|
|
||
LIETUVOS BANKAS
|
||
|
|
||
|
Lietuvos Respublikos Seimui Gedimino pr. 53 01109 Vilnius |
|
Nr. |
|
|
||
|
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2025 M. VALDŽIOS SEKTORIAUS BALANSO RODIKLIO POVEIKIO PASITIKĖJIMUI FINANSŲ SISTEMOS STABILUMU IR KAINŲ STABILUMUI |
||
Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2025–2027 m. biudžeto patvirtinimo įstatymo projekte ir kituose susijusiuose teisės aktuose numatomų rodiklių formuojamo valdžios sektoriaus (VS) balanso rodiklio galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam VS finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2025–2027 m. biudžeto patvirtinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projektais ir kita susijusia informacija (toliau – projektai)[1].
Projektuose suplanuoti VS finansiniai rodikliai nekelia rizikos pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu: jie darys teigiamą įtaką gyventojų finansiniam atsparumui, nes padidins jų pajamas. Tačiau sparčiau, nei anksčiau planuota, didėsiantis valstybės įsiskolinimas apribos fiskalinę erdvę ir galimybes mažinti nenumatytų iššūkių poveikį ekonomikai ateityje. Suplanuoti gyventojų pajamas didinantys sprendimai infliaciją Lietuvoje 2025 m. padidins apie 0,1, o 2026–2027 m. – dar po 0,3 proc. punkto. Tai reiškia, kad dėl projektuose siūlomų sprendimų infliacija po trejų metų būtų maždaug 0,8 proc. punkto didesnė nei tuo atveju, jei tokių sprendimų nebūtų. Atsižvelgiant į tai, kad projektai pagrįsti makroekonominiu scenarijumi, kuriame 2025–2027 m. numatoma vidutinė metinė infliacija sudaro atitinkamai 2,5, 2,7 ir 2,6 proc., projektuose siūlomų sprendimų poveikis kainų raidai Lietuvoje sudarytų maždaug dešimtadalį per metus.
Vertinant projektų poveikį vidutinei metinei infliacijai, buvo analizuoti šie kainų raidą paveiksiantys sprendimai:
a) priemonės, skirtos gyventojų pajamoms didinti. 2025 m. numatyta VS darbuotojų atlygiui papildomai skirti apie 346 mln. Eur (švietimo darbuotojų atlyginimams didinti, taip pat tyrėjų, prokurorų, kultūros darbuotojų, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos ugniagesių ir policijos pareigūnų ir pan. atlyginimams kelti). Taip pat apie 430 mln. Eur numatyta skirti spartesniam socialinių draudimo išmokų indeksavimui ir socialinės paramos išmokų kėlimui. Visa tai vidutinę metinę infliaciją Lietuvoje 2025 m. gali padidinti apie 0,10, 2026 m. – apie 0,28, o 2027 m. – apie 0,30 proc. punkto;
b) neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) formulės pakeitimas. Projektuose siūloma pakoreguoti pirmąją NPD apskaičiavimo formulę ir iki 2 387 Eur padidinti darbo užmokesčio ribą, iki kurios ji taikoma. Šis pokytis ir didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA) reiškia, kad asmenims, kurių mėnesinis darbo užmokestis neviršija 2 387 Eur, taikomas NPD padidės. Nors dėl šio pakeitimo vidutinis neto darbo užmokestis NPD taikymo ribose iš esmės nepasikeis (bus vidutiniškai apie 0,1 %, arba 1,4 Eur, didesnis nei tuo atveju, jei 2025 m. galiotų nauja MMA ir seni NPD formulės parametrai), tačiau dėl darbo užmokesčio fondo ypatybių bendrosios visų gyventojų pajamos 2025 m. bus maždaug 95 mln. Eur didesnės (VS pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) bus tokiu pačiu dydžiu mažesnės). Tai vidutinę metinę infliaciją Lietuvoje 2025 m. gali padidinti apie 0,02, 2026 m. – apie 0,04, o 2027 m. – apie 0,04 proc. punkto;
c) didesnės išlaidos krašto apsaugai. 2025 m. numatyta skirti apie 157 mln. Eur papildomų asignavimų krašto apsaugos poreikiams. Šią sumą sudaro lėšos civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai, karinio mobilumo ir dvejopo naudojimo transporto infrastruktūros projektams finansuoti. Šie sprendimai poveikio infliacijos raidai Lietuvoje neturės.
