Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 354
STENOGRAMA
2024 m. kovo 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas. Gerbiami kolegos, kviečiu užimti vietas. Pradedame kovo 26 dienos, antradienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 109 Seimo nariai.
10.00 val.
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno priesaika
Gerbiami kolegos, Respublikos Prezidentas vakar savo dekretu paskyrė L. Kasčiūną krašto apsaugos ministru. Seimo statutas ir Vyriausybės įstatymas numato, kad Vyriausybės nariai prisiekia Seimo posėdyje. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas. Ministras prisiekia stovėdamas priešais Seimo Pirmininką skaitydamas priesaikos tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad ministras neprisiekė ir negali eiti pareigų. Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje.
Kviečiu L. Kasčiūną atlikti prisaikdinimo procedūrą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF*). Aš, Laurynas Kasčiūnas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
10.02 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prieš pereidama prie darbotvarkės tvirtinimo, norėčiau perskaityti gautus pareiškimus. Pirmasis dėl prisijungimo prie Socialdemokratų partijos frakcijos. V. Jukna informuoja, kad nuo kovo 26 dienos prisijungė prie Socialdemokratų partijos frakcijos. Taip pat pridedamas Socialdemokratų frakcijos posėdžio protokolas, kuriuo nutarta priimti į frakciją Seimo narį V. Jukną.
10.03 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. kovo 26 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1-2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Prašau. Dėl darbotvarkės norėtumėte pasisakyti? K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Frakcijos vardu norėčiau pasiūlyti perkelti į rytinę darbotvarkę 2-8 klausimą – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš nežinau, ar kolega tą patį siūlė, nes 2-8 klausimas – tai mano teikiamas projektas dėl paspirtukų. Aš sutinku, jeigu siūlote, bet… Ai, ne šitas. Nesvarbu. Aš siūlau frakcijos vardu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 ir 25 straipsnių įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-3452 išbraukti iš darbotvarkės su labai paprasta mintimi. Komitetui reikėtų atlikti išsamią parlamentinę kontrolę ir galbūt sutartume dėl platesnių pakeitimų, kurie galbūt yra reikalingi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Pirmininke, aš teikiu darbotvarkės 2-9 klausimą – LRT tarybos rinkimų tvarkos patikslinimą. Jeigu liktų galimybė, jeigu rytinėje darbotvarkėje liktų laiko, prašyčiau perkelti į rytinę darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Jeigu būtų galimybė, 2-14 klausimą – Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3493 – perkelti į rytinę darbotvarkę. Jeigu būtų galimybė. Frakcijos vardu prašau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, aš siūlau dėl tų prašymų nebalsuoti, o pažiūrėti tiesiog per posėdį, jeigu mes lenksime darbotvarkę, tuomet, aš pasižymiu, darbotvarkės 2-9 ir 2-14 klausimai galėtų būti apsvarstyti dar rytinio posėdžio darbotvarkės pabaigoje. R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Norėjau aš paklausti, kodėl iš darbotvarkės išbrauktas Lietuvos švietimo tarybos pranešimas „Lietuvos švietimo būklė 2023 metais“?
PIRMININKĖ. Pranešėjos prašymu, nes ji susirgo.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Atidėtas, kol pranešėja galės ateiti į Seimą.
Gerbiami kolegos, turime apsispręsti dėl darbotvarkės 2-8 klausimo – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo. Buvo prašymas kelti jį į rytinę darbotvarkę, bet prieš tai taip pat buvo prašymas jį išbraukti iš darbotvarkės. Apsispręskime dėl išbraukimo. Kas pritariate išbraukimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. A. Vyšniauskas prašė frakcijos vardu.
Balsavo 108: už – 68, prieš – 29, susilaikė 11. Iš darbotvarkės išbraukta.
K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Kolegos, jau dabar procesas vyksta, jau dabar tikrina keliuose pareigūnai. Mes turime spręsti tuos klausimus operatyviau. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Seimas priėmė sprendimą. Kitais formatais, komitetuose galbūt bus nagrinėjamas tas klausimas. Dėl visos darbotvarkės. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Balsuojame. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 110: už – 64, prieš – 3, susilaikė 43. Darbotvarkei pritarta.
10.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Irmanto Jarukaičio kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus“ projektas Nr. XIVP-3497 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Irmanto Jarukaičio kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus“ projektas Nr. XIVP-3497. Kviečiu premjerę I. Šimonytę.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Vyriausybė teikia Seimui pritarti sprendimą dėl gerbiamo I. Jarukaičio skyrimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėju. Čia, kaip žinoma, yra procedūra, kurioje dalyvauja visos institucijos: Vyriausybė, Prezidentas ir taip pat Lietuvos Respublikos Seimas. Jam pritarus kandidatūrai, Vyriausybė priimtų galutinį sprendimą ir pateiktų Europos Sąjungos institucijoms.
Kaip ir kitais atvejais, buvo vykdoma kandidatų atranka. Kandidatų atranką laimėjo ir reikalingą balų skaičių surinko gerbiamas I. Jarukaitis, kuris dabar eina Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjo pareigas. Čia turbūt aš daugiau ką nors pridurti negalėčiau, nes tiesiog pristatau atrankos rezultatą, pagal kurį buvo patvirtintas Vyriausybės sprendimas ir atitinkamai Prezidento sprendimas. Manau, kad kandidatas pats prisistatys ir atsakys į klausimus, jeigu tokių būtų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju ir kviečiu kandidatą gerbiamą I. Jarukaitį į tribūną. Priminsiu, kad kandidatui prisistatyti skiriama iki 10 minučių ir vėliau klausti skiriama iki 15 minučių. Prašau.
I. JARUKAITIS. Ačiū, Pirmininke. Ačiū premjerei už pristatymą. Gerbiamieji Seimo nariai, man tikrai didelė garbė būti prieš jus šiandien. Visų pirma norėčiau jus pasveikinti, matydamas tiek daug Ukrainos vėliavų. Kaip žinome, šią savaitę švęsime narystės NATO 20-metį, bet po mėnesio švęsime ir narystės Europos Sąjungoje 20 metų jubiliejų. Turint galvoje šių dienų realijas, mano supratimu, narystė šiose dviejose organizacijose iš tikrųjų yra tikriausiai didžiausia XX ir XXI amžiaus Lietuvos geopolitinė pergalė. Tikrai noriu pasidžiaugti tuo, ką mes pasiekėme iki 2004 metų, ir tuo, ką mes pasiekėme per tuos 20 metų.
O kalbėdamas konkrečiai apie save, galiu pasakyti, kad pastaruosius 27 metus dirbu su Europos Sąjungos teise. Darbą pradėjau 1997 metais, kada buvo įkurtas toks Teisės biuras prie Europos reikalų ministerijos. Ten dirbau 13 metų labai įvairiose pozicijose tiek derinant nacionalinę teisę su Europos Sąjungos teise, tiek po 2004 metų atstovaujant Lietuvos Vyriausybei Europos Sąjungos teismuose. Teko dirbti ir Europos Komisijoje. Nuo 2010 metų dirbau Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Tai vėlgi darbas, kuris tiesiogiai buvo susijęs su Europos Sąjungos teise.
Turiu 19 metų pedagoginio darbo patirties, mokslinė veikla taip pat susijusi su Europos Sąjungos teise. Ir pastaruosius 5,5 metų dirbu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėju. Darbas iš tikrųjų nepaprastai įdomus, bet kartu nepaprastai intensyvus, labai įvairus. Sritys labai įvairios, pradedant klasikinėmis: institucine teise, vidaus rinkos laisvės konkurencija, ir baigiant teisės viršenybe ir kitais klausimais. Jeigu turėsite klausimų, tikrai su malonumu atsakysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už prisistatymą. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia D. Kepenis. Ruošiasi J. Razma.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Mes esame girdėję apie CŽV kalėjimus Lietuvoje ir pasekmes. Jau susimokėjome, atrodo, vėl teks mokėti. Sklinda žinia, kad turbūt dar bus tokių nukentėjusiųjų. Jūs ten būsite šalia, matysite situaciją. Kaip jums atrodo, ar tai, kad Lietuva moka už kažkieno (Lietuvoje valdančių šalį) klaidas yra teisinga? Ar turėtų susimokėti regreso tvarka ir tie, dėl kurių kaltės buvo šitie kalėjimai? Kaip jums atrodo? Ačiū.
I. JARUKAITIS. Ačiū už klausimą. Jeigu teisingai suprantu, tuos klausimus nagrinės būtent Strasbūro teismas, Europos Žmogaus Teisių Teismas, ne Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Bet iš tikrųjų apsisprendimas, kas turėtų sumokėti už klaidas, yra valstybės apsisprendimas. Ir, aišku, tos diskusijos, mano supratimu, tikriausiai nelabai kažkuo skiriasi apskritai nuo tų bendrų diskusijų, kas turėtų atsakyti už valstybės tarnautojų padarytas klaidas. Mano supratimu, vargu ar čia galima įžiūrėti tam tikrą specifiką. Jeigu iš tikrųjų yra, tarkime, baudžiamojo nusikaltimo požymių, tada automatiškai turėtų būti vykdomos atitinkamos procedūros.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu aš teisingai žinau, tai jūs esate vienintelis, atrankoje įveikęs tą reikalavimų barjerą. Gal galite pasakyti, kaip jums atrodo, kokia priežastis, ar Lietuvoje mes nesugebame paruošti reikiamos kvalifikacijos teisininkų, kad realiai nėra konkurencijos? Ar tie atrankos reikalavimai yra superaukšti, kad per stipriai atsijojo pretendentus?
I. JARUKAITIS. Kaip jūs puikiai suprantate, man tikrai sunku vertinti kolegų įvertinimą. Bet jeigu žiūrėtume objektyviai, akivaizdu, kaip jūs puikiai žinote, tas nacionalinis etapas yra tiktai vienas iš etapų. Toliau mūsų kandidatūras vertins tas vadinamasis 255 straipsnio komitetas. Pagal jo suformuotą praktiką faktiškai tam, kad būtų galima patekti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, jis reikalauja, kad ne mažiau kaip 20 metų būtų eitos aukštos pareigos ir plius, aišku, prancūzų kalbos mokėjimo.
Jeigu mes pažiūrėsime, ir visai neseniai teko kalbėti su kolege, kuri dirba vertimų skyriuje pas mus teisme, tai didžiausia problema yra prancūzų kalba visų pirma, nes 98 % studentų šiandien mokosi anglų kalbą, o teisme darbinė kalba yra prancūzų kalba. Visas bylos failas, visas nagrinėjimas, posėdžiai, pasitarimai – viskas yra prancūzų kalba. Vien prancūzų kalba atsijoja, aš manau, nemažai kandidatų. Ir tas, tarkime, reikalavimas 20 metų eiti aukštas pareigas iš tikrųjų irgi mums, kaip jaunai valstybei, yra gana didelis. Duosiu pavyzdį. Pagal statistiką tas 255 komitetas atmeta apie 25 % kandidatūrų. Prieš mėnesį, kiek teko girdėti, buvo atmestas Olandijos kandidatas. Jis iš tikrųjų yra puikus teisės specialistas, bet dėl kažkokių priežasčių jie nusprendė, kad jisai dar netinkamas ateiti į teismą. Tai ta kartelė iš tikrųjų yra nepaprastai aukšta.
PIRMININKĖ. Klausia V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamas teisėjau, neabejoju, kad jūs juo tapsite. Gerai, kad paraginote Lietuvos jaunuomenę mokytis ne tik anglų, bet ir prancūzų kalbos, nes iš tiesų be jos Europos Sąjungoje Europos Sąjungos teisei neįmanoma atstovauti, spręsti ir galbūt iki galo suprasti.
Bet aš noriu tiesiog pasakyti, ne klausti, o pasakyti. Kadangi jūs paminėjote tą mūsų narystės Europos Sąjungoje sukaktį, tai aš prisimenu savo politinę patirtį – nuo pat pirmųjų dienų buvau Europos reikalų komitete, dar iki jam įsiteisinant. Visada jūs ateidavote su savo ekspertize. Taip, buvome gerokai jaunesni tada, bet labai gerai atsimenu jūsų ekspertizę, kuri tikrai mums padėjo sprendžiant šituos klausimus, mandatuojant savo ministrus. Tai aš tiesiog jums dėkoju ir žaviuosi jūsų nuoseklumu, dirbant valstybei, tarnaujant valstybei, o dabar aš linkiu gerai pasitarnauti ir šitoje erdvėje. Ačiū.
I. JARUKAITIS. Ačiū už gerus žodžius.
PIRMININKĖ. Dėkui, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Gerbiami kolegos, pagal procedūrą po pateikimo balsuoti mums nereikia, tačiau reikia bendru sutarimu pritarti komitetams. Pagrindiniu yra siūlomas Europos reikalų komitetas ir papildomu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti 28 dieną, tai yra ketvirtadienį. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
10.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Rimvydo Norkaus kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinius advokatus“ projektas Nr. XIVP-3498 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Rimvydo Norkaus kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinius advokatus“ projektas Nr. XIVP-3498. Kviečiu premjerę I. Šimonytę.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Tai vėlgi analogiškai, kaip ir prieš tai esančiu atveju, buvo vykdoma atranka pagal teisingumo ministro patvirtintą tvarką. Atrankoje reikalaujamą balų skaičių surinko ir atitinkamai atranką laimėjo gerbiamas R. Norkus, kurio kandidatūrai pritarė Vyriausybė, pritarė Prezidentas. Dabar, jeigu būtų Seimo pritarimas, atitinkamai būtų galima apie šią kandidatūrą informuoti Europos Sąjungos institucijas. Tai kaip ir ankstesniu atveju, pretendentas turbūt pats savo privalumus ir patirtį atskleis ir atsakys į klausimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu gerbiamą R. Norkų į tribūną. Primenu, kad prisistatymui skirta iki 10 minučių.
R. NORKUS. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Dėkoju Ministrei Pirmininkei už mano kandidatūros pristatymą. Aš esu teisėjas ir šioje garbingoje tribūnoje tenka stovėti ne pirmą sykį. Seimui pritarus, buvau paskirtas Lietuvos apeliacinio teismo teisėju, vėliau Seimas parodė pasitikėjimą ir paskyrė mane Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Seimui pritarus, buvau paskirtas Bendrojo Teismo teisėju, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėju, šias pareigas einu iki šiandien.
Visada vertinau ir pasisakiau už konstruktyvų, įstatymų leidžiamosios ir teisminės valdžios prerogatyvas gerbiantį dialogą tarp šių valdžių. Iš tikrųjų, tokį dialogą vykdo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Net ir praėjusią savaitę priimtuose Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto pakeitimuose yra numatyti metiniai, kasmetiniai privalomi Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo susitikimai. Jie skirti aptarti bendrą teisingumo būklę Europos Sąjungoje, siekiant galbūt pasiūlyti galimus pagerinimus. Aš manau, kad tai yra pozityvu.
Kandidatuoju į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinio advokato pareigas. Šios pareigos yra nežinomos Lietuvoje, Lietuvos teismuose nėra generalinio advokato. Generalinis advokatas pagal sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo yra Teisingumo Teismo narys, kuris viešame teismo posėdyje nešališkai ir nepriklausomai teikia išvadą dėl bylų, kuriose pagal Teisingumo Teismo statutą jis turi dalyvauti. Tai yra gana lakoniškas pareigų apibrėžimas. Jis nevisiškai atskleidžia to generalinio advokato pareigų esmę. Generalinio advokato užduotis yra padėti Teisingumo Teismui priimti sprendimą, atskleisti platesnį bylos kontekstą, pateikti įvairius teisės aiškinimo variantus ir, be abejo, pasiūlyti sprendimą, geriausiai atitinkantį ilgalaikius Europos Sąjungos tikslus, tai yra skatinti taiką, skatinti savo vertybes ir savo žmonių gerovę.
Greitai minėsime mūsų narystės Europos Sąjungoje 20-metį. Neabejoju, kad Lietuva labai stipriai sustiprėjo per tuos 20 metų. Taip pat prisidėjo ir prie Europos Sąjungos stiprinimo. Tai yra dvipusio eismo gatvė. Aišku, šiandieną Europos Sąjunga susiduria su labai dideliais iššūkiais. Puikiai žinote, juos lėmė ir sudėtinga geopolitinė situacija, ir Europos Sąjungos strateginės autonomijos paieška, ir galima plėtra, ir diskutuojamos įvairios Europos Sąjungos raidos kryptys. Aišku, dalis tų problemų sprendžiama politinėmis priemonėmis, dalis sprendžiama teisinėmis priemonėmis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas čia vaidina savo vaidmenį, tą, kurį jam paveda Europos Sąjungos sutartys. Užtikrina, kad aiškinant ir taikant sutartis būtų laikomasi teisės.
Aš esu pasirengęs prisidėti prie teisinio Europos Sąjungos stiprinimo. Jeigu bus jūsų palaikymas, tikiuosi savo pareigas atlikti sąžiningai ir garbingai. Esu pasirengęs atsakyti į jūsų klausimus, jeigu tokių būtų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Vinkus. Ruošiasi D. Kepenis.
