadovų ir tikrai galima kultūros centrų veiklą palyginti, nes panašia veikla užsiima daugelis rajono kultūros centrų, žodžiu, esant blogiems rezultatams, tikrai galima atleisti be jokių kadencijų. Aš kviečiu bent jau kultūros centrų vadovų atveju tų konkursų nenumatyti, tuo labiau kad tikrai, kaip sakiau, negalime užtikrinti, kad jie vyks skaidriai ir kad politiškai nebus tokiu būdu atsisveikinta su puikiai dirbančiais dabartiniais kultūros centrų vadovais.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pakartosiu, kad visi kultūros centrai – regionų, savivaldybių, asociacijų rengė susitikimus ir šitam dalykui pritarė, kad būtų penkerių kadencija, tik ji būtų neribojama. Gerbkime dabar jau ir jų nuomonę, nežiūrėkime, kas kitaip galvojame, bet yra bendras sutarimas visų. Komiteto sprendimas yra nepritarti J. Razmos siūlymui.
PIRMININKAS. Motyvai dėl siūlymo, A. Dumbrava vienintelis už. Gal galime praleisti ar norite kalbėti? Norite?
A. DUMBRAVA (TTF). Aš už, palaikydamas J. Razmos siūlymą, norėčiau, teisingai sakau, ar ne? Už siūlymą?
PIRMININKAS. Taip, už siūlymą.
A. DUMBRAVA (TTF). Mieli kolegos, aišku, darbuotojai, kultūros centrų vadovai pasirinktų geresnę blogybę, taip sakant. Bet iš principo aš pritariu tam, kad nebūtų šitų kadencijų. Jeigu paimtume mūsų aplinkines šalis, nė vienoje šalyje tokių kadencijų nėra įvedama savivaldybių vadovams, kultūros centrų ir t. t.
Taigi mes daug motyvų išsakėme, kad to nereiktų daryti, ypač rajonuose, kur tikrai tų žmonių nėra labai daug ir kur žmonės tikrai sąžiningai, dorai atlieka savo pareigas. Nors dabar nelabai įsivaizduoju – vieniems įvedus kadencijas, kitiems neįvedus irgi būtų nelabai gražus dalykas, tačiau iš principo siūlau pritarti J. Razmos siūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Seimo narius balsuoti dėl J. Razmos siūlymo. Kas pritariate, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikykite.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 31, prieš – 5, susilaikė 38. Siūlymui nepritarta.
Replika po balsavimo – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Prieš tai balsuodamas aš suklydau – norėjau balsuoti prieš. Prašau dėl protokolo. Kur buvo dėl muziejų.
PIRMININKAS. Į protokolą įrašome, kad jūs balsavote prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip, dėl Muziejų įstatymo.
PIRMININKAS. Gerai, dėkojame.
Kitas siūlymas, taip pat J. Razmos, yra susijęs, todėl nebalsuojame.
Kitas siūlymas R. Šarknicko, komitetas pritarė iš dalies.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mano taip pat analogiškas, susijęs su teiktu pirmu, dėl darbo iki 2023 metų. Komiteto nuomonė – iš dalies pritarti. Analogiškas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Toliau yra V. Juozapaičio siūlymas. Komiteto nuomonė? Kadangi Vytauto nematau salėje, gal galėtumėte išsakyti komiteto nuomonę?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – iš dalies pritarti. Jie koreliuojasi tarpusavyje.
PIRMININKAS. Mes pritariame komitetui bendru sutarimu. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip pat analogiškas praeitam buvusiam.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – nepritarti.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nepritarti.
PIRMININKAS. G. Burokienė neprieštarauja? Neprieštarauja. Dėkoju.
Taip pat yra V. Juozapaičio dar vienas siūlymas. Komiteto nuomonė?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nepritarti.
PIRMININKAS. Kadangi teikėjo nėra, palaikome komiteto nuomonę ir nepritariame. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto paskutinis siūlymas. Komiteto nuomonė?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nepritarti.
PIRMININKAS. Guoda pretenzijų neturi? Ne.
Dėl viso. Motyvai dėl viso. Nuomonė prieš – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš nenoriu ilgai kartotis. Laikausi tos pačios nuostatos, kad mes pasidavėme nereikalingam, prezidentūros primestam mums, Seimui, kadencijų… užkadencinimui visko. Dabar mes greitai ir valytojoms, matyt, kadencijas numatysime, nes yra užregistruotas specialistų kadencijų įstatymas. Liko, sakau, pagalbinius darbuotojus į kadencijas ir būsime kaip kariuomenėje viską sureguliavę. Todėl pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 42, prieš – 2, susilaikė 29. Po svarstymo pritarta.
17.49 val.
Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1735(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1735(2). Siūlymų… Tuoj, minutę.
Taip pat J. Razma analogiškai siūlo. Prašau pristatyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vėl, kolegos, yra ir dėl kultūros centrų vadovų mano to paties pobūdžio siūlymai. Man kažkaip savotiškai ir nesmagu, kad iš Vyriausybės ateina štai tokie projektai, kuriais siūlomi tie konkursai, kadencijos, lyg kultūros įstaigų vadovai būtų prisipiktnaudžiavę, iššvaistę lėšų, kai tų lėšų vos užtenka varganiems atlyginimams mokėti ir nuolat su ištiesta ranka dar reikia labdaros prašyti, kad koks nors kultūros centro kolektyvas galėtų kažkur išvykti. Man pats tas sumanymas neskaniai atrodo. Manau, kad tikrai nėra ten kažkokių tų piktnaudžiavimų. Žmonės toje srityje tikrai dirba idealistai, entuziastai. Manau, kad tokiais siūlymais savotiškai juos įžeidžiame, kad čia gelbėkimės nuo nepotizmo ir t. t. Aš dėl to siūlau, kad nebūtų kultūros centrų šiuo atveju vadovams tų konkursų, kadencijų ir paliktume, kaip dabar yra. Paskiriame konkurso tvarka neribotam laikui ir jeigu blogai dirba, įvertiname, atleidžiame ir viso gero.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto išvada.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Prieš tai buvęs Bibliotekų įstatymo straipsnis… Jūs vietoj bibliotekų kalbėjote apie kultūros centrus. Tai jūs iš esmės pakartojote. Noriu pasakyti, kad jaunos šeimos, kurios atvažiavo į Pasvalio kultūros centrą dirbti, direktoriauti, taip pat yra patenkintos, kad atsiranda šitie dalykai, nes anksčiau negalėdavo dalyvauti konkursuose. Tai atvėrė kelią jaunoms šeimoms važiuoti iš universitetų ir dalyvauti konkursuose. Taigi yra Kultūros komiteto nuomonė nepritarti J. Razmos…
PIRMININKAS. Dėl siūlymo nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Nežinau, apie kokias čia šeimas kalbame. Matyt, nelabai su valstybės tarnyba tai susiję arba kokiu nors šiuo atveju. Apskritai kultūros centrai yra susiję su kokia nors viena žmogaus išskirtine veikla. Iš esmės jam pasitraukus arba jį išrotavus, gali būti išrotuota bet kuri veikla. Tiesiog nebus iš principo to entuziasto, ant kurio laikosi visa bendruomenė, visuomeninė veikla. Aš manau, tokius žmones paprastai visi brangina ir dėl jų konkuruojama, o ne jie išrotuojami. Tikrai siūlau nepasiduoti tai atėjusiai panacėjai, kuri čia mums jau kvaršina galvą ne vienus metus, kad tik rotacija – pats geriausias būdas pagerinti bet kokių įstaigų darbą. Mes visi puikiai suprantame, kad tai nėra taip. Ar mes gerbiame patys save? Kai kalbamės, visi puikiai suprantame, kad tai iš tikrųjų negerai, bet mygtukus spaudžiame taip, kaip kažkam reikia. Tikrai siūlau gerbti save ir savo nuomonę ir visus kolegas nepasiduoti tam tokiam einančiam populizmui, kuris dar iki šiol eina, bet jau turbūt veikia tiktai mus čia, salėje sėdinčius, bet ne tuos žmones, kurie ten dirba.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Aš atsiprašau, ne į tą eilutę užsirašiau. Palaikau J. Razmos…
PIRMININKAS. Nieko tokio. Kviečiu balsuoti dėl J. Razmos siūlymo.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 33, prieš – 15, susilaikė 27. Siūlymui nepritarta.
Kitas siūlymas taip pat Seimo nario J. Razmos, tačiau jis yra susijęs. Seimo narys neprašo balsuoti.
Kitas siūlymas Seimo narių R. Karbauskio ir R. Šarknicko.
Ir komiteto nuomonė?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Iš dalies pritarti.
PIRMININKAS. Dėkui.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tas pats.
PIRMININKAS. Dėkojame, bendru sutarimu galime pritarti. Toliau Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas. Komiteto nuomonė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nepritarti.
PIRMININKAS. Goda, žiūriu, neprieštarauja? Neprieštarauja.
Toliau kitas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas. Komiteto nuomonė?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nepritarti.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu galime pritarti.
Dėl viso diskutuoti, atsiprašau, išsakyti nuomonę neužsirašė. Tuoj patikrinsime. Atsiprašau, visgi yra užsirašiusių. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Manau, kad mes, parlamento nariai, priimdami vieną ar kitą sprendimą turėtume matyti tikslą, ar tikrai nuo to rajone ir kaime, ir miesteliuose kultūros padaugės. Aš labai abejoju, kad tokia kadrų politika kultūros padaugins. Jeigu tik… Pranešėjas sako, kad ten kas nors atvažiuos, jauna šeima ir galės dalyvauti konkurse, tai aš nemanau, kad mes gyvenome kokioje nors valstybėje, kurioje draudžiama buvo dalyvauti konkursuose. Dalyvauti konkursuose turbūt galima buvo visais laikais, tik ar buvo galima laimėti, čia kitas klausimas. Lygiai taip pat, kaip ir kituose įstatymuose, čia atsiranda kadencijos, kurioms aš nepritariu, todėl siūlau nepritarti tokiems įstatymams.
