Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
posėdžio NR. 345
STENOGRAMA
2024 m. kovo 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Gerbiamieji kolegos, labas rytas. Prašau užimti savo vietas. Pradedame Seimo pavasario sesiją ir kovo 10 dienos Seimo posėdį. (Gongas)
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Dėkoju. Toliau posėdžiui pirmininkaus pirmasis pavaduotojas J. Razma.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, kaip jau įprasta, sesiją pradedame Seimo Pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen įžanginiu žodžiu. Kviečiu Seimo Pirmininkę į tribūną.
11.02 val.
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba Seimo VIII (pavasario) sesijos pradžios proga
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke.
Gerbiami kolegos Seimo nariai, gerbiami svečiai, šią Seimo sesiją pradedame jau 34-osios Kovo 11-osios išvakarėse. Per tą daugiau kaip trečdalį amžiaus ir Lietuva, ir pasaulis pasikeitė neatpažįstamai. Deja, greta svaiginančių proveržių, ypač į ateitį orientuotų technologijų srityje, išryškėjo grėsmingų tendencijų, prikėlusių agresyvias praeities chimeras.
Šiomis dienomis sukanka lygiai dešimt metų, kai prasidėjo Krymo okupacija, atvedusi prie siaubingo karo prieš Ukrainą – didžiausio karinio konflikto Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Tai didžiulis išbandymas ne tik dėl savo laisvės kovojančiai Ukrainai, bet ir visam Vakarų pasauliui, ginančiam liberalios demokratijos vertybes ir tarptautinę tvarką.
Šiuo senų grėsmių ir naujų iššūkių laikotarpiu turime veikti ir drąsiai, ir apdairiai. Privalome pasirinkti tinkamus prioritetus, tarp kurių visokeriopas valstybingumo, nacionalinio saugumo stiprinimas turėtų būti svarbiausias. Kalbu apie valstybingumą plačiąja prasme, įtraukiant ne vien labai svarbų karinį gynybinį aspektą, krašto apsaugos sistemą, bet ir platesnį ratą klausimų, susijusių su viešuoju administravimu, ekonomika, socialiniais reikalais, žmogaus teisėmis, sveikatos apsauga, švietimu, kultūra, Lietuvos ateities vizija ir kitomis sferomis. Matydami kiekvienoje iš šių sričių valstybingumo aspektą, dėl kurio reikšmės ir svarbos tikrai neabejojame, galėsime susitarti derindami skirtingus interesus, nes tikslas yra bendras – tvirta ir saugi valstybė, galinti sėkmingai atsispirti išorės ir vidaus grėsmėms. Tuomet skirtingi požiūriai, kaip siekti gerovės, kaip rūpintis krašto gynybos finansavimu, užtikrinti stabilią šalies raidą, taptų ne trūkumu, o stiprybe, patikimu pagrindu konstruktyvioms diskusijoms ir efektyviai (neskubotai) įstatymų leidybai.
Šioje sesijoje matysime ne vieną iniciatyvą, susijusią su nacionalinio saugumo reikalais, tarp jų – ekonominiu, energetiniu saugumu, užtikrinančiu stabilų šalies ūkio vystymąsi. Taip pat su socialiniu saugumu ir su pasitikėjimo valstybe užtikrinimu, kuris tampa labai trapus, jei lieka neapsaugotos kurios nors visuomenės grupės žmogaus teisės.
Diskutuosime ir ne mažiau aktualia tema, tiesiogiai liečiančia gynybos finansavimą. Nesuklysiu pasakiusi, kad tai klausimas, svarbus kiekvienam, savo kasdieniu darbu kuriančiam ir ateityje kursiančiam mūsų visų valstybę. Nėra žmogaus, kuriam nebūtų svarbus jo paties, jo šeimos ir namų saugumas, todėl privalome rasti išmintingus sprendimus. Sprendimus, kurie ne didintų, o mažintų netikrumą visuomenėje. Skatintų pasitikėjimą savimi ir savo valstybe.
Mes ne kartą įrodėme, kad siekdami apginti valstybės interesą galime dirbti išvien. Per pastaruosius trejus su puse metų šis mūsų gebėjimas buvo ne kartą testuotas. Ir per pandemiją, pačioje kadencijos pradžioje, ir susidūrus su A. Lukašenkos hibridine ataka 2021 metų vasarą, ir Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą 2022-aisiais, ir patiriant šio karo neigiamas pasekmes praėjusiais metais. Tikiu, kad tai įrodysime ir šį kartą.
Išmintingų mums sprendimų. Dėkoju už dėmesį! (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju Pirmininkei. Dabar Lietuvos Respublikos Prezidento G. Nausėdos sveikinimas Seimo sesijos pradžios proga, jį perskaitys patarėjas P. Baltokas. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkė.
11.06 val.
Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Seimo VIII (pavasario) sesijos pradžios proga, perskaitytas Respublikos Prezidento patarėjo Pauliaus Baltoko
P. BALTOKAS. „Gerbiami Seimo nariai, sveikinu jus, susirinkusius į Seimo pavasario sesiją. Geopolitinis kontekstas ir toliau ryškiomis spalvomis atsispindės mūsų kasdieniame gyvenime, taip pat neišvengiamai ir Seimo darbuose. Diskusijos dėl šalies, regiono ir pasaulio saugumo bei atitinkamų sprendimų paieškos ir toliau išliks mūsų darbo leitmotyvas. Girdžiu ir sveikinu Seimo apsisprendimą skirti šiems klausimams deramą dėmesį. Tikiuosi, pavasario sesija bus darbinga, o klausimų turinys nepaskęs politinių agitacijų triukšme. Kartu kviečiu nepamiršti, kad šalies saugumas užtikrinamas ne tik kietomis atgrasymo priemonėmis, bet taip pat grindžiamas piliečių noru ir pasirengimu ginti savo laisvę. Todėl dėmesys socialinei atskirčiai, oriai senatvei, įtraukiančiam ir kokybiškam švietimui bei ilgą laiką deramo dėmesio nesulaukusioms sritims, tokioms kaip susisiekimo infrastruktūra, turi ir toliau išlikti mūsų dėmesio centre. Kaip ir kiekvienos sesijos metu Seimui teiksiu įstatymų projektus, susijusius su socialine atskirtimi, teisingumu ir saugumu, sisteminiais sprendimais dėl kelių. Nuoširdžiai tikiuosi jūsų palaikymo ir diskusijų šiais klausimais. Visi galime turėti išsiskiriančių nuomonių ir pozicijų, tačiau, kol dirbsime dėl Lietuvos žmonių, sprendimų rasime net ir sunkiausiais klausimais. Sesija nebus lengva, o artėjantys treji rinkimai neišvengiamai atsilieps diskusijų retorikai, todėl susitelkimas, konstruktyvumas ir politinė išmintis turi būti mūsų palydovai. Linkiu prasmingų darbų ir svarbių sprendimų. Lietuvos Respublikos Prezidentas G. Nausėda.“ (Plojimai)
11.08 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, keli informaciniai pranešimai prieš pereinant prie darbotvarkės tvirtinimo. Visų pirma norėčiau, tęsdama jau pradėtą mūsų, mano galva, labai gražią tradiciją, Kovo 11-osios išvakarėse pasveikinti mūsų Seimo narius signatarus. Kviečiu E. Gentvilą ir E. Zingerį. (Plojimai) Ir vos prieš kelias dienas mūsų kolega A. Sysas minėjo labai gražų jubiliejų. Kviečiu. (Ovacijos, plojimai)
Taip pat norėčiau perskaityti J. Džiugelio pareiškimą: „Prašau išbraukti mane, Justą Džiugelį, iš Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių sąrašo.“ Pasirašo J. Džiugelis.
Informacinius pranešimus jau visus esame apžvelgę. Taigi kviečiu registruotis. Registruojamės.
Užsiregistravo 127 Seimo nariai.
11.11 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. kovo 10 d. (sekmadienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Ar dėl šios dienos darbotvarkės turėtumėte pasiūlymų? D. Gaižauskas. Prašom.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Aš išties ne dėl darbotvarkės klausimo. Gerbiami kolegos, pirmiausia sveikinu visus su nauja mūsų darbo sesija. Ir iš karto, kol esame visi čia, dabar aš noriu visų paprašyti. Šios dienos pabaigoje bus Seimo narių pareiškimai. Paprastai, žinau, daugelis iš mūsų išeina, bet šį kartą visų labai prašau dėmesio, nes kreipsiuosi į Seimą, kitą savaitę kreipsiuosi į Prezidentą dėl informacijos, kuri tikrai labai svarbi, ir mes visi privalome tai žinoti. Tai tik toks trumpas anonsas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šios dienos darbotvarkei? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju. Darbotvarkei pritarta.
Ir vėl perduodu pirmininkavimą J. Razmai.
11.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3512 (pateikimas)
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Kadangi darbotvarkę patvirtinome, pradedame nagrinėti darbotvarkės 1 klausimą, tai Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-3512. Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, į Seimo pavasario sesijos darbų programą įtraukti 433 įstatymų projektai, be lydimųjų. Siūlymų dėl pavasario sesijos darbų programos pateikė visos Seimo frakcijos ir komitetai. Respublikos Prezidentas siūlo svarstyti septynis, o Vyriausybė siūlo svarstyti 89 teisės aktų projektus. Kruopščiai įvertinti, atsakingai apsvarstyti šiuos projektus, suderinti juos tarpusavyje bei su valstybės finansinėmis galimybėmis ir priimti sprendimus, geriausiai atitinkančius Lietuvos gyventojų interesus, – pagrindinis iššūkis ir mūsų bendras darbas šioje pavasario sesijoje.
Apžvelgdama planuojamas svarstyti teisėkūros iniciatyvas, išskirčiau šias. Nacionalinio saugumo srityje teikiamas Seimo nutarimo „Dėl Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas. Seimo patvirtinta programa taps pagrindu įgyvendinti ilgalaikius Lietuvos kariuomenės kovinės galios stiprinimo projektus, įskaitant naujo struktūrinio vieneto divizijos sukūrimą ir jos aprūpinimą šiuolaikine ginkluote bei įranga.
Taip pat siūloma išdėstyti Karo prievolės įstatymą nauja redakcija, kuria siekiama stiprinti visuomenės pasirengimą ginkluotai krašto gynybai, didinti aktyviojo personalo rezervo skaičių, kartu sukuriant teisines prielaidas palaipsniui pereiti prie visuotinio šaukimo. Siūlymas keisti Karo padėties įstatymą grindžiamas poreikiu reglamentuoti karo komendantūrų instituciją su patvirtinta struktūra. Įstatymo priėmimas padėtų įgyvendinti visuotinės gynybos principą ir sukurti efektyviai veikiančią užnugario sistemą.
Biudžeto ir finansų srityje vienas svarbiausių yra Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo projektas. Jo tikslas – stiprinti prevencijos sistemą šalinant Europos Tarybos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų nustatytus trūkumus. Paminėtinas ir Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektas. Jame nustatomos aiškesnės sąlygos gauti finansinę paskatą, įsigyjant pirmąjį būstą regionuose.
Energetikos įstatymo pakeitimo ir lydimųjų įstatymų projektais siūloma leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dažniau nei kartą per pusmetį perskaičiuoti tarifus, taikomus buitiniams elektros energijos, gamtinių dujų ir centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų vartotojams. Esant dideliems svyravimams energijos išteklių rinkose, vartotojams gali būti naudinga, kad tarifai būtų perskaičiuoti kartą per ketvirtį.
Energetiniam nepriklausomumui labai svarbūs teikiami Seimo nutarimai „Dėl Nacionalinės darbotvarkės Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos“ ir „Dėl Šiaurės Vakarų ir Rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“.
Socialinės apsaugos ir darbo srityje bus teikiamas valstybinių pensijų reformos įstatymų paketas, kuriuo pertvarkoma pensinio pobūdžio išmokų sistema, vadovaujantis socialinio teisingumo, proporcingumo, teisinio aiškumo ir sistemiškumo principais.
Konstituciniam Teismui prieš keletą dienų konstatavus, kad Pensijų kaupimo įstatymas ta dalimi, kuria nenustatoma teisė pensijų fondo dalyviui dėl svarbių priežasčių nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, prieštarauja Konstitucijai, atitinkamai turės būti koreguojamas paminėtas įstatymas.
Šioje sesijoje taip pat planuojamas Užimtumo įstatymo pakeitimo projektas, kurio tikslas ‒ padidinti legaliai dirbančių asmenų skaičių Lietuvoje; paskatinti socialinių partnerių įsitraukimą priimant sprendimus dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo; užtikrinti racionalesnį šioms priemonėms skirtų lėšų panaudojimą ir Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymą.
Žmogaus teisių apsaugos srityje svarbus yra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama sustiprinti vaikų apsaugą nuo seksualinio smurto.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pakeitimu inicijuojamas svarbus religinėms bendruomenėms pakeitimas – galimybė reorganizuotis: dviem religinėms bendruomenėms susijungti arba vienai išsiskaidyti į kelias. Iki šiol tokios galimybės nebuvo.
Pavasario sesijos metu taip pat siūloma svarstyti civilinės sąjungos projektą, kuriam beliko tik priėmimo stadija. Planuojama pateikti ir seniai lauktą Tautinių mažumų įstatymo projektą.
Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimais siūloma išskirti savivaldybių institucijų ir įstaigų vaidmenį aplinkos apsaugos srityje. Siūlomas savivaldybių galių išplėtimas nustatant papildomus reikalavimus buitiniams taršos šaltiniams ir kuro rūšių naudojimo apribojimams, taip spartinant perėjimą nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos išteklių.
Klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimo projekto tikslas perkelti ES „Fit for 55“ teisės aktus, susijusius su fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų naudojimo reguliavimu, atsižvelgiant į sugriežtintus įpareigojimus valstybėms narėms.
Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektu siekiama nustatyti kultūros politikos tikslą, bendruosius kultūros politikos principus, pagrindinių kultūros politiką formuojančių ir įgyvendinančių valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją ir vaidmenį, užtikrinant šios politikos įgyvendinimą valstybės ir regioniniu lygmenimis.
Iniciatyva nauja redakcija išdėstyti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą skirta tam, kad būtų aiškiai atskirti tvarkybos, statybos ir prevencinės priežiūros darbai, panaikinta dviejų leidimų sistema ir optimizuotos už paveldo apsaugą atsakingų institucijų funkcijos.
Švietimo, mokslo, sporto srityse numatoma padaryti keletą Švietimo įstatymo bei Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų.
Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimo projektais siekiama įtvirtinti jaunimo darbuotojo institutą, taip gerinant darbo su jaunimu kokybę.
Sporto politikos srityje svarstysime Vyriausybės inicijuotus Sporto įstatymo pakeitimus.
Sveikatos apsaugos srityje išskirtinas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projektas. Šiuo projektu siūloma tobulinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo tvarką.
Sveikatos priežiūros specialistų patiriamo smurto atvejų problemą siūloma spręsti atitinkamai keičiant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą.
Teisės ir teisėtvarkos srityje svarbu paminėti Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo projektą ir Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimo projektą.
Lietuvoje vyraujančios baudžiamosios politikos tendencijos neatitinka demokratinių valstybių baudimo tradicijų ir principų, todėl labai svarbu paminėti BK pakeitimo projektus, kuriais norima sistemiškai peržiūrėti Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies institutus, iš esmės nesikeitusius nuo 2003 metų.
Žemės ūkio, kaimo plėtros, teritorijų planavimo srityse verta paminėti Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama išplėsti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kompetenciją, suteikiant teisę pašalinti iš rinkos augalų apsaugos produktų falsifikatus ir atlikti kontrolinius augalų apsaugos produktų pirkimus.
Valstybės valdymo srityje Vietos savivaldos įstatymo projektu bus siekiama išspręsti kilusias problemas taikant Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, pavyzdžiui, tiksliau reglamentuoti ir atskirti savivaldybės institucijų kompetencijas, aiškiau reglamentuoti savivaldybės komitetų ir komisijų darbo tvarką bei spręsti teisės akto nuostatų nuoseklumo problematiką.
Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimais siekiama aiškiau reglamentuoti kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atrankos, kandidatūros svarstymo ir skyrimo į pareigas klausimus. Detalizuojama kandidato į diplomatinio atstovo pareigas atrankos Užsienio reikalų ministerijoje tvarka, numatomi atrankos skelbimo terminai ir pretendentams keliami reikalavimai.
Intensyvi darbotvarkė numatyta ir parlamentinės kontrolės srityje. Išskirčiau numatomus svarstyti Europos Sąjungos gynybos pramonės stiprinimo, gynybos pramonės plėtros Lietuvoje, migracijos procesų Lietuvoje tobulinimo, kibernetinio saugumo Lietuvoje stiprinimo, civilinės saugos, priedangų ir slėptuvių klausimus. Ypatingas dėmesys vykdant parlamentinę kontrolę bus skiriamas ir lošimų sektoriaus reguliavimui tobulinti.
Taip pat planuojama svarstyti Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ įgyvendinimo nuostatas, Lietuvos nacionalinės reformų darbotvarkės klausimus, aptarti 2024 metų Lietuvos stabilumo programą, 2024–2025 metų Tarybos rekomendacijas Lietuvai, sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projekto įgyvendinimo eigą bei Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano pakeitimą.
Be abejo, paminėti projektai ir parlamentinės kontrolės darbai – tai tik dalis to, kas planuojama šią pavasario sesiją. Jos esmė bus išlaikyti atsakomybę priimant sprendimus, kurių reikia, kad užtikrintume ekonominį, socialinį ir nacionalinį valstybės ir kiekvieno jos gyventojo saugumą.
Dėkoju jums. Linkiu gerų darbų ir išmintingų sprendimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame Pirmininkei. Kadangi darbų programoje, kaip įprasta, svarbią dalį sudaro Vyriausybės teikimai, dabar žodį suteiksiu Ministrei Pirmininkei I. Šimonytei. Kviečiu į tribūną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Vyriausybė šią sesiją siūlo Seime svarstyti iš viso 89 teisės aktų projektų paketus, dabar įtrauktus į Vyriausybės pasiūlymus. Kaip visada būna, gyvenimas padiktuoja aktualijų ir tų teikimų gali būti papildomų. Seimo Pirmininkė jau minėjo, Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą dėl II pensijų pakopos, Vyriausybė teiks Seimui patikslinančias nuostatas, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo nutarimą, jas parengs. To nėra įtraukta į dabartinį Vyriausybės pateiktą planą, nes tas Konstitucinio Teismo sprendimas, nei jo data, nei turinys, dar nebuvo žinomas, kai Vyriausybė patvirtino savo posėdyje pasiūlymus. Gali atsirasti ir kitų papildomų aktualijų. Tačiau iš to, kas dabar yra įtraukta ir pasiūlyta, 40 % teisės aktų yra registruota Seime, arba perėję pateikimo stadiją, arba galėtų būti pateikti artimiausiu metu. Vadinasi, sesijos pradžioje gana didelė dalis Vyriausybės pateiktų įstatymų projektų jau tikrai bus Seime, kitus teisės aktus pateiksime per pavasario sesiją.
Pagal mėnesius darbotvarkė pasiskirsto taip, kad didžioji dalis projektų yra siūloma svarstyti kovo mėnesį, aišku, visų pirma tuos, kurie jau yra Seime, taip pat ir balandžio mėnesį, gegužės ir birželio mėnesiams jau paliekama mažesnė dalis. Yra įtraukta į planą teisės aktų projektų, susijusių su plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimu, – Investicijų įstatymas, Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai, taip pat 22 teisės aktai, derinantys nacionalinę teisę su Europos Sąjungos teise, ir vienas, įgyvendinantis Valstybės kontrolės rekomendaciją.
Jeigu galėčiau, keletą minčių išsakyčiau apie temas, kurios Vyriausybei atrodo svarbiausios. Žinoma, be galo svarbi diskusijų dimensija bus saugumas plačiąja prasme, ne tik krašto gynyba, bet ir kiti aspektai. Natūralu, kad šiam klausimui Vyriausybė nuosekliai išlaiko maksimalų dėmesį. Jau yra pateiktų Seimui teisės aktų – tiek šaukimo sistemos tobulinimas, tiek Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projekto tęsinys ir papildymas. Tačiau ne tik tai. Taip pat Seimui bus pateikti pasiūlymai dėl Kibernetinio saugumo įstatymo naujos redakcijos (tai, mūsų nuomone, yra be galo svarbu šiomis aplinkybėmis), Principinės kariuomenės struktūros, Visuomenės informavimo įstatymo, kuriuo būtų pratęsiamas rusiškų ir baltarusiškų kanalų retransliacijos draudimas, taip pat Civilinės saugos ir stiprinimo plėtros programa, kurioje būtų suplanuoti ilgamečiai žingsniai, užtikrinantys efektyvius pajėgumus veikti krizių, ekstremalių situacijų, mobilizacijos ir kitomis ekstremaliomis sąlygomis.
Jau Seimo Pirmininkė minėjo, kad tarp svarbių projektų yra, pavyzdžiui, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymų paketas, kuriuo įgyvendinamos tarptautinių institucijų labai svarbios rekomendacijos, taip pat Krašto apsaugos stiprinimo programa, kuri yra Seime ir kurią būtų svarbu pavasario sesijoje patvirtinti.
Kita svarbi saugumo dedamoji yra, žinoma, energetinė nepriklausomybė, ir jai skirtų teisės aktų šioje Seimo sesijoje taip pat bus nemažai. Pateiksime per šią sesiją taip pat ir Nacionalinę energetinės nepriklausomybės darbotvarkę, kurioje bus siekiama užfiksuoti naujus, dar ambicingesnius Lietuvos energetikos tikslus – iki 2050 metų pasigaminti 100 % švarios energijos ir tapti visiškai nepriklausoma valstybe, kartu užtikrinant energetikos išteklių prieinamumą vartotojams, saugią ir patikimą infrastruktūrą ir kuriant naują energetikos pramonę Lietuvoje.
