LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 210
STENOGRAMA
2014 m. gruodžio 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradėsime gruodžio 11 d., ketvirtadienio, rytinį plenarinį posėdį. (Gongas)
Registruojamės. Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Matau, kad ir kiti kolegos jau skuba į salę.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2014 m. gruodžio 11 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės. E. Masiulis. Prašom.
E. MASIULIS (LSF*). Labai ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Mielieji kolegos, Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu siūlau išbraukti iš darbotvarkės 1-13 klausimą – Seimo nutarimą „Dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“ pakeitimo“. Tuoj paaiškinsiu kodėl. Iš tikrųjų šis nutarimas yra susijęs su personaline Etikos ir procedūrų komisijos sudėtimi. Paraleliai yra pateikti Seimo statuto projektai, kurie siūlo vienaip ar kitaip apsispręsti dėl paties principo, kaip turėtų būti formuojama Etikos ir procedūrų komisija. Tuos projektus mes svarstysime kitą savaitę. Tikrai būtų logiška Seimui pirmiausia apsispręsti, kokiu principu yra formuojama komisija, ir tik po to spręsti personalinės sudėties klausimus.
PIRMININKĖ. Labai ačiū, bet tai yra opozicijos teiktas nutarimo projektas. Pateikimas įvyko, mes turėtume užbaigti procedūras, bet čia spręs Seimas. Aš tik paaiškinu.
Gerbiamasis J. Požela. Prašom.
J. POŽELA (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš frakcijos vardu prašyčiau išbraukti r-1a, r-1b, r‑1c klausimus, tai projektai dėl Biobankų įstatymo projekto. Norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad Vyriausybė kartu su mokslininkais, universiteto specialistais, profesūra yra parengusi Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo projektą ir manome, kad mes turėtume svarstyti būtent Vyriausybės teikiamą projektą, o ne kelių Seimo narių užregistruotą Biobankų įstatymą. Pateikę šį įstatymo projektą mes turėsime panašią situaciją, kokia yra su pagalbiniu apvaisinimu, t. y. daugybę metų neišsprendžiamą problemą. Tikrai prašyčiau, kolegos, supratimo ir mokslo pusės palaikymo išbraukiant visus tris klausimus. Ačiū. Čia frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pasižymėjome. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš atkreipiu dėmesį, kad dar vakar darbotvarkėje buvo Seimo statuto pataisos dėl Etikos ir procedūrų komisijos formavimo principo. Čia net pilkai nepažymėta. Vyksta kažkoks gudravimas, nes paprastai parodomi projektai, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių yra išbraukiami. Aš frakcijos vardu prašau tą Statuto pataisų projektą sugrąžinti į darbotvarkę. Komitetas yra apsvarstęs. Mes galime svarstyti, ir jeigu yra gera valia, jį toliau priiminėti, tikrai nereikia gaišti laiko iki antradienio.
PIRMININKĖ. Jis tiesiog buvo perkeltas į antradienį, nes komitetas ką tik apsvarstė, bet Seimui spręsti. Jūsų prašymas teisėtas.
D. Mikutienė. Prašom.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti dėl neteisingos informacijos, kuri buvo paskleista. Sveikatos reikalų komitete 2012 m. buvo sudaryta darbo grupė dėl Biobankų įstatymo projekto parengimo. Rengiant šį projektą dalyvavo visų institucijų – ir duomenų apsaugos inspektoriaus, ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, ir Patologijos centro, ir Mykolo Romerio universiteto, ir „Santaros slėnio“ atstovai, šis projektas yra parengtas, Sveikatos reikalų komitetas jį turi darbotvarkėje ir privalo jį pateikti. O ką pateiks ministerija kitais ar dar kitais metais, tai spręsime ir svarstysime. Prašau padaryti pateikimą, kad laikotarpiu tarp sesijų komitetas galėtų dirbti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Supratome. Dabar iš eilės. Pirmasis prašymas buvo Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu išbraukti 1-13 klausimą – Seimo nutarimo projektą „Dėl Etikos ir procedūrų komisijos“. Balsuojame. Kas pritariate išbraukimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 46, prieš – 31, susilaikė 38. Nepritarta. Lieka darbotvarkėje.
Socialdemokratų frakcija prašė išbraukti r-1 klausimą – Biobankų įstatymo projektą. Turime apsispręsti Seime. Kas pritariate išbraukimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 37, prieš – 46, susilaikė 34. Lieka darbotvarkėje.
Dar buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos prašymas įtraukti į šios dienos darbotvarkę klausimą, kuris buvo numatytas antradienį, dėl Seimo statuto pataisų dėl Etikos ir procedūrų komisijos formavimo principo, dėl naujai formuojamos Etikos ir procedūrų komisijos formavimo principų pakeitimo. Kas pritariate įtraukimui į šios dienos darbotvarkę, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Dėl Seimo statuto pataisų dėl Etikos ir procedūrų komisijos formavimo principo, kuris buvo įtrauktas į antradienio darbotvarkę.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 76, prieš – 9, susilaikė 33. Įtraukta į šiandienos darbotvarkę.
Ar galime darbotvarkę patvirtinti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prašo balsuoti. Balsuojame. Kas pritariate gruodžio 11 d., ketvirtadienio, plenarinių posėdžių darbotvarkei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 120: už – 108, prieš – 2, susilaikė 10. Darbotvarkė patvirtinta.
10.10 val.
2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2381(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Gerbiamieji Seimo nariai, vadovaudamasi Statuto 261 straipsniu aš, kaip Seimo Pirmininkė, grąžinu biudžetą dar kartą į priėmimo stadiją ir noriu perskaityti visą informaciją, kad visi suprastumėte: „2014 m. gruodžio 4 d. rytiniame posėdyje buvo priimtas 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Jo priėmimo metu, kaip atkreipė dėmesį gerbiamoji opozicija, buvo padaryta klaidų, nustatant tam tikrų papildomų asignavimų finansavimo šaltinius, dėl ko tokio turinio įstatymo perdavimas Lietuvos Prezidentui pasirašyti yra negalimas. Seimo statute nenumatyta jokia procedūra, kaip galima ištaisyti pastebėtas esmines projekto, kurio priėmimas yra baigtas, turinio klaidas.
Todėl vadovaujantis Seimo statuto 261 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad visus Seimo veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame Statute ir Lietuvos Respublikos įstatyme, siūlo spręsti Seimo posėdžio pirmininkas, siūlytina: pirma, grįžti prie įstatymo projekto priėmimo stadijos, tos vietos, kur turėjo būti pertrauka ir sutvarkyti asignavimai; antra, pavesti Biudžeto ir finansų komitetui iki projekto priėmimo pasiūlyti Seimui konkrečius papildomų asignavimų finansavimo šaltinius bei parengti ir pateikti Seimui priimti pataisytą 2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą; trečia, nauji Seimo narių pasiūlymai dėl 2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto neteikiami.“
Taigi, vadovaudamasi Statuto 261 straipsniu, kviečiu Seimą apsispręsti ir sugrįžti prie priėmimo stadijos, padarant Seimo plenarinio posėdžio pusės valandos pertrauką, kad Biudžeto ir finansų komitetas galėtų teisėtai susirinkti į posėdį ir priimti sprendimus.
Ar galime tą padaryti bendru sutarimu? Ar reikia balsuoti? Prašom, komiteto pirmininkas B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, pusės valandos tikrai neužteks, mums reikia bent dviejų valandų, kadangi šiandien ministras išdėstė labai rimtus argumentus, ką mes buvome aptarę dėl skolos aptarnavimo išlaidų sumažinimo. Mes turime panagrinėti ir kitus šaltinius, todėl iš Finansų ministerijos yra iškviesta visa biudžeto komanda, kuri dalyvauja. Ne juokas surasti tuos šaltinius, taip paviršutiniškai. Padaryta daug klaidų. Gerbiamoji Pirmininke, jūsų konsultantai šalia irgi turėjo pasakyti ir neteikti balsuoti tokių pasiūlymų, kur nebuvo numatyti šaltiniai. Todėl jūsų sprendimas galėtų būti ir kitoks, t. y. perbalsuoti tuos visus tris siūlymus čia, Seimo salėje. Bet jeigu jūs priimate tokį sprendimą, tai mums tikrai reikia dviejų valandų minimum.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pirmininke, man atrodo, kad mes su frakcijų vadovais buvome susitikę ir su premjeru, buvo sutarta, kad taisysite tik vieną eilutę. Jeigu jūs taisysite visą biudžetą ir eisite prie plačių asignavimų, tokiu atveju grįšime prie svarstymo stadijos ir grąžinsime Vyriausybei biudžeto projektą.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke…
PIRMININKĖ. Palaukite, dabar jau aš vadovauju. Prašau sėsti visus ir nusiraminti. Pirmiausia Seimas turi apsispręsti, ar vadovaudamasis 261 straipsniu grįžta prie priėmimo stadijos. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų grįžta prie priėmimo stadijos ir skelbiama pusės valandos pertrauka asignavimams sutvarkyti, prašom balsuoti, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Gal iš naujo. Stabdome balsavimą, iš naujo.
Gerbiamieji Seimo nariai, klausimas yra labai rimtas, prašau sėsti į savo darbo vietas, niekam nesuteiksiu žodžio iki balsavimo pabaigos. Prašom, visi Seimo nariai, sėsti į savo darbo vietas ir dar kartą paprašysiu tylos, dar kartą formuluoju balsavimą.
Kas pritariate, kad vadovaujantis Statuto 261 straipsniu, Seimo Pirmininko siūlymu, būtų grįžta prie 2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo priėmimo stadijos, padarant pusės valandos pertrauką sutvarkyti asignavimus Biudžeto ir finansų komitete, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 125 Seimo nariai: už – 123, prieš nėra, susilaikė 2. Grįžome prie priėmimo stadijos, daroma pusės valandos pertrauka. Biudžeto ir finansų komitetas turi susirinkti ir per pusę valandos pateikti Seimui savo išvadas. Visas Seimas daro pusės valandos pertrauką. A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, jūs labai teisingai viską padarėte, aš tik kad būtų aišku, jog iš tikrųjų grįžome prie 158 straipsnio 1 ir 2 dalių. Tai yra pertrauka tam, kad būtų suderinti priimti sprendimai, ir jokie nauji pasiūlymai yra negalimi. Tai yra aiškiai apibrėžta Statuto.
PIRMININKĖ. Taip, aš perskaičiau viską, ką mes su teisininkais papunkčiui buvome surašę. Seimas dėl to ir balsavo. R. Ačas, tikrai seniai laukia.
R. AČAS (MSNG). Gerbiamoji Pirmininke, suprantu, kad buvo padaryta klaida, bet negalėjau balsuoti už ir susilaikiau, nes žinau, kad po biudžeto priėmimo buvo dvi dalys: oficialioji ir neoficialioji, su biudžeto aplaistymo puota. Ar tas irgi bus pakartota, ta puota?
PIRMININKĖ. Nežinau, nebent jūs visą Seimą pakviesite, kai taip vieningai nubalsavome. Nežinau, apie ką kalbate. B. Bradauskas. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai, prašau iš karto dabar eiti į posėdį.
PIRMININKĖ. Ar sutinkate, kad renkamės į salę 11.00 val.? Bus šiek tiek daugiau, negu pusė valandos. Plenarinį posėdį pratęsime 11.00 val.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau užimti darbo vietas. Jums ant stalų yra išdalintas Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio protokolas. Ar visi esate gavę? Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, prašom sėsti į darbo vietas. Tuoj balsuosime dėl biudžeto priėmimo.
11.12 val.
2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2381(2) (priėmimo tęsinys)
Grįžtame prie darbotvarkės klausimo – 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2381(2). Priėmimo stadija. Buvo padaryta pertrauka. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką pristatyti protokolą.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip ir buvo pavesta, Biudžeto ir finansų komitetas buvo susirinkęs į posėdį ir priėmė tokį sprendimą: „Nuo 2015 m. liepos 1 d. įgyvendinti antrojo kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimo etapą ir papildomai skirti 4 mln. 927 536 eurus paskirstant juos savivaldybėms.“ Numatytas šaltinis yra Finansų ministerijos skolos aptarnavimo išlaidų mažinimas ir Finansų ministerijos kitų išlaidų mažinimas.
Antras pasiūlymas: „Skirti 3 mln. 240 tūkst. eurų neformaliojo ugdymo krepšeliui nuo 2015 m. spalio 1 d.“ Numatytas finansavimo šaltinis yra tas pats, sumažinti skolos aptarnavimo išlaidas ir Finansų ministerijos asignavimus.
Trečias siūlymas: „Skirti 17,7 mln. eurų bendram finansavimui, siekiant užtikrinti žemės ūkio subjektams paramos mokėjimą tęstinėms 2007–2013 metų kaimo plėtros programos priemonėms.“ Šaltiniai yra tokie: padidinti planuojamas pajamas iš akcizų – 14 mln. 250 tūkst. eurų, nurodant su žvaigždute, kad tai yra bendroms reikmėms, neliečiant Kelių fondo, ir sumažinti 3 mln. 450 tūkst. eurų asignavimus Finansų ministerijos programoms, iš jų programai „Skolos valstybės vardu valdymas“. Už šį siūlymą balsavo 8 komiteto nariai, 5 susilaikė. Be to, komitetas priėmė dar vieną siūlymą bendru sutarimu – papildyti įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalį 13 punktu, paskirstyti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos asignavimams numatytas lėšas kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus ir savivaldybes. Už šį įstatymo projekto papildymą balsavome bendru sutarimu. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū pirmininkui. Dėkojame Biudžeto ir finansų komitetui už operatyviai atliktą darbą, visiems Seimo nariams, kurie dirbo komitete. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime, kiek suprantu.
Tai balsuojame dėl viso biudžeto. Ne, negalime? Gerai.
Prašom tada balsuoti dėl Biudžeto ir finansų komiteto pakeitimų, redakcinių pataisymų, ištaisymų, skirstant asignavimus… mažinimui. Balsuojate, kas pritariate Biudžeto ir finansų komiteto pataisymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame, gerbiamasis Žemaitaiti. Prašom į savo darbo vietą! Negirdi.
Balsavo 122 Seimo nariai. Už – 111, prieš nėra, susilaikė 11. Pritarta Biudžeto ir finansų komiteto redakciniam pataisymui.
Dėl viso. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, aš nežinau, ar čia reikia taip strimgalviais verstis per galvą net nežinant, dėl kokių eilučių kas buvo nubalsuota. Buvo galima dėl kiekvieno sprendimo atskirai balsuoti. Tik noriu pasakyti, kad mes kartu, matyt, pakeitėme ir 12 straipsnį, kuris jau ne su skaičiais yra susietas, o su įpareigojimais Kultūros ministerijai. Bet kyla klausimas, ar pakeitėme bendrus skaičius, tai yra ar pakeitėme pajamų skaičius padidindami akcizo įplaukas. Aš vėl noriu, kad neliktų neaiškumų ir kad fiksuotume, nes Biudžeto ir finansų komiteto siūlymuose į tai nėra atkreiptas dėmesys, o toks netikslumas vėl gali palikti daug abejonių. Turi būti labai aiškiai fiksuota. Jeigu didinamos pajamos iš akcizų, tai jos turi būti įrašytos ir į bendrą pajamų padidėjimą, atitinkamai tada turi didėti ir bendros išlaidos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš ir noriu atsiklausti Seimo, nes mes galime laukti lyginamojo varianto, jis dabar yra rengiamas. Bet lyginamasis rengiamas pagal tai, kas yra išdėstyta. Prašom, premjere.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš norėčiau patikslinti opozicijos lyderio išsakytas mintis. Pirmiausia, kai būna pritarta pataisoms biudžeto priėmimo metu ar kitiems įstatymams, kai būna pateiktos pataisos, po to tos pataisos yra perkeliamos į visą įstatymą, kai įstatymą pasirašo Seimo Pirmininkė, būna pakoregavimas, atsižvelgiant į pataisas. Čia taip. Gerbiamasis kolega, nemaišykite dviejų dalykų.
PIRMININKĖ. Čia yra pasitikėjimo klausimas. Aš tiesiog noriu paklausti Seimo, ar reikia laukti lyginamojo varianto, kad jūs matytumėte visus skaičius, ar galime balsuoti dėl viso? (Balsai salėje) Galime balsuoti. Nuomonės – už, nuomonės – prieš. Nuomonė už – S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, nežinau, už kurį mes turime kalbėti už ar prieš, ar už visas pataisas, ar už visą biudžetą?
