PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 301, 351, 352 IR 66 STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMO  PROJEKTO NR. XIVP-2765 (2)

 

 

2023-06-23

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

   5

(11)

 

(5)

 

 

 

 

(1) 

Argumentai:

     Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo  Įstatymo 11  straipsnyje, jo 5 dalies 1 punkte numatyta valstybinės žemės sklypų perleidimo privačion nuosavybėn be aukciono (išskyrus atitinkamas išimtis) sąlyga – „jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą“, –  nėra pakankamai aiški. Yra bandymų ją  aiškinti ir kaip leidžiančią be aukciono nusipirkti tokį žemės sklypą, kuris yra naudojamas statiniams eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, nelaikant, kad tokio naudojamo dydžio sklypas yra būtinas statiniams  eksploatuoti kaip reikalauja aptariamo punkto paskutinio sakinio nuostata, kuri leidžia parduoti valstybinės  žemės sklypus tik tuo atveju, jeigu jie parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Dėl teisinio reguliavimo aiškumo stokos yra  kilę  nemažai ginčų teismuose. Lietuvos teismai, atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo doktriną, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintus principus racionaliai naudoti valstybės žemę, efektyvumo principą, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, yra  konstatavę[1], kad Žemės įstatymo aptartame straipsnio 5 d. 1 p. išimtis – ne aukciono būdu parduotino valstybinės žemės sklypo dydžio aspektu, turi būti aiškinama bei taikoma griežtai[2]. Tai, kad būtent konkretaus dydžio valstybinės žemės sklypas turi būti būtinas šiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį pabrėžia savo  praktikoje ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas.[3]

Todėl siekiant ateityje išvengti beprasmių ginčų teismuose, siūlau aiškiau išdėstyti  teisinį  reguliavimą aptartu aspektu.

Be to, pasak Konstitucinio Teismo iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos „valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymo leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu“[4]. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas  akcentavo, jog netoleruotinos situacijos „jei valstybinės žemės sklypas lengvatine tvarka būtų įgyjamas ketinant ne pagal tiesioginę paskirtį eksploatuoti savininkui priklausančius statinius, o šių statinių vietoje statyti naujus statinius ar vykdyti tik kitą, su esamų statinių eksploatavimu nesusijusią, žemės sklype leidžiamą veiklą, nes taip būtų nepagrįstai paneigti iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų – visuomenės naudos ir efektyvumo principai, reiškiantys valstybės nuosavybės teisių į žemę įgyvendinimą rūpestingai, tenkinant visuomenės interesus ir siekiant maksimalios naudos visuomenei.[5]

 Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Todėl Žemės įstatyme būtina nustatyti esminius kriterijus (sąlygas) dėl žemės sklypo dydžio, kai valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas kitų subjektų nuosavybėn be aukciono. Paminėtina ir tai, kad tokių sąlygų nustatymas tik poįstatyminiais teisės aktais sukelia ginčus teismuose. Antai, LVAT žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 3D-40, 6, 10 ir 11 punktus (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija), tiek kiek pagal juos apskaičiuotas ne aukciono būdu parduodamo valstybinės žemės sklypo dydis nėra būtinas ar pakankamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pripažino prieštaraujančius įstatymui.

 Atsižvelgiant į pirma nurodytus argumentus, siūlau  Įstatymo 11  straipsnio 5 dalies 1 punkto paskutinį sakinį papildyti naujais kriterijais, nurodant, kad valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, įvertinant galimybes į jį patekti, tęsti jame vykdomą veiklą, susijusią su esamų statinių eksploatavimu.  Kartu nustatyti, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžio apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

 

Pasiūlymas: Projektu keičiamą Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą išdėstyti taip:

„1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose, taip pat išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytą išimtį.  Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris naudojamas ir būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, įvertinant galimybes į jį patekti, tęsti jame vykdomą veiklą, susijusią su esamų statinių eksploatavimu. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžio apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

2)  Pasiūlymas: Panaikinti 4 straipsnio 2 dalį kaip perteklinę bei klaidinaančią (leidžia parduoti tik užstatytus sklypus, praleista 11 straipsnio 11 dalyje nurodyta išimtis) ir neatitinka Projekto teikėjo šio punkto turinio išdėstyto 5 straipsnyje, kuriame pateikiamas  visas naujai dėstomas  11 straipsnis.

4 straipsnis.

2. 11 straipsnio pakeitimas

2. Pakeisti 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, taip pat išskyrus valstybinės žemės sklypus, kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;“.

2

22

46(5)

 

 

 

Argumentai: Projekto 22 str., kuriuo keičiama Įstatymo 46 str. 5 dalis nustatomas pranešimo įteikimo  būdas –  Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Toks pranešimo būdas asmeniui laikytinas  netinkamu, ypač atsižvelgiant į tai, kad pranešimas įprastu būdu jam neįteikiamas dėl jo nebuvimo tuo metu gyvenamojoje vietovėje (paprastai dėl ligos ar kitų nuo jo valios nepriklausančių priežasčių), todėl nėra jokios tikimybės, kad jis skaitys Vyriausybės įgaliotos institucijos svetainę.  Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. asmens nuosavybė yra neliečiama ir pagal EŽTT praktiką kiekvienas savininkas turi teisę ginčyti planuojamą priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams siekiant įsitikinti, ar visuomenės poreikis yra ir jeigu yra, ar jo negalima patenkinti kitu būdu nepaimant šio asmens konkretaus  nuosavybės objekto. Atsižvelgiant į tai, negali būti tokios situacijos, kuri numatyta Projekte, kad asmuo gali likti neinformuotas apie planuojamą jo nuosavybės paėmimą. Projektu nustatytas pranešimo skelbimas Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje neatitiktų nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos.

Todėl siūlau numatyti tokį būdą, kuriuo būtų tikimybė realiai asmenį informuoti apie nuosavybės teise valdomo objekto paėmimą visuomenės poreikiams.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projektu 22 straipsniu keičiamą Įstatymo 46 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „5. Apie Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos pranešama institucijai, suinteresuotai žemės sklypo paėmimu. Jeigu priimamas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, apie tai  pranešama žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui per E. pristatymo sistemą. Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka. Jeigu registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis administracijos padalinys įsitikina, kad  registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui,  pranešimas siunčiamas tos vietovės, kur yra planuojamas paimti visuomenės poreikiams savininko nekilnojamojo turto objektas, savivaldybės merui, arba tos vietovės seniūnui prašant jų informuoti savininką. Gavęs pranešimą, meras arba jo įgaliotas vicemeras ar savivaldybės administracijos direktorius, arba tos vietovės seniūnas, informuoja savininką apie planuojamą paimti visuomenės poreikiams nekilnojamojo turto objektą ir nedelsiant apie informavimo faktą praneša Nacionalinei žemės tarnybai.  Šis informavimo būdas taikomas ir tuo atveju, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta. Informacija apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą visais atvejais  viešai skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Skelbiamoje informacijoje nurodoma Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą data ir numeris; žemės sklypo, kurį arba kurio dalį numatoma paimti visuomenės poreikiams, kadastro numeris; adresas: savivaldybė, miestas ar kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai) ir (ar) kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Jeigu apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pranešta  informacijos paskelbimo interneto svetainėje dieną, išskyrus atvejį, kai taikomas informavimo būdas per savivaldybės merą ar seniūniją. Apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nedelsiant, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, pranešama Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoja šį juridinį faktą. Nuo juridinio fakto – priimtas  sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą – įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti).“

 

 

Teikia Seimo narys

Jurgis Razma

 


[1] žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2022

[2] Žr. LAT 2020 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑114‑403/2020;

[3] žr. LVAT 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023).

[4] KT 2005 m. rugpjūčio 23 d. ir kt. nutarimai;

[5] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022.