Taip pat Vyriausybė savo teikiamais projektais atlieps ir kitas aktualijas ar iškilusias viešojo lauko, viešosios politikos reguliavimo problemas. Tokių teisės aktų yra ir socialinės apsaugos srityje, ir sporto srityje, ir aplinkos apsaugos srityje. Tie teisės aktai visi yra išvardinti, dėl to aš apie juos konkrečiau nekalbėsiu. Jeigu bus Seimo narių klausimų, tikrai ir aš, ir mano kolegos iš Vyriausybės bus pasirengę į juos atsakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, kaip žinote, šioje kadencijoje esame praplėtę parlamentinę demokratiją ir yra galimybė frakcijų atstovams, kurie pageidauja pasisakyti, pristatyti savo siūlymus dėl darbų programos. Jeigu būtų pageidaujančių, prašyčiau pakelti rankas. Darbo partijos frakcija pageidauja, nes mačiau, kad V. Fiodorovas kėlė ranką. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos – didžiausia opozicinė – frakcija. Prašau. A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gerą dieną, gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos Seimo nariai, džiugu visus matyti šiandieną – pirmąją mūsų pavasario sesijos dieną. Žinoma, ši sesija jau bus kitokia nei įprastai, nes tai jau bus priešpaskutinė prieš Seimo rinkimus, todėl turbūt kaip niekad bus reikalingas ir šaltas protas, ir visų Seimo narių susitelkimas. Negalime leisti dominuoti įtampai, gąsdinimams ir tegul visi rinkimų šūkiai, kalbos ir pažadai būna tokie, kuriuos ir galėsime ištesėti. Žinoma, kad socialinė įtampa auga. Visi turime ieškoti būdų, kaip pažaboti ir kainų kilimą, ir vis valdyti infliaciją. Tai yra problemos, kurios tikrai reikalauja neatidėliotinų sprendimų. Manau, kad tikrai turime pasirūpinti pažeidžiamiausiais žmonėmis ir padėti jiems gyventi.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Seime į šią pavasario sesijos darbų programą įtraukė ir, tikimės, dės visas pastangas, kad pagaliau būtų priimtas vadinamasis lytinių nusikaltėlių registro įstatymo projektas. Tikiuosi, kad kolegos Seimo nariai supranta jo svarbą ir kad šitas registras reikalingas ir Lietuvos žmonėms. Projektą derinome tikrai jau su visomis institucijomis ir tikrai žinome, kad tiek teisėsaugos, tiek gyventojų šis registras yra labai laukiamas. Šiuo metu gimsta jau penktasis variantas, tikrai, manau, būtent šitas lytinių (seksualinių) nusikaltėlių registras kardinaliai pakeistų situaciją. Bendruomenės turėtų visą reikiamą informaciją, vaikai taptų saugesni, nes į jų aplinką nusikalsti linkę asmenys jau nebepatektų. Aš turbūt neišsiplėsiu, kokios šalys, Europos valstybės, jau turi sukurtus būtent tokius seksualinius nusikaltimus padariusių asmenų registrus ir jais sėkmingai naudojasi.
Antras labai mums svarbus šios sesijos prioritetas – tai būtent parengtas projektas dėl mažų mokyklų. Tai yra tarsi gelbėjimosi planas joms, nes kalbėdami su mokyklų vadovais, pedagogais, tėvais suprantame, kad jeigu mažose regionų mokyklose neliks kai kurių klasių, mokinių skaičius tarsi bus užprogramuotas – jisai dar labiau mažės, nes tėvai, turintys skirtingo amžiaus vaikus, rinksis jau kitas mokyklas. Tie procesai ypač žalingi miestelių, kaimų išlikimui, juose taip sukursime sąlygas dar labiau mažėti gyventojams. Todėl šiuo projektu siūlome nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris aiškiai parodytų, ar ateityje klasės atitiks reikalaujamą minimalų mokinių skaičių.
Taip pat neseniai, prieš kelias dienas, sulaukėme ir labai svarbaus Konstitucinio Teismo išaiškinimo, dėl kurio iš esmės keičiasi pensijų kaupimo reguliavimas. Taip, mes, 39 Seimo opozicijos nariai, teikėme šitą prašymą. Gavome atsakymą ir manau, kad tos diskusijos tikrai įvyks Seime ir priimsime atitinkamus sprendimus. Mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, taip pat esame registravę projektą dėl šios problemos.
Kitas mums taip pat labai svarbus dalykas šioje sesijoje – tai būtent truputį pareguliuoti energetikos ir gamtinių dujų kainas ir kad peržiūra būtų vykdoma ne kas pusę metų ar metus, kaip yra dabar. Tai dažniausiai jau neatitinka gyventojų noro mokėti mažesnę rinkos kainą, todėl siūlome keisti šitą reguliavimą ir tą tvarką keisti.
Kas dar? Matome ir kitų švietimo problemų. Matome, kad dabar, jau po vadinamųjų tarpinių fizikos egzamino užduočių įgyvendinimo, vis dėlto net ir gabiausi šalies mokiniai nebesugeba išspręsti šitų užduočių. Ir socialiniuose tinkluose matome tą diskusiją apie užduotis: neslepiamas nusivylimas, panašu, kad gal tas užduočių tikslas – palikti didesnį moksleivių skaičių be galimybės studijuoti aukštosiose mokyklose. Kokius ši valdžia turbūt atsisakė tęsti mūsų jau pradėtus darbus, tai padaryti aukštąjį mokslą nemokamą. Mes siekėme praėjusią kadenciją, kad kuo daugiau vaikų galėtų studijuoti aukštosiose mokyklose, nes Lietuvai reikia aukštos kvalifikacijos specialistų visose srityse. Nemokamo bakalauro idėją, deja, ministerija išmetė į šiukšlių dėžę, nors tam jau buvome netgi numatę pinigus kitų metų biudžete. Taip pat dar turbūt 2021 metais siūlėme keisti pačią mokyklos baigimo tvarką ir vienas iš numatytų naujų elementų, kurį mes siūlėme, būtų metinių rezultatų įskaita vertinant brandą. Tada jokio streso, jokių papildomų užduočių rengimo, jokio papildomo darbo, juo labiau kad ir atostogos yra skirtos mokiniams ilsėtis, o ne tarpinėms patikroms atlikti. Deja, taip, 2024 metais gavome Vyriausybės išvadą – idėja gal ir gera, tačiau įstatymo svarstyti nesiūlo. Taip, suprantu, manoma, kad tarpiniai vertinimai geriau. Ar jie geriau, nežinau. Matydami tą įtampą, nežinau, galbūt ką nors ir sugebėsime dar pakeisti.
Baigdama turbūt savo pasisakymą šiandien vis dėlto Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu sakau, kad mes besąlygiškai nepritariame ir niekada nepritarsime būtent vykdomai tokiai plačiai optimizacijai, kai naikinamos švietimo, sveikatos ar socialinės apsaugos, kitos sistemos, nyksta regionai ir Lietuva, deja, virsta dviejų, gal trijų miestų šalimi.
Ačiū visiems ir gero darbo šią pavasario sesiją.
PIRMININKAS. Ar bus kitų frakcijų atstovų, pageidaujančių pasisakyti? V. Fiodorovą jau buvau paminėjęs, kviečiu į tribūną.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, visų pirma noriu pasveikinti su priešpaskutine Seimo sesija. Kolegos, linkiu ramių ir apgalvotų sprendimų, visiems sveikatos, atlaikant rinkimų įtampą, o jos tikrai netrūks, jau dabar netrūksta.
Žinote, didžiausias dėmesys, kaip deklaruoja valdantieji, bus saugumui užtikrinti, tiek nacionaliniam, tiek ekonominiam, tiek socialiniam. Tik pastariesiems keliems yra kur kas mažiau dėmesio programoje, bent kiek aš skaitau, negu kariniam saugumui. Todėl mūsų frakcijos kolegų dėmesys būtent šioms temoms šią sesiją bus šiek tiek didesnis. Parengėme ir rengiame pasiūlymus dėl Rinkimų kodekso daugelio klaidų taisymo, mažesnio pajamų apmokestinimo, dėl vaikus auginančių šeimų, senjorų, privalomojo sveikatos draudimo, regionuose gyvenančių žmonių. Esame įsitikinę, kad reikia daugiau dėmesio socialiai jautriausioms grupėms ir regionams, kurie šią kadenciją, pripažinkime, gauna kur kas mažiau dėmesio arba tas dėmesys yra priešingas, nenaudingas jiems.
Tai nereiškia, kad mes nedalyvausime diskusijose dėl gynybos, dėl gynybos biudžeto didinimo. Turėsime pasiūlymų ir dėl šio klausimo. Siūlymai didinti kariuomenės pajėgumus patys savaime tikrai nėra blogi. Tačiau tai, kaip vyksta diskusijos, sutikite, yra apgailėtina. Vien ministro pozicija, bent jau tarp sesijų, stebint ir matant, kaip vyksta diskusijos ir kaip jis pristato klausimą. Kai klausiame, kaip bus didinama, dėl ko, kiek reikia pinigų, kaskart mes gauname skirtingus atsakymus. Žinote, tai tikrai nėra rimta – tai mažų mažiausiai liūdna.
Ir antra. Visi, keliantys klausimus, galbūt reiškiantys šiek tiek kitokią nuomonę dėl tų pačių gynybos klausimų, dėl gynybos finansavimo didinimo, yra išvadinami kremlinais. Žinote, žanro klasika, kai diskutuoji, keli klausimus, būtent taip išvadinami kolegos. Man liūdna ir aš norėčiau, kad šią sesiją mes to dalyko vengtume. Žinote, jeigu ir toliau taip diskutuosime, šiandien kaip tik pasirodys laida, kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis diskutuoja su A. Mazuroniu laidoje, tikrai tos diskusijos niekur nenuves.
Taigi, kolegos, tikiu, kad per tiek metų politikoje tikrai išmokote kur kas profesionaliau reaguoti į įtampas. Todėl pabandykite tai padaryti. Linkiu jums visiems geros sesijos, gerų diskusijų ir mažiau vienas kito kaltinimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui už tokį lakonišką, koncentruotą pasisakymą. Toliau R. Budbergytė pageidauja Socialdemokratų partijos frakcijos vardu paskelbti apie siūlymus dėl darbų programos.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, irgi būsiu labai konkreti. Noriu pasakyti, kad socialdemokratai šiandien labai tikisi, kad pirmiausiai turėsime jėgų, turėsime norinčių pritarti mūsų visų opozicinių frakcijų siūlymui sudaryti parlamentinio tyrimo laikinąją komisiją tirti padėčiai, koks yra valdymas energetikos sektoriuje. Labai svarbu rasti atsakingus už tai, kas šiuo metu darosi energetikos rinkoje, jos valdyme, dėl elektros tiekėjų piktnaudžiavimo, vartotojų permokų, dėl vartotojų teisių apsaugos neužtikrinimo, dėl menkos priežiūros, kuri eina iš VERT’o, ir taip pat dėl politinės ir ministro D. Kreivio atsakomybės.
Todėl aš labai tikiuosi, kad ne tik opozicijos atstovai palaikys šią iniciatyvą, tačiau ir iš valdančiųjų atsiras drąsių žmonių, kurie norės išsiaiškinti, kas gi darosi energetikos sektoriuje. Pažiūrėkite, per visą šitą laiką, kai mes surinkome parašus, ir toliau aiškėja, kad energetikoje yra apstu visokiausių dalykų. Sakykime, kodėl, pavyzdžiui, tik nuo balandžio mėnesio yra formuojama nauja kaina, kurią reikia mokėti už dujas, kodėl iš tiesų tokia netvarka su galimybėmis įsigyti saulės energetikos, kodėl neginamos mažas pajamas turinčių asmenų teisės energetikos sektoriuje, kai tikrai mes jiems nesudarome dėl kažkokių, nežinau, patvirtintų aprašų, kuriuos tvirtina Energetikos ministerija, kad tie, kurie nori įsigyti tris, o ne dešimt, neturi tam tikros pirmenybės teisės. Ir priminsiu, kad tikrai, kai buvo liberalizavimas ir buvo žadamas tas rojus visiems vartotojams, mes iš tiesų šiandien esame likę prie tos suskilusios geldos.
Netęsdama energetikos temos, vis dėlto norėčiau pakalbėti apie tam tikras iniciatyvas. Mes jų turime gana daug, apie 50. Jos per šią pavasario sesiją… socialdemokratai tikisi, kad bent kelioms iš jų bus pritarta. Iš jų norėčiau paminėti svarbiausias, pačias aktualiausias Lietuvos visuomenei, Lietuvos žmonėms.
Pirmiausia, tikrai ką nors daryti su finansine paskata jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą. Parama iš valstybės vėl yra toliau tendencingai, sakyčiau, mažinama, lyg nesuprantant, kad iš tiesų padėtis nekilnojamojo turto rinkoje kaip įtempta, taip įtempta. Iš tiesų būsto politikos klausimas netampa jokia galybe, prioritetine sritimi šiai Vyriausybei. Todėl mes turime pasiūlymą.
Taip pat labai džiaugiamės, kad Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo pasakė, kad reikia taisyti situaciją dėl susidariusio prievartinio įtraukimo į pensijų fondus ir kad žmogui turi būti, tikrai turiu omenyje, kad žmogui turi būti sudaryta galimybė išeiti nesulaukus pensinio amžiaus iš pensijų fondų, atsitikus tam tikroms svarbioms aplinkybėms jų gyvenime. Ir labai, noriu pasakyti, džiaugiuosi, kad mes jau įregistravome pataisas, kuriomis norime įtvirtinti tam tikras situacijas, ar ligos atveju, ar atsiradus neįgalumui, ar įvykus tam tikrai stichinei nelaimei, ar susirgus, ar netekus artimojo, žmonės gali pasitraukti iš pensijų fondo. Manau, kad mūsų kolegos Seime taip pat turės įvairių pasiūlymų ir mes iš tiesų galėsime išspręsti šią problemą. Bet kuriuo atveju labai džiaugiamės, kad Konstitucinis Teismas pasisakė teisingai šios problemos atžvilgiu.
Taip pat siūlysime spręsti klausimą dėl alimentų vaikams, nes dabar vaikai, kurie negauna alimentų geranoriškai, normaliai iš išsiskyrusių tėvų, kurie neprisideda pakankamai prie išlaikymo, tokie vaikai tikrai toliau ką gauna – tą numatytą 1,8 nuo bazinės išmokos, tai, žinokite, yra skandalingai mažas dydis. Todėl mes siūlysime padidinti iki 3,2 karto, taip, 3,2 karto nuo bazinės socialinės išmokos dydžio, tai bus nors pusė sumos, tokios, kaip pasakė Aukščiausiasis Teismas, minimalios sumos reikėtų vaikui, kad jisai negyventų skurde.
Socialdemokratai taip pat mato būtinumą, kad reikia jau nuo kitų metų siūlyti padidinti vienišo asmens pensiją, nes vieniši asmenys taip pat yra jautriausi ir yra tikrai su didele didele rizika gyventi skurde ir socialinėje atskirtyje.
Ir turime daugybę kitų projektų, apie juos aš nekalbėsiu, bet manau, kad tikrai socialdemokratai yra pasirengę dirbti, nepaisydami rinkimų, dirbti labai konstruktyviai, palaikyti tas iniciatyvas, kurios yra reikalingos. Mums yra labai apmaudu, kad šiuo metu tikrai, kaip sakoma, tam tikros iniciatyvos, geri pasiūlymai kartais pasiklysta ir dėl to, kad vyksta rinkimai, ir dėl to, kad dabar yra tam tikra isterija keliama galbūt ir dėl gynybos. Na, sakykime, tokie labai labai dideli pasikalbėjimai, diskusijos apie tai, kaip reikalingas atskiras gynybos mokestis. Iš tiesų, kai priminsiu, kad vis dėlto baigiasi ši Seimo kadencija, o mokesčių reforma, mokesčių pertvarka nesudaryta, biudžetas ir toliau lieka… tikrai gana mažas perskirstymas per biudžetą. Jisai, kaip sakoma, yra toks, kuris sudaro labai geras galimybes ir sąlygas valdantiesiems eiti tikrai toliau privatizuojant paslaugas tiek švietimo srityje, tiek sveikatos apsaugos srityje, tiek ir, sakykime, kitas universalias pajamas… paslaugas pasiekiant žmonėms. Aš turiu omenyje Lietuvos paštą ir kitus dalykus. Mes sakome tam tikrai tvirtą „ne“ ir palaikysime tas iniciatyvas, kurios atkeliaus iš Vyriausybės, kurios tikrai yra orientuotos į pažeidžiamiausius žmones, taip pat Prezidento iniciatyvas, kurios irgi yra orientuotos gerinti žmonių padėtį. Manau, visi tikrai turime sutarti, kad ką dar galime padaryti šioje pavasario sesijoje, turime padaryti, nes po to rudenį laiko liks mums visiems mažai. Ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. Dėkui. Kas dar pageidauja iš frakcijų atstovų? V. Mitalas. Prašau.
V. MITALAS (LF). Laba diena. Gerbiami kolegos, aš irgi negalėjau praleisti progos pasveikinti jus su Seimo sesijos pradžia, palinkėti ūpo, proto, racionalumo svarstant įvairiausius klausimus, kurie yra svarbūs Lietuvai. Kaip ir jau ankstesnėse sesijose, taip ir šioje sesijoje tikrai galėsite pasirinkti, ar norite pyškinti Lietuvos gyvūnus naktį, ar nenorite, ar norite važiuoti volu per žmogaus teisių įstatymus, ar vis tiktai norite priimti svarbius įstatymus, kurie užtikrintų Lietuvos žmonių lygybę, ar norite leisti laiką toliau su fašistuojančiais Seimo nariais, ar vis tiktai Seimas susiimtų ir priimtų reikiamus sprendimus, kurie užkirstų kelią tam ateityje. Kaip ir kiekvienoje Seimo sesijoje, taip ir šioje visi tie sunkūs moraliniai pasirinkimai guls ant mūsų pečių.
Aš noriu tiktai vieną dalyką pasakyti, vieno dalyko nuoširdžiai palinkėti, kad laikais, kada saugumas, Lietuvos saugumas yra labai svarbus, mes nepamirštume ne tiktai temos, kaip mes ginamės, bet ir temos, dėl ko mes ginamės. Kaip mes ginamės, yra iš tikrųjų dabar labai daug diskutuojama, tankai ir dronai yra aptarinėjami viešojoje erdvėje, yra daug diskusijų dėl saugumo strategijų, dėl Lietuvos karinio ir ne tik karinio pasirengimo. Tiesą sakant, intensyviai susitikinėdamas su Lietuvos gynybos pramonės įmonėmis, neradau dar nė vienos, kuri man pasakytų labai aiškiai: taip, mes suprantame, kokie yra krašto apsaugos sistemos užsakymai ir ko Lietuvai reikės penkerius, dešimt ar daugiau metų į priekį.
Šitą spragą mes turime profesionaliai užpildyti, atsakyti į tuos klausimus, kad iš tikrųjų savo gyvenimą, suprasdami, kad priešo kaimynystėje gyvename ne pastaruosius penkerius metus, o pastaruosius 500 metų ir gyvensime ne tiktai artėjančius dvejus, trejus metus, bet gyvensime ir 10, ir 15, ir 20, ir 50, ir tikriausiai, labai tikiuosi, 100 ir dar 500 metų, kad sudėliotume Lietuvos gyvenimą ilgam laikotarpiui į priekį ir padarytume ją iš esmės stipresnę. O tam, kad tai įvyktų, labai svarbu diskutuoti ir apie tai, dėl ko mes ginamės ir dėl ko mes norime, kad ta Lietuva būtų saugesnė. Man atrodo, čia atsakymas yra labai aiškus ir paprastas – dėl to, kad visi Lietuvos žmonės, gyvendami Lietuvoje, jaustųsi saugūs, jaustųsi lygūs, jaustųsi gerbiami ir jaustųsi tokie, kuriais, na, iš tikrųjų tada, kada reikia, valstybė gali pasirūpinti.
Šia proga labai svarbu yra užtikrinti pokyčius, kurie tą lygybę ir lygias teises garantuoja. Tą sakiau, beje, ir Prezidentui Seimo valdybos susitikimo su Prezidentu metu, paraginau Prezidentą nebijoti, nesislėpti kokiame nors kiaute, išlįsti į viešumą, padėti Seimui priimti tą patį Civilinės sąjungos įstatymą, nes ko mes kaip politikai esame verti, jeigu tupime savo kiautukuose ir bėgame nuo vadinamųjų nepatogių vertybinių temų, ir galvojame, kad pasislėpimas yra raktas į kažkokį geresnį politinį rezultatą. Anaiptol taip nėra. Tikiuosi, mane Prezidentas išgirdo, tikiuosi, ir jūs, gerbiami kolegos, išgirsite, įkvėpsite drąsos, pasiryžimo ir iš tikrųjų garantuosite tuos įstatymus, kurie yra labai svarbūs, nes nei Kovo 8-osios proga tuščiaviduriai tulpės žiedai niekuo nepadės, jeigu neužtikrinsime, kad yra priimti konkretūs įstatymai, užkertantys kelią smurtui šeimoje, smurtui prieš moteris, ir visos konvencijos, įskaitant Stambulo konvenciją, yra ratifikuotos. Tokios drąsos ir žiūrėjimo kiekvienam Lietuvos piliečiui į akis, priėmimo kad ir kartais ne itin populiarių, bet reikalingų sprendimų, aš jums nuoširdžiai linkiu ir tikiuosi, kad šią Seimo sesiją mes viską sėkmingai padarysime. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar bus daugiau pageidaujančių pasisakyti? Nematau. Pasisakymų dėl darbų programos stadiją baigėme.
Dabar klausimai, atsakymai. Tik priminsiu, kad klausiant būtų gerai nurodyti, ko klausiama – ar premjerės, ar Seimo Pirmininkės, gal bus klausimų ir frakcijų vadovams.
