LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (2)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO NR. IX-966 2, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIIIP-435 (2)

2018-05-16 Nr. 107-P-16

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė.

Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: negauta.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narys Andrius Palionis (2018-04-27)	8 (13)	1			Argumentai: 2002 metų spalio 1 dieną įsigaliojusio Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo nuostatų pagrindu Lietuvoje susiklostė konstruktyvūs santykiai tarp žemės savininkų ir medžiotojų, kurie ir šiandien  yra palankūs Lietuvos medžiojamajai faunai. Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-435 (2) 13 straipsnio 1 ir 3 dalyse siekiama įtvirtinti nuostatas  privačių žemės sklypų savininkams, kad privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiojimo teisę, medžioklės plotų vienete gali medžioti tik: 1) jeigu stambieji žemės plotų savininkai kooperuoja smulkiuosius žemės plotų savininkus, siekdami sudaryti medžioklės plotų vienetą ne mažesnį kaip 1 000 hektarų;  2) jeigu šiame plote turi nuosavybės teise ne mažiau kaip 100 hektarų miško arba žemės ūkio paskirties žemės.  Teikiamų pasiūlymų tikslas – išlaikyti sėkmingai veikiančias medžioklės sistemos reglamentavimo nuostatas. Siūlomomis pataisomis siekiama atsižvelgti į daugumos žemės savininkų ir medžiotojų interesus. Teikiami pasiūlymai garantuotų, kad formuojant naujus medžioklės plotų vienetus, stambūs žemvaldžiai nepiktnaudžiautų savo įtaka kviesti smulkius žemės savininkus kooperuotis į medžioklės plotų vienetų formavimą ir būtų sudaryta galimybė ne mažiau kaip 50 hektarų valdantiems miško arba žemės ūkio paskirties žemės savininkams patogiai realizuoti medžiojimo teisę. Numatoma aiškesnė naujų medžioklės ploto vienetų formavimo tvarka garantuotų atsakingą medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.      Pasiūlymas: 1. Pakeisti projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 50 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę proporcingai nuosavybės teise valdomos žemės plotui naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti) sudaręs sutartį su medžioklės plotų naudotoju dėl privačios žemės sklypo savininkui skiriamų sumedžioti gyvūnų skaičiaus nustatymo tvarkos, dėl tiesioginių ir proporcingų medžioklės plotų naudotojo išlaidų, susijusių su medžiojamosios gyvūnijos apsauga, medžioklės plotų priežiūra ir medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimu, kompensavimo tvarkos, dėl medžioklės dokumentų išdavimo privačios žemės sklypo savininkui ir jų grąžinimo, dėl kitų medžioklės organizavimo tvarkos reikalavimų vykdymo. tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, prisiimdamas visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises, o M medžioklės plotų naudotojas privalo priimti į medžiotojų kolektyvą narius per 30 dienų nuo privačios žemės savininko prašymo gavimo dienos privalo parengti šioje dalyje numatytos sutarties projektą ir pasiūlymą ją sudaryti pateikit privačios žemės sklypo savininkui. Nesudaręs šioje dalyje numatytos sutarties privačios žemės sklypo savininkas medžioti negali. nuo jų prašymų pateikimo dienos.“	Nepritarti	Pateiktas pasiūlymas nepadeda spręsti žemės savininko-medžiotojo teisinių galimybių medžioti nuosavoje žemėje tais atvejais, kai žemės yra medžioklės plotų vienete, kurio naudotojas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kurio forma yra kita nei asociacija, pvz., privati bendrovė, valstybės įmonė (valstybinių miškų valdytojas), universitetas, viešoji įstaiga. Be to, įstatymo prievarta įtraukti žemės savininką į asociaciją kelia pagrįstų abejonių, ar tuo nepažeidžiama Konstitucijoje garantuojama asmens teisė laisvai jungtis ar nesijungti į organizacijas. Šiuo atveju tokios teisės netenka abi pusės – tiek žemės savininkas, tiek medžiotojų asociacijos nariai. Komitetas siūlo rinktis santykių tarp žemės savininko ir medžioklės plotų naudotojo įforminimo modelį - sutartį.
