LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Audito komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO NR. I-430 2, 8, 17, 18, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 14¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4308

2020-04-12 Nr. 141-P-7

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Audronė Jankuvienė, Gintaras Vaičekauskas.

Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė, vyresnioji specialistė Diana Andriūnaitė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viceministras Darius Sadeckas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Viešųjų finansų sistemos valdymo grupės vadovė Ineta Baltrušaitienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos grupės vadovė Vaida Budzevičienė, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus viršininkė Jekaterina Šarmavičienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08	1, 7	1, 2		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje esanti formuluotė „ir ją išdėstyti taip“ brauktina kaip perteklinė, o projekto 7 straipsnio 2 dalis pildytina nuoroda į 6 straipsnį, nes priešingu atveju projekto 6 straipsnis įsigaliotų nuo jo oficialaus paskelbimo.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje esanti formuluotė „ir ją išdėstyti taip“ brauktina kaip perteklinė, o projekto 7 straipsnio 2 dalis pildytina nuoroda į 6 straipsnį, nes priešingu atveju projekto 6 straipsnis įsigaliotų nuo jo oficialaus paskelbimo.

Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Nacionalinė teismų administracija, 2020-02-21	3			<...> 2. Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2, 8, 1 7, 18, 32 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14¹ straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIIP-4308 (toliau — Biudžeto sandaros įstatymo projektas) yra vartojamos dvi skirtingos sąvokos: „valstybės veiklos sritis“ ir „ministro valdymo sritis“, tačiau apibrėžta tik ministro valdymo srities įstaigos sąvoka. Nei Strateginio valdymo įstatymo projekte, nei Biudžeto sandaros įstatymo projekte valstybės veiklos srities sąvoka nėra apibrėžta, todėl, siekiant užtikrinti reglamentavimo aiškumą, siūloma įtraukti ir apibrėžti valstybės veiklos srities sąvoką. Pažymėtina, kad 1999 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teisminė valdžia, būdama savarankiška, negali būti priklausoma nuo kitų valdžių. Užtikrinant teisėjo ir teismų nepriklausomumą ypač svarbu aiškiai atriboti teismų veiklą nuo vykdomosios valdžios — Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia vykdomajai valdžiai kištis į teisingumo vykdymą, daryti teismams kok_į nors poveikį ar vertinti teismų darbą nagrinėjant bylas. Konstitucinis Teismas minimame nutarime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad teismų veikla nėra ir negali būti laikoma valdymo sritimi, priskirta kuriai nors vykdomosios valdžios institucijai. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinta, kad teismų savivalda teisėjų ir teismų teisė ir reali galia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus laisvai ir savarankiškai, savo atsakomybe spręsti teismų veiklos klausimus. Teismų įstatymo 114 straipsnyje nustatyta, kad teismų savivaldos sistemą sudaro: Visuotinis teisėjų susirinkimas, Teisėjų taryba, Teisėjų garbės teismas, o teismų savivaldos institucijoms funkcijas įgyvendinti padeda Nacionalinė teismų administracija. Atsižvelgiant į tai, kad teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma, teismų veiklos klausimais ji nėra ir negali būti atstovaujama vykdomosios valdžios, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro. Administracija, suprasdama valstybės veiklos srities sampratos įtvirtinimo poreikį valstybės veiklos sričių suskirstymui statistikos tikslais ir tam tikram valstybės veiklos sričių struktūrizavimui dokumentuose, pažymi, kad ministro valdymo srities įstaigos sąvoka ir Biudžeto sandaros įstatymo projekte numatytas reglamentavimas, susijęs su ministro valdymo sritimis, nei Lietuvos Respublikos teismams, nei Administracijai nėra taikytinas, todėl minėtų dviejų sąvokų aiškumas ir atribojimas yra reikalingas.	Pritarti	Įstatymo projekte, kuris pateiktas svarstyti Seimui kartu su Strateginio valdymo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4294, numatyta, kad valstybės biudžeto asignavimai tvirtinami pagal valstybės veiklos sritis. Pažymėtina, kad valstybės veiklos sritys yra susijusios ne tik su biudžeto, bet ir su visos pažangos veiklos valdymo procesais (planavimu, įgyvendinimu, stebėsena, atsiskaitymu už pasiektą pažangą), kurie apibrėžti Strateginio valdymo įstatymo projekte. Todėl Audito komitetas pateikė pasiūlymą „valstybės veiklos srities“ sąvoką apibrėžti ir šias sritis įtvirtinti Strateginio valdymo įstatymo projekte.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Nacionalinė teismų administracija,