Pirmasis klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kreipsiuosi į Laisvės partijos atstovus kaip tik po audringos kalbos. Jūs savo garsiais ir keistais pasiūlymais jau ketvirtus metus įnešate daug sumaišties į šito Seimo darbą, o patys nepastebite signalų net iš koalicijos partnerių, kad didžioji dalis ir jų nepritaria, nes Lietuvai Stambulo konvencija visiškai nereikalinga. Jau egzistuoja pakankamas teisinis reguliavimas apsaugoti tiek vaikus, tiek moteris, tiek ir vyrus nuo smurto artimoje aplinkoje. Priminsiu, kad yra priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, Baudžiamojo kodekso pakeitimai, Administracinių nusižengimų kodeksas ir panašiai. O galiausiai tai yra didelės nepagarbos demonstravimas Konstituciniam Teismui, kuris tik dabar pradėjo nagrinėti bylą dėl Stambulo konvencijos. Ar nemanote, kad tokį Seimo žingsnį, nežinant bylos baigties, būtų galima traktuoti kaip spaudimą teisėjams ir jų darbui? Todėl siūlau atvėsti, susikoncentruoti į žymiai svarbesnius klausimus.
PIRMININKAS. Laikas!
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū.
PIRMININKAS. Turbūt A. Armonaitė atsakys į šį klausimą.
A. ARMONAITĖ (LF). Būtent dėl šitų priežasčių, kurias jūs išvardinote, kad yra daugybė įstatymų, kurie šiandien Lietuvoje jau apsaugo moteris, prašau atsakyti, kokia problema yra ratifikuoti Stambulo konvenciją? Kokia problema? Paskaitykite jūs nors vieną kartą tą Stambulo konvenciją, kai šimtą kartų čia, Seime, švaistote laiką, švaistote resursus ir kalbate apie tai, apie dalyką, kurio iš tikrųjų, kaip suprantu, net nesuprantate.
Dar daugiau pasakysiu. Šita savo veikla jūs rodote nepagarbą pačiai problemai – moterims: iš dešimties smurtą patiriančių asmenų Lietuvoje aštuonios yra moterys, kurios yra mušamos namuose, kurios yra prievartaujamos, kurioms yra rodoma visokia kitokia nepagarba. Tai gal jūs atvėskite ir leiskite mums pabaigti darbą, kurį mes pradėjome. Ačiū.
PIRMININKAS. Premjerė, kaip suprantu, dar norėtų papildyti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau papildyti, nes ponas A. Gedvilas čia įprastai kalba kitų žmonių vardu, tai tiktai norėčiau atkreipti dėmesį, kad Europos liaudies partijos rinkimų manifeste į Europos Parlamentą yra visos Europos Sąjungos valstybės, įskaitant ir Lietuvą. Tos valstybės, kurios šito dar yra nepadariusios, raginamos ratifikuoti Stambulo konvenciją. Čia tam, kad nebūtų nesusipratimų.
PIRMININKAS. Ar tikrai dėl vedimo tvarkos?
M. PUIDOKAS (MSNG). Tikrai.
PIRMININKAS. M. Puidokas. Prašau.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos. Prašyčiau gerbiamos A. Armonaitės atsakant Seimo nariams į klausimus neįžeidinėti kitų Seimo narių, kurie dauguma Stambulo konvencijos priėmimui nepritaria. Jie skaitė Konvenciją, įsigilino į jos nuostatas ir puikiai žino, kas joje yra. Nereikia meluoti ir taip su kitais elgtis. Laikykitės kultūros.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tikrai palikime nuomones dėl šios konvencijos tam momentui, jeigu ji bus pateikiama.
Dabar toliau klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pirmiausia noriu pasveikinti Vyriausybę prasidėjus pavasario sesijai ir palinkėti sėkmės jos darbuose priimant svarbius sprendimus Lietuvos žmonėms.
Mano gal toks labai paprastas klausimas finansų ministrei iš praeitų biudžetinių metų, kurie yra pasibaigę. Manau, dar Biudžeto ir finansų komitetas svarstys daugelį tų klausimų. Viena pozicija, kuri mane truputį jaudina, kad praeitais metais Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos buvo suplanuotos 3,1 mlrd. eurų, įsisavinta – 2,7 mlrd. eurų, neįsisavinta – 472 mln. eurų. Gal galite pasakyti, dėl kokių priežasčių nepavyko įsisavinti? Gal paminėtumėte, kokie projektai nebuvo įgyvendinti, tam tikros ekonominės veiklos sritys nebuvo pilnai finansuojamos tomis numatytomis ir suplanuotomis lėšomis? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jums, kaip buvusiam finansų ministrui, turėtų būti žinoma, kad tokia praktika turbūt yra daugelį metų iš eilės. Šie metai niekuo neišsiskiria. Visuomet yra suplanuojamos didesnės investicijos, dalis jų neįvyksta turbūt dėl gyvenimiškų dalykų. Panaši situacija buvo ir praeitoje kadencijoje, panaši situacija yra ir šioje kadencijoje. Matyt, daliai projektų, programuojamų iš naujos Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinės perspektyvos, tiesiog reikia laiko įsibėgėti. Galų gale dabar turime ir besibaigiančią senąją finansinę perspektyvą, prioritetas turbūt yra skiriamas užbaigti tiems projektams, nes baigiasi jų įgyvendinimo laikotarpis. Taip pat paleidžiamos plano „Naujos kartos Lietuva“ investicijos. Praėjusiais metais buvo paskelbti kvietimai už visą plano sumą. Tam taip pat skiriamas prioritetas, nes įsigaliojimas, šios programos pabaigos data yra 2026 metai. Tuo tarpu naujoji Europos Sąjungos struktūrinių fondų perspektyva startavo šiek tiek lėčiau negu dvi prieš tai minėtosios. Matyt, tai turėjo įtakos ir šiek tiek lėtesniam ambicijų įgyvendinimui. Ministerijos pateikia galbūt ambicingesnius planus metų pradžioje, tačiau gyvenimas parodo, kad dažniausiai projektų įgyvendinimo tempas yra ganėtinai nuoseklus. Tačiau reikia pastebėti, jeigu vertintume praėjusią Europos Sąjungos struktūrinių fondų perspektyvą, tai Lietuva Europos Sąjungoje yra pirmoje vietoje pagal struktūrinių fondų įgyvendinimą, lėšų įsisavinimą, pateikimą ir gavimą iš Europos Sąjungos institucijų.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Taip pat, kolegos, visus sveikinu su sesijos pradžia. Linkiu, kad ir Seimo Pirmininkei, ir premjerei šypsena ir gera nuotaika nedingtų šią sesiją. Turiu klausimą. Visai neseniai turėjome neeilinę Seimo sesiją, Seimo Pirmininkė irgi buvo viena iš iniciatorių, lyg ir sprendėme ūkininkų problemas. Bet dabar žiūriu darbų programą ir kyla klausimas galbūt premjerei. Nematau nei vieno projekto, susijusio su tęstinių problemų sprendimo kokiais nors konkrečiais projektais. Visiškai nematau dėl Saugomų teritorijų – dėl šlapynių, tų šaltinynų, čia turbūt didžiausias skaudulys. Dėl kai kurių problemų registruoti Seimo narių pasiūlymai. Noriu paklausti. Ar čia su konkrečiais ministrais nepavyksta susiderėti? Kur čia slypi problemos sprendimo kokia nors šviesa tame tunelio gale? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, kolega, jūs pats puikiai žinote, kad iš tų klausimų, kurie yra vis dar eigoje, tai didžiajai daliai įstatymų pakeitimų nereikia. Nesakau, kad nė vienam nereikia, nes tai, ką jūs paminėjote dėl saugomų teritorijų, taip, bet ten yra viena dalis klaidų, kurias mes dabar žinome esant ir kurias reikia ištaisyti. Dėl to nereikia įstatymo, tą turi padaryti atsakinga institucija, tai yra VSTT, ji turi pati tą pataisyti. Yra tam tikrų dalykų, kur reikės, ko gero, tikslinti ir įstatymą. Ta diskusija Vyriausybėje yra įvykusi – nežinau, čia Simonas gal galėtų patikslinti? – ir manau, kad mes nedidelį tikslinį įstatymo pakeitimą būtent šitai problemai spręsti skirsime, nes yra didelis paketas dabar derinamas. Jis yra didelis, ten daug pastabų dėl visiškai nesusijusių dalykų. Turbūt tam, kad neįklimptume diskusijose, mes galime tiesiog atkabinti atskirą dalį, kuri yra reikalinga patikslinimų. Bet didžioji dalis problemos, apie kurią mes diskutavome, yra praktinė, taip sakant, ant žemės, tai ją ant žemės reikia ir išspręsti. (Balsas salėje) Taip. Simonai, gal galėtumei?
PIRMININKAS. Galbūt aplinkos ministras papildys?
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Kęstuti, praeitą savaitę Kaimo reikalų komitetas darė apžvalgą tų ūkininkų reikalavimų, pasiaiškinome, bet dauguma jų susiję su poįstatyminiais, o ne įstatyminiais dalykais. Vienintelis dalykas, susijęs su įstatymo keitimu, tai sukonkretinimas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, kuris yra Seimo sesijos darbų programoje. Jis yra apsvarstytas Vyriausybėje. Manau, kad kovo arba balandžio pradžioje jis turėtų pasiekti Seimą. Jisai jau yra Vyriausybėje apžiūrėtas, du kartus derintas su visuomene, tai čia yra vienintelis, liečiantis ūkininkus ir jų lūkesčius įstatymas, jis ateis balandžio mėnesį.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Laba diena. Taip pat sveikinuosi ir sveikinu visą Vyriausybę ir Seimo Pirmininkę su sesijos pradžia. Turbūt neregėtas skandalas supurtė Lietuvą su „BaltCapu“. Apsivogė vienas asmuo, atrodo, čia nieko tokio, bet kad visa finansinė sistema, pinigų judėjimas yra toks labai pažeidžiamas, tai turbūt analizuojate. Aš nematau su tuo susijusių teikiamų teisės aktų, išskyrus lošimo teisės aktus. Lietuvos bankas plaunasi nuo problemų, bet čia yra pinigai pensinių fondų, kurie buvo investavę į „BaltCapą“, tai yra ir „Swedbankas“, ir SEB’as, ir tarptautinių fondų pinigai. Tai vis dėlto, kaip ten su mūsų finansine sistema? Kodėl nesirūpina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Finansų ministerija šių klausimų sprendimu? O galbūt ir valstybės valdomos įmonės susiduria su tokiomis pat problemomis, kad gali būti lengvai išplaunami pinigai, nurodžius vieną gavėją, o kitą sąskaitą? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gal aš galiu kolegai trumpai atsakyti? Minėjau tą per pristatymą ir dar kartą galiu pakartoti, kad Pinigų plovimų prevencijos įstatymo projektas Seimui yra jau pateiktas. Jis yra dabar svarstomas Seime. Jeigu, kolega, turite labai išmintingų pasiūlymų, kad nebūtų taip, kaip jūs sakote, tai neabejotinai jūs tuos pasiūlymus įregistruosite ir Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstys.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiamoji Ministre Pirmininke, galbūt jūs galėtumėte labiausiai atsakyti? Vertinant šitos sesijos išskirtinumą, įstatymų gausą ir jų svarbumą, tai puikiai suprantame, buvo minima krašto apsaugos finansavimo būtinybė, tai visi palaikome ir suprantame taip pat. Prašom pasakyti, ar bus numatoma grįžti prie mokestinių įstatymų šitoje sesijoje ir galbūt galimai prie biudžeto patikslinimo?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Atsakysiu nuo antrojo klausimo. Biudžeto patikslinimo, šių metų biudžeto patikslinimo, šiaip krašto gynybai nereikėtų, kadangi Seimas buvo tiek maloningas, kad suteikė teisę Vyriausybei tuo atveju, jeigu yra laikomasi nustatyto deficito, kuris yra 3 %, ir skolinimosi limito, kurį yra patvirtinęs Seimas. Kitaip šnekant, jeigu geriau yra renkamos pajamos arba tikrai matome, kad sutaupysime kažkokių išlaidų, ir turime tos kažkokios likusios erdvės, Vyriausybė gali ta suma padidinti krašto apsaugos finansavimą. Žinoma, iš skolintų lėšų, savaime suprantama. Todėl įstatymo tikslinti tikrai nereikia, tiesiog turi būti biudžetas vykdomas geriau, negu suplanuota. Ar taip bus, kol kas aš noriu likti santūria optimiste. Bet mes ką tik pabaigėme tik 2 mėnesius ir manau, kad be I ketvirčio rezultatų ir peržiūrėtų makroekonominių rodiklių tikrai bus sunku pasakyti, kad tikrai taip bus. Bet jeigu taip bus, šitas galimybes Vyriausybė tikrai turi.
Tačiau, jeigu mes kalbame apie ateitį ir tai, kas buvo pristatyta mano pačios inicijuotame susitikime su jūsų partijų lyderiais, komitetų vadovais, čia nėra šių metų klausimas, nes yra daug projektų, kurie arba tęsis dar penkerius metus, arba galbūt tęsis dar ilgiau, ir mes juos plėsdami, numatydami papildomą šaukimą, numatydami papildomą rezervo aprūpinimą, numatydami infrastruktūrą, kuri yra reikalinga Vokietijos brigadai ir nacionalinėms karinėms pajėgoms, iš esmės sukuriame papildomą ilgalaikį lėšų reikalavimą.
Jūs turbūt atsimenate, kai buvo diskusija apie krašto apsaugos finansavimą, daug partijų sakė: mes už 3 %. Tiesiog 3 % geriau negu 2,5 % ir kas čia labiau krašto apsaugą myli? Diskusija yra ne tokia. Mes turime labai konkrečius poreikius, konkrečius projektus ir jie yra ilgalaikiai. Jeigu juos visus finansuosime iš skolos, kas labai dažnai yra siūloma, tai mes mokėdami palūkanas už tą skolą sumokėsime tiek, kiek reikėtų dar maždaug antram tankų batalionui be įgalintojų nusipirkti. Truputį gaila, aš nuoširdžiai pasakysiu. Kadangi tai nėra vienkartinis vienų metų koks nors trumpalaikis poreikis, realiai reikėtų kalbėti apie tvarius finansavimo šaltinius, o tai yra mokesčiai. Bet tam, kad mes galėtume… Nes kitaip kita Vyriausybė, kokia ji bebūtų, po rinkimų vis tiek su šiuo iššūkiu susidurs.
Bet aš nenoriu užbėgti už akių, diskusiją turėsime po savaitės vėl Vyriausybėje, pristatysime, kaip atrodo ekonomikos perspektyva, kaip atrodo, sakykime, įvairios mokesčių lengvatos ir kiti dalykai, ir tada kažkaip bandysime ieškoti konsensuso. Sakau, paprasčiausias dalykas yra bandyti tą daryti skolon, bet tai turi savo gana didelę kainą, nes mes kalbame apie ilgą laikotarpį ir apie didelius pinigus.
PIRMININKAS. Klausia V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nematau energetikos ministro, bet klausimas iš tos srities. Tas optimizmas dėl 2050 metų, dėl 100 % švaresnės energetikos tikrai man patinka iš esmės, bet jau kelintą kartą keičiame ir akivaizdu, kad labai sunku tą dalyką padaryti matant tai, kas darosi rinkoje. Jau dabar įmonės, norėdamos įsikurti, įsirengti tokias mažas 10, 20, 30 kilovatų elektrines, gauna iš ESO, iš „Litgrido“ pasiūlymus – 1,5 mln., 2,5 mln., 3 mln. vien tik už prisijungimą. Kas keisis šioje situacijoje? Gal Vyriausybė mato kitokį variantą, ne tik varyti tuos norinčius investuoti į tas elektrines ar savo vietose? Ne tik varyti į nutolusias elektrines, ne tik varyti „Ignitį“ tą dalyką daryti, bet gal vis dėlto priversti ESO, „Litgridą“ investuoti į pajėgumų didinimą vietose? Nes, žinote, 10 kilovatų elektrinei tame pačiame Kėdainių mieste reikia 1,5 mln. eurų – tai yra visiškai neatsiperkanti investicija. O planas turėti 100 % yra gražus. Tai kas čia keisis ir kas bus kitaip, negu dabar yra? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Man atrodo, kad čia reikia matyti visas dedamąsias. Nes, kaip jūs sakote, jeigu ESO lėšomis į viską investuosime, tai už tai sumokės per tarifą tiesiog visi vartotojai. Tai čia bet kuriuo atveju reikia ieškoti balanso. Įmonių pareiga kurti infrastruktūrą, be jokios abejonės, yra, niekur nedingo, ir ta veikla yra prižiūrima, prižiūrima ir VERTʼo. Bet apie ką kalbama Nacionalinėje energetikos strategijoje, tai čia mes kalbame ne apie savo dabar turimų tų poreikių aprūpinimą, nes šį tikslą greičiausiai mes daug greičiau pasieksime, bet mes turime galvoti apie tai, kaip atrodys mūsų ekonomika per ateinančius 20 metų, pramonės transformacija. CO2 emisijų panaikinimas, pramonės transformacija yra didžiulis papildomas reikalavimas, kurį taip pat reikės kažkuo užpildyti. Kalbame apie tą pačią vandenilio pramonę ir kitus labai svarbius aspektus.
Tai, ką jūs minėjote, yra taip pat to paveikslo dalis, bet tai yra, kaip pasakyti, daug rimtesnė infrastruktūra. Reikia galvoti tam, kad mes iš tikrųjų galėtume pasiekti tuos tikslus ir kad 2050 metais būtų energetikos tiek, kiek reikia tai pramonei, kokia bus 2050 metais, ir kad ji būtų konkurencingos kainos tiek mūsų verslui, tiek mūsų vartotojams. Tikrai nė kiek neabejoju, kad diskusijos su partijomis bus ganėtinai išsamios, su frakcijomis Seime. Kadangi tai yra labai ilgalaikė programa, labai ilgalaikė strategija, natūralu, kad ji turi turėti tęstinumą, todėl tikrai investuosime į tai pakankamai darbo ir, manau, visus sprendimus, kuriuos dar Vyriausybė turi per kadenciją padaryti, padarysime, o jau ką reikės padaryti per kitas kadencijas, padarys tos vyriausybės, kurios bus per kitas kadencijas iki 2050 metų, nes čia bus ką veikti visiems. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, gerbiami ministrai, pradedame sesiją, kuri realiai yra paskutinė kadencijos sesija. Aš noriu kalbėti dėl įstatymų pertekliaus, mano vertinimu, ir mano klausimas bus apie tai.
Švietimo bendruomenės signalizuoja, kad vis dėlto atnaujintos programos veikia neefektyviai, kad neturi mokyklos vadovėlių, kad tarpiniai patikrinimai yra neaiškūs, ir vertinimo sistema, bet tuo tarpu mes renkamės dar pakaitinti švietimo bendruomenę, registruojame pataisas dėl tautinių mažumų mokyklų ir laikome nežinioje dar papildomai šituo klausimu. Mano vertinimu, reikėtų atsisakyti tų nereikalingų įtampų ir patobulinti tą, ką turime patobulinti. Ten tikrai yra daug ką veikti.
Kitas momentas. Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad žmogaus teisių tema bus prioritetinė tema. Noriu pasakyti, kad ir komitetuose, ir Teisės registre yra bent penki šeši tautinių mažumų įstatymai, bet atnešamas papildomai dar vienas naujas iš viršaus. Aišku, turinio mes nematome, bet kaži ar atsiras ten kažkas naujesnio, negu yra užregistruota. Tai ar neverta vis dėlto pažiūrėti, ką mes turime komitetuose tobulinti, kartu draugiškai rodant gerą valią, o ne kelti nereikalingas įtampas?
E. DOBROWOLSKA (LF). Jeigu leisite, atsakysiu. Kadangi Tautinių mažumų įstatymo projektą rengia Teisingumo ministerija, aš manau, per porą savaičių bus pateikta ne tik visuomenei viešai susipažinti, bet ir visoms institucijoms pateikti pastabas. Esu tikra, kad galime sutarti dėl Tautinių mažumų įstatymo, kuris yra reikalingas ne tik pagal Vyriausybės programą, ratifikuotą konvenciją, bet pagaliau tam, kad sutartume, kas yra tautinė mažuma, kas yra atstovai, kam galioja tos teisės, apie kurias mes kalbame. Švietimas ir kitos teisės yra išvestinės. Šią kadenciją Seimo dėka ir Vyriausybės dėka pavyko padaryti daug – ne tik turime Asmenvardžių įstatymą, ne tik turime pagaliau sutvarkytą tautybės įrašų… galų gale tikrai atėjo laikas turėti ir apibrėžimą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš galėčiau papildyti dėl Švietimo įstatymo. Vyriausybės teikiamame plane nėra numatyta Švietimo įstatymo pataisų. Tai nereiškia, kad tokių iniciatyvų negali būti iš Seimo narių, bet Vyriausybė jokių projektų, kurie nebus pakankamai suderinti, kad jie galėtų būti atnešti į Seimą svarstyti, neteiks. Jeigu tokių gerų idėjų rasis, tada galėsime pateikti papildomai, bet dabar tokio plano nėra.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimas būtų Seimo Pirmininkei. Iš tribūnos paminėjote Tautinių mažumų įstatymą. Tam tikra prasme pratęsiu kolegės klausimą, bet iš kitos pusės. Tas Tautinių mažumų įstatymas tikrai kelia tam tikrų abejonių, nes galimai neprisideda prie Lietuvos valstybingumo vientisumo, ir Kovo 11-osios išvakarėse jau buvo Lietuvos lenkų Seimo narės pateiktas projektas dėl diakritinių ženklų. Tai vis dėlto jie žengia toliau, kas ir buvo tada sakoma, kad bus antras žingsnis ir diakritiniai ženklai. Ar nemanote, kad šitame geopolitiniame kontekste, kas vyksta, šitas Tautinių mažumų įstatymas yra savalaikis, reikalingas, ar reikia kelti visuomenėje įtampą? Ačiū jums.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Mano nuomone, Tautinių mažumų įstatymas yra viena iš tų labai senų skolų, kurias labai gerai būtų grąžinti. Tautinės mažumos, tautinės bendrijos yra neatsiejama Lietuvos visuomenės dalis ir šią skolą grąžinę, manau, mes tikrai padarytume didelį ir svarbų žingsnį. Kaip jau minėjo ir teisingumo ministrė, ir prieš tai atsakant į klausimą, yra ne vienas projektas ir anksčiau buvęs teiktas. Tai aš tikrai tikiu, kad Vyriausybė, rengdama savo projektą, įvertins tas diskusijas, kurios buvo, bet tikrai manyčiau, kad šioje sesijoje mes galėtume apsvarstyti šį įstatymą, rasti geras formuluotes ir pagaliau baigti klausimą, kuris taip ilgai tęsiasi nerezultatyviai. Dėkui.
