 |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
|
|||
|
|
|||
|
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
Vilniaus miesto savivaldybei
E. pristatymo informacinė sistema
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL ADRESŲ ŽEMĖS SKLYPAMS, PASTATAMS AR JŲ KOMPLEKSAMS, ŽEMĖS SKLYPAMS SU PASTATAIS IR NUMERIŲ PATALPOMS SUTEIKIMO TVARKOS IR STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 1.05.01:2017 |
|||
2018 m. vasario 2 d. Nr. 4-01-949
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – STT) gautame skunde išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinę viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją[1], savo iniciatyva atlikome šių teisės aktų antikorupcinį vertinimą:
1) Adresų formavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 (toliau – Adresų formavimo taisyklės);
2) Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. kovo 13 d. įsakymo nr.1V-178 redakcija) (toliau – Numerių suteikimo aprašas);
3) Adresų žemės sklypams, pastatams ar jų kompleksams, žemės sklypams su pastatais ir numerių patalpoms suteikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 30-2431 (toliau – Adresų Vilniaus m. suteikimo aprašas);
4) Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, IV skyriaus I ir VIII skirsnių, V skyriaus I ir II skirsnių nuostatų (toliau – Reglamentas).
Atlikę Adresų formavimo taisyklių, Numerių suteikimo aprašo, Adresų Vilniaus m. suteikimo aprašo ir Reglamento IV skyriaus I ir VIII skirsnių, V skyriaus I ir II skirsnių nuostatų antikorupcinį vertinimą ir siekdami didesnio šių procedūrų atsparumo korupcijai teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Dėl Adresų formavimo taisyklių
Adresų formavimo taisyklėse nustatyta, kad adresų objektais, be kita ko, yra pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas (4.3. punktas); pastatuose esančios gyvenamosios patalpos (toliau vadinama – butai) ir negyvenamosios patalpos, kurios yra arba gali būti suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas (4.4. punktas).
Minėtų nuostatų formuluotė „gali būti suformuotos“ gali būti taikoma neobjektyviai, nes nustato galimybę suteikti adresą ne tik realiai suformuotam nekilnojamam daiktui, bet ir nekilnojamam daiktui, kuris tik gali būti suformuotas ateityje, t. y. realiai neegzistuojančiam nekilnojamam daiktui. Taip sudaromos galimybės praktikoje skirtingai vertinti, ar vienas ar kitas daiktas gali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamas daiktas ar negali.
Siūlome tikslinti minėtas Adresų formavimo taisyklių nuostatas, įtvirtinant, kad adreso objektais gali būti tik statinio projektą, statybos leidimą atitinkantys ir realiai suformuoti nekilnojamojo turto vienetai. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) kontekste tai reikštų, kad nekilnojamieji daiktai yra suformuoti teisės aktais nustatytais būdais (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), o nustatant konkretaus nekilnojamojo daikto kadastrinius duomenis yra nustatyti ir patvirtinti esminiai statinio projektiniai sprendiniai (statinių ribos, pagrindinių konstrukcijų statybinė medžiaga, pastato vidaus įrangos charakteristikos ir kiti techniniai duomenys, paskirtis, pavadinimas, apskaičiuojami statinių ir patalpų plotai, tūriai, parengiami statinių aukštų planai ir kt. (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnis).
2. Dėl Numerių suteikimo aprašo
Numerių suteikimo aprašas nustato numerių žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, pastatų kompleksams, butams, patalpoms ir korpusams suteikimą, keitimą, panaikinimą, apskaitą, gyventojų informavimo tvarką, žemės sklypų, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatų, pastatų kompleksų ir korpusų vietos nustatymą, žemės sklypų, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatų, pastatų kompleksų, butų, patalpų ir korpusų ženklinimą.
Numerių suteikimo aprašo:
- 3 punktas nustato, kad numerius žemės sklypams, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatams, pastatų kompleksams, butams, patalpoms ir korpusams aprašo nustatyta tvarka suteikia, keičia ir panaikina savivaldybės vykdomoji institucija arba jos pavedimu seniūnai.