PIRMININKAS. Aš tik noriu Seimo narius informuoti, kad vakar gauti Seimo nario V. Juozapaičio siūlymai, kurie keliauja į priėmimo stadiją.
Kadangi visi motyvai išsakyti, kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 44, prieš – 4, susilaikė 27. Po svarstymo priimtas.
17.57 val.
Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1737(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas siūlymas, atsiprašau, kitas darbotvarkės klausimas – Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1737(2).
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Komitetas šiam įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Yra vienas siūlymas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir komiteto nuomonė – nepritarti. Žiūriu į Godą, ar neprieštarauja? Ne, neprieštarauja. (Balsai salėje)
Dar yra Seimo nario V. Juozapaičio siūlymas, kuris keliauja į priėmimo stadiją.
Dėl viso. Motyvai prieš – A. Sysas. Nėra. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 53, prieš nėra, susilaikė 19. Po svarstymo pritarta.
17.59 val.
Civilinio kodekso 3.3, 3.153, 3.212, 3.217, 3.219, 3.224, 3.253, 3.254, 3.259, 3.260, 3.261, 3.269 straipsnių pakeitimo, 3.220 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Kodekso papildymo 3.2541 straipsniu įstatymo Nr. XIII-645 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2123(2), Civilinio proceso kodekso 28, 336, 404, 480, 481, 482, 483, 487, 489, 490 ir 582 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-646 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2124(2), Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 4, 16, 18, 19, 20, 21, 26, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-647 4, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2125(2), Administracinių nusižengimų kodekso 6, 75 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2126(2), Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 7, 12, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2127(2), Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2128(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir 3.220 pripažinimo netekusiu galios ir kodekso papildymo 3.254 straipsniu įstatymo Nr. XIII-645 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2123(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas kas galėtų pristatyti? Gal L. Stacevičius galėtų pristatyti?
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė įstatymo projektą ir komiteto sprendimas ir pasiūlymai – pritarti komiteto patobulintam projektui Nr. XIIIP-2123(2) ir komiteto išvadoms. Ir įregistruoti lydimąjį projektą, tai yra Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-643 pakeitimo projektą, kuris turi būti svarstomas kartu su komiteto patobulintu projektu Nr. XIIIP-2123(2). Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti niekas… Atsiprašau, dar papildomas yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. R. J. Dagys, prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė nagrinėjamą įstatymo projektą ir iš esmės jam pritarė. Siūlo pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu G. Kindurį, kuris pristatys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadas.
G. KINDURYS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip papildomas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-2123 ir bendru sutarimu priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-2123 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu į tribūną O. Valiukevičiūtę. Ji pristatys Žmogaus teisių komiteto išvadas.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Beveik labas vakaras. Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-2123. Vienam Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymui nepritarė, o visiems kitiems pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). O dėl lydimųjų negalima iš karto?
PIRMININKAS. Galite ir dėl lydimųjų, jeigu galite.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ (TTF). Ir visiems lydimiesiems Žmogaus teisių komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl diskusijos ir motyvų niekas neužsirašė. Siūlymų nėra. Gal galime bendru sutarimu? Ačiū, pritariame bendru sutarimu po svarstymo.
Lydimieji. Projektas Nr. XIIIP-2124(2). Iš esmės visų komitetų tokios pačios išvados. Gal galime nekviesti pranešėjo? Ačiū.
Motyvai dėl viso ir diskusijos. Niekas neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta po svarstymo.
Kitas klausimas – projektas Nr. XIIIP-2125(2). Pranešėjas R. J. Dagys pristato Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas. Galite kartu ir dėl kitų lydimųjų pristatyti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė nagrinėjamą įstatymo projektą ir pritarė patobulintam komiteto įstatymo projektui, išvadoms bendru sutarimu. Kartu atkreipiu dėmesį, kad pateikė naują straipsnį, jo redakciją, 10 straipsnio – 34 straipsnio pakeitimo projektą, kuriam komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gal kartu galite ir lydimuosius? Jeigu galite, pristatykite ir lydimuosius.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Čia mes buvome kaip pagrindinis komitetas, todėl aš taip ir sakiau. O kitiems įstatymų projektams, einamiesiems įstatymų projektams komitetas, kiek pažiūriu, visais klausimais irgi yra pritaręs bendru sutarimu – visiems patobulintiems įstatymų projektams.
PIRMININKAS. Dėkojame. Toliau gal dar galėtų G. Kindurys taip pat kartu ir lydimuosius visus pristatyti, šio projekto ir kitų.
G. KINDURYS (LVŽSF). Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2125 komitetas priėmė sprendimą pritarti iniciatorių siūlomam įstatymo projektui, tada dėl Administracinių nusižengimų… projektas Nr. XIIIP-2126 – iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, joms komitetas pritaria. Dėl Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo projekto Nr. XIIIP-2127 sprendimas – iš esmės pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Ir pritarti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektui Nr. XIIIP-2128.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ona jau pristatė visus. Dar vienas liko. Gerai. Yra toks siūlymas – visiems trims pritarti po svarstymo bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Vienas dar liko, kur reikėtų pristatyti TTK išvadas, tai projektas Nr. XIIIP-2126. Žiūriu, A. Širinskienė yra salėje. Gal galėtų pristatyti išvadas? Tai yra projektas Nr. XIIIP-2126(2).
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas birželio 13 dieną svarstė projektą Nr. XIIIP-2126 ir pritarė tiek patobulintam antrajam variantui, tiek komiteto išvadai, balsuodamas vieningai – 8 balsais už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Niekas diskutuoti ir neužsirašė. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
18.08 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-643 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2320 (svarstymas)
Kitas klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-643 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2320. Pranešėja A. Širinskienė. Pateikimas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, tiesiog norėčiau pateikti lydimąjį aktą, jis atsirado Teisės ir teisėtvarkos komitete diskutuojant, kai išvadų rengėjai tiesiog pastebėjo, kad derinant tiek Civilinio proceso kodekso, tiek kitų teisės aktų sąvokas yra neatitikimas dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, ir dėl to buvo nuspręsta siūlyti registruoti dar vieną lydimąjį aktą, t. y. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, keičiamas jo 1 straipsnis, tiesiog suvienodinant sąvokas ir siekiant, kad teisės aktuose sąvokos būtų vienodos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė, motyvuoti – taip pat. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Siūlomi komitetai, kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svartyti birželio 26 dieną. Bendru sutarimu, ačiū, pritarta.
18.09 val.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2096(2)ES, Administracinių nusižengimų kodekso 79, 479, 480, 589 straipsnių pakeitimo ir 82 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2097(2), Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 49 ir 50 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2098(2), Bankų įstatymo Nr. IX-2085 55 straipsnio pakeitimo ir 561 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2099(2), Darbo kodekso 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2100(2), Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 22 ir 291 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2102(2), Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 364, 368 ir 369 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2103(2), Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2104(2), Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 20, 21, 29, 36 straipsnių pakeitimo ir II dalies II skyriaus papildymo antruoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2105(2) (svarstymas)
Toliau Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2096(2)ES. Teisės ir teisėtvarkos išvadas pristato J. Sabatauskas. Gal galite kartu ir lydimuosius pristatyti?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Komitetas svarstė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pataisas, kurios susijusios su duomenų apsaugos reglamento įgyvendinimu. Atsižvelgęs į daugelį pastabų, pasiūlymų, komitetas pritarė patobulintam variantui 9 balsais už, nebuvus nei susilaikiusių, nei prieš. Tačiau komitetas siūlo atkreipti Seimo dėmesį, kad, svarstant su valstybės tarnybos reforma susijusį Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1599, reikia jo nuostatas suderinti su naujos redakcijos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu Nr. XIIIP-2096ES.
Taip pat komitetas pritarė Administracinių nusižengimų kodekso patobulintam variantui 9 balsais už ir pritarė Visuomenės informavimo įstatymo… Ne, visuomenės jau ne mūsų, atsiprašau. Ai, dar Administracinių bylų teisenos įstatymo pataisų taip pat pritarė patobulintam variantui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną R. Miliūtę. Nematau. Gal kas galėtų iš Ekonomikos komiteto pristatyti? Virgilijus? Prašau. V. Poderys į tribūną, Ekonomikos komiteto išvados dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, pirmininke, komiteto sprendimas yra iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu Z. Streikų, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadas pristatys mums visiems.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė įstatymo Nr. I-1374 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2096 ir nusprendė iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taip pat gal galėtumėte ir dėl lydimųjų pristatyti, Zenonai? Lydimųjų, turiu mintyje, Vyriausybės įstatymo, Viešojo administravimo, Vyriausiosios rinkimų komisijos.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Lydimiesiems taip pat pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Žmogaus teisių komiteto – A. Navicko nematau. Tačiau S. Jovaiša, manau, pasiruošęs. Prašau. Pagrindinio ir lydimųjų.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš irgi noriu kalbėti apie visus aštuonis įstatymų projektus. Jiems komitetas pritarė bendru sutarimu ir siūlo atsižvelgti pagrindiniam komitetui į Teisės departamento pastabas, o į jas yra atsižvelgta arba nepritarta komiteto bendru sutarimu. Taip pat čia yra Seimo nario A. Bauros siūlymai dėl pirmojo projekto Nr. XIIIP-2096, jiems komitetas nepritarė. Jeigu gerbiamas Seimo narys atsiims juos kaip perteklinius, komiteto nuomone, nereikės ir balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Iš karto galime pereiti prie siūlymų. Pirmasis siūlymas yra Seimo nario A. Bauros. Prašau pristatyti. Tuojau įjungs.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kadangi tiek pagrindinis, tiek papildomi komitetai mano siūlymui nepritarė, aš neprašau balsuoti ir sutinku su jų nuomone tiek dėl šito 2 straipsnio, tiek dėl 6 straipsnio.
