Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 35, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 5, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 65
STENOGRAMA
2021 m. gegužės 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiami kolegos! Pradedame gegužės 25 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Gerbiami kolegos, pradėsime posėdį nuo smagių sukakčių įvardijimo. Šiandien gimtadienį švenčia mūsų kolega J. Jarutis. (Plojimai) O visiškai neseniai jubiliejinį gimtadienį atšventė mūsų kolega G. Kindurys, jam sukako 50 metų. (Plojimai) Sėkmės toliau, būnant čia, parlamente. Pirmininkė kviečia arčiau. (Plojimai)
10.02 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos narių priesaika
Gerbiami Seimo nariai, gegužės 18 dieną mes sudarėme naujos sudėties Vyriausiąją rinkimų komisiją. Įstatymas numato, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai prisiekia Seime. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo. Priesaikos tekstas negali būti keičiamas, priesaika galioja visą paskyrimo į Vyriausiąją rinkimų komisiją laikotarpį. Vyriausiosios rinkimų komisijos narių priesaikų tekstai saugomi Seime. Kviečiu Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen prisaikdinimo procedūrai.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kviečiu prisiekti Šarūną Liekį.
Š. LIEKIS. Aš, Šarūnas Liekis, prisiekiu būti ištikimas… (Balsai salėje) Atsiprašau, dar papildomai ieškojau Biblijos.
Aš, Šarūnas Liekis, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Sveikinu. Toliau kviečiu prisiekti naująjį VRK narį Andrių Vaišnį.
A. VAIŠNYS. Priesaika (Plojimai)
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Kviečiu Ingą Milašiūtę.
I. MILAŠIŪTĖ. Priesaika (Plojimai)
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Kviečiu prisiekti Laurą Martinaitytę.
L. MARTINAITYTĖ. Priesaika (Plojimai)
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Kviečiu prisiekti Andrių Puksą.
A. PUKSAS. Priesaika (Plojimai)
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Kviečiu prisiekti Jolitą Baušytę.
J. BAUŠYTĖ. Priesaika (Plojimai)
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Kviečiu Martyną Čerkauską.
M. ČERKAUSKAS. Priesaika (Plojimai)
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Kviečiu prisiekti Olgą Kilkinovą.
O. KILKINOVA. Priesaika (be paskutinio sakinio) (Plojimai)
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Kviečiu prisiekti Gitaną Matiekuvienę.
G. MATIEKUVIENĖ. Priesaika (Plojimai)
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Kviečiu prisiekti Justą Pankauską.
J. PANKAUSKAS. Priesaika (Plojimai)
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Kviečiu Jolantą Petrušauskienę.
J. PETRUŠAUSKIENĖ. Priesaika (Plojimai)
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Kviečiu prisiekti Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkę Jolantą Petkevičienę.
J. PETKEVIČIENĖ. Priesaika (Plojimai)
PIRMININKAS. Sveikiname naujus Vyriausiosios rinkimų komisijos narius ir linkime visada laikytis duotos priesaikos. Sėkmės darbuose! Pusės minutės pauzė, per kurią turbūt… (Balsai salėje) Dėl Rinkimų komisijos? (Balsai salėje) Kol kas kito klausimo nepaskelbiau, būkite kantrūs. (Balsai salėje)
Gerai, kolegos, kviečiu baigti sveikinimus naujiesiems komisijos nariams ir grįžti į savo darbo vietas.
10.15 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2021 m. gegužės 25 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Galimi siūlymai frakcijų vardu dėl darbotvarkės. Kas turi siūlymų frakcijų vardu? Klausčiau gerbiamo… Opozicijos lyderis. Be abejo, pirmenybė jam.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šiandien iš tiesų yra teikiamas Partnerystės įstatymas ir lydimieji teisės aktai. Tai įstatymai, kurie tikrai sulaukė didelės visuomenės diskusijos. Gaila, kad valdantieji, norėdami pasiekti savo tikslą, nepadarė tokio, man atrodo, labai svarbaus žingsnio – prieš registruojant pasikviesti opozicijos atstovus padiskutuoti, ieškoti kompromiso. To nebuvo padaryta. Yra įregistruota, šiandien pateikimas, todėl dviejų opozicinių frakcijų vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės Partnerystės įstatymą ir lydimuosius įstatymus.
PIRMININKAS. Gerbiamas M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Papildydamas opozicijos lyderį norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų šiuo atveju buvo padarytas tam tikras demokratinei valstybei nebūdingas, manyčiau, akibrokštas ir farsas, nes vakar atidžiai stebėjome, kada buvo registruotas šitas įstatymo projektas. Tai buvo atlikta po 18 valandos, tai yra jau po darbo valandų, ir natūralu, kad opozicija negalėjo net tinkamai tam dalykui pasirengti. Tikrai nereikėtų tokių svarbių projektų slėpti už dūmų uždangos, manau, kad turėtume tinkamai jiems pasirengti ir turėti galimybę juos diskutuoti, bet nedaryti to slapta vakare, tada, kai didžioji dalis Seimo narių net negali sekti tos situacijos.
PIRMININKAS. Priekaištų šiuo atveju tikrai nepriimame, nes darbotvarkės projektą aprobavo Seniūnų sueiga, netgi Seniūnų sueigoje galėjo būti ekspromtu, likus dar mažiau laiko iki posėdžio, įrašyti nauji projektai. Projektų pildymas toje neformalioje darbotvarkėje niekaip Statute nėra aprašytas ir visi mes dirbame, man atrodo, nenutrūkstamai, darbo valandų čia nėra fiksuota, todėl priekaištai nepagrįsti. Bet yra opozicinių frakcijų siūlymas dėl išbraukimo, be abejo, dėl to balsuosime.
Prašau, L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). P. Gražulis buvo pirmas. (Balsai salėje) Gerai. Labas rytas. Aš noriu paprašyti iš darbotvarkės išbraukti Atliekų tvarkymo įstatymą ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, nes yra Konkurencijos tarybos ir STT išvados, kuriose parašyta, kad šitos įstatymų pataisos galimai sudaro sąlygas eliminuoti iš rinkos pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo dalyvius ir galimai sudaro sąlygas susidaryti monopoliui ir panašiai. Dėl galimo viešojo intereso pažeidimo aš šiandien kreipiausi į Generalinę prokuratūrą. Prašau išbraukti šiuos klausimus iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Prašysite…
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu. Taip, balsuosime. R. Šarknickas pats pirmasis laukia. Taip, prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš norėjau visų pirma po VRK klausimo padėkoti L. Matjošaitytei, kuri dirbo tikrai kompetentingai, ir visai buvusiai komisijai.
Antras dalykas, keturi Seimo nariai saviizoliuojasi. Ar pats laikas buvo nuimti tuos akvariumo stiklus? Ačiū.
PIRMININKAS. Pasakysiu, kad kaip tik opozicijos atstovai griežčiausiai ir seniai reikalavo nuimti tuos stiklus. Tai ne valdančiųjų iš esmės iniciatyva. (Šurmulys salėje)
P. Gražulis dėl darbotvarkės. Ar frakcijos vardu?
P. GRAŽULIS (LRF). Taip, aš noriu dėl darbotvarkės kreiptis daugiausia į konservatorius, valdančiąją daugumą. Kodėl jūs kaitinate aistras? Jūs žinote, kas yra, kad dėl to Partnerystės įstatymo birželio mėnesį vėl organizuojamas trijų dienų mitingas. Kodėl jūs skubate ir kodėl jūs kiršinate tautą? Konstitucijoje yra pasakyta, kad svarbiausiais klausimais sprendimus priima tauta. Pasiūlyta valstiečių šį klausimą spręsti referendumu, tai gerbkime tautą, suruoškime referendumą ir pašalinkime nereikalingas įtampas. O partnerystės ar santuokos įstatymas – faktiškai tas pat. Viskas čia yra pakavota. Antras dalykas, gerbiami konservatoriai, kurie taip pat pasirašėte, kad būtų referendumas, krikščionys demokratai, išeikite jūs iš Konservatorių partijos. Jūsų yra 13, jūs galite įkurti partiją.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, čia ne moralizavimo valandėlė, dabar kalbame dėl darbotvarkės su konkrečiais siūlymais. Prašau. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Aš frakcijos vardu ir be moralizavimo, deja, apsieiti nelabai galėčiau, nes pirmininkas pasakė, kad dėl tokių svarbių įstatymų, kurie keičia konstitucinę šeimos sampratą, visuomenei svarbių, dar galėjo didesnis ekspromtas būti. Aš tikrai linkėčiau to ekspromto nedaryti ir čia ne sprinteris, čia keičiamos mūsų visuomenės ir pagrindinės konstitucinės sampratos. Atsižvelgdama į tai, kad dalis Seimo narių yra izoliacijoje, atsižvelgdama į tai, kad tikrai netikėtai buvo įregistruotas darbotvarkėje toks klausimas, ne koks nors eilinis Seimo narių pateiktas įstatymo projektas, frakcijos vardu taip pat pritariu kolegoms, prieš tai kalbėjusiems. Prašom šiandien išbraukti iš darbotvarkės šį klausimą. Čia jokių ekspromtų ir būti negali.
PIRMININKAS. Supratome. Čia ne ekspromtai, čia paprasta procedūra. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, gerbiamieji. Aš dėl L. Girskienės pasiūlymo išbraukti du įstatymų paketus norėčiau pasakyti keturis argumentus. Visų pirma, tai yra Europos Sąjungos direktyva…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, dėl motyvų čia nediskutuojama. Atsiprašau.
S. GENTVILAS (LSF). Prašau neišbraukti, nes tai vėluojantis direktyvos…
PIRMININKAS. Seimo nariai balsuodami tai išsakys. Yra pasiūlymas, dėl jo balsuojama, o motyvai nefiksuojami.
Turime du pasiūlymus dėl darbotvarkės. Pirmasis siūlymas yra išbraukti Partnerystės įstatymo projektą ir lydimuosius. Aš taip būtent suprantu, kad lydimieji, savaime aišku, negali būti svarstomi. Kas už šį pasiūlymą, balsuoja už.
Už balsavo 57, prieš – 55, susilaikė 14. Pasiūlymui nepritarta, projektas lieka darbotvarkėje.
Buvo dar vienas pasiūlymas išbraukti projektus, kurie įrašyti mūsų darbotvarkėje, tai 2-6.1, 2-6.2 klausimai – Atliekų tvarkymo įstatymo ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektai. Kas pritaria pasiūlymui, kviečiu balsuoti. Kas už išbraukimą, balsuoja už.
Už balsavo 57, prieš – 56, susilaikė 18. Projektai lieka darbotvarkėje.
Dabar balsuosime dėl visos darbotvarkės. Kadangi dėl jos turinio buvo daug aistrų, nesiūlau fiksuoti bendru sutarimu. Kviečiu balsuoti už visą darbotvarkę. Kas pritaria, balsuoja už.
Balsavo 130: už – 83, prieš – 36, susilaikė 11. Darbotvarkė patvirtinta.
Taigi dirbame pagal patvirtintą darbotvarkę.
10.25 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Baltarusijos įvykdyto valstybinio terorizmo akto prieš civilinį orlaivį FR 4978“ projektas Nr. XIVP-545 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Baltarusijos įvykdyto valstybinio terorizmo akto prieš civilinį orlaivį FR 4978“ projektas Nr. XIVP-545. Pranešėjas – Ž. Pavilionis.
Gerai, trumpa replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Aš dėl Partnerystės įstatymo. P. Saudargas buvo salėje, bet jis nebalsavo. Čia buvo labai svarbus jūsų balsas. Pauliau, kodėl jūs taip pasielgėte? Todėl, kad Seimo vicepirmininkas?
PIRMININKAS. Prašom, pranešėjau.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuva visada buvo viena iš pirmųjų šalių, kurios gina baltarusių laisvę. Atsiminkime praeitų metų rugpjūčio mėnesį, kai visi susirinkome į neeilinę sesiją ir visi kartu vienbalsiai aiškiai pasakėme, kad mes ir esame už baltarusių laisvę, įvardijome A. Lukašenką kaip nelegitimų vadovą ir S. Cichanouskają kaip demokratinę žmonių išrinktą prezidentę. Šiandien būtent taip ją įvardija dauguma pasaulio lyderių, su ja susitinka ir delegitimizuoja A. Lukašenkos režimą. Tai čia buvo rugpjūčio mėnesį. Tačiau po šio sekmadienio įvykių, po beprecedenčio valstybinio terorizmo prieš civilinį orlaivį, kuriame buvo nemažai Europos Sąjungos piliečių, visas pasaulis buvo sukrėstas. Asmeniškai aš manau, kad mes priartėjome prie tam tikro lūžio taško baltarusių laisvės byloje, ir tą liudija tiek vakarykščiai Europos Vadovų Tarybos sprendimai, tiek JAV Prezidento Dž. Baideno pareiškimas šiandien su visapusiška parama mūsų linijai ir baltarusių laisvei. Tačiau šie pareiškimai dar turi nueiti tam tikrą kelią, kad virstų darbais. Todėl mes siūlome jums visiems, kaip kažkada praeitų metų rugpjūčio mėnesį, vieningai, kuo vieningiau priimti šiandien rezoliuciją, kurią vakar patvirtino Užsienio reikalų komitetas ir Europos reikalų komitetas. Jūsų dėmesiui esminiai šios rezoliucijos punktai.
Visų pirma, vakar politiškai tam buvo pritarta Europos Sąjungoje, tačiau mes kreipėmės ir į kitas šalis, tai draudimas skristi virš baltarusių oro erdvės. Antras punktas – draudimas Baltarusijos avialinijoms naudotis mūsų, tai yra Europos Sąjungos, erdve. Lygiai taip pat ilgai atidėliotas ketvirtasis sankcijų paketas Baltarusijai, jam politinį pritarimą iš esmės jau vakar davė Europos Vadovų Taryba ir savotiškai savo pareiškimu JAV prezidentas Dž. Baidenas indikavo, kad prisijungs prie šių sankcijų.
Taip pat siūlome atkreipti dėmesį, žinoma, į tuos nusikaltimus, kurie buvo įvykdyti sekmadienį, ir papildyti tai naujomis priemonėmis. Siūlome nutraukti Europos Sąjungos ir kitų šalių ar institucijų įvairias programas, kuriomis remiamas režimas. Siūlome Jungtinėms Tautos, NATO, G7 ir kitoms tarptautinėms organizacijoms atkreipti dėmesį į grėsmę, kurią kelia baltarusių režimas, ir, žinoma, reikalaujame R. Pratasevičiaus, S. Sapegos ir kitų politinių kalinių išlaisvinimo.
Savo ruožtu kreipiamės nedelsiant dėl tyrimo Tarptautinės aviacijos organizacijoje. Tokį pareiškimą vakar taip pat įtvirtino ir Europos Vadovų Taryba, apie tai kalba ir JAV valstybės sekretorius, o tol, kol nebus tas tyrimas atliktas, sustabdyti Baltarusijos narystę ICAO. Savo ruožtu siūlome atkreipti dėmesį Interpolo ir kitų tarptautinių organizacijų, kad labai dažnai Baltarusijos ir kiti režimai naudojasi šiais tarptautiniais instrumentais ne tam, kad gintų tarptautinę teisę, o persekiotų žmones, kurie kovoja už laisvę ir demokratiją. Ir atkreipiame dėmesį į Baltarusijos skrydžių valdymo tarnybos nepatikimumą.
Kolegos, tai yra esmė. Ne vieną kartą kalbėjau apie tai, kad parlamentinė diplomatija yra labai svarbi, nors kai kuriems iš šių sprendimų jau yra pritarta vyriausybių lygiu, bet, patikėkite, iki to kelio, kad jie būtų įgyvendinti, užtruks nemažai laiko. Tas signalas, kurį mes pasiųstume ir iš kairės, ir iš dešinės visiems kitiems parlamentams, tikrai padės vyriausybėms tuos būtinus sprendimus priimti, kad tokie įvykiai, kurie sekmadienį įvyko, niekada daugiau nepasikartotų. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Yra klausiančių. Pirmasis klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų turiu kartu ir prašymą, ir klausimą, nes buvo paskelbtos žinios, kad tame pačiame lėktuve su R. Pratasevičiumi galimai buvo keturi Rusijos KGB žmonės. Skrydis vyko iš Atėnų į Vilnių – iš Europos Sąjungos šalies į Europos Sąjungos šalį Lietuvą. Dėl kovido reikalavimų trečiųjų šalių piliečiams vizų išdavimas yra, sakykim, labai sudėtingas ir griežtas procesas. Gal turite atsakymą arba galėtumėte atlikti tyrimą, kaip tos vizos jiems buvo išduotos, nes jeigu tų žmonių galimai nebūtų buvę lėktuve, tai greičiausiai ir ta visa nelaimė su R. Pratasevičiumi nebūtų įvykusi. Ar jūs galėtumėte ką nors pakomentuoti ir galbūt turite žinių iš užsienio reikalų ministro ir ministerijos, kaip taip įvyko, kad būtent trečiųjų šalių piliečiai, ir dar galimai KGB pareigūnai, galėjo gauti vizas iš Atėnų skristi į Vilnių? Dėkui.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Nesiūlyčiau vertinti, kas ir kaip tame lėktuve keliavo. Tam ir vykdomas prokuratūros tyrimas kartu su kitomis šalimis, kad tos visos detalės būtų iki galo išaiškintos. Savo ruožtu tam ir siūlome ICAO tarptautinį tyrimą pradėti nedelsiant, kad visi taškai būtų sudėti ant i ir mes galėtume vertinti atitinkamai šiuos įvykius. Mano asmenine nuomone, be abejonės, tie įvykiai negalėjo įvykti be Rusijos dalyvavimo, tačiau į konkrečius klausimus apie konkrečius asmenis, apie visą procesą turi atsakyti tyrimas. Aš tikiuosi, kad mes galėsime susipažinti su jų rezultatais.
