LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
NENUMATYTO posėdžio NR. 385
STENOGRAMA
2020 m. kovo 31 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai A. NEKROŠIUS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF*). Laba diena, gerbiami kolegos, pradedame kovo 31 dienos Seimo nenumatytą vakarinį posėdį. Atvykę, norintys registruotis, prašom, galite registruotis.
Užsiregistravo 32 Seimo nariai, bet, matyt, bus dar daugiau.
15.01 val.
Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4355, Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4356, Administracinių nusižengimų kodekso 505 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1882, 5051, 5052, 5171, 5172, 5173 ir 5601 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4357, Baudžiamojo kodekso XVI skyriaus pavadinimo, 330 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 1281 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4358, Darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4359, Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4360, Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 3, 15, 25, 26, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4361, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3, 12, 13, 14, 17, 21, 23 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4362, Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4363, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 3, 8, 9, 21 ir 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 ir 331 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4364, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4365, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 7, 8, 18 ir 19 skyrių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4366, Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 9, 10 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4367, Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4368, Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4369, Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 20 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4370, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 11, 19, 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4371, Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4372, Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 63, 69, 172 ir 1862 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4373 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, pirmasis kompleksinis klausimas popietinėje mūsų vakarinio posėdžio darbotvarkėje yra Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4355, jį lydi net 18 įstatymų projektų pradedant projektu Nr. XIIIP-4356 ir baigiant projektu Nr. XIIIP-4373. Yra atvykęs krašto apsaugos ministras R. Karoblis. Kviečiu jį Seimui pateikti. Prašom, ministre.
R. KAROBLIS. Gerbiama ponia pirmininke, gerbiami Seimo nariai, ponios ir ponai, ačiū už galimybę pristatyti įstatymų paketą, tai yra Mobilizacijos įstatymo ir Karo padėties įstatymo pakeitimus ir 17 lydimųjų įstatymų. Kaip posėdžio pirmininkė ką tik sakė, tai kompleksinis įstatymų projektų paketas. Karo padėties įstatymas yra naujas, jis keistų dabartinį Mobilizacijos įstatymą nauja redakcija.
Gal pradėčiau netradiciškai. Aišku, gyvename dabartinės kovos su virusine epidemija laikotarpiu, todėl atsakydamas galbūt į virtualioje erdvėje išsakytas spėliones ar kai kada nuogąstavimus, kad tai susiję su dabartine padėtimi, aš tikrai noriu paneigti. Tai būtų taikoma tik karo atveju, tai yra išorinės agresijos atveju, ir dabartinėje situacijoje dabartinio ekstremaliosios situacijos režimo, kitų teisinių režimų tikrai pakanka.
Tas tikrai yra susiję su normaliais planavimo procesais. Chronologiškai imant, pirmą kartą Karo padėties įstatymo naujoji versija buvo pateikta Seimui 2018 metų lapkričio mėnesį. Po to buvo tam tikrų strigimų, juos sprendėme, bet pasivijo kita ranka, tai yra Mobilizacijos įstatymo. Karo padėtis ir mobilizacija yra dvi vieno organizmo rankos. Karo padėtis – kaip suvaldyti situaciją prieš agresiją pirmiausia kariniu požiūriu, o mobilizacija – kaip civiliniam sektoriui padėti tai įgyvendinti.
Taigi aš pereinu prie turinio. Ankstesnių situacijų dabartinėje situacijoje yra tik fragmentiškai reglamentuojami karo padėties metu svarbūs teisiniai santykiai, neapibrėžta valstybės gynybai vadovaujančių asmenų kompetencija, nereglamentuotas ginkluotųjų pajėgų narių teisinis statusas, nėra aiškios ir efektyvios mobilizacijos valdymo sistemos, neišsamus ir neefektyvus mobilizacijai ir priimančios šalies paramai reikalingų išteklių sutelkimo ir panaudojimo reguliavimas, apsunkintos ūkio subjektų įtraukimo į mobilizacijos sistemą procedūros. Su šiais projektais būtų iš esmės keičiamos abi sistemos. Pirma, karo metu nustatoma vadovaujančių pareigūnų, tai yra Prezidento, kariuomenės vado, taip pat kitų asmenų ir institucijų kompetencija, tai yra Vyriausybės, krašto apsaugos ministro, savivaldybės administracijos direktoriaus, karo komendanto kompetencijos.
Antra. Apibrėžiamas ginkluotųjų pajėgų narių teisinis statusas. Tai teisės, pareigos, garantijos.
Trečia. Sukuriama mobilizacijos valdymo sistema. Tai yra valstybės mobilizacijos operacijų centras, civilinių mobilizacijos institucijų mobilizacijos operaciniai centrai.
Ketvirta. Sukuriamas civilinių asmenų, parengtų vykdyti gynybą ir visuomenės poreikių užtikrinimui reikalingas funkcijas, rezervas. Jis būtų realistinis rezervas, negu kad dabar teoriškai iki šiol yra 70 tūkst. žmonių. Tai galimybė juos mokyti ir įtraukti į pratybas esant dabartinei optimaliai ir minimalizuotai struktūrai.
Toliau. Sukuriama valstybei reikalingų išteklių apskaitos sistema, valstybės mobilizacinių galimybių katalogas, sukuriama valstybės kontroliuojamų ūkio subjektų įtraukimo vykdant gynybą ir visuomenės poreikių užtikrinimui reikalingas funkcijas sistema. Taip pat nustatomos naujos specialiosios priemonės, būtinos gynybai ir visuomenės poreikių užtikrinimui, kaip darbo, valstybės tarnautojų santykių apribojimai, sąrašas ūkio subjektų, kurie privalo užtikrinti veiklos tęstinumą, ūkio subjektų valdymo perėmimas, supaprastintas valstybės ir savivaldybės turto perdavimas kitoms institucijoms ir įstaigoms, valstybės sienų kontrolės atkūrimas, sveikatos priežiūros paslaugų koordinavimas, prekių ir paslaugų kainų reguliavimas. Toks būtų turinys.
Prašyčiau pritarimo, kad klausimas būtų svarstomas komitete ar komitetuose turint tikslą, kad šis įstatymų paketas, jis yra kompleksinis, būtų priimtas dar šios pavasario sesijos metu. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Jūsų užsiregistravo klausti keletas Seimo narių. Pirmasis – P. Saudargas. Deja, salėje nematau. K. Glavecko taip pat nėra. E. Gentvilas… O, prašau, Kęstuti. Atsisakote klausti? E. Gentvilas taip pat neatvykęs. A. Sysas. Taip pat nėra. J. Sabatauskas. Prašom klausti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mano klausimas būtų ministrui dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo. Jūs pateikėte pataisas tarsi visą likusį Lietuvos valstybės gyvavimo laikotarpį mes gyventume apimti pandemijos, nes išbraukėte iš įstatymo būtent vieną iš numatytų konstitucinių pagrindų dėl įstatymo įsigaliojimo, kad galioja tik paskelbti įstatymai ir tuo tikslu yra Teisės aktų registras. Visą šitą jūs braukiate ir po to jau rašote, kad jeigu neįmanoma, jeigu neveikia registras. Kam jūs jį braukiate? Jūs tik prirašykite, kad jeigu tai neįmanoma, tada bus tokia situacija. Man labai keista, kas jums rašė tokius projektus, kur normaliomis sąlygomis valstybė, manau, dirbs ir toliau, nes ta pandemija anksčiau ar vėliau bus įveikta?
R. KAROBLIS. Aš tiesiog patikslinu, kad klausimas yra ne apie pandemiją, klausimas yra apie karo padėtį. Tai yra išorinės agresijos atveju.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tuo labiau jūs naudojatės dabartine situacija. Dabar karo padėties nėra, o kažkodėl teikiate karo padėties…
R. KAROBLIS. Gerai. Aš manau, kad… Aš tikrai, tiesą sakant, į tą konkrečią nuostatą neįsigilinęs. Kadangi tai vienas iš 17 lydimųjų aktų, aš manau, kad komisijoje šitą dalyką užfiksuosime. Jeigu yra visiškas… Ta prasme tai yra nuostata, kuri taikoma pagal teisės aktų išdėstymo techniką, kad, žodžiu, ši nuostata naikina ir įprastinių… Tai yra taikos metu. Ačiū. Ačiū už pastabą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Atvyko E. Gentvilas ir A. Sysas. Jūs norėsite klausti? Eugenijus atsisako. A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Atsiprašau, mes turėjome dar komiteto posėdį, tai šiek tiek vėluojame.
Gerbiamas ministre, kodėl pasirinkote būtent dabartinį laiką pateikti šitą įstatymą, nes tai absoliučiai su koronavirusu nieko bendra neturi? Tai yra įstatymas, kurio teikiate naują redakciją, ir tikrai mobilizacija bent jau nekvepia. Ar jūs, kaip krašto apsaugos ministras, turite daugiau informacijos, kad mums būtinai reikia naujos tvarkos, nes kai pasižiūri į Teisės departamento pastabas dėl lydimųjų įstatymų, pavyzdžiui, dėl Darbo kodekso, tai akivaizdu, kad peržengėte visas galimas ribas įvesdami tokias tvarkas. Kas spaudžia, kad būtent šituo laiku teikiamas būtent šitas įstatymo projektas?
R. KAROBLIS. Aš pačioje įžangoje sakiau, kad tas įstatymas neturi nieko bendra su dabartinės pandemijos valdymo įstatymu, tai yra ir dabartinio režimo visiškai pakanka, kad valdytume esamą situaciją, plius yra kiti režimai, tikrai ne karo padėties.
O kodėl taip buvo, tai yra chronologija, Vyriausybė pateikė Seimui gruodžio mėnesį šį įstatymų paketą. Pirmą kartą buvo pateikta dar 2018 metų rudenį ir buvo sustojęs klausimas. Pasivijome antrąja ranka, tai yra Mobilizacijos įstatymo pakeitimo projektu. O kodėl tas spaudžia, tai yra, na, vis tiek jisai yra kompleksinis įstatymas, grėsmės, išorinės grėsmės, niekur neišnyko, netgi pandemijos atveju jūs galite pamatyti, netgi informacinės atakos yra padažnėjusios ir netgi tie europiečiai, kurie pamatė, na, abejojo, sakysim, mūsų kaimynų architektūra, taip sakant, kad jie yra autorius, dabar įsitikino. Kibernetinės atakos ir toliau intensyvėja šiuo metu, kaip ir kita veikla. Saugumo garantijos klausimai niekur neišnykę.
Klausimas buvo tiesiog, kad chronologine tvarka atsirastų darbotvarkėje, kad būtų apsvarstyta plenariniame ir toliau Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, jeigu reikės, ir kiti pagal savo eigą, tai yra nėra… kai yra ypatingos skubos klausimų, galėtų tą klausimą nagrinėti. Ir tikslas yra, kad vis dėlto… Tas klausimas yra užtęstas, spragų tikrai yra tiek pirmame, tiek Karo padėties nuostatose, tiek mobilizacijoje. Tikrai reikia judėti ir ant žemės, daug yra įgyvendinamųjų dalykų. Aš tikiuosi, kad pavasario sesijoje galėtų būti priimtas tas įstatymas, kad vis dėlto per rudenį galima stipriai pasistūmėti ir ant žemės su konkrečiais darbais. Toks buvo racionalumas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Ažubalis. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, aš norėčiau jūsų paklausti dėl teikiamų pataisų dėl Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo. Šiaip jau tos visos pataisos teisingos, reikalingos ir naudingos, tačiau jos turi vieną trūkumą, tai yra kad nepaprastosios padėties atveju šauliai neturi realių įgaliojimų veikti ir vykdyti arba savivaldybių administracijos, arba karo komendantų nurodymus. Taigi, jiems pasakys, saugokite objektą, į tą objektą laušis – jie negalės nieko daryti, kadangi jiems nesuteikti jokie įgaliojimai. Jeigu jie bandys panaudoti šaunamąjį ginklą, už tai bus baudžiamoji atsakomybė.
Aš manau, ir tą parašė, tarp kitko, Seimo Teisės departamentas, kad vis dėlto, jeigu mes duodame žmonėms tam tikrus įpareigojimus, reikia juos įgalinti. Kaip jūs manote? Ar vis dėlto nereikėtų aiškiau surašyti tam tikras Šaulių sąjungos, tų šaulių teises nepaprastosios padėties atveju?
R. KAROBLIS. Tai vėlgi yra diskusijų dalykas. Manau, tas klausimas, be abejonės, bus paliestas. Aš noriu atkreipti dėmesį į nuostatą, kad organizuoti būriai gali būti prilyginami būtent kariniams daliniams, tai yra kariams, ir tai yra kariuomenės vado prerogatyva, jeigu jisai gali tą panaudoti. Tai yra galbūt irgi vienas iš galimų būdų, bet taip, aš sutinku, atkreipiu dėmesį į tą klausimą, ar tai yra trūkstamas, ar tai yra padengiamas kitais mechanizmais, tą reikia diskutuoti. Jūs turbūt geriau negu aš žinote, kad yra Šaulių sąjungos kompetencijų pasidalinimas šioje srityje. Koviniai šauliai automatiškai jungiasi prie Krašto apsaugos savanorių pajėgų, kiti yra komendantiniai. Jeigu jiems yra reikalingi papildomi įgaliojimai, tai yra vienas iš klausimų, ar jie kaip ir pasipriešinimo būrių statusą turi, ar kitokį, tai vienas iš diskusijų klausimų.
PIRMININKĖ. Klausia D. Šakalienė. Prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš tiktai noriu atkreipti kolegų dėmesį, kad ne laikas ieškoti vandens telkinio, kai gaisras prasidėjęs. Mes negalime nustoti… (Balsai salėje) Būtent, gaisro nėra, tai dabar turime tam pasiruošti. Šitie visi įstatymų pakeitimai turėjo jau vakar būti priimti, nes iš tiesų visi matome, kad kai kurie teisinio reglamentavimo aspektai yra labai teoriniai ir abstraktūs. Pasimokę iš šalia mūsų esančių valstybių patirties, mes tikrai turime juos sutvarkyti. Tai dabar vėl klausimas ministrui, gal tikrai galite padėti kolegoms pamatyti tą perspektyvą, kodėl šiandien turime turėti susitvarkę tą aiškią praktinę struktūrą su labai aiškiomis nuorodomis, ką kas turėtų veikti karo padėties metu.
R. KAROBLIS. Labai ačiū už paramą. Tikrai tas įstatymas reikalingas, nes mobilizacinė dalis, kuri, aš jau minėjau, yra graži teoriškai, bet praktiškai sudėtingai veikianti ir gremėzdiška.
Beje, mes nesame čia unikalūs, visos kitos Europos šalys irgi panašiai. Netgi švedai, kurie turėjo ilgas tradicijas, pavyzdžiui, kiek aš žinau, buvo šiek tiek paleidę, tai turbūt vėl liekame Švedija, Suomija. Drįsčiau pasakyti, kad Lietuva pagal savo požiūrį, ko gero, viena iš aktyviausiai dirbančių šioje plotmėje.
Taip, ir Karo padėties įstatymo nuostatos buvo gana išplaukusios, bet agresijos prieš Ukrainą plotmėje buvo pamatyta, kad reikalingos konkrečios procedūros, reikia veikti greičiau, tai yra neduodama savaitė ar kiek pasiruošti, reikia veikti greitai. Būtent todėl tos procedūros ir pagal Karo padėties įstatymą, ir pagal Mobilizacijos yra rengiamos, yra žymiai detalesnės, aiškesnės, yra nustatoma atsakomybė, nustatomi mechanizmai, kad tos pamokos, kur buvo taikytos, drįsčiau sakyti, ir Ukrainos, nebūtų kartojamos.
Kitas dalykas, aš tikiu… Dar kartą – tai nėra apie tokias situacijas, kokias turime dabar. Bet, sakykime, visi mobilizacijos tobulinimai, mechanizmo tobulinimai, tikslesnis procedūros sudėliojimas galbūt ateityje padėtų tiksliau dirbti esant panašioms situacijoms, kurios yra dabar, kurių, tikėsimės, nebus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre, daugiau klausimų nėra. Motyvai dėl teikiamo įstatymų komplekso. Pirmasis užsiregistravo P. Saudargas, bet jo kol kas salėje nėra. Tuomet P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai šis įstatymas yra laiku, tik tiek, kad gal reikėtų pasakyti tiesą, nes įstatymas nėra orientuotas vien į karo padėties įvedimą – jis yra orientuotas ir į nepaprastosios padėties įvedimą. Ir dėl to, kad ši situacija dėl koronaviruso gali pareikalauti iš valstybės veiksmų, kurie leistų maksimaliai užtikrinti piliečių sveikatą ir gyvybę, tikrai būtina priimti šias pataisas.
Aš džiaugiuosi, kad atsiranda pasiūlymų dėl pilietybės, kur nedviprasmiškai yra įtvirtinama nuostata, kad tas, kuris turi Lietuvos Respublikos pilietybę, mobilizacijos atveju negali jos išsižadėti. Tai būtų vertinama kaip vengimas atlikti savo prievolę tėvynei. Čia labai aiškus ženklas tiems, kurie su entuziazmu bandė įvesti dvigubą pilietybę, padaryti būtent popierinį Lietuvos Respublikos pilietį, kuris esant reikalui galėtų išsitraukti jam naudingą pilietybės variantą ir išvengti prievolės savo tėvynei Lietuvai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, prieš užsirašiusių nėra. Balsavimas bus kompleksiniu būdu, kai pereisime visus svarstymus, kai balsuosime. Pateikimai baigti.
15.19 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4650(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4650. Svarstymas. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkę pateikti mums komiteto išvadą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Komitetas neseniai apsvarstė ir bendru sutarimu pritarė projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju už išvadą. Diskusijoje užsiregistravo dalyvauti E. Pupinis ir K. Masiulis. Kviečiu E. Pupinį. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, norėjau paklausti, bet nespėjau paklausti. Kaip tai įvyko, kai komitete panašus variantas jau buvo? Buvo kaip tik ir pateikta, kad vis dėlto… ir ta pati ministrė buvo pateikusi, kad vis dėlto tarybų nariai gali dalyvauti posėdžiuose, kai galime identifikuoti jų dalyvius, kai galima organizuoti tokį ryšį. Tik kažkaip keista, kai viskas komitetuose virsta didžiuliu nepasitikėjimu. Aš galvoju, iš kur tai yra? Atrodo, mes visi esame politikai, daugelis iš mūsų, bent jau iš tų, kurie ir šiandien kalba, darbavosi savivaldybių tarybose. Tuo metu, kai viskas pakliūna į komitetą, atsiranda tokių ribojimų, kai tarybos gali svarstyti klausimus, tik būtinai susijusius su ekstremaliąja situacija arba su krizės atvejais. Manyčiau, kad ateityje neturėtume daryti tokių galbūt savo sprendimų, kai toks nepasitikėjimas yra tarp pačių politikų. Paskui mes klausiame, kaip čia įvyksta, kodėl mumis taip nepasitiki? Iš tikrųjų kaip gali mumis pasitikėti, jeigu mes nepasitikime?
Galbūt yra ir kitokių nuomonių, tačiau vis dėlto turėtume suprasti, kad savivaldybių tarybos dabar rengia sprendimus, susijusius su kitų mokslo metų grupių komplektavimu, klasių komplektavimu, mokyklų reorganizacija ir taip toliau. Iš tikrųjų tie sprendimai yra būtini. Galiausiai savivaldybių tarybos turi priimti sprendimus, performuodamos savivaldybių biudžetus, nes matėme, kad ir didžiuosiuose miestuose pagal savo galimybes kai kurios savivaldybės teikia siūlymus, kaip paremti vietinį verslą, jeigu jos turi galimybių. Linkėčiau mums ateityje tikrai daugiau pasitikėjimo ir negalvoti, kad jau savivaldybių tarybose, iš kurių nemažai mūsų atėję, yra nesąžiningi, negebantys spręsti klausimų. Aš tik tiek.
Manyčiau, kad vis dėlto tai buvo komiteto tam tikra klaida, kuomet leido iš esmės pakeisti ministerijos teiktą įstatymą, kur ir buvo suteiktos tos teisės, kurias mes dabar suteikiame. Aš tikrai siūlau pritarti tam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Dar yra užsiregistravęs K. Masiulis, tačiau jo nėra. Kolegos, motyvus už norite kalbėti, ar jau ne? Edmundai, dėkoju.
Gerbiami kolegos, kaip sutarėme, siūlymai bus svarstomi, kai bus priėmimas, tada mes ir svarstysime teikiamus siūlymus.
15.23 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 45, 46, 96, 506, 526, 589 ir 608 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4662(2) (svarstymas)
Kadangi dar neturime, ne visų komitetų išvados yra atkeliavusios, mes praleidžiame darbotvarkės klausimus nuo 2-3 iki 2-6.
Imamės darbotvarkės 2-6 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4662. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą… Nėra kam pristatyti. Komiteto pirmininkės nematau. Gerbiamas Stasy, prašom gelbėti. S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, čia kalbame apie Administracinių nusižengimų kodekso keturių straipsnių pataisas, kur yra keičiamos atsakomybės sąlygos, didinamos sankcijos ir koreguojama dispozicija. Komitetas šiandien svarstė šį įstatymo projektą. Jam buvo pritarta. Balsavimo rezultatai: 8 – už, prieš nebuvo, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Diskusijoje užsiregistravo dalyvauti J. Sabatauskas. Atbėga, laukiame. Prašom, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, Administracinių nusižengimų kodekse Vyriausybė siūlo gana ženkliai padidinti visas nuobaudas tiek už Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo, tiek už kitų įstatymų pažeidimus, tai yra jei nevykdoma poįstatyminių aktų privalomų nurodymų. Lyg ir atrodo viskas čia iš tiesų gerai.
Iš tikrųjų gerai šiame projekte tai, kad atsiranda daugiau subjektų, kurie gali išnagrinėti administracinę bylą ir priimti sprendimą dėl jos. Tai iš tikrųjų gerai, nes dabartinėje situacijoje, kai tik Visuomenės sveikatos centras gali priimti sprendimą, kai visi tos institucijos žmonės dirba tiesiogiai su pandemija ir turbūt jų pajėgos ir normaliu metu tam nelabai skirtos, tai dėl to dalyko galima ir neprieštarauti. Bet pats sankcijų didinimas nepabandžius, nepritaikius iki šiol, bent jau praeitą savaitę dar nebuvo nė vienos nuobaudos, tai pats principas yra toks, kad siekiant, jog nuobauda atgrasytų nuo pažeidimų darymo, ją reikia taikyti. Kai jos netaikome, kai nė vienas asmuo nenubaudžiamas, kai tai nėra paviešinama, tai ir neturi jokios prevencinės įtakos procesams, tai yra pažeidimų užkardymui, nes bent vienas išgirdęs, kad štai jam pritaikys tuos 140 eurų ar daugiau, kai yra už pakartotinumą… Pavyzdžiui, dabar, kai siūloma 500 ir 1 tūkst. 500 eurų, jau yra didelės sumos mūsų žmonėms, kurių 60 % gyvena vos ne prie skurdo ribos. Taip negalima.
Dabartinėje situacijoje gali būti taip, kad asmuo ne iš piktos valios gali tą pažeidimą padaryti. Aš neteisinu tų, kurie iš tiesų neatsakingai elgiasi, bet vis dėlto svarbiausia yra įstatymą taikyti. Dar kai kolega siūlė iki 10 tūkst. eurų padidinti nuobaudas, tai čia iš viso kosminės sumos Lietuvoje, turint omeny pragyvenimo lygį ir žmonių pajamas. Jos pandemijos metu daugelio žmonių labai smarkiai krenta. Todėl vis dėlto reikia taikyti adekvačias baudas, o ne tokias, kokias siūlo – kelis kartus padidintas, negu dabar yra. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau diskusijoje dalyvauti užsirašiusių nėra. Yra pasiūlymų, bet, kaip sakiau, jie bus svarstomi priėmimo tvarka. Lieka motyvai. Ar pageidausite kas nors juos pareikšti? Nėra, niekas neužsiregistravo. Tuomet keliaujame toliau.
15.29 val.
Baudžiamojo kodekso 277 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4663(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Baudžiamojo kodekso 277 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4663. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateiks S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra susijęs įstatymas. Ką tik mes svarstėme Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. Čia yra Baudžiamojo kodekso pasiūlymai taip pat didinti sankcijas, šiek tiek koreguoti dispoziciją. Komitetas svarstymo metu dar šiek tiek koregavo ir šios dienos sprendimu buvo pritarta šiam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 4.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Diskutuoja vėlgi J. Sabatauskas. Prašom. Dėl Baudžiamojo kodekso 277 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, čia jau yra šiek tiek kitoks įstatymas, todėl aš atsinešiau ir kompiuterį, kad galėčiau jums pacituoti, jeigu mano nuomonė gal kai kam atrodo nesvarbi.
Vis dėlto tai, kad iš esmės nelabai keisdami dispoziciją… o norma sukonstruota taip, kad tai yra nusikaltimo sudėtis, tai yra materiali, vadinasi, reikės įrodyti visas tas aplinkybes, kad dėl to asmens kaltės išplito ta užkrečiamoji liga, kilo epidemija.
Įsivaizduokime, kai įvyksta pasaulinė pandemija, dabar mes imsime ir kokį nors žmogų apkaltinsime epidemijos išplitimu. Kalbantis su praktikais, tai yra tie asmenys, mūsų pareigūnai, kurie vykdo ikiteisminį tyrimą, jie tik skėsčioja rankomis ir sako: ši norma yra mirusi. Mirusią normą reanimuoti, vietoj trejų metų nustatyti penkerius metus, ar tu prijungsi plaučių ventiliavimo aparatą asmeniui, kuris jau nuo gimimo buvo negyvas, ar neprijungsi, nieko jam nepadės, nes ventiliuok neventiliavęs, ten gyvybės nebuvo nuo pat pradžių. Kodėl? Todėl, kad ypač sunku įrodyti, kad būtent dėl to asmens paplito liga.
Aš dabar duosiu jums konkrečių pavyzdžių. Štai operacijų vadovo kovo 25 dienos įsakymu, kur buvo pataisyta dėl asmenų izoliavimo, buvo numatyta, kad visi prieš izoliaciją… visiems atliekami testai, skirtingai negu anksčiau. Sveikintina. Atliekami testai ir nustatoma, ar šiuo metu yra užsikrėtęs koronavirusu, ar nėra, ir tada jis keliauja į izoliaciją. Tačiau tiems asmenims, kurie iki tol savo noru izoliavosi parvykę iš užsienio, atbuvo 14 dienų, prašyk neprašyk, nei mobiliajame punkte, nei kur kitur – niekur testai atliekami nebus. Elementari logika ir sveikas protas turbūt diktuoja, kad abu atvejai yra tokie pat, tiktai čia pradžioje atliekama, o po to nebereikia? Vadinasi, asmuo, atbuvęs izoliacijoje, po 14 dienų važiuoja į darbą, kur dirba, tarkim, ceche, kuriame dirba 100 žmonių, važiuoja į šeimą. Iš karto daugybė kontaktų. Jeigu, tarkim, jo liga yra nesimptominė, nerodo simptomų, jis užkrės ir kitus. Tada, kai bus nustatyta, kad jis, bus galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Už ką? Už tai, kad yra netikę pareigūnai arba netikę jų sprendimai, kurie neleidžia tokių asmenų tikrinti, nors kitus, kurie dabar atvyko truputį vėliau, tikrina.
Kitas pavyzdys tų gydytojų, kurie atlikdami savo pareigas apsirgo. Jie nežino, iš kur ir kas tas asmuo, nuo kurio užsikrėtė. Jie nežinojo, kad tuo metu jau yra užsikrėtę, kai dar dirbo ir galėjo užkrėsti pacientus, savo kolegas, kaip atsitiko Panevėžyje, atsitiko Ukmergėje, kur paskui kiti asmenys… faktiškai iškrito visas personalas, nes turėjo izoliuotis, nebėra kam dirbti. Ar mes apkaltinsime tuos asmenis? Čia tikrai nėra jų kaltės.
Bet svarbiausia yra ne tai. Dabar yra numatyta treji metai laisvės atėmimo – griežčiausia bausmė. Siūloma keisti į penkerius. Ką tai pakeis? Ogi nieko. Sako, labiau atgrasys. Palaukite, atgrasymas yra tada, kai taikoma atsakomybė. Ne bausmės dydis, jau čia yra nuo XIX amžiaus, ne bausmės dydis lemia tai, tai lemia, kad atsakomybė turi būti neišvengiama. Bet jeigu neįmanoma jos pritaikyti, tas siūlymas pasižymi, čia aš jau turiu pacituoti mūsų Teisės departamentą, kuris vadina tokią teisėkūrą arba tokias įstatymo pataisas simbolinėmis, tai yra išverčiant į lietuvių kalbą tą garsiąją frazę, tai yra audringos veiklos imitavimas. Vyriausybė arba Teisingumo ministerija imituoja audringą veiklą ir siūlo jums pataisas. Tuo labiau gauna iš žmonių emocijas, kad, taip, reikia juos bjaurybes nubausti, tuos, kurie mums atvežė tą virusą. Tačiau ne čia esmė. Mums reikia bausti tuos, kurie iš tikrųjų nesilaiko taisyklių, nesilaiko reikalavimų ir piktybiškai tą daro. Čiagi išeina taip, kad už neatsargią, už netyčinę veiką asmuo bus baudžiamas trejais, penkeriais metais. Jūs tikite, kad bus taikoma laisvės atėmimo bausmė? Aš netikiu. Dažniausiai, kaip būna tokiais atvejais, geriausiu atveju bus pritaikyta bauda, kuri savo dydžiu bus daug mažesnė, negu numatyta Administracinių nusižengimų kodekse. Vadinasi, mes keisdami šį įstatymą, gaišdami laiką nepasieksime savo tikslų. Todėl pritaikykime nors kartą tą dabartinį įstatymą, kuris dabar yra, tai yra pirmoje dalyje iki trejų metų, kitoje griežčiausia bausmė yra areštas, o ne vieneri metai. Kuo skiriasi, tarkime, dviejų, trijų mėnesių areštas nuo pusės metų laisvės atėmimo bausmės? Juk niekas maksimalios dažniausiai neskiria. Skiria medianą. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Kolega, laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Todėl siūlau nepritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau diskutuoti registruotų nėra. Motyvai. Prieš kalba A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, bent jau tie, kurie sėdėjo salėje ir įdėmiai klausė, ką sakė mano kolega. Turbūt mes čia susirinkome ne tam, kad gamintume įstatymus, kuriuos padėtume į lentyną ir kurie būtų negyvybingi. Jeigu, kaip sakė mano kolega, šita norma neveikė iki pataisos, tai pakeitus trejus metus laisvės atėmimo į penkerius vargu bau ar šitas įstatymas pradės veikti. Įdomiausia ir keisčiausia tai, ką vėl pasakė kolega, kad vargu bau ar bus panaudoti kalėjimai sprendžiant šitas problemas. Geriausiu atveju bauda, o ta bauda bus mažesnė negu Administracinių nusižengimų kodekse, kuriam ką tik bent jau po svarstymo yra greičiausiai pritarta. Vakare bus priimtas. Ten baudos bus daug didesnės negu Baudžiamajame kodekse. Aš manau, kad nėra tikslo vaidinti, kad mes priimame dar vieną įstatymą, padėsime jį į stačių, į lentyną ir niekas iš teisininkų juo niekada nepasinaudos.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai už – P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Aš nedrįsčiau sakyti, kad nepasinaudos. Ši situacija, kokia yra šiandien, yra unikali. Iki tol Lietuvoje tokio dalyko nebuvo ir tai, kad yra asmenų, kurie iš tikrųjų vadovaujasi tiktai baimės refleksu, akivaizdu, nes jie tapę, grynai kai kurie žmonės, kurie tyčiojasi iš savo artimųjų, vos ne kaip socialiniais gyvūnais. Jeigu mes kalbame apie tai, kad reikia maksimaliai užtikrinti viešąjį interesą, tai būtent tie siūlymai ir yra susiję su tuo, kad būtų sugriežtinta baudžiamoji atsakomybė tuo atveju, jeigu žmonės peržengtų tas ribas ir keltų pavojų kitų žmonių gyvybei ir sveikatai. Taip jau yra, kad dalis žmonių, pakartosiu, vadovaujasi refleksais. Tiems žmonėms būtent ir yra aiški nuoroda, kad bet kokiu atveju, kai bus nubaustas vienas ar kitas, jie supras, kad rizikuoti nereikia.
PIRMININKĖ. Dėkojame, kolegos. Gerbiamas Antanai Vinkau, jūs galėsite priėmimo stadijoje išsakyti savo argumentus, nes šitoje stadijoje kalba vienas už, vienas prieš. Kai bus priėmimo stadija, tada.
Gerbiami kolegos, neturime dar raštiškų išvadų dėl darbotvarkės 2-8 ir 2-9 klausimų.
Tada imsimės kompleksinio 2-10.1, 2-10.2, 2-10.3 ir 2-10.4 klausimo. Kviečiame pateikti išvadą dėl pagrindinio Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4657 Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę. (Balsai salėje) Dar neturite. Vieno nėra. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos. Supratome, ačiū.
Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną pageidauja J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Norėjau paklausti, kadangi rytiniame posėdyje nebuvo pritarta Seimo statuto pataisų projektui, dabar darbotvarkės 2-14 klausimas, kodėl jisai liko neužjuodintas?
PIRMININKĖ. Tiesiog kad nesugriūtų numeracija, niekas jo nesvarstys.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Jisai gali tiesiog būti patamsintas.
PIRMININKĖ. Jo nebus, nes rytinėje darbotvarkėje mes nepritarėme.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū.
15.42 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4656(2) (svarstymas)
PIRMININKĖ. Kolegos, galime imtis darbotvarkės 2-11 klausimo – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4656. Gerbiama Rimante, vis tiek prašome į tribūną. Dabar kol kas nereikia balsuoti, jūs tik pateikite komiteto išvadą. Balsuosime, kada bus, viską darysime vienu balsavimu. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Diskutuoti niekas neužsiregistravo. Motyvus už nori išreikšti A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Aš manau, kad pirmininkė pasakė, kalbančių prieš nėra, tai taupysime laiką.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
15.43 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4651(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4651. Kviečiu BFK išvadą pateikti. Gerbiamojo V. Ąžuolo nematau. Iš Biudžeto ir finansų komiteto kas galėtumėte? M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Posėdyje nedalyvavau, bet matau, kad buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dalyvauti diskusijose taip pat niekas nėra užsiregistravęs. Dėl motyvų po svarstymo pageidauja… Deja, nėra pageidaujančių.