PIRMININKAS. Supratau. Tada žiūrime toliau. Seimo nario V. Simuliko siūlymas. Seimo nario nematau. Tačiau komiteto nuomonė, kaip matau, nepritarti. Galime pritarti komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) G. Burokienė dar? Atsiprašau. Dar yra Seimo narės G. Burokienės siūlymas. Prašau pristatyti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymo esmė – atsisakyti perteklinių nuostatų, reguliuojančių Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus teisinį statusą. Projektu siūloma nustatyti, kad Duomenų apsaugos inspekcija yra Vyriausybės įstaiga, Duomenų apsaugos inspekcijai vadovauja inspekcijos direktorius. Vyriausybės įstaigos vadovo, įskaitant ir Duomenų apsaugos inspekcijos direktorių, skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų bendrosios nuostatos. Vertinant sistemiškai, esant tokiam reguliavimui netikslinga dar papildomai rašyti, kad Duomenų apsaugos inspekcijos direktorius yra valstybės pareigūnas, kad jis į pareigas skiriamas ketveriems metams.
Antra vertus, įvertinkime tai, kad Seime svarstomas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma keisti visų Vyriausybės įstaigų vadovų teisinį statusą ir skyrimo į pareigas trukmę. Iš valstybės pareigūnų, skiriamų į pareigas ketveriems metams, jie siūlomi traktuoti kaip valstybės tarnautojai, įstaigų vadovai, į pareigas priimami konkurso būdu penkeriems metams.
Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas, numatyta, įsigalios 2019 m. sausio 1 d., o Asmens duomenų teisinės apsaugos naujos redakcijos įstatymas – 2018 m. liepos 9 d. Todėl tik priimtą ir įsigaliojusį Asmens duomenų teisinės apsaugos naujos redakcijos įstatymą Seimo V (rudens) sesijos metu reikės keisti dėl šios inspekcijos vadovo statuso keitimo.
Jeigu pritartumėte mano siūlymui, Asmens duomenų teisinės apsaugos naujos redakcijos įstatymo keisti daugiau nereikėtų, todėl labai kviečiu visus balsuoti dėl mano pasiūlymo.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Nepritarė, nes šio įstatymo, dabar svarstomo įstatymo, įsigaliojimas numatytas liepos 9 dieną, o Valstybės tarnybos – 2019 m. sausio 1 d. Jis dar yra nepriimtas, kai mes jį priimsime, galėsime tada ir atitinkamai taisyti.
Kolegos, aš turiu pabrėžti, kad reglamentas tiesioginio taikymo įsigaliojo gegužės 25 dieną. Mes jau čia truputį savivaliaujame ir smarkiai vėluojame, todėl tą taisymą, kai priimsime Valstybės tarnybos įstatymą, tikrai galėsime atlikti rudens sesijoje. Todėl komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Dėl pataisų svarstymo dėl motyvų niekas neužsirašė. Kaip supratau, Guoda prašo balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame dėl G. Burokienės siūlymo. Kas palaikote, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, balsuokite prieš.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 14, prieš – 9, susilaikė 47. Siūlymui nepritarta.
Daugiau siūlymų nėra. Dėl viso dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Lydimieji. Iš eilės projektas Nr. XIIIP-2097. Išvadas pristatė, gal galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje)
Atsiprašau, atleiskite, dar V. Bakas turėjo pristatyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą dėl Administracinių nusižengimų kodekso. Prašom į tribūną.
V. BAKAS (LVŽSF). Komitetas svarstė 2018 m. birželio 6 d. įstatymo projektą, bendru sutarimu pritarė. Atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabas, pasiūlė tobulinti ir jam pritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kaip minėjau, dėl motyvų ir diskutuoti niekas neužsirašė. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Kitas klausimas – projektas Nr. XIIIP-2098(2). Liko pristatyti tik Kultūros komiteto išvadas. S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Komitetas svarstė birželio 13 dieną, dalyvavo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovai. Sprendimas – iš esmės pritarti ir siūlyti Seimui svarstyti įstatymo projektą. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti ir dėl motyvų niekas neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu? Ačiū, sutarėme bendru sutarimu po svarstymo.
Kitas klausimas – projektas Nr. XIIIP-2099(2). Liko pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto išvadas. V. Rinkevičius. Kviečiu į tribūną V. Rinkevičių, kuris pristatys Biudžeto ir finansų komiteto išvadas dėl Bankų įstatymo.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas apsvarstė projektą Nr. XIIIP-2099 ir nutarė pritarti projektui, jį patobulinus pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą. Priimta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti ir dėl motyvų niekas neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta po svarstymo.
Kitas klausimas – Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2100(2). Pranešėjas… Dar liko R. J. Dagys, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Nematau salėje. Kas galėtų pristatyti iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto? (Balsai salėje) Atsirado. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas reikėtų pristatyti dėl Darbo kodekso 27 straipsnio.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Diskutuoti ir dėl motyvų niekas neužsirašė. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta po svarstymo.
Liko 1, 2, 3, 4 klausimai, t. y. projektai Nr. XIIIP-2102(2), Nr. XIIIP-2103(2), Nr. XIIIP-2104(2) ir Nr. XIIIP-2105(2), dėl kurių išvadas jau perskaitė. Siūlymų jokių nėra. Diskutuoti ir dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Gal galime visiems keturiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
18.24 val.
Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1925(2)ES (svarstymas)
Kitas klausimas – Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1925(2)ES. Į tribūną kviečiu V. Baką, kuris pristatys Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš gal šiek tiek turėčiau pakomentuoti. Iš tikrųjų Seimui buvo pateikti du tarpusavyje susiję Kibernetinio saugumo įstatymų projektai, t. y. nauja jo redakcija, projektas Nr. XIIIP-1925, ir projektas Nr. XIIIP-2101, kurį parengė Teisingumo ministerija. NSGK, kaip pagrindinis komitetas, nusprendė sujungti abu įstatymų projektus į vieną, atitinkamai suderindamas su Krašto apsaugos ministerija ir Teisingumo ministerija abiejų projektų nuostatas ir siūlo toliau svarstyti vieną bendrą naujos redakcijos Kibernetinio saugumo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1925(2). Seimui pateiktas antrasis komiteto patobulintas projekto variantas, jam komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju už išsamų pristatymą. Kviečiu R. Miliūtę, ji pristatys Ekonomikos komiteto išvadą.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Taigi Ekonomikos komitetas bendru sutarimu priėmė sprendimą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Diskutuoti niekas neužsirašė, dėl motyvų už – tik L. Kasčiūnas. Norite ką nors pasakyti?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Norėčiau.
PIRMININKAS. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų čia mes žengiame į naujas politikos sritis. Šito sprendimo, šito įstatymo mums reikėjo tikrai labai seniai. Šiame įstatyme yra centralizuojama sistema, kuri buvo pernelyg decentralizuota, be atsakomybės. Taip pat labai aiškiai apibrėžiamos atsakomybės ribos ir tų kibernetinio saugumo subjektų. Kas dar yra labai svarbu, būna, pasitaiko tokių atvejų, kad valstybinėse įmonėse, įstaigose vis dar yra vadinamųjų produktų, produkcijos, kuri yra visiškai nesuderinama su mūsų kibernetiniu saugumu. Dabar kartais tu gali kreiptis raštu, paklausti, iš kur ta produkcija, kaip ji buvo įsigyta, ar kas nors bandė patikrinti per saugumo įvairius parametrus ir panašiai, dažnai gauni atsakymą, kad iš esmės čia mes esame susitvarkę ir panašiai, kad turėjome, galbūt niekas mūsų neįpareigojo daryti vienokio ar kitokio sprendimo ir panašiai. Dabar, kai mes priimsime šitą įstatymą, tada Kibernetinio saugumo centras turės teisę paprašyti, kad ta įstaiga iš savo pinigų atliktų nepriklausomą auditą, ir tas auditas įvertintų, ar toje įmonėje, tos įmonės infrastruktūroje, komunikaciniuose tinkluose esantis produktas, tam tikra sistema yra suderinama su mūsų kibernetinio saugumo reikalavimais, ar ne. Tai yra didžiulis žingsnis į priekį ir manau, kad tikrai tokių dalykų kaip „Kaspersky“ ir daug kitų dalykų, kurie turi aiškių ryšių su mums priešiškomis valstybėmis, mes jau savo valstybėje neturėsime. Tai yra tikrai labai svarbus dalykas ir tikrai visus raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai visi išsakyti. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
18.28 val.
Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 5, 8 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2520(2)VK (svarstymas)
Kitas klausimas – Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 5, 8 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2520(2)VK. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas pristato D. Gaižauskas. D. Gaižauskas. Pristatote išvadas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Jau be akinių, tai neskaitysiu. Dėl Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 2, 5, 6, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti ir dėl motyvų niekas neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
18.29 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 5, 34, 66, 68, 77, 78 straipsnių ir Įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-199(2)ES (svarstymas)
Kitas klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 kai kurių straipsnių ir įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-199(2)ES. Ekonomikos komiteto išvadas pristato V. Poderys. Ar yra? Ne, nėra. A. Baura tada.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, šių metų birželio 13 dieną svarstė minimą įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu V. Baką. Jis pristatys Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą dėl šio įstatymo projekto.
V. BAKAS (LVŽSF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą ir pasiūlė sujungti Seime esančias iniciatyvas. Pagrindiniu projektu laikyti VRM pateiktą projektą Nr. XIIIP-199 ir jam pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti niekas neužsirašė.
