LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 426
STENOGRAMA
2020 m. birželio 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. birželio 25 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 102 Seimo nariai.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. birželio 25 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, kaip žinote, politikas, kuris vadinamas žodžio žmogumi, praėjusią savaitę iškilmingai Seimo posėdyje pasakė: priimame įstatymus dėl Kelių direkcijos statuso pakeitimo ir tuoj pat priimsime įstatymus dėl vadinamosios e. tollingo sistemos įteisinimo. Dabar žiūriu, kad tie projektai išbraukti iš darbotvarkės. Tai vis dėlto aš kviesčiau sudaryti galimybę žodžio žmogui išlaikyti duotą žodį ir sugrąžinti į darbotvarkę projektus Nr. XIIIP-1250, Nr. XIIIP-1251, Nr. XIIIP-1252, tai yra Kelių, Kelių priežiūros ir plėtros. Sekretoriatas, manau, žino tuos projektus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Labas rytas. Dėl rezervinio 1 klausimo – Seimo protokolinio nutarimo dėl Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projekto Nr. XIIIP-1475 projekto. Čia A. Ažubalio teiktas rezervinis projektas, nes jis prašo, kad iš Kultūros komiteto perimtų Švietimo ir mokslo komitetas, bet mes negalime to daryti. Neva vilkina Kultūros komitetas. Bet aš noriu pabrėžti, kad mes į teisminius procesus kištis negalime, nes vyksta teisinis procesas, taip pažeistume Konstituciją. Prašyčiau šitą klausimą išbraukti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kieno vardu prašėte? (Balsai salėje) S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena. Liberalų sąjūdžio frakcija prisideda prie J. Razmos siūlymo grąžinti Kelių priežiūros ir plėtros programos ir lydimuosius teisės aktus. Noriu tiesiog paskatinti valdančiuosius greičiau vykdyti reformą. Liberalų sąjūdis prisidės balsais už.
PIRMININKAS. A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Frakcijos vardu siūlau išbraukti iš darbotvarkės 2-21 klausimą – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5010 kaip labai aktualų kitiems rinkimams ir jį būtinai svarstyti rugsėjo mėnesį.
PIRMININKAS. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, frakcijos vardu siūlau į popietinę darbotvarkę įtraukti pirmu klausimu projektą Nr. XIIIP-5022 – tai Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektas. Tikiuosi, kad mes tikrai dėl to projekto rasime bendrą sutarimą kartu nesikišdami ir į teisminius ginčus, kurie šiuo metu dėl tos aikštės vyksta.
PIRMININKAS. A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Kolegos, noriu kai ką patikslinti, nes čia buvo pasakyta neteisybė. Visų pirma protokolinis nutarimas (projektas Nr. XIIIP-147) sako paprastą dalyką. Kadangi daugiau kaip trejus metus įstatymo projektas dėl Lukiškių aikštės dūlėjo Kultūros komiteto stalčiuose, mes siūlome šį įstatymo projektą perduoti svarstyti Švietimo ir mokslo komitetui su viltimi, kad pagaliau pajudės. Šį įstatymo projektą 2017 metais pasirašė 41 Seimo narys iš visų frakcijų. Aš noriu pasakyti, tai nieko bendro neturi su įstatyminiais ginčais, kurie šiuo metu vyksta, teisiniais ginčais tarp projekto autorių ir Kultūros ministerijos. Taigi čia nieko bendro. Mes kalbame apie Lukiškių aikštės statusą. Ten kalbama apie išrinktą vieną ar kitą projektą, apie pažeistas sąlygas, apie kūrybines dirbtuves. Taigi tikrai nereikia painioti ir meluoti.
Pabaigoje noriu pasakyti. Naujas įregistruotas Lukiškių aikštės įstatymas šiaip man patinka, aš sveikinu. Tik noriu pasakyti, kad kopijavimo kultūra Lietuvoje klesti ir Seime, nes daugiau kaip 70 % įstatymo projekto yra nukopijuota nuo 2017 metų mūsų pateikto įstatymo. Kolegos, prašau palaikyti protokolinį nutarimą. Ačiū.
PIRMININKAS. L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš tik papildysiu Audronių. Iš tiesų, tiesą sakant, baikite klaidinti visuomenę. Trejus metus marinavote šį įstatymą, o kai dabar prasidėjo procesai Lukiškių aikštėje, bandote šokti į trasą ir kažką spręsti. Vaidinate, kad jums tai rūpi. Mielieji, trejus metus turėjote šį dalyką, kuris neturi nieko bendro su tais teisminiais ginčais. Jūs net nežinote, apie ką ten tie teisminiai ginčai. Šiuos atveju tikrai susiimkite į rankas, pritarkite mūsų protokoliniam pasiūlymui ir judame į priekį. Ir baikite manipuliuoti.
PIRMININKAS. G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Prašyčiau frakcijos vardu išbraukti 1-4.2 įstatymo projektą Nr. XIIIP-4295. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Motyvai?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ten nutarimas. Kadangi nutarimas įsigaliotų po to, kai jau būtų priimta Pažangos programa ir…
PIRMININKAS. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai man yra nesuprantama logika, nes iš to, kas matyti, beveik pusė darbotvarkės yra išbraukiama. Tas įstatymo projektas, kuris yra susijęs su tuo, kad aiškiau būtų reglamentuota, kas yra politinė reklama, buvo atmestas praeitame posėdyje motyvuojant, kad per daug klausimų yra, nors mes baigėme daug anksčiau. Dabar akivaizdu, kad tikrai mes baigsime daug anksčiau. Tas motyvas, kad neva neaktualus šiems rinkimams įstatymo projektas, todėl reikia į rudenį nukelti, neatlaiko logikos. Čia yra grynai asmeninė ambicija, kad bet kokia kaina būtų blokuojami tam tikri įstatymų projektai nusispjaunant į statutinę nuostatą, nes pasirašė būtent ne viena dešimtis Seimo narių, kad tas klausimas būtų įtrauktas. Aš prašau gerbti visų Seimo narių statusą šiame Seime.
PIRMININKAS. 49 pasirašė.
P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, praėjo daugiau kaip 30 metų nuo Lietuvos nepriklausomybės. Pažiūrėkite, kas darosi Lukiškių aikštėje. Kai okupavo sovietai, pastatė, atsiprašant, to sifilitiko Lenino paminklą, kad išniekintų 1863 metų sukilėlius, ten nužudytus ir pakartus. Šiandien R. Šimašius pripylė smėlio, kad galėtų, atsiprašant, tie bekiaušiai homoseksualai ten maudytis, ir vėl nieko. Niekiname Lietuvą ir Lietuvos nepriklausomybę, ir tuos, kurie kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Baisu! O jūs čia, socdemai, tylėkite, tylėkite, kurie remiate tuos bekiaušius. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš, kolegos, irgi norėčiau sureaguoti į visas konservatorių pasakas apie protokolinius nutarimus. Aš suprantu, kad jums savo impotenciją Vilniaus taryboje dabar reikia dangstyti ir bandyti kelti sumaištį Seime, nes jūs turite koaliciją su ponu R. Šimašiumi ir iš tikrųjų jūsų vicemerai lygiai taip pat yra atsakingi už tai, kas gėdingai vyksta šiuo metu Lukiškių aikštėje. Gal jūs pirma susitvarkykite Vilniaus savivaldybėje, už kurią esate prisiėmę atsakomybę ir kuri nesugeba dirbti, o paskui čia pasakokite pasakas apie savo protokolinius nutarimus.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ponia Agne Širinskiene, nebandykite čia visokiais išvedžiojimais nuimti esminės atsakomybės nuo R. Karbauskio dėl to, kas atsitiko su Lukiškių aikšte. Jeigu tas projektas, kurį teikė ne tik A. Ažubalis, bet ir garbingi jūsų atstovai, kaip E. Jovaiša ar ponas A. Gumuliauskas ir kiti, jeigu jis būtų buvęs svarstomas Seime ir priimtas, o nebūtų gulėjęs trejus metus užmarinuotas Kultūros komiteto pirmininko stalčiuje, tai tokių problemų nebūtų. Jeigu jums kilo abejonių, ar tinka išreikštai paminėti Vyties skulptūrą ar kitus dalykus, tie klausimai yra lengvai sutvarkomi ir nieko bendro neturi su teismo procesais. Dabar neaiškinkite čia apie Vilniaus savivaldybės lygio reikalus, patys mes nepadarėme to, ką galėjome seniai padaryti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar turite pasiūlymų dėl darbotvarkės, o ne diskusijų darbotvarkės klausimais? Turite pasiūlymų, kalbėkite.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Tai, kaip ir paminėjo ką tik gerbiamas J. Razma, šiame Seime buvo priimta rezoliucija ir, beje, gana didele balsų dauguma, patys valstiečiai balsavo dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo, dėl paminklo. Buvo kalbama apie Vytį, apie istorinius simbolius…
PIRMININKAS. Ką siūlote?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Mes siūlome grąžinti tą projektą, apie kurį kalbame, dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo.
PIRMININKAS. Tas pasiūlymas jau buvo.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ir dar paskutinė replika. Labai atsiprašau, aš noriu pasakyti, čia nuskambėjo netiesa. A. Širinskienė kalbėjo apie Vilniaus savivaldybės sprendimus. Meras nederino su taryba, tarybos balsavimo čia nebuvo pripilti smėlio dėžę Lukiškių aikštėje, tai yra mero viešųjų ryšių akcija ir prašau čia nepainioti visų kitų frakcijų ir mūsų taip pat. Šita smėlio dėžė…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, diskusiją nutraukiu. Ji yra bevertė. Taškas.
Dėl darbotvarkės pasiūlymų einame po vieną. Pirmas pasiūlymas, nuosekliai. G. Burokienė frakcijos vardu siūlė išbraukti projektus, darbotvarkės 1-4.1 ir 1-4.2 klausimus, atsiprašau, tiktai darbotvarkės 1-4.2 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ projektą Nr. XIIIP-4295(2). Balsuojame.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 117, prieš nėra, susilaikė 4 Seimo nariai. Nutarimas iš darbotvarkės išbrauktas. (Balsai salėje)
J. Razma frakcijos vardu siūlė palikti darbotvarkės 2-19.1 klausimą ir lydimuosius, tai yra Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo kai kurių straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1250 ir du lydimuosius. Balsuojame. Kas už tai, kad klausimai būtų grąžinti į darbotvarkę?
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 61, prieš – 34, susilaikė 27. Balsuojame iš naujo. Prašome apsispręsti rimčiau. (Šurmulys salėje)
Balsavo 121 Seimo narys: už – 59, prieš – 36, susilaikė 26. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas. A. Gumuliauskas frakcijos vardu siūlė darbotvarkės 2-21 klausimą – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5010 – išbraukti iš darbotvarkės. Balsuojame. Tie, kurie mano, kad klausimas turi būti išbrauktas, balsuoja už, kiti balsuoja kitaip. Primenu, kad tai privaloma tvarka 49 Seimo narių pasirašytas projektas, įrašytas į darbotvarkę.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 67, prieš – 35, susilaikė 17 Seimo narių. Klausimas išbrauktas iš darbotvarkės.
Rezervinis 1 klausimas. R. Šarknickas frakcijos vardu siūlė išbraukti Seimo protokolinį nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo komiteto paskirto svarstyti įstatymo dėl Lukiškių aikštės Vilniuje projekto XIIIP-1475 pakeitimo. Balsuojame. Tie, kurie pritaria R. Šarknickui, kad būtų klausimas išbrauktas iš darbotvarkės, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 56, prieš – 41, susilaikė 22. Klausimas darbotvarkėje lieka.
A. Širinskienė frakcijos vardu siūlė įtraukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo projektą Nr. XIIIP-5022. Balsuojame už šį pasiūlymą. Tie, kurie pritaria A. Širinskienei, balsuoja už, kurie mano kitaip, balsuoja kitaip.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 83, prieš – 8, susilaikė 10 Seimo narių. Pasiūlymui pritarta. Projektas Nr. XIIIP-5022 įtraukiamas į darbotvarkę.
A. Salamakinas – replika po balsavimo.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Kaip tik replika. Statutas numato, kad klausimas gali būti įtrauktas, jeigu jam pasirengta svarstyti. Mes net nematėme to įstatymo, nematėme Teisės departamento išvados. Ar pasirengta svarstyti, ar ne?
PIRMININKAS. Jeigu nebus Teisės departamento išvados, tada ir nepateiksime. Dėl visos darbotvarkės ar galime nepritarti bendru sutarimu? O gal galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 78, prieš – 6, susilaikė 31. Darbotvarkė patvirtinta.
10.20 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4842(2) (priėmimas)
Pagal seną darbotvarkę 1-2.1 klausimas – Teismų įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4842. Priėmimas.
Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. Yra vienas straipsnis, jam galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118 Seimo narių: už – 101, prieš – 1, susilaikė 16 Seimo narių. Projektui Nr. XIIIP-4842 pritarta. Teismų įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
10.21 val.
Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4843(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Konstitucinio Teismo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4843. Priėmimas. Taip pat priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta. Yra vienas straipsnis. Priimdami pastraipsniui mes pritariame bendru sutarimu 1 straipsniui. Pritariame.
Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Mieli kolegos, kalbėjau svarstymo stadijoje, išreiškiau abejones, tai dabar mes matome, kokios vyksta peripetijos dėl požiūrio į Konstitucinį Teismą. Valdantieji atakuoja Prezidentą bandydami įteigti ir Prezidentui, ir visuomenei, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas galimai neteisėtai vykdo pareigas ir taip toliau. Labai apmaudu, kad mes įvėlėme Konstitucinį Teismą į tokias politizuotas diskusijas, rizikuojame stabilumu. Ir štai dar vienas įstatymas, jį šiandien, manau, priims valdantieji, bet aš nepritariu tam įstatymui – kai iki šiol galiojęs reglamentavimas numato imunitetinę apsaugą Konstitucinio Teismo teisėjams, kad negali būti, jeigu nėra pateikta įtarimų Konstitucinio Teismo teisėjui, atliekamos kratos jo namuose, automobilyje, darbo vietoje. Dabar yra braukiama ši nuostata, kuri užtikrina imunitetinę apsaugą Konstitucinio Teismo teisėjams, ir Konstitucinio Teismo teisėjo namuose, darbo vietoje, automobilyje galės būti bet kada, bet kuriuo sugalvotu pagrindu pradėtos kratos, apieškos, poėmiai ir taip toliau, žinant arba ir nežinant pačiam Konstitucinio Teismo teisėjui. Aš manau, mes dar giliau neriame į politikų kišimąsi į Konstitucinio Teismo darbą. Matydamas visą bendrą kontekstą, aš tikrai negaliu balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Motyvai už – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pritardamas kolegos Eugenijaus pasisakymo pradžiai, aš tik noriu informuoti, kad čia yra labai nedidelė pataisa Teismų ir Konstitucinio Teismo įstatymuose. Ją komitetas padarė kaip tik reaguodamas į Konstitucinio Teismo nutarimą. Pats Konstitucinis Teismas būtent taip ir siūlo: taisyti ir Teismų įstatymą, ir savo įstatymą. Mes nieko daugiau čia nepadarėme. Šiuo atveju iš tiesų nėra čia jokios politikos, o yra Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimas.
PIRMININKAS. Motyvai už – V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). S. Šedbaras jau viską paaiškino, aš tik galiu pridurti, jog, pritardami šiai Konstitucinio Teismo įstatymo pataisai, mes įgyvendiname visų asmenų lygybę prieš įstatymą. O jeigu Seimo nariai nejaučia visuomenės pageidavimo, kad ir teismų sistema būtų skaidri, nekorumpuota, na, jie tada gali nepritarti. Bet aš manau, kad visuomenė tikrai supras būtent tuos, kurie balsuos už šią įstatymo pataisą. Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau motyvuojančių nėra. Balsuojame dėl Konstitucinio Teismo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4843. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 120 Seimo narių, balsavo 118: už – 102, prieš nėra, susilaikė 16 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4818) priimtas. (Gongas) Pasitaisau – projektas Nr. XIIIP-4843.
10.25 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 1881 straipsniu ir 190, 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2354 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4818(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 1881 straipsniu ir 190, 589 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4818(2). Priėmimo stadija. Pasiūlymų nėra gauta. Priimame pastraipsniui. Yra vienas straipsnis ir jam pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 119, balsavo 116: už – 116. Įstatymas priimtas vienbalsiai. (Gongas)
10.26 val.
Strateginio valdymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4294(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.1 – Strateginio valdymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4294. Priėmimas. Kviečiu į tribūną pranešėją G. Burokienę. Priėmimo stadija, yra gauta pasiūlymų. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra, dėl 2 taip pat nėra, juos priimame bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pirmas pasiūlymas. Prašau komiteto nuomonę.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria. Kitas Teisės departamento pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas taip pat pritaria.
PIRMININKAS. Pritaria.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Trečiai pastabai nepritaria. Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas, Audito komiteto pasiūlymą ir siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 3 straipsnis papildytas Nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojo sąvoka. Atsižvelgdami į tai, siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Kitas Teisės departamento, pažymėtas trečiu numeriu.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritaria.
PIRMININKAS. Jam komitetas pritaria. Ketvirtu numeriu pažymėtas Teisės departamento siūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritaria.
PIRMININKAS. Pritarė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Penktai pritarė.
PIRMININKAS. Penktam taip pat pritaria. Toliau šeštas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – su sava redakcija. Toliau septintas Teisės departamento pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip pat pritaria.
PIRMININKAS. Ir suredaguoja komitetas. Toliau aštuntas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritaria iš dalies.
PIRMININKAS. Pritaria iš dalies.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ir komitetas suredaguoja įstatymo pataisą, kad suinteresuotoji šalis – bet kuris viešasis juridinis asmuo arba bet kuri kita institucija, neturinti juridinio asmens statuso, suinteresuoti jų veiklos tikslams įtaką darančiais planavimo dokumentais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Su tokia komiteto nuomone galime pritarti bendru sutarimu visam 3 straipsniui. Pritariame.
4 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis, taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento devintas pasiūlymas. Prašau komentaro.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Nepritariame. Strateginio valdymo įstatyme tikslingai vartojamos dviejų imperatyvumo lygių sąvokos: „turi derėti“ ir „rengiamos atsižvelgiant.“ „Turi derėti“ formuluotė įstatyme vartojama siekiant pabrėžti, kad dokumentų nuostatos „turi atitikti“, tai yra tarp jų negali būti prieštaravimų. Tai reiškia, kad aukštesnio lygmens dokumento atskiri elementai turi atsispindėti žemesnio lygmens planavimo dokumentuose ir atitikti jų esmę.
PIRMININKAS. Dešimtas Teisės departamento pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritaria iš dalies. Komiteto siūlymas yra išdėstyti taip: Nacionalinės pažangos planas – dešimt metų trukmės projektavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir apimantis visas valstybės veiklos sritis. Jame, atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, nacionalines darbotvarkes ir Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus, nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai, nurodomi horizontalieji principai ir taip toliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Su tokia komiteto nuomone bendru sutarimu pritariame visam 6 straipsniui.
7 straipsnis. Taip pat Teisės departamento vienuoliktas pasiūlymas. Prašau komentaro.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritarėme iš dalies ir pateikiame nuorodas, tai yra nurodome, kad šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalyje viskas išdėstyta turi likti.
PIRMININKAS. Dvylikta pataisa.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritarėme.
PIRMININKAS. Teisės departamento pritarta. Su tokia komiteto nuomone galime pritarti visam 7 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame. 8 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio yra tryliktas Teisės departamento pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė. Įstatymams teisėkūroje yra keliamas aiškumo reikalavimas, todėl būtina atskirti, kurios lėšos skirtos tęstinei veiklai, o kurios yra skirtos pažangai finansuoti. Todėl ir nepritarėme Teisės departamento pasiūlymui.
PIRMININKAS. 9 straipsnis lieka be pataisymų ir jam pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 10 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 11 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 12 straipsnio yra Teisės departamento keturioliktas pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Penkioliktas pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Penkioliktam pasiūlymui nepritarėme, nes formuluotė – „institucijos ir įstaigos“ yra vartojama teisės aktuose, pavyzdžiui, Viešojo administravimo įstatyme, Valstybės tarnybos įstatyme ir kitur. Taigi sąvoka „institucijos“ yra siauresnė nei sąvoka „įstaigos“, todėl įstatyme nepaminėjus įstaigų kiltų klausimas, ar įstaigos privalo teikti konsultacijas strateginio valdymo sistemos dalyviams.
PIRMININKAS. Ir trečiuoju numeriu pažymėtas Teisės departamento pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritarėme.
PIRMININKAS. Jam pritarė. Su tokia komiteto nuomone pritariame visam 12 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame. 13 straipsnis. Teisės departamento šešioliktas pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Iš dalies pritarėme. Iš dalies pritardami Teisės departamento pastabai išbraukėme nuorodą į Seimą kaip strateginio valdymo sistemos dalyvį. Tai yra Valstybės pažangos strategija yra pagrindinis valstybės strateginio lygmens dokumentas. Nors strateginio planavimo dokumentai yra teisės aktai ir jiems taikomos teisėkūros taisyklės, tačiau jais reguliuojami teisiniai santykiai yra ypač svarbūs valstybės ilgametei raidai. Tai yra nustatoma Lietuvos valstybės pažangos vizija, vystymosi kryptys, poveikiai ir rodikliai.
PIRMININKAS. Septyniolikta Teisės departamento pastaba.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritarė komitetas.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Devyniolikta.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip pat pritarė.
PIRMININKAS. Ir aštuoniolikta.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Irgi pritarė.
PIRMININKAS. Irgi pritarė. Su tokia komiteto nuomone pritariame visam 13 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame. 14 straipsnis. Yra Teisės departamento dvidešimtas pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, pritarė komitetas.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Dvidešimt pirmas Teisės departamento pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip pat pritarta.
PIRMININKAS. Pritarta. Ir taip galime pritarti bendru sutarimu visam 14 straipsniui? Pritariame. 15 straipsnis. Teisės departamento dvidešimt antras pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Iš dalies pritarė. Nacionalinės pažangos planas yra dešimties metų trukmės Vyriausybės tvirtinamas strateginio lygmens planavimo dokumentas, apimantis visas penkiolika valstybės veiklos sričių, todėl būtina atkreipti dėmesį į Teisės departamento išvadą.
PIRMININKAS. Su tokia nuomone galime pritarti visam 15 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame. 16 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 17 straipsnio yra dvidešimt ketvirtas Teisės departamento pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ir mes galime pritarti visam 17 straipsniui bendru sutarimu. 18, 19 ir 20 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 21 ir 22 straipsniai. Taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 23 straipsnis. Yra Teisės departamento dvidešimt trečias pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo nepritarti. Išanalizavus planavimo proceso savivaldybėse etapus, nustatyta, kad nėra konkretaus subjekto, kuris tiesiogiai tokį vertinimą galėtų atlikti. Taigi atskirai išskirti rezultatų vertinimo etapą nėra tikslinga.
PIRMININKAS. Visam 23 straipsniui be šio pasiūlymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 24 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Pritarė. Ir galime pritarti visam 24 straipsniui bendru sutarimu. 25 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas. Teisės departamento pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritarėme iš dalies. Šioje straipsnio dalyje turimi omenyje ne įprastiniai įstatymo įgyvendinimo teisės aktai, o pagal šiame įstatyme numatytas planavimo dokumento rūšis, todėl komitetas siūlo, kad Vyriausybė ir (arba) jos įgaliota institucija ir įstaigos parengia ir (arba) priima kitus šiame įstatyme numatytus planavimo dokumentus.
PIRMININKAS. Daugiau pastabų nėra. 25 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu ir pritariame. Motyvai. Motyvai dėl viso. G. Burokienė – motyvai už.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Strateginio valdymo pertvarkai keliamas tikslas – aiškus planavimas, lengvas įgyvendinimas. Visa pertvarka, valstybės strateginio planavimo procesai yra susiejami į vientisą organizmą ir užtikrinamos jo sąsajos su biudžetu, tai yra kiekvieno organizmo dalis aprūpinama finansais, ko nebuvo iki šiol. Investicijos planuojamos vadovaujantis bendra planavimo tvarka ir skiriamos didžiausią potencialą turinčioms valstybės teritorijoms.
Planavimo sistemos dalyvių dokumentų lentynos taip pat taps gerokai tuštesnės, nes daugiau nei per pusę bus sumažintas planavimo dokumentų skaičius. Kaip jau ir minėjau, nuo 290 iki maždaug 100 dokumentų.
Priimamas įstatymo paketas yra itin reikšmingas strateginio valdymo raidai Lietuvoje, nes visos pagrindinės strateginio valdymo ir planavimo taisyklės sistemiškai perkeliamos į įstatymų lygį bei aiškiai įvardijama, kas ir už ką bus atsakingas. Nustatoma aiški tikslų piramidė, kai pirmiausia yra susitariama dėl valstybės vystymosi krypčių, tada numatomi tikslai, kaip tą vystymąsi užtikrinti, ir galiausiai nustatomi būdai, kaip numatytus tikslus pasiekti, ir skiriamos lėšos. Toks tikslų nuleidimas leidžia tikėtis, kad suderinus į rezultatą orientuotą planavimą ir aiškius finansus bus galima kryptingai siekti valstybės pažangos ir ją išmatuoti. Taigi, siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Šiaip būčiau už ir pritariu šiems argumentams, tačiau yra tokia problema, kurią vis dėlto reikėtų pagarsinti.
Kai buvo sujungti šie dokumentai, dingo daugybė puikių ekspertų rengtų programų, pavyzdžiui, gana progresyvi Tabako, alkoholio ir narkotikų kontrolės prevencijos programa dešimčiai metų, ją čia, Seime, mes patvirtinome. Taip, dingo kai kurios nuostatos, tikrai dingo, ir labai gaila tada tų ekspertų darbo, kuris buvo padarytas.
Aš norėčiau palinkėti sujungiant visus šiuos dokumentus, na, nenubraukti tų ekspertų darbo, nenubraukti parlamento valios, nes daugelis programų yra patvirtintos būtent čia, Seime. Na ir galiausiai palinkėti politinės valios perkeliant nuostatas iš šių dokumentų į realius politinius sprendimus, į įstatymus, kas irgi nėra padaroma. Aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Motyvai už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, taip jau yra, kad Seime mes turime daug rutininių dalykų, visokių techninių sprendimų, ir šiandien kokiame nors įstatyme tvarkome kokio nors įstatymo straipsnio eilės numeraciją ar panašiai, datas kaitaliojame. Mes esame paskendę rutinoje.
Šis įstatymas apie strateginį valdymą yra reikšmingas bent jau tuo požiūriu, kad nuo strateginio planavimo yra bandoma pereiti prie valdymo, nes iki šiol buvo aibė visokių planų, planelių, kurie nepagrįstai buvo vadinami strateginiais, netgi pati strateginio valdymo prasmė buvo devalvuota. Dabar yra žengiamas žingsnis link strateginio valdymo.
Tas žingsnis yra defektuotas. Nėra taip, kad būtų galima džiūgauti ir čia kelti šampano taurę, štai – mes pagaliau turėsime gerą, tikrai tobulą strateginio valdymo sistemą. Aš esu labai daug kuo nepatenkintas. Štai šiame įstatyme nematau sąvokos „vizija“, „misija“. Esminės strateginio planavimo ir valdymo sąvokos nėra. Nėra aiški atsakomybės sistema, bet atsirado bent jau kažkoks toks dalykas – sąsaja tarp planų ir biudžetavimo. Tačiau vėlgi nėra pakankama atsakomybė dėl to.
