AIŠKINAMASIS RAŠTAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 123 IR 589 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 1231 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Atsižvelgiant į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus siūlymus parengtas Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 123 ir 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 1231 straipsniu įstatymo projektas.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Iniciatoriai – Seimo nariai Mantas Adomėnas, Gabrielius Landsbergis
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Kodekso 123 straipsnis reglamentuoja neteisėtą mokslo darbų pirkimą, pardavimą ir jų pateikimą mokslo ir studijų institucijoms, o pagal 589 straipsnio 78 punktą Kontrolierius pradeda administracinių nusižengimų teiseną, atlieka administracinių nusižengimų tyrimą ir surašo protokolus dėl administracinių nusižengimų numatytų Kodekso 123 ir 507 straipsniuose.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Kodekso 123 straipsnio įgyvendinimo mechanizmas yra neaiškus dėl šių argumentų:
Pirmosios pakopos ir vientisųjų bei magistrantūros studijų baigiamieji darbai, disertacijos, meno projektai neaprėpia referatų, kursinių ir kitų tarpinių studijų rašto darbų pirkimo ir padavimo, nors referatų, kursinių ir kitų tarpinių studijų rašto darbų „pirkimas ir pardavimas“ yra ne mažiau svarbus administracinis nusižengimas, todėl yra nepagrįstas minėtų studijų rašto darbų eliminavimas.
Be to, neaišku, koks rašto darbų pirkimas, pardavimas būtų laikomas „neteisėtu“. Pažymėtina, kad pirkimo-pardavimo sandorio neteisėtumo konstatavimas viršytų Kontrolieriaus nustatytą kompetenciją.
Taip pat, pastebėtina, jog ne visais atvejais užsakymas parengti rašto darbą ir jo priėmimas būtų įforminamas pirkimo-pardavimo sandoriu, kaip ir ne visais atvejais galėtų būti nustatomas atlyginimas už rašto darbo parengimą. Be to, šiuo metu esantis reglamentavimas nustato atsakomybę už „darbų pirkimą, pardavimą ir jų pateikimą“, tačiau tokia formuluotė sudaro prielaidą įtariamiesiems padarius administracinį nusižengimą išvengti atsakomybės nurodant, jog darbas buvo padovanotas ar kitaip neatlygintinai perduotas.
Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti formuluotės „neteisėtas mokslo darbų pirkimas, pardavimas“, žyminčių tik atlygintiną darbo įsigijimą, ir Kodekso 123 straipsnio nuostatas pakeisti, nustatant atsakomybę: 1) už parengto mokslo ar studijų rašto darbo (kūrinio) (ar jo dalies) pateikimą kitam asmeniui, kai parengusiajam mokslo ar studijų rašto darbą (kūrinį) (ar jo dalį) yra žinoma, kad parengtą mokslo ar studijų rašto darbą (kūrinį) (ar jo dalį) siekiama pateikti kito asmens vardu mokslo ir studijų institucijoms; 2) už kito asmens parengto mokslo ar studijų rašto darbo (kūrinio) (ar jo dalies) pateikimą kaip savo mokslo ir studijų institucijoms.
Šiuo metu Kodekso 123 straipsnyje nustatyta atsakomybė už neteisėtą mokslo darbų pirkimą, pardavimą ir jų pateikimą mokslo ir studijų institucijoms. Vadinasi, Kontrolierius 123 straipsnį gali taikyti tik mokslo ir studijų institucijų, kurios nustatytų galimo pažeidimo atvejį, pranešimo apie mokslo ar studijų rašto darbų pirkimą, pardavimą ir jų pateikimą, pagrindu. Toks reglamentavimas ydingas ir nepakankamas, nes daugeliu atvejų apie mokslo ar studijų rašto darbų įsigijimą gali būti sužinoma kitais būdais, pavyzdžiui iš kitų studentų. Atsižvelgiant į tai, siūloma mokslo ar studijų rašto darbo (ar jo dalies) parengimą atskirti nuo pateikimo mokslo ir studijų institucijai ir nustatyti atsakomybę atskirai už parengimą, ir atskirai už pateikimą mokslo ir studijų institucijai.
Šiuolaikinės technologijos ypač palengvino informacijos prieinamumą, įsigijimą ir platinimo galimybes, todėl būtina numatyti administracinę atsakomybę už informacijos, skatinančios akademinės etikos ar procedūrų pažeidimus, rengimą, pateikimą ir skelbimą viešai, todėl siūloma papildyti Kodeksą 1231 straipsniu, nustatančiu administracinę atsakomybę už informacijos, kurioje siūlomos mokslo ar studijų rašto darbų (kūrinių) parengimo paslaugos ar kitokiais būdais skatinama pažeisti akademinę etiką ar procedūras, rengimą ar pateikimą skleisti visuomenės informavimo priemonėse, internete.
Pagal Kodekso 589 straipsnio 78 punktą Kontrolierius pradeda administracinių nusižengimų teiseną, atlieka administracinių nusižengimų tyrimą ir surašo protokolus dėl administracinių nusižengimų, numatytų Kodekso 123 ir 507 straipsniuose. Šiuo metu Akademinės etikos ir kontrolieriaus tarnyboje dirba Kontrolierius ir trys valstybės tarnautojai. Neteisėtas mokslo ar studijų rašto darbų pirkimas, pardavimas ir jų pateikimas galimi visoje valstybės teritorijoje, bet kurioje mokslo ir studijų institucijoje. Informacijos, kurioje siūlomos mokslo ar studijų rašto darbų rengimo paslaugos, viešojoje erdvėje pateikimo dažnumas tik patvirtina siūlomo teisinio reglamentavimo būtinybę. Nesant aiškaus Kodekso 123 straipsnio normų įgyvendinimo mechanizmo, esant ribotiems žmogiškiesiems ištekliams, galimybės taikyti atsakomybę pažeidėjams būtų labai ribotos. Siekiant įgyvendinimo operatyvumo ir ekonomiškumo, vadovaujantis protingumo principu, siūlytina papildyti 589 straipsnio 49 punktą, 123 straipsnio nuostatų taikymą priskiriant ir policijos pareigūnams. Pažymėtina, kad Kontrolieriaus bendradarbiavimo su policijos pareigūnais viešinimas suteiktų Kodekso123 straipsnio nuostatoms svorį prevenciniu požiūriu.
Siekiant efektyvaus Kontrolieriui pavestų uždavinių įgyvendinimo, siūloma 589 straipsnio 78 punktą papildyti nuoroda į 505 straipsnį, pagal kurį Kontrolierius galėtų taikyti atsakomybę už kliudymą įgyvendinti suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jo teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymą.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Atsižvelgiant į tai, kad akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, vykdydamas priežiūrą ir kontrolę, skatina akademinės bendruomenės narius laikytis akademinės etikos principų ir teisės aktų, reglamentuojančių procedūras, nuostatų, šviečia ir diegia moralines, etines vertybes, darytina išvada, kad siūlomas projektas turės teigiamą netiesioginę įtaką korupcijos prevencijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės. Įstatymo projekto pakeitimu siekiama teigiamų pasekmių ilgalaikėje perspektyvoje. Studijų institucijose suformuotas vertybinis pagrindas studentų atžvilgiu paskatintų studentų (darbuotojų) sąžiningos konkurencijos suvokimą ir taikymą.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą.
Priėmus teikiamą projektą galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys.
Priėmus teikiamą projektą teisės aktų keisti nereikės.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai).
Įsigaliojusiame Administracinių nusižengimų kodekse Kontrolieriui nustatytos papildomos funkcijos, reikalaujančios papildomų žmogiškųjų išteklių administracinių nusižengimų teisenos pradėjimui, atlikimui, administracinių nusižengimų tyrimui ir protokolų dėl administracinių nusižengimų surašymui. Papildomų funkcijų atlikimui būtinas bent vienas papildomas etatas tarnyboje. Iki šiol papildomas etatas neįsteigtas, finansavimas neskirtas. Atsižvelgiant į tai steigtinas 14 kategorijos valstybės tarnautojo etatas. Etato išlaikymui turėtų būti skiriama metams 17373,29 Eur (darbo užmokesčiui).
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius“, „mokslo ar studijų rašto darbas (kūrinys)“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia
Seimo nariai
Mantas Adomėnas
Gabrielius Landsbergis