E. DOBROWOLSKA (LF). Jeigu leisite, norėčiau papildyti. Gerbiamas Robertai, labai teisingai keliate klausimą ir jo kryptį. Šį įstatymo projektą Vyriausybė ir Teisingumo ministerija rengdama mato visų pirma ne tik tautinių mažumų teisių užtikrinimo, apibrėžimo prasme, bet taip pat ir rasti tuos atsakymus, kurie yra dabar keliami dėl nacionalinio saugumo, teisių apimties ir kaip mes tai reglamentuojame. Esu tikra, kad diskusijų bus, bet tai yra tas žingsnis, kur galima sutarti, kokiu būdu Lietuva mato savo piliečius, kurie yra kitos tautybės.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš taip pat norėčiau truputėlį pasisakyti dėl geopolitinio konteksto. Man atrodo, kad kaip tik geopolitinis kontekstas yra toks, kai negalima švaistyti laiko diskusijoms ne apie tai, kas yra svarbiausia, tai yra ne apie saugumą, o kažkokiems kitiems dalykams. Lengviausia nešvaistyti to laiko yra išspręsti tas problemas. Tikrai siūlyčiau taip ir padaryti.
PIRMININKAS. Klausia G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Aš taip pat prisidedu prie sveikinimų kolegoms, ministrams. Linkiu gero darbo, šaltų galvų. Labai atidžiai klausiau visą darbotvarkę, darbo programą, ir neišgirdau galbūt vieno pagrindinio, sakyčiau, klausimo. Mes daug šnekame apie saugumo užtikrinimą, bet jeigu neturėsime, nebus tos Lietuvos bent jau 3 mln., nelabai daug ko čia mums ir reikės. Sakykite, neišgirdau nė vieno įstatymo projekto, kuris gerintų, skatintų kompleksiškai pradėti svarstyti Lietuvos demografijos problemas. Jau ir senoji Europa susiduria su didžiule demografijos problema ir jau pradedama svarstyti, galvoti, jau kitos šalys seniai tą daro. Ar kas nors numatoma daryti, bent jau pradėti svarstyti Lietuvos demografijos problemą šią kadenciją? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Aš, matyt, pradėsiu atsakymą. Mano galva, sprendžiant demografijos problemas, visų pirma labai svarbu užtikrinti, kad būtų sudarytos galimybės derinti šeimos ir karjeros balansą, skirti reikiamą dėmesį žmogaus teisėms, moterų teisėms, lyčių lygybei. Aš taip matau rūpinimąsi demografijos problemomis ir apskritai harmonija visuomenėje. Manyčiau, kad šioje kadencijoje mes nemažai padarėme. Tikiu, kad dar ir per likusią sesiją su puse padarysime dar daugiau šioje srityje.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Jeigu galima, aš papildysiu. Apskritai apie demografijos temą kaip tokią turbūt neturėtume galvoti, kad jos sprendimas yra vienoje srityje arba vieno kokio nors įstatymo projekto arba net ir vienos ministerijos atsakomybės lauke. Daug kartų akcentavau, kad mūsų, kaip valstybės, situacija, nepaisant to, kad ir senėjame, ir mažėja kaip ir mūsų gyventojų skaičius, vis tiek tai gali būti ir sėkmės istorija, jeigu mes atkreipsime dėmesį į visus su demografija susijusius veiksnius.
Pirmiausia yra gimstamumas, šeimos politika, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimas. Daugelis tyrimų padaryta, kad yra ypač svarbu, kad būtų tinkama infrastruktūra vaiko priežiūrai, ankstyvi lopšeliai-darželiai, ko didėja skaičius, yra gerųjų pavyzdžių.
Lygiai taip pat išvengiamas mirtingumas, nes Lietuva vis dar turi daugiau dėmesio skirti toms gyvybėms, kurios gali būti išsaugotos. Čia yra ir savižudybių prevencija, ir lygiai taip pat nelaimingi atsitikimai darbe. Išvengiamas mirtingumas taip pat yra adresuojamas įvairių ministerijų priimamuose sprendimuose ir įstatymų projektuose.
Taip pat sveika gyvenimo trukmė, kad žmonės galėtų ilgesnį laiką ir jaustis sveiki, ir motyvuoti išlikti darbo rinkoje. Stereotipų mažinimas ne tiktai dėl moterų, vyrų, kas yra labai svarbu, bet ir dėl senesnių žmonių darbo rinkoje ilgesnį laiką išsilaikymo.
Mes į tas kryptis ir žiūrime sistemingai – ne iš vienos ministerijos ir ne tiktai įstatymais, bet ir poįstatyminiais… Tai yra labai horizontalus klausimas. Tikrai raginu galvoti apie mūsų demografinę situaciją ir kaip apie galimybę tinkamai adresuojant turėti nors ir mažesnę, bet tikrai stiprią, konkurencingą valstybę.
PIRMININKAS. Klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Atrodo, lyg būtų opozicijos valanda ir vien opozicija klausia. Matyt, tą formatą norėčiau truputį pakeisti, pasveikinti sveikinančiuosius ir sveikinamuosius su pasisveikinimu.
Dėkoju už pateiktą programą. Manau, kad ta programa yra tokia, už kurią negalime nebalsuoti, nes yra bendra visų programa. Bet kalbant, ir Ministrė Pirmininkė paminėjo ten nacionalinę darbotvarkę… Noriu ir klausti, ir siūlyti. Ar nemanytumėte, kad reikėtų Seimui ir būtent Seimui imti reikšti pozicijas įvairiais aktualiais klausimais inicijuojant, remiant įvairias iniciatyvas, kurios kyla iš žmonių ir bendruomenių interesų ir nuomonių, teikiant pasiūlymus dėl bendrų europinių sprendimų, pavyzdžiui, gynybos, atskirų verslų ribojimo, uždraudimo, bendrojo gėrio kūrimo atskirų grupių, o ne visų naudos gavėjų sąskaita, ir kitokių. Tam, kad lietuviškos ambicijos taptų europinėmis ir visos Europos Bendrijos. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Viktorai. Man atrodo, kad tas žanras tikrai egzistuoja, ypač kai klausimai turi kokį nors kontekstą, pavyzdžiui, vyksta kokia nors tematinė Taryba – ar žemės ūkio, ar energetikos, ar prekybos, na, kokiame nors kontekste, visada juk pozicijos yra teikiamos Seimui ir Seimas visada jas mandatuoja. Tai Seimas mandatuodamas pozicijas tikrai gali pasiūlyti papildyti, pasiūlyti iškelti kokį nors klausimą per ERK’o procedūrą. Seimas visada turi laisvę priimti rezoliucijas, bet, man atrodo, tam, kad pats žanras nenusipigintų, reikia tikrai turėti labai labai svarbius klausimus, dėl kurių jau visas Seimas turėtų pasisakyti. Atskirais atvejais tikrai gali pasisakyti komitetai arba Europos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas derinant pozicijas, kurios yra pristatomos Briuselyje.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas gerbiamai socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Jūs pateikėte Valstybinių pensijų įstatymo projektą, yra pateiktas. Prašom pasakyti, o kada kartu su juo kaip lydimasis eis ir Socialinio draudimo pensijų įstatymas? Nes jūs, Vyriausybėje atmesdami Išankstinių pensijų įstatymo projektą, ir tą atmetėte teigdami, kad teiksite Socialinio draudimo pensijų įstatymų paketą. Noriu paklausti, kada sulauksime šito paketo? Ar baigsis ketverių metų kadencija ir tada pamatysime, kad nieko neturime? Ir taip žmonės gauna šiandien neteisėtai sumažintą išmoką. Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Tikrai, gerbiama Laima, niekur nesitraukiame nuo šito įsipareigojimo, turėsime ir Socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, balandžio mėnesį ketiname juos svarstyti Seime. Galėsime įtraukti ir jūsų iniciatyvas, kurios jau yra pateiktos Seime, ir turėti šią diskusiją, kuri jums yra svarbi, mums tikrai taip pat.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Prisijungdamas prie sveikinimų ir linkėjimų vaisingos sesijos, noriu paklausti gerbiamos Seimo Pirmininkės. Štai mes puikiai žinome, kad nuo Seimo sprendimų, nutarimų, įstatymų projektų priklauso mūsų žmonių nuotaika. Dažnai jinai taip pakyla, kad netgi verčia vartoti daugiau antidepresantų arba netgi emigruoti iš Lietuvos.
Aš dabar turiu minty vieną mūsų nutarimą, kurį esame priėmę gruodžio 21 dieną. Jisai kalba apie Lietuvos karių dalyvavimą NATO misijose. Jo 11 punktas sukėlė ypatingą visuomenės nerimą, nes kalbama apie tai, kad jau mes tuoj pat turime siųsti į karą savo vaikus. Bet ar nemanote, gerbiama Pirmininke, kad mums reikėtų žmones nuraminti ir pasakyti, kad be NATO sprendimų, be Ukrainos pakvietimo mes tikrai to nedarysime. Tačiau tas nutarimas, tas dokumentas skiriasi nuo aiškinamojo rašto. Aiškinamajame rašte, kuris remiasi Prezidento dekretu, kalbama, kad tiktai NATO šalyse ir tiktai Europos Sąjungos šalyse bus mokomi kariai mūsų instruktorių, bet kažkaip nutarime dar atsirado žodis „Ukrainoje“, ir visi išsigando, kad jau dabar mes ten turėsime siųsti savo žmones. Tai reikia ar tą žodį iš ten išbraukti ir pakeisti tą nutarimą, ar reikia pradėti žmones raminti, kad jie tiek daug antidepresantų nevartotų ir nekrautų lagaminų vykti iš Lietuvos?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiamas kolega, na, aš manau, kad jūs daug čia dalykų sumalėte į vieną – ir antidepresantus, ir mūsų sprendimą dėl mokymo misijų, ir panašiai. Bet, aš sakyčiau, nepasiduokime priešiškų jėgų propagandai, nepasiduokime faktų keistoms interpretacijoms. Lietuva labai aiškiai palaiko Ukrainą, ir savo veiksmais, ir savo žodžiais rodo, kad esame patikimi NATO sąjungininkai.
Manyčiau, kad tie žmonės, kurie domisi politiniais įvykiais, stebi situaciją pasaulyje, turėtų jaustis kaip tik ramesni dėl to, kad mes rimtai vertiname savo įsipareigojimus ir lygiai taip pat savo veiksmais, savo sprendimais Seime, Vyriausybėje tuos įsipareigojimus vykdome. Tai nematau, kodėl tai turėtų kelti didesnį nerimą. Kaip tik aš manyčiau, kad tai turėtų kelti pasitikėjimą ir raminti visuomenę.
PIRMININKAS. Klausia R. Budbergytė. Nėra salėje. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano labai trumpas klausimas būtų gerbiamai premjerei ir finansų ministrei. Girdime informaciją, kad šių metų biudžeto surinkimas, bent jau pirmųjų 2 mėnesių, palyginus su praeitais metais, tikrai nėra, kaip čia pasakyti, teigiamas. Tai ar neplanuojama metų eigoje peržiūrėti šių metų biudžeto ir kokia kryptimi tai būtų galima daryti? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Krištolinio rutulio neturiu. Matyt, pasakyti, kas bus metų eigoje, šiandien yra sudėtinga, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad vertinti biudžeto pajamų surinkimą pagal vieno mėnesio rodiklius tiesiog yra neprofesionalu. Tai yra mokesčių surinkimo svyravimai, tai yra ypač susiję su surinkimu Pelno mokesčio, kuris yra mokamas. Todėl sakyčiau, kad svyravimai yra kai kada natūralūs ir prognozuoti, kaip atrodys metų viduryje ar pabaigoje, šiandien yra tiesiog per anksti.
Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad nors ir pridėtinės vertės mokesčio surinkimas yra mažesnis, negu prognozuota, tačiau yra mokesčiai, susiję su gyventojų pajamomis. Tarkime, gyventojų pajamų mokestis yra renkamas geriau, taip pat socialinio draudimo fondo pajamos natūraliai taip pat yra susijusios su darbo užmokesčiu, jos yra didesnės, jos daro poveikį valdžios sektoriaus balansui, taip pat ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos yra didesnės. Todėl sakyčiau, kad yra rodiklių, kurie vienas kitą balansuoja. Jeigu vienų mokesčių yra surenkama mažiau, kitų mokesčių yra surenkama daugiau, todėl šiandien sakyti, kaip realiai atrodys mokesčių pajamų plano vykdymas metų viduryje, tiesiog yra per anksti.
Jeigu matysime kažkokį esminį nukrypimą, matyt, tam tikros korekcijos yra galimos, tačiau manyčiau, kad šiandien tokius sprendimus daryti yra tiesiog ankstyva. Kaip minėjau, poslinkių yra tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Kai kurių mokesčių yra surenkama mažiau, kai kurių – daugiau. Jie vienas kitą balansuoja.
PIRMININKAS. Ką gi, visi klausimai pateikti, atsakymai gauti. Dabar dėl motyvų už pasisakys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, vien dėl to, kad tai yra viso Seimo darbo programa, įskaitant opoziciją, aš raginu balsuoti už. Bet turiu tokį palinkėjimą Vyriausybei, daugumai. Jūs to nepaneigsite – žmonės šiuo metu jaučia didžiulį nerimą dėl tos sudėtingos situacijos pasaulyje ir kiekviena jūsų viešųjų ryšių klaida dabar turi dvigubą poveikį. Todėl mano palinkėjimas – naudotis tuo senu geru įrankiu ir tartis su opozicija, tartis žymiai daugiau, negu jūs per visą kadenciją darėte. Nereikia vaidinti visažinių, jūs realiai ir efektyvios daugumos po J. Džiugelio situacijos nebeturite. Politika nėra vien viešieji ryšiai – politika taip pat yra tarimasis. Lyderystė yra gebėjimas tartis su oponentu. To gebėjimo jūs nerodote ir atitinkamai siunčiate signalą žmonėms, kad Seimas nėra vieta, kur iš tikrųjų demonstruojama tikra lyderystė. Todėl labai tikiuosi, kad po šios paskutinės sesijos atsiras daugiau to tarimosi, jūs realiai girdėsite mūsų pasiūlymus, nes mes lygiai taip pat sunerimę dėl to, kas vyksta pasaulyje, ir norime, kad Lietuvoje žmonės būtų ramesni, kad žmonės realiai matytų, kaip politikai sugeba tartis dėl svarbiausių dalykų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nepageidauja pasisakyti prieš. Gal galime fiksuoti, kad po pateikimo pritariame bendru sutarimu? Formaliai gal per balsavimą apsispręsime, kad nebūtų sugrįžusių į balsavimą ir sakytų: mes norėjome prieštarauti. Kol kas baigiame šį projektą. Apsisprendimas, kaip minėjau, nukeliamas į balsavimo intervalą.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas P. Saudargas. Mane informavo, kad turėjo skubiai… Matau, kolega ateina, tai viskas gerai.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Sveiki, mieli kolegos, su kuo nesimačiau. Sveikinu su mūsų pavasario sesija ir dirbame toliau.
12.31 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 152 straipsniais ir priedu įstatymas (projektas Nr. XIVP-3271GR), Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-3331GR), Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-3332GR) (pateikimas)
Taigi toliau 1-4.1, 1-4.2 ir 1-4.3 klausimai. Tikėsimės, gal visus kartu galėtų pateikti. Tai yra Medžioklės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3271GR, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3331GR ir Administracinių nusižengimų kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3332GR. Į tribūną kviečiu Respublikos Prezidento patarėją gerbiamą A. Jakstienę pateikti mums Prezidento grąžintus įstatymus. Prašau.
A. JAKSTIENĖ. Dėkoju, pirmininke. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Noriu pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidento 2023 m. gruodžio 22 d. dekretą Nr. 1K-1514, kuriuo Prezidentas grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 151, 152 straipsniais ir priedu įstatymą.
Seimo priimtame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad medžioklėje leidžiama naudoti naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras. Vertinant įstatymo lydimąją medžiagą matyti, kad pagrindiniai įstatymo priėmimo motyvai yra šie: naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje įteisinimas leis efektyviau kovoti su afrikiniu kiaulių maru, kurį platina šernai; medžiotojai, turintys šaunamuosius ginklus su naktiniais taikikliais, galės prisidėti prie valstybės gynybos ginkluoto užpuolimo atveju; naktinių taikiklių naudojimo įteisinimas atitinka gerąją Europos Sąjungos valstybių narių praktiką. Prezidento vertinimu, tokie motyvai yra nepakankamai svarūs, o įtvirtintas teisinis reguliavimas gali sudaryti prielaidas nepagrįstai skurdinti laukinę gyvūniją dėl toliau dėstomų motyvų.
Pirma. Afrikinio kiaulių maro plitimą išties įmanoma sustabdyti medžiojant šernų pateles ir taip mažinant šernų populiacijos gausą, tačiau ir dabar galiojantis teisinis reguliavimas sudaro tam reikalingas prielaidas. Šernų sumedžiojimas nėra limituojamas nei medžioklės sezonu, nei jų skaičiumi. Remiantis Aplinkos apsaugos departamento rašte pateikiama informacija, teisėtai sumedžiotų šernų patelių skaičius pastaraisiais metais yra gana didelis, o afrikinio kiaulių maro plitimas gali būti sėkmingai valdomas naudojant tradicinius medžioklės įrankius ir priemones. Be to, kiaulių maro plitimą galima kontroliuoti ir kitais būdais, pavyzdžiui, tveriant šernų judėjimą ribojančias tvoras, ribojant papildomą šernų šėrimą, taip pat, esant reikalui, pasitelkiant papildomas finansines paskatas.
Be to, nors naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje yra įteisintas ne vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tačiau reikia pabrėžti, kad daugumoje valstybių naktinių taikiklių naudojimas grindžiamas individualaus leidimo pagrindu. Tai reiškia, kad leidimas naudoti naktinius taikiklius medžiojant gyvūnus paprastai išduodamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgus į tokias reikšmingas aplinkybes kaip tam tikros gyvūnų rūšies populiacijos dydis, ligų plitimas, kitų priimtinų alternatyvių valdymo priemonių nebuvimas ir panašiai. Tuo tarpu įstatymo numatytas leidimas naudoti naktinius taikiklius formuluojamas iš esmės ne individualaus, o bendrojo leidimo pagrindu. Tai yra šis punktas, išskyrus jame exspressis verbis nurodytas leidžiamų medžioti gyvūnų rūšis, nenumato jokių naktinių taikiklių naudojimą ribojančių sąlygų.
Trečia. Medžioklinių šaunamųjų ginklų su naktiniais taikikliais naudojimas krašto apsaugos tikslais nebūtų efektyvi priemonė ginant valstybę nuo ginkluoto užpuolimo. Šaunamųjų ginklų su naktiniais taikikliais naudojimas medžioklėje nėra tapatus šių priemonių naudojimui karo sąlygomis, kai taikiniai yra ne laukiniai gyvūnai, o priešo pajėgoms priklausantys kariai, karinė technika ir kiti objektai. Šaudymo įgūdžiai naudojant naktinius taikiklius turėtų būti ugdomi įvairiose į karinį parengimą orientuotose pratybose, bet ne gyvūnų medžioklės metu. Taip pat svarbu pažymėti, jog analogiškos pozicijos laikosi ir valstybės gynimo politiką formuojanti institucija – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Pasak jos, nėra pagrindo manyti, kad leidimas naudoti naktinius taikiklius medžioklėje galėtų turėti esminės pridėtinės vertės šalies gynybai
Iš Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies valstybei kyla pareiga rūpintis gyvūnijos apsauga ir prižiūrėti, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gyvūnijos ištekliai. Iš šios Konstitucijos nuostatos valstybei kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nesudarytų prielaidų skurdinti gyvūnijos. Prezidento požiūriu, įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas gali sudaryti prielaidas nepagrįstam laukinės gyvūnijos skurdinimui ir neatitinka Konstitucijos 54 straipsnio principų, todėl prašome gerbiamo Seimo palaikyti Lietuvos Respublikos Prezidento veto ir Medžioklės įstatymą laikyti nepriimtu.
Taip pat norėčiau pristatyti ir Lietuvos Respublikos Prezidento 2024 m. sausio 4 d. dekretą Nr. IK-1525. Juo Prezidentas grąžino Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio pakeitimo įstatymą. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymas ta apimtimi, kuria yra įtvirtinama nuostata, pagal kurią medžioklėje draudžiami ir leidžiami naudoti įrankiai būtų reglamentuojami Medžioklės įstatyme, sistemiškai yra susiję su Medžioklės įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu. Ta aplinkybė, kad Medžioklės įstatymas yra grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti, suponuoja pagrindą grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti ir šiuos įstatymus. Atsižvelgdami į tai, kas paminėta, prašome Seimo pritarti Prezidento veto ir pakeisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnį taip, kaip pasiūlyta dekrete, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio pakeitimo įstatymą laikyti nepriimtu. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju už pateikimą. Dabar jūsų nori paklausti nemažai kolegų Seimo narių. Gerbiamas K. Mažeika klausia pirmasis. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama patarėja, aš suprantu, kad Prezidentas nėra medžiotojas, tai galbūt galite įvardinti, kas iš Prezidento patarėjų Prezidentui pataria medžioklės klausimais? Gal galite įvardinti vardą, pavardę? Ir kitas klausimas. Kodėl Prezidentas nepakvietė medžiotojų išgirsti, išdėstyti argumentus, kurie buvo tikrai gana objektyvūs, ir konstruktyviai diskutuoti? Ir dar kitas klausimas. Kodėl Prezidentas nepakvietė medžiotojų prie apskritojo stalo diskutuoti, kai buvo diskutuojama dėl krašto gynybos, šalia kavinių, restoranų ir barų atstovų? Ačiū.
A. JAKSTIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Tai Prezidentas sprendimą priima, įvertinęs… (Balsai salėje) Aš atsakysiu, minutėlę. …įvertinęs visas aplinkybes, ir skirtingų sričių patarėjai pataria šiais klausimais, tai Aplinkos ir infrastruktūros grupė ir Nacionalinio saugumo grupė, nes šitas įstatymas ar motyvai ir susiję su skirtingomis grupėmis. Tiesiog yra įvertinami visi argumentai. Dėl to, kad Prezidentas nepakvietė medžiotojų bendruomenės susitikti, tai patarėjų lygmeniu mes buvome susitikę su medžiotojų bendruomene ir tikrai labai ilgai ir išsamiai kalbėjome apie šitą projektą. Jų nuomonė tikrai buvo išgirsta, mes turėjome galimybę padiskutuoti ir tikrai ta informacija, visas spektras buvo perduoti Prezidentui įvertinti, kai buvo priimamas sprendimas dėl šio įstatymo konkrečiai. (Balsai salėje) Aplinkos ir infrastruktūros grupė ir kiti patarėjai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia toliau… (Balsai salėje) Kolegos, nereikia į tarpusavio diskusiją veltis, yra klausimas ir į jį atsakoma. Dabar klausia gerbiamas J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiama patarėja, jūsų dekrete nepasisakoma dėl pagrindinio įstatymo tikslo – efektyvesnio gyvūnų gerovės principo užtikrinimo, abejonės dėl naktinių taikiklių naudojimo kontrolės tikrai nemotyvuotos ir nepagrįstos. Žinote, kuomet vyriausiasis kariuomenės vadas, Lietuvos Respublikos Prezidentas, išreiškia nepasitikėjimą medžiotojais, miškininkais, ūkininkais – tais, kurie tikrai turi ir įgūdžių, kurie rūpinasi gamta, o šiandien gamtos faunos tik didėja… Jūs man atsakykite, jeigu Lietuvos Respublikos Prezidentas nepasitiki šiais žmonėmis, tai kodėl medžiotojai, miškininkai, ūkininkai turėtų pasitikėti Lietuvos Respublikos Prezidentu?
A. JAKSTIENĖ. Labai dėkoju už klausimą. Tikrai nesutikčiau, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas nepasitiki medžiotojų bendruomene, ūkininkų bendruomene ar miškininkų bendruomene. Tikrai ne. Norėčiau pasakyti, kad tikrai matome didelį medžiotojų bendruomenės norą prisijungti prie krašto gynybos. Mūsų Nacionalinės politikos grupė labai intensyviai kalbasi su medžiotojų bendruomene ir derina planus, kaip būtų galima tai padaryti. Taigi tikrai nėra jokios nepagarbos ar nepasitikėjimo ir tikrai matome ir gerbiame norą prisidėti prie krašto gynybos. Tas darbas vyksta ir yra kalbamasi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jūsų nori paklausti gerbiamas J. Jarutis. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiamas Pauliau. Gerbiama patarėja, čia. Ačiū už pristatymą. Jūs savo pristatyme minėjote, kad Medžioklės įstatyme dėl bendro leidimo medžioklėje turėti specialiąsias priemones (aš tai vadinu specialiąja priemone) nenumatyta, kokioms gyvūnų rūšims medžioti. Ten yra kitais teisės aktais numatoma pagal valstybės ir gamtosauginį poreikį. Šita bendruomenė turi galimybę naudoti tas specialiąsias priemones. Bet mano klausimas bus šiek tiek panašus į kolegos Justino. Tai labai paprastas: kaip šitas jūsų sprendimas vetuoti šitą įstatymą koreliuoja su visuotinės gynybos, visuotinio pilietinio pasipriešinimo koncepcija, apie kurią mes kalbame, ypač Ukrainos karo fone? Tiesiog atsakykite į šitą klausimą. Ačiū.
A. JAKSTIENĖ. Kaip ir minėjau prieš tai… Visų pirma, žinoma, dėkoju už klausimą. Kaip ir minėjau prieš tai, tikrai labai džiugina medžiotojų bendruomenės noras įsitraukti į krašto gynybą, tačiau jie turėtų tai daryti sistemiškai – jie turėtų tapti bendra sistemos dalimi. Dabar yra ieškoma tų algoritmų ir būdų, kaip būtų galima tai padaryti, ir tai yra labai gerai. Tačiau vienas medžioklės įrankio įteisinimas konkrečiam tikslui, ir mūsų, ir Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, neturėtų kažkokios esminės pridėtinės vertės krašto gynybai. Matyt, tai reikėtų daryti sistemiškai kitais būdais, tai ir yra daroma.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas L. Jonauskas. Prašau.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Noriu pasveikinti Prezidento sprendimą – iš tikrųjų ir teisingas, ir savalaikis. Ne tik aš taip manau, bet ir daugelis gamtosaugininkų, ir aktyvistų, kurie iš tikrųjų nepritaria toms atvertoms skerdykloms miškuose. Labai taikliai įvertinta, kad medžiotojai su naktinio matymo taikikliais tikrai tankų nesustabdys, taip pat ir afrikinio kiaulių maro nesustabdys. Pasakykite, kur yra tie tikrieji argumentai, kodėl, jūsų manymu, ir kas čia stumia tuos naktinius taikiklius, ir kam jie palankūs? Ar tai yra prekyba ginklais, ar kiti argumentai? Kaip jums atrodo? Ačiū.
A. JAKSTIENĖ. Tikrai nesiimsiu vertinti tų klausimų, kuriuos jūs pasakėte, tačiau visą laiką, kai vertiname įstatymo pagrįstumą, Konstitucijos atitikimą, vertiname, ar tos numatytos priemonės yra proporcingos ir yra būtinos tiems tikslams pasiekti. Šituo atveju mūsų vertinimas yra toks, kad įstatymas dėl naktinių taikiklių ar, tiksliau, jų įteisinimas neprisidės esmingai nei prie krašto gynybos, nei yra koks nors stebuklingas vaistas kovojant su afrikiniu kiaulių maru. Todėl ir buvo priimtas tas sprendimas būtent šitą įstatymą vetuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas M. Puidokas. Prašau.
M. PUIDOKAS (MSNG). Aš manau…
PIRMININKAS. Kolegos, aš… Vieną sekundę, gerbiamas Mindaugai. Dėl laiko. Trys klausimai, dėl to sudarysime galimybę visiems devyniems paklausti.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju. Tikiuosi, išskaičiuosite laiką. Iš tikrųjų labai svarbi įstatymo pataisa. Bet ko aš pasigedau, tai visų pirma tokio platesnio ir skirtingas visuomenės grupes suderinančio požiūrio. Akivaizdu, yra vienas faktas, kad visose kaimyninėse šalyse, ir Skandinavijoje, ir Lenkijoje, ši medžioklė naktiniais taikikliais yra leidžiama, bet yra labai aiškūs apribojimai ir aiškumas gamtą saugančioms organizacijoms tam, kad gyvūnai nebūtų kankinami. Galiausiai taip pat labai svarbu, kad naktiniai taikikliai būtų, nes dabar gyvūnas yra sužeidžiamas, nukraujuoja dėl to, kad su tomis priemonėmis, kokios yra dabar, medžioklės metu būtent tas nutinka.
Aš vis dėlto nesuprantu, kodėl Lietuva šiame kontekste yra verčiama išskirtine valstybe, kurioje tas draudimas galioja, nors tai kartu kelia tam tikrų problemų ir mūsų saugumui, nes, kaip žinome, kariuomenė naktinių taikiklių neturi, ir kodėl, iš kitos pusės, nėra įtraukiamos gamtosauginės organizacijos ir jų monitoringas tam, kad medžiotojai Lietuvoje būtų tinkamai prižiūrimi ir kad visų interesai būtų suderinti. Prezidento būtent yra funkcija imtis šios lyderystės. Ką jūs į tai atsakysite?
A. JAKSTIENĖ. Dėkoju. Labai svarbus klausimas. Mes nuosekliai ir svarstymo metu laikėmės tos pozicijos, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse, bent jau daugelyje iš jų, ir ekspertas tą patvirtino, yra įtvirtintas leidimas naudoti nekonvencinius ginklus atskirų leidimų pagrindu, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, tarkime, ar populiacija yra labai didelė ir viršijusi tą kritinę ribą, ar kiaulių maro protrūkis, ar kokios nors kitos aplinkybės, dėl kurių nėra kokių nors kitokių alternatyvų. Tuo tarpu šiame įstatyme yra įtvirtintas bendras leidimas naudoti naktinius naikiklius ir, mūsų vertinimu, tai neatitinka Konstitucijos 54 straipsnio principų ir yra neproporcinga priemonė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia gerbiamas A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiandien nėra įmanoma gauti jokiu specialiu būdu naktinio taikiklio leidimo. Tai čia pirmiausia iš esmės, matyt, emocijomis grįstas klausimas ir labai gaila, kad vis dėlto tas veto buvo panaudotas.
Kalbant apie argumentus, tikrai yra skatinamas nepasitikėjimas medžiotojų bendruomene, nors, mano galva, tai, ką rodo patirtis, būtent medžiotojų bendruomenė pati labiausiai prisideda prie gamtos išsaugojimo ir brakonierių gaudymo. Yra kvestionuojamas kontrolės mechanizmas, nors šiandien jis yra normaliai veikiantis, kai kalbame apie prožektorių naudojimą, kažkodėl klausimų nekyla. Iš kitos pusės, turime tikrai drastišką gyvūnų populiacijos augimą, turime augančius autoįvykių skaičius. Tai lygiai taip pat atspindi tą situaciją. Tai man norėtųsi vis dėlto nueiti nuo tų emocinių argumentų ir gauti faktais grįstų argumentų, kuo mes esame išskirtiniai ir kodėl tas reguliavimas turėtų būti kitoks negu senojo Vakarų pasaulio valstybėse šiuo aspektu.
A. JAKSTIENĖ. Dėkoju už klausimą. Man atrodo, aš jau kelis kartus bandžiau į jį atsakyti, bet dar kartą sakau, kad mes laikėmės ir laikomės nuoseklios pozicijos, kad jeigu egzistuoja tam tikros objektyvios aplinkybės, dėl kurių reikia panaudoti nekonvencinius medžioklės įrankius, tai apie tai gali būti diskutuojama. Bet, mūsų vertinimu, Konstitucijos 54 straipsnio neatitinka bendras leidimas naudoti naktinio matymo taikiklius, nepaisant to, ar populiacijos tankis yra didelis, ar kritinis, ar yra kokių nors kitų objektyvių aplinkybių. Turbūt taip galėčiau pakomentuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Visų pirma labai noriu padėkoti Prezidentui už tai, kad jis vetavo šitą klausimą. Man atrodo, kad reikia tam tikros drąsos, nes čia tas nuolatinis kalbėjimas apie 30 tūkst. medžiotojų, nors dalis medžiotojų aiškiai sako, kad yra kitokios nuomonės, ir pasisako prieš naktinius taikiklius… yra labai teisingas. Tai aš noriu dar kartą paklausti iš kitos pusės. Viešojoje erdvėje yra labai daug spekuliacijų apie tai, kad medžiotojai tikrai eis ginti valstybės, jeigu to prireiktų, bet jiems reikia naktinių taikiklių. Tai galbūt galėtumėte pasakyti, kas iš tikrųjų gins valstybę ir kodėl tų naktinių taikiklių nebūtinai reikia medžioklėje, kad vis dėlto visas mūsų krašto gynybos aparatas suveiktų?
A. JAKSTIENĖ. Dėkoju už klausimą. Kaip ir minėjau, aš galvoju, kad tiek medžiotojų bendruomenė, kaip ir sakiau, yra su jais diskutuojama, kaip jie gali prisidėti prie krašto apsaugos, tiek ir, matyt, kiekvienas pilietis, kuris nori ginti ar prisidėti prie valstybės ir krašto apsaugos, turėtų tai daryti per tam skirtas organizacijas ir tam skirtas sistemas. Tikrai nemanau, kad vieno kokio nors įrankio įteisinimas gali turėti kokios nors esminės pridėtinės vertės. Bet jeigu asmuo mano, kad naktinis taikiklis yra labai svarbus krašto gynybos tikslams, tai galima jį įsigyti ir dabar ir mokytis juo naudotis tose organizacijose ar pratybose, kurios yra orientuotos į krašto gynybą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Laba diena. Aš esu čia, į kairę pusę. Mano klausimas toks. Ar Lietuvos Respublikos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas nemano visuomenę įtraukti į valstybės gynybą, kad ji taip pat ruoštųsi galimai agresijai, kad galėtų visuomenės, žmonių grupės įsigyti ir naudoti tam tikras priemones, kurios kainuoja tikrai nemažus pinigus? Naktinio matymo taikikliai kainuoja panašiai nuo 2 iki 5 tūkst. eurų. Ir kaip motyvuoti medžiotojus, kad jie įsigytų kiek įmanoma daugiau? Įsivaizduokite, mes raginame įsigyti, bet neleidžiame naudotis. Tai žiūrėkime būtent iš valstybinio taško. Jeigu visuomenę raginame būtent ruoštis valstybės gynybai…
PIRMININKAS. Laikas.
A. POCIUS (TS-LKDF). …tai koks būtų jūsų komentaras, kodėl nėra to raginimo ir įstatymo įsigyti?
A. JAKSTIENĖ. Dėkoju už klausimą. Kaip ir minėjau, tikrai labai džiaugiamės ir dėl medžiotojų bendruomenės noro prisidėti prie krašto gynybos, bet, kaip ir sakau, tai turi būti daroma per sisteminius dalykus, per tas organizacijas, kurios orientuotos būtent į krašto gynybą. Aš tiesiog noriu pasakyti, kad, matyt, vieno įrankio įsigijimas ar jo naudojimas konkrečiam tikslui, tai yra medžioklei, negalėtų turėti kokios nors esminės pridėtinės vertės krašto gynybai, tačiau gali turėti tikrai nemažai žalos gyvūnijos apsaugai. Vertinant tą balansą, manau, ir buvo priimtas toks sprendimas, koks buvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinė klausia A. Norkienė. Prašom. Nematome salėje, ar ne? Nėra. Tai tada ačiū jums už atsakymus. Dėkoju. Dėl replikos… Matote, yra arba replika po balsavimo, arba dėl vedimo tvarkos. V. Semeška dėl vedimo tvarkos.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, buvo paskleista netiesa, tiesiog reikia paneigti. Vienas iš Seimo narių pasakė, kad Lietuvos kariuomenėje nėra ir ji neturi naktinių taikiklių. Tai yra visiškas melas. Lietuvos kariuomenė aprūpinta ne buitiniais taikikliais, o kariškais taikikliais, kurie atitinka visus NATO standartus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Iš tikrųjų galima užsirašyti dėl motyvų ir taip pat išsakyti savo nuomones. Dabar dėl motyvų dėl projektų. Už – gerbiamas K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu informuoti turbūt ir Prezidentą, ir jo patarėjus, kurie nieko bendro neturi su medžiokle, kad Lietuvos medžiojamiems gyvūnams jokios grėsmės nėra. Ir vertinant kitų šalių praktiką kalbėti apie tai, kad, norint apsisaugoti nuo šernų maro, reikia tverti tvoras, manau, kad tai yra nekompetencijos pavyzdys, kuris pramuša dugną. Gerbiama patarėja, turbūt reikėtų prisiminti pačią pradžią, kai vyko šernų maras ir Alytaus rajone buvo tveriamos tvoros, kas buvo bandoma daryti Belgijoje. Parodė, kad tai nepadarė jokio esminio pokyčio, kalbant apie marą.
Kitas dalykas, kalbėti apie naktinius taikiklius ir krašto gynybą turbūt yra pasitikėjimo medžiotojų bendruomene klausimas. Ir akivaizdu, kad Prezidentas šiuo atveju neturi tvirtos nuomonės, ir tie patys medžiotojai, ūkininkai, miškininkai, veterinarijos gydytojai, kurie tikrai ne vieną pranešimą, ne vieną interviu turėjo ir darė, tikrai verčia abejoti to sprendimo kompetencija. Ir jeigu diskutuojama apie grėsmę kai kurioms rūšims, visai neseniai buvo apie grėsmę paukščiams, tai ir kalbama, kad invazinės rūšys, ypač meškėnai, taip pat lapės ir mangutai, yra didžiausia grėsmė būtent paukščių populiacijai, ypač tų, kurie gyvena ant žemės, peri ant žemės, ir to atmesti Prezidentui, kuris lyg ir yra už žalią Lietuvą, už tas rūšis, kurios nyksta, tikrai tokio argumento negirdėti yra labai labai keista. Iš tiesų, kolegos, išdiskutuotas klausimas, manau, pasitikėjimo medžiotojais klausimas, visgi Teisės ir teisėtvarkos komitetas neįžvelgė prieštaravimo Konstitucijai. Manau, kad tai yra dar vienas kažkoks mojavimas vėliava, kuri neturi nieko bendra su kažkokiomis raudonomis linijomis. Todėl kviečiu palaikyti veto atmetimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas!
Prieš kalbės gerbiama I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Turbūt niekas čia nenustebs dėl mano pasisakymo, bet aš tiesiog klausau, tiek emocijų, aistrų ir tiek ugnies diskutuojant šituo klausimu, kad atrodo, mažų mažiausiai mes čia apie mokesčius kalbame arba gal net apie kokią civilinę partnerystę. Man atrodo, kad tas klausimas išties, visos diskusijos ir buvusiame Seime, ir šiame Seime tiek daug reikalauja emocijų, kur vieni kitus bandome įtikinėti įvairiais dalykais, kartais net ir kaltinti, kaip čia gerbiamas Kęstutis visus neišmanymu kaltina. Siūlyčiau vis dėlto laikyti šitą įstatymą nepriimtu ir tą diskusiją pabaigti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas A. Petrošius. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Man vis dėlto norėtųsi, kad ta teisybė, kuri šiandien yra selektyvi, būtų atkurta ir mes atmestume veto. Įprastai į procesus žiūrime kaip vakarietiška šalis, sakome, kad reikia remtis vakarietiška patirtimi, žmonių teisės ir kiti dalykai, nors šiandien visa ta praktika, egzistuojanti Europoje, yra paminama, numetama į šoną ir mes į šitą klausimą žiūrime selektyviai, negatyviai.
Kaip jau minėjau, klausimas yra apie tai, kad skatiname nepasitikėjimą medžiotojų bendruomene. Tai tikrai per tas daugiau nei tris dešimtis nepriklausomos Lietuvos gyvenimo metų yra paskleista daug mitų. Tas medžiotojų pasaulis iš esmės yra pasikeitęs. Tai, kad mūsų medžiotojai geba rūpintis gamta, rodo atsigaunantys ir sparčiai augantys ištekliai. Tikrai yra kuo pasirūpinti. Tai šiandien aš nesuprantu iš tiesų šitų emocinių argumentų, kurie yra pateikiami prieštaravimuose, tiek veto, tiek svarstymuose, ir labai gaila, kad į šitą procesą šituo emociniu lygmeniu yra įsijungusios visos valdžios grandys.
Šiandien kažkaip norėtųsi tikėti, kad vis dėlto gebame tramdyti tas emocijas, gebame pažvelgti į klausimą sąžiningai, tikrai pasitikėti savo bendruomene. Medžiotojai nėra gi kažkokie laukiniai žmonės, gyvenantys miške. Medžiotojai yra ta bendruomenė, kuri egzistuoja tarp mūsų, iš įvairiausių sluoksnių, tikrai su įvairiausiomis patirtimis ir tikrai gebanti puikiai atlikti tiek tą gamtos reguliacijos funkciją, tiek, matyt, laikytis teisės aktų reikalavimų. Tai tikrai, kolegos, raginu šiandien atmesti veto ir vis dėlto priimti gana vakarietišką sprendimą, kuris egzistuoja visur aplinkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės (čia primenu, kad kalbame du – už, du – prieš šioje procedūroje) gerbiama M. Ošmianskienė. Prašau.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Gerbiami Seimo nariai, matyt, nemažai argumentų jau yra išsakyta ir visi mes juos žinome. Bet yra geras pasakymas, kad blogam šokėjui ir kiaušiniai trukdo. (Šurmulys salėje) Tai medžioklėje svarbiausia yra etika ir medžiotojo nusiteikimas. Geras medžiotojas su jokiu įrankiu nešaus, neįsitikinęs, kad šūvis bus taiklus, o blogos etikos ir moralės medžiotojas, ir turėdamas taikiklį, šaus neįsitikinęs. Todėl šie visi argumentai ir pasvaičiojimai, kad tai būtina, kad tai reikalinga, net kitaip negali pataikyti, yra tiesiog noras įteisinti sau žaisliuką. Šiandieną – naktiniai taikikliai, rytoj, žiūrėkite, ateisite ir su kariniais naktiniais taikikliais, nes kare juk geriau su kariniais, ar ne? Tai kažkur kažkas turi pasakyti sau, todėl labai džiaugiuosi Prezidento veto. Tikiuosi, kad šiandien gyvūnų gerovės klausimas nugalės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, atkreipiu dėmesį, kad jau balsavimų langas, tai dabar balsuosime po šio projekto ir tada balsuosime po kiekvieno projekto, nes yra 13 valandų ir galime jau balsuoti. Tai kviečiu visus susėsti į savo vietas ir pradėsime balsavimą. Siūlyčiau dėl šio projekto, šių projektų paketo apsispręsti vienu balsavimu, nes turbūt būtų keista dėl vieno vienaip, dėl kito kitaip subalsuoti.
Taigi, dėl 1-4.1, 1-4.2 ir 1-4.3 klausimų, tai yra projektai Nr. XIVP-3271GR, Nr. XIVP-3331GR ir Nr. XIVP-3332GR – Medžioklės įstatymo, Gyvūnų gerovės ir apsaugos bei Administracinių nusižengimų kodekso. Balsavimas vyks taip: pagal procedūrą, pagal Statutą ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.