Galime pereiti prie siūlymų. Pirmasis siūlymas dėl 3 straipsnio. Tai yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymas. Komiteto nuomonė nepritarti. Vytautai, gal norite pristatyti? Iš vietos galite pristatyti, jeigu norite. Tai gal A. Baura galėtų pristatyti pirmą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymą, kuriam komitetas lyg ir nepritarė? Ar Vytautas ras? Taip, dėl 3 straipsnio. Ten, kur papildyti projektą keičiant įstatymo 65 straipsnio 2 dalį. Tuoj, minutėlę! Pagelbėsime. Čia, kur išbraukėme sunkių ir labai sunkių nusikaltimų…
V. BAKAS (LVŽSF). Iš esmės gal aš dėl visų pasiūlymų, jeigu galima, pasisakysiu.
PIRMININKAS. Galima.
V. BAKAS (LVŽSF). Svarstant pagrindiniame Ekonomikos komitete buvo paprašyta Vyriausybės išvados, nes buvo gauta įvairių institucijų – VSD, Duomenų apsaugos inspekcijos, taip pat verslo struktūrų pasiūlymų. Mūsų komitetas paprašė atsižvelgti ir suderinti atsižvelgiant į įvairių institucijų pasiūlymus. Vyriausybė 2017 m. lapkričio 15 d. pateikė išvadą, kurioje pasiūlė tobulinti projektą pagal suderintus pasiūlymus. Pagrindinis komitetas pateikė išvadą, kurioje atsispindi tie pasiūlymai, todėl mes siūlome pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Jūs nereikalaujate balsuoti dėl šių siūlymų? Komitetas nepritarė abiem siūlymams. Dėkoju. Nereikalaujate.
Kitas siūlymas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Komiteto nuomonė.
A. BAURA (LVŽSF). Kitas siūlymas yra dėl… Kurį čia žiūriu? Dėl Vyriausybės – komiteto nuomonė pritarti iš dalies. Vietoj tų siūlymų kelių punktelių į vieną 6.3 punktą yra sujungta ir komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Dėkojame. Mes bendru sutarimu taip pat pritariame komiteto nuomonei. Dėkoju. Daugiau siūlymų nėra.
Dėl viso nuomonė už. Tik J. Razma užsirašęs. Ar norėsite kalbėti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų šiandien po svarstymo pritarę tam įstatymo projektui padarysime tam tikrą žingsnį, lengvinantį mūsų teisėsaugos institucijų darbą, kai reikia kovoti su nusikaltimais, kuriems vykdyti naudojamos elektroninės priemonės, mobilieji telefonai, na, pradėsime galbūt veiksmingai reaguoti ir tais atvejais, kai reikia žmogui staigiai pagelbėti dėl sveikatos ar grėsmės gyvybei, kai jo mobiliojo įrenginio aptikimo vieta yra svarbus faktorius. Tam tikri įpareigojimai, kurie čia numatyti mobiliojo ryšio paslaugų teikėjams, manau, tikrai nėra per dideli. Komitete ieškojome kompromisų, ir dviejų mėnesių duomenų saugojimo terminas, man atrodo, yra racionalus, nors galbūt teisėsauga norėtų, kad jis būtų ilgesnis. Šiam kartui, aš manau, reikia pritarti tokiam kompromisiniam variantui, o toliau, aišku, diskutuoti ir žiūrėti, nes besiplėtojanti elektroninė erdvė su naujomis technologijomis iškelia ir naujų iššūkių. Kviečiu pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Kadangi dėl motyvų prieš niekas neužsirašė, gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta po svarstymo. Pritariame.
18.36 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 34 straipsnio ir Įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3694 (svarstymas)
Kitas klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 34 straipsnio ir įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3694. Ekonomikos komiteto išvadas pristato A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, šių metų birželio 13 dieną svarstė minimą įstatymo projektą ir priėmė sprendimą įstatymo projektą atmesti. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti niekas neužsirašė. Motyvai dėl viso. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ekonomikos komitetas šį projektą galbūt daugiau ir vertino iš verslo pozicijų: projekto iniciatorių reikalavimas registruoti visas mobiliųjų telefonų korteles gal iš tiesų atrodo toks gana drastiškas žingsnis, iškėlus tokį reikalavimą šios srities verslui, bet vis dėlto aš gal kviesčiau neatmesti šios iniciatyvos, nes kai kuriose šalyse tai yra padaryta, ir tiesiog priimti kitą sprendimą – grąžinti projektą iniciatoriui tobulinti, kad būtų galima tą diskusiją toliau tęsti, galvoti, kokie čia variantai galimi. Galbūt autoriai rastų kokių nors tarpinių išeičių, bet problema dėl skambučių iš neregistruotų kortelių yra, yra sukčiavimo atvejų, yra įvairių nusikaltimų pasinaudojant šituo, tad tiesiog imti ir atmesti tą iniciatyvą, man atrodo, būtų ne visai gerai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu balsuoti dėl komiteto išvados atmesti. Kas palaikote komitetą, balsuokite už.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 48, prieš – 1, susilaikė 18. Komiteto išvadai atmesti pritarta.
18.39 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1092 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2197(2), Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1093 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2198(2), Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1094 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2199(2), Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 47 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1095 1 straipsnio pakeitimo ir 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2200(2), Bankų įstatymo Nr. IX-2085 56, 72 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1098 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2201(2), Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 40, 54 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1099 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2202(2), Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 49, 60 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1100 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2203(2), Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1107 6, 9, 40, 74, 76, 77, 80, 82, 85 straipsnių pakeitimo ir 78 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2204(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1092 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2197(2). Kviečiu S. Jakeliūną, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, pristatyti išvadas dėl šio projekto, gal galite ir dėl kitų – lydimųjų. Ačiū.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Biudžeto ir finansų komitetas birželio 13 dieną, svarstė minėtą įstatymo projektą ir septynis lydimuosius įstatymų projektus. Pagrindiniam įstatymo projektui nusprendė pritarti atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas dėl komiteto patobulinto varianto, taip pat ir komiteto išvadoms ir balsuojant, tiksliau, nebuvo balsavimo, buvo pritarta bendru sutarimu. Dėl kitų septynių lydimųjų aktų sprendimas buvo dėl visų vienodas – taip pat pritarti įstatymų projektams ir komiteto išvadoms. Visi sprendimai buvo bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi diskutuoti ir dėl motyvų niekas neužsirašė, o dėl visų projektų nėra jokių siūlymų, gal galime visiems kartu pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Tai yra nuo projekto Nr. XIIIP-2097 iki projekto Nr. XIIIP-2204, visi iš eilės.
18.41 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2074(2) (svarstymas)
Toliau kitas klausimas – Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2074(2). Aplinkos apsaugos komiteto išvadas gal galėtų pristatyti, pavyzdžiui, pirmininkas?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, pastraipsniui?
PIRMININKAS. Miškų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2074.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū. Seimo kanceliarijos Teisės departamento?.. Visą? Komiteto išvada, supratau. Komiteto išvada: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų ir diskutuoti niekas neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Norėčiau paminėti, kad šiandien gauta viena S. Gentvilo pataisa, kuri keliauja į priėmimą. Ačiū.
18.43 val.
Referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2230(2) (svarstymas)
Toliau – Referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2230(2). Pranešėja – A. Širinskienė, ji pristatys Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė projektą Nr. XIIIP-2230 ir, pritardamas daliai Teisės departamento pastabų ir pasiūlymui, pritarė patobulintam komiteto variantui, kartu ir komiteto išvadai, balsuodamas santykiu už – 6, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Diskutuoti, matau, užsirašė A. Vinkus. Kviečiu į tribūną. (Balsai salėje)
Per šoninį mikrofoną…
A. VINKUS (LSDDF). Nežinau, kodėl sustabdė mane. Pirmininkas pakvietė, tai aš…
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, bet Radvilė labai aktyvi.
A. VINKUS (LSDDF). Pirmininke, aš klausau jūsų, ką daryti, aš išėjau į tribūną?
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Suteikime žodį Radvilei.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Frakcijos vardu norėtume paprašyti šito klausimo pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
A. VINKUS (LSDDF). Bet aš jau buvau tribūnoje.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Frakcijos vardu pertrauka iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Kadangi pagal Statutą frakcijos vardu bet kuriuo metu gali paprašyti pertraukos, kviečiu balsuoti dėl pertraukos iki kito posėdžio.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 23, prieš – 37, susilaikė 7. Pertrauka iki kito posėdžio.
Per šoninį mikrofoną – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Pirmininke, išties vyksta didžiulė destrukcija, trukdanti posėdžio darbui. Kadangi mūsų kaimynai lenkai pralošia Senegalui, tai įjunkite ant ekrano, bent futbolą pažiūrėsime, bus prasmingiau.
PIRMININKAS. A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Nežinau, gerbiamas pirmininke, ar jūs principingai pasielgėte, bet jūs mane pakvietėte, atėjau į tribūną ir tada jie išėjo. Suprantate, šitaip nemanau, kad… Turi mokytis iš šitos situacijos visi.
PIRMININKAS. Aš tikrai apgailestauju dėl tos situacijos. Kitą kartą atsižvelgsime. Nutraukiu diskusiją, judame toliau, baikime darbotvarkę. Ar labai norite reaguoti? J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega Antanai, frakcija sprendimą dėl pertraukos buvo priėmusi tikrai daug anksčiau. Jeigu būtume žinoję, kad jūs būsite pagrindinis pranešėjas, gal būtume kitaip nusprendę. Bet tai tikrai nesusiję su noru kaip nors jus sutrikdyti, todėl labai atsiprašome, kad jūs pakliuvote į tokią situaciją.
A. VINKUS (LSDDF). Paminėjote mano vardą. Pone Jurgi, sutrikdyti mane – mažaūgį Antaną Vinkų – ne taip lengva.
PIRMININKAS. Dėkoju, tikiuosi, viskas draugiškai ir nepyksite.