Tie dalykai man labai stipriai kliūna, tačiau tai yra žingsnis į priekį, todėl aš siūlau pritarti šiam, kad ir nedideliam, žingsniui į priekį ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Kolegos, šitam dokumentui mes Ekonomikos komitete nepritarėme. Pateikėme nemažai pastabų ir schemų, kaip būtų galima šitą dokumentą patobulinti. Deja, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete nebuvo atsižvelgta į šitas visas pastabas. Pagrindiniai motyvai yra šie.
Pirmiausia Strateginio valdymo įstatymas iš esmės keičia jėgų balansą ir visą atsvarų sistemą valstybėje. Iš Seimo realiai yra atimamos galios. Anksčiau Seimas turėjo teisę tvirtinti daugelį strategijų, kurias mes darėme ir tvirtinome, pavyzdys yra Energetikos strategija, kuri iki 2050 metų nubrėžia labai aiškų horizontą, kur eina valstybė. Seime mes turėjome debatus beveik pusę metų ir prieš tai turėjome debatus, o dabar tokie dokumentai Seime nebus tvirtinami. Seimui paliekamas vienas vienintelis dokumentas, vizinis dokumentas apie nieką – „Lietuva 2050“, ir mes, kolegos, neturėsime jokių galimybių toliau nieko prisidėti prie viso valstybės strateginio matymo ir kūrimo. Kai kalbame apie strateginių dokumentų mažinimą, tai iš 270 lieka 180. Iš esmės irgi didelio progreso nėra. Rodiklių ir visa valdymo sistema palikta tokia pati biurokratiška ir griozdiška. Didelio progreso aš nematau, iš Seimo yra atimamos galios, ir aš balsuosiu prieš tokį įstatymą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Puikus šurmulys, atspindintis salės interesą svarstyti tokius įstatymus, tik simbolizuoja apie tai, kad politikams visiškai vienodai, kaip strategiškai, ilgalaikiai žiūrint tokie įstatymai pakeis nemažai iki šiol galiojusių žaidimo taisyklių. Šalia to, ką pasakė D. Kreivys, aš pridurčiau tiek, kad iš esmės tai bus gerų ketinimų turėjęs paketas, bet iš tiesų jis ir toliau paliks mus visus gal net dar didesnėje biurokratinėje pelkėje, apribojant politikų galias įgyvendinti reformas. Jeigu mes norėjome padaryti gerą darbą ir rimtus žingsnius į priekį, mums reikėjo pradėti nuo valstybės tarnybos reformos. Jeigu mes turėtume modernią, pertvarkytą valstybės tarnybą su motyvuotais žmonėmis, veikiančiais šioje sistemoje, natūralu, kad ir mūsų lūkesčiai galėtų būti šiek tiek aukštesni. Iš tiesų, dalyvavus klausymuose, mačius daugelio rimčiausių šioje srityje Lietuvoje dirbančių ekspertų įžvalgas, mano yra rimti ir stiprūs nuogąstavimai dėl to, kad šis dokumentas nebus kažkoks pažangos proveržis, veikiau mes ir toliau murdysimės sudėtingose procedūrose. Klausimas, ar keliais strateginiais dokumentais bus mažiau ar daugiau, nuo to esmė nepasikeis. Todėl aš negaliu balsuoti už šį pagrindinį įstatymą iš paketo, kaip ir už visus lydimuosius teisės aktus.
PIRMININKAS. Motyvai už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, politikams labai rūpi šis dokumentas. Bet yra labai gerai, kai nėra kažkokių esminių ginčų paskutinėje stadijoje, kai susitariama dėl strateginių dalykų. Bet kadangi gerbiamas oponentas G. Steponavičius taip aštriai sukritikavo projektą, tai aš atsakysiu taip: interesų grupės anksčiau rašė ir programas, ir strategijas už politikus. Šis pakeitimas leidžia turėti nuoseklią valstybės strategiją, einančią horizontaliai per visus sektorius ir aiškiai paremtą biudžetinį planavimą. Valstybė turi turėti ir vaidmenį, ir įtaką savo veiklos srityje, savo įmonėse, savo įstaigose. Valstybė turi turėti aukštus tikslus, o ne 200 strategijų, kaip yra dabar, kurios neretai viena kitai prieštarauja. Aš tikiu, kad absoliuti dauguma mūsų čia esančių tikime šitais pakeitimais, ir tikimės, kad valstybės valdymas taps efektyvesnis. Jis jau seniai tapo toks mūsų visų dėka ir mes darėme daugybę reformų, kurios atstūmė tas interesų grupes nuo sprendimų priėmimo, kad ir pensijų reforma ar kitos reformos. Šiuo žingsniu mes darome didelį žingsnį į priekį. Matysime aiškius rodiklius, strateginius rodiklius, derinsime jas su žemesnio lygmens planavimo dokumentais, programiniais dokumentais. Iš viso bendrojo plano rengimo strategija buvo vykdoma kaip pavyzdinė, vykusi mūsų kadencijos metu, tikrai fantastiškai gerai parengta, ir šie dokumentai mums labai reikalingi.
PIRMININKĖ. Laikas! Motyvai prieš – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū gerbiamam Pirmininkui. Pirminėje šio strateginio dokumento rengimo stadijoje buvo lyg ir viskas daugiau aišku, bet mes neįvertinome pandemijos pasekmių ir man trūksta tam tikrų korekcijų. Kiekviena strategija, kiekvieni tikslai visų pirma turi remtis ir stabiliais finansais. Dabar valstybė padidino savo finansinę naštą 6–7 mlrd. ir dabartinė numatoma priimti strategija neturės rimto finansinio pamušalo, kad būtų įgyvendinta. Todėl aš pirminiam variantui pritariau, dabar jau abejoju ir susilaikysiu.
PIRMININKAS. Motyvai už – V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų Pasaulio ekonomikos forumas, man atrodo, pernai skelbė apie tai, kad Lietuva yra demokratinių valstybių uodegoje pagal ilgalaikės vizijos turėjimą, maždaug tarp 80–90 vietos. Mes tikrai turime problemų dėl planavimo, dėl ilgalaikės valstybės vizijos, ir šis įstatymas, kad ir su tam tikromis pastabomis, bent jau struktūrizuoja klausimus, kurie yra svarbūs. Be abejo, reikės įgyvendinti šį įstatymą, čia jau kitas klausimas.
Tiems, kurie baiminasi, kad mažėja Seimo galios, noriu pasakyti, kad mes galėtume, ko gero, pusę metų ne priimti įstatymus, o skirti parlamentinei kontrolei, kaip vykdomi jau priimti įstatymai. Ir čia yra niša parlamentui, politikams tiek komitetuose, tiek plenariniuose posėdžiuose pasižiūrėti, kaipgi veikia mūsų įstatymai. Tai aš tikrai balsuosiu už Strateginio valdymo įstatymo projektą, nes, kaip minėjau, bent jau turėsime sistemą, kuri mus orientuos į mąstymą, kaip valdyti savo valstybę.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Strateginio valdymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4294(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 92, prieš – 2, susilaikė 29. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4294(2) priimtas. (Gongas)
10.49 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4296(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo 1, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4296(2) priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Priimame pastraipsniui.
Replika po balsavimo – G. Burokienė. Prašom. Po ano balsavimo?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Pradėjome kitą klausimą, atsiprašau, gal pasakysite vėliau.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 3 ir 4 straipsniai, pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 90, prieš nebuvo, susilaikė 21 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4296) priimtas. (Gongas)
G. Burokienė – replika po balsavimo.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Ačiū, kad pastebėjote, suprantu, ūgis nedidelis, bet vis dėlto reikėtų. Aš norėčiau į prieš tai buvusį balsavimą atkreipti kolegų dėmesį. Nuo pirminio varianto galutinis variantas skiriasi, būtų gerai, kad jūs pažiūrėtumėte į tai, ką priėmėme. Galios į Seimą yra grąžinamos, negu buvo iš pradžių, taigi strategijos neišimamos, jos galioja tol, kol bus atnešamos į Seimą ir tvirtinamos, ir integruojamos senos strategijos. Ir dar noriu pabrėžti, kad į visų ekspertų išvadas buvo atsižvelgta. Ačiū.
10.51 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 1, 2, 4, 5, 6, 7, 131, 14, 15, 18 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4297(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-4.3 klausimas – Energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4297. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta.
Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsniams galime pritarti. Pritariame bendru sutarimu. 7, 8, 9 ir 10 straipsniai. Pasiūlymų taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu. 11 ir 12 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 94, prieš nebuvo, susilaikė 14 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4297) priimtas. (Gongas)
10.52 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4298(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.4 klausimas – Sporto įstatymo 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4298. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta.
Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3, 4 straipsniams galime pritarti. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 12 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4298) priimtas. (Gongas)
10.53 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 6, 46, 60, 61, 64, 65, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4299(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.5 – Sveikatos sistemos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4299. Priėmimas. Taip pat priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta.
Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5 straipsniams pritariame bendru sutarimu. Pritariame. Dėl 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pasiūlymų taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 13 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4299) priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 54, 55, 56, 58, 61 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4300(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.6 klausimas – Švietimo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4300. Priėmimas. Taip pat priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta.
Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 7 ir 8 straipsniams taip pat pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 98, prieš nebuvo, susilaikė 10 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4300) priimtas. (Gongas)
10.56 val.
Technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 7, 11 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4301(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.7 klausimas – Technologijų ir inovacijų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4301(2). Priėmimas.
Priimame pastraipsniui. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. 1, 2, 3, 4 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 9 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4301) priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 36, 37, 38, 39, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4302(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.8 klausimas – Turizmo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4302. Priėmimas. Taip pat priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta.
Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė, todėl balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 7 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4302) priimtas. (Gongas)
10.58 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 10, 18, 20 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4303(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.9 klausimas – Turizmo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimas, atsiprašau, jau priimtas… Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4303. Priėmimas. Taip pat priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Priimdami pastraipsniui, pritariame bendru sutarimu 1, 2, 3, 4 ir 5 straipsniams? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 11 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4303) priimtas. (Gongas)
10.59 val.
Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4304(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.10 klausimas – Aplinkos oro apsaugos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4304. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Yra du straipsniai, kuriems pritariame bendru sutarimu, 1 ir 2 straipsniams? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 8 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4304(2) priimtas. (Gongas)
11.00 val.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 1, 4, 8, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4305(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.11 klausimas – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4305. Priėmimas.
Taip pat pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 97, prieš nebuvo, susilaikė 8 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4305(2) priimtas. (Gongas)
11.02 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 4, 5, 6, 13, 20, 201, 22, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4306(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.12 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4306(2). Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsniams pritariame bendru sutarimu. 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsniams pritariame bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 8 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4306(2) priimtas. (Gongas)
11.03 val.
Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 4, 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4307(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.13 klausimas – Bibliotekų įstatymo 4, 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4307. Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3 ir 4 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 105, prieš nebuvo, susilaikė 7 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4307(2) priimtas. (Gongas)
11.04 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2, 5, 8, 17, 18, 32 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4308(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.14 klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4308. Priėmimas. Yra pasiūlymų, todėl pranešėją G. Burokienę kviečiu į tribūną. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 2 straipsnio yra Seimo narės G. Burokienės pasiūlymas. Prašau pristatyti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Siūlau išbraukti 3 straipsnį, kad dėl karo ir nepaprastosios padėties, mobilizacijos nereikėtų iš naujo tvirtinti biudžeto. Taigi siūlau atsisakyti, komitetas tam pritarė. Teisės departamento pastaba liko nebeaktuali.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, siūlau pritarti, kad būtų svarstoma. 29 pritariantys yra ir dėl visų pasiūlymų būtų. Pritariame? Pritariame.
Ar galime bendru sutarimu pritarti G. Burokienės pasiūlymui? Galime. Ačiū, pritarta.
Kitas Teisės departamento pasiūlymas, jūs jau argumentavote. Galime pritarti visam 2 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 4 ir 5 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 6 straipsnio yra Seimo narių V. Ąžuolas ir V. Ačienės pasiūlymas. Pristato V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pasiūlymo esmė yra, kad lėšos, kurios skirtos investiciniams projektams įgyvendinti, būtų paskirstomas tarp dešimties Lietuvos regionų. Tai sudarytų sąlygas, kad neatsitiktų tokių situacijų, kai, pavyzdžiui, 90 % vienos iš ministerijų skirtų asignavimų būna skiriama vienam rajonui arba dviem, o visiems kitiems būna tik maža dalis paskirstoma. Pagal šį pasiūlymą būtų tolygiau paskirstoma tarp regionų.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritarėme iš dalies. Daugiau išplėtėme būtent pasiūlymą, kad suplanuotų regionų plėtros programų pažangos lėšų ir plėtros programose nustatytų regionų plėtros priemonėms bendra suma ir jų paskirstymas būtų tarp apskričių.
PIRMININKAS. Autoriai, pritariate?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Seimas bendru sutarimu gali pritarti šiam pasiūlymui? Pritariame. Tada galime pritarti visam 6 straipsniui su šiuo pasiūlymu bendru sutarimu.
Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 8 straipsnio yra Seimo narės G. Burokienės pasiūlymas. Pristatykite.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Čia pasiūlymas, kad šio įstatymo 7 straipsnis ir šio straipsnio 2 dalis įsigalioja nuo 2021 m. sausio 1 d. Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria. Mes galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? Pritariame. Ir visam 8 straipsniui su šiuo pasiūlymu taip pat galime pritarti bendru sutarimu ir pritariame.
Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 100, prieš nėra, susilaikė 6 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4308) priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4309(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.15 klausimas – Dokumentų ir archyvų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4309. Priėmimas. Yra du straipsniai. Priėmimo stadija. Pasiūlymų negauta. 1 ir 2 straipsniams pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 7 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4309) priimtas. (Gongas)
11.08 val.
Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 61 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4310(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.16 klausimas – Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 61 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4310. Priėmimas. Taip pat priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Priimame pastraipsniui. 1, 2 ir 3 straipsniams pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 98, prieš nėra, susilaikė 6 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4310) priimtas. (Gongas)
11.10 val.
Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo įstatymo Nr. VIII-1661 papildymo 11 straipsniu ir 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4311(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.17 klausimas – Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo įstatymo papildymo 11 straipsniu ir 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4311(2) priėmimas. Taip pat pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. Priimame pastraipsniui.
1, 2, 3 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 85, prieš nebuvo, susilaikė 6 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4311) priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Jūros aplinkos apsaugos įstatymo Nr. VIII-512 3, 4, 6 straipsnių ir antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4312(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.18 klausimas – Jūros aplinkos apsaugos įstatymo 3, 4, 6 straipsnių ir antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4312(2) priėmimas. Taip pat priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta.
Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3, 4 ir 5 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 89, prieš nebuvo, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4312) priimtas. (Gongas)
11.12 val.
Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 2, 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4313(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.19 klausimas – Kibernetinio saugumo įstatymo 2, 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4313(2) priėmimas. Priėmimo stadijoje taip pat pasiūlymų nėra gauta. Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4313) priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4314(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.20 klausimas – Miškų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4314(2) priėmimas. Priėmimo stadijoje yra du straipsniai. Priimame pastraipsniui. 1, 2 straipsniams be pasiūlymų pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4314) priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 20 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4315(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.21 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 4, 20 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4315(2) priėmimas. Priimame pastraipsniui. Taip pat pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. 1, 2, 3, 4 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4315(2) priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Muziejų įstatymo Nr. I-930 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4316(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4-22 klausimas – Muziejų įstatymo 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4316(2). Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Priimame pastraipsniui.
1, 2, 3 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 8 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4316(2) priimtas. (Gongas)
11.16 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 5 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4317(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.23 klausimas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4317(2). Priėmimas. Taip pat pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. Priimame pastraipsniui.
1, 2 ir 3 straipsniams pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4317(2) priimtas. (Gongas)
11.17 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4318(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.24 klausimas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4318(2). Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų taip pat nėra gauta. Priimame pastraipsniui.
1, 2 ir 3 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas XIIIP-4318(2) priimtas. (Gongas)
11.18 val.
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VIII-822 7, 8, 9, 11, 12, 14, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4319(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.25 klausimas – Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo 7, 8, 9, 11, 12, 14, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4319(2). Priėmimas. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 ir 2 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento redakcinis pasiūlymas, jam komitetas pritarė ir mes taip pat bendru sutarimu su tokiu pataisymu galime pritarti visam 3 straipsniui. Pritariame.
Dėl 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pasiūlymų nebuvo pateikta, todėl galime priimti bendru sutarimu ir pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 95, prieš 1, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4319) priimtas. (Gongas)
11.20 val.
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 2, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4320(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.26 klausimas – Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 2, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4320. Priėmimas.
Priimame pastraipsniui. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. 1, 2, 3, 4 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 94, prieš nebuvo, susilaikė 8 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4320) priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 7, 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4321(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.27 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7, 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4321. Priėmimas. Yra penki straipsniai. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta.
Priimame pastraipsniui. Pritariame 1, 2, 3, 4, 5 straipsniams bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4321) priimtas. (Gongas)
11.22 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 3, 6, 7, 8, 81, 10 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4322(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.28 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4322. Priėmimas.
Priimame pastraipsniui. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsniams galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 7 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4322) priimtas. (Gongas)
11.23 val.
Tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. VIII-822 4, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4323(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.29 klausimas – Tautinio paveldo produktų įstatymo 4, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4323. Priėmimas. Taip pat priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. 1, 2, 3, 4 ir 5 straipsniams galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
Motyvuoti Seimo nariai nepageidavo. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 84, prieš nebuvo, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4323) priimtas. (Gongas)
11.24 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 7, 11, 13, 14, 16, 17, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4324(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.30 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4324. Priėmimas.
Priimame pastraipsniui. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Motyvuoti Seimo nariai nepageidauja. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 87, prieš nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4324) priimtas. (Gongas)
11.26 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 10 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4325(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.31 klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 10 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4325. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. 1, 2, 3 straipsniams galime pritarti ir pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 94, prieš nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4325(2) priimtas. (Gongas)
11.27 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6, 103 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4326(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.32 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 6, 103 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4326. Priėmimas. Yra gautas vienas pasiūlymas. Ar norite, Guoda Burokiene, ateiti į tribūną? Jūsų pasiūlymas, kaip nutarsite, galite ir iš vietos kalbėti, ir iš čia. Gerai. Laukiame tribūnoje. 1, 2 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Dėl jų pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio yra Seimo narės G. Burokienės pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, 3 straipsnyje siūlau išbraukti 20 straipsnio pakeitimus, atitinka pakoreguoto projekto pavadinimą, o projekto 4 straipsnį laikyti 3 straipsniu. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ir turbūt bendru sutarimu galime pritarti. Turime 29 pritariančius, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas. Ir bendru sutarimu galime pritarti šiam pasiūlymui? Pritariame. Tada visam 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 90, prieš nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4326(2) priimtas. (Gongas)
11.29 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4327(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.33 klausimas – Investicijų įstatymo 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4327. Priėmimas. Taip pat pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniams pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 86, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4327) priimtas. (Gongas)
11.30 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4328(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.34 klausimas – Civilinės saugos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4328. Priėmimas. Yra du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta priėmimo stadijoje. Priimame pastraipsniui. 1 ir 2 straipsniai. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4328) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduoja R. Baškienė.
11.31 val.
Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 7, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4329(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mieli kolegos, tęsiame darbą ir priimame kitus lydimuosius teisės aktus. Korupcijos prevencijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4329(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1, 2, 3, 4, 5 straipsniai. Galime priimti? Priimame. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 88, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4329(2) priimtas. (Gongas)
11.33 val.
Melioracijos įstatymo Nr. I-323 4, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4330(2) (priėmimas)
Melioracijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4330(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1, 2, 3, 4 straipsniai. Galime priimti? Priimame. Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 84, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4330(2) priimtas. (Gongas)
11.34 val.
Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 antrojo skirsnio pavadinimo ir 3, 4, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir 23 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4331(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4331(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsniai. Juos galime priimti? Priimame. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4331(2) priimtas. (Gongas)
11.35 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 120, 124 ir 128 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4332(2) (priėmimas)
Kitas teisės aktas – Teismų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4332(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra. 1, 2, 3, 4 straipsnius galime priimti? Priimame.
Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.36 val.
Nacionalinės teismų administracijos įstatymo Nr. IX-787 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4333(2) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Nacionalinės teismų administracijos įstatymo atitinkamo straipsnio pakeitimas. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. 1 straipsnį galime priimti? Priimame. 2 straipsnį galime priimti? Priimame. Balsuojame, nes motyvų niekas nenori išsakyti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.36 val.
Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4334(2) (priėmimas)
Kitas įstatymas – Profesionaliojo scenos meno įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4334(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nebuvo gauta. 1, 2 straipsnius galime priimti? Priimame. Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Ir visą bloką įstatymų priėmėme.
11.37 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 3, 9, 16, 18, 19, 32, 33, 34, 48, 53, 54 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 331 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4521(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4521(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnius galime priimti? Priimame. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.39 val.
Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XIII-1774 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4480(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4480(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime.
Norinčių kalbėti? V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Atsisakau žodžio, ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių prieš nėra. Balsuojame dėl šio įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.40 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 8, 131, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 ir 282 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4826(2) (priėmimas)
Energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4826(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame.
Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Komiteto pranešėjas linksi galvą ir siūlo mums taip pat pritarti. Pritariame. 3 straipsnį galime priimti? Priimame kartu įvertinę Teisės departamento pasiūlymus ir komiteto poziciją.
Dėl 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto P. Saudargas. Atsisako kalbėti, nes jo ir nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai – vienbalsiai 85 pritaria įstatymo projektui. Priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 3, 6, 7 straipsnių, vienuoliktojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 731 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4850(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Elektros energetikos įstatymo atitinkamų straipsnių įstatymo projektas Nr. XIIIP-4850(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsnius galime priimti? Priimame.
Nori kalbėti P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Iš tiesų šiuo įstatymu numatoma krizių prevencija, įvairių įvykių, atsitikimų, kai gali sutrikti elektros energijos tiekimas gyventojams. Mes Energetikos komisijoje nagrinėjome įvairius praeities įvykius, kai Seimas buvo netekęs elektros ir panašiai, kai svarbios valstybės institucijos netenka, tai iš tikrųjų gali sukelti rimtų pasekmių ir apskritai valstybės saugumui. Todėl šiuo įstatymu numatomas pasiruošimas šioms krizėms ir jų valdymo teisiniai pagrindai. Aš tiesiog raginčiau kolegas balsuoti už negaišindamas daug jūsų laiko.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai – vienbalsiai 85 pritarė Elektros energetikos įstatymo projektui. (Gongas)
11.43 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 7, 9, 45, 46, 51, 53 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4851(2) (priėmimas)
Šio įstatymo lydimasis – Gamtinių dujų įstatymo projektas Nr. XIIIP-4851(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnius galime priimti? Priimame.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai – 84 Seimo nariai vienbalsiai pritarė įstatymo projektui. (Gongas)
11.44 val.
Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 1, 2, 15, 17, 18, 20, 21 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4852(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4852(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnius galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4852(2) priimtas. (Gongas)
11.45 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 1, 3, 11, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 32, 33, 35, 36, 37, 38, 381, 40, 45, 53, 55, 57 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 391 straipsniu, VIII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-4815(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Konkurencijos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28 ir 29 straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti. Yra tiktai redakcinės Teisės departamento pastabos. Jas taip pat įvertinome. Galime tam pritarti? Pritariame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 87. Vienbalsiai pritarta įstatymo projektui. (Gongas) Priimta.
Gerbiamieji kolegos, norėčiau su jumis pasitarti. Mes 15 minučių turime rytinio posėdžio laiko dėl Seimo nutarimo, kol pradėsime svarstyti A. Jakubausko paskyrimą į atitinkamas pareigas, gal galime iš vakarinio posėdžio priėmimus vykdyti? (Balsai salėje) Manyčiau, kad geriau priėmimus, nes dabar salėje daug Seimo narių. Bet gal galėtume 2-3 klausimą – Seimo nutarimą „Dėl Šiaulių universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vilniaus universiteto būdu“ priimti? Galime. Ačiū, kad leidžiate ir pritariate tam.
11.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vilniaus universiteto būdu“ projektas Nr. XIIIP-4982(2) (priėmimas)
Vakarinio posėdžio darbotvarkės 2-3 klausimas ir po to, jeigu spėsime, kitus. Projektas Nr. XIIIP-4982(2), kaip ir minėjau, Seimo nutarimas „Dėl Šiaulių universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vilniaus universiteto būdu“. Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių pasiūlymų nėra gauta.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, nemažai argumentų jau buvo išsakyta svarstymo stadijoje. Iš tiesų tenka pasidžiaugti, kad vis dėlto šis bei tas vyksta dėl mūsų universitetų struktūros pakeitimo. Tikrai tai buvo ilgas procesas – beveik trejus metus kalbame apie šių universitetų jungimą. Tenka pasidžiaugti, kad galiausiai susitarimas tarp Vilniaus universiteto ir Šiaulių universiteto pasiektas. Aišku, laukia turbūt nemažas bendruomenių darbas. Ypač svarbu tai, kad būtų skirtas atitinkamas finansavimas. Nors jis yra numatytas, tačiau kitų universitetų jungimo metu taip pat nebuvo paprasta gauti tą reikiamą finansavimą ir jis iki galo taip ir nebuvo išspręstas. Manyčiau, kad norint reformuotis, tikrai reikalingi finansai ir struktūrai keisti, ir naujai kokybei gauti universitetuose.
Linkiu turbūt daugiau Šiaulių universitetui išlaikyti savo edukologinę kryptį, ypač kai kurių specialybių, kurios reikalingos Lietuvai, ir taip pat gero sutarimo tarp šių universitetų, kad bendras darbas padėtų siekti užsibrėžtų tikslų, ypač kokybės požiūriu. Sėkmės ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis – motyvai prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau paprieštarauti savo gerbiamam kolegai.
Mes turbūt čia ne gerų norų deklaracijas priimame. Jeigu tai būtų gerų norų deklaracija, tvarka, priimkime. Aš irgi noriu, kad tas universitetas būtų tame regione, kad jisai būtų regioninis, kad pedagogams rengti būtų skiriamas ypač didelis dėmesys, atitinkamas finansavimas, kad tos srities mokslas būtų vystomas, o tam, vadinasi, reikia finansuoti. Kai bus pinigų, tada bus daug doktorantų, kai bus daug doktorantų, bus naujų daktarų, naujų docentų. Tada ir kokybė kils. Kitaip nebus, kito kelio nėra.
Jeigu mes prijungsime prie Vilniaus… Aš pats esu kūręs fakultetą nuo nulio ir žinau, kad kito kelio nėra. Kai skiriama daug pinigų ir tu turi fakultete 30 doktorantų, tai iš jų išauga labai daug gabių žmonių, iš kurių tada tikrai gali pasirinkti personalą. Dabar aš neįsivaizduoju, kad kas nors emigruotų ir važiuotų darbuotis iš Vilniaus universiteto į Šiaulius. Neįsivaizduoju ir to, kad yra Vilniaus universitete pakankamas kiekis personalo, kuris galėtų kaip nors kompensuoti, jeigu yra kokybės stoka.
