LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA

Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius,

tel. 8 600 38 904, el. p. [email protected], https://tm.lrv.lt.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955

2023-02-       Nr.

Į 2023-01-30 Nr. S-2023-419-XIVP-2399

Lietuvos Respublikos Seimui

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XiVP-2399 atitikties Europos Sąjungos teisei

Įvertinę Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2399 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų.

Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje, kuri pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį skelbiama viešai, privalo pateikti fizinių asmenų, suteikusių didesnę kaip 1000 eurų auką politinei kampanijai finansuoti, duomenis. Šiuo aspektu Įstatymo projektas vertintinas atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą byloje C-184/20 (OT prieš Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją) (toliau – Sprendimas) dėl privačių interesų deklaracijų skelbimo teisėtumo pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas). Reglamento 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad siekiant asmens duomenų tvarkymo teisėtumą grįsti Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c arba e punktu (tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė (Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktas) arba tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas (Reglamento 6 straipsnio 1 dalies e punktas)), asmens duomenų tvarkymas turi atitikti viešojo intereso tikslą ir būti proporcingas siekiamam tikslui (Sprendimo 69 punktas). Be to, asmens duomenų viešinimas, kaip teisės į privatų gyvenimą gerbimą ir asmens duomenų apsaugą ribojimas, turi: pirma, būti būtinas; antra, atitikti Europos Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba būti reikalingas kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti; trečia, neturi viršyti to, kas griežtai būtina, ir, ketvirta, suvaržymą nustatančiame teisės akte turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama atitinkamos priemonės apimtis ir taikymas (Sprendimo 70 punktas). Vertinant aukščiau nurodytą būtinumo reikalavimą, reikia atsižvelgti į Reglamento preambulės 39 konstatuojamąją dalį, kurioje nurodyta, kad šis reikalavimas įvykdomas, jei nurodytas bendrojo intereso tikslas negali būti tinkamai ir taip pat veiksmingai pasiektas kitomis priemonėmis, kurios mažiau ribotų duomenų subjektų pagrindines laisves ir teises, ypač teises į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą, o nukrypti nuo tokių duomenų apsaugos principo leidžiančios nuostatos ir šio principo apribojimai negali viršyti to, kas yra griežtai būtina (Sprendimo 85 punktas). Tai reiškia, kad sprendžiant asmens duomenų viešinimą kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar kitos, mažiau privatumą ribojančios priemonės nebūtų tinkamos ir veiksmingos. Tais atvejais, kai asmens duomenų skelbimas visgi laikomas būtinu, kiekvienu atveju reikia įvertinti, ar būtina sudaryti galimybę su viešinamais asmens duomenimis susipažinti neribotam asmenų skaičiui (Sprendimo 92 punktas). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad prieš priimdamas teisę į asmens duomenų apsaugą ribojančią nuostatą teisės akto leidėjas turėtų išnagrinėti, ar šių duomenų viešas paskelbimas internete be jokių prieigos apribojimų yra griežtai būtinas, o gal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatyti tikslai galėtų būti taip pat veiksmingai pasiekti apribojant asmenų, galinčių susipažinti su šiais duomenimis, skaičių (Sprendimo 92 punktas).

Taigi vadovaujantis ESTT išaiškinimu, įstatymo projekto rengėjas, teikdamas teisės akto projektą, kuriame nustatomas asmens duomenų viešinimas, turi įvertinti, ar, pirma, tikslo negalima pasiekti kitomis priemonėmis ir, antra, ar asmens duomenys būtinai turi būti viešai skelbiami be jokių prieigos apribojimų. Atitinkamai, šis vertinimas, kartu su kitais asmens duomenų viešinimo (kito asmens teisių ribojimo) teisėtumą, būtinumą, proporcingumą pagrindžiančiais argumentais turi būti pateiktas, pavyzdžiui, aiškinamajame rašte. Toks reikalavimas kyla ir iš Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo, pagal kurį teisėkūra turi atitikti nurodytus teisėkūros principus, be kita ko: tikslingumo, reiškiančio, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis; proporcingumo, reiškiančio, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti; taip pat pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančio, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo, kad kartu su Seimui teikiamu įstatymo projektu yra pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyti ir numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės, taip pat ar įstatymo projektas parengtas laikantis Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, ar įstatymo projektas atitinka Konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Šis teisinis reguliavimas įpareigoja atlikti vertinimą ir asmens duomenų apsaugos atžvilgiu bei siūlomų suvaržymų tikslus, būtinumą ir proporcingumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tobulinant bei svarstant Įstatymo projektą, siūlytume pateikti papildomus Įstatymo projekto nuostatų, ribojančių asmenų teisę į asmens duomenų apsaugą, būtinumą ir proporcingumą pagrindžiančius argumentus. Konkrečiai, priežastis dėl kurių būtinas paramą teikusių fizinių asmenų duomenų viešinimas neribotam su šia informacija galinčių susipažinti asmenų ratui, teiktos paramos dydžio pasirinkimą, vertinimą, kodėl kitos, mažiau privatumą ribojančios priemonės, nebūtų tinkamos ir veiksmingos. Šiame kontekste turėtų būti plačiau aptarti ir praktiniai siūlomo reguliavimo aspektai. Iš šiuo metu su Įstatymo projektu pateikto aiškinamojo rašto nėra aišku, ar deklaruojantis asmuo visais atvejais galės identifikuoti ir nurodyti fizinius asmenis, kurie, pavyzdžiui, teikė didesnę kaip 1000 eurų auką  politinei kampanijai finansuoti deklaruojančio asmens artimam asmeniui, ar juolab identifikuoti juridinius asmenis, kuriuose šią auką skyrusio fizinio asmens turimų akcijų suteikiami balsai visuotiniame akcininkų susirinkime ar turimos juridinio asmens dalyvio teisės kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse leidžia daryti lemiamą įtaką šių juridinių asmenų veiklai arba šią auką skyręs asmuo yra juridinio asmens vadovas bei valdymo organų narys. Turėtų būti įvertintos tiek galimybės šią informaciją patikrinti, tiek ir grėsmė, ar tokio tikrinimo metu nebus atskleista ir daugiau nei įstatyme numatyta asmens duomenų.

Vadovaudamiesi Reglamento 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei Reglamento 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlome Įstatymo projektą pateikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kad ji pateiktų savo išvadas.

Teisingumo ministrė                                                                                       Ewelina Dobrowolska

Viktorija Vasiliauskienė, 8 614 31 340, el. p. [email protected]