PIRMININKAS. Toliau klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, jūs minėjote, kad tai įvykdytas teroristinis aktas. Savaime suprantama, pasikėsinta ne tik į opozicijos žmones, bet pasikėsinta į daug žmonių, kurie galbūt apskritai niekuo nesusiję su situacija Baltarusijoje. Jūs čia daugiau orientuojatės į tokias ekonomines sankcijas, bet labai užsimenate apie baudžiamąjį persekiojimą. Kaip matote tą perspektyvą, nes iš esmės tai yra baudžiamasis nusikaltimas, iš tikrųjų teroristinis aktas. Ar manote, kad tai rutuliosis toliau? Ar nereikėjo ryškiau parašyti rezoliucijoje, vis dėlto paminėti, kad tai teroristinis aktas, kuris yra persekiojamas?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš dėl pirmos klausimo dalies iš tikrųjų norėčiau jums pritarti, bet vakar ir užsienio reikalų ministras kalbėjo CNN – taip, tai yra teroristinis aktas, kuris sujaudino daugelį pasaulio valstybių, nes jeigu leisime, kad tokie precedentai vyktų, niekas negalės užtikrinti, kad tokie precedentai nevyks virš Rusijos, Irano ar Kinijos ir kitų autokratinių valstybių teritorijų.
Dėl baudžiamųjų dalykų – į tuos klausimus turi atsakyti prokuratūros tyrimas. Jis yra pradėtas ir, kai paaiškės visos detalės, mes, manau, tada jau galėsime imtis visų politinių priemonių. Turime ir savo nacionalinius S. Magnitskio aktus, turime Europos Sąjungos aktus, turime bendradarbiavimą su sąjungininkais. Be abejonės, visi nusikaltėliai, kurie pridėjo ranką prie šio nusikaltimo, bus įvardinti ir nubausti.
PIRMININKAS. Klausia L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Sveiki. Žygimantai, aš tikrai sveikinu jūsų iniciatyvą, sveikinu ir Vyriausybės greitai suformuluotą žinučių paketą, manau, jis tikrai adekvatus. Kaip matome, turbūt ir Europos Sąjungos lygiu priimti sprendimai, kad Lietuva brėžia tam tikrą trajektoriją ir Europos Sąjunga juda.
Aš ir norėčiau paklausti. Dabar mes esame tokiame etape, kai lyg ir pradėjome kalbėti apie naują sankcijų paketą, ir dabar svarbiausias procesas, kokia formulė bus atrasta. Ką čia mes galėtume padaryti kaip valstybė ir kaip visa bendrija, kad ta sankcijų formulė būtų tikrai pakankamai atgrasanti? Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Tikrai labai geras klausimas. Ačiū, Laurynai. Iš tiesų vakar buvo uždegta tokia bendra svarbi politinė šviesa, tačiau, kaip sako kai kurie žmonės, velnias slypi detalėse: kai būna pradėti nagrinėti konkretūs sąrašai, dėl kurių jau diskutuojama kurį laiką, ir įmonių, ir žmonių, na, kai kurios šalys pradeda turėti tam tikrų abejonių. Todėl būtų labai svarbu šiandien visam parlamentui, visoms politinėms spalvoms pritarti šiam procesui ir kreiptis į kitų šalių parlamentus. Kaip ir sekmadienį padirbėjome su Užsienio reikalų komitetais, daugybė šalių prisijungė prie tų pareiškimų. Tikrai parlamentinis veikimas duoda didžiulę naudą, jeigu parlamentai tai remia, vyriausybėms daug lengviau pritarti arba sunkiau nepritarti tokiems dalykams. Labai prašau dar kartą kolegų kuo vieningiau pritarti šiai rezoliucijai.
PIRMININKAS. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, tikrai rezoliucija savalaikė ir labai reikšminga, ir manau, kad jinai labai svarbi. Aš tikrai ją palaikysiu, bet žiūrėdami į tai, kas dabar vyksta, matome, kad tarptautiniu mastu įvairios šalys reiškia susirūpinimą. Būkime biedni, bet teisingi, tas susirūpinimas dažnai niekuo ir pasibaigia. Tie susirūpinimai nėra reikšmingi, vadinkime, tos šalies demokratizacijos keliui.
Aš norėčiau jūsų paklausti, tai yra jūsų pasiūlymas, jie yra labai svarbūs, bet, jūsų požiūriu, ką dar reikėtų padaryti, kad ta šalis vis dėlto žengtų demokratijos keliu? Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš irgi pritariu jūsų vertinimui – ne tik žodžiais, o darbais mes galime įrodyti mūsų paramą laisvei, bet tie sprendimai tiek dėl oro erdvės uždarymo, tiek dėl neskraidymo zonos kainuos. Lygiai taip pat dėl to pritarimo sankcijų paketui, duok Dieve, jam bus pritarta visais lygiais – ir ministrų, ir ekspertų, ir visos šalys pritars konkrečiam įmonių ir žmonių sąrašui, kurį reikės papildyti tais nusikaltėliais, kuriuos mes išaiškinsime dėl nusikaltimo. Atsakant iki galo į jūsų klausimą, esminis tikslas yra laisvi ir demokratiški rinkimai. Ir vakar, jeigu jūs pastebėjote, Dž. Baideno nacionalinio saugumo patarėjas Dž. Sulemanas kalbėjo su S. Cichanouskaja, ir Baltųjų rūmų spaudos atstovė aiškiai nedviprasmiškai pasakė: nauji, laisvi rinkimai. Mano žiniomis, ta tema bus tikrai keliama ir V. Putino ir Dž. Baideno susitikime. Jeigu jau Amerika ir visos šalys tai kartoja, belieka laukti, kad bus panaudotos visos priemonės įtikinti „kolegas“, kurie nesutinka su tuo, kad tie laisvi ir demokratiški rinkimai taptų realybe. Tai šitą farsą, dramą ir tragediją galutinai užbaigtų visiems laikams.
PIRMININKAS. Klausia D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Akivaizdu, kad dauguma keleivių net nesusimąsto, kokių valstybių oro erdvę jiems teks kirsti kelionės metu, ir mes turbūt visi suprantame, kad šis incidentas liudija, jog gali būti užgrobtas bet kuris skrydis, siekiant susidoroti su režimui neparankiais bet kurios šalies piliečiais. Mano supratimu, tai keičia visą oro kelionių saugumo koncepcijos suvokimą, kaip mes galėsime gyventi toliau.
Ar, jūsų manymu, ši rezoliucija galėtų padėti mums šiek tiek parodyti, kad mes į šį incidentą turime reaguoti ne kaip į atskirą incidentą, bet iš esmės kaip į kertinį akmenį, kuris nubrėžia visiškai kitą tarptautinės oro erdvės saugumo suvokimą ateityje?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Pritariu ir, mano žiniomis, nežinau, ar jos patvirtintos, bet artimiausiu metu bus sušauktas neeilinis ICAO posėdis, kurio jau dabar prašo mūsų Europos Sąjungos Viršūnių Taryba ir prezidentas Dž. Baidenas, ir valstybės sekretorius. Aš tikiuosi, kad taip, kaip jūs sakote, ir bus įvertinta, ir ICAO tikrai reaguos visu griežtumu, nes tai nėra leistina. Jeigu į tokį precedentą nebus sureaguota, aš esu įsitikinęs, kad autokratinės valstybės naudosis šiuo valstybiniu terorizmu ir piratavimu, tiesiog skrendančius per bet kurią erdvę bet ką iš mūsų, įskaitant jus, Dovile, skrendančią virš Kinijos gali nusodinti ir atsidursite tuose kinų gulaguose Sindziange. Aš čia taip grubiai juokauju, bet kodėl ne, jeigu tokie precedentai yra kuriami?
PIRMININKAS. Paskutinis klausia E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Mielas kolega, mano klausimas būtų susijęs su jūsų kolegos, mūsų nepripažintos Baltarusijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo O. Gaidukevičiaus pareiškimu. Jis oficialiai A. Lukašenkos valdžios lūpomis pasakė, kad kitas žingsnis bus Baltarusijos opozicijos narių grobimas ir vežimas mašinų bagažinėse masiškai į kalėjimus iš aplinkinių valstybių. Čia yra oficialus valdžios atstovas, ne koks paklaikęs A. Lukašenkos pritarėjas. Ką tik per rinkimus jis rėmė poną A. Lukašenką. Klausimas rimtas: ką mes ruošiamės daryti, kad nepasikartotų tai, kai mūsų Teisingumo ministerija išdavė Baltarusijai… olandų remiamo A. Beliackio atvejis, žmogus pateko į kalėjimą daugybei metų dėl mūsų kaltės. Aš tuo metu buvau Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, aš atsiprašiau baltarusių tautos.
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Todėl aš norėčiau paklausti, ką mes galime padaryti, kad tai nepasikartotų? Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Ačiū, Emanueli. Apie tai vakar diskutavome bendrame uždarame Užsienio reikalų komiteto ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, įvardijome visas grėsmes. Aš džiaugiuosi, kad į mūsų dėmesį saugumo prasme tiems demokratijos kovotojams iš Baltarusijos ir Rusijos tikrai yra adekvačiai reaguojama, kiek žinau, ir biudžete yra skiriama lėšų. Matyt, dar nepakankamai, nes ir tos grėsmės vis didėja, tačiau savo ruožtu atkreipiame dėmesį ir pačių demokratų, baltarusių ar rusų, jie turėtų elgtis atsakingiau, nes jie yra taikiniai. Jie turėtų suvokti, kad turi elgtis taip, kaip gali elgtis prižiūrimi KGB taikiniai, bet kur, kur jie būtų. Kaip parodė tų struktūrų vykdomi nusikaltimai mūsų šalių teritorijoje, tie režimai mano, kad jie neturi ribų. Todėl aš manau, turime viską padaryti patys, bet ir įspėti mūsų draugus, kolegas, kad jie turėtų elgtis atsargiai.
PIRMININKAS. Laikas, skirtas klausti, išseko. Dabar diskusija. Yra užsirašę trys Seimo nariai. Pirmasis – E. Gentvilas. Kviečiame į tribūną.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, viena vertus, džiaugiuosi, kad Europos Vadovų Taryba kaip tik posėdžiavo tą dieną, po šito teroristinio incidento, kurį sukėlė Baltarusijos režimas. Mes matome, kad pasaulio bendruomenė reaguoja paprastai per lėtai, per silpnai, per vėlai. Jeigu Europos Vadovų Taryba būtų numatyta po kažkurio laiko, tarkime, po mėnesio, aš bijau, kad šiandien dar jokių sprendimų Europos mastu nebūtų priimta. Lietuva sakytų savo tiesas, kurias ir dabar sakome, ir tada pasaulis, Europos politkorektiški politiniai lyderiai galvotų, žinoma, gerai, kad atsitiko taip. Žinoma, dabar yra galimybė iki kito Europos Vadovų Tarybos posėdžio, galbūt reikėtų kviesti ir neeilinį, ieškoti griežtesnių sprendimų ketvirtajam paketui ar jau ir penktajam sankcijų paketui aptarti ir jį priimti.
Kai buvau Europos Parlamento narys, aš buvau ir Europos Parlamento bei Baltarusijos delegacijos narys, susiruošėme vykti stebėti rinkimų į Baltarusiją, jau tada nė vienas europarlamentaras negavo įvažiavimo vizos. Kai kurie europarlamentarai buvo sustabdyti prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos ir grąžinti atgal. Tačiau nuo to laiko Europos Sąjunga ir pasaulis per lėtai reaguoja į monstrą, kuris išaugo J. Kupalos šalyje.
Mes, lietuviai, visada adekvačiau, stipriau matėme tuos pavojus, kurie ten vyksta, randasi vis naujų ir vis stipresne forma. Po praėjusių metų rugpjūčio 9-osios neteisėtų prezidento rinkimų žinome, kaip vystosi šita istorija. Ji vystosi pilietinių teisių, politinių teisių, tarptautinės teisės požiūriu vis prastesne linkme.
Labai dėkingas rezoliucijos autoriams, tačiau matydamas, kad kalbos apie sankcijas, kalbos apie nacionalinį saugumą, užsienio politiką čia yra labai teisingai atspindėtos, manyčiau, kad per mažai atspindėtos žmogaus teisių problemos. Aš nekaltinu ir tikrai raginu balsuoti be jokių pakeitimų už šitą rezoliuciją, atvirkščiai, esu dėkingas. Dėl laiko stokos, mes visi suprantame, ne viskas aprėpta. Mes, Liberalų frakcija, nusprendėme šiandien sureikšminti būtent žmogaus teisių aspektą ir šiandien sakome – išlaisvinkite R. Pratasevičių.
Greta to aš noriu pasakyti – Lietuva turi imtis aiškios lyderystės. Ne portugalai, net ne olandai pasakys, ką ir kaip daryti. Noriu asmeniškai padėkoti Ž. Pavilioniui, kuris jau padarė įdirbį su kitų šalių užsienio reikalų komitetų pirmininkais, noriu padėkoti užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui, kuris savo ruožtu padarė, padėkos prašosi ir L. Kasčiūnas, matyt, yra už ką dėkoti, bet jūsų uždaras posėdis buvo, tai nežinau, už ką reikia dėkoti. Tačiau šiandien kalbėkime visiškai rimtai.
Mes esame artimi kaimynai su baltarusių tauta, mes esame ne tik geografiškai artimiausi kaimynai, ekonomiškai labiausiai susiję kaimynai – mes, matyt, esame ir dvasiškai artimiausi, bendrystė mūsų tautų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje suformavo tam tikrus mūsų DNR kodus ir atminties klodus, kurie veikia mus emociškai matant, kas dedasi šioje šalyje. Mes negalime būti abejingi, mes turime suprasti, kad kiekvienas Lietuvoje gyvenantis žmogus tampa tam tikru taikiniu, jeigu jis aiškiai, nevienareikšmiškai palaiko Baltarusijos opoziciją. Neturėkime, kolegos, iliuzijų. Vilniuje šmirinėja ne tik Rusijos KGB, bet ir Baltarusijos KGB veikėjai. Kas čia kitas taps taikiniu ar skrisdamas lėktuvu, ar eidamas Vilniaus gatvėmis, ar užsimanęs nuvažiuoti kaip E. Jankauskas paspardyti kamuolį Minsko stadione – kiekvienas galime tapti taikiniu.
Atskira kalba, gerbiamieji, apie Baltarusijos opozicijos žmones, gyvenančius čia. Labai taiklus E. Zingerio klausimas, ką mes darome? Jeigu jūs vakar aptarėte uždarame posėdyje, aš tikiu, kad jau yra priimti sprendimai. Šitie žmonės – trūksta vieno dalyko – paspausto mygtuko ir tų žmonių nebėra, sakau vaizdžiai, ar bagažinėje, ar kaip. Jie yra visiškai pavojuje. Šiuo atveju kalbėkime apskritai apie bet kokio žmogaus teises, bet dar labiau turime kalbėti apie teises žmogaus, kuris pasisako prieš režimą, prieš nežmoniškumus. Šitie žmonės pasisakė prieš režimo vykdomus nežmoniškumus ir šiandien jų gyvybė, ne tik saugumas – gyvybė yra pavojuje.
Lietuvos tarnybos tampa vis labiau atsakingos dėl šitų Baltarusijos opozicijos žmonių, gyvenančių, gavusių politinį prieglobstį Lietuvoje ar negavusių politinio prieglobsčio Lietuvoje, už jų saugumą. Tie Baltarusijos žmonės, kurie vakar piketavo, demonstravo prie Europos Sąjungos atstovybės, tikrai ne visi yra gavę politinį prieglobstį Lietuvoje, tikrai ne visi jie turi saugumo garantijas, kurias suteiktų Lietuva ar Europos Sąjunga. Gal tai yra tiesiog Baltarusijos piliečiai, nuolatos gyvenantys Lietuvoje, bet jie jau yra užfiksuoti, kad jie drįso piketuoti prieš A. Lukašenkos režimą. Mes turime galvoti apie jų apsaugą, mes įsipareigojame kaip valstybė apsaugoti tuos žmones. Aš nežinau, kokiu pavidalu: prie kiekvieno asmens sargybinis – nežinau, kiekvieno būsto, kur jie gyvena, apsauga – nežinau. Tam yra profesionalai, kurie turi labai aiškiai atlikti tuos darbus. Kalbu ne tik apie parlamentinių profilinių komitetų, tačiau ir Lietuvos tarnybų atsakomybę. Bet koks atvejis, kuris įvyktų su opozicijos atstovu, gyvenančiu čia, Lietuvoje, yra didžiulė širdperša ir nuodėmė Lietuvai, kuri prisiėmė atsakomybę už tuos žmones ir jų neapsaugojo. Saugokime žmones, kurie kovoja prieš antidemokratinius režimus. (Plojimai)
PIRMININKAS. Diskusijoje toliau kalbės P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, visi mes sutinkame, kad tai įžūlus pono diktatoriaus A. Lukašenkos sprendimas nutupdyti lėktuvą, bet mes paanalizuokime priežastis, kodėl taip įžūliai ir nachališkai elgiasi diktatorius. Atsakysiu pirmiausia apskritai vienu sakiniu – nes Europos Sąjunga neprincipinga, nereaguoja, ir jie gali tyčiotis ir toliau tyčiosis.
Aš noriu jums paminėti – numuštas Malaizijos lėktuvas. Kiek žuvo? Apie 243 žmones. Taip, atliko tyrimą. O kokia reakcija? Jokios. Nei Amerika, nei Europos Sąjunga, nei kitos demokratinės šalys nepriėmė rimtų sankcijų.
Štai grįžta iš Vokietijos A. Navalnas. Sulaikytas. Pašnekėjo, šnekos baigėsi. O kokios sankcijos? Nėra jokių sankcijų. Mes jau nekalbėkime, kas yra taip…
O čiagi nutupdytas lėktuvas Minske, žuvusių nėra ir panašiai. Apie kokias jūs čia sankcijas kalbate? Mes čia sau pasikalbame ir niekas nereaguos į mūsų kalbas. Aš nenoriu kalbėti apie valstybes: Ukraina netenka dalies teritorijos, Moldova, Gruzija, dabar Sakartvelas. Tai yra prarastos teritorijos. Kokios Europos Sąjungos sankcijos? Nėra.