A. VINKUS (LVŽSF). Atsiprašau, aš supainiojau su ponia G. Čėsniene, užsirašiau. Aš jums klausimų neturiu. Džiaugiuosi, kad jūs kandidatuojate.
R. NORKUS. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kepenis. Ruošiasi A. Skardžius.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas pretendente, jūs žinote, apie CŽV kalėjimus Lietuvoje girdėjote. Aišku, mes tuo netikime ir manome, kad turbūt neteisingai čia mus nubaudė. Kaip jūs galvojate, kokių argumentų nepateikė Lietuvos gynėjai, advokatai, kad Lietuva jau ne kartą buvo nubausta? Atrodo, kad dar gali būti nubausta. Kokių argumentų pritrūksta įrodyti, kad pas mus tikrai tikrai nebuvo CŽV kalėjimo? Ką jūs pateiktumėte, kokius įrodymus pateiktumėte tokiems bjauriems kaltinimams atmesti? Ačiū.
R. NORKUS. Ačiū už klausimą. Klausimą svarstė Europos Žmogaus Teisių Teismas. Esu tikras, kad Lietuvos Vyriausybės atstovai ieškojo visų galimų argumentų ir visų galimų įrodymų siekdami pagrįsti Lietuvos Respublikos poziciją. Ką dar būtų galima pateikti? Aš tikrai neturiu galimybės pasakyti, nes nesu susipažinęs su bylos medžiaga, su tais įrodymais ir argumentais, kurie figūravo toje byloje. Be abejo, kiekvienas valstybės pralaimėjimas Žmogaus Teisių Teisme reiškia, kad galbūt kuriame nors etape buvo padaryta kažkokių klaidų. Atstovaujant Lietuvos Respublikos pozicijai Europos Žmogaus Teisių Teisme, kaip, beje, ir Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, į kurį aš kandidatuoju, reikia labai stipriai ir aiškiai savo poziciją argumentuoti. Manau, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pajėgi tai daryti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi S. Tumėnas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pretendente, išties jūsų karjera Lietuvoje buvo stulbinanti, ypač žinant tai, kad ne visiems pavykdavo tokią karjerą padaryti, ypač D. Grybauskaitės valdymo dešimtmečio laiku. Tai belieka tik pasidžiaugti. Man irgi teko už jus ne kartą balsuoti skiriant į įvairias pareigas čia, Seime. Tačiau tas klausimas, kurį kolega D. Kepenis užduoda, man irgi daugelį metų kelia nerimą. Ir tuo laiku teko eiti, atrodo, Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas, kai visi šie įvykiai buvo. Buvo įvairių kalbų dėl tų kalėjimų, kaip čia atvyksta, kas išvyksta, kodėl ir kieno čia paliepimu.
Tad mano klausimas. Kodėl Lietuva moka pinigus už tai, ko neva nebuvo? Kodėl negali susimokėti ta valstybė, kuri čia įrengė tas patalpas? Kas jose buvo, turbūt jūs nagrinėjate Europos Žmogaus Teisių Teisme. Tad mano klausimas: gal pinigus turėtų mokėti tie, kurie čia ir steigė tas specialiąsias įstaigas?
R. NORKUS. Dėkoju už klausimą. Priminsiu, kad kandidatuoju į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Tai yra Europos Sąjungos institucija, kuri nagrinėja bylas, susijusias su Europos Sąjungos teisės taikymu. Europos Žmogaus Teisių Teismas, be abejo, nagrinėja bylas prieš valstybes, Europos Tarybos valstybes, dėl galimų Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimų. Kiekviena Žmogaus teisių konvencijos valstybė narė, be abejo, turi užtikrinti žmogaus teisių apsaugą pagal savo jurisdikciją savo teritorijoje, ką Lietuvos Respublika, be abejo, ir daro. Faktas, kad atsakovu už pažeidimus, kurie galimai buvo padaryti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra Lietuvos Respublika, kuri už tai ir turi prisiimti atsakomybę, tai yra iš Europos žmogaus teisių konvencijos sistemos ir jos visapusio aiškinimo išplaukiantis rezultatas.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kandidate, esate patyręs, žinomas teisėjas, dabar pretenduojate į generalinius advokatus, nors puikiai paaiškinote, kad būsite Europos Sąjungos Teisingumo Teismo narys. Kaip jūs vertinate tokią, pasakyčiau, nusistovėjusią situaciją, kad Lietuvoje buvę žinomi, garsūs teisėjai savo karjerą perkelia į advokatūrą, tampa advokatais? Kokia jūsų asmeninė nuomonė, ar tai yra gerai, ar tai negerai, kokie pliusai, kokie minusai? Tiesiog kokia asmeninė jūsų nuomonė? Ačiū.
R. NORKUS. Aš manau, kad karjeros galimybė ir tam tikras mobilumas tarp teisinių profesijų praturtina pačias teisines profesijas, suteikia visapusės patirties ir žmogui, kuris keičia savo darbo profilį. Galimybė advokatams tapti teisėjais, teisėjams tapti advokatais, galbūt nueiti į politiką iš tikrųjų suteikia visapusę galimybę pasisemti iš tų žmonių praeityje įgytos patirties.
Norėčiau tiktai atkreipti dėmesį, kad generalinio advokato pareigos, nors jos yra pavadintos tuo vardu – generalinis advokatas, iš tikrųjų mažai ką turi bendro su advokatūra. Generalinis advokatas yra teismo narys, jis nėra teisėjas, bet jisai yra teismo narys. Vienintelis skirtumas yra tas, kad jisai nedalyvauja priimant galutinį sprendimą byloje, tačiau turi balso teisę ir dalyvauja teisėjų pasitarimuose, kuriuose yra sprendžiami organizaciniai arba preliminarūs bylos klausimai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti, kad pagrindinis komitetas yra Europos reikalų komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir kad klausimas bus apsvarstytas kovo 28 dieną, ketvirtadienį? Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
10.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Giedrę Čėsnienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-3448(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Giedrę Čėsnienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-3448. Pranešėja – I. Haase. Kviečiu į tribūną.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Giedrę Čėsnienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektą Nr. XIVP-3448. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. A. Vinkus užsirašė diskutuoti. Kviečiu į tribūną. Ne, čia diskutuoti jūs užsirašėte. Pasisakyti, taip.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, prieš suformuodamas savo nuomonę dėl siūlomos kandidatės G. Čėsnienės skyrimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, stengiausi įvertinti keletą, mano galva, pagrindinių aspektų: išsilavinimą, darbo karjerą ir įgytą patirtį. Pretendentė, būdama 23 metų, įgijo, kaip jau buvo minėta, Vilniaus universiteto teisės magistro diplomą. Analizuodamas darbo karjerą, pastebėjau nuoseklų kilimą į aukštesnes pareigas, kurios tiesiogiai susijusios su darbu teisės srityje. Baigusi universitetą, tais pačiais metais pretendentė pradėjo darbą kaip eilinė juristė uždarojoje akcinėje bendrovėje, tačiau jau kitais metais tapo teisėjo padėjėja Vilniaus miesto pirmajame apylinkės teisme. Teismų sistemoje ji pasiliko iki šiol. Kartu sudėjus, įvairiuose Vilniaus apylinkės teismuose išdirbo ir įvairias pareigas ponia G. Čėsnienė užėmė 16 metų. Pastaruosius trejus metus kandidatė dirba Vilniaus apygardos teismo teisėja, Civilinių bylų skyriaus pirmininke. Iš to, kad pareigos kilo teismų sistemoje, drąsiai galima daryti išvadą, kad pretendentė nesiblaškė, kopė aukštyn karjeros laiptais, įgijo neginčijamą patirtį, kuri, tikiu, labai pasitarnaus aukštesnio lygio darbo praktikoje Lietuvos apeliaciniame teisme. Kviečiu visus palaikyti šią kandidatę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau niekas neužsirašė kalbėti diskusijoje. Noriu atsiklausti gerbiamos pretendentės, ar nori pasisakyti? Norėtų pasisakyti? Ne. Dėkoju.
Einame į priėmimo stadiją. Priėmimo stadija. Šį nutarimo projektą sudaro vienas straipsnis. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime slaptu balsavimu, kuris vyks nuo 11 val. 10 min. iki 11 val. 25 min.
Gerbiami kolegos, norėčiau patvirtinti įprastą slapto balsavimo biuletenį. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
10.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Redos Cimmperman skyrimo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontroliere“ projektas Nr. XIVP-3543(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Redos Cimmperman skyrimo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontroliere“ projektas Nr. XIVP-3543(2). Jį teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas A. Žukauskas. Kviečiu į tribūną.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Švietimo ir mokslo komitetas kovo 20 dieną svarstė Seimo nutarimo „Dėl Redos Cimmperman skyrimo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontroliere“ projektą. Buvo gauta viena Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai buvo pritarta. Komiteto išvadai buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Diskusijoje kalbėti niekas neužsirašė. Norėčiau paklausti, ar pretendentė norėtų pasisakyti? Ne.
Einame į priėmimo stadiją. Priėmimo stadija. Yra vienas straipsnis. Ar galime šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl motyvų dėl kandidatūros niekas neužsirašė kalbėti.
Turėtume pasitvirtinti slapto balsavimo biuletenį, jis yra visiškai įprastas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Ir balsavimo laikas, dar kartą primenu, nuo 11 val. 10 min. iki 11 val. 25 min. Taip pat priminsiu balsų skaičiavimo grupę: R. Baškienė – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, A. Gedvilas – Mišri Seimo narių grupė, V. Giraitytė-Juškevičienė – Darbo partijos frakcija, M. Matijošaitis – Laisvės partijos frakcija, R. Miliūtė – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, V. Semeška – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, D. Šakalienė – Socialdemokratų partijos frakcija ir R. Vaitkus – Liberalų sąjūdžio frakcija.
Gerbiami kolegos, taigi šiek tiek lenkiame darbotvarkę. Dėl vedimo tvarkos L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Pirmininke, labai atsiprašau, R. Baškienė – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“.
PIRMININKĖ. Taip, aš taip ir perskaičiau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ne, ne taip. Ačiū.
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Tai dar kartą tuomet perskaitau teisingai: Demokratų… Taip. Gera pastaba. Pas mus buvo klaida. Ačiū.
10.35 val.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3546 (pateikimas)
Kviečiu E. Gentvilą, kad pristatytų darbotvarkės 2-8 klausimą – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3546. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, kolegos. Kaip ir spėjau, atsiras rytinėje darbotvarkėje laiko, stengsiuosi neužgaišinti. Praėjusioje kadencijoje teikiau pasiūlymus, kaip reformuoti ir pertvarkyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos formavimo tvarką arba veiklos reglamentavimą, o šiuo atveju teikiu Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimą, kurio trys pataisos yra susijusios su LRT tarybos veikla arba formavimu. Tai tos trys pataisos yra tokios. Aš priminsiu Seime esančią tvarką.
Seimas skiria keturis LRT tarybos narius: du – nuo opozicijos, du – nuo valdančiųjų. Ir čia vyksta gana ilgi debatai Seime, kai frakcijos pasiūlo savo atstovus, tarkime, jų atsiranda septyni aštuoni, priklausomai nuo frakcijų skaičiaus. Tada viešai aptarinėjamos šitos kandidatūros, tada renkasi Seimo Kultūros komitetas, kuris atrenka keturis tinkamiausius kandidatus, pabrėžiu: du – nuo opozicijos, du – nuo valdančiųjų. Kitaip sakant, procesas, procedūra yra vieša, paliekant galimybę ir piliečiams aptarti siūlomas, aptariamas kandidatūras. Tuo tarpu kitos institucijos, kurios turi teisę skirti kandidatus į LRT tarybą, kaip sakoma, ištraukia triušį iš kepurės ir paduoda, ir prašome tvirtinti.
Kitaip sakant, LRT tarybos nariams sudaromos nevienodos sąlygos. Seimo skiriami LRT tarybos nariai pereina platų svarstymą, įskaitant ir visuomenės aptarimą. Kiti aštuoni tarybos nariai, skiriami kitų institucijų, nepereina jokios atrankos. Gal kokios vidinės atrankos ir yra, aš negaliu pasakyti, bet visuomenei jos nematomos. Todėl pirma pataisa sako, kad informacija apie kandidatus skelbiama skiriančių institucijų interneto svetainėse. Tarybos narius skiriančios institucijos savo interneto svetainėse privalo iš anksto paskelbti kandidatų į Tarybos narius sąrašą. Tebūnie tai bus vienintelis kandidatas, bet jis turi kabėti prieinamas visuomenei.
Antra pataisa yra susijusi su jau įvykusiu praėjusiais metais precedentu, kai LRT taryba ilgą laiką negalėjo išrinkti LRT generalinio direktoriaus. Balsai vis pasiskirstydavo 6:6. Tada buvo rengiamas kitas konkursas. Laimei, tada balsai pasiskirstė 7:5. Bet teoriškai mes galime užsiciklinti, kad visą kadenciją LRT taryba nesugebės paskirti generalinio direktoriaus.
Įžiūriu analogiją su Seimo komitetais. Seimo komitetuose dažnu atveju taip pat balsai pasiskirsto balsuojant po lygiai ir lemia komiteto pirmininko balsas, todėl mes nepakliūname į procedūrinę aklavietę. O LRT taryba gali atsidurti tokioje aklavietėje. Laimei, pernai iš jos išbrido, bet įsivaizduojame, dvylika tarybos narių skiriama ir visą kadenciją 6:6, o tai reiškia, kad esamas generalinis direktorius ir toliau penkerius metus, visą LRT tarybos kadenciją, eina pareigas, nors realaus pritarimo jam nebuvo. Kad taip nebūtų, yra numatoma, kad LRT tarybos pirmininko, o tiksliau – posėdžio pirmininko, balsas tampa lemiamas, kad nepatektume į tokias krizes.
Ir trečias dalykas yra toks: į LRT tarybą negali būti skiriami Seimo nariai, Vyriausybės nariai, Radijo ir televizijos komisijų nariai, politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Viskas čia yra gerai. Išrinktas į LRT tarybą, paskirtas į LRT tarybą asmuo turi sustabdyti narystę politinėje partijoje, jeigu jis tokioje buvo. Vadinasi, mes bandome depolitizuoti tą dalyką. Bet mano gerai pažįstamo, valstiečiams tikrai gerai pažįstamo J. Pabrėžos atvejis suponuoja tą trečią pataisą. Jokių priekaištų neturiu nei valstiečiams, nei ponui J. Pabrėžai. Viskas yra gerai pagal esamą reglamentavimą. Bet jeigu mes siekiame depolitizuoti LRT tarybą, tai turėtume pasakyti daugiau: turi ne tik sustabdyti narystę politinėje partijoje, bet ir turi nedalyvauti renkamose politinėse procedūrose. Pono J. Pabrėžos atveju atsitiko taip, kad jis buvo savivaldybės tarybos narys. Tai jis ką padarė? Sustabdė narystę tik partijoje, nes tik tiek reikalaujama. Ir po to dalyvavo rinkimuose, vėl pasiekė rezultatą, gavo mandatą, jis ir toliau yra tarybos narys. Labai vertinu jo veiklą žemaičių kalbos puoselėjimo srityje.
Mano siūlymas, kad ne tik mano išvardintų organizacijų: Seimo, Vyriausybės, nariai negali būti, bet ir savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento nariai. Šitoje kadencijoje ponui J. Pabrėžai tas tikrai nebesuveiks. Taigi renkamų politinių institucijų nariai neturi būti LRT tarybos nariais. Jeigu jie yra kur nors veikiantys kitur ir turi partinę priklausomybę, tą partinę priklausomybę ir toliau turės stabdyti, kaip ir dabar numatoma. O kadangi yra ten jau mano pacituota, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai negali tapti LRT tarybos nariais, aš pridedu, kad negali būti žurnalistų etikos inspektorius. Turbūt nebūtų tokio kalambūro, kad jį bandytų skirti, bet apsisaugokime – ir Visuomenės informavimo etikos komisijos nariai, kad nekiltų galimų interesų konfliktų. Taip turbūt nebūtų, kaip, matyt, nebūtų, kad kokį nors europarlamentarą paskirtų LRT tarybos nariu. Neįsivaizduoju, kad taip atsitiktų, bet, siekdamas sureglamentuoti tuos dalykus, teikiu tas tris pataisas: kandidatų viešinimas, išplėtimas, kas negali būti, ir taisyklė, kad pasiskirsčius balsams po lygiai lemia LRT tarybos posėdžio pirmininko balsas.
