PASIŪLYMAS
DĖL BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 128, 141 IR 142 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI KODEKSO PAPILDYMO 174(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIVP-1902
2022-09-21
Vilnius
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
||
Straipsnis |
Straipsnio dalis |
Punktas |
|
3 |
4 |
|
Argumentai: Žmogaus teisių ribojimas yra sudėtinga konstitucinės teisės problema. Žmogaus teisių ribojimai laikomi pagrįstais, jeigu jie yra teisėti ir būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Konstitucijos 20 straipsnyje, reglamentuojančiame teisę į laisvės neliečiamybę, kaip bendroji sąlyga nurodoma, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba savavališkai suimamas, niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Įstatymo projekto 3 straipsniu siekiama išplėsti atvesdinimo taikymo pagrindus ir įtvirtinti BPK galimybę, užtikrinančią įtariamojo ar kaltinamojo dalyvavimą ambulatorinėje teismo psichiatrijos ekspertizėje tuo atveju, kai minėti proceso dalyviai atsisako atvykti ar be pateisinamos priežasties neatvyksta patys, t. y. siekiama nustatyti atvesdinimo taikymo ribas. Atvesdinimo institutas yra numatytas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK), tačiau dabar nei ANK, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nėra nustatytas atvesdinimo terminas. Pažymėtina, kad atvesdinimo vykdymas iš esmės yra susijęs su asmens laisvės apribojimu. Žmogaus teisių ribojimas yra sudėtinga konstitucinės teisės problema. Žmogaus teisių ribojimai laikomi pagrįstais, jeigu jie yra teisėti ir būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Konstitucijos 20 straipsnyje, reglamentuojančiame teisę į laisvės neliečiamybę, kaip bendroji sąlyga nurodoma, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba savavališkai suimamas, niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Todėl terminas, per kurį įvykdomas atvesdinimas, turi būti nustatomas įstatymuose. Pažymėtina, kad nagrinėjamu BPK projektu šis aspektas neišsprendžiamas, nors Įstatymo projekto tikslas pašalinti Lietuvos nacionalinio teisinio reguliavimo trūkumus.
Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 142 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„142 straipsnis. Atvesdinimas
4. Asmenį atvesdina policija ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi. Atvesdinimas nuo jo pradėjimo iki asmens pristatymo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarime, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartyje nurodytam pareigūnui, ar į nurodytą vietą negali trukti ilgiau nei 5 valandas.“
|
Teikia
Seimo narys
Algirdas Stončaitis