2.	Seimo narys Simonas Gentvilas (2018-05-15)	8 (13)	1			Argumentai: Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – MĮ) Nr. IX-966 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-435 (2) (toliau - Įstatymo projektas) 13 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai ir sąlygos privačių žemės sklypų savininkams, kurių žemės sklypai patenka į medžioklės plotų vienetą arba kurie ketina sudaryti naują medžioklės plotų vienetą, akivaizdžiai kelią grėsmę žemės savininko teisėms - laisvai bei savo nuožiūra valdyti, naudotis ir disponuoti  jiems nuosavybės teise priklausančia žeme ar mišku.   Įstatymo projekte nustatyta 100 ha riba yra nepagrįstai didelė ir tokiu būdu yra užkertamas kelias mažesnius žemės sklypus (nuosavybės teise) turintiems asmenims įgyvendinti savo teisę – medžioti. Taip pat, mažesnių sklypų savininkams yra atimta teisė laisvai valdyti ir naudotis savo žemės sklypu, nes tokiems asmenims nenumatyta galimybė sudaryti sutartis su medžiotojais ar medžiotojų asociacijomis. Įstatymo projektu teisė į nuosavybę ir veiklos laisvę yra ribojama priklausomai nuo asmens turtinės padėties (žemės ploto kiekio), o tai akivaizdžiai prieštarauja LR lygių galimybių įstatymo 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 2 daliai (draudimas diskriminuoti dėl socialinės padėties).  Šiuo pasiūlymu, vietoje Įstatymo projekte būtume linkę numatytą 100 ha ribą panaikinti. Atkreiptinas dėmesys, jog Įstatymo projektu, yra sudaryta išskirtinė teisė vienai iš sutarties šalių paruošti medžiojimo sutarties sąlygas kitai šaliai. Dažnu atveju, medžioklės plotų naudotojai yra juridiniai asmenys, todėl sutartiniuose santykiuose su žemės sklypo savininku – fiziniu asmeniu, turi pranašumą. Medžiotojų asociacija tenkindama savo narių interesus ir turėdama įstatymu jai suteiktą teisę rengti sutarties sąlygas, bei turėdama pranašumą prieš kitą sutarties šalį gali piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ir sąmoningai į sutartį įrašyti žemės savininkui nenaudingas sąlygas. Žemės savininkų ir medžiotojų asociacijų interesai daugeliu atveju yra priešingi. Žemės savininkai siekia subalansuoto žemės ūkio ar miškininkystės vystymo derinant medžiojamųjų gyvūnų populiacijos dydį su gaunama ekonomine nauda iš žemės ūkio ar miškininkystės ūkinės veiklos vykdymo bei patiriama žala dėl medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos pasėliams arba miškui. Medžiotojų asociacijos siekia kuo geresnių medžiojamųjų gyvūnų populiacijų siekiant vykdyti su medžiokle susijusią ūkinę veiklą, kurią pagal dabartinius medžioklę reglamentuojančius teisės aktus gali vykdyti šešėlinėje ekonomikoje, nes valstybė nustačiusi tik minimalų mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą leidžia medžiotojų asociacijoms vykdyti su medžiokle susijusią ūkinę veiklą jos neapmokestinant kitoms ūkinėms veikloms taikomais mokesčiais. Keičiant dabartinę MĮ 13 straipsnio 1 dalies redakciją, pagal kurią yra numatyta teisė žemės savininkui, kuris turi ne mažiau kaip 100 ha žemės sklypų nuosavybę medžioklės plotų vienete yra užkertamas kelias žemės savininkui tapti pilnateisiu medžiotojų kolektyvo nariu. Dėl to manoma, kad ir sutartis su žemės sklypo savininku būtų nesudaryta, kas medžiotojams leistų nevaržomai naudotis šiuo žemės plotu, netgi pažeidžiant savininko teises laisvai ir nevaržomai naudotis ir valdyti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Iš Įstatymo projekto išplaukia išvada, kad tam tikros grupės interesai yra iškeliami aukščiau už teisę į nuosavybę.   Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1, 9, 10 dalių, 13 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio straipsnio 7 dalies ir 22 straipsnio 3, 6, 7  dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” akcentavo, kad iš Konstitucijos valstybei kyla priedermė reguliuojant medžioklės ir su ja susijusius santykius išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės ir asmens interesų, užtikrinti viešąjį interesą ir išvengti nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Kita vertus, privačių žemės sklypų, miškų, vandens telkinių savininkas, turėdamas teisę valdyti, naudoti nuosavybę ir ja disponuoti, negali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintų gyvūnijos apsaugos ir racionalaus naudojimo, atkūrimo ir gausinimo imperatyvų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. balandžio 5 d. priėmęs nagrinėti prašymą (Bylai suteiktas numeris 9/2018) dėl MĮ 13 straipsnio 1 dalies atitikimo LR Konstitucijos 35 straipsniui (asociacijų laisvės ir autonomijos principas). Tikėtina, kad LR Konstitucinis teismas galėtų plačiai pasisakyti dėl žemės savininkų ir medžiotojų asociacijų teisinių santykių. Jei bus priimta projekte XIIIP-435(2) siūloma pataisa Konstitucinis Teismas išbrauks bylą iš nagrinėjamų bylų sąrašo dėl pakeisto teisinio reguliavimo. Pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusią MĮ 13 straipsnio 1 dalies redakciją žemės savininkas siekdamas medžioti savo žemėse turėjo susitarti su medžiotojų asociacija, t. y. žemės savininko ir medžiotojų asociacijos teisiniai santykiai buvo analogiški siūlomame MĮ Projekte Nr. XIIIP-435(2). Tokia MĮ minima teisės norma neleido realiai užtikrinti žemės savininkų teisių, nes esant prieštaringiems žemės savininkų ir medžiotojų interesams, medžiotojų asociacijos vengė susitarimų su žemės savininkais, nes neturėto imperatyvios pareigos juos priimti į medžiotojų asociacijas ir tokia įstatymo norma realiai neveikė. Todėl šia įstatymo pataisa vėl siūloma norma (Projekte XIIIP-435(2).), kuri realiai neveiks. 13 straipsnio 3 dalyje yra nustatoma teisė tik medžiotojams arba jų juridinį asmenį įsteigusiai grupei medžiotojų, kurie nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1 000 ha bendro ploto užimančius susisiekiančius žemės sklypus ...<...> (tolesnė įstatymo projekto dalis neturi teisinės prasmės, nes šia teisės norma negalės praktiškai pasinaudoti).   Įstatymo projektu siūlomas reikalavimas medžiotojams turėti ne mažiau kaip 70 procentų žemės sklypų nuosavybę 1 000 ha žemės sklypų plote yra neįgyvendinama, nes niekas negalės tokia MĮ 13 straipsnio 3 dalies norma pasinaudoti. Aktyvių medžiotojų skaičius Lietuvoje sudaro apie 30 tūkst., o žemės savininkų su bendrasavininkiais skaičius apie 1  mln. asmenų. Todėl net teoriškai negali egzistuoti tokia kadastrinė vietovė kurioje medžiotojams – žemės savininkams priklausytų 100  proc. ar 70 proc. susisiekiančių žemės sklypų nuosavybės 1 000 ha ar didesniame žemės plote. Įstatymo projektu nustatytas reikalavimas, kad naujus medžioklės plotus gali sudaryti tik medžioto statusą turintis fizinis ar juridinis asmuo, taip pat užkerta kelią žemės sklypo savininkui laisvai apsispręsti dėl savo žemės valdymo ir naudojimo su medžiokle susijusiai ūkinei ir aplinkosauginei veiklai. Suteikus teisę žemės savininkams (nekeliant reikalavimo jiems būti medžiotojais) patiems suformuoti medžioklės plotų vienetą savo žemės sklypų nuosavybės pagrindu jie galėtų vystyti su medžiokle susijusią ūkinę veiklą laikantis visų su medžiokle bei aplinkosauga susijusių teisės aktų reikalavimų tokį medžioklės plotų vienetą išnuomojant asmenims, turintiems teisę medžioti (t. y. medžiotojams). Be to, žemės savininkams įgyjant teisę sudaryti medžioklės plotų vienetus ir juos nuomojant su medžiokle susijusi ūkinė veikla iš dabar veikiančios šešėlinėje ekonomikoje grįžtų į ūkinę veiklą, kuri vykdoma mokant kitoms ūkinėms veiklos taikomus valstybės nustatytus mokesčius. Įsteigus žemės savininkų medžiotojų plotus būtų išspręsta ir kita svarbi problema – žalos atlyginimo dėl medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos. Žemės savininkų asociacija kaip medžioklės plotų vieneto steigėjas ir jo naudotojas ar nuomotojas