PIRMININKĖ. Dar kartą patikslinu. Priėmimo stadija iš naujo viso biudžeto, ne pataisų. Viso biudžeto. Dėl pataisų mes jau balsavome.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Supratau. Aš iš tikrųjų gal pritarčiau A. Kubiliui, sakydamas, kad mes gal turėjome nepažeisdami Statuto balsuoti už kiekvieną pataisą, bet jeigu Seimas apsisprendė taip, kaip apsisprendė, tai jūs dar kartą garsiai įvardykite, kad buvo už visas pataisas. Matyt, tada nebus apskundimo Etikos ir procedūrų komisijai.
O šiaip, kolegos, noriu padėkoti Biudžeto ir finansų komiteto nariams ir pasakyti, kad dabar tie skaičiai yra detaliai surašyti, ką turėjo, šiaip ar taip, padaryti. Gerbiamasis Broniau, žiūriu į jus, matyt, esmės tai nekeičia. Finansų ministerija, taip pat turėdama tuos šaltinius, kuriuos mes išvardijome ir pasakėme, kad, pavyzdžiui, žemės ūkio sektoriui reikia tokios pinigų sumos, o kaip ją atrasti, kiek iš akcizų, kiek iš skolos aptarnavimo, matyt, tai techniniai dalykai… Ar buvo būtina šiandien viską išrašyti? Aš dar kartą dėkoju jums už tai, kad jūs atlikote darbą operatyviai, ir tas signalas visam Kaimo reikalų komitetui ir žemdirbiams yra geras. Ačiū visiems.
PIRMININKĖ. Aš dar tada patikslinu. Ar visus tenkina, kad už visas pataisas balsuojame vieną kartą balsuodami, ar reikia balsuoti dėl kiekvienos? Balsavo 111 Seimo narių, ir manome, kad mes tikrai pritarėme visoms pataisoms, kad nekiltų neaiškumų. Redakciją mes sužiūrėsime, kad eilutės būtų vietoje. Gerai.
Nuomonė prieš – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, mes padarėme diskusiją lygioje vietoje dėl procedūrinių dalykų. Kas iš tikro yra labai blogai? Mes nepanaikinome ir palikome tuos kitų metų biudžeto trūkumus, apie kuriuos čia visi kalbėjome, kad jis yra per daug optimistiškas, kad situacija turi labai daug rizikos, kad investavimas ar valstybės investicijų programa yra maža, kad mes struktūrine prasme pagrindinį dėmesį skiriame vis dėlto žemės ūkiui, įskaitant ir europinius pinigus, ir valstybės biudžeto lėšas. Kalbėdami apie perspektyvą mes beveik nieko nekalbame. Visi tie trūkumai, kuriuos minėjo kolegos, ir aš kalbėjau, tame biudžete yra išlikę. O tai, kad mes padarėme procedūrinius pažeidimus, tai mūsų blogo darbo rezultatas, nes aš neatsimenu per visus 24 metus, kad taip būtų priimamas biudžetas. Galų gale daugelis sprendimų, ypač paskutinės stadijos, buvo priimti, bet jie buvo priimti klausos būdu. Tai toks garsinis biudžetas paprastai yra priimtinas garsinėse knygose, bet ne garsinis biudžetas.
Jeigu kalbėtume apie paprastus žmones, kurie, be abejo, mažai reaguoja į tai, kaip ir birža mažai reaguoja į šį biudžetą, nes jeigu biudžetas darytų įtaką Lietuvos ekonomikai, tai natūralu, kad Vertybinių popierių birža arba kapitalo rinka reaguotų, o dabar visiškai nereaguoja. Vadinasi, verslui iš esmės beveik neįdomu, kas čia darosi, išskyrus mokestinę dalį. Mokestinės dalies, ačiū Dievui, mes beveik nepakoregavome, palikome tą pačią, o paprastiems žmonėms, be abejo, mes pažadėjome, kad darbo užmokestis iš esmės augs daugiau negu darbo našumas. Kiekvienas žmogus ir tie, kurie žino, kad jeigu ta proporcija yra pažeidžiama, žino – visada ateina bėdos.
Liberalai nepritaria tokiam biudžetui ir linki, kad Lietuva nepapultų į tą rizikos zoną, kuri gali pridaryti problemų, kurias mes turėsime spręsti lygiai taip pat sunkiai kaip 2008 m. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašyčiau laikytis reglamento. Nuomonė už – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Atvirai sakant, neatsimenu nė vieno biudžeto, kuris būtų be trūkumų. Ir nelabai atsimenu biudžeto, kuriam opozicija būtų pritarusi. Matyt, šiandien bus lygiai ta pati procedūra: valdančioji dauguma biudžetui pritars, opozicija – nepritars ir ne todėl, kad ten būtų labai daug kokių nors trūkumų, bet tokia yra opozicijos pareiga.
O šiaip tas biudžetas irgi turi trūkumų, bet gerokai mažiau negu 2009 m. biudžetas. Aš džiaugiuosi, kad ši Vyriausybė surado pinigų ir pensijoms grąžinti, surado pinigų ir Atlyginimų įstatymui, surado pinigų minimaliai algai padidinti, surado pinigų kultūros darbuotojams, surado pinigų popamokinei veiklai finansuoti, galų gale tam pačiam žemės ūkiui. Taip, jis bus įtemptas, bet aš sveikinu visą koaliciją su tuo, kad tas įtemptas biudžetas, tikiuosi, bus sėkmingai įgyvendintas. Linkiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji, jeigu jūs manote, kad jūs atimdami iš pensininkų 1 mlrd. 3 mln. ir grąžindami jiems 80 mln. jiems padarėte ką nors gera, tai jūs galite guosti save iki ryto. Atėmėte, o dalį numetėte, kauliuką, daugiau nieko nėra. Jūs visas papildomas skolas užkrovėte mūsų biudžetui, valstybės biudžetui, jūs neprisiėmėte naujų išlaidų, priešingai, sukišote papildomai „Sodrą“ į skolą, nors šiais metais buvote suplanavę turėti teigiamą biudžetą. Užuot jis būtų buvęs pliusinis – 475 mln. ir būtų pradėtas formuoti rezervas, jūs rezervą sunaikinot.
Maža to, Europos Komisija jums leido grąžinti pensijas visas iš karto prisiimant valstybės biudžeto skolą, nes jau viską mums įskaičiavo. Komisija leido, bet jūs nenorite. Jūs tiesiog nenorite to daryti, norite po kauliuką mėtyti pensininkams nuolat, kad jie visą laiką jums dėkotų už tai, kad jūs tai darote, užuot iš karto išsprendę klausimą, kaip pabrėžia ekonomistas premjeras, kad tai 850 mln. padidintų vartojimą. Jūs to atsisakėte, nenorite daryti. Todėl negalima palaikyti tokio biudžeto, kuris yra finansuotas beveik 1 mlrd. Lt pensininkų sąskaita. Jeigu jūs manote, kad tai yra gerai, tai jūs už jį ir balsuokite.
PIRMININKĖ. Jeigu gerai atsimenu, tai atsimenu, kad ne mes nubraukėme pensijas. Nuomonė už – V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Visų pirma noriu pasveikinti valdančiąją daugumą, kuri labai teisingai sudėliojo valstybės biudžetą pagal tą ekonominę situaciją, kokia valstybės yra. Labai džiaugiuosi, kad dviem labai svarbioms kryptims, tai neformaliajam ugdymui, skyrė krepšelį, kurio labai ilgai laukėm, kuris buvo Vyriausybės programoje ir mūsų partijos programoje. Labai teisingas žingsnis yra tai, kad mes nuo liepos 1 d. padidinsime atlyginimus kultūros darbuotojams ir skirsime tam papildomai 17 mln.
Šiaip esu gana tolerantiškas politikas ir, žinote, man kartais R. J. Dagio kalbos atrodo labai juokingos, visiškai neargumentuotos. Per 30 mlrd. buvo paskolinta per praėjusios Vyriausybės valdymą ir kalbėti apie kažkokias skolas ir apie tai, kas paėmė pensininkų pensijas, tiesiog net neverta.
O dabar mūsų Vyriausybės, mūsų koalicijos veikla tvarkinga, veikla sisteminga, žingsnis po žingsnio atkuriame pensijas, atkuriame atlyginimus, geriname krašto apsaugai skiriamas lėšas, per 400 mln. yra skiriama krašto apsaugos gynybai, praėjusiu laikotarpiu jos buvo mažinamos. Aš galėčiau rasti labai daug argumentų šios koalicijos veikloje. Todėl noriu visų paprašyti vieningai balsuoti už šį labai teisingai subalansuotą biudžetą. Galbūt tos papildomos pataisos šiek tiek sujaudino kai kuriuos žmones, bet aš manau, kad sprendimai yra labai teisingi ir biudžetas yra labai teisingas. Siūlau visiems balsuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Mielieji kolegos, turiu konstatuoti, kad nepasirengta 2015 m. biudžeto svarstymui, ir mes čia griūdami iš kelių kartų bandome tą biudžetą priimti. Iš tikrųjų tokio atvejo dar, matyt, nėra buvę. Keista, kad 25-aisiais valstybės gyvavimo metais mes taip nemokšiškai priimame biudžetą.
Man truputį keistai atrodo ta panegirika, kai yra sakoma ačiū Vyriausybei, kad surado pinigų ir tam, ir tam, ir tam. Aš tik noriu pasakyti, kad surado pinigų, kurių dar neturi. Tuos pinigus iš tikrųjų dar turės surinkti, tuos pinigus turės sunešti mūsų mokesčių mokėtojai kitais metais. Todėl tikrai kyla pagrįstų abejonių, ar neduodami jokių postūmių mūsų ekonomikai, nesugebėdami įlieti į ekonomiką daugiau lėšų mes iš tikrųjų galime taip optimistiškai prognozuoti kitų metų valstybės biudžeto pajamas.
Taip pat tenka konstatuoti, kad šiame biudžete yra ir teigiamų dalykų: pirmiausia padidėjusios lėšos krašto apsaugai, taip pat pritarta liberalų pasiūlymui dėl papildomo neformalaus ugdymo krepšelio įvedimo – tokios investicijos, kurios užtikrina tiek mūsų valstybės saugumą, tiek mūsų piliečių brendimą.
Bet, vertindami visą biudžetą, labai apgailestaujame, kad mažiausias dėmesys šiame biudžete yra skirtas dirbančiam žmogui, kuris šiuo metu gyvena Lietuvoje, moka mokesčius ir vos suduria galą su galu. Būtent šiems žmonėms mes nei padidinome neapmokestinamojo pajamų dydžio, nei kitaip pasistengėme, kad augtų jų atlyginimai. Aš linkėčiau rūpintis ne tik socialinėmis išmokomis ir minimaliais mėnesiniais atlyginimais, bet pirmiausia padėti ir kreipti dėmesį į tuos žmones, kurie šiandien mus ir mūsų valstybę išlaiko, mokėdami mokesčius.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Įdomu klausytis liberalų kalbų. Ypač buvęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K. Glaveckas aiškina, kad biudžetas perteklinis, kad nebus surinkta tiek pajamų, kad nėra subalansuotas, kad per daug optimistinis. Tačiau man atrodo, kad tikrai nemažai buvo atsižvelgta, ką ir E. Masiulis kalbėjo, į jūsų siūlymus, papildomus siūlymus, kuriuos jūs rėmėte, ir beveik 100 mln. Lt išlaidos yra padidintos jūsų balsais. Man atrodo, kad kas kas, o jūs tikrai turėtumėte balsuoti už biudžetą, nes niekada nebuvo taip tenkinami opozicijos siūlymai, kaip šį kartą buvo tenkinami opozicijos reikalavimai. Tai pirmas atvejis per 25 nepriklausomybės metus, kai tenkinami ir opozicijos reikalavimai.
Antras dalykas. Gerbiamasis Masiuli, prisiminkite, kad minimalus atlyginimas jau valdant šiai daugumai pakeltas 135 Lt, na, o nuo kitų metų liepos mėnesio minimalus atlyginimas dar didės 75 Lt. Taigi pasirūpinta, kiek įmanoma, visais žmonėmis, skirtingai nei jūsų… Būdami valdžioje, jūs atiminėjote, mažinote ne tik atlyginimus, bet ir pensijas atiminėjote. Kaip dabar R. J. Dagys save turėtų kaltinti, kad jis apiplėšė pensininkus?! O dabar, kaip sako, pats apiplėšė, o kaltina kitus, tuos, kurie kompensuoja pensininkams tą dalį, kurios jūs neišmokėjote. Žinote, tai yra demagogijos viršūnė. Kaip taip galima kalbėti, gal net ir įžūliai, o jau apie krikščionišką požiūrį… Tikrai negalima įžvelgti krikščioniško požiūrio jūsų šiuose pamąstymuose.
Todėl, aš manyčiau, balsuokime visi už šį biudžetą. Biudžetas tikrai yra labai subalansuotas, atsakingai parengtas ir gana socialiai orientuotas. Taigi manau, kad visi vieningai pritarsime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, biudžetą rengiant neturėtų būti elgiamasi kaip fokusininkai elgiasi cirke. Aš įsivaizduoju, kad sąžiningi ir geri planuotojai teisingai suplanuoja pajamas ir teisingai suplanuoja išlaidas. Dabar pasirodo, kad buvo paslėpta arba kažkur kišenėse gulėjo keliasdešimt milijonų. Na, tiesiog beveik 100 mln. mėtėsi, dulkėjo. Bet užteko padaryti klaidą ir nuo tų milijonų nupūstos dulkės, ir jie bus panaudoti teisingiems dalykams. Tai gal pūstelėkime dar stipriau, gerbiamieji valdantieji, gal dar daugiau ten jūs esate ko nors neiškrapštę iš dulkėtų kišenių?
Aš nesuprantu, kaip taip galima elgtis. Jeigu sąžiningai planuojamos pajamos ir išlaidos, tai nėra tokio stebuklo, kad kažkur guli neapskaitytos pajamos, kad galima, stipriai paspaudus, imti ir iškrapštyti iš skolos aptarnavimo. Kaip jūs ten kitaip – palūkanas susimažinsite dabar? Nebemokėsite palūkanų, išpirkdami valstybinės paskolos obligacijas ar dar ką nors darysite?
Akivaizdu, kad čia yra tiktai skaičių ekvilibristika, bet nėra jokio sąžiningumo, darant tokius veiksmus. Negalima balsuoti už tokį biudžetą, kuris taip negarbingai ir nesąžiningai yra planuojamas ir vykdomas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už, prieš išsakytos. Gerbiamieji kolegos, pasiruoškite balsuoti, grįžkite visi į darbo vietas! Teikiu balsuoti. Kas pritariate 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymui su šios dienos pakoregavimais, kuriuos mes priėmėme, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 127 Seimo nariai: už – 79, prieš – 14, susilaikė 34. 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas (projekto Nr. XIIP-2381) yra priimtas. (Gongas)
Nuomonės po balsavimo. Pirmiausia komiteto pirmininkas B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Noriu padėkoti visiems tiems, kurie balsavo už biudžetą, taip pat ir tiems, kurie nebalsavo, bet pasakė savo nuomones. Tikrai visiems ačiū. Ypač noriu padėkoti Biudžeto ir finansų komiteto nariams, kurie labai atsakingai dirbo ir priėmė atsakingus sprendimus.
Dabar teisingas ar neteisingas biudžetas? Iš karto noriu pasakyti, kur stovi mano pavaduotojas K. Glaveckas, kuris pasakė labai svarbų dalyką: vertybinių popierių rinka niekaip nereagavo. Vadinasi, biudžetas yra taip subalansuotas, tvarkingai priimtas, kad net vertybinių popierių rinka nereagavo. Jeigu būtų atvirkščiai, vertybinių popierių rinkoje būtų pajusti didžiuliai skirtumai. Labai ačiū, Kęstuti, už tokį įvertinimą. Tai čia beveik viskas ir pasakyta buvo.
Bet dar vis dėlto noriu priminti. Kas atėmė pensijas, pone Dagy? Ar mes, ar jūs? Jeigu atėmėte jūs, mūsų priedermė yra visada grąžinti. Mes grąžiname, atkūrėme atlyginimus ir visa kita. Per tuos ketverius metus jūs taip nuvarėte krašto apsaugą, kad šiandien jai reikia papildomai skirti tiek lėšų, ir mes tai darome, mes atsakome. Taip pat į šešėlį nustūmėte didžiąją dalį ekonomikos. Mes ją traukiame ir vien tiktai per šiuos metus daugiau kaip 0,5 mlrd. ištraukta iš šešėlio į šviesą, jeigu taip galima sakyti. Taip pat aš noriu pasakyti kai kuriems profesoriams, kurie nelabai gaudosi dėl profesoriškų vardų. Restruktūrizuosime jūsų paskolas, paimtas už 10 %, į paskolas už 2 %–3 %. Štai jums skolos aptarnavimo išlaidų mažinimas.