18.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl valstybinės žemės efektyvaus valdymo ir kontrolės“ projektas Nr. XIIIP-1519(2) (svarstymas)
Toliau – Seimo nutarimo „Dėl valstybinės žemės efektyvaus valdymo ir kontrolės“ projektas Nr. XIIIP-1519(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų pranešėja – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė nutarimo projektą gegužės 30 dieną. Projektas buvo patobulintas atsižvelgiant į gautas pastabas, ypač Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nes yra gauta ir Vyriausybės išvada. Patobulintam variantui buvo pritarta balsuojant 9 balsais už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Kadangi diskutuoti užsirašė S. Gentvilas, tačiau jo salėje nematau, motyvų sakyti niekas neužsirašė, gal galime bendru sutarimu? Ar yra prieš? Atsiprašau, motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu jūs manote, kad jūsų Vyriausybė, vadovaujama S. Skvernelio, nemano, kad reikia atsakingai elgtis su valstybine žeme, jeigu matote, kad jie kur nors švaisto, bet kaip nuomoja, parceliuoja, priimkite tokį nutarimą. Aš, nors ir kaip keista, taip nemanau. Man atrodo, mažiausiai reikia tokių propagandinių nutarimų auklėti savo Vyriausybę. Priimkime įstatymų lygiu, jei ką nors reikia griežčiau sužiūrėti dėl valstybės žemės, bet ką reiškia toks nutarimas, kuris teisiškai niekaip neįpareigoja, o tik moralizuoja, kažką aiškina Vyriausybei. Kviečiu nepasiduoti tokiam politizuotam ir beprasmiam sumanymui.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties tai nėra koks nors mažareikšmis dalykas. Kažkada nekilnojamojo daikto – žemės – kilnojimas prasidėjo nuo tvartelio perkėlimo. Galbūt tai buvo pakišta tiesiog suinteresuotų asmenų. Šiuo atveju pamatėme, kad valstybinės žemės gauti tarp pastatų, kai nebaigta restitucija, galima tiesiog pasiūlius Konservatorių partijos pirmininko verslui pasistatyti toje vietoje mokyklą už valstybės lėšas, o tada jau galima prie Mindaugo tilto gauti teisę statyti aštuonis daugiaaukščius – iki aštuonių aukštų statinius tarp privatizuojamų statinių. Žemė valstybinė, tai, vadinasi, žemės užvaldymas yra neteisėta forma. Teisėsaugos institucijos, žvelgdamos į tą situaciją, tiesiog kaip stručiai įkišusios galvą į žemę ir mato didžiulį politinį spaudimą, neaišku, kaip bus po rinkimų, kaip klostysis situacija, konstitucinę mūsų piliečių teisę susigrąžinti žemę natūra tiesiog ignoruoja. Žemės yra, bet teigiama, kad jos nėra, neva jinai yra tarp statinių, tuose tarpuose, o tie tarpai yra tokio dydžio ir tokios vertės, kad mes seniai galėjome natūra grąžinti žemę teisėtiems jos savininkams. Jų, dar primenu, laukia daugiau negu 4 tūkst. vien Vilniuje, o jiems bandoma išmokėti kompensacijas ir dar kažkaip elgtis. Štai matėme ir svarstymo metu pačiame Teisės ir teisėtvarkos komitete, kokia yra baimė pareigūnų, kai kalbi su jais ir kai jie ateina kalbėti viešai. Todėl reikalinga tvirta Seimo pozicija ir kryptis, kad tvarteliai toliau bus nekilnojami. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 50, prieš – 3, susilaikė 10. Po svarstymo projektui pritarta.
Kitas darbotvarkės klausimas. Žiūriu į L. Kasčiūną ir M. Navickienę. Jūs norite perkelti? Gerai, pažymime.
18.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2314 (pateikimas)
Toliau M. Majauskas. Ar bandysite pristatyti? Atsiklausiu iš karto. Taip. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo…“ projektas Nr. XIIIP-2314.
Per šoninį mikrofoną – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog frakcijos vardu norėčiau pertraukos iki kito posėdžio paprašyti.
PIRMININKAS. Gerai, kviečiu balsuoti. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 44, prieš – 11, susilaikė 7. Pertrauka iki kito posėdžio.
Replika po balsavimo. M. Majauskas – per šoninį mikrofoną.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Aš tiktai norėjau padėkoti gerbiamai Agnei, jog mane išgelbėjo nuo tokios sudėtingos situacijos, nes kai kolega A. Vinkus atėjo jau iki pačios tribūnos, tik jam atėjus, paprašė pertraukos mano kolega. Ačiū, Agne, kad man nereikėjo viso kelio vaikščioti ir aš sužinojau apie tai anksčiau. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame Agnei už rūpinimąsi. V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Agnė įvykdė vieno iš projekto, kurį norima buvo siūlyti svarstyti, autoriaus E. Gentvilo mintį, kurią jis šiandien išreiškė pradžioje posėdžio, kad likę per 100 šioje sesijoje neapsvarstytų klausimų, numatytų pavasario sesijoje, kad jie bus svarstomi, o mes teikiame ir priimame naujus klausimus, naujus projektus, kurie nebuvo numatyti. Aš visiškai sutinku su E. Gentvilo kritika tuo požiūriu, manau, Agnė teisingai padarė, kad paprašė pertraukos, nes tiesiog pats autorius prieštarauja sau dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Dėkojame. R. Baškienė – per šoninį mikrofoną.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, mes galime juokauti, šitaip elgtis, kaip ką tik pasielgėme, prieš tai buvę pasiūlymai daryti pertrauką, dabar pasiūlymas. Panašu, kad ruoškimės pratęstai sesijai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Toliau tęsiame darbotvarkę.
18.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2116 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2116. Pranešėjas – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu teikti IV (pavasario) sesijos darbų programą papildyti Energetikos įstatymo Nr. IX-884 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu.
PIRMININKAS. Dėkoju, niekas klausti neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Niekas neužsirašė kalbėti. Galime bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū.
Priėmimas. Balsuojame. Tuoj įjungsime. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 57 Seimo nariai, visi 57 – už. Prašau pristatyti… Atsiprašau, nutarimas priimtas. (Gongas)
18.56 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2115 (pateikimas)
Prašau pristatyti projektą Nr. XIIIP-2115.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiemet sausio 1 dieną įsigaliojo Energetikos įstatymo 24 straipsnio pakeitimai, kurie užtikrino prievolių vykdymą. Iki šiol dažnai pasitaikė, kad didmeninėje prekyboje nefasuotais naftos produktais būdavo piktnaudžiaujama ir grobstomas pridėtinės vertės mokestis. Buvo priimti pakeitimai, kur buvo reikalaujama pateikti garantijos prievolių vykdymo užtikrinimo dokumentą, kurio suma – 1 mln. eurų, ir į šito straipsnio 24 dalį, į tą reikalavimą patenka visos įmonės, kurios vykdo veiklą ir prekiauja naftos produktais. Yra vienos įmonės, kurios prekiauja ir vykdo veiklą ne tik Lietuvoje, yra tos, kurios vykdo veiklą tik Lietuvoje, ir jos yra labai mažos. Mėnesio apyvarta net nesiekia draudimo prievolės dokumento ir plius, kad tos įmonės neišrašinėja sąskaitų be PVM, su nuliniu PVM, jeigu taip lietuviškai ir paprastai pasakyčiau. Šiuo projektu ir siūlome, kad toms įmonėms, kurios veiklą vykdo tik Lietuvos Respublikos ribose be eksporto operacijų, šita prievolė nebūtų reikalinga. Tai užtikrins ir didesnę konkurenciją, ir naujų įmonių Lietuvos Respublikoje atėjimą į rinką.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Pirmasis klausia A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Mano labai trumpas klausimėlis. O kiekgi galėtų būti tų naujų žaidėjų, sakykim, naftos rinkoje priėmus jūsų siūlomą pataisą?
A. PALIONIS (LSDDF). Iš tiesų mes neskaičiavome, kiek gali būti naujų. Bet kiek dabartinių žaidėjų gali uždaryti, regionuose uždaryti verslus, kur yra mažos kolonėlės, maži kolonėlių tinklai, kurie nedaro didelių apyvartų ir jiems yra per didelė našta milijonas eurų… Vienas iš argumentų, kad tos garantijos bus nereikalaujama iš smulkaus verslo ir prekybos Lietuvos Respublikoje, tai palengvins tik atsiradimą. Bet pagrindinis momentas šito pasiūlymo, kad dabar veikiančios įmonės planuoja užsidaryti.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, kai mes, rodos, Antikorupcijos komisijoje svarstėme tą klausimą, neturėjome ten tokios informacijos, kad dabar veikiančios įmonės čia matytų problemų. Vis dėlto kalbama apie naujus žaidėjus, o iš kitos pusės Mokesčių inspekcija kažkaip nuogąstavo. Jeigu jiems dėl šitokios pataisos padaugės tų kontroliuojamų subjektų, o piktnaudžiavimai čia vis dėlto yra šiek tiek daugiau galimi negu kokiame kitame versle, ar mes taip neapsunkinsime Mokesčių inspekcijos darbo, ypač kai kitiems metams skelbiate didžiulius kovos su šešėliu planus? Tas projektas tikrai nėra kovos su šešėliu projektas.