Ačiū. Jeigu būtų klausimų, pasirengęs atsakyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Tumėnas. Ruošiasi K. Vilkauskas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jūs esate patyręs politikas, daug metų, jau daug kadencijų Seime ir puikiai prisimenate tokias istorijas, kai pajuokaujame, kad įstatymas kuriamas vienam žmogui. Būna ir tokių dalykų. Ačiū, kad jūs taip gražiai pakalbėjote apie šiaulietį J. Pabrėžą – žemaitį, mokslininką, tarybos narį, tačiau ar čia nėra kaip tik tas atvejis? Ar tikrai rajono ar miesto koks tarybos narys gali turėti kokią nors įtaką Lietuvos radijui ir televizijai? Aš nežinau. Ar jisai gali turėti?
Antras dalykas. Čia buksavo ta patinė pozicija, lyginis skaičius. Dabar pristatote, kad turi nutarti pirmininkas. Tačiau jie neviešai sako savo nuomonę, jeigu yra 6:6. Tas pirmininko žodis yra išviešinamas. Vienintelis iš 12 komisijos narių tampa išviešinamas. Jis demaskuoja, kaip jis buvo prieš tai… Kaip vertintumėte šią tokią viešumo ir neviešumo koliziją?
E. GENTVILAS (LSF). Gerai, dėl J. Pabrėžos. Buvau studentas, važiavau traukiniu iš Vilniaus ir susipažinome su jaunu dėstytoju. Nuo to laiko jaučiu jam pagarbą. Aš atsiprašau, kad tikrai taip skamba kaip vienam asmeniui, bet čia tikrai kalbant ir apie platesnį ratą.
Ar gali savivaldybės tarybos narys daryti įtaką? Jeigu jis tampa LRT tarybos nariu, tai jis daro jį įtaką. Jis turi 8,5 % LRT tarybos narių balsų – 1/12. Tokių precedentų, matyt, ateityje reikėtų vengti.
Dabar dėl to slapto ir neslapto balsavimo. Yra įstatymas. LRT taryba savo vidinį reglamentą turės nustatyti taip, kad suderintų su įstatymu. Ar balsavimas apskritai bus atviras, ar tik pirmininko žodis lemiamu momentu yra išviešinamas, tai yra LRT tarybos veiklos reglamento ar balsavimo procedūros dalykas. Įstatymu sureglamentuoti vidinį dokumentą, reglamentavimą, procedūrą mes negalime. Jeigu atsiranda tokia įstatymo nuostata, tada jie turi pakeisti savo reglamentus, jeigu tai yra būtina.
PIRMININKĖ. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi R. Šarknickas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, klausimas dėl to išankstinio tarybos narių sąrašo paskelbimo. Ar jūs nemanote, kad paskelbus tą sąrašą pasirinkimas tampa sudėtingesnis būtent toms skiriančioms institucijoms? Vis dėlto tai yra sprendimas būtent tos institucijos ir jau atsirenka, kad ir vidine tvarka, tuos žmones, kurie, mano, yra kompetentingi eiti tas užimamas pareigas. Ar nebus čia kokių nors tokių povandeninių akmenėlių? Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Visų pirma, tai neturėtų… nebūtinai turi būti sąrašas. Pavyzdžiui, kokia nors institucija turi teisę skirti vieną kandidatą. Tą kandidatą ir paskelbė, kad mes turime tokį kandidatą, iki balsavimo Seime dar ten ir panašiai, kad kas nors galėtų pasakyti savo nuomonę teigiamą, labiau norėtųsi, teigiamą. Tikiuosi, kad parinks tuos kandidatus, kurie nebus kontroversiški.
Čia problema yra nevienodas atrankos mechanizmas. Seimo skiriami kandidatai į LRT tarybą yra aptariami ne tik Seime, bet ir visoje visuomenėje. Visuomenei sudaryta galimybė tuos kandidatus, kuriuos deleguoja Seimas, aptarti iš anksto. Kiti aštuoni kandidatai niekaip nežinomi visuomenei iki pat balsavimo Seime, iki nutarimo registravimo, kur keturios Seimo skiriamos asmenybės buvo aptartos plačiai, o aštuonios skiriamos asmenybės, kurias deleguoja kitos institucijos, atsiranda, sakau, kaip triušiai iš kepurės jau registruotame Seimo nutarime dėl LRT tarybos sudarymo. Čia, aš manau, pagrindinis dalykas yra daugeliu atvejų, kad kandidatai turi turėti lygias teises.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi L. Nagienė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega Eugenijau, aš esu dėkingas jums už tai, kad gerbiate mūsų kolegą profesorių J. Pabrėžą. Aš asmeniškai jus taip pat gerbiu už jūsų erudiciją ir panašiai. Aš žinau, kad medijos, komercinė žiniasklaida yra pasiruošusi ir rankose jau laiko klavišus spausdinti šitą tokį neretą įvykį, kuris tuoj nuskambės, nes gali būti gana didelis susipriešinimas visuomenėje. Norėjau paklausti, kodėl daug metų veikiančią LRT tarybą staiga jūs imate ir nusprendžiate pakeisti? Gal dėl vieno asmens iš tikrųjų šitas klausimas kyla? Ir dar vienas dalykas. Tarybos narių yra šeši, šeši – dvylika, ir buvo paleista tokia idėja, kad galėtų atsirasti tryliktas žmogus. Kodėl šita idėja yra palaidota, kodėl negalėtų būti? Ir skaidriau galų gale. Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Robertai, aš tikrai nežinau, koks čia susipriešinimas, pavyzdžiui, su komercinėmis žiniasklaidos priemonėmis, čia yra tik LRT veiklos reglamentavimas. Dėl vieno asmens jau atsakiau. Viena iš trijų pataisų gali skambėti kaip prieš vieną asmenį nukreipta, na, ne prieš, o prieš tokius galimus scenarijus. Dėl skaičiaus 13. Aš siūlau tokiu būdu išspręsti. Galima spręsti parenkant nelygį skaičių, gerai, bet, žiūrėkite, tai neapsaugo nuo to šanso, kad taryboje yra 13 žmonių, posėdyje dalyvauja 12 ir vis tiek balsai bus šeši-šeši. (Balsas iš salės) Aš jau atsakiau ponui Stasiui dėl slapto balsavimo. Tai yra reglamento dalykas, o ne įstatymo dalykas.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi A. Širinskienė. Ačiū.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, projektas iš tikrųjų vertas dėmesio ir, manau, mes jį dauguma tikrai palaikysime. Bet mano klausimas: ar negalvojote apie kvotų skaičių dabar? Sakysime, prezidentūra teikia keturias ir Seimas vienodai – keturias. Šiuo atveju man trupučiuką… Ar nediskutavote apie kvotų skaičių? Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Aš nediskutavau, aš matau galimybę per tai išspręsti. Tačiau jeigu dabar kyla tie klausimai, jau po užregistravimo kilo, čia ne pirmi klausimai. Na, sąžiningai aš pasakysiu taip, kaip man atrodytų, bet jums nepatiks, bet aš ir nebandau jums įtikti. Jeigu Seime yra dauguma, o opozicija yra mažuma, tokia logika, visada taip būna, tai dauguma, valdančioji koalicija, galėtų skirti tris, o opozicija – du, na, pagal esamą proporciją trys ir du. Sakau, jums tai nepatiks, nes opozicija lyg santykinai nukenčia. Galima būtų tai daryti svarstymo stadijoje. Atsiprašau, aš matau galimybę esant dvylikai narių sureglamentuoti taip. Bet girdžiu beveik iniciatyvas, maloniai prašome. Aš tikrai neprieštarauju.
PIRMININKĖ. Ir paskutinė klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš vis dėlto, kolega, prie to slapto balsavimo, kuris, na, jūsų pasiūlyme iš esmės tampa atviras. Tai netgi ir tuo atveju, kurį jūs čia pasakojote, kad tarybos pirmininkas, na, jeigu jo balsas bus lemiamas, galės būti vienas išviešinamas, vis tiek tas balsavimo slaptumas balsuojant dėl personalijų yra pažeidžiamas. Tai šiuo atveju aš, na, negaliu sutikti, kad tai yra teisingas sprendimas, nes, supraskime, koks tada spaudimas, jeigu balsavimas yra paviešinamas, galimas tam tarybos pirmininkui arba tarybos nariams. Vis dėlto aš neišgirdau, kodėl jūs nesvarstėte kitų galimybių, tiesiog ne einant per įslaptintą balsavimą, bet, tarkime, per sudėties keitimą, per atstovavimo didinimą, nes tokiu atveju galima pasiekti neporinį skaičių?
E. GENTVILAS (LSF). Taip. Kaip aš jau atsakinėjau, man smagu girdėti jau trečią iniciatyvą daryti neporinį skaičių, bet sutinkate, kad ir taip gali nutikti, kad vis tiek vienas nedalyvauja ir dalyvauja tik 12, lyginis skaičius, nes kas nors susirgęs ir taip toliau. Gali taip atsitikti. Tai aš nesipriešinu iniciatyvoms, pavyzdžiui, keisti į neporinį skaičių, kuris nebūtinai išspręs.
O dėl to balsavimo viešinimo… Ponia Agne, jūs juk žinote, Seime mes turime procedūras, kai žmogui, Seimo nariui, tautos atstovui, taikomos sankcijos, balsuojant atvirai. Tai aš nemanyčiau, kad ten kažkokia šventa karvė yra LRT taryba, kad ten tik slaptai gali būti. Mes ir dabar turime pataisas Seime, kad Seimo nariui imunitetas gali būti atimamas ar net per apkaltą balsuojama (tokia iniciatyva yra) atviru balsavimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Po pateikimo dėl motyvų niekas neužsirašė. Taigi, apsispręskime balsuodami, kadangi jau esame balsavimo lange. Kas pritariate ką tik pateiktam projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuokite kitaip.
Balsavo 99: už – 74, prieš – 5, susilaikė 20. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Kultūros komitetas. Projektą siūloma svarstyti gegužės 16 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta. D. Griškevičius dėl vedimo tvarkos.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Na, ne tiek dėl vedimo tvarkos, bet ačiū, Pirmininke. Pasinaudodamas proga noriu pasveikinti šiandien čia esančius Šiaulių jėzuitų mokyklos trečiokus, tai kolegas irgi kviečiu pamojuoti ir pasveikinti. (Plojimai) Ačiū, Pirmininke.
10.54 val.
Baudžiamojo kodekso 1481 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3493(2) (pateikimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Esame balsavimo lange, bet visus projektus jau apsvarstėme. Taigi, kviečiu į tribūną L. Nagienę. Kaip tvirtindami darbotvarkę ir buvome sutarę, ji pristatys darbotvarkės 2-12 klausimą, tuoj perskaitysiu jo pavadinimą: Baudžiamojo kodekso 1481 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3493(2). Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, nauju teisiniu reguliavimu siekiame įtvirtinti alternatyvią laisvės atėmimo bausmę už Baudžiamojo kodekso 1481 straipsnyje padarytos veikos atlikimą, taip siekiant užtikrinti Baudžiamojo kodekso vientisumą, atitiktį proporcingumo principui bei realią apsaugą neteisėto persekiojimo aukoms. Vadinasi, bus numatytas ir laisvės atėmimas, ir nusikalstamos veikos statusas, ne baudžiamasis nusižengimas, o nusikaltimas.
Dabar buvo sankcija viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Siūloma sankcija – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas ir / arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Paliekame alternatyvias sankcijas teismui pasirinkti individualizuojant bausmę.
Daugumoje Europos valstybių, kuriose yra numatyta neteisėto persekiojimo norma, už neteisėtą persekiojimą yra numatyta laisvės atėmimo alternatyvi bausmė. Laisvės atėmimo alternatyvi bausmė numatyta Austrijoje, Belgijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Airijoje, Liuksemburge, Maltoje, Olandijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje. Esamas teisinis reguliavimas, neteisėtam žmogaus persekiojimui suteikiant baudžiamojo nusižengimo statusą, atsižvelgiant į Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, lemia tai, kad neteisėto persekiojimo atvejais negali būti skiriama kardomoji priemonė suėmimas. Taip pat yra trumpa (iki trejų metų) baudžiamojo persekiojimo senatis, taip suteikiant mažiau laiko persekiojimo veikoms ištirti. Toks reguliavimas yra geresnis tiems, kurie baugina. Už sistemingą bauginimą Baudžiamajame kodekse 145 straipsnio 2 dalimi numatyta laisvės atėmimas net iki ketverių metų. Mes tiek negriežtiname, bent kiek priartiname, kad kodeksas išlaikytų vientisumą.
Lauksiu klausimų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Stončaitis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, iš tiesų, neteisėtas persekiojimas kai kada sunkiai atpažįstamas nusižengimas ir turi būti grįstas įrodymais. Norėčiau vis dėlto jūsų paklausti, ar Lietuvoje tos bausmės tikrai būtų dažnai taikomos? Ar yra pavyzdžių arba kokių nors nusiskundimų? Kas jums sukėlė galbūt norą pakeisti tą įstatymą? Ar tai labiau tarptautinė teisė, ar kokios nors problemos, su kuriomis susiduriame? Man dėl to neteisėto persekiojimo neteko girdėti, kad Lietuvoje tai būtų labai dažnas reiškinys. Ačiū.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Paskatino tokios priežastys, kad labai dažnai tos šeimos, kurios išyra, turi pakeisti savo gyvenamąją vietą vien dėl to, kad jos yra persekiojamos. Mes žinome, šiandien ji turi ir gyvenamąją vietą, ir darbo vietą, ir telefono numerį pakeisti tam, kad buvęs sutuoktinis ar draugas jos daugiau nepersekiotų. Čia taip yra iš praktikos. Ir, aišku, suvienodinti Baudžiamąjį kodeksą. Faktiškai vieniems yra taikoma baudžiamoji atsakomybė, o kažkodėl šiam nusikaltimui nėra taikoma baudžiamoji atsakomybė.
PIRMININKĖ. Klausia A. Stončaitis. Ruošiasi A. Skardžius.
A. STONČAITIS (DFVL). Miela pateikėja ir gerbiami kolegos, mano klausimas galbūt kiek panašus į gerbiamo Edmundo dabar užduotą klausimą. Gerbiama Laima, gal rengdama projektą jūs turite ir statistiką, kuria galėtume remtis, kad tikrai reikalingas toks papildomas baudžiamojo persekiojimo reguliavimas? Tai yra vienas dalykas.
O kitas dalykas. Po pateikimo aš kaip ir pritarčiau, galime nagrinėti tą temą, bet kartu reikia pasidomėti, ar visas kompleksas priemonių (šiandieną yra įgalinta ir Lietuvos policija, ir kitos teisėsaugos institucijos) yra panaudojamas, jeigu yra problema, jai suvaldyti? Ačiū.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas kolega. Aš statistikos kol kas neturiu, galėsiu ją pateikti asmeniškai. Tai yra žmogus, kuris konkrečiai dirba su tomis šeimomis ir susiduria su ta problema. Čia vien dėl to, kad palengvintume tą naštą vienai ar kitai pusei. Persekiojimas gali būti ir iš vienos, ir iš kitos pusės, gali būti ir vyras, ir moteris, nesvarbu. Aš manau, čia mes apsaugosime savo žmones, kad jie galėtų nekeisti savo gyvenamosios vietos ir ramiai gyventi. Svarbiausia suteikti ramybę. Mes kalbame apie tai, kaip užtikrinti saugų gyvenimą savo šalyje.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, labai didelis krūvis policijai teko, kai buvo teisiškai reglamentuotas smurtas artimoje aplinkoje. Kaip padidės policijos krūvis, priėmus šį įstatymą, ir kokių papildomų išteklių reikės policijai dėl jūsų siūlomo projekto? Ačiū.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Aš nemanau, kad čia bus papildomas krūvis, tiktai atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Tai yra gali būti jisai ne tiktai bauda nubaustas, bet atsiranda laisvės atėmimas iki trejų metų. Įrodymus pateiks lygiai taip pat tie žmonės, kurie yra persekiojami. Aš manau, kad čia kaip tik bus pagalba ir policijai, nes nereikės nuolat rašyti baudos ir (ar) areštą skirti jam, kad jisai nepersekiotų savo artimo žmogaus. Nemanau, kad čia, kaip jūs minite, reikės papildomų išteklių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Motyvai. Prieš kalba E. Dobrowolska.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, tikrai nėra diskusijos, kad neteisėtas žmogaus persekiojimas yra baudžiamosios atsakomybės dalis. Nėra klausimų, kad tai iš tikrųjų aktuali tema, Europos Sąjungos daugelyje valstybių yra kriminalizuota ir kad tokia turėtų likti ir Lietuvoje. Esminis klausimas – kas yra proporcinga? Baudžiamosios politikos tikslas yra proporcingumas: tos veiklos, kurios iš tikrųjų visuomenei yra pavojingos, turėtų būti baudžiamosios atsakomybės dalis, o baudžiamoji atsakomybė turėtų būti proporcinga pavojingumui.