Aš nematau ir finansavimo pastangų. Vadinasi, žengiama keliu, kai tas universitetas žingsnis po žingsnio taps naikinamas. Gaila, bet tikrai bus šitaip. Aš pats nepritarsiu, nors ten neturiu jokių ryšių, nieko niekada neturėjau, bet manau, kad toks universitetas turėtų išlikti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Gumuliauskas – motyvai už.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Nuo pat pradžių aš labai skeptiškai žiūrėjau į šitą projektą – prijungimą prie Vilniaus universiteto. Aš kaip tik galvojau, kad būtų galima pasirinkti kitokį kelią. Tačiau per tą laiką, kol vyko derybos, iš tikrųjų Šiaulių universitetas tik silpnėjo. Ir šiandien balsuoti prieš šitą projektą, vadinasi, visiškai sunaikinti Šiaulių universitetą. Aš matau čia bent kokią nors galimybę išgyventi ir atsigauti perspektyvoje. Kito kelio neturiu, todėl balsuosiu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys – motyvai prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Tenka pripažinti, kai šiauliečiai siejo lūkesčius su išrinktais į Seimą savo atstovais, visų pirma tuo Seimo nariu, kuris tapo Lietuvos viršininku, iš tikrųjų dėjo dideles viltis, kad Šiaulių universitetas išliks. Deja, reikia pripažinti, kad iš esmės nebuvo padaryta esminių sprendimų, kurie padėtų šiam universitetui išlikti. Kažkodėl Edukologijos universitetą buvo nuspręsta naikinti jį inkorporuojant į Vytauto Didžiojo universitetą, kai šiuo atveju gal būtų buvę galima pažiūrėti, ar Šiaulių universiteto bazėje nebūtų galima būtent ir įsteigti, ir sustiprinti specializuotą universitetą. Kadangi to nebuvo padaryta, tai logiška, kad kitos išeities ir nebelieka. Tik gaila, kad iš esmės profesorius, kuris kalbėjo, irgi būtent buvo išrinktas to universiteto bendruomenės, o dabar jis tampa vienu iš to universiteto ir tos bendruomenės duobkasių. Gaila.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Aleknaitė-Abramikienė. Nėra. G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš taip pat kviečiu palaikyti šį Seimo nutarimą. Galėjome šį sprendimą priimti, ko gero, prieš metus ar net prieš dvejus, lengviau būtų suteikti galimybę Šiauliuose atsitiesti aukštajam mokslui, universitetiniam aukštajam mokslui. Bet iš tiesų, kaip kai kurie kolegos ir akcentavo, pabandykime įsivaizduoti alternatyvą, jeigu mes per šią sesiją, aš pabrėžiu, iki liepos 1 dienos, nebūtume, kai vyksta priėmimas, priėmę sprendimo. Pažiūrėkite, kaip atsirado simptomai, signalai stojantiesiems Šiaulių regione, net ir dabar stojant į Šiaulių universitetą, nes iš tiesų naujas jungtinis universitetas su Šiaulių akademija Šiauliuose atsiras tiktai nuo sausio 1 dienos. Tai yra signalas stojantiesiems, kad jie, net įstoję į Šiaulių universitetą, baigs ir gaus tikrai stipraus Vilniaus universiteto diplomą.
Apie finansinę pusę kolegos aiškiai nėra pasiskaitę, apie tai, kokia paspirtis yra numatyta. Pažiūrėkite ir atsakykite sau – 15 plius milijonų biudžeto ir Europos Sąjungos pinigų, taip pat ir dėstytojų vidurkiui pasiekti su Vilniaus universitetu. Ką, tai ne paspirtis? Mano supratimu, paspirtis. Nemažos lėšos tarptautiškumui, stiprinant tą potencialą, kuris dar yra. Ir aš tikrai, atmetęs vienas ar kitas nuogąstavimo gaideles dėl galbūt nepakankamos autonomijos išlaikymo ir panašių dalykų, manau, kad prielaidos atsitiesti Šiauliuose aukštajam mokslui su Vilniaus universiteto pajėgomis, su kokybės kultūra, su sistemine pagalba yra, ir todėl tikrai manau, kad tai yra geras sprendimas, kolegos. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju už racionalius argumentus. Kolegos, balsuojame, manau, išgirdome ir prie, ir už. Balsuojame dėl Šiaulių universiteto reorganizavimo prijungimo prie Vilniaus universiteto būdu. Balsavimas vyksta.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 86, prieš – 1, susilaikė 6. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-4982(2) priimtas. (Gongas)
11.57 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4570(2) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, dar spėsime vieną įstatymo projektą 2-3 – Mokslo ir studijų įstatymo 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4570(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta.
1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai – vienbalsiai 92 pritarė, kad įstatymas būrų priimtas (projektas Nr. XIIIP-4570(2). (Gongas)
2-4 negalime svarstyti, nes yra Teisės departamento išvados, kurias per pietų pertrauką komitetas planuoja apsvarstyti.
11.58 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 4 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4766(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas. Atsiprašau, darbotvarkės 2-6 klausimas, pažiūrėjau į senesnę redakciją. Tai būtų Socialinių įmonių įstatymo 4 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4766(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto R. J. Dagys. Deja, jo nėra salėje. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4766(2) priimtas. (Gongas)
11.59 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2427 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4767(2) (priėmimas)
Ką tik priimto įstatymo projekto lydimasis – Socialinių įmonių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4767(2). Priėmimas. Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto R. J. Dagys. Deja, jo nėra. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.00 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4867(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4867(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 89, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.01 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4712(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4712(2). Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis, pasiūlymų nėra gauta. Šį straipsnį priimti galime? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 85, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.03 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4451(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4451(2). Pranešėjas – D. Kaminskas. Yra Teisės departamento pasiūlymas dėl 1 straipsnio. Matau, jūs norėtumėte pakomentuoti. Prašom.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Komiteto buvo pritarta Teisės departamento pasiūlymui ir yra atitinkama redakcija.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, mes galime pritarti komiteto nuomonei, nes buvo pritarta Teisės departamento pasiūlymams ir suredaguotas minėtas straipsnis.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime jį priimti? Galime, kaip ir pirmąjį prieš tai.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 77, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.04 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 22, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 46, 53, 55, 56 straipsnių pakeitimo ir 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4565(2) (priėmimas)
Dar nematau atvykusio mūsų kandidato. Gerbiami kolegos, kitas įstatymo projektas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4565(2). Kviečiu D. Kaminską, mes turėsime aptarti gautus Teisės departamento pasiūlymus.
Priėmimas pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5 straipsnius galime priimti, nes dėl jų pasiūlymų nėra gauta? Galime.
Dėl 6 straipsnio Teisės departamento pasiūlymas. Prašom.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Komitetas svarstė ir pritarė iš dalies. Buvo pritarta nemažai departamento pasiūlymų ir čia komiteto pasiūlymų yra vienas, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni. Buvo pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi komitetas įvertino Teisės departamento pasiūlymą, pritarė iš dalies, todėl atsiranda du nauji straipsniai, keičiama straipsnių numeracija, taip?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Galime tam pritarti? Pritariame. 6 straipsnį galime priimti? Priimame. 7 straipsnis. Taip pat Teisės departamento pasiūlymas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Jam buvo pritarta.
PIRMININKĖ. Ir mes pritariame. Ir 7 straipsnį galime priimti? Priimame. 8 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Taip pat komiteto pasiūlymas. Buvo pritarta.
PIRMININKĖ. Komiteto pasiūlymas ir suredaguota pagal komiteto pasiūlymą. 8 straipsnį galime priimti? Priimame. 9 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Jam buvo pritarta ir ištaisyta pagal Teisės departamento siūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir mes galime pritarti ir priimti 9 straipsnį. Priimame. 10 straipsnis. Komitetas teikia pasiūlymą.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Jam buvo pritarta.
PIRMININKĖ. Ir įvertinę komiteto argumentus 10 straipsnį galime priimti. 11 straipsnis. Komiteto pasiūlymas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Irgi buvo pritarta. Čia daugiau techniniai dalykai tiek dėl 12, tiek dėl 13 straipsnių.
PIRMININKĖ. Taip pat ir mes galime priimti įvertinę 11 straipsnį. Priimame. 12 straipsnis. Komiteto pasiūlymas taip pat redakcinio pobūdžio. Galime pritarti ir pritariame. 12 straipsnį galime priimti. 13 straipsnis. Taip pat komiteto pasiūlymas redakcinio pobūdžio. Pritariame. Ir 13 straipsnį galime priimti? Priimame. 14 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Įvertiname ir 14 straipsnį priimame. 15 straipsnis. Komiteto pasiūlymai.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Buvo pritarta. Dėl 16, 17 irgi buvo techniniai pasiūlymai, irgi pritarta.
PIRMININKĖ. Taip pat techninio pobūdžio. 16, 17 straipsnius taip pat galime priimti, kaip ir 15 prieš tai. Priimame. Ačiū. Pastraipsniui priėmimas įvykdytas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 85, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, galime grįžti prie rytinio posėdžio darbotvarkės ir svarstyti darbotvarkės 1-11 klausimą. Mes iš vakarinio svarstėme 2-3, 2-4, 2-6, 2-7, 2-9 ir juos priėmėme.
12.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Ado Jakubausko paskyrimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi“ projektas Nr. XIIIP-5002(2) (svarstymas ir priėmimas)
1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Ado Jakubausko paskyrimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi“ projektas Nr. XIIIP-5002(2). Svarstymas. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininką V. Simuliką. Komiteto išvada.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, mieli kolegos, Žmogaus teisių komitetas apsvarstė siūlomą kandidatūrą. Už – 4, susilaikė 2. Kandidatūrai yra pritarta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Gumuliauską. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas perskaitys komisijos išvadą.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Komisija vakar svarstė šį klausimą. Už – 9, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Kviečiu A. Gumuliauską. Gerbiamas Arūnai, grįžkite atgal į tribūną, jūs užsirašėte diskutuoti. Ruošiasi A. Anušauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Aš kalbėsiu frakcijos vardu. Noriu pasakyti, kad iš tikrųjų šioje rinkimų istorijoje yra keletas tokių, sakyčiau, mitinių klausimų.
Pirmas mitas, kodėl taip skubama. Tai buvo kelta vakar svarstant kandidatūrą posėdžio metu. Aš noriu pasakyti, kad šis klausimas svarstomas jau iš tikrųjų nuo rudens, o įstatymiškai jis jau turėjo būti įgyvendintas nuo sausio 1 dienos. Todėl aš manau, kad šitas klausimas buvo pakankamai daug eksponuotas ir buvo galima pateikti daug pasiūlymų dėl kandidatūrų pasirinkimo.
Reikia pažymėti, kad iš tikrųjų kandidatūrą siūlo Seimo Pirmininkas. Tai pirmą kartą, nes pagal įstatymo pataisą, ji įsigaliojo nuo sausio 1 dienos, Seimo Pirmininkas birželio mėnesį, kiek žinau, iš trijų kandidatūrų išsirinko vieną. Mūsų Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija iš tikrųjų išreiškė paramą Seimo Pirmininkui, kad prasidėtų būtent šios kandidatūros teikimo procesas.
Antras mitas, kad čia būtinai reikalingas tyrėjas, ir niekas daugiau. Ką tik pažvelgę į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tinklalapį ir susipažinę su veiklos sritimis, bet kuris gali į tą tinklalapį užeiti, mes pamatysime, kad iš tikrųjų veiklos sritys yra bent devynios ir kandidatas į generalinio direktoriaus postą turi būti plataus akiračio žmogus. Todėl sustoti tik prie tyrėjo nėra pakankamai protinga.
Kita vertus, atminkite, kad šita institucija – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras – iš tikrųjų yra aktyviai įtrauktas į informacinio karo srautą. Tai yra mums labai svarbi institucija, kuri savo tyrimų, savo edukacijos pagalba prisideda prie istorinės tiesos pateikimo mūsų gyventojams, o kartu ir mūsų oponentams. Todėl aš manau, kad tai yra iš tikrųjų labai svarbi institucija ir kas jai vadovaus, tai yra labai svarbu. Kartu tai yra ir didelė institucija – joje dirba virš šimto darbuotojų. Ne visi jie yra tyrėjai.
Mūsų Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos santykiai su šia institucija per šią kadenciją iš tikrųjų susiklostė pakankamai geri. Noriu pasakyti, kad mūsų abipusio bendradarbiavimo pastangomis, supratimo pastangomis buvo bent pataisyta labai jau apgailėtina materialinė to centro darbuotojų padėtis.