A. PALIONIS (LSDDF). Jurgi, pritariu, mes svarstėme. Aš pats turiu kreipimųsi įmonių, kurios vykdo veiklą Aukštaitijoje, ir turiu Mokesčių inspekcijos išaiškinimą, kad ji kitaip ir negali taikyti šito įstatymo, visoms yra vienodai. Mes žinome, kad praeitą savaitę Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba irgi sugavo verslininkus, jeigu galima taip pasakyti, kurie per trejus metus nuslėpė virš 6 mln. eurų. Tai nėra smulki įmonė, kuri prekiavo Lietuvoje, tai yra schemos, susijusios ne su prekyba Lietuvoje, o su prekyba už Lietuvos Respublikos ribų. Tikrai tokių smulkių įmonių yra. Į mane asmeniškai ne viena yra kreipusis. Todėl šitas projektas ir yra.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Man lyg ir painokas šitas variantas. Jūs sakote, kad įmonės, kurios veiks tik Lietuvoje, ar ir tos, kurios turės dukterines?
A. PALIONIS (LSDDF). Tos įmonės, kurios vykdo veiklą tik Lietuvoje, neeksportuoja naftos produktų, joms net nėra prasmės.
Dabar žiūrėkite, jeigu tarp muitinės akcizinių sandėlių prekiauja naftos produktais, tai yra garantija akcizui ir mes įvedėme papildomai garantiją pridėtinės vertės mokesčiui. Tos įmonės, kurios prekiauja Lietuvoje, jos neprekiauja tarp akcizinių sandėlių, jos parduoda kurą į kolonėlę. Dėl to, kad ji parduotų kurą į kolonėlę, kuri yra Lietuvos Respublikoje, ji turi turėti milijono garantiją, kai tos įmonės mėnesinė apyvarta yra, pavyzdžiui, 150 tūkst. Draudimo kompanija garantijos neduoda, garantija gali būti užšaldytos lėšos atsiskaitomojoje banko sąskaitoje. Tai yra tokiam smulkiam verslui, kuris neturi eksporto operacijų, nepakeliama našta. Todėl ir yra išlyga: jeigu tu neturi eksporto, ta garantija ir nereikalaujama.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, kolega, už pristatymą. Energetikos įstatymas, kuris buvo nukreiptas į tai, kad dėl užstato sistemos… tai buvo pritaikyta grynai eksportu ir importu užsiimančioms įmonėms, kada buvo galimai grobstomas PVM, ir nustatytas ne vienas toks atvejis. O šita garantijų sistema palietė apie 800–900 įmonių Lietuvoje. Visiškai pritariu kolegai Andriui, kad didelė dalis tų įmonių yra smulkios, dirbančios vietinėje rinkoje, niekur neišvežančios jokio kuro, šiek tiek užsiimančios didmena, parduodančios ūkininkams ir kitoms įmonėms, tai joms šita našta iš tikrųjų nepakeliama. Gali būti, kad įšaldyti tokias sumas, kurių galbūt net apyvartos per metus neturi, tiesiog yra neadekvatu. Todėl pritariu šitam pasiūlymui ir kviečiu kolegas palaikyti.
PIRMININKAS. Motyvų prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Jurgis siūlo balsuoti. Gerai, kviečiu balsuoti.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 51, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. (Balsai salėje) Siūlymas – pavasario sesijoje.
A. PALIONIS (LSDDF). Jeigu komitetas apsvarstys.
PIRMININKAS. Jeigu komitetas suspės, galime siūlyti į sesijos pabaigą. 30 dieną.
A. PALIONIS (LSDDF). Arba 29 dieną.
PIRMININKAS. J. Razma turi siūlymą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto aš siūlyčiau nejuokauti dėl tokių projektų, ramiai paprašyti ir Vyriausybės išvados, nes vis dėlto mes tokiais projektais iškeliame klausimą, kokia tai gali būti paskata šešėliui rastis, ir čia nėra taip paprasta. Mes turėjome tuo klausimu diskusiją Antikorupcijos komisijoje, nuomonių ten buvo įvairių, tikrai nesiūlyčiau skubotai tokių klausimų spręsti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom. Yra vienas siūlymas dėl Vyriausybės išvados. Kviečiu dėl jos balsuoti. Ar galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu tada. Ačiū. Ir buvo siūlymas svarstyti šiek tiek anksčiau. Kai Vyriausybė išvadą pateiks, tada ir matysime. Šitą klausimą baigiame.
19.06 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51, 563 straipsniais įstatymo Nr. XIII-592 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2289, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2290 (pateikimas)
Kitas klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 51, 563 straipsniais įstatymo Nr. XIII-592 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2289. Pranešėja… (Balsas salėje) Oi, atsiprašau, gal galima sukeisti vietomis? Gal galima. Ačiū. Kadangi jau paskelbiau, tai Švietimo įstatymo projektas kartu su lydimuoju.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Čia keičiamas Švietimo įstatymas ir Švietimo pakeitimo įstatymas, kur buvo įvestos mokyklų vadovų kadencijos ir konkursų grafikas. Šiuo pakeitimu norima sukurti papildomą apsaugą vadovams, kurie atsiduria nelygiavertėje socialiai jautrioje situacijoje. Taigi siūloma keletas pataisų.
Dabar pristatysiu dėl kompetencijų vertinimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtinta tvarka, kiekvienas pretendentas, ketinantis dalyvauti paskelbtame konkurse švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti, konkurso komisijai privalo pateikti vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijų vertinimo ataskaitas, pagal kurias būtų aišku, kad pretendentas atitinka vadovui privalomas vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijas.
Šiuo pakeitimu siūloma, kad ilgamečiai vadovai, kuriems artėja dabar konkursai ir kurie dirba 20 metų ir daugiau, galėtų pasirinkti, ar laikyti Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros parengtą kompetencijų testą (jis yra ganėtinai sudėtingas ir ilgas), ar jam būtų prilygintas ministerijos parengtas, švietimo ministro tvarka patvirtintas kompetencijų vertinimas, jis iš dalies apibrėžtų jo kompetencijų lygį. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, įvairūs įrodymai apie jo išklausytus kursus, visa tai, ką jis anksčiau perėjo, testavosi, ir vertinimo laikotarpis nebūtų susietas su konkurso laikotarpiu, jis, turėdamas visą vadinamąjį portfolio surinkęs, tiesiog galėtų paprasčiau įrodyti savo kompetencijas.
Dabar dėl kito pakeitimo. Kitas pakeitimas yra susijęs su tuo, kad su švietimo įstaigos vadovu, jeigu jis nelaimi konkurso arba atsisako dalyvauti konkurse švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti, darbo sutartis gali būti nutraukta, tačiau jam turėtų būti siūloma laisva darbo vieta toje teritorijoje, kurioje savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija organizuoja valdymą. Vadinasi, pagal dabar galiojantį Darbo kodeksą jam siūloma laisva darbo vieta įstaigoje, tačiau mes norime išplėsti šias galimybes, kad jam būtų siūloma darbo vieta visoje savivaldybės teritorijoje.
Kitas pateikimas yra susijęs su tuo, kad asmuo, vadovas, kuriam yra suėję 65 metai ir jis atleistas iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, tokiu atveju, kai yra reorganizuojama švietimo įstaiga, jam po atleidimo iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo per šešis mėnesius taip pat turėtų būti siūlomos kitos švietimo įstaigos vadovo pareigos.
Dar kita pataisa susijusi su tuo, kad įstatymu buvo įvestos kadencijos, ir buvo tam tikros vadovų grupės aptartos tame įstatyme, tačiau iš nuostatų iškrenta tam tikra grupė vadovų, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau negu penkeri metai, ir toliau nepasakoma, kaip jiems… Viena grupė, sakykim, iki penkerių metų, jeigu stažas ir neterminuotai, lieka dar dirbti penkerius metus, tai yra aptarta įstatyme. Toliau kita grupė, kur daugiau kaip penkeri metai, jie po įstatymo įsigaliojimo eina į konkursus. Štai šitai grupei, kuriems liko mažiau negu penkeri metai iki pensinio amžiaus, neaptarta, ką daryti toliau. Todėl siūloma nuo 2019 m. sausio 1 d. toliau eiti penkerius metus švietimo įstaigos vadovo pareigas, ir tokiu atveju neterminuota sutartis tampa terminuota. Jeigu nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, tada gali būti atleidžiamas iš švietimo įstaigos vadovo pareigų. Tokios yra pataisos, šiek tiek šalinančios socialinę įtampą vadovams, kadangi dabar susiduriama su artėjančiais konkursais. Jų reikės organizuoti labai daug. Vadovai iš tikrųjų jaučia įtampą, kuriems pirmieji konkursai ateina, yra labai daug konkursų – virš 160 ir daugiau. Lietuvoje dar yra apie 110 laikinųjų vadovų. Taigi pirmiausia buvo… Taip pat yra mūsų užregistruota pataisa atidėti metams konkursų grafiką. Tačiau dabar bandome, jeigu šios pataisos būtų priimtos, tai analogiškai tikrai palengvintų vadovų gyvenimą. Atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, čia pavyzdys, ką reiškia skubėjimas. Mes vertėmės per galvą, priimdami Švietimo įstatymo pataisas, kad tik kuo greičiau priimtume. Po to dabar galvojame, kaip metams atidėti. Galbūt reikia sulėtinti tempą. Šis įstatymo projektas, čia buvo pristatyta, kad virš 65 metų, bet įsivaizduokite antro įstatymo 19 punktą – buvusiam švietimo įstaigos vadovui, išskyrus švietimo įstaigos vadovus, kuriems suėjo 65 metai, atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, per šešis mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos kitos švietimo įstaigos, išskyrus aukštosios mokyklos, vadovo pareigos. Jeigu tų pareigų įstaigose nebėra? Ar jam sukurti įstaigas? Ką toks straipsnis reiškia, ypač savivaldybėje, kai, pavyzdžiui, tuo metu nėra laisvos darbo vietos. Kaip per šešis mėnesius tą darbo vietą jūs galėtumėte sukurti? Kur tą žmogų dėti, jeigu tos vietos nėra, o įstatymas tai reglamentuoja? Iš tikrųjų padėtis be išeities, ar kitaip manote?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Tokiais atvejais galima siūlyti dalyvauti konkursuose, žmonėms tiesiog pranešti. Aišku, jeigu nebus tokios vietos, per šešis mėnesius gal dar bus įmanoma surasti ką nors, bent jau žmogui padėti, neišmesti jo tiesiog į gatvę.