Taigi net ir vakar, pirmadienį, susirinko Europos Taryba. Na, ką, susijaudino ir pareiškė apgailestavimą. Viskas. Jokių sprendimų nepriėmė. Ar priims Europos Sąjunga sprendimus? Jūs galvojate, kad Rusijos arba Baltarusijos specialiosios tarnybos nežino, kad Europos Sąjunga yra neprincipinga, kad iš jos galima tyčiotis, iš Europos Sąjungos narių. Kodėl nesityčiojus, jeigu galima tyčiotis? Žino, kad jie nepriims jokių rimtų sprendimų. Taigi mūsų šitas šūkavimas, be abejonės, sukelia juoką Baltarusijos diktatoriui – ir nieko, jis nekeis politikos. Ir dar kartą jau per šitiek metų, kiek susikūrusi Europos Sąjunga, galima pasakyti, kad Europos Sąjungos bendros, rimtos užsienio politikos nėra, ir jau dabar galime dėti tašką, pasakyti, kad ir nebus.
Paskutiniai Izraelio ir Palestinos įvykiai, karinis konfliktas. Kokia Europos Sąjunga pozicija, ponai? Kokia Europos Sąjungos pozicija? Tos pozicijos nėra ir jos nebus. Taigi ir Europos Sąjungos ateitis – užsienio politikoje jos nėra ir apskritai yra miglota. Gėda už tokią Europos Sąjungą, kai kiekviena šalis paskendusi savo tuose pragmatiniuose kažkokiuose sprendimuose, ir tada gali tokia kaip Baltarusija ir kitos tautos iš jos tyčiotis. Tai ir daro.
PIRMININKAS. Paskutinis diskusijoje pasisako G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų esame labai glaudžiai susiję su Baltarusija, su jos tauta ir tikrai palaikome prabudusios tautos kovą už demokratiją, už žmogaus teises, už laisvę. Tačiau, mano supratimu, sekmadienio išpuolis pirmiausia yra ne apie demokratiją, ne apie žmogaus teises. Tai tiesiog apie lėktuvų užgrobimą, apie civilių įkaitų ėmimą, apie bandymą įbauginti dėl politinių tikslų. Kitaip tariant, vienu žodžiu tai vadinama terorizmu. Civiliniame orlaivyje buvo ne vienos valstybės piliečių, vaikų. Ten galėjo būti kiekvieno iš mūsų artimųjų ir mes, belaukiantys Vilniaus oro uoste. Taip, iš lėktuvo galėjo būti išlaipinti Sausio 13-osios bylos teisėjai ar žmonės, kurie netarnavo žlungančios Sovietų Sąjungos kariuomenėje.
Kas būtų buvę, jeigu pilotai būtų nepaklusę nusikalstamo režimo reikalavimams ir ryžtingai pabandę kirsti Lietuvos sieną? Belieka tik spėlioti. Taigi už tokį poelgį privalo būti griežtas atsakas. Todėl kviečiu neabejoti ir vieningai, vieningai paremti šią rezoliuciją.
Kitas dalykas, tai, kad Lietuva tapo Baltarusijos opozicijos priebėga, yra, mano galva, garbingas reikalas, už kurį dėl laisvės kovojanti baltarusių tauta bus dėkinga mums visą gyvenimą. Taip, kaip mes esame dėkingi Islandijai, ir, manyčiau, dar labiau. Tačiau, kaip parodė sekmadienio incidentas, tai yra pavojinga misija, nes nusikalstamos blogio jėgos yra pasiryžusios bet kam. Todėl kviečiu mūsų Prezidentą ir Vyriausybę dėti visas pastangas, kad, pirma, tai būtų visos laisvosios Europos ir viso laisvojo pasaulio misija – rūpestis ir atsakomybė. Jei Baltarusija vis dar nori būti tarptautinių organizacijų nare, tų organizacijų pareigūnų turi Baltarusijoje knibždėte knibždėti. Tarptautinės organizacijos turi dėti visas pastangas, kad būtų užtikrintos žmogaus teisės, pirmiausia, politiniams kaliniams. Antra. Kviečiu Lietuvos Prezidentą ir Vyriausybę dėti visas pastangas, kad Lietuvos piliečiai, verslas ir rimtis mūsų šalyje būtų visapusiškai apsaugoti nuo nusikalstamų piktų režimų veiksmų.
Taigi pritarkime šiai rezoliucijai ir paraginkime kitas šalis priimti panašius pareiškimus, bet neapsiribokime tuo. Iš tiesų labai gailėtis, reikšti didelį susirūpinimą yra gražu, bet šis incidentas, šis nusikalstamas incidentas parodė, kad vien to tikrai nebeužtenka. Aš kviečiu mus ir visą Europą, visą laisvąjį pasaulį visais formatais dirbti, kad mūsų ir Europos Vadovų Tarybos sprendimai būtų įgyvendinti ir įgyvendinti greitai. Netgi siūlyčiau eiti dar toliau ir atlikus visapusišką sekmadienio incidento tyrimą apsvarstyti galimybę Baltarusijos režimą įtraukti į Europos Sąjungos ir Amerikos teroristų sąrašus. Ačiū.
PIRMININKAS. Diskusiją baigėme. Dabar priėmimas. Motyvai dėl projekto. Replikos sakomos po balsavimo, gerbiamas kolega. Dabar motyvai. Pirmasis – T. Tomilinas. Atsisako. Gal ir kiti atsisako, matydami, kad yra tik kalbantys už? (Šurmulys salėje) Bet aš privalau paklausti. E. Gentvilas jau kalbėjo, gal…
E. GENTVILAS (LSF). Taip, ar jūs už žmogaus teises, ar ne? Aš turiu teisę, atsiprašau, tikrai pasistengsiu greitai, pabaigsiu savo mintis. Kolegos, Rusijos Federacija parodė, kad būtent užsienyje nužudyti oponentai, nunuodyti S. Skripalis ir A. Litvinenka. Neatsipalaiduokime ir suvokime, kad už Baltarusijos, už A. Lukašenkos režimo nugaros stovi ta pati Rusija, kuri padarys viską ir pagelbės susidorojant su opozicijos atstovais, gyvenančiais čia, Lietuvoje. Mes turime būti atsakingi už šituos žmones, kartoju dar kartą, ir, žinoma, principingi. Čia turiu pritarti tam pačiam P. Gražuliui – principingumo trūksta. Juk tos pačios Rusijos Federacijos buvo sustabdyta narystė Europos Taryboje, bet praėjusiais metais Europos Taryba sugrąžino Rusijos Federacijai narystės statutą, visavertės narystės statusą Europos Taryboje. Ir kas po to? Iš karto A. Navalno incidentas ir Rusija visiems rodo vidurinį pirštą. Tai rodo mums, europiečiams, todėl mes turime tą bestuburių zoologiją, kuri yra Europos Sąjungoje, keisti į tvirtą stuburą turinčių politikų ir diplomatų aktyvų veikimą prieš antidemokratinius režimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Jeigu dėl vedimo tvarkos, suteiksiu žodį J. Sabatauskui, bet tikrai dėl vedimo tvarkos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, tikrai neprašysiu pertraukos. Bet kadangi likau pirmas už brūkšnio, vieną sakinį vis dėlto norėjau pasakyti. Pritardami šiai rezoliucijai, esame šiek tiek nustebę ir nusivylę dėl to, kad vakar Vadovų Taryba nesiryžo priimti sprendimo ir pasakyti, kad Baltarusijos oro erdvė yra pavojinga ir ja negalima skraidyti, nes valstybė vykdo valstybinį piratavimą, sulaiko orlaivius ir pagrobia žmones. O šioje rezoliucijoje taip pat nėra nė vieno žodžio apie tai – nei rekomendacijos, nei siūlymo ICAO, kad būtų priimtas toks sprendimas ar Europos Sąjungos Vadovų Taryba tokį priimtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Toliau dėl motyvų kalba A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, taip, ši Seimo rezoliucija neišspręs visų problemų, susijusių su valstybiniu terorizmu, egzistuojančiu pasaulyje. Tačiau aiškios parlamentinės nuomonės išsakymas bus tvirta parama tiek Prezidentui, tiek ir Vyriausybei, dirbantiems tarptautinių santykių plotmėje. Ir mes, Seimo nariai, dirbantys parlamentinės diplomatijos srityje, tiek Prezidentas, tiek Vyriausybė, remdamiesi šios rezoliucijos nuostatomis, galės pakviesti visą tarptautinę bendruomenę tinkamai įvertinti dėl Baltarusijos režimo veiksmų prastėjančią saugumo situaciją regione. Minsko sprendimą prievarta nutupdyti į Vilnių skridusį lėktuvą vertinti kaip valstybinio terorizmo aktą, nukreiptą prieš Europos Sąjungos ir kitų šalių piliečių, prieglobsčio nuo režimo persekiojimo ieškančių Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovų, taip pat tarptautinės civilinės aviacijos saugumą. Imtis bendrų veiksmų tiek Jungtinėse Tautose, tiek NATO, tiek G7 ir kitose tarptautinėse organizacijose bei formatais dėl Baltarusijos režimo keliamų grėsmių įvertinimo ir visų politinių kalinių išlaisvinimo. Kolegos, kviečiu vieningai balsuoti už.
PIRMININKAS. Paskutinis – K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Be abejonės pritardamas rezoliucijai manau, kad mažiausia, ką mes šiandien galime padaryti, tai apriboti aviacijos erdvę ir prašyti, kreiptis į kitas valstybes, kad jos irgi tą padarytų. Tačiau nemanau, kad čia turime sustoti, nes šita Baltarusijos akcija ir veiksmas, jo rezultatai yra gana prognozuojami. Ir tai, ką mes darome dabar, režimas galėjo numatyti. Manau, kad turėtume eiti toliau ir galvoti apie ekonomines sankcijas valstybei, kuri pamina žmogaus teises ir užsiima teroristiniai aktais, nes tik ekonominiai veiksmai galės iš tiesų išgąsdinti ten veikiančius asmenis.
PIRMININKAS. Ačiū. Baigėme dėl motyvų. Balsavimas dėl rezoliucijos numatytu laiku, tai yra 11 val. 25 min., kaip parašyta darbotvarkėje.
11.03 val.
Partnerystės įstatymo projektas Nr. XIVP-537, Civilinio kodekso 2.19, 3.299 straipsnių pakeitimo ir Kodekso 3.230, 3.231, 3.232, 3.233, 3.234, 3.235 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-538, Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-539, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 3, 4, 6, 10, 25, 27 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo naujais V1 ir V2 skyriais įstatymo projektas Nr. XIVP-540 (pateikimas)
Dabar kitas darbotvarkės klausimas – Partnerystės įstatymo projektas Nr. XIVP-537 ir trys lydimieji projektai. Pranešėja – Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, įstatymo projekto pateikimo žanras reikalauja aiškios ir dalykiškos informacijos. Vis dėlto pradėti šio įstatymo projekto, Partnerystės projekto, pateikimą aš norėčiau ne administracine kalba.
Kiekvienas Seime priimamas įstatymas reglamentuoja žmonių gyvenimus. Vieni tai daro tiesiogiai, kiti ne, vieni labiau direktyviai, kiti mažiau. Dažnai Seimui yra prikaišiojama, kad darome daug kosmetinių pakeitimų, kurie neatneša realių pokyčių. Bet yra ir tokių, kurie gyvenimus ne tik reguliuoja, bet ir keičia, ir šis yra kaip tik toks. Nuo mūsų galutinio sprendimo priklausys, kaip toliau gyvens šimtai tūkstančių žmonių, dešimtys tūkstančių porų, mūsų šalies piliečių.
Šioje tribūnoje yra pateiktas ne vienas ribojantis, ne vienas draudžiantis įstatymas. Šiuo atveju mes turime galimybę valstybės vardu suteikti daugiau teisių, daugiau pagarbos ir daugiau saugumo. Sutinku su vienu iš opozicinių partnerių lyderių: turime galimybę parodyti, kiek gerbiame savo piliečių teises turėti tai, ką turi kiti. Esame ne kartą įsitikinę: suteikę daugiau teisių ir laisvių atskiroms visuomenėms grupės, kurios jų turėjo mažiau negu dauguma, kitiems jos nesumažėja, priešingai – tokia visuomenė tampa brandesnė, o valstybė sėkmingesnė.
Taigi drauge su kolegomis teikiu Partnerystės įstatymo projektą ir lydimuosius tam tikrų straipsnių pakeitimus, parengtus siekiant sureguliuoti partnerystės santykius ir teisiškai apsaugoti bendrai gyvenančių asmenų turtinius ir neturtinius interesus.
Priminsiu, kad dar 2000 metais buvo patvirtintas Civilinis kodeksas, kuriame numatytos teisės normos, reguliuojančios bendrai gyvenančių asmenų, nesudariusių santuokos, tai yra partnerių, teisinius santykius. Šios normos turėjo įsigalioti nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės registravimo tvarką, įsigaliojimo momento, tačiau iki šiol toks įstatymas nėra priimtas, nors šiuo metu net 20 Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktais reguliuoja registruotos partnerystės santykius.
2011 metais Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybė turi pareigą taip sureguliuoti šeiminius santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos narius, taip pat ir santuokos neįregistravusius, bendrai gyvenančius asmenis. 2019 metais Konstitucinis Teismas akcentavo, kad, kitaip nei konstitucinės santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu. Atsižvelgiant į šią Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną, Partnerystės įstatymo projekte įtvirtinamas įregistruotas lyčiai neutralios partnerystės modelis. Pagal siūlomą reguliavimą teisinės partnerystės pasekmės partneriams atsirastų nuo partnerystės įregistravimo momento.
Kartu, siekiant apsaugoti faktinius, bet neįregistruotus partnerystėje gyvenančių asmenų santykius, nustatoma, kad partnerystė gali būti registruojama remiantis teismo sprendimu, kuriuo būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad tarp atitinkamų asmenų egzistuoja faktiniai partnerystės santykiai.
Partneriai, sudarę partnerystę, įgyja ir tam tikrų pareigų, ne tik teisių. Pareigą būti vienas kitam lojaliam ir gerbti vienas kitą, remti vienas kitą moraliai ir materialiai, prisidėti prie bendro gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo. Už šių pareigų nevykdymą nėra numatyta sankcijų, bet jų pažeidimas ar nevykdymas gali būtų pagrindas partnerystės teisinių santykių pabaigai.
Partnerystės įstatyme, be kita ko, siūloma nustatyti, kad turtas, partnerystės laikotarpiu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja daline nuosavybe, preziumuojant, kad partnerių bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip. Numatytas ir partnerių bendram gyvenimui naudojamas turtas, jo teisinis režimas, šio režimo pabaiga. Siūlomas teisinis reguliavimas padės fiziniams asmenims išspręsti pagrindines praktines problemas, kylančias partnerių tarpusavio santykiuose, taip pat partnerių santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Pavyzdžiui, naudojimas ir disponavimas partneriams priklausančiu bendru turtu, partnerių tarpusavio išlaikymas, paveldėjimas po vieno iš partnerių mirties, susižinojimas sveikatos priežiūros įstaigose ir kita.
Išvardinau argumentų dalį, jie yra teisiniai. Žinau, kad tikrai turėsite pastabų dėl formuluočių tikslumo, dėl teisinių projekto niuansų. Esu pasirengusi į juos atsižvelgti ir drauge su komitetais šlifuoti šias formuluotes, ieškoti geriausių sprendimų.
Tačiau taip pat yra ir kita dalis, kuri, manau, turėtų mus paskatinti būti vienodai teisingus visų Lietuvos piliečių atžvilgiu, nediskriminuojant nė vieno. Aš esu įsitikinusi, kad mes visi jaučiame tą įsipareigojimą būti vienodai teisingiems visiems, todėl šiandien labai raginu atverti duris diskusijai apie partnerystę čia, Seime, ir žengti pirmąjį žingsnį, kurį atidėliojame jau 20 metų. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Klausiančių tikrai nemažai. Pirmasis – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama Seimo Pirmininke, džiaugiuosi ir sveikinu su šia iniciatyva. Ją tikrai palaikau ir balsuosiu už. Noriu išreikšti susirūpinimą. Mes girdime Lietuvos vyskupų poziciją, jog jie nepalaiko partnerystės įteisinimo. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad giliai katalikiškos šalys, tokios kaip Prancūzija, Ispanija, Portugalija, galų gale Italija, yra įteisinusios partnerystę. Ar jums teko bendrauti su Lietuvos vyskupais ar jų atstovais bandant įtikinti ir parodyti, kad giliai katalikiškos šalys jau seniai yra priėmusios tokius sprendimus ir dėl to nė viena tradicinė šeima nesugriuvo?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Taip, man yra tekę bendrauti šiuo klausimu su dvasininkais, aš žinau dominuojantį požiūrį į šį projektą, į šį klausimą. Jis, matyt, yra dominuojantis, bet nėra vienbalsis. Tačiau tikrai svarbu yra tai, kad šiandieną 20 Europos Sąjungos valstybių yra įteisinusios partnerystę, vienaip ar kitaip ją reglamentuoja. Tarp jų, kaip jūs ir minėjote, yra katalikiškų šalių, tokių kaip Italija, Ispanija, Airija. Taip pat ir pasižvalgę aplink mes pamatysime, kad viena iš paskutinių šalių, įteisinusių panašų mechanizmą, buvo Estija. Tai įvyko 2016 metais. Kokių nors pokyčių ar pavojų, susijusių su šiuo įstatymu, su šiuo naujuoju reguliavimu, nebuvo. Taigi aš manau, kad gerbdami kiekvienos bendruomenės nuomonę mes turime nepamiršti ir to, kad šiandieną yra šimtai tūkstančių žmonių, kurie Lietuvoje dėl vienų ar kitų priežasčių santuokos pasirenka nesudaryti, ir mes, kaip įstatymų leidėjai, neturėtume užmerkti į tai akių. Turėtume matyti ir juos, ir tuos žmones, ir suteikti jiems alternatyvą, suteikti jiems galimybę jaustis Lietuvoje saugiems, jaustis turintiems tas pačias teises, kaip ir kiti žmonės.
PIRMININKAS. Tik prašysiu Pirmininkės kiek įmanoma trumpiau atsakyti, nes labai daug užsirašiusių.
Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiama pranešėja, Lietuvos Respublikos Konstitucijos III skirsnyje „Visuomenė ir valstybė“ pirmas žodis yra šeima. Jūsų ką tik čia girtas įstatymas, mano vertinimu, yra išvis perteklinis įstatymas mūsų teisinėje sistemoje. Kaip jūs ir minėjote, visa tai, kas aktualu žmonėms, pasirinkusiems kitokią gyvenimo ar sugyvenimo formą, galima įtvirtinti Civiliniame kodekse – ar gauti informacijos, turtinius santykius įteisinti ar dalinės nuosavybės dalykus. Tas jūsų įstatymas iš tikrųjų yra Civilinio kodekso ir visų kitų lydimųjų kratinys. Atsakykite man, kodėl jūs bandote apeiti Konstituciją ir įtvirtintą šeimos sampratą nepasirinkdami tiesiog kelio sureguliuoti tuos santykius Civilinio kodekso tam tikrose knygose? Tikrai palinkėčiau…
PIRMININKAS. Laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Dar antras klausimas. Kaip planuojate visuomenės atsiklausti? Tas straipsnis yra skirtas visuomenei. Tai aukščiausia vertybė, įtvirtinta Konstitucijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Laikykimės nustatyto laiko, kolegos.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiama kolege. Visų pirma, noriu atkreipti dėmesį, kad šeimos samprata šiame įstatyme niekaip nėra diskutuojama. Tai nėra šio įstatymo reikalas. Svarbu, kad šiuo įstatymu mes tiesiog apibrėžiame nesusituokusių, tačiau bendrai gyvenančių asmenų turtinius ir neturtinius santykius. Tam jis yra skirtas.
Kiek aš žinau, vienintelė alternatyva tokiam reguliavimui, tai, kaip jau minėjau, nėra mūsų išradimas, jis remiasi daugelio kitų vakarietiškų Europos Sąjungos ir ne tik valstybių pavyzdžiais, vienintelė alternatyva, kuri šiandieną yra svarstoma, tai jungtinės veiklos susitarimas, kuris iš esmės yra pelno siekiančio verslo forma. Aš manyčiau, kad mes turėtume būti teisingi ir, sakyčiau, nediskriminuojantys visų žmonių atžvilgiu, matyti tuos šimtus tūkstančių žmonių, kurie dėl vienos ar kitos priežasties santuokos nesudaro, ir suteikti jiems galimybę jaustis Lietuvoje nediskriminuojamiems.
PIRMININKAS. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, Jurgi. Profesionalūs homoseksualai ir jų rėmėjai labai skuba. Kur? Iš kur tokia įtampa? Teisė ir laisvė kam? Civilizaciją sugriauti? Tuoktis ir sudaryti šeimą yra įtvirtintas Konstitucijoje įstatymas. Jeigu su tokiomis pačiomis funkcijomis, kam reikalinga tada partnerystė, tas pačias funkcijas kartoti? Tai kaip čia, alternatyva? Viską jau turime, tik puoselėkime, ką turime. Gerbiama pranešėja, jums kausimas. Neutrali lyčiai forma. Kiek lyčių jūsų mintys generuoja?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Net nežinau, gerbiamas kolega, kaip jums atsakyti ar tai palikti kaip tokį pareiškimą. Aš į klausimą apie lytis turiu vieną atsakymą. Yra vyras ir moteris. Manau, čia mūsų požiūriai sutampa.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, jūsų, kaip patyrusios šachmatininkės, šiandien man gaila, kad būtent jūs pristatote šitą įstatymą. Jį turėtų pristatyti kiti asmenys. Patikėkite manimi, tie, kurie įkalbėjo jus atsistoti tribūnoje su šiuo įstatymu, vargu ar linkėjo jums gero. Bet ką jau dabar padarysi, juk puikiai žinojo tie, kurie jus įkalbėjo, kad 70 % Lietuvos gyventojų nepritaria šitam įstatymui.
Tačiau mane labai apvilia, kad tai yra ne partnerystės, o apgaulės įstatymas. Akademinio pasaulio atstovai atliko patikrą pagal programą, kuri vadinasi plagiato patikros programa. Jie pamatė, kad 66 % nuostatų žodis žodin nukopijuotos iš Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų, ir svarbiausia, kad nukopijuotos būtent tos Civilinio kodekso dalys, kurios taikomos išimtinai santuokos institutui. O pagal Konstitucinio Teismo nutarimą…
PIRMININKAS. Laikas klausti, formuluokite klausimą.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Kaip jūs jaučiatės teikdama apgaulės įstatymą, kuriuo yra apgaudinėjamas ir Seimas, visuomenė? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Gerbiama kolege, aš dar 2017 metais teikiau Civilinio kodekso pakeitimo projektą ir esu dėkinga darbo grupei, kuri rado kompromisines formuluotes. Išties šiandien teikiamas Partnerystės įstatymas yra mažiau radikalus nei mano 2017 metais iš šios tribūnos pristatytas įstatymas.
Mano supratimu, partnerystė turi būti reglamentuojama. Šiuo atveju mes tikrai turėtume lygiuotis į vakarietiškas valstybes, o ne į tas valstybes, kurios neįžvelgia ar nemato tarp savo piliečių didžiulių visuomenės grupių. Aš, tiesą pasakius, manau, kad tas laikas jau pribrendo, ir tikiuosi, kad šiandien ir Seimas taip pat pamanys.
PIRMININKAS. Toliau klausia K. Bartoševičius.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Ponia Čmilyte-Nielsen, labai ačiū už šio įstatymo projekto pateikimą. Manau, kad jis yra būtent laiku, ir džiaugiuosi, kad būtent jūs jį pristatote, nes tai parodo tam tikra prasme ir aukščiausių šalies pareigūnų požiūrį.
Noriu paklausti jūsų, kaip jūs bandytumėte įtikinti tuos žmones, kurie galvoja, kad vienų žmonių sudaryti vienokie ar kitokie civiliniai santykiai gali sukelti pavojų kitiems žmonėms, kurie sudaro kitokius civilinius ar šeimos santykius, ir ar bent menkiausia teorinė grėsmė kyla iš šio įstatymo projekto? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Jeigu jūs klausiate, ar aš manau, kad partnerystės instituto įteisinimas kelia grėsmę tradicinei šeimai, ne, tikrai taip nemanau. Aš manau, kad mes turime matyti tai, kad mūsų visuomenėje yra daug žmonių, gyvenančių faktinėje partnerystėje. Man, be kita ko, rūpi ir tai, jog faktinėje partnerystėje gyvenančių porų silpnosios pusės dažniausiai yra moterys. Šiuo įstatymo projektu mes taip pat sudarome galimybes teismo sprendimu tą faktinę partnerystę pripažinti ir tokiu būdu apsaugoti tas santykių puses, kurios dažniausiai būna silpnesnės. Taigi aš manau, kad šis įstatymas yra reikalingas dideliam ratui žmonių, skirtingai, nei sako oponentai, šimtams tūkstančių žmonių. Ir teisių suteikimo prasme jis būtų svarbus, tačiau iš nieko nei teisių, nei galimybių neatimtų.
PIRMININKAS. Toliau klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Visiškai trumpai. Ponia Čmilyte, jūs turėjote galimybę šiek tiek palyginti 2017 metų projektą, tai aš tik noriu pabrėžti, tai yra 2017 metais V. Čmilytės-Nielsen ir kitų liberalų teikto projekto pagrindu atsiradęs projektas. Noriu, kad jūs palygintumėte daugiau, išsamiau, kuo skiriasi jūsų 2017 metais teiktas ir atmestas projektas nuo šio projekto, kuris bus priimtas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Iš esmės esminių skirtumų galbūt nėra, išskyrus tai, kad tai yra atskiras įstatymas, tai yra Partnerystės įstatymas, skirtingai nuo Civilinio kodekso pakeitimo, kurį 2017 metais buvome įregistravę ir teikėme. Tačiau iš esmės jis taip pat reguliuoja turtinius santykius, sudaro galimybę susižinoti sveikatos įstaigose ir kitas praktines problemas spręsti. Esmė yra panaši, tiesiog Partnerystės įstatymas yra atskiras įstatymas. Mes vadovaujamės šiuo atveju Vokietijos modeliu. Manau, kad nei vienas, nei kitas projektas… Galbūt nesakyčiau, kad kuris nors iš jų yra tobulesnis, kiekvienas galėtų būti tobulinamas, šlifuojamas. Apie tai jau kalbėjau pristatymo metu ir labai tikiuosi, kad tai turėsime galimybę padaryti komitetuose.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamoji Pirmininke, aš nuoširdžiai tikiu, kad jūs stengiatės būti visiems vienodai teisinga, stengiatės būti dėmesinga, girdėti nuomones. Ir dabar Statuto, kuriuo mes vadovaujamės, 143 straipsnio 2 dalis kaip tik ir numato galimybę paskelbti šį įstatymą svarstyti visuomenei. Ar nenumatote jūs būtent tokia galimybe pasinaudoti ir kaip Pirmininkė pasiūlyti Seimui, kad šis įstatymas būtų svarstomas plačiau ir visuomenėje. Tada mes galėtume labiau išgirsti, labiau įsigilinti ir kartu įtraukti į įstatymų leidybos procesą mūsų žmones, iš kurių sulaukėme tiek daug skambučių ir žinučių šiuo etapu. Ačiū jums.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Miela kolege, ačiū už klausimą. Iš tiesų šis įstatymo projektas ir pati partnerystės koncepcija sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio. Aš manau, kad visos formos, kuriomis visuomenės, ar tai būtų nevyriausybinės organizacijos, ar kurių nors visuomenės grupių atstovai, balsas yra išgirstamas įstatymų projektų svarstymo metu, yra geros. Ir šiuo svarbiu klausimu, aš manau, taip pat ir komitetai organizuotų klausymus, imtųsi visų įmanomų formų, kad išgirstų kuo daugiau nuomonių ir vėlgi patobulintų taip, kad šis reguliavimas praktikoje veiktų puikiai.
PIRMININKAS. Toliau klausia P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, jūs irgi savo kalboje užsimenate apie pagarbą Lietuvos žmonėms, aš irgi gerbiu visus Lietuvos piliečius, tikrai stengiamės sudaryti jiems kuo geresnes sąlygas ir jūs žinote, kad ne kartą atkreipėme dėmesį, kad Seime yra jau po pateikimo pritarta įstatymo projektui, kuris spręstų daug ir šiame įstatyme keliamų klausimų. Tai ar jūs vėlgi kalbėdama… sakote, kad šis Partnerystės įstatymas nesuvienodins, neprilygins partnerystės tradicinei šeimai ar santuokai. Tačiau yra Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, yra analizė paties šio įstatymo, kad beveik 70 %, tai yra tiesiog nukopijuota iš santuokos apibrėžimo, kaip įstatymuose apibrėžia. Ar jūs nemanote, kad po kelerių metų mes tiesiog atsidursime situacijoje, kad, deja, šis įstatymas apibrėžia vienalyčių porų santuoką ir šeimą.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Gerbiamas Pauliau, tikrai žinau, kad yra skirtingi požiūriai, ir nesakau, kad tie, kurie prieštarauja įstatymui, negerbia Lietuvos žmonių. To niekada neteigiau, bet tiesiog manau, kad toks reguliavimas šiandieną yra reikalingas. Ta alternatyva, kuri šiandieną yra Seime, tai yra susitarimą dėl bendro gyvenimo apibrėžti kaip jungtinę veiklą, tikrai neatspindi artimų žmonių, mylinčių vienas kitą, gyvenančių, kuriančių savo bendrą gyvenimą kartu, santykių pobūdžio. Mano manymu, mes tokį sprendimą priėmę Seime kaip tik ir parodytume tokį nepagarbų ir neteisingą požiūrį į labai dideles Lietuvos visuomenės dalis, į gausias grupes. Todėl, mano galva, mes turėtume eiti tokiu, kaip ir minėjau, vakarietišku, civilizuotu keliu, eiti tuo keliu, kuris leistų mums matyti kiekvieną žmogų, kiekvieną Lietuvos pilietį, kuris nori kurti gyvenimą su savo pasirinktu partneriu.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia M. Puidokas. Jau ir taip pridėjome šiek tiek laiko. Prašau.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiama pranešėja, visose Europos šalyse pradžioje Partnerystės įstatymas nesuteikia tos pačios lyties asmenims teisės įvaikinti vaikus, bet vis dėlto visose valstybėse buvo veikta pagal identišką teisinę ir efektyvią schemą: neutralios lyčiai partnerystės įteisinimas, po to įteisinimo buvo kreipiamasi į Žmogaus Teisių Teismą, tuomet valstybės pralaimėdavo bylas ir tos pačios lyties asmenims būdavo suteikiama ši teisė, tai yra dėl vaikų įvaikinimo, taip pat santuokai visiškai prilyginama partnerystė. Iš esmės ir dabar šiame projekte yra labai daug tapatumų, kaip ir įvardino teisininkų analizė. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto visuomenė, priimant tokį svarbų klausimą, kai didžioji dauguma žmonių tam nepritaria, turėtų žinoti tiesą, ką gauna kartu su šiuo Partnerystės įstatymo projektu?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Gerbiamas kolega, man sunku komentuoti sąmokslo teorijas. Šiandien mes čia svarstome Partnerystės įstatymo projektą, bandome atverti duris svarstyti komitetuose. Kaip ir minėjau, būtų šlifuojamos ir koreguojamos kai kurios formuluotės. Tiesą pasakius, manau, jeigu šis Seimas per šią kadenciją sugebėtų priimti tą įstatymą, tai būtų labai didelis ir svarbus žingsnis žmogaus teisių srityje, tai būtų žingsnis, į kurį aš asmeniškai atgal žvelgdama žiūrėčiau su pasididžiavimu. To mums ir linkiu. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dėl motyvų. Pirmasis kalba už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš atsisakau žodžio, matydamas, kad po manęs yra užsirašiusių kolegų, kurių nuomonė dar nebuvo išsakyta.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Tada kalba E. Gentvilas. Taip pat atsisako. Tikrinsime, kas kalba prieš. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų kalbėdami apie šį įstatymo projektą, mes privalome žinoti tiesą. Gerbiama Seimo Pirmininkė ką tik įvardijo, kad mes kaip oponentai vadovaujamės sąmokslo teorijomis, bet mes vadovaujamės faktais, kaip teisiškai vyko visa šita įstatymo raida ir teisių suteikimas tos pačios lyties asmenims kitose Europos valstybėse. Tai akivaizdu, kad visa teisinė tvarka tokia ir buvo, kad viskas buvo pradėta nuo partnerystės. Ko gero, šiandien mes visi šiame Seime sutinkame ir pritariame, kad kalbant ne apie Partnerystės įstatymo įtvirtinimą, bet būtent apie tuos dalykus, kad mes turime suteikti tos pačios lyties asmenims galimybę gyventi kartu, gauti medicininę informaciją, bet tą padaryti tokia teisine tvarka, kad neatsitiktų taip, kad įvaikinimas ir santuoka Lietuvoje jau po gero pusmečio taptų realybe. Galiausiai, kalbant apie plagijavimo tvarką, ką taip pat įvardino viena iš mano kolegių, šiuo atveju yra tikrai labai negražu, kad 66 % teisinio teksto yra tapatus, jis sutampa, jis yra imamas iš kitų teisinių aktų ir nėra nurodoma į tuos teisinius aktus, kaip tai yra daroma visoje teisėkūroje. Šiuo atveju tai nebuvo atlikta ir akivaizdu, kad žmonės yra klaidinami, kad Seimo nariai yra klaidinami, nes po visu šiuo projektu yra užslėptas būtent santuokos projektas. Detaliai tokį projektą gavus Europos Žmogaus Teisių Teisme laimėti bylas nebūtų jokios problemos.
Gerbiamieji, nesuteikta galimybė pasirengti, oponuoti, nesuteikta galimybė dalyvauti balsuojant tiems Seimo nariams, kurie dabar yra izoliacijoje. Viskas daroma už dūmų uždangos, prisidengiant Baltarusijos lėktuvo skandalu ir visa, sakykim, ta teroristine istorija. Tikrai manau, kad Lietuva ir jos žmonės nusipelno demokratinio proceso.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, laikas! Ačiū.
Už kalba T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, prašome laikyti mano pasisakymą mano asmenine nuomone, galite netapatinti jos su šita puse. Mano partijos kolegos gali galvoti kitaip. Aš tikrai gerbiu visas nuomones.
Žinote, kolegos, nuraminti visuomenę, deradikalizuoti ją įmanoma paprasta parlamentine diskusija. Mes šiandien spėliojame, kaip elgsis Prezidentas, ar čia degs laužai prie Seimo, ar bus nepaliaujami mitingai. Normali parlamentinė diskusija daro stebuklus. Už tokį projektą, kaip jis šiandien surašytas, priėmimo metu aš negalėsiu balsuoti. Reikės daryti kompromisus, reikės ieškoti išeičių, reikės patenkinti visas puses. Abi pusės – ir konservatyvi, ir liberali, ir kairioji šiuo klausimu yra pasidalinusios, neranda sutarimo.
Pirmiausia, kolegos, susitarkime – homoseksualūs asmenys yra žmonės, todėl gali sutapti tekstas, gali šiek tiek būti panašu į santuoką, nes tai tie patys lietuviai, tie patys žmonės, jų DNR yra tokia pat. Todėl mes turime pirmiausia juos gerbti kaip žmones. O toliau mes diskutuojame, kaip geriausiai realizuoti Partnerystės įstatymo raidę.
Aš šioje šalyje esu dauguma. Aš turiu šeimą, aš jaučiuosi dauguma. Manęs niekas neskriaudžia, aš nejaučiu dėl to jokių kompleksų. Mano šeimai nėra jokios grėsmės. Politikai tą diskusiją kaitina, jie ir privalo žmones nuraminti ir rasti kompromisus, gerbdami visas nuomones. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, jau laikas balsuoti dėl projektų. Šiek tiek viršijame nustatytą laiką.