- 19.2 papunktyje numatyta, kad butų ir patalpų numeriai, be kita ko, keičiami padalinus butus ir patalpas, o Numerių suteikimo aprašo 35 punkte nustatyta, kad Adresų registro tvarkymo įstaiga Lietuvos Respublikos adresų registro nuostatų nustatyta tvarka įregistruoja, išregistruoja arba atsisako registruoti, išregistruoti suteiktą, pakeistą ar panaikintą žemės sklypo, kuriame leidžiama pastatų statyba, pastato, pastatų komplekso, buto, patalpos ar korpuso numerį ir apie tai praneša savivaldybės vykdomajai institucijai.
Iš minėtų nuostatų darytinos išvados, kad:
2.1. numerius vienasmeniškai gali suteikti seniūnai, t. y. netaikant „keturių akių“ principo, o tai neatitinka korupcijai atsparios aplinkos kūrimo gerosios patirties. Manytume, kad, siekiant užtikrinti vieningą numerių suteikimo praktiką, seniūnų sprendimai suteikti adresus turėtų būti suderinti su atitinkama savivaldybės vykdomąją institucija, o tokie sprendimai skelbiami viešai –internete. Siūlome nustatyti, kad seniūnų sprendimai suteikti numerius būtų derinami su atitinkama savivaldybės vykdomąją institucija, skelbiami viešai – internete.
2.2. Nepakankamai aiškus numerio suteikimo pagrindas – padalinus butus ir patalpas, t. y. šiuo atveju nėra nurodyta, kad numeris gali būti suteikiamas pagal statybos projekto sprendinius, statybos leidimą atlikus butų ir patalpų padalinimą. Siūlome nustatyti, kad numeris gali būti suteikiamas tik tiems turto objektams, kurie gaunami pagal statybos projekto sprendinius, statybos leidimą padalinus butus ir patalpas.
Pastebėtina, kad Numerių suteikimo aprašas detaliau nereglamentuoja, kokiais atvejais gali būti atsisakoma registruoti arba išregistruoti suteiktą, pakeistą ar panaikintą žemės sklypo, kuriame leidžiama pastatų statyba, pastato, pastatų komplekso, buto, patalpos ar korpuso numerį.
Siekiant teisinio aiškumo siūlome patikslinti minėtą Numerių suteikimo aprašo nuostatą ir detalizuoti atvejus ir / arba jų kriterijus, kuriems esant gali būti atsisakoma atlikti nuostatoje numatytus veiksmus, taip pat nustatyti tokio sprendimo priėmimo tvarką.
3. Dėl Adresų Vilniaus m. suteikimo aprašo
3.1. Adresų Vilniaus m. suteikimo aprašo 6 punkte numatyta, kad prie prašymo dėl adreso suteikimo žemės sklypui, pastatui ar jų kompleksams (korpusams) turi būti pateiktos valstybės įmonės Registrų centro išduotų pažymėjimų apie žemės sklypo, pastato (korpuso) įregistravimą Nekilnojamojo turto registre kopijos arba jų išrašai.
Jeigu statyba nebaigta ir dar neįregistruota valstybės įmonėje Registrų centre, būtina pateikti statybą leidžiančio dokumento kopiją ir kitų būtinų dokumentų kopijas, patvirtinančias daiktinę teisę į nuosavybės teisės objektą.
Minėtos nuostatos formuluotė „kitų būtinų dokumentų“ gali būti traktuojama nevienareikšmiškai ir sukuria sąlygas tam tikrais atvejais elgtis nesąžiningai, darbuotojui nereikalaujant pateikti vieno ar kito dokumento.
Ta pati pastaba taikytina ir Adresų Vilniaus m. suteikimo aprašo 7 punkto[2] nuostatoms.
Siūlome patikslinti Adresų Vilniaus m. suteikimo aprašo 6 punktą nustatant baigtinį sąrašą privalomų pateikti dokumentų.