O dėl kandidato, aš manau, kad jis yra tinkamas kandidatas, nes aš manau, kad šiai institucijai turi vadovauti depolitizuota asmenybė ir ji turi atstovauti Lietuvai, o ne kokiai nors konkrečiai politinei jėgai. Taip šiuo metu, manau, ir yra. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Anušauską.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš įvardinsiu tuos klausimus ir, manau, padarysiu didelę paslaugą kandidatui dėl paprastos priežasties. Kai buvo paminėta, kad geriausia, kai direktorius depolitizuotas, tai aš manau, kad geriausia, kad jis ir bus mažiau pažeidžiamas, nes tie klausimai yra susiję su totorių bendruomene. Mes žinome, kad jai vadovauti nebuvo lengva. Reikėjo ieškoti ir piniginių resursų iš įvairių šaltinių, taip pat ir iš Rusijos. 2014 m. gegužės 14 d. jūsų laiškas į Kazanę prašant materialinės paramos ir vienas sakinys, aš džiaugiuosi, kad jūs paneigėte bet kokį grįžtamąjį ryšį, bet vienas sakinys, kuris leidžiamas galbūt bendruomenių lyderiams, verslininkams, bet neleidžiamas valstybės tarnautojams. Į jį aš tiesiog atkreipsiu dėmesį, kad Totorijos parama gali būti finansiniu pavidalu arba kaip biznio kontaktai, nuo kurių dalis pajamų būtų skirta bendroms bendruomenės reikmėms. Kaip žinote, mūsų įstatymai tokios paramos formos apskritai nenumato. Yra labai aiškus deklaravimas, kaip galima paremti bendruomenę, juo labiau kad jos yra įgijusios asociacijų formas. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas. Svarstymo metu aš tiesiog ir jūsų prašiau, kad būtumėte maksimaliai atviras. Kai kurie niuansai, aš sakau, visiškai suprantami, matyt, ir pateisinami tam tikromis sąlygomis, ir nieko aš čia ypatingo nematau… Jeigu iškeltas klausimas, kad koks nors garbės raštas buvo iš Rusijos vyriausybinės komisijos įteiktas, ar paskelbta, kad apdovanojama krūva Lietuvos piliečių dėl to, kad bendravo su tėvynainių organizacija, nes, kaip žinote, jau daugiau kaip dešimtmetį, ko gero, dar ilgiau, Rusija yra konsolidavusi lėšų teikimą tėvynainių organizacijoms per ambasadą ir atitinkamą tėvynainių tarybą tai apsvarstant, todėl tame sąraše, kuris buvo paskelbtas 2009 metais apie apdovanotuosius už 2008 metus, yra jūsų pavardė, bet yra ir kitų pavardžių. Pavyzdžiui, yra iš Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos J. Laniausko pavardė.
Priminsiu, 2005 metais socialdemokratų ir darbiečių jis buvo siūlytas į tas pareigas, jie sustabdė tą paskyrimą, o 2017 metais jis vėl buvo paskirtas. Tad šitie garbės raštai niekam netrukdo eiti tam tikras pareigas. Tiesiog apie tuos dalykus reikia kalbėti atvirai, neslepiant, nes kuo daugiau paskyrimo metu šių dalykų mes aptariame, žinome, tuo mažiau yra galimybių valstybės tarnautojui jau pradėjus eiti pareigas kur nors uždarame kabinete gauti kokį nors pasiūlymą, kuris remiasi kokia nors kompromituojančia medžiaga, todėl aš kviečiau ir kviesiu visada, kai kalbame apie tuos dalykus, kurie susiję su buvusiomis pareigomis, buvusiais darbais, būti maksimaliai atviriems.
Genocido ir rezistencijos tyrimo centras (jame teko dirbti 12 metų), taip jau buvo, kad tai – institucija, kuri formavosi ir profesionalų, ir neprofesionalų pagrindu, direktoriais buvo skiriami žmonės, kurie 10 arba 20 metų dirbo šioje srityje. Taip, jie nebuvo vadybininkai, gal jie darė klaidų, bet tai buvo žmonės, kurie buvo atsidavę šiam darbui ištisus dešimtmečius. Dabar išeinanti direktorė dirbo šioje srityje nuo 1988 metų, tai yra 32 metus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar gerbiamas A. Jakubauskas norėtų kalbėti? Taip, prašom.
A. JAKUBAUSKAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Jeigu leisite – baigiamasis žodis. Esu akademinės bendruomenės žmogus ir, kai studentas gina bakalaurą arba magistrą, visada suteikiame jam baigiamąjį žodį. Aš norėčiau irgi pasakyti.
Aš norėčiau pasakyti, kad pagal Lietuvos Respublikos procedūras mano patikra yra atlikta. Patikra buvo atliekama apie 40 dienų.
Kitas dalykas. Noriu pasakyti, kad aš esu persona non grata įvažiuoti į Rusijos Federaciją. Jeigu tas paskvilis jus pasiekė prieš dvi dienas, tai jūs turbūt turite suprasti, iš kur to paskvilio dygsta ausys.
Kaip totorius dalyvavau daugelį kartų, buvau išvykęs į Kazanę. Pirmas išvykimas buvo 1989 metais, kada Lietuvoje buvo Sąjūdis. Mieli kolegos, aš nemačiau tokio entuziazmo, tokio tautos troškimo tapti nepriklausoma valstybe, Sąjūdis net neparodė to, kaip parodė ten, Kazanėje. Ten visi degė ta nepriklausomybe, ten visi tikėjosi. Faktiškai visa mano veikla buvo skirta bendrauti su nepriklausomybininkais, kurie siekė savo tautos, savo valstybės nepriklausomybės. O tada atrodė, kad tai pasiekiama ranka.
Kitas dalykas. Aš, būdamas Lietuvos totorius, išauklėtas patriotinės savo istorinės protėvynės dvasios, suvokiu, kad Tatarstanas nuo 1552 metų yra okupuotas Rusijos Federacijos, dar Ivano Rūsčiojo laikais. Ir todėl mano, kaip piliečio, gyvenančio Europos Sąjungoje, pareiga buvo atvežti ten laisvės, laisvėjimo dvasią. Iš tiesų tuo norėčiau baigti. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Priėmimas. Motyvai. Kažkodėl neįsijungia. Įsijungė. Arūnai Gumuliauskai, dar kartą norite kalbėti? Atsisakote. P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, kai aš išgirdau iš Seimo tribūnos tam tikras abejones, ar siūlomas kandidatas iš tikrųjų yra lojalus Lietuvos valstybei, ar jis nėra pažeidžiamas iš priešiškos valstybės pusės, tikrai keistai skamba, kai taip vertinamas asmuo, kuris yra persona non grata Rusijoje. Jis negali įvažiuoti, nes jam dabartinė Rusija neduoda leidimo. Tuo metu, kai mūsų istorinė atmintis, mūsų rezistencija, mūsų genocido aukos tapo priešiškos valstybės taikiniu, būtent taip neatsakingai mesti šešėlį, aš manau, ant būsimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovo – tikrai čia daugiau pylimas vandens ant to malūno, kuris sukasi prieš Lietuvą. Aš norėčiau, kad jūs būtumėte budrūs ir nepasiduotumėte tam tikrai nesąmoningai provokacijai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. A. Dumbrava – motyvai už.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Mieli kolegos, tikrai noriu labai trumpai, nes negaliu pasigirti, kad labai pažįstu gerbiamą A. Jakubauską, tačiau kurį laikotarpį dirbome kartu frakcijoje. Tikrai pažįstu šį žmogų kaip labai korektišką, labai mandagų, santūrų žmogų. Aš nežinau, be abejo, tai irgi prisidės prie tų savybių, kurios reikalingos, einant šias pareigas. Žmogus yra totorius, ta tauta patyrė labai didelių išgyvenimų, taip pat kaip ir lietuvių tauta, tikrai, aš manau, jam pavyks susitvarkyti su tomis pareigomis, jisai puikiai vadovaus.
Tačiau gali būti ir visokio pasipriešinimo. Tikrai Adui norėčiau palinkėti stiprybės, turėti savo stuburą, turėti savo matymą ir, manau, viskas bus gerai. Ypač iš jo prisistatymo mane sujaudino tai, kad vis dėlto reikia daugiau dirbti su jaunimu ir jaunimui daugiau pasakoti apie mūsų tautos praeitį. Siūlau palaikyti šią kandidatūrą. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Kamblevičius – motyvai už.
V. KAMBLEVIČIUS (LSDDF). Ačiū. Mieli kolegos, gerbiamą Adą pažįstu nuo senų laikų, nes jis yra mano kraštietis. Visuomet mes, lietuviai, gražiai sutardavome su totorių bendruomene. Reikia turbūt šiandien visiems pasakyti, kad nuo Vytauto laikų patys ištikimiausi bičiuliai buvo totoriai. Ir man labai malonu, kai atkūrėme nepriklausomybę, totorių bendruomenė, kuriai vadovavo A. Jakubauskas, pasiūlė ir pirmieji Lietuvoje pastatė Vytauto paminklą, tik po to susizgribo Kaunas ir Kaunas pastatė. Tai matote, kokia yra totorių ištikimybė tiek Lietuvai, tiek Vytautui, todėl aš net neabejoju gerbiamojo Ado kompetencija. Ir taip nuoširdžiai pasakysiu, gerbiamas Adai, būk toks ir toliau padorus ir pareigingas, bet visuomet atsimink, kaip pasakė, nebūk iki galo atviras tiktai konservatoriams, kitiems būk atviras, viskas bus gerai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi A. Gumuliauskas atsisakė, tai R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš dažnai savaitgaliais važiuoju į Alytų pro Raižius, Butrimonis ir ten tikrai yra didelė dvasia totorių, Vytauto Didžiojo atvestų iš tų kraštų. Ir tikrai žinau tą jūsų skausmingą istoriją, ji pasijuto jūsų kalboje, apie ją šiandien kalbėjote. Tai išties neįprasta klausytis būsimos valstybinės įstaigos vadovo, tikiuosi, tikrai būsite, tokios kalbos. Tai išties rodote, koks esate kilnus žmogus ir kiek yra jautrumo jūsų širdyje.
O dėl paminėtų konservatorių – su jais viskas gerai, gerbiamas Kamblevičiau, jie irgi yra kilnūs žmonės. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Anušauskas – motyvai prieš.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Nežadėjau kalbėti šioje stadijoje, nes vis tiek mūsų slaptas balsavimas, aš ir komiteto posėdyje sakiau, kad mūsų nuosaikus oponavimas yra bilietas į direktoriaus postą, ir mes tą puikiai suprantame. Tiesiog aš dar kartą pabrėšiu – tą, pavyzdžiui, laišką gavau ne iš tų, kurie čia siunčia. Aš oponuojančio laiško, kurį gavo visi Seimo nariai, greičiausiai net ir neskaičiau. Tą aš norėjau pasakyti. Tiesiog kiekvienas mūsų veiksmas, kurį padarome kažkur kitur, kitose darbovietėse, gali būti visaip interpretuojamas. Ir dar kartą pabrėšiu, čia jūs įžvelgiate priekaištą, o aš matau kaip paslaugą. Niekas neateis ir nepamojuos žmogui jo laišku 2014 m. gegužės 14 d., nes mes jį jau matėme, žinome, skaitėme ir, kaip kandidatas pasakė, jokio grįžtamojo ryšio nebuvo ir daugiau jokių susirašinėjimų nebuvo. Tą aš noriu pabrėžti jums aiškiai.
Čia konservatoriai, ne konservatoriai… Iš tikrųjų niekas neprivatizuoja istorijos. Istorija yra visų. Ir jeigu kas nors nori lankytis tremtinių ar buvusių politinių kalinių renginiuose, tai jie yra laukiami. Žmonės ypač pasigenda socialdemokratų, turiu pasakyti. Ypač pasigenda jų viešuose renginiuose, nes lankydavosi tik pačiomis didžiausiomis progomis prieš rinkimus. Deja, tai realybė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, mums reikia patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Galime patvirtinti bendru sutarimu? Patvirtiname bendru sutarimu.
Informuoju, kad slaptas balsavimas bus organizuojamas tuoj po Vyriausybės pusvalandžio, nuo 13 valandos iki 13 val. 20 min.
Dar kartą primenu balsų skaičiavimo grupę: K. Glaveckas, P. Gražulis, V. Kamblevičius, R. Martinėlis, Č. Olševskis, N. Puteikis ir D. Šakalienė.
Už keleto sekundžių mes pradėsime Vyriausybės valandą. V. Ąžuolas – dėl vedimo tvarkos.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Norėjau prašyti Seimo leidimo BFK komitetui šiek tiek užtrukti per posėdį, nes gali nespėti apsvarstyti klausimo per pietus.
PIRMININKĖ. Jeigu Biudžeto ir finansų komitetas užtruktų posėdyje ir nespėtų iki 14 valandos, ar galime leisti Biudžeto ir finansų komitetui dar keletą minučių dirbti plenarinio posėdžio metu? Ačiū, bendru sutarimu. Dėkoju.
Liko 30 sekundžių. Tuoj pradėsime Vyriausybės pusvalandį. Klausia opozicija ir Mišri Seimo narių grupė. Taip pat pasinaudodama proga noriu tiesiog priminti dėl protokolo, kad mes spėjome apsvarstyti ir 2-10.1 klausimą – projektą Nr. XIIIP-4565(2) – taip pat Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Priėmimas įvyko, jį priėmėme, o lydimąjį teisės aktą – projektą Nr. XIIIP-4566 priimsime vakariniame posėdyje.
12.29 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiami kolegos, pradedame Vyriausybės valandą, tai yra pusvalandį. Gerbiami ministrai, prašom užimti savo darbo vietas. Yra išvykę arba atostogauja premjeras S. Skvernelis, V. Šapoka, jie yra atostogose, L. Kukuraitis taip pat turi papildomą poilsio dieną. Visi kiti ministrai laukia jūsų klausimų. (Balsai salėje) Kas pavaduoja? Gerbiamas Ž. Vaičiūnas pavaduoja premjerą.
Opozicijos lyderis G. Landsbergis. Jūsų du klausimai.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mano klausimas gerbiamam sveikatos ministrui. Šiandien žiniasklaidoje pasirodė informacija, kurią galima pasitikrinti ir Statistikos departamente.