11.32 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Baltarusijos įvykdyto valstybinio terorizmo akto prieš civilinį orlaivį FR 4978“ projektas Nr. XIVP-545 (priėmimo tęsinys)
Dabar pirmiausia balsuosime dėl Seimo rezoliucijos „Dėl Baltarusijos įvykdyto valstybinio terorizmo akto prieš civilinį orlaivį FR 4978“ projekto. Priėmimas. Balsuojame už tai, kad priimtume rezoliuciją be pataisų.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 125: už – 124, prieš nėra, susilaikė 1. Rezoliucija priimta. (Gongas) (Plojimai)
11.33 val.
Partnerystės įstatymo projektas Nr. XIVP-537, Civilinio kodekso 2.19, 3.299 straipsnių pakeitimo ir Kodekso 3.230, 3.231, 3.232, 3.233, 3.234, 3.235 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-538, Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-539, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 3, 4, 6, 10, 25, 27 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo naujais V1 ir V2 skyriais įstatymo projektas Nr. XIVP-540 (pateikimo tęsinys)
Dabar balsuojame dėl Partnerystės įstatymo projekto ir lydimųjų, balsuojame kartu vienu balsavimu dėl pritarimo po pateikimo.
Balsavo 128: už – 63, prieš – 58, susilaikė 7. Po pateikimo projektui nepritarta. (Plojimai, šūksniai)
Dabar žinome – standartinis balsavimas, ar projektą atmesti, ar grąžinti tobulinti. (Balsai salėje) Be diskusijų, be motyvų yra balsuojama iš karto. Kas balsuoja už, balsuoja už grąžinimą tobulinti, kas balsuoja prieš – už atmetimą.
Už – 75, prieš – 52. Projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
Dabar kviečiu Seimo Pirmininkę pakeisti mane pirmininko pozicijoje. Replikos po balsavimo. A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkoju. Visų pirma noriu padėkoti kolegoms, kurie palaikė projektą. Noriu pasakyti visiems tiems žmonėms, kurie stebėjo šį posėdį ir kurie laukė projekto: sudėtinga atmosfera, daug neapykantos, daug dezinformacijos, melagienos, bet tai nėra pabaiga. Mes toliau sieksime pokyčių, sieksime, kad visi žmonės būtų lygūs prieš įstatymą, kad niekas nebūtų paraštėse ir kad Lietuva ne tik pasididžiuodama kovotų už žmogaus teises kaimynystėje, kitur, bet taip pat užtikrintų ir savo žmonių teises. Tai – ne pabaiga, duodu žodį visiems, kam svarbu.
PIRMININKAS. Toliau replikuos P. Gražulis. Toliau pirmininkaus V. Mitalas.
P. GRAŽULIS (LRF). Įjungėte? Gerbiami Seimo nariai, ypač aš galiu kreiptis į senbuvius, esu išrinktas septintą kadenciją, faktiškai ne tik apygardą, bet beveik apėjęs ir aplankęs visus žmones. Ir tikrai mes, Seimo nariai, darome priėmimus, ateina žmonės. Nė karto daugiau kaip per 20 metų nesikreipė žmonės, kad būtų priimtas Partnerystės įstatymas. Tikrai daug sutikau šeimų, kur, ypač senatvėje, gyvena brolis su broliu, brolis su seserimi, pardavę turtą, kitą turtą naudoja savo reikmėms, sveikatai, sveikatinimui ir panašiai, neturi jokių problemų. Kad suteiktų informaciją apie sveikatos būseną, jeigu reikia, jie nueita pas notarą, pasirašo sutartį. Jokių problemų nėra. Kodėl kalbate apie šimtus tūkstančių žmonių? Aš tokio nesutikau žmogaus, kuriam kiltų šiandien problemų. Yra paslėptas, melagingas įstatymas įtvirtinti šeimą ir vaikų įsivaikinimą.
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Supratome.
P. GRAŽULIS (LRF). Tai yra paslėpta.
PIRMININKAS. Supratome repliką. Ačiū už ją. Po balsavimo einame toliau.
11.38 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 50, 51, 57 ir 71 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 571 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-413(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.1 ir lydimasis darbotvarkės klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo projektas Nr. XIVP-413(2) ir susijęs Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-414(2). Pranešėjas – K. Starkevičius. Prašom pristatyti svarstymo rezultatus. (Balsai salėje)
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Po svarstymo gauta keletas pasiūlymų. Turbūt eisime ir diskutuosime dėl šių pasiūlymų.
PIRMININKAS. Taip. Dėl 1 straipsniui pastabų, pasiūlymų negauta. Galime jam pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra gautas Seimo nario G. Palucko siūlymas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas siūlo nepritarti. Yra pažymėtina, kad radijo dažniai yra ypač svarbūs valstybės ištekliai, priskiriami nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiam informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų ūkio sektoriui. Todėl mes nepritarėme šiam pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: nepritarė – 9, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKAS. G. Palucko salėje nematau. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 4 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl 5 straipsnio yra gautas taip pat Seimo nario G. Palucko siūlymas, jam komitetas siūlo nepritarti. Prašom. Trumpai.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė taip pat balsuodamas: už – 9, prieš – 1, susilaikė šį kartą 2. Pažymėtina, kad pagrindinis projekte numatytas kriterijus yra aparatūros, įrenginių, programinės įrangos keliama saugumo rizika, todėl saugumo rizikos nekelianti aparatūra, įrenginiai, programinė įranga negalės būti įtraukta į krašto apsaugos ministro tvirtinamą sąrašą ir patikra dėl jos gamintojų, tiekėjų, priežiūros, palaikymo paslaugų tiekėjų nebus atliekama. O iš tikrųjų čia reikėtų žiūrėti šiek tiek svarbiau ir atsakingiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei atmesti šį pasiūlymą? Galime. Pritarta bendru sutarimu. Taip pat dėl šio straipsnio yra Teisės departamento siūlymas, jam komitetas taip pat siūlo nepritarti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mes čia nepritarėme bendru sutarimu ir siūlau iš tikrųjų palaikyti mūsų pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto siūlymui atmesti? Galime. Pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti visam 5 straipsniui?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Galime.
PIRMININKAS. Atsiprašau, dėl šio straipsnio dar yra G. Palucko vienas pasiūlymas, jam komitetas analogiškai nepritarė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Jis taip pat yra panašus. Nepritarėme. Už – 9, prieš – 1, susilaikė 1. Siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei nepritarti? Galime. Pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti 5 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl viso projekto už norėtų kalbėti L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš pirmiausia labai noriu padėkoti ir K. Starkevičiui, ir Ekonomikos komitetui, jam tikrai teko didelis darbas įvertinti visas pastabas, tą patį padarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Beveik vienbalsiai tai padarė abudu komitetai. Aš pavadinčiau šitą sprendimą tikrai beveik istoriniu, nes 5G ryšys yra mūsų technologinė ateitis, jis susijęs su daiktų internetu, jis teiks mums daug įvairių galimybių, bet kartu kels daug įvairių saugumo rizikų. Jeigu mes pritarsime šiam projektui, ir aš tikiu, kad mes tai padarysime, mes labai aiškiai pasakysime, kad Lietuva nenori būti Kinijos kontroliuojamoje technosferoje. Mes nenorime būti toje technosferoje pagal tokius valstybės įstatymus, kai jų įmonės, net ir privačios, sukaupusios duomenų, turėtų, esant poreikiui, teikti tuos duomenis Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir saugumo tarnyboms. Saugokime savo duomenis ir įveskime nacionaliniam saugumui svarbią patikrą, turėkime tą patikrą. Tas įstatymas numato, kad jeigu įmonė ir įranga, kurios kilmė yra ne NATO, ne Europos Sąjungoje, ne EBPO valstybėje, ji negalėtų būti instaliuota į Lietuvos 5G ryšio infrastruktūrą. Manau, labai laiku, labai stiprus sprendimas. Ir tikrai raginu visus Seimo narius pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš nori kalbėti G. Paluckas, bet jo salėje nematau. Nuomonę už taip pat turi M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš taip pat siūlau palaikyti šį svarbų įstatymo projektą ir atkreipti dėmesį, kad 5G infrastruktūros diegimu nesibaigia Lietuvos infrastruktūros modernizavimas ir saugios įrangos naudojimas. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras labai aiškiai atkreipė dėmesį, kad rusiška programinė įranga, kurios vientisumas ir prieinamumas gali būti paveiktas trečiųjų šalių, vis dar naudojama Lietuvos banke, Mokesčių inspekcijoje, „Sodroje“ ir Statistikos departamente. Dar daugiau. Šios institucijos net kelerius ateinančius metus vis dar planuoja naudotis ta programine įranga.
Man atrodo, kad atsižvelgiant į tai, kad institucijos nepaiso komitetų raginimų kuo greičiau atsisakyti galimai nesaugios programinės įrangos, būtų prasminga kalbėti ir apie papildomus įstatymų projektus, kuriais institucijos būtų įpareigotos kuo greičiau atsisakyti nesaugios programinės įrangos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Grįžo G. Paluckas, suteiksime žodį prieš. Prašau, Gintautai.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų šis įstatymo projektas parengtas skubotai, neatsižvelgiant apskritai nei į teisėkūros principus, nei į technologinių procesų išmanymą, ar, sakykime, pagrįsta elementaria logika. Todėl manau, jog šis įstatymas pirmiausia tikrai neprisidės prie aiškumo, teisinio apibrėžtumo, investicijų teisinio apibrėžtumo ir apgynimo.
Antras dalykas. Reikia atvirai pripažinti, kad šio įstatymo nuostatos, jo įgyvendinimas atvirai kelia privataus monopolio arba duopolijos susiformavimo 5G technologijų tiekimo rinkoje grėsmę. Jeigu mes iš tiesų norime turėti pirmiausia Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą, kuri, mano galva, jau yra pradėta dėl teisėkūros principų pažeidimo, ir jeigu mes norime ekonominius dalykus ir jų reguliavimą perduoti Krašto apsaugos ministerijai su iš jos kuravimo sričių kylančiomis kompetencijomis, tai tikrai balsuokime už šį įstatymą. Bet aš manau, kad šį įstatymą reikia parengti geriau, Vyriausybė turi išanalizuoti ekonominį, investicinį šio įstatymo poveikį, taip pat reikia atkreipti dėmesį į teisėkūros proceso pažeidimus ir tuomet priimti sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti, balsuosime numatytu laiku.
11.47 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 19 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 132 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-414(2) (priėmimas)
Darbotvarkės lydimasis 1-5.2 klausimas. Dėl jo pasiūlymų, pastabų, matau, nėra gauta.
Ar 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū.
Dėl motyvų, kadangi susijęs, matau, taip pat nėra norinčių kalbėti. Dėl jo apsispręsime taip pat numatytu laiku.
11.47 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5108(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5108(2). Priėmimas. Yra du straipsniai.
Ar 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta.
Dėl viso yra norinčių kalbėti. E. Gentvilas norėtų kalbėti prieš, bet jo salėje nematau. Vadinasi, apsispręsime ir balsuosime numatytu laiku.
11.48 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51, 25, 35, 41, 42, 43 ir 481 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-498(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-498(2). Pranešėjai – M. Lingė ir M. Majauskas. Prašau Mindaugą į tribūną pristatyti svarstymo rezultatus.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas praėjusį penktadienį apsvarstė Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu M. Majauską į tribūną pristatyti svarstymo Biudžeto ir finansų komitete rezultatus.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas gana atidžiai svarstė įstatymo projektą, pritarė Seimo narių pasiūlymams, kurie subalansavo pagalbos priemones taip, kad būtų du mėnesiai prastovinės paramos, tai yra tiems, kurie lieka namuose, ir jų darbo vietos būtų išsaugotos, taip pat dviem mėnesiams poprastovinės paramos, tai yra paramos tiems sektoriams, kurie yra nukentėję labiausiai, ir paramos darbuotojams, kurie grįžta į darbo rinką.
Biudžeto ir finansų komitetas, įvertinęs šiuos siūlymus, pritarė siūlymams ir pritarė projektui bendru sutarimu. Taip pat ir lydimiesiems. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar yra diskutuoti užsirašiusių Seimo narių. Pirmasis į tribūną kviečiamas A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, į mane jau ne kartą kreipėsi Lietuvos keleivių vežimo asociacija, mano apygardos uždaroji akcinė bendrovė „Skuodo autobusai“ ir kiti vežėjai. Jie tvirtina, kad viename iš labiausiai pandemijos paveiktų keleivių vežimo veiklos sektoriuje dirbančių įmonių darbuotojai Užimtumo įstatymo pakeitimo projekte siūloma paramos forma pasinaudoti negalės.
Keleivių vežėjai pabrėžia, kad nuo pat pandemijos pradžios elgėsi socialiai atsakingai, sąžiningai, siekė išlaikyti darbuotojus, todėl net ir sumažėjus darbų apimtims sudarė sąlygas darbuotojams dirbti rotacijos principu. Darbuotojai buvo rotuojami taip, kad galėtų dirbti ir būti prastovose pasikeisdami, tokiu būdu sumažindami laiką prastovose vidutiniškai iki 25 darbo dienų. Jei nebūtų buvę išleista atostogų ir rotuojama, tai darbuotojų, kurie buvo prastovose ne mažiau kaip 75 darbo dienas, būtų buvę proporcingai sumažėjusioms darbo apimtims. Tačiau dabar tokių darbuotojų įmonėse bus mažai arba visai nebus.
Šių žmonių nuomone (ir mano nuomonė tokia pat), būtina sąlyga – 75 dienos – yra per daug griežta ir nelabai teisinga įmonėms, kurios proporcingai skirstė prastovos krūvį. Įstaigos vadovai ir kolektyvas stengėsi pandemijos metu padaryti taip, kad nenukentėtų ir darbuotojai, ir įmonė, o dabar patys vėl gauna dar sprigtą į kaktą – negalės pasinaudoti šia nuostata. Vežėjai argumentuotai siūlo sumažinti prastovos laiką bent iki 50 darbo dienų. Labai prašau gerbiamų Seimo narių atkreipti į tai dėmesį ir palaikyti šį pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu M. Lingę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, svarstant šį įstatymą ir šį įstatymo paketą pirmiausia norėtųsi tikrai padėkoti, pradėti nuo padėkų. Pirmiausia mano žvilgsnis krypsta į opozicijos pusę, į kolegas ir komitete, ir apskritai čia, salėje, nuo pat pradžių aktyviai rodžiusius dėmesį ir konstruktyvumą sprendžiant šiuos klausimus ir ieškant geriausių sprendimų. Bendras sutarimas dėl nors ir nebe tokio jau brangaus paketo, kokį mes turėjome ir pirmo karantino laikotarpiu, bet vis dėlto reikalaujančio papildomų valstybės išlaidų, bendras sutarimas leidžia sutarti dėl tų priemonių, dėl tų ribotų resursų paskirstymo kuo efektyviau.
Lietuvoje bendras nedarbo lygis išties išlieka didelis. Nors ir mažėjantis, išlieka rimta problema. Bet esama ir pozityvių ženklų. Kaip praėjusią savaitę išplatinta „Sodros“ atlikta informacinė analizė rodo, per antrąjį karantiną 14 tūkst. daugiau priimta vyrų, nei atleista, moterų – 5 tūkst. Išties jau turime tų atsigavimo ženklų ir ta tendencija yra tikrai gerėjanti. Todėl Vyriausybės pateiktus ir komiteto patobulintus variantus… šie variantai, šie pataisymai turėtų prisidėti prie paskatų greičiau grįžti prie didesnio užimtumo ritmo.
Mažėja paskatos laikyti žmones prastovose, didėja paskatos grąžinti į darbą, vienodinamas paramos laikotarpis, kuris turėtų pasibaigti sulig vasaros pabaiga, išties rodo subalansuoto siūlymo eigą. Karantino metu labiausiai paveiktas apgyvendinimo ir maitinimo sektorius, jam impulso turėtų be paramos suteikti ir vasaros poilsio sezonas, mažėjantys ribojimai. Nors Vyriausybės pateikto projekto kaina yra apie 130 mln. eurų, esminė žinia, kad paramos lygis nuosekliai yra mažinamas, augant vakcinuotų žmonių skaičiui, mažėjant veiklų ribojimams. Štai kad ir mūsų salėje regime akivaizdžius ženklus, nuimtas pertvaras, kad iš tiesų grįžtame prie normalesnio ritmo. Taip, be abejo, vyksta ir mūsų viešajame visuomeniniame gyvenime, todėl ir paramos lygis turėtų mažėti, jisai turėtų išlikti taiklus, be abejo, pasiekti tuos sektorius, kurie dar negali atsigauti visa apimtimi. Griežto karantino laikotarpis reikalavo, be abejo, didesnės pagalbos, paramos poreikio, didesnių šiltnamio sąlygų sunkumus patiriantiems, tačiau šiandien augant ir apskritai atsigavimo ženklams rodantis, ir pandemijos situacijai nebeprastėjant išties išlaikomos tos šiltnamio sąlygos gali nebe gerinti, o tiesiog daryti meškos paslaugą.
Kviečiu visus kolegas pritarti šiam Vyriausybės pateiktam ir čia, Seime, bendromis pastangomis tobulintam įstatymo projektui, kuris yra subalansuotas, taiklus ir rodantis bendrą sutarimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėti kviečiu L. Kukuraitį.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami, negausiai salėje esantys Seimo nariai, štai sulaukėme pokarantininio priemonių paketo. Taip, premjerė ir Vyriausybė išlaikė savo pažadą ir šis paketas mus pasiekė gegužės mėnesį kartu su biudžeto svarstymais.
Trumpai pakalbėsiu apie praeitį, dabartį ir ateitį. Pirmiausia apie praeitį. Nuo vasario mėnesio, nuo to laiko, kai valstiečiai yra pateikę pokarantininio paketo siūlymus, laukėme šios diskusijos ir šių sprendimų, nes jų aktualumas neslopo nuo pat pirmųjų karantino dienų. Turbūt visi sutinkate, kad su kiekvienu karantino atlaisvinimu, kuris vyko nuo kovo pradžios, turėjo būti koreguojama ir valstybės teikiama parama, kad ji prisiderintų prie persiskirstančios darbo rinkos poreikių. Tad kiek šis beveik pusmečio laikymasis beveik tų pačių gana brangių priemonių kainavo ir vis dar kainuoja Lietuvai, turbūt net sunku įvertinti, bet tikiuosi, kad ateityje tai bus padaryta.