Gerbiamieji, aš manau, kad iš tikrųjų šiandien kritikuoti galima visus, bet tai, ką padarė valdančioji dauguma, yra didžiulis žingsnis į priekį. Manau, kad visi žmonės tai pajus. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamasis J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Manau, kad artėjant link Kalėdų reikia pozityvesnėmis nuotaikomis šnekėti. Aš netęsiu pono Broniaus linijos, tiesiog pasveikinsiu visus, kad turime patvirtintą biudžetą. Geriau, kad Biudžeto įstatymas su tam tikrais trūkumais, negu jo visai nepriimti. Šiuo atveju, kadangi Kalėdos yra stebuklų metas, aš palinkėsiu Vyriausybei ir galvą nuleidusiam finansų ministrui rasti tuos stebuklingus būdus, kad įvykdytume tuos šiek tiek padidintus įplaukų planus. Linkime sėkmės! Jeigu iš tikrųjų premjeras nuoširdžiai mūsų frakcijoje žadėjo, kad su ekspertais galime diskutuoti dėl spartesnio pensijų grąžinimo, mes tikrai kviesime į tokią diskusiją, nes tam tikras pataisas galima spręsti ir vėliau, jau priėmus biudžetą, tai taisyti.
Aš tikrai nuoširdžiai linkiu pagalvoti, premjere, apie kitų metų situaciją, kai biudžeto projektą jau reikės derinti su Europos Komisija, kai nežinia, kokie bus skolinimosi procentai dėl situacijos pasaulyje, ir mes galime turėti tokią situaciją, kad paskutinės dalies pensijų kitais metais jūs nepajėgsite sugrąžinti. Geriau tai spręskime dabar, kol tai galime, kol yra patogi situacija, kai euras jau įvestas, bet biudžeto dar ten nederinom. Tikrai aš siūlau pagalvoti ir galbūt mes dėl to klausimo sutarsime geriau.
PIRMININKĖ. K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro pirmininkas minėjo, kad jeigu Vertybinių popierių birža nereaguoja, vadinasi, viskas yra gerai. Normaliai pasaulyje Vertybinių popierių birža kaip tik reaguoja į valstybės mokesčių politiką, į valstybės biudžetą, nes jeigu gera žinia ateina iš biudžeto, vertybiniai popieriai auga, daugiau parduodama, didesnės apyvartos, didesnė kapitalizacija ir atvirkščiai. O kadangi pas mus į tai nereaguoja, vadinasi, biudžetas jų visiškai nedomina ir jie remiasi tiktai savo jėgomis, o tai nėra didžiulis mūsų biudžeto pliusas.
Iš principo, aišku, gerai, kad mes priėmėme biudžetą ir kad nepasilikome prie 1/12, tačiau išliko tam tikras lingvistinis kazusas. Praėjusį ketvirtadienį gerbiamoji Seimo Pirmininkė perskaitė tas frazes, kad biudžetas yra priimtas, ir sukaukšėjo. Šiandien vėl už tą patį biudžetą sukaukšėjo. Dabar kuris biudžetas yra tikras? Reikėjo pasakyti, kad anas nebegalioja, o šitas galioja, nes kitaip priešingai – istorikai, perskaitę, nepažiūrėję toliau, supras, kad anas biudžetas, kuris buvo priimtas, buvo toks, o dabar kitoks. Toks kazusas yra.
Šiaip, aišku, visus sveikinu su priimtu biudžetu ir visiškai neabejoju, kad Lietuvos žmonės, ypač verslininkai, stengsis nepaisant biudžeto išlikti rinkose, jas plėsti ir gerinti Lietuvos gyvenimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Aš tik noriu patikslinti, kad 111 Seimo narių balsavo, kad grįžtų. Vadinasi, pripažino aną negaliojančiu.
Prašom. Gerbiamasis R. Dagys. Atsiprašau. P. Gylys.
P. GYLYS (MSNG). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Balsavau prieš, bet ne dėl to, kad sutinku su konservatorių ir liberalų argumentais. Daugelis tų argumentų, kurie buvo išdėstyti iš dešinės, nėra tinkami, kai kurie kertasi su tiesa ir su moralės normomis. Manau, kad pagrindinė blogybė ne ta, kad techniškai blogai buvo padarytas biudžetas (manau, kad techniškai šį kartą pavyko padaryti viską geriau, negu kai kurie anksčiau darydavo). Problema (deja, šiandien Lietuvoje nediskutuojama) yra ta, kad viešiesiems reikalams Lietuva skiria mažiausią procentinę dalį nuo BVP, t. y. maždaug 27 %. Tuoj paaiškės, kiek tai tiksliai. Mažiausiai Europos Sąjungoje.
Vadinasi, iš tikrųjų ideologiškai konservatoriai, liberalai ir valdančioji koalicija išpažįsta tą pačią ideologiją – nepripažįstama viešųjų poreikių reikšmė. Iš dalies pripažįstama, bet procentas rodo, kad mes tam skiriame per mažai. Kai kas pasakytų, o kaip tai padaryti? Buvo žadami progresiniai mokesčiai. Progresinių mokesčių nėra. Pažiūri, ką moka bankai. Bankai (kol kas šiais metais man ministerija nedavė) praėjusiais metais mokėjo 2,2 % nuo pelno mokesčio. Turi mokėti 15 % – 120 mln. Susidaro toks įspūdis, kad visose partijose yra nuostata, kad kas yra gerai verslui, tai visada gerai, o kad viešieji reikalai yra antroje vietoje, tai, deja, yra ydinga filosofija ir dėl to tenka apgailestauti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš tik noriu perspėti, kad ir kalboms, replikoms – 2 min., ne ilgiau.
Prašom. Gerbiamasis R. Markauskas.
R. MARKAUSKAS (DPF). Mielieji kolegos, aš tik antrą kartą dalyvauju formuojant biudžetą ir tikrai visi jūs esate šaunuoliai. Visi Seimo nariai gilinosi į biudžetą ir mes jį šiandien priėmėme. Tik linkiu ir gerbiamajam profesoriui K. Glaveckui, ir visiems kitiems nebūti pesimistais. Rinkos normaliai reaguos. Lietuvos žmonės dirbo ir dirba, ir verslininkai uždirbo tuos pinigus. Manau, šiandien mes juos sąžiningai ir protingai paskirstėme. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aišku, gerai, kad mes priėmėme biudžetą. Nėra tas biudžetas visais klausimais toks prastas, tik gaila, kad mes taip ir nesupratome vieno pagrindinio dalyko (ir valdančioji dauguma niekaip nesupranta) – nedera finansuoti mūsų išlaidų „Sodros“ biudžeto, t. y. pensininkų sąskaita. Tie visi siūlymai, apie kuriuos mes kalbėjome ir siūlėme, nekainuoja nė cento. Buvo tiktai siūlymai perkelti į valstybės biudžetą tas nebūdingas išlaidas, kurios ir gula ant „Sodros“ ir ant būsimųjų pensininkų pensijų. Bet jūs tiek užsikimšę ausis, kad net techninių dalykų nenorėjote sutvarkyti! Aš tikiuosi, kad prie pensijų grąžinimo dar bus galima kada nors grįžti. Užuot ištaisę finansų ministro klaidą, kai jis nepastebėjo, kad rugsėjo mėnesį visa skola mums buvo užskaityta ir mes galėjome grąžinti visas pensijas, užuot pensininkams padėję, jūs jiems paliekate santykines pensijas ir toliau mažėti. Tai tikrai ne pats geriausias sprendimo būdas. Gaila, kad pagrindiniu smuiku šitame orkestre griežia mūsų kolegos socialdemokratai, kurie turėtų kaip tik į „Sodros“ biudžetą žiūrėti gerokai atsakingiau negu kiti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsiprašau, V. Saulis. Nepastebėjau, kad jūs perėjote prie kito mikrofono.
V. SAULIS (LSDPF). Nieko. Dėkoju, Pirmininke. Noriu padėkoti visiems kolegoms, parėmusiems 2015 m. biudžetą. Tai mano keturioliktasis biudžetas per visą Seimo istoriją, kiek man čia tenka būti. Tiktai aš galbūt kuo toliau, tuo labiau pradedu nieko nebesuprasti. Niekaip nesuprantu šiuo atveju liberalų pozicijos. E. Masiulis kalbėdamas pasidžiaugė, kad biudžete yra patvirtintos papildomos lėšos (jūsų pasiūlymu) neformaliajam ugdymui, tačiau pažiūrėjau… Iš tikrųjų būčiau ir nėjęs kalbėti, aš nesu iš tų kalbininkų, bet jūs balsuojate prieš. Vadinasi, jūs pasiūlėte, kad tuos jūsų pasiūlytus pinigus išbrauktume iš kitų metų biudžeto. Aš taip supratau. Kaip galima nebalsuoti už savo gerą pasiūlymą? Man tikrai niekas neaišku. Atleiskite. Galbūt jau nieko nesuprantu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamasis V. A. Matulevičius. Prašom.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Įsitikinau, kad yra dalykai, kurių Seime niekas nenori girdėti, ir tam, kad jie būtų išgirsti, reikia kartoti keletą sykių. Todėl aš norėčiau sveikindamas su biudžeto priėmimu priminti, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas nėra įvykdęs savo pažado, kurį viešai davė Lietuvai. Jis neįvedė tvarkos bankuose ir leidžia, būdamas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku, ir toliau nemokėti pelno mokesčio. Visa Lietuva, visos įmonės moka 15 % (aš pasikartosiu), o bankai už 2013 m. tesumokėjo 5,2 %. Vadinasi, vienai kategorijai verslo subjektų daroma išimtis. Štai jums milžiniškas rezervas, gerbiamoji Vyriausybe, bet jūs nenorite girdėti. Kai aš pasiūliau padaryti nedidelę pridėtinės vertės mokesčio lengvatą knygoms, jūs tam neradote 3,5 mln. Lt. Žmonės Lietuvoje neįperka knygų, o jūs nerandate. Tai paimkite iš bankų, kad jie sumokėtų pelno mokestį, ir bus ir šioms reikmėms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Šiandien rytą gavau iš gerbiamojo Lietuvos banko valdybos nario R. Kuodžio elektroninį laišką, kuriame jis rašo, jog neįmanoma pasiskolinti penkeriems metams už 10 % metinių palūkanų, o sumokėti 2 %. Aš tą laišką perskaičiau taip: sėsk, Broniau, – 2.
PIRMININKĖ. Kiekvienas supranta savaip. Gerbiamasis B. Bradauskas. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Su vienu savo kolega aš diskusijas, matyt, baigiau visam laikui. Daugiau beprasmiška diskutuoti. Nenoriu pavardės minėti, po to vėl prie mikrofono… Bet vienam, prieš tai kalbėjusiam, noriu pasakyti aiškiai ir tiesiai: kai mes iš karto po rinkimų atėjome dirbti į Biudžeto ir finansų komitetą, kas išreiškė susirūpinimą dėl bankų? Didžiųjų bankų buvo sumokėti 3 tūkst., ne procentai, 3 tūkst. pelno mokesčio į biudžetą. Po mūsų pajudinimo, po įstatymų pataisų, kitais metais buvo sumokėta (tiksliai neprisimenu) per 60 mln. Turėkite omenyje, kad tai yra mūsų Biudžeto ir finansų komiteto darbo vaisius. Aš asmeniškai nieko nenoriu prisiimti, ar žadėjau, ar nežadėjau, bet tai tikrai padaryta.
Plius. Iš žurnalistikos pusės atrodo labai paprastai: paimi, apskaičiuoji 2 %, 3 % ar 4 %. Reikia pasižiūrėti savikainos skaičiavimo metodus ir įstatymų priimtas visas peripetijas, kurios leidžia bankams daryti atskaitymus blogiems kreditams. Mes sumažinome tą riziką iki 70 % ar 80 %, dabar neprisimenu. Bet esant šitai situacijai, tai yra pasaulinė praktika, bankams visada išlieka galimybė manipuliuoti savo pelnu, todėl tai ne Lietuvos išradimas ir ne Biudžeto ir finansų komiteto dalykai. Tai yra pasaulinė praktika. Todėl taip tiesmukai, nuogai kalbėti, kad štai tiek tas sumoka procentų pajamų, tiek tas. Yra įvairūs dalykai, yra sumos, nuo kurių nereikia mokėti mokesčių ne tik bankams, bet ir visiems kitiems rinkos dalyviams. Yra apmokestinami, yra atleidžiami ir kai bendrą sudedi, atrodo, nesumokėtas 15 % mokestis, kuris priklauso.
PIRMININKĖ. Laikas!
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Deja, taip niekada nebūna. Jeigu tu tik vieną gryną veiklą vykdai ir daugiau jokios, tai…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Broniau!
B. BRADAUSKAS (LSDPF). …be abejo, tie 15 % gali atitikti, bet šiaip – niekada.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Nutraukiu diskusijas. Galime suorganizuoti konferenciją šiuo klausimu arba atskirą diskusiją, bet mes vėluojame valandą laiko, jau visos frakcijos galėjo išsakyti savo nuomonę. Nutraukiu diskusijas.
11.53 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 7, 8, 16, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1792 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2571(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 7, 8, 16, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1792 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2571(2). Svarstymo tęsinys. Pranešėja – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė K. Miškinienė. Svarstyti liko Seimo nario M. Zasčiurinsko pataisa. Prašom, Seimo nary, pristatyti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mano įstatymo pataisos esmė yra tokia: sudaryti palankesnes sąlygas tiems žmonėms, kurie nori pradėti vykdyti verslą, ir panaikinti sąlyginai vadinamą dvigubą apmokestinimą. Tačiau kadangi komitetas pritarė ir mano, ir kolegos V. Gapšio siūlymui, o kolegos V. Gapšio siūlymas yra platesnio pobūdžio, aš pritariu komiteto sprendimui ir savo pasiūlymą atsiimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Siūlymas atsiimtas. (Balsai salėje) Komitetas pritarė iš dalies, taip?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip, komitetas gruodžio 9 d. pritarė iš dalies, bet gruodžio 10 d. buvo gauti kiti pasiūlymai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai, viskas gerai. Seimo narys atsiėmė. Viskas yra gerai. Nėra daugiau pataisų svarstyti.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Motyvai: vienas – už, vienas – prieš. (Balsai salėje) Priėmimo stadijoje jūsų pataisa bus. Taip.
Nuomonė už – A. Kubilius. Po svarstymo dabar.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu būtų priimtos pataisos, būtų aiškiau, bet dabar kas man belieka. Aš tokiu atveju turiu pasisakyti iš tikrųjų sveikindamas Vyriausybę, kad jinai naikindama mažąsias bendrijas iš tikrųjų rodo, kad didysis konservatorius R. Reaganas buvo visiškai teisus. Noriu priminti R. Reagano pasakytą frazę, kuri skamba maždaug taip: „Valdžios požiūris į ekonomiką gali būti apibendrintas keletu frazių: jeigu koks nors verslas dar juda, tai reikia jį apmokestinti; jeigu po to ir toliau jis juda, tai reikia imtis jį reguliuoti; ir jeigu pagaliau nustojo judėti, tada reikia pradėti jį subsidijuoti.“
Šita valdžia mažųjų bendrijų atžvilgiu jau yra perėjusi turbūt gerą R. Reagano žodžių pirmą stadiją. Apmokestinimu jinai jau baigia pasiekti, kad tas verslas nebejudės. Toliau, matyt, teks užsiimti jaunųjų bedarbių, kurie, ypač jaunimas, mėgo steigti šitas mažąsias bendrijas, subsidijavimu. Sveikinu, kad iš tikrųjų šita socialdemokratų valdžia taip tvarkingai, šimtu procentų patvirtina, kad R. Reaganas buvo visiškai teisus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kadangi buvo išsakyta nuomonė prieš, o ne už, tai nuomonė už – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, man iš tikrųjų labai apmaudu. Jūs pasižiūrėkite, ką mums pateikė Mokesčių inspekcija. Pernai į biudžetą buvo nesumokėta per 17 mln. Lt. Ir į „Sodros“ biudžetą, gerbiamasis Dagy, dėl kurio jūs čia taip šakojotės. Kas pasirinko mažųjų bendrijų įmonės formą? Saulės kolektorių steigėjai, konsultantai, kurie vengė sumokėti mokesčius, ir už tai, suprantate, mes suteikėme vienerių metų atostogas pradedantiems verslininkams. Man atrodo, to tikrai užtenka pabandyti, ar verslas eina, ar ne. Pavyzdžiui, aš irgi būčiau už tai, kad šita nuostata veiktų ilgiau, bet šaukštas deguto sugadina visą medaus statinę. Aš manau, kad pasielgta teisingai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už, prieš išsakytos. Balsuojame. Tada suteiksiu žodį replikuoti po balsavimo. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 66, prieš – 19, susilaikė 19. Pritarta po svarstymo.
Repliką po balsavimo – D. Kreivys. Prašom.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Noriu pasakyti, Birute, kad dauguma šitų žmonių, kurie sukūrė mažąsias bendrijas, nieko bendro neturi nei su saulės kolektoriais, nei su kitais dalykais. Man teko bendrauti su didžiąja dalimi iš jų. Šitie žmonės per dvi dienas surinko per 1100 parašų dėl mažųjų bendrijų. Peticija pateikta Seimui ir Prezidentei. Aš pabandysiu, gal man pavyks perskaityti jų peticiją, ir jūs išgirsite, kokie yra jų argumentai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritariate ypatingai skubai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 64, prieš – 17, susilaikė 17. Ypatingai skubai pritarta.
Pirmininke, kviečiu į tribūną. Priėmimo stadija. Dėl 1 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario R. Šimašiaus pataisa. Prašome Seimo narį pristatyti.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes ką tik, prieš kelias minutes, padarėme tam tikrą labai nedidelį tarpinį žingsnelį, dėl kurio pastabų turėjo ir Teisės departamentas, kad pagal amžiaus grupes, pagal visokias kitas keistas kategorijas būtų galima nemokėti socialinio draudimo įmokų. Bet iš tiesų, būkime atviri, problemos mes neišsprendėme, o tik sukėlėme susipriešinimą ir painiavą. Aš nekalbėsiu apie tai, kaip svarbu pradėti verslą, kaip svarbu, kad nuo pat pradžių būtų duotas gana patogus ir palankus startas, kad galėtų verslas išaugti, po to įdarbinti žmones ir duoti iš tikrųjų didelę naudą visuomenei, pats būdamas mažas galėtų duoti.
Bet aš atsakysiu dėl poros pagrindinių argumentų, kuriuos nuolat girdžiu čia, Seimo salėje, dėl ko neva to negalima daryti. Pirmas argumentas, kad neva tai yra lengvata, neva tai yra iškreipimas lygių verslo sąlygų. Kolegos, tiesą sakant, aš galėčiau jums pacituoti dabar laiškus, kuriuos masiškai gaunu iš verslininkų. Jie labai taikliai supranta ir parašo labai konkrečiai – būtent mažųjų bendrijų apmokestinimas socialinio draudimo įmokomis yra verslo sąlygų iškraipymas. Būtent tai jas nustumia į nelygiavertę padėtį, lyginant su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, nes uždarosios akcinės bendrovės nuo dividendų nemoka socialinio draudimo įmokų, kaip ir daugelis iš jūsų, kai laikote indėlius banke, irgi nemokate socialinio draudimo įmokų nuo palūkanų, o mažosios bendrijos moka tas įmokas. Jeigu mokės tas įmokas, tai iš tikrųjų bus rimtas verslo sąlygų iškraipymas mažųjų nenaudai.
Į ką dar norėčiau atkreipti dėmesį, tai vis dėlto įstatymo projekte liko šita nuostata, kad mokamas vadinamasis socialinių draudimų įmokų abonementinis mokestis. Tai yra beveik 400 Lt per mėnesį, nepaisant to, ar gaunamos pajamos. O realybė yra tokia, kad pajamų gali būti mažiau negu 400 Lt per mėnesį. Tai ką mes kalbame? Jeigu norime pasmaugti smulkų verslą, tai padarysime, bet prašau to nedaryti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Pirmininkė. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Iš tiesų pasiūlymas buvo ne vien dėl mažųjų bendrijų, bet dėl visų savarankiškai dirbančių, dėl individualių įmonių, mažųjų bendrijų, ūkinių bendrijų, tikrųjų narių. Komitetas pritarė Seimo narių V. Gapšio ir V. Skarbaliaus siūlymui. Atkreipėme dėmesį, kad minėtas siūlymas gruodžio 9 d. plenariniame posėdyje jau buvo svarstytas, jam buvo nepritarta, todėl ir šį kartą komitetas nepritarė šiam siūlymui, o pritarė Seimo narių V. Gapšio ir V. Skarbaliaus, kaip minėjau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė dėl pataisos? Nuomonė už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų labai rimtai siūlyčiau nenaikinti šitos mažosios bendrijos, kaip institucijos, ir apskritai smulkiojo verslo, nes jeigu pažiūrėtumėte statistiką, pamatytumėte, kad šiais metais ir pereitais, ir apskritai nuo tada, kai atsiranda tokios mažosios bendrijos, Lietuvoje jų gausėja. Žmonės aktyviai tuo naudojasi ir stengiasi būti savarankiškais, nebūti pašalpų gavėjais, būti savo likimo kalviais. Tikrai nėra taip, kad mažąsias bendrijas steigia tik asmenys iki 29 m. Jas steigia ir vyresni, nes ir darbo neretai netenka vyresni žmonės, žmonės, kurie neteko darbo, bet jiems dar per anksti gauti pensijas. Įvairių tų gyvenimo vingių ir likimų yra. Tikrai reikėtų išgelbėti tas mažąsias bendrijas dar ir dėl to, kad nėra čia taip, kad tos „Sodros“ įmokos, apie kurias čia taip galvojama, kad reikia padaryti, ką labai pakeistų „Sodros“ biudžete. Tikrai palikime mažųjų bendrijų institutą, nenaikinkime jo savo sprendimais ir pritarkime gerbiamojo R. Šimašiaus pataisai.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis kolega profesoriau, noriu priminti, kad jūsų valdymo laikais jūs įvedėte mokesčius, socialinius draudimus ir teisingai padarėte dėl autorinių kūrinių, sutvarkėte šitą sritį. Ar dėl to dingo autoriai? Ar dėl to dingo autoriniai? Dėl to atsirašo šitų žmonių draudimas. Ačiū jums, kad jūs tai padarėte. Dabar jūs kalbate visiškai priešingai, negu kalbėjote tada. Kai apmokestinote autorinius, sakėte, taip, visi turi mokėti, mes piktinamės, kad Lietuvoje mažos pensijos, kad „Sodros“ deficitas po šių metų bus minus 13 mlrd. Lt, o kai reikia surinkti tą mokestį, mes vis surandame priežasčių ką nors atleisti. Tai šitas būdas, kurį siūlo mūsų kolega R. Šimašius, siūlymas atleisti dalį dirbančių darbo rinkoje nuo „Sodros“ mokesčių… Tai atleiskime juos nuo pelno mokesčio, nuo nekilnojamojo turto, nes mes skriaudžiame juos dvigubai. Jie dabar nemoka už save, po to negaus pensijų. Jie nedraudžiami ligos draudimu, todėl noriu priminti, 2012 m. buvo priimtas… Atsiprašau, kai buvo priimtas tas įstatymas, buvo sutarta, kad yra dvejų metų pereinamasis laikotarpis – iki 2014 m. sausio 1 d. 2013 m. pabaigoje mes pratęsėme dar metus. Dabar jūs vėl siūlote… Gerbiamasis R. Šimašius iš viso siūlo, kad šita veiklos rūšis nemokėtų socialinio draudimo mokesčių. Atsiprašau, kur mes su tokiais siūlymais nueisime? Kas už šituos žmones?.. Kodėl jų seneliams, tėvams, pensijas turi mokėti kiti? Atsakykite man, aš nematau reikalo. Jau dabar pataisytame įstatyme mes dar metus paliekame jiems šitą. Dar viena lengvata…
PIRMININKĖ. Laikas. Atsiprašau. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nario R. Šimašiaus pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 42, prieš – 10, susilaikė 55. Pataisai nepritarta.
Yra Seimo narių V. Gapšio ir V. Skarbaliaus pataisa, pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Galime ar reikia balsuoti? Sako, galime, D. Kreivys. Dar kartą klausiu, ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. (Balsai salėje) Jūs norite kalbėti prieš. Prieš pataisą? Prašom, A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš žiūriu į pono V. Gapšio pataisą ir vėl turiu atkreipti dėmesį, kad matau dvi problemas. Viena, tai nelabai suprantu, kodėl 29 metai yra įrašyta, o ne 33. Pavyzdžiui, pagal Kristų būtų galima vertinti. Tai kodėl 29? Čia V. Gapšiui 29 ar kam 29 dabar yra? Prašom prisipažinti gražiuoju, kodėl 29 metams taikoma kažkokia lengvata ir kaip jūs čia toliau kalbėsite apie nediskriminavimą.
Antras dalykas, aš bent jau iš pirmo žvilgsnio pažiūrėjęs turiu pasakyti, kad, mano manymu, pataisos autoriai, arba taip, kaip yra pateikta kompiuteriniame variante, yra neišbraukę tos pirmosios dalies pirmojo sakinio, kuriame yra numatyta, jog tik vienus metus galioja lengvata individualios įmonės savininkui ar mažosios bendrijos nariui. Pirmajame sakinyje yra pasakoma, kad vienus metus galioja kažkokios lengvatos, antrajame sakinyje jau dėstoma kitaip išdėstytos lengvatos. Aš iš tikrųjų manau, kad per šį skubėjimą vėl yra padaromos visiškai neaiškios klaidos, kai vienas sakinys prieštarauja kitam sakiniui. Todėl siūlau labai gerai pagalvoti ir tikrai negaliu pritarti tokioms pataisoms, kurios sukelia daugiau painiavos.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gal geriau negu nieko. Kad būtų bent tiems jaunuoliams iki 29 metų leidžiama kurti mažąsias bendrijas ir pradėti savo verslą, tikrai aš balsuosiu už ir pritarsiu. Tačiau pats esu pilnas abejonių, ar toks balsavimas yra konstitucinis, ar mes nedarome diskriminacijos, nes negalėtų būti, kad jei tau 30 metų, tai tu jau turi mokėti visai kitaip mokesčius negu 29 metų žmogus. Kažkaip truputį keista.
PIRMININKĖ. Ačiū. Išsakytos nuomonės už, prieš pataisą. Primenu, komitetas pritarė pataisoms, vadinasi, jeigu pritarė, prieštaravimų greičiausiai nėra. Ar taip, pirmininke?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate Seimo narių V. Gapšio ir V. Skarbaliaus pasiūlymui, pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 105 Seimo nariai. Už – 59, prieš – 2, susilaikė 44. Pataisai pritarta. Prašom, B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tikrai dabar pritarėme antikonstituciniam projektui, nes aš buvau gavusi iš Teisės departamento patikinimą, kodėl mes tik mažosioms ūkinėms bendrijoms šitą darome? Tada reikia visam smulkiajam verslui, visoms verslo formoms, tai yra ir individualioms įmonėms, taip pat visoms kitoms.
Antras dalykas, antikonstitucinė priemonė, nes diskriminacija dėl amžiaus, kur mes ratifikavome viską ir kodėl tik iki 29 metų? Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, kaip bus toliau, bet tikrai antikonstitucinių įstatymų mes negalime priimti.
PIRMININKĖ. Paprašysiu, pirmininke. Man sako, kad čia viskas gerai ir kad visoms čia taikoma. Prašom, pirmininke, gal dar patikslinkite, kad Seimo nariai suprastų. V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Pirmiausia, jeigu būtų prieštaravimas Konstitucijai, tai turėtų būti Teisės departamento ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. Bet jeigu žiūrėtume į praeitį, tai Teisės ir teisėtvarkos komitete esame nagrinėję dėl amžiaus, ne šio įstatymo kontekste, bet kitų įstatymų kontekste dar praėjusią kadenciją ir dėl amžiaus mes esame pasisakę, kad tai neprieštarautų Konstitucijai, jeigu tam tikrais atvejais būtų daroma išimtis dėl amžiaus. Tai buvo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Nors Teisės departamentas tada teikė prieštaravimą, bet Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo nusprendęs kitaip.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerai, gal galime mes balsuoti? Balsavome, taip, dėl šito?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). O dėl kitų kategorijų visiems yra.
PIRMININKĖ. Dabar dėl Seimo narių R. J. Dagio ir D. Kreivio pataisos. Prašom Rimą. Kas pristatys? Gerbiamasis D. Kreivys. Prašom.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau perskaityti jums peticiją, kurią pasirašė daugiau negu 1100 jaunuolių. Ji skirta Lietuvos Prezidentei ir Seimui.
„Lietuvos Respublikos Seimas pasielgė skubotai ir neapgalvotai, sutrumpindamas mažųjų bendrijų lengvatines verslo sąlygas iki vienų metų. Tokiu sprendimu yra griaunama pasiteisinusi gerojo jaunojo verslo praktika Lietuvoje. Mažoji bendrija yra pradedančio verslo forma, kurią lengva pritaikyti ir kuri suteikia šansą jauno verslo idėjas saugiai užauginti ir sutvirtinti, kol šios subręs iki uždarosios akcinės bendrovės ir iki kitų verslo formų. Tačiau 12 mėnesių tam nepakanka. Ši draugiška forma drąsina kuriančius pirmą verslą lengviau žengti šį žingsnį ir yra ugdoma verslesnė visuomenė, skatinamas idėjų kėlimas ir įgyvendinimas. Kai kurios mažosios bendrijos taip ir liks mažas pajamas generuojančiais verslais. Bet ar tai yra priežastis išvis skandinti tokias žmonių iniciatyvas? Lietuva pagaliau tapo išskirtinai draugiška jaunam verslui. Įvedus mažąsias bendrijas 2012 metais, dabar tai griaunama. Griaunama, nes dauguma veikiančių mažųjų bendrijų paprasčiausiai užsidarys, nes dar nėra tiek subrendusios, kad galėtų virsti UAB’ais ir sėkmingai konkuruoti rinkoje.
Galimai siekdamas papildomai gauti tuos kelis varganus milijonus eurų, Lietuvos Respublikos Seimas sugriaus gyvybingą sistemą ir rezultatas bus ne papildomi milijonai į biudžetą, bet, pirma, užsidarę jauni verslai ir pagausėjęs prašytojų ratas „Sodroje“; antra, verslumo sumažėjimas tarp jaunimo; trečia, mūsų valstybės smuktelėjimas žemyn tarptautiniuose verslo reitinguose.
Pasirašęs šią peticiją sakau, kad noriu pradėti ir auginti savo verslo idėjas Lietuvoje, o ne kur kitur. Noriu mokėti mokesčius šiai valstybei, o ne kitai. Nenoriu emigruoti, nes turiu pakankamai idėjų ir energijos, kad jas paversčiau gražesne realybe visiems aplinkiniams ir šiai šaliai. Tik reikalauju negriauti gerų pasiteisinusių idėjų ir leisti veikti. Reikalaujame:
PIRMININKĖ. Laikas!
D. KREIVYS (TS-LKDF). Lietuvos Respublikos Seimui grįžti prie Mažųjų bendrijų įstatymo peržiūros ir palikti jiems galioti verslo sąlygas, kaip numatyta 2014 m. galiojusiame įstatymo variante.“ 1100 žmonių pasirašė šią peticiją.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš tik noriu priminti, kad jeigu netaisytume, tai pasibaigtų įstatymo galiojimas.