Aptarti kainų raidą paveiksiantys sprendimai turės nedidelį poveikį vidutinei metinei infliacijai. Ją labiausiai didins dėl numatomų sprendimų augsiančios gyventojų pajamos. Kilsiantis VS darbuotojų darbo užmokestis, NPD ir socialinės išmokos gyventojų disponuojamąsias pajamas 2025 m. padidins apie 1,4 proc., o tai didinančiai veiks vidaus paklausą ir kainas. Dėl šių priežasčių vidutinė metinė infliacija 2025 m. bus maždaug 0,13, 2026 m. – apie 0,31, o 2027 m. – maždaug 0,33 proc. punkto didesnė, palyginti su scenarijumi, jei aptarti sprendimai nebūtų priimti.
Atkreipiame dėmesį, kad projektais formuojama fiskalinė politika 2025 m. bus anticiklinė ir skatinanti Lietuvos ekonomikos aktyvumą: nepaisant numatomo ekonomikos ciklinės padėties pagerėjimo, 2025 m. planuojamas VS deficito padidėjimas. Projektuose pateikta informacija rodo, kad 2024 m. tikėtinas VS balanso rodiklis sudarys –2,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o pagal ekonomikos ciklo poveikį ir palūkanų mokėjimus pakoreguotas pirminis VS balanso rodiklis sudarys –0,3 proc. BVP (žr. C pav.). Projektuose nurodoma, kad Lietuvos produkcijos atotrūkis nuo potencialiojo jos lygio 2024 m. yra neigiamas ir sudaro 2,7 proc. (žr. B pav.), todėl struktūriniu požiūriu tokioje aplinkoje Lietuvos VS išlaidos yra didesnės nei pajamos ir taip skatina ekonomikos aktyvumą. Projektuose 2025 m. numatomas nedidelis ekonomikos ciklinės padėties pagerėjimas: dėl to, kad ekonomikos aktyvumas 2025 m. didės šiek tiek sparčiau, nei potencialiai galėtų, neigiamas produkcijos atotrūkis pagerės iki 2,1 proc. (žr. B pav.). Toks pagerėjimas yra palyginti nedidelis ir, be naujų diskretinių sprendimų, reikšmingai VS balanso nepaveiktų. Vis dėlto, ekonomikos ciklo pagerėjimas pats savaime lemtų silpnesnį vadinamųjų automatinių ekonomikos stabilizatorių (tokių kaip mažesnių nedarbo išmokų ir pan.) veikimą. Dėl to šiek tiek pagerėjusi nuo ekonomikos ciklo priklausanti VS balanso dalis automatiškai turėtų lemti ir mažesnį bendrąjį VS balanso deficitą, kuris, atsižvelgus į vidutinį daugiametį VS balanso elastingumą produkcijos atotrūkio atžvilgiu, 2025 m. galėtų pagerėti iki maždaug 1,9 proc. BVP, tačiau nepakeistų fiskalinio ekonomikos skatinimo masto. Palyginę šį VS balanso rodiklį su projektuose planuojamu VS balanso rodikliu, matome, kad planuojamas VS deficitas 2025 m. ne sumažės, o padidės maždaug 0,8 proc. punkto. Tai reiškia, kad, nepaisant šiek tiek pagerėjusios ekonomikos ciklinės padėties implikuojamo VS balanso gerėjimo, šis rodiklis, palyginti su 2024 m. rodikliu, 2025 m. pablogės. Tai ir yra pasekmė naujų diskretinių sprendimų, kurie dabartinėmis makroekonominėmis aplinkybėmis vertintini kaip anticikliniai.