Ką mes matome šiame Baudžiamajame kodekse? Seimas jau yra pritaręs pirmosios dalies Baudžiamojo kodekso pataisoms, Teisingumo ministerijos pateiktoms tam, kad mes galėtume subalansuoti baudžiamąją politiką. Šiuo metu antroji dalis yra teikiama Vyriausybei, esu tikra, kad netrukus bus pateikta ir Seimui. Pasiūlymas numatyti laisvės atėmimą iki trejų metų – tai iš esmės mes suvienodiname su nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kai asmuo praranda netgi dalinį savo darbingumą. Negalime išdarkyti Baudžiamojo kodekso, kurį ką tik pradėjome tvarkyti tam, kad sistema egzistuotų, kad nusikaltimo sunkumas būtų atgrasus, bet kartu ir proporcingas savo veikoms. Labai siūlyčiau nedarkyti kodekso ir nedaryti šio sprendimo.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti.
Apsispręskime balsavimu. Kas pritariate šiam projektui Nr. XIVP-3493, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Balsuojame dėl Baudžiamojo kodekso 1481 straipsnio pakeitimo projekto.
Balsavo 103: už – 50, prieš – 3, susilaikė 50. Projektui nepritarta.
Taigi turime apsispręsti, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar atmesti projektą. Kas pritariate… Kas manote, kad reikėtų grąžinti iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas manote, kad reikėtų atmesti, balsuojate prieš. Balsuojame.
Balsavo 103: už – 81, prieš – 22. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.
11.04 val.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1899(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, turime vos kelias minutes, likusias iki slapto balsavimo, todėl siūlau apsvarstyti 4 rezervinį klausimą – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1899(2). Pranešėjas – J. Džiugelis. Prašau, gerbiamas Justai, žodis jums.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju. Komitetas apsvarstė ir, atsižvelgęs į Trišalės tarybos ir Seimo Teisės departamento pastabas, siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, kad grąžiname iniciatoriams tobulinti? Galima, ar ne? Dėkoju, pritarta.
Liko 5 minutės iki slapto balsavimo, tai skelbiu posėdžio pertrauką. Primenu, kad nuo 11 val. 10 min. iki 11 val. 25 min. yra slaptas balsavimas dėl dviejų klausimų. Pasibaigus slaptam balsavimui, posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas P. Saudargas.
Pertrauka
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos, sveikinu grįžusius į posėdžių salę po slapto balsavimo.
11.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3325(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3325. Gerbiamas R. Lopata pateiktų Ateities komiteto išvadą. Prašom į tribūną. Svarstymas.
R. LOPATA (LSF). Ponios ir ponai, kovo 15 dieną bendru sutarimu Ateities komitetas nutarė pritarti nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo patvirtinimo“ projektui. Iškilo tiktai vienas klausimas dėl Švietimo ir mokslo komiteto, kaip papildomo komiteto, siūlomos vienos nuostatos, kurią sukritikavo Teisės departamentas, tai dėl 32.2 punkto. Atsižvelgdami į Teisės departamento… Nepritardami Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymui, bet pritardami Teisės departamento pastabai mes šį punktą sutvarkėme ir išplėtėme jo konceptualią prasmę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar Švietimo ir mokslo komiteto išvadą gerbiamas A. Žukauskas mums galėtų pateikti. Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Švietimo ir mokslo komitetas gruodžio 20 dieną svarstė šį klausimą, pateikė savo išvadą ir pasiūlymus ir buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusija. Į tribūną kviečiu diskutuoti užsirašiusį gerbiamą V. Rakutį. Prašau, tribūna jūsų.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, svarstome labai svarbų dokumentą, kuris nubrėžia tam tikrą mokslo vystymo viziją artimiausiems keliems dešimtmečiams. Tai yra tiesioginis mūsų priimtos 2050 strategijos atspindys mokslo pasaulyje. Žinoma, šiais laikais didžiausias dėmesys yra skiriamas technologiniams aspektams todėl, kad naujosios technologijos iš esmės sudaro kitokias prielaidas ir kitokias sąlygas mokslui vystytis. Naujame dokumente iš tikrųjų yra naujų apibrėžimų, kurie sudaro sąlygas ir mūsų mokslo pasauliui prisitaikyti prie naujų iššūkių ir surasti tarp jų savo vietą.
Tačiau taip pat reikia pastebėti, kad toks požiūris į mokslą kartais palieka mažiau vietos humanitariniams mokslams, tarsi stumdamas juos į antrą vietą, sakydamas, kad humanitariniai mokslai šiame modernizacijos procese neužims labai didelės vietos. Manyčiau, kad tas pasaulis, kurį mes stebime šiais laikais, dokumente yra minima aplinka, nerami aplinka, nesaugi aplinka, gali priversti ir iš naujo pažvelgti į humanitarinius ir socialinius mokslus todėl, kad meta iššūkius, kuriems mes neturime technologinio atsako. Sakykime, tas vaidmuo, kuris teks naujame pasaulyje socialiniams ir humanitariniams mokslams, man atrodo, dar iki galo nėra suvoktas, nes mums reikia nuspėti, kokius pokyčius visuomenėse darys šitos permainos. Ir ne tiktai tuos pokyčius, kuriuos mes galime apskaičiuoti, na, sakykime tiesinio pokyčių kitimo apskaičiavimo būdu, bet taip pat gali sukelti ir pasekmes, apie kurias mes dar net ir negalvojame, ir gali labai pakeisti sandarą ir idėjų pasaulį, ir sukelti tam tikrus prieštaravimus. Todėl socialinių ir humanitarinių mokslų blokas naujosioms kryptims bus labai svarbus ir mes dar turėsime prie šito klausimo, matyt, ateityje grįžti.
Bet kokiu atveju labai palaikome šitą dokumentą, nes jisai iš tikrųjų nupiešia tam tikrą aiškesnę mokslo vystymo, mūsų išmaniosios specializacijos klausimų ir kitų sričių kryptį. Taip pat, žinoma, gerai, kad jame yra užsiminta ir apie esančius iššūkius, saugumo iššūkius. Taip pat norėčiau pridėti dar nuo savęs, kad vis dėlto mums teks anksčiau ar vėliau grįžti prie gynybos arba karo mokslų sampratos, nes šitie mokslai šiandien kaip niekada turi pasiūlyti atsakymus į tuos saugumo iššūkius, kuriuos mes turime. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar turėčiau atsiklausti. Kadangi yra vienas Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas, kuriam Ateities komitetas nepritarė, ar jūs vis dėlto reikalausite balsuoti, ar jūs sutinkate? Gerbiamo A. Žukausko norėčiau atsiklausti, ar jūs tikrai norite, kad šitas pasiūlymas būtų svarstomas, reikalausite balsuoti, ar jūs sutinkate su Ateities komiteto sprendimu?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Sutinkame.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tada mes palaiminame komiteto sprendimą nepritarti, teikėjai sutinka. Tada motyvai už. Gerbiama V. Targamadzė. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Iš tikrųjų tai yra labai svarbus dokumentas, kuris nustatys kryptis. Ir aš tikrai pritariu profesoriui V. Rakučiui, socialiniai ir humanitariniai mokslai taip pat turi atrasti savo vietą. Bet mes nepamirškime, kad mes esame priėmę labai daug koncepcijų, visokių gairių, bet jų įgyvendinimas stringa. Todėl labai norėtųsi, kad iš karto, priėmus šitą dokumentą, taip pat būtų parengta strategija numatant išteklius: tiek laiko išteklius, tiek finansinius išteklius, kad būtų galima įgyvendinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nėra norinčių pasisakyti. Balsuosime tam numatytu metu.
11.32 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 112, 272, 68 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2413 3, 4, 9, 15, 18, 20, 21, 27, 30, 34 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3462(2), Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 7, 18, 20, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2420 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3463(2), Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 7, 10, 11, 13, 14, 17, 18, 24, 31 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 101, 341 straipsniais ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-2414 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3464(2), Architektūros įstatymo Nr. XIII-425 7, 10, 11, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2416 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3465(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 1-9 klausimų blokas. Gal Aplinkos apsaugos komiteto pranešėjas R. Vaitkus galėtų mums perskaityti išvadą dėl Statybos įstatymo? Nėra? Jeigu nėra pranešėjo, gal kas nors iš Aplinkos apsaugos komiteto galėtų mums pagarsinti išvadą, nes čia yra darbotvarkės 1-9.1, 1-9.2. 1-9.3, 1-9.4 klausimų blokas. Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir Architektūros įstatymo pakeitimai. Gal kas nors galėtų pateikti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą? Prašom. Ne? Ar yra kas nors salėje iš Aplinkos apsaugos komiteto? (Balsai salėje) Mes duosime išvadą, man atrodo, ten nėra nieko daug sudėtingo, tiesiog perskaityti komiteto sprendimą dėl darbotvarkės 1-9 klausimo – Statybos įstatymo ir lydimųjų bloko, komiteto išvadą. Ačiū.
K. ADOMAITIS (LF). Komitetas svarstė įstatymų paketą ir buvo pritarta bendru sutarimu. Kažkokių atskirų siūlymų ar didelių diskusijų nebuvo kilę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkoju komiteto pranešėjui. Dabar V. Ąžuolas užsirašęs diskutuoti, bet, matau, nustebęs, dairosi, sako, tiek to, viską išsprendėme. Gerai, tada diskusiją baigiame. Pasiūlymų nėra. Dabar ar yra norinčių kalbėti už ir prieš dėl šio įstatymo? Nėra norinčių kalbėti. Vadinasi, lieka balsavimas, tai atliksime per balsavimo langą.
11.34 val.
Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3, 5, 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2366(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 1-10 klausimas – Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2366. Tai vėl pranešėjas – R. Vaitkus, Aplinkos apsaugos komiteto išvada. Prašom mums pateikti. Prašom.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kovo 20 dieną Aplinkos apsaugos komitetas svarstė įstatymo projektą, buvo pritarta patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pranešėjui. Dabar į tribūną kviečiu grįžti gerbiamą K. Adomaitį, nes jis užsirašęs diskutuoti šiuo klausimu. Išgelbėjo mūsų išvadą, tai štai dabar prašom diskutuoti.
K. ADOMAITIS (LF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Iš tiesų, pačiam įstatymo projektui, kiek išvados rengėjas pristatė, mes komitete pritarėme ir radome sutarimą dėl svarbių klausimų, bet aš vis dėlto norėjau atkreipti dėmesį į patį renovacijos procesą, su kokiais iššūkiais mes vis dėlto susiduriame ir dėl ko komitete kilo šiokios tokios diskusijos. Visų pirma, atkreipiu dėmesį, kad pats įstatymo projektas yra apie papildomą paramą nuo Sausio 13-osios nukentėjusiems asmenims. Tas gal būtų ir gerai, gal tik rengėjai galėtų įgarsinti, kad tai yra svarbu jiems, šiems asmenims. Manau, niekas neprieštarautų, kad mes tokį projektą priimtume, tačiau kartu mes esame prilipinę prie šio projekto nemažai – kokius penkis šešis siūlymus, kurie yra visiškai nesusiję su įstatymo tikslu. Jie mums šiaip komitete atrodo logiški, bet procedūriškai atrodo keistai, kai mes aplipiname įstatymą visiškai kitokiomis nuostatomis dėl to, kad mes finansuosime projektus pagal plėtros programas – ne tik iki šiol galiojančias programas, pagal tai, ką mes įgaliosime ir neįgaliosime patvirtinti tvarkas ir daugybę kitų dalykų. Tai čia tokie daliniai procedūriniai niuansai, kurie įgavo pagreitį šiuo metu Seime.
Dėl ko komitete mes iš tiesų nemažai ginčijomės ir dėl ko nebuvo rastas sutarimas? Buvo siūloma tuo pačiu pakeitimu ir pradėta reikalauti, kurie nesusiję, kaip minėjau, su pradiniu projekto tikslu, buvo mėginta pradėti reikalauti B, A arba aukštesnių renovacijos klasių, kas šiaip yra perteklinis reikalavimas. Tą mes girdėjome ne vienoje diskusijoje su gyventojais, su teikiančiomis įstaigomis, kurios administruoja paramą, kurios administruoja tą paramą įvairiose savivaldybėse. Jos teigia, kad A klasė, pavyzdžiui, gerokai išbrangina renovaciją, suteikia kur kas mažiau sutaupymo ir yra dažnai (čia gal ir pridursiu nuo savęs, tiesiog toks papildymas) pastatų aplipinimas putplasčiu, bet labai mažai suteikiantis tokios geresnės gyvenimo kokybės gyventojams. Kadangi tai gerokai išbrangina renovaciją, mes turime ir nemažai tos renovacijos atsisakančių žmonių.
Dabar kokia yra problema, kad šis A klasės reikalavimas buvo pabandytas įteisinti įstatymu. Mes tam komitete nepritarėme ir tas nėra dabar padaryta. Bet, nepaisant to, kad to nėra reikalaujama įstatymu, kažkodėl Aplinkos ministerijos paramos projektuose yra to reikalaujama. Be abejonės, tai stabdo, tas toks perteklinis noras įvykdyti kuo aukštesnes energetines klases stabdo mūsų renovaciją. Ypač kai yra visiškai skirtingi dalykai: sutaupyti energijos ir parengti renovuoti aukštesnei klasei pastatą. Tai nebūtinai tarpusavyje turi daug ką bendro.
Kitas dalykas, kuris pas mus vyksta renovacijos srityje ir į kurį irgi norėjau atkreipti dėmesį, yra labai didelis toks, kaip pasakius, pakrypimas į modulinę renovaciją. Ji gal turi privalumų, nes ji greitesnė. Galbūt tai yra tvariau, nes tai yra daugiau medinės statybos, bet šiuo metu paskelbti kvietimai faktiškai išskirtinai galioja modulinei renovacijai. Šimtai milijonų eurų, likę renovacijai pinigai, kuriuos mes dar turime, yra skirti modulinei statybai. Modulinė renovacija šiuo metu irgi yra vis dar brangesnė, gerokai brangesnė, negu įprasta, dėl to gyventojai vargu ar imsis, jei ji neatpigs. Nėra labai aišku, kodėl mes primygtinai norime gyventojus raginti būtent šią modulinę renovaciją vykdyti, jeigu vis dar yra alternatyvų, jeigu tai yra tinkama netgi ne visiems daugiabučiams, kurie neturi labai aiškių sienų, kur yra kur nors įstrižos sienos ir panašiai (tokių variantų pasitaiko) ir kur ta modulinė renovacija apskritai net netinka.
Kyla daug abejonių, ar neparašius įstatyme, kadangi nėra tokio reikalavimo vykdyti tik modulinę statybą, kyla abejonių, kam mes tą darome… Būtų kur kas logiškiau, jeigu mes nebent skatintume modulinę renovaciją skirdami papildomą procentą paramos, jeigu žmonės tą renkasi, bet neversdami visais atvejais tik tokią renovaciją leisti.
Ir paskutinis dalykas. Mes ir toliau per mažai dėmesio skiriame renovacijos kokybei, renovacijos architektūrai, renovacijos estetikai. Yra tikrai blogų pavyzdžių, kai miestai nukeliauja, nepaisydami ir orientuodamiesi vėlgi tik į tas renovacijos klases, į papildomą putplastį, bet nepasižiūrėdami, kaip tie miestai atrodys po renovacijos. Šį klausimą aš irgi kėliau komitete. Deja, į jį nebuvo atsižvelgta galbūt dėl įvairių priežasčių, dėl konkrečių siūlymų neturėjimo. Bet tikrai tikiuosi, kad pavyks priėmimo stadijoje pasiūlyti vis dėlto papildomą paramą teikti toms savivaldybėms, kurios kreipia papildomą dėmesį į architektūros estetiką.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega, bet laikas jau, pusė minutės. Dėkoju.
K. ADOMAITIS (LF). Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi dabar buvo keletas pasiūlymų dėl šio projekto.
Dėl 1 straipsnio buvo Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Ar tenkintų jus? Įjunkime mikrofoną. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Mane tenkina pritarimas iš dalies. Tiktai atliepdamas tai, ką Kasparas sakė, projekte išlieka C klasės renovacijos standartas, tai įstatymas leis finansuoti ir C klasės energinio efektyvumo projektus, ką Kasparas tribūnoje minėjo. Paliekama didesnė diskrecija platesniam spektrui projektų finansuoti. O komiteto išvada – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar tada iškart, kol dar įjungtas jūsų mikrofonas, paklausiu, nes kitas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas, kuriam komitetas taip pat pritarė iš dalies. Kadangi jūs ministras, gal galite atsakyti, ar Vyriausybė sutinka, kad pritarimas iš dalies irgi tenkintų?
S. GENTVILAS (LSF). Iš esmės pritariame.
PIRMININKAS. Gerai. Tada dėkui. Taip ir pagal komiteto redakciją. Daugiau pasiūlymų nematau.