3.2. Adresų Vilniaus m. suteikimo aprašo 4 punkte numatyta, kad adresai žemės sklypams, pastatams, pastatų kompleksams (korpusams) ir numeriai butams (patalpoms) suteikiami (keičiami) ar naikinami savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu, o 7 punkte numatyta, kad fizinių ir juridinių asmenų prašymus suteikti (panaikinti) numerius butams (patalpoms) priima ir registruoja E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyrius, vėliau Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus geodezijos ir kartografijos poskyris juos nagrinėja ir rengia Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymų projektus dėl numerių suteikimo. Prie prašymo dėl numerio suteikimo (panaikinimo) butams (patalpoms) turi būti pateiktos valstybės įmonės Registrų centro išduotų pažymėjimų apie buto (patalpos) įregistravimą Nekilnojamojo turto registre kopijos arba jų išrašai. Jeigu statyba (rekonstrukcija) nebaigta ir dar neįregistruota valstybės įmonėje Registrų centre, būtina pateikti patalpų kadastrinių matavimų planų, statybą (rekonstrukciją) leidžiančio dokumento ir kitų būtinų dokumentų kopijas, patvirtinančias daiktinę teisę į objekto nuosavybę. Prašymai nagrinėjami ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Darytinos išvados, kad:
- iš Adresų Vilniaus m. suteikimo aprašo neaišku, kokiais atvejais gali būti atsisakyta tenkinti prašymą. Atsižvelgiant į šioje išvadoje jau minėtą Adresų formavimo taisyklių 4.4 punktą ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą (kad atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti patalpos, kurių negalima suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus) tikėtina, kad toks atsisakymas gali būti susijęs su minėtų teisės aktų nuostatų taikymu – t. y. esant jose nustatytiems pagrindams (negalint patalpų suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus), tačiau, siekiant teisinio aiškumo, siūlome konkretinti Adresų Vilniaus m. suteikimo aprašo nuostatas, numatant atsisakymo tenkinti prašymą atvejus, kriterijus ir tokio sprendimo priėmimo tvarką;
- nėra aišku, kiek numerių gali būti suteikta vienam nekilnojamojo turto objektui. Siūlytina nustatyti, kokiais atvejais vienam nekilnojamojo turto objektui gali būti suteikiamas daugiau negu vienas numeris.
3.3. Adresų Vilniaus m. suteikimo aprašo 12 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymų projektus dėl adreso (-ų) žemės sklypams, pastatams ar jų kompleksams (korpusams) ir numerio (-ių) patalpoms (butams) suteikimo (keitimo) ar panaikinimo pagal Adresų Vilniaus m. suteikimo aprašo priede pridedamą formą rengia Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus Geodezijos ir kartografijos poskyrio specialistai. Projektai suderinami su poskyrio vedėju, Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoju ir savivaldybės administracijos Dokumentų valdymo skyriaus vyriausiuoju specialistu (redaktoriumi). Jeigu savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo projektas rengiamas ne pagal pridedamą formą, papildomai derinama su Teisės departamento specialistais. Už savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo projekto teisėtumą, teisingumą ir pagrįstumą atsako projekto rengėjas.
Darytina išvada, kad Adresų Vilniaus m. suteikimo apraše nėra nustatyta, kokiais atvejais savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo projektas gali būti rengiamas ne pagal formą, todėl siūlome Adresų Vilniaus m. suteikimo aprašą tikslinti atskleidžiant, kada įsakymo projektas gali būti rengiamas ne pagal patvirtintą formą.
3.4. Adresų Vilniaus m. suteikimo aprašo 42 punkte nustatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija ar jos pavedimu seniūnas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Adresų registro tvarkymo įstaigos pranešimo apie įregistruotus ar panaikintus adresus gavimo, informuoja gyventojus apie suteiktus, pakeistus ar panaikintus žemės sklypų, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatų, jų kompleksų, butų, patalpų ar korpusų numerius, paskelbdama viešai seniūnijos patalpose (ten kur seniūnijos yra įsteigtos), savivaldybės interneto svetainėje ir skelbimų lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos).
