LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 324
STENOGRAMA
2016 m. kovo 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradėsime kovo 24 dienos, ketvirtadienio, rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, pradėsime darbą nuo linksmos žinios. Noriu viso Seimo vardu, jūsų vardu, pasveikinti J. Varkalą su gražiu 65 metų jubiliejumi. (Plojimai)
10.04 val.
Informaciniai pranešimai
Dar, kol visi sveikina, pradėsiu vieniems nuo džiugios žinios, kitiems nuo liūdnos žinios, bet vis tiek privalau perskaityti. Prašymas dėl priėmimo į frakciją. „Prašau mane, Seimo narę Jolitą Vaickienę, priimti į Lietuvos Respublikos Seimo Liberalų sąjūdžio frakciją. (Plojimai) Įsipareigoju savo veikloje laikytis Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio programinių nuostatų bei frakcijos reglamento, aktyviai dalyvauti frakcijos veikloje ir atstovauti jos pozicijai Seime bei jo formuojamose institucijose.“
Liberalų frakcija svarstė ir priėmė sprendimą, kad į Liberalų sąjūdžio frakciją įsitraukia Seimo narė J. Vaickienė. Protokolo išrašai pridėti. Kaip Seimo Pirmininkė moteris, sveikinu, kad moteris priima vyrai, kurie turėjo labai vyrišką komandą, ir labai gaila, kad kita vyriška komanda išleido tokią simpatišką, gražią, protingą moterį.
10.05 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. kovo 24 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pradėsime darbą. Darbotvarkės tvirtinimas. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai matau, kad rytinė Seimo posėdžių darbotvarkė labai perkrauta, tikrai nespėsime visų projektų apsvarstyti. Todėl aš siūlau išbraukti mažiausiai reikalingus projektus, t. y. 1-10, 1-11, nes čia vėl teikiami Vietos savivaldos įstatymo pataisymai, kurie reikalingi darbiečiams, bandantiems gelbėti praradusį pasitikėjimą savo merą Raseiniuose. Mes vieną projektą praeitą savaitę atmetėme, dabar vėl iš naujo einame prie to paties ir gaištame laiką. Siūlau tuos savivaldos įstatymų projektus šiandien išbraukti.
PIRMININKĖ. Ačiū. V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamam kolegai norėčiau pasakyti, kad…
PIRMININKĖ. Arčiau mikrofoną pakelkite.
V. BUKAUSKAS (DPF). …Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas vykdo parlamentinę kontrolę ir matė, kas įvyko Raseiniuose, čia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas tikrai neišgelbės, bet yra palikta spraga, kad tose septyniose savivaldybėse nebūtų pasinaudota ir nebūtų sukelta sumaištis. Todėl mes teikiame ir prašome skubos tvarkos. Šiandien yra surinkti 47 parašai, kad šie klausimai būtų pristatyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar išreikškite nuomones ir pozicijas balsuodami konkrečiai dėl siūlymų. Dar kartą noriu įspėti, jeigu kalbėsite ne dėl darbotvarkės siūlymų, nutrauksiu. Prašom. Gerbiamasis R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Tuo pačiu klausimu. Aš palaikau J. Razmos pasiūlymą, kadangi visiškai nepadoru ir, kaip sako komiteto pirmininkas, reikia gelbėti situaciją. 17 dieną buvo pateiktas mano įstatymo projektas, kuris gelbsti situaciją, Seimas pritarė. 17 dieną jūsų įstatymo projektui Seimas nepritarė ir čia nematau jokio gaisro gelbėti. Aš manau, kad kaip tik reikia greitinti šio įstatymo, kuriam Seimas pritarė, priėmimo stadiją.
PIRMININKĖ. Ne dėl motyvų! Galite siūlyti frakcijos vardu vieną ar kitą klausimą įtraukti arba išbraukti. Taigi yra vienintelis prašymas, yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos prašymas. Tik noriu pasakyti… Jeigu galima, triukšmas salėje be galo didelis. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos! Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą noriu labai draugiškai visiems pasakyti: vyksta tiesioginė transliacija. Praeitą posėdį aš stebėjau ir nesigirdi, nei ką pranešėjas kalba, nei ką posėdžio pirmininkas kalba. Girdisi, ką jūs tarpusavyje kalbate. Todėl gerbkime ir tuos, kurie žiūri mūsų posėdžius, gerbkime ir vieni kitus. Labai prašau tylos.
Noriu pasakyti, kadangi buvo motyvas, kad labai apkrauta darbotvarkė, kol kas nėra teisiškai pagal Statutą sutvarkytas visas 1-6a paketas. Jeigu iki tol, kol ateis tas laikas, nebus pagal Statutą įvykdytos procedūros, visą paketą reikės išbraukti. Taigi laiko mes tikrai turėsime pakankamai, bet prašymas yra teisėtas. Balsuojame. Kas pritariate Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos siūlymui išbraukti 1-10 ir 1-11 klausimus, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 35, prieš – 29, susilaikė 39. Lieka darbotvarkėje.
Ar galime bendru sutarimu patvirtinti visą darbotvarkę? Patvirtinta bendru sutarimu.
J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Turiu pranešti, kad komitetas apsvarstė siūlymus dėl 1-6a…
PIRMININKĖ. Tai viskas gerai, jau įregistruota?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tuoj bus įregistruota. Ką tik baigėme posėdį.
PIRMININKĖ. Visos išvados bus užregistruotos?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip, taip.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Pradedame darbą.
10.10 val.
Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacija aplinkos ministrui K. Trečiokui
Pirmasis klausimas – Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacija aplinkos ministrui K. Trečiokui. Pirmiausia yra kviečiamas interpeliacijos pateikėjų atstovas, kuriam skiriama kalbėti iki 10 minučių. Kviečiu E. Masiulį į tribūną.
E. MASIULIS (LSF). Gerbiama Seimo Pirmininke, mieli Seimo nariai, interpeliacijos autorių vardu norėčiau labai trumpai supažindinti su pagrindiniais motyvais ir akcentais, dėl ko tokia interpeliacija aplinkos ministrui K. Trečiokui yra teikiama.
Be jokios abejonės, niekam turbūt nėra malonu Seimo sesijos pradžioje pradėti darbotvarkes tokiais nemaloniais klausimais, tokiomis nemaloniomis procedūromis. Deja, tačiau dėl to, kad pats ministras vis dėlto nesugeba savikritiškai įvertinti savo elgesio ir tinkamai prisiimti atsakomybės, dėl to, kad Vyriausybės vadovas lygiai taip pat bando bėgti nuo atsakomybės, užuot pademonstravęs aukštą politinės kultūros standartą ir ryžtingai pareikalavęs ministro atsistatydinimo, mes matome, kad situacija nesikeičia, o tos abejonės ir tos informacijos, kurios yra pasklidusios visuomenėje dėl ministro vaidmens ir dėl ministro elgesio visoje su Druskininkų Vijūnėlės dvaru susijusioje istorijoje, nėra išsklaidytos. Deja, lieka vienintelis būdas arba vienintelis kelias – parlamentinis kelias, kaip pareikalauti iš ministro labai konkrečių atsakymų į klausimus, į kuriuos taip ir nebuvo atsakyta. Apgailestaujame, tačiau liko vienintelė, paskutinė, galimybė – tai Seimo statute numatyta procedūra. Labai gaila, kad nei ministras, nei premjeras mūsų nuo šios procedūros neišvadavo.
Taigi esminis momentas, kuris yra keliamas interpeliacijos tekste, yra tas, kad ministras K. Trečiokas šių metų vasario 3 dieną Seimo Antikorupcijos komisijoje, kuri tuo metu vykdė parlamentinės tyrimo komisijos funkcijas, atsakinėdamas į Antikorupcijos komisijos narių klausimus, atsakydamas į klausimą, ar jam buvo daromas koks nors poveikis, ar buvo skambinama iš Druskininkų mero R. Malinausko pusės, pasakė, kad nei jokio poveikio jis negavo, nei jokių skambučių nebuvo.
Vėliau, kaip mes žinome, buvo tai, kad po ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo paviešintos pokalbių išklotinės ir tų pokalbių išklotinėse, stenogramose mes labai akivaizdžiai pamatėme, kad R. Malinausko skambučių ministrui buvo ir buvo kalbama ne apie gražų orą ar puikų miestą – Druskininkus, o buvo kalbama apie Vyriausybės nutarimus, kaip juos greičiau priimti, kaip juos priimti ne eilės tvarka. Tie nutarimai arba konkretus nutarimas yra susijęs su Vijūnėlės dvaro statybų įteisinimu, įvairių įstatymų kliūčių dėl kurorto zonų pašalinimu tam, kad tie klausimai būtų išspręsti. Po to, aišku, dar sekė įvairūs vieši pasisakymai.
Tačiau norime konstatuoti, kad sulyginus ministro atsakymus, kurie yra stenografuoti ir įrašyti į medžiagą prie Antikorupcijos komisijos šio tyrimo, ir tai, kas tapo vieša, t. y. R. Malinausko pokalbiai su ministru K. Trečioku, akivaizdžiai rodo, kad ministras sakė netiesą ir melavo Antikorupcijos komisijai. Tai nėra vien tik etinis nusižengimas. Iš esmės visi pareigūnai, visi žmonės, kurie atvyksta duoti parodymus į parlamentinio tyrimo komisiją, aiškiai įsipareigoja sakyti tiesą. Mūsų vertinimu, tiesiog buvo nusižengta šitam įsipareigojimui, ir tai yra ir galimai baudžiamosios atsakomybės klausimas.
Antras labai svarbus dalykas yra tas, kad ministras melavo ne tik Seimo Antikorupcijos komisijai, tačiau ministras lygiai taip pat sakė netiesą ir melavo visuomenei tam tikrose informacinėse laidose, žiniasklaidos tiesioginėse laidose, kuriose lygiai taip pat buvo sakoma, kad jokių skambučių iš R. Malinausko jis nesulaukė, kad jokio poveikio ar įtakos jam, kaip ministrui, priimant nutarimą nebuvo daroma.
Vienareikšmiškai situacija yra tokia, kad stebint šios Vyriausybės darbą kyla labai konkretus klausimas, kodėl kai viena ministrė, buvusi sveikatos apsaugos ministrė, ponia R. Šalaševičiūtė pasakė tiesą, galbūt ir šokiruojančią tiesą, nepraėjus nė 24 valandoms šita ministrė atleidžiama už tiesos pasakymą, o kitas ministras, kuris toliau atkakliai neigia savo klaidas ir savo paklydimus, yra saugomas ir sakydamas netiesą jis toliau eina ministro pareigas. Kokie čia standartai egzistuoja ir kodėl tokiose situacijose yra elgiamasi visiškai skirtingai?
Sulaukę ministro atsakymų, mes pastebėjome dar vieną dalyką, kad ministras į mūsų klausimus, kurie buvo pateikti, pateikė informaciją, kuri iki šiol nebuvo žinoma, vis dėlto prisipažindamas, kad ministras naudojosi nakvynės paslaugomis Druskininkuose ir naudojosi neatlygintinai. Šiuo atveju vėlgi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas atsisakyti tirti šitą istoriją dėl to, kad ten (…) viešųjų ir privačių interesų, aš jį suprantu, nes tikrai R. Malinausko skambinimai ir visoks įtakos darymas ministrui nesukelia ponui K. Trečiokui viešųjų ir privačių interesų. Tačiau paaiškėjus šitoms naujoms aplinkybėms, kad ministras vis dėlto ten nakvojo, gyveno, man atrodo, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turėtų atnaujinti tyrimą, nes čia jau atsiranda viešųjų ir privačių interesų konfliktas, paaiškėjus šitoms naujoms aplinkybėms.
Mieli kolegos, aš interpeliacijos autorių vardu noriu pasakyti, kad mes turime turbūt paskutinę galimybę būtent šiandien, būtent šituo būdu vis dėlto elgtis atitinkamai ir reaguoti į visuomenės lūkesčius, pateisinti tam tikrą visuomenės kritiką ir iš tikrųjų parodyti visuomenei, kad Seimas ir visi atsakingi pareigūnai sugeba kritiškai vertinti situaciją, vietoj atkaklaus neigimo sugeba pripažinti klaidas ir atitinkamai priimti sprendimus.
Aš manau, kad šitas balsavimas dėl pasitikėjimo ar nepasitikėjimo ministru yra balsavimas galbūt ne tiek dėl ministro kompetencijos vertinimo, bet dėl etinių, moralinių sumetimų. Jeigu mes norime, kad tas pasitikėjimas ir tas didelis atotrūkis, kuris šiuo metu yra atsiradęs tarp valdžios institucijų ir visuomenės, kiek nors mažėtų, turime iš tikrųjų priimti kad ir kokius skaudžius, bet vis dėlto teisingus sprendimus, kurie nei opozicijos, nei valdančiosios daugumos prasme nėra kokie nors politiniai. Tiesiog elementariai – suklydai, atsiprašyk ir pasitrauk. Tačiau šito šiandien mes nematome, todėl, aišku, išbandymas kiekvienam Seimo nariui, ar likus pusei metų iki rinkimų mes stengiamės bet kokia kaina išsaugoti pareigūną, kuris yra praradęs bet kokį politinį, moralinį visuomenės pasitikėjimą, ir kyla klausimas, kaip toks ministras toliau gali tinkamai eiti savo pareigas pagal savo kompetenciją, ar mes nesidairome vien tik į kėdžių išsaugojimą ir kritiškai sugebame įvertinti tai, kas yra akivaizdu, tai, kas yra faktai.
Mielieji kolegos, kviestume šiandien ir visos interpeliacijos proceso metu vadovautis sąžine, vadovautis sveiktu protu ir neneigti to, kad šiandien lauke šviečia saulė.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Jūs labai tvarkingai išnaudojote savo laiką. Dabar pagal Statutą kviečiu aplinkos apsaugos ministrą gerbiamąjį K. Trečioką. Jis turi teisę pateikti atsakymus į pareiškėjų pateiktus klausimus. Prašom, ministre. Iki 30 minučių jums skirta.
K. TREČIOKAS. Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, gavėnia man baigiasi gana sunkiu išbandymu. Gal iš karto išsamiai, kuo trumpiau atsakysiu į tuos klausimus, kurie man buvo pateikti. Aš, aišku, pateikiau, kaip ir priklauso, raštu juos, visi norintieji galėjo susipažinti.
Siekdamas išsamiai atsakyti į interpeliacijoje išdėstytus klausimus, visų pirma noriu paaiškinti motyvus, kuriais remdamasi Aplinkos ministerija inicijavo Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, pakeitimą.
Atsižvelgiant į tai, kad šis galiojantis nutarimas, jo nuostatos kėlė gana didelę painiavą, buvo nesuderintos su kitais galiojančiais įstatymais, nes nuo 1992 metų labai daug pas pasikeitė, 2014 m. spalio 14 d. įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, kuri rengė nutarimo projektą.
Projektas teisės aktų nustatyta tvarka gegužės 19 dieną buvo pateiktas suderinti suinteresuotoms institucijos ir visuomenei. Kai yra teigiama, kad jis nederintas, tai yra netiesa. 2015 m. liepos 7 d. – Teisingumo ministerijai, rugsėjo 4 dieną projektas pasiekė Vyriausybę. Atkreipkime dėmesį, kad visuose teikimo dokumentuose buvo nurodyta, kad galiojančio nutarimo XVI skyriaus, t. y. „Kurortų apsaugos zonos“, nuostatos į naujai parengtą naujos redakcijos nutarimo projektą neperkeliamos.
Taip pat atkreipiu dėmesį, kad nutarimo Nr. 343 pakeitimo projektas nuo gegužės 19 dienos buvo paskelbtas teisės aktų projektų informacinėje sistemoje; buvo parengta antikorupcinio vertinimo išvada; projektas buvo suderintas su 42 institucijomis; rugpjūčio 11 dieną suderintas su Teisingumo ministerija. Nė viena iš šių institucijų pastabų dėl Žemės ir miško naudojimo sąlygų XVI skyriaus, kuris reglamentuoja kurorto apsaugos zonas, nuostatų panaikinimo nepateikė ir iki šios dienos galiojant šitam nutarimui niekas nėra kreipęsis ir jokių pretenzijų dėl šio sprendimo nėra pareiškęs.
2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 343 pakeitimo projektas buvo svarstytas Vyriausybėje vykusiame ministerijos atstovų pasitarime. Būtent šio pasitarimo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos siūlymus, metu buvo pradėtos Vyriausybės nutarimo Nr. 1025 rengimo procedūros. Kadangi pastabų dėl nuostatos dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XVI skyriaus „Kurortų apsaugos zonos“ panaikinimo nebuvo, Aplinkos ministerijai reikėjo tik atlikti atitinkamus juridinės technikos veiksmus ir atitinkama forma pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.1025 projektą.
Rugsėjo 23 dieną Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo buvo panaikintos kurortų apsaugos zonos. Atkreipiu dėmesį, kad, net kilus „skandalui“ dėl pastarojo nutarimo priėmimo, Aplinkos ministerija nėra gavusi nė vieno oficialaus rašto ar kitokio motyvuoto kreipimosi dėl šio nutarimo neatitikties teisės aktų reikalavimams.
Taip pat pažymėtina, kad per visos apimties nutarimo Nr. 343 rengimo laiką Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos buvo keičiamos keturis kartus, išbraukiant dalį nutarimo projekto. Ar tai normalu? Taip daroma ir kituose nutarimuose, kada dalis, atskiras nutarimo ar sprendimo punktas nebeatitinka reikalavimų.
Pažymėtina, kad Vyriausybės 1992 m. gegužės
12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtinus
Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, kuriose nustatyti
apribojimai, taikytini kurorto apsaugos zonoje, buvo aktualūs,
kol buvo nepriimtas Teritorijų planavimo įstatymas. Šis įstatymas
įsigaliojo 1996 m. sausio 1 d., todėl kurortų apsaugos zonos
tapo nebeaktualios.
Siekdamas tinkamai įgyventini Lietuvos Respublikos Konstitucijos 61 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą pateikti išsamius atsakymus į interpeliacijoje suformuotus klausimus, Aplinkos ministerijos raštu šių metų kovo 14 dieną kreipiausi į Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorą prašydamas pateikti man pokalbių, vykusių 2015 metų rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais, išklotinių, kurios buvo prijungtos prie ikiteisminio tyrimo ir pateiktos Seimo Antikorupcijos komisijai, kopijas. Šių dokumentų prokuroras man nepateikė, taip pat neatsakė ir į Aplinkos ministerijos rašte dėl kopijų išdėstytą mano kreipimąsi.
Taip pat tos pačios dienos raštu „Dėl dokumentų kopijų“ kreipiausi ir į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisiją, prašydamas pateikti Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžio stenogramą ir mano pokalbių, vykusių rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais, išklotines. Antikorupcijos komisija taip pat neatsakė į mano raštą, į išdėstytą kreipimąsi, ir prašomų dokumentų man nepateikė.
Atkreipiu dėmesį, kad interpeliacijoje pacituoti mano pokalbiai telefonu yra fragmentiški, o neturėdamas visų pokalbių, vykusių minėtu periodu, išklotinių, kurios buvo pateiktos Antikorupcijos komisijai, neturiu objektyvios galimybės pateikti įrodymus, kuriais galėčiau pagrįsti, kad jokio spaudimo ar kitokio neteisėto poveikio nei iš R. Malinausko, nei iš premjero A. Butkevičiaus dėl šito sprendimo priėmimo nepatyriau. Tai, kad, keisdamas Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, neatlikau jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinta Kauno apygardos Organizuotų nusikaltimų korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro V. Aleknos vasario 29 dienos nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo nustatyta, kad padaryta veikla, turinti Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalies (piktnaudžiavimas siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių) ar kito nusikaltimo baudžiamojo nusižengimo požymių.
Daugiau nedetalizuodamas šito sprendimo priėmimo motyvų ir aplinkybių, pereinu prie atsakymų į konkrečius interpeliacijos autorių suformuluotus klausimus.
Pirma: „Ar pripažįstate, kad jūsų veiksmai esmingai lėmė Vyriausybei skubiai priimant nutarimą Nr.1025, kuriuo buvo pripažintas netekusiu galios Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XVI skyriaus „Kurortų apsaugos zonos“, priėmimo?“
Manau, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. 1025, kuriuo pakeistos Specialiosios žemės ir miško sąlygos ir panaikintas XVI skyrius „Kurortų apsaugos zonos“, yra ne tik teisėtas, bet ir teisingas savo turiniu, nes poįstatyminiais teisės aktais negali būti nustatytas toks reguliavimas, kurio nenustato įstatymai. Jūs tai puikiai žinote.
Vyriausybės rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1025 priėmimą visų pirma lėmė (Klausimas ir buvo toks: kas iš esmės lėmė? Atsakau.) būtinybė pakeisti Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nes, kaip jau minėjau, nutarimo Nr. 343 XVI skyriuje išdėstyti apribojimai kurortų apsaugos zonoms neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų.
Antra, kas lėmė. (Klausėte, kas lėmė?) Lėmė aplinkybė, kad nutarimo pakeitimo projekto dalį, kurioje buvo numatyta panaikinti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XVI skyrių „Kurorto apsaugos zonos“, be pastabų suderino visos suinteresuotos institucijos, jų buvo 42.
Trečia. Klausėte, kas lėmė? Lėmė tai, kad Aplinkos ministerijai 2015 m. rugsėjo 22 d. po pietų, tiksliai laiko negaliu pasakyti, tai yra po Vyriausybėje vykusio ministerijų atstovų pasitarimo, buvo pavesta parengti nutarimo Nr. 1025 projektą. Aplinkos ministerijos atsakingi darbuotojai, vykdydami šį pavedimą, turėjo parengti nutarimo projektą ir užtikrinti jo kokybę. Vadovaudamasis Vyriausybės darbo reglamento 88 punktu, Aplinkos ministerijos atsakingų darbuotojų parengtą Vyriausybės nutarimo projektą pateikiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai. Jokių papildomų veiksmų, pabrėžiu, jokių papildomų veiksmų, lėmusių ar galėjusių lemti Vyriausybės nutarimo priėmimą, aš neatlikau. Atkreipiu dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento 89 punktą Vyriausybės kanclerio pareiga parengti Vyriausybės posėdžio darbotvarkės projektą. Gerbiamiesiems Seimo nariams palieku spręsti, kuri iš mano paminėtų aplinkybių esmingai lėmė Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1025 priėmimą. Bet iš to, ką pasakiau, akivaizdu, kad tikrai ne mano kokios nors asmeninės pastangos.
Antras jūsų klausimas. „Ar pripažįstate, kad Druskininkų mero R. Malinausko prašymu jūs asmeniškai rūpinotės, kad Vyriausybei būtų kuo skubiau pateiktas ir priimtas Vyriausybės nutarimo Nr. 343, kuriuo apibrėžiamas kurortinių zonų statusas, pakeitimas?“
Atsakau. Mano, kaip aplinkos ministro, pareiga rūpintis ir užtikrinti, kad aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai būtų teisėti ir pagrįsti. Jokių neteisėtų veiksmų, keičiant Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir Vyriausybės rugsėjo 23 dienos nutarimu Nr. 1025 panaikinant Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XVI skyrių „Kurortų apsaugos zonos“, neatlikau. Noriu pabrėžti, kad būtinybė pakeisti Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir panaikinti XVI skyrių „Kurortų apsaugos zonos“ atsirado ne tada, kai R. Malinauskas man paskambino, interpeliacijoje nurodoma, kad tai buvo rugsėjo 21 diena, tačiau to patvirtinti negaliu, nes tikslios datos neatsimenu, o mano pokalbių išklotinių, kaip jau minėjau, man nebuvo pateikta. Toks reglamentavimas buvo numatytas Aplinkos ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų pakeitimo projekte, kuris teisės aktų nustatyta tvarka gegužės 15 dieną ir prieš kelis mėnesius jau buvo pateiktas derinti su suinteresuotomis institucijomis ir visuomenei.
Druskininkų mero R. Malinausko prašymus dėl Vyriausybės nutarimo pakeitimo projekto supratau ir įvertinau kaip savivaldybės interesams atstovaujančio pareigūno kreipimąsi į mane, kaip į valstybės pareigūną – aplinkos ministrą. Todėl ta aplinkybė, kad R. Malinauskas skambino man asmeniškai (darbo metu į tarnybinį mobilųjį telefoną) visiškai nereiškia, kad šioje vietoje egzistavo koks nors mano asmeninis interesas. Eidamas aplinkos ministro pareigas, dažnai sulaukiu skambučių ir prašymų iš įvairių institucijų atstovų dėl tam tikrų klausimų, priskirtų Aplinkos ministerijos kompetencijai, todėl, spręsdamas tokius klausimus, veikiu kaip valstybės pareigūnas. Informacija apie R. Malinausko galimus kokius nors asmeninius interesus, susijusius su kurorto apsaugos zonų reglamentavimu Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, man nebuvo pateikta. Atkreipiu dėmesį, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija patvirtino, kad R. Malinauskas šitoje situacijoje neveikė asmeniniais interesais. Taip pat turiu pabrėžti, kad atsakingi Aplinkos ministerijos pareigūnai Vyriausybės nutarimo Nr. 1025 projektą parengė tik po to, kai šis klausimas buvo aptartas Vyriausybėje įvykusiame ministerijų atstovų pasitarime, ir įsitikinę, kad yra suderintas, pateikė jo projektą. Asmeniškai aš nedaviau jokių ministro įgaliojimus viršijančių pavedimų, neprašiau atlikti kokių nors neteisėtų veiksmų ar vykdyti pareigas skubos tvarka. Pasiūlymai tam tikrus klausimus papildomai įtraukti į Vyriausybės posėdžių darbotvarkę – dažnai pasitaikanti praktika ir tai daroma ne tik Aplinkos ministerijos, tačiau ir kitų ministerijų iniciatyva.
Trečias klausimas, vienas iš esminių. „Ar pripažįstate, kad Seimo Antikorupcijos komisijai teikėte melagingą informaciją dėl minėto Vyriausybės nutarimo priėmimo aplinkybių, t. y. komisijai pateikėte melagingą informaciją, kad Druskininkų meras jums neskambino ir neprašė jūsų kuo greičiau pakeisti Vyriausybės nutarimą Nr. 343, kad jūs nežinojote, jog skubus Vyriausybės nutarimo pakeitimas R. Malinauskui reikalingas prieš bylos dėl Vijūnėlės dvaro statybų nagrinėjimą teismo posėdyje?“
Atsakydamas į šį klausimą, prašau jūsų atskirti du dalykus: pirma, tai pokalbius ir mano atsakymus dėl visos apimties Vyriausybės nutarimo Nr. 343 pakeitimo projekto ir, antra, pokalbius dėl Vyriausybės rugsėjo 23 dienos nutarimo Nr. 1025 priėmimo aplinkybių. Pabrėžiu, kad Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje buvo kalbama apie Vyriausybės rugsėjo 23 dieną priimtą nutarimą Nr. 1025 ir jo priėmimo aplinkybes.
