LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kaimo reikalų komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 9, 231 ir 302 STRAIPSNIŲ pakeitimo

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2782

 

2023-06-07 Nr. 110-P-19

Vilnius

1.      Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Sergejus Jovaiša.

2.      Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1(9)

2(231)

 

 

(3),

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.         Projekto 1 straipsnyje dėstomo Geležinkelių transporto kodekso (toliau – keičiamas kodeksas) 9 straipsnio 3 dalyje, projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 231 straipsnyje siūloma išbraukti nuostatą, kad minėtuose keičiamo kodekso straipsniuose nustatytas funkcijas atlieka Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, ją pakeičiant nuostata, kad tas pačias funkcijas atlieka Vyriausybės įgaliota institucija.

            Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo. Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“. Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Svarstytina, ar pagrįsta valstybės instituciją, kuri yra konkrečiai įvardinta galiojančio keičiamo įstatymo nuostatose ir ji, atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto nuostatas, ir toliau vykdys analogiškas funkcijas, įvardinti Vyriausybės įgaliota institucija. Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodyta poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme pakeitus institucijos pavadinimą, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu.

     Apibendrinant tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“ neturėtų būti pakeista nurodant konkrečią valstybės instituciją – Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos.

 

Pritarti iš dalies.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, ne kartą pažymėjo, kad tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimas); valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2014 m. spalio 9 d., 2022 m. balandžio 7 d. nutarimai). Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą, Žemės įstatymo 8, 9, 11 ir 32 straipsniuose nurodyta konkreti valstybės institucija, turinti įgaliojimus disponuoti valstybinės žemės sklypais.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1(9)

2(231)

 

(3),

 

 

2.         Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijai priklausančiais klausimais teisės aktus ir privalomos galios administracinius sprendimus priima šios institucijos vadovas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje po žodžių „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ reikėtų įrašyti žodį „vadovas“.

     Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 231 straipsnio 1 daliai.

 

Pritarti.

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

2(231)

(1)

 

3.         Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 231 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama valstybinė žemė Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka perduodama valdyti ir naudoti patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, atsisakant nuostatų, kad šis sprendimas turi būti suderintas su Aplinkos ministerija. Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2766 (toliau - projektas Nr. XIVP-2766) 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai perduodami patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, suderintu su Aplinkos ministerija. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-2766 nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.

 

Pritarti.

Žemės įstatyme atsisakyta derinimo.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

4

2

 

4.         Projekto 4 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad procedūros, pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis. Iš projekto nuostatų turinio nėra pakankamai aišku, ar turimos omenyje projektu keičiamame kodekse įtvirtintos procedūros, pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, kokios procedūros, pagal kokį įstatymą pradėtos bei pagal kokį įstatymą tęsiamos ir baigiamos turimos omenyje. Taip pat siūlytina nustatyti, kokie atlikti procedūrų veiksmai būtų suprantami kaip procedūrų pradžia.

Be to, šiose projekto nuostatose po žodžių „įsigaliojimo“ (vartojamo du kartus) reikėtų įrašyti žodžius „dienos“.

 

Pritarti.

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

4

3

 

5.         Projekto 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „pasibaigus nuomos sutarties terminui Vyriausybės įgaliota institucija, susiderinusi su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju, priima sprendimą dėl patikėjimo teisės pasibaigimo ir patikėjimo teisės įregistravimo Vyriausybės įgaliotai institucijai. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pateiktus dokumentus, įrodančius, kad valstybinės žemės sklypas reikalingas valdytojo veiklos vykdymui, patikėtinio duomenys nesikeičia“. Atkreiptinas dėmesys, kad galimi atvejai, kai valstybinės žemės nuomos sutartys pasibaigs anksčiau jose nustatyto nuomos sutarties termino pabaigos, pavyzdžiui, jos bus nutrauktos nuomotojo ar nuomininko iniciatyva prieš terminą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų papildyti nustatant, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas, susiderinęs su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju, priima sprendimą dėl patikėjimo teisės pasibaigimo ir patikėjimo teisės įregistravimo Vyriausybės įgaliotai institucijai ne tik tuo atveju, kai pasibaigia nuomos sutarties terminas, bet ir tuo atveju kai sutartis pasibaigia anksčiau nuomos sutartyje nustatyto nuomos termino.