Adresų Vilniaus m. suteikimo aprašo 44 punkte numatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija ar jos pavedimu seniūnas apie suteiktus, pakeistus ar panaikintus žemės sklypų, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatų, jų kompleksų, butų, patalpų ar korpusų numerius papildomai gali informuoti gyventojus ir kitais būdais.
Pažymėtina, kad Adresų Vilniaus m. suteikimo aprašo ar kituose vertintuose teisės aktuose nėra numatyta, kad apie pakeistus ar panaikintus žemės sklypų, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatų, jų kompleksų, butų, patalpų ar korpusų numerius būtų informuojami konkrečiai tie gyventojai, kuriems tokie pakeitimai yra aktualiausi ir sukelia administracinių, finansinių ar kitokių pasekmių.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti aukščiau minėtas nuostatas, kad jos atitiktų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją.
3.5. Siekiant teisinio reglamentavimo išsamumo ir antikorupcinės aplinkos priimant sprendimus dėl adresų ir numerių suteikimo, atsižvelgdami į tai, kad Adresų formavimo taisyklės bei Numerių suteikimo aprašas nustato tik bendrus adresų ir numerių suteikimo principus, siūlome visoms savivaldybėms parengti išsamiai minėtas procedūras reglamentuojančius aprašus.
4. Dėl Reglamento nustatomos tvarkos
4.1. Reglamento 13.2 punkte nustatyta, kad užregistravus prašymą išduoti statybos leidimą savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas patikrina ar pateikti visi privalomi dokumentai; jei jų trūksta, prašymas IS „Infostatyba“ pažymimas kaip nepriimtas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo pasinaudojant IS „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui.
STT nuomone, minėtos nuostatos gali būti suvokiamos ir taikomos nevienareikšmiškai – arba, kad savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas prašymą teikusį asmenį informuoja apie prašymo nepriėmimo priežastį (dėl kokių konkrečių priežasčių prašymas nepriimtas), arba, kad savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas prašymą teikusį asmenį informuoja apie faktą, kad prašymas nepriimtas nepaaiškinant tokio sprendimo priežasčių.
Siekiant teisinio aiškumo siūlome minėtas nuostatas tikslinti, pavyzdžiui, jas išdėstant kaip Reglamento 13.5, 32.1.1–32.1.4 punktų nuostatas, kuriose nurodoma, kad prašymo pateikėjas informuojamas apie prašymo nepriėmimo priežastis.
4.2. Aukščiau minėta pastaba aktuali ir Reglamento 13.4 bei 13.8 punktų nuostatoms (kurios gali būti suvokiamos taip, kad prašymą pateikęs asmuo informuojamas tik apie prašymo nepriėmimo faktą nepaaiškinant tokio sprendimo priėmimo priežasčių), todėl siekiant pašalinti bet kokią minėtų nuostatų skirtingo interpretavimo galimybę, siūlome jas atitinkamai patikslinti.
4.3. Reglamento aštuntojo skirsnio nuostatos reglamentuoja laikinųjų statinių naudojimo termino pratęsimo tvarką, o 41 punkto nuostatos nustato, kokie sprendimai gali būti priimami laikinojo statinio savininkui ar valdytojui kreipusis į statybą leidžiantį dokumentą išduodantį subjektą dėl statinio naudojimo termino pratęsimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tik pagal Reglamento 41.3 punktą statybą leidžiantį dokumentą išduodantis subjektas privalo motyvuoti savo sprendimą (kad laikinojo statinio naudojimo terminas nepratęsiamas), o kitais atvejais sprendimo priėmimo motyvas nepaaiškinamas.
STT nuomone, tam tikrais atvejais sprendimo priėmimo motyvo nurodymas (ar pagrindimas) gali būti svarbus. Be to, tokio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai susijęs ir su Reglamento 40 ir 40.2 punktų nuostatų (numatančių, kad statybą leidžiančiuose dokumentuose laikinojo statinio naudojimo terminas nustatomas statybą leidžiantį dokumentą išduodančio subjekto motyvuotu sprendimu, kuris priimamas atsižvelgiant į specialiuosius reikalavimus, galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, strateginius planus ir kitus teisės aktus) įgyvendinimo aspektu, todėl manytume, kad ir atvejais, kada laikinojo statinio naudojimo terminas pratęsiamas prašyme nurodytam (Reglamento 41.1) arba trumpesniam (Reglamento 41.2) terminui, turėtų būti nurodyti tokio sprendimo motyvai arba jo priėmimo pagrindai.