Dėl visos apimties nutarimo Nr. 343 pakeitimo esu kalbėjęs su Druskininkų meru R. Malinausku. Apie tai buvo rašyta ir žiniasklaidoje, apie tai patvirtinau ir frakcijose, į kurias buvau pakviestas. To niekada neneigiau, neneigiu ir neneigsiu. Tai ne kartą patvirtinau ir savo viešuose pasisakymuose visuomenės informavimo priemonėse, apie tai daviau parodymus ir teisėsaugos institucijoms, kurios apklaususios mane kaip specialųjį liudytoją nenustatė mano veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Idėja dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 1025, priimto rugsėjo 23 dieną, projekto gimė, kaip jau minėjau, po ministerijų atstovų pasitarimo. Kadangi buvau įspėtas apie atsakomybę dėl informacijos pateikimo Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai, supratau, kad į komisijos užduodamus klausimus turiu atsakyti tiksliai ir teisingai. Kadangi komisijos vasario 3 dienos posėdžio darbotvarkėje buvo numatyta kalbėti apie Vyriausybės nutarimą Nr. 1025, būtent apie jį ir kalbėjau. Neturėjau ketinimų suklaidinti komisijos narius ar visuomenę, tiesiog minėtam posėdyje atakinėjau į klausimus tiksliai taip, kaip jie buvo formuluojami. Taip pat ne kartą esu…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis ministre, jeigu galiu jus pertraukti. Aš noriu paprašyti Seimo narių, jeigu buvo pateikta interpeliacija, tai būkite malonūs ir klausykite ministro. Tai pirmiausia adresuoju Liberalų sąjūdžio frakcijai, kadangi jie visiškai neklauso. Patys pateikė klausimus ir neklauso atsakymų. (Balsai salėje) Garsiausiai kalbate iš visų ir, patikėkite, labai girdėti. Taip pat norėčiau paprašyti ir Socialdemokratų frakcijos taip pat užimti savo darbo vietas. Visi – ir Konservatorių frakcija lygiai taip pat nesėdi savo darbo vietose, neklauso, ministras ne tik jums atsakymus duoda, bet taip pat ir Lietuvos gyventojams, kurie stebi mūsų posėdį. Todėl prašau tylos. Prašom, ministre.
K. TREČIOKAS. Ačiū. Taip pat ne kartą viešojoje erdvėje esu išsakęs tai, kad sulaukęs Druskininkų mero R. Malinausko skambučio, kur buvo kalbama apie nutarimo Nr. 343 pakeitimo projektą, nežinojau, apie kokią konkrečią bylą kalba Druskininkų meras. Apie bylą, susijusią su pastatu Turistų g. 13 Druskininkuose, vėliau pavadintu Vijūnėlės dvaru, statybų procesu, nežinojau. R. Malinausko skambutį man supratau ir vertinau kaip savivaldybės interesams atstovaujančio pareigūno kreipimąsi į mane, kaip į valstybės pareigūną – aplinkos ministrą. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad Vyriausybės rugsėjo 23 dienos nutarimo Nr. 1025 priėmimas neturėjo įtakos teismo sprendimui, kuris minimas šiame interpeliacijos klausime.
Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad „nepagrįstas, teismo nuomone, ir ieškovo teiginys, kad žemės sklypas, kadastrinis numeris toks ir toks, patenka į kurortų apsaugos zoną, kurioje gyvenamųjų namų statyba nenumatyta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 75 punktas numato, kad kurortų apsaugos zonas sudaro trys juostos: pirmoji – griežto režimo, antroji – apribojimų, trečioji – stebėjimų. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nors Registrų centro duomenyse ir nėra nurodyta konkreti kurortų apsaugos zonos juosta, tačiau pagal faktinę situaciją žemės sklypas Turistų g. 13, Druskininkuose yra priskiriamas trečiajai kurortų apsaugos zonos juostai. Prie trečiosios zonos juostos priskiriamos kitos kurorto arba jį supančios teritorijos, kuriose draudžiama vykdyti darbus, kurie gali turėti neigiamą poveikį gydomiesiems bei rekreaciniams gamtos ištekliams ir kurorto higieninei būklei. Tačiau nenurodytas draudimas vykdyti gyvenamųjų namų statybą“. Atsižvelgiant į teismo pateiktus argumentus, galima daryti išvadą, kad Vyriausybės nutarimas Nr. 1025 neturėjo lemiamos įtakos teismo sprendimo priėmimo, kaip jūs teigėte, tai yra net ir nepriėmus nutarimo, teismas, remdamasis galiojusiu teisiniu reglamentavimu, būtų priėmęs tokį pat sprendimą.
Ketvirtas jūsų klausimas, čia jau trumpai. „Dėl kokių priežasčių Seimo Antikorupcijos komisijai jūs pateikėte melagingą informaciją? Ar prieš komisijos posėdį vienokia ar kitokia forma jautėte spaudimą iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ narių ar valdančiosios koalicijos partnerių?“
Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai neteikiau melagingos informacijos. Vasario 3 dieną vykusiame komisijos posėdyje manęs buvo klausiama apie Vyriausybės rugsėjo 23 dienos nutarimo Nr. 1025 priėmimą, o ne viso Vyriausybės nutarimo Nr. 343 (šiuo metu galiojančių Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų) keitimą. Jokio spaudimo ar kitokio teisėto ar neteisėto poveikio iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ narių ar valdančiosios koalicijos partnerių prieš komisijos posėdį nepatyriau.
Penktas klausimas. „Ar supratote, kad teikdamas melagingą informaciją, paaiškinimus ir kitus duomenis komisijai, galite būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl melagingų pranešimų, paaiškinimų, informacijos ar duomenų davimo?“
Prieš posėdį man buvo paaiškintos teisės ir pareigos, taip pat buvau įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę dėl tikrovės neatitinkančios, neteisingos informacijos pateikimo. Būtent tai mane įpareigojo tiksliai atsakyti į užduodamus klausimus dėl Vyriausybės rugsėjo 23 dienos nutarimo Nr. 1025 projekto rengimo, o ne apibendrintai komentuoti visą Vyriausybės nutarimo Nr. 343 pakeitimo projekto rengimą ir pokalbius apie jį.
Šeštas klausimas. „Ar už tam tikriems asmenims palankų Vyriausybės sprendimą dėl Vyriausybės nutarimo Nr. 343 pakeitimo jums asmeniškai buvo žadėtas koks nors atlygis?“
Nepagrįsto teisinio reguliavimo eliminavimas iš Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų buvo teisėtas, teisingas ir reikalingas, nes Lietuvoje yra (pabrėžiu – įsiklausykite!), Lietuvoje yra 24 166 sklypai, kuriuose kurortų apsaugos zonos įregistruotos kaip specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Manau, šis skaičius tik parodo, kad priėmus Vyriausybės nutarimą Nr. 1025 buvo apgintos ne „tam tikrų asmenų“, kaip nurodoma interpeliacijoje, teisės, o buvo ginamas viešas interesas.
Man nebuvo žadėtas ir nebuvo duotas joks atlygis už Vyriausybės rugsėjo 23 dienos nutarimu Nr. 1025 pakeistas Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, panaikinant XVI skyrių „Kurortų apsaugos zonos“. Jau minėjau, kad Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XVI skyriaus nuostatos buvo neaktualios, nelogiškos ir net prieštaraujančios aukštesnės galios teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kilo būtinybė tokias nuostatas pakeisti, ir tai padaryta teisėtai.
Septintas klausimas, kurį čia dabar minėjo Seimo narys E. Masiulis, pristatydamas kaltinimus man. „Ar jums yra tekę neatlygintinai naudotis akcinės bendrovės Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro „Aqua“ ar kitų Druskininkų sveikatinimo įstaigų paslaugomis?“
Atsakau. Nei aš, nei mano šeimos nariai nėra neatlygintinai naudojęsi minėtos UAB Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro „Aqua“ ar kitų Druskininkų sveikatinimo įstaigų paslaugomis, išskyrus tai, kad du kartus, dalyvaudamas oficialiuose renginiuose, kurie pasibaigė vėlai naktį, nakvojau viešbutyje „Aqua“ Druskininkuose. Papildomai galiu paaiškinti, kad tų renginių organizatorių atsiklausiau, ar nereikia susimokėti. Tikrai ministrui nėra problema susimokėti už nakvynę. Man buvo paaiškinta, kad čia yra organizatorių reikalas, yra rėmėjai ir už tai nereikia nieko mokėti. Aš pats dirbau daug metų savivaldybėje, esame organizavę įvairius renginius ir vaišinę svečius, ir nakvindinę, tokia praktika yra, tokia praktika buvo ir Palangoje atidarant Kurhauzą, kitas… Nevertinu, gerai ar negerai, bet aš kaip tik noriu pabrėžti – aš nemeluoju. Kas buvo – buvo, ir pasakau: taip, nakvojau.
Kita interpeliacijos dalis. Iš karto prie klausimo. „Ar ikiteisminiame tyrime specialiojo liudytojo statusą turintis partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas R. Paksas su jumis (kaip aplinkos ministru ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariu) asmeniškai susisiekė ir kokia nors forma ragino ar darė spaudimą dėl Prienuose esančio prekybos centro statybų įteisinimo?“
Prezidentas R. Paksas nebuvo su manimi susisiekęs ir jokia forma neragino bei nedarė spaudimo dėl Prienuose esančio prekybos centro statybų įteisinimo. Šia tema su R. Paksu nekalbėjau nei telefonu, nei betarpiškai. Apie galbūt neteisėtą Revuonos g. 66A, Prienuose, esančio prekybos centro statybos užbaigimo procedūrą sužinojau iš visuomenės informavimo priemonių bei ministerijoje gauto Specialiųjų tyrimų tarnybos rašto, kuriuo nurodyta, kad Vilniaus valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 3 dalyje, ir paprašyta įvertinti parduotuvės „Norfa“, esančios Revuonos g. 66A, Prienuose, Statybos užbaigimo akto teisėtumą.
Kitas klausimas. „Ar prisiimate asmeninę atsakomybę dėl to, kad jūsų politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigūnas aplinkos viceministras A. Genevičius (taip pat partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys) bei jūsų vadovaujamos ministerijos pavaldume esančios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojai taip pat minimi ikiteisminiame tyrime dėl prekybos centro statybų įteisinimo bei galimų korupcijos apraiškų?“
Asmeninės atsakomybės už šias aplinkybes neprisiimu, nes nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad aplinkos viceministras A. Genevičius arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakingi pareigūnai priėmė galbūt neteisėtus sprendimus, susijusius su parduotuvės „Norfa“, esančios Revuonos g. 66A, Prienuose, statybos užbaigimo procedūromis. Teisėsaugos institucijos nei man asmeniškai, nei Aplinkos ministerijai nepateikė jokios informacijos, ar aplinkos viceministrui A. Genevičiui ir atsakingiems pareigūnams pareikšti įtarimai. Priešingai, Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba raštu pačios Aplinkos ministerijos paprašė įvertinti parduotuvės „Norfa“, esančios Prienuose, Statybos užbaigimo akto teisėtumą. Artimiausiu metu Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija baigs atlikti Statybos užbaigimo teisės akto teisėtumo patikrinimą, bus pateikti atitinkami dokumentai.
Kadangi laiko mažai, aš turiu trumpiau atsakinėti, pereisiu prie trečios dalies ir iš karto prie klausimų. „Ar jūs prisiimate politinę atsakomybę dėl to, kad jūsų pavaldžioje struktūroje vyksta prekyba postais, kurioje dalyvauja ir su jūsų atstovaujama partija susiję asmenys?“
Atsakau. Nei politinės, nei kitokios asmeninės atsakomybės dėl interpeliacijoje nurodytų teiginių, esą Aplinkos ministerijai pavaldžiose bei jos reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose vyksta prekyba postais, neprisiimu ir kategoriškai neigiu tokius kaltinimus, nes nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų arba leistų bent įtarti tai vykus.
Man pradėjus dirbti aplinkos ministru, net devynios Aplinkos ministerijai pavaldžios ir jos reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos buvo be vadovų. Buvo organizuojami konkursai. Neminėsiu visų devynių įstaigų. Skundų ir pranešimų dėl jų organizavimo Aplinkos ministerija negavo. Jie vyko skaidriai. Atkreipiu dėmesį, kad nusikalstamas veikas dėl galimo kyšininkavimo ar prekybos poveikiu tiria teisėsaugos institucijos.
Specialiųjų tyrimų tarnyba nenustatė nei konkurso į Utenos miškų urėdijos miškų urėdo pareigas organizavimo tvarkos pažeidimų, nei poveikio darymo minėto konkurso komisijos nariams. Tik galiu priminti, kad viešai pasklidus informacijai ir įtarimams aš papildomai pavedžiau generaliniam urėdui sugriežtinti konkurso organizavimo sąlygas. Tai buvo ir padaryta.
Ketvirta dalis. Turiu dar dvi minutes, panašiai ir užteks. Atsižvelgdamas į interpeliacijoje išdėstytus klausimus, susijusius su Aplinkos ministerijos, jai pavaldžių ir jos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų veikla ir priimtais sprendimais asociacijos EEPA atžvilgiu, atkreipiu dėmesį, kad, paskelbus interpeliacijos klausimus, EEPA viešai išplatino pranešimą, kuriuo atsiriboja nuo didžiosios politikos. Aš jo viso necituosiu, jis yra prieinamas internete. Pranešime teigiama, kad, EEPA direktoriaus L. Ivanausko teigimu, vykęs teisinis ginčas tarp agentūros ir jo vadovaujamos asociacijos neturėtų būti naudojamas politinėje kovoje. Toliau necituosiu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje nurodyta, kad teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai. Aplinkos apsaugos agentūros direktorius rugsėjo 9 dieną priėmė sprendimą dėl asociacijos EEPA licencijų galiojimo panaikinimo. Agentūros direktorius, ne ministras. Čia nėra politinis sprendimas. Čia yra procedūrinis sprendimas, kai yra randama ir laiku nepataisoma situacija.
Ketvirtas šitos grupės klausimas. „Ar pripažįstate savo klaidas dėl asociacijos EEPA nepagrįstai nutrauktų veiklos licencijų ir neteisėtai nustatytų atliekų tvarkymo garantinių tarifų?“ Kaip jau minėjau, direktorius rugsėjo 9 dieną, Aplinkos apsaugos agentūros direktorius, priėmė sprendimą dėl asociacijos EEPA licencijų galiojimo panaikinimo. Ginčas dėl pastarojo sprendimo yra nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Pažymiu, kad agentūros priimtas sprendimas yra savarankiškas administracinis sprendimas, jokiu būdu nelaikytinas politiniu sprendimu. Taip pat buvo įvykis, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl pažeidimų nustatant įkainius elektros elektroninių įkainių tvarkymo dydžių nenustatė, tačiau nurodė, kad mano, kaip ministro, įsakymas turėjo įsigalioti po trijų mėnesių nuo jo oficialaus paskelbimo. Nebijau pripažinti, kad šiuo atveju buvo padaryta Aplinkos ministerijos klaida, tačiau atkreipiu dėmesį, kad ji buvo ištaisyta, ir vykdant Vyriausiojo administracinio teismo nutarimą įsakymas buvo pakeistas. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, manau, kad nėra pagrindo teigti, kad elektros, elektronikos atliekų tvarkymo įkainiai buvo nustatyti neteisėtai.
Ir paskutinis klausimas. „Ar prisiimate politinę atsakomybę dėl to, jog jums ir Aplinkos apsaugos agentūrai, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Aplinkos ministerija, vos per tris mėnesius kelis kartus pažeidus įstatymus ir konstitucinius principus, šimtai Lietuvos verslo įmonių patyrė nuostolius bei žalą dalykinei reputacijai?“
Šiame klausime nenurodyta, apie kokius konkrečiai Aplinkos apsaugos agentūros ir ministerijos sprendimus kalbama, nedetalizuota, kada šie sprendimai buvo priimti ir kokius įstatymus ir konstitucinius principus tokie sprendimai tariamai pažeidžia. Jeigu šiame klausime kalbama apie agentūros sprendimą, kuriuo asociacijai EEPA panaikintos veiklos licencijos, primenu, kad pastarieji klausimai nagrinėjami teisme. Kaip aplinkos ministras, negaliu nei teigti, nei neigti, juo labiau prisiimti politinės atsakomybės dėl Aplinkos apsaugos agentūros pareigūnų priimtų savarankiškų sprendimų asociacijos EEPA atžvilgiu.
Taip pat atkreipiu dėmesį, kad kontrolės funkcijos yra atskirtos nuo valstybinio valdymo funkcijų, ir Aplinkos ministerijai pavaldžios, ir jos reguliuojamai sričiai priskirtos įstaigos, ir pareigūnai savo veikloje vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 11 punktu, kuriame įtvirtintas atsakomybės už priimtus sprendimus principas, ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 3 punktu, taip pat sprendimų priėmimo savarankiškumo ir pareigūnų asmeninės atsakomybės už priimtus sprendimu principu. Jis reiškia, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai sprendimus pagal savo kompetenciją priima savarankiškai.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis ministre!
K. TREČIOKAS. Jau visai pabaigai, 10 sekundžių.
PIRMININKĖ. Prašom.
K. TREČIOKAS. Šiandien rytą dienraštyje „Vakaro žinios“ pateikta publikacija apie tai, kaip ir kieno iniciatyva man pateiktoje interpeliacijoje atsirado klausimai apie asociaciją EEPA. Vienas iš parlamentarų viešai pripažino, kad interpeliacijos klausimus derino su EEPA teisininkais. Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnai neturi tokio tvirto užnugario kaip atliekų versle figūruojančios organizacijos, todėl jiems dažnai pavyksta išvengti atsakomybės. Tačiau man, kaip aplinkos ministrui, apmaudu, kad tuo metu, kai aplinkosaugininkai bylinėjasi su šiomis stambiomis organizacijomis, kurių padaryta žala valstybei ir mokestinei sistemai siekia daugiau kaip pusketvirto milijono eurų, tam tikri politikai stoja šių nesąžiningų atliekų tvarkytojų, o ne valstybės pusėn. Šiandien žinia apie tai, kad net interpeliacijos klausimai buvo derinami su EEPA teisininkais, tai tik patvirtina, bet tai glumina ir… Noriu palikti daugtaškį. Ačiū. Dėkoju už kantrybę klausant, ačiū už pateiktus klausimus.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Ministre, šiek tiek viršijote laiką, bet turbūt nesupyksime, nes jūs buvote taip pat tolerantiškas, nes ne visi Seimo nariai jūsų klausė, tai ir Seimo nariai nepyks, kad jūs atsakinėjote ilgiau.
Dėl vedimo tvarkos? Prašom. Gerbiamasis…
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kolegoms, besiruošiantiems užduoti klausimus, norėčiau suteikti tam tikro aiškumo ir objektyvumo į ministro pateiktus atsakymus…
PIRMININKĖ. Ne, jeigu tik dėl procedūrų…
V. GAILIUS (LSF). Ir į jame minimą raštą, nes tame rašte pats, tamsta ministre…
PIRMININKĖ. Ne. Nepykite, gerbiamasis kolega, ne tas žanras. Taip, jūs galėjote tik dėl vedimo tvarkos. (Šurmulys salėje) Dėl vedimo tvarkos. Dabar yra klausimai, atsakymai. Bus, galite užsirašyti, klausti, atsakyti ir pateikti po balsavimo argumentus. (Balsai salėje) Dabar iš eilės.
Klausia opozicijos lyderis A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, jūs šiandien čia kalbėdamas teigėte du dalykus. Vienas, jūs sakote, kad idėja priimti nutarimą Nr. 1025, tą siaurąjį nutarimą, gimė po ministerijų atstovų pasitarimo. Antra, kad jūs nežinojote, apie kokią bylą R. Malinauskas kalba. Gerbiamasis ministre, ar jums pacituoti visą jūsų rugsėjo 21 dienos pokalbio su R. Malinausku tekstą, ar jūs pats dabar pripažinsite, kad dar kartą stovėdamas čia, Seimo salėje, jūs prieš Velykas melavote? Nes R. Malinauskas jūsų prašė kaip tik parengti tokį siaurą nutarimo projektą ir jūs pasakėte, kad bėgu vykdyti zadanijos. O jūs dabar dar kartą mums kartojate, kad jūs nieko nežinojote apie tokį nutarimą. Tą patį sakėte ir Antikorupcijos komisijai. Ministre, gal galite Didįjį ketvirtadienį pasakyti Lietuvos žmonėms labai aiškiai: atsiprašau, melavau, suklydau, atsistatydinu?
K. TREČIOKAS. Žinau, gerbiamasis opozicijos lyderi, kadangi aš pakartosiu tą, ką pasakęs, jūs mane vėl išvadinsite žąsimi, esate sakęs, kas gagena kaip žąsis, atrodo kaip žąsis ir yra kaip žąsis. Gražus posakis, bet aš kaip žąsis gagensiu jums dar kartą, kad pokalbį aš irgi mačiau iš skelbiamos informacijos. Ten nebuvo pasakyta, koks teismas. R. Malinauskas sakė, kad yra teismas. Mes patys turime su R. Malinausku gal tris teismus dėl vieno namo, su jo tėvu – kitą teismą, mes esame dėl Vijūnėlės dvaro trečiąja dalimi. Aš nesidomėjau, neklausiau, koks tas teismas, ir buvau įsitikinęs, kad tai yra savivaldybės administracijos kokia nors byla. Neklausiau ir nežinojau. Tada man tikrai nebuvo absoliučiai aišku, kokia tai byla ir kas per pastatas, aš tokio pastato net nežinojau. Aš tikrai jums galiu prižadėti, kad nemeluoju, ir puikiai žinau, kas yra Didysis ketvirtadienis, ir jūsų prašau to neužmiršti, ir man šito neprikišti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Noriu priminti, klausimui – viena minutė, atsakymui – dvi minutės. Klausia V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Pone ministre, noriu tikėti, kad į mano klausimą jūs atsakysite tiesą. Mane labai stebina skirtingi standartai, kurie yra taikomi prašytojams, užimantiems aukštą padėtį, ir prašytojams, kurie yra paprasti kaimo žmonės. Štai labai svarbus dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos eina taip pat ir per Širvintų rajono teritoriją. Ten, netoli Plikiškių kaimo, eina senoji dujotiekio trasa, kurią buvo rekomenduojama panaudoti tiesiant dujotiekį, vertinant poveikį aplinkai. Tačiau dėl nesuprantamų priežasčių kažkodėl buvo nuspręsta tą seną trasą ignoruoti, o tai nebūtų niekam pakenkę, ir sugriauti viso kaimo žmonių gyvenimą staiga pasukant tą trasą ir sugadinant daugelio žmonių turtą. Šitie žmonės kreipėsi kur tik galėjo, taip pat ir į mane, bet jie jau yra beveik praradę viltį ir mano, kad taip yra daroma todėl, kad jie nėra…
PIRMININKĖ. Laikas, laikas!
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …aukšti pareigūnai. Jūs pasakykite, kodėl Lietuvoje, netgi tiesiant tokį strateginį objektą…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …jis yra diskredituojamas skriaudžiant paprastus žmones? Ir atsakykite, dėl kokių ponų, dėl kokių svarbių asmenų…
PIRMININKĖ. Jus perspėjau tris kartus, kad laikas. Gerbiamasis ministre, tai nesusiję su interpeliacija.
K. TREČIOKAS. Labai geras klausimas, gaila, kad neturiu laiko ir neturiu su savimi medžiagos. Atsakau į kiekvieno piliečio klausimus ar dėl žemės, ar… Dujotiekio atveju tai nėra Energetikos ministerijos klausimas, bet liečia, aišku, poveikio aplinkai vertinimą, kurį atlieka irgi ne ministerija. Į visus atsakau vienodai ir nė vieno pono, nė vieno paprasto žmogaus neignoruoju. Aš sakau jums tiesą. Ir kai kreipėtės jūs, ir kai V. M. Čigriejienė kreipėsi, jie gali pasakyti, aš tikrai rūpinausi visais klausimais. Kai man atneša dokumentą ir pasako, kad rasti pažeidimai, pavyzdžiui, tvarkant ir prižiūrint komercinės medžioklės plotus, aš neklausiau, kas ten padarė pažeidimus, kokios partijos atstovai netinkamai medžiojo ar netinkamai susimokėjo. Aš sakau jums – nė vienam nedarau išimties ir tikrai dėl paprastų žmonių rūpinuosi daugiau negu, kaip jūs sakote, ponų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausimas nesusijęs su interpeliacijos tema, todėl nereikia piktintis. Čia adresuoju gerbiamajai Seimo narei.
Klausia gerbiamas V. A. Matulevičius. Prašom. Čia klausinėjama kaip per Vyriausybės valandą, todėl tokia tvarka. Tuoj įjungsime.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas ministre, norėčiau pasitikslinti. Kadangi jūs sprendėte ne savo partiečio problemą, o kitos partijos, tai, jūsų nuomone, ar ta atsakomybe turėtų būti pasidalyta? Ačiū.
K. TREČIOKAS. Iš tikrųjų geras klausimas. Sprendimus Vyriausybė priima dalyvaujant visiems Vyriausybės nariams. Posėdžiui vadovauja premjeras, bet yra didelis darbas, ir aš čia pristatydamas klausimą… Ir derinimai įtraukiami ar neįtraukiami į darbotvarkę. Prisipažinsiu, kartais mes, netgi matydami tam tikrus galbūt trūkumus ar abejodami, drąsiai atiduodame kanceliarijai, nes kanceliarijos Teisės departamentas ypač reikliai žiūri į šituos teisinius aspektus, bet atsakomybė tikrai nėra vieno ministro. Aš tai pabrėžiau ir atsakydamas sakiau, kad aš daugeliu atvejų negaliu prisiimti, net ir norėdamas.
Papildysiu. Man būtų kur kas lengviau pasakyti, ką dabar nori išgirsti ir kaltinančioji pusė – taip, manęs prašė, man skambino. Tai nėra draudžiama. Aš parengiau, liepiau, pavedžiau, nunešėme, suderinome. Čia nėra joks sprendimo skubinimas, bet aš, sakydamas tiesą… Taip, buvo, skambino. Apie bendrą didįjį sprendimą, bet ne apie šitą mažiuką, nes šitas gimė vakare. Ryte buvo suderintas ir atiduotas. Skambučių per tą laiką jokių nebuvo. (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Prašom nereplikuoti, nes jūsų kolegos nori paklausti. Ministras turi teisę atsakyti ir prašau nereplikuoti.
Klausia gerbiamas V. Gailius. Prašom. Gerbiamas V. Gailius. Prašom. (Balsas salėje) Jums. Klauskite!
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs, pateikdamas savo atsakymuose informaciją dėl 2016 m. kovo 14 d. rašto, klaidinate parlamentą, nes tame rašte prašote to, kas yra neįmanoma, į ką jums ir prokuratūra atsakė. Jūs savo pokalbius turbūt geriau žinote, o prašote mūsų pateikti išklotines, kurių visų pirma komisijoje nėra, o yra nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prašote ne jūs asmeniškai, o prašo leisti susipažinti su šituo nutarimu, kaip jūs teigiate, su išklotinėmis jūsų vadovaujamos ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja. Tai yra neįmanoma, todėl į nelogišką prašymą jūs atsakymo negavote ir iš prokuratūros.
K. TREČIOKAS. Galiu atsakyti tik tiek, kad tikrai norint tiksliai atsakyti man reikėjo stenogramos. Jeigu jūs negalėjote, kaip dabar sakote, tai pateikti ar netinkamai buvo suformuluotas klausimas, per dvi savaites tikrai buvo galima taip ir atsakyti. Man būtų užtekę ir skambučio pasakyti: ministre, jūs negerai kreipėtės ir panašiai. Bet aš sakau – aš jokio dokumento negavau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Dudėnas. Ruošiasi K. Daukšys. Prašom.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Gerbiamas ministre, išties yra keista, kai jūs atsakinėjate į klausimus interpeliacijos autoriams, bet interpeliacijos autoriai net nesiklauso jūsų. Matyt, tos tiesos ir jūsų atsakymų niekam nereikia. Man tiesiog keista, o klausimą norėčiau užduoti interpeliacijos autoriams, kur jūs pasakėte tą nuomonę, kad kai kurie interpeliacijos klausimai buvo derinti su organizacijomis, su kuriomis jūs turite teismus kaip ministerija. Čia man keistas dalykas. Aš dalyvauju Antikorupcijos komisijoje ir tuos atsakymus girdėjau. Ir girdėjau, kaip ministras sakė, kad kalbėjo su R. Malinausku apie tai, ir pastarasis pokalbis buvo turbūt apie naikinamus mašalus. Bet, ministre, jūs esate užsiminęs, kad čia puolimas ne prieš jus, o prieš Vyriausybę. Kaip jūs galėtumėte paaiškinti šituos savo žodžius?