Komiteto nuomonė. Prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas vakar svarstė minėtą siūlymą ir, kaip čia buvo kalbama šalia kitų siūlymų, tiesiog buvo pritarta praplėsti. Tiesiog komitetas pasiūlė atidėti metams, nemokėti, tiksliau, senąja tvarka mokėti, ir taip pat išplėsti ratą asmenų, kurie mokėtų senąja tvarka „Sodrai“ mokesčius. Buvo išvardintos grupės. Tie, kurie du kartus moka „Sodrai“, taip pat tie, kurie turi senatvės pensijai reikalingą stažą, neįgalūs asmenys. Ir pasirinkta jaunimo kategorija dėl to, kad iš tiesų jaunimo nedarbui mūsų valstybėje ir visoje Europos Sąjungoje kreipiamas ypač didelis dėmesys. Taigi komitetas nepritarė minėtai pataisai, o pritarė V. Gapšio ir V. Skarbaliaus pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už, prieš… Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas šiuo atveju atmetė šią pataisą vieno balso persvara. Jau įsiklausymas tikrai yra didesnis. Aš apeliuoju į jūsų klausą šiuo metu. Palikime visas emocijas nuošalėje. Mes kalbame apie mažąsias bendrijas, tai yra šeimos įmones. Dabar po kolegos V. Gapšio pasiūlymo mes iš šeimos įmonės eliminavome brandų amžių – nuo 29 iki pensijos. Iki 29 leidžiame šeimos įmones, išėjus į pensiją vėl. Bet tuo metu, kai tikrai yra šeima, mes to nedarome. A. Sysas klaidina jus teigdamas, kad mes taip įsodriname tuos žmones. Šito įstatymo esmė yra ta, kad jeigu jis turi pajamų ir jas ima, jis moka „Sodros“ mokesčius. O mes norime palikti tvarką, kuri leido, kad jeigu ta įmonė neturi pajamų, ji tiesiog nemoka tuo metu esamų mokesčių. Bet tai nėra kokie nors pašalpų gavėjai ir panašiai. Jie tiesiog neturi pajamų tuo metu. Tai yra tokia veikla, kuri nėra kaip darbo santykiai kokioje nors didelėje įmonėje. Ir jaunimui, ir kitiems tai yra patogi verslo forma, bet ji negula ant mūsų biudžeto, mes nemokame papildomų išmokų. Šios įmonės per dvejus metus iki 2013 metų šešiolika kartų padidino savo pajamas ir per kitus mokesčius sumokėjo mūsų valstybei. Tai yra viena pažangiausių formų. Mes gi kalbame apie sutvarkymą. Birute Vėsaite, ar čia yra atskira tvarkymosi forma, ar Europos Sąjungoje yra išskirta kaip atskira? Nesvarbu, kad ji surašyta į vieną įstatymą. Bet dar kartą pabrėžiu. Čia mes kalbame, norime palikti tvarką, kad jeigu žmonės neturi pajamų, tai jie ir nemoka to socialinio draudimo mokesčio, bet jeigu jas pasiima, jie moka ir dabar. Įsiklausykite į argumentus ir nedarykime klaidos.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš. Nebėra.
Balsuojame. Kas pritariate pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 58, prieš – 1, susilaikė 56. Pataisai nepritarta.
Repliką po balsavimo – A. Kubilius. Ačiū, pirmininke.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš iš tikrųjų susirūpinęs dėl B. Vėsaitės susirūpinimo, kad įstatymas numato diskriminaciją pagal amžių ir suteikia galimybę jauniems žmonėms iki 29 metų steigti mažąsias bendrijas pagal seną apmokestinimo tvarką, o vyresniems taikant jūsų visiškai klaidingą sistemą. Aš galvoju, kad jūs, kaip išmintinga Seimo Pirmininkė, atstovaujanti visam moterų politikių korpusui, galėtumėte pasiūlyti labai paprastą ir gerą sprendimą: prie tos 29 metų jaunimo klasės pasiūlyti dar ir mažąsias bendrijas, kurias įsteigė moterys. Tada mes turėtume labai logišką ir aiškų sprendimą. Mes, vyresnio amžiaus vyrai, kaip nors iškentėsime šitą diskriminaciją. Bet jeigu jūs dabar pasiūlytumėte įrašyti dar ir moteris, nes moterys kenčia ir dėl didesnio nedarbo, ir dėl mažesnių atlyginimų, mes jau tai iš jūsų išgirdome, tai išmokome, kodėl dabar jūs nepasinaudojate proga, kai skirtingai įrašome skirtingas grupes, įrašyti dar ir moteris?
PIRMININKĖ. Ačiū. Pasiūlymas tikrai vertas dėmesio. Aš galvoju, kad kai opozicijos lyderė bus moteris, mes tikrai tokią pataisą padarysime.
D. Kreivys. Prašom.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš noriu gerbiamajam A. Sysui pasakyti, kad mažosios bendrijos yra pereinama forma, yra auganti forma… išauga į uždarąją akcinę bendrovę. Todėl tarpinis variantas tuos keletą metų, trejetą metų, galėtų pabūti ir be „Sodros“. Taip pat noriu pasakyti, kad šios pataisos yra laikinos ir tikrai, kai bus galimybė, kai baigsis jūsų kadencija, anksčiau ar vėliau mes tikrai grįšime prie to, kas buvo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų teisė. Gerbiamasis M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Aš pritariu kolegos A. Kubiliaus nuomonei, kad Seimo Pirmininkė yra išmintinga moteris, ir negaliu pritarti kolegos R. J. Dagio pateikiamai informacijai. Jis buvęs ministras, dirba mūsų komitete antrą kadenciją, todėl nežinoti, kad „Sodros“ įmokos nėra mokesčiai, tai tikrai yra didelė klaida. Žmogus „Sodros“ įmokomis draudžia save nuo nelaimingų atsitikimų. Kalbama apie tai, ar mes už tai, kad visi būtų apsidraudę, ar mes už tai, kad jaunimą, kuris dar negalvoja apie tai, kad gali netekti, pavyzdžiui, savo darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo ar kokio nors kito atvejo, turime skatinti nesidrausti. Taigi socialinio draudimo įmokos yra, bet nėra socialinio draudimo mokesčio. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pastraipsniui. (Balsai salėje) Ar galime pritarti bendru sutarimu dėl 1 straipsnio su mūsų priimtomis pataisomis? Ne. Balsuojame. Norite kalbėti prieš dėl 1 straipsnio ar ne?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip, taip.
PIRMININKĖ. Prašom. R. J. Dagys – dėl 1 straipsnio.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tokio įstatymo mes dabar tikrai neturėtume priimti. Patys matome, kad yra tik dviejų balsų persvara. Man atrodo, šiuo atveju tai yra susiję tik su emociniais dalykais. Visi suprantame, kad argumentai nenaikinti mažųjų šeimos įmonių yra visiškai niekiniai, silpni. Socialinio draudimo mokesčiai, būtent taip jie visur traktuojami, jeigu juos traktuosi kitaip, tai gausi ekonomikos srities Nobelio premiją, pone Zasčiurinskai, nuo nesamų pajamų neturėtų būti mokami, nes jų tiesiog nėra iš viso. Jie mokami nuo to, kas yra. Tai yra apmokestinamos žmonių darbinės pajamos. Tai yra socialinio draudimo mokesčio įmokos esmė. Mes dabar viską suveliame į vieną vietą, sumalame viską ir paskui darome konferencijas apie jaunimo nedarbo problemų sprendimą, o kai jaunimas nori dirbti, siūlosi dirbti, mums šito nereikia. Mes tenkiname savo kažkokias asmenines ambicijas arba nesupratimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – K. Masiulis. Už 1 straipsnį, taip? Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš gerai nepamenu, tiesą sakant.
PIRMININKĖ. Jeigu kalbėsite prieš, mes išjungsime.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ne, už, už.
PIRMININKĖ. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kaip ir sakiau, tikrai kalbėsiu už. Aš nesinaudoju kitų Seimo narių gudrybėmis, jeigu užsirašau už, tai jau už ir kalbu.
Manau, geriau priimti tokį įstatymą, koks dabar čia yra, negu jokio nebūtų. Jau pasakiau tą mintį, kad diskriminacija yra blogas dalykas ir, ko gero, antikonstitucinis. Pritariu A. Kubiliui, kad jeigu jau reikia tos diskriminacijos, tai galime tada dar daugiau prirašyti: ir moteris, ir invalidus, ir dar ką nors – mes daug ko galime prigalvoti, tačiau jeigu tai bent daliai žmonių palengvins gyvenimą ir įmonės steigimą, tai priimkime tokį įstatymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame dėl 1 straipsnio su pataisomis, kurioms pritarė Seimas. Kas pritariate 1 straipsniui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 39. 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl viso nuomonės – už, nuomonės – prieš. Ar tikrai visi norite dar kartą kalbėti? (Balsai salėje) Prašom, jūsų teisė. Nuomonė už – P. Gražulis. Nėra. Nuomonė už – K. Miškinienė. Prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, jau buvo minėta, kad Mažųjų bendrijų įstatymas jau antrą kartą atidedamas. Vyriausybė padarė tam tikrą pažangą – startuoliams, visiems dirbantiems savarankiškai atidėjo metams. Po svarstymo pritarta, kad reikia atsižvelgti į tam tikras grupes. Tai yra jūsų siūlymu. Iš tikrųjų kreipėsi nemažai žmonių ir, manau, dabar sudarytos geresnės galimybės, kad nenukentėtų verslas. Žodžiu, siūlau pritarti šiam įstatymui, o prie Mažųjų bendrijų įstatymo galime grįžti kitais metais. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji Pirmininke, aš tikrai jus labai gerbiu, bet nerekomenduočiau taip ginti neteisingų idėjų. Taip, du kartus jūsų Vyriausybė pratęsė mažųjų bendrijų gyvavimą pagal senus mokesčius, bet buvo pavedimas pateikti visos tos srities naują reglamentavimą, kaip juos kitaip apmokestinti. Bet buvo kalbama ne apie mažąsias įmones, o apie individualią ir kitą veiklą. Mažosios įmonės niekam nekliuvo, kliuvo individuali veikla. Vyriausybė to nepadarė ir dabar su individualia veikla žudo ir mažąsias įmones, šeimos įmones. Štai kur yra esmė. Jos niekam nekliuvo, kliuvo individuali veikla, nes ten yra didžiausias neišsodrinimo lygis, apie ką A. Sysas dažnai kalba. Mes sunaikiname pažangiausią formą, kokią turėjome, – žmonėms užsiimti šeimos verslu ir neprašyti paramos iš valstybės ten, kur jos nereikia. Mes suradome naują principą, kad mes turime apmokestinti tai, ko žmonės išvis neturi, imti mokesčius nuo nesamų pajamų. Kodėl mes tai darome? Kur čia kokie draudiminiai principai painiojasi? Man atrodo, mes savo galvose tiesiog susipainiojome. Visi kalbame apie šeimos politiką, apie šeimos galimybes plėtoti verslą, smulkųjį ir vidutinį verslą, o dabar, kai tos šeimos įmonės pradėjo gerai veikti ir visi tai vertina kaip labai pažangų dalyką, mes juos paimame (…) ir mums jos nereikia. Na, visiškas susipainiojimas, suplakėme viską į krūvą! Viską į krūvą sudėjome vien dėl to, kad laiku negalėjome visko sutvarkyti. Tikrai siūlau nepritarti šiam šeimos verslo, šeimos įmonių žlugdymui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų manau, kad šiuo metu tai yra kompromisinis variantas, reikėtų jam pritarti ir judėti toliau. Aišku, reikia priminti, kad tie ribojimai, kad tai bus laikinas dalykas, buvo nustatyti jūsų pačių valdymo laikotarpiu, opozicija turėtų ir tai prisiminti. Aš manau, kad dabartinė redakcija, aišku, žiūrint į smulkiuosius, dar galėtų prasiplėsti, bet turime suprasti ir kitą dalyką, mes turime žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą, kad tie žmonės, kurie nemoka jokių socialinio draudimo įmokų, negaus ir išmokų. Mes turime subalansuoti tai ir matyti tai, kas bus ir po penkerių, dešimties ar penkiolikos metų. Todėl, kai mes darome išimtį jaunimui, suprantame, kad tai yra tam tikra laikina išimtis, kad jie po to vis tiek turės mokėti įmokas ir ateityje gauti išmokas.
Todėl aš manau, kad tai yra tam tikras kompromisas, kurį mums pavyko pasiekti. Balsuokime už jį ir ateityje matysime, kur dar galima jį patobulinti, kad smulkusis verslas išliktų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Glaveckas. Nėra. Nuomonė prieš – D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Noriu pasakyti, kad tai nėra sprendimas, kad iki 29 metų. Tai nėra sprendimas, nes dar kartą pasikartosiu, tai yra pereinamasis laikotarpis, kai įmonė nuo paties smulkiausio verslo užauga iki truputį didesnės verslo įmonės. Ir po šio sprendimo gal neužsidarys visos įmonės, bet nemaža dalis užsidarys. Noriu pasakyti, kad vis dėlto šis variantas yra geresnis, negu visai nebalsuoti ir balsuoti prieš. Aš šiuo atveju linkęs balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, čia tiems, kurie dabar dešinėje virkauja dėl šio įstatymo, reikėjo padaryti viską nuo pradžių, nereikėjo priimti Laikinojo įstatymo, reikėjo padaryti, kad jis būtų amžinas, tada aš suprasčiau, kad turite teisę virkauti. Bet dabar be reikalo verkiate, gerbiamieji.
Šis įstatymas buvo skirtas startuoliams. Deja, dabar mes palikome „Sodros“ mokesčių vengimo landas, tai yra įmokų į „Sodrą“ vengimo landas. Dabar pasižiūrėkite, kas atsitiks? Aš prognozuoju, jeigu praeitais metais buvo nesurinkta 17 mln., tai kitais metais bus nesurinkta 30 mln., nes aš, būdamas konsultantu, saulės energijos steigėju, elektros energijos perpardavinėtoju, persiregistruosiu iš UAB’o į šią individualios veiklos formą ir toliau nemokėsiu įmokų į „Sodrą“. Ar mes to norime, kai „Sodros“ biudžetas ir taip nulaižytas ir minusinis?
Man atrodo, startuoliams yra duotas geras mokestinis laikotarpis, metų atostogos nemokėti ir reikėtų dar patvarkyti. Tie, kurie pradėjo prieš du mėnesius, jeigu jiems yra daugiau negu 29 metai, kad tai galiotų metus laiko, nes dabar atsiranda problema ir vyresniems žmonėms, kurie pradėjo šį verslą, ko gero, lengvatos bus nubrauktos. Aš manau, kad čia yra ir Vyriausybei dar kur padirbėti. Aišku, startuoliai turi turėti atostogų laikotarpį…
PIRMININKĖ. Laikas!
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Bet tikrai įstatymas…
PIRMININKĖ. Laikas! Nuomonė prieš – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, ne taip seniai šioje salėje jūs valdančiosios daugumos balsais suteikėte mokesčių rojų naftos ir dujų magnatams, didžiosioms kompanijoms suteikdami trejų metų mokestinį rojų skalūninių dujų kompanijoms, kurios tą norėtų daryti Lietuvoje. O šiandien jūs bandote atimti galimybę turėti nors kokią lengvatą tiems jauniems žmonėms, kurie patikėjo, kad galima grįžti į Lietuvą iš užsienio, kad galbūt galima neišvažiuoti iš Lietuvos į užsienį ir pradėti savo mažąjį versliuką čia. Mažosios bendrijos forma būtent tai ir suteikia. Kartais vaikydamiesi vieno kito milijono mes prarandame žmogų, apie tai siūlau pagalvoti ir kairei pusei, ir dešinei, nors dešinė šiuo atveju turbūt teisesnė. Visas Europos Sąjungos ūkis ir gerovė pastatyta, pagrįsta ant mažųjų, smulkiųjų šeimos verslų pagrindo, ir jeigu mes siekiame tokios gerovės kaip ir Europos Sąjunga, tai tuo keliu ir eikime.
Kokią žinią mes siunčiame ypač jauniems žmonėms? Mes norime, kad jie grįžtų, ar mes norime, kad jie išvyktų? Ši lengvata, taip, jinai yra lengvata ir išimtis, bet išimtis, kuri tikrai atėjus laikui išnyks, nes tos įmonės, jeigu jos bus sėkmingos, jos tikrai išaugs iš mažosios bendrijos formos ir galbūt ateityje sumokės daug daugiau „Sodros“ mokesčių negu dabar gautų mokėdami privaloma tvarka. Taigi nors paskutinis variantas, kurį mes čia dabar svarstome, yra turbūt tikrai šiek tiek geresnis negu pirminis, su kolegos V. Gapšio pataisa, vis dėlto pats principas, pats požiūris į jauną žmogų yra ydingas, todėl aš susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, iš esmės aš esu pasakęs visas idėjas, kokias turėjau. Tai yra blogai, bet geriau negu nieko. Iš tikrųjų ta diskriminacija, kuri lieka, jinai yra bloga. Ir turėtų startuoti, turėti galimybes startuoti visų amžiaus grupių žmonės vienodai. Įmonėms turėtų būti sudarytos vienodos starto galimybės, juo labiau kad vyresniam žmogui yra daug sunkiau startuoti negu jaunam, nes jis buvo pripratęs prie kitokio gyvenimo, galbūt turėjo darbą, turėjo kokį nors stabilų gyvenimo supratimą. Tačiau bent jau dalis įmonių nebus panaikintos, nes jeigu mes nieko nedarytume, nepriimtume jokių pataisų, netgi V. Gapšio įregistruotos pataisos, tada visos įmonės faktiškai turėtų būti likviduotos.