Atsižvelgdami į tai, siūlome minėtas Reglamento nuostatas atitinkamai patikslinti.
4.4. Reglamento 57 punktas nustato, kad padalinių vadovai sudaro po vieną nuolat veikiančią komisiją ir pagal atskirus statytojų prašymus – vienkartines komisijas, o 58 punktas numato, kad komisijos sudaromos iš subjektų, kurių įgalioti atstovai pagal Reglamento 9 priede nurodytą kompetenciją dalyvaus statybos užbaigimo procedūrose. Nuolat veikiančią komisiją turi sudaryti tiek įvairių sričių subjektų, kad ji galėtų visapusiškai atlikti visas būtinas bet kurios statybos užbaigimo procedūras.
STT nuomone, iš minėtų nuostatų nepakankamai aiški vienkartinių komisijų sudarymo tvarka – kokiais atvejais tokios komisijos gali būti sudaromos, kiek ir kokie nariai turi jas sudaryti, komisijų sprendimų priėmimo procedūros ir jų įforminimas, kt.
Atsižvelgdami į tai, siūlome patikslinti Reglamento 57 punktą.
4.5. Reglamento 73 punktas nustato, kad komisijos pirmininkas, komisijos nariui pateikus raštu ar el. paštu prašymą leisti atlikti statybos užbaigimo procedūras atskirai, gali priimti sprendimą leisti tai atlikti.
STT nuomone, minėtos nuostatos neaiškios, kadangi Reglamentu nedetalizuojami atvejai (pavyzdžiai, kriterijai), kada ir kokiu pagrindu komisijos narys gali pateikti tokį prašymą. Kita vertus, nepakankamai aišku, kada komisijos pirmininkas privalo tenkinti tokį prašymą, o kada – neleisti atlikti statybos užbaigimo procedūrų atskirai.
Atsižvelgdami į tai, siūlome patikslinti minėtą nuostatą numatant kriterijus, kokiais atvejais komisijos narys gali teikti prašymą dėl statybos užbaigimo procedūrų atskirai ir kokia tvarka bei pagrindais toks prašymas turi būti tenkinamas arba netenkinamas.
4.6. Pagal Reglamento 74 ir 75 punktų nuostatas į komisiją gali būti skiriami keli vienos institucijos atstovai. Reglamento 74.2 papunktis numato, kad jei subjektas į komisiją yra paskyręs daugiau negu vieną atstovą, aktą gali pasirašyti ne visi subjekto atstovai: šiuo atveju, jei iki statybos užbaigimo procedūrų atlikimo termino pabaigos nė vienas iš nepasirašiusių akto subjekto atstovų nepatvirtina el. parašu, kad akto jis nepasirašo, nurodydamas motyvus, laikoma, kad subjekto atstovai aktą pasirašė. Reglamento 75.1 ir 75.1.1 papunkčiai numato, kad aktas laikomas pasirašytu, jeigu iki komisijos darbo pabaigos dienos jį pasirašė bent vienas kiekvieno subjekto paskirtas atstovas (komisijos narys), išskyrus Reglamento 74.2 papunktyje nustatytą atvejį.
STT nuomone, minėtos nuostatos gali būti suvokiamos dviprasmiškai ir lieka neaišku, kaip turėtų būti elgiamasi situacijoje, kai vienos institucijos atstovai – komisijos nariai – priima skirtingus sprendimus dėl akto, t. y. vienas pasirašo aktą, o kitas motyvuotai nepasirašius akto. Nėra aišku, ar minėtoje situacijoje, vadovaujantis Reglamento 75.1.1 papunkčio nuostatomis, laikytina, kad aktas yra pasirašytas; ar vadovaujantis Reglamento 75.2 papunkčiu (nustatančiu, kad aktas laikomas nepasirašytu, jei nors vienas komisijos narys el. parašu patvirtina, kad akto jis nepasirašo, nurodydamas nepasirašymo motyvus) laikytina, kad aktas nepasirašytas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlome tikslinti minėtas Reglamento nuostatas konkretizuojant sprendimų aprašytąją situaciją.