     Be to, nėra pakankamai aiškus nuostatos „Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pateiktus dokumentus, įrodančius, kad valstybinės žemės sklypas reikalingas valdytojo veiklos vykdymui, patikėtinio duomenys nesikeičia“ turinys, nes nėra aišku, kokių tikslų siūlomu teisiniu reguliavimu yra siekiama. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad pasibaigus nuomos sutarčių terminui ar joms pasibaigus prieš terminą bei viešosios infrastruktūros valdytojui pateikus dokumentus, kad tokia valstybinė žemė yra reikalinga valdytojo veiklos vykdymui, valstybinės žemės patikėtiniu lieka Vyriausybės įgaliota institucija, tai atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 2 straipsnyje dėstomas keičiamo kodekso 231 straipsnio 1 dalies nuostatas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimama valstybinė žemė Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, Vyriausybės nustatyta tvarka perduodama valdyti ir naudoti patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui. Taigi, tuo atveju, jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, pasibaigus atitinkamoms valstybinės žemės nuomos sutartims nurodys, kad tokia valstybinė žemė yra reikalinga viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginiams eksploatuoti, tai tokia žemė viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui turėtų būti perduodama patikėjimo teise. Atsižvelgiant į tai, vertinamoji projekto nuostata tikslintina taip, kad būtų aiškūs siūlomo teisinio reguliavimo tikslai.

 

Pritarti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga

 (2023-05-30 Nr. 2023-03)

 

1,2

 

 

 Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga (toliau – LŽHIS), vienijanti apie 1000 žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos, hidrotechnikos specialistų, kurių veikla susijusi su valstybės, savivaldybių ir privačių asmenų nekilnojamojo turto formavimu, t. y. teritorijų planavimu, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymu yra susirūpinusi vykstančiomis valstybės institucijų reorganizacijomis ir neaiškiais nuolatiniais funkcijų perskirstymais žemės tvarkymo ir administravimo srityje, dėl kurių valstybė praranda kvalifikuotus asmenis ir siūlo:

- Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje užregistruotuose parengtuose Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 351 ir 352 straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 9, 20, 23, 25, 26, 30, 34, 37, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 2, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 15, 151 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 15 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-301 14 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 10 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 9, 231 ir 302 straipsnių pakeitimo įstatymo projektuose (toliau – Įstatymų projektai):

1. Aiškiai ir konkrečiai įvardinti, Nacionalinės žemės tarnybos ir kitų institucijų joms priskirtas atitinkamas funkcijas.

     Nesant aiškumui kokias funkcijas ir darbus Lietuvos Respublikos Vyriausybė priskirs vienai ar kitai valstybės įstaigai ar Valstybės įmonei toks sprendimas nesuteiks valstybės valdyme stabilumo, valstybės institucijos nebus užtikrintos dėl tolimesnių darbų planavimo, kvalifikuotų specialistų komandos kūrimo, pasitikėjimo valstybės institucija. Be to toks teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas sudarys neskaidrias galimybes po kiekvienų Seimo rinkimų, pasikeitus Vyriausybei, perskirstyti funkcijas tarp atskirų valstybės institucijų.

     Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga prašo atkreipti dėmesį, kad ši įstatymų pakeitimuose siūloma nuostata nebuvo diskutuota Aplinkos ministerijos sudarytoje darbo grupėje dėl žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės pertvarkos II etapo klausimams spręsti.

Pritarti iš dalies

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, ne kartą pažymėjo, kad tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimas); valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2014 m. spalio 9 d., 2022 m. balandžio 7 d. nutarimai). Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą, Žemės įstatymo 8, 9, 11 ir 32 straipsniuose nurodyta konkreti valstybės institucija, turinti įgaliojimus disponuoti valstybinės žemės sklypais, patikslintas Geodezijos ir kartografijos įstatymo 10 straipsnis.

2.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos

(2023-05-31 Nr. 2023-4913)

1,2

 

 

     Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas juridinis asmuo“, išskyrus Žemės įstatymo nuostatas, numatančias valstybinės žemės patikėtinio kompetenciją dėl valstybinės žemės pardavimo, kurią gali atlikti tik Nacionalinė žemės tarnyba, nenurodomi kiti „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai“, teigiama, kad „Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo.“

     ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 19 dalį, Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje reglamentuojant Vyriausybės įgaliotų institucijų kompetenciją valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių įgyvendinimo srityje.

     Pažymime, kad Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nenurodyta, kokiomis teisės aktų nuostatomis vadovaujantis ir kurios institucijos po ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimo pagal kompetenciją įgyvendins žemės teisinius santykius, t. y. kurias konkrečias Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti funkcijas turės teisę vykdyti. Pagal aptartą ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą, asmenims, taip pat ir valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms nebus aišku, į kurią Vyriausybės įgaliotą instituciją jie turės kreiptis dėl konkrečių veiksmų atlikimo valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių srityje.

     Neaišku, kuri konkreti Vyriausybės įgaliota institucija:

– priims sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus;

– kreipsis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kai bus pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje;

– prižiūrės, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas;

– kreipsis į teismą dėl viešojo intereso gynimo atliekant valstybinės žemės patikėtinių kontrolę, kai yra pagrindas manyti, kad valdant ir naudojant valstybinę žemę patikėjimo teise pažeistas viešasis interesas, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo;

– kreipsis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, „kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo“ (ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūlomoje pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 19 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 16 punktas);

– prižiūrės, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas;

– vykdys valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus ir atliks kitas funkcijas valstybinės žemės administravimo srityje.

Pagal siūlomą teisinį reguliavimą neaišku, kuriai institucijai pagal kompetenciją turės būti teikiamas prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams ar kuri institucija turės ginti viešąjį interesą žemės teisinių santykių srityje, o ypač neaišku, kuriai institucijai turės būti teikiamas skundas ir kt.

     Pažymėtina, kad ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūloma pakeisti 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio redakciją ir 32 straipsnio 2 dalyje išvardyta 20 funkcijų, kurios turės būti atskiru (-ais) sprendimu (-ais) paskirstomos skirtingoms institucijoms. Siūlymas, kai pats asmuo turės įvertinti, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pavesta įgyvendinti konkrečią valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkciją, ir privalės ieškoti poįstatyminiuose teisės aktuose konkrečios atsakingos institucijos, sukels papildomą naštą, neaiškumą ir neatitiks teisėkūros stabilumo principo. 

     Pažymime, kad neįvardijus konkrečios (-ių) valstybės institucijos (-ų), siūlomas teisinis reguliavimas bus aiškinamas nevienodai, tai turės neigiamos įtakos tinkamam valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių įgyvendinimui.

     Vadovaujantis imperatyviais teisėkūros principais, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. GKĮP 4 straipsniu siūlomas GKĮ 10 straipsnio pakeitimas, kuriuo siūloma Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai pavesti vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos ir valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro funkcijas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, biudžeto lėšas asignavimų valdytojas privalo skirti tik įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti.

     Siekdami aiškumo dėl vykdomų funkcijų ir atsakomybės, siūlome GKĮP 4 straipsnyje ir kituose Įstatymų projektuose vietoj žodžių „Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga“ nurodyti konkrečią instituciją ar įstaigą ir joms priskirtas atitinkamas funkcijas.

     Atsižvelgdami į tai, siūlome nepritarti minėtiems pakeitimams ir jų atsisakyti.

Pritarti iš dalies

Žr. argumentus prie išvados 3.1. punkto.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Geležinkelių transporto kodekso 9, 231 ir 302 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2782;

6.2. Pasiūlymai: pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ar pritarė iš dalies.

7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas.

 

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                                Viktoras Pranckietis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė