LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446

23 STRAIPSNIO 2 DALIES PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-188

 

2023-03-22 Nr. 110-P-7

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Vigilijus Jukna.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

             Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto   nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2021-02-02)

 

 

 

1(23)

 

 

 

(2)

 

 

 

(7)

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punkte pateikta nuoroda į Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį. Atkreipiame dėmesį, kad pastarojo įstatymo 4 straipsnyje reglamentuojamas  nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimas, atitinkamai ir kompensacijų žemės sklypų savininkams už kaimo vietovėje esančiuose žemės sklypuose, į kuriuos jiems yra atkurtos nuosavybės teisės, servitutų nustatymą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti nustatant, kad jame siūlomu įtvirtinti atveju administraciniu aktu servitutai būtų nustatomi kaimo vietovėse esančiuose žemės sklypuose.

     Be to, siekiant aiškumo ir projekte vartojamų sąvokų nuoseklumo, vertinamosios projekto nuostatos antrajame sakinyje vietoj žodžių ,,privačios žemės savininkui” įrašytini žodžiai ,,privačios žemės sklypo savininkui”.

 

 

 

 

Atsižvelgti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2021-02-02)

1

 

 

2.    Projektą tobulinant teisės technikos požiūriu, jo pavadinime išbrauktini skaičius ir žodis ,,2 DALIES”, o vietoj žodžio ,,PAPILDYMO“ įrašytinas žodis ,,PAKEITIMO“. Be to, projekto 1 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies žymėti numeriu nereikia.

Atsižvelgti.

 

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2021-02-02)

*

 

 

3.    Atsižvelgiant į kituose keičiamo Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies punktuose vartojamas formuluotes, projekto nuostatos tikslintinos formuluojant jas daugiskaita („privačios žemės sklypams, į kuriuos atkurtos...“) ir redaguotinos gramatiniu aspektu, derinant sakinio sudėtinių dalių linksnius.

 

Atsižvelgti.

.

 

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2021-02-02)

*

 

 

4.    Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti servitutų nustatymą administraciniu aktu. Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės servitutus administraciniu aktu šiame straipsnyje nurodytais atvejais Vyriausybės nustatyta tvarka nustato Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar dėl įstatymo projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada.

 

Pritarti.

 

Vyriausybės išvada gauta.

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2021-02-02)

*

 

 

5.    Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Vyriausybės teiktas Žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-51), kuriuo Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punktą siūloma išdėstyti kitaip nei teikiamame įstatymo projekte. Atsižvelgus į tai, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį.

 

Atsižvelgti.

 

 

6.

Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas

(2021-02-11)

1

 

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymo projektą Nr. XIVP-188 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.

Atsižvelgti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

             Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto   nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Nacionalinė žemės tarnyba prie AM

(2021-02-15 Nr.:1SD-295-(3.3 E.)

 

                     

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1(23)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(2)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(7)

     Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIVP‑188) (toliau – Projektas), teikia šias pastabas ir pasiūlymus.

1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnį, minėto straipsnio 2 dalį papildant nauju 7 punktu ir reglamentuojant, kad, be kitų nustatytų atvejų, administraciniu aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi „<...> privačios žemės sklypui, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, užstatytą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais statiniais, bei pasibaigus tokio žemės sklypo nuomos sutarčiai, suteikiantis teisę ant žemės sklypo esančius statinius tinkamai eksploatuoti, prižiūrėti bei aptarnauti, išskyrus atvejus, jeigu šalys susitaria tęsti nuomos teisinius santykius. Nustatant mokėtiną kompensaciją už nustatomą servitutą privačios žemės savininkui taikytina Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalis.“

     Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.

     Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje reglamentuojama, kad kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama ar nuomojama fiziniams, juridiniams asmenims ir Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių filialams, grąžinama natūra, jeigu ji pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises grąžinant šią žemę natūra, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Kai grąžinama natūra kitų fizinių ir juridinių asmenų naudojama ar nuomojama žemė, reikalinga nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, arba kai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant kitų asmenų nuomojamą žemę neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu žemės sklypu, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Kai grąžinamam natūra žemės sklypui yra nustatomas servitutas, reikalingas kitų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, kompensacija už servitutą nustatoma tokio pat dydžio kaip valstybinės žemės nuomos mokestis, apskaičiuotas už žemės plotą, reikalingą šių pastatų ir statinių eksploatacijai, nustatytas tos savivaldybės, kurioje yra šis žemės sklypas, teritorijoje, išskyrus atvejus, jeigu šalys susitaria kitaip.

     Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kuriems esant, servitutai nustatomi administraciniu aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius.

     Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo
4 straipsnio 11 dalimi ir Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktu, darytina išvada, kad galiojantis teisinis reglamentavimas yra pakankamas ir numato galimybę servitutą nustatyti administraciniu aktu Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi ne tik grąžinti, bet ir tais atvejais, kai grąžinamas natūra žemės sklypas, kuriame yra kitų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat kai numatoma perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti.

     Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Projektu siūloma nustatyti teisėkūros iniciatyva neatitinka imperatyvaus teisėkūros tikslingumo principo, reiškiančio, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, ir imperatyvaus teisėkūros aiškumo principo, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis,
2 dalies 1 ir 6 punktai). 

     Papildomai pažymime, kad pagal Projektu siūlomą nustatyti reglamentavimą Nacionalinė žemės tarnyba būtų įpareigota spręsti dviejų privačių asmenų naudojimosi žemės sklypu teisinius santykius, kai teisės aktai tai daryti leidžia abipusiu susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalis, 4.125 straipsnis), o nesusitarus – kreiptis į teismą (Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalis, 4.126 straipsnis). Servituto nustatymas administraciniu aktu privatiems žemės sklypams turėtų būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, kai reikia tenkinti visuomenės interesus (kai būtina prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kai būtina tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti (Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kadangi servitutą nustatant administraciniu aktu valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams nereikalingas tarnaujančiojo daikto savininko sutikimas.

     Apibendrindami tai, kas išdėstyta, pažymime, kad Nacionalinė žemės tarnyba nepritaria Projektu siūlomam Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies pakeitimui.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

 

 

 

2.

Nacionalinė žemės tarnyba prie AM

(2021-02-15 Nr.:1SD-295-(3.3 E.)

 

1

 

 

2. Projekte siūlome ištaisyti šias redakcinio pobūdžio klaidas:

2.1. Projekto pavadinime siūlome išbraukti perteklinius skaičių ir žodį „2 dalies“, vietoj žodžio „papildymo“ siūlome įrašyti žodį „pakeitimo“;

2.2. Projekto 1 straipsnyje siūlome išbraukti perteklinį skaičių „1.“, kadangi Projekto minėtą straipsnį sudaro viena struktūrinė dalis. Projekto 1 straipsniu siūlomo pakeisti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto antrajame sakinyje po žodžio „žemės“ siūlome įrašyti praleistą žodį „sklypo“.

 

Atsižvelgti.

 

 

3.

Nacionalinė žemės tarnyba prie AM

(2021-02-15 raštas Nr.:1SD-295-(3.3 E.)

 

*

 

 

3. Teisės aktų informacinėje sistemoje yra užregistruoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-51) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-5119). Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, svarstytina Projektą ir  minėtus projektus sujungti į vieną bendrą projektą.

 

Atsižvelgti.

 

4.

Aplinkos ministerija

(2023-03-13 raštas Nr.: D8(E)-1467)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1(23)            

 

 

                     

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(2)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(7)

 

 

     Lietuvos Respublikos Kaimo reikalų komiteto 2023 m. vasario 15 d. posėdžio metu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pasiūlyta pateikti poziciją dėl šių Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje užregistruotų teisės aktų projektų: Seimo nario P. Nevulio parengto Žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projekto (registracijos data  ̶  2020 m. rugpjūčio 14 d., registracijos Nr. XIIIP-5119), Seimo narės G. Burokienės parengto Žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymo (registracijos data  ̶ 2021 m. sausio 28 d., registracijos Nr. XIVP-188). Šiais įstatymų projektais siūloma įtvirtinti galimybę administraciniu aktu nustatyti privačios žemės sklypui, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, užstatytą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais statiniais, bei pasibaigus tokio žemės sklypo nuomos sutarčiai, suteikiantis teisę ant žemės sklypo esančius statinius tinkamai eksploatuoti, prižiūrėti bei aptarnauti.

     Išnagrinėjus minėtus įstatymų projektus, jiems nepritartina dėl šių priežasčių:

1. Teisinis reguliavimas, numatantis galimybę tam tikrais atvejais[1] grąžinti Lietuvos Respublikos piliečiams žemę natūra su joje esančiais kitiems asmenims priklausančiais statiniais esant galiojančiai valstybinės žemės nuomos sutarčiai tarp valstybės ir tų statinių savininko[2], buvo įtvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. rugpjūčio 3 d. priimtu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 4, 6, 10, 12, 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. IX-489 bei galioja 22 metus. Aplinkos ministerijos nuomone, toks reguliavimo mechanizmas užtikrino tiek piliečių, kuriems valstybė įvykdė savo pareigą grąžinti iki 1940 m. nacionalizacijos nusavintą žemę, tiek toje žemėje iki tol statinius teisėtai įsigijusių asmenų interesus tam tikrą laikotarpį turėti sureguliuotus tarpusavio santykius dėl žemės naudojimo.

2. Pabrėžtina, kad atkūrus nuosavybės teises, žemės savininko (piliečio, kuriam grąžintas natūra konkretus sklypas) ir joje esančių statinių savininko nuomos santykiai tampa privatūs. Civiliniai teisiniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais[3]. Kuriant naują teisinį reguliavimą ar keičiant esamą, turi būti vadovaujamasi, be kita ko, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms principu, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų[4]. Aplinkos ministerijos nuomone, įstatymų projektais siūlomas įtvirtinti reguliavimas, pagal kurį pasibaigus nuomos sutarčiai privačios nuosavybės teise valdomam sklypui trečiosios šalies (valstybės įgaliotos institucijos) sprendimu būtų nustatytas servitutas, suteikiantis to statinio savininkui teisę eksploatuoti ir prižiūrėti sklype esantį statinį iki jo eksploatavimo trukmės pabaigos, kas reikštų labai ilgą laikotarpį, pažeidžia nesikišimo į privačius santykius principą, šalių teisėtus lūkesčius ir iškreipia šalių lygiateisiškumą, nes iš esmės suteikia pranašumą tik vienai iš privačių teisinių santykių šalių  ̶  statinių savininkui (nuomininkui).

3. Naujas teisinis reguliavimas turi būti kuriamas ir esamas reguliavimas turi būti keičiamas tik tais atvejais, kai tai objektyviai būtina, įvertinus siekiamų pokyčių svarbą ir reikšmingumą atitinkamai sričiai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, 2021 m. pradžioje buvo nustatyta tik 11 atvejų, kuomet kilo ginčai tarp privačios žemės savininko ir jame esančių statinių savininko, o vėliau ir iki šiol naujų atvejų net nebuvo nustatyta. Darytina išvada, kad įstatymų projektais siekiamos išspręsti problemos mastas šalies mastu yra itin menkas ir nesudaro pagrindo tvirtinti, kad nepriėmus įstatymų projektų būtų pažeistas viešasis interesas.

4. Net ir priėmus siūlomą įtvirtinti reguliavimą, jo sukuriama nauda ir efektas yra abejotini, nes bet kuriuo metu žemės savininkas turi teisę teismine tvarka ginčyti jo sklypui nustatyto servituto apimtį, turinį, atlygintinumą ir jo dydį[5]. Tokiu būdu nėra garantijų, kad visais atvejais bus pasektas įstatymų projektais siūlomo įtvirtinti reguliavimo tikslas  ̶  ginti statinių savininko interesus jam suteikiant galimybę itin ilgą laikotarpį naudotis kitam asmeniui priklausančiu žemės sklypu.

     Parengtiems įstatymų projektams nėra pritariusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1391 ir 2021 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 489. Nepritarimą jiems yra išreiškusios taip pat Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir iki 2023 m. sausio 3 d. žemės tvarkymo politikos formavimą vykdžiusi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

             Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto   nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

LR Vyriausybė

(2021-06-21, nutarimas Nr. 489)

 

 

1(23)

(2)

(7)

     Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-188 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šios priežasties:

     Vadovaujantis imperatyviais teisėkūros tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principais (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktai), Įstatymo projektu siūlomas teisinis reglamentavimas yra netikslingas ir perteklinis.

     Įstatymo projekto 1 straipsniu Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi privačios žemės sklypui, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, užstatytą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais statiniais, bei pasibaigus tokio žemės sklypo nuomos sutarčiai, suteikiantis teisę ant žemės sklypo esančius statinius tinkamai eksploatuoti, prižiūrėti bei aptarnauti, išskyrus atvejus, jeigu šalys susitaria tęsti nuomos teisinius santykius. Nustatant mokėtiną kompensaciją už nustatomą servitutą privačios žemės savininkui, taikytina Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalis.

     Tokiu reglamentavimu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos būtų įpareigota spręsti privačių asmenų naudojimosi žemės sklypu teisinius santykius, kai teisės aktai tai daryti leidžia abipusiu susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalis, 4.125 straipsnis), o nesusitarus – kreiptis į teismą (Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalis, 4.126 straipsnis).

     Servituto nustatymas administraciniu aktu turėtų būti taikomas privatiems žemės sklypams tik išskirtiniais atvejais, kai reikia tenkinti visuomenės interesus (kai būtina prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kai būtina tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti (Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kadangi servitutą nustatant administraciniu aktu valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, nereikalingas tarnaujančiojo daikto savininko sutikimas.  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

2.