15.44 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4671(2) (svarstymas)
Tuomet imsimės darbotvarkės 2-13 klausimo – Elektroninių ryšių įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4671. Svarstymo stadija. Išvadą prašysime pateikti… Ekonomikos komiteto pirmininko nematau. A. Baura, prašom, pateiks komiteto išvadą dėl Elektroninių ryšių įstatymo. A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas kaip pagrindinis pertraukos metu svarstė šį projektą ir priėmė tokį sprendimą: pritarti patobulintam įstatymo projektui ir jo lyginamajam variantui. Balsavimo rezultatai: 6 – už, prieš nebuvo ir susilaikė 4.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Svarstymuose nori dalyvauti du Seimo nariai. Diskusiją pradeda A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dar iki pertraukos kai kas labai dejavo dėl Valstybės saugumo departamento veiksmų. Nesvarbu, kad neteisingai suprato, nesvarbu, kad klaidino visuomenę apie apimtį, bet šiuo atveju – tyla. Tyla, nors įstatymo projektas yra ydingas.
Atkreipsiu dėmesį, kad kitos šalys, vykdydamos, atrodytų, panašias, bet netapačias priemones, ima visai kitus duomenis. Pavyzdžiui, Italijoje elektroniniai duomenys iš telekomunikacijų paslaugų teikėjų gali būti renkami, juos teko matyti, tačiau jie naudojami apibendrintai, pavyzdžiui, pasižiūrėti, ar kokiame nors regione abonentai judėjo daugiau ar mažiau. Daugiau kaip 10 kilometrų išvažiuodavo iš tos pavojingos teritorijos, ar mažiau.
Šiuo atveju, jeigu atsiversite patį projektą, jūs pamatysite, kad tų stabdžių ribų nėra. Yra nurodyta tik viena aplinkybė, kad pasibaigus nepaprastajai padėčiai ar karantinui tie duomenys sunaikinami. Čia vėlgi kiltų didžiulė abejonė, nes metaduomenis įstatymai dėl tam tikrų priežasčių kartais įpareigoja ir ilgiau laikyti, bet tiek to.
Aš manau, kai mes svarstome įstatymo pakeitimus, būtent suteikdami papildomus įgaliojimus, kurie peržengia žmonių teises, vis dėlto turėtume žinoti ir galutinį vartotoją, kas gi naudosis tais duomenimis. Atkreipkite dėmesį, kad parašyta „įgaliota institucija“. Kokia įgaliota institucija? Vyriausybės kanceliarija, Saugumo departamentas, policija – kas? Sveikatos apsaugos ministerija, Statistikos departamentas? Kas ta įgaliota institucija?
Aš manyčiau, kad toks projektas neturėtų būti toliau svarstomas, todėl siūlyčiau atsižvelgti į tas abejones ir jam nepritarti. Naudos iš tokio projekto bus itin mažai, tai yra nauda bus labai minimali.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiame A. Armonaitę. Prašom.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų siūlomas projektas ne tik prastai parengtas, bet ir pavojingas. Be šio projekto egzistuoja techninės galimybės jau dabar kontroliuoti karantiną. Pavyzdys numeris vienas – Vilniaus miestas. Galima prisiregistruoti prie elektroninių valdžios vartų, susieti save su guglo vietos sąsaja ir taip bus žinoma tavo buvimo vieta.
Antras pavyzdys yra tai, ką naudojo užsienio valstybėse – Pietų Korėjoje ir kitur. Tai yra mobili aplikacija, kuri siunčia GPS signalą apie tavo buvimo vietą.
Dabar kas čia yra siūloma. Čia yra siūloma be asmens informavimo, be sutikimo, be galimybės pasirinkti kitas alternatyvas, kurias aš, pavyzdžiui, išvardinau čia anksčiau, stebėti ne tik jo buvimo vietą, bet ir duomenų srautą. Duomenų srautas yra viskas, kas įeina į mūsų telefonus ir kas išeina iš jų: susirašinėjimas, slaptažodžiai, nuotraukos, kurias, pavyzdžiui, darėme čia, Seimo salėje, – viskas. Ar tikrai dabar to reikia? Nėra numatyta net teisės skųsti sprendimą. Aš iš tikrųjų registravau pasiūlymą, žinau, kad jam iš dalies komitete buvo pritarta, ačiū už tai, tačiau labai nuvilia tai, kad ministerija, nepadariusi nieko, nieko, kad būtų įgyvendintos tos ankstesnės įmanomos alternatyvos be šito įstatymo projekto, atneša tokį įstatymą, kuris pažeidžia pamatines žmogaus teises, ir mes dabar paknopstomis turime jį taisyti. Tikrai kviečiu nepritarti. Jau nekalbu apie tai, kad supainiotos visos tos karo, nepaprastosios padėtys ir karantinai. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, motyvai po svarstymo. Už kalba J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia diskusijoje dalyvavę aistringai kalbėjo, man regis, neperskaitę antrojo projekto varianto, kuris atsirado po komiteto patobulinimo. (Balsai salėje) Ne, būtent svarstymo stadijoje mes jau kalbame apie antrąjį projekto variantą. (Balsai salėje) Ne. Pasižiūrėkite darbotvarkėje, kolegos, tai yra antras variantas. Tie nuogąstavimai, kurie buvo išsakyti, aš manau, daugiausia yra ištaisyti. Neliko čia ypatingos padėties ar karo atveju, liko tik ekstremalioji padėtis, liko tik galimybė gauti gyvenamosios vietos nustatymo duomenis, išbraukėme duomenų srautą, kuris čia kėlė visokių dviprasmiškų galimybių. Man atrodo, kad dabar tikrai tokiam projektui galima pritarti. Na, o kad įsivaizduotume praktinį poreikį, sakykime, susirgęs žmogus piktybiškai nepasako, kur jis lankėsi, bet paprastai visi turi mobiliuosius telefonus ir pagal mobiliojo telefono buvimo vietas vis dėlto galima šiek tiek atsekti, kur jis lankėsi, ir paskui galbūt išreikalauti, kad dar tiksliau pasakytų. Kaip matome, tokių pavyzdžių, kai žmonės nepasako, toli ieškoti nereikia, net Seime jų turime. Panašu gali būti, kai reikia kontroliuoti piktybiškai nesilaikantį izoliacijos asmenį ar panašiai. Aš manau, kad, taip sakant, atsakingai ir prasmingai naudodamosi šią galimybę turi turėti valstybinės institucijos, kurios kovoja su ekstremaliosios situacijos padariniais, prevenciškai nori, kad tos neigiamos pasekmės būtų kuo mažesnės, ir aš didelių pavojų dėl kokio nors žmogaus teisių pažeidimo čia neįžvelgčiau po to, kai komitete mes projektą, kaip minėjau, esmingai pakeitėme.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Armonaitė. Prašom.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Labai džiaugiuosi, kad komitetas kažkiek atsižvelgė, tačiau noriu pastebėti, kad nereikia įstatymo projekto tam, kad būtų kontroliuojamas žmogaus karantinavimasis. Tam yra mobiliosios programėlės, kurios seka tik vietą, tam yra jau veikiantys Lietuvoje sprendimai, nereikia žiūrėti į Pietų Korėją ar Singapūrą. Vilniuje yra sprendimas. Man nepatinka tiek turinys, tiek iš tikrųjų ir tai, kad Vyriausybė, konkrečiai Susisiekimo ministerija, nepadarė savo darbo, neieškojo techninių sprendimų, nekūrė programėlių ar nesikreipė į žmones, kurie turi įgūdžių tokias programėles kurti ir nori prisidėti prie mūsų įveikimo šitos krizės. Ji to nedarė. Ji tiesiog parašė įstatymo projektą atžagaria ranka. Dabar čia galvoti, kad mes per dieną jau viską pataisėme, man atrodo, yra per drąsu. Aš siūlau nepalaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, dėl kai kurių darbotvarkės klausimų komitetų posėdžiai yra įvykę, bet dar nėra raštiškų išvadų po komitetų posėdžių, todėl pereiname prie rezervo.
15.55 val.
Valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4641 (pateikimas)
Rezervinis 1 klausimas – Valstybės rezervo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4641. Pateikimas. Kviečiu A. Anušauską jį pateikti.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų Teisės departamentas dėl šio projekto pateikė savo išvadas. Kai kurios atrodo galbūt kaip klausimai. Norėčiau kai ką paaiškinti.
Esant ekstremaliajai situacijai, manyčiau, visuomenė turi teisę žinoti (čia kalbu apie ekstremaliąją situaciją taikos metu, kai neįvesta jokia karo padėtis, nepaprastoji padėtis) apie valstybės rezervo tam tikras atsargas. Pavyzdžiui, medicinos, žemės ūkio ar maisto produktų atsargas, kurios yra skirtos neigiamiems ekstremaliosios situacijos padariniams likviduoti taikos metu.
Kodėl tai svarbu? Mes jau pamatėme per šį mėnesį, kodėl tai svarbu. Jeigu būtume žinoję kai kuriuos duomenis anksčiau, matyt, ir sprendimai būtų kiti, ypač kalbant apie medicinos atsargas. Jeigu visuomenė turėtų pakankamai informacijos, aš manau, kad kai kuriems sprendimams, kurie pavėlino reakciją, pavėlino kai kuriuos pirkimus, būtų užkirstas kelias, nes viešumas yra svarbi pilietinės visuomenės priemonė daryti įtaką bet kuriai valdžiai, ir nesvarbu, kas toje valdžioje.
Aš suprantu, kad gali tekti taisyti ir Valstybės paslapčių įstatymą. Dėl to nieko blogo nematau, nes ekstremaliosios situacijos valstybės mastu paveikia visų ir kiekvieno gyvenimą. Todėl teisė žinoti, aš manau, šiuo atveju tikrai atsiranda ir ją reikėtų įgyvendinti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas kolega, iš tikro teisė žinoti, kaip jūs akcentuojate, yra labai svarbus dalykas, bet tam, kuris moka skaityti biudžetą, iš karto matyti tie rezervai, įskaitant ir valstybės rezervą, ir Vyriausybės rezervą. Gal reikėtų tiesiog paaiškinti, kokie dydžiai ten yra pateikti, ir tada būtų gal aiškiau?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Turite galvoje piniginę išraišką?
K. GLAVECKAS (LSF). Aš kalbu apie pinigus.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). O aš…
K. GLAVECKAS (LSF). Rezervas… Ai, atsiprašau. Jūs apie grūdus, miltus ir muilą. Supratau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Daiktinę, materialiąją. Žinoma, buvo pakeista rezervo formavimo tvarka ir kai kurie dalykai yra įgyti ne fiziškai, o sudaromos sutartys, esant reikalui jos bus aktyvuotos ir tos prekės bus įsigytos. Bet dabartinė situacija įrodė, kad to gali nepakakti. Ko gero, reikėtų keisti ir valstybės rezervo formavimo tvarką, nes, užsidarius valstybių sienoms, nelikus Šengeno kad ir trumpą laiką, gali atsirasti problemų. Kol kas dar jų nėra, bet jų iš tikrųjų gali atsirasti, jeigu ypatinga situacija užtruks ilgesnį laiką.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau klausiančiųjų nėra. Motyvų taip pat niekas nepageidauja pareikšti. O balsuosime, kai bus balsavimas.
16.00 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 2, 9, 35 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4645 (pateikimas)
Rezervinis 2 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 2, 9, 35 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4645. Vėl į tribūną kviečiu A. Anušauską. Pateikimas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, taip, jau šiandien buvo kai kurie dalykai svarstomi, ir turiu pasakyti, kadangi sutapo straipsniai, vieną straipsnį buvau užregistravęs ir kaip pasiūlymą dėl pagrindinio projekto, kurį pateikė sveikatos apsaugos ministras, ir jisai iš dalies… buvo iš dalies jam pritarta. Kalbėtume apie 2 straipsnio, 9 straipsnio pakeitimą, tai yra apie sąvoką, kas yra ligoniai ir sukėlėjų nešiotojai, turėję sąlytį, dėl jų būtinojo hospitalizavimo, izoliavimo, tai yra sąvokos tikslinimas iš dalies buvo atliktas.
Tačiau aš pristatau ir kitas nuostatas, nes, kaip pasirodė, vėlgi ta pati praktika patvirtino, kad reikėtų padaryti ir daugiau pataisų. Pavyzdžiui, kalbant vėlgi apie sąvokas, kas yra asmuo, turėjęs sąlytį su užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu. Mes matėme, kad medicininių apžiūrų, testavimų nepakako. Yra siūlymas vėlgi įrašytas, kad iki atliekant medicininę apžiūrą, net jeigu ligos simptomai nepasireiškė, laikomas tuo asmeniu, turėjusiu sąlytį su ligų nešiotoju.
Kita pataisa yra susijusi vėlgi su valstybės rezervu. Už tai atsakinga institucija – Sveikatos apsaugos ministerija, kaip žinoma, iš valstybės rezervo biudžete skiriamų asignavimų privalo sudaryti lėšų rezervą padidėjusio sergamumo ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis epidemijų profilaktikai. Žodžiu, turi turėti rezervą. Ir aš siūlau, kad vėlgi, kadangi buvo tokia praktika ir įstatyme ji buvo įtvirtinta, kad inventorių, dezinfekcines medžiagas, terpes, įrangą, specialų transportą gali turėti fiziškai arba – kas yra svarbu, vienas žodis šiuo atveju sudaro esmę – arba sudaryti skubaus tiekimo sutartis su prekių, vaistų ir kitais tiekėjais. Kaip rodo praktika, nepaisant skubumo, vis dėlto kartais visas tas procesas gali užtrukti mėnesius, mėnesį, tai yra ilgą laiko tarpą. Todėl aš siūlau atsisakyti to „arba“, tai yra turėti atsargų ir sudaryti skubaus tiekimo sutartis, kai ir atsargos, ir sutartys gali iš tikrųjų egzistuoti vienu metu. Atsargos gali būti mažesnės, o sutartys iš anksto sudarytos didesniems kiekiams. Tokia būtų įstatymo pasiūlymo esmė.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti. Prašom nepabėgti. Pirmas klausia A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, kadangi Vyriausybė pristatė savo įstatymą, iš dalies jūs ir pats pasakėte, kad yra tam tikrų ryšių su juo, bet yra Teisės departamento pastabos. Jūs kalbėjote apie vienas, bet yra kitos, kur yra jūsų siūlomų kai kurių perteklinių dalykų. Kaip jūs į tai reaguojate ir ar nereikėtų jūsų įstatymo, kurį mes turime šiandien svarstyti ir priimti, kai kuriuos momentus paprasčiausia sujungti, ir tai būtų greitesnis procesas? Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Turiu pasakyti, kad atsitiko taip, kadangi tai yra rezervo klausimas, komitetas komiteto posėdžio metu negalėjo svarstyti, jisai nebuvo formaliai pateiktas, todėl nei sujungimai, nei kiti dalykai negalėjo būti svarstomi. Kaip minėjau, aš buvau atskirai, žinodamas, kad gali taip atsitikti, užregistravęs tik vieną pasiūlymą iš kelių, esančių šiame projekte.
PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas kolega, sakykite, karo rezervai kaip tokie Lietuvoje iš principo egzistuoja? Ar negalėtų jie būti aktyvuoti kaip šiuo atveju? Nes daug kas vadina, kad tai iš esmės yra karas. Kai mes kalbame apie Karo padėties įstatymą ir kitus dalykus, tai gal rezervus irgi reikėtų susieti su tuo variantu, kad juos reikėtų aktyvuoti arba aktyviai papildyti. Taip būtų lyg ir aiškiau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Žinote, šiandien, matau, atsitiko taip, kad mes nemenką dalį tų įstatymo nuostatų, kurios buvo būdingos Nepaprastosios padėties įstatymui, perkėlėme, turiu galvoje turinį, į kitų įstatymų nuostatas, kurios susijusios, pavyzdžiui, su karantino tvarka. Atsitinka taip, kad… Aš neprognozuosiu, tiesiog negaliu sakyti, kad ta situacija teisiškai man atrodo labai graži, kai mes suprantame, kai didžiausi žmogaus teisių apribojimai yra karo padėties metu, kažkiek mažesni nepaprastosios padėties metu, mažesni karantino metu, nes žmogaus konstitucinės teisės bet kokiu atveju negali būti apribotos be Seimo sprendimo. Seimas priima sprendimus dėl nepaprastosios padėties. Dabar ribojimai yra priimami, bet jau be Seimo, o Vyriausybės nutarimais. Deja, situacija rodo, kad mes greitai tikrai turėsime bendrą rezervą.
PIRMININKĖ. Prašom, paskutinis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tikrųjų kiekvienas rezervas reikalauja tam tikrų lėšų rezervui palaikyti. Iš tikrųjų mes turbūt neįsivaizduojame, kad būtų kažkaip įšaldyta, jis turėtų nuolat keistis, ypač medicinos rezervas, kas susiję su visa įranga. Iš tikrųjų kieno tai bus kaštai? Ar tai bus organizuojama per Sveikatos apsaugos ministeriją, kas susiję su įranga? Ir vėl – kaip jo išlaikymo kaštai? Ar ne geriau būtų, kad tas rezervas galbūt būtų priemonių kiekis, naudojamas nuolat. Bet, tarkime, jis būtų kur kas didesnis, negu kad būtų laikomas kažkokios aparatūros rezervas ir tokiu būdu jis laikas nuo laiko pasentų moraliai ir kitaip. Ačiū.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kaip ir kiekvienas rezervas, atėjus laikui, keičiamas ir papildomas. Nėra taip, kad prieš 20 metų pagamintos prekės nuolat saugomos. Bet atsakinga, be abejo, Sveikatos apsaugos ministerija. Šiuo atveju aš nieko nekeičiu nei siūlau, tiesiog įstatyme ši nuostata jau senokai yra įrašyta ir ji, aš manau, visiškai teisingai įrašyta. Būtent Sveikatos apsaugos ministerija privalo sudaryti nuolat atnaujinamas vaistų, dezinfekcinių medžiagų, diagnostikos, terpių, įrangos, specialaus transporto atsargas.
PIRMININKĖ. (Kalba ne per mikrofoną, negirdėti) Jau visi paklausėte. Dėl motyvų. Prašom. V. Bakas. Prašom, kalbate už.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiamas Anušauskai, neišeikite, aš šiaip pasisakau už tai, kad Seimas vis dėlto įstatymais reguliuotų tai, kas susiję su krizės valdymu ir esminėmis žmogaus teisėmis. Tik, pone Anušauskai, būkite nuoseklus. Kai mes kalbame apie žmogaus teisę į privatumą, kuri gali būti pažeista žodiniu įsakymu, net Seimo sprendimo nereikia, jūs ginate tokius vadovus, kurie duoda žodinius įsakymus pažeisti privatumą. Bet čia aš jums pritariu, kad svarbiausius klausimus, susijusius su žmogaus teisėmis, turėtų reguliuoti Seimas.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, kreipiuosi į valdančiuosius, nes jūsų balsų dėka šitas įstatymo projektas gali keliauti toliau Seime arba būti sustabdytas. Iš esmės mes turime įsisąmoninti – Lietuva veikia tam tikro karo sąlygomis. Tie žmonės, kurie yra priešakinėse linijose, vadovaujasi tais įstatymais, kuriuos mes priimame. Ar yra normalu, kad darbotvarkėje yra tas pats įstatymas su pakeitimais, kuriuos pateikė Vyriausybė, ir mes priimsime nepraėjus daug laiko. Bet dabar atsiranda dar kitos šito įstatymo pataisos ir aiškiai Teisės departamentas nurodo, kad yra pertekliniai dalykai. Pavyzdžiui, dabar galiojanti norma. Užkrečiamųjų ligų kontrolė, organizacinės techninės ekonomijos, taip pat epidemiologijos ir kitos medicinos priemonės, sudarančios galimybę mažinti ir likviduoti sergamumą užkrečiamomis ligomis, taip pat išvengti tų ligų išplitimo. Na, aiški įstatymo nuostata. Ne, būtinai reikia įrašyti „galimybės kuo anksčiau nustatyti užkrečiamas ligas“ ir taip toliau, ir taip toliau.
Galbūt tikrai Seimo nario noras yra geras, bet kartais atrodo, kad per savo gerumą mes norime pasirodyti, kokie geri mes esame ir dėmesingi. Nepadarykime, ypač šiuo metu, iš įstatymų leidimo tam tikro pasirodymo. Aš siūlau nepritarti. Jeigu yra galimybės fiksuoti siūlymus, juos galima daryti ir tą buvo galima padaryti, ir būtų šiandien galbūt priimti. O dabar kai kurie dalykai dar daugiau sukels sumaišties tiems žmonėms, kurie, kaip kartoju, yra priešakinėse linijose, kovoja dėl mūsų gyvybių ir sveikatos, vadovaudamiesi tais įstatymais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau atsakyti. Vis dėlto jūs pasižiūrėkite į įstatymo registravimo datą. Aš jį užregistravau prieš savaitę, prieš savaitę. Laukiau iki paskutinio momento vyriausybinio projekto, norėdamas siūlymų. Deja, jis pasirodė tik vakar, jeigu neklystu, ir aš dėl jo vis tiek dar spėjau įregistruoti penkis siūlymus, bet visų tikrai nespėjau fiziškai, be to, straipsniai nesutapo. Prieš savaitę.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Balsavimas bendra tvarka. Dabar balsavimo nebus.
16.12 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4644 (pateikimas)
Tuomet imsimės rezervinio 3 klausimo – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4644. Kviečiu M. Majauską jį pateikti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mielieji kolegos, kas klausėte gyvai, kas nuotoliniu būdu. Iš tiesų nesitikėjau, kad bus toks momentas, kad stovėsiu ir siūlysiu pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo sektoriui, nes tikrai daug metų kovojame prieš įvairiausias lengvatas. Viena iš priežasčių, kad valstybė iš tikrųjų turi labai ribotus resursus skatinti verslą, skatinti įvairias organizacijas ir įvairios lengvatos kainuoja didelius pinigus.
PVM lengvatos, skirtingai nei dažnai yra manoma, yra skirtos ne tam, kad būtų sumažintos kainos, nes jeigu sumažintume tam tikrų produktų kainas, didžiąją dalį tos naudos pasiimtų prekybos centrai. PVM lengvatos yra skirtos verslui paskatinti. Dėl tos priežasties absoliuti dauguma Europos Sąjungos šalių skatina maitinimo sektorių, skirdamos pridėtinės vertės mokesčio lengvatą. Ir tai daro dėl dviejų priežasčių: pirma, kad maitinimo sektorius įdarbina itin didelį skaičių darbuotojų, Lietuvoje įsidarbina apie 30–40 tūkst. žmonių; antra, kad tas darbuotojų skaičius ir tie verslai iš esmės dirba smulkiajam verslui. Tai yra smulkusis ir vidutinis verslas, dažniausiai yra šeimos verslai. Todėl didelė dalis Europos Sąjungos šalių skatina tokį maitinimo sektorių ir skatina šį verslą.
Trečia priežastis, kad dažniausiai smulkūs restoranai, maitinimo įstaigos naudoja vietinę produkciją – apie 60, kai kur 40 %. Tai tokiu būdu yra skatinamas ir vietinis žemės ūkis. Kaip ir minėjau, net 17 Europos Sąjungos šalių narių iš 27 turi tokią pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, ir ji yra ne 3–5 %, o maždaug 9–10 % PVM vietoj to, kas dabar yra taikoma Lietuvoje, 21 %.
Puikiai žinome, kad karantinas, kuris dabar yra priimtas, užtruks ir jo pasekmes jusime dar ilgai. Tas pasekmes ypač skaudžiai pajus maitinimo sektorius, nes net ir pasibaigus karantinui didelė dalis žmonių saviizoliuosis ir neis valgyti į restoranus, kavines, viešojo maitinimo vietas. Lygiai taip pat žinome, kad dalis žmonių rinksis gaminti maistą namuose, nes tai yra pigiau, ir tai darys todėl, kad šeimos pajamos krizės metu bus sumažėjusios. Todėl labai labai svarbu šiandien, kad valstybė, argumentuodama ir skatindama maitinimo sektorių neužsidaryti, neatleisti darbuotojų, pasakytų, kad praėjus krizei mes nepaliksime jo likimo valiai ir mes viską padarysime, kad šis sektorius atsistotų ant kojų kuo greičiau.
Todėl aš siūlau Seimui patvirtinti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo sektoriui ir nustatyti, kad pridėtinės vertės mokestis būtų 9 %. Tai yra labai svarbu, nes tai paskatins maitinimo sektorių greičiau atsigauti, lengviau išgyventi krizę, ir labai svarbu, kad tai spręs ir ilgalaikio šešėlio problemą šiame sektoriuje, taigi paskatins mokėti mokesčius. Todėl kviečiu pritarti šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų tenka sutikti, kad laikmetis yra sunkus, nors jis dažnokai būna jau sunkus. Taip pat reikia prisiminti kai kuriuos atvejus, kai tekdavo įvesti tuos kai kuriuos mokesčius, nes nesusibalansuodavo biudžetas. Ar nemanote, kad vis dėlto įvesti lengvatas visada lengviau, negu jas panaikinti, ar nemanote, kad galbūt galėtų būti nustatyta tam tikra data, nežinau kokia, per kiek tas verslas gali atsigauti, nes iš esmės panašių šeimos verslų yra ir kitų, tuomet ir kitiems reikėtų suteikti tam tikras lengvatas. Maitinimo paslaugų srityje nėra taip, kad visi tik šeimos verslai. Yra verslų, kurie priklauso didelių įmonių savininkams kaip papildomas verslas. Aš norėčiau paklausti, ar nemanote, kad reikėtų galbūt įrašyti tam tikrą terminą? Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Skirtingai nei iš tikrųjų mes esame įpratę manyti, maitinimo sektorius yra tas, kuriame dirba daugiausia ar absoliuti dauguma smulkiųjų verslų. Aš žinau, kad yra susiformavusi viešoji nuomonė, kad „Amber Food“, „Čili pica“ yra didieji žaidėjai. Bet iš tikrųjų, jeigu mes sudėtume „Delano“, „Amber“, „Čili“, jie sudarytų maždaug 10–12 % visos šio maitinimo sektoriaus apyvartos. Visą kitą dalį, absoliučią daugumą, sudaro labai labai smulkūs ir vidutiniai verslai.
Kita sritis, kuri labai panašiai nukentėjo ir vis dar kenčia dėl karantino, yra apgyvendinimo sektorius. Bet šis sektorius lygiai taip pat kaip ir daugelio Europos Sąjungos šalių turi pridėtinės vertės mokesčio lengvatą. Maitinimo sektorius tokios lengvatos neturi.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pamenate, kai buvo ekonomikos pakilimas, mes su ponu kolega V. Kamblevičiumi teikėme dėl PVM tarifo mažinimo daržovėms. Latvija tai padarė esant ekonomikos pakilimui, tačiau jūsų buvo paprieštarauta tam dalykui, kad būtų mažinamos kainos, PVM tarifas daržovėms.
Noriu paklausti, jeigu taip įvyktų dabar ir sumažintume tas maisto kainas, ar, kai ekonomika susitvarkys, jūs vėl sakysite, kad reikia didinti PVM, ar ne? Ar išlaikytume tokį pat, kokį galimai mes priimtume? Bet šiaip jūsų mintis iš esmės nebloga. Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Atkreipsiu dėmesį, kad, kaip ir prieš tai minėjau, reikia pabandyti įsivaizduoti ir suvokti, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvatas dažniausiai pasiima verslas, ir tada žiūrėti, kas prekiauja tais produktais, kuriems mes norime suteikti lengvatą. Jeigu mes norime suteikti lengvatą maisto produktams ir matome, kad dažniausiai prekiauja „Iki“, „Maxima“, dar kiti prekybos centrai, „Lidlas“ ir, suteikus tą lengvatą, jie pasiims didžiąją dalį… Jeigu mes suteiksime maitinimo sektoriui, pasiims smulkusis ir vidutinis verslas, o tai ypač rajonų centruose yra šeimos verslas. Juos paskatinti šiuo atveju, man atrodo, būtų labai svarbu.
Drįsčiau pasakyti, kad iš tikrųjų tokia lengvata būtų prasminga ir yra prasminga ir atsigavimo laikotarpiu, ir normalios ekonominės situacijos metu. Tiesiog anksčiau, aš manau, nebuvo valios ir galbūt nebuvo resursų tokiems dalykams pasiūlyti. Aš manau, kad dabar Vyriausybė, kuri imasi labai ryžtingų sprendimų verslui paskatinti, galėtų imtis pridėti ir šią paskatą, ypač smulkiajam ir vidutiniam maitinimo sektoriui.
PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas kolega, iš tikro ta problema, jūs pats suprantate, sprendžiama labai nesudėtingai. Visų pirma, galima siūlyti nuimti karantiną. Kai jis bus nuimtas, tai ir problemos neliks.
Antras dalykas. Sumažintas PVM nebus masalas ateiti tiems, kurie nori naudotis tomis paslaugomis, nes sumažėjusi kaina keliais centais, kai yra draudimas, yra beprasmė.
Trečias dalykas yra tai, kad dabartiniu metu tie smulkūs verslininkai, kurie yra mažučiai (iš tikro jūs jais rūpinatės, teisingai darote), paprastai paima cash flow – grynuosius. Ten ne visuomet turi būti ir yra tai, ką jūs kalbate, – PVM. Tai yra Amerikoje ir Anglijoje, ir visur. Todėl aš manau, kad ta korekcija, kurią jūs siūlote, iš tikro yra daugiau tokio geranoriškumo požymis, o ne realus indėlis į situacijos pakeitimą. Realus pakeitimas turėtų būti finansavimas arba pagelbėjimas tiems žmonėms, kurie darė verslą, kad jie gautų bent kokį laikotarpį išsilaikyti esant draudimui prekiauti arba daryti valgymo biznį. Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega, už komentarą. Atkreipsiu dėmesį, kad ši priemonė yra skirta atsigavimo laikotarpiui, ne krizės laikotarpiui. Krizės laikotarpiu, kai restoranas uždarytas, jis negauna jokių pajamų ir tai jam iš esmės nepadės. Šiek tiek padės kai kuriems, kurie daro maistą išsinešti, bet tai yra tik labai labai mažas procentas nuo jų paprastos standartinės apyvartos. Tačiau tą verslą, kuris šiandien gauna valstybės subsidijas darbuotojams išlaikyti, kuris, tikėtina, gaus likvidumo paskolas tam, kad galėtų išgyventi šį sunkų laikotarpį, reikia paskatinti, jam reikia pažadėti ir reikia suteikti viltį, kad yra prasmės šiandien gyventi į minusą, yra prasmės šiandien sunkiai išgyventi tą karantino laikotarpį, nes po to ateis šviesa ir ateis galimybė dirbti, užsidirbti ir grąžinti tas paskolas, kurias šiandien jie bus priversti paimti, nes didelė dalis verslų gali nuspręsti tiesiog užsidaryti, bankrutuoti tam, kad neįsiskolintų per šiuos kelis mėnesius, ir po to atsidaryti iš naujo. Šitas sprendimas paskatintų juos likti rinkoje, laukti susikaupus, naudotis teikiama parama ir vėliau atsigauti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas biudžetinis ir prognozuojant, kiek lėšų biudžetas gaus, jau dabar akivaizdu, kad PVM surinkimas gali būti gerokai sumažėjęs bent jau šį mėnesį ir kitą mėnesį, gal ir ilgesnį laiko tarpą. Vis dėlto kokios jūsų prognozės, kiek netektų biudžetas dėl bendros situacijos ir kiek dėl šio įstatymo pasiūlymo?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Atkreipsiu dėmesį, kad šiandien maitinimo sektoriaus verslai yra tiesiog uždaryti. Jie neturi jokių pajamų, jie nemoka jokių mokesčių. Tu įvesk jiems ir nulinį PVM, valstybei nuo to nei geriau, nei blogiau, kaip ir tam verslui, jeigu jis yra uždarytas ir tiesiog negali veikti. Tai valstybė nei neteks kažkiek pajamų, nei gaus daugiau pajamų. Šis projektas suteiks viltį, kad valstybė atsigaunant nepaliks jų likimo valiai ir kad išeinant iš krizės jie galės atsigauti lengviau.
Dar daugiau. Aš manau, kad iš krizės išeinant didelė dalis verslų susidurs su tokia sudėtinga dilema – jeigu nori išgyventi, galbūt reikia slėpti mokesčius. Tai maitinimo sektoriuje nėra svetimas dalykas. Šis projektas juos paskatins mokėti mokesčius, žinant, kad jie yra mažesni, ir taip gal net ir padidins valstybės surenkamas pajamas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Europos Komisijos raporte apie praeitą krizę, tai yra 2007–2011 metų, apie Lietuvą parašyta, kad neturtingiausi gyventojų sluoksniai per tuos ketverius metus prarado 7 mlrd. litų, o turtingiausi Lietuvos gyventojų atstovai uždirbo 2 mlrd. litų daugiau negu iki krizės.
Šio raporto statistikos fone aš absoliučiai pritariu šiai jūsų pataisai, labai džiaugiuosi, kad jūs šiuo atveju esate konservatorius, nes iš konservatorių pusės gauti pasiūlymą mažinti maistui PVM iš tikrųjų yra esminis lūžis konservatorių istorijoje. Nors aš daugumai jūsų iniciatyvų nepritariu, nes jūs dažniausiai atstovaujate stambiam kapitalui, bet šį kartą tai yra labai maloni išimtis, ir aš visomis išgalėmis agituosiu, kad šita jūsų pataisa šiame Seime būtų priimta. Ačiū, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Jeigu galiu, trumpai sureaguosiu. Aš diskutavau su savo konservatorių kolegomis ir, atvirai pasakius, ta diskusija nebuvo lengva. Dalis balsuos prieš, dalis parems, kaip ir, manau, valdančiųjų bus įvairių nuomonių. Bet man atrodo, kad mes atėjome prie momento, kai iš tikrųjų galime pripažinti, kad maitinimo sektorius yra smulkus verslas, tai dažniausiai yra šeimos verslas, tikrai įdarbina labai daug darbuotojų, jisai išgyvens esminį lūžį šio karantino metu ir klausimą, ar jam tęsti veiklą, ar netęsti veiklos. Šitas sprendimas jam suteiks vilties. Man atrodo, tai būtų prasmingas dalykas.
