|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
|
|||
|
Neringos savivaldybei
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
E. pristatymo informacinė sistema
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL NERINGOS SAVIVALDYBĖS BŪSTO IR SOCIALINIO BŪSTO ADMINISTRAVIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ
2019 m. sausio 16 d. Nr. 4-01-399 |
|||
1) Neringos savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo, patvirtinto Neringos savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T1-97 (toliau – Nuomos tvarkos aprašas)[1];
2) Neringos savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, nuomojančių socialinį būstą ar gaunančių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, sąrašų tvarkymo ir tikslinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Neringos savivaldybės Administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V13-372[2] (toliau – Sąrašų tvarkymo ir tikslinimo tvarkos aprašas);
3) Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos problemų sprendimo komisijos nuostatų, patvirtintų Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V13- 636 (toliau – Komisijos nuostatai);
4) Neringos savivaldybės būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijų mokėjimo ir permokėtų kompensacijų grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Neringos savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 21d. sprendimu Nr. T1-98 (toliau – Mokesčių ir kompensacijų tvarkos aprašas).
Atlikus antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad kai kurios minėtų teisės aktų nuostatos gali taikomos nevienareikšmiškai. Siekdami socialiai jautrios srities teisinio reguliavimo aiškumo, išsamumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus. Kai kurios pastabos ir rekomendacijos analogiškos toms, kurios buvo pateiktos siekiant tobulinti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 (toliau – Įstatymas) nuostatas[3].
1. Dėl Nuomos tvarkos aprašo
1.1. Nuomos tvarkos aprašo 5.4 punkte nustatyta, kad teisę į savivaldybės socialinio būsto nuomą be kita ko turi ir asmenys bei šeimos, kurie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būsto arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma.
Ši nuostata perkelta iš Įstatymo, tačiau nei pastarajame, nei vertinamame teisės akte nepaaiškinama jos taikymo ypatumų. Mūsų nuomone, nuostatos įtvirtinta situacija yra ydinga ir socialiai neteisinga, nes asmenys (šeimos), nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turintys būstą ir pretenduojantys į socialinį būstą kartu su tais, kurie neturi jokio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, yra iš anksto geresnėje padėtyje, nes nuosavybės teise priklausantį turtą jie gali, pavyzdžiui, išnuomoti – ypač esantį didmiesčiuose ar kurortinėse zonose – neatmetant tikimybės, kad neoficialiai bei gaunant pajamų ir turto deklaracijoje neatsispindinčių lėšų, ir pan. Taip pat nei Įstatyme, nei vertinamame teisės akte detaliau nėra nustatyta aukščiau minėtų situacijų kontrolės tvarka bei procedūros.
Analogiška pastaba taikytina ir Sąrašų tvarkymo ir tikslinimo tvarkos aprašo 17.1 papunkčiui, kuriame numatyta, kad šeimos ir asmenys iš sąrašų be kita ko išbraukiami, kai įsigyja būstą nuosavybės teise, išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis už nustatytą Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte[4], nes nėra aišku, kaip naudojamas įsigytas būstas asmeniui (šeimai) tuo metu gyvenant socialiniame būste.
Aukščiau minėta analizuojama nuostata, kuriai pateikėme pastabų ankstesnėje antikorupcinio vertinimo išvadoje, išliko ir naujai parengtoje Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 pakeitimo įstatymo projekto redakcijoje (2019-01-04, reg. Nr. XIIIP-2393(2)) (toliau – Projektas)[5]. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome:
1) nustatyti, kad asmenys (šeimos), turintys nuosavybės teise būstą, tiek pretenduodami į socialinio būsto nuomą ar į kitas paramos rūšis (būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją), tiek kasmet pateikdami pajamų ir turto deklaracijas, papildomai pateiktų patikimus duomenis apie nuosavybės teise valdomo turto būklę ir situaciją;
2) nustatyti, kad socialinis būstas asmenims (šeimoms), nuosavybės teise turintiems gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, būtų nuomojamas terminuotai (pavyzdžiui, 3 ar 5 metams) su galimybe sutartį pratęsti tik turint pagrįstų ir patikimų įrodymų, kad turimas būstas netinkamas gyventi ir nurodant, kokie veiksmai su juo bus atliekami šeimai toliau gyvenant socialiniame būste;
3) nustatyti procedūras, kurių savivaldybė turi imtis siekdama įvertinti, kokie veiksmai atliekami su asmens (šeimos) turimu nekilnojamuoju turtu jiems gyvenant socialiniame būste (ar jis nėra nelegaliai išnuomotas ir pan.).
1.2. Neringos savivaldybė savo interneto svetainėje skelbia nepakankamai duomenų apie išnuomotus socialinius būstus ir juos nuomojančius asmenis (šeimas). Įvertinus Neringos savivaldybės pateiktus duomenis apie asmenis (šeimas), kuriems nuo 2014 m. buvo išnuomotas savivaldybės socialinis būstas, nustatyta, kad praktiškai visos socialinio būsto nuomos sutartys buvo pasirašytos trejiems metams. Tačiau praėjus šiam terminui Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais sutartys buvo pakeistos išbraukiant sakinį „Gyvenamosios patalpos išnuomojamos trejų metų laikotarpiui“.
Nei Nuomos tvarkos apraše, nei Įstatyme nenustatyta, kuriam maksimaliam terminui gali būti išnuomojamas socialinis būstas, tik nurodomos priežastys, dėl kurių sutartys gali būti nutrauktos. Atsižvelgiant į tai, kad socialinio būsto Lietuvoje laukia tūkstančiai asmenų (šeimų) – kai kurie net dešimtmečiais – ir nėra nustatytas efektyvus socialinio būsto naudojimo kontrolės mechanizmas (iš gaunamų skundų ir kitų duomenų matyti, kad socialiniai būstai pernuomojami, jų nuomininkai išvyksta į užsienį ir kt.), tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu. Be to, neribotam laikui išnuomoto socialinio būsto gyventojai nemotyvuojami didinti savo pajamų ir apsieiti be savivaldybės paramos.
Atsižvelgdami į tai, siūlome tiek Įstatyme, tiek Nuomos tvarkos apraše nustatyti socialinio būsto nuomos terminą, numatant sutarties pratęsimo sąlygas ir tvarką, kuria remiantis būtų kontroliuojamas socialinio būsto naudojimas pagal paskirtį.
1.3. Nuomos tvarkos aprašo 13 punkte nustatyta, kad jei socialinio būsto naudingasis plotas yra didesnis negu Įstatymo 15 straipsnyje[6] nurodytas šio ploto normatyvas, tenkantis šeimai ir asmeniui, esančiam viename iš patvirtintų sąrašų būstas siūlomas išsinuomoti kitai šeimai ar asmeniui, kurio eilės numeris yra paskesnis (pagal prašymo pateikimo datą), su sąlyga, kad tuščio siūlomo išsinuomoti būsto naudingasis plotas atitiktų šeimos narių skaičiui tenkantį naudingojo ploto normatyvą.
Minėtos nuostatos loginė-lingvistinė konstrukcija suponuoja, kad jeigu sąraše (-uose) nėra šeimos, kurios sudėtis atitiktų Įstatyme nustatytą normatyvą, socialinis būstas gali būti neišnuomojamas. Apraše nėra nustatyta, kaip tokioje situacijoje turėtų elgtis savivaldybė – ar išnuomoti tam tikrai šeimai, viršijant normatyvinį plotą, ar, pavyzdžiui, pakeisti paskirtį ir išnuomoti kaip savivaldybės būstą.
Neringos savivaldybė neskelbia laukiančiųjų socialinio būsto eilės, taip pat neskelbiami duomenys apie socialinio būsto nuomininkus – skelbiamas tik bendras socialinio būsto sąrašas, kuriame 20 objektų, nepatikslinant, ar tarp tų būstų yra laisvų[7]. Tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu.
Atsižvelgdami į tai, siūlome:
1) atitinkamai patikslinti Nuomos tvarkos aprašo 13 punktą;
2) skelbti detalius duomenis apie socialinį būstą – laisvą, užimtą ir nuasmenintus duomenis apie jo nuomininkus.
1.4. Nuomos tvarkos aprašo 26 punkte numatyta, kad jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios <...> daugiau kaip 25 procentais viršija Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį savivaldybėje, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis <...>, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.
Minėta nuostata perkelta iš Įstatymo, tačiau nei Įstatyme, nei Nuomos tvarkos apraše nedetalizuojama tvarka ir procedūros, kuriomis remiantis būtų priimamas toks sprendimas. Mūsų turimais duomenimis, pasitaikė atvejų, kai Neringos savivaldybė 2018 m. nustačiusi, kad dviejų socialinių būstų nuomininkų pajamos viršija nustatytas Įstatyme, pasiūlė jiems nuomojamą socialinį būstą nuomotis kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis – nors tuo metu laukiančių socialinio būsto buvo 30 šeimų, o vieninteliu motyvu nurodytas nuomininko nenoras išsikelti iš socialinio būsto. Tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti aukščiau minėtą Įstatymo ir Nuomos tvarkos aprašo nuostatą numatant, kad socialinio būsto paskirtis būtų keičiama į savivaldybės būsto ir nuomojama rinkos sąlygomis tik tais atvejais, jeigu socialinis būstas neatitiktų nė vieno tuo metu laukiančiųjų socialinio būsto sąraše esančio asmens (šeimos) poreikių, ir tik esant nustatytiems pagrindams ir motyvams.
1.5. Nuomos tvarkos aprašo 24.4 papunktyje nustatyta, kad be kita ko Savivaldybės būstas gali būti išnuomojamas asmenims ir šeimoms, kurie su savivaldybe ar jos įstaigomis yra susiję darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais, apgyvendinti.
Pažymėtina, kad nėra nustatyta jokia tvarka, kriterijai, kuriais remiantis savivaldybės būstas būtų išnuomojamas asmenims ir šeimoms, kurie su savivaldybe ar jos įstaigomis yra susiję darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais, apgyvendinti. Taip pat nėra duomenų, kiek savivaldybės būsto objektų yra išnuomoti tokiems asmenims.
Todėl siūlome :
1) tikslinti Nuomos tvarkos aprašą detalizuojant aukščiau minėtus atvejus;
2) viešinti sąrašą savivaldybės būstų, išnuomotų asmenims ir šeimoms, kurie su savivaldybe ar jos įstaigomis yra susiję darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais.
2. Dėl Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos problemų sprendimo komisijos nuostatų
2.1. Komisijos nuostatų 2 punkte numatyta, kad Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Komisija skiriama ir atleidžiama Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Tačiau detaliau nėra nustatyta, kokia tvarka Komisija sudaroma, kokiai kadencijai, kaip rotuojami nariai ir pan. Atsižvelgdami į tai, kad teisinio reglamentavimo neišsamumas vertintinas kaip korupcijos rizikos veiksnys, siūlome papildyti Komisijos nuostatų 2 punktą.
2.2. Komisijos nuostatų 6.1 papunktyje nustatyta, kad Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, be kita ko turi teisę iš Savivaldybės administracijos padalinių ir pavaldžių įstaigų gauti rašytinę informaciją apie asmenų, pageidaujančių išsinuomoti Savivaldybės socialinio fondo ir jam nepriskirtas Savivaldybės gyvenamąsias patalpas, gebėjimą savarankiškai auginti vaikus, apie tai kaip Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai naudojasi visa valstybės ir Savivaldybės teikiama socialine parama ir kitą reikalingą informaciją.
Neringos savivaldybė 2018 m. lapkričio 12 d. rašte „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ Nr. (4.16)V15-2382 informavo, kad Komisija vykdo „dalinę kontrolę pagal gyventojų ir institucijų skundus“.
Tačiau Komisijos nuostatuose nėra detalizuota, kokia tvarka, periodiškumu Komisija vykdo kontrolės funkciją. Iš savivaldybės pateiktos informacijos matyti, kad pernai Komisija nagrinėjo vieną galimai netinkamo socialinio būsto naudojimo atvejį (2018 m. spalio 4 d. protokolas Nr. 1).
Akivaizdu, kad tokia savivaldybės kontrolė nėra pakankama. Todėl siūlome tikslinti Komisijos nuostatus nustatant detalią tvarką ir procedūras, pagal kurias Komisija turėtų vykdyti planinę ir neplaninę (pagal skundus) gyvenamųjų patalpų nuomos ir naudojimo kontrolę.
3. Dėl Mokesčių ir kompensacijų tvarkos aprašo
Mokesčių ir kompensacijų tvarkos aprašo 22 punkte numatyta, kad specialistas turi teisę tikrinti asmens ar šeimos pateiktus duomenis. Minėtos nuostatos loginė-lingvistinė konstrukcija suponuoja, kad savivaldybės darbuotojui suteikiama diskrecija spręsti, kuriais atvejais tikrinti jam pateikiamus dokumentus, o kada – ne. Tokia nuostata yra ydinga antikorupciniu požiūriu, nes esant susitarimams su suinteresuotais asmenimis savivaldybės darbuotojas gali pasielgti nesąžiningai ir neskaidriai. Todėl siūlome nustatyti ne teisę, bet pareigą tikrinti pateikiamus dokumentus.
Analogiška pastaba taikytina ir Mokesčių ir kompensacijų tvarkos aprašo 27.7 papunkčiui, kuriame nustatyta, kad asmenims ir šeimoms pateikiant specialistui prašymą dėl kompensacijos mokėjimo ne eilės tvarka, be nustatytų dokumentų[8] savivaldybės darbuotojas gali reikalauti pateikti ir kitus dokumentus. Nenustačius konkrečių atvejų ir aplinkybių, kai gali būti reikalaujama pateikti papildomus dokumentus, sudaromos sąlygos galimam piktnaudžiavimui, t. y. esant panašioms asmenų (šeimų) situacijoms savivaldybės darbuotojai gali pasielgti skirtingai.
Atsižvelgdami į tai, siūlome patikslinti aplinkybes, kurioms esant gali būti reikalaujama pateikti papildomus dokumentus.
Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip buvo atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvados pasiūlymus (pateikti motyvuotą informaciją dėl kiekvieno pasiūlymo įgyvendinimo[9]). Atsakymą prašome paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą ir susieti ją su antikorupcinio vertinimo išvada.
Direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius
Julija Antanaitė, tel. (8 706) 62 755, el. p. [email protected]