K. TREČIOKAS. Aš manau, kad bent dalis tiesos čia tikrai yra, ir tie faktai… Mums buvo grasinama iš karto, kai tik pradėjome tikrinti ir radome didelių kai kurių atliekų tvarkytojų darbo pažeidimų, mums buvo tiesiai pasakyta, kad jums šitaip nepraeis. Mes laukėme tokios kontratakos. Buvo spaudoje spaudimas, buvo visokių kreipimųsi ir dabar prieš pat interpeliaciją yra kreipimasis į teismą. Viskas gerai. Teisinėmis priemonėmis galima gintis, bet lieku prie tos nuomonės, kad aš tikrai nesu tokia svarbi figūra, kad dėl manęs reikėtų šitiek laiko, šitiek energijos ir lėšų skirti medijoms ir kitiems dalykams, atitraukti pareigūnus nuo tiesioginių jų pareigų tik dėl to, kad vienas toks užsispyręs žemaitis būtų patrauktas iš Vyriausybės. Žemaičių yra daug. Jeigu jūs dėl vieno žemaičio šitiek gaišite laiko, labai ilgai sugaišite.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Daukšys. Ruošiasi P. Gražulis. Gerbiamas K. Daukšys. Nėra salėje? Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Kadangi jau net ir Pirmininkė įspėjo, ir kiti Seimo nariai, kad iš tikro opozicija neklauso atsakymų, jiems visiškai nerūpi, jie turi išankstinę nuomonę gerbiamo ministro atžvilgiu, tai aš irgi atsisakau klausti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia gerbiamas R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, jūs jau čia, salėje, mėginate žmones supainioti tais dviem nutarimais, iš kurių vienas yra kompleksinis, kuriame sprendžiami visi klausimai, ir tik vienas iš jų tarpinis, kur iš esmės, išėmus vieną, jūs legalizavote 24 tūkst. Vijūnėlės atvejų. Bet mano klausimas susijęs su kitu epizodu. Jūs čia teigiate, kad jūs nieko nežinojote, apie kokį nutarimą kalbate. Prieš tai buvusiame posėdyje jūs iškilmingai atnešėte į Antikorupcijos komisiją atseit suderinimo pažymas, kurioms pritarė visos institucijos, ir tiktai po to, kai diskusijoje išaiškėjo, kad tos pažymos yra viena data vėliau, jūs staiga pradėjote teisintis, kad jūs datas supainiojote. Taigi jūs aiškiai žinojote, apie ką kalbate ir apie kokį nutarimą kalbate, ką jūs mėginate čia padaryti. Pirmą kartą išsisukote, antrą kartą pagautas meluojant. Kodėl jūs taip pažeidinėjate įstatymus?
K. TREČIOKAS. Kodėl jūs nesiklausote? Prašau jūsų išklausyti dar kartą. Patvirtinsiu tą patį. Iš tikrųjų šitas, kaip jūs minėjote pirmoje klausimo dalyje, vienas epizodas, dėl kurio viskas buvo sutarta, buvo išimtas ir patvirtintas atskiru… Kilo šurmulys. Pirmas buvo ne mano melas, bet melas viešai, kad vienas ministras savo parašu paėmė ir atidavė. Taip nebuvo. Datos rodo, yra fiksuota elektroninėje erdvėje. Taip, aš suklydau 23 dieną pasirašydamas, vizuodamas nutarimą, parašęs 22 diena. Aš suklydau parašydamas datą, bet aš negalėjau jo vizuoti, nes jo dar nebuvo. Yra ir apklausų rezultatai, ir teisėtvarka tuo domėjosi. Jis gimė 23 dieną. Jis įkeltas į elektroninę sistemą 11 valandą su minutėmis. Tai jokiu būdu nepagrindžia…
Buvo dar kitas melas, kai buvo sakoma, kad per naktį penki Aplinkos ministerijos pareigūnai rengė šitą vieno sakinio nutarimą. Kaip dabar aš parengiau ir pasirašiau iš vakaro? Ką naktį veikė šitie… Čia yra daug nelogikos. Jeigu jūs klausytumėtės ir ne aklai tikėtumėte tuo kaltinimu, jūs tikrai suprastumėte – čia yra painiavos, bet ji yra labai nesudėtinga. Čia yra du medžiai, tarp kurių nereikia pasiklysti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia gerbiamas A. Skardžius. Ruošiasi R. Ačas.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, jeigu pasiklausytų pokalbių arba išviešintų pokalbius bet kurio iš čia esančių, manau, galima būtų surasti įvairiausių gražių citatų, epitetų, žodelių ir visa kita. Šį kartą visa Lietuva klausosi jūsų paviešintos kalbos sprendžiant ministerijos kompetencijos klausimus ar panašiai. Bet to klausimo nagrinėjimas viešai ir kaltinimai korupcija vien dėl kalbų, pabrėžiu, dėl kalbų, kokią žalą daro valstybei, jos investiciniam klimatui? Ar kas nors galvoja iš opozicijos, kokia žala bus padaryta valstybei, pinigų neteks valstybė ir jos piliečiai? Ministerija atitraukiama nuo tiesioginių darbų. Prašome, gerbiamasis ministre, gal su Finansų ministerija suskaičiuokite tą padarytą žalą, mes pareikalausime iš iniciatorių, kad jie atlygintų tai.
K. TREČIOKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tame klausime yra racionalus grūdas. Kaip žinote, aš buvau paskelbtas specialiuoju liudytoju, be penkių minučių nusikaltėliu, tik trūko kažko, ir tuoj tuoj mane uždarys. Taip buvo. Mano apklausa buvo anonsuota visose medijose. Iš medijų aš sužinojau, kad būsiu apklausiamas. Kaip aš ir sakiau interviu, iš specialaus aš tapau ne jokiu liudytoju. Galiausiai buvo priimti sprendimai, kad nėra pagrindo kaltinti.
Taip, bet procesas yra nebaigtas. Aš šitą kriminalinės žvalgybos duomenų paviešinimo faktą, manau, neteisėtą, esu apskundęs prokuratūrai. Matyt, dabar be penkių minučių aš jau esu nukentėjusysis. Ir kai aš toks būsiu, tikrai suskaičiuosime, kokie nuostoliai, kokią žalą aš patyriau pats asmeniškai, ir galbūt bus pretenzijos.
Bet kas susiję su Didžiąja Velykų savaite, aš jums galiu pasakyti: jums atleidžiu už visus kaltinimus. Tikrai nelaikau. Verbų sekmadienį aš už jus meldžiausi. Prie manęs priėjo moterytės Katedroje ir palaikė mane. Aš manau, kad pasielgiau labai krikščioniškai. Jums siūlau tą patį daryti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausias R. Ačas. Ruošiasi gerbiamasis P. Saudargas.
R. AČAS (MSNG). Gerbiamasis ministre, man atrodo, kad pagrindinis ginčas ir kaltinimai yra, kas kam skambino, ar literatūriškai kalbėjo telefonu, ar neliteratūriškai kalbėjo. Aš manau, kad jums pagrindinis kaltinimas yra tas, kad jūs per greitai išsprendėte dvejus metus nesprendžiamą klausimą. Man atrodo, ar nesudarėte jūs tokio precedento, kad atėjęs bet kuris ministras ir bet kurios ministerijos nesistengs greitai spręsti klausimų, paprasčiausiai stengsis pasėdėti ketverius metus. Deja, aš noriu pasakyti, kad turite tokių ministrų, dažnai būna, kad ketverius metus atsėdi, o kai visuomenė klausia, kas tai ministerijai vadovauja, nelabai žino pavardę, kas vadovauja.
Mano klausimas. Ar nesudarėme tokio precedento po jūsų atvejo, kad bet kuris ministras vengs atsakomybės ir nenorės operatyviai spręsti klausimų?
K. TREČIOKAS. Tai nėra precedentas. Iš tikrųjų aš irgi manau, kad paprastus klausimus, kurie yra apsvarstyti, suderinti ir yra vieno sakinio, reikia priimti, ir greitai. Tarp kitko, to paties garsiojo nutarimo Nr. 343 pataisos, aš minėjau ir atsakymuose, buvo priimtos ir nebuvo jokių problemų. Labai greitai buvo priimtos dvi pataisos dėl SGD terminalo. Niekas nekėlė jokių pretenzijų ir apkaltomis negąsdino. Buvo dėl aerodromo apsaugos zonų, sanitarinių zonų ar kokių zonų, aš neatsimenu, ir kiti. Labai dažnai energetikos projektus mes priimame greitai ir jie net posėdžių metu būna pateikiami. Taip, tai yra tam tikras… bet yra ir tvarka, kaip skubūs nutarimai parengiami. Aš manau, kad tai neturėtų išgąsdinti kolegų ministrų. Aišku, tam tikro atsargumo reikia. Aš kitą kartą vizuodamas labai atidžiai pasižiūrėsiu, nes kad ir aiškus kaip penkios kapeikos, atrodytų, klausimas, bet tai yra ir juridinės procedūros, ir tikrai tuo atveju klysti negalima ir net nesuklydus matome, ką turime.
PIRMININKĖ. Klausia gerbiamasis P. Saudargas. Ruošiasi B. Bradauskas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, man skaudžiausia šioje istorijoje yra tai, kad jūs ne tik melavote Seimo komisijoje, tačiau melavote ir man žiūrėdamas į akis Žinių radijo eteryje, kai aš jūsų paklausiau: gerbiamasis ministre, ar jūs bendravote su R. Malinausku jam rūpimu klausimu dėl Vijūnėlės dvaro, ar ne? Ir jūs pasakėte: ne, aš bendravau tiktai apie bendrus visoms savivaldybėms rūpimus klausimus ir apie jokį dvarą aš nežinojau. Po kelių savaičių staiga mes visi skaitome pokalbių išklotines, kad buvo skambučiai, buvo SMS, ir jūs labai tiksliai žinojote, kokiu klausimu jūs su ministru bendravote.
Bet mano klausimas ne apie tai. Ar jūs nemanote, kad jūsų ministro portfelio išsaugojimas šiandien susijęs su tuo, kad R. Šadžius paskiriamas Europos Audito Rūmų nariu, kad koalicija ir braškanti koalicija, ją išlaiko tik postų dalybos klausimai?
K. TREČIOKAS. Geras klausimas. Aš manau, kad jūsų puolimas mano atžvilgiu yra su tuo susijęs. Jūs skaičiuojate, skaičiuojate, kiek dar reikia patraukti ministrų, gal dar kas pats pasitrauks. Jūs padarėte labai didelę klaidą manydami, kad kai apkaltinsite mane masiškai per visas priemones, aš susirinksiu žaislus ir spruksiu į krūmus galvelę nuleidęs. Ne ant to pataikėte.
Ir tikrai galiu pasakyti, ką mes kalbėjome radijo laidoje, reikėtų vėlgi įrašą paklausyti, bet mes kalbėjome plačiąja prasme. Taip, niekada neneigiau, kad kalbėjau su R. Malinausku, tai yra užfiksuota, ir labai seniai, aš sakiau, kad net prieš pusmetį buvo R. Malinausko skambutis, kada jis sakė, ar voliojate, ar vilkinate šitą sprendimą, kad aš dar net nesupratau, apie kokį sprendimą.
O nutarimo Nr. 1025 priėmimo metu aš tikrai nežinojau apie jokį dvarą ir jokį asmeninį interesą. Taigi jūs savo klausimu tik išsiduodate, kokius tikslus šita interpeliacija sau keliate. Ačiū. Geras jūsų klausimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia gerbiamasis B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Klausantis jūsų atsakymų ir klausantis klausiančiųjų, ypač iš interpeliaciją teikiančių pusės, man susidarė įspūdis, ir slogus įspūdis, kad neva mes daugiau absoliučiai Lietuvoje neturime problemų, o tik gvildenti, ar vieną žodį pasakėte, ar du žodžius, ar tris, ar keturis. Aš įsitikinęs, kad Vyriausybės nutarimas valstybei jokios žalos nepadarė, esu įsitikinęs, kad tos apsaugos juostos yra ydingas dalykas. Arba mes turime saugomą teritoriją, arba jos neturime, ir negali būti jokių apsaugos juostų, kur dar kažkas bando varžyti mūsų, ypač tose vietovėse gyvenančių žmonių, teises, teisėtas teises ar pasiremontuoti namą, ar dar kokį ūkinį veiksmą atlikti ir panašiai.
PIRMININKĖ. Laikas!
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Todėl aš nenoriu jūsų varginti klausimais, nes matau, kad čia viskas yra laužiama iš piršto. Tiesiog, ministre, noriu palinkėti jums…
PIRMININKĖ. Laikas!
B. BRADAUSKAS (LSDPF). …greičiau taisyti jūsų pirmtakų padarytas klaidas aplinkosaugos srityje, o jų yra labai daug. Ačiū.
PIRMININKĖ. Laikas! Gerbiamieji kolegos, gerbkime vieni kitus.
Klausimo nebuvo. Klausia gerbiamasis A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, pirmiausia aš norėčiau jums palinkėti sėkmės, ištvermės, sveikatos, stiprybės, jums ir jūsų šeimai, jūsų artimiesiems šį Didįjį ketvirtadienį, kad tai baigtųsi vieną kartą ir visiems laikams. Mane stebina, kad tokią gražią šventą dieną, prasidedant Tridieniui, mes esame tokie pikti, mes esame teisuoliai, mes mėtome akmenis. Pažiūrėkite kiekvienas į save tą dieną.
Ministre, norėčiau paklausti, kaip jūs jaučiatės, kaip jaučiasi jūsų artimieji po viso šito ir apskritai ką galvojate daryti pasibaigus šiam burbului, nežinau, kaip čia pasakyti, galbūt reikėtų pailsėti, išvažiuoti kur nors? Labai ačiū jums.
K. TREČIOKAS. Į Druskininkus. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre.
K. TREČIOKAS. Jūs klausiate to, ką tikriausiai žinote. Jausmas nėra labai pakylėtas ar džiuginantis. Ačiū jums už klausimą. Tikrai šeimos nariai jaučiasi nekaip, jie manęs ir klausia, ar mums viso šito reikia, jie kaip niekas kitas gerai žino, kokia yra situacija, koks esu žmogus, kokie yra mano principai. Niekada nesu nei šeimos, nei draugų, nei artimųjų išdavęs, juo labiau Lietuvos. Aš čia daviau priesaiką, aš jos laikausi ir man tai yra brangu.
Taip, tokie dalykai iš tikrųjų veikia, bet yra momentas, aš to nebijau pasakyti, kada tu… Man šeima yra numeris vienas, bet kada tu tampi ministru, aš tikiu, ir Seimo nariai, kiti valstybės vyrai turi suvokti, kad numeris vienas yra valstybės interesai, nebijau pasakyti to žodžio, tautos interesai, o šeima yra numeris du. Mes šiaip taip susitarėme, kad kol kas, kol aš einu tas pareigas, šeima bus antroje vietoje. Šeima, be abejo, išgyvena, jų palaikymas man irgi yra labai svarbus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ministre, suprantu jūsų gynybinę taktiką po to, kai yra kreipimasis į prokuratūrą dėl galimo melavimo Antikorupcijos komisijoje. Jūs bandote aiškinti, kad kol nebuvo registruotas tas trumpasis nutarimo projektas, jūs neva su meru kalbėjote apie ilgąjį nutarimo projektą, nors visi puikiai matome, kad pokalbių turinys yra apie kuo greitesnį to mažojo nutarimo priėmimą. Iš Antikorupcijos komisijos medžiagos matyti, kad jūs ir apklausiamas tyrėjų iš pradžių neigėte tuos telefoninius pokalbius su meru ir tik, kai jums buvo padėtos prieš akis pokalbių stenogramos, tai pripažinote. Ir net po to visuomenei nepasakėte, kad jau buvote priverstas pripažinti. Ministre, atsakykite, kodėl vis dėlto jūs taip stengėtės nuslėpti tuos pokalbius su meru R. Malinausku. Ar tai lėmė jūsų suvokimas, kad nutarimas pasitarnaus privatiems, o ne viešiesiems interesams?
K. TREČIOKAS. Pradėsiu nuo klausimo pabaigos. Tikrai tai nelėmė, tokio supratimo neturėjau ir, kaip jau minėjau atsakymuose, jeigu būtumėte klausimų klausęsi, nutarimą lėmė per 24 tūkst. sklypų savininkų. Tai nepavadinsi kažkokiu siauru privačiu interesu, dėl to buvo tyrimas. Jeigu jūs savo kompetenciją vertinate aukščiau už prokurorų, aš gerbiu tai, bet linkęs abejoti. Tikrai tie klausimai buvo keliami, pokalbių buvo daug, buvo ne tik apie mašalus ir projektus. Aš pats daug metų dirbęs savivaldybėje, buvo pokalbiai ir apie būsimą projektų finansavimą, kokios yra galimybės, buvo pokalbiai apie vandentvarkos projektus, apie turizmą, nes esu dirbęs Ūkio ministerijoje viceministru, atsakingu už turizmą. Ir nieko to aš neslėpiau ir šiandien neslepiu. Pokalbio apie šį trumpąjį nutarimą nebuvo, nes nebuvo laiko net kada jį turėti. Taip, buvo norima, taip, R. Malinauskas kažką minėjo, kad reikėtų išimti ar ką, be aš sakiau, pažiūrėsime, panagrinėsime, jokio veiksmo tam daryti aš neatlikau, todėl aš esu toks ramus ir šiandien drąsiai jums sakau į akis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis klausia P. Gylys.
P. GYLYS (MSNG). Gerbiamasis ministre, kuo aš ilgiau klausau viso to triukšmo, tuo labiau įsitikinu, kad jis yra tuščias ir kad jūs iš tikrųjų ginate viešąjį interesą. Abejonių kyla dėl kitos pusė – dėl interpeliantų, mane ypač sudomino jūsų paskutinė informacija apie tai, kad interpeliacijos autoriai gavo pagalbą iš atliekų tvarkymo teisininkų, o aš žinau, kad su tomis atliekomis yra negerai. Mano klausimas būtų toks: ar nevertėtų pagalvoti apie teisinį procesą, kurio metu būtų patyrinėti gerbiamojo Masiulio ir tų atliekų tvarkymo vadovų pokalbiai, kad mes sužinotume, ar tai nėra vienas iš interpeliacijos motyvų – susidoroti su ministru, kuris kovoja už tvarką atliekų tvarkymo srityje?
K. TREČIOKAS. Ačiū. Atsakysiu labai trumpai. Tikrai aš, kaip ministras, šiandieną ginu savo poziciją, atsakinėju į interpeliacijos autorių klausimus. Dėl kitų žingsnių gal yra anksti kalbėti, tačiau noriu pasakyti, kas yra padaryta. Yra keliolika bylų dėl viešojo intereso gynimo, mes esame kreipęsi į prokuratūrą, yra nagrinėjamos tos bylos, atsakymuose tai minėjau. Kitas labai svarbus dalykas, kad mes kartu su naujuoju generaliniu prokuroru esame sudarę tyrimo grupę, į kurią įeina ir du prokurorai, ir Aplinkos ministerijos pareigūnai, ir Kriminalinės policijos biuro, ir Muitinės, ir Mokesčių inspekcijos, ir Susisiekimo ministerijos pareigūnai, tai iš tikrųjų yra rimta grėsmė tiems, kurie netinkamai tvarko atliekas. Todėl, aš manau, ir buvo idėja nelaukti rinkimų, o šitą ministrą reikia kuo greičiau patraukti, nes jis dar čia kažko pridarys. Bet aš manau, kad tai, kas padaryta organizuojant šitą, ką aš ką tik paminėjau, leis tirti, nepaisant to, kas bus ministru, reikalas jau yra užsuktas. Tai duos rezultatų, tai tikrai labai ženkliai papildys valstybės biudžetą, jums tai galiu drąsiai čia prižadėti.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis ministre, jūs atsakėte. Atsakymų ir klausimų laikas baigėsi. Dabar jus kviečiu pailsėti. Dėl vedimo tvarkos – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, frakcijos vardu prašyčiau leisti užbaigti klausti, ten liko tik keli asmenys, kurie nori paklausti. Pratęskime tą laiką.
PIRMININKĖ. Liko labai daug užsirašiusių.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tik septyni asmenys.
PIRMININKĖ. Turėjote teisę užsirašyti, dalyvauti diskusijoje, joje dalyvauti užsirašė Seimo nariai, yra tikrai numatyti terminai, laikas ir galbūt nereikia. Jeigu frakcijos vardu, tai frakcijos vadovas turėtų paprašyti. (Balsai salėje) Prašo. Tai prašom paprašyti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Prašome pratęsti, be abejo, aš tą ir sakiau per Seniūnų sueigą. Gerbiamoji Pirmininke…
PIRMININKĖ. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu yra prašymas pratęsti klausimų ir atsakymų laiką. Balsuojame. Kas priariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 37, prieš – 42, susilaikė 26. Laikas nepratęstas.
Toliau yra diskusija. Diskusijoje užsirašę dalyvauti trys – už, trys – prieš. Pirmiausia kviečiu A. Skardžių, nuomonė už. Prašom. Kviečiu į tribūną.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Išties neįprastas dalykas Seime, o galbūt tampa praktika, kad, likus metams iki rinkimų, prasideda rinkimų kampanija viešai, trukdant Vyriausybei dirbti. Kalbama apie ką? Apie Vyriausybės nutarimą, ar tuo nutarimu buvo padaryta žala valstybei. Man po ranka netyčia pateko vienas Vyriausybės nutarimas, dėl kurio mes čia turėjome komisiją, diskutavome pakankamai daug, t. y. 2012 m. vasario 15 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 199, kuriuo paskirta akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo bendrove. Kodėl jis pateko pas mane? Todėl, kad dėmesio buvo šimtą kartų mažiau, nors buvo priimtas nutarimas, įpareigojantis „Klaipėdos naftą“ paskirti bendrove, įgyvendinančia SGD terminalo statybą, likus, atkreipiu dėmesį, dviem dienom iki sutarties pasirašymo su Bermuduose registruota bendrovė „Höegh LNG Ltd“, tačiau sutartis pasirašyta, įpareigojanti visus Lietuvos piliečius mokėti 1 mlrd. 800 mln. Lt dešimt metų šiai Bermuduose registruotai bendrovei, tai sėkmingai ir vyksta, nes „Klaipėdos naftai“ buvo suteikta tokia teisė. Bet įdomiausia buvo tai, kad teisingumo ministras ponas R. Šadžius, atsiprašau, R. Šimašius, teisingumo ministras, įrodinėjo Vyriausybei, kad to daryti negalima, kad išskirtinės teisės suteikiamos vienai bendrovei. Tačiau buvo pono A. Kubiliaus raštu parašyta tai, kad, derinimo pažymoje, kad tai yra bendrovė, pradėjusi savo iniciatyva įgyvendinti projektą, todėl ši bendrovė de facto ir yra įgyvendinanti bendrovė. Išties labai keista. Aš kalbu apie pasekmes.
Dabar Lietuva kalba, ką kalbėjo ministras telefonu savo tuose privačiuose pokalbiuose, tačiau A. Kubiliaus priimtas Vyriausybės nutarimas įpareigoja mokėti visą Lietuvą. Ar jūs jaučiate skirtumą – 1 mlrd. 800 mln. Lt įpareigoti visą Lietuvą sumokėti Bermudams ir skirtumą tarp Vyriausybės nutarimo, kuris valstybei nekainuoja nieko? Aš manau, reikėtų sulyginti ir šiuo turbūt gavėnios šventu laikotarpiu, aišku, konservatorių raudonoji Raisa ir kiti turbūt šito dalyko nesupras, nes yra ateistai, kaip buvo, taip ir liko, nesvarbu, kad suvyniojo dabar viską į Trispalvę ir dedasi dideliais katalikais, aš linkiu vis dėlto labai atidžiai įsiklausyti į tai ir įvertinti šių dviejų nutarimų svorį ir reikšmę mūsų piliečiams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – P. Saudargas. (Balsai salėje) Galima, prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau Socialdemokratų frakcijos vadovybę patikrinti A. Skardžiaus sveikatą.
PIRMININKĖ. Gerai, čia ne dėl vedimo tvarkos. Prašom nepiktnaudžiauti. Daugiau niekam nesuteiksiu žodžio, jeigu taip…
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke, iš tiesų man žmogiškai nuoširdžiai gaila gerbiamojo ministro K. Trečioko. Aš tikrai tikiuosi, kad po viso šito, kaip buvo suformuluota, jis nuvažiuos pailsėti, tikriausiai į Druskininkus, ir gerai pailsės.
Tačiau nepaisant ministro psichologinės sveikatos, medžiagos interpeliuoti ministrą yra sočiai, yra daugiau negu pakankamai, tačiau valdantieji kažkodėl vis bando jį išsaugoti, nes iš nuotaikų salėje, iš pasisakymų aš matau, kad valdančioji koalicija neparems interpeliacijos. Ar nėra tai susiję su R. Šadžiaus paskyrimu Europos Audito Rūmų nariu? Ministras iš tribūnos to niekaip nepatvirtino ir nepaneigė, tiesiog išvengdamas klausimo. Taigi konstatuoju faktą, kad, ko gero, valdančioji koalicija laikosi įsikibusi į savo braškantį laivelį ir vienija ne be idėjos, programa ar turinys, o tik kad išsaugotų tam tikrus žmones postuose. Čia, gerbiamieji valdantieji, aš turiu jums labai paprastą sprendimą, tokį pasiūlymą. Interpeliuokime šiandien K. Trečioką ir siūlau jums paskirti jį vidaus reikalų ministru, nes turite problemą su K. Trečioku ir turite problemą su S. Skverneliu. Šiuo sprendimu nušautumėte vienu šūviu du zuikius. Išspręstumėte ir vidaus reikalų ministro problemą, ir aplinkos ministro problemą.
O dabar apie reikalus. Jie yra liūdni, nes man iš tiesų skaudu, kad ministras ir eteryje melavo, man bendraujant su juo, paklausus ir man atsakymų jau kaip ir nebereikia. Nes vieną dieną sako, kad nebendravo su R. Malinausku, kitą dieną įrodymų yra pakankamai. Tačiau mane jaudina pati situacija aplinkos ministro valdomame sektoriuje, nes suprantama, kad įsivėlęs į nemažai skandalų ministras neturi laiko dirbti tiesioginio darbo. Ir tai matyti tiesiog iš situacijos, kurią trumpai nupasakosiu.
Pirmiausia nelegalios statybos. Pradedant Vijūnėlės dvaru, Borisovo dvaru, Kamšos draustinyje nelegaliomis statybomis, Burbiškių parke nelegaliomis statybomis, Vilniaus centre prichvatizuojamais sklypais ir t. t. Kur Aplinkos ministerijos pareigūnai, kai šitiek pažeidimų visoje Lietuvoje? Vėlgi buvo minėtas ir interpeliacijos tekste urėdijų klausimas. Taip, ir korupcijos precedentai, ir iš tiesų yra neveiklių kai kurių urėdijų, kai kurios dirba tikrai puikiai. Tačiau kodėl Seimui tenka priimti sesijos metu skubotus, kartais net iš tiesų karštligiškai atrodančius sprendimus, fiksuoti urėdijų skaičių, panaikinti Generalinę urėdiją ir panašiai. Mes neturime ministro vizijos, kaip jis mano pagrįstai ekonomiškai reformuoti visą urėdijų sektorių. Kol tokios vizijos nėra iš ten, iš kur ji turėtų būti, iš Aplinkos ministerijos, iš tiesų mes čia Seime tų problemų neišspręsime, o jas spręsti, matyt, reikėtų.
Aplinkosaugos srityje lygiai taip pat išpūstas Valstybinės apsaugos tarnybos aparatas. Neaišku, kam įkurtas. Kai Seimas pradeda nagrinėti šio darinio – VAT reikalingumą, iš karto atnešami popieriai, kaip neva VAT pareigūnai puikiai tvarkosi atliekų sektoriuje, kur išties yra milijoninė korupcija ir išties reikia spręsti uždavinius. Klausimas: kodėl jie pradedami neva spręsti tik kadencijos pabaigoje? Tik mums iškėlus klausimą dėl visiškai neefektyviai veikiančios keliasdešimties etatų tarnybos, kuri vykdo visiškai nenusakomas funkcijas. Mums nebuvo įrodyta. Tada jau viceministras mums atneša paketą, kaip būtent VAT pareigūnai kovoja su problemomis atliekų tvarkymo sektoriuje. Tai palaukite, o kur buvote anksčiau? Kodėl mums to nesakėte? Tai kartu sėskime ir spręskime. O tuo metu jūs demotyvuojate regioninių aplinkos apsaugos departamentų pareigūnus, kuriems keletą kartų per metus buvo išdalinti atleidimo lapeliai. Tai kaip tokioje situacijoje žmonės gali dirbti savo tiesioginį darbą, atlikti savo pareigas, kai jie nežino, kas bus rytoj. Nes jie visiškai nežino, kokia yra aplinkos ministro vizija reformuojant būtent šias įstaigas. Mes Seime turime kas savaitę kviestis pareigūnus ir atlikti parlamentinę kontrolę Aplinkos apsaugos komitete, ką darysime vienu ar kitu atveju.
Taigi, gerbiamasis ministre, visa pagarba ir užuojauta jūsų šeimai dėl to, ką jums tenka patirti. Aš manau, kad jūs turėtumėte rasti pats savyje valios, drąsos imti ir pasakyti: taip, suklydau, taip melavau ir atsistatydinu, ir negaišinu jūsų visų laiko.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu P. Gražulį – nuomonė už.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji interpeliatoriai. Kas čia vyksta? Vis tiek reikia pagirti konservatorius, kad sugebėjo Didįjį ketvirtadienį išvakarėse Didžiojo penktadienio suruošti „Ant kryžiaus jį!“. Tai tikrai labai velykinis, krikščioniškas elgesys. Labai. Viskas taip sudėliota, kad viskas sutaptų.
Dabar, gerbiamieji konservatoriai, kuris iš jūsų nemelavo? Nors tylite. Nors šiek tiek turite moralinės, kaip sakoma, gal dar visai moralinių nuostatų nepraradote. Tylite.
Antras dalykas. Jūs per savo kadenciją priėmėte arti šimto antikonstitucinių įstatymų. Arti šimto antikonstitucinių įstatymų! Tai čia jau ne melas, čia yra kenkimas valstybei! Ir jūsų neinterpeliuoja niekas. Jūs galite daryti, ką norite, – griauti valstybę, priimti antikonstitucinius įstatymus, nes tai daro krikdemai. Jie gali daryti, ką nori. Nekaltai pradėtoji partija. Viskas. Šventa. Bet iš principo dėl ko jus reikia pagirti? Demagogai, burbulų pūtikai. Žinote, ir V. Putinas turi mokytis iš jūsų. Šitokios vienu žodžiu… Gal ir mokosi, ką aš žinau. Kad iš šitokio menkniekio, pasakė taip ar anaip, pusę metų sugebėtų pūsti burbulą. Žinote, stebiuosi. O kam reikalingas šis burbulo pūtimas? Kad paslėptų savo korupcinę veiklą. Apie vieną kalbėjo gerbiamasis A. Skardžius. Aš apie vieną irgi trumpai priminsiu, vėl A. Kubilius gal pradės nervintis. Priminkime „Independence“ suskystintų dujų terminalą. Reikalingas. Bet ar tokiomis sąlygomis, ar toks, kuris kiekvieną dieną Lietuvai atnešė, kiekvieną (…) pusę milijono litų nuostolio. Ką padarė, kai nuomos sutartis per dešimt metų, už nuomą mes sumokame tiek, kiek kainuoja du laivai. O po dešimt metų vėl turėsime pirkt. Tai yra milijardai. Gerbiamieji, tai milijardinės reikšmės afera.
O dėl K. Trečioko teismai pasakė, kad nėra nusikalstamos sudėties, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pasakė, kad jokių privačių interesų nėra, bet jūs vis tiek surandate kaltę, kaip tas Erodas Kristų… Pilotas sako, aš nerandu jo kaltės, Erodas sako, kad jis kaltas, ant kryžiaus jį. Na, grynai kaip erodų kompanija susėdusi, kitaip aš jūsų nepavadinsiu. Ant kryžiaus jį, šaukiate tris mėnesius, bet pavyko. Suprantate, erodams ir fariziejams pavyko sukurstyti minią ir net Pilotą. Aš bijau tų fariziejų, tegul tauta sprendžia. Pastatė Kristų ir pastatė Barabą, tai kurį paleisti – Barabą ar Kristų? Paleiskite Barabą, Kristų nukryžiuokite! Va. Visas jūsų, kaip sako, elgesys. Taip jūs elgiatės! Esate gabūs, iš tikro esate gabūs. Reikia stebėtis, gal gabesni ir už ano meto fariziejus, kurie nukryžiavo Kristų. Man atrodo, kad ir fariziejai iš jūsų turėtų mokytis. (Balsai salėje) Taip. Matote, kas yra!
Tokioje situacijoje turi dirbti ministras. Kas interpeliaciją ruošė? Ogi, pasirodo, šiukšlių tvarkytojai, kurie nuslėpė mažiausiai apie… jeigu būtų sumokėti mokesčiai, ministerijos… 200 tūkst. eurų… 200 mln. eurų patektų į biudžetą. Bet jie tik popieriukus kaitalioja, šiukšlių netvarko, ir juos dengia liberalai, nes jų teisininkai jiems ruošia interpeliacijos tekstą, kad nuverstų ministrą, kuris bando užkirsti korupcinę skylę šiukšlių tvarkymo sektoriuje. Ir liberalai nesigėdija imti paslaugų iš šiukšlių tvarkytojų, kurie tikrai daro nusikaltimą Lietuvoje. Kai ministras reikalauja, kad šiukšlės turi būti sutvarkytos, negali vaikščioti tik popieriukai, turi būti ir darbai padaryti, valdančiajai daugumai tas netinka, reikia būtinai interpeliuoti ministrą.
PIRMININKĖ. Petrai, jau laikas baigiasi.
P. GRAŽULIS (TTF). Taigi, gerbiamieji, Didysis penktadienis, bet elgiatės labai nekrikščioniškai. Bet aš šiandien pasakiau, kaip jūs elgiatės, – kaip tikri fariziejai.
PIRMININKĖ. Ačiū. (Balsai salėje) Bet tik dėl vedimo. R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš siūlau tikrai labai nuoširdžiai – na, nerenkite posėdžių per pilnatį. Juk yra ir kitų dienų. Valdantieji neatlaiko tų dalykų. Galime ir šitą posėdį perkelti į tada, kai pilnatis pasibaigs. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. (Balsai salėje) Seimo valia, galite nubalsuoti, kad posėdis baigtas, ir galime jį baigti. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Šiandien Seniūnų sueigoje pasakiau, kad Didžioji savaitė, Velykos, na, nukelkime K. Trečioko interpeliaciją po Velykų. Tai fariziejai nesutiko. Sakė, šiandien, penktadienį – ant kryžiaus jį! (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Viskas, baigiu, nutraukiu diskusijas ir paaiškinu. Nereikia vieniems ant kitų. Kadangi klausimai buvo pateikti, ministras sutiko, kad šį ketvirtadienį būtų įrašyta. Dėkokite ministrui, nesibarkite tarpusavyje, nes būtų penkios dienos ir kitą savaitę būtų sušauktas neeilinis posėdis, jeigu ne šiandien šis klausimas būtų įrašytas. Todėl elkitės visi korektiškai.
Kviečiu R. J. Dagį, nuomonė prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kai nebeturi argumentų, tai dažniausiai pradedi dengtis Dievu ir tauta. Šiuo atveju mes nagrinėjame tokį atvejį, kai viskas yra surašyta, dokumentuota ir stenografuota. Todėl turbūt argumentų ir negalėjo surasti kitokių. Fariziejiškumas, pone Petrai, yra būtent tai, kai tu be reikalo mini Dievo vardą ir mėgini pridengti save. Pats prisimink, atstovaudamas šiai krypčiai, dėl kurio balso nebuvimo mes nepriėmėme konstitucinės pataisos? Dėl tavo! Tai gal tomis temomis nebekalbėk daugiau, atgailos dar neatlikai. (Balsai salėje)
O dabar apie esmę. (Balsai salėje) Nuo to, kad tu čia rėkauji, teisybės daugiau neatsiranda. Mes kalbame apie konkretų atvejį, kai komisijai, dirbančiai pagal įstatymą, buvo pasakyta netiesa. Ir tai yra interpeliacijos vienas pagrindinių dalykų. Gynyba konstruoja savo pasiaiškinimą, kad jie darė Lietuvai naudingą darbą. Paaiškinsiu, ką tai reiškia.
Vyriausybė ilgai svarstė norminius aktus, kurie turėjo reglamentuoti šitą sritį, kompleksinius, pabrėžiu. Ir niekaip nepavyko rasti sprendimo, kaip reglamentuoti šią sritį. Buvo parengtas nutarimas, kuriame kitais punktais reglamentuojama būtent ši sritis, šiuo atveju statybų, leidimų ir panašiai, kitais punktais. Ir tada vienas iš klausimų, kai kitais punktais tai yra reglamentuojama, tai tada galbūt nereikia priiminėti, būtų galima išimti minėtą atvejį. Pabrėžiu, kitais punktais.
Dabar staiga buvo ištrauktas visiškai kitas nutarimas, pamirštant visą kitą reglamentaciją, ir tai pateikiama kaip labai geras sprendimas, paliekant nuogą sprendimą ir paliekant visišką savivalę šioje srityje, absoliučiai visą, ne tik Vijūnėlės dvarui, bet dar 24 tūkst. sklypų. Kiek vijūnėlių bus dabar? Premjeras jau pripažino klaidą ir nori atšaukti tą nutarimą, pamatęs, ką daro. Jūsų Vyriausybė mėgina tai atšaukti, matydami, kas pridaryta. Taigi čia gynyba tuščia.
Kitas dalykas. Buvo kalbama, kad nežinoma, apie ką šneka. Atsiprašau, aš pakartosiu. Atėjo ministras į posėdį ir iškilmingai pareiškė mums, kad viskas buvo suderinta: 22 dieną aš pateikiau suderinimui, tvirtinti Vyriausybei, ir viskas buvo gerai, pagal procedūras. Ir tam iškilmingai buvo pateikta suderinimo su ministerija pažyma. Ir staiga posėdyje išaiškėjo, kad datos nesutinka, kad suderinimas įvyko po to, o ne tuo metu. Tada gynybinė linija: žinote, aš datas sumaišiau. Bet prieš tai datų niekas nemaišė. Tai jau buvo pirmas mėginimas išsisukti, o po to visi tik ir klausė apie antrą dalį, ar tikrai nebuvo daroma poveikio dėl konkretaus sprendimo ir R. Malinausko? Puikiausiai tas viskas buvo žinoma, visi žmonės perskaitė ir visiems aišku, išskyrus neaišku tiems, kurie mėgina apginti Dievo ir dar žemaičių vardu, susireikšminus, kad visai Žemaitijai atstovauja žmogus.
Mes patys šituo procesu diskredituojame savo valdžią. Priimame įstatymus, kad komisijai reikia nemeluoti, ir jų patys nesilaikome. Jeigu mes jų nesilaikome, kokią mes turėsime teisę reikalauti laikytis kitų? Komisija ne šiaip sau ten susirenka pasiklausyti pasakų, ji nori gauti dokumentus ir liudijimus. Ir atsakomybė, ypač politikų, yra žymiai didesnė. Kaltinti, kur, kokia Vyriausybė kažkada ką padarė, – tai mėginimas išsisukti nuo konkrečios atsakomybės už konkretų padarytą veiksmą. Todėl interpeliacija turi būti pateikta būtent dėl šitų aspektų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – E. Šablinskas.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Pirmininko pavaduotojas A. Sysas.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Prašom.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, klausantis, sakyčiau, šito cirko prieššventinę dieną, norisi pasakyti gana konkrečiai. Dažnai minima Antikorupcijos komisija, šnekama, kad ji kreipėsi į prokuratūrą dėl melavimo ir panašiai. Melavimas yra toks bendrinis žodis, kurį dar turi įrodyti. Pirmiausia, sakykime teisiai, ne komisija kreipėsi, o iš opozicijos tam tikras asmuo ir po to prisidengė komisijos vardu.
Toliau. Labai gaila, kad tikrai gal kokie 2–3 asmenys, tai yra Antikorupcijos komisijos, tuo labiau Seimo narių, yra paskaitę išklotines. Net man tenka išklotinės prašyti jau ketvirtą kartą, ketvirto egzemplioriaus, o jos skiriasi, jos nėra iki galo ir aiškiai aprašytos.
Trečia. Galima pasakyti ir gerbiamam ponui R. J. Dagiui, kad ministras nemelavo komisijai, o pasakė tiesą, ir visi žino tą žodį „voliojo“ apie nutarimo projektą, dėl jo ne kartą šnekėta. Iš konteksto ištraukus vieną frazę ir ją įkišus į savo žiniasklaidos lūpas, po to rašyti ir tampyti yra labai lengva. Svarbiausia – įpiršti liaudžiai nuomonę. Antikorupcijos komisijai, tiesiai pasakysime, buvo atsakyta tiksliai taip, kaip buvo suformuluotas klausimas.
Toliau. Pagal visą eigą galime spręsti, kad šitas farsas, kuris dabar vyksta, tai yra paskutiniai lašai visoje Druskininkų įvairių klausimų epopėjoje – ir dėl dvaro, ir dėl vandens parko, ir dėl nutarimų, nes jis visiškai subliūško, ir tai įrodo priimti įvairių institucijų teisės aktai. Bet, kaip žinoma, mes antradienį priėmėme nutarimą, kuriuo Valstybės kontrolė įpareigota atsakyti dėl gerbiamo G. Landsbergio šeimos, t. y. Mortos mokyklos klausimo. Bandoma jį kaip nors šalinti, menkinti, bet manau, kad rudens sesijoje mes nagrinėsime tikrai svarbų nutarimą ir žiūrėsime, kur ir kam pateikti, kurioms teisėsaugos institucijoms dėl noro valstybės lėšomis susikurti sau verslą. Sakykit, koks smulkusis norėtų, kad jam suteiktų visas sąlygas valstybė savo lėšomis kurti ir gauti naudą? Šiuo atveju visas tas, manau, praeis jau birželio 1 dieną, kai pasiskaitysime…
Mano palinkėjimai ministrui. Kokia ministerija neturi problemų? Yra svarbesnių – geopolitinių. Pavyzdžiui, J. Borisovo žemė prie Trakų, kur iš tikrųjų vyksta įdomių dalykų, aš net galiu įtarti – paruošiamieji žaliems žmogeliukams. Štai ten jo vadovaujami, atsakingi (…) darbuotojai nenori aiškinti, kas ten iš tikrųjų vyksta, nors privalo, nenori įpareigoti nuimti nei tvorų, nei statinių ir pasižiūrėti, kas ten per šaudykla. Šiuo atveju, manau, ministras turi sutelkti visą dėmesį, o ne vargti atsakinėjant į nesąžiningus, antipolitinius klausimus. Dėkui.
PIRMININKAS. Kviečiu K. Masiulį kalbėti prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, A. Skardžiaus nėra – man jo kalba patiko. Aš iš tikro norėčiau pakviesti žiūrėti plačiau ir giliau, ar tikrai čia yra tik tarppartinių ginčų reikalas. A. Skardžius paklausė, ar tai nekompromituoja Lietuvos? Kompromituoja. Bet kas kompromituoja – tų pokalbių pagarsinimas ar tokių pokalbių egzistavimas? Aš manau, kad ne pokalbių pagarsinimas, bet tokių pokalbių egzistavimas kompromituoja Lietuvą. Tai, kad tokie pokalbiai išryškėjo, žmonėms tik patvirtinta tai, ką daugelis žmonių galvoja, kad valdžia yra korumpuota.
Dabar pažiūrėkime į gynybą. Absoliuti demagogija. Bandoma pasislėpti už kokių nors numerių, kad net kalbėta ne dėl to paragrafo, ne dėl to nutarimo numerio, o dėl kito numerio. Prašau surasti Lietuvoje bent vieną žmogų, įskaitant čia stovintį K. Trečioką, kuris nesuprastų, apie ką iš tikro buvo kalbama ir kas už to stovi. Nerasite nė vieno. Kai jūs spausite mygtuką išgelbėdami K. Trečioką, tai (Prezidentė buvo teisi) jūs prisiimsite atsakomybę. A. Butkevičius prisiims atsakomybę, jūs prisiimsite atsakomybę, bet ta atsakomybė ir mums kris bjauria našta, patvirtins, kad mūsų politinė kultūra yra visiškai prasta, sujaukta situacija su politine kultūra, kai ministras negali prisiimti sau atsakomybės, bet primeta partijoms. Tai lietuviška tradicija.
Prisiminkime A. Zuoką. Skandino vieną partiją, ji skilo. Tada skandino antrą partiją, ji dar sykį skilo. Galų gale nuskandino tai, kas liko. Taip? Lygiai tas pats vyksta. Visos partijos politinėje sistemoje yra be galo svarbios ir turėtų būti saugomos, nes tikrai svarbios. Bet ar galime po tokių įvykių taip pasakyti žmonėms? Kas mumis patikės? Niekas netikės. Sakys: jūs visi tokie esate. Pažiūrėkime į partiją „Tvarka ir teisingumas“. Kiek ten skandalų! Ir visi skandalai yra dangstomi vieni kitų.
Pažiūrėkime, kokia politinė kultūra egzistuoja Vakaruose, tose valstybėse, iš kurių mes sakome, kad reikėtų pasimokyti. Kai politikui Vokietijoje, Švedijoje yra metami kokie nors priekaištai, įtarimai, politikas traukiasi iš visų postų ir iš partijos ir ten jis tvarkosi dėl to, kad yra svarbesnių dalykų, kuriuos reikia išsaugoti. Tai kas svarbesni dalykai yra? Lietuvos reputacija, apie kurią A. Skardžius kalbėjo. Ją reikia puoselėti ir saugoti. Tai dabar šitaip bus apsaugota Lietuvos reputacija? Ji bus skandinama. Tie, kurie balsuosite už šitą nutarimą, jūs skandinsite Lietuvos reputaciją. Čia A. Skardžius yra teisus. Ministras skandina ar gelbsti Lietuvos reputaciją? Tie, kurie sako, kad reikia, kad tokie pokalbiai nebūtų viešinami, jie skandina ar gelbsti? Patys atsakykite. Žmonės puikiai žino, kas iš tikro dedasi. Tai jūs esate šitos politinės sistemos duobkasiai ir kažkuria prasme priešai. O visi kalbate, kad čia reikėtų kokio nors sutarimo. Dėl kokio sutarimo mes kalbame? Dėl to, kad visi, kurie yra korumpuoti, kad ir kokioje partijoje būtų, yra visi mūsų priešai, ir tiek. Štai aš tada po tokiu susitarimu pasirašau. Visa kita yra niekai.
Kokia dabar išryškėjo vertybių hierarchija? Siauras egoizmas, kuris kenkia ne tiktai Lietuvai, kenkia net pačioms partijoms. Nuskęs „Tvarka ir teisingumas“ šituose rinkimuose. Neabejoju! Nuskandins rinkėjai. Ačiū Dievui, seniai laikas, nes nesugeba valytis.
PIRMININKAS. Dėkoju K. Masiuliui.
Gerbiami kolegos, noriu priminti 221 straipsnį. Dabar yra galimybė suteikti žodį ministrui atsakyti, jeigu jis nori.
Gerbiamas ministre, prašom.
K. TREČIOKAS. Ačiū. Aš iš tikrųjų labai trumpai. Turiu pasižymėjęs kelis dalykus ir dėl konkrečių dalykų, ką išgirdau iš kalbėjusių. Noriu pasakyti dėl J. Borisovo aptvarų. Iš tikrųjų yra imtasi priemonių, yra tikrinami dokumentai. Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija aiškinasi, ar apskritai buvo leidimai išduoti šitiems statiniams. Paprastai tokie išduodami, kai yra laikomi laukiniai gyvūnai ir panašiai. Iš tikrųjų tas klausimas yra sprendžiamas.
Dėl savavališkų statybų P. Saudargui noriu atsakyti, kad tikrai yra…
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, aš labai prašau kalbėti per mikrofoną, nes negirdėti.
K. TREČIOKAS. Yra daromas didelis darbas ir šiuo metu nuolat yra virš septynių… Teritorijos planavimo ir statybos inspekcija nuolat dalyvauja daugiau kaip 700 teisminių ginčų. Tai iš tikrųjų yra didelis darbas. Kasmet nugriaunama kelios dešimtys neteisėtai pastatytų statinių, kai kurių ypatingų statinių ir vienas kitas ir daugiabutis. Darbas yra tikrai nelengvas, yra susijęs su advokatūra, kur vystytojai turi pasitelkti labai stiprius teisininkus.
Baigdamas… Dar, tiesa, dėl vieno kaltinimo egoizmu. Aš noriu pabrėžti, kad iš tikrųjų aš čia ginuosi ir aiškinuosi ne dėl savęs. Jeigu aš galvočiau apie save, aš būčiau prieš kokius tris mėnesius, o gal… ir rašęs pareiškimą, ir palikęs šitą tikrai nesaldų, neminkštą, ne kokį pelningą postą. Kaip diena, taip naujiena, kaip įeina žmogus, taip problema, kaip pasigirsta skambutis, taip problema. Iš tikrųjų stresinis darbas, bet aš iš principo šiandien ginuosi tik norėdamas parodyti, kad tokiu būdu, kaip jūs darote, negalima nušalinti ministrų, apkaltinus nebūtais dalykais, negalima versti Vyriausybių. Reikia tiesiog rasti konkretų pažeidimą, konkretų korupcijos atvejį ir tada tikrai užteks drąsos padėti pareiškimą ir prisipažinti padarius nusikaltimą ar pažeidimą.
Trumpai. Pagrindinės priežastys viso to, kas šiandien čia vyksta. Yra nustatyta daug atvejų, kaip jau minėjau ir atsakydamas, kada atliekos tvarkomos ne taip, kaip derėtų, o tiesiog pažymomis. Įvairiais skaičiavimais, valstybei padaroma milijonai nuostolių, nesumokama į biudžetą. Čia atsiranda laisvų pinigų pirkti politikus ir atlikinėti kitus neskaidrius dalykus. Mes esame perdavę prokuratūrai daug bylų. Iš esmės ėmėmės atliekų tvarkymo modelio. Tai irgi visus išgąsdino, nes rengiama gaminių pakuočių atliekų informacinė sistema, kuri pirmiausia tiksliai nustatys, kiek į rinką patenka atliekų pakuočių, ir tada visi tie tvarkytojai negalės nei fiktyviomis pažymomis, nei kaip kitaip įrodinėti, kad jie vykdo užduotis ir atitinkamai sutvarko. Tikrai didžiulė grėsmė visam šiam bizniui. Noriu pabrėžti, kol to nėra, gyventojai, pirkdami prekę, sumoka ir už pakuotę, ir po to dar sumoka, kai ji nesutvarkyta patenka į sąvartyną. Gyventojas moka mažiausiai du kartus. Aš tikrai žinau, kaip padaryti, kad gyventojas, kuris tvarkingai rūšiuoja ir tvarko savo atliekas, apskritai nemokėtų arba mokėtų už mažą neišrūšiuotų komunalinių atliekų dydį. Tai visus atliekų tvarkytojus labai gąsdina.
Kaip sakiau, devynios įstaigos buvo be vadovų. Tikrai buvo nelengvas darbas atrinkti, parinkti ir paskirti vadovaujančius pareigūnus. Patikėkite, pageidavimų, spaudimų, siūlymų, patarimų netrūko. Nepaklusau nė vienam – nei partiniam, nei nepartiniam, nei bičiuliui. Buvo organizuoti konkursai, pareigūnai dirba savo darbą ir beveik be išimčių labai neblogai. Aš radau 8 MBA, vadinamuosius mechaninius biologinio rūšiavimo įrenginius, už 134 mln. atėjęs dirbti, likus pusantrų metų iki finansavimo periodo pabaigos… tik vienas turėjo statybos leidimą. 134 mln. būtų. Mes suorganizavome, radome būdų ir išsprendėme. Pagal išbandytą technologiją šitie įrengimai jau dirba arba pradeda dirbti.
Dėl renovacijos. Per vienerius metus padarėme tiek, kiek per aštuonerius prieš tai buvusius metus, tai yra tikrai didžiulis proveržis, turint omeny, kad mes turėjome tiktai apie 8 mln. iš biudžeto ir 40 mln. galimybę iš klimato kaitos lėšų. Nepaisant to, su komerciniais bankais sugeneravome per 180 mln., ir yra pasiekta didžiulė pažanga. Šiemet šitą skaičių dar padvigubinsime, apie 700–800 namų renovuosime, prasidės kvartalų renovacija, prasidės viešųjų pastatų renovacija. Aš suprantu oponentus, ką nors reikia daryti. Šita Vyriausybė turės prieš rinkimus ką parodyti. Tai apdaužykime ir parodykite, kad tai yra apsimelavęs, nieko nesugebantis, nežinantis, ką daro.
Iškėlėme vandens telkinių privatizaciją. Kam tai patinka? Ponams! Gerbiamoji, jūs apie ponus ir paprastus žmones klausinėjote. Ponams. Negirdi manęs. Tai patiko. Jau laimėti keli teismai ir viešas interesas apgintas, ežerais galės naudotis ir prie jų patekti tie, kam reikia.
Uždrausta verslinė žvejyba. Žinote, koks rezultatas? Aišku, triukšmas buvo didelis. Žvejai mėgėjai per metus sumoka penkis kartus daugiau ir tai yra milijonais, nei sumokėdavo artelės, ūkiai, UAB, kurie užsiiminėdavo žvejyba. Manote, tai daug kam patinka? Žvejams mėgėjams patinka, bet tiems, kurie buvo nuo šitos vagystės nustumti, nepatinka. Kam toks ministras reikalingas, kuris drįsta šitai ginti? Be to, kad valstybė gauna pinigus, gausėja, gerėja ir vandenų būklė, žuvų daugėja.
Galėčiau vardyti ir daugiau faktų, pasiekimų. Naudojuosi, aišku, proga truputį nesąžiningai, ne apie tai buvo kalbama. Bet aš noriu pasakyti, kad tai taip pat yra susiję su tais kaltinimais. Su tais sprendimais, aš žinau, ministerijoje susiduria labai daug interesų. Prisiminkime skalūnų istoriją. Manote, lengva buvo priimti sprendimus skelbti neskelbti konkursą, leisti neleisti, ką daryti? Sąlygos buvo parengtos. Kas būtų, jeigu būtume paskelbę? Būtume apsijuokę! Dabar turime ir terminalą, ir pigias dujas, būtume išleidę didžiulius pinigus ir visa kita.
Galėčiau dar vardyti, bet jums tai visai neįdomu. Supratau. Jums neįdomu. Jums neįdomu, kas yra teigiama. Jūs ieškote tiktai neigiamo, jeigu nerandate, sukuriate. Ačiū. Tai buvo didelis patikrinimas man ir, manau, visam Seimui.
Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Ir kviečiu interpeliaciją pateikusius atstovus baigiamojo žodžio. (Balsai salėje)
Baikime procedūrą. Kokia vedimo tvarka? Dar turi pagal Statutą kalbėti ponas E. Masiulis. Po to pasakysite.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos. Pirmiausia, atidžiai klausantis ministro atsakymo, tenka konstatuoti, kad vis dėlto ministras toliau bando įvairiais burtažodžiais ir išsisukinėjimais išvengti atsakymo į labai paprastą, konkretų, žmogišką klausimą – ar pats, pone ministre, melavai, ar nemelavai? Mes tokio aiškaus atsakymo ir neišgirdome.