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Kolegos, prašau tylos. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai nesinori šaukti. Pasirodė informacija, kad per šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje buvo fiksuota 400 papildomų mirčių, palyginti su praeitais metais. Ministre, gal galėtumėte paaiškinti, kaip jūs vertinate šitą išaugusį skaičių, kokios būtų priežastys, dėl ko taip atsitiko?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai dėkoju už klausimą. Ir anksčiau panašūs klausimai buvo keliami. Tiesą sakant, aš nežinau, iš kur tokia informacija atsirado. Jeigu jūs pasižiūrėtumėte daugelio metų statistiką, pamatytumėte, kad net ir mėnesiais, skirtingų metų tą patį mėnesį skirtumai gali būti gana reikšmingi. Mes taip pat šitą situaciją stebime ir kol kas nematome, kad būtų koks nors reikšmingas nuokrypis nuo metinio vidurkio. Bet tai nereiškia, kad negali būti problemų, susijusių su COVID-19, nes net ir nenukrypimas nuo metinio vidurkio gali reikšti tai, kad tam tikrų mirčių priežasčių galėjo mažėti, pavyzdžiui, žūčių keliuose ir panašiai, bet galėjo augti, tarkime, mirčių nuo lėtinių ligų, kuomet žmonės nesikreipia. Tik tiek, kad iš tos dabar turimos statistikos mes tikrai analizės padaryti kol kas negalime, ji tikrai bus daroma, kai turėsime visų metų rezultatus. Tą užduotį duosime pirmiausia, aišku, Higienos institutui, kuris atliks detalesnę analizę, ir tada galėsime pasakyti ir atsakyti į jūsų klausimą, ar buvo kokių nors pakitimų, vertinant su kitais metais, ar nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Antrasis opozicijos lyderio klausimas. Prašau. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas ministre, išties informacija yra gana nesunkiai patikrinama ir Statistikos departamentas ją skelbia, tai čia didelės paslapties nėra. Dabar yra agreguoti pirmojo ketvirčio skaičiai, kurie yra reikšmingai didesni negu praeitų metų.
Taip pat norėčiau sureaguoti ir į jūsų pastabą apie nesikreipusius žmones. Mano žiniomis, žmonės kreipėsi, tačiau dėl labai griežtų apribojimų arba neveikiančios struktūros jie paslaugų tiesiog negalėjo gauti dėl to, kas nebuvo galbūt apgalvota.
Neprivalote reaguoti į mano šitą pasisakymą, mano klausimas yra kitas.
Ministre, lygiai taip pat nėra skelbiamos mirčių priežastys. Tas nėra įprasta Lietuvoje. Mes paprastai galėdavome sužinoti iš to paties Higienos instituto, kokios priežastys lėmė žmonių mirtį. Šį kartą tokios informacijos neturime. Susidaro įspūdis, kad ta informacija yra sąmoningai slepiama tiesiog siekiant išvengti papildomų visuomenės klausimų. Ar galėtumėte tą paneigti arba patvirtinti?
A. VERYGA (LVŽSF). Tikrai informacija nebuvo, nėra ir nebus slepiama. Mirčių priežasčių detalią statistiką kasmet skelbia tas pats Higienos institutas, kuris gauna informaciją iš „Sveidros“, iš kitų duomenų bazių. Aš siūlyčiau vis dėlto nepulti daryti išvadų, kad ir kur jūs ten randate duomenis, nes, kaip sakiau, svyravimai kasmet, net ir vertinant tą patį mėnesį skirtingų metų, gali būti nemaži ir paprastai niekas nevertina tokio trumpo laikotarpio, nes tų svyravimų priežasčių gali būti labai daug. O metų pabaigoje, kai visi duomenys yra sutvarkomi, išvalomi, kad tikrai nebūtų kokių klaidų, jie visuomet paskelbiami.
Detali mirčių statistika bus paskelbta, tikrai jos niekas nesiruošia nuo nieko slėpti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas kultūros ministre, prieš kelias dienas kreipėsi keletas kūrybinio lauko darbuotojų, jie pasitikėdami ir turėdami sukeltų lūkesčių kreipėsi dėl kompensacijų pandemijos metu. Didžiulė dalis žmonių iš tikrųjų gavo tas kompensacijas ir kai kurie asmenys pasinaudojo antra galimybe. Tai yra buvo paskelbtas antrasis šaukimas ir virš 100 – 130 asmenų, rodos, gavo neigiamą atsakymą. Argumentas tiesiog yra pribloškiantis, kad jie nespėjo pateikti paraiškos. Konkrečiai vienas asmuo man sakė, kad jis kreipėsi, 10 valandą buvo atidarytas portalas, galimybė kreiptis, kreipėsi 10 val. 13 min., ir tai buvo įskaityta kaip pavėlavimas. Ar tikrai greitis yra tas argumentas, kuris lemia tokių kompensacinių…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). …išmokų išmokėjimo faktą? Ar tai turėtų būti galbūt mokesčių mokėjimas, ar tai galėtų būti…
PIRMININKĖ. Laikas, pone Vytautai.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). …patirtis ir panašiai? Ir ar jūs planuojate kompensuoti tiems žmonėms? Ar jie taip ir liks už borto nežinia kodėl? Tik todėl, kad jie nespėjo greičiau paspausti mygtuko už tuos, kurie buvo miklesni. Ačiū.
M. KVIETKAUSKAS. Dėkui už klausimą. Kalbama apie specifinę programą, labai specifinę. Tai yra autorinių teisių agentūrų surinktos tuščios laikmenos lėšos, kurios autorinių teisių agentūrų sprendimu šiais metais buvo paskirtos išmokoms autoriams, praradusiems pajamas. Tai yra ribota lėšų suma. Kadangi tai yra tokios specifinės lėšos – iš viso 750 tūkst., tai ir buvo nuspręsta, kad išmokoms bus skirta tiek, kiek autorinių teisių agentūros yra pervedusios į Lietuvos kultūros tarybą.
Iš tos programos, be abejo, visų poreikių tikrai negalima patenkinti, bet kitos programos, šalia to veikiančios Lietuvos kultūros taryboje, skirstomos stipendijų pagrindu, vyksta. Sumos ten yra kur kas didesnės negu toje vienoje programoje ir tenai tenkinama tikrai labai daug paraiškų. Neseniai antrasis stipendijų konkursas buvo, surinktos paraiškos, skirtos papildomos lėšos. Taigi autoriai, kūrėjai, kurie nėra gavę vienos programos lėšų, gali kreiptis į kitas programas.
O dėl tos programos būtent tokios specifikos, kadangi yra ribota lėšų suma, lėšas mes paskirstėme pagal tą eilę, kuri buvo sudaryta Kultūros tarybos. Jeigu ten yra kilę nesusipratimų dėl formalaus įgyvendinimo, tikrai juos reikia nagrinėti atskirai. Tokioje pandemijos laikotarpio situacijoje kilo tokių nesusipratimų, bet juos galima su Kultūros taryba individualiai ir išsiaiškinti arba kreiptis į kitas vykstančias paramos programas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V.Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi R. Budbergytė.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra ministrui Ž. Vaičiūnui.
Gerbiamas ministre, kol jūs sėdėjote ant dviejų ar trijų kėdžių ir dirbote, jūsų kuruojamoje Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje atlaisvėjo apie 60 pareigybių. Gal jūs galėtumėte pakomentuoti, kaip aiškinate tokius pasikeitimus, ypač dabar, karantino metu, kai nuo šios ministerijos priklauso viso mūsų ūkio sveikata? Ar toks viduramžiškas požiūris, kai sveikatą gydote kraujo nuleidimu, jums atrodo priimtinas?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Aš gal patikslinsiu. Jūsų minimas 60 pareigybių trūkumas yra nuo 2019 m. sausio 1 d., kai buvo atlikta reforma iš Ūkio ministerijos į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Summa summarum tų pareigybių stoka atsirado nuo to laikotarpio. Šiuo laikotarpiu, kai tenka laikinai eiti pareigas, tai yra nuo praeitų 2019 metų gruodžio pradžios iki dabar, yra paskelbti konkursai. Valstybės tarnybos departamentas dėl karantino nevykdė konkursų iš esmės du tris mėnesius. Dabar jau tie konkursai yra vykdomi. Ir per tuos konkursus, kurie yra paskelbti, artimiausiu metu, be abejo, tos pareigybės bus užimtos.
Taip pat kompensavome tai tuo būdu, kad į tas jau kritiškai svarbias pareigybes, kurių nebuvo įmanoma konkursuoti, buvo priimami tarnautojai taip pat pagal darbo sutartis. Tai buvo atskiri atvejai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Budbergytė. Ruošiasi A. Mazuronis.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Aš norėčiau paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministro.
PIRMININKĖ. Ministras atostogauja.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Kas jį pavaduoja tuomet?
PIRMININKĖ. Premjerui, laikinai einančiam pareigas.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Tai nežinau, kam aš turėčiau skirti tą klausimą. Galėčiau skirti kam nors iš kitų, nes noriu paklausti apie „Sodros“ biudžete susidariusią situaciją, kokia šiuo metu yra. Apie didėjantį disbalansą tarp įmokų ir išmokų, ir apie tai, kad šiandien yra skelbiami duomenys, kad, nepaisant to, krenta ir metinis darbo užmokesčio procento lygis, lyginant su metų pradžia, ir tai, kad dalis darbuotojų yra atleidžiama iš tų, kurie gavo nedarbingumo pašalpas, ir kad apskritai mažėja apdraustųjų skaičius. Tuo tarpu visi verslo aplinkos žmonės vienu balsu ir viešojoje erdvėje taip pat kalba apie tai, kad jau rudenį, rugsėjo mėnesį, tikrai atsiranda daug galimybių, kad padidės nemokumas tarp įmonių.
PIRMININKĖ. Laikas.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Todėl mano klausimas skirtas Vyriausybei. Norėčiau raštu gauti atsakymą, kokių priemonių nedelsiant bus imamasi, kad išlygintume disbalansą tarp „Sodros“ įmokų ir išmokų ir kad nereikėtų mažinti žmonėms pensijų ar kitų pašalpų?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime taip ir sutarti, nes, manau, nėra ir finansų ministro, ir jūsų minėto L. Kukuraičio, socialinės apsaugos ir darbo ministro, kad raštu jums bus atsakyta, taip.
Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi A. Bilotaitė.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkoju. Norėčiau paklausti susisiekimo ministro. Gerbiamas ministre, iš tiesų mes gana daug girdime apie susisiekimo infrastruktūros vystymą sausumos keliais arba oro keliais, tačiau mes kartais pamirštame, kad egzistuoja dar ir tokia susisiekimo rūšis kaip vidaus vandens keliai. Ne per seniausiai buvo atidarytas seniai užmirštas maršrutas Kaunas – Nida, rodos, iš Kauno yra galimybė nuplaukti ten. Ar planuojate kokius nors darbus, infrastruktūros plėtrą susisiekimo vidaus vandens keliais? Jeigu taip, tai kokią?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū už klausimą. Jeigu buvo užmiršti vandens keliai, tai dabar jie neužmiršti. Jūs paminėjote, iš tiesų vien per pavasarį atgaivinta laivyba nuo Kauno iki Kuršių marių. Praeitų metų pabaigoje šiems metams skirta papildomų virš 1 mln. eurų, kurie jau yra realizuoti. Yra pagilintas kelias būtent nuo Kauno iki Kuršių marių, jau kursuoja laivai, bet tai ne viskas.
Be abejo, mes turime kur kas aukštesnių siekių. Atgaivinti laivybą ir Nemunu iki aukštupio. Tam skyrėme jau 28 mln. eurų nuo Kauno iki Druskininkų, bet ne vien. Nuo Druskininkų iki Gardino, o ten jau yra galimybė susijungti su Augustavo kanalais. Tai būtų išties didžiulis poreikis ne tik turistine prasme, bet ir krovinių vežimo prasme, poreikis yra virš 300 tūkst. tonų per metus. Bet tai irgi dar ne viskas, mes intensyviai dirbame, kad ir Neries upėje būtų atgaivinimo galimybė. Tam jau esame numatę tam tikrus veiksmus. Taigi tikiuosi, kad ne už ilgų metų mes galėsime apiplaukti ir Kruonio užtvanką, tam jau turime du variantus šito rekonstravimo, taip pat laivyba upėmis, ne tik didžiausiomis – Nemunu ir Nerimi, bet ir kitomis, sakykime, Nevėžiu. Tai yra perspektyvu ir ta linkme judame. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Bilotaitė. Ruošiasi S. Gentvilas.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Mano klausimas yra skirtas sveikatos apsaugos ministrui. Gerbiamas ministre, šiandien žiniasklaidoje buvo paviešinta skandalinga informacija, kad kovo–gegužės mėnesiais į Lietuvą buvo tiekiami europinio standarto neatitinkantys ir galimai nesaugūs Kinijoje pagaminti respiratoriai. Juos įsigijo gydymo įstaigos, Lietuvos kariuomenė, Kalėjimų departamentas, Lietuvos paštas, „Lietuvos geležinkeliai“, savivaldybės. Ir nors trys valstybės Europos Sąjungoje gaminius paskelbė kaip pavojingus, o tiekėjai buvo įtraukti į juodąjį sąrašą, vis dėlto tie respiratoriai pasiekė Lietuvą. Ar Sveikatos apsaugos ministerija žinojo apie sertifikatų problemas? Jeigu taip, kokių veiksmų ėmėsi?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Mano turimomis žiniomis, tarp mūsų pirkimų, kuriuos mes vykdėme, jūsų minėtų respiratorių nėra. Žinodami, kad šalys susidūrė su kokybės problemomis, mes labai anksti pradėjome tuos respiratorius, kuriuos atsivežėme, tikrinti laboratorijose. Dviejų universitetų laboratorijos padėjo ir tikrino juos, žiūrėjo, ar jie atitinka.
Aš tik noriu dar priminti, kad buvo priimti sprendimai nebūtinai su CA žymėjimu juos atsivežti, nes yra Amerikos rinkai naudojamas šiek tiek kitoks žymėjimas, nėra tų vadinamųjų Europos raidžių. Bet tuo metu, kai trūko priemonių, buvo tiesiog žiūrima, ar galima įsigyti ir Amerikos rinkai taikomą žymėjimą turinčias prekes. Bet kiek mes tikrinome, vieną kartą iš savo pirkimų esame gavę atsakymą, kad prekės nevisiškai tinkamos, kalbu apie respiratorius. Apie tai buvo paskelbta. Bet ne tiek pati medžiaga, kiek veido formai nelabai buvo tinkami. Ir tada buvo sutarta su tiekėju, kad nereikia jų grąžinti, juos panaudojome tiesiog kaip veido kaukes. Bet tas pats kiekis buvo atvežtas jau tinkamų.