|
A pav. Projektuose pateikiami realiojo ir potencialiojo BVP įverčiai |
|
|
|
Šaltiniai: Finansų ministerija ir Lietuvos banko skaičiavimai. |
|
B pav. Projektuose pateikiamas ekonomikos ciklinės padėties vertinimas |
|
|
|
Šaltiniai: Finansų ministerija ir Lietuvos banko skaičiavimai. |
|
C pav. Projektuose pateikiami pirminio pagal ciklą pakoreguoto VS balanso ir jo pokyčio įverčiai |
|
|
|
Šaltiniai: Finansų ministerija ir Lietuvos banko skaičiavimai |
Įžvelgiame riziką, kad pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir GPM planai 2025 m. gali būti neįvykdyti. Taip manyti verčia šių mokestinių pajamų numatyto padidėjimo ir prielaidų dėl ekonomikos raidos palyginimas. Projektuose planuojama, kad 2025 m. VS pajamos iš PVM padidės 8,0 proc., nors šio mokesčio bazė – namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos to meto kainomis – augs lėčiau (6,5 %). Atsižvelgę į būsimą nedidelį papildomų pajamų iš PVM srautą dėl 2024 m. nustojusio galioti sprendimo iš valstybės biudžeto lėšų padengti 9 proc. PVM tarifą už gyventojams patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, visgi įžvelgiame riziką 2025 m. nesurinkti maždaug 60–70 mln. Eur (0,06 % BVP) pajamų iš PVM. Atkreipiame dėmesį, kad panašią riziką dėl PVM surinkimo išsakėme ir išvadoje dėl 2024 m. biudžeto projekto[2].
Vertindami 2025 m. planuojamą pajamų surinkimą iš GPM, taip pat matome riziką: projektuose planuojama, kad 2025 m. VS pajamos iš GPM padidės 9,3 proc., nors šio mokesčio bazė – darbo užmokesčio fondas – augs lėčiau (7,9 %). Atsižvelgę į tikėtiną lėtesnę fiskalinę pajamų iš GPM akceleraciją augant pajamoms (angl. fiscal drag) ir į būsimą maždaug 95 mln. Eur pajamų iš GPM netekimą dėl siūlomo NPD apskaičiavimo formulės pakeitimo, lemsiančio didesnį NPD asmenims, kurių mėnesinis bruto darbo užmokestis neviršija 2 387 Eur, įžvelgiame riziką, kad 2025 m. pajamos iš GPM gali būti maždaug 20–30 mln. Eur (0,03 % BVP) mažesnės nei planuojama.
Ypač spartus VS skolos ir BVP santykio didėjimas 2025–2027 m. susijęs su rizika. Projektuose numatyta, kad VS skolos ir BVP santykis 2027 m. sudarys beveik 49 proc. BVP ir bus 11,5 proc. punkto didesnis, palyginti su 2023 m. Skolos ir BVP santykio didėjimas taip pat yra gerokai spartesnis, palyginti su 2024 m. biudžeto projekte prognozuota raida (žr. D pav.). Gerokai spartesnį skolos santykio didėjimą 2025–2027 m. lemia didesni numatomi centrinės valdžios (CV) deficitai, nors ir numatoma spartesnė nominaliojo BVP plėtra. Vis dėlto abu šie veiksniai patys savaime yra susiję su rizikomis. Kaip buvo minėta anksčiau, Lietuvos bankas įžvelgia rizikų nesurinkti visos planuojamos pajamų iš PVM ir GPM sumos, o tai, kitoms sąlygoms nekintant, reikštų didesnį CV deficitą 2025 m. Vis dėlto pastarųjų kelerių metų duomenys rodo, kad faktiniai tam tikrų metų VS ir (arba) CV balansai buvo geresni negu atitinkamų metų planuoti dydžiai. Be to, faktinės 2025–2027 m. VS formuojančių subsektorių išlaidos taip pat gali būti mažesnės arba didesnės, nei planuota, o tai priklausys nuo tokių veiksnių kaip Europos Sąjungos struktūrinės paramos, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų, gynybos fondo lėšų panaudojimo spartos.
|
D pav. VS skolos, VS ir CV balanso ir BVP santykių raida |
|
|
|
Šaltiniai: Finansų ministerija ir Lietuvos banko skaičiavimai. Pastaba: BP – biudžeto projektas. |
Santykinai žemas įsiskolinimo lygis ir pingantis skolinimasis mažina riziką, sietiną su didėjančiomis skolos tvarkymo išlaidomis ir refinansavimu. Bendra 2025 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės planuojama pasiskolinti suma sudaro 7,9 mlrd. Eur ir yra beveik 2 mlrd. Eur didesnė nei prieš metus. Poreikį 2,5 mlrd. Eur pasiskolinti vidaus rinkoje, o 5,4 mlrd. Eur – užsienyje turėtų padėti patenkinti nuo karo pradžios aukštesnio lygio tebesantis Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) pajamingumas. Nors ir mažėjantis, 10 m. trukmės VVP pajamingumas sudaro 3,5 proc. (0,9 proc. p. mažiau nei prieš metus) ir tebėra vienas didžiausių euro zonoje. Aukštų palūkanų aplinkoje Lietuvoje veikiantys bankai per keletą metų padvigubino viešos skolos portfelį (šiuo metu jis sudaro 4,5 mlrd. Eur.) ir iki šiol sėkmingai įsisavino didesnę VVP pasiūlą. Nepaisant projektuose numatomo reikšmingo skolos padidėjimo, su VS skolos tvarkymu susijusius iššūkius mažina žemas įsiskolinimo lygis – jis tebėra vienas mažiausių euro zonoje (euro zonos vidurkis 2024 m. antrąjį ketvirtį sudarė 88,1 % BVP). Dėl santykinai mažos skolos, 2024 m. rugsėjo mėn. duomenimis, per artimiausius vienus metus įvyksiantys skolos palūkanų ir pagrindinės dalies mokėjimai Lietuvoje tebėra bent tris kartus mažesni (apie 3,5 % BVP) už euro zonos vidurkį. Pamažu pingantis skolinimasis leidžia ilgoje perspektyvoje tikėtis lėčiau didėsiančių palūkanų sąnaudų: projektuose nurodoma, kad palūkanų mokėjimų ir BVP santykis 2025–2027 m. sudarys atitinkamai 0,9, 1,2 ir 1,3 proc. BVP ir bus didesnis nei 2024 m. (0,8 % BVP). Atsižvelgiant į turimus įsipareigojimus ir ilgalaikes Europos Komisijos prognozes, matyti, kad Lietuvos palūkanų mokėjimų ir BVP santykis per artimiausius 10 metų padidės, bet ir toliau bus mažesnis nei daugumoje kitų euro zonos valstybių. Pastebėtina, kad rinkos toliau reikalauja aukštesnės rizikos premijos dėl regione besitęsiančio karo: Lietuvos–Vokietijos 10 m. VVP pajamingumų skirtumas tebėra beveik dvigubai didesnis (šiuo metu 1,2 proc. punkto, palyginti su 0,7 proc. punkto ikikariniu laikotarpiu). Tai rodo, jog pažeidžiamumas geopolitiniams įvykiams tebėra didelis, o valstybės finansavimosi sąlygos, realizuojantis neigiamiems scenarijams, gali greitai suprastėti.
|
|
|
Vaidotas Tuzikas, tel. +370 659 22 969, el. p. [email protected]
Daumantas Skinkys, tel. +370 649 35 824, el. p. [email protected]
Izidė Marcinkutė, el. p. [email protected]