Dabar apie dabartį. Trumpai aptarsiu tris darbo rinkos tendencijas šiandien. Pirmoji. Nedarbas krenta ir ministerijos vadovybės teigiama, kad tai nuo sausio mėnesio galiojančių taiklių priemonių pasekmė, ypač prastovų už subsidijas, tai yra subsidijų už prastovas. Atkreipiu dėmesį, kad subsidijos už prastovas, o kartu ir už poprastovines priemones netgi didesnėmis apimtimis buvo mokamos ir praėjusiais metais, tačiau registruotas nedarbas nuolat augo. Jis pradėjo mažėti tik tuo atveju, kai daugiau nei 200 tūkst. žmonių buvo panaikintos darbo paieškos išmokos ir būtent dėl šitos priemonės panaikinimo žmonės pradėjo išsiregistruoti iš Užimtumo tarnybos ir registruotas nedarbas pradėjo ženkliai kristi, bet ar tuo reikia didžiuotis? Greičiausiai ne. Kaip nesididžiuojame, kad yra skurstančių, kurie nedalyvauja socialinės paramos sistemoje, taip ir neturėtume didžiuotis, kad yra bedarbių, kurie nėra užimtumo sistemoje ir kurie negali būti aktyvinami. Tiesa, reikia pripažinti, kad krenta ir Statistikos departamento fiksuojamas nedarbas, tačiau tas kritimas daugiau ar mažiau atitinka sezoninius svyravimus, o apskritai nedarbas yra itin aukštas ir vienas aukščiausių Europoje.
Kita tendencija. Jau turbūt visi esate girdėję, kad yra registruotas rekordiškai aukštas laisvų darbo vietų skaičius. Tai mus visus įpareigoja visomis įmanomomis priemonėmis siekti jų užpildymo.
Trečia tendencija. Pažeidžiamų grupių įdarbinimas. Turbūt ir jus yra pasiekę nusivylimo laiškai ir skambučiai iš regionų, kai pažeidžiami asmenys, neįgalieji ir priešpensinio amžiaus žmonės ir kiti, kurie suranda darbo vietas, kur juos priimtų ir įdarbintų, negali pasinaudoti valstybės parama, nes tokių lėšų tiesiog trūksta. Tai taip pat yra skandalinga ir turime visi viską padaryti, kad bet kuris norintis įsidarbinti maksimalią valstybės pagalbą gautų čia ir dabar.
Dabar apie ateitį. Ką siūlome visuomenei, išeinančiai iš karantino vasaros metu, kuriuo darbo rinka pati aktyviausia dėl gausos atsiveriančių sezoninių darbų. Vyriausybė pateikė paketą, kuris džiugina pirmiausia dėl to, kad jis yra pateiktas. Apie tai jau kalbėjome. Antra, tęsiamos visos dar praėjusios Vyriausybės pradėtos priemonės. Trečia, grąžinama net ir ta priemonė, kuri buvo netaikoma, tai poprastovinio įdarbinimo subsidijavimas.
Tačiau pateiktame pakete matome ir tam tikrą disbalansą – priemonėms, kurios apsaugo dirbančiuosius ir bedarbius, tačiau jų faktinį būvį išlaiko kaip nedirbančių, skiriamas kur kas didesnis lėšų ir numatomų paramos terminų svoris negu toms, kurios aktyvina ir darbdavius, ir dirbančiuosius, ir bedarbius. Todėl su kolegomis iš įvairių frakcijų (ir čia tikrai norisi padėkoti ir valdantiesiems) pateikėme siūlymą, kuris yra labiau subalansuotas. Jis suvienodina terminus – tiek socialiai apsaugančioms, tiek aktyvinančioms priemonėms numatomas tas pats 2 mėnesių terminas.
Antra. Visiškai suvienodinamas prastovinių ir poprastovinių išlaidų kompensavimas, kad darbdaviui nebeliktų jokios paskatos laikyti žmogų prastovoje, kad jis nedirbtų.
Ir trečia. Aktyvioms darbo rinkos priemonėms ir užimtumo didinimo programoms, kurios įgyvendinamos per savivaldybes, turėtų būti skiriamas papildomas finansavimas tam, kad visi, kurie ieško darbo, galėtų prieiti prie resursų ir būtų įdarbinti. Mano skaičiavimu, turėtų būti apie 20 mln., kurie šituo siūlymu turėtų būti taupomi, ir dėl to jas būtina įtraukti biudžeto svarstymo etape į aktyvias darbo rinkos priemones ir užimtumo didinimo programas. Būtent aktyvios darbo rinkos priemonės kartu su nedarbo socialiniu draudimu bus pagrindinė socialinė pagalvė tolesnei ateičiai, kai baigsis šis paketas ir ateis žiema. Taigi kviečiu pritarti šitam pasiūlymui ir kartu būti atsakingiems, kai svarstysime biudžetą. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviesčiau A. Butkevičių, bet jo salėje nematau. Tada L. Nagienė paskutinė kalba diskusijoje. Prašom.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų pritariau ir pati pasirašiau šitą įstatymo pataisų projektą ir pasiūlymus. Daug ką išsakė Linas, bet aš dabar grįžčiau prie vieno mano pasiūlymo, kuris buvo pateiktas, tačiau komitete jam nebuvo pritarta.
Neseniai kalbėjo ir ponas A. Vinkus apie prastovų laiko sumažinimą. Į jį taip pat kreipėsi ne vienas vežėjas, tai yra mūsų keleivių vežimo veikla užsiimanti įmonė. Tikrai noriu paprašyti ir posėdžio pirmininko, kviesčiau Seimo narius nubalsuoti dar kartą, išklausyti, kad šį skaičių ne be reikalo aš sumažinau, imdama optimalų 50 dienų prastovų skaičių. Lietuvos Respublikoje visoje mūsų darbo rinkoje prastovose asmenys buvo vidutiniškai apie 30 dienų, o dabar, norint gauti poprastovinę subsidiją, yra nustatytas laikas 75 dienos.
Siūlymas buvo toks, kad 50 dienų būtų tikrai optimalus variantas, ir todėl kviesčiau tikrai dar kartą išklausyti ir pritarti šitam pasiūlymui, nes mūsų vežėjų įmonės, kurios yra savivaldybėse, ne vienoje savivaldybėje mes turime vežėjų, keleivių vežimo veikla užsiimančių įmonių, kurios yra pavaldžios ir priklauso savivaldybėms, gali pasinaudoti tik vienintele subsidija gauti šitą propastovinę kompensaciją. Jos neturi teisės ir negali pasinaudoti „Invega“ paramos priemonėmis, nes tai yra savivaldybėms priklausančios bendrovės. Ir buvo užklausta ne vieną kartą, tačiau „Invega“ tiesiog negali paaiškinti, kodėl negali pasinaudoti. Todėl labai prašau ir kviečiu Seimo narius ir posėdžio pirmininką, kai balsuosime už šį projektą, kad dar kartą pateiktumėte pasiūlymą dėl 50 darbo dienų, prastovų laiką sumažinti nuo 75 iki 50 dienų. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų pasiūlymas yra, dėl jo mes apsispręsime kartu svarstydami ir balsuodami dėl viso projekto numatytu laiku. Tas numatytas laikas, beje, yra 12 val. 50 min.
12.04 val.
Vienišo asmens išmokos įstatymo projektas Nr. XIVP-499(2), Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 7, 10, 13 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-500(2), Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-230 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-501(2), Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-502(2), Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-503(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-504(2), Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-506(2), Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-507(2) (svarstymas)
Diskusija baigėsi. Darbotvarkės 1-9 klausimas – dešimt įstatymų projektų (ir lydimieji). Dabar kviečiu M. Lingę pristatyti svarstymo dėl Vienišo asmens išmokos įstatymo projekto ir lydimųjų Socialinių reikalų ir darbo komitete rezultatus.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas gegužės 21 dieną apsvarstė Vienišo asmens išmokos įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Sprendimas yra priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl lydimųjų taip pat, ar ne?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip. Lydimųjų turime tikrai didelę gausą, buvo svarstytas Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Taip pat sprendimas priimtas bendru sutarimu.
Komitetas taip pat svarstė Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Taip pat priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.
Komitetas svarstė Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Sprendimas priimtas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.
Komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Dėl šio sprendimo taip pat buvo sutarta bendru sutarimu, priimtas sprendimas.
Buvo svarstytas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.
Buvo apsvarstytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ir taip pat bendru sutarimu pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
Komitetas svarstė Socialinių paslaugų įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Jeigu pristatėte visus, tada dėkoju. Iš Biudžeto ir finansų komiteto, matau, nelabai yra pranešėjų. Aš galiu perskaityti. Biudžeto ir finansų komitetas taip pat svarstė ir sprendimas – iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Komiteto pasiūlymas ne 2024 metais, o 2023 metais Seimui svarstyti tolesnį vienišo asmens pensijų indeksavimą.
Dabar dėl šių klausimų turėtume turėti diskusiją. Į tribūną kviečiu A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kurie likote po aistringų diskusijų ir balsavimų. Aš manau, kad tai yra įstatymas, kuris tikrai turėtų kelti daugiau diskusijų, nes tai paliečia labai didelę dalį žmonių, deja, ir žurnalistai, ir Seimo nariai dingo iš salės. Ne visi, teisingai. Ačiū tiems, kurie pasiliko. Bet čia yra pateikimo stadija.
Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad faktiškai ilgai lauktas įstatymas pasirodė Seime. Aš dėkoju iniciatoriams, Vyriausybei, kad vis dėlto ištesėjo pažadą, nes kalbų apie tai, kad šią sritį sutvarkyti reikėjo, na, diskusijų Seime buvo nuo 1995 metų, kai mes priėmėme Socialinio draudimo įstatymą. Taip sakant, savo kolegoms norėčiau priminti. Jeigu jūs pabandysite rasti mūsų įstatymuose draudimą nuo našlystės, tai jūs jo nerasite, nors našlių pensijas iš socialinio draudimo mes 26 metus mokame. O tokio draudimo nėra. Bet štai čia yra paradoksas. Istorinė klaida, aš manau, turi būti ištaisyta, nes visa statistika rodo, kad būtent vieniši žmonės dažniausiai patenka į skurdo spąstus arba gyvena ne taip oriai, kaip jie norėtų. Aš suprantu, kad tie 30 eurų ar 28 su centais nėra tie pinigai, kurie išgelbėja žmones, bet tai yra vis tiek geriau negu nieko. Esu šalininkas, kad mes Lietuvoje gautume didesnes socialinio draudimo pensijas, o ne atskiromis priemokomis pagelbėtume.
Ši našlių pensija atsirado būtent iš varganos socialinio draudimo pensijos, ji tais 1995 metais buvo išvis kelios vagnorkės, aišku, žmonės labai vargingai gyveno ir paprasčiausiai buvo visokiais būdais galvojama, kaip vienai ar kitai grupei padėti. Todėl Lietuvoje atsirado našlių pensijos, atsirado įvairių valstybinių pensijų. Pragyvenus 30 metų nepriklausomoje Lietuvoje, kaip nors reikėtų mažinti skaičių tų įvairių įvairiausių pensijų ir išmokų, kurių mes prikūrėme, eiti prie bendros paramos. Paprasčiausiai tai sumažintų administravimą. Bet kokiu atveju būtų paprasčiau ir žmonėms, ir politikams suprasti, iš kur kas atsiranda ir kas ką gauna. Todėl šis žingsnis yra teisingas, einama vienos priemokos link. Galbūt išmuš ta valanda, kai mes jos galėsime atsisakyti ir paprasčiausiai padidinti socialinio draudimo pensiją. Tai būtų pats teisingiausias būdas, nes tai skatina ne gauti galimybę patekti į kokią nors grupę, o dalyvauti tame socialiniame draudime, mokėti socialinio draudimo įmokas ir po to tikėtis gauti didesnę pensiją. Taip gyvena kitas pasaulis ir, aš manau, mes turėtume daryti būtent tuos pačius žingsnius, nekurdami atskirų segmentų ir grupių, kurie yra geresni už visus kitus. Mes turime beveik 700 tūkst. senatvės pensininkų, turime keletą šimtų tūkstančių neįgaliųjų ir visokių kitokių, našlių, našlaičių, tai beveik milijonas žmonių. Tai yra faktiškai didesnis trečdalis Lietuvos. Tai ta Lietuvos dalis, kuri dalyvauja rinkimuose, balsavimuose ir visur kitur.
Todėl aš raginu pritarti šiam įstatymui. Džiaugiuosi ir dėkoju komiteto kolegoms, palaikiusiems mano siūlymą, kad kai darome ką nors gera vieniems, taip sakant, nepablogėtų arba nesustotų gerovės kilimas kitiems. Tai yra įšaldymas tos pensijos neindeksavimo. Mes radome kompromisą, tai yra paliekame tik vienus metus, nes tais metais pensijos sąlyginai padidės daugiau, negu buvo galima tikėtis, iš indeksavimo. Aš manau, tai, ką aš pasakiau, mes sugebėsime susitarę priimti ir visi vieniši žmonės turės galimybę gauti vienodas išmokas prie jų nedidelių socialinio draudimo pensijų. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu M. Lingę. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai dėkui, gerbiamas pirmininke. Taigi šiuo Vyriausybės lauktu projektu galime konstatuoti, kad išties vykdome pažadus. Tai, kas buvo deklaruota rinkimų kampanijos metu, tai, kas buvo bandoma realizuoti dar praėjusios kadencijos metu kolegų, Tėvynės sąjungos frakcijos narių G. Skaistės, L. Kasčiūno, šiuo Vyriausybės atneštu įstatymų paketu yra bandoma realizuoti ir įgyvendinti. Svarbus socialinės politikos tikslas yra kurti teisingumo jausmą. Pirmiausia tai sprendimai ne apie pinigus ar jų dydį, bet požiūrį į žmogų, į jo orumą, į jo galimybes mažinti neteisingumo jausmą. Vieniši vyresni žmonės patiria ne tik didžiausią materialinį skurdą, bet ir išgyvena didelę atskirtį. Skaičiuojama, kad tikslinė auditorija, kuriai taikomos šios išmokos, tai yra vyresni, virš 65 metų žmonės, gyvenantys vieni. 47 % jų patiria skurdą.
Siūloma išmoka nėra vienatvės kompensavimas. Vertybiniu požiūriu pirmiausia tai yra sprendimas, užkertantis žmonių diskriminavimą. Našlių ir vienišų asmenų iš esmės yra vienoda padėtis. Tai šiuo siūlymu yra naikinamas šis diskriminacinis požiūris.
Lydimaisiais projektais vienišo asmens išmoka su našlio pensija sulyginama ne tik suvienodinant išmokų dydžius, bet suvienodinant ir jų turinį, teises, įvairias kompensacijas, sulyginamos sąlygos gauti kitas socialines paslaugas ir perorientuojama į kitą socialinę paramą.
Tiek vienos, tiek kitos grupės situacija gerėja šiais pateiktais įstatymo pakeitimais. Išmoka ir pensija nebus skaičiuojama apskaičiuojant teisę į paramą ar įgyjant teisę į paslaugų kompensavimą. Tai šių žmonių kategorijų padėtis ne pablogės, o abiejų gerės būtent dėl ateinančio šio reguliavimo. Taigi raginu visus kolegas palaikyti vieningai šį siūlomą sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu I. Kačinskaitę-Urbonienę.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Tikrai pritariu kolegoms, sakiusiems, kad šis sprendimas jau tikrai subrendęs. Turime maždaug 180 tūkst. vienišų žmonių, kurių nelietė vadinamosios našlių pensijos, o pagal statusą jie panašiai gyvena kaip našliai. Man atrodo, kad parlamente turėsime platų sutarimą dėl šio klausimo. Vis dėlto negalime ignoruoti to, kad esame ketvirti nuo pabaigos pagal vienišų skurstančių pensinio amžiaus asmenų grupės dydį Europos Sąjungoje.
Džiaugiuosi, kad net pandemijos laikotarpiu Vyriausybė ir kartu Seimas, tikiuosi, surado galimybę finansuoti vienišų pensinio amžiaus žmonių pensijas. Aišku, reikėtų atkreipti dėmesį, kad ta dalis, kuria prisidės tie 28 eurai, bus neindeksuojama. Mano manymu, mes turėtume žiūrėti ir planuoti taip, kad ir ta dalis būtų finansuojama. Kita vertus, ta vienišo asmens pensija nebus įskaičiuojama į įvairias pagalbos priemones, tarkime, kompensacijas už šildymą ir panašiai. Tai kažkiek tikrai prisidės prie skurdo ir atskirties lygio mažinimo.
Ką galiu pasakyti dar daugiau? Darbo partijos frakcija artimiausiu metu teiks dar vieną įstatymo projektą ir šiek tiek naudodamasi proga anonsuoju, kad mes manome, kad reikia taikyti taiklias priemones, kaip čia ir dabar spręsti vienišų žmonių skurdo ir atskirties problemas, todėl siūlysime visiškai Lietuvoje dar neaptartą modelį, kaip būtų sudaryta galimybė rinktis savo ar mirusio sutuoktinio pensiją, pasirinkti būtent tada, kai sutuoktinis miršta. Kviečiu apie tai jau mąstyti, nes mes žengiame vieną žingsnį, bet jis išspręs, nežinau, ar tikslūs skaičiavimai, tik apie 7 % asmenų atskirties ir skurdo lygio problemą. O turime žiūrėti plačiau ir žvelgti, kaip galėtume taikliau ir efektyviau mažinti atskirtį. Siūlysiu kolegoms pritarti.
Darbo partijos frakcijos vardu sakau, kad mes tikrai palaikysime šį projektą, ir dėkoju, kad taip toli nužengėme šiuo sudėtingu laikotarpiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėti kviesčiau O. Leiputę, bet jos salėje nematau. Taip pat nematau finansų ministrės G. Skaistės. Tuomet T. Tomilinas kviečiamas į tribūną diskutuoti.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, žinote, kaip yra su tais rinkimų pažadais. Nėra visai taip, kad yra vykdomi rinkimų pažadai, nes dar 2019 metais turėjome ir 2020 metais turėjome konservatorių buvusios opozicijos narių ir aktyvių socialinę politiką komentuojančių žmonių, tai yra ir dabartinės finansų ministrės, ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės, turėjome net įstatymo projektus, kurie buvo teikiami čia praeitoje kadencijoje su konkrečiais įsipareigojimais įvesti 42 eurų išmoką vienišiesiems. Panaikinti našlių išmoką ir įvesti tą universalią vienišų žmonių pensiją arba išmoką. Kaip norime, taip vadiname.