Antras dalykas. Aš noriu pasakyti, kad ant pono K. Trečioko ministro pažymėjimo yra Lietuvos Respublikos Prezidentės parašas, ir man atrodo, kad save gerbiantis politikas, kuris supranta visą Vyriausybės veiklos struktūrą, supranta, kaip ta Vyriausybė sudaroma ir kaip ministrai yra paskiriami, išgirdęs ne vieną Lietuvos Respublikos Prezidentės paraginimą ir aiškų pasisakymą ir šitos situacijos įvertinimą, turėtų pats priimti sprendimą ir išvaduoti mus nuo šitos interpeliacijos. Deja, ministras kurčias. Netgi to pareigūno, aukščiausio valstybės pareigūno, atžvilgiu, dėl kurio jisai tuo ministru ir tapo.
Girdėjau čia įvairiausių kaltinimų dėl to, kas čia interpeliaciją rengė, kad čia dalyvavo atliekų tvarkymo verslo atstovai, EEPA atstovai, kas nežinote, aš tik noriu pasakyti, kad EEPA asociacijos vadovu ilgą laiką buvo ne kas kitas, o Socialdemokratų partijos narys ponas M. Varaška. Mielieji koalicijos partneriai, jūs tarpusavyje ir išsiaiškinkite, kokie ten šiukšlių karai jūsų koalicijoje vyksta, ir neterliokite tų žmonių, kurie nieko bendra su šita situacija nėra turėję. Mes konstatuojame patį faktą, kad ministerija buvo priėmusi tokius sprendimus, kurie iš esmės atnešė nuostolį, ir teismų sprendimai grąžino situaciją į tai, kad paaiškėjo, kad ministerija buvo neteisi.
Vertinant ministro atsakymus, matyt, reikia pasakyti, čia labai daug kalbėjo Petras apie krikščionybę ir Velykas, bet, man atrodo, lygiai taip pat prieš Velykas ateina metas, kada kiekvienas turime apsivalyti, kiekvienas tą tiesą turime pasakyti, kad ir kokia karti ji būtų. Deja, Petrai, kitus pirštais badydamas, vis dėlto pasižiūrėk ir į save, ir į jūsų atstovaujamus ministrus. Ar tikrai visą laiką ministrai šitą tiesą sako? Mūsų įsitikinimu, ne. Yra puiki progą Didįjį ketvirtadienį tą tiesą pasakyti. Vertindami atsakymus, mes juos vertinome tikrai neigiamai ir manome, kad tos abejonės, kurios yra pakibusios virš ministro galvos, yra neišsklaidytos.
O perfrazuodamas patį ministrą, kuris sakė, kad nenori būti asilas, kuris, įkritęs į duobę, neišlipa, tiesiog siūlau mūsų Seimui padėti ministrui arba padėti tam asilui – už ausų jį ištraukti iš tos duobės kuo greičiau, kad ir jisai ramiau šventes sutiktų, ir žmonės iš tikrųjų pagaliau Lietuvoje žinotų, kad yra teisybė, kad iš tikrųjų reaguojama į tokius dalykus ir kad tikrai Lietuvos visa politika ir sprendimų priėmimai nėra paremti vien tik skambučių ir „vsio zakono“ principais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ačiū už visus debatus. Pagal Statutą reikia sudaryti komisiją, parengti Seimo nutarimą „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui.“ Frakcijos yra pateikusios Seimo narius į šitą komisiją. Ar reikia perskaityti? (Balsai salėje)
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija – A. Anušauskas, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija – B. Bradauskas, E. Jonyla, frakcija „Tvarka ir teisingumas“ – V. Kamblevičius, Liberalų sąjūdžio frakcija – A. Lydeka, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija – M. Mackevičius, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija – J. Razma, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija – A. Salamakinas, R. Sargūnas, P. Saudargas, V. Simulikas, M. Zasčiurinskas. Pagal Statutą vienas trečdalis yra iniciatorių.
Taip, dabar komisija turi… Seimo nutarimas… Nereikia? Man sako, kad dėl komisijos protokolinis, balsuoti nereikia. Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projektas turi būti pateiktas Seimui svarstyti ne vėliau kaip kitą posėdžio dieną. Lauksime komisijos sprendimo. (Balsai salėje) Frakcijos paskyrė komisiją, ne pirmą kartą frakcijos pačios deleguoja narius. Niekas čia nesugalvoja. Man Sekretoriatas sako… (Balsai salėje) Jeigu reikia balsuoti, balsuojame. Vienu atveju balsuojame, kitą kartą nebalsuojame. Gerai, balsuojame už komisiją.
Už balsavo 119, prieš nėra, susilaikė 1. Dabar jau tikrai komisija gali susirinkti ir pateikti nutarimo projektą. Ačiū. Baigiame šį klausimą.
12.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XII-2251 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIP-4177 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Svarstome Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos“ projektą. Pranešėjas – V. Skarbalius.
V. SKARBALIUS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, prašau pritarti ir papildyti Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programą projektu Nr. XIIP-4158.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti po pateikimo? Atsiprašau, S. Bucevičius norėjo klausti, bet jo nematau. Ar galime po svarstymo pritarti? Galime. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 95, prieš nėra, susilaikė 13. Seimo nutarimas dėl pavasario darbų programos priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, rodoma iniciatyva komisijai susirinkti prie ministro, kad iš karto būtų galima jį apklausti dar papildomai. Aš kviečiu komisijos narius.
12.15 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 papildymo 31 straipsniu ir 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4158 nuostatų atitikties Konstitucijai
Gerbiamieji kolegos, sprendžiame toliau darbotvarkės klausimus. Kviečiu J. Sabatauską pateikti komiteto išvadą dėl Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo papildymo 31 straipsniu ir 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nuostatų atitikties Konstitucijai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą. Kadangi Teisės departamentas pareiškė pastabų dėl galimo projekto prieštaravimo Konstitucijai, komitetas priėmė sprendimą, vadovaudamasis Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu. Apsvarstęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. kovo 21 d. išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai vertino, kad Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 papildymo 31 straipsniu ir 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4158 1 straipsnio nuostatos, kuriomis siūloma papildyti įstatymą straipsniu „Ūkio subjektų superkamo žalio pieno kainos nustatymas“, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai ir 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.
Balsavimo rezultatai. Kadangi balsuoti buvo pateiktas klausimas, kas už tai, kad neprieštarauja, už neprieštaravimą balsavo 2 komiteto nariai, 1 balsavo prieš, susilaikė 3. Ačiū. Kadangi nesurinko daugumos.
PIRMININKAS. Dėkoju. B. Bradauskas per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komisija yra paskirta, tai būtų prašymas labai operatyviai susirinkti, vis tiek reikia išsirinkti pirmininką, tęsti darbus. Šiandien visi vangūs, nesuprantu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą primenu, kad komisijos nariai rodo iniciatyvą susirinkti. (Balsai salėje) Gerai, po balsavimo. Jūsų reikalas. Gerbiamieji kolegos, nereplikuokite. Kviečiu J. Kondrotą. Nereikia. Atsiprašau. 1 – prieš, 1 – už. Prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Prašo atsisakyti, todėl nekalbėsiu. Aš manau, reikia balsuoti prieš komiteto išvadą.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, balsuojame dėl komiteto išvados.
Už balsavo 7, prieš – 43, susilaikė 48. Komiteto išvadai nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, kadangi didžioji dalis nepritarė komiteto išvadai, tai pagal Statuto 139 straipsnį pateikėjai gali šį įstatymo projektą pateikti posėdžių salėje. Kviečiu J. Kondrotą į tribūną.
12.20 val.
Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 papildymo 31 straipsniu ir 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4158 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
J. KONDROTAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, labai ačiū, kad jūs leidžiate pristatyti šį mūsų, Darbo frakcijos, Seimo narių kolektyvinį Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo papildymo 31 straipsniu ir 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Kas jame skamba? Ko mes norime ir teikiame jums svarstyti? Pieną visi labai vartojame ir žinome, kokie prieš tai buvo intensyvūs debatai. Manau, kad jūs pritarsite projektui po pateikimo.
Įpareigoti žalią pieną superkančius ir perdirbančius subjektus mokėti žalio pieno pardavėjams ne mažiau kaip 165 eurus už toną bazinių rodiklių pieno. Įpareigoti ūkio subjektus, tarpininkus mokėti žalio pieno gamintojams, parduodantiems žalią pieną, ne mažiau kaip 130 eurų už toną bazinių rodiklių pieno. Leisti žemės ūkio kooperatyvams ūkio veiklos pajamas, kurių ūkio veiklos pajamos sudaro ne mažiau kaip 50 % veiklos, su savo kooperatyvo nariais nustatyti 1 tonos žalio pieno bazinių rodiklių supirkimo kainą kooperatyvo valdybos sprendimu.
2 straipsnis. Už įstatymo 31 straipsnio 1 ir 2 dalių nurodytų reikalavimų nevykdymą pirmą kartą baudą skirti 1 % dydžio metinės apyvartos. Už įstatymo 31 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų pakartotiną nevykdymą skirti baudą, kurią sudaro 2 % metinės apyvartos. Šio įstatymo įsigaliojimas – nuo priėmimo dienos ir galioja iki 2017 m. sausio 10 d.
Prašau visų parlamentarų pritarti. Žinote, kokia sunki padėtis yra Lietuvoje ir Europoje su Rusijos embargu. O mes, Lietuva, iš 28 Europos šalių esame antroji nuo galo. Pirmoji, kuri mažiausiai už pieną moka, – Latvija, o antroji – Lietuva.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Taigi pirmasis klausia J. Razma. Ruošiasi M. Bastys. Klausia M. Bastys. J. Razmos nėra. Klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų yra suprantama, kad pieno sektoriuje yra labai sudėtinga situacija. Iš tiesų apie 100 tūkst. gamintojų turi, šiurkščiai tariant, keliems perdirbėjams parduoti pieną ir čia atsiranda galimybė ir karteliniams susitarimams, ir visokiems kitokiems dalykams. Taip pat karvėms nepasakysi, kad šiandien neduokite pieno, nes neapsimoka jo parduoti. Nori nenori, vis tiek reikia melžti ir tą pieną pristatyti, nors ekonomiškai to daryti neapsimoka. Prašom pasakyti, jūs pasiūlėte tokį variantą, kuris kelia abejonių, ar jis atitinka konstitucingumą. Ar nesvarstėte galimybės, kad būtų nustatytos tam tikros proporcijos ir tai daugiau atitiktų tiek Europos Sąjungos reikalavimus, tiek mūsų Konstituciją? Dėkoju.
J. KONDROTAS (DPF). Labai ačiū, kolega, už klausimą. Man labai malonu, kad jūs, patyręs žemdirbys, paklausėte. Žinoma, yra įvairių variantų. Jei kas, aš norėčiau visiems paviešinti. Jūs labai puikiai žinote, pavyzdžiui, kokią struktūrą sudaro geriamo pieno mažmeninės kainos: pieno gamintojai – 24 %, supirkėjai – 35 %, o mažmenininkai – 23 %. Po šio pasiūlymo jūs galite teikti pataisas, kai bus suvarstymas. Bet ką nors reikia daryti. Jei, kaip puikiai žinote, kovo 30 dieną žemdirbiai ruošiasi streikuoti, atvežti net į Vilnių parodyti, kaip atrodo karvės, vadinasi, jau išseko jų kantrybė. Žinoma, puikiai Žemės ūkio ministerija ir Vyriausybė ieško naujų rinkų po Rusijos embargo, bet jos ne taip lengvai gaunamos. Tai, kas siūloma mūsų projekte, yra laikinos, reikia imtis ką nors spręsti. Galės gamintojai mokėti didesnes kainas, bet čia pati minimaliausia, mažesnės negalės mokėti.
PIRMININKAS. Klausia B. Vėsaitė. Labai paprašysiu trumpiau klausti ir trumpiau atsakyti.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų tai yra didžiulė problema, nes tai gresia ir ūkių naikinimu. Kai kurie ūkininkai, kurie laiko karves, mano žiniomis, arba jų atsisako, arba parduoda su visais pašarais į Lenkiją. Tačiau tikrai nerimą kelia tai, kad mes įstatymu nustatome kainas. Ko gero, tikrai reikėtų imti perdirbėjų nustatytų kainų proporcijas. Tada mes tikrai atrodytume civilizuotai ir manyčiau… Šiaip jau pritariu šiam įstatymo projektui, nes tikrai sprendimo reikia, manau, reikia jį taisyti. Aš manau, kad padėsite.
J. KONDROTAS (DPF). Labai ačiū, kad jūs pritarėte. Aš manau, kad jūs pateiksite savo. Manau, kad komitetuose ir Seime mes priimsime racionalų sprendimą, kad padėtume pieno gamintojams.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis. Nematau. K. Daukšys. Nematau. K. Grybauskas.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Mes vis tiek esame bendroje Europos Sąjungos ekonominėje erdvėje, tai ar negalėtų būti sprendžiamas kainos lygis imant Europos Sąjungos vidutinę kainą, kurią gauna ūkininkai? Dabar tai būtų apie 24 euro centus. Gal šis variantas yra geras tarp proporcinio ir to, ką jūs pasiūlėte?
J. KONDROTAS (DPF). Ačiū, kolega. Labai smagu, kad jūs, kaip miškininkas, domitės ir pieno ūkiu. Mes visi geriame pieną. Aš noriu jums, visiems kolegoms, pasakyti, kad Europos vidurkis yra 30,7 euro cento, o mūsų, Lietuvos, yra 22,8. Tai taip, siūlykime, komitete svarstysime.
PIRMININKAS. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, mes vakar diskutavome ir aš priminiau, nes po diskusijų su buvusiu žemės ūkio ministru J. Kraujeliu lygiai toks pat sprendimas, panašus, tik ten buvo lietuviški centai, ne euro centai, buvo priimtas 2002 metais ar 2003 metais. Taip pat buvo krizė. Tačiau po to Seimas buvo priverstas jį atšaukti, o perdirbėjai padavė į teismą ir jie prisiteisė iš valstybės apie 10–15 mln., aš dabar tiksliai neprisimenu. Kaip jūs galvojate, prisiimsite asmeninę atsakomybę, jei vėl tas pats atsitiks, ar jūs čia visus saugiklius sudėsite?
J. KONDROTAS (DPF). Labai ačiū, kolega. Labai smagu man, kad jūs priminėte tuos laikus. Man tada teko dirbti su profesore K. D. Prunskiene, dirbau viceministru. Noriu jus patikslinti, prisiteisė 5 mln. eurų. Aš jau tada iš Vyriausybės išėjau, buvo bylinėjamasi. Ar jie laimėjo, ar nelaimėjo, nežinau, bet noriu atkreipti… Mielieji, tai mūsų ir teikiamas tas pasiūlymas, kad būtų atkreiptas dėmesys. Visi tylėjome, niekas nepateikėme. Jei bus, gerbiamasis Kazy, pasiūlysite geresnį, tai svarstysime, sujungsime ir panašiai. Bet šiandien niekas nieko nepateikiam ir sakom – nieko nedarykim. Todėl žmonės, pasiklausę mūsų per radiją ir televiziją, sako, kad mes iš žmonių skausmo… Karvių kiekvienais metais buvo 800 tūkst., o dabar turime tik 300 tūkst., melžėme pieno 3 mln., o dabar 1 mln. 400 tūkst. Tai ką, Lietuvą norime palikti visiškai be pieno?
PIRMININKAS. Klausia P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, toks yra posakis: geriau vėliau negu niekad. Bet aš norėčiau paklausti. Buvo tokia situacija, kai pieno kainos buvo aukštos. Visi buvo patenkinti: ir valdžia patenkinta, ir pienininkai patenkinti. Bet yra ir toks pasakymas: kai viskas gerai, lauk bėdos. Kodėl kai pieno kainos buvo aukštos, nebuvo sureguliuoti santykiai tarp perdirbėjų, tarp gamintojų, o dabar, kai kainos nukrito, mes visi puolam? Aš norėčiau paklausti, ar tai yra nepavėluotas įstatymo projektas?
J. KONDROTAS (DPF). Aš noriu prisiminti dar senus laikus, 2004–2006 metus, kiek man teko domėtis, tolesniais laikotarpiais labai dažnai rinkdavosi ministerijoje perdirbėjai, gamintojai ir suinteresuotos institucijos, būdavo ilgos diskusijos ir pasirinkdavo. Jūs labai teisingai iškėlėte. Vienintelis kelias yra kooperacija ir gamintojams turėti savo gamyklas, kaip matėme Lenkijoje. Šito neatsitiktų, jeigu perdirbėjai turėtų savo gamyklas. Bet perdavė tuo laiku, kai akcijos buvo paskirstytos žemdirbiams, o šiandien yra tokia situacija. Aišku, gal pavėluotai, bet dar kartą grįžtu – padėti turime.
PIRMININKAS. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, kad pieno gamintojai skriaudžiami, tai turbūt sutiks kiekvienas čia sėdintis. Bet ar jūs savo pasiūlymu reguliuoti kainas nepradedate keisti santvarkos Lietuvoje ir negrąžinate padėties į tuos laikus, kai mes pirkdavome kirvį ir jame buvo išmušta kaina, išlydyta? Ar neperspektyvesnis būdas būtų galbūt reguliuoti proporcijas, pagal kurias turi būti dalijamas, paskirstomas pelnas? Nežinau, tai gal būtų kokie nors kriterijai, kiekvieno įnašas turbūt moksliškai galėtų būti nustatytas, gal čia perspektyviau? Ačiū.
J. KONDROTAS (DPF). Ačiū. Ir kolegė B. Vėsaitė uždavė, ir jūs labai teisingai. Teikite pasiūlymą, tada sujungsime. Aš neatmetu, gal būtų ir idealiausias, bet mūsų grupei, kuri teikiam, čia yra ne mano vieno, yra aštuonių Seimo narių teikiama, mums atrodė taip. Jūs pateiksite, aš manau, visi svarstysime, gal ir jūsų bus racionaliausias. Bet dar kartą kolegoms noriu priminti, tai yra laikinai – išeiti iš šios šiuo momentu susidariusios padėties. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, išties situacija yra tragiška. Štai Pasvalio rajone jau keli ūkininkai, turintys po 50–60 karvių, naikina. Viename ūkyje lankėsi a. a. A. M. Brazauskas, V. Adamkus, visi gyrė, žavėjosi, dabar nyksta ūkis, išparduodamos karvės. Beje, ta siūloma kaina – 165 negelbėja, nepadengia savikainos iš esmės. Ar jums žinoma, vakar buvau Kėdainių rajone, moka 11 centų už litrą, vadinasi, už eurą gali nusipirkti 5 litrus? Ar jūs nemanote, kad čia Vyriausybė turi siūlyti, teikti siūlymus ir kompleksines priemones, ne keli Seimo nariai? Nes šis įstatymo projektas baigsis tuo, kad arba Vyriausybė nepritars, arba kažkas jo nepasirašys. Kaip matėte, komitetas pasakė, kad gali prieštarauti Konstitucijai. Ar jūs nemanote, kad Vyriausybė turi tokią rimtą problemą spręsti, o ne keli atskiri Seimo nariai?
J. KONDROTAS (DPF). Labai ačiū, kolega. Man malonu, kad kėdainietis, o dabar gyvenantis Pasvalyje, kur daugiausia laiko karvių, domisi tuo. Šiuo metu taip, aš ir siūlau, mes siūlome, kad mažiausiai 130 eurų ir 165. O už Vyriausybę aš nesiimu, nes jeigu niekas iš Vyriausybės nepateikė. Manau, kai dabar mes pradėsime svarstyti, turbūt bus pareikalauta ir Vyriausybės išvados. Noriu ir į jus kreiptis, kad nebūtų užtemptas šitas dalykas, jeigu mes labai ilgai tempsime, gali atsitikti taip, kaip atsitiko kitose valstybėse. Aš manau, kad reikia skubos tvarka svarstyti mūsų pateiktą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Norintys kalbėti – tik už, todėl kviečiu balsuoti, nes labai stipriai atsiliekame nuo darbotvarkės. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl įstatymo projekto. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už balsavo 82, prieš nėra, susilaikė 1. Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymui po pateikimo pritarta.
Gerbiamoji Seimo Pirmininkė L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Siūlau ypatingą skubą.
PIRMININKAS. Ar neprieštaraujate prieš ypatingą skubą? (Balsai salėje) Neprieštaraujate? Bendru sutarimu pritarta. (Balsai salėje) Ne? Gerbiamieji kolegos, bus dar tų balsavimų. Dabar, jeigu mes pritariame ypatingai skubai, yra svarstymo stadija. (Balsai salėje) Po trijų valandų, taip? Ar dabar? (Balsai salėje) Jeigu niekas neprieštarauja, kad būtų, sutiksite, tai tada apkaltinsite mane, kad aš kažką ne taip darau. Gerai, jeigu nėra prieštaraujančių, svarstymo stadija.
Ar yra norinčių kalbėti diskusijoje? (Balsai salėje) Gerai. Norinčių diskutuoti nėra. Po svarstymo balsuojame. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo? (Balsai salėje: „Galim!“) Och, kokia vienybė! Malonu girdėti, aidu nusirito per salę. Gerbiamieji kolegos, priėmimo stadija. Pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Priimta.
Motyvai už, prieš. Ar galime nekalbėti? (Balsai salėje) Nes mes vėluojame ir mūsų laukia svečiai. Aš labai atsiprašau norinčių kalbėti prieš, nes už, tai viskas suprantama. Ir skelbiu balsavimą. Visi, kas nori balsuoti prieš, gali balsuoti. Vyksta balsavimas. Gerbiamieji kolegos, vyksta balsavimas dėl pieno ūkių.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 93, prieš nėra, susilaikė 1. Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo papildymo 31 straipsniu ir 12 pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas) (Plojimai)
Gerbiamieji kolegos, netrukdykite, mes turime užbaigti vieną klausimą. Ateis laikas, svarstysime kitus. Gerbiamas kolega, leiskite toliau tęsti darbotvarkę. (Balsai salėje)
Replika po balsavimo – A. Matulas
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pieno kaina, ypač didesniems tiekėjams, yra virš 20 euro centų. Mes dabar pasiūlėme nuo 130 eurų už toną iki 165. Kolegos, kai savikaina yra apie 20 centų, tai ką mes čia padarėme? Viena, kad neteisėtai padarėme. Kitas dalykas, priėmėme kainą, kurią iš esmės dar sumažinsime, pieno gamintojams kainą. Dar kartą sakau – savikaina yra 20 centų. Moka 175 centus, ir ūkis neišsilaiko, bankrutuoja. Taigi paveskime Vyriausybei rimtai spręsti šituos dalykus, neimituoti, nežaisti. Vis tiek tos karvės bus čia, vis tiek piketuos, nes uždelsėte šitą problemą spręsti jau daugybę mėnesių.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, jeigu jūs kalbate dėl motyvų, aš kažko nesuprantu. Gerbiamas A. Matulas, aš matau, balsavo už, o per šoninį mikrofoną kalba prieš. (Balsas salėje) Gerbiami kolegos, aš visų paklausiau, niekas neprotestavo. Ir dar dukart perklausiau. Todėl, gerbiami kolegos… (Balsai salėje) Nutraukiame diskusijas. Turime dirbti.
Mes atsiliekame, todėl kviečiu J. Sabatauską pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projekto. (Balsai salėje) Aš kviečiu J. Sabatauską į tribūną. (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš iš čia noriu pasakyti. Kadangi man nedavė kalbėti dėl motyvų, aš norėjau pasakyti, kad ar turime Lietuvoje nors vieną įstatymą, kuriuo nustatomos prekių ir paslaugų kainos? Neturime. Bet valstybė…
PIRMININKAS. Turėsime.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …reguliuoja kainas: šilumos, vandens, elektros ir kitas. Šitą dalyką buvo galima sutvarkyti visai kitaip įstatyme nustatant principus, nustatant tvarkas ir nustatant institucijas, kurios tai daro. Tiesiogiai nustačius įstatyme tai, ką jūs balsuodami tai padarėte, neveiks. (Balsai salėje)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš tikrai nebalsavau už šitą įstatymą, nes tai, kaip jūs dirbate, iš tikrųjų tampa force majeure nuolatiniu procesu. Ne tik karves reikės drausti nuo tokios politikos, bet ir visą Lietuvos ūkį, nes jūs iš tikrųjų esate nesustabdoma nelaimė, ateinanti ant Lietuvos.
Gerbiamieji kolegos, jūs pagaliau pradėkite normaliai kada nors dirbti, nors prieš pabaigą. Dabar šiuo…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dėl vedimo tvarkos! Gerbiami kolegos, dėl vedimo tvarkos. Jeigu norite kalbėti, kalbėkite, bet nepradėkite auklėti ir mokyti. Prašom. V. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Aš būtent dėl vedimo tvarkos. Gerbiamas pirmininke, man atrodo, jūs be reikalo sukūrėte karštligišką atmosferą ar aplinką. Čia tas atvejis, kai nereikėjo skubėti. Palaukti savaitę, pasvarstyti komitete. Tuo labiau kad šioje salėje… Aš nesu didelis pienininkystės specialistas, bet nuskambėjo pasiūlymas galbūt taikyti kitokius metodus – nustatyti proporcijas ar panašiai, o ne tą bazinę kainą. Mes labai svarbų įstatymą, kaip pažymėjo kolega A. Matulas, sujaukėme.
PIRMININKAS. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų, gerbiamas pirmininke, gal dirbame darbus, nes aš matau, kad žurnalistai…
PIRMININKAS. Tai jūs nekalbėkite.
K. DAUKŠYS (DPF). …ginekologai ir fizikai išmoko karves melžti ir žino, kas joms geriausia.
12.44 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 papildymo 81 straipsniu įstatymo projekto N. XIIP-3227 nuostatų atitikties Konstitucijai
PIRMININKAS. J. Sabatauską kviečiu į tribūną. (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kolegos gal galėtų jau savo smegenis perjungti prie kito įstatymo projekto? Prašom perjungti jungiklį.
Taigi komitetas svarstė Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 papildymo 81 straipsniu įstatymo projektą, kuriam Seimo kanceliarijos Teisės departamentas buvo pareiškęs pastabas dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai. Komitetas bendru sutarimu nusprendė, vadovaudamasis Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, ir pateikė išvadą, kad galimai šis įstatymas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui – asmenų lygybės ir konstituciniam proporcingumo principui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalba K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, bet aš atsisakau žodžio.
PIRMININKAS. Už kalbėti norinčių nėra.
Balsuojame, ar pritariame komiteto išvadai. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, kviečiu rūkalius ir visus kitus ateiti ir balsuoti.
Už balsavo – 26, prieš – 28, susilaikė 33. Nėra 71 balso, todėl mes negalime svarstyti šito įstatymo projekto. (Balsai salėje)
K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, kolegos, kad visi parodėte, kas už didžiuosius žemvaldžius. Tikiu, kad žmonės, kurie matys mūsų šitą balsavimą, paskui aiškiai įvardins, kam rūpi, kad tie, kurie turi daugiau negu 500 hektarų žemės, gautų visas išmokas taip pat kaip ir mažiukai žemdirbiai.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas pirmininke, tikrai nesuprato, dėl ko balsavo, ir komiteto pirmininkas nelabai pristatė. Todėl frakcijos vardu prašau perbalsuoti. Tikrai šis projektas neprieštarauja Konstitucijai, todėl Seimo narių prašau susitelkti. Gal dar pirmininkas turėtų paaiškinti, bet kadangi K. Daukšys nekalbėjo ir nepasakė motyvų, kodėl negalima pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoms, todėl tikrai buvo daug nesupratusių. Frakcijos vardu prašau perbalsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dar kartą susikaupkite, netriukšmaukite, o paprasčiausiai balsuokite už tai, dėl ko kalbame, nes kiekvienas darote savo veiksmus ir po to… Kviečiu visus iš rūkyklos ateiti balsuoti. Mes dabar balsuosime pakartotinai dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados dėl Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projekto.
