AIŠKINAMASIS RAŠTAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

STATUTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. I-399 135 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

1.        Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

                 Lietuva dalyvauja Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų darbotvarkės 2030[1] įgyvendinime, kuri remiasi trimis lygiavertėmis politikos sritimis- aplinkos apsauga, ekonominiu vystymusi ir socialine gerove. Šiuose tiksluose numatoma vystyti darnius tarpusavio visuomenės ir visuomenės su aplinka santykius. Tiksluose atspindi kova su įvairiomis skurdo formomis, klimato kaita, vandenynų ir jūrų išteklių apsaugojimas, darnus atkūrimas ir žemės ekosistemų naudojimas, darnus miškų valdymas bei sveikos gyvensenos ir visapusiško švietimo užtikrinimas.

                 Šiuo statuto pakeitimu siekiama įstatymo projektus vertinti per Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo prizmę siekiant užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą Lietuvoje bei atkreipiant dėmesį į būtiną poveikio aplinkai įvertinimą prieš priimant naujus įstatymo projektus. Europos Sąjunga iki 2050m. yra užsibrėžusi sukurti neutralizuoto poveikio klimatui ekonomiką[2]  ir taip tapti pirmuoju kontinentu, kuris neišmestų jokių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat išreiškia susirūpinimą ir skatina naujus teisės aktus vertinti per galimą poveikį aplinkai[3] bei siekia, kad Lietuva taptų žaliosios ekonomikos lydere[4].  

                 Dėl šių anksčiau išvardintų priežasčių svarbu, kad prieš įgyvendinant naujus įstatymus būtų įvertinama kaip naujas įstatymo projektas prisidės prie darnesnės visuomenės kūrimo ir kartu prie žalesnės ir švaresnės Lietuvos kūrimo.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Statuto projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Simonas Gentvilas.

 

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:

Šiuo metu nėra nustatoma galimas poveikis aplinkai dėl naujo įstatymo įgyvendinimo.

 

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Statuto pakeitimu, ruošiant naujus įstatymų projektus, jų aiškinamuosiuose raštuose bus būtina nurodyti kaip įstatymo projektas prisidės prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų darbotvarkės 2030 įgyvendinimo. Tai skatins įstatymo projekto iniciatorius įvertinti kokį galimą poveikį įstatymas daro aplinkai bei darnios visuomenės kūrimui.  

 

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

 

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

 

7.    Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamo poveikio verslo plėtrai.

 

8.    Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Nereikės.

 

9.    Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų.

 

10.                Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.

 

11.               Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

Nereikės.

 

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Nereikės

 

13.    Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Negauta.

 

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

„Jungtinės Tautos“; „Darnaus vystymosi tikslų darbotvarkė“;

 

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

 

 

 

 

Teikia                                                                                            

Seimo nariai

 

 

Viktorija Čmilytė- Nielsen

Simonas Gentvilas

Eugenijus Gentvilas

Ričardas Juška

Virgilijus Alekna

Juozas Baublys

Kęstutis Glaveckas

Jonas Liesys

Gintaras Vaičekauskas
Jonas Varkalys

 

 

 

 

           

 



[1]Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija. Darnusys vystimasis ir Lietuva. Interneto prieiga: https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/es-ir-tarptautinis-bendradarbiavimas/darnus-vystymasis/darnus-vystymasis-ir-lietuva

[2] Europos komisija. Neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos sukūrimas. Interneto prieiga: https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/92f6d5bc-76bc-11e9-9f05-01aa75ed71a1/language-en/format-PDF/source-101373850

[3] V.Budzinauskas (2019-11-29). „Prezidentas: būtinai vertinti visų sprendimų poveikį aplinkai“. 15min.lt. Interneto prieiga: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/prezidentas-butina-vertinti-visu-sprendimu-poveiki-aplinkai-56-1239444

[4] Lrt.lt (2020-01-21). Nausėda Davose: Lietuva turi ambiciją tapti žaliosios ekonomikos ir skaitmenizacijos lydere. Interneto prieiga: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1135411/nauseda-davose-lietuva-turi-ambicija-tapti-zaliosios-ekonomikos-ir-skaitmenizacijos-lydere