Realybėje turime 28 eurus ir tik itin mažai grupei žmonių, tai yra pašalpos pensijų gavėjams bei vadinamųjų pensijų priedų gavėjams. Taip, tai yra įprasti, kaip sakoma, pensininkai, kurie gauna šiek tiek didesnę pensiją negu šalpos pensiją, kai visai nėra taškų ir stažo arba yra neįgalumas, bet kurių pensija netraukia iki 260 eurų. Būtent tai kategorijai žmonių, kurie yra vieniši, mes šiandien siūlome 28 eurus. Visi kiti pensininkai lauks, vieniši pensininkai lauks sausio mėnesio ir kito biudžeto. Ir vėlgi 42 eurai virto 32 eurais. Ir našlių išmokų sistema nekoreguota.
Na, žinote, kaip ten dėl tų rinkimų pažadų. Manau, kad jie yra tiesiog neįgyvendinami. O jeigu norime iš tiesų įgyvendinti, tai turėtume sutarti dėl to, kad ir 2022, ir 2023, ir 2024 metais būtų konkretūs įsipareigojimai, sumos, ir pasiektume tą 42 sumą. Bet indeksacija, kuri dabar siūloma, mes jos nematome, kokia ji bus, bet labiausiai tikėtina, kad bus ta standartinė indeksacija, susijusi su kainų augimu. Vadinasi, 2024 metais turėsime viso labo 34–35 eurus ir ne daugiau.
Taigi rinkimų pažadas nevykdomas ir tą galima konstatuoti. Geriau negu nieko. Reikia pripažinti, kad praeitoje kadencijoje šio sprendimo priimti nepavyko. Mes, aišku, balsuosime dabartinėje stadijoje už. Tas sprendimas turi savo minusų, turi pavojų, kad dalis žmonių norės dirbtinai savo santuoką nutraukti. Tikiuosi, kad to nebus ir tas įspėjimas, ta rizika vienaip ar kitaip bus suvaldyta.
Dar labai svarbu pasakyti, jeigu kas nors tikisi iš šios Vyriausybės ko nors daugiau per ateinančius kadencijos metus, tai nieko daugiau, nieko didesnio tikrai, manau, mes nesulauksime. Tai yra kitais metais planuojama 212 mln. eurų vienišų žmonių išmokai skirti. Tai nėra maža suma, manau, kad tai yra didžiausias šios kadencijos darbas finansine prasme, to socialinio poveikio prasme. Labai tikimės, tikėkimės, kad tai paveiks teigiamai, skurdo rodikliai kris. Nesu dėl to labai užtikrintas. Mes praeitoje kadencijoje matėme šio projekto visas rizikas, dėl to tokio ryžtingumo ir nebuvo. Tikėkimės, kad šis projektas vis dėlto bus naudingas Lietuvos žmonėms. Aš atkreipiu dėmesį, kad tai turbūt svarbiausias valdančiųjų kadencijos darbas socialinės politikos srityje. Žiūrėsime, kuo tai baigsis.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi, norintys kalbėti, kalbėjo. Finansų ministrė nori kalbėti diskusijoje. Prašom, prašom. Jeigu galima, tik neilgai, nes mes vėluojame šiek tiek.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Atsiprašau, kiek pavėlavau, bet buvau užsiregistravusi kaip ir visi kiti Seimo nariai. Manau, kad šis įstatymas yra labai svarbus. Man atrodo, mano nuomonė taip pat turėtų būti šioje salėje kaip vienos iš šio įstatymo pakeitimo iniciatorių.
Kalbant apskritai apie visą valstybės politiką, apie socialinę politiką, man atrodo, daugelis iš mūsų kaip Seimo nariai teikia daug gerų idėjų, ir turbūt pasakyti, kad vienas ar kitas įstatymo pateikimas yra blogas pats savaime, – dažniausiai taip nėra. Dažniausiai visi įstatymai yra skirti tam, kad žmonių grupėms ar visiems žmonėms būtų šiek tiek geriau. Tačiau, man atrodo, kalbant apie bendrą politiką visą laiką reikia turėti omenyje, kad mažiausiais resursais reikia pasiekti didžiausią rezultatą. Ir visi mūsų makroekonominio prognozavimo modeliai rodo, kad vis dėlto išmokomis, socialinėmis išmokomis galima pasiekti geresnio skurdo mažinimo rezultato negu atskiromis mokesčių lengvatomis, kurios dažniausiai arba sukoncentruotos į paramą verslui, arba padengia išties labai didelę žmonių grupę, tarkime, kai kalbame apie gyventojų pajamų mokesčio įvairias lengvatas. Todėl tokia tikslinė išmoka, kuri būtų skirta tikrai labai ženklią skurdo riziką patiriantiems žmonėms, yra efektyvi.
Ženkliausia grupė, kuri gyvena žemiau skurdo ribos, šiandien Lietuvoje yra būtent senatvės pensininkai, ypač vieniši pensininkai. Ir ne tik vieniši pensininkai, bet taip pat ir vieniši neįgalūs asmenys. Kodėl taip yra? Tiesiog todėl, kad jų išlaidos būstui ir buičiai išlaikyti yra sąlyginai didesnės negu kitų žmonių, kurie gyvena draugėje su savo šeima ar su savo vaikais. Ir reikia pažymėti, kad taip pat yra tam tikra neatitiktis vien todėl, kad našliai gauna našlių pensiją ir yra atliepiama ta jų vienišumo situacija, o tie žmonės, kurie niekada nesusituokė ar yra išsiskyrę, nepaisant to, kad jų buitis yra lygiai tokia pati, jie tokios išmokos negauna, ir ta situacija tikrai yra taisytina.
Bendras skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2019 metais buvo 20,6 %, o pensininkų skurdo lygis buvo 35,1%, nuo 2015 metų jis išaugo bemaž dvigubai. Vienišų pensininkų skurdo lygis yra 47 %, tai yra daugiau negu dvigubai daugiau negu visoje Lietuvos visuomenėje. Todėl, man atrodo, priemonė, kuri yra nukreipta tiesiai į šią tikslinę grupę, yra efektyvi ir tikrai labai svarbi.
Šį sprendimą mes pasiūlėme drauge su Seimo nariu L. Kasčiūnu dar 2019 metų rudenį. Sekėsi sunkiai. Po pateikimo buvo pritarta, tačiau Vyriausybės išvada vis dėlto buvo neigiama. Ir šiandien tiesiog turiu pasakyti, kad tai vienas iš tų sprendimų, dėl kurių realizavimo tiesiog džiaugiuosi, kad mūsų politinė jėga laimėjo šiuos rinkimus ir turi galimybę įgyvendinti šį pasiūlymą, kuris buvo ir mūsų rinkimų, ir mūsų Vyriausybės programoje. Galų gale ledai pajudėjo. Nuo liepos 1 dienos turime pirmuosius pokyčius, kitais metais tie pokyčiai apims dar platesnį žmonių ratą. Šiais metais kas mėnesį išmoka pasieks 60 tūkst. žmonių. Jie gaus papildomai 28,63 euro kiekvieną mėnesį. Tai nėra vienkartinė išmoka, kuri būtų duodama vieną kartą per metus. Kitais metais iš viso padidintą 32 eurų kasmėnesinę išmoką gaus 400 tūkst. žmonių.
Man atrodo, tokia priemonė, nukreipta į skurdą ir atskirtį patiriančią grupę, yra tikrai efektyvi. Ir kas man atrodo dar labai svarbu, kad visus sprendimus, kurie yra daromi valstybėje, visus sprendimus, kurie yra daromi plačiai visuomenei, kurie kainuoja brangiai, mes pamatuotume jų efektyvumą iš anksto. Tai ir buvo padaryta. Pagal EUROMOD makroekonominio prognozavimo modelį buvo apskaičiuotas pokytis, kuris atsitiks įgyvendinus šį įstatymą. 2019 metais vienišų pensininkų skurdo lygis buvo 47 %, o 2024 metais jis turėtų sumažėti beveik 8 %. Žmonėms, žinantiems, kaip sunkiai keičiasi skurdo rizikos rodikliai, šis skaičius tikrai turėtų kai ką sakyti.
Todėl, man atrodo, šiandien tikrai ženkime tą žingsnį drauge, pritarkime ir tuomet, kai reikės ieškoti papildomų pajamų šaltinių tam, kad įgyvendintume šį ir kitus tolesnius sprendimus, kurie laukia ateinančiais metais, turėsime priimti tuos sprendimus ramia širdimi. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje visi dalyvavo. Dėl šių projektų yra pateikti du siūlymai. Seimo narys A. Sysas siūlo šiek tiek paankstinti pasiūlymus dėl vienišo asmens išmokos dydžio ir šios išmokos indeksavimo tvarkos dvejais metais. Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo pritarti iš dalies, pritarti vienišo asmens išmokos dydžio ir šios išmokos indeksavimo tvarkos pateikimo paankstinimui dvejais metais, bet nepritarti pasiūlymo taikymo pradžios paankstinimui dvejais metais. Ar sutiktumėte su tokiu pritarimu iš dalies?
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Taip, mes komitete apvarstėme. Čia ir mano šiokia tokia klaida buvo padaryta, nes tais pačiais metais ir parengti, ir įgyvendinti neįmanoma, tai su tuo aš sutikau. Ačiū, kolegos, kad apskritai mes šito ėmėmės, nes buvo siūlymas dvejiems metams. Aš manau, tai būtų sukėlę bent jau pusės tų žmonių, kurie šiandien gauna našlių pensijas, tam tikrą nepasitenkinimą.
PIRMININKAS. Dėkui. Gal galime tam pagrindinio komiteto siūlymui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Taip pat yra Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas, jam pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Pritarė komiteto sprendimui ir iš dalies pritarė pasiūlymui. Ar tinka tokia versija?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pirmininke, tinka.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto redakcijai? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dabar dėl viso šio paketo už kalbės A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad daugelis užsirašė kalbėti tik už, nes tai, ką kalbėjo diskusijoje dalyvavę kolegos, akivaizdžiai parodo, kad buvo problema, ji dar kol kas yra, kol mes neišsprendėme šito įstatymu. Dėkoju finansų ministrei, kad vis dėlto mes matome tas silpnąsias vietas valstybėje, kur reikėtų pagelbėti. Ir manau, kad iš to gausos rago atskirų išmokų mes turėsime vieną – aiškesnę, suprantamesnę. Svarbiausia, kad ji bus visiems vienoda ir tai sukels mažiau pavydo ir apkalbų. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, visi kalbėjo. Dėl šio projekto balsuosime kartu su kitais.
12.33 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-505, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-131(2) (svarstymas)
Dar iš lydimųjų yra 1-9.9 ir 1-9.10 klausimai – tai Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-505 ir projektas Nr. XIVP-131(2). Kviečiu M. Lingę. Aš suprantu, siūloma atmesti?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Vienas projektas. Jie tarpusavyje labai susiję. Aš pirma pristatysiu Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas svarstė Prezidento pateiktą įstatymo projektą. Priimtas sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Šitas sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu.
Taip pat komitetas svarstė Vyriausybės pateiktą Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą atsižvelgdamas į tai, kad komitetas pritarė Nedarbo socialinio draudimo įstatymo (mano minėtam projektui, kurį teikia Prezidentas) pakeitimo įstatymo projektui, pagal kurį asmenims, gaunantiems jiems priklausančias socialinio draudimo pensijas, šalpos išmokas ir netekto darbingumo kompensacijas, kartu būtų mokama viso dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka.
Siūlomas vienišo asmens išmokos teisės reguliavimas yra analogiškas socialinio draudimo našlių pensijų teisiniam reguliavimui, todėl nevertina nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų mokamų socialinio draudimo pensijų, įskaitant našlių pensiją, dydžių, turėtų būti nevertinamas ir vienišo asmens išmokos dydis. Šiam komiteto sprendimui – siūlymui atmesti – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerai, kolegos, dėl 1-9.9 klausimo: projektą Nr. XIVP-505 pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Pirmininkas paaiškino priežastis. Ar galime bendru sutarimu pritarti dėl atmetimo? Galime. Dėkui. Pritarta.
Ir 1-9.10 klausimas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo taip pat to paties straipsnio įstatymo projektas. Jam buvo pritarta. Kadangi iš esmės apie tą patį mes diskutavome, pasisakančių nėra.
Yra papildomas Vyriausybės siūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies, atsižvelgė į Biudžeto ir finansų komiteto sprendimą. Galime tam pritarti? Manau, kad galime. Dėl 1-9.10 klausimo taip pat balsuosime balsavimo metu.
12.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Jelenos Dilienės skyrimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nare“ projektas Nr. XIVP-535, Seimo nutarimo „Dėl Donato Jaso skyrimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nariu“ projektas Nr. XIVP-536 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Jelenos Dilienės skyrimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nare“ projektas Nr. XIVP-535. Pranešėjas – nuotoliniu būdu, matau, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas J. Neverovičius. Prašom trumpai pristatyti. Gal net abu iš karto – ir dėl D. Jaso skyrimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nariu. Prašom.
J. NEVEROVIČ. Laba diena. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija ir Energetikos įstatymu, teikia Seimui dekretu skirti ponią J. Dilienę ir poną D. Jasą į laisvas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narių pareigas penkerių metų kadencijai nuo šių metų birželio 14 dienos. Valstybinė energetikos… (Nėra įrašo) subjektų veiklą ir atliekanti valstybinę energetikos sektoriaus priežiūrą atsinaujinančios energetikos, gamtinių dujų, elektros energetikos, šilumos ūkio, geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo bei kitose srityse. Taryba taip pat saugo vartotojų teises ir teisėtus interesus, remia reguliuojamų ūkio subjektų sąnaudų skaidrumą ir kainų pagrįstumą, siekia didinti jų veiklos efektyvumą. Tarybą sudaro penki nariai, kuriuos Prezidento teikimu skiria Lietuvos Respublikos Seimas. (Nėra įrašo, negirdėti)
PIRMININKAS. Matome, kad yra tam tikrų interneto sutrikimų.
J. NEVEROVIČ. Taigi verta (…) svarbu užtikrinti strateginio lygio darbų tęstinumą, taip pat turėti naujų idėjų, kaip tobulinti reguliavimą, kaip siekti didesnio reguliuojamojo sektoriaus efektyvumo per konkurenciją, per kitas paskatas. Taryba privalo ieškoti būdų, kaip papildomai paskatinti inovacijas, energiją taupančius ir žalumą skatinančius sprendimus, prieš akis turint pagrindinį klimatui neutralios ekonomikos tikslą, transformuojant ir keičiant energetikos sektorių… (Nėra įrašo, negirdėti)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, man atrodo, kad… Gerbiamas patarėjau, ačiū. Jūsų internetas šiek tiek strigo, tad girdėjome ne viską, bet supratome, manau, ką jūs norite pasakyti. Vis tiek kandidatai yra čia atėję. Padarysime dabar taip: aš pakviesiu kiekvieną kandidatą trumpai prisistatyti į tribūną ir bus galimybė trumpai užduoti klausimus. Tik Seimo nariams primenu, kad 12 val. 50 min. numatytas balsavimas, tikiuosi, kad to laiko pakaks. Trumpai prisistatyti kviečiu kandidatę J. Dilienę. Prašom.
J. DILIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, man yra didelė garbė ir iššūkis dalyvauti šioje atrankoje. Dirbu geresnio reglamentavimo politikos formavimo srityje jau penktus metus. Mano kasdienis darbas apima administracinės naštos vertinimą ir prevenciją, Europos Sąjungos vidaus rinkos paslaugų politikos įgyvendinimą, konkurencijos politikos formavimą. Manau, kad šios dabartinių iššūkių sritys tiek energetikos sektoriuje, tiek apskritai reguliavimo, mano sukaupta patirtis galėtų būti naudinga ir galėtų praturtinti tarybos veiklą.
Kasdien man tenka analizuoti teisinio reguliavimo problemas, teisės aktų projektų nuostatas, vertinti, ar jos nesukuria perteklinės naštos, ar jos yra proporcingos, ar kuria vertę visuomenei. Turiu idėjų ir manau, kad taryba galėtų atskleisti savo potencialą aktyviau diegdama inovacijas, saugodama ir gerindama tiek vartotojų teises, tiek reguliavimo aplinką. Savo tiesioginį indėlį į tarybos veiklą matyčiau per tam tikrų horizontalių principų įgyvendinimą. Tai jau mano paminėtas geresnis reglamentavimas, vidinės teisinės ekspertizės stiprinimas, tiek administracinės, tiek reguliavimo naštos prevencija. Šiuos principus, manau, galima diegti ne tik kalbant apie reguliuojamus subjektus, ne tik gerinant jų padėtį, bet ir nukreipiant į vidinį administravimą. Taryba yra kompetencijų centras, joje dirba nemažai kvalifikuotų žmonių, jie turi tuos savo kompetencijų išteklius ir intelektinius resursus skirti reguliavimo problemoms spręsti, o ne perteklinėms biurokratinėms procedūroms atlikti. Manau, kad šios mano turimos idėjos ir patirtis galėtų būti naudingos ir valstybiniam energetikos reguliuotojui. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų dabar niekas nenori paklausti. Iš tribūnos galite grįžti į savo vietą. Su kandidatais bus galima susipažinti susitikimų frakcijose metu. Dabar į tribūną kviečiu kandidatą D. Jasą taip pat trumpai prisistatyti. Prašau.