Taip, sutinku, kad kaip konservatoriui šį siūlymą buvo šiek tiek sudėtinga registruoti ir diskutuoti, bet aš labai tikiuosi, kad mes rasime sutarimą.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, krizės, šito koronaviruso pasekmes pajuto viešbučiai, transportas ir, be abejonės, maitinimo sektorius. Išsiuntė Seimo nariams dviejų picerijų savininkai, kad jie siūlo mažinti PVM mokestį iki 9 %, jūs išgirdote juos, gal šiuos stambesnius verslininkus. Tačiau yra ir kitų didelių problemų tiems patiems verslininkams, tai yra maitinimo sektoriui, – jie moka nuomą. Dažniausiai tai ne jų patalpos, jie ir krizės sąlygomis už patalpas moka nuomą, o savininkai patalpų nedaro jokio kompromiso. Čia jiems yra dar skaudesnė problema, jie neišgyvens, jeigu nebus surastas šiuo metu koks nors kompromisas. Ta PVM lengvata jau tikrai nepadės niekuo, ypač jeigu dar šitas visas karantinas užsitęs. Ar nereikėtų vis dėlto platesnio spektro priemones taikyti, kaip vis dėlto padėti verslui?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų aktuali problema ir ne tik Lietuvoje. Vakar naktį klausiau misterio E. M. Kuomo, Niujorko valstijos gubernatoriaus, pranešimą ir konferenciją. Jis kalbėjo apie tai, kad jis savo dekretu uždraudė bet kokį verslą ar bet kokį asmenį išmesti iš nekilnojamojo turto dėl nuomos nemokėjimo. Tai yra savo dekretu priėmė tokį sprendimą ir pasakė, kad jeigu norite, mokėkite nuomą, ir būtų gerai, kad mokėtumėte, jeigu negalite – nemokėkite, o landlordui uždraudžiu išmesti. Tai, kad jūs dabar per krizę nemokėsite, nereiškia, kad nereikės sumokėti vėliau. Bet esant krizinei situacijai išmesti negalima.
Man atrodo, kad yra aktuali problema, aktualus klausimas tai, ką jūs siūlote, ir iš tikrųjų reikėtų paieškoti sprendimų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame, jūs atsakėte į visų klausiančiųjų klausimus. Motyvai. Už nori kalbėti N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Lietuvos biudžeto pajamų sandaros neproporcingai didelė dalis pajamų yra surenkama iš eilinių piliečių, tai yra ir gyventojų pajamų mokestis, ir PVM. Mums teisingai priekaištauja Europos Komisija, kitos tarptautinės organizacijos, kad stambiausios verslo organizacijos, stambiausi verslo savininkai moka pernelyg mažą procentą. Jų įnašas per pelno mokestį sudaro pernelyg mažą dalį Lietuvos biudžeto pajamų.
Kolegos M. Majausko siūloma pataisa iš tikrųjų yra mažytis, kad ir milimetrinis, žingsnis, bet žingsnis link normalių Europos valstybių praktikos, nes normaliose valstybėse būtiniausi žmonėms dalykai, tarp jų arba ypač tarp jų – maistas ir maitinimo paslaugos, vis dėlto būna lengvatiniu PVM tarifu. Tai čia yra mažas žingsnis ir revoliucinis žingsnis Lietuvos konservatoriams, jie viena akimi pasisuko nuo stambaus kapitalo ir pažiūrėjo į paprastus žmones. Aš siūlau koronaviruso nelaimės fone iš tikrųjų visoms partijoms, frakcijoms Seime solidarizuotis ir žengti tą labai trūkstamą žingsnį, tai yra pradėti mažinti mokesčius gyventojams, eiliniams gyventojams, gyventojams, kurių pajamos yra mažiausios. PVM sumažinimas maistui ir maitinimo paslaugoms yra labai svarbus žingsnis ir aš raginu kolegas būtinai balsuoti už M. Majausko pataisą, nepaisant, kad jis priklauso kitai frakcijai. Prašau visų solidarumo, palengvinkime eiliniams žmonėms naštą, ypač mokesčių naštą, finansinę naštą, ypač šio koronaviruso nelaimės fone.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų palengvinimas tiems žmonėms yra labai būtina visų verslų valstybės priežiūros sąlyga. Bet aš noriu pasakyti, kad didžiausias palengvinimas būtų jiems, jeigu mes iš tikrųjų apibrėžtume ir pasakytume, kad po trijų ar dviejų savaičių šis maitinimo verslas ir restoranai gali, kaip ir Švedijoje ar kur nors, pradėti dirbti arba dirba. Iš tikrųjų jiems tas yra svarbiausia, kad jiems uždrausta dirbti dabartiniu metu, o ne tai, kad 5 % ar kiek lengvata būtų padaryta. Lengvata neišspręs klausimo. Mokėti puse ar euru pigiau, kad daugiau pakvies, ateis vartotojų, nebus taip. Iš tikrųjų šis klausimas yra pagrindinis. Todėl aš manau, kad geri norai turi būti labiau, smarkiau reglamentuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsuosime, kai bus visi balsavimai.
16.32 val.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4636(2) (pateikimas)
Tęsiame toliau rezervinius klausimus. Deja, salėje nėra V. Čmilytės-Nielsen, K. Starkevičiaus, todėl galėtume imtis rezervinio 9 klausimo – Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4636(2). Pateikėja būčiau aš pati, bet pirmininkauju, negaliu. Kadangi teikė grupė Seimo narių, kviečiu jį pateikti S. Gentvilą. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, gerbiamos Irenos, R. Sinkevičiaus, K. Bartkevičiaus, R. Petrauskienės, J. Sabatausko, A. Butkevičiaus, V. Ąžuolo vardu teikiame Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimus.
Iš tikrųjų po „Grigeo“ skandalo, auditavus įvairius aplinkosauginius įstatymus, paaiškėjo, kad Laisvųjų ekonominių zonų įstatyme yra nuo 1996 metų įstatymo sukūrimo likusi tokia ginčytina nuostata, kuri yra visiškai nelogiška, nes neleidžia industrinėse zonose koncentruoti taršesnės pramonės, nors tos industrinės zonos kaip LEZʼai yra būtent tam ir sukurtos toliau nuo miestų, kad jose būtų galbūt intensyvesnė pramonė. O, priešingai, už industrinių zonų įvairiose gyvenvietėse gali kurtis pavojingesnių atliekų, kitų atliekų apdirbimo įmonės. Todėl šiuo įstatymu mes, kolegos iš skirtingų partijų, siūlome panaikinti tą ginčytiną nuostatą, kad iš tikrųjų laisvosiose ekonominėse zonose galėtų kurtis įmonės, kurios turi arba savo veikloje apdirba atliekas, pavojingas atliekas, ir gauna šiuos leidimus per poveikio aplinkai vertinimą, kad tokia veikla gali užsiimti.
Taip pat įstatymu taisoma papildoma nuostata, kad, laisvųjų ekonominių zonų siūlymu, savivaldybės gali perimti turtą. Tai ypač aktualu toms laisvosioms ekonominėms zonoms, kurios galbūt susiduria su finansiniais sunkumais, jos galėtų tada savo turtą perduoti savivaldybėms. Smulkus pakeitimas, bet jis aktualus, nes šiandien yra dešimtys Lietuvos įmonių, kurios įsikūrusios zonose ir pagal senąjį reglamentavimą jų veikla gali būti ginčytina. Todėl labai prašytume pritarti ir Ekonomikos bei kituose komitetuose imti svarstyti šį klausimą. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti nemažai Seimo narių. K. Mažeikos ir V. Vingrienės neturime salėje. Tada klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų aš norėčiau paklausti dėl tos antros dalies, dėl tų visų komunalinių sistemų perdavimo savivaldybei. Nebandėte skaičiuoti balanso? Iš esmės ar tai nebus per didelė našta tiems patiems žmonėms, jei bus minusinis balansas, tarkime, skaičiuojant paslaugų kainą? Ar galėtumėte atsakyti, kas bus realiai priėmus šį įstatymo projektą, pavyzdžiui, Klaipėdos mieste? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Sąmoningas klausimas, bet tai iš tikrųjų nėra prievolė savivaldybėms priimti infrastruktūrą. Savivaldybės nėra priverstos priimti į savivaldybės turtą ir balansą svetimo turto. Įstatymo sumanymas buvo toks, kad jeigu yra keliai, kurie yra neprižiūrėti ir jais naudojasi galbūt gyventojai, o savivaldybės atsakingos už vietinių kelių tvarkymą, tai galėtų pasitelkti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas ir prisidėti prie tų kelių tvarkymo. Jeigu keliai yra tik LEZʼų nuosavybė, o savivaldybė yra LEZʼų savininkė, tai toks būdas nelabai būtų įmanomas.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū už pristatymą. Gerbiamas pranešėjau, norėčiau pasitikslinti. Čia vis minimas uostamiesčio LEZʼas, bet konkrečiai nėra įvardintų pavadinimų. Ar tai reiškia, kad čia įeina visi Lietuvoje egzistuojantys LEZʼai? Ir Šiaulių LEZʼas tarp jų taip pat?
S. GENTVILAS (LSF). Taip. Įstatymo projektas rengtas kartu su LEZʼų asociacija, konsultuotasi su kolega V. Ąžuolu, kuris yra akmeniškis ir Akmenės LEZʼas sparčiai tęsiamas. Tos pačios problemos liečia ir Akmenę, ir Šiaulius, ir kitus miestus, kurie turi laisvąsias ekonomines zonas.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas. Atsisakote? Dėkoju. Tuomet A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, įstatymas dešimtkart trumpesnis už Teisės departamento pastabas. Ar jūs susipažinote su jomis, ar turite kažkokių… Sutinkate su tomis pastabomis? Ar jūs kritiškai vertinate Teisės departamento pastabas? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Ne, Teisės departamentas iš tikrųjų sako kai kuriuos teisingus dalykus. Reikia suprasti, kad daugelio įmonių pagal šiandieninį įstatymą, kurį mes taisome, veikla šiandien būtų draudžiama, nes ta nuostata nebuvo taikoma Aplinkos apsaugos agentūroje. Po „Grigeo“ skandalo agentūrai auditavus visus įstatymus, buvo pamatyta, kad LEZʼuose negali veikti įmonės, kurios tvarko atliekas. Su šita problema šiandien susiduria ne viena įmonė LEZʼuose ir todėl yra koreguojamas įstatymas.
Taip, Teisės departamentas dėl terminų ir nuostatų, dėl ūkinės veiklos yra tikslus, bet, man atrodo, Ekonomikos komitete ir Aplinkos apsaugos komitete bus teisingai sustyguota.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausiantis – K. Glaveckas. Prašom. Prašom, profesoriau.
K. GLAVECKAS (LSF). Aš pritariu Simonui, šitam siūlymui, tik noriu pasakyti vieną mažą remarką, kuri susijusi su prieš tai pateiktais siūlymais ir būsimais siūlymais. Mes statome krizės pastatą ir koks didžiausias kambarys jame yra? Laukiamasis. Tai jeigu pagal tokią logiką bus statomas krizės įveikimo planas, tai bus problemų kur kas daugiau negu laukiamasis. Nereikia atsakyti, ačiū.
PIRMININKĖ. Ar bus komentarų, Simonai? Ačiū.
Taigi, gerbiami kolegos, mes iš… Jūs per šoninį mikrofoną. Dar S. Tumėnas per centrinį mikrofoną.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Atsiprašau, ar r-4 klausimą negalėtų kas nors kitas pristatyti, ar Simonas, ar Gintaras? Sakėte, nėra V. Čmilytės-Nielsen.
PIRMININKĖ. Rezervinį 4? V. Čmilytė-Nielsen užsirašiusi. Ar galite?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Bet yra ir kiti teikėjai.
PIRMININKĖ. Simonas gali. Prašom. Tada, gerbiamieji, mes esame pristatę iš rezervo 1, 2, 3 ir 9 klausimus. K. Mažeika dar nori klausti. Motyvai, atsiprašau. Prašom, motyvai tikrai po pateikimo laisvųjų ekonominių zonų. Motyvai prieš.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Nespėjau atbėgti paklausti, bet iš tiesų labai keistas kolegos Simono, kuris turbūt yra ne Ekonomikos, o vis dėlto Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas… Ir jau ne pirmas toks projektas, kuris nukreiptas prieš aplinką ir prieš gamtą šiuo atveju, nes vien įvertinus motyvus, kad pats įstatymo projektas nebuvo keistas nuo 1995 metų, tai iš tiesų nėra argumentas keisti įstatymo projektą. Laisvųjų ekonominių zonų įstatymas ir tos zonos buvo sukurtos tam, kad skatintų verslus, kurie neteršdami gamtos sukurtų didžiausią pridėtinę vertę. O šiuo atveju turbūt pagrindinė mintis yra išimama, tai yra arterija, kuri iš principo suteiks galimybę ten kurtis taršiems verslams ir tokių, pavyzdžiui, kaip kolegos Simono Klaipėdos atveju LEZ’e jau dabar taršių įmonių yra daugiau nei… na, suminė tarša viršija visus parametrus, didžiulė našta žmonėms ir poveikis sveikatai.
Aš tikrai negaliu pritarti ir siūlau iš principo nepritarti tokiam įstatymo projektui, nes laisvosios ekonominės zonos buvo kurtos ne tam, kad jose mokesčių lengvatomis naudotųsi teršėjai. Iš esmės manau, kad šis įstatymo projektas yra visiškai klaidingas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai išsakyti. Nors visiškai taip nėra pagal teikiamą įstatymo projektą, būtų rengiamas įvertinimas.
16.41 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4673 (pateikimas)
Gerai, kolegos. Tuomet, kaip siūlė S. Tumėnas, imtumės rezervinio 4 klausimo. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4673. Jį pateiks S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, įstatymas gana identiškas su M. Majausko įstatymu, PVM tarifo keitimas, šiuo atveju siūloma ne 9 %, o 5 %. Tai aš gal argumentacijos nekartosiu, kas išsakyta Mykolo, tiesiog priminsiu, kad šiandien yra 93 % maitinimo įstaigų ir viešbučių uždaryta, aibė iš jų galvoja, ar beatsidarys. Teisinga motyvacija turėtų būti, kad žvelgdami į perspektyvą jie žinotų, kad valstybė sukuria palankesnes verslo sąlygas, negu jos yra dabar.
Antrasis pasiūlymas galioja visam Lietuvos verslui. Čia aš kviesčiau suklusti ypač tuos, kurie kalba apie smulkųjį ir vidutinį verslą, kaip mes jiems galime padėti. Kalbama apie PVM įmonėms, kurios turi apyvartą iki 2 mln., kad šios įmonės galėtų taikyti PVM pinigų apskaitos principą, o tai reiškia, kad jeigu jūs esate įmonė šiuo laikotarpiu ir išrašote sąskaitą, kuri yra su PVM, valstybė jau kitą mėnesį paprašo jūsų sumokėti šitą pridėtinės vertės mokestį, nepaisydama to, kad šiandien mokumas tarp įmonių yra sustojęs ir jūs galimai net negavote apmokėjimų.
Tai šitas pasiūlymas yra maksimalus, Europos Komisijos leidžiamos lubos, kad įmonės, kurios neviršija 2 mln. eurų apyvartos, galėtų PVM įsipareigojimą valstybei (…) tik tuomet, kai gauna į sąskaitą pinigus, kai sąskaita jau yra apmokėta ir pinigai yra gauti, nes kitu atveju sąskaitos yra neapmokėtos, o valstybė jau prašo pinigų. Tai toks yra palengvinimas ir jis, man atrodo, yra labai svarbus šiuo metu, nes ypač daug įmonių susiduria su mokėjimo problemomis ir valstybė jau prašo pridėtinės vertės mokesčio, nepaisydama to, kad apmokėjimas nėra gautas.
Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKĖ. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mielas kolega, vienas ir esminis, man atrodo, skirtumas tarp jūsų ir prieš tai pateikto projekto, kad jūs siūlote PVM lengvatą ir alkoholiui. Prieš tai registruotame projekte labai aiškiai pasakyta, kad alkoholiui nebūtų taikoma, jūsų projektas to neišskiria. Tai ar tikrai jūs norite taikyti 5 % PVM ir alkoholio pardavimams? Nesu tikras, ar iš tikrųjų tai būtų teisingas dalykas. Antras dalykas, atkreipsiu dėmesį, kad 5 % šiandien yra taikomi tik vaistams, laikraščiams ir neįgaliųjų prekėms, taip šiurkščiai kalbant, niekam daugiau nėra taikoma. Dabar pritaikyti maitinimo įstaigoms, viešbučiams, taip pat ir alkoholiui 5 % – ar tikrai čia tokia buvo intencija, nes projektas taip yra surašytas?
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Mykolai, mes galime dabar ginčytis tarpusavyje, kur bus dugnas. Man atrodo, kad ekonomikos ir ypač šio sektoriaus dugnas yra giliau, negu jūs įsivaizdavote, teikdamas 9 %. Čia replika, kodėl reikėtų taikyti 5 %.
Dėl alkoholio jūs teisus. Čia mūsų teisininkų praleista, reikėtų iš tikrųjų nedaryti alkoholio lengvatos ir sėkmingo pateikimo metu reikėtų atitaisyti į 21 %. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Turbūt jau, kaip ir sakiau, tenka išgyventi tokį antrą visokių mokesčių mažinimo bumą ir tai susiję su biudžeto netekimu. Kaip norime, kaip nenorime sakykime, bet vis tiek biudžetas negaus. Savaime suprantama, negalėsime finansuoti viešojo sektoriaus. Iš tikrųjų vis dėlto norėtųsi žinoti, ar kokie nors skaičiai buvo suskaičiuoti, tarkim, normaliomis sąlygomis kokie tai pinigai būtų? Taip grubiai kalbant, žinome, kas laukia kitais metais. Tarkim, ar keisis Vyriausybė, ar ne, bet vis tiek tenai yra daug užprogramuotų išlaidų, tad kieno sąskaita mes vėl galėsime mažinti tas biudžeto netektis, kurios dabar atsiranda, kiek vis dėlto galėtų atsirasti? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėl šio projekto visų pirma reikėtų prašyti Vyriausybės išvados, tikslių skaičiavimų, kiek tai paveiktų, bet čia labai sąlyginis, gerbiamas Edmundai, klausimas. Kitu projektu mes teikiame lauko prekybos legalizavimą. Kiek truks virusas, ar jis iki galo sužlugdys sektorių, ar ne, mes čia galime tik spėlioti, kokia apyvarta jis grįš.
Klausimas yra, kaip mes padėsime, nes šiandien mes tiesiog apmokame šių verslų nedarbą, bet kai jie pradės dirbti ir ar jie pradės dirbti… Šie projektai yra nutaikyti į tai, ar jie pradės dirbti. Dabar klausimas, jeigu jūs uždėsite visą apyvartą, man atrodo, mažiau verslų sugrįš į verslą.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, Simonai, už pristatymą. Aš noriu kalbėti apie 2 straipsnio 19 straipsnį – apie 5 % lengvatinį tarifą vaistams, medicinos priemonėms, neįgaliųjų priemonėms, apgyvendinimo, maitinimo ir 3 punktą – spaudai, periodiniams leidiniams. Noriu pasakyti, kad geriau vėliau negu niekada, nes lygiai prieš mėnesį R. Šarknickas su visais tais pasiūlymais stovėjo šioje tribūnoje, bet buvo atmesta. Buvo pasakyta, kad neatitinka Europos Sąjungos direktyvų. Aš noriu pasitikslinti. Čia yra taip abstrakčiai parašyta – spaudai, periodiniams leidiniams. Ar čia įeina spausdinimas, ar tik pardavimas? Reikėtų sutikslinti tuos dalykus, nes vienas yra spausdinimo, kitas yra pardavimo tarifas.
Be to, ar jums neatrodo, kad reikėtų dar atsižvelgti, kad dabar M. Kvietkausko ministerija rengia visą kompensacinių priemonių paketą, nes regioninė, vietinė spauda kreipėsi, ir ten siekiama visiškai atsisakyti… Nulinis tarifas karantino, tos pandemijos metu. Visai atsisakyti. Ar, jūsų nuomone, tai būtų realu, ar ne? Ir ar neatrodo, kad reikėtų sujungti, kas jūsų parašyta ir kas per svarstymą ateis iš mūsų komiteto ir iš ministerijos?
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Stasy, galiu klysti, bet spaudai, žurnalams jau dabar yra taikomas mažesnis – 5 % tarifas, spausdinimui – 21%. Galiu klysti, bet čia tebūnie patikslinta. Bet kalbant apie perspektyvą, reikia kalbėti V. Čerčilio frazėmis, ką mes ginsime po to ir ką mes turėsime po šitos krizės. Kultūra, spauda ir žiniasklaida turi teisę išlikti lygiai taip pat, kaip maitinimo įstaigos ir viešbučiai.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, teisingai jūs pasakėte. Jūs sakote – galiu klysti. Taip, jūs klystate. Tačiau noriu paklausti, kai rengėte šį įstatymo projektą, ar jūs domėjotės Kultūros ministerijos jau parengtu visu paramos paketu? A, matau, kad linguojate galva, nesidomėjote. Tada Kultūros ministerija pratęs šį projektą ir, tikiuosi, jūs greičiausiai jį palaikysite, nes jis yra kur kas geresnis nei jūsų teikiamas. Ten yra nulinis, o čia – 5 %. Ačiū.
PIRMININKĖ. Atsakymo nebus, Simonai?
S. GENTVILAS (LSF). Aš nesusipažinęs su projektu, bet linkiu jam ateiti į Seimą.
PIRMININKĖ. Ir A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, norėjau klausti dėl alkoholio, bet jūs prisipažinote, kad nesąmoningai suklydote įrašydamas. Bet aš manau, kad pildydami aiškinamojo rašto 12 punktą sąmoningai parašėte, kad lėšų šiam įstatymui įgyvendinti nereikės. Teisingai, biudžete bus didesnė skylė. Jau jūs iš principo į šitą klausimą atsakėte, todėl aš klausiu šiek tiek kitaip. Kiek dienų anksčiau liberalai pradės tampyti Puntuką, tai yra mokesčių akmenį, po prospektą, jeigu bus priimtas jūsų įstatymas? (Balsai salėje)
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega, galima žiūrėti buhalteriškai, galima žiūrėti ekonomiškai. Kaip ir jūs nežinote, kiek ši krizė sukurs bedarbių, taip ir aš nežinau, kiek verslų po šios krizės išgyvens, todėl mes ir modeliuojame, kad esant mažesniems mokesčiams tikrai bus mažiau bedarbių ir tikrai bus daugiau dirbančiųjų.
Dabar klausimas yra ypač paliesti sektoriai. Aš minėjau, 93 % viešbučių ir maitinimo įstaigų šiandien yra uždaryta. Jie eina į batą, kai kurie į bankrotą. Klausimas dabar yra, kokiomis verslo sąlygomis jie atsigaus? Jeigu mes paliekame tas pačias verslo sąlygas ir sakome, kad tebūnie, visi gulėkite ir būkite registruoti Užimtumo tarnyboje, na, ar tokios valstybės norime? Man atrodo, mes norime dirbančios Lietuvos, todėl visomis mokestinėmis priemonėmis turime skatinti ypač pažeistų sektorių atsigavimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų klausiusių klausimus. Motyvai. Už kalba S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Manau, kad reikia dabar pritarti, tačiau svarstant daug ką ištaisyti ir papildyti, nes faktiškai dabar čia yra visiškai nauja tiktai dėl apgyvendinimo ir maitinimo. Tačiau, kaip minėjau, ypač periodinių leidinių, spaudos, leidybos dalykus čia reikėtų dar papildyti, nes ir regionų vietinės spaudos asociacija, ir AGATA, kitos kūrybinės organizacijos yra pateikusios daug pasiūlymų ir dabar svarstoma Vyriausybėje, ko gero, netgi rytoj tai bus svarstoma posėdyje, ir atsižvelgti į visus jų pasiūlymus, kad patobulintume šitą įstatymą dar.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Kadangi profesorius K. Glaveckas kalbėjo prieš mūsų pateiktą projektą, tai turiu pareigą pasisakyti ir dėl šio projekto. Kaip ir sakiau, esminis, man atrodo, klausimas ir skirtumas yra lengvata alkoholiui. Taip, kaip yra surašyta, šiuo projektu būtų suteikiama 5 %, taip, kaip ir vaistams, PVM lengvata prekybai alkoholiu. Šitą dalyką, man atrodo, tokį nebūtų korektiška dabar patvirtinti ir reikėtų koreguoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kadangi jau mūsų dokumentų bazėje yra registruotos komitetų išvados, mes grįšime prie pagrindinės darbotvarkės ir galėsime imtis 2-3 klausimo. Bet mane toliau pirmininko pozicijoje keičia Seimo Pirmininko pavaduotojas gerbiamas A. Nekrošius. Prašom. (Balsai salėje)
16.54 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 27, 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4661(2) (svarstymas)
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Taip, toliau darbotvarkėje projektas Nr. XIIIP-4661 kartu su projektu Nr. XIIIP-4664, jie yra sujungti. Kas yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėjas? Man neparašyta. (Balsai salėje) D. Gaižauskas. Prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas buvo susirinkęs per pietų pertrauką. Svarstė Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4661. Komitetas, apsvarstęs įstatymo projektą, pasiūlė pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Skelbiu diskusiją. Pirmasis užsirašė J. Razma. Kviečiu į tribūną. Dėkoju, Dainiau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikėjausi, kad čia sesijoje, kai mes svarstome tokius, atrodytų, būtiniausius įstatymų projektus, kurių reikalauja paskelbtas karantinas ir ekstremalioji situacija, iš tikrųjų bus tokie projektai, kurių reikalauja labai konkrečios aplinkybės. Dabar aš kelčiau klausimą, kokie faktai reikalauja Vyriausybei suteikti galias nustatyti būtiniausių prekių ir paslaugų kainas, nes būtent yra vartojama tokia sąvoka „būtiniausių prekių ir paslaugų kainos“.
Tos būtiniausios prekės gali būti suprastos labai plačiai, nes žmogui daug būtinų dalykų reikia, ne tik pavalgyti, bet ir apsirengti, nusikirpti plaukus ir taip toliau. Mes tokias nuostatas priėmę tikrai čia Vyriausybei atveriame labai plačias galimybes. Ar tikrai mes einame nuo rinkos ekonomikos į socializmo laikus? Nežinau, ar tikrai to šiandien mums reikia.
Ar yra daug požymių, kad būtų nepagrįstai keliamos kainos? Tokių faktų tikrai mes daug nerasime. Be abejo, kur nors internetiniuose skelbimuose rasime pavienių atvejų, kai atsiranda siūlančių dabar trūkstamų prekių: medicininių kaukių, respiratorių ar dezinfekcinio skysčio, gana aukštomis kainomis. Bet tai yra tokie pusiau šešėliniai ar visiškai šešėliniai atvejai. Jeigu mes manome, kad suteikę teisę Vyriausybei reguliuoti tokių pasiūlymų kainas ką nors pasieksime, manau, tikrai labai klystame. Ką pasieksime? Nebent kad jie nueis į dar didesnį šešėlį. Jeigu dabar kuris nors dar rodo savo pajamas ir moka kokius nors mokesčius, tai, matyt, tokių atvejų nelabai liks.
Dėl maisto produktų kainų. Aš negirdėjau, kad būtų kokių įtikinamų pranešimų, kad tos kainos yra nepagrįstai keliamos, kad yra didelių piktnaudžiavimų. Kaip tik priešingai – iš kelių prekybos centrų girdėjome viešus pranešimus, kad jie tikrai nedidins savo prekių kainų. Bet aš pasigendu, kad Vyriausybė pradėtų aktyvesnį dialogą su pagrindiniais prekybos centrais. Aš manau, jeigu geranoriškai kalbėtųsi, turbūt pasiektų ir žmonėms dar naudingesnių susitarimų, nes aš manau, kad šiandien Lietuvoje ir verslas supranta, kad reikia eiti solidarumo keliu. Matome daug gražių pavyzdžių, kai skiriama lėšų būtiniausioms priemonėms medikams nupirkti ir taip toliau, bet Vyriausybė kažkodėl įsivaizduoja, kad viską, ką reikia, pasieks draudimų, reguliavimų, ribojimų keliu. Aš nemanau, kad čia yra tas geras kelias. Tokiam pagrindimui, žinoma, galima rasti vieną kitą piktnaudžiautoją, bet ne į juos turėtume orientuotis.
O dėl medicininių ir apsaugos prekių stygiaus – iš tikrųjų, kaip sakė kolegos, reikia žiūrėti ne per kainų reguliavimo prizmę, o iš tiesų Vyriausybei pasirūpinti, kad tų priemonių būtų užpirkta. Ir jeigu norime, kad tikrai gyventojus jos pasiektų, reikia rasti kanalus, kaip tiesiogiai jas išdalinti gyventojams, kaip, sakykime, mes čia šiandien visi gavome tuos respiratorius. Ir jeigu Vyriausybė būtų nuo pat pradžių aktyviai kalbėjusi su mūsų gamintojais, kaip tokia įmonė „Intersurgical“ ar ta pati „Vilniaus degtinė“, aš manau, kad jau šiandien būtų visai kita situacija tiek dėl dezinfekcinių priemonių, tiek dėl apsaugos priemonių, nes tokių galimybių pasitelkti mūsų gamintojus tikrai yra ir tai Vyriausybei reikėjo daryti kur kas aktyviau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu K. Masiulį. Nėra. M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mielieji kolegos, apie kelis dalykus, kurių mokė 12 klasėje, vėliau pirmame kurse. Sakė, kad ekonomikoje kainas nustato pasiūlos ir paklausos kreivė. Taip jau yra, kad ten, kur kreivė paklausos ir pasiūlos susikerta, tame taške yra nustatomos kainos. Jeigu paklausa auga, o pasiūla traukiasi, susikirtimo taškas aukščiau ir kaina yra didesnė. Šiuo atveju būtent tai ir įvyko. Paklausa išaugo. Natūralu, kad pandemijos atveju visi ieško kaukių, ieško dezinfekcinio skysčio, galbūt kas nors ieško termometrų. Taigi kas įvyksta – paklausos kreivė eina į dešinę pusę.
Dabar jeigu pasiūlos kreivė išlieka, išlieka bent tokia pati ir nesitraukia, mes turime aukštesnį susikirtimo tašką ir turime didesnes kainas. Jeigu mes norime nustatyti, kad ta kaina būtų mažesnė, yra vienas paprastas ir elementarus sprendimas, tai yra užtikrinti, kad būtų didesnė pasiūla, tada susikirtimo taškas krenta žemiau ir kainos krenta.
Užtikrinti, kad ta pasiūla būtų didesnė, yra niekieno kito kaip tik Vyriausybės sprendimas, kad pandemijos atveju tų būtinų prekių Lietuvoje tiesiog paprasčiausiai netrūktų. Dėl to, kad Vyriausybė nuspręs reguliuoti termometrų kainas, dėl to termometrų tikrai neatsiras vaistinėje, jei jų iki šiol nebuvo. Jeigu reikia termometrų, valstybė pandemijos atveju turi užsipirkti tų termometrų, kad jų paprasčiausiai būtų vaistinėse ir būtų galima jų įsigyti.
Taigi šis sprendimas niekaip nespręs problemos, o bandant jį įgyvendinti ir neužtikrinant pasiūlos, esama pasiūla tiesiog nukeliaus į šešėlį. Mes turėsime „Skelbiu.lt“, „Facebooke“, kituose visokiausiuose portaluose įvairiausių skelbimų, kur bus pardavinėjamos tos prekės, ir jos bus pardavinėjamos iš tikrųjų brangiau. Dėl to nukentės piliečiai. Bet problema, kad tokiu atveju Vyriausybė nesuseks tų tūkstančių pardavėjų „Facebooke“, nesuseks „Skelbiu.lt“ tų tūkstančių pardavėjų ir neužtikrins, kad jie pardavinėtų už reguliuojamą kainą. Vienintelis efektyvus sprendimas yra valstybės mastu užpirkti būtiniausių prekių, ar tai būtų maisto produktai, ar medicininės kaukės, ar termometrai, ar ką nuspręstų valstybė, pandemijos atveju jos atsakomybė užtikrinti pasiūlą. Užtikrinus pasiūlą kainos nekils. Tai yra vienas elementarus ir paprastas sprendimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu S. Gentvilą.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, gerus 25 metus nepriklausomoje Lietuvoje galiojo Lietuvos Respublikos kainų įstatymas ir prieš 2014 metų Kalėdas jis buvo panaikintas supratus, kad kainų neįmanoma reguliuoti. O jeigu iš tikrųjų mes norime pigesnių vartojamų buitinių prekių, na, tarkime, dezinfekcinio skysčio, tai visų pirma turi būti gausu gamintojų. Aš šiandien džiaugiuosi, kad lietuviškos įmonės gali prisidėti prie vietinės paklausos užpildymo, džiaugiuosi Aukštaitijos įmonėmis, biodegalų gamintojais, „Kurana“, kurie iš tikrųjų pateiks lietuvišką dezinfekcinį skystį ne tik Lietuvos rinkai, bet ir eksportuos gavę leidimus.
Pasiūla atsiranda tada, kai valstybė leidžia veikti, ir tik tada atsiranda konkurencija. Mes popieriais nesugebėsime sumažinti kainų, jeigu mes neleisime gamintojams gaminti, tiekėjams iki logistikos sandėlių saugiai nuvežti ir atvežti produktų per sienas ir iš vietinių sandėlių patiekti toliau į prekybos centrus. Ir tik tie dalykai iš tikrųjų mažina kainas, ne kas kita, ne popieriniai pasakymai, kad vienas ar kitas produktas turi kainuoti tiek ar tiek.
Tą momentą jūs, kurie esate vyresnieji, gyvenę praeitoje epochoje, iki 1990 metų, žinote, kad kai kaina neatitinka gamybos kaštų, tai produkto nebebūna ant prekystalio. Kas nutiks normalioje rinkoje? Iš tikrųjų dėl produktų, kurių kainos bus reguliuojamos, jeigu jų gamyba ir logistika kainuos brangiau, tai yra du būdai, kas nutiks, bet galutinis būdas yra aiškus – jų nebeliks ant prekystalių arba parduotuvėse, jie bus arba eksportuoti į užsienio rinkas, ten, kur bus galima parduoti brangiau, arba jie bus parduodami šešėlinėje rinkoje, nes paklausa vis tiek bus ir žmonės bus linkę pirkti. O žmonės, nuėję į legaliai esančius ir dirbančius prekybos centrus ir prekybos vietas, pamatys ten tuščias lentynas.