2020-02-21

<...>

2. Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2, 8, 1 7, 18, 32 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14¹ straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIIP-4308 (toliau — Biudžeto sandaros įstatymo projektas) yra vartojamos dvi skirtingos sąvokos: „valstybės veiklos sritis“ ir „ministro valdymo sritis“, tačiau apibrėžta tik ministro valdymo srities įstaigos sąvoka. Nei Strateginio valdymo įstatymo projekte, nei Biudžeto sandaros įstatymo projekte valstybės veiklos srities sąvoka nėra apibrėžta, todėl, siekiant užtikrinti reglamentavimo aiškumą, siūloma įtraukti ir apibrėžti valstybės veiklos srities sąvoką.

Pažymėtina, kad 1999 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teisminė valdžia, būdama savarankiška, negali būti priklausoma nuo kitų valdžių. Užtikrinant teisėjo ir teismų nepriklausomumą ypač svarbu aiškiai atriboti teismų veiklą nuo vykdomosios valdžios — Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia vykdomajai valdžiai kištis į teisingumo vykdymą, daryti teismams kok_į nors poveikį ar vertinti teismų darbą nagrinėjant bylas. Konstitucinis Teismas minimame nutarime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad teismų veikla nėra ir negali būti laikoma valdymo sritimi, priskirta kuriai nors vykdomosios valdžios institucijai.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinta, kad teismų savivalda teisėjų ir teismų teisė ir reali galia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus laisvai ir savarankiškai, savo atsakomybe spręsti teismų veiklos klausimus. Teismų įstatymo 114 straipsnyje nustatyta, kad teismų savivaldos sistemą sudaro: Visuotinis teisėjų susirinkimas, Teisėjų taryba, Teisėjų garbės teismas, o teismų savivaldos institucijoms funkcijas įgyvendinti padeda Nacionalinė teismų administracija. Atsižvelgiant į tai, kad teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma, teismų veiklos klausimais ji nėra ir negali būti atstovaujama vykdomosios valdžios, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro.

Administracija, suprasdama valstybės veiklos srities sampratos įtvirtinimo poreikį valstybės veiklos sričių suskirstymui statistikos tikslais ir tam tikram valstybės veiklos sričių struktūrizavimui dokumentuose, pažymi, kad ministro valdymo srities įstaigos sąvoka ir Biudžeto sandaros įstatymo projekte numatytas reglamentavimas, susijęs su ministro valdymo sritimis, nei Lietuvos Respublikos teismams, nei Administracijai nėra taikytinas, todėl minėtų dviejų sąvokų aiškumas ir atribojimas yra reikalingas.

Pritarti

Įstatymo projekte, kuris pateiktas svarstyti Seimui kartu su Strateginio valdymo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4294, numatyta, kad valstybės biudžeto asignavimai tvirtinami pagal valstybės veiklos sritis. Pažymėtina, kad valstybės veiklos sritys yra susijusios ne tik su biudžeto, bet ir su visos pažangos veiklos valdymo procesais (planavimu, įgyvendinimu, stebėsena, atsiskaitymu už pasiektą pažangą), kurie apibrėžti Strateginio valdymo įstatymo projekte. Todėl Audito komitetas pateikė pasiūlymą „valstybės veiklos srities“ sąvoką apibrėžti ir šias sritis įtvirtinti Strateginio valdymo įstatymo projekte.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2, 8, 17, 18, 32 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 14¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-4308 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Audito komitetas.

6.2. Pasiūlymai: nėra.

7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ingrida Šimonytė.

Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė

Komiteto biuro vyresnioji specialistė Diana Andriūnaitė