Taigi, mes turime dvi alternatyvas. Balsuosime alternatyviai. Kas balsuoja už, tai balsuoja, kad reikia svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, kas balsuoja prieš, vadinasi, laiko įstatymą nepriimtu. Taigi, visi gerai supratome? Iš karto dėl visų trijų. Kas už – svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, kas prieš – laikyti įstatymą nepriimtu. Balsuojame. Na, manau, kad tikrai jau visi suprato. Tai dabar jau koks bus rezultatas, toks.
Užsiregistravo 122, balsavo 121: už – 76, prieš – 45. Taigi, įstatymas yra svarstomas iš naujo.
Dabar svarstymo data yra numatyta ateinantį ketvirtadienį, nes mes pagal Statutą ne vėliau kaip per savaitę turime apsvarstyti šitą klausimą. Ar tinka, galime bendru sutarimu? Gerai, tinka. Taip pat… Aš tuoj, gerbiamas Jonai, suteiksiu žodį. Dėl komitetų mums dar reikia apsispręsti, tai dėl Medžioklės įstatymo, vadinasi, Kaimo reikalų komitetas, dėl Gyvūnų gerovės – Kaimo reikalų komitetas, dėl Administracinių nusižengimų – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti? (Balsai salėje: „Galime!“) Dėkoju, pritarta. Viskas gerai.
J. Jarutis norėjo per šoninį mikrofoną. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia, dėkingas kolegoms, su kuriais mes priėmėme tokį sprendimą svarstyti šį įstatymą iš naujo. Na, negalvojau, kad kada nors taip teks pasakyti, bet labai apmaudu dėl prezidentūros, dėl dalies visuomenės požiūrio į tam tikrą mūsų bendruomenės dalį, profesionaliai galinčią valdyti tam tikrus ginklus, medžioklės priemones. Jeigu kariuomenė galvoja, kad jinai viena, be visuomenės įsitraukimo ir visuotinio pasipriešinimo, apgins mūsų šalį, tai tiesiog labai apgailestauju. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, dėkui. Visos replikos išsakytos, sprendimas priimtas.
13.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. XIV-2215 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentiniam tyrimui atlikti sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3515 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos pakeitimo projektas Nr. XIVP-3515. Pranešėjas – gerbiamas V. Bakas.
Gerbiamas A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš frakcijos vardu norėčiau paprašyti pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKAS. Pusvalandžio pertrauka dėl šio projekto. Gal galime bendru sutarimu? Vis tiek turbūt užteks tų balsų. Gerai, dėkoju. Bendru sutarimu pusvalandžio pertrauka dėl šio projekto.
13.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3512 (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, dabar grįžtame šiek tiek atgal. Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo darbų programos projektas Nr. XIVP-3512. Mes taip pat dėl jos dar nebalsavome. Galime apsispręsti balsuodami dėl mūsų pavasario… (Balsai salėje) Man sako, kad mes nebalsavome dėl šio projekto, tai balsuosime dabar. Nebent sutinkate bendru sutarimu. Sutinkate? (Balsai salėje) Nelabai suprantu salės reakcijos. Balsuojame. Balsuojame dėl pavasario darbų programos.
Užsiregistravo 126, balsavo 126: už – 74, prieš – 5, susilaikė 47. Taigi darbų programai pritarta. Siūloma svarstyti kovo 14 dieną. Visi komitetai, aišku, apsvarstys. Tikiuosi, galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
13.07 val.
Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 10, 12, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3413 (pateikimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 1-6 klausimas – Kredito unijų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3413. Gerbiamas A. Kupčinskas galėtų mums pratęsti pateikimą, nes čia yra pateikimo tęsinys. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos, noriu jums pristatyti kredito unijų problematiką. Iš tiesų gal buvo prieš 2018 metus jau į kredito unijas atkreiptas tinkamas dėmesys, bet noriu pasakyti – nepakankamas dėmesys. Išties tada įvyko reforma. Tikrai buvo daug bankrutavusių kredito unijų. Dabar lyg ir to negirdime, bet turbūt visi girdime ir suprantame, kokia egzistuoja bankų sektoriaus situacija, kai nėra tinkamos konkurencijos Lietuvoje. Aišku, vertinant, ar kredito unijos gali būti tinkamos bankų sektoriaus konkurentės, visi labai aiškiai rodo ženklus, kad kredito unijos užima tik 2 % bankų sektoriaus. Lyg ir tai nėra problema, verta mūsų dėmesio. Bet aš vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į šį faktorių, nors ir sudarantį 2 %. Šioje situacijoje, aš manau, tie patys principai galioja ir valstybės institucijose, ir valstybės įmonėse, dabar jau dažniausiai valstybės valdomose akcinėse bendrovėse, turėtų būti tam tikras pakeičiamumas, tai yra kadencijų ribojimas. Tie patys asmenys, 20 metų valdantys ar administruojantys kredito unijas, taip pat turėtų keistis. Mano manymu, ką aš dabar matau, ne paskolininkai turi valdyti kredito unijas, o pajininkai, sunešantys tą kapitalą. Nors tas kapitalas siekia tiktai 2 %, vis dėlto jie turėtų turėti daugiau teisių, o ne vien tiktai administratoriai, kurie įkalba skolininkus pabalsuoti tam tikruose visuotiniuose susirinkimuose. Nesusidaro net 2 % ar 3 % tų visuotinių susirinkimų kvorumo.
Mano įsitikinimu, vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, kaip ir sakiau, kad ir 2 %, bet, aš manau, kiekviena bendruomenė nusipelno mūsų dėmesio ir nusipelno tobulinimo. O pagrindinis principas vis dėlto, kad būtų daugiau konkurencijos mūsų bankiniame sektoriuje. Aš esu įsitikinęs, kad net ir tie 2 % gali sudaryti konkurenciją. Tikiuosi jūsų dėmesio, tikiuosi, kad mes galėtume pasvarstyti komitetuose šitą situaciją ir atkreipti į tai dėmesį, todėl tikiuosi jūsų palaikymo. Ačiū. Lauksiu klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš tai, prieš palaikymą, bus nemažai klausimų. Gerbiama L. Nagienė klausimą užduos. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų, pasižiūrėjusi šitą įstatymą, matau labai labai daug Teisės departamento pastabų. Kas rengė jums šitą projektą, nes matau: treji metai – ribotas, ten nedalyvauju veikloje, po to aš turiu teisę sugrįžti, po to kadencijos atsiranda, visuotinis kažkoks susirinkimas, ir visur yra Teisės departamentas pasisakęs, kad neatitinka paties įstatymo. Kas rengė šitą įstatymą?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Rengiantį šį įstatymą matote šioje tribūnoje. Patarėjų galbūt nematote, nes jie sėdi kabinetuose, bet tą galiu patvirtinti nuoširdžiai. Kitas dalykas, aš suprantu, yra partijų, kurios yra pasiėmusios paskolas iš kredito unijų, yra nusiteikusių prieš šitą įstatymo projektą. Aš tą irgi puikiai suprantu, gerbiama Laima, bet tikrai siūlyčiau kreipti dėmesį į esmę ir svarstyti, ir gilintis į esmę komitetuose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas A. Palionis.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš irgi norėčiau tada iš esmės paklausti. Kaip jūs teisingai aiškinamajame rašte rašote, 2018 metais buvo įgyvendinta kredito unijų reforma, kuri apėmė ir kredito unijų valdymą, ir visas garantines sistemas, ir tvaraus kapitalo formavimą, bet jūs nuogąstaujate, kad per tą laikotarpį, iki šiol tos kredito unijos netapo bendruomeniškos, kad jos nei bankai, nei bendruomeniškos kredito unijos, bet drauge siūlote kredito unijoms dar įsteigti naujus dalykus, kaip asocijuoto nario statusą fiziniams asmenims, lygiai taip pat įgaliojimus. Jeigu mes norime, kad kredito unijų bendruomenę valdytų, tai gal tada dabar įstatyme, kuriame yra teisė pajininkui gauti trijų asmenų įgaliojimą?.. Jūs darote iki keturių, tai dar daugiau žmonių nukreipsite nuo unijos valdymo.
PIRMININKAS. Laikas!
A. PALIONIS (MSNG). Paskutinis momentas – tai konkurencingumas. Aš manau, ne asocijuotų narių konkuravimas yra esmė, o paji…
PIRMININKAS. Dėkui, laikas!
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas bendravardi. Iš tiesų aš manau, kad jūs Biudžeto ir finansų komitete tikrai galėtumėte labiau atliepti ir labiau patobulinti įstatymo projektą. Tikrai netikiu, kad jisai tobulas, bet tikrai labai norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į egzistuojančią problematiką. Dėl to ir teikiu šį projektą, kaip gerbiama Laima sakė, galbūt jisai nėra tobulas. Taip, aš nežinau nė vieno įstatymo projekto, dėl kurio Teisės departamentas neturėtų pastabų. Tai šioje situacijoje labai tikiuosi jūsų palaikymo, dėmesio, nes vis dėlto aš galvoju, kad ne administratoriai, kurie galimai paperka paskolininkus, turi valdyti kredito unijas, o pajininkai turi turėti daugiau teisių valdant kredito unijas. Toks ir yra mano pagrindinis tikslas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas V. Bakas nori užduoti klausimą. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū. Gerbiamas kolega, vakar gavome laišką iš tų 2 % bendruomenės – visos asociacijos, visos pagrindinės centrinės unijos sako taip, kad yra požymių, kad jūsų kažkokie bičiuliai ar pažįstami bando perimti vieną iš Lietuvos kredito unijų. Norėčiau, kad jūs paaiškintumėte, ką jūs čia ruošiatės daryti. Jeigu taip, nežinau, man susidaro toks įspūdis, kaip 2000-aisiais, kada reideriai perėmė Lietuvos įmones, tai dabar tarsi siūloma Seimui perimti atskiras unijas.
Antras klausimas. Kaip jūsų šitas įstatymas dera su ūkinės veiklos laisvės principu, numatytu Konstitucijoje? Pavyzdžiui, kas būtų, jeigu jūs, mes dabar nuspręstume UAB’ų valdybų kadencijų skaičių nustatyti, bankų valdybų kadencijų? Kodėl jūs to nesiūlote daryti?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Tai tas…
V. BAKAS (DFVL). Ar jūs manote, kad Seimas turi teisę kištis į privatų sektorių ir nurodyti, kaip jie turi balsuoti, kiek kadencijų valdybos turi dalyvauti, ar mes galime kooperacijoje riboti žmonių teisę balsuoti dėl unijos veiklos, ar tai būtų finansinis sektorius, ar žemės ūkio? Tai aš vis dėlto norėčiau, kad jūs pasakytumėte Seimui, kaip galėtumėte paaiškinti tą bendruomenės kaltinimą, kad jūs kartu su savo bičiuliais bandote tiesiog perimti vienos iš kredito unijų valdymą?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, labai ačiū už taiklius klausimus ir labai noriu tiesiogiai atsakyti. Pirmiausia, dėl kaltinimų. Tai turbūt matytumėte ir skaidrėje, ir viešosiose deklaracijose, taip, turėjau 100 litų pajų Akademinėje kredito unijoje. Jeigu jūs manote, kad už 30 eurų, kuriuos aš susigrąžinau prieš ateidamas į Seimą, nes tai labai aiškiai sako ir Konstitucija, ir įstatymai, kad tu turi atsisakyti bet kokios ūkinės veiklos… Jeigu jūs manote, kad tie 30 eurų daro įtaką siūlymams, tai jūs esate labai, kaip čia jums švelniai pasakyti, gerai, jūs esate neteisus. Tai tik noriu pasakyti.
Kitas dalykas. Dėl kadencijų. Siūlau tikrai pasidomėti. Aš suprantu, gal jūs dirbate kitame komitete, nesidomite kitomis ūkinėmis veiklomis, komercinėmis, ekonominėmis ir taip toliau. Tai aš jums pasakysiu, kad yra įvestos kadencijos ne tiktai direktoriams, ne tiktai mokyklose, ne tik universitetuose, bet ir ūkinėse veiklose. Aš manau, kad atsakiau jums į tuos du klausimus labai tiesiogiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą norėtų užduoti gerbiamas V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kolega, iš tikrųjų pats irgi esu unijų gerbėjas, bet žiūrėdamas į jūsų projektą aš dabar nesuprantu, jūs čia gerinate sąlygas ar bloginate sąlygas? Nes susidaro toks vaizdas, kad kažkaip į bloginimo pusę narių atstovavimas ir visa kita po pateikimo. Koks tikslas?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš jums labai tiesiogiai vienu sakiniu noriu pasakyti: aš kaip tik noriu paskatinti bendruomeniškumą, kooperaciją ir visuotinį narių įsitraukimą į kredito unijų valdymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas A. Butkevičius. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, ką jūs pasakėte apie bendruomeniškumą be atsakomybės finansų valdymo srityje, yra tragedija. Dabar kalbėdamas konkrečiai apie jūsų įstatymo projektą norėčiau paklausti, su kuriomis finansų institucijomis jūs jį derinote? Mano klausimas yra dėl to, kad man pačiam Monrealyje teko dalyvauti prieš pirmo Kredito unijų įstatymo kūrimą ir matyti, kaip kredito unijos veikia Kanadoje, taip pat kai buvo daroma kredito unijų reforma, išvalant tuos nesąžiningus žmones kredito unijų valdymo struktūrose. Bet pagal jūsų projektą, aš dabar supratau, jūs darote stiprų žingsnį atgal, vėl išvengiant atsakomybės, jeigu pinigai bus neatsakingai planuojami, neefektyviai valdomi. Nebus pasiektas rezultatas, o bus pasiektas nuostolis. Su kuriomis konkrečiai institucijomis jūs derinote ruošdamas šitą įstatymo projektą?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Gaila, jūs nedalyvavote konferencijoje, kurią organizavau didžiojoje Konstitucijos salėje rugsėjo mėnesį, prieš gerą pusmetį. Tikrai buvo išsiųsti kvietimai visiems Seimo nariams, galimybė dalyvauti. Dalyvavo ir Lietuvos banko atstovai (aš pabaigsiu), ir Finansų ministerijos atstovai, ir taip toliau. Ir visi pripažino, kad reikia tobulinti Kredito unijų įstatymą. Tai jeigu jums reikia derinimų, prašom, galite net atsisukti vaizdo įrašą.
Šitoje situacijoje aš manau, kad tikrai turėtume atkreipti dėmesį. Bet kažkaip iš tos kairės pusės aš girdžiu tokį norą apginti tuos kredito unijų skolininkus, kurie labiausiai dabar, sakykime, arba greičiau administratorius, kurie naudojasi paskolininkais, kurie yra susiję norėdami gauti mažesnes palūkanas ir panašiai, užuot įsigilinus, ką sako būtent pajininkai, tie, kurie sunešė didžiausią kredito unijų turtą. Tai aš tikrai raginčiau atkreipti dėmesį į tai. Ir raginčiau dar atkreipti dėmesį į tai, kad kažkodėl kai kurių kredito unijų valdybos posėdžiauja Mauricijaus saloje. Ar tai reikia apmokėti iš kredito unijų kapitalo ir finansų? Na, jūs man atsakykite į tai. Jeigu galima, aš irgi bandau užduoti klausimą jums. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Neturiu jokio santykio su kredito unijomis, jūs čia vienam žmogui pasakėte, kad jūs gal ten paskolą kokią turite, – neturiu nieko. Bet paprastai įstatymai yra inicijuojami bendruomenės arba dėl problemų. Šiuo atveju atrodo, kad problemų jūs lyg ir surandate, bet iš bendruomenės nekyla problemų. Tai pasakykite, ar reikia tobulinti gerai veikiančią sistemą? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Viktorai, jūs ir atsakysite – jeigu nereikia, tai nereikia. Bet aš bandau įsiklausyti, ne veltui organizavau spaudos… ne spaudos, bendrą konferenciją rugsėjo mėnesį. Galbūt pavyks kai kuriems įsiklausyti į tai, ką kalba ir pačios bendruomenės, pačios kredito unijos. Aš taip pat nesu susijęs su kredito unijomis jau septyneri metai niekaip. Nei dėl tų 30 eurų nesu susijęs. Šiuo atveju aš bandau perduoti tą žodį ir pasakyti apie tą problematiką. Jeigu Seimas mano, kad nėra problematikos, viskas gerai veikia ir tie 2 % neverti dėmesio, tai tebūnie taip.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinė – I. Kačinskaitė-Urbonienė. Nors laikas į pabaigą, bet prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų, man atrodo, kolega, niekas iš kairės ar iš centro nenori ar sumenkinti, ar sumažinti jūsų idėjos. Man atrodo, kad siekiame suprasti, kokią konkrečiai problemą sprendžiate. Kartais tikrai reikia daugiau balanso, ypač tarp valdančių tam tikras institucijas ir tų silpnesnių šalių. Bet gal jūs galėtumėte paprastai paaiškinti Seimo nariams, kaip tas bendruomeniškumas bus skatinamas, jeigu tam tikra prasme fizinių asmenų atstovavimas, mano supratimu, mažės proporcingai, pagal jūsų teikiamą įstatymo projektą? Tai vienas aspektas.
Ir kitas aspektas. Galbūt buvo kažkokios, nežinau, Lietuvos banko ar tarptautinės rekomendacijos, kuriomis irgi rėmėtės tam, kad mes pagerintume bendruomenių įsitraukimą į kredito unijų valdymą. Tai gal galėtumėte pakomentuoti, nes visose konferencijose, atleiskite, Seimo nariai tikrai negali dalyvauti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Suprantama, aš tikrai nekvestionuoju, kas kur dalyvauja ar kur kas vykdo kitas parlamentines veiklas. Bet šioje situacijoje aš norėčiau vieną iš pavyzdžių pateikti. Elektroninis balsavimas. Kodėl jisai negalėtų vykti tose pačiose kredito unijose renkant valdymo organus? Kodėl tai negalėtų bent jau šiame sektoriuje? Tą tikrai būtų galima įgyvendinti ir būtų labai šaunu, jeigu tą elektroninį balsavimą organizuotų ne pati kredito unija, o pavyzdžiui, centrinė kredito unija. Mes turime dvi centrines kredito unijas. Ar tai būtų „Kreda“, ar Centrinė kredito unija, jos galėtų organizuoti ir taip pasirūpinti ir skaidrumu, ir efektyvumu, tada nekiltų tam tikrų abejonių dėl valdymo organų rinkimų, kurie kažkaip labai primena rinkimus Rytuose.
PIRMININKAS. Dėkoju, atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai už, prieš. Taigi gerbiamas A. Palionis prieš užsirašęs. Prašau.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš esu įsitikinęs, kad po 2018 metų įvykdytos tikrai svarbios ir didelės reformos šitame sektoriuje ir padarytų kai kurių korekcijų po to, po kelių metų reformos įvykdymo… bet tos korekcijos buvo atliekamos su sektoriaus pastabomis, kurias įvertino mūsų Lietuvos bankas ir Finansų ministerija ir buvo Seime priimta. Aš manau, kad ir visi kiti pataisymai ar pasiūlymai turėtų būti išdiskutuoti visų pirma Vyriausybėje ir atkeliauti į Seimą su mūsų priežiūros institucijos rekomendacijomis. Jeigu mes pritarsime šiam projektui, tai aš siūlysiu Vyriausybės išvados prašyti ir gal būtų galima mūsų centrinio banko nuomonės.
PIRMININKAS. Dėkoju, motyvai išsakyti. Atkreipiu dėmesį, kolegos, kad yra balsavimo langas ir balsuosime po kiekvieno klausimo. Tai dabar balsuosime dėl ką tik pateikto 1-6 klausimo – Kredito unijų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3413. Jį ką tik pateikė A. Kupčinskas. Balsuojame! Balsuojame.
Užsiregistravo 124, balsavo 124: už – 14, prieš – 13, susilaikė 97. Taigi įstatymo projektui nepritarta. Dabar apsispręskime, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame. Na, yra įvairių siūlymų, tai kas už – tobulinti, kas prieš – atmesti. Kas už – tobulinti, kas prieš – atmesti.
Užsiregistravo 119, balsavo 115: už – 51, prieš – 64. Taigi yra atmestas. Taigi klausimą išsprendėme.
Dabar per šoninį mikrofoną replika po balsavimo – gerbiamas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, kol mes čia puikiai dirbame, šiandien įvyko tikrai labai reikšmingas Lietuvos įvykis pasaulyje – poledinės žūklės čempionate Lietuvos komanda Mongolijoje laimėjo pirmąją vietą. Manau, kad, na, tomis sąlygomis, kuriomis žvejojo, galime pasveikinti juos. Ir visas tris pirmąsias vietas laimėjo lietuviai. Iš tikrųjų unikalus įvykis. Sveikiname! Ačiū! (Plojimai)
PIRMININKAS. Tikrai sveikiname! Ar kitų komandų buvo dar? Sveikiname tikrai lietuvius su pasiekimu.
13.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo parlamentiniam tyrimui atlikti dėl energetikos politikos įgyvendinimo ir valdymo, kuriuo galimai buvo pažeistas viešasis interesas ir vartotojų teisės, bei dėl galimai nepakankamų ir netikslių už kuruojamą sritį atsakingų politikų ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos vykdomų rinkos kontrolės ir priežiūros veiksmų“ projektas Nr. XIVP-3439 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, labai jau salėje… Salėje gerokai triukšmingiau negu po ledu. Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo parlamentiniam tyrimui atlikti dėl energetikos politikos ir taip toliau projektas Nr. XIVP-3439. Pateikimas.
A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Frakcijos vardu norėčiau paprašyti pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Prašoma pertraukos iki kito posėdžio. Ar galime bendru sutarimu, ar balsuoti reikės? Galime. Gerai, bendru sutarimu – pertrauka iki kito posėdžio. Labai džiugu, kad trumpiname darbotvarkę.
13.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3470(2), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3471(2), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3473, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. XIV-57 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3483, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XIV-50 „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3505 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 1-8 klausimo blokas. Kviečiu gerbiamą J. Razmą. Klausimai 1-8.1, 1-8.2, 1-8.3, 1-8.4, 1-8.5, tai yra projektas Nr. XIVP-3470… Dėl komitetų pirmų trijų blokelis, dėl komitetų, tada dėl delegacijų ir dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo. Prašau pateikti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia tie penki projektai teikiami kaip blokas, nes jų pradinis atsiradimo pretekstas buvo susijęs su tuo, kad reikia išbraukti iš komitetų, komisijų, delegacijų sudėties P. Gražulį, kuriam buvo panaikintas Seimo nario mandatas.