Gerbiami kolegos, balsavimas. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Atsiprašau, sustabdau. K. Starkevičius – per šoninį mikrofoną.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš iš tikrųjų noriu, kad būtų aiškiai pateikta, už ką mes balsuosime. Dabar daugelis tikrai nesuprantame. Prašom dar kartą paaiškinti ir tada viskas bus…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tai yra komiteto išvada dėl siūlymo keisti Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 81 straipsniu įstatymo projektą. Turinio, jeigu reikia, aš… Dėl prieštaravimo Konstitucijai. Tik dėl šito dabar balsuojame. Jeigu balsuojate už komiteto nuomonę, šitas įstatymas toliau nesvarstomas. Jeigu nuomonė bus priešinga, vadinasi, pranešėjas galės ateiti į tribūną ir pristatyti lygiai taip pat, kaip prieš tai pristatė buvusį įstatymą. (Balsai salėje) Viskas dabar aišku?
Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti. Iš naujo įjungiame balsavimą. (Balsai salėje) Tam, kad komiteto nuomonė būtų atmesta, reikia 71 prieš arba susilaikiusių. Jeigu bus mažiau…
Už balsavo – 8, prieš – 46, susilaikė 38. Šįkart nuomonė pasikeitė.
12.49 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3227 (pateikimas)
Vadinasi, kviečiu P. Gražulį pristatyti Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektą.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, ačiū už šitą sprendimą ir už galimybę pristatyti šį įstatymo projektą. Daugelyje Europos Sąjungos šalių, o ypač Lenkijoje, galioja tokia nuostata, kad Europos Sąjungos parama gali pasinaudoti tik tie ūkiai, kurie turi ne daugiau kaip 300 hektarų žemės. Tie, kurie turi daugiau kaip 300 hektarų žemės, Europos Sąjungos parama nesinaudoja. Manau, tas įstatymas labai socialiai atsakingas, tokie įstatymai galioja ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Tokiu atveju didesnė dalis lėšų atitenka mažesniems ūkiams, taip skatiname ir remiame smulkųjį ir vidutinį ūkį. Kadangi Lietuvoje nuolat galiojo įstatymas, ribojantis žemės įsigijimo kiekį, daugelis stambių ūkininkų, vienu žodžiu, apeidami įstatymus, per susijusius asmenis susipirko žemes dešimtimis, galbūt ir daugiau, net šimtais tūkstančių hektarų. Turėdami tokius plotus, įmonės, juridiniai asmenys ar fiziniai asmenys ar vienas fizinis asmuo turėdamas kelias, be abejonės, gauna milžiniškas kompensacijas ir iš biudžeto, ir iš Europos Sąjungos. Todėl aš manau, kadangi šiandien ypatingai reikia lėšų paremti mažas pieno kainas ir panašiai, o šitie ūkiai jau yra labai stambūs ir komerciniai, tikrai jie visiškai laisvai gali išgyventi ir be Europos Sąjungos paramos, todėl aš prašau pritarti šiam įstatymo projektui ir, manau, Pirmininkė, pasiūlys ypatingos skubos tvarką. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Atsiprašau, sustokite ir palaukite!
Klausia S. Bucevičius. Prašau minutę klausti ir trumpiau atsakinėti, nes…
S. BUCEVIČIUS (DPF). Pasistengsiu, pirmininke, minutės nesugaišti. Petrai, jūs minėjote, kad kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse iš tikrųjų yra taikoma tokia proporcija 300, 400. Būkite geras, paminėkite tas valstybes, kurios iš tikrųjų nuo 300 hektarų nebemoka savo ūkininkams išmokų.
P. GRAŽULIS (TTF). Kaimyninė mūsų Lenkija.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Petrai, ne vien Lenkija…
PIRMININKAS. Nediskutuokite, gerbiamasis Sauliau. Jūs paklausėte, jis atsakė.
P. GRAŽULIS (TTF). Nors vieną paminėjau.
PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys. (Balsai salėje) Nėra. Ačiū. B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Petrai, mano klausimas toks. Dalis tų pinigų bus sutaupyti, prašom pasakyti, kaip jūs galvojate tuos pinigus toliau panaudoti? Aš jokiu būdu… Manau, kad jų nebus galima panaudoti, ką jūs sakote, pieno gamintojams paremti. Tikrai nebus galima panaudoti. Kaip jūs galvojate, kam tie pinigai bus panaudojami?
P. GRAŽULIS (TTF). Tikrai Lietuva išsiderėjo tam tikrą sumą lėšų, pinigų žemės ūkiui ir, kaip sako, vyko derybos, kiek mes gauname iš Europos Sąjungos. Mes turime galimybę pagal savo patvirtintas tvarkas naudoti pinigus, kad tik jos neprieštarautų Europos Sąjungai. Aš noriu dar daugiau jums pasakyti, bet šito įstatymu nesiūliau.
Europos Sąjungos parama žemės ūkiui, ne tik žemės ūkiui, yra visose Europos Sąjungos šalyse, išskyrus Lietuvą, apmokestinama pajamų mokesčiu. Visose. Mes to neapmokestiname ir to nesiūlau. Šitos lėšos, be abejonės, bus perskirstytos ir skirtos smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, jiems paremti, taip pat ir pieno kainom.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, jūs, tikiuosi, savęs neklausite. B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, iš tų 100 tūkst. pieno gamintojų, kiek yra smulkiųjų ir vidutinių, lyginant su stambiaisiais, ir kam atiteks šita pyrago dalis? Kokios proporcijos?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš turėjau visą lentelę. Galbūt būčiau pacitavęs jums, bet, deja, matyt, palikau ant suolo ir negaliu šiandien atsakyti. Bet tikrai smulkių ūkininkų, laikančių iki 10 karvių, yra beveik 70–80 %, didžiulis skaičius, o stambių ūkininkų tikrai yra labai nedidelis skaičius Lietuvoje, ir čia nebus kažkokios dideliam skaičiui ūkininkų žalos. Nesiekia net tūkstančio, man atrodo, per visą Lietuvą nėra nė tūkstančio ūkininkų, kurie turi daugiau kaip 500 hektarų žemės.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, mūsų, valdančiosios koalicijos, programoje visas dėmesys turi būti sutelktas į gyvulininkystę. Aš visiškai pritariu jūsų pasiūlymui, tik noriu pataisyti, kad šita pataisa negalioja tiems ūkiams, kurie užsiima gyvulininkyste.
P. GRAŽULIS (TTF). 500 hektarų yra jau net ne ūkininkas, o… kaip čia pasakius, ir net ne stambus ūkininkas, tikrai labai stambus ūkis. Europos Sąjungoje, aš noriu jums pasakyti, gerbiamasis Vytautai, kaip mokslų daktarui, vidutinis ūkis yra 25 hektarai. Ir visa Europa eina socialinės atsakomybės keliu ir remia smulkųjį ir vidutinį ūkį.
PIRMININKAS. Klausia P. Urbšys. Kortelę pasižiūrėkite!
P. URBŠYS (MSNG). Niekam ne paslaptis, kad šitas įstatymo projektas atsirado po to, kai vidaus reikalų ministras S. Skvernelis apsisprendė eiti pagal Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą. Tas gulėjęs projektas skubos tvarka ištraukiamas kaip keršto akcija kaip tik R. Karbauskiui. Ar jūs, kuris propaguojate moralią politiką… Čia yra tos jūsų moralios politikos pavyzdys, kai įstatymai yra pritaikomi konkrečiai situacijai, konkrečiai keršto akcijai?
P. GRAŽULIS (TTF). O jūs už žemgrobius, pone Povilai, tuos, kurie turi daugiau kaip 500 hektarų? Aš jums, kaip teisininkui, noriu pasakyti, niekada Lietuvoje nebuvo leidžiama turėti daugiau kaip 500 hektarų. Visų tų, kurie pažeidė įstatymus ir susigrobė žemę apeidami, aš manau, jūs, kaip teisininkas, neturite remti.
Teisingumo dėlei… pasakyt, šitas įstatymo projektas mano seniai užregistruotas, prieš metus.
PIRMININKAS. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). 500 hektarų gal ir svarstytinas, tikiuosi, ateis iki komiteto ir nebus tokių nesąmonių padaryta, kaip su anuo sprendimu, kuris tikrai sukels daug juoko, dėl tų pieno kainų. Bet yra vienas pavojus, ir kaip jūs galvojate tai įveikti, – ūkių skaldymas. Dabartiniu metu, nesvarbu, kiek deklaruoja, jie gauna tas tiesiogines išmokas. Jūs labai teisingai pasakėte, Lenkijoje yra 300 hektarų riba.
Toliau. Tas tiesiogines išmokas pasiskirstys taip, kad visi gaus daugiau, nes tas, kas virš 500, visi ūkininkai gaus, ir čia jokių išimčių negali būti… Tačiau vienas labai svarbus klausimas – tai susiję asmenys, kad nebūtų skaidomi ūkiai, nes tokiu būdu išskaidys ūkius ir bus taip, kaip supirkinėjo žemę, nors irgi buvo riba, kad negali vienas asmuo turėti daugiau kaip 500 hektarų. Kaip jūs tai įveiksite?
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis buvęs ministre, rengdamas šias įstatymo pataisas, pasinaudojau jūsų išmintimi. Todėl ir parašiau 2 straipsnį: tai taikoma ir susijusiems ūkiams, susijusiems asmenims. O susiję asmenys tai yra ir sutuoktiniai, ir vaikai, ir panašiai. Taip, kad nebūtų apgaudinėjama, tai, ką jūs priėmėte, vieną įstatymą, kad taip nebūtų apgaudinėjama, kelią žemės supirkinėjimo lyg ir sustabdėte, tai lygiai tokios pačios nuostatos perkeltos į šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Klausia R. Ačas.
R. AČAS (MSNG). Gerbiamasis kolega, jūs visai neseniai pavadinote žmones žemgrobiais. Sakykite, ar tiems, kurie sąžiningai įsigijo žemę, irgi tas žodis „žemgrobiai“ tinka? Antra mano klausimo dalis. Ar jūs nemanote, kad jeigu kas nors sugalvojo ūkininkauti, o taisyklės buvo paskelbtos seniai, kad bus remiama ta veikla, ar nėra pažeisti jų teisėti lūkesčiai?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kad mes… žiūrėkite, kas yra: teisėti lūkesčiai žmonių, kurie negali išgyventi, yra pažeidžiami labiau, o tie, kurie, apeidami įstatymą, gudraudami, sukčiaudami, supirko daugiau kaip 500 hektarų žemės, taip, mano manymu, jie pažeidė įstatymą – gudraudami supirko, ir jie yra žemgrobiai.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Petrai, aš tikrai sveikinu paties bandymą taisyti situaciją žemės ūkyje, nors, kaip ir gerbiamasis P. Urbšys, įžvelgiu kerštą jūsų ministrui ir dabartiniam, būsimam Valstiečių ir žaliųjų partijos lyderiui, bet, žinote, ko daugiausiai dabar žemdirbiai gailisi? Labiausiai gailisi buvusio žemės ūkio ministro K. Starkevičiaus, tuo metu parama buvo tiek supaprastinta, labai paprastai buvo galima ją gauti. Ar jūs nemanote, kadangi esate įtakingas koalicijoje žmogus, ar negalite apsvarstyti savo koalicijoje situacijos žemės ūkyje, žemės ūkio ministrės veiklos ir pasirinkti tuos principus, supaprastinti tos paramos gavimą, galų gale ir apsvarstyti šitą situaciją? Aš pritariu, kad negalima vieni ypu visų, kurie turi daugiau kaip 500 hektarų, įvardinti žemgrobiais.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, aš galiu pasakyti, tikrai noriu priminti ir pasakyti, ir ne kartą, kada žemės ūkio ministru buvo K. Starkevičius, iš tos tribūnos negailėdavau gero žodžio. Turiu būti sąžiningas. (Balsai salėje) O mes dėl situacijos, suprantate, tikrai susirinkome vakar, valdančioji dauguma, sprendėme, kaip daryti, iš kur paimti lėšų, kad tikrai išspręstume bent vieną kainų problemą ir matome šitą variantą, kaip patvirtino ir jūsų buvęs ministras K. Starkevičius, kad tikrai tiems stambiems ūkiams nereikia paramos, jie yra komerciniai, jie tikrai gali išgyventi rinkoje, o kadangi atsilaisvins pinigų, mes skirsime daugiau pinigų smulkesniems ir pieno gamintojams. Mano įstatymo projektas parengtas seniai, aš dėkoju valdančiajai daugumai ir K. Starkevičiui, kuris, beje, ant vieno šito įstatymo varianto buvo pasirašęs, kad jūs irgi remiate šito įstatymo nuostatas, kad remiate smulkų ir vidutinį verslą.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia K. Grybauskas.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Petrai, jūs puikiai žinote, kad mūsų šalies žemdirbystės prioritetinė šaka yra gyvulininkystė. Dabar Seimas, priimdamas vadinamąjį žemės saugiklių įstatymą, numatė, kad jeigu mes turime daugiau gyvuliukų, tai galime turėti truputį daugiau ir žemės. Ar jūs nemanote, kad tie, kurie užsiima gyvulininkyste, turėtų išimtį?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš tai nuostatai nepritariu ir manau, kad nereikėtų daryti išimčių. Čia būtų galima kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar ši įstatymo nuostata, kurią jūs minėjote, neprieštarauja Konstitucijai. Aš manau, kad ji prieštarauja. Bet čia nekalbama, leidžiama jiems turėti daugiau žemės, kurie turi daugiau gyvulių. Mes apie tai nekalbame, tegu jie turi, kadangi toks įstatymas, bet jie į paramą negalės pretenduoti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Petrai, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, motyvai už – Kęstutis… Nesuprantu, gerbiamasis Petrai, kaip jūs spėjate, neatėjęs iki savo vietos, jau kalbėti prieš? Už kalbės K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Atsisakau.
PIRMININKAS. A. Kubilius – prieš.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų noriu išsakyti tas abejones, kurios jau čia skambėjo. Išdėstytą nuostatą gal būtų galima svarstyti ramiai ir racionaliai, jeigu nebūtume dabar dviejų aplinkybių aukos. Viena tai, kad „Tvarkos ir teisingumo“ deleguotas ministras S. Skvernelis palieka „Tvarką ir teisingumą“ ir pereina pas R. Karbauskį, todėl atrodo, jog ši įstatymo pataisa yra skirta tik tam, kad nubaustume R. Karbauskį. Aš suprantu P. Gražulio charakterį ir ypač šios dienos meteorologines aplinkybes. Bet iš kitos pusės, matau taip pat desperatiškas pastangas valdantiesiems nueiti prie tų karvių kovo 30 dieną ir ten pasakyti ką nors tariamai gražaus.
Aš siūlau šitą sprendimą šiandien dalinti į dvi dalis. Aš siūlau P. Gražuliui pateikti tiesiog konkrečią pataisą, kad būtų įrašyta R. Karbauskio pavardė, kad jis daugiau negaus jokių europinių pinigų, o likusius pasiūlymus siūlau svarstyti po to, kai tos karvės čia pabus, nes gal praeis tada toks įkarštis P. Gražuliui teikti galbūt ir ne visai racionalų pasiūlymą.
PIRMININKAS. V. Kamblevičius – už. Atsiprašau, K. Daukšys atsisakė. Gerbiamieji kolegos, balsuojame.
Už balsavo 80, prieš – 1, susilaikė 7. Po pateikimo Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektui pritarta. Seimo Pirmininkė L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Matau, kad labai vieningai visi balsuojate, todėl siūlau ypatingą skubą.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl ypatingos skubos. Dėl vedimo tvarkos K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Nežaiskime emocijomis, tikrai emocijos! Reikia padiskutuoti, leiskite dar Kaimo reikalų komitetui padirbėti. Kas iš to, kad mes emociškai priimsime? Tikrai leiskime, emociškai negalima. Buvo ir iš valdančiųjų, reikia pagalvoti, kaip bus su tais, kurie gyvulius, karves leidome… kad neprieštarautų. Kas iš to, kad paskui mes apsijuoksime?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, net pagal Statutą, jeigu kažkas prieštarauja, turime daryti 3 valandų pertrauką, nereikia čia ginčytis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Kazimierai, buvęs ministre, tikrai su jumis daug diskutuota, komitete diskutuota ir jūs net buvote pasirašęs šitą projektą. Aš nežinau, gal jus taip užrėmė stambūs žemdirbiai, kad jūs paskui atsiėmėte, bet savo vidinės nuotaikos nekeičiate, tai yra labai socialiai atsakingas, teisingas įstatymas. 3 valandų pertrauka, ir tikrai galime dar padiskutuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš gal nuimsiu tą stresą. Jeigu 3 valandos, popietinis posėdis yra opozicijos, tai vis tiek nusikelia po 2 savaičių. Galbūt nesiginčykime tuščiai. Galime pritarti skubos tvarkai, bet po 2 savaičių, anksčiau neišeis. Ir viskas, išspręsta bendru sutarimu, nereikės balsuoti. Labai ačiū. Komitetas tikrai… Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, 3 valandų pertrauka, nesvarbu, kad po pietų opozicija, ne vieną kartą yra taip buvę mūsų Seime, į popietinę darbotvarkę nueina tas klausimas. Tai dabar, kada reikia, nenueina, kada reikia, nueina. Aš suprantu, kad tie, kuriems labai rūpi stambūs ūkininkai arba bendrovės, jie nesutiks. Bet tie, kurie galvoja apie tai, kad mažesni ūkininkai gautų didesnes išmokas, šiandien turėtų pagalvoti, ką jie daro.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame dėl ypatingos skubos. Viskas. (Balsai salėje) Jau balsavome, viskas aišku. (Balsai salėje) Reikalauja žmonės. (Balsai salėje) Gerai, ne. Tikrai 3 valandų pertrauka turi būti komitetui išspręsti. Nesiginčykime. Viskas. Paskiriame komitetą, Kaimo reikalų komitetas pagrindinis, gali susirinkti… Aš nesiginčiju, įkelsime, neįkelsime. Pertrauka – 3 valandos. Komitetas norės, susirinks, diskutuos.
13.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui“ projektas Nr. XIIP-4213 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, mes turime baigti dėl interpeliacijos. Noriu priminti 222 straipsnį: „Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas Ministro Pirmininko ar ministro atsakymui. Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte Ministro Pirmininko ar ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas juo nepasitikėjimas, tai toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.“ Pirmiausia balsuojame… Kur gerbiamais B. Bradauskas, jis turėtų pristatyti nutarimą. Dėl vedimo tvarkos. Prašom. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Nei nutarimas išdalintas, nei laikas paskirtas, kada bus balsuojama. Pirmininke, jūs sukeliate tokią sumaištį visame Seimo posėdyje, laukia banko pirmininkas, laukia Vyriausybės valanda. Kas dabar darosi? Jūs gal galite…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau, jeigu mes visi mažiau kalbėtume, tai mes viską suspėtume, bet mes kiekvienas stojame prie mikrofono, kalbame ir po to kaltiname pirmininką, kad jis nesusitvarko. (Balsai salėje) Gerbiamasis… Aš supratau. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, visi nusiraminkite, aš suprantu, kad mėnulis buvo tokios fazės, kad visiems šiek tiek stogas važiuoja, bet dėl to nereikia visiems rėkti iš karto.
Gerbiamasis Bradauskai, pristatykite nutarimo projektą.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū. (Balsai salėje) (A. Kubilius: „Gerbiamasis… dėl vedimo tvarkos!“) (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Broniau, prašom pristatyti nutarimo projektą.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų klausau posėdžio pirmininko ir atsiprašau, kad pavėlavau. Komisija buvo susirinkusi, priėmė sprendimą pirmu klausimu spręsti šiandien, ar tenkina, ar netenkina gerbiamojo ministro atsakymai komisijos narius. Buvo nutarta pirmu klausimu šiandien išspręsti. Antru klausimu buvo balsuota dėl to, ar tenkina ministro atsakymai, ar netenkina. Rezultatai buvo tokie: 7 komisijos nariai pasisakė, kad tenkina, 4 – kad netenkina. Bendras komisijos sprendimas yra, kad ministro atsakymai šiandien mus tenkina. Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl vedimo tvarkos A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš iš tikrųjų šiame chaose noriu jums padėti ir opozicinės frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame. Tokią teisę turi, ir nesiginčykime. Balsuojame, ar pritariame opozicinės frakcijos… Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš.
Už balsavo 29, prieš – 38, susilaikė 41. Yra penktadalis. Pertrauka iki kito posėdžio šiuo klausimu.
K. DAUKŠYS (DPF). Norėčiau paklausti. Dabar kitas posėdis…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kęstuti, dėl vedimo tvarkos galima.
K. DAUKŠYS (DPF). Taip, dėl vedimo tvarkos. Šios dienos 15 valandą bus svarstymas, aš taip suprantu? (Balsai salėje) Kitas posėdis.
PIRMININKAS. Seimas susirinks 15 valandą ir nuspręs. Tam yra Seimo… Gerbiamoji opozicija ir gerbiamoji pozicija, Seimo Pirmininkė tuoj jums viską išaiškins.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad Statuto procedūriniai klausimai nenumato, ar pozicijos, ar opozicijos darbotvarkė. Yra trys valandos, opozicijos lyderis paprašė, vadinasi, tai yra privaloma Statuto nuostata ir po trijų valandų mes grįšime… kitame, vakariniame, antros dienos pusėje, vakariniame posėdyje. Mes privalome grįžti, nes buvo paprašyta pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. P. Saudargas. Dėl vedimo tvarkos? Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Pirmininke, būtent jūsų vedimo tvarkos, nes jums vadovaujant, kiek aš atsimenu, o gal ir pamiršau, bet atsimenu, kad jūs sudarėte komisiją, kuri turėjo svarstyti ministro K. Trečioko atsakymus į interpeliacijos klausimus. Tai aš noriu pasakyti, kad komisija buvo susirinkusi trims minutėms rūkomajame ir nesvarstė jokių klausimų. Komisijos nariams nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su Antikorupcijos komisijos medžiaga, nes ne visi Seimo nariai turi Seimo tyrimo komisijos medžiagą, išklotines ir t. t. Mums nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti, ar ministras atsakė adekvačiai į interpeliacijos klausimus. Buvo nueita dar kartą valdančiųjų buldozeriu ir net neleidote paklausti pranešėjo gerbiamojo B. Bradausko šiuo klausimu iš tribūnos. Pasakė, nuėjo, ir traukinys nuvažiavo. Taip tikrai nesielgiama. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nusiraminkite. Yra tokia teisė pareikšti žmogui nuomonę. Kolega pareiškė nuomonę. Nereikia dėl to triukšmauti. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš noriu priminti ir Seimo Pirmininkei, kad ketvirtadienį po pietų opozicinės darbotvarkės laiku yra svarstomi tik opozicijos pasiūlyti klausimai. Tai prašom atidžiai skaityti Statutą. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi dėl to paties norite kalbėti, ar dėl ko nors kito? (Balsai salėje) Aš labai prašau visų atsisėsti. Laukia Vyriausybė, banko valdytojas. Mes nuspręsime, ką mes darome.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Aš gerbiamajam Pauliui noriu atsakyti. Komisijos posėdis vyko pagal visas taisykles. Buvo išklausyti visi komisijos nariai. Visi pasisakė. Buvo motyvai už, motyvai prieš. Balsavome demokratiškai. O ką komisijos pirmininkas turėtų čia atsakyti? Aš turiu lygiai tiek pat – vieną balsą, kaip ir jūs. Jūs balsavote prieš, aš balsavau už. Tiek ir galiu pasakyti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Prašom. Gerbiamasis R. Ačas. Prašom.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau, kad jūs paaiškintumėte. Iki pietų mes daug darbotvarkės klausimų neišnagrinėjome, o po pietų yra opozicinė darbotvarkė. Kaip bus su šitais klausimais, kurie neišnagrinėti?
PIRMININKAS. Šitie klausimai bus nagrinėjami artimiausiame posėdyje, tik ne tada, kai yra opozicinė darbotvarkė. Tradicija yra tokia.
Gerbiamieji kolegos, reikėtų pasitarti. Kadangi yra Vyriausybės valanda, bet mes turime svečių iš prezidentūros ir jie kantriai laukia, aš norėčiau, jei sutiktumėte, mes galėtume pratęsti posėdį tam laikui, kol prezidentūros atstovai pateiks dekretą. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, aš klausiu! Ar jūs girdite, ką aš jums sakau? Mes pratęsime posėdį ir padarysime valandą klausimų, atsakymų, bet dabar išspręsime šitą klausimą. (Triukšmas salėje) Gerai, viskas, nereikia rėkti! Balsuojame. Balsuojame dėl to, kad pratęstume posėdį pusvalandžiui. Gerbiamieji kolegos, klausykite, balsuojame, ar pratęsiame posėdį pusvalandžiui.
Už balsavo 37, prieš – 8, susilaikė 26. Pratęsiame pusę valandos. Aš labai atsiprašau. Dėl vedimo tvarkos. Prašom. I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir kolegos, aš siūlau sutrumpinti Vyriausybės valandą iki pusvalandžio. Klaus opozicija. Mes galėtume dabar daryti teikimą dėl banko pirmininko, o pratęsti pusvalandžiu Vyriausybės valandą ir užbaigti kitus klausimus.
PIRMININKAS. Jei opozicija neprieštarauja, tai… Ar galime? Gerai. Labai ačiū. (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, ir dėl Administracinių nusižengimų kodekso reikėtų šiame posėdyje būtinai apsvarstyti.
PIRMININKAS. Jeigu bus laiko, tikrai padarysime.
13.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vito Vasiliausko skyrimo Lietuvos banko valdybos pirmininku“ projektas Nr. XIIP-4178 (pateikimas)
Kviečiu L. Antanavičienę, Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją, pateikti Seimo nutarimą „Dėl Vito Vasiliausko skyrimo Lietuvos banko valdybos pirmininku“.
L. ANTANAVIČIENĖ. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien esu įpareigota pristatyti jums Lietuvos Respublikos Prezidento 2016 m. kovo 21 d. dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos banko įstatymu, Lietuvos Respublikos Prezidentė teikia V. Vasiliauską Lietuvos banko valdybos pirmininku antrai kadencijai. Žinia, dabartinė V. Vasiliausko kadencija baigiasi šių metų balandžio 15 dieną.
Lietuvos bankas yra viena iš pagrindinių valstybės institucijų, siekiančių užtikrinti šalies finansinį stabilumą, tvarų jos ekonomikos augimą, visuomenės pasitikėjimą pačia valstybe. 2011 metais teikiant V. Vasiliausko kandidatūrą Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigybei užimti iš kandidato buvo tikimasi profesionalaus, sąžiningo, objektyvaus ir skaidraus vadovavimo, jam buvo kelti nemaži uždaviniai. Šiandien teikiamas kandidatas per pastaruosius penkerius vadovavimo Lietuvos bankui darbo metus įrodė savo profesinę kompetenciją ir gebėjimą strategiškai tiksliai nustatyti prioritetinius vadovaujamos institucijos veiklos tikslus, o ypač svarbu, kad įrodė ir gebėjimą juos realiai įgyvendinti. Tą patvirtino ir įvykę akivaizdūs šalies finansų sistemos teigiami pokyčiai.
Ryžtingi sprendimai, tokie kaip kredito įstaigų sistemos stabilumo ir patikimumo užtikrinimas stiprinant finansų sektoriaus atsparumą tiek vidaus, tiek išorės šokams, esminės reformos vartojimo kreditų, kredito unijų rinkoje, aktyvūs veiksmai, siekiant geresnės vartotojų teisių apsaugos, didinant finansinių paslaugų prieinamumą, jų kokybę, leidžia daryti išvadas, kad kandidatas yra savo srities profesionalas, gebantis priimti ryžtingus sprendimus ir sprendimus laiku tuo pačiu metu. Tai yra reiklus vadovas, kartu ir atvirai bendradarbiaujantis žmogus. Labai svarbu, kad V. Vasiliausko vadovavimo Lietuvos bankui metu pradėti ir įsibėgėjantys darbai būtų kryptingai ir nenutrūkstamai tęsiami.
Pasirinkdama šį kandidatą, Lietuvos Respublikos Prezidentė taip pat vertino ir visuomenės nuomonę. Visuomenės pasitikėjimas Lietuvos banku gerbiamojo V. Vasiliausko vadovavimo bankui laikotarpiu stabiliai augo. Žmonės labai gerai įvertino ir Lietuvos banko aktyvią veiklą sėkmingai įvedant eurą šalyje. Laikydamasis atskaitingumo visuomenei principo, Lietuvos bankas užtikrino savo veiklos skaidrumą, taip sustiprindamas pasitikėjimą ne tik pačiu banku, bet ir visa mūsų šalies finansų sistema. Lietuvos Respublikos Prezidentė, vertindama V. Vasiliausko dalykinę kompetenciją, profesionalumą, pasiektus darbo rezultatus, jo gebėjimus sutelkti dalyvaujančias šalis bendriems tikslams, produktyviems veiksmams, mano, kad V. Vasiliauskas yra tinkamas kandidatas toliau eito Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas.
Tuo norėčiau gerbiamojo V. Vasiliausko pristatymą baigti. Tikiuosi, kad gerbiamas kandidatas detaliau pristatys savo nuveiktus darbus, tęstinų darbų Lietuvos banke svarbą, ateities darbų viziją ir atsakys į gerbiamųjų Seimo narių klausimus. Ačiū visiems už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju poniai L. Antanavičienei. Kviečiu į tribūną V. Vasiliauską. Jūs turite iki 10 minučių laiko kalbėti ir po to 15 minučių klausimams.
V. VASILIAUSKAS. Laba diena, posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Nors šioje salėje prieš jus esu stovėjęs ne kartą, prisipažinsiu, kad šis susitikimas nėra vienas iš daugelio ir tikrai ne pats paprasčiausias. Kadangi šiandien esu, dar kartą esu, kandidatas į centrinio banko vadovus, privalau pristatyti savo požiūrį į Lietuvos banko prioritetinius ateities darbus. Tačiau, kita vertus, kažin ar po penkerių darbo metų einant šias pareigas galėčiau sau leisti apsiriboti vien tik ateities planų ir gerų norų pristatymu. Todėl mėginsiu spėti per man skirtą laiką padaryti ir viena, ir kita, t. y. koncentruotai pateikti jūsų vertinimui ir svarbiausius praėjusių metų, praėjusio laikotarpio pokyčius, ir orientacines gaires, kurių laikyčiausi, jeigu pakartotinai patikėtumėte man tęsti darbą.
Prieš apsispręsdamas kandidatuoti antrą kartą, atidžiai peržvelgiau savo pirmojo prisistatymo Seimui stenogramą, kad sąžiningai visų pirma sau įvertinčiau, kiek teisingai tuomet pavyko įžvelgti sektoriaus aktualijas ir kiek sėkmingai pavyko įgyvendinti deklaruotas nuostatas. Kartu pasitikrinau, ar neteks raudonuoti, jeigu panašius klausimus užduotumėte jūs ar kas nors kitas. Ir prisipažinsiu, kad šia prasme jaučiuosi pakankamai ramus, nors tiek Lietuvos, tiek globaliajame finansų sektoriuje klostėsi unikalios, anksčiau nefiksuotos situacijos, nors patyrėme keletą rimtų iššūkių, vis dėlto keisti kryptį ir atsisakyti principinių nuostatų man neteko.
2011 metais, po neseniai išgyventos finansų krizės, kaip vieną iš svarbiausių tikslų nurodžiau būtinybę reformuoti sektorių taip, kad būtų užtikrintas jo stabilumas. Šiandien galiu patvirtinti, kad būtent tai ir buvo viena ryškiausių Lietuvos banko krypčių, manau, tam tikrų rezultatų pasiekti pavyko. Šį teiginį norėčiau pagrįsti.
Pirma, šalies bankų sektorius, išgyvenęs skausmingą apsivalymą, šiandien yra skaidrus ir sveikas. Visi bankai nepriekaištingai vykdo reikalavimus ir ne tik atitinka, bet ir su saugia atsarga viršija normatyvinius rodiklius. Tokių, kurie keltų įtarimų ar grėsmių, sistemoje neliko.
Antra, sektoriaus patikimumą įvertino ir bankų klientai. Bankuose laikomų indėlių apimtis šių metų pradžioje viršijo 17 mlrd. eurų. Tokioje žemų palūkanų aplinkoje, kai stiprių finansinių paskatų laikyti tiek indėlių nebeliko, tai reiškia būtent pasitikėjimą. Ir pasitikėjimą ne tik bankais, bet taip pat ir valstybe, atsakinga tiek už teisinį reglamentavimą, tiek teisinių nuostatų įgyvendinimą, rinkos dalyvių licencijavimo priežiūrą, o jeigu būtina, drausminimą ir šalinimą iš rinkos.
Trečia, mano vertinimu, svarbiausia. Šiandieninė stabili padėtis nėra nei atsitiktinė, nei trumpalaikė. Mūsų finansų sistema pasižymi, noriu pabrėžti, tvaria plėtra. Tą pripažino tarptautinės finansų organizacijos, taip pat reitingų agentūros, per keletą pastarųjų metų pagerinusios Lietuvos reitingus keliomis pakopomis ir pabrėžusios, kad jų sprendimus, be kita ko, paskatino pagerėjusi kredito įstaigų priežiūra ir pašalintos buvusios rizikos. Turime pagrindo tikėtis, kad pasiektas tvarumas bus ilgalaikis. Lietuvos bankas pasiryžo imtis atsakomybės, siekė ir gavo Seimo suteiktą makroprudencinės priežiūros mandatą, t. y. teisę ir pareigą ne tik vykdyti atskirų subjektų priežiūrą, bet ir užkardyti sistemines makrolygio rizikas. Šiai užduočiai įvykdyti įvykdė parengtas veiksmingų priemonių arsenalas. Jau kuris laikas taikomos priemonės, kurių paskirtis – sušvelninti galimą ekonomikos procikliškumo įtaką, apsaugoti kredito rinką nuo perkaitimo ir burbulų formavimo. Ir būtinai įtvirtinti atsakingo skolinimo ir skolinimosi doktriną visame sektoriuje, neaplenkiant nei smulkiausių vartojimo kreditų teikėjų, nei unijų, be abejo, juolab didžiųjų rinkos žaidėjų.
Lygiagrečiai yra dirbamas ir, neabejoju, turi būti tęsiamas kitas darbas – sektoriaus reformavimas, užtikrinant, kad kilusios problemos turi būti sprendžiamos pačių bankų, o ne valstybės pinigais. Kitaip tariant, kad mokesčių mokėtojams netektų apmokėti neatsakingų bankų savininkų sąskaitų.
Prieš penkerius metus šioje tribūnoje išsakęs gana nebankinį požiūrį, kad pinigai nėra tikslas, o bankai nėra ekonomikos elitas, šiandien, jau turėdamas ir centrinės bankininkystės patirties, savo ankstesnę nuostatą galiu tik patvirtinti pridurdamas, kad finansų sektoriaus paskirtis yra visų pirma aptarnauti realiąją ekonomiką, realųjį gyvenimą.
Ką darome, ką galime padaryti, kad paskatintume šią funkciją, t. y. kad ekonomikos aptarnavimo funkciją atliktume kuo geriau? Visų pirma konkurencija – tiek išorinė, tiek vidinė. Kalbant apie išorinę, tenka pasidžiaugti, kad, prisijungus prie bendrosios mokėjimo eurais sistemos SEPA, nuo šių metų sausio 1 dienos gyventojams ir ūkio subjektas sukurtos prielaidos naudotis 34 valstybių bankų paslaugomis. Sektoriaus viduje tiek rinkos dalyviui, tiek klientams pasirinkimo galimybių taip pat nuolat daugėja. Pateiksiu kelis skaičius. 2011 metų sausį šalyje veikė tik viena licenciją turinti mokėjimo įstaiga. Šiuo metu yra išduotos 47 mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų licencijos. Mokėjimo įstaigos pasitvirtino įmokų už paslaugas grynaisiais rinkoje, 99 % grynųjų mokėjimų yra vykdomi ne bankuose, o būtent mokėjimo įstaigose.
Sumanymų ir pradėtų darbų yra ir daugiau. Šiuo metu rengiama Ilgalaikė nacionalinė mokėjimų strategija. Jos tikslas – skatinti paslaugų teikėjus diegti, o vartotojus aktyviau naudoti inovatyvias paslaugas, kurios ne tik paspartintų ir atpigintų paslaugas, bet ir padidintų konkurencinį spaudimą šių paslaugų teikėjams, taip pat prisidėtų prie šešėlinės ekonomikos mažinimo. Žinoma, rinkos ranka ne visada suveikia, juolab kai rinka nedidelė, sekli ir pasižyminti tam tikrais nacionaliniais ypatumais. Tokiais atvejais būtina veikti dviem frontais, t. y. įtraukti administracinio poveikio svertus, netgi tokius kaip būtiniausių paslaugų įkainių ribojimas, ir tuo pat metu toliau kurti aktyviajai konkurencijai palankias sąlygas bei paslaugas. Esu įsitikinęs, kad šis principas taikytinas ne tik mokėjimų srityje. Jei siekiame, kad finansų sektorius būtų lankstus ir gyvybingas, pajėgus maksimaliai tenkinti realiosios ekonomikos poreikius, būtina pasirūpinti didesne finansavimo instrumentų įvairove.
Turime pripažinti, kad dabar verslo, ypač smulkiojo, finansavimo struktūra yra pernelyg priklausoma nuo bankinių paskolų, o tai reiškia, nuo situacijos bankų sektoriuje. Manau, tai nėra gerai, todėl siekiame, kad būtų sukurtos sąlygos, kurios skatintų aktyviau naudoti alternatyvias bankų paskoloms finansavimo priemones ir alternatyvius šaltinius. Alternatyvių finansavimo šaltinių paieškos rūpi ne tik mums vieniems – sprendimų ieško ir Europos Sąjungos institucijos. Jau yra politinis sprendimas kurti kapitalo sąjungą, kurios vienas iš tikslų – būtent didesnė finansavimo šaltinių įvairovė. Palaikėme šią iniciatyvą, tačiau suprasdami, kad Europos Sąjungos mastu sprendimų įgyvendinimas užtrunka, mes ėmėmės nacionalinių veiksmų būtent savo rinkoje.
Galiu pasidžiaugti ir padėkoti, kad sėkmingai bendradarbiaudami su Finansų ir Ūkio ministerijomis, šiame darbe esame pažengę gerokai toliau nei Europos Sąjungos institucijos ir ši veikla turėtų būti tęsiama siekiant įtvirtinti finansų sektoriaus atsparumą sukrėtimams, jo lankstumą ir atvirumą inovacijoms. Tai būtent alternatyvaus finansavimo priemonės, kurioms jau buvo pritarta Vartojimo kreditų įstatymais ir kurios turėtų ateiti netrukus į Seimą, manau, yra tas kelias, kuriuo turėtume eiti.
Artėju prie laiko limito, tačiau privalau paminėti dar du tikslus.
Pirmas. Dar daugiau dėmesio skirti visuomenės finansiniam švietimui. Manau, tai yra prioritetas centriniam bankui ir mes toje srityje dirbtume toliau.
Antras susijęs su pačiu Lietuvos banku. Kaip žinote, šiuo metu Lietuvos bankas vykdo konsoliduotą finansų sektoriaus priežiūrą. Tai yra prižiūrime ne tik finansų tarpininkus, ne tik esame atsakingi už sisteminės rizikos priežiūrą, bet ir už finansinių paslaugų teikimo priežiūrą. Nuo 2015 metų aktyviai dirbome visais Europos Centrinio Banko ir bendrojo priežiūros mechanizmo formatais. Jau minėjau, kad mums buvo suteiktas makroprudencinės priežiūros mandatas. Šiuos ir kitus darbus atliekame su gerokai mažesne komanda.
Palyginus su 2011 metais, darbuotojų sumažėjo maždaug penktadaliu, t. y. apie 20 %. Man tai reiškia viena, kad rezervų buvo, kad sugebėjome juos rasti ir efektyviai panaudoti. Vienas pavyzdys. Administracinės naštos prižiūrimiems subjektams sumažinimas. Tik per 2014 metus mes įgyvendinome maždaug apie 20 priemonių, kurios leido sutaupyti prižiūrimam sektoriui maždaug 15 tūkst. darbo valandų. Bankui, kaip reguliuotojui, leido sutaupyti maždaug 3 tūkst. darbo valandų. Šios krypties reikėtų laikytis ir toliau. Mūsų pasirengimas ir gebėjimai leidžia turėti ambiciją tapti vienu iš efektyviausių centrinių bankų Šiaurės ir Baltijos šalių regione. Mes savo strategijoje būtent esame numatę būti vienu iš trijų…
PIRMININKAS. Gerbiamas pirmininke, ar galėtumėte baigti?
V. VASILIAUSKAS. Baigiu. Gerbiami Seimo nariai, kad ir koks būtų jūsų sprendimas dėl mano kandidatūros, naudodamasis šia proga, norėčiau padėkoti už pastarųjų metų bendradarbiavimą, kuris, mano galva, buvo ir intensyvus, ir konstruktyvus. Turėjome sudėtingų situacijų, išties nekasdieninių, drįsčiau sakyti – istorinių darbų. Manau, bendromis pastangomis atlikome juos pakankamai kokybiškai. Ačiū už jūsų laiką. Atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar 15 minučių klausti. Pirmasis buvo užsirašęs J. Razma. Aš jo nematau. P. Gylys. Nėra. S. Bucevičius. Nėra. A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, iš tikrųjų šiandien situacija bankų sektoriuje yra ženkliai skaidresnė, ramesnė ir tai yra nemaža ir jūsų darbo dėka. Čia apie bankų sektoriaus ateitį Lietuvoje būtų galima daug ir neklausinėti, nes iš tikrųjų nėra, nematyti kokių nors didesnių problemų. Bet Lietuvai tapus euro zonos nare, jūs dabar esate ir Europos Centrinio Banko sprendimų priėmimo dalis. Sakykite, kaip… Jūs apie tai daug nekalbėjote, bet kokią jūs matote būtent tą atsakomybę rūpintis ir bankų sektoriumi visoje Europoje, kad mūsų neištiktų kokios nors bėdos? Ar čia matote kokių nors didesnių problemų ir iššūkių, kur problemų gali atsitikti kur nors kitur ir pasiekti Lietuvą?
V. VASILIAUSKAS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų prisijungę prie euro zonos, mes tapome Europos Centrinio Banko dalimi. Tai yra dalyvaujame formuojant pinigų politiką, o ne tik ją įgyvendiname, kai turėjome litą iš principo susietą su euru. Be jokios abejonės, akiratis ir veiksmų laukas yra gerokai išsiplėtęs.
Kalbant apie riziką. Be jokios abejonės, mes gyvename žemų palūkanų aplinkoje, žemos, netgi neigiamos infliacijos aplinkoje. Su tuo iš principo yra susijęs ne toks, kokio norėtųsi, vystymasis visoje euro zonoje. Todėl atitinkamai šiandien vykdoma, sakyčiau, pakankamai laisva pinigų politika, manyčiau, atitinka mūsų interesus, nes tai reiškia didesnį pinigų kiekį pagrindinių mūsų prekybos partnerių. Ta atlaisvinta pinigų politika duoda rezultatų, nes pagrindinių mūsų prekybos partnerių kreditavimas auga, ekonomikos taip pat ten atsigauna, o tai tiesiogiai yra susiję su mūsų eksporto rezultatais. Aš manau, eksportų rinkų pasikeitimas įvedus Rusijai sankcijas nuo Rytų į Vakarus ir kad Europos Centrinio Banko politika prisidėjo prie geresnės ekonominės situacijos tose valstybėse, yra labai svarbu.
Kalbant apie ateitį, aš dar prognozuočiau kokius keletą metų tokių žemų palūkanų aplinkos. Lietuvos ekonominiam vystymuisi, aš manau, irgi 2–3 metus galime tikėtis tokio tvaraus augimo, bet galvojant apie perspektyvą, apie vidutinį ir ilgesnį laikotarpį, mums niekada nereikia pamiršti, kad turime atlikti ir savo namų darbus, kurių receptus mes tikrai periodiškai gauname iš tarptautinių institucijų.
PIRMININKAS. Klausia G. Jakavonis. Ruošiasi B. Bradauskas.
G. JAKAVONIS (DPF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas Vitai, nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuva įsivedė eurą. 2014 metų pabaigoje jūs, finansų ministras R. Šadžius, taip pat Bankų asociacijos vadovas S. Kropas lankėtės visose frakcijose, taip pat ir Darbo, atsakinėjote į klausimus ir garantavote, kad įvedus eurą kainos nesikeis. Žinote, mano poreikiai nepasikeitė, aš vartoju tuos pačius maisto produktus, bet išėjęs visada perskaičiuoju į litus, matau, kad kainos pakilo maždaug trečdaliu arba ketvirtadaliu. Daug kur turguose, kas buvo vienas litas, kainuoja vienas euras. Ar jūs tada padarėte klaidą, ar jūs tada melavote, ar neįvertinote ir dabar galite ramiai sakyti, kad niekas nepakito?
V. VASILIAUSKAS. Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų atsakydamas į jį, galiu tiesiog pasakyti, kad aš tikrai niekada nemeluoju ir laikausi šito principo. Statistika yra labai paprasta: vidutinis kainų lygis yra mažai pasikeitęs, bet čia reikėtų mums atskirti bendrąją infliaciją ir vadinamąją tą išgrynintą infliaciją. Bendroji infliacija yra prekių ir paslaugų kainos, į kurias įeina ir kuro kainos, taip pat ir maisto produktų kainos. Mes nematome būtent bendrosios infliacijos išaugimo.
Kalbant apie paslaugų kainas, taip, statistika sako, kad paslaugų kainos išaugo maždaug 4 %. Aš manau, pagrindinis dalykas, dėl kurio taip įvyko, tai yra būtent kainų, sakykim taip, kainų apvalinimas, tačiau bendrasis infliacijos lygis tikrai nedaug pasikeitė lyginant euro įvedimo momentą ir po euro įvedimo. Jeigu palyginsime su kitomis eurą įsivedusiomis šalimis, tas euro poveikis grynai kainų augimui Lietuvoje buvo minimaliausias. Kainas taip pat lemia ir kiti veiksniai: tarptautinių rinkų kainos, maisto produktų kainos tarptautinėse rinkose ir t. t., ir panašiai. Taip pat sezoniniai svyravimai.
Dar kartą apibendrindamas noriu pasakyti, kad, lyginant bendrą kainų lygį, nei aš, nei finansų ministras, nei kiti prieš euro įvedimą kalbėję žmonės tikrai nemelavo.
PIRMININKAS. Klausia B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų teko tiesiogiai dirbti su Lietuvos banku, su jo vadovais, taip pat ir gerbiamuoju V. Vasiliausku ne vienerius metus būnant Biudžeto ir finansų komiteto nariu ir vadovu, ir dabar. Todėl noriu pasakyti, kad iš tikrųjų asmeniškai Lietuvos bankui didelių priekaištų neturiu. Nėra niekada išgrynintos produkcijos, kaip ir nėra kažkur gryno aukso, visada tų krislelių yra, buvo ir bus. Bet kada mes lyginame globalius dalykus… Iš tikrųjų bankas atliko milžinišką darbą dirbdamas ir vadinamųjų trumpųjų kreditų, ir Kredito unijų įstatymo klausimais, ir dėl kitų dalykų, todėl aš norėčiau palinkėti vienintelio dalyko…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Broniau, jūs klauskite, arba aš išjungsiu mikrofoną.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Aš ir paklausiu.
PIRMININKAS. Minutė.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Norėčiau palinkėti vieno dalyko – truputį daugiau konsultuoti Vyriausybę ir daugiau konsultuoti, sakykime, vidaus skolinimosi politikos klausimais. Aš manau, kad valstybė tikrai neišnaudojo turimų galimybių…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Broniau, reikia klausti, o ne palinkėjimus… Čia ne pageidavimų koncertas. (Balsai salėje) A. Dumbrava. Nėra. V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis banko pirmininke, turėčiau jums du klausimus. Nors vienas gal daugiau susijęs su Valstybinės mokesčių inspekcijos kompetencija, vis tiek būtų įdomu išgirsti jūsų požiūrį. Prasidedant mūsų šios kadencijos Seimo pirmiems metams, buvo iškilęs labai aktualus klausimas, kad bankai nemoka to standartinio pelno mokesčio. Kokia padėtis yra šiuo metu ir apskritai kas daroma, kad jie mokėtų tiek, kiek moka kiti verslo subjektai?
Antras klausimas būtų smulkesnis, bet liečiantis daugybę Lietuvos žmonių. Jūs žinote, kad bankai už žmonių įsiskolinimus taiko tokią priemonę, kai paima ir nurašo pinigus iš jų sąskaitų. Aš suprantu, kad skola yra, kaip žmonės sako, skola – ne rona, neužgis, bet tai vis dėlto žeidžia žmones. Ar negalima šito kaip nors kitaip sutvarkyti, kad nebūtų kišama ranka prie pinigų, nors ir virtualių? Ačiū.
V. VASILIAUSKAS. Dėkui už klausimus. Pabandysiu atsakyti trumpai. Kalbant apie mokesčius, bankų mokamus mokesčius, kaip jūs teisingai pasakėte, iš tikrųjų klausimas būtų Mokesčių inspekcijai, nes finansinės apskaitos, t. y. finansinio rezultato apskaitos ir mokestinio rezultato, arba mokestinės apskaitos, principai skiriasi, todėl tie rezultatai kartais gali būti skirtingi, t. y. bankas gali dirbti pelningai finansinės apskaitos prasme, tačiau nesumokėti nė vieno mokesčio, nes mokestine prasme jis patiria nuostolių.
Kalbat apie finansinį rezultatą galiu pasakyti, kad taip, 2015 metai buvo pelningi. Lyginant trejus krizinio laikotarpio metus ir po to sekusius trejus metus, įskaitant ir 2015 metus, bankai jau konsoliduota prasme viršijo tą patirtą nuostolį. Todėl aš darau prielaidą, kad pelno mokesčio įplaukos turėtų būti didesnės, negu jos buvo krizės laikotarpiu.
Kalbant apie vadinamąjį pelnų išvežimą, aš nelabai sutikčiau su vyraujančia nuomone, nes nemanau, kad racionalu būtų bankams išvežti pelną iš mažų mokesčių valstybės (pelno mokestis pas mus yra 15 %) į didesnių mokesčių valstybę. Švedijoje pelno mokestis yra virš 20 %. Jeigu manęs paklaustumėte, aš vis dėlto konsolidavimo prasme pasirinkčiau Lietuvą kaip jurisdikciją.
Mes galime pasakyti, kad ir Seimas yra pakoregavęs Pelno mokesčio įstatymą ir nustatęs apribojimus dėl nuostolių perkėlimo. Manau, tas apribojimas ir buvo reakcija į tą mokestinių pajamų situaciją, susijusią su bankiniu sektoriumi.
Dabar kalbant apie išieškojimus iš sąskaitų. Paprastai bankai įgyvendina jau kitų kreditorių reikalavimus ir čia automatiškai yra nuskaitomos lėšos. Jeigu klientas yra nepatenkintas automatiniu nuskaitymu, bet kuriuo atveju lieka galimybė ginti savo teises kitais būdais. Bet pats toks kaip išieškojimas arba nuskaitymas automatiškai, mano galva, tiesiog yra būtinas užtikrinant kreditorių interesus, o skolininkams ginti savo interesus teisėtais būdais taip pat yra visos galimybės.
PIRMININKAS. Turėtų klausti A. Skardžius. Jo nematau. R. Markauskas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti dėl kredito unijų. Ar pakankamai skiria Lietuvos bankas dėmesio priežiūrai, nes dabar, kaip matote, priimant įstatymą yra du įstatymai atsiradę. Bendraujant su kredito unijų atstovais matyti, kad jos yra labai išsiskaidžiusios ir labai skirtingos tiek savo turtu, tiek turimais kitais finansiniais rodikliais. Ar tikrai buvo prižiūrima, kad jos dirbtų vieningai, vienodai ir suteiktų tas paslaugas, kas buvo numatyta ir reikėjo suteikti? Ačiū.
V. VASILIAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Manau, kredito unijų sektorius buvo antras sektorius, kurio prižiūrėjimo mes ėmėmės aktyviai, išsprendę bankinio sektoriaus problemas, apie kurias aš minėjau savo pristatyme. Manau, mes buvome tikrai pakankamai aktyvūs. Pradedant 2013 metais, mes dirbome ties Kredito unijų reformos koncepcija, ją patvirtinome, išėjome į visuomenę, gimė iš to pati koncepcija, tada atėjome į Seimą, buvo sudaryta darbo grupė. Seime patvirtinome koncepciją ir jos pagrindu buvo parengtas kartu su Finansų ministerija, kartu su 60 kredito unijas vienijančia asociacija bendrų pasiūlymų paketas, kuris, ačiū Dievui, Seime yra perėjęs pateikimo stadiją.
Turime kitas 13 unijų, kurios turi kitokį požiūrį į didžiumos kredito unijų ateities įsivaizdavimą. Mes tą požiūrį gerbiame. Dabar abu įstatymų projektai, aš suprantu, bus svarstymo stadijoje, ir galėsime ieškoti bendro sprendimo.
Aš noriu pasakyti, kad mano įsivaizdavimas kredito unijų sektoriuje yra būtent jėgų sujungimas, būtent konsolidavimas, jeigu mes norime turėti kredito unijas kaip rimtą, konkurencingą žaidėją kredito įstaigų sistemoje. Tik tokiu būdu mes galime turėti alternatyvas vyraujančiam bankų paskolų modeliui. Čia interesas mūsų ir kredito unijų judėjimų yra tikrai vieningas, vienodas. Naudodamasis proga noriu padėkoti Seimo nariams, kurie buvo įsitraukę į koncepcijos rengimą ir įstatymo paketo, kuris pagaliau pradedamas svarstyti, rengimą.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Smagu pirmininko klausytis per pristatymą, kai pasidžiaugėte jums suteiktu makroprudenciniu mandatu, taip pat yra smagu atsimenant, kiek buvo kovota dėl to mandato ir kad jūs juo naudojatės sąžiningai. Aš noriu daugiau jūsų paklausti apie ateitį, ateities planus, jeigu būtumėte patvirtintas. Gal galėtumėte pagal prioritetus išvardyti pagrindines tris sritis, kurioms būtų skiriamas didžiausias dėmesys, kalbant apie finansų rinką ir jos reguliavimą?
V. VASILIAUSKAS. Dėkui. Aš suprantu, klausimas yra dėl mūsų, kaip reguliuotojo ateities, sakykim, taip, nes mes dar turime ir krūvas kitų mandatų. Kalbant apie reguliavimą arba priežiūrą, sakyčiau, vienas iš pagrindinių ateities darbų būtų sėkmingas kredito unijų reformos pradėjimas, įgyvendinimas. Tai, sakyčiau, pirmas prioritetas. Toliau – rinkos stebėjimas ir prireikus aktyvinimas makroprudencinio mandato, t. y. reagavimas į pasikeitimus nekilnojamojo turto rinkoje. Ir trečias prioritetas, sakyčiau, būtų alternatyvių finansavimo priemonių skatinimas, tai yra įstatyminės iniciatyvos.
Ir ketvirtas paminėtinas dalykas būtų pagrindinės sąskaitos iniciatyva. Tai yra mokėjimų įstatymų pakeitimas, kuris netrukus turėtų pasiekti Seimą. Ir, be abejo, Būsto paskolų direktyvos perkėlimas ir atitinkamai įstatymo pasiūlymas, kuris, sakyčiau, įvestų naujoves į bankų ir būsto paskolų gavėjų santykius, labiau apgintų vartotojo, kaip silpnesnės santykių šalies, interesus.