5. Pasiūlymai dėl galimybių nesąžiningai elgtis vienbučius namus po statybos užbaigimo procedūrų skaidant į atskiras patalpas ir išvengiant daugiabučiams namams nustatytų reikalavimų taikymo mažinimo
Viešojoje erdvėje skelbiama informacija, kaip siekdami išvengti daugiabučiams namams nustatytų reikalavimų taikymo statytojai statybas projektuoja, gauna statybų leidimus ir deklaruoja kaip vienbučių namų statybas. Tačiau vėliau statiniai suskaidomi į mažesnes patalpas ir vienbučiai namai faktiškai naudojami kaip daugiabučiai namai. Sprendžiant iš viešojoje erdvėje pateiktos informacijos, valstybės institucijos negali užkirsti kelio tokiam statytojų elgesiui, kadangi esminiai statinių sprendiniai nėra keičiami.
5.1. STT nuomone, tokia situacija gali būti vertinama kaip statinio projekto ir statybos leidimo bei deklaracijos apie statybos užbaigimą pažeidimai, kadangi statinio naudojimo paskirtis iš esmės neatitinka statybos tikslo (kuriam statinys buvo projektuotas; kuriam buvo išduotas statybos leidimas; kuriam, pateikdamas deklaraciją apie statybos užbaigimą, statytojas įsipareigojo statinį naudoti). Be to, manytume, kad statinį naudojant kitai paskirčiai iš esmės yra pažeidžiami ir normatyviniai statybos techniniai dokumentai bei reikalavimai statiniui, kurie pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kitoms organizacijoms.
Taigi, darytina išvada, kad, nustačius statinio naudojimo kitai paskirčiai atvejus, turėtų būti taikomos tokios pat priemonės, kaip numatytos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nustačius neteisėtus statybos atvejus (t. y. projekto ir statybos leidimo neatitinkantys statiniai pertvarkomi pagal projektą arba įteisinami sumokant kompensaciją).
Atitinkamai keičiant vienbučių namų paskirtį taip pat turėtų būti įsitikinama, ar statinio naudojimas pagal naująją paskirtį taip pat atitiks tokiam statinio naudojimui taikomus normatyvinius statybos techninius dokumentus ir reikalavimus statiniui.
5.2. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą manome, kad butų skaičius ir atitinkamai jiems suteiktinų adresų skaičiaus klausimas taip pat turėtų būti siejamas su statinio projektu bei statybos leidimu, o suteikiant adresus konkrečioms patalpoms turėtų būti atsižvelgiama į juos ir atsisakoma suteikti adresus patalpoms, nors formaliai ir galinčioms būti suformuotoms kaip atskiros patalpos, tačiau neatitinkančioms statinio projekto ir statybos leidimo sprendiniams.
5.3. Vertinant statinio atitiktį jo paskirčiai galėtų būti nustatomi rizikos kriterijai (pavyzdžiui, didelis statinio plotas; numatomų įrengti patalpų skaičius, išdėstymo ypatumai (ar patalpų skaičius adekvatus numatomam statiniui; ar patalpos gali būti įrengiamos kaip atskiros patalpos) ir kt.), kuriems esant atitinkamų sprendimų priėmimo procedūros turėtų būti sustabdomos ir pradedamas statinio atitikties statybos projektui ir statybos leidimui patikrinimas.
Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktus pasiūlymus. Atsakymą prašome paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą ir jį susieti su šia antikorupcinio vertinimo išvada.
Direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius
Julija Antanaitė, tel. (8 706) 62 755, el. p. [email protected]
Gintas Kerbelis, tel. (8 706) 63 294, el. p. [email protected]