privalėtų sudaryta sutartimi susitarti su žemės ir miškų savininkais dėl medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos atlyginimo. Atkreiktinas dėmesys, kad teisė medžioti (medžiotojo bilieto turėjimas) niekaip nėra susieta su žemės nuosavybe, todėl  asmenys, įgiję teisę medžioti (turintys medžiotojo bilietą) gali medžioti ne tik sovietmečio laikotarpiu suformuotuose ir tęstinumo būdu (MĮ 22 straipsnio 2 dalis) dabar naudojamuose medžioklės plotų vienetuose bet ir žemės savininkų, savo nuosavybės pagrindu suformuotuose medžioklės plotuose. Pasiūlymas derintas su Lietuvos miško savininkų asociacija. Pasiūlymas: 1.  Pakeisti projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:  „1. Privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100  ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę proporcingai nuosavybės teise valdomos žemės plotui naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti) sudaręs sutartį su medžioklės plotų naudotoju dėl privačios žemės sklypo savininkui skiriamų sumedžioti gyvūnų skaičiaus nustatymo tvarkos, dėl tiesioginių ir proporcingų medžioklės plotų naudotojo išlaidų, susijusių su medžiojamosios gyvūnijos apsauga, medžioklės plotų priežiūra ir medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimu, kompensavimo tvarkos, dėl medžioklės dokumentų išdavimo privačios žemės sklypo savininkui ir jų grąžinimo, dėl kitų medžioklės organizavimo tvarkos reikalavimų vykdymo. Medžioklės plotų naudotojas per  30 dienų nuo privačios žemės savininko prašymo gavimo dienos privalo parengti šioje dalyje numatytos sutarties projektą ir pasiūlymą ją sudaryti pateikti privačios žemės sklypo savininkui ar valdytojui. Rekomendacijas dėl tipinių sutarties sąlygų nustato aplinkos ministras. Nesudaręs šioje dalyje numatytos sutarties privačios žemės sklypo savininkas medžioti negali.” Privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, prisiimdamas visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas privalo priimti į medžiotojų kolektyvą narius per 30 dienų nuo jų prašymų pateikimo dienos.	Nepritarti	(tie patys argumentai kaip ir prie A. Palionio pasiūlymo projekto 8 straipsnio 1 daliai) Pateiktas pasiūlymas nepadeda spręsti žemės savininko-medžiotojo teisinių galimybių medžioti nuosavoje žemėje tais atvejais, kai žemės yra medžioklės plotų vienete, kurio naudotojas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kurio forma yra kita nei asociacija, pvz., privati bendrovė, valstybės įmonė (valstybinių miškų valdytojas), universitetas, viešoji įstaiga. Be to, įstatymo prievarta įtraukti žemės savininką į asociaciją kelia pagrįstų abejonių, ar tuo nepažeidžiama Konstitucijoje garantuojama asmens teisė laisvai jungtis ar nesijungti į organizacijas. Šiuo atveju tokios teisės netenka abi pusės – tiek žemės savininkas, tiek medžiotojų asociacijos nariai. Komitetas siūlo rinktis santykių tarp žemės savininko ir medžioklės plotų naudotojo įforminimo modelį – sutartį.
3.	Seimo nariai Kęstutis Mažeika, Jonas Jarutis, Andriejus Stančikas, Aurimas Gaidžiūnas, Antanas Baura, Petras Valiūnas, Robertas Šarknickas, Levutė Staniuvienė, Dainius Gaižauskas (2018-05-16)	8 (13)	1			Argumentai: Kadangi neįmanoma objektyviai apibrėžti valdomos žemės ploto ribos (minimalus plotas iš  viso neprasmingas, o svarbu yra faunos naudojimo proporcingumas), nuo kurios žemės savininkui-medžiotojui suteikiama teisė medžioti kartu su MPV naudotoju, siūloma santykius iš esmės subalansuoti nuostata, kad „proporcingai ... valdomos žemės plotui naudoti ... išteklius“ ir „sudaręs sutartį ... dėl tiesioginių ir proporcingų ... išlaidų ... kompensavimo tvarkos“. Pasiūlyme pabrėžiamas išteklių naudojimo proporcingumas; plotas, kur realizuojama žemės savininko teisė; pareiga  proporcingai kompensuoti MPV priežiūros išlaidas. Siekiant palengvinti susitarimą siūlome aplinkos ministrui numatyti tipinės sutarties sąlygas.      