Tiesa, kai kurie projektai šiek tiek per tam tikrą laiką prasiplėtė, tai projekto Nr. XIVP-3470 teikiamas antras variantas, nes buvo gauti atitinkami Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos teikimai. Ir yra siūlomi papildomi kai kurių komitetų sudėties pakeitimai. Galbūt ne visi spėjo susipažinti, tai aš pavardinsiu.
Aplinkos apsaugos komitete teikiama išbraukti A. Bilotaitę ir P. Gražulį. Taigi išbraukus vieną pozicijos, vieną opozicijos atstovą balansas valdančiųjų ir opozicijos išliktų, kaip buvęs.
Taip pat siūloma išbraukti iš Biudžeto ir finansų komiteto ministrą D. Kreivį. Šiame komitete valdančiųjų yra beveik, galima sakyti, dviejų balsų persvara, tai yra per daug.
Į Socialinių reikalų ir darbo komitetą siūloma įrašyti P. Kuzmickienę. Kadangi J. Džiugelis išėjo iš Tėvynės sąjungos frakcijos, tai mūsų frakcijos kvota liko laisva šiame komitete. Tai būtų galimybė P. Kuzmickienei ją užimti.
Dabar, kadangi išbraukėme A. Bilotaitę iš Aplinkos apsaugos komiteto, ją siūloma įrašyti į Sveikatos reikalų komitetą vietoj išeinančios iš jo P. Kuzmickienės, o D. Kreivys būtų įrašomas į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto sudėtį, kur yra per menkas valdančiųjų atstovavimas, neatitinkantis, taip sakant, Seimo proporcijų. Su tuo susijęs ir komitetų narių skaičiaus pakeitimas, tai Aplinkos apsaugos komitete vietoj 10 narių liktų 8, Biudžeto ir finansų komitete vietoj 13 – 12, Socialinių reikalų ir darbo komitete būtų maksimalus dabar skaičius, vietoj 12 – 13, Švietimo ir mokslo komitete vietoj 11 būtų 12.
Dėl pavaduotojų komitetuose dar ne visi teikimai padaryti, tai kol kas čia yra išbraukiamas tik P. Gražulis, kur paminėtas kaip narys arba kaip pavaduotojas.
Dėl delegacijų teikimai taip pat yra susiję tik su P. Gražulio asmeniu. Jis išbraukiamas iš delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje. Mišri grupė vietoj jo prašo įrašyti J. Pinskų. Tai būtų ir viskas turbūt.
Tiesa, nepaminėjau dar Laisvės premijų komisijos. Delegacijose, minėjau, įrašomas J. Pinskus vietoj P. Gražulio, o nepaminėjau komisijos. Tai yra Laisvės premijų komisijos sudėtyje buvo P. Gražulis, jis būtų išbraukiamas, o dabar Mišriai grupei atstovaus V. Jukna, kaip žinome, neseniai tapęs tos grupės nariu. Dėl to čia nieko papildomai įrašyti ir nereikia.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju gerbiamam Jurgiui. Dabar ar galima tada klausimą? Yra vienas klausimas. Gerai. Klausia gerbiamas V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, matydamas D. Kreivio permetimą iš Biudžeto ir finansų komiteto į Švietimo komitetą, norėčiau paklausti, kas bus su švietimu, nes kai D. Kreivį įrašė į Biudžeto ir finansų komitetą, tai buvo mokesčių reforma, nekilnojamojo turto reforma, bet jos jau palaidotos. Gal galite pasakyti, koks buldozeris bus daromas Švietimo komitete, kad ten D. Kreivį įmetėte, nes energetika ir švietimas kažkaip nesusiję dalykai?
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, nesureikšminčiau vieno komiteto nario vaidmens pasiūlant kokias nors esmines reformas. Siūlau neišsigąsti, nieko baisaus neatsitiks.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, dabar susitarkime, kaip mes galime greičiau priimti visą šitą bloką.
13.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3470(2), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3471(2), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3473 (pateikimo tęsinys ir svarstymas)
Gal 1-8.1, 1-8.2, 1-8.3 klausimų galėtume kompleksiškai įveikti pirmąsias dvi stadijas? Po pateikimo galime bendru sutarimu? Dėkoju. Po svarstymo galime bendru sutarimu? Dėkoju. Dabar tada balsuosime.
13.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3470(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-3470. Balsuojame, nes priėmimo stadija, reikia balsuoti. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl komitetų sudėties patvirtinimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 117, balsavo 117: už – 114, prieš nebuvo, susilaikė 3. Nutarimas priimtas. (Gongas)
13.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3471(2) (priėmimas)
Toliau 1-8.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-3471. Balsuojame dėl Seimo komitetų narių skaičiaus pakeitimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 115: už – 112, prieš nebuvo, susilaikė 3. Nutarimas priimtas. (Gongas)
13.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3473 (priėmimas)
Dabar 1-8.3 klausimas – projektas Nr. XIVP-3473. Taip pat balsuojame dėl nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 116: už – 114, prieš nebuvo, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas)
13.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. XIV-57 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3483 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Dabar 1-8.4 klausimas. Ar galime po pateikimo bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Po svarstymo galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Ir priėmimas. Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-3483.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 113: už – 112, prieš nebuvo, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
13.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XIV-50 „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3505 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.5 klausimas – projektas Nr. XIVP-3505. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Po svarstymo bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Priėmimas. Seimo nutarimo „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo” pakeitimo projektas. Balsuojame dabar dėl šio nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 115: už – 114, prieš nebuvo, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
13.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3442 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar darbotvarkės 1-9 klausimas. Taip pat kviesčiau J. Razmą į tribūną pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektą Nr. XIVP-3442. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šis projektas yra sąlygotas V. Gapšio situacijos, kai būdamas įkalinimo įstaigoje jis iš esmės negali atlikti net Seimo nario pareigų, tai tuo labiau jis negali atlikti komiteto pirmininko pavaduotojo pareigų. Šiuo metu jis yra patvirtintas vienu iš Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojų. Siūloma išbraukti jį iš tų pavaduotojų sąrašo. Kaip žinome, šis komitetas yra išskirtinis, čia yra daug pavaduotojų, tai tikrai vieno iš jų išbraukimas neapsunkins komiteto veiklos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų nėra. Tada pabandysime priimti šį nutarimą. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Po svarstymo bendru susitarimu? Dėkoju, pritarta. Tada balsuosime priėmimo stadijoje dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projekto Nr. XIVP-3442. Prašau balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 119, balsavo 119: už – 115, prieš nebuvo, susilaikė 4. Nutarimas priimtas. (Gongas)
13.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. XIV-88 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3507 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas. Taip pat gerbiamas J. Razma galbūt galėtų mums pateikti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ pakeitimo projektą Nr. XIVP-3507. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia jau teikimas susijęs ne su mūsų Seimo virtuvės reikalais. Kaip žinome, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija yra tokios nestandartinės sudėties – čia yra ir mūsų išeivijos lietuvių organizacijų atstovai. Jų teikimu siūloma padaryti vieną pakeitimą šios komisijos sudėtyje – vietoj J. I. F. Kalvelio įrašyti V. Bandis.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas Jurgi Razma. Klausti niekas nenori. Ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Po svarstymo galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Tada balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ pakeitimo projekto Nr. XIVP-3507 priėmimo. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 117, prieš nebuvo, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
13.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. XIV-2215 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentiniam tyrimui atlikti sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3515 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Dabar, gerbiami kolegos, baigėsi pusvalandis, paimta pertrauka dėl darbotvarkės 1-5 klausimo. Dabar jau kviečiu gerbiamą V. Baką į tribūną toliau pratęsti…
V. BAKAS (DFVL). 5 minutes?
PIRMININKAS. Taip, dėl tyrimo komisijos pakeitimo. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiamas Seime, gerbiami kolegos, 2023 m. spalio 31 d. Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo 2019 metų Prezidento rinkimų laikotarpiu, taip pat dėl galimo kišimosi į tuos rinkimus, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai ir galimų pranešėjo teisių pažeidimų. Šiuo nutarimu komisija prašo Seimo pratęsti komisijos darbą dviem savaitėmis – iki kovo 26 dienos.
Trumpai išvardinsiu priežastis ir ligšiolinius komisijos darbo rezultatus. Komisija per šį laikotarpį surengė 22 posėdžius, apklausė 16 liudytojų, užklausė ir surinko tikrai daugybę rašytinės informacijos iš specialiųjų ir kitų tarnybų. Komisija iš esmės atliko didžiąją darbo dalį, leidžiančią atsakyti į Seimo suformuluotus klausimus. Jau dabar galiu pasakyti, kad komisijos išvados bus reikšmingos, užtikrinančios rinkimų mūsų šalyje lygiateisiškumą, specialiųjų tarnybų politinį neutralumą ir demokratinę jų veiklos kontrolę, taip pat žmogaus teisių ir pranešėjų teisių apsaugą, svarbiausių valstybės institucijų atsparumą priešiškų valstybių interesų įtakai.
Šiuo metu būtina atlikti tokius penkis pagrindinius komisijos darbus. Pirma. Sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos Prezidentui G. Nausėdai atsakyti į komisijos pateiktus klausimus.
Antra. Sulaukti atsakymų iš buvusios kandidato į Prezidentus G. Nausėdos štabo vadovės, o vėliau prezidentūros kanclerės A. Budrytės, sulaukti jos atsakymų į komisijos pateiktus klausimus.
Trečia. Išslaptinti Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės saugumo departamento medžiagą, kuri, mūsų nuomone, liudija apie galimą poveikį politiniams procesams ir atskleidžia susirūpinimą nacionalinio saugumo požiūriu keliančius ryšius, apie kuriuos ir Seimas, ir visuomenė, mūsų nuomone, privalo žinoti.
Ketvirta. Išslaptinti STT ir VSD pareigūnų ir paties pranešėjo liudijimus komisijai.
Penkta. Parengti išvadą ir pateikti ją Seimui.
Tam, kad išvengtume kokių nors spekuliacijų, noriu atkreipti Seimo dėmesį. Spekuliacijų dėl termino, dėl rinkimų, kas čia yra viešojoje erdvėje. Noriu atkreipti Seimo dėmesį, kad kvietimas liudyti komisijoje poniai A. Budrytei buvo išsiųstas dar praėjusių metų gruodžio 28 dieną. Kitaip tariant, daugiau nei 2 mėnesius buvo derinamas atvykimas. Deja, ji atsisakė atsakyti į klausimus, todėl jie buvo išsiųsti raštu. Taip pat kvietimas Prezidentui liudyti buvo išsiųstas vasario 15 dieną. Iki šiol atsakymo nėra sulaukta. Taigi, nepavykus suderinti dėl Prezidento liudijimo žodžiu, išsiuntėme Prezidentui 70 klausimų. Poniai A. Budrytei išsiuntėme 58 klausimus, į kuriuos tikimės sulaukti atsakymų. Taigi, tam reikia laiko.
Taip pat prašome Seimą įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybą pateikti komisijai jos prašomus kriminalinės žvalgybos metu surinktus duomenis – dokumentus, nuotraukas, garso įrašus, filmuotą medžiagą ir kitus duomenis, tiesiogiai susijusius su komisijos atliekamu tyrimu. Komisijos duomenimis, Specialiųjų tyrimų tarnyba yra surinkusi duomenis ir medžiagą, kuri patvirtina pranešėjo raštu pateiktą informaciją Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir galimus politinio neutralumo principo pažeidimus. STT, iki šiol nepateikdama komisijai informacijos, susijusios su svarbiais visuomenėje ir valstybėje vykstančiais procesais, dėl kurių Seimas, Tautos atstovybė, sukūrė šią komisiją, bando paneigti parlamento, Tautos atstovybės, įgaliojimus imtis priemonių, kad būtų gauta informacija apie valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį ir kylančias problemas įvairiose valstybės ir visuomenės gyvenimo srityse, dėl kurių Seimas, esant valstybinės svarbos reikalui, negalėtų vykdyti parlamentinės kontrolės. Taigi, tokios sritys šiuo atveju yra rinkimų procesai, su nacionaliniu saugumu nesuderinama valstybių įtaka politiniams ir ekonominiams procesams, teisėtumo, politinio neutralumo principų užtikrinimas, lygiateisiškumo užtikrinimas rinkimų metu, taip pat, kaip minėjau, politinio neutralumo principo užtikrinimas žvalgybos ir kitų specialiųjų tarnybų veikloje.
Gerbiami kolegos, dėl minėtų priežasčių prašome Seimo pratęsti komisijos darbą dviem savaitėmis, tai yra iki kovo 26 dienos. Esu pasirengęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju komisijos pirmininkui. Dabar jūsų klausia gerbiamas A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Vytautai, jūs dirbote NSGK komiteto pirmininku. Tie patys autoriai, D. Pancerovas ir jo komanda, parašė knygą „Kabinetas 339“. Tai jūs dabar imatės „Pranešėjo“ knygos, o šitą knygą paliekate kažkam kaip naują reiškinį mūsų literatūros? Aš tai nesuprantu tokio žanro. Jeigu tiriate viską, tai tirkite. Ir neseniai čia, po Seimą, buvęs jūsų kolega iš policijos kriminalinės žvalgybos vaikščiojo ir įrodinėjo, kad buvo verčiamas sekti premjerą, ministrą, Seimo narius. Mes puikiai žinome departamento vadovo, valdybos viršininko R. Petrašiūno istoriją, kaip jis „piešė“ pažymas pagal buvusio Prezidento patarėjo N. Rasburskio nurodymą, perrašydavo ir kaip savo pateikdavo institucijų vadovams. Kodėl jūs netiriate to, kad Seimo nariai nuolat yra persekiojami įvairių institucijų, tokių kaip VSD, kaip R. Petrašiūno, kaip Policijos departamento kriminalinės žvalgybos? Pagal užsakymus neteisėtu būdu bandoma sufabrikuoti bylas prieš juos, tai kodėl jūs taip siaurai žiūrite į tą problemą?
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiamas kolega, jūs puikiai žinote, kad Seimo nutarimu Seimas apsisprendžia dėl ribų, kokios jos yra, kada parlamentinio tyrimo komisija gali atlikti darbą. Aš labai apgailestauju, bet aš neprisimenu jūsų pasiūlymo, kai buvo šis nutarimas svarstomas, kad būtų išplėsti klausimai. Tai buvo daugiau kalbos, jūs nepateikėte jokio siūlymo, kad galėtų būti tiriama ir jūsų minimo pranešėjo pateikta informacija Seimui. Tai viena.
Antra, komisija tiria ne knygoje aprašytus įvykius, o pranešėjo, trimis Vyčio Kryžiaus ordinais apdovanoto asmens, kuris po šio savo pranešimo buvo atleistas iš Valstybės saugumo departamento, pateiktą informaciją. Taigi apibendrindamas galiu pasakyti: mes galime užbaigti šį tyrimą, jeigu jūs norite pradėti kitus tyrimus, galite registruoti nutarimo projektą. Manau, Seimas sudarys komisiją ir atliks reikalingus tyrimus, jeigu jie jums atrodo svarbūs.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, gal galėtumėte pasakyti, ką reikšmingo komisija sužinojo iš to, ko nebuvo paskelbta iki jūsų komisijos, nes buvo bent porą komisijų, buvo krūva išvadų? Ar jūs dar negalite pranešti esminių naujų žinių ir tą sužinosime, kai padarysite išvadą, ar šiandien galite kažką pasakyti, nes čia yra daugiau beletristikos dabar? Apklausos, kas nori, kas nenori, ten 70 ar 80 klausimų, rezultatas. Ar bus koks nors rezultatas, ar tai ir bus, taip sakant, sugaištas laikas įrodant tą, kas jau įrodyta? Ačiū.
V. BAKAS (DFVL). Atsakysiu vienu žodžiu: mano įsitikinimu, rezultatas bus ir į klausimus, kuriuos suformulavo Seimas, komisija atsakys.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamas S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Na, aš manau, kad užsitęsė jūsų jau tas tyrimas komisijos. Pirma, ar, jūsų nuomone, korektiška, kai visas šis tyrimas vyksta jau įsibėgėjusios Prezidento rinkimų kampanijos metu? Vyksta procesas. Ar jūs negaunate tokių perspėjimų iš VRK, ar jie tiesiog jūsų komisijos bijo?
Antras dalykas. Ne šiaip informacija neviešinama, jūs dabar mūsų prašote, kad Seimas įpareigotų Specialiųjų tyrimų tarnybą pateikti komisijai duomenis tuos, kuriuos jie surinko. Pareigūnai rinkdami žinojo, kad ta informacija neviešinama, konfidenciali ir taip toliau. Ar tokie dalykai, tokie prašymai negriauna irgi pasitikėjimo valstybe? Kaip tiems pareigūnams atrodys, kurie tą informaciją rinko, kai dabar jų informacija taip bus paviešinama? Ir, pavyzdžiui, mes giname 1 tūkst. 589 buvusius kagėbistus, KGB agentus, ir sakome: saugo juos valstybė ir negalima jų viešinti ir priminti. O čia taip lengvai imame ir norime paviešinti tuos dalykus. Ačiū.
V. BAKAS (DFVL). Į pirmą klausimo dalį dėl komisijos laiko. Jeigu jūs būtumėte pritarę prieš ketverius metus tokiam tyrimui, kalbu apie jus konkrečiai, apie jūsų frakciją, jis galėjo būti padarytas anksčiau. Iš tikrųjų Seimas priėmė sprendimą sudaryti komisiją dabar, dabar atsirado politinė valia ir mes atliekame savo darbą. Komisija tikrai nedalyvauja rinkimuose, mūsų užduotis – atsakyti į Seimo klausimus. Kaip jau jūs toliau juos naudosite, kokių veiksmų imsitės, tai yra kiekvieno iš jūsų, tai yra šiuo atveju jūsų reikalas.
Dabar dėl STT medžiagos. Lietuvos praktikoje ir komisijų veikloje buvęs ne vienas atvejis, kai specialiosios tarnybos pateikia parlamentui informaciją, kontrolei būtiną informaciją, apie svarbius visuomenėje vykstančius procesus, kurie yra svarbūs, kurie liečia politinius procesus, galimą įtaką. Teisinėje valstybėje pagal Konstitucinio Teismo doktriną Seimas, kaip Tautos atstovybė, turi teisę su jais susipažinti. Kitas klausimas, ar ta informacija komisijai bus pateikta kaip įslaptinta, pavyzdžiui, taip, kad ji galėtų sulyginti su kitais įrodymais, įsitikinti pranešėjo praneštos informacijos teisingumu, specialiųjų tarnybų atlikto darbo teisėtumu, visapusiškumu, ar tai bus pateikta kaip vieša informacija, – čia jau diskusijos klausimas. Bet negali būti situacijos, kai informacija apie ypač svarbius visuomenei procesus yra neprieinama Seimui – tai nesuderinama su teisinės valstybės, teisinės demokratinės valstybės, principais ir ji turi būti pateikta Seimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas M. Puidokas užduos klausimą. Prašau.
M. PUIDOKAS (MSNG). Aš turiu labai rimtą klausimą. Jūs buvote praeitą kadenciją Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku ir tos kadencijos metu jūsų frakcijos kolegos kartu su manimi (apie 11 parlamentarų) kreipėsi dėl įtakingos konservatorės R. Juknevičienės galimų ryšių su aukštais KGB generolais, su Rusija. Apie jos brolio verslo vėlgi tuos pačius ryšius buvo daugybė dokumentų pateikta, bet tokios iniciatyvos visa tai atidžiai ir detaliai ištirti Seime iš jūsų nebuvo, nors tai akivaizdžiai svarbūs faktai ir dalykai visai mūsų valstybei, nes būtent Konservatorių partija ir sistemininkai, ir valstybininkų klanas yra tie dariniai, kurie kelia didžiausią žalą valstybei. O dabar jūs keliate visą šitą tyrimą dėl Prezidento prieš Prezidento rinkimus, tai kas už to slypi?
V. BAKAS (DFVL). Dar kartą pabrėšiu, kad komisijos tikslas yra užtikrinti rinkimų lygiateisiškumo principą, žmogaus teisių apsaugą, pranešėjų teisių apsaugą, specialiųjų tarnybų atskaitomumą.
Antra klausimo dalis. Pone Puidokai, aš jums tik priminsiu, kad praėjusią kadenciją jūs buvote istorinės valdančiosios daugumos dalimi, Seimas nėra turėjęs tokios didelės daugumos, kokią turėjo LVŽS suformuota koalicija. Jūs, kaip LVŽS dalis, galėjote tirti, jeigu įtarėte, turėjote pagrįstų duomenų, bet ką. Mano klausimas jums, kodėl jūs to nepadarėte?
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinį klausimą užduos gerbiamas V. Valkiūnas. Prašau.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, Pauliau, už suteiktą galimybę paklausti. Gerbiamas pranešėjau, iš atsakymo A. Skardžiui aš supratau, kad jūsų selektyvus aktyvumas. Dabar madinga kalbėti apie teisės viršenybę, tai jūs už teisės ar teisybės viršenybę?
V. BAKAS (DFVL). Aš esu už veiksmą. Jeigu matau problemas, imuosi iniciatyvos. Ir jus, ir poną A. Skardžių noriu tik pakviesti – jeigu jūs matote problemas, registruokite Seimo nutarimo projektą, įtikinkite Seimą ir atsakykite į klausimus, kuriuos keliate. Jūs tokį mandatą turite.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar, gerbiami kolegos, kadangi baigiasi tiek balsuoti numatytas, tiek posėdžio laikas baigiasi, o liko tik pora klausimų, tai pratęsiu laiką, kol apsvarstysime visus klausimus. Tai vėlgi svarstysime ir balsuosime iš karto. Nematau norinčių kalbėti dėl motyvų.
Gerbiami kolegos, trys stadijos. Ar galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta. Po svarstymo galime bendru sutarimu? Dėkoju pritarta.