Kviečiu nekartoti klaidų (ir parlamentas 25 metus buvo, turėjo įstatymą, kuris buvo pripažintas kaip neveikiantis) ir susikoncentruoti iš tikrųjų Vyriausybei į tikruosius sprendimus, tai yra gamybą, kad jos būtų daug, kad ji veiktų, ir tiekimą, kad jo užtektų ir būtų užpildytos mūsų lentynos. Tik tai sugebės atpiginti mūsų produkciją ir būtinąsias prekes.
O konkurencija, visi suvaržymai buvo problema kai kuriuose sektoriuose, reikia sutikti, kad yra galimų kartelinių susitarimų, ir jie yra tiek krizės metais, tiek ne krizės metais aktualūs, čia Konkurencijos taryba turi eiti su griežtesniais pasiūlymais. Kviečiu nepritarti tokiam projektui, kuris nėra tikslinga priemonė spręsti kainų klausimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau diskutuoti niekas neužsirašė.
Motyvai dėl viso. P. Urbšys – už.
P. URBŠYS (MSNG). Na, tikrai, ko gero, mes čia, Seimo salėje, būdami demonstruojame, kad yra kelios Lietuvos. Karą išgyvenę žmonės sako, kad dabar labiau bijo, nes karo metu pavojus buvo akivaizdus. Dabar tas pavojus, mirtinas pavojus kai kuriems žmonėms, yra nematomas.
Akivaizdu, kad yra požymių, kad kai kurie, prisidengdami visagale rinka, užsiima elementaria spekuliacija. Tų būtinų prekių, kurių reikia žmonėms, kad jie išgyventų, turi valstybė turėti svertus reguliuoti kainas. Ar yra normalu, kad apsauginės kaukės, kurios kainavo eurą, dabar kainuoja iki 10 eurų? Ar yra normalu, kad dezinfekcinis skystis, kurio 5 litrai kainavo 15 eurų, dabar kainuoja 50? Jeigu kam nors tai yra normalu, gerai, balsuokite prieš šitą įstatymą, o kurie vis dėlto norite apginti Lietuvos žmones nuo marodierių su spekuliantų kaukėmis, tai tada paremkite Vyriausybės siūlomą projektą. Tikrai yra saugiklių, kad neleistų piktnaudžiauti, bet Vyriausybė turi turėti įrankį, kuris drausmintų būtent tuos, kurie prisidengę verslu bet kokia kaina didintų savo pelnus žmonių sveikatos ir gyvybės sąskaita.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, apskritai tai valdantieji pavogė P. Gražulio temą. Beveik kiekvienais metais P. Gražulis teikdavo tą įstatymo projektą, na, šioje kadencijoje mažiau, bet visą laiką jisai mažina tas kainas norėdamas neva sureguliuoti rinką. Aš žinau tik dvi rinkas: arba planinė ekonomika, arba iš tikrųjų ta konkurencinė ekonomika, kur savaime išsprendžia prekių kainą.
Taip pat irgi tikrai man neaišku, mes nekalbame apie kokybę. Visi važiuoja pirkti dešros ar ne kažkur į Lenkiją pigiau, bet niekas tie, kurie ten važiuoja, neklausia, kas toje dešroje yra, kokia ta kokybė. Kažkaip mes apie tai nekalbame. Galbūt būtų galima kitaip kalbėti apie tą skystį, bet, pasirodo, ir tas skystis, kuriuo mes plauname rankas, dabar jas dezinfekuojame, taip pat yra nevienodos kokybės. Vienur rašoma, kad maždaug 99,99 %, kitur nieko nerašoma. Iš tikrųjų galbūt ir ten neaišku kas. Kaip tada Vyriausybė sureguliuos dar tą kokybę? Pradės rašyti formules? Neseniai teko netyčia žiūrėti laidą, kadangi dirbame distanciniu būdu, tai iš tikrųjų viena kaukė vienos modelių namų savininkės ar kieno kainuoja 200 eurų. Tai kokia kaina jos turėtų būti? Aišku, nori pirk, nori nepirk, bet ji kainuoja 200 eurų. Tai priversite ją, apkaišytą svarovskiais, pardavinėti už 5 eurus? Suprantate?
Dabar daug kartų mes nagrinėjame tą kainą. Kaina susideda ne tik iš parduotuvės kainos, bet ir pristatymo kaina įkalkuliuojama į prekės… Iš tikrųjų mes vienu metu jau bandėme reguliuoti ir galvojome, kaip čia padaryti, kad vis dėlto būtų galima gal tikrai pareguliuoti, bet tie produktų tiekėjai sako: tai gerai, jūs pridarysite daugiau darbo. Mes į produkto kainą įkalkuliuosime viena, o pakelsime pristatymo į parduotuves kainą. Iš tikrųjų šis procesas praktiškai nesugaunamas. Aš suprantu, kad populizmo šiek tiek norisi prieš rinkimus, bet gal nereikia apgaudinėti žmonių. Man atrodo, mes galime su verslais ir daugiau pasikalbėti, ir paprašyti, kad jie gamintų…
PIRMININKAS. Laikas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). …ir apskritai, kad nekeltų tų kainų. O mūsų verslas supranta reikalą. Tikrai nueikite į parduotuves, kainos nekyla, išskyrus galbūt kiaulienos, bet kiaulienos kainos priklauso nuo Lenkijos rinkos…
PIRMININKAS. Laikas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). …o ne nuo Lietuvos. Tai iš tikrųjų paprašykite ir jų, kad sureguliuotų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti. Dėl šio projekto balsuosime vėliau.
17.12 val.
Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4665(2), Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4666(2) (svarstymas)
Toliau projektai Nr. XIIIP-4665, Nr. XIIIP-4666. Taip pat kviečiu D. Gaižauską pristatyti išvadas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Komitetas apsvarstė abu įstatymų projektus. Sprendimas buvo pritarti įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 6, nė vieno nebuvo prieš, 4 susilaikė. Čia dėl projekto Nr. XIIIP-4665.
PIRMININKAS. Taip, abu.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ir antras projektas Nr. XIIIP-4666. Sprendimas identiškas – pritarti įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: 6 – už, prieš nė vieno, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat. Dėl jo balsuosime taip pat vėliau.
Projekto 2-5 kartu su lydimaisiais nebus.
17.13 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 2, 8, 9, 18, 21 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4678(2) (svarstymas)
Toliau 2-8 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 įvairių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4678. Kviečiu pranešėją iš Socialinių reikalų… (Balsai salėje) Atsiprašau, Sveikatos reikalų komiteto išvadą kas galėtų perskaityti? (Balsai salėje) Kas galėtų iš Sveikatos reikalų komiteto pristatyti? Gal A. Matulas galėtų? Gal galėtumėte perskaityti išvadas? Labai ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas nuo 14 valandos svarstė įstatymo projektą ir pritarė jam atsižvelgdamas į Sveikatos reikalų komiteto pateiktas pastabas. Balsavo: 10 – už, 1 susilaikė, prieš nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti užsirašė A. Vinkus. Prašom, kviečiu į tribūną. (Šurmulys salėje)
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia noriu pasakyti štai kokį dalyką. Šiandien svarstėme dėl drausminimo žmonių, tų, kurie grįžę nesilaiko. Yra ir mano gimtajame rajone, ir kitur grįžusių, kur daro poveikį seniūnai, bendruomenių pirmininkai, bet numoja rankele ir gyvena laisvai bendraudami, nors didžioji žmonių dalis iš tiesų laikosi. Drausmė yra ir savivaldybėje, ir seniūnijose.
Noriu pasakyti, kad žmogaus gyvybė neįkainojama, ir šiandien nedrausmingo žmogaus elgesys ar kai kurie chuliganiški poreikiai nebėra vien viešosios tvarkos pažeidimas ar taisyklių nesilaikymas. Jis gali sutrikdyti sveikatą dešimtims žmonių, kartais gali būti mirtinai grėsmingas, todėl šiomis aplinkybėms jiems turi būti taikomos pačios griežčiausios sankcijos. Pabandykime įsivaizduoti, kad dėl tokio elgesio galime netekti brolio, sesers, motinos ar kaimyno, todėl negalime būti atlaidūs tokiam žmonių abejingumui ar neatsargumui, juk šis sprendimas – mūsų rankose. Todėl priėmę neatsakingą sprendimą dėl pasekmių turėtume jaustis kalti ir mes patys.
Ir dar vieną akcentą noriu šia proga pasakyti Sveikatos apsaugos ministerijai. Pasaulio statistika byloja, kad virusu apsikrėtę vyresnio amžiaus žmonės serga sunkiai ir dažniausiai neišvengia komplikacijų bei mirčių. Mes daug diskutuojame apie kasdieninių medicininių priemonių, medicinos įrangos trūkumą ir teisingai kritikuojame, nors paskutiniu metu jau pradėjo atplaukti saugos priemonės lėktuvais ir kitais keliais. Aš norėčiau paklausti Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip yra pasirengta sveikatos priežiūros įstaigose suteikti reanimacinę pagalbą izoliuotai nuo tomis ligomis sergančių pacientų? Šiandien su tuo klausimu jau pradedame susidurti, bet didėjant, plečiantis virusui, jeigu jo nepavyks greitai sulaikyti, ar reanimacinė pagalba nebus dar sunkesnė ir siauresnė grandis visoje medicinos pagalbą teikiančioje sistemoje. Todėl iš visos širdies palaikau šias įstatymo pataisas ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, ne veltui pateikimo metu aš jau užsiminiau apie tai, kad įstatymą mes turėjome, turėjome įstatymo straipsnius, kurie griežtai reglamentavo privalomai izoliuoti tuos žmones, kurie susirgo arba turėjo ryšių su užkrėstaisiais. Deja, pati sistema neveikė. Tai dalis šių straipsnių šiame įstatyme, manau, užtikrins griežtesnį laikymąsi.
Šis įstatymas nereglamentuoja baudų už tai, jeigu žmogus nusižengia, čia kalbame apie tai, kaip jį galime izoliuoti, kokių priemonių galime imtis. Nespėjau susipažinti su visomis komiteto pastabomis. Man labiausiai kelia nerimą tai, kad mes, turėdami instrumentą, dažnai juo nesinaudojame. Šiandien mes svarstėme jau ne vieną įstatymą griežtinti sankcijas. Nors įstatymas gyvuoja ne vienus metus, juo nesinaudoja ir niekas nenubaustas. Tai ir šis įstatymas, kad iš vieno kraštutinumo, kai yra galimybė izoliuoti… tai įstatymas leido. Deja, to dėl subjektyvių ar objektyvių priežasčių nebuvo daroma. Apie tai kalbėjo medikai nuo pačios pirmos dienos, kad yra privaloma kontrolė, apsaugos priemonės, laikytis higienos ir visa kita. Tie atvykę žmonės laisvai pasklido po Lietuvą ir pasekmė yra ta, kad būtent dabar užsikrėtimų yra jau viduje.
Tas kitas kraštutinumas, kai bandoma suteikti didesnių galių, negu parašyta Konstitucijoje, aš manau, ne pats geriausias kelias, nes taip nuslysti nuo demokratijos kelio yra labai lengva, prisidengiant didžiausiomis ar mažesnėmis katastrofomis, ekstremaliosiomis situacijomis ar kitais dalykais. Todėl, sakau, negaliu iki galo sutikrinti, kaip pagrindinis komitetas atsižvelgė į Teisės departamento pastabas, bet jų buvo gana daug ir labai rimtų.
Ar galima Užimtumo įstatyme riboti užsieniečių atvykimą? Aš manau, kad teisės, laisvės ir visi kiti dalykai yra šiek tiek aukštesnio lygio teisės aktuose, todėl pasekmės, galinčios mums būti po to, gali būti labai įvairios. Tikiuosi, kad Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis visgi kaip galima sąžiningiau atsižvelgė į Teisės departamento pastabas ir mes paprasčiausiai neturėsime pasekmių, priėmę vieną ar kitą įstatymo straipsnį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu D. Šakalienę.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Atrodo, mūsų šiandien darbas irgi yra toks gana įdomus. Kadangi dėl sistemos klaidų negalėjau pasisakyti dėl Civilinės saugos įstatymo, tai suprantu, kad labai gerai, čia kaip tik abu mano komentarai labai susiję, nes iš esmės yra apie tą pačią problemą. Tai yra mes, bandydami sutvarstyti sužeistą pirštą, arba norime nupjauti ranką, arba sakome, nieko nenutiks, ir galvojame, kad nuo to piršto papurtymo viskas praeis. Tai kaip Civilinės saugos įstatymo pataisose, kaip diskutavome Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kainų reguliavimas prekių trūkumo neišsprendžia. Kai nėra aiškaus mechanizmo, kaip tai bus daroma, kokie yra saugikliai, kontrolė ir to proceso pabaiga, tikrai sunku pritarti tokiam pasiūlymui. Tai lygiai taip pat čia – Užkrečiamųjų ligų įstatymo pataisos. Taip, tikrai reikia tokios beprecedentės pandemijos atveju kontrolės. Tikrai reikia imtis priemonių, kurių iki šiol nebuvome ėmęsi. Bet tos priemonės turi būti pagal tris kriterijus: teisėtos, būtinos ir proporcingos. Kai šiandien mes matome, kad galima vieno žmogaus sprendimu žmogų priverstinai hospitalizuoti be trečio asmens jokio patvirtinimo mėnesį, tai atrodo, kad žmogaus teisių apsauga kaip ir toks jau visai nebūtinas dalykas. Aš tik noriu atkreipti dėmesį: žmogaus sveikata ir gyvybė yra svarbiausia, tačiau tam reikia imtis tik tų priemonių, kurios yra būtinos ir proporcingos.
Dabar tik noriu atkreipti dėmesį, nežinau, gal per pertraukėles ir jūs turėjote galimybę sekti naujienas žiniasklaidoje ar tai, ką mūsų sveikatos apsaugos ministras papasakojo, tai susidaro toks įdomus klausimas, kaip mes tas užkrečiamąsias ligas kontroliuojame, ar iš tiesų ir čia imamės to, ko labiausiai reikia? Vakar ministras pranešė, kad yra požymių, jog susirgimų kreivė plokštėja, mažėja naujų susirgimų. Ir tai būtų buvusi vakar dienos puikioji naujiena, jeigu tuo pat metu nebūtų publikuojama, kad medikai rezidentai negali gauti testavimo dėl COVIDʼo po kontaktavimo su infekuotais pacientais. Žinoma, jeigu mes neištiriame galimai užsikrėtusių rezidentų, mes ir turime gana gerus rezultatus. Ir tik noriu atkreipti dėmesį, kad jau, atrodo, žinome iš Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų šalių patirties, kad, pirma, žmogus nuo dviejų iki penkių dienų iki simptomų pasireiškimo yra užkrečiamas… todėl netirti medikų, kurie neturi simptomų, yra labai rizikinga; antra, Islandija jau paskelbė, kad apie 50 % jos testuotų infekuotų COVIDʼu pacientų serga asimptome forma. Vadinasi, simptomai taip ir nepasireikš, bet žmogus yra užkrėstas. Šią vietą mes turime kontroliuoti labiausiai ir šios kontrolės mes vis dar nematome.
Šalia to noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien mes Lietuvoje jau turime 64 medikus, kuriems diagnozuotas COVIDʼas, 263 yra izoliacijoje. Aš tik noriu paklausti, ar mes norime likti be medikų beprecedentės pandemijos akivaizdoje, ir kuo tada padės mūsų įstatymas, kai nebus to mediko, kuris galėtų mėnesį tą pacientą hospitalizuoti?
Noriu dar pasakyti, kad viską turbūt vainikuoja naujiena, kad patvirtintas aštuntas mirties nuo COVIDʼo atvejis ir prioritetu tampa mirusių asmenų tyrimai. Tai čia galėtume pajuokauti, kad medikui teks numirti tam, kad būtų testuotas dėl COVID-19. Bet aš siūlau nebejuokauti, nes tiek mūsų pačių medikai, tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek kitos šalys, kurios jau perėjo tą, ką einame mes dabar, sako: periodiškas ir reguliarus medikų testavimas yra vienas iš svarbiausių gyvybiškai būtinų būdų valdyti šią pandemiją. Užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimai, kurie tikrai būtų efektyvūs, būtų tie, kuriais būtų nustatyta, kad privaloma periodiškai reguliariai kas septynias paras testuoti kiekvieną mediką. Tai kur kas efektyviau už mėnesį priverstinės izoliacijos be jokio papildomo asmens patvirtinimo, nes gali nebūti kam patvirtinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Anušauską.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pradėsiu nuo vieno istorinio ekskurso ne dėl to, kad lyginčiau įstatymus ar situaciją, tiesiog ne visi žino. Galbūt ir reikėtų žinoti.
Prieš kokius 40–50 metų buvo irgi Užkrečiamųjų ligų įstatymas. Jis buvo taikomas dvigubai: ir tiesiogiai, ir kaip represinis. Tai yra jei žmogus neatitikdavo tam tikrų tuometinės visuomenės normų, buvo ilgaplaukis arba dalyvavo religinėse procesijose, milicija jį galėjo paimti mėnesį testuoti nuo užkrečiamųjų ligų. Mėnesį be jokių teismų sprendimų. Nors mes žinome, kokie teismai buvo tuo metu. Bet tai buvo seni laikai, tai jau praeitis.
Demokratinėje visuomenėje, be abejonės, asmens laisvės ir visuomenės interesai dažnai susiduria. Atsiranda prieštaravimų ir tuos prieštaravimus reikia išspręsti, siekiant nepažeisti ir asmens laisvės, ir visuomenės interesų. Visi yra žmonės. Nors ir kaip mes juos vertinsime, nors ir kaip jie elgiasi, vis tiek yra žmonės. Pacientai taip pat yra žmonės. Sergantieji yra žmonės. Jie turi teises.
Nemanau, kad šiuo atveju Užkrečiamųjų ligų įstatyme visos tos teisės yra užtikrinamos pakankamai. Jau anksčiau, prieš šešerius metus, Europos Žmogaus Teisių Teismas vienoje byloje pastebėjo, kad priverstinis gydymas yra rimtas įsikišimas į žmogaus fizinę neliečiamybę. Be abejonės, buvo kalbama tikrai ne apie užkrečiamąsias ligas – apie psichinę negalią ir panašiai. Tačiau kuomet imamasi priverstinės hospitalizacijos, izoliacijos, visada turi būti galimybė žmogui ne tik skųsti teismo sprendimus, bet ir tikėtis teisingo, nesubjektyvaus sprendimo.
Atkreipsiu dėmesį, kad šiuo atveju yra keičiama viena nuostata (o mano supratimu, ji galėjo būti ir nekeista), kai, trijų specialistų gydytojų sprendimu, žmogus septynias dienas gali būti priverstinai hospitalizuojamas. Pakeista ši nuostata į tai, kad vienas žmogus nusprendžia visą mėnesį ką nors hospitalizuoti be teismo sprendimo. Aš suprantu, kad dalies visuomenės tokie veiksmai sulauktų plojimų. Visiškai nenuostabu, žmones išgąsdinti, prigąsdinti yra ne taip sudėtinga. Bet laikytis teisinės valstybės principų, demokratinės visuomenės principų, manyčiau, yra ne mažiau svarbu.
Užkrečiamųjų ligų įstatyme karantino atveju vis dėlto tie principai yra iš dalies pažeidžiami. Manyčiau, nėra reikalo supaprastinti prievartinę hospitalizaciją, ji ir taip jau yra prievartinė. Karantino laikotarpiu per septynias dienas sutvarkyti teisinius formalumus gali bet kas bet kuriame teisme.
Kalbama apie masinį reiškinį, na, su tuo nesutikčiau. Kiekvienas žmogus nori pasveikti, pirmiausia žinoti, kad jis serga, nori išsitirti. Aš manau, kad jeigu tam būtų skiriama dėmesio, kaip jau minėta šiame įstatyme, tai mes kalbėtume apie kitas nuostatas ir joms pritartume.
Ir Teisės departamento išvadą, pabaigoje galėčiau pasakyti, pacituoti, kad priėmus siūlomos redakcijos įstatymo pakeitimą žmogaus teisių ribojimai galės būti įtvirtinami neribotam laikui, taip nustatant griežtesnį, negu reikalauja proporcingumo principas, reguliavimą. Aš manau, kad ekstremaliosios situacijos turi pradžią ir pabaigą, o įstatymai lieka.
PIRMININKAS. Labai dėkoju. Motyvai dėl viso. Tuoj įjungs. Niekas neužsirašė. (Balsai salėje) Buvo užsirašęs P. Urbšys. Dėl kokių motyvų – už, prieš? Tuoj, palaukite, pasižiūrėsime. Įjunkime Povilui, o paskui pažiūrėsime. Jūs iš karto pasakykite – už ar prieš, sistemoje nerodo. Taip, prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai keista klausytis Seimo nario, kuris prieš kurį laiką faktiškai palaimino demokratijos principų suvaržymą žmonių, kurie nusprendė parodyti savo vienokį ar kitokį politinį aktyvumą, atžvilgiu ir pateisino tai, kad slaptosios tarnybos gali piktnaudžiauti savo galiomis jų atžvilgiu.
Jeigu kalbėtume apie šio įstatymo projektą, tai aš siūlau Seimo nariams vis dėlto įsiklausyti, apie ką kalbama. Kalbama apie tai, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose teritorijose Vyriausybė gali paskelbti karantiną, taip pat riboti ar laikinai uždrausti renginius, riboti ar laikinai uždrausti gyventojų keliones, taikyti laikiną gyventojų perkėlimą. Daugelį nuostatų Vyriausybė dabar jau taiko. Esmė yra ta, kad yra teisinių kolizijų, nes nėra pakankamo teisinio pagrindo. Tam, kad būtų panaikintos galimybės ateityje kvestionuoti Vyriausybės sprendimus, kurie yra būtini šiandieną, šias jų siūlomas įstatymo pataisas būtina priimti.
PIRMININKAS. A. Anušauskas dar norėtų pasisakyti. Prašau išsakyti motyvus.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, aš irgi nespėjau užsirašyti. Turiu pasakyti, kad šiame įstatymo projekte ne viskas blogai, juo labiau kad jis buvo jau svarstytas komitete, patobulintas, yra reikalingų dalykų, tačiau prieš dvi savaites aš klausdamas sveikatos apsaugos ministro vis dėlto tikėjausi, kad jis į šį įstatymą pasižiūrės gerokai rimčiau, kad ne tik prievartinės hospitalizacijos, prievartinės izoliacijos, bet ir kitos nuostatos bus taisomos. Apie jas buvo užsiminta. Užsiminta apie tai, kad turėtų būti žmonės, patekę į būtent tokias situacijas, susijusias su užkrečiamosiomis ligomis, pirmiausia mediciniškai tikrinami, testuojami, taip pat medikai ir taip toliau. Tai yra tos nuostatos padėtų ateityje išvengti daugelio problemų, kurios, deja, atsitiko dabar. Bet prabėgus dviem savaitėms, o projektas užregistruotas tiktai vakar, nieko iš tokių vilčių, tiesą sakant, neliko. Man pačiam teko registruoti kitą projektą prieš savaitę, bet aš nesu visa institucija ir negaliu visų reikalingų dalykų įtraukti. Todėl aš vis dėlto viliuosi, kad ateityje Sveikatos apsaugos ministerija į šio įstatymo taisymą žiūrės ne taip formaliai ir taisys iš esmės sistemines nuostatas, kurios padėtų ateityje mums išvengti dabartinių komplikuotų situacijų.
PIRMININKAS. Motyvai visi išsakyti. Dėl šio projekto balsuosime vėliau.
Toliau darbotvarkėje Nr. XIIIP… Kviečiu Seimo Pirmininką į tribūną, jis mums pristatys darbotvarkę.
17.36 val.
2020 m. balandžio 7 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
V. PRANCKIETIS. Gerbiami Seimo nariai, kitą savaitę pagal seniau patvirtintą mūsų darbų grafiką yra numatyti plenariniai Seimo posėdžiai. Aš norėčiau pristatyti kitos savaitės antradienio posėdžio darbotvarkę. Toje darbotvarkėje numatome, kad turėtų būti toliau svarstoma ir priėmimas dėl D. Jauniškio, VSD vadovo, dėl Konstitucinio Teismo teisėjų. Toliau dėl Seimo VIII sesijos darbų programos, tai yra pereisime prie mūsų normalios darbų programos ir prašysime pateikti Vyriausybės veiklos ataskaitą. Toliau yra daug jau įstatymų ir iš programos, ir įstatymų, kurie pabaigs šios dienos darbus. Patį darbą siūlome organizuoti taip, kaip buvo organizuota šiandien, kad balsavimai būtų suglausti arčiau. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Seimo Pirmininke, vakar Vyriausybė išėjo su nauju priemonių paketu pagelbėti verslui – likvidumo paskolos, finansinių institucijų garantijos. Ar nereikės čia koreguoti Seimui įstatymų projektų ir ar yra čia jau tie įstatymų projektai numatyti ateinančioje Seimo darbotvarkėje? Iš tiesų patvirtinti juos, jeigu tokių yra, reikėtų kuo skubiau, nes verslas laukia sprendimų ir ta nežinomybė iš tikrųjų daro labai didelę žalą. Ar galėtumėte patikslinti, ar jau yra įtraukti tie projektai, jeigu tokių Seimo sprendimų dėl to priemonių paketo reikia? Ačiū.
V. PRANCKIETIS. Galiu patikslinti tiek, kad yra daug Vyriausybės projektų pateikimų. Ar jūs klausiate būtent apie tuos? Galbūt apie tuos. Tada taip, jie čia yra. Bet kokiu atveju Seniūnų sueiga galės koreguoti, o pats Seimas taip pat galės koreguoti darbotvarkę, nes Seimo posėdis bus jau numatytas ir jo darbotvarkė yra visada priimama ir tvirtinama čia, Seime.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, norėjau paklausti dėl teisėjų skyrimo ir balsavimo dėl jų. Ar tai yra numatyta, nes jų kadencijos kaip ir jau į pabaigą, turiu galvoje Konstitucinio Teismo teisėjų, nes mes jau su jais ir kalbėjome. Ar yra numatyti balsavimai dėl teisėjų paskyrimo?
V. PRANCKIETIS. Jeigu klausiate dėl esančiųjų Konstituciniame Teisme teisėjų kadencijos, tai jų kadencijos tęsis tol, kol bus paskirti nauji Konstitucinio Teismo teisėjai. Taigi jų darbas pratęsiamas pagal Konstitucinio Teismo įstatymą.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Bet ar bus, ar nebus? Aš klausiu…
V. PRANCKIETIS. Ar bus teisėjai?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip.
V. PRANCKIETIS. Aš minėjau pradžioje, kad teisėjai bus. VSD vadovas ir Konstitucinio Teismo teisėjai.
PIRMININKAS. Klausia E. Zingeris. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Pirmininke, Latvija, Estija yra deponavusios Europos Taryboje dokumentus, susijusius su Žmogaus teisių konvencijos veiksmo atidėjimu tose teritorijose ir tose valstybėse, kurios imasi ypatingų priemonių. Ar jums pavyko su Konstitucinio Teismo teisininkais arba su Aukščiausiojo Teismo teisininkais ir su mūsiškiais aptarti šią galimybę, jeigu toliau viskas eis tokia linkme ir situacija už lango blogės, pasiteirauti dėl tų formuluočių, kur latviai, estai yra pateikę, kad nebūtų pažeista demokratija?
Antras dalykas. Jūsų dienotvarkėje, pačioje dienotvarkėje, ar būtų galima tą pačią temą liečiančius Seimo narių pateiktus įstatymus sugrupuoti, kad jie būtų vienas šalia kito, kad temiškai jie nebūtų išmėtyti po visą dienotvarkę, o vėliau vėl turėtume prie jų grįžti. Tai būtų, žinote, arba ryte, o po to penkios valandos, o po to vakare – vėl ta pati tema.
V. PRANCKIETIS. Laikas!
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Kaip nors. Ačiū.
V. PRANCKIETIS. Galima būtų. Darbotvarkė yra visada kuriama ir tie klausimai, jeigu yra susiję, turėtų būti svarstomi drauge, bet jeigu jūs klausiate apie šiandienį posėdį, tai Vyriausybės prašyti skubos tvarka niekaip nebegali atitikti to paties protokolo kaip atskirų Seimo narių iniciatyvos. Todėl jie buvo atskirti ir atskirai vertinti, juolab kad dėl tų projektų buvo prašoma Vyriausybės išvados.
O dėl Latvijos, Estijos. Turbūt reikėtų pasikalbėti su jais, tada sakyti kokią nors nuomonę dėl to pareiškimo, bet bet kurio Seimo nario iniciatyva yra visada laukiama, ypač kai šiuo metu kalbame, labai aktyviai kalbame apie žmogus teises, apie jų užtikrinimą Lietuvoje arba jų suvaržymą dėl pandemijos.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Ir dar labai norėjo paklausti V. Juozapaitis. Prašom. Tuoj, minutę, jums įjungsiu mikrofoną. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Pirmininke, galbūt čia negalėsite atsakyti tiesiai ir įtraukti tą klausimą į kitą artimiausią posėdį, bet aš noriu paklausti, ar jūs žinote ką nors apie Mokslo ir studijų įstatymą dėl socialinių stipendijų padidinimo mūsų studentams likimo, nes jis dabar yra užstrigęs Vyriausybėje ir Vyriausybė niekaip nepateikia išvados. Gal jūs turite kokių nors pažįstamų Vyriausybėje, kad jie laikytųsi terminų. Tikrai, mėnesiui praėjus, jau būtų galima pateikti, nes tai yra labai svarbus klausimas, o mes jį pražioplinome jau nuo sausio mėnesio, ir žmonės tikrai šiandien negauna socialinių stipendijų. Ačiū jums.
V. PRANCKIETIS. Aš supratau, kad jūs klausiate manęs, bet norėjote, kad girdėtų komiteto pirmininkas E. Jovaiša. Jis, tikėtina, girdėjo ir jeigu neatsakysime dabar, tai atsakysime vėliau į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.44 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 321 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4675(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkėje – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 321 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4675. Išvadas perskaitys A. Kubilienė. Prašom į tribūną. (Balsai salėje) Nr. XIIIP-4675.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas svarstė įstatymo projektą ir sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4675(2) ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti į tribūną kviečiu A. Vinkų.
A. VINKUS (LSDDF). Kadangi šiandien dėl tos įstatymo pataisos jau kalbėjome ir pristatant įstatymo pataisą, kalbėjome Sveikatos reikalų komitete, tai aš norėčiau tik pasakyti, kad šių metų kovo 12 dieną kreipėsi Lietuvos medikams atstovaujančios organizacijos dėl tos situacijos ir medikų padėties. Mane ypač sujaudino šie penki sakiniai.
Mes, Lietuvos medikams atstovaujančios organizacijos, pabrėžiame, kad pandemijos paveiktų šalių sveikatos priežiūros sistemos patiria didžiulį krūvį, o sveikatos sistemos darbuotojai – riziką savo sveikatai ir gyvybei. Ir jie patys rašo, kad Kinijos nacionalinė sveikatos komisija dar kovo mėnesio pradžioje skelbė, jog Kinijoje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 3 tūkst. 300 sveikatos priežiūros specialistų. Tai sudaro beveik 5 % visų sergančiųjų. Skelbiama apie medikų mirtis. Susirgus vienam medikui, besirūpinančiam užsikrėtusiųjų sveikata, sveikatos sistema patiria dvigubą krūvį – netenkama vieno darbuotojo, galinčio pasirūpinti infekuotais pacientais, ir pačiam darbuotojui prireikia kitų medikų pagalbos.
Todėl visomis išgalėmis mes turime saugoti medikus. Dabar teisingai keliamas klausimas dėl saugos priemonių. Tikimės, kad artimiausiu metu ta būklė pagerės.
Antra, atsižvelgdamas į jų emocinę būklę, didžiulę psichologinę įtampą, didžiulį krūvį, bemieges naktis ir dienas, atotrūkį nuo šeimų, savęs aukojimą gelbstint mūsų žmonių gyvybes, aš pritariu pateiktoms įstatymo pataisoms dėl medikų atlyginimų pakėlimo, didelių diskusijų nenoriu ir tikiu, kad nebus. Prašau palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu į tribūną A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nors paskutiniu metu viskas, ką siūlo, ką kalba opozicijos atstovai, yra priskiriama politikavimui, vis dėlto norėčiau kai kuriuos dalykus pasakyti. Mes su kolega R. Martinėliu esame pasiūlę, kad vis dėlto priemoka būtų skiriama ne tik tiems gydytojams, kurie tiesiogiai dirba su pavojinga liga – koronavirusu – sergančiais asmenimis, bet ir visiems medikams, nes mokslininkai teigia, kad apie 79 % pacientų perserga besimptome liga, todėl tas užsikrėtimo pavojus yra didžiulis ne tik tiems medikams, kurie dirba tose įstaigose, bet ir kitiems. Ir Ukmergės pavyzdys parodė, kad nelabai tinkamai organizuojamas darbas, nesavalaikis ištyrimas atveda iki tokių pasekmių, kad šiandien Ukmergės ligoninėje turime 28 sergančius medikus. Vien dėl to, kad įstaigos vadovas šešias dienas, kaip rašo, kaip jis teigia, skambino ir prašė, reikalavo testų, kuriuos gavo nepilnai sukomplektuotus. Paėmus tyrimus, dar tris ar keturias dienas laukė. Vadinasi, dešimt dienų medikai nežinojo, ar jie, ar pacientai yra užsikrėtę, ir šiandien turime tokią situaciją. Todėl kolega R. Martinėlis pristatys mūsų siūlymą ir labai tikiuosi, kad šiuo periodu, karantino laikotarpiu, mes tikrai rasime galimybių išsaugoti ir paskatinti medikus, nes tikrai daugėja medikų, ypač vyresnių, kurie ima nedarbingumo lapelius, arba vyresni net išeina iš darbo, nes bijo rizikuoti sveikata. Vėlgi, sakau, Prancūzijos pavyzdys prieš keletą metų, kai buvo SARS situacija, tada kai kurioms gydymo įstaigoms, medikams buvo pakelti atlyginimai net iki trijų kartų. Taigi nereikėtų laukti ir vėluoti, kol kas nors ims prašyti. Tiesiog reikėtų tą daryti.
Pasinaudodamas proga noriu padėkoti, kad tiek sveikatos ministras, tiek Ligonių kasa operatyviai sureagavo į mūsų siūlymus ir medikų prašymus apmokėti įstaigoms 1/12 šių metų sutartimi sumos. Bet šiandien išplatintas Gydytojų vadovų sąjungos prezidento daktaro K. Štaro kreipimasis, kad įstaigos patiria didžiulių papildomų nuostolių, nes kai kurios įstaigos kooperuojasi, perka už milijonus apsaugos priemonių, dezinfekcinių medžiagų, patiria kitų nuostolių dėl šitos pandemijos situacijos, todėl labai prašyčiau gerbiamojo ministro atkreipti dėmesį ir galbūt kiek diferencijuoti, kiek įmanoma, tą įkainį.
Paskutinis teiginys, į ką norėčiau atkreipti dėmesį, kolegos, kad kiekvienas įsakymas, kiekvienas sprendimas turi turėti tam tikrą loginį pagrindimą, turi turėti tam tikrą… Politika negali neturėti empatijos jausmo. Štai skaitau ministro šių metų kovo 26 dienos įsakymą Nr. 564 „Dėl bendradarbiavimo teikiant informaciją“. Įstaigų prašoma iki 6 valandos ryto (iki 6 valandos ryto! – atkreipiu dėmesį) pateikti 3 valandos nakties duomenis pagal pateiktą lentelę. O toje lentelėje prašoma daug duomenų. Vadinasi, įstaigų vadovai ar pavaduotojai, ar personalo skyriai turės nuo 3 valandos nakties iki 6 valandos elektroniniu būdu Ligonių kasai pateikti informaciją, tada Ligonių kasa iki 7 valandos ryto turės pateikti apibendrintą informaciją, kiek lovų, kiek sesučių išėjo, dirba, nedirba, kiek ventiliuojamų ligonių, kiek aparatų. Kiekvieną dieną tokią informaciją iki 7 valandos ryto Ligonių kasa turės pateikti Sveikatos apsaugos ministerijai.
Kolegos, tai kur čia yra empatijos jausmas? Jeigu vieną kartą fiksuojame, kokią turime situaciją Lietuvoje, tai kodėl 3 valandos nakties? Kodėl ne 3 valandos dienos? Kodėl ne 10 valandos ryto? Kodėl krūva žmonių turės keltis ryte 3 valandą, skambinti į skyrius, rinkti informaciją…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). (Baigiu.) …o Ligonių kasa eiti 5 valandą į darbą tam, kad ministrui pateiktų informaciją? Kolegos, aš tikrai prašau pataisyti šias valandas. Neterorizuokime mes savo tų paskutinių medikų vargstančių.
PIRMININKAS. Diskutuoti daugiau niekas neužsirašė. Motyvai už – P. Urbšys. Prašom. Atsisako. Dėl šito balsuosime šiek tiek vėliau.
17.53 val.
Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4657(2), Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4658(2), Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 6, 14, 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4659(2), Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2427 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4660(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkėje Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4657 kartu su lydimaisiais iki projekto Nr. XIIIP-4660. Pranešėja Socialinių reikalų ir darbo komiteto – R. Šalaševičiūtė. Prašom. Visas blokas nuo Darbo kodekso. (Balsai salėje) Visų projektų.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pirmiausia nuo Darbo kodekso, nes mes jį pirmą svarstėme. Komiteto nuomonė buvo bendru sutarimu pritarti pateiktam svarstyti Darbo kodekso 47 straipsniui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti užsirašė M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mielieji kolegos, kalbėsiu trumpai ir iš esmės. Esu giliai įsitikinęs, kad reikia teikti subsidijas tam, kad būtų išlaikytos darbo vietos, bet esminė šio subsidijų modelio problema yra ta, jog prastova, ta, kurią gauna asmuo, yra mažesnė negu jo galima nedarbo išmoka. Minimali prastova yra tai, ką renkasi absoliuti dauguma darbdavių, kurie neturi jokių pajamų. Yra minimali mėnesinė alga, tai yra 430 eurų į rankas, – tiek asmuo gauna, jeigu yra minimali prastova, ir, kaip minėjau, tokią renkasi tūkstančiai verslų ir organizacijų. O nedarbo išmoka yra 663 eurai, jeigu prieš tai gauni vidutinį atlyginimą. Tai yra 50 %, arba 233 eurais, daugiau negu prastovos.
Šis modelis tiesiog skatina žmones eiti į Užimtumo tarnybą, kur tuo metu reikės 100 % Užimtumo tarnybos nedarbo išmokas padengti valstybei. „Sodros“ duomenys rodo, kad šį pirmadienį buvo atleisti 2 tūkst. 900 darbuotojų. Prieš metus kovo mėnesio vidurkis buvo 1 tūkst. 600. Tai jau dabar yra beveik du kartus daugiau atleidimų negu prieš metus kovo mėnesio vidurkis.
Poniai E. Radišauskienei, viceministrei ir, matyt, tikrajai ministrei, viskas čia atrodo OK, kad žmonės kreipiasi į Užimtumo tarnybą ir tie skaičiai auga. Bet, gerbiamieji, mes jau buvome čia prieš dešimt metų, ir aš puikiai atsimenu, kai žmonės masiškai pradėjo registruotis darbo biržoje ir taip dramatiškai išaugo valstybės išlaidos.
Palyginkime. Jei valstybė moka subsidiją dabar tai minimaliai prastovai, tai valstybė sumoka 546 eurus. Atimkime gyventojų pajamų mokestį, nes valstybė sumoka ir iš karto darbuotojas sumokėdamas valstybei grąžina, taigi valstybės išlaidos yra apie 500 eurų vienam žmogui. Vidutinio atlyginimo nedarbo išmoka yra 663 eurai. Tai skirtumas nuo kiekvieno tokio, kuris kreipiasi į Užimtumo tarnybą, yra apie 660 eurų. Jei pasitvirtintų ekonomistų prognozės ir kreiptųsi, būtų apie 100 tūkst. bedarbių, išlaidos galėtų padidėti net keliais šimtais milijonų eurų.
Tai suskaičiuokime, kad valstybei paprasčių paprasčiausiai apsimoka didinti subsidiją ir užtikrinti, kad darbuotojas gauna ne mažiau negu elementari jam priskaičiuota nedarbo išmoka. Šį dalyką reikia pataisyti kuo skubiau, nes kitu atveju valstybė taupydama sumokės tik dar daugiau. Mano supratimu, čia yra esminė problema, kurią reikia kuo skubiau išspręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu S. Jovaišą.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ką tik komiteto pirmininkė pasakė, kad įstatymui komitete yra pritarta, bet ten buvo daug pasiūlymų ir į ne visus atsižvelgta.
Aš ką tik salėje mačiau mūsų premjerą, jis yra pasakęs: pinigų bus tiek, kiek reikės. Šiandien valstiečių ir žaliųjų lyderis taip pat ta tema pasakė, kad ne laikas dabar taupyti. Aš suprantu, kad bet kur taškytis gal nėra reikalo, valstybė tiek nėra pajėgi, bet Seimas suteikė didžiulius įgaliojimus Vyriausybei skirdamas disponuoti 5 mlrd., o gal ir daugiau eurų.
Aš noriu apsistoti prie vieno Užimtumo įstatymo aspekto dėl subsidijų, to, ką kalbėjo kolega, tik aš konkrečiau. Lietuvoje yra keliasdešimt tūkstančių smulkių darbdavių, smulkių ir vidutinių, kurie dirba ir kuria darbo vietas regionuose. Ypač dėmesio, regionų atstovai Seime. Taip pat nemažai tokių įmonėlių, be abejo, yra ir didžiuosiuose miestuose, kur dirba keli, gal keliolika žmonių. Ir dabar ta proporcija: 70 % subsidija iš valstybės ir 30 % prisideda darbdavys, jeigu jis turi kokių nors lašiniukų. Čia jo noras arba nenoras, jo galimybė ar solidarumas, kaip jis pažiūrės. Yra ir tų, kuriems siūloma subsidija 90 % darbuotojams ir 10 % prisideda darbdavys, bet, tikiuosi, jūs visi suprantate, kad ypač regionuose toms mažoms įmonėlėms ir tuos 10 % darbdaviui surinkti ir pridėti prie subsidijos dažnai yra nepakeliama našta. Ir bus tokia. Jeigu Vyriausybė nori išlaikyti darbo vietas tose įmonėse, aš siūlau subsidijos dydį padidinti iki absoliutaus 100 %, nes tie 10 % keleto ar keliolikos darbuotojų, sakykim, per tris prastovos mėnesius atneš skolų naštą darbdaviui ir jis to nepakėlęs tiesiog atsisveikins su savo darbuotojais. Vėl jie nueis tuo keliu, apie kurį kalbėjo kolega M. Majauskas – bus nebesubsidijuojami, bet gaus nedarbo išmokas. Todėl kai ateis svarstymo metu tų siūlymų dar kartą peržiūrėjimas, labai prašyčiau atkreipti dėmesį į šitą aspektą.
Pagalvokime ir apie tai, kad pasibaigus negandoms verslas norės vėl užsikurti. Aišku, valstybė sako – galite skolintis. Tas skolinimasis bus taip pat su lengvatomis, mes garantuosime, bet vis tiek, kad ir kaip būtų – skola. Verslui startuoti iš duobės ir dar su skolų kupra iš esmės šiais laikais yra neįmanoma. Todėl aš manau, kad dar kartą sugrįšime prie to siūlymo ir apsispręsime čia salėje taip, kad mūsų tos verslo bitelės nebūtų užpiltos vandeniu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, dabartinė mūsų situacija vis dėlto verčia mus gana rimtai svarstyti visus esamus siūlomus projektus, bet man kartais susidaro vaizdas, kad mes tiesiog jau tą pamiršome ir mums svarbiau rinkimų kampanija. Matant pasiūlymų gausą, ypač iš mūsų ką tik prieš tai kalbėjusių kolegų, susidaro vaizdas, kad jie nesiruošia rimtai būti kitų rinkimų laimėtojais, nes į kairę, į dešinę, kur tiktai gali būti, visi pinigai yra švaistomi bet kam. Yra kažkokie prioritetai.
Dar blogiausia, kad visas verslo problemas norima spręsti socialiniu paketu. To neįmanoma padaryti. Kur kas didesnė dalis yra skirta verslo skatinimo paketui, kur mes skolinamės pinigus. Negalima visko užkimšti tais pinigais. Čia buvo net pasiūlyta, kad iš esmės netgi visą Garantinį fondą galima panaikinti, jis nebereikalingas, nes kažkam prireikė kažkokias įstatymo pataisas pateikti.
Kolega Mykolas dabar pasakoja apie tai, kaip mums dabar nenaudinga skatinti žmones naudoti užimtumo pinigus, nors aiškiai ministerijos buvo pasakyta, kad visiškai priešingai – pagal dabartinę situaciją jo pasiūlymas yra visiškai nenaudingas ir veikia į kitą pusę. Lyg ir visi išgirdo tuos argumentus. Absoliučiai, išskyrus tą, kuris dabar suka sau pirštą prie galvos. Ką padarysi!
Aš siūlau vis dėlto įsiklausyti į tuos visus argumentus. Tikrai komitetas perėjo beveik per visus siūlymus ir tam, kam galima, viskam buvo pritarta. Maksimaliai, nesugriaunant pačios sistemos. O kitų skatinimo būdų, kaip išeiti iš krizės ir panašiai, tai yra dar begalė kitų svertų, kur galima daryti kitą verslo skatinimo paketą. Tikrai neišgelbės tie socialinio draudimo fondai, kuriuos mes dabar sujungiame į krūvą, visus, kokius tiktai turime, rezervus. Iš ko po to mes spręsime dėl tų pačių darbuotojų ir kitų išmokų? Iš ko mes jas mokėsime? Kas bus po to? Kas tada norės būti socialinių reikalų ir darbo ministru, kuris vėl iš nieko neturės žmonėms kompensuoti, vėl sėdėsime taip pat, kaip buvo savo laiku, su tuščiu biudžetu ir visi prašys iš tavęs pagalbos. Aš siūlau rimčiau tuos dalykus svarstyti žiūrint į mūsų perspektyvą.
Kad nekalbėčiau kitu klausimu, norėčiau paliesti socialinių įmonių klausimą, kuris iš dalies irgi čia sprendžiamas. Jeigu kam ir reikalinga speciali valstybės pagalba ir ilgalaikė pagalba, tai būtent toms įmonėms, kuriose dirba labai jautrus kontingentas. Jeigu mes juos paliksime… nustumsime į bedarbystę, jie niekaip niekur nesugrįš artimiausiu laikotarpiu, turiu omeny, kad jie visiškai guls ant mūsų valstybės naštos, todėl gerai, kad yra pateikti pasiūlymai ir kolegos savo pataisas pateikė. Iš tikrųjų čia galima koncentruoti savo dėmesį ir savo išteklius. Tam reikia sukoncentruoti išteklius, nes tikrai jie paskui mums kainuos brangiau. Galų gale žmogiškai mes turime pasirūpinti tais silpnesniais, kuriuos tikrai krizė paveiks sunkiausiai.
Labai tikiuosi, kad mes grįšime prie realybės ir bent jau čia, salėje, mažiau lenktyniausime dėl rinkimų pažadų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, manau, kad gerovės valstybė išgelbėta, nes ją pakeitė diskusijos apie pandemiją, virusą ir visus kitus dalykus. Galbūt diskutuojame apie paketą, kuris lyg ir toliau nuo tos gerovės valstybės, bet iš diskusijų ir siūlymų aš matau, kad, ką paminėjo kolega Rimantas, prasidėjo gerumo ir dosnumo akcijos prieš rinkimus. Paprasčiausiai pinigai ant medžių neauga ir juos vis tiek kažkas turės kažkada grąžinti. Iš dalies mes patys, iš dalies galbūt jaunesni už mus.
Mes turime realiai tą pinigų sumą, kurią turime. Sistema neapsiriboja tiktai prastovų išmokėjimu ar nedarbo išmokomis, ar ligos. Yra dar socialinio rėmimo sistema, ir tas paketas, kuris kinta kasdien: noriu priminti, prieš dvi savaites mes priėmėme Užimtumo įstatymo pataisas ir jas netgi Prezidentas pasirašė, bet šiandien mes jas iš naujo keičiame. Gyvenimas verčia koreguoti kai kuriuos dalykus.
Suprantu, kad nei 259, nei 430 – ne tos sumos, kurios išgelbėjo žmogų ir pasaulį, nes diskusijų šiandien komitete labai daug dėl valstybės remiamo dydžio. Kai kas iš kolegų, būtent pagautas gerumo ir dosnumo, siūlo ir nedarbo išmokas mokėti iš bankrutavusių įmonių fondo. Sakau, kad veikia kelios sistemos, kad negalima visos naštos sumesti į vieną fondą ar į vieną sistemą, tai yra socialinio rėmimo sistemą ir vadovautis tokiu principu, kad po mūsų – nors ir tvanas. Nugalėsime mes tą virusą, grįšime prie normalios darbotvarkės, normalių darbų, visą laiką girdėjau ir kai krizės būdavo, kad verslui Lietuvoje labai sunku ir jį visą laiką reikia gelbėti, ir kai gerai būdavo, visą laiką girdėdavau tą patį. Niekada negirdėjau, kad kada nors būtų gerai.
Bet kur tas mūsų solidarumas? Aš klausiu. Būtent solidarumas ir yra tai, kad kiekvienas – ir viena pusė, ir kita… nes tos paskolintos lėšos bus grąžintos vis tiek, ne kažkokia mistinė valstybė, o mokesčių mokėtojai grąžins mokesčių mokėtojų pinigais.
Jeigu mes baiminamės, kad paprasčiausiai tų pinigų gali, aišku, neužtekti, jeigu užsitęstų, tai dar vienas įspėjimas mums, kad draudimą nuo nedarbo mums reikia radikaliai keisti ir imti gerąjį Europos šalių pavyzdį ir patirtį, kai nedarbo draudimo įmokos yra ženkliai didesnės, jas moka darbdaviai ir darbuotojai, kiekvieną kartą per kolektyvines sutartis dėl to derasi, priklauso nuo to, kokia ekonominė situacija ir kokie vėjai yra pasaulyje. Tada mes galime ramiau laukti tų permainų ir tų blogesnių laikų, jeigu yra normaliai sutvarkyta nedarbo draudimo sistema. Aišku, ir šiandien šita mūsų nedarbo draudimo sistema šiaip taip funkcionuoja, bet lėšų kiekis, kuris yra sumokamas, kiek skiriama nedarbo draudimui, ir išmokos, kurios yra, jau yra nesubalansuotos. Tai yra vienas iš draudimų, kuris balansuoja prie minusinės ribos.
Kolegos, pasvarstykime, pritardami šiam paketui duokime užduotis Vyriausybei, ir tie patys darbdaviai turėtų prisiimti didesnį solidarumą ir parodyti norą per kolektyvines sutartis derėtis ir keisti nedarbo draudimo įmokas kiekvienais metais, priklausomai nuo tos situacijos, kuri yra pasaulyje ir Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Diskusija baigta. Motyvai. Tuoj pažiūrėsime, ar kas nors užsirašė. Niekas neužsirašė. Minutę, dar pažiūrėsime tiksliau, nes buvo daug projektų. Ne, nėra daugiau užsirašiusių.
18.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4643(2) (pateikimas)
Toliau darbotvarkės rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4643(2). Pranešėjas – K. Starkevičius. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Šį klausimą parengti paskatino šių dienų aktualijos. Kai pažvelgėme į Nacionalinio saugumo strategiją ir nacionalinio saugumo grėsmių analizę, mes nepamatėme nė žodžio, kur būtų kalbama apie mūsų maisto tiekimo grandinę, maisto rezervus. Matome šią situaciją, kai dabar jau aktyviai kalba ir didžiausios šalys, pavyzdžiui, grūdų tiekėjos, kad galbūt reikės ir uždaryti savo rinkas. Ką reiškia uždarymas rinkų? Pirmiausia reikės tenkinti savo šalies poreikius. Atsižvelgiant į tai, kai mes jau uždarėme sienas, kas gali pasakyti, kad vieną kartą tam tikri produktai gali ir neatvažiuoti iš kokios nors Ispanijos, vaisiai ir daržovės nepasieks Lietuvos. Na, be vaisių ir daržovių gal mes ir išgyvensime, tačiau yra ir kitų produktų, kuriais mes patys nevisiškai apsirūpiname, – tai kiauliena, ir staiga per kurią nors šalį jie gali būti nepervežti. Todėl šioje mūsų strategijoje numatome atskirus punktus, kur būtų jau kalbama apie žemės ūkį, apie gamybą, apie grandinės užtikrinimą, apie vietinių žaliavų panaudojimą. Galvoju, tai padėtų apskritai šios krizės metu spręsti problemas, kylančias žemės ūkyje dėl žemės ūkio produktų perdirbimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausimai. Klausia L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Kazy, iš tikrųjų džiaugiuosi, kad esu kartu su jumis teikėjas šitų pataisų. Jos iš tikrųjų yra svarbios, ypač turint galvoje ne tik galbūt ateitį, nes iš tikrųjų dar neaišku, kaip bus su šios pandemijos prognozėmis, kalbama apie vieną, apie dvi, apie tris bangas. Tai, ką rodo šiandien mūsų viso pasaulio ir ypač Vakarų pasaulio priklausomybė nuo tarptautinių globalių rinkų, yra turbūt, sakykime taip, per didelė, matant tai, kad kartais ekonominis patriotizmas yra reikalingas, turint savo resursų. Mes dabar su jumis kalbame daugiau apie maisto rezervą, bet turbūt čia klausimas susijęs apskritai su nacionaliniu rezervu, valstybės rezervo politikos peržiūra, kurią mes privalome kuo greičiau atlikti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, iki dabartinio posėdžio mums Kaimo reikalų komitete (ne pirmą kadenciją dirbu) sunkiai sekdavosi įrodyti, kad į Nacionalinio saugumo strategiją šie klausimai būtų įrašyti. O mes iš tikrųjų turime puikias grandines, kurias reiktų apdirbti, ar tai pieno, ar tai grūdų perdirbimo pramonė, ar paukštienos, ar net būti techninėse šakose. Užauginame rapsą ir mes turime puikią „Orlen“ gamyklą. Ten, kaip žinome, yra būtinas kiekis įmaišyti būtent biologinės žaliavos, tai rapsų aliejaus. Visos tos grandinės turi puikiai veikti ir ta pridedamoji vertė, kuri sukuriama, liktų mūsų šalyje. Aš galvoju, šis strategijos papildymas tai padės mums įgyvendinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Savaime suprantama, turbūt kiekviena valstybė nori apsirūpinti maisto produktais ir, ko gero, laimi tos valstybės, kurios apsirūpina, maistą gali eksportuoti ir iš to gauti tam tikrą naudą, nes ne visos valstybės geba apsirūpinti.
Bet aš norėčiau paklausti kito klausimo. Ar nemanote, kad vis dėlto reikia keisti įstatyminę bazę, ne tik šį nutarimą, bet daugiau kalbėti apie įstatyminę bazę, atleisti, suteikti galimybių kurtis apskritai, plėsti žemės ūkį, nes iš tikrųjų daug dar vis yra kliūčių, ypač pačios valstybės požiūris į tai, kad gyvulininkystė kažkur plečiama, galbūt per daug sunkios sąlygos, galbūt nederina poveikio aplinkai visų reglamentų? Tai galbūt šia kryptimi reikia eiti, nes tik to gerų norų sąrašo mums, ko gero, gali nepakakti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už gerą klausimą. Iš tikrųjų mes buvome susižavėję žaliąja politika, matome, kas atsitiko. Kai šiandien mums reikia kaukių, tai daugelis… Reikia dėkoti Seimo kanceliarijai, kad jų buvo surasta ir nupirkta. Kai kas naudoja ir savo pagamintas kaukes. Taip atsitiko esant globaliai ekonomikai, kad mes iš tos pačios Kinijos turime prašyti, maldauti, kad atskirų medicinos įrenginių, taip pat ir paprastų kaukių atvežtų mums. O mes, bijodami tam tikrų kvapų ir prisidengdami žaliąja ekonomika, paprasčiausiai apsirūpiname kiauliena, tokia strategine lietuvių mėgstama žaliava, tik 40 %, o 60 % mes turime įsivežti.
Čia vėlgi dar vienas atsakymas į plačius klausimus. Aš galvoju, pasibaigus šiai krizei, pasaulis iš tikrųjų pradės kitaip mąstyti ir daugelį gamybos šakų, kurios dabar yra perkeltos į kitas šalis dėl pigesnių rinkų, dėl ekologinių mažesnių reikalavimų, susigrąžins į savo šalis.
PIRMININKAS. Pasinaudodamas proga norėčiau informuoti Seimo narius, kad netrukus pradėsime balsavimą, tai po šito klausimo.
Toliau klausia R. Petrauskienė.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Kazy, 2008 metais taip pat buvo krizė ir jūs buvote žemės ūkio ministras. Norėjau paklausti, kokie metodai buvo taikomi skatinant žemės ūkio produkcijos gamybą?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš galvoju ir dabar diskutuojame su žemės ūkio ministru, kad reiks grįžti prie tų pačių krizės valdymo metodų. Kai mes turėjome, tuo metu irgi neturėjome nacionalinių bankų, o turėjome tą, ką ir dabar faktiškai turime, tai buvo taikoma finansinė inžinerija, sukurtas fondas ir per fondą buvo griežtai paskelbtas konkursas, nustatytos palūkanos, kad žemės ūkio sektorius galėtų nedrastiškomis sąlygomis, bet su valstybės pagalba vystyti gamybą, ir tai pasiteisino. Pirmieji krizės metai parodė, kad žemės ūkio sektorius 2009 metais, kai bendras ekonomikos kritimas buvo 14 %, augo 1,6 %. Galvoju, ir dabar, pasinaudojusi ta praktika, Žemės ūkio ministerija pritaikys tam tikras patirtis ir, papildžiusi šią strategiją, žengs žingsnį. Aš tikrai dėkoju, Kaimo reikalų komitete mes jau diskutavome ir svarstėme šią strategiją, ačiū Rasai, kaip ir Laurynui, kad mes pateikėme šiuos pasiūlymus, o Kaimo reikalų komitetas taip pat pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad labai svarbu turėti maisto rezervą kaip tokį. Jūs turbūt vertinate situaciją, kokie mes dabar esame. Gal galėtumėte šiek tiek plačiau pakomentuoti, ką ir kiek mes čia turime atkurti, kiek mes turime ar praradome, kokia yra dabartinė būklė?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mes vėlgi gerais laikais šiek tiek atsipalaidavome ir galvojome, kad maisto rezervas nėra toks pirmas būtinumas, visų prekių mes galėsime įsivežti iš kitų šalių, ir net nesuvokėme, kad rinkos gali taip greitai, tai yra sienos, ne rinkos, užsidaryti. Dabartiniu metu kaimynės šalys, aš tik galiu pasakyti – Lenkija, Vokietija, yra geresnėje padėtyje, rezerve turi didesnį ir, galima sakyti, platesnį asortimentą negu mūsų šalis. Bet aš galvoju, dabar mes irgi kalbamės su ministerija ir Kaimo reikalų komitete diskutavome, kad atskirų produktų ir mes dabar turime perteklių, tai būtų galima tų produktų dabar, pasinaudojus finansinėmis galimybėmis, nusipirkti ir taip neuždaryti fermų, sukaupti tam tikrą rezervą, kurį panaudojus nereikėtų uždaryti darbo vietų. Sakau „fermų“, nes dabar gauname tam tikrų signalų, ypač iš paukštynų, kad jie ruošiasi šiuo laikotarpiu užsidaryti. Ką reiškia užsidarymas? Tai reiškia bedarbiai gatvėje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – L. Kasčiūnas. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš irgi kviečiu palaikyti šį mūsų projektą. Pagrindiniai argumentai būtų tokie, aš pateiksiu formuluočių. Galima kalbėti, kad mūsų valstybės rezervas apskritai, ką jau kalbėti apie mūsų maisto rezervą, vis dėlto neatitinka XXI amžiaus saugumo iššūkių, ką mes matome ir šiandien. Pernelyg didelė valstybių priklausomybė nuo globalių arba tarptautinių rinkų yra ne tik stiprybė, bet gali tapti ir silpnybe, ką mes irgi dabar matome. Valstybės rezervas ar maisto rezervas yra savotiškas valstybės garantas, ir natūralu, turbūt dar vienas svarbus dalykas, kurį reikia pasakyti, kad šios pataisos būtų geras signalas labai rimtai peržiūrėti valstybės politiką valstybės rezervo, maisto rezervo formavimo principų atžvilgiu. Galvodamas apie šiuos dalykus, siūlau visiems pritarti ir judėti į priekį. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti, dėl šio projekto taip pat balsuosime vėliau. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė. Prašau.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mieli kolegos, žinau, kad pavargote, bet liko jau pats finišas.
18.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XIII-508 „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4598(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo projektas. Kviečiu G. Burokienę. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Balandžio 25 dieną Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė nutarimo projektą ir jam vienbalsiai pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Taip.
Priėmimas. Yra du straipsniai. 1 straipsnis, kad, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų siūlymu, G. Matiekuvienė tampa Vyriausiosios rinkimų komisijos nare. Galime pritarti? Galime. Ir 2 straipsnis – prisiekia Seime šiandien, kovo 31 dieną. Galime tam pritarti? Pritariame. Priėmimas pastraipsniui įvykdytas.
Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas) Priesaiką, kaip ir sutarėme, įvykdysime, kai viskas bus mūsų sistemoje.
18.26 val.
Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4355, Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4356, Administracinių nusižengimų kodekso 505 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1882, 5051, 5052, 5171, 5172, 5173 ir 5601 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4357, Baudžiamojo kodekso XVI skyriaus pavadinimo, 330 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 1281 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4358, Darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4359, Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4360, Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 3, 15, 25, 26, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4361, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3, 12, 13, 14, 17, 21, 23 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4362, Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4363, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 3, 8, 9, 21 ir 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 ir 331 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4364, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4365, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 7, 8, 18 ir 19 skyrių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4366, Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 9, 10 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4367, Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4368, Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4369, Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 20 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4370, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 11, 19, 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4371, Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4372, Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 63, 69, 172 ir 1862 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4373 (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, prašau atsiversti mūsų darbotvarkės vakarinį posėdį. 2-1 klausimas. Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo projektas buvo pateiktas ir pateikti lydimieji. Mes dėl šio įstatymo projekto motyvus išsakėme. Po pateikimo galime bendru sutarimu gal pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašom balsuoti dėl šio įstatymo ir visos eilės lydimųjų po pateikimo.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta.
Gerbiami kolegos, daug lydimųjų. Dėl pagrindinio – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pagrindinis, o kaip sąraše yra atitinkamai išvardyti komitetai, taip ir pritariame, ir paliekame tuos komitetus, kuriuos (prieštaravimų nėra) Sekretoriatas pasiūlė. Siūloma svarstyti balandžio 7 dieną arba vėlesniame posėdyje. Dėkoju.
18.28 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4650(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo projektas. Diskusija įvyko. Dabar liko tik balsavimas po svarstymo. Balsuojame. Tikriausiai, kolegos, neprieštarausite, kad visus pasiūlymus svarstysime priėmimo stadijoje. Dabar po balsavimo po svarstymo aptariame pasiūlymus ir tada einame prie priėmimo.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 97, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Kadangi yra pasiūlymų, kviečiu komiteto pirmininkę gerbiamą G. Burokienę. Dėl 1 straipsnio yra gautas K. Masiulio pasiūlymas. K. Masiulis. Manau, sutariame, kad yra reikiamas skaičius narių pritarti, ir dėl to atskirai nebalsuojame. Taip? Visiems leidžiame pateikti siūlymus.
K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš atkreipiau dėmesį, kad mes siūlome iš karto tokį radikalų ir stiprų sprendimą, panašiai kaip su Seimo statuto keitimu buvo variantas – vykdyti nuotolinius posėdžius, bet galima vykdyti ir daug paprastesnius dalykus. Jeigu vienas Seimo, o čia konkrečiai savivaldybės tarybos narys yra susirgęs ar negali dalyvauti posėdyje dėl įvairių aplinkybių, kurios yra pateisinamos, galėtų vienas dalyvauti nuotoliniu būdu. Kodėl tiktai arba visas posėdis vyksta nuotoliniu būdu, arba visas posėdis vyksta in corpore kur nors susirinkus? Aš pasiūliau tokius variantus surašyti ir surašiau. Visi mano siūlymai, kad būtų sutaupyta laiko, yra į tai nukreipti. Kažkodėl komitetas nepritarė, keista.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė pasiūlymui, tikrai pasiūlymas neblogas, svarstytinas, bet teikiamas pasiūlymas yra nesusijęs su teikiamo projekto tikslais. Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 8, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti dėl šio pasiūlymo nėra. Balsuojame dėl K. Masiulio pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 98 Seimo nariai: už pasiūlymą – 26, prieš – 32, susilaikė 40. Pasiūlymui nepritarta.
Antrasis K. Masiulio pasiūlymas dėl to paties straipsnio. Įjungiame K. Masiuliui.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, kolegos. Aš džiaugiuosi, kad bent dalis išgirdo ne taip, kaip komitete, kuriame specialistų žvilgsnis turėtų būti atidesnis ir dėmesingesnis. Dar sykį pakartoju, kam šaudyti tik iš patrankų, jeigu galima kartais šauti ir smulkiai, labai fokusuotai ir tiksliai? Keli žmonės yra saviizoliavęsi, jie ir nedalyvauja, bet posėdis vyksta. Kaip gali vykti Seimo plenarinis posėdis, taip lygiai taip pat gali vykti savivaldybės tarybos posėdis. Keista, kad jūs sakote, kad čia taip nereikia. Reikia būtinai visiems tiktai nuotoliniu būdu. Daug kas galėtų vykti – demokratijos būtų daugiau, o ne mažiau. Kodėl nepritariama tokiam, mano supratimu, racionaliam siūlymui? Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė. Komiteto argumentai lygiai tokie patys kaip dėl prieš tai buvusio, ir balsavimas irgi toks pats: už – 1, prieš – 8, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti už K. Masiulio pasiūlymą nėra. Balsuojame.
Balsavo 108 Seimo nariai: už pasiūlymą – 40, prieš – 36, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta. Visą 1 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra gauti K. Masiulio pasiūlymai, bet jie analogiški, todėl dėl jų balsuoti nereikia. 2 straipsnį galime priimti? Galime. 3 straipsnis. K. Masiulio pasiūlymai. Ačiū, Kęstuti, kad jie analogiški, todėl balsuoti nereikia. Jūs sutinkate ir 3 straipsnį priimti galime? Galime. Motyvai dėl viso įstatymo projekto. E. Pupinis – motyvai už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, jau sakiau, kad nereikėtų taip nepasitikėti savivaldybių tarybomis. Jos taip pat gali nuspręsti ir turbūt krizės atveju, kai reikia susirinkti į salę, jeigu niekas netrukdo, bet gali dirbti ir nuotoliniu būdu. Visokių situacijų gali būti, niekas nežino. Galbūt ir šiuo atveju bus ne vienas žmogus, kuris bus viruso nešiotojas, ir gali būti tam tikrų problemų, nes savivaldybėse taip pat turbūt neįmanoma visiškai kontroliuoti, koks ten pareigūnas, vienas ar kitas, ar kuris administracijos darbuotojas yra nešiotojas. Esant rizikai, manau, savivaldybių tarybos gali nuspręsti. Aišku, džiaugiuosi, kad ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas priėmė tokį sprendimą, kadangi prieš porą savaičių, nors ministerija ir pateikė labai panašų įstatymo projektą, tačiau jis buvo pakeistas ir apribotos laisvės iki to, kad būtų galima spręsti klausimus, susijusius tik su ekstremaliąja situacija arba su karantinu. Siūlau pritarti tam įstatymo projektui ir leisti taryboms priimti sprendimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis – motyvai prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, siūlau nepritarti šitam sprendimui. Mes Statuto pataisas atmetėme. Jos buvo analogiškos. Kodėl atmetėme? Balsavo labai daug valstiečių, kalbėjo. Kalbėjo V. Vingrienė. Aš pritariu tiems argumentams, kurie buvo išsakyti iš tos pusės. Taip, demokratijos siaurinimas. Galima dirbti ir šiomis sąlygomis. Aš pasiūliau variantą, kaip galima dirbti esant šioms sąlygoms, įtraukiant net tuos žmones, kurie dėl suprantamų aplinkybių negali tuo metu dalyvauti, bet jie galėtų dalyvauti nuotoliniu būdu. Demokratijos būtų daugiau. Būtų galima posėdžių salėje girdėti argumentus ir naudoti įvairius kitus instrumentus. Dabar nebus galima. Galima tik arba į salę susirinkti, arba nuotoliniu būdu. Kodėl reikia rinktis tik šiuos kraštutinumus? Gal galima priimti ir kitokius variantus? Neįsiklausoma į racionalius siūlymus. Tokiam kraštutiniškai radikaliam sprendimui siūlau nepritarti, kadangi tai yra demokratijos varžymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Priėmimas Vietos savivaldos įstatymo 13, 14, 15 straipsnių.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 106, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
18.37 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 27, 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4661(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – projektas Nr. XIIIP-4661. Jis yra sujungtas (komitetas tai padarė) su projektu Nr. XIIIP-4664. Svarstymas įvyko. Po svarstymo motyvai išsakyti. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Negalime. Balsuojame po svarstymo. Šie įstatymai yra sujungti.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 79, prieš – 3, susilaikė 25. Pritarta po svarstymo.
Kviečiu komiteto pirmininką D. Gaižauską. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime. Dėl 2 straipsnio yra S. Gentvilo ir grupės Seimo narių pasiūlymas. Gerbiamas kolega, jūs pristatote? Jūsų pasiūlymas dėl 2 straipsnio. Prašom. Komiteto pirmininke, reikės jūsų motyvų, išsakytų dėl komiteto…
S. GENTVILAS (LSF). Sekundę, užklupote labai staigiai. Jau pasiruošęs. Tai dešimties Seimo narių siūlymas. Iš esmės matome, kad įstatymas yra neveiksnus. Nors kalbama apie tai, kad siūlomas reguliavimas yra kraštutinė priemonė, bet nebuvo nė vieno viešo ekonomisto, kuris teigiamai priimtų šiuos siūlymus, įskaitant mūsų Ekscelenciją Prezidentą. Todėl iš esmės reikėtų atsisakyti ir grąžinti įstatymą į pradinę padėtį, užsiimti tikrosiomis kainų kėlimo priežastimis, o tai yra logistikos sutrikimai, vilkikų eilės prie sienos, gamybos sutrikimai, jeigu mes nepadėsime verslui toliau gaminti būtinųjų produktų. Tai yra tiesus kelias į kainų prieinamumą, o ne popierizmas, kuriuo žadama užsiimti viešai rodant kovą su kainų kilimu, bet realios ekonomikos neliečiant. Aš kviesčiau Vyriausybę eiti prie konkrečių priemonių, tai yra gamybos tęstinumo užtikrinimo, logistikos grandinių užtikrinimo, o ne popierizmo ir nepasiteisinusių biurokratinių priemonių (…). Mes siūlome išbraukti visas priemones, kurios susijusios su kainų reguliavimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui. Tik dabar… Balsavimo rezultatai buvo tokie. Neturiu, gal galite padėti man tą lapą.
PIRMININKĖ. Dėl 2 straipsnio, čia kur Seimo nariai siūlė išbraukti „susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai ir ūkinės veiklos laisvei“. Komiteto argumentai nėra parašyti, tiesiog nepritarimas. Tuoj viską sužinosime.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Balsavimo rezultatai: 4 – už, 4 – prieš, susilaikiusių nebuvo nė vieno.
PIRMININKĖ. Už pasiūlymą – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Aš tai už, nes aš matau, kad užsiregistravęs prieš Seimo narys gerbiamas M. Majauskas. Ar jūs nesuklydote? Jūs esate prieš tą siūlymą? Aš todėl ir užsirašiau, kadangi Seimo narys M. Majauskas visada buvo už tai, kad nereikia kištis valstybei, nustatinėti kainas ir varžyti vadinamąją rinkos laisvę. Jeigu nuomonė pasikeitė…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jūs sakykite savo nuomonę, nesirūpinkite, kaip norės sakyti ar ką sakys ponas M. Majauskas.
P. URBŠYS (MSNG). Aš tikrai taip, kad tie, kurie esate liberalios nuostatos ir tikite tuo ekonomikos rinkos veršiu, balsuokite už šitas pataisas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas – motyvai prieš pasiūlymą. Ar jūs apsigalvojote?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš užsirašiau tik tam, kad suklaidinčiau gerbiamą kolegą P. Urbšį. Tas kaip ir pavyko. Labai ačiū. Aš atsisakau, aš užsirašau dėl viso.
PIRMININKĖ. Dėl viso. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl S. Gentvilo ir grupės kolegų pasiūlymo. Jam komitetas nepritarė.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 41, prieš – 29, susilaikė 30, pasiūlymui nepritarta.
2 straipsnį priimti galime? Galime. Priimame bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio S. Gentvilas ir grupė draugų, kolegų teikia pasiūlymą. Dėl 3 straipsnio, kur keičia. 9 straipsnio pakeitimas.
S. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, bet čia vienas buvo pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Dėl 3 straipsnio jūs jau neteikiate pasiūlymo? Tai nesvarstome. 3 straipsnį priimti galime? Galime.
4 straipsnis. Ten vėl paminėta, bet analogiškas tikriausiai tekstas, taip?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Tada taip pat nesvarstome. Ir 4 straipsnį priimti galime.
S. GENTVILAS (LSF). Ten buvo vienas pasiūlymas dėl daugelio straipsnių ir buvo in corpore atmesta.
PIRMININKĖ. Arčiau mikrofono, negirdime.
S. GENTVILAS (LSF). Ten buvo vienas pasiūlymas dėl daugelio straipsnių, bet buvo vieno pasiūlymo formatu tos pačios nuostatos ir jos buvo atmestos.
PIRMININKĖ. Supratome. Todėl svarstyti kitų nebereikia. Ačiū.
4 straipsnį priimti galime? Galime.
5 straipsnis. Pasiūlymų nėra, galime priimti? Galime. 6 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime.
Dėl 8 straipsnio Seimo nario A. Anušausko pasiūlymas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi mane įtikino, kad yra aukštesnis vadovas už Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininką, valstybės operacijų vadovas, ir tik jis gali pasiūlyti sušaukti komisiją, tai aš pritariu komiteto nuomonei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonei pritaria, balsuoti dėl to nereikia. 8 straipsnį priimti galime? Galime.
9 straipsnis. Gerbiamas A. Anušauskas taip pat teikė pasiūlymą. Pritarta iš dalies. Jūs dėl to sutinkate?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip, sutinku.
PIRMININKĖ. Ačiū. 9 straipsnį galime priimti? Priimame.
10 straipsnis. E. Zingeris teikia pasiūlymą. Įdėkite kortelę. Ačiū.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mano pasiūlymas buvo susijęs su siauru prekių spektru, tai yra medicininės prekės, ir jis buvo susijęs su tuo, kad būtų limituota, nepereitų į maisto prekes, o būtų medicinos pirmo poreikio prekės, kurios susijusios su pačiomis pirmosiomis reikmėmis, kad būtų neleista spekuliuoti žmonių nelaimėmis būtent labai siauroje srityje, susijusioje su medicina. Toks buvo mano pasiūlymas. Ačiū.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Komitetas nepritarė. Balsavimo rezultatai: prieš – 6, susilaikė 5.
PIRMININKĖ. Jūs prašote balsuoti, Emanueli? Būna, kad ir sutampa nuomonė su komiteto. Gerbiami kolegos, motyvų niekas nenori išsakyti. Balsuojame dėl Seimo nario E. Zingerio pasiūlymo, jam komitetas nepritarė.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 32, prieš – 31, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta.
Ir dar vienas Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas. Ar jie taip pat susiję, kaip ir pirmieji? Todėl nebalsuojame. 10 straipsnį priimti galime? Galime.
11 straipsnis. Dėl 11 straipsnio pasiūlymų nebuvo, tačiau Teisės departamentas pateikė redakcinio pobūdžio… naują redakciją, siūlydamas įrašyti žodžius „lieka galioti, kol Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija nenuspręs kitaip“. Tam galime pritarti ir pritariame. Ir 11 straipsnį galime priimti. Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto. Dėkoju komiteto pirmininkui. Motyvai. P. Urbšys – motyvai už.
P. URBŠYS (MSNG). Aš matau, kaip kai kurie konservatoriai lenktyniauja su liberalais, kurie yra tikresni liberalai. Iš tikro aš linkėčiau vis dėlto konservatoriams išsaugoti savo pagrindinę tapatybę, o ji būtent yra susijusi su tradiciniu požiūriu į valstybę ir į pagrindinį valstybės tikslą ginti viešąjį interesą, o ne atstovauti atskirų verslo grupių interesams. Todėl aš tikiuosi, kad dalis konservatorių vis dėlto nepasiduos liberalizmo virusui ir palaikys šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis – motyvai prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Šiaip aš nepalaikau bet kokių idėjų, kurių kilmė yra iš karinio komunizmo. Karinis komunizmas, žinome, buvo grindžiamas tais pačiais argumentais ir baigėsi labai liūdnai, prekių deficitu ir panašiai. Bet kokie daliniai ribojimai nieko gero neduoda, rinka sureguliuoja iš tikro geriau. Jeigu norima čia apsimesti, pademonstruoti, kokie mes čia geri, nes dalis žmonių nori, kad čia būtų sureguliuota, tai prekių dėl to daugiau neatsiras, atsiras tik spekuliacija ir juodoji rinka. Tai mes norime atgaivinti tokius dalykus? Visą sovietmetį, tiesą sakant, egzistavo juodoji rinka, kai prekių kainos buvo reguliuojamos. Mes atsimename, kaip atrodė prekių lentynos, prekių iš viso nebuvo. Aš nesiūlau eiti šituo keliu net ir jokiais daliniais partikuliariniais atvejais.
PIRMININKĖ. A. Gumuliauskas – motyvai už.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš prieš tai kalbėjusiam norėčiau pasakyti, kad dalis Europos Sąjungos šalių tokią politiką vykdo. Ką, jie irgi užsiima karinio komunizmo politika? Ne iš gero gyvenimo čia tai vyksta. Šiandien, kai komitete buvo šito projekto svarstymas, teisingumo ministras labai aiškiai pasakė nuomonę, kaip turėtų veikti šitas įstatymas po pataisų priėmimo ir kokiu konkrečiu laiku. Taigi aš manau, kad kai iš tikrųjų vyksta karas (o šiandien toks yra), vis dėlto turime imtis tokių priemonių, kurios tikrai nėra visiems tinkamos ir patinkamos, tačiau mes negalime šiandien būti tokioje situacijoje, pavyzdžiui, laisvosios rinkos dogmatikai tikrai negalime būti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Visų pirma kreipiuosi į kolegas ir atkreipiu dėmesį, kad čia yra priėmimas, jam reikia 71 balso. Kviečiu kolegas nedalyvauti balsavime, išsitraukti korteles ir tuo parodyti, kad mes nepritariame šiam įstatymo projektui, tie, kurie iš tiesų nepritaria. O nepritariančių yra daug. Lietuvos bankas sako, kad nėra gerai reguliuoti kainas. Konkurencijos taryba sako, kad nėra gerai reguliuoti kainas. Mikroekonomikos pirmos klasės vadovėlis taip pat sako, kad nėra gerai reguliuoti kainas. Prezidentas irgi pasakė, kad kainų reguliavimas nėra sprendimas šioje situacijoje. Matysime, koks ir ko vertas Prezidento žodis. O dabar aš tiesiog kviečiu kolegas nedalyvauti balsavime ir išsitraukti korteles. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. J. Razma – motyvai prieš. O gal jau nebenorite kalbėti, tiesiog…
J. RAZMA (TS-LKDF). Trumpai pasakysiu. Gerbiami kolegos, kai mes projektą kaip šis priimsime ypatingos skubos tvarka, tai visuomenė ir verslas supras, kad štai to įstatymo reikia čia ir dabar labai greitai, tai yra šiandien yra poreikis reguliuoti kažkokių produktų ir paslaugų kainas. Jūs sau atsakykite, jeigu norite balsuoti už tą, ką čia reikia šiandien reguliuoti? Kokias kainas reikia nustatinėti? Jeigu įsivaizduojame, kad čia stebuklingai atsiras respiratorių ar dezinfekcinio skysčio nustačius mažesnes kainas, aš abejoju. Tai gali atsirasti, jeigu Vyriausybė iš tikrųjų tų prekių nupirks ir ras būdą, kaip žmonėms padalinti. Kviečiu įsiklausyti ir į Prezidento poziciją, kuris, manau, pasvėręs visus argumentus ir rūpindamasis ir savo populiarumu visuomenėje, vis dėlto pasakė, kad nepritars tokiam kainų reguliavimui. Aš pritariu kolegai M. Majauskui, kuris sakė, kad vienintelis būdas bandyti stabdyti šitą marksistinį buldozerį yra ištraukti korteles, nedalyvauti balsavime.
PIRMININKĖ. A. Stančikas mano kitaip – motyvai už.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų kolegai J. Razmai. Ne per seniausiai jūs sakėte, kad prekybos tinklai prižadėjo kainų nedidinti. O jūs juose buvote, pažiūrėjote, kaip iš tikrųjų maisto kainos keičiasi? Aš manau, tokiu momentu kaip dabar tikrai reikia vis dėlto reguliavimą įvesti. Paimkime 2014–2015 metų laikotarpį. Krizinis laikotarpis, ypač pieno sektoriuje, kai visame pasaulyje žaliavos kainos nukrito nuo 30 % iki 70 %, o vartotojas mokėjo kur kas daugiau negu realiai, tai kainos netgi kilo, nestovėjo. Klausimas, kur dingo pinigai? Tai būtent nesąžiningai verslas ir pasinaudoja. Šiaip visi kalbame apie laisvąją rinką, negalime kištis į šitokius dalykus, tačiau gyvenimas verčia visai kitaip elgtis. Būtent kriziniais laikotarpiais, aš manau, mes turime įsikišti į reguliavimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Skaistė – motyvai prieš.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš tai pritarčiau ir nuomonei Lietuvos banko, kuris pasakė, kad šitas įstatymas yra ne kas kita, kaip tik viešųjų ryšių triukas. Aš net pasakyčiau, kad tai ne tiek triukas, kiek viešųjų ryšių technologija nukreipti dėmesį nuo pagrindinės problemos. Pagrindinė problema yra tiekimo grandinė, kuri yra sutrikusi. Tiekimo nėra, prekių nėra, tai kokias kainas jūs ruošiatės reguliuoti?
Tiesą sakant, prieš kelias dienas mano vaikas sudaužė termometrą, nuėjau į vaistinę paprašyti termometro, jo nėra. Aš nežinau, jūs galite nustatyti, kad jis turi kainuoti 3 eurus, 5 eurus ar 6 eurus, bet jo nėra lygiai taip pat, kaip vaistinėse nėra pirkti kaukių, kurias galima pirkti po 50 vienetų. Parodykite man vaistinę, kurioje yra kaukių? Aš tai tokios nemačiau. Jeigu būtų sureguliuoti leidimai savo laiku, tada, kai reikėjo, dezinfekciniam skysčiui gaminti, šiandien jo kainų irgi nereikėtų reguliuoti.
Sakyčiau, kad pagrindinė problema šiandien yra visai ne kainos, o žmonių negebėjimas sureguliuoti tiekimo grandinės. Ir čia tikrai turėtų prisiimti atsakomybę būtent tas, kas tuo metu buvo Ekstremalių situacijų komisijos vadovas. Šiandien, kiek žinau, yra pavesta Ekonomikos ir inovacijų ministerijai per dvi savaites sureguliuoti, kad tos prekės vis dėlto atsirastų. Man atrodo, čia yra pagrindinis sprendimo būdas, o ne nustatyti, kiek turėtų kainuoti, kiek eurų turėtų kainuoti, tai, ko vaistinėje išvis nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis kalba N. Puteikis – motyvai už.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegoms G. Skaistei ir J. Razmai. Jūs įsijunkite dabar, kol mes esame Seimo posėdžių salėje, „Norfos“ svetainę ir pasižiūrėkite dezinfekcinio skysčio kainą. Jūs pamatysite, kad nuo ryto už litrą jinai pakilo 2 eurais. Ir dabar (prieš 15 minučių) rodo, kad „Norfos“ elektroninėje parduotuvėje liko 70 vienetų 4 litrų bakelių. Jūs sakote – sutriko tiekimo grandinė. Užduokime klausimą „Vilniaus degtinei“, kodėl jie nutraukė prekybą savo firminėje parduotuvėje Vilniuje?! Atsakymas – jie dirbtinai kuria deficitą. Užduokite antrą klausimą „Vilniaus degtinei“. Paprašę leidimo, sakė užpils visą Lietuvą – po 100 litrų vienam gyventojui. Dabar paklauskite, kur tie litrai, kur keliauja tas dezinfekcinis skystis? Atsakymas – perpardavinėtojams! Kodėl taip elgiasi „Vilniaus degtinė“? Kodėl pirmą dieną prekiavo ir kaina buvo 4 eurai už litrą, po to – 5 eurai už litrą? Kas pabrango? Skysčio sudėtis yra alkoholis, kurį patys gamina, glikolis, kurį galite kiekvienas pasigaminti namuose, ir peroksidas, kurio Lietuvoje yra daugiau negu pakankamai. Kokia medžiaga pabrango? „Vilniaus degtinės“ direktorius pasakė: branginame, nes labai brangsta medžiagos. „Vilniaus degtinės“ direktorius meluoja. Jį dangsto Konkurencijos taryba, jį dangsto Prezidentas, jį dangsto konservatoriai, dangsto liberalai ir dabar jūs dar ištrauksite korteles?! Jūs norite, kad „Vilniaus degtinės“ savininkai prancūzai užsidirbtų milijonus vargšų Lietuvos žmonių sąskaita?! Jūs nenorite reguliuoti šitos kainos?! Prancūzijoje ką, socializmas?! E. Makronas socialistas?! Kodėl E. Makronas reguliuoja šio skysčio kainą?!
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, labai ramiai susikaupiame ir balsuojame po pateikimo. (Balsai, triukšmas salėje) Atsiprašau, priėmimo stadija. (Triukšmas salėje) Nesipykime, ramybės! Balsuojame. (Balsai salėje) Replikuoti žodžio niekam nesuteiksiu, nes laikas mums nedėkingas. Galite nestoti prie šoninio mikrofono, replikuoti žodžio niekam nesuteiksiu, būsiu bloga.
Užsiregistravo 70 Seimo narių, balsavo 69. Atidedame. Taip pat nesvarstome lydimųjų įstatymų projektų. Ir šis įstatymo projektas bus priimamas ir balsuojama dėl jo kitą posėdį. (Šurmulys salėje)
Atsiprašau, neatkreipiau dėmesį. Ministre. Minutėlę, tuoj įjungsime.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Kilęs ginčas dėl vieno klausimo ir dėl vieno pasiūlymo. Civilinės saugos įstatymas nėjo visas, nes komitetas sujungė. (Balsai salėje) Kam? Bet dabar visas ekstremaliosios situacijos valdymo ir koordinavimo paketas, susijęs būtent su COVID situacijos valdymu… Neatsakingai pasielgė mūsų kolegos Seimo nariai, ištraukė korteles. Aš prašau vis dėlto pagalvoti, kad yra labai svarbi ir kita šio įstatymo dalis, ir pabandyti dar kartą balsuoti.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, vardan taikos ir supratimo, kažkas nesuprato, kažkam neaišku. Dar kartą prašau… (Triukšmas salėje) Netriukšmaukime. Prašymas buvo, aš, kaip posėdžio pirmininkė, galiu tai teikti. Balsuojame dar kartą ir bus aišku. Skelbiu balsavimą. Balsuojame dėl Civilinės saugos įstatymo, nes ministrė ką tik paaiškino labai svarbius argumentus. Kolegos, jeigu mažiau triukšmausime, labiau girdėsime vieni kitus ir suprasime tada. (Triukšmas salėje)
Na, nėra. Rezultatas aiškus. Dirbame toliau.
Darbotvarkės 2-5 klausimas. (Triukšmas salėje) Mieli kolegos, prašau tylos. Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo projekto komitetas neapsvarstė, todėl jį svarstysime kitame posėdyje.
Dabar darbotvarkės 2-6 klausimas. Dirbame toliau. Kolegos, ar būtinai norite replikuoti? Opozicijos lyderiui, žinoma, aš turiu suteikti, jis yra opozicijos lyderis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Rima, tikrai nebūtina dėl to. Man rodos, tiesiog kolegoms yra patarimas, jeigu jungiate kelis įstatymus, atkreipkite dėmesį, kad dėl vieno mes galime turėti ir gana platų sutarimą Seime, dėl kitos dalies, kurią jūs jungiate, gali būti išsiskyrusios nuomonės. Sujungiant yra pralaimima dėl visko. Ir to aš kviečiu ateityje nedaryti. Atskirkite du įstatymus. Dėl vieno galime balsuoti ir palaikyti. Akivaizdu, kad dėl kitos nuostatos Seimas turės skirtingas nuomones. Ir tai taip pat reikia priimti.
PIRMININKĖ. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš tik norėčiau patikslinti, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete mes prašėme nesujungti šių projektų, nes tikrai išsiskyrė nuomonės. Aš šiuo atveju pritariu ministrei. Tikrai kai kurie labai svarbūs, man atrodo, įstatymo pakeitimai turėjo pereiti. Aš tikrai nemanau, kad neįmanoma jų išskirti atgal. Gal galima susitarti bent dėl vieno?
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, balsavimas po svarstymo buvo, komitetas sujungė, komiteto valia išgirsta. Viskas. Tuo klausimu nutraukiame diskusijas. E. Zingeris taip pat primygtinai prašo kalbėti? (Balsai salėje)
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Kovo 4 dieną aš tą įstatymą buvau pasiūlęs su labai siauru spektru, tai yra tik medicininės paskirties prekėmis. Ir mes turėjome didžiulę diskusiją. Mano frakcijoje daugelis nepritarė net šiam spektrui, kai kurie pritarė. Jeigu būtų normaliai atsižvelgta ne į visą didelį spektrą ir maisto prekių, ir kitų, o būtų sustota tik ties keliais pavadinimais, aš manau, mes būtume priėję prie bendro sutikimo. Bet kadangi atmetėte…
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, nekalbėkime, kas būtų, jeigu būtų, įvyko, kas įvyko.
19.01 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 45, 46, 96, 506, 526, 589 ir 608 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4662(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-6 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso projektas Nr. XIIIP-4662. Svarstymas. Balsuojame. Motyvai buvo išsakyti.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 81, prieš – 2, susilaikė 23. Pritarta po svarstymo.
Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę ponią A. Širinskienę. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra A. Anušausko pasiūlymas. Gerbiamas Anušauskai, prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų, kai kalbame apie teisėkūrą, vis dėlto norėtųsi matyti tam tikrus principus. Aš nepritariau ir nepritarsiu, kad nepaprastoji padėtis būtų prilyginta karantinui. Dabar išeina taip, kad į karantino turinį mes sudedame nuostatas iš nepaprastosios padėties. Faktiškai karantinas ir virsta nepaprastąja padėtimi, tačiau nepaprastoji padėtis įvedama Seimo sprendimu.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš atsiprašau, kolega, jūs ne tą įstatymą pristatote. Čia baudų klausimas.
PIRMININKĖ. Administracinių nusižengimų kodekso.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Tą, tą įstatymą!
PIRMININKĖ. Tą įstatymą, taip.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Jeigu neskaitėte, tai gaila, bet aš siūlau tiesiog atskirti nuostatas. Nepaprastosios padėties jos turi būti griežtesnės. Tos, kurios karantino, ne tokios griežtos. Aš iš karto pasisakau dėl savo visų pataisų, išskyrus, tuoj pasakysiu, dėl 526 straipsnio, kad aš pritariu.
PIRMININKĖ. Dėl 6 straipsnio, taip?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš jau nesiginčysiu su komitetu, nepritaria ir nepritaria.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs neprašote balsuoti, komitetas nepritarė.
1 straipsnį galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Jūs taip pat atsisakote savo pasiūlymo. Galime priimti? Priimame. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. 4 straipsnį galime priimti? Priimame. 5 straipsnis – jūsų kitoks pasiūlymas. Ne, toks pat. 5 straipsnį galime priimti.
6 straipsnis. Jau jūsų kitoks pasiūlymas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Vis dėlto aš nesutinku su argumentacija, kad policijai yra svarbesnis dalykas, kad žmogus atvyktų į policiją pasirašyti administracinės nuobaudos dokumentus. Manau, kad ekstremaliosios situacijos metu policijos, kaip ir kitų teisėsaugos institucijų, kurios užtikrina tvarką, pagrindinė veikla yra susijusi su apsauga žmonių sveikatos, gyvybės, bet per karantiną vykti atsiimti baudos, kažkokį parašą padėti ir už neatvykimą gauti kur kas didesnę (dešimtį kartų) baudą, negu šiaip yra įprasta praktika, manau, nėra adekvatu. Todėl manyčiau, kad šiuo atveju tos nustatytos bausmės, baudos turi būti tikrai priartintos prie realios situacijos, nes žmogaus neatvykimas į policiją pasirašyti dokumento iš karto nesukelia grėsmės sveikatai ir gyvybei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tik pasitikslinu, čia 6 straipsnio pakeitimas?
PIRMININKĖ. Taip, 6 straipsnio – 526-o.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų Seimo narys ne visai tiksliai pristatė savo pasiūlymus duodamas suprasti, kad baudos yra mažinamos. Iš tiesų jis siūlo baudas didinti. Siūlo didinti baudas nuo 6 tūkst. eurų iki 10 tūkst. eurų. Dėl to komitetas atkreipė dėmesį, kad apskritai ANK 25 straipsnyje bauda, yra pasakyta, kodekse neviršija 6 tūkst. eurų. Iš tikrųjų, jeigu mes pritartume Seimo nario pasiūlymui, atsirastų šio straipsnio prieštaravimas ANK 25 straipsniui. Tai situacija tokia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bet kolega prašo balsuoti. Prieš tai P. Urbšys prieš pasiūlymą. Nereikia balsuoti? Sutinkate. Ačiū. 6 straipsnį galime priimti, atsisakoma pasiūlymo.
7, 8, 9 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta, galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto A. Anušauskas – prieš.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš tiesiog nenoriu kartoti, aš manau, kad policijos funkcija yra užtikrinti tvarką. Be abejonės, kiekvienas žmogus turi į tai atsižvelgti, nenusižengti įstatymams, kad negautų tų administracinių nuobaudų. Tačiau sutikite, kad policijos ekstremaliosios situacijos metu funkcija nėra baudų surinkimas. Tai pirmiausia tvarkos užtikrinimas ir ypač jei atvejai gresia žmonių sveikatai ir gyvybei. Baudas bus galima surinkti ir po karantino. Administracinių nusižengimų kodeksas iš tikrųjų leidžia vos ne metams praėjus po karantino ar daugiau laiko surinkti tas nuobaudas ir surinkti reikalingus parašus. Todėl aš manyčiau, kad šiame kodekse tikrai yra perteklinių nuostatų, kurios, na, tiesą sakant, nežinau, kodėl keičiamos, nes yra visi įrankiai, kuriais galima naudotis ir dabar skiriant tikrai nemažas baudas, tikrai jos nėra kokios nors mažytės, ypač už pasikartojančius nusižengimus.
PIRMININKĖ. Motyvai už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Na, klausausi ir nežinau, tarsi norisi žado netekti. Kalbama apie tai, kad atseit policija turi užtikrinti tvarką, o ne baudas rinkti. Palaukite, tvarkos užtikrinimas yra neatsiejamas nuo esamo pažeidimo nustatymo ir baudimo už tuos pažeidimus.
Akivaizdu yra tai, kad galiojančios nuostatos yra per švelnios. Atsakomybės sugriežtinimas būtent ir reikalingas tam, kad policijos veikla būtų efektyvesnė. Jeigu kas mano, kad vis dėlto būtų galima tas baudas išieškoti po to, iš ko jūs išieškosite? Jūs norite daugiau darbo policijai duoti, kad ji daugiau gaištų laiko gaudydama tuos pačius pažeidėjus? (Balsai salėje) Dar elektroniniu būdu, o kažkodėl patys suprantame, kad mes veikiame ekstremaliosiomis sąlygomis.
Gerbiamas Anušauskai, na, jūs atsibuskite, mes esame kitoje Lietuvoje ir kitomis sąlygomis. Mes nežinome, kas bus po kelių savaičių, kiek tų mirčių bus ir kokia bus žmonių reakcija į tai. Mes suteikime maksimalias galias policijai veikti ir ginti valstybę, o ne tai, kad jūs dabar bandote dar kartą demonstruoti tas savo politines povo plunksnas.
PIRMININKĖ. R. Tamašunienė – motyvai už.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Aš taip pat noriu dalyvauti toje diskusijoje ir noriu pasakyti, kad vis dėlto policijos pagrindinis tikslas – ginti, saugoti, padėti, visi žinome jų šūkį. Baudimas nėra dėl baudos, bet tą laikotarpį, kai yra paskelbtas karantinas, mes apeliuojame į žmones pačiais demokratiškiausiais būdais likti namuose, laikytis saviizoliacijos, tačiau visuomenė yra skirtinga, nėra vienalytė ir atsiranda tokių žmonių, kurie piktybiškai nesilaiko ir juokiasi pareigūnams į akis. Tokios situacijos neturi būti, nes pareigūnai atsako už viešąją tvarką, atsako už kitų žmonių šioje situacijoje sveikatą. Piliečiai turi suprasti, kad jų atsakingas elgesys… kaip ir neatsakingas gali sulaukti sankcijų. Atsakingai greitai nugalėsime karantiną, o elgdamiesi neatsakingai, tie, kurie nesupranta ar nenori suprasti, būtent dėl savo piktybiškų veiksmų turi turėti atgrasančių priemonių. Todėl šis įstatymas teikiamas.
Teisingumo ministerija tikrai įvertino baudų adekvatumą ir tikrai įvertino, kada yra atgrasanti bauda ir visas kitas mechanizmas. Piliečiai turi suprasti, kad už karantino sąlygų ir pareigūnų teisėtų reikalavimų nesilaikymą tikrai bus taikomos sankcijos. Todėl dar kartą į visus apeliuojame laikytis to, ką nurodo operacijų vadovas, ką mums nurodo gydytojai ir pareigūnai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Gražulis – motyvai prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad ir šiandien sankcijos yra nemažos. Žiniasklaida turėtų daugiau informuoti, kokios yra sankcijos, o ne sėti paniką. Daugelis žmonių gal ir nežino tos situacijos, kokios yra dabartinės sankcijos, taip pat nežino, kokie yra keliami reikalavimai, ar vaikščioti po vieną, ar po du, keli gali važiuoti automobiliu ir panašiai. Po Lietuvą judėti galima. Informacija visų nepasiekia. Aš manau, kad piktavališkų žmonių tikrai labai nedaug, policija galėtų ir su šiomis pajėgomis su tais žmonėmis, su piktybiniais, susitvarkyti. Manau, kad tos sankcijos nieko nepadės, jeigu žmogus neturi jokių pajamų, na ir kas, kad jam sankcijas dideles uždės. Paprasčiausiai reikia daugiau apeliuoti į žmones, juos reikia šviesti, aiškinti žmonėms, o ne didinti sankcijas. Aš manau, kad šiandien tikrai yra per mažai informacijos, kokie yra priimti Vyriausybės nutarimai ir kaip viešojoje erdvėje žmonės turi elgtis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, mes kartais jau bediskutuodami pametame esmę, dėl ko mes visa tai darome. Tos griežtos sankcijos reikalingos tam, kad tiesiog būtų efektyviai, greitai užkardyti tie atvejai, kad žmogus neskleistų viruso. Jeigu mes to nepadarome, mes tada įsiveliame į tokį scenarijų, kai daugelis mūsų visuomenės turės persirgti, mūsų sveikatos sistema tiesiog nesusidoros su tuo srautu ir iš esmės senyvo amžiaus žmonės bus pasmerkti mirti. Efektyvus užkardymas leidžia ištęsti šitą situaciją ilgesnį laiką ir teikti efektyvią pagalbą, ir mirčių procentas nuo to mažėja. Todėl ir atsitraukė daugelis valstybių, kurios galvojo eiti kitaip – liberalesniu keliu, nes jos nenorėjo iš esmės paleisti proceso kaip senų žmonių eutanazijos. Čia yra esmė. Prieštaravimas šitam tiesiog yra pasirinkimas kelio, kokiu mes norime eiti. Aš siūlau palaikyti šitas sankcijas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projekto priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 70, prieš – 2, susilaikė 31. Įstatymas priimtas. (Gongas)
19.17 val.
Baudžiamojo kodekso 277 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4663(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Kitas yra 2-7 klausimas – Baudžiamojo kodekso 277 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4663. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Galime. (Balsai salėje) Balsuojame. Prašau balsuoti po svarstymo dėl Baudžiamojo kodekso įstatymo. (Balsai salėje) Motyvai buvo išsakyti.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 59, prieš – 12, susilaikė 28. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Komiteto pirmininkė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tik noriu paklausti. Man atrodo, būtent dėl šito projekto yra registruota S. Gentvilo pataisa…
PIRMININKĖ. Taip, tuoj pasakysime.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). …kuri nebuvo apsvarstyta. Tai tik atkreipiu dėmesį.
PIRMININKĖ. Taip, gerbiamoji komiteto pirmininke, tačiau Statutas numato taip: jeigu yra ypatinga skuba ir yra užregistruota anksčiau, negu likus valandai, šitą pasiūlymą svarstome plenarinio posėdžio salėje, todėl priėmimą galime vykdyti.
1 straipsnis. Dėl jo S. Gentvilo ir grupės jo kolegų pasiūlymas. S. Gentvilas. Prašom pristatyti pasiūlymą, o mes, išsakę motyvus, balsuosime dėl jo.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, mūsų, liberalų, nuomone, šitas įstatymas eina iš viso ne ta perspektyva, kuria turėtume eiti, nes dalykai iš tikrųjų yra neįrodomi. Šiandien sunku atsekti, kaip vystosi epidemija ir kas nuo ko yra užkrečiamas. Šitie dalykai yra labai sunkiai įrodomi, o baudų didinimas iš esmės nukreipia dėmesį nuo tikrojo tikslo – turime su žmonėmis kalbėtis kaip su atsakinga bendruomene. Mes neišgąsdinsime žmonių didesne bauda nuo trejų metų kalėjimo padidindami ją iki penkerių metų kalėjimo. Todėl mūsų siūlymas yra palikti baudų lygmenį to paties lygmens ir imtis švietėjiškos veiklos, nes prie kiekvieno žmogaus mes šiandien policininko ir pareigūno nepastatysime. Šią pandemiją mes išgyvensime tiktai kalbėdamiesi su atsakingais piliečiais, kviesdami juos atsakingai elgtis, o baudų dydžio didinimas nuo trejų metų kad ir iki dešimties metų neatsakingų piliečių nepaveiks. Jiems reikia kitų priemonių. Jos yra numatytos kituose įstatymuose, todėl mes siūlome baudų lygmenį palikti esamo lygmens ir nedidinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar kartą akcentuoju. Kolega siūlo vietoj penkerių metų rašyti trejus metus, įrašyti žodžius „baudžiamas viešaisiais darbais“ išbraukiant „laisvės atėmimu iki vienerių metų“. Dabar motyvai dėl pasiūlymo. Pritariantis pasiūlymui kalba R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, čia susiduria du požiūriai. Vis dėlto to, kuris įvertina to nusižengimo pavojingumą mūsų visuomenei, ir tokio pavyzdžio, toleravimo tokio nusižengimo. Jo pasekmės yra didžiulės, ypač tokios užkrečiamosios epidemijos atžvilgiu, ir tai suvokia visi, kas su tokiomis epidemijomis yra susidūrę.
Aišku, yra liberalusis požiūris, kurį leiskime išgyventi tiems, kurie gali išgyventi, įtikinėkime juos ir mes su tuo kaip nors… kas išgyvens, stiprieji išgyvens ir panašiai. Aš tikrai tam nepritariu ir manau, kad senyvo amžiaus žmonės ir pažeidžiamos amžiaus grupės irgi turi teisę gyventi. Todėl užkardyti bet kuriuo atveju, net ir didesnėmis baudomis, šiuo trumpu laikotarpiu mes turime. Bausmės turi būti atgrasančios. Kitaip, jau sakiau, mes turėsime tokią situaciją, kai mūsų sveikatos sistema tiesiog pasmerks silpnuosius mirti.
PIRMININKĖ. Už pasiūlymą buvo kalbėta. Dabar prieš pasiūlymą – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Buvo gerbiamojo Simono pasakyta, kad yra kiti įstatymai, pagal kuriuos būtų galima bausti. Todėl jisai siūlo švelninti bausmes pagal šio įstatymo projektą. Man atrodo, kad čia yra Seimo narių klaidinimas. Jeigu baudžiama už konkrečią veiką, baudžiama pagal konkretų straipsnį. Būtent šis straipsnis susijęs su ta veika, ir ji susijusi su užkrečiamosios ligos platinimu.
Kai kas sako – švietėjiška veikla reikia užsiimti. Aš linkėčiau gerbiamam Simonui gal pabandyti užsiimti švietėjiška praktika tų jaunuolių atžvilgiu, kur buvo internete išplatinta, kaip jie elgiasi viešojo transporto priemonėje, apsvaigę nuo alkoholio, spjaudydamiesi ir grasindami papjauti kitus keleivius. Man labai įdomu būtų pažiūrėti, kiek ta švietėjiška veikla duotų naudos.
Aš dar kartą suvokiu tai, kad mes nesupratome, kad krašto apsaugos ministras būtent teikia įstatymų projektus, susijusius su nepaprastosios padėties įvedimu. Valstybė ruošiasi gintis bet kokiomis sąlygomis, o čia vis dar kažkokiame liberaliniame ūke sklandote.
Konservatoriai, liberalai, atsikvošėkite, didesnio iššūkio mūsų valstybingumui šiandien nėra. Čia yra koronavirusas. Aš suprantu, kai kam tas refleksas veikia tiktai tada, kai pamato Maskvą, bet ateina ir be Maskvos tie pavojai.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Kolegos, balsuojame dėl S. Gentvilo ir kolegų Seimo narių pasiūlymų, jų motyvus jūs išgirdote. Balsuojantys už pasiūlymą spaudžia mygtuką „už“, prieš pasiūlymą – balsuoja kitaip.
Balsavo 104 Seimo nariai: už pasiūlymą – 44, prieš – 36, susilaikė 24. Pasiūlymui nepritarta.
Priėmimas. 1 straipsnis. Jį galime priimti? Priimame. Dėl viso įstatymo projekto. Motyvai. V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš tik noriu pakviesti jus pažiūrėti „Vakaro žinias“, „Deutsche Welle“ arba „Euronews“, jūs pamatysite, kokia atsakomybė yra taikoma už karantino įstatymo pažeidimus. Už tai, kad žmonė1s užkrečia kitus žmones, yra didžiulės laisvės atėmimo bausmės. Čia siūlomos bausmės yra juokingos. Nepamirškime, kad čia ne šiaip sau gali būti užkrečiami žmonės, žmonės miršta dėl to, tai gali būti prilyginama nužudymui, o ponas S. Gentvilas apie kažkokį švietimą šneka. Duok Dieve, kad Lietuvai pavyktų išvengti Italijos ir Ispanijos scenarijaus. Bet dabar kai kurie žmonės net ir mūsų Seime, Seimo narių, komitetų pirmininkų padėjėjai, spjauna į režimą ir atsisako bendradarbiauti su institucijomis. Ir čia sėdi žmonės kaip niekur nieko. Tai aš siūlyčiau tikrai pritarti šiam projektui. Ir iš tikrųjų jis yra gerokai per švelnus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma – motyvai prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Manau, kad šis projektas skirtas daugiau viešiesiems ryšiams ir tokiam veiklos imitavimui demonstruoti, kad po balsavimo būtų galima paskelbti – mes sugriežtinome baudžiamąją atsakomybę už įvairius pažeidimus. Bet gaila, kad komitetas neįsiklausė nei į Seimo Teisės departamento, nei į Prezidento atstovės svarbias pastabas, kur yra pabrėžiama, kad bausmės neišvengiamumas, o ne jos griežtinimas yra efektyvesnė priemonė panašių ekstremaliųjų situacijų atveju užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus. O kokią mes šiandien turime situaciją? Turbūt visi skaitote, kad keli tūkstančiai pranešimų apie karantino pažeidimus ir panašiai. Nubausta – nulis. Tai ar bausmių dydis šiandien ką nors lemia, ar tai, kad niekas neužsiima baudimu? Gal mes pirma pažiūrėkime, ar veiks atgrasančiai dabartinės bausmės. Jeigu matome, kad jau neužtenka, žmonės to nebijo, tada didinkime tas bausmes. Bet šiandien tikrai nėra jokio pagrindo sakyti, kad dabartiniai bausmių dydžiai jau neveikia atgrasančiai. Tiesiog jie nėra taikomi niekam.
PIRMININKĖ. Dėkoju. N. Puteikis – motyvai už.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiamas Jurgi Razma, nežinau, ar žiniasklaidoje dabar jau yra paskelbta informacija, bet Lietuvoje yra toks atvejis: vienas žmogus, turintis daug vaikų, užsikrėtęs koronavirusu, galimai visi jo vaikai taip pat užsikrėtę, nes turi temperatūros, užsibarikadavo namuose, išjungė visus elektroninio ryšio prietaisus. Dabar jūs nueikite su tais policininkais kartu ir pabandykite įtikinti šitomis mažomis sankcijomis tą žmogų, kad jis atidarytų duris. Pabandykite užsiimti švietėjiška veikla. Jūs manote, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų taip klusniai ir uoliai vykdys pareigūnų nurodymus? Jūs labai klystate. Teisingai P. Urbšys ir V. Bakas minėjo pavyzdžius apie besispjaudančius girtus žmones troleibusuose ir autobusuose. Eikite, padėkite policijai tokiomis mažomis baudomis sutramdyti šiuos budulius. Jums nepavyks. Negalvokime, kad visi žmonės yra pilietiški. Dalis yra nepilietiškų. Tai šių sankcijų didumas yra nukreiptas jiems pagąsdinti, nes jie kitokios kalbos koronaviruso pandemijos metu nesupranta. Todėl siūlau balsuoti už šias pataisas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Čmilytė-Nielsen – motyvai prieš.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, nejaugi jūs manote, kad nuėję pas tuos žmones, kurie nesilaiko karantino, jūs pasakysite, kad štai dabar mes bausime jus ne trejų metų laisvės atėmimo bauda, o penkerių metų laisvės atėmimo bauda, ir tai turės tą efektą, apie kurį jūs kalbate? Jau šiandien yra numatyta bausmė, kuri realiai nebuvo taikoma. Taigi akivaizdu, kad ne tos bausmės dydis, o jos neišvengiamumas, kaip jau ne vieną kartą čia buvo pasakyta, turi reikšmę. Ir dar kreipdamasi į kolegas aš norėčiau pasakyti, tikrai nepriešinkime šiandien ideologijų ir nekalbėkime apie tai, kad vieni mes labiau mylime savo vyresnius žmones, o kiti – mažiau jais rūpinamės. Manau, visi vienodai rūpinamės, tiesiog galbūt skirtingai žvelgiame į tai, kokias sankcijas reikia taikyti, kaip žiūrėti į piliečius ir kaip su jais kalbėti, kaip didinti pasitikėjimą valstybe, valdžia ir vieni kitais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Sabatauskas – motyvai prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kolegos, kažkaip nesupratau, už ką jie čia agitavo, nes kalbėjo apie baudų didinimą. Mes čia svarstome Baudžiamąjį kodeksą, kuriame numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. Dabar kodekse numatytas už tą pačią veiką laisvės atėmimas iki trejų metų. Ar labai didelis skirtumas? Ministras komiteto posėdyje sugebėjo prisiminti tik vieną atvejį, kuris buvo taikytas dėl salmoneliozės protrūkio, užkrėtimo keleto ar keliolikos žmonių, ir viskas.
Dabar šioje situacijoje masiškai plinta koronavirusas, vis daugiau asmenų tampa potencialiais kaip ir nusikaltėliais, nes daugelis jų nejaučia jokių simptomų. Taip pat tikimybė užkrėsti egzistuoja ir neturint jokio kontakto, o paliekant savo pėdsakus ant kokių nors paviršių, ant durų rankenų ir panašiai. Šiuo atveju tai yra neatsargi nusikalstama veika. Todėl tas žmogus, net neturintis jokios piktos valios…
Aš per svarstymą jums pateikiau pavyzdį. Žmogus savo noru izoliavosi, kaip priklauso, po 14 dienų prašė, skambino 1808: patikrinkite mane, aš noriu grįžti į darbą nenorėdamas užkrėsti nieko – nei savo šeimos, nei savo bendradarbių, kurių yra galbūt keli šimtai. Ne, jūs neatitinkate algoritmo! Tai gal reikia operacijų vadovą bausti, kad jis neleidžia pasitikrinti žmonėms, kurie nenori užkrėsti kitų? O gal jis serga besimptome forma.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų laikas baigėsi. Prašom išjungti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Todėl prašau nepritarti šitam projektui.
PIRMININKĖ. P. Urbšys mano kitaip – už.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikrųjų negalima žmogui, turinčiam teisinį išsilavinimą, taip džiazuoti, kad atseit čia gali taikyti baudžiamąją atsakomybę tiems, kurie netyčia galėjo tapti tokie, kurie platina tą užkratą. Įsiskaitykite įstatymą: „Tas, kas būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ir ypač pavojinga užkrečiamąja liga; tas, kas pažeidė teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimus ar Užkrečiamųjų ligų profilaktinės kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija, yra baudžiamas laisvės atėmimu.“
Tai yra aiškiai apibrėžta, kad tie žmonės, kurie padarė sąmoningus veiksmus – pakenkė kitų sveikatai ir gyvybei, užsitraukia baudžiamąją atsakomybę. O jeigu… (Balsai salėje) Gerbiamieji, nebuvo iki tol praktikos, tai jos ir nebuvo, nes nebuvo tokio koronaviruso Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Džiugelis – motyvai prieš.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš labai kviesčiau visus pažiūrėti į to priežastis. Man atrodo, akivaizdu, kad priežastis yra operacijų vadovo komunikacija. Kai operacijų vadovas per parą šešis kartus pakeičia savo sprendimus ir taip sukelia sąmyšį bendruomenėje ir visuomenėje, tai reali grėsmė yra šiek tiek, ko gero, švelniai tariant, nuvertinama.
Kolegos, aš iš tikrųjų kviesčiau nelipti ant grėblio, kaip tai daro A. Veryga, ir iš vienos problemos nepridaryti kitų. Jei mes šiuo metu priimsime šį įstatymą, mes turėsime ne papildomas ligonines statyti, o papildomus kalėjimus statyti. Todėl, mieli kolegos, kviečiu šiandien susitelkti ir nebalsuoti dėl šito kvailo įstatymo projekto, išsiimti korteles, o ne užsiimti populizmu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Vingrienė. Ramybės! Pone Sabatauskai, jūs nesate niekuo pirmesnis. V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke.
PIRMININKĖ. O visos replikos po balsavimo.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, čia tikrai nėra tikslas ką nors susodinti į kalėjimus ir surinkti baudas. Pirmiausia tai yra drausminimo priemonė ir, kaip kolegė V. Čmilytė minėjo, dabar jau galioja tam tikros sankcijos, tačiau jų negalima pritaikyti. Bet pritaikyti ne todėl, kad jos nepritaikomos, tiesiog institucija, kuri tas bausmes skiria ar išrašo administracinių nusižengimų protokolus, buvo visiškai kita institucija, ne policijos pareigūnai. Dabar policijos pareigūnai įgalinami pritaikyti tas sankcijas, kad iš tiesų jos būtų veiksmingos. Tikrai turime atvejų, kai žmonės piktybiškai nesilaiko, matėme ir tas filmuotas medžiagas, galiausiai ir pabėgančių iš ligoninių buvo atvejų, žmonių, kurie nesilaikė saviizoliacijos sąlygų 14 dienų ir išplatindavo koronavirusą. Niekas nekalba apie tuos, kurie nežinodami, galbūt ta besimptome ligos forma sirgdami išplatino, čia kalbama apie piktybiškus atvejus platinant ligą. Čia yra drausminimo priemonė, kuri turėtų būti.
Dabar apie švietėjišką veiklą. Aš pati buvau užsiėmusi švietėjiška veikla, kai jau buvo draudžiama naudotis žaidimų aikštelėmis, iškabinti plakatai, ir atėjo mamytė, tikrai ne iš tų budulių, aš ją tiesiog perspėjau, pasakiau, na, nesinaudokite žaidimų aikštelėmis, čia jūsų vaikai, dabar yra karantinas. Aš buvau iškoneveikta, apšaukta ir taip toliau. Žmonės mano, kad jie yra teisūs, kad yra varžoma jų laisvė. Bet išties mes turime pagalvoti ir apie savo vaikus, ir apie save, ir apie kitus žmones. Todėl turi būti veiksmingos priemonės, kurios atgrasytų, tada žmonės drausmingai laikysis ir saugos save ir kitus. Todėl prašau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mieli kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Baudžiamojo kodekso 277 straipsnio priėmimo.
Šiek tiek pritrūko balsuojančiųjų, 59. Įstatymas nepriimtas.
Gerbiami kolegos, noriu pasitarti. Baigėsi laikas, kuris buvo suplanuotas mūsų šios dienos darbotvarkėje. Kokių būtų siūlymų dėl mūsų darbo? (Balsai salėje) Pabaigiame iki įstatymų priėmimo, kad priimtume visus įstatymų projektus? Dar liko devyni įstatymai, kuriuos turime priimti. (Balsai salėje) Kolegos, jeigu nekalbėsite, nereplikuosite, mes greičiau pabaigsime. Ar bendru sutarimu galime tam pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas už tai, kad dar pratęstume posėdį, kol priimsime apsvarstytus įstatymų projektus, prašom balsuoti, kas už pratęsimą dar maždaug valandą. (Balsai salėje) Prašom nesiginčyti, viskas eina pagal procedūras. Replikos bus po balsavimo. Pone Sabatauskai, jūs nesate išskirtinis Seimo narys. (Balsai salėje) Dabar mes balsuojame, ar pratęsti plenarinį posėdį, ir nesiginčykime. Kaip ten sakė gražiai J. Basanavičius, jei per mūsų darbus Lietuvos dvasia atsikvošės.
Balsavo 94 Seimo nariai: už tai, kad pratęstume ir pabaigtume svarstyti įstatymų projektus, balsavo 83, prieš – 9, susilaikė 2. Dėkoju.
O dabar J. Sabatauskas. Prašau. Matote, viskas gražiai ir iš eilės.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Prieš tai kalbėjęs kolega gudriai taip, nesakau, kad melavo, bet skaitė antrą dalį, kur numatyti vieni metai. Aš dėl jos nesiginčiju, bet pirmoje dalyje pasakyta, kad tas, kas pažeidė be jokio piktavališkumo, be jokio įspėjimo, kas pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl užkrečiamųjų ligų profilaktikos, kontrolės taisykles. Žmogus būdamas izoliacijoje turi niekur neišeiti. Na, surizikavo žmogus ir išėjo į mišką pasivaikščioti. Pažeidė? Pažeidė, formaliai pažeidė. Dabar prikabiname jam penkerius metus laisvės atėmimo, nors jis iš esmės nieko nepadarė. Štai už ką jūs norite balsuoti. O dabar yra treji metai.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ir tik vieną kartą buvo pritaikyta. Vieną kartą per šio straipsnio istoriją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikro, kai mes čia, Seimo salėje, prisiekėme, kad ginsime valstybę, ko gero, mes visai skirtingai įsivaizdavome, kas ta valstybė ir kas toks pavojus, dėl kurio visi mes turime būti vieningi. Tai, ką jūs darote dabar čia, Seimo salėje, su tų kortelių ištraukimu, tikrai jūs demonstruojate, kad jūsų politinės ambicijos yra aukščiau už viską. Jeigu jūs abejojate tomis įstatymo pataisomis, susitikite su pareigūnais, kurie yra pirmose linijose, ir pradėkite jiems aiškinti šituos dalykus. Jeigu jūs grįšite po susitikimo ir pasakysite – taip, jiems nereikia šitų įstatymų, jiems pakanka tų, kurie yra… Galų gale net paprašys – apsaugokite mus nuo tų žmonių, nes mes galime jų atžvilgiu taikyti baudžiamąją atsakomybę už pasivaikščiojimus parkuose, miškuose ir visa kita. Toks jūsų požiūris į tuos, kurie dabar yra pirmose linijose, aukoja save dėl to, kad jūs patogiai čia sėdėtumėte ir puikuotumėtės savimi. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis replikuoja L. Kasčiūnas. Replikas baigiame.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš labai trumpai. Šiaip savo gyvenime esu daug ką girdėjęs, daug įvairių nuomonių, daug įvairių ir aštrių diskusijų, bet, gerbiami kolegos, vis dėlto, kai jūs Lietuvos Respublikos piliečius vadinate kokiais nors epitetais, kaip, pavyzdžiui, buduliais ar kaip nors kitaip, tai arba jūs paaiškinkite, ką jūs turite galvoje, arba taip nedarykite, nes tai yra Lietuvos Respublikos žmonės, kokie jie bebūtų. Gal ne viską iki galo supranta. Mielieji, būkite geri, nekurkite šitų įtampų ir nestigmatizuokite visuomenės. Gerai? Labai jums ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos… (Balsai salėje) Galėtumėte nebereplikuoti? (Balsas salėje: „Neminėjo jūsų vardo. Kaip jūs dabar čia?“) N. Puteikis. (Balsas salėje: „Taigi nesakė vardo.“) N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Budulis – tai dažniausiai girtas, besispjaudantis troleibuse chuliganas, kuris grasina visus apkrėsti infekcija ir kurį remia Lietuvos konservatoriai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, susikaupiame ir dirbame toliau.
19.39 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 2, 8, 9, 18, 21 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4678(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
2-8 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projektas Nr. XIIIP-4678. Po svarstymo motyvai išsakyti. Balsuojame. Tai yra du atskiri įstatymai, nesujungta, pone Matulai. Viskas gerai.
Balsavo 103 Seimo nariai: vienbalsiai pritarta po svarstymo šiam įstatymo projektui.
Kviečiu komiteto pirmininkę A. Kubilienę. Aptarsime pasiūlymus. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galima priimti? Galima. 2 straipsnis. A. Anušauskas. Prašom, kolega Anušauskai. Du jūsų pasiūlymai.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Čia mano buvo siūlymas dėl…
PIRMININKĖ. Septynios kalendorinės…
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …prievartinio hospitalizavimo arba gerai – būtinojo hospitalizavimo, izoliavimo septynioms dienoms be teismo sprendimo. Aš, kadangi dalyvavau komiteto posėdyje, ten, kur yra pritarta iš dalies, neprašau balsavimo, o ten, kur nepritarta, savo pozicijas išsakiau ir tiktai prašysiu balsavimo dėl straipsnio… Sekundę.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gal po vieną. Šitam irgi nepritarta.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerai. Tada po vieną.
PIRMININKĖ. Šitam nepritarta ir jūs prašote dėl to balsuoti.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėl to balsuoti.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė. Argumentai: Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra numatyta asmenų teisė skųsti teismui sprendimus, todėl netikslinga kartoti šias nuostatas šiame įstatyme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. Niekas nenori kalbėti. Balsuojame, kolegos, dėl A. Anušausko pasiūlymo, jam komitetas nepritaria. Jis siūlė septynias kalendorines hospitalizavimo dienas.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 32, prieš – 20, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta.
Antrasis jūsų pasiūlymas, jam komitetas taip pat nepritarė. Jūs prašote… Gerbiamas A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip, ten, kur yra… Šiuo atveju, kadangi jau kalbėta prieš tai buvusiame, aš neprašau balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Neprašote balsavimo. Dar vienas pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies, ir jūs su tuo sutinkate.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Gentvilas ir kolegos teikia pasiūlymą. S. Gentvilas. Prašom įjungti S. Gentvilo mikrofoną. Taip, prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, pateikimo metu ir sveikatos apsaugos ministrui uždavėme tą patį klausimą, ar nėra perteklinė nuostata dėl to, kad vieno asmens laisvės suvaržymas priimamas vieno gydytojo sprendimu. Kaip pavyzdys: buvo kalbama, kad šiuo metu dėl kokių nors psichiatrinių ligonių laisvės suvaržymas yra tiktai trys dienos, po to tik teismo sprendimu, o čia yra visas mėnuo – vieno asmens sprendimu priimamas nutarimas.
Aš suprantu situacijos griežtumą ir nekasdieniškumą, bet turi būti saugikliai. Mes, dešimt parlamentarų, esame pasiūlę, kad dėl asmens hospitalizavimo mėnesį sprendimas būtų priimamas ne vieno gydančio gydytojo, bet komisijos, kuri būtų sudaryta ne mažiau kaip iš trijų gydytojų, kurių vienas būtų šeimos gydytojas, o antras būtų infekcinių ligų gydytojas. Taip pat maksimalus terminas, dėl kurio būtų priimamas sprendimas be teismo, būtų dvi savaitės. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Komitetas nepritarė, nes esant dideliam ir staigiam užkrečiamųjų ligų plitimui bus labai sunku surinkti specialistų komandą. Aš dar pridėčiau nuo savęs, prisiminkime, kas dabar darosi Italijoje ir Ispanijoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Eugenijau Gentvilai, jūs esate kaip teikėjas, todėl aš jums suteikti žodžio negaliu.
Balsuojame dėl Seimo nario S. Gentvilo ir kolegų pasiūlymo.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 12, prieš – 22, susilaikė 59. Pasiūlymui nepritarta.
2 straipsnį priimti galime? Galime. 3 straipsnis. J. Razmos pasiūlymas. Gerbiamas Jurgi, žodis jums.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, teikdamas pasiūlymą aš bandžiau atkreipti dėmesį į vieną problemą, kai savivaldybėje iš esmės nėra žinančių žmonių, kur yra namuose besigydančio gyvenamoji vieta, dėl to, sakykim, vykdant laiptinių dezinfekciją ar kontroliuojant tą izoliacijos režimą pareigūnams sudėtinga užtikrinti, kad viskas būtų saugu ir kad būtų prevencija, kad neplistų tas susirgimas toliau. Bet aš sutinku su komiteto pastaba, kad mano pasiūlymas teisiškai nėra labai tvarkingai suformuluotas ir galbūt ne dėl šio straipsnio.
Bet dėkingas komitetui, kad jie problemą irgi bent iš dalies pripažino ir pažadėjo kreiptis į ministeriją, kad būtų rasti tam tikri teisiniai sprendimai. Tai aš prašau už pasiūlymą nebalsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma neprašo balsuoti dėl savo pasiūlymo, tad 3 straipsnį galime priimti. Priimame.
Dėl 4 straipsnio yra A. Anušausko pasiūlymai. Pritarta iš dalies. Ir jis sutinka su tuo, kad pritarta iš dalies. 4 straipsnį… Jūs vis tiek norite kalbėti? Prašau. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš tik noriu pasakyti. Mano supratimu, šios nuostatos labiau tiktų galbūt Nepaprastosios padėties įstatymui, tačiau aš suprantu ir kitą požiūrį, kad šiaip jau žmonėms karantino laikotarpiu visiškai tas pats, koks įstatymas reguliuoja. Gal net jeigu Seimas ir nepriima sprendimų šiuo atveju, kai kuriems atrodo, kad ir labai gerai. Bet tiek to. Teko pasiūlyti patobulinimus tų nuostatų, bet aš tik pasakysiu, nereikalauju balsavimo, tačiau, mano galva, tų klausimų, kuriuos kėlė Teisės departamentas savo komentaruose, vis dėlto iki galo nepavyko išspręsti. Čia bus problemų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 4 straipsnį galime priimti? Priimame. 5, 6, 7 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti? Kolegos, motyvai tik už, gal galime tiesiog balsuoti? (Balsai salėje) Sutarėme. Balsuojame. Ačiū. Dėkoju kolegoms, kurie sutaupė mūsų laiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4678) priimtas. (Gongas) Štai iš karto visi sukluso. Reikia gongo.
19.52 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 papildymo 321 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4675(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4675. Po svarstymo. Balsuojame. Kas atsitiko? Virusas į kompiuterį? Ne, negali būti. Balsuojame iš naujo, kažkas, matyt, jau ten nutiko. Dar kartą balsavimas po svarstymo, nes rodė visus nuliukus. (Balsai salėje) Ne, ne, pakartokime, kad būtų tvarkingai. Mūsų monitoriai rodė nulius. (Balsai salėje) Visada būna kažkas kaltas.
Na, štai balsavo 98 Seimo nariai ir vienbalsiai 98 pritarė po svarstymo.
Priėmimas. Kviečiu komiteto pirmininkę A. Kubilienę. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Dėl jo A. Matulo ir R. Martinėlio pasiūlymas. Pristato R. Martinėlis. Prašom, gerbiamas kolega. Tuoj įjungsime mikrofoną. Prašau.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Įstatymo esmė, kad būtų karantino metu mokamas priedas medicinos darbuotojams. Yra siūloma, kad tik darbuotojams, dirbantiems užkrečiamųjų ligų židiniuose, nuo 50 % iki 100 % būtų mokamas priedas. Mūsų su kolega A. Matulu pasiūlymas, kad visiems medicinos įstaigų darbuotojams būtų mokamas 50 % priedas prie atlyginimo pastoviosios darbo užmokesčio dalies, o tik dirbantiems ypač pavojingų ligų židiniuose ir vykdantiems profilaktines priemones būtų mokamas 100–150 % jų pastoviosios darbo užmokesčio dalies dydžio priedas.
Tai mes siūlome, mūsų yra toks pasiūlymas. Kadangi priimtas sprendimas pasiskolinti Vyriausybei 5,4 mlrd., tikrai buvo pasakyta, kad nebus taupoma karantino ir COVID-19 viruso plitimo sąlygomis, aš manyčiau, kad tikrai negalima taupyti ir medikų sąskaita. Dirba jie priešakinėse linijose. Tikrai daug medikų jau susirgo ir yra karantinuoti, jų trūksta, net kai kurios įstaigos uždaromos. Tai tikrai yra pasiūlymas, kad visiems medicinos darbuotojams būtų skiriami 50 % priedai, o dirbantiems židiniuose – nuo 100 iki 150 % priemoka prie pastoviosios darbo užmokesčio dalies.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Argumentai: projektu siekiama mokėti didesnį darbo užmokestį būtent tų priežiūros įstaigų darbuotojams, kurie tiesiogiai susiduria su ypač pavojingais išoriniais veiksniais, organizuoja ir teikia paslaugas sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamomis ligomis ir vykdo epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose.
Seimo narių pasiūlymui įgyvendinti reikėtų nepagrįstai didelių finansinių išteklių.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pasiūlymą. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Ligoninė yra didžiausia rizikos zona. Jūs dabar man pasakykite. Tas gydytojas, kuris gali būti traumatologas, jis priima ligonį, kuris gal yra patyręs traumą. Tuo metu tame priėmime yra asmuo, kuris gal yra žmogus, nešiojantis viruso užkratą, arba tas pats žmogus, patyręs traumą, vis dėlto irgi gali būti su tos pačios ligos užkratu. Kaip jūs manote, ar jūs nesupriešinate medikų bendruomenės, nes dirbtinai išskiriate vienus, o kitus tarsi nuvertinate? Jie visi vienodai rizikuoja.
Šis pasiūlymas yra logiškas. Tiems, kurie yra rizikos zonoje, – 50 %, o tiems, kurie yra tiesiogiai prisilietę, kurie jau žino, su kuo turi reikalą, – 100 %. Bet tas medikas, kuris nežino, su kuo turi reikalą, irgi rizikuoja. Tai ką, jis yra tarsi žmogus iš gatvės? Ta pati valytoja, kuri valo patalpas. Kas jinai yra tokia? Ar ji yra arčiausiai to užsikrėtusio žmogaus, ar ne? Man atrodo, tikrai palaikykime šį siūlymą.
O dėl pinigų. Taip, pinigų čia reikia. Bet jeigu jūs patys kalbate apie neeilinę situaciją ir griežtinate kitus įstatymus, tai vadovaukitės ta pačia logika. Išlaidos šiuo atveju tikrai yra didelės, bet mes netaupykime medikų sveikatos sąskaita. Skatinkime juos daryti tai, kas priklauso.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Balsuojame dėl A. Matulo ir R. Martinėlio pasiūlymo. Komiteto argumentus išgirdome – nepritarimas. Motyvus taip pat.
Na va, ir vėl nuliai. Kas gi čia nutiko? Gerbiami kolegos, pakartokime balsavimą, nes monitorius rodo nulius. Jis, matyt, perkaito arba koks nors virusas. Balsuojame iš naujo. Balsuojame iš naujo dėl A. Matulo ir R. Martinėlio pasiūlymo.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 50, prieš – 9, susilaikė 41. Na, 100 ir lygu.
Prašom pakartoti balsavimą, kadangi lygu ir Statutas reikalauja tai padaryti. Dar kartą balsuojame dėl R. Martinėlio ir A. Matulo pasiūlymo. (Balsai salėje)
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 53, prieš – 11, susilaikė 38. Pasiūlymui pritarta.
1 straipsnį priimti galime? Galime. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto. Kolegos, gal nekalbėkime, balsuojame. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Balsavo 57 Seimo nariai. Nėra, lauksime geresnio laiko balsuoti.
Įstatymo projektas… (Balsai salėje) Kolegos, o dabar piktinkimės! P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Aš manau, kad, pasirodo, blogas pavyzdys užkrečiamas. Pasirodo, tie valdantieji, kurie piktinosi būtent opozicija, kodėl ji traukia korteles ir nepriima būtinų įstatymų valstybėje, šiuo atveju, pasirodo, jums ką, svarbiau pinigai, ar ne? O kai jūs nuvažiuosite į vietą ir žiūrėsite į akis tam medikui, kuris tarsi nebuvo šalia to, kuris turėjo koronavirusą, bet jis buvo toje zonoje ir rizikavo savo ir savo šeimos narių gyvybe, ir tada jūs sakysite, žinote, mes taupėme pinigus. Tai gal tada neapgaudinėkite patys savęs, jums terūpi irgi, kaip ir tiems kitiems, politinis išskaičiavimas. Ar čia ta vieta, ar čia tas įstatymas, kur būtent tai reikia demonstruoti?
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Matulas. Atsiprašau, neįjungiau. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, rudens sesijoje panaši situacija buvo dėl pigiausių vaistų skyrimo, kai parlamentas pritarė pataisai, kad vis dėlto būtų suteikta galimybė gydytojui paskirti ir kitą vaistą, kuris turi kitą terapinį poveikį, bet dauguma ištraukė korteles ir įstatymas nepriimtas. Ir nors Vyriausiasis administracinis teismas pasakė, kad ministras viršijo įgaliojimus, tokios tvarkos negali nustatyti poįstatyminis aktas, tą patį padarė Vyriausybė, patvirtino Vyriausybė taip pat poįstatyminiu aktu. Vadinasi, perėmė įstatymą, teismo sprendimą, kuris buvo skelbiamas valstybės vardu.
Šiandien matome tą pačią situaciją. Vadinasi, mąstančių iš esmės nėra, kadangi ne tie siūlė, jūs priėmėte sprendimą neskirti medikams papildomai didesnio atlyginimo vien dėl kažkokių ambicijų. Mes atsiprašome medikų. Kolegos, šitaip elgtis negalima. Prašau perbalsuoti, jeigu yra įmanoma, jeigu turime sąžinės. Epidemija truks gal du, gal tris mėnesius. Mes nesurasime valstybėje pinigų? Pažiūrėkite, Ukmergės atvejis. Ten negydė jie tų ligonių, bet šiandien tapo pagrindiniu epidemijos židiniu, kur 28 medikai susirgo. Tikrai yra skaudu…
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). …kad jūs šitaip elgiatės, ir labai prašau perbalsuoti.
PIRMININKĖ. Replikuokime gal trumpiau. Jūsų pasiūlymas dėl perbalsavimo bus aptartas.
Kolegė A. Armonaitė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Vilija Aleknaitė. Jūs dabar mūsų neatpažįstate. Nesistebiu.
PIRMININKĖ. V. Abramikienė. Atsiprašau. Vilija, prašau.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, aš irgi turėčiau ką pasakyti ir labai skaudžiai dėl to, kokį signalą mes siunčiame Lietuvos medikams, kurie dabar yra pagrindiniai fronto kariai. Negana to, kad jie netestuojami, kad jie nebuvo laiku aprūpinti apsaugos priemonėmis, mes dar jiems štai duodame tokį ženklą. Sakyčiau, kad dar yra galimybė dabar pat perbalsuoti ir rasti tuos pinigus. Aš manyčiau, mes švaistome kartais visai nereikalingiems dalykams, bet ten, kur būtina, yra būtina ir tikrai perbalsuokime. Labai prašau.
PIRMININKĖ. Ačiū V. Aleknaitei-Abramikienei.
A. Kubilienė. Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, man iš tikrųjų tenka apgailestauti, kad opozicija bando viską sumaišyti, sukeisti ir išbarstyti. Mes iš tikrųjų registruosime naują pasiūlymą, nes čia tokie kalbėjimai apie tai, kad iki valytojų mes turime mokėti priedus. Pažiūrėkite į įstatymo paskirtį. Iš tikrųjų nereikėtų visko šitaip išblaškyti.
PIRMININKĖ. Dėl naujų pasiūlymų registravimo, kai mes viską nubalsavome, tai pasiskaitykime Statutą.
N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, pinigų tikrai yra. Pateiksiu pavyzdį. Klaipėdos meras V. Grubliauskas liepė pakeisti lietuviško betono trinkeles į brangų kinišką granitą ir Klaipėdoje trinkelių išklojimo projektą pabrangino 3 mln. eurų. Aš pasiūliau jam grįžti prie lietuviško betono, jis nesutiko. Aš pasiūliau premjerui priimti sprendimą – Vyriausybės nutarimą uždrausti tokiems merams keisti lietuviškas statybines medžiagas į labai brangias prancūziškas, ukrainietiškas ar Kinijos gamybos granitą. Tai labiausiai brangina statybas. Jeigu mes, Seimas, vietoj Vyriausybės ir V. Grubliausko nutrauktume šitą praktiką – nustotume iš Kinijos pirkti brangų granitą ir tuos pinigus atiduotume medikams, mums padėkotų visi Lietuvos žmonės.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, gal galime nebereplikuoti, o… (Balsai salėje) Gerai. Tiesiog pasakau visų žiniai: pasiūlymai nebegalimi dėl šio įstatymo projekto. Liko tik balsavimas. Todėl jūs, gerbiama komiteto pirmininke, esate neteisi. Turėsite teikti iš naujo naują įstatymo projektą. Tik toks yra kelias.
G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Negalima nereaguoti į vieną pasakytą dalyką. Žinau, kad daug emocijų ir įkarščio daug, bet išskirti, šiandien jūsų žodžiais pasakyti, kad netgi „iki valytojų“ mes čia nesiruošiame duoti priedų, atleiskite, tai yra gėdinga. Tai yra gėdinga. Aš labai tikiuosi, kad jūs atrasite savyje stiprybės atsistoti prie mikrofono ir atsiprašyti tų žmonių, kurie dažnu atveju šiandien netgi Seime be papildomos apsaugos turi eiti valyti tai, ką jūs nučiupinėjote, ten, kur jūs palikote virusus. Jūs manote, kad ligoninėje yra kitaip? Jūs manote, kad tie žmonės nenusipelnė apsaugos, jie nenusipelnė didesnio priedo? (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Mieli kolegos!
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gėda! (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Labai prašau – nebesipykime. Buvo pasiūlymas dar kartą balsuoti. Aš, kaip pirmininkė, pritariu tokiai pozicijai – dar kartą balsuokime, kadangi nuskambėjo net dviejų kolegų… Gal tada nebereikės ir replikuoti. Laikas vėlus ir aš turiu teisę replikas nutraukti. Balsuojame dar kartą dėl įstatymo priėmimo. (Balsai salėje) Buvo pasiūlymas, net du pasiūlymai. (Balsai salėje)
Deja. Todėl aš dabar suteikiu žodį K. Masiuliui.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Jeigu jūs būtumėte dėmesingesnė, matytumėte, kad aš daug anksčiau stoviu nei daugelis kitų kalbėjusių. (Balsai salėje) Ačiū, kad suteikėte.
Aš pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į Seimo komiteto pirmininkės aroganciją. Ne kitaip, negalėčiau kitaip pavadinti. Būtent arogancija. Ji, aišku, iškelia vienus asmenis, dirbančius vienokį darbą, prieš kitus. Visų darbas garbingas ir atsakingas. Visų ligoninėje dirbančių žmonių darbas, kai A. Veryga nesugebėjo tų srautų valdyti, atskirti, laiku padaryti tyrimus visiems tiems žmonėms, kurie dirbo pavojingomis sąlygomis, visų darbas pasidarė pavojingas. Ten yra didžiulė psichologinė įtampa. Aš gaunu daugybę laiškų ir informacijos iš ligoninių, tikrai visų jų darbas yra pavojingas ir visiems jiems reikėtų atlyginti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš galiu pasiūlyti, bet, man atrodo, mums reikia bent jau penkių minučių pertraukos apmąstyti, ką mes šiandien darome. Opozicija prieš tai išiminėjo korteles ir faktiškai pasiuntė žmonėms žinią, kad mes nenorime užkardyti tų, kurie iš tikrųjų apkrečia visus kitus. Tai buvo tikrai pavojingas siūlymas, tai yra bloga žinia žmonėms.
Lygiai dabar užsispyrusi pozicija. Mes šiandien Socialinių reikalų ir darbo komitete balsavome dėl nuostatų, reikalaujančių daugiau pinigų, daugiau negu du ar tris mėnesius mokėti gydytojams. Ėjome, supratome ir visi palaikėme šiuos dalykus – ir mūsų smulkųjį verslą, įmones. Ėjome suprasdami, kad reikia tai daryti, ir dabar staiga dėl ambicijų, daugiau dėl nieko kito – tik dėl ambicijų paimame ir nebalsuojame už pataisą! Kokie čia milijardai, apie ką jūs šnekate? Skaičiuokite! (Balsai salėje) Skaičiuojame, skaičiuojame. Dėl šių milijonų, kurie yra, viskas gerai.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš noriu vis dėlto paraginti, kad nustotume čia lieti emocijas ir pelnyti sau kažkokius politinius taškus iš šios situacijos. Buvo pateiktas normalus Seimo komiteto pirmininkės siūlymas, reikėjo už jį ir balsuoti, ir nebandyti pasipuošti plunksnomis, prirašius kažkokių skaičių, nes nežinome, kiek tęsis ši situacija, ir ar kas nors skaičiavote, kiek tų pinigų reikėtų? Greičiausiai ne. Reikėjo tiesiog palaikyti, balsuoti, nes jis dėl to ir buvo kolegės Astos užregistruotas, kad medikams būtų mokami didesni atlyginimai, bet tai būtų adekvatūs skaičiavimai. Jūs patys ir sugriovėte visus šiuos siūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, gal galime baigti replikas? S. Jovaiša. Naktis ilga!
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Aš laukiau, kada atsistos ministras. Galvojau, apgins medikus. Ne, pasirodo, jis kažkokių specialių operacijų, ten tiktai kitų… Turi savo kolegas, kurie pirmose fronto linijose kovoja, ir negina jų. Tai yra gėda. Džiaukitės, kad jūs su kauke, nes turėtumėte būti raudonas. (Plojimai)
20.14 val.
Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4657(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, dirbame toliau.
Dabar svarstysime Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4657. Svarstymas. Liko tik balsavimas. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ne. Balsuojame. (Balsai salėje) Pasiūlymai – prieš priėmimą, viską aptarsime laiku, kaip ir dėl anksčiau svarstytų mūsų įstatymų projektų. Kadangi motyvai dėl balsavimo buvo išsakyti, dabar liko tik balsavimas. Balsuojame, o visi pasiūlymai – priėmimo metu. Ta pati tvarka.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Kviečiu komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę į tribūną. 1 straipsnis. Prastova, ir čia yra Seimo nario M. Majausko pasiūlymas.
M. Majauskas. Tuoj įjungsime mikrofoną.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Bandžiau įtikinti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, kad apmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu prastovas yra nejautru, nenuoseklu ir neracionalu. Nejautru, nes išgyventi už 430 eurų yra labai sunku, pabandykite. Nenuoseklu, nes savarankiškai dirbantiesiems subsidija nėra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, bet kažkodėl dirbančiam jūs siūlote apmokestinti. Ir neracionalu, nes, nustačius mažesnes negu nedarbo išmoka prastovas, žmonės tiesiog mes darbą ir kreipsis nedarbo išmokų, ir valstybei kainuos daugiau. Mane apima neviltis, nepavyko įtikinti komiteto, tai nesitikiu, jog pavyks įtikinti ir Seimą. Todėl ir neprašau balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas neprašo balsuoti. Seimo nariai S. Gentvilas, V. Čmilytė-Nielsen ir kiti kolegos. Viktorija Čmilyte-Nielsen, jūs pristatysite, taip? Jūsų pasiūlymas dėl 1 straipsnio.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Mūsų pasiūlymas paprastas, kad darbuotojui, nutraukiančiam darbo sutartį, numatyta išeitinė išmoka būtų mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Komitetas nepritarė pasiūlymui, kadangi Ilgalaikio darbo išmokų fondas turi labai ribotą kiekį lėšų, kurių, pritarus šiam siūlymui, tikrai visiškai nepakaktų. Be to, Vyriausybė siekia kitais būdais padėti verslui išsilaikyti šiuo sudėtingu metu, ne tik per socialinės paramos sistemą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl kolegų S. Gentvilo, V. Čmilytės-Nielsen, E. Gentvilo, J. Varkalio pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 36, prieš – 18, susilaikė 39. Pasiūlymui nepritarta. 1 straipsnį galime priimti.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti? M. Majauskas – prieš. Atsisako. Balsuojame dėl Darbo kodekso 47 straipsnio priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4657) priimtas. (Gongas)
G. Burokienė – dėl vedimo tvarkos. Suteikiu žodį. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Aš dėl kito klausimo norėjau.
20.19 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4658(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4658. Galime balsuoti po svarstymo, nes motyvai išsakyti. Balsuojame.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo.
Ir dabar priėmimas. G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš norėčiau frakcijos vardu dėl šio klausimo paprašyti pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Prašymas frakcijos vardu, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija dėl Užimtumo įstatymo priėmimo stadijoje prašo pertraukos iki kito posėdžio. Balsuojame, kolegos.
Balsavo 100 Seimo narių: už pertrauką – 47, prieš – 49, susilaikė 9. Vienas trečdalis pagal Statutą. Deja, pertrauka iki kito posėdžio.
Dabar klausiu komiteto pirmininkės, ar galime svarstyti Socialinių įmonių, nes tai susiję? Galime svarstyti atskirai.
Projektas Nr. XIIIP-4659. Dėl vedimo tvarkos – S. Gentvilas. Prašom. Paprašysite pertraukos. Įjungiau mikrofoną. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami valdantieji, gal truputį galėtumėte paaiškinti Lietuvos verslui, kuris išleis vis dėlto į prastovas, kokiomis proporcijomis šis įstatymas atidedamas. Jūs, atidėdami iki kito posėdžio, tai yra po savaitės, paliekate visišką neaiškumą, nes dabar lieka galioti dabartinė nuostata. Vyriausybė yra išėjusi su kur kas dosnesniais siūlymais – visiems darbdaviams žadėjo 90 % ir 70 %.
Šiandien jūs išsiunčiate žinutę, atidėdami iki kito posėdžio, verslui, kad artimiausias savaites pažadai, kurie įteikti paties L. Kukuraičio, pačios Vyriausybės, nebus išpildyti. O kita savaitė yra algų savaitė. Klausimas yra didelis, mes laukiame paaiškinimo. Visa Lietuva laukia paaiškinimo, nes nedarbingumą turi 200 tūkst. Lietuvos gyventojų, tai yra kas šeštas dirbantysis.
Aš prašau perbalsuoti ir grąžinti klausimą, ypač matydamas, kad rezultatai buvo vidutiniai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, dėl perbalsavimo tikrai… Nebent frakcija atsiimtų savo pasiūlymą, nes šokiravo daugelį iš mūsų. A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Jeigu mes darome Užimtumo įstatymo pertrauką, tai reikia ir dėl Socialinių įmonių įstatymo, nes jie yra susieti. Kitą įstatymą galima svarstyti, bet nėra jokio tikslo svarstyti ir priimti.
PIRMININKĖ. Būtent tą ir norėjau siūlyti, sakiau komiteto pirmininkei, kad nėra tikslo tada svarstyti ir kitų su tuo susijusių įstatymų projektų. Ir tai labai gaila, ypač dėl socialinių įmonių.
J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos ir gerbiami žiūrovai, kaip šiandien iš ryto sakė vienas kolega. Man labai gaila, kad Vyriausybė ir čia išsigina savo pažadų, nes numatyta buvo žmonėms, kurie individualiai dirba, 257 eurų išmoka, bet nepasakyta tai, kad žmonės dar turi susimokėti PSD. Tokiu atveju jie gautų tik 210 eurų.
Kadangi šiandien Socialinių reikalų ir darbo komitete mano kolegių M. Navickienės ir P. Kuzmickienės pasiūlymui buvo pritarta, dėl to jūs dabar šį įstatymą ir stabdote. Gerbiami žiūrovai, šiuo atveju jūs tikrai turite žinoti tiesą.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiami kolegos. P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Aišku, man neturėtų rūpėti, koks bus likimas valdančiosios daugumos ir kokios bus politinės pasekmės dėl to, kas buvo padaryta. Jūs faktiškai nuteikėte prieš save medikų bendruomenę, nes, norite ar nenorite, jūs save įvarėte į kampą, nes įstatymo vis dėlto yra priėmimo stadija. Jūs sustabdėte bet kokį pakėlimą atlyginimų tų žmonių, kurie iš tikrųjų save degina pirmose fronto linijose.
Bet dabar ką jūs padarėte – jūs irgi nusiuntėte neigiamą žinutę verslo bendruomenei ir sudarėte galimybę opozicijai užimti pozą ir parodyti, kad štai valdantieji negeba spręsti to, ko dabar reikia žmonėms, negeba susiorientuoti tuose įstatymuose, tiesiog pasimetė, o būtent opozicija yra ta jėga, kuri aiškiai turi savo nuostatą ir susirinks iš viso šito dalyko pačius didžiausius politinius dividendus. Jeigu jūs nusprendėte tokiu būdu realizuoti planą chuliganą, kaip padėti opozicijai, aš tada suprantu, bet jeigu iš tikrųjų mes kalbame ne apie politinius žaidimus, nes tas įstatymo projektas, kuris buvo susijęs su medikų atlyginimu, esmė yra ta – ne tie pasiūlė, ne tie pasiūlė.
Dabar, jeigu mes kalbame apie šitą, jūs turėtumėte aiškiau komunikuoti, kodėl jūs atidedate. Jeigu jūs to dalyko nedarote, tai sukuriate tą vakuumą, kuris prisipildys įvairių interpretacijų, kurios bus nenaudingos jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju, dėkoju, gerbiami kolegos. Taip, iš tikrųjų savarankiškai dirbančių yra 140 tūkst. žmonių. M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai norėčiau gerbiamam Povilui pasakyti, kad yra gėdinga apskritai kalbėti apie kokius nors bonusus šitokios krizės akivaizdoje. Mes komitete diskutavome dėl šio pasiūlymo išspręsti savarankiškai dirbančių žmonių iššūkius ir problemas. Komitete mes radome sutarimą, didžioji dauguma komiteto narių pritarė, kad tiems žmonėms turi būti padengta ir PSDF įmokos dydžio suma. Kodėl mes šiandien, dabar atidedame sprendimus, kuriais iš esmės geriname tų žmonių situaciją? Kokie motyvai atidėti ir nepriimti jų dabar?
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, gal nebe… Komiteto pirmininkei suteikiu žodį.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, aš iš tiesų, kadangi mes jau balsavome taip, kad reikia daryti pertrauką, tai gerai, bet kodėl mes… Du projektai, kurie yra dėl socialinių įmonių, ir Užimtumo įstatymas tiesiogiai įtakos nedaro, neįgalūs žmonės, socialinių įmonių darbuotojai sunerimę, tai tiesiog bent jiems priimkime palankius įstatymus, nubalsuokime šiandien, kad jie galėtų ramiai gyventi.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (MSNG). Iš esmės aš pritariu, nes jei galime padaryti tokiu būdu, tikrai išspręskime. Bet aš dėl vedimo tvarkos norėčiau pasiūlyti pirmininkei, manydamas, kad iš ryto mūsų galvos bus šviesesnės, padaryti posėdį rytoj, abiem pusėms gerai pagalvoti, ką šiandien pribalsavo, kad tos žinutės vis dėlto ateitų žmonėms pozityvios.
PIRMININKĖ. Patikslinkite savo prašymą.
R. J. DAGYS (MSNG). Siūlau rytoj daryti plenarinį posėdį.
PIRMININKĖ. Jūs siūlote nutraukti šiandien svarstomus klausimus ir kreiptis į Seimo…
R. J. DAGYS (MSNG). Išskyrus socialinių įmonių.
PIRMININKĖ. Palaukite, palaukite. Seimo valdyba turi tam pritarti, nes šiandien yra nenumatytas posėdis. Ar šiandien yra tiek valdybos narių? Manau, kad nebėra. Gal, kolegos, nubalsavome, 83 Seimo nariai priėmė sprendimą, kad dirbame. Gal susitelkime tiek, kiek liko.
Komiteto pirmininke, prašom. Jūs teigėte, kad tie įstatymų projektai nėra susiję ir mes galime juos svarstyti. Tada prašom Socialinių įmonių įstatymo 13, 23 ir 24 straipsnių…
20.28 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 6, 14, 24 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4659(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke…
PIRMININKĖ. Palaukite, vieną minutę. Dabar dėl šio įstatymo reikia balsuoti po svarstymo. Balsuojame, nes motyvai išsakyti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ar galima, aš iš karto abu, vienodai mes nubalsavome.
PIRMININKĖ. Ne, po vieną, atskirai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Negalima. Gerai. Komitetas apsvarstė teikiamą projektą ir bendru sutarimu pritarė patobulintam komiteto projektui. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dabar po svarstymo komiteto ir diskusijoje dalyvavusių žmonių argumentai išsakyti. Svarstymo procedūra.
Po svarstymo balsavo 97: už – 95, prieš – 1, susilaikė 1.
Dabar priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Iš viso yra keturi straipsniai, dėl jų pasiūlymų nebuvo gauta. Galime visus keturis priimti pastraipsniui? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Galime nekalbėti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 103 Seimo nariai. Štai nors viena gera žinia. (Gongas)
20.30 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2427 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4660(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Socialinių įmonių kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4660. Taip pat po svarstymo išvados jau išsakytos. Pirmininke, nesuteiksiu jums žodžio.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Nesuteiksite? Gerai. Bendru sutarimu pritarėme vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Gerai. Po svarstymo 97 balsavo: 97 – už, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2, 3, 4 straipsnius galime priimti? Galime. Balsuojame, nes motyvų niekas nenori išsakyti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: vienbalsiai 101 pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-4660). (Gongas)
20.32 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4656(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
2-11 klausimas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4656. Svarstymas. Po svarstymo balsuojame.
Balsavo 100 Seimo narių: 100 vienbalsiai pritarė įstatymo projektui. (Gongas)
2-12 – įstatymo projektas… Po svarstymo. O, ir gongo nereikėjo. Matote, vakaras daro savo. Bet, aš manau, gongas taip pat sėkmingai skambės, nes pasiūlymų nėra. Vienas straipsnis. Jį galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar yra? Yra. E. Pupinis? Gal atsisako? Ačiū.
O dabar balsuojame jau priėmimo stadijoje.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: 98 vienbalsiai pritarė įstatymui. (Gongas) Ir R. Baškienė taip pat, nes nespėjau (protokole prašom užrašyti) paspausti mygtuko.
20.34 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4651(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
2-12 klausimas – Lietuvos banko įstatymo projektas. Prašom balsuoti po svarstymo.
Balsavo 98: 98 Seimo nariai balsavo už ir vienbalsiai pritarė po svarstymo.
Priėmimas. Pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti nėra.
1 straipsnį galime priimti? Priimame. Ir visas įstatymo projektas. Balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai. Vienbalsiai 97 pritarė įstatymui. (Gongas) Ir tai buvo Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymas.
20.35 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4671(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4671. Po svarstymo. Prašom balsuoti po svarstymo.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 70, prieš – 8, susilaikė 19. Po svarstymo pritarta. Dėl vedimo tvarkos – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, aš suprantu… Frakcijos vardu noriu kreiptis į posėdžio pirmininkę ir kolegas, kad šio klausimo priėmimą atidėtume iki kito posėdžio. Norisi gana jautrų klausimą priimti, kaip sako, šviesia galva.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Teisėtas prašymas. Gerbiami kolegos, frakcijos vardu buvo paprašyta pertraukos. Kas už tai, kad pertrauka būtų iki kito posėdžio? Kitas posėdis, kaip žinote, yra planuojamas balandžio 7 dieną. (Šurmulys salėje)
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 76, prieš – 15, susilaikė 6. Pertrauka iki kito posėdžio.
Dabar, gerbiamieji, buvo rezerviniai klausimai, mes įvykdėme pateikimą, išklausėme motyvus ir liko tik balsavimai. Prašom balsuoti dėl tų įstatymų projektų, kurių pateikimus mes jau padarėme.
20.38 val.
Valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4641 (pateikimo tęsinys)
Rezervinis 1 klausimas – Valstybės rezervo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, jį pateikė A. Anušauskas. Balsuojame po pateikimo. (Balsai salėje) Prisiminkite, kas buvo siūloma: išslaptinti valstybės rezervo duomenis apie medicinos ir maisto atsargas.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 46, prieš – 5, susilaikė 45. Po pateikimo nepritarta. Ką gi, siūlome atiduoti iniciatoriams tobulinti. Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Bendru sutarimu atiduodame iniciatoriams tobulinti.
20.39 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 2, 9, 35 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4645 (pateikimo tęsinys)
Rezervinis 2 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4645. Pateikimas. A. Anušauskas. Buvo naujas įstatymo projektas ir jį šiandien pateikė A. Anušauskas. Balsuojame po pateikimo. (Šurmulys salėje)
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 41, prieš nėra, susilaikė 48. Pritrūko balsų. Tobuliname? Bendru sutarimu.
20.40 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4644 (pateikimo tęsinys)
Rezervinis 3 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4644. Iniciatorius –M. Majauskas. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 41, prieš – 12, susilaikė 44. Po pateikimo nepritarta. Tobulinti? Pritariame bendru sutarimu. Tobulinti.
20.41 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4673 (pateikimo tęsinys)
Kitas. Rezervinis 4 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4673. V. Čmilytė-Nielsen ir kolegos pateikė šį įstatymo projektą. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 44, prieš – 8, susilaikė 46. Po pateikimo nepritarta. Grąžiname tobulinti? Bendru sutarimu grąžiname tobulinti.
20.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4643(2) (pateikimo tęsinys)
Rezervinis 5 klausimas – projektas Nr. XIIIP-4643(2). Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“. K. Starkevičius. Prašom balsuoti.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 48, prieš – 6, susilaikė 43. Po pateikimo nepritarta. Grąžiname tobulinti? Grąžiname tobulinti.
20.43 val.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4636(2) (pateikimo tęsinys)
Rezervinis 9 klausimas – Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4636(2). Pateikė I. Šiaulienė ir grupė kolegų. Balsuojame.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 49, prieš – 7, susilaikė 41. Pritarta po pateikimo. (Balsai salėje) Viską sutarsime iš eilės. Kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas, kaip papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Ar galime pritarti komitetams? Galime pritarti. Kokių daugiau pasiūlymų? S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėl šio įstatymo norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Dėl Vyriausybės išvados. Galime bendru sutarimu? Prašome Vyriausybės išvados. Seimas tam pritaria bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje) Atsiprašau, viskas savo laiku. Labai atsiprašau gerbiamo ministro K. Mažeikos, tiesiog kažkaip nepastebėjau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke, kad pastebėjote. Kaip Teisės departamentas ir rekomenduoja, Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados dar reikėtų.
PIRMININKĖ. Kaip ir Teisės departamentas rekomenduoja, taip pat prašome, kad būtų pateikta Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada. Dėkoju.
Gerbiami kolegos, trys įstatymų projektai – rezerviniai 6, 7 ir 8 klausimai nebuvo pateikti. Ar galime sutarti, jie buvo rezerve, darbotvarkės rezerve, kad juos įrašome į kitos savaitės darbotvarkę? Dėkoju.
20.46 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar Seimo narių pareiškimai. Kol pasirengsime Vyriausiosios rinkimų komisijos nario priesaikai, Seimo narių pareiškimai. Kviečiu A. Verygą.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Nemėgstu daryti pranešimų, bet šiandien tiesiog esu priverstas, nes šiandienos posėdis ir balsavimas virto tikru pabandymu šią krizės akimirką supriešinti visus: valstybę, medikus, pacientus, ir sukelti realią grėsmę. Jūs norite išprovokuoti medikus savo visais išsidirbinėjimais, kad jie realiai patikėtų jūsų visomis šiomis spekuliacijomis ir mestų darbą, ar ne? Tai aš norėčiau, kad jūs ir atsidurtumėte tokioje vietoje, kai medikai atsisakys savo darbą dirbti. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, labai prašau – kiekvieno žmogaus nuomonė yra nuomonė, leiskime ją išsakyti. (Triukšmas salėje)
A. VERYGA (LVŽSF). Dabar norėčiau priminti ir kreiptis į medikus. Ir aš noriu priminti, kaip (kabutėse) medikai neva nerūpi. Aš noriu priminti, kad buvo sutarta ir su… (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, po to replikos! (Triukšmas salėje) Gerbiamas Gabrieliau Landsbergi, nesuteikėme žodžio jums kalbėti, negražu šitaip. (Triukšmas salėje, plojimai) Ačiū, kolegos, dabar toliau prašom, ministre, kalbėti. (Plojimai) Ačiū, gerbiami kolegos, viskam yra savas laikas. Ačiū. (Plojimai) Labai prašau jūsų. Dėkoju. Ministre, prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū. Aš tikiuosi, kad galėsiu pasakyti, ką norėjau, per tą laiką, kai jūs tiesiog neleidote to daryti. Tai noriu priminti dar kartą, kad jau Sveikatos reikalų komitete buvo sutarta, kad nė viena gydymo įstaiga nepraras jokių pajamų, nepaisant to, kad dalis paslaugų yra neteikiama. Tai vienas sprendimas.
Aš noriu priminti, kad šiandienos siūlymas dėl didesnio medikų užmokesčio buvo registruotas kolegės A. Kubilienės, tai buvo jos iniciatyva, ir aš manau, kad tiesiog iš pavydo ir pykčio, kad nespėjote padaryti to pirmi, norėdami tiesiog pasirodyti, kad rūpi medikų bendruomenė, o aš tikiu, kad mums visiems ji rūpi, pabandėte užregistruoti siūlymus, dėl kurių jau nebereikia, jūsų manymu, nei Vyriausybės išvados, nei vertinti, ar tam yra pakankami finansai, nei svarstyti komitetuose, kuriuose įprastai ir svarstomi tokie biudžetiniai reikalai.
Noriu tik priminti, kad dar visai neseniai jūs mane kritikavote už tai, kad yra kaupiamas rezervas, sakėte – kokiai krizei mes ruošiamės? (Triukšmas salėje) Šiandien jūs jau teikiate siūlymus, kuriems net ir to rezervo neužtektų.
Mielieji kolegos medikai, aš noriu paprašyti, kad jūs nepasiduotumėte šitam politiniam cirkui. Įstatymo pataisos bus registruotos ir aš tikiu, kad Seimas jas priims ir medikai gaus didesnius atlyginimus, tai yra mūsų įsipareigojimas. Ačiū jums visiems tikrai už darbą. Nepasiduokite šitai politinei intrigai ir matykite tikrus dalykus.
Ačiū jums visiems už darbą. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiu M. Majauską. Prašom, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, iš tikrųjų labai apmaudu, kad toks gana svarbus posėdis išvirto į cirką. Finansų ministras sakė, kad medikams pinigų netrūks, šiandien paaiškėjo visai kita situacija. Valdančiajai daugumai pritrūko valios ir panašu, kad medikams pritrūko pinigų. Iš tikrųjų sunku suprasti ir paaiškinti, kodėl išsitraukėte korteles, kai sveikatos rezerve yra šimtai milijonų, bet valdančioji dauguma šiandien nusprendė išsitraukti korteles ir neskirti finansavimo medikų atlyginimams. Valdančioji dauguma nusprendė nepritarti Verslo paramos įstatymo projektui ir atidėjo iki kito posėdžio. Šiandien verslas yra nežinioje ir nežino, kokią paramą jie gaus. Valdančioji dauguma nusprendė balsuoti ir prieš pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, nusprendė, kad maitinimo sektoriui nereikia suteikti vilties, nereikia duoti pažado, kad mes nepaliksime jų likimo valiai.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, gerbiamas Mykolai…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš duodu pažadą, gerbiama pirmininke…
PIRMININKĖ. Noriu paprašyti, kolegos, neišeikite iš salės.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gali išeiti, aš dėl to tikrai labai nesijaudinu.
PIRMININKĖ. Dar laukia Vyriausiosios rinkimų komisijos nario priesaika.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, man atrodo, kad girdime mes ir girdi Lietuvos žmonės, mato tai, kas čia vyksta, ir puikiai supranta, kad valdančioji dauguma užsiima politiniu cirku. Jeigu įstatymas yra teikiamas opozicijos, jie atmeta, jeigu pataisa yra teikiama opozicijos, jie atmeta. Ir net nesvarbu, kad dėl to yra geriau Lietuvos žmonėms, svarbiausia, kad dėl to bus blogiau valdantiesiems, nes jie susirinks mažiau politinių taškų. Man atrodo, kad toks sprendimas ir toks elgesys yra nerimtas, neracionalus, nejautrus ir neatsakingas. Aš labai kviečiu valdančiuosius susikaupti ir elgtis, kaip elgiasi subrendę žmonės. Labai kviečiu susitelkti ir ateinančią savaitę, o gal net ir skubos tvarka priimti reikalingus įstatymus.
Ir dar vieną dalyką pažadu. Pažadu maitinimo sektoriui, pažadu smulkiajam verslui, šeimos verslui, tiems, kurie išgyvena sunkiausius laikus šiandien turbūt per visą Lietuvos istoriją, kai jų įmonės yra uždarytos, jie negali gauti jokių pajamų, jų perspektyvos yra labai liūdnos, neaišku, kada užsidarys karantinas, kad nauja valdžia, būsiu ar nebūsiu aš čia, teiks įstatymo projektą skubos tvarka dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos jiems, kaip tai padarė absoliuti dauguma Europos Sąjungos šalių. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu N. Puteikį. Prašau.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Galvoju, kad ir pozicija, ir opozicija galėtų sutarti dėl vieno dalyko. Mes galime kaip valstybė didinti darbo vietų skaičių duodami valstybės užsakymą siūti kaukes Lietuvos įmonėms ir žmonėms. Sutaupyti tuos pinigus galima iš jums jau daug kartų minėto pavyzdžio, bet aš dar kartą jums pasakysiu. Kai jūs važiuojate pro Vilniaus aplinkkelį Žirnių gatve, tas bordiūras, kurį jūs matote iš kairės ir dešinės, ne betoninis, ne Lietuvoje gamintas, jis yra iš prancūziško granito. Lietuvoje visi pagal valstybės užsakymą atliekami statybos darbai labai mėgsta brangų užsienio granitą. Jeigu mes tuos pinigus nukreiptume medikams ir kaukių siuvimui Lietuvos gyventojams, mes tikrai padidintume Lietuvos gyventojų savijautą, jų ekonominę ir finansinę būklę. Aš manau, dėl to gali sutarti ir kairė, ir dešinė, ir centras.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų norėčiau pranešti gerą žinią, kad šiandien Panevėžio apygardos teismas priėmė sprendimą įsiteisėjusį, jame valstybė laimėjo pirmąją bylą prieš „MG Baltic“. Kaip VSD minėjo savo pažymoje, žmogumi buvusį E. Šatą Konkurencijos taryboje… Pabrėžiu, tai pirmas labai svarbus sprendimas, labai rimta valstybės pergalė. Teismas pripažino Seimo teisę atlikti parlamentinius tyrimus. Teismas pripažino VSD – Valstybės saugumo departamento teisę teikti sprendimų priėmėjams informaciją apie grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančias aplinkybes.
Aš noriu kreiptis į Seimo vadovus, į Seimo valdybą investuoti iš tiesų į tai, kad valstybei teismuose būtų atstovaujama tinkamai, nes šiuo metu pradėta labai daug bylų ir iki šiol tikrai mūsų atstovams, mūsų šalies atstovams, Seimo atstovams yra gana sudėtinga. Aš kviečiu palaikyti mūsų atstovus, padėkoti advokatams, L. Meškauskaitei, kuri atstovauja valstybei, taip pat mūsų NSGK biuro vadovui Vitalijui, kurį puikiai pažįstate, kuris taip pat atstovauja valstybei. Čia yra labai svarbu, nes nuo tokių bylų priklauso, kiek Seimas yra pajėgus vykdyti Konstitucijos jam priskirtas funkcijas – atlikti parlamentinę kontrolę.
Dar kartą ačiū, pirmininke, pavaduotoja, kad leidote pranešti šią informaciją.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau pareiškimų nėra.
Gerbiami kolegos, išties šiandien priėmėme labai daug svarbių įstatymų. Viliuosi, kad tai, ko nepriėmėme, pataisysime ir priimsime kitą savaitę.
20.56 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos narės Gitanos Matiekuvienės priesaika
Dabar dar vienas labai svarbus akcentas. Šiandien jūsų balsavimo pagrindu G. Matiekuvienę mes paskyrėme Vyriausiosios rinkimų komisijos nare. Įstatymas numato, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai prisiekia Seime. Prisiekiantis asmuo priesaiką perskaito, pasirašo tekstą. Priesaikos tekstas negali būti keičiamas. Priesaika galioja visą paskyrimo į Vyriausiąją rinkimų komisiją laikotarpį. Vyriausiosios rinkimų komisijos narių priesaikų tekstai saugomi Seime. Kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį ir G. Matiekuvienę atlikti prisaikdinimo procedūrą.
G. MATIEKUVIENĖ. Aš, Gitana Matiekuvienė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus laisves. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)
PIRMININKĖ. (Kalba ne į mikrofoną) Kartoju, nes išties labai nuoširdžiai visi kartu sveikiname Vyriausiosios rinkimų komisijos naująją narę ir linkime visada laikytis duotos priesaikos. (Plojimai) Linkime sėkmės darbuose!
Ačiū, mielieji kolegos. Dirbome dvylika labai sunkių, atsakingų darbo valandų. Ramybės jums ir jūsų namams!
Registracija. Žinoma, registracija ir tada baigsime šios dienos posėdį. Užsiregistravo 59 Seimo nariai.
Būkite sveiki. Iki pasimatymo! (Gongas) Baigėme posėdį.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.