Dėl kokių nors kitų neatitikimų, bent jau iš mūsų pirkimų, mes neturime jokių duomenų, kad jie ar neturėtų sertifikatų, ar būtų kaip nors netinkami. Visi kiti tikrinimai universitetų laboratorijose parodė, kad prekės yra tinkamos, kokybiškos, todėl mes niekur papildomai ir nesikreipėme.
O ta informacija, kuri yra paskelbta dabar, kaip jūs teisingai sakote, tikrai yra nerimą kelianti. Be abejo, turi būti atliekami tyrimai ir bent jau reikalaujama kompensuoti patirtą žalą. Tik aišku, kad bus sudėtinga, jeigu tai yra Kinijos gamintojai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi A. Sysas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už galimybę paklausti. Norėčiau paklausti gerbiamojo aplinkos ministro. Birželio 17 dienos posėdyje Vyriausybėje jūs su gerbiamuoju ministru J. Narkevičumi ginčijotės, ar 30 hektarų iškirsime Girulių miško, ar 50. 30 hektarų buvo pateiktas kaip kompromisinis variantas. Noriu paklausti, kodėl visgi pirmadienį nebuvo įtraukta į Vyriausybės posėdį alternatyva iš viso nekirsti miško? Ar čia yra oficiali doktrina, kad nesvarstome kitų alternatyvų ir kertame 30 hektarų? Kodėl neatsižvelgta į tų pačių valstiečių frakcijos siūlymus Klaipėdos miesto taryboje, 12 tūkst. miestiečių parašų? Kodėl pirmadienį Vyriausybės posėdyje nepakeitėte nuomonės ir sustojote prie 30 hektarų kirtimų Girulių miške? Dėkoju.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Džiugu, kad jums rūpi miškas, ne tik kaip sumažinti taršą Klaipėdos teršėjui „Grigeo“ su savo projektais. Iš tiesų galbūt smulkiau papasakos kolega susisiekimo ministras, kuris pristatė klausimą ir kuruoja tą sritį.
Aš tik galiu pasakyti, kad artimiausiame posėdyje bus pateikta alternatyva ir turbūt įvyko klaida, dėl kurios ta alternatyva nebuvo pateikta. Ir tai, ką sąlygoja Klaipėdos bendrasis planas, atsiprašau, Lietuvos Respublikos bendrasis planas, kuriame yra tik koncepcija, o detalieji planai ir alternatyvos turi būti. Turbūt pagrindinis principas, dėl kurio visi sutarėme, iš Klaipėdos centro iškelti pagrindinį mazgą yra logiškas ir tikrai teisingas sprendimas. O kaip parinkti alternatyvas, kurioje vietoje turėtų būti, ir apie miško kirtimą, tikrai dar per anksti kalbėti. Tai turi įvertinti specialistai, kaip ir jūs sakėte, įvertinę visas alternatyvas, kurios ir bus pristatytos. Prašom papildyti, gerbiamas kolega.
PIRMININKĖ. Papildys susisiekimo ministras. Prašom.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Vienas patikslinimas. Iš tiesų buvo numatoma 50 hektarų, bet vėlgi ne mišką kirsti, o teritorijai. Dabartiniu metu ji sumažinta iki 30 hektarų, bet vėlgi ne kirtimų, o teritorija. Kokia tai bus teritorija ir kaip joje išsidėstys geležinkelių mazgas, jeigu išsidėstys, tam ir buvo pateiktas Vyriausybės nutarimo projektas pradėti atlikti procedūras, kurios leistų tai įvertinti.
Tačiau, atsakant į jūsų klausimą, šis nutarimas turėjo galimybę nagrinėti ir papildomas alternatyvas arba kitas teritorijas. Tačiau galima būtų ir įrašyti jūsų minimą, matyt, Kopūstų kaimo vietovę. Sakysiu taip, kad kitą trečiadienį Vyriausybės posėdyje jau bus pateiktas pagal nustatytą tvarką nutarimo projektas, jame atsiranda būtent žodis ir nagrinėti Kopūstų kaimo teritoriją.
Taigi dabartiniu metu pirmadienį nebuvo techninių galimybių, nors projektas buvo parengtas, tačiau procedūriškai jis neturėjo galimybės būti priimtas su tuo pataisymu, tačiau pakartosiu, kad kitą trečiadienį Vyriausybės posėdyje bus su tuo papildymu. Tas projektas yra nustatyta tvarka suderintas, jau pateiktas ir sutartas. Kitaip kalbant, bus nagrinėjama ne vien tik ši 30 hektarų numatoma teritorija, bet ir kitos alternatyvos. Tikslas – aišku, strateginių projektų vystymas be žalos gamtai, atsižvelgiant į žmonių interesus. Tai yra svarbus prioritetas ir į jį bus atsižvelgta. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Butkevičius.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas aplinkos ministrui. Aš pacituosiu, ką jūs sakėte pirmadienį interviu metu. Atplaukia viceministrai, dideli ponai, svečiai, žuvauja, vietiniai mato ir piktinasi. Tai mano klausimas ir būtų apie tai. Jeigu jūs būtumėte pasakęs „nomenklatūra“, tai dar aš gal ir nebūčiau klausęs, bet jūs įvardinate labai konkrečiai… (čia kalbama apie Žuvintą, kas negirdėjo), bet jūs kalbate labai konkrečiai, net apie viceministrus.
Kiek žinoma, Žuvinte išvis uždrausta žvejoti. Gerbiamas ministre, ar jūs esate bendrininkas? Slepiate nusikaltėlius, jie pažeidžia įstatymus, jie turi būti baudžiami. Būkite geras, įvardinkite pavardėmis tuos viceministrus, juos reikėtų patraukti atsakomybėn. Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega. Iš tiesų Žuvinte žvejyba yra draudžiama. Leidžiama iki šiol vadovaujantis Žuvinto rezervato nuostatomis tik nuo ledo, nustatytu laiku, nustatytą dieną, su konkrečiais atskirais leidimais. Jų per metus išduodama 50–60, priklauso nuo galimybės užlipti ant ledo. Iš tiesų praeitais metais nebuvo nė vieno leidimo, prieš tai buvo išduodama vėlgi, kaip ir minėjau, tam tikras kiekis. Taigi, šiuo atveju galiu pasakyti, papildyti tik atsakymą tuo žodžiu, kurį jūs pasakėte, tai yra nomenklatūra. Taip. Ir turbūt pakalbėkite su savo buvusiais kolegomis, jie jums galėtų daugiau papasakoti.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną – Simonas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, ministrai turi atsakyti į klausimus. Gerbiamas ministras K. Mažeika tiesiogiai pasakė – viceministrai. Norime žinoti vardus, pavardes. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ar ministras gali patikslinti? Negali. Atsako taip, kaip sugeba atsakyti, tiek, kiek turi informacijos. Dėkoju.
Klausia A. Butkevičius. Ruošiasi R. Petrauskienė.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų susisiekimo ministrui. Aš norėčiau jūsų paklausti, kokia dabar yra situacija dėl projekto „Rail Baltica“. Pastaruoju metu pastebėjau daug rašymo apie tai, kad projektas lyg ir pabrango, kad gali būti neatsiperkantis projektas. Gal jūs išsamiau galėtumėte trumpai paaiškinti, kokioje situacijoje mes esame dėl šio projekto įgyvendinimo? Ačiū.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Iš tiesų „Rail Baltica“ projektas yra strateginio masto. Nemažai apie tai buvo kalbėta. Dabartiniu metu buvo atliktas auditas, Europos Komisijos auditas, ten yra įdomių detalių. Tačiau aš paminėsiu, iš tiesų reikėtų pažymėti, kad derybos dėl bendros įmonės, kuri valdo šį projektą, iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Europos Komisijos dabartiniu metu yra aklavietėje. Mes neprieštaraujame, kad kolegos latviai ir estai vykdytų reorganizavimą pagal savo nuožiūrą, tačiau vienareikšmiškai pasisakome, kad Lietuva toliau realizuotų šitą projektą… o Lietuva gana sėkmingai tai realizuoja, iki 2026 metų gali ir toliau plėsti šitą projektą, bet tam, kad būtų, reikėtų savarankiškai vykdyti tuos darbus bendradarbiaujant tiesiogiai su Europos Komisija. Tai ne tik naujas požiūris, bet matau, kad derybos vilkina laiką ir sudaro grėsmę šito projekto realizavimui.
Paminėsiu tiktai, kad Lietuva turi jau pastatytas vėžes nuo Lenkijos sienos iki Kauno, Kauno terminalas baigiamas, dabartiniu metu baigiami darbai, vykdomas konkursas nuo Kauno link Latvijos sienos. Tačiau yra pastebėjimų, kad turėtų atsirasti kita vėžė didesnio greičio, ir dėl tos kitos vėžės audito ataskaitoje yra paminėta, kad finansinis atsipirkimas sudaro tam tikrą klaustuką. Mes nagrinėjame įvairiausius variantus ir šiandien verta kalbėti apie kitą alternatyvą. Atsižvelgiant į tai, kad atsiperkamumą sudaro krovinių vežimas, reikalingas greičio padidinimas iki 249 kilometrų per valandą galbūt ir nebūtų būtinas, tos vėžės užtektų…
PIRMININKĖ. Laikas.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Baigiu. Tačiau jeigu atsirastų kita vėžė nuo Bialystoko link Vilniaus, tai Lietuvai sudarytų absoliučią galimybę išnaudoti ir Vilniaus terminalą, Kauno terminalą ir turėti alternatyvią ir labai naudingą jungtį. Ta linkme, manau, yra laikas dirbti ir mes jau užsakėme tą studiją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia R. Petrauskienė. Prašau, kolege.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėjau klausimą užduoti premjerui, bet kadangi jo nėra, tai užduosiu susisiekimo ministrui. Gerbiamas ministre, jūs atstovaujate partijai, kurios pavadinime yra labai aiškus žodis „žalieji“. Tačiau neretai veiksmai būna labai priešingi šitam žodžiui ir šitam pavadinimui. Paskutinis atvejis, kuris sukrėtė ne tik klaipėdiečius, bet ir visą Klaipėdos regioną, o gal net ir visą Lietuvą, kai jūs naują manevrinę stotį nutarėte statyti Girulių miške ir iškirsti 30 hektarų miško. Į dalį klausimų jūs jau atsakėte atsakydamas Simonui, bet mano klausimas būtų toks: ar nevertėtų sustoti ir pradėti tikrą, normalią diskusiją su klaipėdiečiais, su visuomene? Jūs buvote, gal ne jūs, bet jūsų viceministras…
PIRMININKĖ. Laikas.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). …atvykęs į Klaipėdą ir po to pažadėjote, kad diskutuosite dėl alternatyvios vietos. Tiktai dabar aplinkos ministras sako, kad…
PIRMININKĖ. Laikas.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Du klausimai, vienas: kokios pozicijos jūs pats laikotės ir ar nevertėtų pradėti kalbėtis su visuomene?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū, gerbiama kolege. Na, partijos, kuriai atstovauju kaip politikas, pavadinime žodžio „žalieji“ nėra, tačiau šitas ne tik žodis, o ir prasmė yra labai svarbi. Mes pasisakome už žaliąją ekonomiką, už švarų orą, už žmonių interesų reprezentavimą. Tikrai iš dalies atsakiau į jūsų klausimą, tik nelabai sutikčiau, kad reikėtų sustoti.
Aš naudoju kitą būdą – reikia judėti į priekį ir ieškoti ne tik alternatyvų, bet geriausių sprendimų. Tam mes nuo rudens vykdome intensyvų dialogą ne tik su Klaipėdos savivaldybe, bet ir su Klaipėdos bendruomenėmis. Praeitą savaitę irgi prieš Vyriausybę buvau atvirai susitikęs ir kalbėjome apie tai. Vyriausybės nutarimas, dėl kurio buvo kalbama, sudaro galimybę būtent oficialiai nagrinėti visas galimybes, kad ir būtų išsaugota galimybė nacionalinio intereso – uosto ir geležinkelio plėtros, bet iškeliant centrinės dalies geležinkelio mazgą į tokią vietą, kuri tarnautų ir ekonomiškai naudingiausiomis sąlygomis, ir atsižvelgiant į klaipėdiečių, ne tik klaipėdiečių, interesus ir išsaugant visą žalumos erdvę. Taigi ta linkme dirbame, ta linkme mes konsultuojamės ne tiktai su valdžios atstovais, bet ir su visuomenės atstovais ir tikrai stengiamės atrasti, nesustoti, o judėti, atrasti tinkamą sprendimą ne tik valstybės interesus išsaugoti, o gyventojų…
PIRMININKĖ. Dėkojame.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). …nes mes suprantame, kad gyventojų ir valstybės interesai susiję. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, Vyriausybės pusvalandį baigėme. Dėkojame ministrams ir linkėti sėkmės darbuose.
O jūsų, gerbiamieji kolegos, prašome eiti vykdyti slapto balsavimo procedūrą. Informuoju, kad vietoj K. Glavecko Liberalų sąjūdžio frakcija deleguoja S. Gentvilą į balsų skaičiavimo grupę.
Rytinio posėdžio nebaigėme, jį pabaigsime tada, kada įvyks slapto balsavimo procedūra.
Pertrauka
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Gerbiami kolegos, mes turėjome balsavimą dėl gerbiamojo A. Jakubausko paskyrimo ir nebaigėme rytinio posėdžio. Tai dabar skelbiu, kad mūsų rytinis Seimo plenarinis posėdis yra baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.