Aš turiu vilties, kad šį įstatymą dėl to, kad jis yra antikonstitucinis, vetuos Prezidentė ir vetuos ne bet kaip, o grąžins čia, pateikdama savo pataisas ir sugrąžindama šį įstatymą tokį, koks jis galiojo anksčiau. Čia, matyt, dėl baimių, dėl nepatyrimo tas įstatymas buvo padarytas kaip laikinas, kaip eksperimentinis. „Sodros“ srityje, kai mes išplėtėme tą eksperimentą, mes palikome savivaldybėms pačioms spręsti mokėjimo galimybes ir tą eksperimentą kaip pasiteisinusį išplėtėme. Šiuo atveju pasiteisinusį eksperimentą užsmaugėme ir panaikinome.
PIRMININKĖ. Nebežinau, ar už, ar prieš?..
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš balsuosiu už. Kalbu, kad geriau negu nieko.
PIRMININKĖ. Noriu atkreipti dėmesį, jeigu Prezidentė vetuos, tai nuo Naujųjų metų ta lengvata nebegalios. (Balsai salėje) Galbūt ne visi taip gerai įsigilinę. Nediskutuosiu.
Prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos valdantieji, aš suprantu, kad kai opozicija kalba, jūs užsikemšate ausis ir nenorite klausyti, ir nieko negirdite, ir paskui pridarote klaidų, kaip buvo su biudžeto priėmimu. Mano įsitikinimu, Vyriausybė čia atėjo su visiškai klaidingu sprendimu, dabar jis šiek tiek pataisytas, bet sukurta visiška nesąmonė. Dabar išeina taip, kad jaunimui, štai klausantis A. Syso, mes leidžiame neteisėtai nemokėti mokesčių, nes jis sako, kad šiaip visus reikia apmokestinti ir čia buvo pagrindinė idėja. Dabar V. Gapšys pasiūlė, kad iki 29 metų jaunimui nereikėtų šitos A. Syso prievolės vykdyti.
Taigi arba mes jaunimą pastatome į tokią padėtį, kad jis turės elgtis neteisėtai, arba mes turime pasakyti labai paprastai, kad tai, kas pasiūlyta V. Gapšio – iki 29 metų, galėtų būti siūloma ir visiems kitiems – ir moterims, ir vyresnio amžiaus, ir visiems kitiems, nes tai yra normali, teisėta forma, kaip iš tikrųjų esant tokiai verslo formai galima teisėtai susimokėti mokesčius nuo tų pajamų, kurias reikia apmokestinti. Todėl iš tikrųjų painiava lieka didžiulė, visiškai neaiški logika.
Aš tikrai negaliu balsuoti už tokį įstatymą, nors jis yra pagerintas lyginant su pradiniu. Bet mane labiausiai stebina, kad visoje šitoje diskusijoje mes niekur neišgirdome Lietuvos Respublikos ūkio ministro žodžių. Ar yra toks ministras apskritai Lietuvoje? Jeigu yra, gal kas nors gali priminti jo pavardę, ir jeigu yra toks ministras ir dar turi pavardę, ar jam mažųjų bendrijų likimas yra visiškai nesvarbus?
PIRMININKĖ. Ačiū. Seimas nuspręs, ar pritarti, ar ne. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 83, prieš – 2, susilaikė 25. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2571) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Sysas.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, perėjome Rubikoną – du svarbiausius įstatymus, dabar turėtume pajudėti greičiau. Mano pirmas pasiūlymas. Ar galėtume sutarti, kad ne valandą Vyriausybės darome, o pusvalandį, opozicinį, nes mes jau atsiliekame geras dvi valandas? Jeigu nebūtų prieštaravimų. (Balsai salėje) Jeigu opozicija neprieštaraus dėl Vyriausybės pusvalandžio… (Balsai salėje) Visai nedarome? Siūlo nedaryti visai. Tai yra šventinis susitarimas. Labai ačiū.
Per šoninį – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ta proga, kad Vyriausybę jau paleidome, aš norėčiau ištaisyti Vyriausybės garbę ir orumą, nes po kolegės B. Vėsaitės pasakymo reikia suprasti, kad Vyriausybė suklaidino mus, nes jeigu būtume be V. Gapšio pataisos priėmę tą įstatymą, netektis „Sodrai“ dėl mažųjų įmonių būtų ne 17 mln., o 8 mln., o su V. Gapšio pataisa – 5 mln., ne 17 mln. Tai yra Vyriausybės nuomonė. Gelbėju Vyriausybės orumą, kad paskui neskambėtų blogi skaičiai, nes būtų apkaltinta, kad Vyriausybė nemoka skaičiuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau paprašyti Sekretoriato, kad Vyriausybę įspėtų, kad Vyriausybės valandos nebus.
12.44 val.
Tarptautinių sutarčių įstatymo Nr. VIII-1248 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1952(2) (priėmimas)
Svarstome Tarptautinių sutarčių įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas – V. Gapšys. Gerbiamasis Vytautai!
V. GAPŠYS (DPF). Dėl 1 straipsnio nebuvo.
PIRMININKAS. Priėmimas. 1 straipsnis.
V. GAPŠYS (DPF). Pasiūlymų dėl 1 straipsnio nebuvo.
PIRMININKAS. Jeigu nebuvo, atiduokite ir laisvi, mes priimsime. Aš neturiu dokumento.
Gerbiamieji kolegos, dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento išvada. Komitetas bendru sutarimu pritarė. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, 2 straipsnį galima priimti? Priimame.
Motyvų už, prieš nėra.
Balsuojame. Kas pritariate Tarptautinių sutarčių įstatymo 16 straipsnio pakeitimui?
Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad salėje yra 90, bet balsuoja tik 60. Labai prašau visų galiorkoje, rūkykloje ir kitur grįžti į balsavimo vietas ir dar kartą balsuoti. Gerbiamieji kolegos, yra priėmimo stadija ir turi būti 71 Seimo narys. Aš tikrai matau salėje kur kas daugiau negu 60. Prašau pradėti balsavimą. Balsuojame iš naujo. Gerbiamoji Vaidevute Margevičiene! Aš į jus asmeniškai kreipiuosi. Eikite balsuoti! Paflirtuosite vėliau.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 71, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Tarptautinių sutarčių įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
12.47 val.
Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 6 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1953(2) (priėmimas)
Svarstome Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimta. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas bendru sutarimu pritarė. Jis priimtas.
Gerbiamieji kolegos, motyvų prieš, už nėra.
Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, prašau visų atlikti Seimo nario pareigą ir balsuoti už įstatymus. Kreipiuosi į ministrą Š. Birutį, K. Daukšį ir kviečiu balsuoti. Trūksta žmonių.
Gerbiamasis Domai, dėl jūsų neatsakingumo mes turime balsuoti dar kartą.
Balsuojame dar kartą. Nejuokaukime! Mes susirinkome čia balsuoti. (Balsai salėje) Aš kreipiuosi į frakcijų seniūnus. Duokite komandą, kad Seimo nariai grįžtų. Aš prašiau frakcijų seniūnų. Opozicijos lyderis duos komandą atskirai. (Juokas salėje) Gerbiamasis opozicijos lyderi, pirma reikia baigti balsavimo procedūrą. (Balsai salėje)
Kolegos, jūs nejuokaukite! Mes dirbsime kur kas ilgiau. Mes vis tiek turėsime padaryti tą darbą. Čia, salėje, sėdi kur kas daugiau – ne 66. (Balsai salėje) Balsuojame dar kartą.
Suprantate, nesvarbu, kurioje pusėje mažiau sėdi, suma vis tiek per maža. Po balsavimo. Gerbiamasis Andriau, po balsavimo. Norėčiau paprašyti, kad būtų uždaryta kavinė. (Balsai salėje) Atėjo tik vienas, o balsavo aštuoniais daugiau.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 74, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 6 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
Per šoninį mikrofoną mus mokys opozicijos lyderis A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu jūs labai konkrečiai kreiptumėtės į savo frakcijos vadovybę ir pasakytumėte, kad jinai garantuotų ir užtikrintų, kad frakcijos nariai taip gausiai nebaliavotų dėl biudžeto priėmimo, tai mes čia nesikankintumėte taip, kaip jūs mus čia dabar kankinate.
PIRMININKAS. Jūs kaip visada teisus. Labai ačiū.
12.51 val.
Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 papildymo devintuoju4 skirsniu ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1964(2) (priėmimas)
Svarstome Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 papildymo devintuoju4 skirsniu ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1964(2).
Priėmimo stadija. Pastabų nėra. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. (Balsai salėje) Įsigaliojimo data – sausio 11 d. Netinka? Garsiai sakau: pritarta Teisės departamento pastaboms balandžio 1 d. Kolegos, su pastabomis balandžio 1 d., nes sausio 11 d. yra tokia diena…
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Aš noriu paprašyti, kad J. Sabatauskas pasirodytų tribūnoje.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 76, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 papildymo devintuoju4 skirsniu ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
12.53 val.
Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 ir 122 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-2194(2) (priėmimas)
Svarstome Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 121 ir 122 straipsniais įstatymo projektą. Priėmimo stadija. (Balsai salėje) 1-6 klausimas.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 2 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 3 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas.
Motyvai už, prieš. Nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 83, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 121 ir 122 straipsniais įstatymas priimtas. (Gongas)
12.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Europos Sąjungos kovinei grupei priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių dalyvavimo Šiaurės Atlanto Tarybos arba Europos Sąjungos Tarybos patvirtintose tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIIP-2477(2) (priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Europos Sąjungos kovinei grupei priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių dalyvavimo Šiaurės Atlanto Tarybos arba Europos Sąjungos Tarybos patvirtintose tarptautinėse operacijose“ projektas. Priėmimas.
Pastabų negauta. Yra trys straipsniai. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Priimtas.
Motyvai. A. Kašėta nori kalbėti už.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, taupydamas laiką tiesiog raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai trumpai, bet labai aiškiai. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 83, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Europos Sąjungos kovinei grupei priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių dalyvavimo Šiaurės Atlanto Tarybos arba Europos Sąjungos Tarybos patvirtintose tarptautinėse operacijose“ priimtas. (Gongas)
12.57 val.
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3, 14, 39, 40, 94 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 971 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1509(2)ES (priėmimas)
Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3, 14, 39, 40, 94 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 971 straipsniu įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Pastabų nebuvo gauta. Teisės departamento pastabai pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Gerbiamieji, būkite geri, čia toks triukšmas! Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 2 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 3 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 4 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 5 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 6 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas.
Motyvai. Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 81, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3, 14, 39, 40, 94 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 971 straipsniu įstatymas priimtas. (Gongas)
12.58 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2193(2) (priėmimas)
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Kviečiu D. Kreivį, jis yra įstatymą kuruojantis asmuo. Yra B. Vėsaitės pataisa. Priimsime pastraipsniui, o jūs turėsime išsakyti komiteto nuomonę. (Balsai salėje) Aš jums duosiu, pasakysiu.
Gerbiamieji kolegos, priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio yra Seimo narės B. Vėsaitės pastaba, bet B. Vėsaitės nėra. (Balsai salėje) Aš kviečiu komiteto pranešėją.
D. KREIVYS (TS-LKDF). …pataisai nepritarė ir B. Vėsaitės pataisa yra išbraukiama, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su savivaldybės taryba steigia pramoninį parką“. Yra išbraukiama, paliekama tik „savivaldybė“. Ir antra, kad tuo atveju, kai pramoninis parkas steigiamas privačioje pramoninėje teritorijoje, jo plėtros planą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Birutė nori pasakyti, kad privačiam parkui, net jeigu Vyriausybė ir savivaldybė patvirtina, to nereikia. Komiteto nuomonė buvo nepritarti šitam sprendimui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29, palaikantys B. Vėsaitės siūlymą? Balsuojame. Matau tik dvi rankas. Balsuojame, kas palaiko? (Balsas salėje: „Už ką balsuojame?“) Kas palaiko B. Vėsaitės siūlymą, kad mes svarstytume jos pataisą, tik svarstytume?
Yra 35. Dabar turėčiau B. Vėsaitei suteikti žodį, bet ji investiciniais parkais nesidomi, atsiprašau, pramonės parkais. Gerbiamieji kolegos, komitetas nuomonę išreiškė, dabar balsuojame dėl pataisos.
Už balsavo 35, prieš – 14, susilaikė 26. Pataisai nepritarta.
Ar galime pritarti 2 straipsniui? Pritarta. Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Pritarta. Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Pritarta. Dėl 5 straipsnio pastabų nėra. Pritarta. Dėl 6 straipsnio pastabų nėra. Pritarta. Yra Teisės departamento, nereikia, iš esmės pritarta.
Motyvai. B. Vėsaitė – prieš. Nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 66, prieš nėra, susilaikė 12. Investicijų įstatymo 2, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas yra priimtas. (Gongas)
13.03 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 5, 7, 8, 9, 16, 17, 18, 20 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2036(2) (priėmimas)
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Po svarstymo pastabų nebuvo.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas.
Kalbančių dėl motyvų nėra. Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 72, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas. (Gongas)
13.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas Nr. XIIP-2483(2) (priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas. Priėmimo stadija. Yra du straipsniai. Pastabų nebuvo. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Motyvai dėl viso – K. Glaveckas. Norite kalbėti? Jau apsigalvojo. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 77, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ yra priimtas. (Gongas)
13.06 val.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-319(2) (priėmimas)
Svarstome Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Vienas straipsnis. Pastabų nėra. Atsiprašau, priėmimo stadija. Pastabų nėra. Už ir prieš kalbančių nėra. 1 straipsnis. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 73, prieš nėra, susilaikė 1. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas. (Gongas)
13.07 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama 2004 m. lapkričio 22 d. Briuselyje pasirašyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Vyriausybės sutartis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos, ir Papildomo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-2378(2) (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, mes peršoksime per du įstatymus, po to prie jų grįšime. Čia keletą tokių formalių įstatymų reikia priimti. 1-15 – įstatymo „Dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama 2004 m. lapkričio 22 d. Briuselyje pasirašyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Vyriausybės sutartis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos, ir Papildomo protokolo ratifikavimo“ projektas. Čia svarstymo stadija, bet jokių pastabų nėra. Užsienio reikalų komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
Ir BFK analogiškai pritarė pateiktam įstatymo projektui. Ar galime pritarti po svarstymo? Ačiū.
Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Galime pritarti? Pritariame. Ačiū.
Motyvai už ir prieš. Nėra. Balsuojame dėl protokolo.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 74, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo „Dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama 2004 m. lapkričio 22 d. Briuselyje pasirašyta sutartis“ yra priimtas. (Gongas)
13.09 val.
Įstatymo „Dėl Pasaulinės pašto sąjungos 2012 metais Dohoje pakeistų dokumentų ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-2444(2) (svarstymas ir priėmimas)
Įstatymo „Dėl Pasaulinės pašto sąjungos 2012 metais Dohoje pakeistų dokumentų ratifikavimo“ projektas. Svarstymo stadija. Galėčiau pakviesti pirmąjį pavaduotoją V. Gedvilą, bet, jums leidus, aš galėčiau pasakyti, kad Užsienio reikalų komitetas pritaria iniciatorių pateiktam projektui. Iš Informacinės visuomenės plėtros komiteto yra gerbiamasis M. Bastys, bet galbūt nekviesiu jo į tribūną. Padarysiu. Iš esmės pritaria įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui pritarti Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto įstatymo projektui bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, ar galime po svarstymo pritarti? Pritariame.
Priėmimo stadija. Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Pritariame. Ačiū. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 77, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas „Dėl Pasaulinės pašto sąjungos 2012 metais Dohoje pakeistų dokumentų ratifikavimo“ priimtas. (Gongas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – dėl Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijos darbų pakeitimo. A. Palionis pasirodė? Nenori pakeisti litų į eurus. Kol kas praleidžiame.
13.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. XII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2393 (svarstymas)
Tada Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. XII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2393. Pranešėjas – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, aš manau, vis dėlto būtų logiškiau šį klausimą spręsti, kai mes apsispręsime dėl Seimo statuto. Aš frakcijos vardu prašyčiau pertraukos iki kito posėdžio, nes juokingai atrodysime: judame pagal seną Statuto normą, o jeigu bus politinė valia ją keisti, tai mūsų darbas taps beprasmis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Pritariame. Ačiū. Pertrauka iki kito posėdžio, taip? (Balsai salėje) Sutariam.
Gerbiamieji kolegos, suraskite gerbiamąjį A. Palionį.