Dabar motyvai už, prieš. Niekas nenori kalbėti. Gerai. Tada balsuosime tam numatytu…
Yra. Prieš – gerbiamas V. Ąžuolas. Atsiprašau, ne ten pažiūrėjau. Prašom kalbėti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų žiūrint į renovaciją ir kokie daromi suvaržymai renovacijai, tai kyla paprastas klausimas. Mes viską darome, kad tos renovacijos būtų kuo mažiau. Įmonės, kurios administruoja renovaciją, teikia projektus, kai pamato įvairiausius sugriežtinimus, kad reikalinga geriau A kategorija, kaip ir nebereikalinga B kategorija. Tai pažiūrėkime turbūt į skaičius ir pasakykime, ar mes viską darome, kad tos renovacijos mažėtų ar daugėtų, nes dabartinis vaizdas toks, kad mes viską mažiname.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsirado norinčių kalbėti už – tai gerbiamas S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Mūsų kolega signataras K. Glaveckas mėgdavo daug užsirašyti kalbėti per mikrofoną dėl to, kad, sakydavo, reikia paneigti melagienas, nes kai kalbamos nesąmonės, o suprantantys dalyką iš esmės tyli, tai nesąmonės lieka eteryje ir gali būti percituotos.
Gerbiamas Valiau, nesąmones kalbate. Viską darome tam, kad renovacija spartėtų. Visi pakeitimai susiję su tuo, kad būtų skaitmenizuota projektų valdymo, investicinių planų rengimo sistema, kad būtų spartesnis kvietimų paskelbimas. Prašau kitą kartą įsigilinti, nes jūs nubraukėte daugelio valstybės specialistų darbą, kuris įdėtas prie šito projekto. Metus jis ėjo per Vyriausybę, buvo diskutuotas, ir lengvu žodžiu neįsigilinęs prišnekate nesąmonių į eterį. Prašau kitą kartą pasigilinti, nes tai iš tikrųjų žeidžia tuos, kurie rengė projektus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime tam numatytu laiku.
Gauti balsų skaičiavimo protokolai. Aš juos pagarsinsiu. Įvyko slaptas balsavimas. Pagarsinsiu protokolus dėl teisėjų skyrimo.
11.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Giedrę Čėsnienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-3448(2) (priėmimo tęsinys)
Taigi pirmasis dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Giedrę Čėsnienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“.
Šio nutarimo priėmimas
Taigi iš viso išduota 112 biuletenių, rasta 112, galiojančių – 108, negaliojančių – 4. Už – 99, prieš – 3, susilaikė 6. Sveikiname gerbiamą G. Čėsnienę ir priimame šį nutarimą. Nutarimas priimtas. (Gongas) (Plojimai) Linkime sėkmės jūsų darbuose.
11.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Redos Cimmperman skyrimo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontroliere“ projektas Nr. XIVP-3543(2) (priėmimo tęsinys)
Ir iš karto kitas protokolas – Seimo nutarimo „Dėl Redos Cimmperman“ skyrimo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontroliere“ projektas.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota 112 biuletenių, rasta 112 biuletenių, galiojančių – 108, negaliojančių – 4. Už – 99, prieš – 4, susilaikė 5. Nutarimas priimtas. (Gongas) (Plojimai) Sveikinu gerbiamą R. Cimmperman.
11.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-3561 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, toliau darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-3561. Gerbiamas A. Vinkus galėtų mums pateikti Aleksandro Stulginskio žvaigždės komisijos… Kol gerbiamas Antanas eina į tribūną, galime pasidžiaugti, kad Seimą aplankė Moldovos Respublikos parlamento delegacija. Sveikiname. (Plojimai) Sveikiname ir džiaugiamės. Dabar, gerbiamas Antanai, jūsų žodis.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Seimas, minėdamas Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos paskelbimo 100-ąsias metines, 2020 m. gruodžio 22 d. įsteigė Aleksandro Stulginskio žvaigždės apdovanojimą. Apdovanojimu siekiama pagerbti iškilią Steigiamojo Seimo pirmininko, ėjusio Respublikos Prezidento pareigas, A. Stulginskio asmenybę. Šis aukščiausias Seimo apdovanojimas skiriamas už parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjų puoselėjimą.
Pagal Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės – įstatyme nustatytą terminą, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vasario 20 dienos fiziniai ir juridiniai asmenys teikia Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijai siūlymus dėl kandidatų. Vadovaujantis minėto įstatymo 6 straipsniu, kiekvienais kalendoriniais metais skiriami ne daugiau kaip du apdovanojimai. Šių metų kovo 10 dienos komisijos posėdyje (posėdyje dalyvavo visi devyni komisijos nariai) nuspręsta teikti Seimui du kandidatus. Komisijos posėdžio metu įvyko slaptas balsavimas dėl komisijai pateiktų kandidatų.
Man didelė garbė pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektą, kuriame siūloma A. Stulginskio žvaigžde apdovanoti garbingas ir iškilias asmenybes: I. Degutienę, buvusią Seimo Pirmininkę, ilgametę Seimo narę, ir F. N. Sadūnaitę, demokratijos gynėją, disidentę, vienuolę. Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės – paskyrimas buvusiai Seimo Pirmininkei, ilgametei Seimo narei I. Degutienei ir demokratijos gynėjai, disidentei, vienuolei F. N. Sadūnaitei būtų nuoširdi pagarba ir padėka už šių iškilių asmenybių didžiules pastangas ir nuopelnus.
Šis Seimo apdovanojimas tebūna mums visiems pagarbos, atsakomybės už savo tėvynę, kovos už laisvę ir demokratines vertybes simboliu. Nuoširdžiai dėkoju komisijos nariams už atsakingą ir nuoširdų darbą. Taip pat dėkoju Seimui už man suteiktą didžiulę atsakomybę ir didelę garbę dirbti komisijoje.
Apie kandidatus. I. Degutienė – medikė, ilgametė Seimo narė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės narė. 1996–2000 metais dirbo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministre, 1999 metais laikinai ėjo Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas, 1996–2020 metais buvo Lietuvos Respublikos Seimo narė, 2009–2012 metais – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė. Trijose Seimo kadencijose ėjo Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas. Parlamente dirbo Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausios Rados narių Asamblėjoje, ėjo pirmininkės pareigas. Dirbo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijoje, kurį laiką ėjo šios komisijos pirmininkės pareigas, taip pat dirbo Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijoje. Eidama šias pareigas I. Degutienė daug prisidėjo prie demokratijos, parlamentarizmo raidos ir valstybingumo stiprinimo Lietuvoje. Eidama įvairias atsakingas pareigas Seime ir Vyriausybėje, I. Degutienė vadovavosi tolerancijos, demokratijos ir politinės kultūros principais, atsižvelgdavo į mažumos teises, gerbdavo oponentus, suteikdavo jiems galimybę pateikti savo nuomonę, į ją įsiklausydavo, ieškodavo dialogo sudėtingose politinėse diskusijose. I. Degutienė buvo ir tebėra parlamentinės demokratijos šalininkė ir puoselėtoja. Ir šiomis dienomis, nors ir pasitraukusi iš aktyvios politinės veiklos, išreiškia drąsią, argumentuotą poziciją visuomenei rūpimais klausimais.
I. Degutienės profesinė ir visuomeninė veikla yra įvertinta apdovanojimais: Metų žmogus medicinos ir socialinės apsaugos srityje (1997 metai), nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas (2010 metai), Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius (2019 metai).
Sesuo F. N. Sadūnaitė. Lietuvos laisvės gynėja F. N. Sadūnaitė pasaulyje labiausiai žinoma okupuotos Lietuvos politinė kalinė. Jos visas gyvenimas buvo skirtas kovai dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės. Aktyviai dalyvaudama disidentinėje veikloje, ji tarptautiniu mastu ženkliai prisidėjo prie demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimo. Susitikimuose su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu R. Reiganu ir popiežiumi Šventuoju Jonu Pauliumi II skatino demokratinio pasaulio domėjimąsi Lietuva, mūsų okupuoto krašto ir jo žmonių padėtimi Sovietų Sąjungoje. Nijolė svariai prisidėjo prie „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ rengimo ir platinimo. „Kronikoje“ buvo skleidžiama informacija apie tikrąją Lietuvos tikinčiųjų padėtį.
F. N. Sadūnaitė aktyviai bendradarbiavo su pasaulyje žinomais disidentais: A. Sacharovu, S. Kovaliovu, J. Boner, ir Lietuvos disidentais: kardinolu S. Tamkevičiumi, A. Terlecku, V. Petkumi, P. Plumpa, J. Sasnausku, P. Cidziku ir kitais. Savo pilietine pozicija ir vykdoma veikla padėjo Lietuvos laisvės lygai kovoje dėl Lietuvos išlaisvinimo.
1987–1989 metais ypač išryškėjo sesers F. N. Sadūnaitės vaidmuo, siekiant Lietuvos nepriklausomybės ir valstybingumo atkūrimo. Įsitraukimas į 1987 m. rugpjūčio 23 d. pirmojo sovietų valdžios nesankcionuoto mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje organizavimą. Jame drąsi vieša kalba – ypatingas F. N. Sadūnaitės nuopelnas demokratijai, žmogaus teisėms ir laisvėms puoselėti, nuopelnas, kad lietuvių tauta neginkluoto pasipriešinimo būdu pradėjo vaduotis iš sovietų priespaudos, kad šiandien gyvename laisvoje ir demokratiškoje Lietuvos valstybėje.
Sesers F. N. Sadūnaitės gyvenimas iki šiol įkvepia Lietuvos ir pasaulio visuomenę. Jos atsiminimų knygos išverstos į daugelį kalbų, apie ją sukurti dokumentiniai filmai. 1990 metais Jungtinių Amerikos Valstijų Respublikonų partijos Kalifornijos padalinys ją apdovanojo medaliu už ilgametę kovą už žmogaus teises. 1992 metais F. N. Sadūnaitei suteiktas Teksaso valstijos garbės pilietės vardas. Tais pačiais metais ji apdovanota Sausio 13-osios atminties medaliu. 1998 metais Prezidentas V. Adamkus jai įteikė Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didįjį kryžių. 2000 metais ji apdovanota Lietuvos nepriklausomybės medaliu, o 2018 m. sausio 13 d. 2017 metų Laisvės premija.
Taigi visiškai dėsninga, kad šiandien Lietuvos Respublikos Seimas skelbia apie sesers F. N. Sadūnaitės apdovanojimą Aleksandro Stulginskio žvaigžde. Apdovanojimas skirtas įprasminti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Lietuvos Steigiamojo Seimo Pirmininko, antrojo Lietuvos Prezidento A. Stulginskio atminimą. Kaip ir jis, sesuo Nijolė už nesavanaudišką veiklą Lietuvai patyrė suėmimą, kalinimą, tremtį Sibire, bet, nepaisydama sovietinės okupacijos valdžios nuolatinio persekiojimo, sugrįžusi į Tėvynę ir toliau tęsė savo veiklą vardan demokratijos.
Norėčiau, pabaigdamas šį pasisakymą, pacituoti šią jautrią citatą: „Kiekvienos valstybės pamatas yra jos istorija, žmonės, iškilios asmenybės, didvyriai ir patriotai. Mes visi kartu, broliai ir sesės, kuriame Lietuvos istoriją ir puoselėjame demokratiją. Savo aplinkoje pažįstame ir gerbiame dorus, sąžiningus ir Lietuvai atsidavusius žmones, kurie savo darbais stiprina valstybingumą, demokratiją ir parlamentarizmą. Tegul šie žmonės bus pagerbti iškilios Aleksandro asmenybės garbei pavadintu aukščiausiuoju Seimo apdovanojimu.“
Nuoširdžiai kviečiu visus balsuoti už šias dvi iškilias asmenybes, už jų veiklą ir nuopelnus Tėvynei Lietuvai. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui jums už pateikimą. (Plojimai) Tikrai prisidedu prie jūsų pagarbos žodžių abiem nominantėms. Jūsų niekas nenorėjo paklausti, nes taip aiškiai viską pristatėte. Už nori pasisakyti gerbiamas V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Po Ekscelencijos ambasadoriaus tokio pristatymo jau trūksta ir žodžių, nėra turbūt ir prasmės, bet vis dėlto, pasinaudodamas proga, tikrai noriu padėkoti komisijai, teikėjams už būtent šių dviejų asmenybių įvertinimą. Ypač noriu padėkoti (be jokios abejonės, atiduodamas visą pagarbą ir meilę seseriai F. N. Sadūnaitei) I. Degutienei už jos indėlį į Lietuvos parlamentarizmo istoriją. Noriu pasakyti, jeigu ji girdi, kad mums jūsų labai trūksta. Tai gal ta žvaigždė paskatins vis dėlto imtis atsakomybės, sugrįžti į parlamentą ir pamėginti kaip nors pamoderuoti čia vykstančius debatus, nes jums tai labai labai sekėsi. Tai ačiū dar kartą visiems. Be jokios abejonės, kviečiu balsuoti už abi šias nuostabias istorines asmenybes.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norinčių pasisakyti už daugėja – ir gerbiamas R. Šarknickas, ir gerbiamas V. Valkiūnas. Aš turiu atsiprašyti, kad po vieną yra už, prieš, kai pateikimo stadija. Tai nepykite, kolegos, galėsite svarstymo arba priėmimo stadijose išsakyti savo padėkos, pagarbos žodžius.
11.59 val.
Įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projektas Nr. XIVP-2422(2) (pateikimas)
Toliau tada darbotvarkės 1-12 klausimas – Įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projektas Nr. XIVP-2422(2). Gerbiamas A. Ažubalis pateiks mums šį projektą.
Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, kolegos Seimo nariai, šiandien, kai matome Rusijos brutalius veiksmus Ukrainoje, mums nekyla abejonių ir darome viską, kad Ukraina pasiektų pergalę, būtų atstatytas istorinis teisingumas ir Rusijos režimas galutinai žlugtų, agresoriaus padaryti nusikaltimai žmogiškumui daugiau niekada nepasikartotų, o vietiniai kolaborantai gautų pagal nuopelnus.
Nuoširdžiai susirūpinę istoriniu teisingumu ir įvykiais Ukrainoje, kurie tiesiogiai liečia, žinoma, mūsų saugumą, vis dar nesame iki galo teisingi savai istorijai. To paties okupacinio režimo Lietuvos komunistų partijos kaip organizacijos vaidmuo įtvirtinant ir palaikant okupacinį režimą Lietuvoje vis dar nėra įstatymiškai apibrėžtas. Tai leidžia kai kam veidmainiškai siūlyti kitą santykio su Lietuvos istorija apibrėžimą – kad okupacinės struktūros Lietuvoje ir tada dirbo Lietuvai.
Kolegos, Seimas 2017 metais priėmė rezoliuciją, kurioje LKP įvertinama kaip nusikalstama organizacija, o Vyriausybė yra Seimo įpareigojama juridiškai įvertinti ją. Iki šiol tai nebuvo padaryta. Štai kodėl aš su savo kolegomis parengiau šį įstatymo projektą. Girdžiu kalbas iš kai kurių kolegų politikų, kad toks įstatymas gali supriešinti visuomenę, tačiau ar teisingumas gali supriešinti? Žinoma, kad ne. Ar visada nusikaltėlis yra patenkintas bausme? Tikrai ne. Taip gali būti tik vienu atveju – kai apie jo negerus darbus ar bendrininkavimą sąmoningai nutylima.
Prieš metus, kovo 13 dieną, Seimas vienbalsiai ir tik vienam politikui susilaikius priėmė rezoliuciją, kurioje teigiama, kad (cituoju) „Lietuvos komunistų partija buvo atsakinga už iš anksto suplanuotą ir 1940–1963 metais jos nurodymais sąmoningai okupacinių-represinių struktūrų vykdomą, prilygstantį genocidui Lietuvos gyventojų naikinimą, jų turto konfiskavimą ir pasisavinimą, kankinimus, deportacijas ir plataus masto savo veiksmus pateisinančias propagandines kampanijas, kurios buvo nukreiptos prieš šiuos asmenis.“ Taigi jau, sakyčiau, moralinį įvertinimą Seimas davė, tai yra mes visi, kurie tada balsavome, tik vienas susilaikė, niekas nebuvo prieš. Šiandien reikia užbaigti šitą darbą ir juridiškai įvertinti, apibrėžti juridiškai, kas gi buvo šita struktūra.
Reikėtų prisiminti, kad vieną didžiausių Lietuvos gyventojų tremties operacijų pavadinimu „Vesna“ įvykdė ne tik 30 tūkst. vidaus reikalų ir MGB darbuotojų, bet ir 11 tūkst. 500 vietos komunistų ir sovietinių aktyvistų.
Beje, rytoj prie Genocido ir rezistencijos muziejaus rinksimės paminėti komunistinio režimo organizuotos didžiausios okupuotų Baltijos valstybių piliečių trėmimo operacijos „Bangų mūša“, arba „Priboj“, 75-mečio. Tąkart iš Lietuvos buvo ištremta apie 32 tūkst. žmonių, iš kurių 72 % buvo moterys ir vaikai iki 16 metų
Taip pat primenu, kad SSRS užsakymu ir vietinės LKP iniciatyva iš Lietuvos iš viso ištremta apie 132 tūkst. gyventojų. Iš jų dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų, šalčio, bado žuvo 28 tūkst. tremtinių. Sovietiniuose lageriuose buvo įkalinta 156 tūkst. politinių kalinių. Iš jų 23 tūkst. žuvo, mirė arba buvo sušaudyti.
Istorikas A. Bubnys rašė (cituoju): „Lietuvoje LKP pasireiškė kaip antinacionalinė, viršvalstybinė svetimos valstybės marionetinė politinė organizacija, atstovaujanti Sovietų Sąjungos valstybės ir Komunistų partijos valdžios interesams.“ Citatos pabaiga.
Tačiau šiandien diskusijų centre turėtų būti ne klausimas, kaip bausti ar kuriuos bausti asmenis, priklausiusius Komunistų partijai, bet šiandien turėtų būti aiškiai mūsų visų įsisąmoninta būtinybė įvardinti komunistinės partijos ir komunizmo ideologijos brutalumą, nežmoniškumą, kad niekada daugiau ir jokia forma ji nebeatgimtų. Priėmus šį įstatymą, Lietuvos valstybė konstatuotų, kad Lietuvos komunistų partija yra atsakinga už kolaboravimą su okupacine valdžia, taikytas represines priemones prieš Lietuvos gyventojus ir pačią valstybę. Ir čia, kolegos, labai svarbu, dar kartą pakartosiu, kad šiuo įstatymu yra sprendžiamas tik LKP kaip juridinio asmens ir jos vadovų vertinimo klausimas. Tai nėra niekaip susiję su eiliniais LKP nariais.
Kolegos, baigdamas noriu tik atkreipti jūsų dėmesį, kad mes kalbame apie pasipriešinimą totalitariniam postkomunistiniam režimui Rusijoje, komunistiniam agresyviam režimui Kinijoje, remiame opoziciją, kovojančią prieš komunistų diktatūrą Kuboje, arba padedame lietuvių kilmės žmonėms gelbėtis iš komunistinės Venesuelos, tačiau patys nesame atlikę reikalingų namų darbų. Kolegos, kviečiu balsuoti už šį įstatymą, kuriuo teisiškai įvertintume Lietuvos komunistų partijos veiklą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam Audroniui. Dabar jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Gerbiamas A. Gedvilas klausia pirmasis. Prašau.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas kolega, neabejotina, sveikintina jūsų iniciatyva. Tačiau ar jums neatrodo, kad mes bandome išvyti iš kambario musę, tačiau nepastebime joje dramblio? Akivaizdu, kad daugiau klausimų visuomenei kyla ne dėl komunistų partijos, bet dėl KGB bendradarbių. Dar daugiau – projekte yra labai keistų prieštaravimų: skelbiama, kad LKP pripažįstama nusikalstama organizacija, tačiau kartu šios nusikalstamos organizacijos nariams leidžiama dalyvauti visuose rinkimuose, užimti aukštas pareigas mūsų valstybėje, dalyvauti konkursuose į valstybės tarnybą. O kaip apie savo priklausymą LKP turėtų pranešti šias pareigas jau einantys žmonės, taip pat ėję kada nors anksčiau pareigas? Kaip turėtų pasielgti Prezidentė D. Grybauskaitė ir kaip turėtume elgtis mes, kai patys pripažinsime, kad Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas dvi kadencijas iš eilės ėjo nusikalstamos organizacijos narė? (Balsas salėje: „Ir G. Nausėda.“) Ir G. Nausėda.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš galiu atsakyti labai paprastai. Kalbame, pirmiausia, ne apie eilinius komunistus. Čia mes remiamės Vokietijos denacifikacijos modeliu, kur taip pat Nacionalsocialistų partijos eiliniai nariai nebuvo persekiojami, jiems buvo suteikta galimybė savo darbu taisytis, jeigu taip galima pasakyti, ir būti lojaliems naujai valstybei, nors ir padalintai. O buvo kalbama tik apie lyderius. Tai, kad pas mus užtruko šitas laikotarpis, tikriausiai yra „nuopelnas“ Lietuvos komunistų partijos naujųjų vadovų, nes tai yra vienintelė politinė organizacija Rytų ir Centrinėje Europoje, sugebėjusi taip meistriškai, jeigu galiu pasakyti, įausti savo politinę jėgą į naujos atkurtos valstybės audinį. Tiesiog tokios sąlygos buvo. Šita politinė jėga arba jos palikuonys 18 ir daugiau metų valdė Lietuvą. Dabar jų nėra.
O kalbant apie tuos, kurie vykdė šitos organizacijos nurodymus, tai 1998 metais buvo priimtas įstatymas dėl KGB, NKVD, MGB ir kitų nusikalstamų struktūrų. Buvo atitinkamai normatyvinis aktas, draudžiantis jiems dešimt metų dirbti valstybinėje tarnyboje ir taip toliau, ir panašiai. Tai šis dalykas sutvarkytas.
Jeigu dabar jūs kalbate apie kitus darbuotojus, kurių neva mes nežinome, tai čia, matyt, ir nelabai sužinosime, nes vieniems, prisipažinusiems, valstybė davė indulgenciją ir uždėjo grifą tiek ir tiek metų, o kiti, kurie neprisipažino, yra paviešinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sąrašuose. Jie yra, visi tie, kurie neprisipažino, yra sąraše. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Na, kolega, jeigu būtų 1991–1992 metai ir mes tokius projektus svarstytume, tas atrodytų labai logiška ir nuoseklu. Taip, tuo metu buvo daug žmonių, kurie galėjo dalyvauti rinkimuose, jie dar buvo pakankamai tokio amžiaus, kai gali dalyvauti. Dabar jau dalis asmenų yra mirusių, nes jūs paliečiate tik tą politinės partijos viršūnę, kita dalis jau nedalyvauja politikoje. Tai realiai tokių pasekmių, kurios būtų apčiuopiamos, įstatymas nesukels. Tai vienas dalykas.
O kitas dalykas, jūs dabar kaltinate, kad Komunistų partijos nariai integravosi, todėl, matyt, to įstatymo projekto nebuvo. Tai aš pasižiūrėjau, jūs esate šeštą kadenciją Seime nuo 1996 metų, tai nejaugi jie jums tokį poveikį darė, kad jūs net projekto negalėjote registruoti. Akivaizdu, kad jūs tą projektą galėjote anksčiau registruoti, jūsų partija galėjo anksčiau apsispręsti ir tikrai padaryti įtaką valstybės valdymui. Dabar tos įtakos valstybės valdymui nebus ir išties projektas pradeda panašėti į tokį rinkiminį šou savo elektoratui įtikti. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas. Kas daro šiuo metu valstybei realų poveikį…
PIRMININKAS. Laikas, labai atsiprašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). …tai dvi keistos partijos Seime. Ar jūs nemanote, kad būtų…
PIRMININKAS. Laikas! Pusę minutės net.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš taip gal atsakyčiau, kad, žinote, praeitis ir istorija neturi senaties. Ir mes nepadarę kaip tauta, kaip valstybė ir juridiškai neapibrėžę šių dalykų, sakyčiau, nepadarę sąžinės sąskaitos, taip pasakysiu, mes liksime praeities įvykių įkaitais. Ir tai tęsis ir tęsis viena ar kita forma.
O tai, kad aš tiek metų esu Seime, tai aš galiu pasakyti, jūs gal tada labiau pasidomėkite, kiek kartų ir kaip buvo bandoma pateikti tuos projektus, vienokius ar kitokius, susijusius būtent su praeities vertinimu. Kai kas pavyko padaryti 2017 metais. Toliau nebuvo tęsiama, kai Seimas įpareigojo tuometinę Vyriausybę parengti įstatymo projektą. Taigi darbai buvo daromi, tik, pasakysiu labai atvirai, iš kairės, dešinės ir centro nebuvo tam didelio entuziazmo.
Bet taip yra visur. Taip buvo ir Vokietijoje, kai iš tikrųjų pasibaigus Niurnbergo procesui viskas tarsi sustojo ir vėl atgimė po gerų 20 metų. Tada jau buvo pradėta klausti ir vyko kampanija – paklausk savo senelio arba savo tėvo, ką jis darė tokiais ar tokiais metais.
Taigi čia ne paprasti dalykai, čia nėra taip lengva. O devyniasdešimt kelintais metais nebuvo jokių šansų, kad kas nors galėtų panašų projektą, sakyčiau taip, sėkmingai pateikti Seimui. Buvo dar per daug žmonių, susijusių su praeitimi. Tai yra objektyvi realybė ir nuo šito mes nepabėgsime niekur.
Tačiau padaryti mes tai privalome dėl savo anūkų, dėl vaikų, dėl tų studentų, kurie mokysis, skaitys knygas ir žinos, kad Seimas priėmė tokį ir tokį aktą. Tas aktas yra labai svarbus, nes jis apibrėžia juridiškai mūsų požiūrį į praeitį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama R. Tamašunienė, bet jos nėra, tai tada gerbiamas V. Fiodorovas. Prašom.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tai, ką girdžiu jūsų pranešime – partija, ideologija, kad reikia tai smerkti. Bet, žinote, partija ir ideologija be žmonių nejuda šiuo atveju. Jūs, kaip šio projekto teikėjas, ar smerkiate tuos žmones, kurie priklausė tai partijai? Teikdamas tokį projektą, jūs, matyt, esate vis tiek apsisprendęs ir šiuo atžvilgiu? Ačiū.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš pasakysiu taip: lyderius ir tuos, kurie rodė tą iniciatyvą, be jokios abejonės, taip. O eiliniai nariai, tai aš čia tiesiog neturiu teisės, čia yra kiekvieno iš jų sąžinės reikalas. Jie patys turi vertinti savo gyvenimą, savo etapą ir tikrai negaliu ką sakyti. Bet jeigu jūs taip kalbate, tai aš tiesiog noriu dar pacituoti ir pasiremti, atsakydamas jums, tuo pačiu A. Bubniu. Cituoju: „Sovietinės politikos sistemos šerdis bei okupacinio režimo branduolys buvo oficialiai vadinama Lietuvos komunistų, Lietuvos bolševikų teritorinė organizacija.“ Ir taip toliau, ir taip toliau. Ar daugiau reikia ką pasakyti? Aš nesu teisėjas kiekvienam žmogui ir negaliu, bet pačią organizaciją mes turime įvardinti ir jos veiklą turime įvardinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymą teikia jūsų frakcijos krikščioniškojo sparno nariai, o kokia kitų pozicija? Ir kokios priežastys, kad nepakvietėte pasirašyti viso Seimo – kitų frakcijų, kitų partijų narių? Pirma.
Antra. Jūs pats pasakėte, kad rezoliucija jau priimta. Dabar teikiant įstatymo projektą, ar tai nerodo, kad vis dėlto rezoliucijų reikia mums mažiau priimti, bet dažniau reikia priimti įstatymus ir pataisas? Rezoliucijos turi tik tokią retorinę, moralinę galią.
Ir trečias dalykas šių dienų kontekste. Gerbiamasis pranešėjau, ar čia yra tiesiog atsitiktinumas, kad kai Seime aktualizuojamos kagėbistų istorijos, norima juos paviešinti, iškart einama į tribūną ir kontrargumentas – atakuojami buvę komunistai. Ar tai reiškia, kad Lietuvai kagėbistai vis tik yra mažiau pavojingi negu komunistai? Trys…
PIRMININKAS. Laikas! Laikas, dėkui.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Iš pradžių patikslinu: aš neatstovauju jokiam flangui. Aš esu LKP (Juokas salėje), atsiprašau, aš esu TS-LKD frakcijos narys ir nesu nei krikdemas ar kažkas, aš esu konservatorius. Čia vienas dalykas.
Kitas dalykas, jūs pasižiūrėkite, gerbiamas Stasy, kada šis bandymas buvo paskutinį kartą. Praėjusią sesiją. Ir praėjusią sesiją buvo atmesta, taip? Dar prieš tai, prieš metus, buvo tas pats bandymas. Tada buvo neįtraukta į sesijos darbų programą. Tai ką galima sakyti? Kad gana sunkiai šis įstatymo projektas skinasi kelią.
O jūsų pastaba gal ir teisinga, kad reikėjo, ko gero, duoti pasirašyti platesniam Seimo narių ratui. Tik kadangi Seimas taip sėkmingai visą laiką atmesdavo, tai paskui… Na, yra grupė bendraminčių, kurie į tą reikalą žiūri taip, kaip žiūri, ir todėl buvo surinkti tik šitie parašai, bet jūsų pastaba teisinga.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Laikas klausti baigėsi.
Dabar motyvai už – gerbiamas V. Rakutis. Prašau.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, pritardamas Audroniaus pateiktam pasiūlymui, norėčiau pasakyti keletą svarbių dalykų. Kada mes kalbame apie politinės jėgos –Lietuvos komunistų partijos – vertinimą, mes matome ją visą – jos atsiradimo, jos valdymo ir jos peraugimo į kitą politinę jėgą formą. Svarbiausias moralinis vertinimas yra svarbus nuo 1940 metų iki Stalino mirties, iki 1953 metų. Būtent šiuo laikotarpiu buvo daromos masinės tremtys, žmonių šaudymas, kova su partizanais. Visam šitam dalykui vadovavo partija. Tiek, kiek jinai turėjo savarankiškumo, tikrai aktyviai dalyvavo ir tai galima įrodyti daugybe parašų.
Tai kaip mes galime neįvertinti šitos partijos, tuo pačiu metu gerbdami partizanus, gerbdami visus nukentėjusius ir taip toliau? Kažkaip reikia mums čia apsispręsti, nes kitaip, pavyzdžiui, kaip jaunam žmogui susigaudyti – ir tie lyg ir neblogi, ir tie geri. Todėl mes turime būti nuoseklūs ir įvertinti taip, kaip yra. O kad čia raganų medžioklė, čia dabar kiekvieną pavardę pagausime, tai jau vėlyvuoju sovietmečiu buvo truputėlį kita realybė, bet partijos pagrindas, jos esmė tikrai nepasikeitė. Būkime nuoseklūs.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš sutinku, kad Tarybų Sąjungos komunistų partija ir jos veikla Lietuvoje buvo nusikalstama. Pritarčiau, kad reikėtų skelbti per rinkimus prisipažinimą, kad buvai Tarybų Sąjungos komunistų partijos narys.
Tačiau žiūrime į įstatymą, įstatymas sako: dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo. A. Smetonos laikais tai buvo VKP (b) Lietuvos padalinys, neskambėjo kaip Lietuvos komunistų partija. Tarybinės okupacijos laikais tai buvo TSKP. LKP kaip tokios partijos nebuvo. LKP kaip tokia partija atsirado 1989 m. gruodžio 20 d., kai LKP atsiskyrė nuo TSKP. O pavadinime jūs rašote „dėl Lietuvos komunistų partijos“. Tai Lietuvos komunistų partija egzistavo tik nuo 1989 metų gruodžio mėnesio. Joje buvo daugybė žmonių, kurie tapo signatarais, kuriuos mes čia, Seime, sveikiname arba jų atminimą paminime jų jubiliejaus proga, tų buvusių Lietuvos komunistų partijos narių.
2 straipsnis sako: „Įpareigojimai Lietuvos komunistų partijos nariams“, ir yra išvardinama Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos visokie veikėjai, kurie dažnu atveju nebuvo Lietuvos komunistų partijos nariai. Pavyzdžiui, Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos operatyvinių būrių vadovai, jie nebuvo, ne visi buvo… net TSKP nariais nebuvo. Lietuvos komunistų partijos nariais jie niekada nebuvo, nes dar tuo metu nebuvo Lietuvos komunistų partijos. Aš kalbu apie juridinį broką. Ištaisykite jį, aš tikrai balsuosiu už tą įstatymą. Dabar jūs apkalbate Lietuvos komunistų partiją, ją sankcionuojate. Ji atsirado likus dviem su puse mėnesio iki Nepriklausomybės paskelbimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvui išsakyti. Nori per šoninį mikrofoną gerbiamas A. Ažubalis. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). …atsakyti ponui E. Gentvilui, kad svarbiausia pritarti šitam projektui, o po to jau jūsų pastabas apie periodiškumą, periodizaciją galime diskutuoti komitetuose. Bet aš remiuosi istorikų darbais: jeigu jūs įrodysite istorikams, iš kurių vieną aš čia dabar minėjau, kad buvo kitaip, pirmyn. Aš neturiu jokių problemų. Svarbiausia išspręsti šitą klausimą, kad tai buvo teritorinė organizacija su teritorinės srities organizacijos teisėmis. Tai yra pavyzdys. Niekas šito neslepia.
PIRMININKAS. Gerai, dėkui. Ir E. Gentvilas nuo centrinio mikrofono…
E. GENTVILAS (LSF). Kadangi Audronis paminėjo mano pavardę, aš prieš metus tas pačias pastabas sakiau, kam tokią dviprasmybę jūs kišate? Mes prisimename, kad LKP nuo ko atsiskyrė? Nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos, o įstatyme kalbama apie juridinį asmenį – Lietuvos komunistų partiją, kuri atsirado tik 1989…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, jau jūs tai pasakėte, Audronis atsakė. Išsiaiškinsime po balsavimo komitetuose, jeigu bus toks sprendimas. Dabar šį klausimą išsprendėme. Sutaupėme šiek tiek laiko. Gal galime tada Seimo narių pareiškimus išklausyti iki balsavimo? (Balsai salėje) Sako, dar nėra Teisės departamento išvadų dėl rezervo. Jurgi, kaip yra? (Balsas salėje: „Yra iš vakarinės darbotvarkės.“) Iš vakarinės darbotvarkės. Pasitarsime.
12.23 val.
Seimo narių pareiškimai
Gerbiami kolegos, kadangi pareiškimai vis tik priklauso rytinei posėdžio daliai, tai atlikime šitai, nes tai vis tiek neišvengiamai reikės atlikti. Tada kviečiu pareiškimui gerbiamą V. Valkiūną. Prašau.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamieji, džiugu, kad daug salėje, daug girdi. Noriu vėl pratęsti tai, ką žadėjau apie sukčius, manipuliatorius, kurie manipuliuoja ir neša nuostolius mūsų šaliai Lietuvai. Tai apie bendrą vidaus produktą (BVP), kaip yra manipuliuojama, noriu pasakyti. Turbūt mažai kas žino, kad Europos Sąjunga mums priskaičiuoja 12,6 %. Tai yra prieš dvejus metus (2022 metų duomenys) prie BVP priskaičiuoja už šešėlinę ekonomiką. Tuo remdamiesi mes mokame ir duoklę Briuseliui, ir NATO. Visa statistika yra iškreipta, galimai melaginga, nes tuo remiasi. Dar ir reeksportas yra priskaičiuojamas prie bendrojo vidaus produkto ir, aišku, eksportas, kuris neneša naudos, neatsižvelgiame. Paskui pas mus verkšlena ir policija, ir prokuratūra, kad mes negalime surinkti 7,5 mln. lėšų prokuratūrai, kai šimtai milijonų nueina už šitą apskaitą, mano nuomone, melagingą, kai priskaičiuojama ir mes turime sumokėti Briuseliui. Ne taip viskas gražu, kaip atrodo, kad čia visi sąžiningi. Matote, kiek yra povandeninių srovių, nešančių tą mėšlą į mūsų šalį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir tada kitas pranešėjas, tiksliau, perskaitys pareiškimą gerbiamas D. Kepenis. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Prieš valandą įteikiau kiekvienai frakcijai naują knygą – „Pilietinės visuomenės teisiniai valstybingumo pagrindai“. Ją išleido mano visuomeninis patarėjas J. Ivoška. Visos frakcijos tą knygą turite, galite pasiskaityti. J. Ivoška bando pakviesti mus pamąstyti apie ateitį, apie dirbtinį intelektą ir ne tik. Čia yra daug įvairiausių jo pamąstymų. Jie labai aktualūs dabar, kai mes einame į rinkimų ciklą, ypač Europos Parlamento rinkimuose. Štai dirbtinis intelektas. Paklausykite, ką J. Ivoška kalba apie tai, kokios grėsmės dabar ateina į pasaulį, taip pat ir pas mus, jeigu mes dabar nepradėsime jų vertinti. Štai apie kliūtis. Apie kliūtis, kurios atsiras, kai dirbtinį intelektą pradėsime naudoti teisinių aktų analizei, o ypač Konstitucijai. Kokios kliūtys, kurias reikia šalinti neatidėliojant? Jis rašo, kad viena iš didžiausių kliūčių – galiojančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų prasminis prieštaringumas ir loginis nevientisumas, reikalaujantis reikšmingos konstitucinės reformos. Kad būtų suprantamiau, tenka pateikti keletą pavyzdžių iš galiojančios Konstitucijos. Štai žiūrėkite: Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad valdžia yra žmonių tarnas. Kadangi valdžios funkcijos ir tarno funkcijos sąvokų prasminiu požiūriu sukeičiamos vietomis, dirbtiniam intelektui pateikti logišką išvadą dėl akto atitikties Konstitucijai yra tiesiog neįmanoma. Arba kitas straipsnis, 29 straipsnio 1 dalis: teismą, kitas valstybės institucijas ir pareigūnus nurodo kaip lygiareikšmius savo turimomis galiomis santykiuose su visais asmenimis. O Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisėjas, kartu ir teismas, nes teismas be teisėjų yra neveiksni abstrakcija, yra pavaldus įstatymui. Jeigu vienoje Konstitucijos normoje (tai 29 straipsnis) teismas yra įstatymui lygiateisis, o kitoje – teismas yra įstatymo pavaldinys, tai kurią konstitucinę normą pasirinkti dirbtiniam intelektui? Čia yra daugiau įvairiausių pamąstymų apie tai, kas laukia čia pat, jau rytoj, kai mes pradėsime naudotis dirbtinio intelekto paslaugomis.
Na, iš mūsų kasdienio gyvenimo, iš mūsų Sveikatos sistemos įstatymo. Pažiūrėkite, ten žodžio „gydymas“ nerasite, ten visą laiką kalbama apie sveikatinimą. Kai tu eini į ligoninę, tu eini sveikatintis, kai eini į polikliniką, tu eini sveikatintis, kai perki vaistus, tu sveikatinsiesi. Bet dirbtinis intelektas tikrai turės programą, ką reiškia gydymas. Kai tik mes pradėsime visur sveikatinti, tai žmonės liks be gydymo, nes jie visur bus sveikatinami, o dirbtinis intelektas tau neatidarys durų ten, kur gydo, nes tu atėjai sveikatintis. Ir taip toliau.
J. Ivoška šioje knygoje kelią nemažai klausimų, kurie jau rytoj ateina į mūsų gyvenimą, nes ateina dirbtinis intelektas. J. Ivoška yra vienas iš pilietinės visuomenės narių, jis jau daug metų apie tai kalba. Mes labai dažnai ieškome tos pilietinės visuomenės, ieškome piliečių, kurie domisi valstybės reikalais, bet kai tokie žmonės atsiranda, mes net nenorime su jais kalbėtis. Tie žmonės, kurie pretenduos į Europos Parlamentą, taip pat susidurs su dviem ryškiais klausimais: su būsima tautine valstybe ar su valstybe, kuri ištirpsta globalioje Europoje, su tais dalykais, kurie kasdien visiems tampa aktualesni. Mes suprantame, mes siekiame, kad Lietuva turi savo kalbą, savo teritoriją, savo įstatymus, kurie, galvojame, turėtų būti aukštesni negu europiniai čia, Lietuvoje. Bet aiškėja, kad tuoj pat viskas bus gerokai kitaip. Todėl jau šiandien, mielieji (kiekviena frakcija turite tą knygą), aš kviečiu pradėti diskutuoti: ir tie, kurie globalizmo šalininkai, ateikite su savo motyvais ir Konstitucijos interpretacijomis, ir tie, kurie yra tautinės valstybės šalininkai, eikime padiskutuoti, imdami šitą knygą pagrindu. Ačiū J. Ivoškai už tai, kad jis tą padarė. Būkite sveiki.
PIRMININKAS. Dėkoju už pareiškimą. Dabar, gerbiami kolegos, kviečiu susėsti į darbo vietas ir vykdysime balsavimą. Esame pasiekę balsavimo langą.
12.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3325(2) (svarstymo tęsinys)
Pirmas klausimas, dėl kurio balsuosime, yra darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos vystymosi krypčių aprašo patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3325(2). Dabar balsuojame dėl šio projekto. Pradėjome balsavimą, tai, kolegos, susėskime, nes dabar daug balsuosime.
Užsiregistravo 109 : už – 91, prieš – 1, susilaikė 17. Pritarta po svarstymo.
12.32 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 112, 272, 68 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2413 3, 4, 9, 15, 18, 20, 21, 27, 30, 34 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3462(2), Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 7, 18, 20, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2420 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3463(2), Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 7, 10, 11, 13, 14, 17, 18, 24, 31 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 101, 341 straipsniais ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-2414 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3464(2), Architektūros įstatymo Nr. XIII-425 7, 10, 11, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2416 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3465(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-9 klausimų blokas – projektai Nr. XIVP-3462, Nr. XIVP-3463, Nr. XIVP-3464 ir Nr. XIVP-3465. Tai yra Statybos įstatymo ir lydimųjų įstatymų projektų blokas. Taip pat balsuojame po svarstymo. Balsuojame dėl Statybos įstatymo, dviejų Teritorijų planavimo įstatymų ir Architektūros įstatymo pakeitimo.
Užsiregistravo 110, balsavo 109: už – 91, prieš – 1, susilaikė 17. Po svarstymo yra pritarta.
12.33 val.
Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3, 5, 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2366(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2366(2). Taip pat balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 14. Po svarstymo yra pritarta.
12.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-3561 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-3561. Balsuojame dėl Aleksandro Stulginskio žvaigždės.
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 111, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po pateikimo yra pritarta. Siūloma svarstyti balandžio 9 dieną. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
12.34 val.
Įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projektas Nr. XIVP-2422(2) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12 klausimą dar apsvarstėme, tai dabar yra Įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projektas Nr. XIVP-2422(2). Balsuojame dėl Lietuvos komunistų partijos.
Užsiregistravo 102, balsavo 99: už – 52, prieš – 4, susilaikė 43. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai. Kokių būtų siūlymų? Ar būtų pasiūlymų per šoninį mikrofoną, nes mes nesame apsisprendę? A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš siūlyčiau Kultūros komitetą, jeigu neprieštaraujate.
PIRMININKAS. Siūlo Kultūros komitetą. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu? Siūlote balsuoti dėl to, kad kaip pagrindinis Kultūros komitetas? Gerai, balsuokime. Ar pritariame, kad Kultūros komitetas pagrindinis? Daugiau nebuvo jokių pasiūlymų, tai balsuojame. Kitų alternatyvų niekas nepasiūlė. Tai balsuojame, kas už tai, kad Kultūros komitetas būtų pagrindinis. Tiesiog paprastas balsavimas. Kas už tai, kad pagrindinis būtų Kultūros komitetas? Jau įvyko balsavimas, čia palaukti niekur neišeina.
Užsiregistravo 99, balsavo 94: už – 53, prieš – 23, susilaikė 18. Taigi kaip pagrindinis yra skiriamas Kultūros komitetas.
Dabar per šoninį mikrofoną gerbiamas J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pirmiausia aš esu nustebęs, kad rengiant darbotvarkę nėra suplanuota, koks būtų buvęs komitetas. Dabar iš lempos paima, pasiūlo. Galima buvo pasiūlyti bet kokį komitetą, ar ne? Dabar – Kultūros komitetas. Mes turime Žmogaus teisių komitetą, mes turime Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kurie galėtų dalyvauti svarstydami šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam Juliui už pastabas, bet, deja, kaip darbotvarkė yra pateikta, taip aš dirbu. Seniūnų sueigoje mes to klausimo nekėlėme, Seimo salėje jūs irgi nekėlėte. Mes balsuodami apsisprendėme. Tie komitetai galės būti papildomi, jeigu kas nors pasiūlys. Dabar R. Šarknickas per šoninį mikrofoną.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, jūs šį kartą prastai pirmininkaujate, nes nebuvo pasiūlyta alternatyvos visiškai. Ir ką kolega Julius teikė, tai gali būti pasiūlymas. Mes siūlome Žmogaus teisių.
PIRMININKAS. Gerai, labai ačiū. Dabar jūs jau pasisakėte dėl vedimo tvarkos. Dabar pasisakys gerbiamas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, prieš kiekvieną darbotvarkės formavimą Sekretoriatas apklausia komitetus, kurie kokį projektą svarstant galėtų būti pagrindiniai. Šio projekto nė vienas komitetas nepageidavo. Tai reikia tik padėkoti Kultūros komitetui, kuris pasiryžo nuodugniai išnagrinėti šį sudėtingą klausimą.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamas E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Nuskambėjo mintis. Aš siūlau Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kur ir projekto autorė, ir komiteto pirmininkė I. Haase galėtų kvalifikuotai į tuos teisinius dalykus pažiūrėti, kaip papildomą komitetą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Štai nuskambėjo pagaliau normaliai suformuluotas pasiūlymas, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas galėtų būti kaip papildomas. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Tai gerai, bet dabar nuskambėjo pasiūlymas. Jūs jau vieną kartą kalbėjote dėl vedimo tvarkos, nesuformulavote siūlymo. Aš turiu gerbti E. Gentvilo pasiūlymą. Gerai, J. Sabatauskas dar. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų Seimas – ne pageidavimų koncertas, kad kas nors norėtų pageidauti, kas nors nenorėtų pageidauti, nes yra atitinkamai Seimo komitetų kryptys Statute aprašytos ir pagal jas mes turime dirbti. Todėl siūlau, kad būtų dar paskirtas, be Teisės ir teisėtvarkos, ir Žmogaus teisių komitetas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pagaliau nuskambėjo aiškus, konkretus pasiūlymas, nes kai mes svarstėme dėl pagrindinio komiteto, tokių siūlymų, pastebėsiu, nebuvo ir mes rinkomės iš vieno. Atsiprašau už labai blogą pirmininkavimą, bet yra kaip yra. Gerbiamas V. Juozapaitis dar nori per šoninį mikrofoną. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš vis dar stebiuosi, kad išgirdę Kultūros komiteto pavadinimą kolegos nutaiso tokias nustebusias veido išraiškas, neva ten susirinkę kažkokie nevykėliai, kurie nesugebės išnagrinėti. Tai iš tikrųjų… Prašau? (Balsas salėje „Ne dėl vedimo tvarkos.“) Ne dėl vedimo tvarkos, ne, aš tiesiog kalbu tai, ką aš noriu pasakyti. Tai aš noriu pasakyti, kad praėjusį posėdį ar prieš porą posėdžių garbusis Seimas Kultūros komitetui paskyrė vieną iš kapų priežiūros įstatymų. Aš manau, kad čia bus kaip tik į tą patį komplektą ir mes tikrai išnagrinėsime atsakingai ir mirusiųjų reikalus, ir tos mirusios Komunistų partijos, kuri, aš tikiuosi, niekada nebeprisikels, reikalą. Taigi ačiū jums.
PIRMININKAS. Dėkoju, dėkoju. Tai, gerbiami kolegos, įvyko tikrai išsami diskusija dabar per šoninius mikrofonus. Dėl pagrindinio komiteto Seimas jau apsisprendė, kad tai yra Kultūros komitetas, ir buvo du pasiūlymai dėl papildomų komitetų, tai yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Žmogaus teisių komiteto. Ar galime šitiems pasiūlymams pritarti bendru sutarimu? Puiku, klausimas išspręstas. Svarstome šioje sesijoje, nes dėl datos taip pat, atsiprašau, pasiūlymų nebuvo. Tai šioje sesijoje, kai ras komitetas vietą, tai ir pasvarstysime.
Dabar, gerbiami kolegos, kadangi dar yra laiko iki pertraukos, rezerviniai. Ir jau atsirado Teisės departamento išvada. Gerbiamas J. Razma rezervinį 1 ir rezervinį 2 klausimus galbūt pateiks.
12.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3575, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3576 (pateikimas)
Pirmiausia rezervinis 1 klausimas – projektas Nr. XIVP-3575. Prašome.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi pasikeitė krašto apsaugos ministrai, abu yra Seimo nariai, tai mes laikomės taisyklės, jog ministras neturėtų būti savo srities komiteto nariu, taip pat, žinoma, ministras negali būti ir komiteto pirmininku, dėl to ir yra teikiami du nutarimų projektai.
Pirmasis yra dėl komitetų sudėties pakeitimo. Daromi pakeitimai trijuose komitetuose. L. Kasčiūnas taptų Audito komiteto nariu. Į jo atlaisvintą vietą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete būtų įrašomas A. Anušauskas. Taip pat, kadangi Laurynas atėjo į Audito komitetą, kuriame buvo G. Landsbergis, G. Landsbergis būtų įrašomas į Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
Kitu nutarimo projektu tiesiog išbrauktume iš komiteto vadovų L. Kasčiūną. Kol kas naujas komiteto pirmininkas nėra išrinktas, todėl šiandien patvirtinti kitą asmenį neturime galimybės.
12.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3576 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Pagal logiką tada pirmą apsvarstome rezervinį 2 klausimą. Jūsų nori paklausti gerbiamas V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, aš nežinau, kas atsitiko konservatoriams, kodėl ministrai yra galbūt tokie nekompetentingi, kad bijo būti to komiteto nariais? Ar jie taip bando išsisukti nuo atsakymų, nes jau yra nuolatinė ministrų tradicija ne eiti į komitetą, o siųsti kažką kitą. Kas čia atsitiko pas jus? Ar L. Kasčiūnas taip pat yra nekompetentingas NSGK komiteto narys, kad bijo būti jo nariu?
J. RAZMA (TS-LKDF). Niekas nieko nebijo. Ministrai, be abejo, turi ateiti į visų komitetų posėdžius (ir į savo, ir į kito), kuriuose yra svarstomi jų projektai. O šios taisyklės, kurią aš paminėjau, kad ministras nėra savo srities komiteto nariu, mes laikomės nuo kadencijos pradžios. To yra sava logika: būtent tame komitete daugiausia to ministro teikiamų projektų yra balsuojama, todėl ministras kaip ir būtų priverstas visą laiką balsuoti už savo projektus. Ne priverstas, bet tiesiog balsuoti už savo projektus. Geriau, kad to išvengiame.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Skardžius nori jūsų paklausti. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, ar jūs nemanote, kad statote vežimą prieš arklį? Juk nesibaigė STT tyrimas dėl galimos korupcijos Krašto apsaugos ministerijoje. Dabar jūs poną A. Anušauską, ką tik išvarytą iš ministrų, siūlote į komitetą. Galbūt bus panaikintas leidimas jam dirbti su slapta informacija, kai bus baigtas tas tyrimas. Ar jūs toks tikras, kad ten nieko nėra? Jeigu nėra, vadinasi, apsimelavo, žmogus sulaužė priesaiką.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš esu įsitikinęs, kad tikrai nieko reikšmingo nėra tame jūsų minėtame STT tyrime, bet STT privalėjo reaguoti, kai viešojoje erdvėje įkaitus politinei atmosferai tas klausimas buvo labai labai sureikšmintas. Kaip matėme, tas STT tyrimas nebuvo jokia kliūtis paskirti naują krašto apsaugos ministrą Respublikos Prezidentui. Tuo labiau tai nėra kliūtis A. Anušauską įrašyti eiliniu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu. Leidimas dirbti su slapta informacija jam tikrai nėra panaikintas. Žodžiu, nesijaudinkite, viskas čia gerai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nesijaudinkime. Dabar dėl motyvų niekas nenori kalbėti.
Dabar balsuosime dėl rezervinio 2 klausimo pirmiausia… (Balsai salėje) Neužsirašėte laiku kalbėti. Gal ir norite, aš nedrįstu kvestionuoti, bet, deja, nebuvo jūsų pavardės.
Dabar rezervinis 2 klausimas. (Balsai salėje) Ar galime po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Tada balsuojame. Po pateikimo bendru sutarimu.
Jūs turbūt, gerbiamas Valdemarai, užsirašęs dėl rezervinio 1 klausimo? Mes balsuojame dėl rezervinio 2 klausimo. Pagal logiką jį pirmiau reikia – dėl komitetų sudėties. Jūs turėsite progą.
Užsiregistravo 101, balsavo 98: už – 80, prieš – 6, susilaikė 12. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti rezerviniam 2 klausimui? Dėkoju, galime. Tada priėmimas. Balsuojame.
Pirmiausia, atsiprašau, pastraipsniui, nes čia yra keletas straipsnių. 1 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis ir 3 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Ir dabar balsuojame dėl viso projekto, rezervinio 2 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 100, balsavo 100: už – 87, prieš – 4, susilaikė 9. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3575 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Dabar grįžtame prie rezervinio 1 klausimo – Seimo nutarimo projekto Nr. XIVP-3575. Ar galime po pateikimo… (Balsai salėje) Yra norinčių kalbėti, teisingai. Gerbiamasis V. Valkiūnas. Jūs ir dėl rezervinio 1 klausimo neužsirašėte. (Balsai salėje) Kur jūs buvote užsirašęs? Ar jūs norite dėl motyvų čia dabar? (Balsai salėje) Jūs užsirašykite. Parašyta žaliai: galima užsirašyti kalbėti. Jūs galite užsirašyti kalbėti, jeigu jūs norite kalbėti, tai ir kalbėkite. (Šurmulys salėje) Jums įjungė mikrofoną, kalbėkite dėl rezervinio 1 klausimo. Prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kaip jau sakėte, šiandien ne jūsų diena. (Šurmulys salėje) Jūs, kaip sakant, blogai pirmininkaujate. (Balsai salėje) Ką darysi, Paulius II. Kuris ten jūs Paulius? Aš norėjau J. Razmos paklausti, bet nesuteikėte tokios galimybės, nes… (Balsai salėje) Kaip sakant, kažkaip jums ten mišrainė šiandien. Linkiu sėkmės, gerbiamas Pauliau.
PIRMININKAS. Dėkoju už supratimą. Labai ačiū už palinkėjimą. Gerbiami kolegos, dabar dar L. Jonaitis per šoninį mikrofoną. Prašau.
L. JONAITIS (LSDPF). Mieli Seimo nariai, šiandien svečiuose lankosi Šiaurės Lietuvos širdies – Joniškio – Saulės pagrindinės mokyklos mokiniai ir mokytojai. (Plojimai)
PIRMININKAS. Sveiki, mieli mokiniai iš Joniškio ir mokytojai, malonu, kad jūs lankotės.
Dabar po pateikimo ar galime bendru sutarimu pritarti rezerviniam 1 klausimui? Dėkoju, pritarta. Ar galime pritarti po svarstymo rezerviniam 1 klausimui? Dėkoju, pritarta. Ir dabar priėmimas. Balsuojame. Vienas straipsnis. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta. Balsuojame tada dėl viso projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 103, balsavo 102: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 11. Taigi nutarimas priimtas. (Gongas)
Dabar tada galėtume dar šiek tiek padirbėti, nes yra laiko, dar 11 minučių iki pietų. Tai gal tada iš vakarinės darbotvarkės pabaigos? Ar spėsime Geriamojo vandens?.. (Balsai salėje: „Spėsime, spėsime.“) Tai gerai, tada dar vieną pateikimą padarome. Balsavimų jau nebus, nes balsavimo intervalas baigėsi, bet pateikimą mes galime spėti padaryti.
12.50 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 15 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3511 (pateikimas)
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektas Nr. XIVP-3511. Gerbiama E. Rudelienė. Prašom. Pateikimas.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, už suteiktą galimybę pristatyti šį klausimą dabar. Gerbiami kolegos, šiuo metu Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas įpareigoja viešuosius vandens tiekėjus mokėti 2 % nuo savo apyvartos garantiniam vandens tiekėjui. Susiklosto tokia situacija, kad, aišku, man geriausiai žinoma Vilniaus regiono, Trakų situacija, kad, pavyzdžiui, maža įmonė „Trakų vandenys“ moka garantiniam vandens tiekėjui lėšas, o tos lėšos gali būti panaudojamos, na, visai ne Trakų teritorijoje esantiems žmonėms tiekti vandenį. Mano nuomone, teisinga būtų kaupti tose įmonėse tas lėšas ir jas naudoti, jeigu jau, pavyzdžiui, netenka licencijos, tiktai tos įmonės aptarnaujamoje teritorijoje. Gali būti tokia situacija, kad jeigu Vilniaus regione kelios įmonės vienu metu netektų licencijos, tikėtina, galbūt taip neatsitiktų, bet jeigu taip būtų, pagal dabar galiojantį įstatymą išeitų taip, kad garantinis vandens tiekėjas gali panaudoti lėšas visai ne ten, kur sumokėjo gyventojai. Tai yra neteisinga gyventojų atžvilgiu, nes į vandens kainą yra įkalkuliuojamos šitos lėšos. Man atrodo, šita įstatymo nuostata turi būti keičiama, kad lėšos būtų kaupiamos kiekvienoje įmonėje ir jos galėtų būti panaudojamos tik tos teritorijos gyventojams aptarnauti.
Taip pat šiuo metu galioja nuostata, kad nėra ribos, iki kiek yra kaupiama, 2 % ir kaupia be pabaigos. Aišku, čia gali būti diskusijų klausimas, svarstant šį klausimą vėliau komitetuose. Mano siūlymas, kad tai būtų apibrėžta suma – 1/10 įmonės įstatinio kapitalo. Taip, girdėjau kolegas diskutuojant: vieni sako, kad galbūt yra labai daug, kiti – labai mažai. Bet įmonės yra skirtingos ir jų apyvartos yra skirtingos, todėl vienoms gali būti lėšų daugiau, kitoms mažiau. Sakau, tai gali būti diskusija komitetuose ir gali būti priimtas kitoks sprendimas.
Tai tokie mano siūlymai. Laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų turbūt niekam tikusi praktika, kada, priėmę tokį ganėtinai svarbų įstatymą dėl vandentvarkos, mes pradedame keisti nepraėjus vieniems metams, dar iš esmės niekur neįsigaliojusį. Tai turbūt geriausia diskutuoti, kai diskutuojame apie tą įstatymo projektą.
Ir turbūt garantiniai vandens tiekėjai ne patys prašosi priimti tas įmones, kurios iš tikrųjų galbūt… Kitos savivaldybės nesirūpindamos pakankamai neprižiūrėjo ir elgėsi nekorektiškai, turbūt spręsdamos savo politinius tam tikrus dalykus, laiku neinvestuodamos, nepakeldamos kainos, kai dar buvo galima kažkada savarankiškai nustatinėti. Tai kodėl geriamojo vandens tiekėjai, jeigu jie tampa garantiniais, negali spręsti savo nuožiūra, kuomet reikia iš tikrųjų visą ūkį vystyti, jau ne tik savo dalį, bet ir tuos, kurie pridėti? Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų pasižiūrėti, kaip tas įstatymas veiks, nes dar iš esmės jis ir neveikia, tik tai, kad galbūt renkami tam tikri pinigai, esant tokiam atvejui.
E. RUDELIENĖ (LSF). Praktikų, kalbant apie Seimą, kai priimami ir keičiami įstatymai, matyt, turime įvairių, net ir neeilinių sesijų būna sušaukiama, kai reikia vieną ar kitą įstatymą koreguoti. O šiuo atveju, matyt, aš pristatydama atsakiau į klausimą. Mano nuomone, nėra teisinga, kad vandens gavėjai susimoka už vandenį savo teritorijoje, skirtingos yra vandens kainos, jos yra reguliuojamos, ir paskui garantinis vandens tiekėjas gali tas lėšas skirti net ne tos teritorijos aptarnavimui. Tai mano toks yra teikimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas A. Stončaitis. Prašom.
A. STONČAITIS (DFVL). Miela kolege Edita, iš tikrųjų jūsų teikiamas įstatymo projektas, nepykite, bet aš manau, kad jisai iš principo nesprendžia problemos. Su tuo teisiniu reguliavimu nuo sausio 1 dienos mes ir mažųjų savivaldybių gyventojus, ir šitas įmones tiesiog pastatome į labai nevienodą padėtį su didžiaisiais vandens teikėjais, didžiųjų miestų. Būtent mažųjų savivaldybių gyventojai priversti nuo sausio 1 dienos papildomai mokėti šitas rinkliavas, ir netgi neaišku, iki kada mokėti, o surinkus 1/10 įstatyminio kapitalo netgi neaišku, kas toliau su tomis lėšomis bus. Ar jos gulės bankuose? Ir kokia jų paskirtis? Tikrai, matyt, reikėtų čia kitų sprendimų.
Taip pat aš esu dabar įregistravęs teisės akto pakeitimo projektą ir manau, kad jeigu ir bus šiandien pritarta jūsų pateiktam, tai norėtųsi, kad neatmestumėte ir priimtumėte siūlymus iš principo išspręsti susidariusią tokią tikrai netinkamą padėtį. Ačiū.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tiesų su jumis diskutavome. Ką girdžiu, kad iš tiesų nėra gera situacija dabar iki galo, tai aš savo įstatymo projektu teikiu dėl mažųjų įmonių, kad situacija joms pagerėtų. Daugiausiai, kaip aš sakau, su Trakų mes esame diskutavę, nes jie norėtų bent jau tas lėšas kaupti pas save, kad tos lėšos neiškeliautų neaišku kur. Bet jūsų teisė, kaip mes sakome, teikti projektus. Manau, kad šitie projektai susitiks komitetuose ir bus svarstomi ateityje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas J. Varžgalys, prašau.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiama kolege, jūs neseniai dirbote Trakų rajono mere. Jūs puikiai suprantate „Trakų vandenis“, suprantate kitų rajonų vandenų įmonių veiklą. Tai ar jums neatrodo, kad toks privalomas sukaupti 1/10 įstatinio kapitalo yra labai didelis? Tokios įmonės aplinkui kaip Ukmergės, Kėdainių, Jonavos, kurių įstatinis kapitalas siekia 80 mln., jos turės per tą laikotarpį sukaupti apie 800 tūkst., 1 mln. pinigų. Tos lėšos yra įšaldomos, jos niekur yra nepanaudojamos. Kas gali pasakyti „ne“, kad tos lėšos nenuvertės?
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū už klausimą, kolega. Jeigu matėte, mano aiškinamajame rašte būtent ir kalbame apie tai, kad ir dabar tos lėšos nuvertėja (šiuo metu tiek, kiek… išvis kaupimas nėra numatytas, kada jisai baigiasi). Jisai neturi pabaigos, tiesiog kaupia. Aš įstatymo projekte siūlau bent numatyti kažkokį baigtinį kaupimą – ar 1/10… Kaip sakiau, galbūt bus diskusija komitete, gal bus kita suma. Vienoms įmonėms 1/10 yra labai didelė suma, kitoms –nedidelė. Mes žinome ir vandens tiekėjų įmonės vertę. Jos yra skirtingos: jos jau yra grupuojamos į 5 grupes, jos turi skirtingas apyvartas. Matyt, ir čia negalės būti, kad vienodą sumą visos įmonės turi susikaupti. O atrodo, kad nuo apyvartos turėtų būti ta suma arba nuo įstatinio kapitalo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą noriu užduoti gerbiamas V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, ar jūs iš viso matote logiką, kad tos lėšos turėtų būti kaupiamos? Nes dabar diskusija, kad centrinėje sąskaitoje, tos savivaldybės įmonės sąskaitoje, bet pati logika, kad jokio kaupimo neturėtų būti. Visos tos įmonės priklauso savivaldybėms. Na, turbūt dar negirdėjome, kad savivaldybė bankrutuotų, tai taip pat ir vandens įmonė negali bankrutuoti. Tai kam kaupti lėšas dėl to, kas negali įvykti? O jeigu viena ar kita savivaldybė blogai prižiūri savo įmonę, per mažai kreipia į ją dėmesio ir priveda iki tokios situacijos, nu tai turbūt neturi būti kaltos visos įmonės, kad kažkas bankrutuoja. Tai gal reiktų išvis panaikinti tą apmokėjimą?
E. RUDELIENĖ (LSF). Kadangi Seimas yra jau apsisprendęs dėl garantinio vandens tiekimo ir šiandienai kaupimas yra numatytas toks, koks yra numatytas, kaip pristačiau pačioje pradžioje, tai aš manau, kad bent jau šiuo atveju yra teisinga, kad jeigu yra kaupiama, tai būtų kaupiama tose įmonėse, o ne pas garantinį vandens tiekėją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi laikas baigiasi, tai turbūt jau paskutinis – gerbiamas E. Sabutis. Prašom. Ne, 10 minučių, čia ne taip rodo gal. (Balsai salėje) Prašau klausti.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, pranešėjau. Mano asmeninė nuomonė tokia, kad kaupti ir panaudoti tas lėšas atsitikus kažkokiai nelaimei, nėra visai prasta praktika. Galbūt prasta praktika, kaip dabar yra suformuluota įstatyme. Kaupti vienam ir priešinti didžiuosius vandens tiekėjus su mažaisiais arba mažuosius iš esmės palenkti tarnauti jiems ir panašiai nėra gera praktika.
Norėčiau paklausti, gerbiama Edita, ar nebuvo kalbama su ministru, kadangi jis jūsų frakcijos narys, apie truputį kitą galimybę, tai yra steigti bendrą fondą prie ministerijos ir jau tada naudoti ne pagal didžiųjų tiekėjų norus, bet bendrą fondą, ir valstybiškai naudoti?
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Būtent taip, dėl savo įstatymo projekto diskutavome ir su ministru, ir su viceministre Aplinkos ministerijoje. Iš tiesų, dėl įstatymo, kaip ir matėte, Teisės departamento išvadoje yra siūloma, kad būtų ir Vyriausybės išvada. Manau, kad ši diskusija grįš į ministeriją, į komitetus, tiesiog šiandien teikiu tokį, kokį buvau registravusi, o vėliau, matyt, diskusija dar tęsis.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiami kolegos, kadangi…
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū.
PIRMININKAS. …mes buvome sutarę, kad dar spėsime iki posėdžio pabaigos apsvarstyti, tai kiek spėjote paklausti, tiek spėjote. Atsiprašau kitų, kurie nespėjote. Bus galima išsakyti motyvus tada prieš balsavimą.
Dabar rytinį plenarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Registruojamės. (Balsai salėje) Sako, po gongo nebegalima. (Balsas salėje: „Galima.“) Prašau, galima. Jūsų valia. Seimas gali viską, tai prašau.
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.