PIRMININKAS. Dėkoju banko pirmininkui. Jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Noriu priminti kolegoms, kad yra numatyti susitikimai frakcijose, dabar mes nebalsuojame. Grafikas yra numatytas ir, aš manau, tų klausimų, į kuriuos nespėjo atsakyti dėl laiko trūkumo, jūs galėsite paklausti susitikimuose frakcijose. Dėkoju.
Yra numatyta, kad pagrindinis komitetas yra Biudžeto ir finansų komitetas. Numatyta svarstyti balandžio 7 dieną Seime.
13.50 val.
Vyriausybės valanda
Aš dar kartą labai atsiprašau Vyriausybės už neproduktyviai sugaištą laiką. Kaip sutarėme, pusvalandis opozicinėms frakcijoms klausti Vyriausybę. A. Kubilius, pirmasis klausimas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gal aš finansų ministrui klausimą, kadangi nėra premjero. Gerbiamasis ministre, „Lietuvos energijos“, kurios akcijas jūs valdote, antrinė bendrovė pripažino valdančiųjų veiksmus, persekiojant privačią Karalienės Mortos mokyklą dėl sudarytos „Lietuvos energijai“ naudingos sutarties, force majeure aplinkybe, tai yra nenugalimos jėgos aplinkybe, tolygia žemės drebėjimui ar teroristų išpuoliui, kurio negali prognozuoti ir negali suvaldyti jų atnešamos žalos. Dėl tokių aplinkybių, kaip žinia, „Lietuvos energija“ nutraukė sutartį su Karalienės Mortos mokykla. Taigi Lietuva tampa šalimi, kur valdžios nenumaldomas noras persekioti opoziciją normalaus vakarietiško verslo yra pripažįstamas force majeure aplinkybe, nedidelis skirtumas nuo V. Putino. Ministre, sakykite, jūs asmeniškai ar Seimo narys A. Skardžius esate ta neprognozuojama stichinė nelaimė, žlugdanti valstybinių įmonių valdymą Lietuvoje? Ar bus siūloma papildyti įstatymus ir numatyti naują verslo draudimo rūšį, apsidraudžiant nuo tokios valdžios, kuri Lietuvoje tampa neprognozuojama nelaime?
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Atmetant visas politines spekuliacijas, aš esu tas žmogus, kuriam labiausia rūpi, kad valstybės, iš esmės valstybės, turtas, valdomas „Lietuvos energijos“, būtų naudojamas tinkamai, kad nebūtų piktnaudžiavimų, kad nebūtų lėšų švaistymo ir, svarbiausia, kad „Lietuvos energija“ vykdytų tą funkciją, kuri yra reikalinga, kuri jai skirta, – veiktų energetikos srityje.
Dabar, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas yra priėmęs atitinkamus nutarimus ir pavedęs, viename nutarime pripažinęs, kad galimai buvo piktnaudžiavimų, antru nutarimu pavedęs Valstybės kontrolei atlikti auditą, ir atsižvelgiant į tai, kad viduje grupės taip pat buvo atliekami patikrinimai, kurių rezultatai šiuo atveju… kuriais suabejojo parlamentas, įstatymų leidėjas, „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius kovo 22 dieną pradėjo vidinį tyrimą, kurio metu bus visapusiškai ištirtos „NT valdose“ susidariusios situacijos aplinkybės, įmonės atlikti veiksmai, priimti sprendimai. Jūsų paminėtos sutarties nutraukimas yra tik tas pirmas veiksmas kaip užkardymas galimų tolesnių netekimų, ir visų dalyvaujančiųjų, veikiančiųjų asmenų veiksmai tikrai bus labai atsakingai įvertinti. Vidinio tyrimo komisijai vadovauja „Lietuvos energijos“ Prevencijos tarnybos direktorius V. Telyčėnas. Manau, šituo žmogumi ir jūs, ir aš, ir daugelis galime pasitikėti, turėsime tikrai tinkamus rezultatus. Be abejo, lauksime ir Valstybės kontrolės išvadų.
PIRMININKAS. Antrasis klausimas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tikiuosi, kad bus sąžiningai ištirti ir jūsų veiksmai, ir Seimo nario A. Skardžiaus. Nes jeigu pasirodys, kad skambinote ir nurodinėjote, ir reikalavote, ir spaudėte, ir tai tapo ta force majeure aplinkybe, tai, gerbiamasis ministre, net ir Liuksemburge jus pasieks teisingumo ranka.
Dabar norėčiau paklausti vidaus reikalų ministro. (Balsai salėje) Iš tikrųjų ne dėl kokių nors politinių permainų, bet rimtą klausimą, ministre. Sakykite, ar jums žinoma Migracijos departamento politika pastaruoju laikotarpiu, paskutinius keletą metų, kai iš esmės yra keičiamos Seime priimto Pilietybės suteikimo įstatymo nuostatos, kurios leido tiek lietuviams, išvykusiems iš Lietuvos iki 1940 metų, tiek kitų tautybių, pavyzdžiui, žydams, litvakams, išvykusiems į Izraelį ar į Pietų Afrikos Respubliką ir gavusiems teisę į Lietuvos pilietybę, tą pilietybę susigrąžinti ir gauti Lietuvos pasą? Dabar kažkas pasikeitė, per paskutinius pora metų reikalaujama, kad jie įrodytų, jog jie išvyko dėl kažkokių gresiančių pavojų. Ar negresia tie pavojai? Ar nepaaiškėjo, kad holokaustas ir tremtys į sibirus yra tie pavojai, kurių žmonės natūraliai norėjo išvengti? Ar nėra taip, kad valdininkai pakeičia esminius Lietuvos politikos principus ir dėl to iš tikrųjų turime daugybę nesusipratimų?
S. SKVERNELIS. Ačiū už klausimą.
R. ŠADŽIUS. Labai atsiprašau, įsiterpsiu vis dėlto, kadangi pradžia šito klausimo lietė mane asmeniškai. Gerbiamasis opozicijos lyderi, telefoninė teisė, kuri buvo plačiai praktikuojama jūsų vadovaujamos Vyriausybės metais „Lietuvos energijoje“, yra pasibaigusi. „Lietuvos energijoje“ yra garantuotas, normalus ir pagal tarptautinius standartus įgyvendinamas, OECD aukštos kokybės pripažintas korporatyvinis valdymas, yra atitinkami organai, yra Stebėtojų taryba, yra valdyba ir jie pagal savo kompetenciją priiminėja sprendimus, vadovaudamiesi taip pat ir įstatymų leidėjo priimtais legaliai paskelbtais nutarimais. O dabar vidaus reikalų ministras gali atsakyti. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Andriau… Gerbiamasis Kubiliau, labai prašau netriukšmauti, duokite atsakyti.
S. SKVERNELIS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų žinomos tos problemos, kurios yra Migracijos departamente, jos ne tik žinomos, bet Vyriausybė yra priėmusi sprendimą ir pateikusi įstatymo projektą, kad būtų tinkamai formuojama migracijos politika ir nebūtų tų galimybių, kaip sakėte, valdininkams galbūt interpretuoti arba savaip suvokti įstatymus. Tačiau kalbant apie tą faktą, kurį jūs paminėjote, tai iš tiesų yra vertinamos tam tikros grėsmės, bet tai apima nepriklausomos Lietuvos laikotarpį – 1938, 1932 metus, kai išvykimas… Pasakyti, kad tuo metu žydų tautybės mūsų respublikos piliečiams, gyvenusiems Lietuvos Respublikoje, kilo grėsmės, tikrai negalima. Todėl tos problemos yra žinomos, ir tikrai mes manome, kad ne valdininkai turėtų interpretuoti Seimo priimtus įstatymus.
PIRMININKAS. Klausia K. Kuzminskas. Ruošiasi A. Mazuronis.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėčiau gerbiamojo susisiekimo ministro… Štai jau ketvirti metai eina, treji metai, kai aš jūsų visą laiką klausinėju pradžioje, kaip mano Radviliškio rajonas, kaip mes asfaltuosime žvyrkelius. Šiemet važiuoju į Minaičius, į minėjimą, – baisios duobės, baisus privažiavimas tiek nuo Šiaulėnų, tiek nuo Grinkiškio pusės. Jūs šiais metais skyrėte daug daugiau lėšų žvyrkeliams asfaltuoti, tačiau konkrečiai Radviliškio žmonės nežino, kokie keliai bus asfaltuojami, kur bus sutvarkyta. Aš tikiu, kad jūs skyrėte Radviliškio rajonui per paskutinę mano kadenciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Darote spaudimą.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū, ypač už klausimo pabaigą. Bet turiu kolegą įspėti, kad jūs ne Radviliškio apygardos Seimo narys, jūs Lietuvos valstybės Seimo narys ir neturėtumėte konstitucinės teisės propaguoti arba lobizuoti kurią nors vieną teritoriją.
Valstybės kelių tinklas žiūrimas kaip visuma, ir lėšų paskirstymas priklauso nuo daugybės faktorių, bet jis yra daugiau ar mažiau tolygus. Turiu jums pasakyti, kad žvyrkelių asfaltavimo reikalai, nusidėvėjusių asfaltuotų kelių atstatymo darbai labai priklauso nuo to, kaip Seimas, svarstydamas biudžetą, kokius pasiūlymus teikia ir kiek pinigų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos paima kitoms reikmėms. Norėčiau jums priminti, kad ir iš šių metų biudžeto 50 mln. eurų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos buvo paimta kitoms reikmėms.
Turiu pasakyti, kad šiuo laikotarpiu, šiuo metu ši Vyriausybė dėjo dideles pastangas, kad kelių tinklas būtų labiau atstatomas, negu nudėvimas. Todėl, kaip ir visiems regionams, taip ir Radviliškio regionui, galioja Mažų gyvenviečių asfaltavimo programa, kur per valstybę bus išasfaltuota 119 gyvenviečių, taip pat keletas ir jūsų minėtoje apygardoje. Taip pat galioja „Zebro“ programa, kur dalis žvyrkelių bus išasfaltuota. Ir tą informaciją, kuri jus domina, apie konkretų regioną galima (…) Lietuvos automobilių kelių direkcijos tinklalapyje su žemėlapiais, atstumais ir laikais.
PIRMININKAS. Labai dėkojame. A. Mazuronis. Nematau. A. Nakas. Nėra. Z. Jedinskis.
Z. JEDINSKIJ (LLRAF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Mano klausimas skirtas aplinkos apsaugos ministrui K. Trečiokui. Gerbiamasis ministre, ryte aš jums įteikiau raštą, kuris skirtas, beje, ir Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui A. Salamakinui dėl to, kad nuo antradienio Kazokiškių sąvartynas nepriima nerūšiuotų atliekų pagal tam tikrą kodą. Tuo metu mechaninio biologinio apdorojimo įrengimai neveikia, ir Vilniaus regione yra paralyžiuotas atliekų surinkėjų darbas. Jūs žadėjote iki Vyriausybės valandos išspręsti klausimą arba pateikti atsakymą. Labai ačiū.
K. TREČIOKAS. Ačiū už klausimą. Per tą laiką, kiek man buvo galima skirti tam klausimui, gavau informaciją. Kaip jūs ir sakote, yra tiesa, kad nerūšiuotų atliekų ne tik šis sąvartynas (visiems sąvartynams yra tokia taisyklė) neturi priimti. Mes įspėjome jau nuo gruodžio vidurio atliekų tvarkymo centrą, kad bus tokie reikalavimai, prašėme pasitikslinti (…) ir panašiai, bet problema yra ne ta. Taip, nepriimamos neapdorotos ir tinkamos perdirbti atliekos į sąvartyną, tai mus įpareigoja ir mūsų teisės aktai, ir Europos reglamentai, bet Vilniaus regione yra 12 įmonių, kurios turi teisę rūšiuoti, galima ten vežti, išrūšiuoti ir tos įmonės pristatys išrūšiuotas ten, kur priklauso: arba perdirbėjams, arba į sąvartyną.
Kitas dalykas, pačiame VAC (Vilniaus atliekų tvarkymo centre) yra rūšiavimo linijos, kurias tvarkingai įdarbinus galima išrūšiuoti tas atvežtas atliekas. Toks dabar yra tarpinis sprendimas. Mes aiškinamės ir, manau, artimiausiu metu ši problema išsispręs, nes galimybės tikrai yra. Yra nesusikalbėjimo tarp savivaldybės, atliekų tvarkymo centro ir galimai atliekų vežėjų dėl kainų. Bandoma kelti tokį karą: jūs mūsų neįleidžiate, mes nevešime ir panašiai. Mes artimiausiu metu išsiaiškinsime ir, manau, tikrai tos problemos neliks. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas. Ruošiasi V. A. Matulevičius.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau pateikti klausimą gerbiamajai švietimo ministrei. Gerbiamoji ministre, Švietimo įstatyme kalbant apie švietimo įstaigos, mokyklų reorganizavimą ir kitus svarbius su tuo susijusius klausimus, tariamasi su mokyklos taryba, su mokyklos bendruomene. Kiek žinau, tokie dalykai ne kartą buvo vykdomi ir Kauno mieste, bet pastaruoju metu tikrai bendruomenės labai pasipiktinusios dėl tų keturių mokyklų reorganizavimo, ypač prijungiant Stasio Lozoraičio mokyklą prie kitos mokyklos bei „Žiburio“ mokyklą atitinkamai irgi prie kitos mokyklos. Deja, tenka pripažinti, kad bendruomenės nuomonė Kaune yra ignoruojama. O kai kreipiamasi į ministeriją, ministerija faktiškai irgi tą nuomonę ignoruoja. Tai kam iš viso įstatyme rašoma apie bendruomenės nuomonės svarbą priimant svarbiausius su mokyklomis susijusius sprendimus?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju kolegai už klausimą. Aš manau, kad ne man kauniečiams aiškinti, kaip sunkiai visada buvo tvarkomas Kauno švietimo tinklas. Jeigu kitos savivaldybės jau susitvarkė prieš daug metų, Kaunas šiandien dar tebesprendžia įvairias problemas. Aš nenorėčiau sutikti su ta dalimi, kad ministerija ignoruoja. Jūs žinote, kad tinklo reikalus tvarko griežtai savivaldybė. Tai yra jos funkcija. Įsiklausyti ir tartis su mokyklos bendruomene tai yra privaloma sąlyga. Visur dalyvauti turi pačios reformos tinklo… sudarymo visais etapais. Netgi bet kurią mokyklą tvarkant, su mokyklos taryba, bendruomene, visada turi būti derinami veiksmai. Nesuderinus veiksmų, yra dar vienas toks momentas, kad galima kreiptis į ministeriją, mes atvažiuosime, išsakysime savo nuomonę, bet tai ir lieka tik rekomendacinės nuomonės lygmeniu. Įsakyti, nurodyti savivaldybei priimti vieną ar kitą sprendimą dėl tinklo mes negalime. Mes galime rekomenduoti, galime išsakyti savo nuomonę, mes galime atsiųsti ekspertus, jeigu savivaldybė prašo. Kitu atveju ne, tik kai prašo savivaldybė. Dėl manęs asmeniškai bent kokio pasipriešinimo arba bendruomenės įtraukimo neigimo niekaip negalėtų būti. Aš per daug gerai žinau bent jau bendrojo švietimo ugdymo sistemą.
PIRMININKAS. Ačiū ministrei. Klausia V. A. Matulevičius. Ruošiasi A. Dumčius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Mano klausimas būtų vidaus reikalų ministrui konkrečiai dėl J. Borisovo. Kadaise ne vien žiniasklaidos, bet ir valstybės institucijų J. Borisovas buvo įvardintas kaip asmuo, keliantis grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Jeigu yra taip, tai kaip tada suprasti, kad jam yra išduodamas leidimas gyventi Lietuvoje? Ar jis jau nebekelia grėsmės?
Kitas klausimas. Ar tiesa, kad jis įsirengęs milžinišką nelegalią šaudyklą, siekiančią 250 metrų, į kurią niekas negali patekti ir kur galbūt bandomi toliašaudžiai ginklai?
Ir paskutinis niuansas. Ar jūs galėtumėte ką nors pasakyti apie Olegą Petrovą, Rygos konvertitą, atsivertusį į islamą, kuris dabar kariauja „Islamo valstybės“ pusėje ir grasina Lietuvai? Ačiū.
S. SKVERNELIS. Atsakysiu. Dėl paskutinio negalėčiau pasakyti, nes ta informacija sudaro valstybės paslaptį.
Dėl konkretaus žmogaus šaudyklos tikrai turėčiau pasižiūrėti, pasidomėti, ar buvo kokie nors signalai, ar ne. Čia apie konkrečią pavardę kalbama, negaliu atsakyti.
O dėl leidimų, jei išduodamas leidimas kam nors nuolatos gyventi Lietuvoje, tai, be abejo, viena iš pagrindinių sąlygų yra ta, kad turi nekelti grėsmės mūsų nacionaliniam saugumui. Jeigu toks leidimas išduotas, atsižvelgiant į institucijų, kurios įtraukia asmenis į grėsmių sąrašą, argumentus ir motyvus, jeigu tokių motyvų nėra, tiesiog kitokio sprendimo priimti negali. Aš čia cituoju apskritai teisės aktų reikalavimus, bet ne šio konkretaus žmogaus atveju. Aš pasidomėsiu, ar toks leidimas yra išduotas ir kokiais pagrindais.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius. Ruošiasi V. Aleknaitė-Abramikienė.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Klausimą buvau numatęs premjerui, bet jo nėra, tai aš neapsunkinsiu gerbiamojo ministro R. Šadžiaus, jūsų mintys, matyt, Briuselyje, ir atidėsiu klausimą.
PIRMININKAS. Liuksemburge. Labai ačiū. V. Aleknaitė-Abramikienė. Ruošiasi R. J. Dagys.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš kaip tik esu priversta apsunkinti poną R. Šadžių dėl tos priežasties, kad jis šiandien pavaduoja premjerą. Pone Šadžiau, visiems yra žinoma, kad per Lietuvą tęsiama strategiškai svarbi „Amber Grid“ dujotiekio trasa, ir aš tai sveikinu, kaip ir visi sąmoningi piliečiai. Tačiau pasirodė, kad šią trasą iškreipia neskaidri kai kurių Vyriausybės institucijų veikla. Širvintų rajone dėl nesuprantamų priežasčių yra atsisakyta panaudoti jau esančią senosios trasos, dujų trasos, atkarpą ir yra dirbtinai daromas lankstas per Plikiškių kaimą. Ir dėl to lanksto, kada visiškai naujai rausiama žemė, nukenčia Plikiškių kaimo žmonių nuosavybė. Kai kurių žmonių nuosavybė tiesiog netenka vertės.
Jus, kaip būsimąjį Europos auditorių, turėtų dominti, dėl kokių privačių interesų daroma žala kaimo žmonėms, beje, ir gamtai, miškui ir galimai didinami projekto kaštai. Galų gale toks svarbus valstybei projektas yra diskredituojamas kaimo žmonių akyse, nes jie, pajutę neteisybę, kad būtent jie yra skriaudžiami dėl kažkieno neaiškių interesų, ir patį projektą pradeda vertinti neigiamai.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Vilija, jau per daug klausimų.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog jūsų klausiu, paskutinis sakinys, ar jūs tą zadanijų vykdymą Vyriausybei bandysite kaip nors pakoreguoti?..
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Pabaigos nesupratau, užsienio kalbomis buvo. Gerbiamoji Seimo nare, jūs išdėstėte klasikinę vienos konkrečios galimo ginčo pusės poziciją. Vykdant stambius infrastruktūrinius projektus tokių konfliktų yra labai daug. Kiekvienas turi būti išsprendžiamas, tai, beje, sudaro nemažą dalį projekto vykdymo kaštų. Bet mes turime tą pereiti, mes iš tikrųjų turime, jeigu vykdome statybą, ar tai būtų geležinkelis, ar tai dujotiekis, ar elektros linija, pereiti tą etapą, išsiaiškinti nuosavybės klausimus. O sprendžiant nuosavybės klausimus, kurie paprastai būna pagrindinis ginčo šalių interesas, visada yra pasitelkiami kaimo bendruomenės, gamtosaugos ir visokie kitokie argumentai.
Dėl šio konkretaus atvejo aš tikrai negalėčiau nieko komentuoti, galėtume pasidomėti ir jus, kaip Seimo narę, be abejo, informuoti, kas vyksta, kaip vyksta ir kokiu būdu sprendžiami tie konfliktai.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mano klausimas socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Pagal sausio mėnesio statistiką kiekvieną dieną mes prarandame 120 žmonių, 46 dėl prasto gimstamumo, išmiršta, o 75 emigruoja. Emigracijos mastai auga. Emigraciją, aišku, skatina žmonių neužtikrintumas dėl ateities.
Jūs pateikėte socialinio modelio dalį, susijusią su socialinio draudimo pensija, kur, jūsų pačių duomenimis, vidutinės pensijos iki 2035 metų nuo 36 %, palyginti su vidutine alga, sumažės iki 24 %. Tai žmonėms kelia didžiulį nerimą ir nestabilumo nuotaikas. Kitos dalys taip pat yra nepagrįstos finansiškai. Ar jūs nenorėtumėte atsiimti viso savo paketo, nebegąsdinti žmonių prieš rinkimus ir iš esmės pradėti dirbti savo darbą?
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui už klausimą. Iš tiesų neketinu atsiimti visų teisės aktų, kurie yra susiję su socialiniu modeliu. Tai yra jūsų išsakyta nuomonė. Ekspertai, mokslininkai, ekonomistai iš tiesų kalba visai kita kalba ir teikia visiškai kitus skaičius ir prognozes. Darbą, kurį aš dirbu, dirbu treti metai. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė. Gerbiamasis Rimantai…
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Aš tai pačiai ministrei. Gerbiamoji ministre, daugelyje savivaldybių, be abejo, yra pastatyti socialiniai būstai ir į juos taip pat yra sukelti žmonės, kurie gyveno grąžintinuose namuose. Tų žmonių pajamos yra ribotos. Jūs pateikėte Vyriausybei nutarimą, kuriam Vyriausybė pritarė, įvedėte tokią neaiškią formulę, kurią skaitant sunku suprasti. Savivaldybės skiria maksimumą, nuomos mokesčiai padidėjo tris kartus. Žmonės kreipiasi, rašo peticijas. Pasakykite, kaip man paaiškinti žmonėms, koks čia reikalas? Labai ačiū.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju gerbiamajai profesorei už klausimą. Iš tiesų įstatymo, to naujojo įstatymo dėl socialinio būsto, įgyvendinimo nuostatos kai kuriose savivaldybėse buvo įstrigusios, bet ne todėl, kad pats įstatymas blogas ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė neteisingas metodikas. Iš tiesų nesusikalbėjimo buvo, mes buvome gavę daug paklausimų, įvairių laiškų ir, kaip jūs sakote, skundų, tačiau į visus atsakėme ir išsiaiškinome. Pagal mūsų nuostatas, teisines nuostatas, įstatymų nuostatas būstų nuoma nė vienoje savivaldybėje neturėjo didėti.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Sveikatos ministrui leisime apšilti kojas, paklausiu žemės ūkio ministrės. Ministre, situacija pieno sektoriuje siaubinga, bankrutuoja pavyzdiniai ūkiai, kuriuose, pavyzdžiui, Pasvalio rajone, lankėsi ne vienas Prezidentas, išparduoda karves. Vakar buvau Kėdainių rajone, žmonės pasakė, kad gauna po 11centų už litrą, t. y. už 5 litrus vieną eurą. Tai siaubinga situacija.
Dabar pono P. Gražulio iniciatyva, ačiū jam už tas pastangas, šiandien skubos tvarka priėmėme įstatymą, kuriame nustatėme minimalias kainas 130, 165 eurus už toną, ta kaina yra mažesnė už savikainą. Šiandien tikriausiai čia dėl pono ministro S. Skvernelio ypatingos skubos tvarka, atrodo, priimsime įstatymą ir žmonėms, turintiems daugiau kaip 300 hektarų, panaikinsime išmokas. Čia tikriausiai pirmiausia R. Karbauskis nukentės. Ir visi kiti stambesni dalykai. Bet visa tai daro P. Gražulis ir keli Seimo nariai.
Ką daro ministerija, kad išvengtume tos situacijos ir kaip nors išgelbėtume pieno ūkį, nes realus karvių pardavimas jau prasidėjo?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, jis yra prasidėjęs. Aš tik noriu pasakyti, kad 2008 ir 2012 metais mes netekome 50 tūkst. karvių, kai buvo 2009 metų krizė. Per pereitus ir šiuos metus jau yra 15 tūkst. karvių. Noriu pasakyti, kad tas karvių mažėjimas yra ne tik šiais krizės metais. Daugiausia, aišku, parduodama smulkiuosiuose ūkiuose, bet turbūt patys skaudžiausi atvejai, kur yra 50, 100 karvių, kur žmonės iš tikrųjų iš to pragyvena, užsidirba pajamas.
Ministerija tiek praeitais metais, tiek šiais metais deda visas pastangas, kad nors iš dalies kompensuotų netektis, nuostolius, nes kito būdo nėra. Kaip pats pasakėte, kainų reguliuoti negalime, priėmė Seimas šiandien, bet tai nėra išsigelbėjimas, tai laikinas dalykas. Mes stengiamės kompensuoti nuostolius ir dabar per vidaus rezervus kartu su Finansų ministerija radome 18 mln. eurų, kad galėtume išmokėti pieno sektoriui. Tik kas pas mus visada vyksta?
Matome, kad sudėtingiausia situacija yra tų ūkių, kurie turi nuo 1 iki 100 karvių, ir tokių ūkių pas mus yra iš 32 tūkst., kurie parduoda pieną, 31,5 tūkst. yra ūkiai, kurie turi nuo 1 iki 100 karvių. Mūsų nuomone, mano asmenine nuomone, visus 18 mln. eurų ir turėtume skirti būtent šiai grupei, nes stambesnių negu 100 yra tik 257 ūkiai, parduodantys pieną. Yra kurie turi ir 1 000, ir 500, tai stambūs ūkiai. Mūsų visi stambieji, kartu didieji žemvaldžiai, kurie turi po tūkstančius hektarų ir po kelis tūkstančius hektarų, nesutinka su tuo ir nori, kad pinigai būtų padalinti visiems. Vadinasi, kaip visada, dar kartą tie 257 ūkiai pasiimtų apie 80 % visos paramos.
Turbūt šiandien tas triukšmas ir chaosas vyksta, aš nebijau to pasakyti, kad stambieji nori sunaikinti smulkiuosius ir prie to prisideda perdirbėjai, nes jiems irgi nereikia tų smulkiųjų, nori padaryti, kad visas pienas būtų gaminamas pramoninėse fermose, ir visiems labiausiai rūpi žemė, kurią valdo šie smulkieji.
Aš kol kas šneku apie pienininkus, 31 tūkst. smulkiųjų ūkių. Matome, kokia vyksta kova. Iš tikrųjų turėtume visi suprasti ir važinėdami, ir susitikinėdami. Jeigu mes visi bendromis jėgomis išlaikysime tuos smulkiuosius ūkius, o valstybė deda didžiulius pinigus ir Europos Komisija deda pinigus, tai mes turėsime gyvą žemės ūkį, gyvą kaimą. Jeigu neišlaikysime, turėsime pramoninius ūkius, kuriuose karvės nematys dienos šviesos, žalios žolės, bus šeriamos koncentratais. Visi turime suprasti, kad mūsų tikslas yra, kad kaime gyventų žmonės, dirbtų ir šeimos iš savo šeimos ūkio išsilaikytų.
Ministerija, kaip minėjau, praeitais metais papildomai skyrė pieno sektoriui 72 mln. eurų kartu su Europos Sąjungos pinigais, kartu su valstybės biudžeto pinigais. Manau, kad ir šiais metais mes tikrai rasime galimybę, be šitų 18 mln. eurų, padėti daugiau, kad jiems kompensuotume nuostolius, nors dalį nuostolių.
PIRMININKAS. Ačiū ministrų kabinetui, visiems ministrams už atsakymus. Gerbiamieji kolegos, skelbiu kovo 24 dienos rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.