PIRMININKAS. Klausia…
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Tiesiog pasiūlyti dalyvauti konkurse.
PIRMININKAS. Dėkoju.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Per šešis mėnesius tikrai yra pakankamai, ką tik paminėjau, tikrai per visą Lietuvą yra ir laikinų vadovų, ir konkursų daug turi būti vykdoma, taigi tikrai pasiūlyti galima.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, intencijos, man atrodo, jūsų geros, bet žiūrėkime iš praktinės pusės. Tikrai ar nebūtų išmintingesnis jūsų sprendimas tiesiog nukelti kuriam nors laikui įsigaliojimą ir normaliai sutvarkyti tuos visus siūlymus, ką ir kolega klausė. O galbūt kai kuriuos dalykus galima ir nebūtinai šiuo įstatymu, bet Vyriausybės nustatyta tvarka sureguliuoti, nes dabar praktiškai… Kada mes jį priimsime? Dar Prezidentė, neaišku, kaip sureaguos, kada bus, o jau ruduo. Įstaigos vadovai turėtų žinoti, kaip jie toliau dirbs. Ar nemanytumėte, kad po pateikimo vis tiek atidėjimą reikėtų svarstyti, nes vargu ar mes viską spėsime padaryti?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Aš manau, kad šitas pataisas reikia priimti, ypač dėl kompetencijų vertinimo vadovai laukia. Galima, aš pritarčiau jums iš tikrųjų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Idėja jūsų gal ir nebloga, bet labai subjektyvu dėl tos laisvos darbo vietos. Čia po to gali būti ir ginčų, vienai pusei atrodys, kad yra, kitai pusei atrodys, kad nėra. Ar čia nesukels tokių nereikalingų po to nesusipratimų?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau…
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėl laisvos darbo vietos.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Dėl laisvos darbo vietos…
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …pasiūlyti, kad vadovui baigus savo kadenciją…
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Šiaip jam galima siūlyti…
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …ir atleisti iš darbo, bet privalome pasiūlyti laisvą darbo vietą, dėl tos laisvos…
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Nebūtinai vadovo.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Suprantama, bet vis tiek čia gana subjektyvu. Ar toje pačioje mokykloje, ar toje pačioje savivaldybėje?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Nebūtinai, čia yra ne toje pačioje įstaigoje. Čia būtent mes išplečiame, kad būtų galimybė siūlyti teritoriniu lygmeniu. Kadangi vadovo darbdavys realiai yra savivaldybė arba kai kuriais atvejais, sakykim, valstybė, tai galima siūlyti, nes dabartinis Darbo kodeksas, pakartosiu, numato tiktai galimybę siūlyti toje pačioje įstaigoje. Čia mes siūlome išplėsti, nes, dar kartą sakau, direktoriaus darbdavys yra… steigėjas yra savivaldybė, tai savivaldybės teritorijoje tikrai gal būtų įmanoma atrasti tą laisvą darbo vietą.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, turbūt reikėjo ir savikritiškiau pasakyti, kad su šitomis švietimo įstaigų vadovų kadencijomis, rotacijomis yra persistengta, pasiduota tam vajui. Dabar taip pat dėl kultūros įstaigų einama. Nežinau, kodėl čia taip visi pasiduoda. Ir dabar patys pradedame žiūrėti, kas iš to išeina ir ką čia taisyti.
Aš norėčiau klausti, kas vis dėlto yra pirminis šio projekto autorius? Iš to, kaip jūs pristatote, manęs neįtikinsite, kad jūs čia pati viską surašėte. Beje, Statutas reikalauja sąžiningai atskleisti pirminius autorius.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Taip, mes čia bendradarbiaudami su prezidentūra. Kadangi šitas įstatymas, kurį dabar taisome, taip pat buvo prezidentūros produktas, tai dabar ieškome… Jeigu jūs gerai prisimenate, kai buvo pateikimas dėl vadovų kadencijų, buvo mano pataisos, kad nebūtų ribojamos kadencijos ir visokių kitokių buvo dalykų. Čia aš dalyvauju nuo pat pradžių šito vadovų reikalo, taigi turiu moralinę teisę pristatyti ir šias pataisas.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Miela kolege, jūs pati kalbėjote, kad dar šiuo metu ir vadovai, kur eina, yra įtampa, ir daugelis net neina į tuos konkursus, ir jūs turbūt gerai žinote, kad jau daugelyje Respublikos savivaldybių niekas nebeina į direktorius, po pusę metų dirba laikinieji, nes šitas konkursas, kuris yra daromas Vilniuje, tai yra kažkoks marazmas. Jūs turbūt labai gerai atsimenate, čia įkūrė G. Steponavičius, būdamas ministru. Jis norėjo susitvarkyti rajonuose, kad direktoriai būtų Liberalų sąjūdžio, viską taip padarė, kad laimėtų tik sąjūdiečiai. Dabar, man atrodo, reikia iš viso šią tvarką panaikinti. Ministrė parašo įsakymą ir nereikia čia jokių konkursų, ir taip jau nėra žmonių į tuos konkursus. Jūs turbūt gerai žinote, kad, atvažiavęs iš kaimo į Vilnių, penkias valandas tampomas tas žmogus, kuris nori būti, ir jam praeina bet koks noras. Jis pasako ir dešimtam: nevažiuok, nes ten chaosas. Ar reikia šitą dvejonę, kuri pasklidusi kaip nenormalus reiškinys, toliau tęsti?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Kaip jūs sakote, kol mes šitą chaosą bandysime panaikinti, tai pirmiausia pritarkime palengvinimui šitomis pataisomis.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Nes nebeliko laiko iki konkurso, reikia paskubėti, panaikinti vadovams įtampą.
PIRMININKAS. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Iš tikrųjų tai tik šioks toks jūsų palengvinimas. Labai pritariu prieš tai kalbėjusiam V. Kamblevičiui dėl konkursų švietimo vadovų pareigoms užimti. Ministrui nereikia net aukštojo išsilavinimo, o mokyklos direktoriui kaime reikia pereiti realiai tris konkursus, norint tapti mokyklos direktoriumi. Tai atbaido visus jaunus žmones ir jų tiesiog nėra.
Dar noriu atkreipti jūsų, kaip komiteto narės, dėmesį į kompetencijų vertinimo kriterijus, kai neperėjus konkurso parašo, kad trūksta kūrybiškumo, ir net neparodo išspręstų testų, padarytos medžiagos, nesupažindina. Aš nežinau, kaip tokia tvarka gali būti valstybėje.
Aš vis dėlto noriu paklausti dėl laisvų darbo vietų. Mokyklos vadovas yra bendruomenės narys, mokyklos direktorius yra labai reikšminga persona bendruomenėje. Mes pasiūlysime jam užimti laisvą direktoriaus vietą kitoje vietovėje. Ar iš tikrųjų jūs manote, kad tai geras sprendimas? Vis dėlto aš siūlyčiau, kaip ir minėjo kažkuris kolega, atidėti kuriam laikui ir pasirengti normaliai vadovų kaitai. Ar jūs taip nemanote? Ačiū.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Dar kartą pakartosiu, kad vadovai laukia šitų pataisų. Aš tikrai derinau su Mokyklų vadovų asociacija. Jie tikrai prašo šitų pataisų, skambina. Tikrai neatidėkime. Mes neturime daug laiko, visus kitus geresnius dalykus mes dar turėsime laiko padaryti, bet šitą žingsnį reikia padaryti, nes laiko nėra. Negalima taip, kad visiškai nieko jiems neduodame, nes nieko labai gero nesugalvojome. Nors tokia pradžia, ypač dėl kompetencijų.
Kaip ir minėjau, iš tikrųjų kompetencijų patikrinimas yra labai varginantis, gniuždantis, sudėtingas ir reiktų galvoti apie metodikos pakeitimą. Todėl ir siūloma, kad galėtų būti kita tvarka, kur galėtų būti įrodymai, kaip aš jau minėjau, vadinamasis kompetencijų portfelis, kur būtų sudėti įvairūs mokymų pažymėjimai, įvairūs dalyvavimai projektuose ir visi kiti dalykai, ką vadovai rengdavo atestacijai. Juk šitiek metų išdirbę vadovai tikrai turi ką parodyti. Tai būtų kur kas lengvesnis jų kompetencijų įrodymas. Aš netgi galvočiau, gal ateityje būtų galima keisti visą sudėtingą tvarką į paprastesnę, juk specialistas, vadovas, išdirbęs tiek metų, tikrai tas kompetencijas yra įgijęs.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Tikrai tas įstatymas, kaip čia kalbėjo, sukėlė chaosą ir dabar ieškome alternatyvos, kaip išsaugoti direktoriams… Prašom pasakyti. Jeigu naikinant mokyklą mokyklos direktorius atleidžiamas ir jam bus pasiūlyta kokia nors vieta, sakykime, rajono pakraštyje, paprasčiausiai pradinių klasių mokytojo, ar tai atitinka to buvusio direktoriaus kompetenciją, nes jis buvo atleistas naikinant kitą mokyklą ir dabar pasiūlė?.. Nėra alternatyvos. Vis dėlto buvęs direktorius.