D. JASAS. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už galimybę prisistatyti Seimo posėdžių salėje ir pristatyti jums savo kandidatūrą. Esu energetikos ekspertas, 12 metų patirtis, dalis jos versle, kita dalis – Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje. Šiuo metu einu pareigas ir kuruoju šilumos, atsinaujinančių energijos išteklių ir vandentvarkos sektorius. Ateityje matyčiau tolesnę plėtrą ir tolesnį šių sektorių kuravimą, taip pat akcentuočiau tiek atsinaujinančių energijos išteklių vystymą Baltijos jūroje, tiek gaminančių vartotojų ar pačių vartotojų įgalinimo skatinimą.
Taip pat atkreipčiau dėmesį ir į tolesnį konkurencijos ir inovacijų skatinimą. Kaip pristatė ir mano būsimoji kolegė, skaitmenizavimas ir inovacijos mums padėtų sumažinti administracinę naštą tiek viešajame sektoriuje, tiek ir ūkio subjektams.
Jeigu turėtumėte klausimų, mielai atsakyčiau ir galėčiau pateikti savo poziciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vienas klausimas kaip tik dabar kilo, taip, du klausimai. Prašau. A. Stončaičiui žodis. Gerbiamas Algirdai, galite paklausti. Žodis A. Stončaičiui. Neužsiregistravote? Supratau, gerai. Ar K. Vilkauskas norėtų paklausti? Nori. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF) Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pretendente, norėčiau paklausti. Kadangi minėjote, kad turėjote reikalų su šilumos ūkiu, tai norėčiau paklausti, ar jums neatrodo labai sudėtingos tos formulės, pagal kurias dabar apskaičiuojama šilumos kaina, biokuro dedamosios, dujų kainos, kaip jūs manote?
D. JASAS. Ačiū už klausimą, tikrai aktualus klausimas visuomenei. Mes, specialistai, esame įsigilinę į šiuos klausimus, mums atrodo, įprastas ir suprantamas dalykas, bet tikrai suprantu, kad skaitant visuomenei mūsų metodikas ir gaires gali kilti iššūkių. Šių metų pradžioje buvo patvirtinta nauja Šilumos kainų nustatymo metodika, ja buvo siekiama supaprastinti ir kad būtų visuomenei lengviau skaitomos metodinės gairės. Žinoma, diskusijose su socialiniais partneriais ir su kitomis suinteresuotomis pusėmis mes sieksime dar geriau reglamentuoti, kad būtų aiškesnės. Bet šiandien mes suprantame ir siekiame, kad tas veiksmas būtų kaip galima suprantamesnis ir aiškesnis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų jums nėra. Ačiū už prisistatymą. Kaip jau ir minėjau, kviečiu susitikti su kandidatais frakcijose ir taip pat užduoti jiems klausimų. Sekretoriatas viską padės suorganizuoti.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstymo data – gegužės 27-oji. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta. Taigi apsvarstę iš esmės visus rytinės darbotvarkės klausimus mes turime 5 minutes iki balsavimo.
Gerbiami kolegos, aš nieko nematau, kas galėtų pristatyti kitus darbotvarkės klausimus. Gal M. Majauskas turi idėją, kol mes turėsime balsuoti? Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, galbūt sutiktumėte iš vakarinės darbotvarkės leisti pristatyti Bankų įstatymo klausimą? Jis numatytas 16 val. 55 min. Aš esu pranešėjas, galėčiau jį pristatyti. Užtruktų ne daugiau kaip 5 minutes, gal maximum 10 minučių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tuoj, minutę. Tik tada prašau trumpai, nes mes turime keletą minučių ir tada 12 val. 50 min. eisime balsuoti.
12.47 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 2 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-491 (pateikimas)
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gerbiamas posėdžio pirmininke, norėčiau pradėti nuo to, jog komerciniai bankai nuosekliai uždaro skyrius regionuose ir uždaro bankomatus. Tokiais sprendimais jie mažina savo sąnaudas ir didina pelningumą. Toks yra jų komercinis interesas. Tai vienareikšmiškai apriboja bankinių paslaugų kokybę ir jų prieinamumą regionuose. Nors grynųjų pinigų operacijos galimos ir išsigryninimas galimas „Perlo“ terminaluose ir prekybos vietose, paslauga yra nekokybiška. Teoriškai – arklys, praktiškai – nesikelia. „Perlo“ terminaluose dažnai nebūna pakankamai grynųjų pinigų išsigryninti, o prekybos vietose, matome, būna daug sąlygų ir apribojimų – turi įsigyti už tam tikrą sumą prekių ir gali išsigryninti tik iki tam tikros sumos.
Pasaulio bankas dar 2019 metais atlikdamas studiją atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje bankomatų tinklas yra vienas mažiausių visoje Europos Sąjungoje kartu su keliomis kitomis Skandinavijos šalimis, tokiomis kaip Švedija. Švedai, reaguodami į tokią situaciją, 2019 metais pasiūlė švedų vyriausybei ir Riksdagas priėmė sprendimą, kad nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliotų ir įsigaliojo Mokėjimų įstatymo pakeitimas, kuris įpareigoja bankus užtikrinti, kad bankomatų tinklas būtų per visą šalį ir bankomatai nebūtų nutolę nuo gyventojų tam tikru atstumu.
Europos Centrinis Bankas, nors į jį ir nesikreipė Švedijos institucijos, pats savarankiškai atkreipė dėmesį, kad, nepaisant skaitmenizacijos, turime užtikrinti gyventojams galimybę atsiskaityti, disponuoti grynaisiais pinigais asmeniniams poreikiams, tai yra nedidelėmis sumomis. Tai yra ypač svarbu regionuose, ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, svarbu patiriantiems socialinę atskirtį ir gaunantiems mažesnes pajamas, žmonėms, kurie galbūt nėra linkę naudotis skaitmeninėmis elektroninėmis bankinėmis paslaugomis.
Atsižvelgdami į tai, mes, remdamiesi Švedijos įstatymu, iš esmės žodis į žodį bandėme žiūrėti ir analizuoti kiekvieną švedų pasiūlymą ir pabandėme jį pritaikyti Lietuvos bankų įstatyme. Taip darėme todėl, jog keturi didžiausi Lietuvoje veikiantys bankai, kurie turi bankomatų tinklą, du iš jų yra Švedijos bankai, kuriems iš esmės ir turėtų būti jau šiuo metu taikomas Švedijoje priimtas reguliavimas, kas reiškia, kad neturėtų būti reikšmingų problemų įgyvendinant tokį įstatymo pakeitimą ir čia, Lietuvoje. Siūloma nustatyti kilometrus, kad ne daugiau kaip 5 kilometrų atstumas būtų 95 % Lietuvos gyventojų, ne didesnis kaip 10 kilometrų atstumas – 97 % Lietuvos gyventojų. Tokius atstumus rinkomės kartu su iniciatoriais, kurių yra net 46, remdamiesi Belgijos pavyzdžiu. Belgija panašaus dydžio šalis, žinoma, tankesnė, tačiau ten būtent toks atstumas ir buvo pritaikytas – 95 % ir 5 kilometrai, ir bankai savo sutarimu tokį atstumą patvirtino.
Taigi, galime iš tiesų diskutuoti galbūt dėl tų atstumų variacijų, kalbėtis su Lietuvos banku ir išgirsti Lietuvos banko poziciją, bet komerciniai bankai turi labai aiškiai suprasti, kad jie turi vykdyti ne tik komercinę, bet ir socialinę funkciją, užtikrindami bankinių paslaugų prieinamumą regionuose. Todėl, gerbiami kolegos, laukiu jūsų pritarimo dėl šio įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia L. Savickas, bet jo salėje nematau. Klausimą turi G. Kindurys. Prašau.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų klausimas labai aktualus ir jau praeitoje kadencijoje apie tai kalbėjome. Į mano klausimą jūs atsakėte tiesiog pristatydamas kitų valstybių patirtį. Tačiau bankai vis tiek skaičiuoja. Buvo dar anksčiau mūsų su gyventojais kalbėta, nes vietos gyventojai tikrai skundžiasi dėl tų bankomatų nebuvimo. Visgi tie 5 ir 10 kilometrų būtų ar keliais matuojama, ar spinduliu nuo žmonių gyvenamosios vietos?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų pagal praktiką tai būtų spinduliu, bet, kaip ir minėjau, mes tikrai, na, nelėksime strimgalviais, tarsimės su Lietuvos banku dėl racionalaus išdėstymo. Svarbu tai, kad pagal šį parengtą įstatymo projektą turėtų atsirasti apie 200–250 naujų bankomatų. Bet, matyt, toks sprendimas paskatintų pačius bankus peržiūrėti savo bankomatų tinklą ir nestatyti trijų skirtingų bankomatų vienoje vietoje, kaip mes kartais dabar matome prie parduotuvės, o įvesti vieną tinklą, kuris priklausytų ir kuriuo operuotų keturi didžiausi bankai, ir žmogus, turėdamas, nesvarbu, kurio nors iš keturių bankų kortelę, galėtų išsigryninti pinigus.
Taip pat, kolegos, labai svarbu atkreipti dėmesį, pasigirsta tokių pamąstymų, kad štai bankai atsigriebs iš žmonių pakeldami įkainius. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad paslaugų krepšelis, kurį turi absoliuti dauguma gyventojų ir kuriuo naudojasi, kainuoja 1,5 euro ir į jį įeina 500 eurų nemokamo išgryninimo. Šį paslaugų krepšelį tvirtina Lietuvos bankas, o ne komerciniai bankai, taigi yra labai aiškus apribojimas, kad priėmus tokį sprendimą gyventojai ir toliau galės nemokamai išsigryninti pinigus.
Taip pat atkreipsiu dėmesį, jog labai svarbu, kad toks sprendimas būtų priimtas kartu su Darbo kodekso pataisomis, jeigu jos bus priimtos dėl atlyginimų mokėjimo vokeliuose. Bet jeigu bus priimtas sprendimas dėl atlyginimų mokėjimo vokeliuose uždraudimo, tuomet turi būti ir galimybė žmonėms gautas pajamas esant poreikiui išsigryninti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis klausia A. Palionis. Prašau.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikriausiai apie šį projektą negalima pasakyti, kad tai yra laiku pateiktas projektas, nes mes labai vėluojame. Aš sveikinu iniciatorius dėl šio projekto ir kviečiu visus palaikyti. Klausimų neturiu.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Andriau. Aš gal trumpai tik sureaguosiu ir padėkosiu pačiam už dalyvavimą praeitoje kadencijoje Biudžeto ir finansų komitete, kur jūs kėlėte šį klausimą darbo grupėje, kad būtų nustatytas platus bankomatų tinklas, užtikrinantis socialinę funkciją. Jeigu Vyriausybė labai nesupyktų, kviesčiau kolegas nesikreipti į Vyriausybę dėl išvados, o priimti sprendimą čia, Seime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Matau tik norinčius kalbėti už. Ar tikrai? I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Girdžiu norą sutaupyti laiko, tai labai trumpai. Tikrai manau, kad idėja ir projektas yra labai geras. Jis yra atliepiantis šiandieninius iššūkius. Tikrai tikiuosi plataus palaikymo Seime ir visus kviečiu balsuoti už, neprašant Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti, dabar apsispręsime balsuodami. Gerbiami kolegos, pradedame balsavimą. Kviečiu grįžti į savo vietas ir balsuoti, be abejo, išmintingai.
12.55 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 50, 51, 57 ir 71 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 571 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-413(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo vienu straipsniu įstatymo projektas. Priėmimo stadija, kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 100, pieš – 1, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.56 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 19 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 132 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-414(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5.2 susijęs klausimas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo projektas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 100, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.56 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5108(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – projektas Nr. XIIIP-5108. Kviečiu balsuoti. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 96, prieš – 3, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.57 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51, 25, 35, 41, 42, 43 ir 481 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-498(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Čia mes turime apsispręsti dėl Seimo narės L. Nagienės siūlymo. Prašyčiau gal trumpai pristatyti. Jūs iš esmės jau kalbėjote dėl pasiūlymo, tai labai trumpai paminėkite ir išgirsime komiteto nuomonę.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Noriu paprašyti, kad palaikytumėte vieną pataisą, tai yra numatyta subsidiją po prastovos mokėti tik išbuvus prastovoje 75 dienas, tačiau šalies vidurkis yra 30 dienų, todėl siūlymas yra sutrumpinti ir pakeitimas – prastovos laikas 50 dienų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau komiteto pirmininko pristatyti nuomonę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui. Pagrindinis argumentas yra tai, kad jis būtų išbalansuojantis Vyriausybės atneštą ir numatytą įstatymo projektą. Pats pasiūlymas išbrangintų visą esmę, papildomai kainuotų apie 38 mln. šitas balsavimas. Manome, kad esame sutarę ir radę bendrą kompromisą dėl visų sutarimų, kuriuos svarstėme prastovų ir po prastovų pakete. Tai iš tiesų siūlytume laikytis šio sutarimo ir balsuoti už Vyriausybės pateiktą. Noriu paminėti, kad Biudžeto ir finansų komitetas taip pat nepritarė šiam pasiūlymui. Komitetas pritarė, apsisprendė paremti Vyriausybės pateiktą reguliavimą, kuriuo siekiama padėti labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiam sektoriui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl pasiūlymo motyvų, aš suprantu, teikėja nori kalbėti, bet jau išsakėte savo nuomonę. Prieš kalbės J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turėjome išsamią diskusiją Socialinių reikalų ir darbo komitete, dalyvaujant įvairiems sektoriams, pradedant nuo viešbučių ir baigiant transporto sektoriumi. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šita pataisa būtų taip pat pagerinamos sąlygos ir tolimųjų reisų vairuotojams. Tačiau būtent tolimųjų reisų vairuotojai per pandemiją iš tiesų nenukentėjo, o turėjo žymiai didesnį darbo krūvį negu iki pandemijos, kaip žinote, nes kelionės nesustojo. Todėl kviesčiau šiai pataisai nepritarti dar ir dėl to, kad tai kainuotų papildomai 38 mln. eurų, kurie nėra numatyti dabar peržiūrint biudžetą. Iš esmės, kolegos, tikrai kviečiu nepritarti, nes norėdami pagerinti vietinių pervežėjų padėtį mes iš esmės galime išsprogdinti biudžetą, nes pataisa kalba plačiau negu vien tik apie šiuos pervežėjus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš labai atsiprašau, pati pasiūlymo teikėja pasisakyti negali pagal Statutą, tai žodis A. Vinkui. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Kaip aš jau ir buvau kalbėjęs tribūnoje, minėjau, kad į mane kreipėsi…
PIRMININKAS. Garsiau, prašom, gerbiamas Antanai.
A. VINKUS (LVŽSF). Kaip jau buvau minėjęs, būdamas tribūnoje, į mane kreipėsi Keleivių vežimo asociacijos Skuodo, mano apygardos, bendrovė „Skuodo autobusai“ ir kiti vežėjai, tvirtindami, kad viename iš labiausiai pandemijos paveiktų keleivių vežimo veiklos sektoriuje dirbančių įmonių darbuotojai Užimtumo įstatymo pakeitimo projekte siūloma paramos forma pasinaudoti negalės, nors jie sąžiningai siekė išlaikyti darbuotojus nuo pat pandemijos pradžios, elgėsi socialiai atsakingai, net ir sumažėjus darbų apimtims sudarė sąlygas darbuotojams dirbti rotacijos būdu. Darbuotojai buvo rotuojami taip, kad galėtų dirbti ir būti prastovose pasikeisdami, tokiu būdu sumažindami laiką prastovose vidutiniškai iki 25 darbo dienų, todėl jie mano, kad 75 dienos yra per daug griežta ir nelabai teisinga įmonėms, kurios proporcingai skirstė prastovos krūvį. Jeigu mes vien galvojame… Biudžetas tam ir yra, kad būtų gelbėjami ir palaikomi mūsų žmonės, įmonės, įstaigos. Jeigu žmonės elgėsi dorai, sąžiningai ir taupė lėšas, ir neatleido žmonių, ir nesugriuvo įmonės pandemijos metu, tai jie dar kartą, antrą kartą gauna smūgį. Labai prašau palaikyti ponios L. Nagienės pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kviečiu Seimą apsispręsti dėl Seimo narės L. Nagienės siūlymo, jam nepritarė pagrindinis komitetas. Kas už Seimo narės siūlymą, balsuojame už, kas prieš, balsuojame prieš arba susilaikome.
Už balsavo 48, prieš – 47, susilaikė 22. Pasiūlymui nepritarta. Tada balsuojame dėl viso projekto po svarstymo. Dėl motyvų, atsiprašau. A. Sysas norėtų kalbėti. Taip.
A. SYSAS (LSDPF). Kadangi vyko jau ir pataisų svarstymas, siūlau pritarti, nes tai yra tam tikros išmokos žmonėms, kurie dar negali normaliai dirbti. Ir pokarantininis, ir įsiliejimo į darbo rinką… Tikiuosi, kad tikrai tos viltys, kurios siejamos su rugpjūčio 30 ar rugsėjo 1 diena, išsipildys, daugelis bus vakcinuoti ir mes galėsime normaliai dirbti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame dėl darbotvarkės 1-8 klausimo – Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 118: už – 118, vienbalsiai pritarta.
13.05 val.
Vienišo asmens išmokos įstatymo projektas Nr. XIVP-499(2), Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 7, 10, 13 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-500(2), Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-230 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-501(2), Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-502(2), Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-503(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-504(2), Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-506(2), Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-507(2), Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-131(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar balsuokime dėl 1-9 klausimų bloko. 1-9.9, atkreipsiu dėmesį, mes jau atmetėme bendru sutarimu, tai nuo 1-9.1 iki 1-9.8 ir 1-9.10 klausimai. Prašau balsuoti. Atsiprašome, tuoj, minutėlę, įjungsime teisingą klausimą ir balsuosime dėl 1-9 klausimų bloko. Prašau.
Balsavo 112: už – 111, prieš nėra, susilaikė 1. Ačiū. Po svarstymo pritarta 1-9 blokui.
13.06 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 2 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-491 (pateikimo tęsinys)
Ir iš vakarinės darbotvarkės buvo vienas klausimas, kurį pateikė kolega M. Majauskas. Tai yra darbotvarkės 2-19 klausimas – Bankų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-491. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 116: už – 109, prieš nėra, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 15 dieną. Galime pritarti? Galime, ačiū.
Taigi skelbiu Seimo rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.