13.13 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 papildymo 272 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2575, Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1374 straipsniu ir 2321 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2576 (pateikimas)
R. Žemaitaitis. Rezervinis 3 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 papildymo 272 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2575. Pateikimas. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia yra pataisa, inicijuota žmonių, kaip aš sakau, kurie turi problemą. Jeigu šiandien perka automobilį turguje ar iš žmogaus, susižinoti tikslią ridą yra labai sudėtinga. Vienas dalykas. Kitas dalykas, jeigu paklausi salono, kuriame automobilis buvo parduotas… Konkretų pavyzdį galiu papasakoti. Tarkime, Vilniuje parduoda mašiną, o pirkta mašina buvo Klaipėdos salone, tai paklausus apie tikslią ridą, salono vadovai pasakė: atvažiuokite į Klaipėdą, tada susižinosite. Žmogus net nustatė kėbulo numerį, viską. Po to galų gale atsako: jeigu norite, mes jums elektroniniu paštu atsiųsime ir dar turite susimokėti čia 200 Lt.
Mano siūlymas yra toks, kad visą informaciją apie automobilio ridą, situaciją, kas buvo keista, kas buvo remontuota ir panašiai, būsimasis pirkėjas galėtų gauti iš to automobilio gamintojo arba jo oficialaus atstovo čia, Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, norinčių klausti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymų projektams? (Balsai salėje) Tuoj pasižiūrim, kas čia parašyta. Minutėlę! Dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo papildymo 272 straipsniu įstatymo pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Analogiškai lydimasis – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1374 straipsniu ir 2321 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2576 irgi svarstomas Teisės ir teisėtvarkos komitete pavasario sesijoje.
13.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XII-1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2614 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, svarstome Seimo nutarimą dėl rudens sesijos darbų programos pakeitimo. Kviečiu A. Palionį, kuris išgirdo mūsų šauksmą.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Kolegos, noriu pristatyti Seimo nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos papildymo projektu Nr. XIIP-2607, kurio visa esmė yra susijusi su euro įvedimu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime po pateikimo pritarti? Pritarta. Ar po svarstymo galime pritarti? (Balsai salėje) Motyvai. Norinčių kalbėti nėra, balsuojame dėl nutarimo. Priėmimo stadija.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 69, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
13.17 val.
Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII-828 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2607 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Prašom pateikti Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. XII-828 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2607.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Teikiu Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 29 straipsnio pakeitimą.
Euro įvedimo įstatyme buvo numatytos baudos litais, kurios galiojo prieš euro įvedimą, ir dėl dvejopo kainų nurodymo, o nuo sausio 1 d., kai mes įsivesime eurą, verslininkams lygiai taip pat yra išlikusios kai kurios prievolės pusę metų kainas nurodyti ir eurais, ir litais. Tai nuo sausio 1 d. tas baudas litais pakeisti į ekvivalentą eurų suma.
Noriu pažymėti, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas dėl šio projekto pastabų ir pasiūlymų neturi. Siūlau…
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu verslininkai nenurodys kainų eurais ir litais po Naujųjų metų, tai gaus baudas, o kokią baudą gaus vienos institucijos darbuotojai, kurie šį įstatymą pražioplino ir mes dabar turime skubos tvarka jį taisyti? Ar jie gaus nors kiek baudos, ar taip išsisuks laisvai?
PIRMININKAS. Nubrauksime pensijas.
A. PALIONIS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, aš sakyčiau, kad jie nepražioplino, nes iki euro įvedimo irgi buvo baudos ir jos turėjo būti litais. (Balsai salėje) Mes dabar tą ir atliekame.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kokia jūsų nuomonė vis dėlto dėl to labiau apibendrinto arba, sakyčiau, ne tokio iki euro tų baudų dydžio, nes ir dabar šiame įstatymo projekte parašyta, kad paskutinis skaitmuo, atrodo, yra 8 eurai. Kas ateityje bus su šiomis baudomis arba kituose teisės aktuose, kad tos baudos taip labai, sakyčiau, nustatytos iki 1 euro tikslumu? Paprastai anksčiau būdavo gerokai suapvalintos, jeigu taip galima sakyti, iki šimtų, geriausiu atveju dešimčių. Ačiū.
A. PALIONIS (LSDPF). Sutinku, kolega, kad jūs gal klausiate ne konkrečiai dėl šio įstatymo projekto, o apskritai dėl visų baudų. Noriu pasakyti, kad netgi pats įstatymas vadinasi Euro įvedimo. Tos baudos realiai yra laikinos, o dėl visų kitų tai, kaip suprantu, yra Vyriausybės ir mūsų apsisprendimo laisvė. Šiuo metu mes turime užtikrinti piliečiams, kad baudos nei didėtų, nei mažėtų. Kadangi kursas yra su kableliu, taip ir išeina.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų norėtų kalbėti E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Aš tik vieną klausimėlį, sakydamas, kad tai už. Jeigu bauda bus išrašyta gruodžio 30–31 d. litais, kaip po to ją reikės mokėti? Čia irgi klaida, turbūt reikėtų iš karto dviem.
PIRMININKAS. Čia ne klausimai ir atsakymai, jūs kalbėjote dėl motyvų. Prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Realiai iki sausio 15 d. galima atsiskaityti abiem valiutom. Pagal Euro įvedimo įstatymą, bijau dabar pameluoti, 30 straipsnyje yra numatytas keitimo kursas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nebūkime čia tokie sąmoningi. Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueigoje Pirmininkė siūlė šį įstatymą priimti ypatinga skuba, nes tai yra tik litų pakeitimas į eurus. (Balsai salėje) Labai svarbus? Galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū. Ar galime po svarstymo pritarti?
Motyvai dėl viso. Priėmimo stadija. (Balsai salėje) Kompiuteris neišlaiko mūsų greičio. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Pastraipsniui.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Balsuojame dėl viso įstatymo. Nesurinkome reikiamo balsų skaičiaus. Rūkykloje matau tik dviejų žmonių siluetus. Matau daugiau… Jeigu jūs pakviestumėte. (Balsai salėje) Po kiek laiko balsuosime, mes dar turime gražaus laiko.
Gerbiamieji kolegos, apsvarstysime keletą įstatymų iš popietinės darbotvarkės. Kviečiu Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto autorę O. Leiputę pristatyti įstatymo projektą.
13.24 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4, 5, 7, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-784 (pateikimas)
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Šis įstatymo projektas yra labai svarbus, nes priėmus Gyvūnų gerovės įstatymą yra draudžiama kaip nors keisti gyvūno išvaizdą. Tačiau tiek miestuose, tiek gyvenvietėse yra didelė problema su benamėmis katėmis. savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos vykdo ir remia programą „Sugauk, sterilizuok, paleisk“. Pagal tą programą reikia paženklinti katinėlius, kad matytųsi, kad jie yra sterilizuoti, kad jie nebūtų gaudomi ar kitaip naikinami. Tam reikia nukirpti ausytės dalį, todėl reikia šios pataisos.
Taip pat šioje įstatymo pataisoje kalbama, kad jeigu savivaldybės mato poreikį, apsisprendžia ir turi teisę registruoti gyvūnus. Dabar to daryti jos neprivalo, bet kai kurios vis dar tęsia. Pasikeitus Gyvūnų gerovės įstatymui to daryti nereikia, nors nuo 2016 m. privalo būti visuotinė gyvūnų registracija.
Labai prašau pritarti. Yra Teisės departamento tam tikros pastabos, į jas būtų galima atsižvelgti svarstymo metu.
PIRMININKAS. Norinčių klausti apie gyvūnų globą daug. R. J. Dagys. Nėra. K. Daukšys. užsirašė daug kačių mylėtojų.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš turiu klausimą. Mes uždraudėme šunims pjaustyti uodegas, kas buvo daroma dėl veislės, uždraudėme kirpti ausis dėl veislės, o dabar dėl to, kad paženklintume tai, kad jis yra iškastruotas, mes jau leisime. Ar jūs nemanote, kad čia šiek tiek dvejopas standartas? Kai valstybei reikia suvaldyti, mes viską leidžiame, o kai reikia žmogui, tai mes neleidžiame.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Kitaip niekaip neįmanoma sureguliuoti benamių kačių veisimosi, kitų būdų nėra, ir organizacijos, kurios užsiima gyvūnų globa, tą vykdo. Tai yra tarptautinė patirtis, kai naudodami gaudykles sugaudo katinėlius ir taip paženklina. Kitas atvejis yra dar baisesnis ta prasme, kur tuos gyvūnus dėti, nes jų yra daug ir pasireiškia įvairių žiauraus elgesio atvejų, o taip žala katinams nebūtų padaryta. Taip daroma ir kitose šalyse. Aš suprantu jūsų rūpestį, bet čia kalbama tik apie katinėlio trečdalio ausytės paženklinimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, po biudžeto tai antras pagal svarbumą klausimas. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas, kiek kainuos tų katinėlių ausų karpymas? Miestas ne tik pilnas katinėlių, bet ir žvirblių, varnų ir blusų, žinokite, daug yra. O ką darysime su visų kitų gyvių, kurių aplink mus randasi, paženklinimu ir kastravimu? Pavyzdžiui, ar yra numatytas blusų kastravimas? Ačiū.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Kadangi Liberalų sąjūdis taip pat labai didelį dėmesį skiria gyvūnų gerovei, tai šitą klausimą paliksime spręsti jums.
PIRMININKAS. A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamoji Orinta, garbės žodis, aš jus vadinau labai švelnia ir panašiai. Žiūrėkite, dabar karpote ausis. Tai gal žymėkime nors perforatoriumi, kuo nors, bet ne vieną ausį, o dvi ausis. Yra dvigubas apipjaustymas, irgi kartais būdavo, bet čia jau per daug žiauru.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dar kartą pakartosiu, kad nereikia į tai žiūrėti labai linksmai. Jūs pakalbėkite su daugiabučių namų gyventojais, jūs turbūt taip pat gaunate labai daug pastabų. Kitas dalykas. Dabar šąlant orams tų pačių katinėlių neįleidžia į šiltas patalpas, vėl kyla problemų. Tai yra būdas šiek tiek reguliuoti, kito būdo nėra. Buvo svarstomi kiti metodai, galbūt rišti dirželį, bet tai yra neįmanoma. Savivaldybės tam neskiria lėšų, o tokios nevyriausybinės organizacijos kaip „Lesė“, Gyvūnų globėjų asociacija iš suaukotų lėšų arba skirto 1 % vykdo šias akcijas, nes manoma, kad tai yra pats humaniškiausias būdas šiek tiek sureguliuoti gyvūnų veisimą, tai yra besaikio dauginimosi pasekmė.
PIRMININKAS. Klausia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Suprantate, paleisti sugavus po atlikto medicininio patikrinimo ir kastravimo nukarpius ausis gal ir baisu, bet gal geriau nukirpti uodegą, kad visi matytų, kad ji yra benamė?
O iš tikrųjų iškastravus yra galvojama apie visišką benamių kačių sumažinimą, taip?
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Sureguliavimą.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju.
PIRMININKAS. R. Sargūnas.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamoji pranešėja, sakykite, štai gyventojai laiko namuose gyvūnus. Jeigu jie atlieka jų sterilizaciją, ar, jūsų nuomone, yra pažeidžiamos gyvūnų teisės? Koks jūsų požiūris į tai?
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Prieš keletą metų priimtame Gyvūnų gerovės įstatyme yra apibrėžta ir leidžiama sterilizuoti arba kastruoti gyvūnus: kates, šunis. Tai šeimininko apsisprendimo reikalas. Dabar mes kalbame šiuo įstatymu apie be šeimininkų esančių gyvūnų, kačių sterilizavimą tam, kad būtų sureguliuoti tie dideli kiekiai gyvūnėlių, su kuriais paskui būna tiek suaugusių žmonių, tiek ir vaikų žiaurus elgesys. Paprasčiausiai yra vienas iš humaniškiausių būdų, daugiau nieko nesugalvota, ir tai tariantis su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios jau daug metų prašo po įstatymo priėmimo, kad taip paženklintos jos nebūtų antrą kartą gaudomos, vežamos ir t. t.
Suderinus su savivaldybe, su nevyriausybinėmis organizacijomis. Ne kas nors susigalvojo. Stato kačių šėryklas, jas prisijaukina, sugauna, sterilizuoja, patikrina sveikatą, paskiepija ir tada grąžina į tą pačią vietą, nes kitur jų dėti negalima. Jūs žinote, kas dedasi Vilniuje, „Grindoje“, kas dedasi visose kitose prieglaudose, kai yra vežami, galima sakyti, kibirais tie kačiukai rudenį ir pavasarį. Tiek globėjų tikrai neatsiranda.
PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji Orinta, man, kaip ginekologei, vis dėlto kyla daug klausimų. Mes kišamės į gamtos reikalus. Jeigu mes nuo gyvūnų perkelsime žmonėms, galbūt kai kurioms moterims būtų labai įdomu, suprantate, kastruotą vyrą žinoti iš kokios nors ausies operacijos, ar moterį, ir jai nebus grėsmės pastoti, tai jūs taip kišatės į kačių gyvenimą. Ar jūs jos paklausėte, ar jinai to nori, ar ne?
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Žinote, aš dar su gyvūnais kalbėtis ir diskutuoti nepradėjau. Gal jūs tai darote, nežinau. O vyrai, kurie galbūt aplink jus yra, ne čia, salėje, aš turiu omeny… (Juokas salėje) Jie gal gali savaime pasiženklinti kaip nors. Aš dar kartą kartoju, tai yra gana rimtas klausimas ir iš to nederėtų daryti cirko.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Matau, kad jūs neblogai atpalaidavote mūsų auditoriją po sunkių balsavimų. Per šoninį mikrofoną – A. Vidžiūnas.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Pone pirmininke, prašau pačiais radikaliausiais būdais stabdyti radikalųjį feminizmą mūsų Seime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, matau, tikrai vertas dėmesio ir susidomėjimo įstatymas. Už kalbės R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nuoširdžiai siūlau balsuoti už. Tokią Dievo dovaną rinkimų kampanijos įkarštyje prieš savivaldybių rinkimus prarasti man būtų tiesiog didžiausia netektis, kokia tik gali būti. Mes tikrai išvystysime Kaune diskusiją apie kastruotų katinų žymėjimą. Čia bus viena iš pagrindinių temų. Tikrai visus nuoširdžiai agituoju, balsuokite už, kokia bus linksma rinkimų kampanija su socialdemokratais. Aš tikrai balsuosiu už, tikrai pamatysite. Galite žiūrėti, bus žalia. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, neįtraukime gyvūnų į rinkimų kompaniją. (Juokas salėje) K. Daukšys – prieš.
K. DAUKŠYS (DPF). Atvirai pasakius, supratau, kad katinų laikytojai už šį teikėjos įstatymą nebalsuos. Normalus vyras ar moteris, kurie nors kiek katiną pažįsta, tai yra kad tas katinas, atsiprašau, yra su kiaušiniais ar be, iš karto mato, nereikia ausų kirpti. (Juokas salėje) Bet jeigu kas nors nesupranta, tai (…) jų gaudyti. Tegu gaudo patyrę.
Aš manau, kad už šį įstatymą negalima balsuoti, nes iš tikrųjų keistai atrodys. Kažkada indėnai skalpus nešiodavo, dabar tie gaudytojai atneš katino ausis, registruos, kiek pagavo, kiek pinigų reikia. Na, nejuokinkime mes savęs, galbūt čia biudžeto patvirtinimas koks nors, bet aš manau, kad tikrai negalima už tokį įstatymą balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame už rimčiausią įstatymą, kurį mes šiandien svarstome.
Gerbiamieji kolegos, mažoka mūsų salėje.
Tik 22 pritarė šiam įstatymui, 9 pasisakė prieš, susilaikė 29. Nepritarta. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, minutėlę! Gausite pašnekėti, matau, čia jums jau atsirišo liežuviai. Pirmiausia nuspręskime, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame. (Balsai salėje: „Tobulinti!“) Bendru tobulinti! Jėga. Pritarta – tobulinti. Kažkas mojavo.
Balsuojame. Kas pritariate tobulinimui – už, kas atmetimui – prieš.
Tobulinti – 42, prieš – 15, t. y. atmesti. Siūlome iniciatoriams šį įstatymą geriau patobulinti.
Dabar apie meilę gyvūnams… (Balsai salėje: „Dėl vedimo tvarkos.“) Pirmiausia dėl vedimo tvarkos. R. J. Dagys dėl vedimo tvarkos.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Aš siūlyčiau patobulinti įstatymo projektą ir paprašyti, kad pateiktų Vyriausybės išvadą dėl to klausimo, tai yra labai svarbu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes žinome procedūras. Pirma reikia įstatymą pradėti svarstyti. Nepradėjome svarstyti – jokių Vyriausybės išvadų nebus.
K. Glaveckas dėl motyvų ar apie katinus?
K. GLAVECKAS (LSF). Mes įpratę kieno nors vardu dėkoti už ką nors padaryta, todėl aš leisiu sau prisiimti atsakomybę ir padėkoti už katinėlius, kad nepriėmėme tokio žiauraus įstatymo jų atžvilgiu. Jie galės ir toliau nekarpytomis ausytėmis gyventi ir lakstyti. Ačiū, Seimo nariai, ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. O. Leiputė, prašom.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Aš labai džiaugiuosi, kad po biudžeto taip smagiai nusiteikėte, linksmai pasižiūrėjote į šį klausimą. Bet aš manau, kad ir R. J. Dagys, iškeltas Kauno Šilainių apygardoje, galėtų padiskutuoti su žmonėmis, kurie labai sunerimę dėl šių problemų.
Bet aš manau, kad vis dėlto nereikėtų juokauti, tai yra apskritai rimta problema dėl gyvūnų veisimo, besaikio dauginimo. Kai mes kalbame apie žmonių žiaurų elgesį, tai tada visi dejuojame. Iš tikrųjų į tokius klausimus reikėtų pasižiūrėti rimtai ir nejuokauti, nes, sakau, nevyriausybinių organizacijų, kurios tuo užsiima, iniciatyva šis klausimas ir šios pataisos yra teikiamos. Mes grįšime, ačiū visiems. Bet manau, kad pažiūrėta per daug neatsakingai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nutraukiu. Duokite ramiai gyvūnėliams gyventi. Grįžtame prie popietinės darbotvarkės.
13.38 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1298(2) (priėmimas)
2-1 kompleksinis klausimas – Sodininkų bendrijų įstatymo 2, 6, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. D. Ulickas.
D. ULICKAS (DPF). Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos. Komitete priėmimo stadijai buvo gauti Seimo narių pasiūlymai – R. Žilinsko, R. Paliuko, D. Ulicko ir P. Saudargo – 2 straipsnio ir 6 straipsnio papildymas ir pakeitimas. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos! Atsiprašau, pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, būkite geri, išeikite ir netriukšmaukite salėje, čia mes nieko negirdime. (Balsai salėje) Ir taip nėra šešiasdešimties, aš matau, priimsime pastraipsniui, liks tik balsuoti. Prašau. Atsiprašau, kad nutraukiau.
Gerbiamieji kolegos, einame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 2 straipsnis. Yra Seimo narių R. Žilinsko, R. Paliuko, D. Ulicko ir P. Saudargo. Joms iš dalies pritarta. Man sako Sekretoriatas, kad jūs sutinkate ir balsuoti nereikalaujate. Taip? Gerai.
Taip pat yra B. Bradausko ir A. Palionio pasiūlymas. A. Palionį aš matau. Jų pasiūlymui nepritarta. Prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Mūsų su kolega pasiūlymas buvo, kad toms sodų bendrijoms, kurios turi anksčiau rengtus planus, nebūtų privaloma daryti kadastrinius matavimus planams. Nuostata ir buvo, kad įtrauktume į šį straipsnį, jei nėra atlikti kiti preliminarūs žemės sklypų matavimai, tiktai tada būtų galima daryti kadastrinius matavimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
D. ULICKAS (DPF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti. Argumentai yra, kad reikia žiūrėti į komiteto pasiūlymus dėl 6 straipsnio 1 dalies formuluotės, todėl šis pasiūlymas atmestinas kaip perteklinis.
PIRMININKAS. Suprantu. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Ar yra 29 Seimo nariai, pritariantys B. Bradausko ir A. Palionio siūlymui? Nesurinkome reikiamo kiekio balsų, todėl šis siūlymas nebus svarstomas.
Taip pat yra R. Žilinsko, R. Paliuko, D. Ulicko, P. Saudargo iš dalies pritarta. Mane informuoja, kad jūs nereikalausite balsuoti. Dar yra Teisės departamento pastaba. Jai iš dalies pritarta. Ar galime 2 straipsniui pritarti? 2 straipsniui negalime pritarti? (Balsai salėje) Reikalaujate balsuoti. Balsuojame dėl 2 straipsnio. Galima balsuoti už, prieš ir susilaikyti.
2 straipsnis priimtas. Už balsavo 46, prieš – 2, susilaikė 4.
3 straipsnis. Jam yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas nepritarė. Ar galime priimti? Priimta. 4 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 5 straipsnis – Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas nepritarė. Niekas nereikalauja. Priimta. 6 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 7 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 8 straipsnis – Teisės departamento pastaba, kuriai nepritarta. Balsuoti reikalavimo nėra. Priimta. 9 straipsnis. Priimta. 10 straipsnis – Teisės departamento pastaba nepritarti. Nėra reikalavimo. Pritarta. 11 straipsnis. Pritarta. 12 straipsnis. Pritarta. Viskas, pastraipsniui priimta. Bet aš matau, kad užsiregistravę tik 52.
Motyvai už, prieš. Tikrai galime kalbėti, liks balsavimas.
Už kalba R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, šis įstatymas palengvina, supaprastina sodininkų gyvenimą, duoda jiems atsakymus į klausimus, į kuriuos iki šiol nesugebėjome per 25 nepriklausomybės metus atsakyti. Didelis dėkui Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui ir komiteto nariams už bendradarbiavimą su sodininkais ir jų lūkesčių atliepimą. Siūlau balsuoti už. Didelis dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamieji kolegos, tikrai šis įstatymas labai labai seniai lauktas, tikrai, sakyčiau, kad labai reikalingas, išskyrus keletą aspektų, dėl kurių iš tikro būsiu priversta balsuoti prieš. Siūlyčiau jums įsiklausyti. Pavyzdžiui, 2 straipsnio… Žodžiu, 6 straipsnio 5 dalis skamba taip: „Medžius ir krūmus mėgėjų sodų teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri Želdynų įstatymo nustatyta tvarka. Gyvatvorę auginti galima turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą“ ir t. t. Tai yra tokie perlenkimai, kai naujų sodų bendrijų niekas dabar nekuria, senos jau yra suformuotos. Gyvatvorės jau seniai suaugusios, medžiai irgi suaugę. Ar mes dabar visus tuos kaimynus grūsime į teismus?
Tas pats yra susiję su keliais. Mes įrašėme dabar 4,5 m pločio kelius. Iš esmės realiai tai yra beveik niekur neįgyvendinama. Mes klausėme Registrų centro atstovų. Sako: be abejonės, laukia teisminiai procesai taikant restituciją iš abiejų pusių kelio, vadinamosios gatvės, iš abiejų pusių gatvės, rėžti sklypus ir restitucijos tvarka bandyti žmonių sklypų sąskaita platinti kelius. Be abejonės, aš manau, kad dalis šitų punktų yra tokie, kurie tikrai valstybę paskandins ilguose teismuose, todėl tas įstatymas grįš gana greitai į Seimą ir bus peržiūrėtas. Jau nekalbu apie tai, kad gyvenamuosiuose soduose, kuriuos mes dabar padarome gyvenamaisiais kvartalais, neleisime statyti pastatų, aukštesnių kaip 8,5 m. Ką daryti tais atvejais, kai žmogus nusipirko du arba tris sklypus ir negalės pasistatyti didesnio namo? Čia yra visiškas absurdas. Aš manau, kad mes, be abejonės, tai ištaisysime. Vien todėl…
PIRMININKAS. Aurelija, laikas!
A. STANCIKIENĖ (MSNG). …kad yra tokių neišspręstų dalykų, siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Už – A. Bilotaitė. Nėra. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų tai, ką dabar sakė mūsų kolegė, yra iš dalies tiesa, bet pasakykite kitą dalyką – reikia pasakius „a“ pasakyti ir „b“. Kolektyviniai sodai buvo kuriami ne kaip gyvenamosios vietos, ten gatvės, tie įvažiavimai buvo padaryti ne kaip prie gyvenamųjų namų, ten visi kiti dalykai, reikalavimai buvo visai kitokie. Dabar mes patys įstatymu leidome ten kurtis žmonėms ir gyventi. Prašau pasakyti, kaip privažiuoti gaisrinei, jeigu tas takas yra 3 m pločio? Kaip privažiuoti kokiam kitam transportui, kuris veža šiukšles, kitus dalykus daro? Aišku, kad mes šitą dalyką turime sutvarkyti ir tas įstatymas nėra tobulas. Negaliu pasakyti, kad jis tobulai sutvarkytas, bet vis dėlto tai žingsnis į priekį, jis leidžia soduose pradėti kokią nors tvarką, nes mes matome, kad kuo toliau, tuo labiau kuriasi sodai miestuose, ten daromos realios gatvės, ten žmonės gyvena miesto teritorijoje. Aš sakyčiau, kad už šitą dabar priimtą įstatymo parengtą pataisą, kurią Aplinkos apsaugos komitetas parengė (ten dar yra dalykų, kuriuos reikėtų taisyti), reikia balsuoti už, nes tai realiai palengvins daugelio sodininkų gyvenimą.
Kitas dalykas, kurį mes turėtume padaryti, tai turėtume vieną kartą pasakyti, kad ne sodininkai iš savo lėšų darytų tuos detaliuosius matavimus, o galėtų valstybė arba savivaldybė tiems dalykams skirti pinigų. Tai bus valstybės gatvės ir valstybė, t. y. miestai, turės jas tvarkyti. Tuos dalykus dar reikės patvarkyti. Bet dabar siūlau balsuoti už, manau, kad šitas įstatymas yra geresnis negu prieš tai buvęs.
PIRMININKAS. Ačiū. Už kalba L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, būtų galima sutikti su daug kuo, ką sakė kolegė A. Stancikienė, ten dėl aukštingumo, dėl dar kitų argumentų, tačiau iš esmės mes turime kalbėti apie situaciją, kuri susiklosčiusi per daugelį metų su sodų bendrijomis, arba buvusiais kolektyviniais sodais. Jie šiuo metu yra chaotiški, chaotiški jie pasidarė dėl to, kad nesilaikoma buvusių generalinių planų. Generaliniai planai, kurie sukurti, pavyzdžiui, 1988 m., jie, pasirodo, neturi jokios galios, nors juose aiškiai nurodyta, kad kelių ir įvažiavimo plotis, pavyzdžiui, 6 metrai, aiškios sklypų ribos, tačiau kadangi nuo 1997 m. šitie generaliniai planai iš esmės tapo be statuso, negaliojantys, visi darė, kas ką norėjo. Vienas užsitvėrė tvorą papildomai 10 metrų, „Lesto“ kompanija pastatė stulpus kelio pakraštyje, o ne šalikelėje, tokiu būdu tie keliai ir įvažiavimai sumažėjo, susiaurėjo, sodai tapo chaotiškai suplanuoti, nors generaliniame plane pačioje pradžioje jie buvo visiškai tvarkingi. Šitas įstatymas iš dalies atkuria tą neteisybę ir tą chaotiškumą. Aišku, jį ateityje dar reikės tobulinti, bet taip, kaip yra dabar, bent jau sutvarkomi keliai, bent jau aišku, kam gatvės, kam jie priklauso, ir, aišku, kad tai turėtų būti savivaldybės žinioje. Atsiranda galimybė bent jau įregistruoti Registrų centre juos kaip gatves. Tai yra geri dalykai, kurie padės sodų bendrijas, kur jau taip atsitiko, paversti civilizuotais gyvenamaisiais namų kvartalais, o ten, kur jos yra toliau nuo miestų, ten ir išliks normalios sodų bendrijos, kur žmonės ūkininkauja, daržininkauja ir panašiai. Šiame etape tikrai, nors ir yra trūkumų, reikėtų balsuoti už, nes kitaip tas chaosas tęsis toliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar liudys V. Aleknaitė-Abramikienė, kuri ir gyvena sodų teritorijoje.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Kaip ir jūs, gerbiamasis pirmininke.
Noriu pasakyti, jog iš tiesų gera intencija buvo rengti šitą įstatymą, tačiau nepaisant to, ar jūs gyvenate sodo teritorijoje, ar ne sodo teritorijoje, yra akivaizdu, jog šis įstatymas parengtas netobulai, ir tą mes visi suprantame. Ypač pritarčiau gerbiamosios A. Stancikienės nuomonei dėl želdinių. Ten yra perdėm smulkmeniškai bandoma reglamentuoti tai, ko kartais nebus galima įgyvendinti. Dėl želdinių mes tikrai susidursime su dideliais prieštaravimais.
Dėl kelių aš neprieštaraučiau, nes iš tiesų praeityje buvo padaryta klaida, leidžianti siaurinti tuos kelius. Ar nevertėtų vis dėlto dar palaukti ir dar kartą peržiūrėti, kokia iš tikrųjų yra situacija, kad ateityje nereikėtų grįžti prie to. Juk visi, tiek pritariantys, tiek nepritariantys, sutinka, kad netrukus teks grįžti prie to įstatymo. Ar yra prasmė jį dabar priimti, kai visi žinome, kad jisai veiks netobulai ir sukels ypač daug dirbtinių, nereikalingų konfliktų. Aš susilaikysiu. Nesu prieš tą įstatymą, bet manau, kad vertėtų arba daryti pertrauką, arba susilaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Turbūt sodininkas A. Salamakinas – už.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pusiau sodininkas, nesu tikrasis sodininkas. Jeigu rimtai, tai dar nuo pavasario įstatymas buvo rengiamas Aplinkos apsaugos komiteto iš 21 asmens sudarytoje darbo grupėje, į ją didžioji dalis įėjo sodininkų bendrijų vadovų. Jie teikė daugiausia siūlymų, ką reikia daryti.
Suprantama, galima sakyti: negalima liesti želdyno, negalima grįžti prie to 4,5 metrų kelio, ką K. Daukšys sakė, bet, mielieji ponai, kai Kuršių nerijoje nuverst namus, tai mes visi pasiryžę nuversti, o čia, jei kuris nors nesąžiningas sodininkas savavališkai užėmė kelią, išėjo iš savo 6 arų sklypo ir pasiėmė gabalą kelio, vadinasi, jo dabar nelieskime, tegul jis gyvena.
Dėl 8,5 metro pastatų. Aš už tai, kad sodininkų bendrija, esanti miesto teritorijoje, virstų į kvartalą. Galima naudoti europines lėšas, sutvarkyti fekalijas, sutvarkyti vandenį. Na, bet žemės mokestis yra labai mažas, todėl sodininkai to nenori. Sodininkui sodas sovietiniais laikais turėjo visai kitą paskirtį. Trūko morkų, burokų… Auginkit! Pasikeitė laikai ir jie tapo gyvenamaisiais kvartalais. Nemanyčiau, kad reikės grįžti ir jį svarstyti. Turi būti tam tikra tvarka ir dėl namų aukščio. Jeigu trys kaimynai pasistatys namą po 20 metrų aukščio, ką ketvirtam daryti? Todėl sodininkai ir prašo – ribokite aukštį. Čia yra pačių sodininkų prašymai ir mes nieko neišgalvojame. Todėl aš siūlau balsuoti už ir tikrai netikiu, kad šioje kadencijoje teks grįžti prie įstatymo taisymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Visi pasisakė už, prieš. Kadangi, matau, yra įdėtos tik 63 kortelės, tai net nebandome balsuoti, vis tiek nesurinksime. Atidėsime balsavimą.
13.54 val.
Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 72 ir 121 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-1299(2) (priėmimas)
Lydimieji įstatymai. Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 72 ir 121 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-1299(2). Priėmimo stadija. Galite neiti, Dariau, nes čia nėra dėl ko diskutuoti.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, kuriai pritarta. Priimtas. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas nepritarė. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas.
Kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra norinčių. Lieka tik balsuoti dėl viso.
13.55 val.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 6, 10, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1300(2) (priėmimas)
Paskutinis Sodininkų bendrijų įstatymo lydimasis – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6, 10, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Jokių pastabų nėra.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas.
Motyvai dėl viso. R. Žilinskas. Ar pageidaujate? Priešininkų… Ačiū. Lieka tik balsuoti.
13.55 val.
Sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 11, 15, 16, 17, 18, 22, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-318 (svarstymas)
Ir paskutinis dar su sodininkais susijęs įstatymas – Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Komitetas siūlo jį atmesti. Ar reikia pristatymo? Aš manau, kad galime pritarti bendru sutarimu ir atmesti. (Balsai salėje)
Balsuojame. Dėl šito galime balsuoti. Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti komiteto nuomonei atmesti įstatymą. Gerbiamasis Algimantai, jūs pats siūlote jį atmesti.
Už – 55, prieš nėra, susilaikė 1. Sodininkų bendrijų įstatymas atmestas.
Gerbiamieji kolegos, manau, kad turiu teisę paskelbti rytinį posėdį baigtą. Pertrauka iki 15 val. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.