Dar vienas dalykas. Ar tikrai tas vertinimas reikalingas, nes į rajonus, kaimo mokyklas nebus kam eiti užimti direktoriaus pareigas už tokius atlyginimus. Dar vertinti ir eiti per tokias kančias – nežinau. Pirmiausia, manau, gal reikia ne tą, kaip jūs minėjote, gal reikia naikinti vertinimo kompetencijas, pirmiausia gal tai reikia taisyti.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Dėl kompetencijų to sudėtingo vertinimo aš jau kaip ir atsakiau, kad tikrai būtų galima svarstyti palengvintą tvarką arba būtent tą vadinamąjį kompetencijų portfelį. O dėl laisvos vietos, ar dirbti mokytoju direktoriui, tai, aišku, turėtų būti jo sutikimas, ar jis sutiktų dirbti būtent tokį darbą. Be jo sutikimo, žinoma, niekas neprivers.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Laikas klausti baigėsi. Motyvai dėl viso. Nuomonė prieš – E. Pupinis. E. Pupinis – nuomonė prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šiuo atveju labai tiktų estų Liaudies fronto vieno iš vadovų pasisakymas, jeigu kas girdėjote, kuo skiriasi estai, latviai ir lietuviai. Iš tikrųjų estai labai ilgai galvoja, po to priima įstatymą ir jis veikia, latviai ilgai galvoja, bet nepriima, o lietuviai priima, po to galvoja, ką čia priėmė ir kaip čia viskas veiks. Tai lygiai taip pat ir su šituo įstatymu. Tikrai, jeigu apsisprendėme atidėti, tai kam tada šį svarstyti? Jeigu iš tikrųjų atidedame, tai atidedame, nes po kadencijų įvedimo direktoriaus pareigybė tapo dar nepopuliaresnė. O jeigu įvesime dar etatinį apmokėjimą, tai bus ne tik nepopuliari, bet ir pavojinga, nes direktorius turės labai daug priešų, nes visiems geras nebūsi, ypač skirstydamas valandas – kontaktines, nekontaktines ir tas laisvas.
Manyčiau, kad tas pats lauks mūsų ir dėl etatinio apmokėjimo, bet šitam tai tikrai siūlau nepritarti ir svarstyti kitą variantą – neribotam laikui atidėti kadencijas, nes iš esmės kadencijas įvedėme, o paskatų jokių direktoriams taip ir neįvedėme. Ko gero, ilgai neįvesime, tik dar pridėsime problemų su visokiais etatiniais apmokėjimais. Tikrai atidėti įstatymą, nežinau, metams bus mažoka. Ko gero, iš karto atidedame dvejiems metams ir tada žiūrime, kas čia iš viso to išeis. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Galima būtų įtarti, ką kolega ką tik argumentuodamas minėjo, bet juk atidėjimo kol kas aš nematau. Yra konkreti problema, kai tiesiog mūsų žmonės tapo (mūsų, turiu omeny mus visus čia), nors patys mes toms visoms rotacijoms nesame pritarę, įkaitais. Tai dabar nors šiek tiek reikia tiems žmonėms palengvinti gyvenimą. Čia, duok Dieve, kad spėtume tą padaryti. Grynai iš žmoniškumo, iš žmogiško supratimo aš siūlau pritarti šiam įstatymo projektui… nors kokį nors sprendimą.
Tai, ką mes sujaukėme, tikrai jiems gyvenimo nepalengvino. Aš ne veltui šiandien ne vieną kartą kalbėjau šioje salėje prašydamas daugiau nejaukti su tomis visokiomis kvailomis rotacijomis ir panašiai. Prirotavome, va. Prirotavom! Šiuo atveju matome akivaizdžiai, ką reiškia prirotuoti, ir vis tiek toliau rotuojame. Tai pasimokykime, nedarykime tų kvailysčių. Siūlau dabar pritarti, bet siūlau elgtis panašiai, matant šitas spragas, ir kitų įstatymų, kuriuos mes šiandien priimame, atžvilgiu. Kur galima, tas visas rotacijas kaip nepasiteisinusias reikia išbraukti.
PIRMININKAS. Kadangi du projektai, tai antroji nuomonė prieš – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš labai trumpai pasistengsiu. Iš tikrųjų sumaištis veja sumaištį, tie, kurie balsuos už, tai tikrai niekada nenorės būti švietimo darbuotojais, aš manau, po šito, ką mes dabar išgyvenome ir ką išgyvena pedagogai. Iš tikrųjų juos apėmęs nerimas, dar laukia etatinio apmokėjimo projektas, čia yra didžiuliai paklydimai. Gal iš tikrųjų mes neskubėkime, atidėkime rudeniui, ramiai padiskutavę žinosime, ar čia yra racionalus grūdas, ar ne, ar reikės ieškoti išeinantiems darbuotojams vietos, kurios nėra.
PIRMININKAS. Visos nuomonės išsakytos. Kviečiu balsuoti dėl abiejų projektų.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 45, prieš nėra, susilaikė 9.
Po pateikimo pritarta. Dėl abiejų projektų pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti birželio 28 dieną. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
19.30 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 345 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2310 (pateikimas)
Dabar, kaip minėjau, sukeistas projektas. Tai yra Administracinių nusižengimų kodekso 345 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – A. Gaidžiūnas. Prašau.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, teikiu Administracinių nusižengimų kodekso 345 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2310, kuris parengtas siekiant suderinti su komiteto jau svarstomu Gyvulių veislininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2144 (…), atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, kurioje atkreipiamas dėmesys į tai, kad minėtame Gyvulių veislininkystės įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad už gyvūnų veisimo reglamento nustatytų reikalavimų pažeidimus taikoma Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybė ir ji turi būti įtvirtinta Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektu. Teikiamu Administracinių nusižengimų kodekso 345 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma papildyti kodekso 345 straipsnį nurodant, kad už reglamente 2016 m. spalio 12 d. nustatytų reikalavimų pažeidimus asmenims užtraukiama bauda. Baudos dydis toks pats, kaip už ūkinių gyvūnų veislininkystės norminių aktų pažeidimus numatyta bauda. Prašau pritarti pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju už tokį glaudų pristatymą. Pirmasis klausia A. Skardžius. A. Skardžius klausia ar ne? Ar atsisako? Prašau klausti.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Išties norėčiau paklausti pranešėjo. Tarkim, labai rimta reforma, kad pačios veislininkystės, sakykime, Lietuvoje turinčios tokias gilias tradicijas ir turint tiek specialistų, tokia reforma, kurios greitai iki lapkričio, iki sausio 1 dienos kai kurie įstatymai turi įsigalioti… Yra didelis susirūpinimas būtent tos srities pačios bendruomenės, specialistų. Tas labai greitas įgyvendinimas ir būtent perdavimas Veterinarijos tarnybai tiek pačios politikos formavimo ir kontrolės, ir viso to mechanizmo… Jūs dabar kalbate apie baudas. Taip, tai yra sudedamoji dalis. Rytoj komitetas svarstys patį įstatymą. Kodėl reikia, jūsų manymu, tokios skubos ir ar nepriskaldysime malkų taip skubėdami? Galbūt būtų galima išdiskutuoti su visomis pusėmis?
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Tas projektas svarstomas jau ne taip… Jau seniai yra svarstomas. Žemės ūkio ministerija sutinka, kad būtų perduota veterinarijai. O baudos yra… Niekas nekinta. Jos lieka tokios pat, kaip ir buvo anksčiau, tiktai keičiama sąvoka iš gyvulininkystės į gyvulių ūkio. Čia baudos yra tos pačios, kokios buvo anksčiau.
PIRMININKAS. Klausia V. Gailius. Atsisako klausti.
Motyvai. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisakote. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Mūsų darbotvarkės laikas jau trys minutės kaip baigėsi, bet liko tiktai du rezerviniai klausimai. Tai yra peticijų projektai. Jums leidus, baigiame šituos klausimus ir baigsime posėdį.
19.34 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Kazio Čypo peticijos“ (projektas Nr. PNP-55) priėmimas
Pirmasis rezervinis – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Kazio Čypo peticijos“ projektas. Pristato E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų K. Čypo peticija buvo svarstyta Peticijų komisijoje birželio 13 dieną. Posėdyje iš esmės išnagrinėjo K. Čypo peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir nustatyti, kad Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, prašymą, jeigu byla priskiriama to Administracinio teismo kompetencijai. Iš tikrųjų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad pareiškėjo siūloma minėta 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata dubliuoja galiojančio kodekso tą pačią 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą. Visa komisijos išvada yra jums išdalinta. Prašome pritarti šiam mūsų Peticijos komisijos sprendimui.
PIRMININKAS. Diskutuoti niekas neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos išvadai atmesti? Ačiū, pritarta.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiami kolegos.
19.35 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Romualdo Simonaičio peticijos“ (projektas Nr. PNP-56) priėmimas
PIRMININKAS. Kitas klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Romualdo Simonaičio peticijos“ projektas. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, taip pat ir R. Simonaičio peticiją komisija nagrinėjo tą pačią dieną, birželio 13 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 53 straipsnį ir nustatyti priedo už stažą mokėjimą darbe suluošintam invalidui, neįgaliam žmogui.
Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą nuomonę, į komisijos posėdyje gautus paaiškinimus, taip pat dėl to, kad teisės aktai šiuo metu neužkerta kelio pareiškėjui gauti priedą už stažą. Jeigu asmuo, gaunantis netekto darbingumo (invalidumo) pensiją įgyja teisę gauti senatvės pensiją, ši pensija pagal asmens prašymą skiriama teisės gauti pensiją atsiradimo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsižvelgusi į tai, komisija taip pat po svarstymo atmetė šią peticiją ir siūlo vadovautis galiojančiais teisės aktais.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti bendru sutarimu Peticijų komisijos siūlymui atmesti? Ačiū, pritarta.
Paskutinis klausimas – Seimo narių pareiškimai. Kiek žinau, nieko nėra. Naglis dar nesusikaupė. (Balsai salėje) Skelbiu… (Balsai salėje) Dar norite užsiregistruoti? Gerai, registruojamės.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai.
Skelbiu birželio 19 dienos vakarinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.