Seimo narė                                                                  G. Burokienė  

(2021-02-08)    

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

23(2)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(6)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai: 

valstybė, siekdama užtikrinti pretendentų atkurti nuosavybės teisę į žemę ir ant jos esančių statinių savininkų teisinius santykius, įtvirtino specialų teisinį reglamentavimą. Pagal šį teisinį reglamentavimą prieš atkuriant nuosavybės teisę į žemę atskirais žemės sklypais būdavo formuojami statinių eksploatavimui reikalingi žemės sklypai. Suformavus statinių eksploatavimui reikalingus žemės sklypus, pastarieji valstybinės žemės nuomos sutartimis būdavo išnuomojami valstybei arba tokiems žemės sklypams būdavo nustatomi servitutai. Šiuo metu dauguma minėtų valstybinės žemės nuomos sutarčių yra pasibaigusios arba sutartyse numatyti nuomos terminai eina į pabaigą. Statinių, esančių ant minėtų žemės sklypų, savininkai tam, kad galėtų ir toliau naudotis jiems priklausančiais statiniais, turi iš naujo susitarti su žemės sklypų savininkais, t.y. įsigyti nuosavybės teise arba išsinuomoti žemės sklypą, ant kurio stovi jų statiniai. Šiuo atveju žemės sklypų savininkai įgyja ypač didelį derybinį pranašumą ir siūlomos žemės sklypo nuomos arba žemės sklypo pardavimo kainos yra itin didelės, pvz. žemės ūkio paskirties žemės sklypai pardavinėjami kaip komerciniai žemės sklypai. Žemės sklypų savininkai, suprasdami savo dominuojančią padėtį, neleidžia statinių savininkams remontuoti ir prižiūrėti jiems priklausančių statinių. Statinių, esančių ant šių žemės sklypų, savininkai, nesutikę sudaryti pirkimo-pardavimo arba nuomos sutarčių neproporcingai pakeltomis kainomis, praranda bet kokią galimybę tinkamai valdyti ir naudoti jiems priklausančius statinius. Statinių, esančių ant tokių žemės sklypų, savininkui, nesutikusiam už neadekvačią kainą sudaryti nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarties, lieka vienintelė galimybė - kreiptis į teismą dėl atlygintinio žemės servituto nustatymo teismo tvarka. Kas savo ruožtu lemia ne tik teismų sistemos apkrovimą, tačiau ginčo šalys patenka į teisinį neapibrėžtumą, nuostolių patyrimą dėl bylinėjimosi proceso, laiko eikvojimą. Tokia teisinių santykių dalyvių teisinė aplinka neužtikrina tinkamo ir efektyvaus savo nuosavybės valdymo ir naudojimo. Kadangi didžioji dalis statinių savininkų yra subjektai, besiverčiantys žemės ūkio veikla, toks teisinis neapibrėžtumas stabdo šių subjektų plėtrą bei vystymąsi. Nuostoliai patiriami arba už neadekvačią kainą įsigyjant žemės sklypus, arba besibylinėjant teismuose, nors šios lėšos galėtų būti naudojamos kitoms reikmėms efektyvinant žemės ūkio gamybos procesus.

 

Pasiūlymas: Pakeisti projekto 23 straipsnio 2 dalį ir jį išdėstyti taip:

 „Pakeisti 23 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir ją išdėstyti taip:

6) privačios žemės sklypui, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, užstatytą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais statiniais, bei pasibaigus tokio žemės sklypo nuomos sutarčiai, suteikiantis teisę ant žemės sklypo esančius statinius tinkamai eksploatuoti, prižiūrėti bei aptarnauti, išskyrus atvejus, jeigu šalys susitaria tęsti nuomos teisinius santykius. Nustatant mokėtiną kompensaciją už nustatomą servitutą privačios žemės savininkui taikytina Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalis.“.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: atmesti Žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymo projektą Nr. XIVP-188, atsižvelgiant į Vyriausybės nuomonę, Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie AM, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.

8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas, K. Mažeika.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

      

                    

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                        Viktoras Pranckietis                                                                                                         

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė


[1] atvejai, kai žemė nepriskirta valstybės išperkamai žemei

[2] teisės ir pareigos pagal tokią žemės sklypo nuomos sutartį atkūrus nuosavybės teises iš valstybės (nuomotojo) pereina piliečiui, kuriam grąžintas sklypas, jeigu šalys (naujasis nuomotojas ir statinių savininkas) nesusitaria kitaip.

[3] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalis

[4] Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas

[5] Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis)