LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 38¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-11-30  Nr. XIVP-519(3)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 38¹ straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšas sudaro Vyriausybės nustatytas procentas akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus bei akcizo pajamų, gautų už parduotą apdorotą tabaką ir Vyriausybės nustatytas procentas įplaukų nuo lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. Vertinant šias formuluotes, atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą, kuriame buvo konstatuota, kad įstatymuose nustatant konkretų procentais išreikštą valstybės biudžeto pajamas sudarančių akcizo pajamų dalį, kuri skiriama tam tikroms programoms, iš kurių lėšų finansuojamos įprastinės (kasdienės) reikmės; nepaisoma Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos įstatymų, numatančių tam tikras išlaidas, sampratos ir su ja susijusio draudimo įstatymais, kurie nėra valstybės biudžeto įstatymas, numatyti konkretaus dydžio išlaidas valstybės nuolatinėms funkcijoms vykdyti, visuomenės kasdienėms reikmėms finansuoti. Tokiu teisiniu reguliavimu taip pat paneigiamos iš Konstitucijos 129 straipsnio kylančios Vyriausybės konstitucinės teisė ir pareiga sudaryti valstybės biudžetą biudžetiniams metams bei Seimo konstitucinės teisė ir pareiga tvirtinti valstybės biudžetą būtent biudžetiniams metams, ribojami Konstitucijos 94 straipsnio 4 punkte, 130 straipsnyje nustatyti Vyriausybės įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą ir Konstitucijos 67 straipsnio 14 punkte, 131 straipsnio 1 dalyje nustatyti Seimo įgaliojimai tvirtinti valstybės biudžetą. Tuo tarpu toks teisinis reguliavimas, kuriuo įtvirtinti valstybės biudžeto pajamas sudarantys programų finansavimo šaltiniai, nenustatant jų konkrečių dydžių, vertintinas kaip nustatantis valstybinės politikos prioritetams įgyvendinti būtinus valstybės lėšų šaltinius, kartu neužkertant kelio Vyriausybei kiekvienų metų valstybės biudžeto projekte numatyti ir Seimui kiekvienų metų valstybės biudžete nustatyti konkretų iš šių šaltinių planuojamų gauti lėšų dydį, kuris būtų skirtas šių prioritetų (su jais susijusioms reikmėms) įgyvendinti. Toks teisinis reguliavimas nenustato konkretaus dydžio išlaidų valstybės nuolatinei funkcijai (visuomenės kasdienėms reikmėms) vykdyti, todėl juo nėra paneigiamos Vyriausybės konstitucinės teisė ir pareiga sudaryti valstybės biudžetą biudžetiniams metams bei Seimo konstitucinės teisė ir pareiga tvirtinti valstybės biudžetą būtent biudžetiniams metams. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, siūlytina įstatyme nevartoti sąvokų, suponuojančių pareigą Vyriausybei nustatyti net tam tikrą minimalią valstybės biudžeto pajamų dalį (bent vienas ar daugiau procentų nuo gautų pajamų už akcizą), kuri turėtų būti skirta fondui finansuoti. Atsižvelgus į tai, siūlytume vartoti neutralesnę, skaitinio dydžio neišreiškiančią formuluotę, analogišką vartojamoms kituose tam tikrų valstybės programų ar fondų finansavimą reglamentuojančioms nuostatoms – „dalis akcizo pajamų, gautų už <...>“. Analogiškai tikslintina ir keičiamo įstatymo 38¹ straipsnio 5 dalis (jeigu jos nebūtų atsisakyta kaip perteklinės).

2. Siekiant teisės akto glaustumo, keičiamo įstatymo 38¹ straipsnio 5 dalies, nustatančios Vyriausybės pareigą planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui numatyti finansavimo dydį, siūlytina atsisakyti kaip perteklinės, nes jau pagal Konstitucijos 94 straipsnio 4 punktą, 130 straipsnį bei Biudžeto sandaros įstatymą suprantama, kad sudarydama valstybės biudžeto projektą Vyriausybė privalo kiekvienų metų valstybės biudžeto projekte numatyti atitinkamus įstatymais nustatytiems valstybinės politikos tam tikrose gyvenimo srityse prioritetams įgyvendinti būtinų pajamų šaltinius (kartu numatydama konkretų iš šių šaltinių planuojamų gauti lėšų dydį), taip pat planuojamą konkretų lėšų iš šių pajamų šaltinių dydį, skirtą šiems prioritetams (su jais susijusioms reikmėms) įgyvendinti.

3. Keičiamo įstatymo 38¹ straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys į tą patį Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d.  nutarimą, kuriame buvo konstatuota, kad tokiu teisiniu reguliavimu, pagal kurį einamaisiais biudžetiniais metais nepanaudotos programų ar fondų  lėšos ne grąžinamos į valstybės biudžetą, o naudojamos kitais biudžetiniais metais vykdomoms priemonėms finansuoti, nepaisoma iš Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos įstatymų, numatančių tam tikras išlaidas, sąvokos, aiškinamos kartu su Konstitucijos 129 straipsnyje įtvirtinta biudžetinių metų samprata, kylančio draudimo kitų metų valstybės biudžete numatyti praėjusiais biudžetiniais metais nepanaudotas valstybės biudžeto lėšas valstybės nuolatinėms funkcijoms vykdyti (visuomenės kasdienėms reikmėms). Taigi, kad tokiu teisiniu reguliavimu paneigiamos konstitucinė biudžetinių metų samprata ir su ja susijusios Vyriausybės konstitucinės teisė ir pareiga sudaryti valstybės biudžetą būtent biudžetiniams metams bei Seimo konstitucinės teisė ir pareiga tvirtinti valstybės biudžetą būtent biudžetiniams metams. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo 38¹ straipsnio 7 dalyje reikėtų atsisakyti nuostatos, kad nepanaudotos Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą.

Departamento direktorius                                                                                                         Andrius Kabišaitis

A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5 ) 239 6164, el. p. [email protected]

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]