Pasiūlymas: 1. Pakeisti projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam Medžiotojas, turintis konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties valdomos žemės, kurioje medžioklė neuždrausta, turi teisę proporcingai nuosavybės teise valdomos žemės plotui naudoti joje medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti) sudaręs sutartį su medžioklės plotų naudotoju dėl privačios žemės sklypo savininkui skiriamų sumedžioti gyvūnų skaičiaus nustatymo tvarkos, dėl tiesioginių ir proporcingų medžioklės plotų naudotojo išlaidų, susijusių su medžiojamosios gyvūnijos apsauga, medžioklės plotų priežiūra ir medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimu, kompensavimo tvarkos, dėl medžioklės dokumentų išdavimo privačios žemės sklypo savininkui ir jų grąžinimo, dėl kitų medžioklės organizavimo tvarkos reikalavimų vykdymo. Rekomendacijas dėl tipinių sutarties sąlygų nustato aplinkos ministras. Medžioklės plotų naudotojas per  30 dienų nuo privačios žemės savininko prašymo gavimo dienos privalo parengti šioje dalyje numatytos sutarties projektą ir pasiūlymą ją sudaryti pateikti privačios žemės sklypo savininkui. Nesudaręs šioje dalyje numatytos sutarties privačios žemės sklypo savininkas medžioti negali.“	Pritarti
4.	Seimo narys Andrius Palionis (2018-04-27)	8 (13)	2			2. Pakeisti projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pavienis medžiotojas arba juridinį asmenį įsteigusi grupė medžiotojų, kurie nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1 000 ha bendro ploto užimančius susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta Žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų, ne mažesnių nei 50 ha, kuriuose medžioklė nėra uždrausta ir kurių bendras plotas yra didesnis kaip 1 000 ha, savininkas, kaip fizinis asmuo, arba savininkai, įsteigę juridinį asmenį – medžiotojų klubą arba būrelį, gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytai komisijai prašymą jų nuosavybės teise valdomos žemės pagrindu sudaryti naują medžioklės plotų vienetą, atitinkantį šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Ši komisija, vadovaudamasi šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais principais ir kriterijais, įvertina, ar prijungiant ar atskiriant medžioklės plotų dalis, tačiau nepanaikinant egzistuojančių gretimų medžioklės plotų vienetų galima sudaryti ne mažesnį kaip 1 000 ha naują medžioklės plotų vienetą, kuriame ne mažiau kaip 70 procentų žemės ploto nuosavybės teise priklausytų prašymą sudaryti naują medžioklės plotų vienetą pateikusiam medžiotojui ar juridinį asmenį įsteigusiai medžiotojų grupei. Kai toks naujas medžioklės plotų vienetas sudaromas, prašymą pateikusiam medžiotojui ar grupės medžiotojų įsteigtam juridiniam asmeniui leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiame medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso. Šiuo atveju išduodamo leidimo įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos.“	Nepritarti	Nepagrįstai aukštai iškeliamas reikalavimas žemės savininkams, kurie asocijuojasi nurodytu būdu, valdyti kiekvienam ne mažiau kaip 50 ha žemės, be to, keliamas reikalavimas, kad tokie dideli žemės sklypai būtų susisiekiantys tarpusavyje.  Pažymėtina, kad vidutinis privataus žemės sklypo plotas kaimo vietovėje šiuo metu yra apie 2,5 ha. Įstatymu negali būti nustatomas toks teisinis reguliavimas, kuris kelia neįvykdomus reikalavimus ir dėlto tampa neveiksmingas. Nepagrįstas taip pat pasiūlymu formuluojamas reikalavimas žemės savininkams, kurie asocijuojasi bendram tikslui, įsteigti tik vienos formos juridinį asmenį – medžiotojų klubą ar būrelį (t.y. asociaciją). Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas suteikia daug platesnį pasirinkimą juridinių asmenų formų, kurios gali leisti asmenis, besiasocijuojančių bendram tikslui, įgyvendinti bendrą tikslą.
5.	Seimo narys Simonas Gentvilas (2018-05-15)	8 (13)	2			2.  Pakeisti projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:     „3. Žemės sklypo ar keleto sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta savininkai, turintys ne mažiau kaip 50  proc. žemės sklypų nuosavybę Pavienis medžiotojas  arba juridinį asmenį įsteigusi grupė medžiotojų, kurie nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1 000 ha bendro ploto užimančius susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta, gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytai komisijai prašymą jų nuosavybės teise valdomos žemės pagrindu sudaryti naują medžioklės plotų vienetą, atitinkantį šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Ši komisija, vadovaudamasi šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais principais ir kriterijais, įvertina, ar prijungiant ar atskiriant medžioklės plotų dalis, tačiau nepanaikinant egzistuojančių gretimų medžioklės plotų vienetų galima sudaryti ne mažesnįiame kaip 1 000 ha plote, įsteigę asociaciją, gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje numatytai komisijai prašymą, kad šie sklypai būtų pripažinti medžioklės plotų vienetu, atitinkančiu šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus. naują medžioklės plotų vienetą, kuriame ne mažiau kaip 70 procentų žemės ploto nuosavybės teise priklausytų prašymą sudaryti naują medžioklės plotų vienetą pateikusiam medžiotojui ar juridinį asmenį įsteigusiai medžiotojų grupei. Kai toks naujas medžioklės plotų vienetas sudaromas, prašymą pateikusiam medžiotojui ar grupės medžiotojų įsteigtam juridiniam asmeniui Jeigu žemės sklypai pripažįstami medžioklės plotų vienetu ir jų savininkui pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus gali būti išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, medžioklės plotų vieneto sudarymo projektas sudaromas ir patvirtinamas vadovaujantis šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, o leidimas naudotis medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiame medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso. Šiuo atveju išduodamo leidimo įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos.“	Nepritarti	Pasiūlymas prieštarautų Medžioklės įstatymo nuostatoms ir suardytų dabar esamus medžioklės plotų vienetus. Neaišku, kokie tikslai žemės savininkui ne medžiotojui steigti medžioklės plotų vienetą ar kaip teigiama pasiūlymo argumentuose „žemės savininkams įgyjant teisę sudaryti medžioklės plotų vienetus ir juos nuomojant su medžiokle susijusiai ūkinei veiklai...“?.
6.	Seimo nariai Kęstutis Mažeika, Jonas Jarutis, Andriejus Stančikas, Aurimas Gaidžiūnas, Antanas Baura, Petras Valiūnas, Robertas Šarknickas, Levutė Staniuvienė, Dainius Gaižauskas (2018-05-16)	8 (13)	2			Argumentai: Dėl aiškumo siūloma pabrėžti, kad pirmame etape Komisija įsitikina, kad nuosavybės teise valdoma 1000 ha tik po to ima svarstyti, kaip perdalinti, prijungiant ar atskiriant medžioklės plotų dalis. Tokios nuostatos rezultatas: Komisija neįsitikinusi, kad yra sutelktas 1000 ha, neturi teisės toliau svarstyti MPV sudarymo. Pasiūlymas: 2. Pakeisti projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pavienis medžiotojas arba juridinį asmenį įsteigusi grupė medžiotojų, kurie nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1 000 ha bendro ploto užimančius susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta, gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytai komisijai prašymą jų nuosavybės teise valdomos žemės pagrindu sudaryti naują medžioklės plotų vienetą, atitinkantį šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Ši komisija, įsitikinusi, kad prašymo pateikėjas nuosavybės teise valdo ne mažiau kaip 1 000 ha bendro ploto susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta, vadovaudamasi šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais principais ir kriterijais, įvertina, ar prijungiant ar atskiriant medžioklės plotų dalis, tačiau nepanaikinant egzistuojančių gretimų medžioklės plotų vienetų galima sudaryti ne mažesnį kaip 1 000 ha naują medžioklės plotų vienetą, kuriame ne mažiau kaip 70 procentų žemės ploto nuosavybės teise priklausytų prašymą sudaryti naują medžioklės plotų vienetą pateikusiam medžiotojui ar juridinį asmenį įsteigusiai medžiotojų grupei. Kai toks naujas medžioklės plotų vienetas sudaromas, prašymą pateikusiam medžiotojui ar grupės medžiotojų įsteigtam juridiniam asmeniui leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiame medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso. Šiuo atveju išduodamo leidimo įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos. Sudarant naują medžioklės plotų vienetą šioje dalyje nustatyta tvarka, kartu parengiamas ir patvirtinamas gretimo egzistuojančio medžioklės plotų vieneto, kurio plotas sumažėja dėl naujo medžioklės plotų vieneto sudarymo, ribų pakeitimo projektas šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka. Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius gretimame egzistuojančiame medžioklės plotų vienete atitinkamai pakeičiamas ir išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso.”	Pritarti

4. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

Komiteto pirmininkas                                                                          (Parašas)                                                                      Kęstutis Mažeika

Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė