LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Biudžeto ir finansų komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1183 2, 4, 5, 6, 7, 9 STRAIPSNIŲ IR 1, 2, 8 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1092
2021-12-01 Nr. 109-P-59
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Juozas Varžgalys, Simonas Gentvilas, Vytautas Mitalas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. lapkričio 15 d. |
2 |
1 2 |
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Iš projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 1 punkto formuluotės „teršalai, nurodyti šio įstatymo 1 ir 2 prieduose ar pagal šį įstatymą priskirti vienai iš teršalų grupių pagal jų kenksmingumą aplinkai“ loginės konstrukcijos nėra aišku, kokios teršalų grupės - nurodytos šio įstatymo 1 ir 2 prieduose ar kokios kitos, - būtų laikomos mokesčio objektu. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 punkto formuluotei „teršalai, nurodyti šio įstatymo 1 priede ar pagal šį įstatymą priskirti vienai iš teršalų grupių pagal jų kenksmingumą aplinkai“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas. |
Pritarti. |
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. lapkričio 15 d. |
5 |
3 |
|
2. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje nurodytoje skaičių sekoje „2, 3, 4, 5, 7“ po skaičiaus 5 reikėtų įrašyti skaičių „6“. |
Pritarti. |
|
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. lapkričio 15 d. |
10 |
|
|
3. Atsižvelgus į projekto 10 straipsnio nuostatas, šio straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašytinas žodis „įgyvendinimas“. |
Pritarti. |
|
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. lapkričio 15 d. |
|
|
|
4. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3158 (toliau - įstatymas Nr. XIII-3158), kurio 2 straipsnio 3 dalimi nustatė, kad 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio redakcija. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies redakcija dėstoma kiek kitaip nei įstatyme Nr. XIII-3158 nustatyta ir 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosianti 6 straipsnio 1 dalies redakcija, manytina, kad kartu su projektu turėtų būti teikiamas ir įstatymo Nr. XIII-3158 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. |
Apsispręsti pagrindiniame komitete. |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|||||||||||||||||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||||||||||||||||
|
1. |
VšĮ „Žiedinė ekonomika“, 2021 m. lapkričio 29 d. (G-2021-12015) |
|
|
|
Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII - 1183 2, 4, 5, 6, 7, 9 straipsnių ir 1, 2, 8 priedų pakeitimo įstatymo projekto Palaikome mokėtojų už oro taršą nemetaniniais lakiaisiais organiniais junginiais mokėtojų sąrašo išplėtimą ir tarifo už atliekų šalinimą nepavojingųjų atliekų sąvartyne didinimą. Tikimės, kad tokie pakeitimai prisidės prie švaresnio oro ir mažesnio atliekų šalinimo sąvartyne. Tuo pačiu, matome pavojų, kad vien tik padidintas tarifas už atliekų šalinimą sąvartyne nukreips didelius atliekų kiekius į atliekomis kūrenamas kogeneracines jėgaines. Manome, kad komunalinių atliekų ir iš komunalinių atliekų pagaminto kietojo atgautojo kuro deginimas tolina Lietuvą nuo žiedinės ekonomikos tikslų, reikšmingai prisideda prie klimato kaitos ir yra neefektyvi ekonominė veikla, nes: ❖ tolesnis komunalinių atliekų deginimas neprisideda ir prie taip labai žemo Lietuvos žiediškumo, kuris šiuo metu siekia 3.9 %1 ir yra reikšmingai žemesnis nei Slovėnijos (11.4 %), kurioje iš viso nėra atliekų deginimo įrenginių ir prioretizuojama prevenciją bei perdirbimas; ❖ remiantis APVA duomenimis2: UAB “Gren Klaipėda” (buvusi UAB „Fortum Klaipėda“) per metus išskiria 146 184 tonų iškastinio kuro CO2 ir yra daugiausiai prie klimato kaitos prisidedanti įmonė Klaipėdoje, UAB “Kauno kogeneracinė jėgainė” per metus išskiria 86 628 tonų iškastinio kuro CO2 ir yra daugiausiai prie klimato kaitos prisidedanti įmonė Klaipėdoje; ❖ viena sudeginta plastiko tona į aplinką išskiria3 daugiau nei 3 tonas šiltnamio efektą sukeliančių dujų - CO2, kuomet sąvartyne tie išmetimai yra minimalūs; ❖ tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, kad kiekvienas investuotas milijonas JAV dolerių į atliekų ir medžiagų perdirbimą sukuria 15-40 naujų darbo vietų4; ❖ šalys, turinčios aukštą medžiagų žiediškumą, taiko atliekų deginimo mokesčius, tam, kad daugiau medžiagų nukreiptų į perdirbimą:
Dalis regionų ES ir Europos valstybėse yra paskelbę apie deginimo pajėgumų mažinimą ar atliekų deginimo įrenginių statybos moratoriumą: ❖ Danija planuoja iki 2030 m. sumažinti atliekų deginimo pajėgumus9 ; ❖ Katalonijos10, Velso11 ir Škotijos12 regionuose yra paskelbtas atliekų deginimo pajėgumų moratoriumas. Siūlome imti svarstyti Lietuvoje pradėti taikyti nepavojingų komunalinių atliekų ir iš atliekų pagaminto kietojo atgautojo kuro deginimo mokestį, pvz. 10 Eur/t, už kurį surinktos lėšos būtų panaudojamos investicijoms į atliekų ir medžiagų perdirbimo infrastruktūrą, taip ne tik mažinant neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, bet ir sukuriant naujas darbo vietas. Poziciją palaiko Aplinkosaugos koalicija |
Apsispręsti pagrindiniame komitete. |
|
|||||||||||||||
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta.
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-1092, atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus, bei jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritaria.
6.2. Pasiūlymai:
6.2.1. Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui įvertinti, kiek didėtų rinkliavos už komunalines atliekas kaina gyventojams Seimui pritarus mokesčio už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne tarifo dydžio didinimui iki 50 Eur/t (nuo 2023 m.).
6.2.2. Atsižvelgiant į tai, jog, remiantis Statistikos departamento 2021 m. lapkričio mėn. duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje sudaro 9,3 proc., pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui neskubėti priimti sprendimo ir sulaukti 2022 m. Seimo pavasario sesijos, kai bus aiškesnė kainų augimo dinamika.
6.2.3. Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui įvertinti galimybę spartų mokesčio už komunalinių atliekų šalinimą sąvartynuose didinimą pakeisti laipsnišku didinimu, atsižvelgiant į Lietuvai Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijos ir Europos Komisijos pateiktas rekomendacijas.
6.2.4. Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui priimti sprendimą tik kartu su įpareigojimu reguliuoti atliekų deginimo kainas.
7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius.
Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas
Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Gedraitytė