Ir priėmimas. Balsuojame tada dėl nutarimo dėl tyrimo komisijos pakeitimo projekto Nr. XIVP-3515. Balsuojame dėl laikinosios tyrimo komisijos darbo pratęsimo. Balsuojame. Dabar yra priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 69, prieš – 23, susilaikė 15. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Dabar grįžtame. Nuosekliai pagal darbotvarkę toliau eisime.
13.57 val.
Rinkimų kodekso 168 ir 170 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-3513 (pateikimas)
Taigi liko 1-11 klausimas – Rinkimų kodekso poros straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-3513. Mums pateiks gerbiamas A. Vyšniauskas. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš pirmiausia norėčiau padėkoti gerbiamiems kolegoms iš opozicijos – tai kolegai A. Mazuroniui, R. Tamašunienei, A. Širinskienei ir kitiems, kurie iš tikrųjų pamatė neatitikimą Rinkimų kodekse ir viename europiniame dokumente. Tai yra techninis pataisymas, kurį galime padaryti net ir esant rinkimų kampanijos laikotarpiui. Tai yra patvirtintame kodekse buvo numatyta, jog koaliciniams sąrašams būtų taikomas 7 % rinkimų barjeras. Jį žeminame iki 5 %, nes toks yra europinis reguliavimas, ir patiksliname nuostatą: ne kad būtų gavę mandatų, o „dalyvaujantiems skirstant mandatus“.
Šitoje vietoje aš turėčiau patikslinti vieną dalyką. Mano nuomone, šitas pataisymas kažkokios didelės esmės nekeičia, nes nepaisant to, kad kartelė yra 5 %, yra dar toks dalykas kaip mandatų skirstymo kvota, kuri Lietuvoje dėl mažo mandatų skaičiaus Europos Parlamente yra ženkliai didesnė nei 5 %. Pavyzdžiui, 2014 metais norint gauti mandatą reikėjo 7,98 % balsų, 2019 metais – 6,52 %. Tai 5 % riba reiškia, kad tiesiog patekusi politinė jėga, ją peržengusi, arba koalicija dalyvauja skirstant mandatus ir jos kvota yra skaičiuojama. Tiktai tiek. O reali kvota yra šiek tiek aukštesnė dėl mažo mandatų skaičiaus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia gerbiamas M. Puidokas. Prašau.
M. PUIDOKAS (MSNG). Aš norėjau iš tikrųjų paklausti, kaip taip įvyko, kad jūsų vadovaujama darbo grupė nepastebėjo Europos Sąjungos… Europos Tarybos 2018 m. liepos 13 d. sprendimo 2018/994, kurio 3 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai numatyta, kad valstybės narės gali nustatyti minimalią vietų paskirstymo ribą ir kad nacionaliniu lygmeniu ši riba negali viršyti 5 %?
Antras klausimas būtų, ar vis dėlto dabartinė skaičiavimo formulė, kuri iš esmės, jūs pagrindžiate, kad Europos Parlamento rinkimams yra taikoma dėl mažo Europos Parlamento narių skaičiaus, kurį turi Lietuva, bet Seimo atveju mes net 70 Seimo narių daugiamandatėje apygardoje renkame, bet skaičiavimo metodika labai panaši. Ar vis dėlto nereikėtų jos keisti, nes ir taip Lietuvoje ši, sakykime, riba yra labai aukšta kaip mažoje šalyje, dėl to, sakykime, mažesnės politinės jėgos diskriminuojamos ir joms netolygios sąlygos sudaromos dalyvauti rinkimuose.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, kolega. Pradėsiu nuo antro klausimo. 5 % specialistų yra laikoma tam tikru standartu, vokišku standartu, nes tai yra Vokietijos modelis, kuris taikomas daugelyje demokratinių valstybių, būtent 5 %. O kalbant apie tai, kaip balsai… mandatai yra skaičiuojami, tai tų modelių pasaulyje yra įvairių. Lietuvos modelis yra standartinis ir tiek Europos Parlamento rinkimams, tiek Seimo rinkimams šiuo atveju nieko nekeičiame.
O kalbant apie tai, kaip ši klaida įsivėlė, tai labai paprastai, tiesiog buvo perkelti iš skirtingų įstatymų kartelių skaičiai į tą patį straipsnį. Tiesiog nuo Seimo rinkimų buvo padaryta copy paste į Europos Parlamento rinkimus ir, deja, nei Teisės departamentas, nei Europos teisės grupė taip pat nepastebėjo šito neatitikimo. Ačiū tiems, kurie tą pastebėjo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš esmės aš pritariu jūsų pateiktam Kodekso pakeitimo projektui, nes, patinka mums ar nepatinka, 2018 metais Europos Taryba priėmė sprendimą, kuris reglamentuoja, kaip valstybės narės, Europos Sąjungos valstybės narės, turi organizuoti rinkimų į Europos Parlamentą procesą. Tačiau norėčiau paklausti: ar jūs atsižvelgėte ir ar darė įtaką šiam jūsų pasiūlymui Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kreipimasis į Vyriausiąją rinkimų komisiją? Ačiū.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ne, tikrai ne. Man darė įtaką šiuo klausimu A. Mazuronis, kuris pirmas atkreipė dėmesį, kad reikia šį klausimą spręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiama R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Nepaspaudžiau. Ai, ačiū. Tai ar Lenkų rinkimų akcija, ar ne Lenkų rinkimų akcija – yra bendros nuostatos ir Europos Parlamento rinkimai yra reglamentuoti. Jeigu yra neatitikimų, tai netgi ir į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pastabas, kai jos yra iš tiesų reikšmingos, turi būti atsižvelgiama. Aš manau, kad Andrius ir į tai atkreipė dėmesį.
Mano klausimas apie tai, kada mes tikimės priimti tas pataisas, nes, kaip ir minėjote, šiuo atveju taikoma išimties tvarka ir turbūt skubos tvarka. Tai aš noriu paklausti: kada bus galutinis mūsų projektuojamas balsavimas?
Ir antras dalykas. Paaiškinkite, kaip bus skaičiuojama likučio… na, kvota dalinama iš balsų likučio, kaip atrodys dabar skaičiavimas pataisius Rinkimų kodekso nuostatas? Ir vis dėlto kaip atsitiko, kad komitetai nepamatė? Galbūt biurai negalėjo pamatyti…
PIRMININKAS. Laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …nes kai mes svarstėme, nebuvo net indikuojama, kad mes tuose straipsniuose ką nors keisime.
PIRMININKAS. Laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Tai kaip vis dėlto atsirado…
PIRMININKAS. Laikas!
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Pradėčiau nuo skaičiavimo. Bus skaičiuojama lygiai taip pat, kaip buvo iki šiol, realiai padarius šį pakeitimą nepasikeis niekas. Nuo praeitų Europos Parlamento rinkimų yra skaičiuojama pagal kvotą, pagal liekaną, tiesiog kurio liekana… Pirmiausia suskaičiuojami grynieji procentai pagal mandatų skirstymo kvotą, o po to yra skaičiuojama, kieno liekana yra didžiausia, dėl to atsiranda ta efektyvi mandato kvota, kuri, kaip sakau, yra daug didesnė nei 5 %. Tai čia niekas nesikeičia, jokio pokyčio nėra ir tas visiškai atitinka reglamentą.
Dabar kalbant apie tai, kodėl taip įvyko, tai čia reikėtų iš tikrųjų klausti visų, kurie buvo darbo grupėje, nes visi turėjome tą projektą. Įvyko, kaip įvyko, aš negaliu pasakyti. Mes svarstėme kiekvieną nuostatą, ėjome taip pat ir per kiekvieną straipsnį. Na, tai…
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas A. Mazuronis. Paskutinį. Prašau.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Aš tikrai labai trumpai. Noriu padėkoti, kad iš tiesų taip operatyviai sureagavote ir atkreipėte dėmesį į išsakytas pastabas.
Ir turbūt politikos nereikėtų ieškoti šituose sprendimuose, tiesiog reikėtų ištaisyti tai, ką reikia ištaisyti. Bet man tada toks klausimas, kaip tas teisėkūros procesas pas mus veikia? Ir, žinoma, Seimo nariai gali būti, turbūt dažnas atvejis, kai balsuojame nevisiškai paskaitę ar nevisiškai įsigilinę. Bet kaip Teisės departamentas tokių gana reikšmingų dalykų nepamatė? Bet ne apie tai norėčiau klausti, nes, na, praėjo ir praėjo. Žiūrėkite, gerai, šį kartą A. Mazuronis paskaitė ar R. Tamašunienė paskaitė, ar dar kas nors paskaitė, bet ar negali būti taip, kad tame Rinkimų kodekse, kurį priėmėme gana spėriai, gana plačios apimties dokumentą, dar yra likę kokių nors vietų, kai atėjus kitiems rinkimams vėl gali kažkokių dalykų išlįsti, kai ne tai kad Seimo nariai nepaskaitė, bet ir Teisės departamentas kažkaip gal pažiūrėjo nevisiškai atsakingai ar įdėmiai. Negali būti dar tokių dalykų?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Asmeniškai aš tuo abejoju, bet visko gali pasitaikyti. Ir kviečiu gerbiamą kolegą tiesiog sėsti, įdėmiai skaityti Rinkimų kodeksą, ieškoti neatitikimų. Tikiu, kad kaip suradote šį kartą, surasite ir kitus, jeigu tokių yra.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar pasisakymai dėl viso. Dėl motyvų už – M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Aš noriu pasidžiaugti, kad mes, Lietuvos Respublikos Seimas, operatyviai, visi kartu vieningai imamės sprendimų pataisyti Rinkimų kodeksą, kad jis atitiktų Europos Sąjungos teisyną. Nes akivaizdu, kad Lietuva tai privalo padaryti, priešingu atveju ji būtų vienintelė Europos Sąjungos šalis narė, kuri nesilaikytų viršutinės procentinės kartelės ribos, tai yra 5 %. Būtent tokia kartelės riba yra numatyta Europos Sąjungos būtent Europos parlamento rinkimams. Raginu visus palaikyti ir spręsti visus neatitikimus, kurie atsiranda rinkimų organizavimo klausimais, lygiai taip pat vieningai, nes, manau, turėtume visi nuoširdžiai stengtis, kad rinkiminis procesas būtų kuo skaidresnis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir lieka balsavimas po pateikimo. Balsuojame dėl Rinkimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-3513.
Užsiregistravo 100, balsavo 99: už – 91, prieš – 1, susilaikė 7. Taigi pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime bendru sutarimu? Pritarta. Siūloma svarstyti balandžio mėnesį. Galime pritarti? Dėkoju, pritarta.
14.08 val.
Seimo savaitės (2024-03-11 – 2024-03-15) – 2024 m. kovo 12 d. (antradienio) ir 14 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, lieka paskutinis rezervinis 1 klausimas – savaitės, prasidedančios kovo 11 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Tai gal gerbiamas pirmasis pavaduotojas J. Razma laisvu nuo pasirašymo metu mums galėtų pateikti šį projektą?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kita savaitė jau įprasta mums Seimo posėdžių savaitė su dviem posėdžiais antradienį ir ketvirtadienį. Antradienį pradėsime nuo svarbių projektų, susijusių su krašto apsaugos sistemos stiprinimu. Taip pat įvairių teisės srities, žemės ūkio srities projektų pateikimai. Vėlgi krašto apsaugos sritis, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai. Be abejo, į antradienio rytinį posėdį turi būti įrašytas ir laikinosios tyrimo komisijos sudarymas, šiandien padarėme pertrauką iki kito posėdžio. Antradienį po pietų aplinkos ministras atsakys į Seimo narių klausimus. Neseniai buvo gauti raštu pateikti klausimai, susiję su miško kirtimo reikalais. Taip pat antradienį Seimo statuto projektai, kiek jų čia yra įregistruota iki to momento. Taip pat teritorijų planavimas, labdara, parama, azartiniai lošimai. Darbotvarkės trukmė įprasta – iki 17 valandos.
Ketvirtadienio darbotvarkė šiuo momentu kiek trumpesnė, bet manau, kad iki ketvirtadienio ją dar papildysime. Buvo ir opozicijos atstovų iniciatyvų man išsakyta, kad norima kai kuriuos svarbius projektus matyti darbotvarkėje.
Dabar esančioje darbotvarkėje ketvirtadienį pradedame pagerbdami Nepriklausomybės Akto signatarus P. Tupiką ir R. Ozolą. Po to galutinis apsisprendimas dėl Prezidento vetuoto Medžioklės įstatymo pataisų ir lydimųjų, taip pat kiti su laukine gyvūnija susiję projektai. Po pietų pertraukos apsispręsime dėl Seimo sesijos darbų programos, kuriai, matyt, komitetai ir atskiri Seimo nariai pateiks papildomų pasiūlymų. Dar keletas projektų ir šiuo momentu ketvirtadienio darbotvarkė tik iki 16 valandos, bet, kaip minėjau, tikiuosi, kad ji bus papildyta.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nori paklausti gerbiamas V. Pranckietis. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Noriu paklausti, ar mes negalėtume įtraukti jau registruoto ar dviejų komiteto narių pasirašyto Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto? Viskas yra parengta. Galėtume pradėti parengiamuosius darbus, jeigu antradienį pateikimą padarytume. Labai trumpas projektas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai manau, kad į ketvirtadienį galime įrašyti. Turbūt Teisės departamento išvados iki to laiko bus, jeigu jų dar nėra. Galime turbūt fiksuoti, kad pagal išsakytą pageidavimą yra papildoma ketvirtadienio vakarinio posėdžio darbotvarkė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta. Tai, vadinasi, buvo visi darbotvarkės klausimai. Jeigu norite, galime registruotis. (Balsai salėje)
14.12 val.
Seimo narių pareiškimai
Pareiškimai? Gerai, atsiprašau, pareiškimai. Ar jų yra? Tuoj pažiūrėsime. Gerai, L. Nagienė, pareiškimas. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiami kolegos, šiandien kiekvienas pasisakydamas, pristatydamas savo darbų programą kalbėjo apie privačius pensijų fondus, apie Konstitucinio Teismo nutarimą. Girdžiu iš žiniasklaidos: „Bus atidaryta Pandoros skrynia“, „Amžiaus afera pagaliau išjudinta“. Aš manau, kad kovo 7 diena buvo reikšminga ir ypatinga diena ne tik didelei Lietuvos bendruomenei, bet ir tiems Seimo nariams, kurie patikėjo, kad II pakopos pensijų įstatymas galimai prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą ir jau matome, kas darosi. Visuomenė laukia galutinių Seimo veiksmų. O ministerija dabar jau deklaruoja, kad jau parengtas projektas, dar tik sudarys darbo grupę, kuri pateiks kriterijus, kada ir kokiais kriterijais remiantis asmuo, nesulaukęs pensinio amžiaus, galės nutraukti sutartį ir pasiimti jam priklausantį turtą. Noriu pabrėžti, su sarkazmu sakau: nepamirškite pakviesti Pensijų fondų asociacijos prezidento, kuris jau dabar deklaruoja, kad čia visai nieko nereiškia šios pataisos, tai tik smulkmena. Gaila, kad tik dabar ministerija pradėjo viešai reikšti savo nuomonę, ilgai vilkino ir nepritarė pateiktoms įstatymo pataisoms, ir kiršino visuomenę sakydama, kad čia viskas yra gerai, tik reikia laiko ir jūsų grąža bus labai labai didelė.
Jeigu jūs būtumėte skaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos banko, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Laisvosios rinkos instituto, Pensijų fondų asociacijos ir net Pensijų fondų dalyvių asociacijos atsiliepimą apie pateiktą skundą Konstituciniam Teismui, tikrai suprastumėte, kam jie tarnauja.
O pensijų fondai neparodė kol kas gerų rezultatų, trūksta Lietuvos banko kontrolės. „BaltCap“ gali pralošti jūsų pinigus. Privatiems fondams valstybė kol kas primoka, primoka 1,5 % nuo kiekvieno dalyvio nuo vidutinio darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį. Nebijokite, jūs prarasite 20–30 eurų, – jus fondai šiandien ramina, – tai pralošti labai nedideli pinigai. Gaila, kad mūsų skundą antru klausimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad tai neprieštarauja Konstitucijai, bet čia turime ir atskirąją nuomonę. Ne visi Konstitucinio Teismo teisėjai tam pritaria. Įstatymo leidėjas pažeidė, taip konstatuoja atskiroji nuomonė, asmenų, įgijusių teisę į pensijų turto išmokas, lygiateisiškumą, nustatydamas, kad ne visi senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys gali gauti vienkartinę išmoką, remdamasis formaliai nustatytu sukaupto turto dydžiu. Tai teikia vilties ir tikėjimo, kad ministrė neorganizuos daugumos, kad mūsų teikiamos įstatymo pataisos būtų atmestos. Gaila, laikas ne žmonių naudai, žmonės laukia šio įstatymo pataisų. Diskutuokime, netrukdykime toliau ir raskime bendrą sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar D. Gaižausko pareiškimas. Prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas posėdžio pirmininke, tikrai girdėjote, kai ryte kreipiausi į visą Seimą ir prašiau dėmesio, bet jūs kažkaip netyčia pamiršote, kad paskutinis darbotvarkės klausimas buvo ne Seimo narių pareiškimai, o būtent darbotvarkės tvirtinimas. Ir šiek tiek keista kalbėti tuščiai salei, nors pranešimą rengiau Seimui. Išties, kolegos, labai visų jūsų prašau labai rimtai įvertinti tai, ką pasakysiu. Aš puikiai suprantu tai, ką dabar darau, suprantu, kokia tai yra atsakomybė, tikiuosi, čia gerai viską apgalvojau, nes jeigu padarysiu nors menkiausią klaidą, jos žala bus neįkainojama. Kodėl taip sakau? Visus jus kviečiu pažiūrėti mano spaudos konferenciją, kurią dariau šį antradienį. Su manimi dalyvavo programuotojų atstovas. Esmė ta, kad mes paviešinome grėsmes, mums kylančias šiandien būtent internete, dėl mūsų kritinių kibernetinio saugumo spragų. Jas pastebėjo profesionalūs programuotojai. Pagrindinė mintis – jie patys eina į kontaktą su valstybe, norėdami tai parodyti ir padėti jas užkardyti. Keista, bet kol kas, jau visa savaitė, mūsų valstybė, kaip jie sako, palyginti su kitomis, elgiasi labai keistai. Pabrėžiu, ką sakiau spaudos konferencijos metu, aš labai gerai apgalvojau sakinius, išties paaiškinau tik kelis pavyzdžius savo žodžiais, kad žmonės, nuo mažo iki senyvo amžiaus, suprastų, kokia tai rizika ir kokio masto nutekinimai vyksta. Vyksta, pabrėžiu, online režimu. Ši informacija yra mano 3 mėnesių darbas kartu su programuotojais. Mano sąlyga buvo tik viena: kol aš savo akimis nepamatysiu to, ką aš kalbėjau spaudos konferencijos metu, aš negalėsiu pradėti judinti visų procesų. Taigi patvirtinu, kad tai, ką kalbėjau, aš mačiau savo akimis.
Apie visas grėsmes informavęs mūsų valstybės būtent Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, atsakingas institucijas, vadovą, Valstybės saugumo departamentą, Antrąjį operatyvinį departamentą konstatuoju, kad šiandien valstybė tų grėsmių atremti nebegali. Mes neturime pajėgumų. Ne mes vieni, taip pat ir kitos valstybės. Būtent tie programuotojai pasiryžę padėti mums, suteikti pagalbą, bent pradėti tai daryti, nes jie puikiai žino, kad tas grėsmes Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Izraelis jau atremia. Mes gauname neįkainojamą paslaugą, kurią valstybė kol kas atstumia.
Informacijos turinys, kurį aš pateikiau, tai tiktai paviršius. Slaptą informaciją aš esu pasiruošęs pateikti Seimui, nes jie taip nori bendradarbiauti, pateikti visam Seimui informaciją, bet tiktai turėdami specialiosios komisijos statusą, kad galėtų atskleisti metodus, duomenis ir taip toliau. Kitaip įstatymai neleidžia. Kibernetinio saugumo centro vadovas L. Ališauskas pripažįsta tas grėsmes, dėkoja už tas pastangas, dabar daromas programuotojų. Bet jis labai aiškiai įvardija, kad mūsų valstybės šiandienos politika koncentruojasi tiktai apginti strateginius objektus ir kritinę infrastruktūrą, visas kitas laukas, apie kurį aš kalbu, yra neapsaugotas. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad ta grėsmė reali. Programuotojai sako… Čia kalbama apie juodąjį internetą, kuris mums, paprastiems žmonėms, faktiškai nesuprantamas, tai yra tik specialias žinias turintys programuotojai gali ten patekti. Jie papasakojo, ką pamatė. Paskutinių dvejų metų atakos juodajame internete prieš Lietuvą jiems kelia didelį įtarimą. Jų kiekis ir mastai, kurie ten dabar yra, juos privertė kreiptis į mus. Pasirinko mane, aš aplinkybes, kodėl, paaiškinau. Tikrai labai suprantu, kad privalome reaguoti, nes tai gali būti grėsmės, kurias mums gali galbūt kelti, tai kalbama apie Rusiją, Baltarusiją arba Kiniją.
Negana to, dėl to sakau, pažiūrėkite tą informaciją, kad suprastumėte, apie ką kalbu. Po pateiktos informacijos aš jau neabejoju, kad tai yra tikra, juolab kad jie patvirtina mano žodžius ir pasiruošę bendradarbiauti, ir pateikti ne tiktai Seimui, prezidentūrai, bet ir būtent visoms atsakingoms institucijoms.
Kodėl išeinu į viešumą? Į viešumą išeinu todėl, kad jie pateikė informaciją dėl galimo kišimosi į mūsų rinkiminę sistemą būtent iš tų valstybių ar dar iš kažko ir paaiškino, kad jie yra fiksavę pažeidimų sistemoje – VRK skyles, kurios likusios nuo 2019 metų, ir jas tikrai mato, ir tam tikri veiksmai jiems kelia įtarimų, kurie verčia greitai patikrinti būtent VRK dabar jau pradėtą tiktai balsavimą, renkant balsus už kandidatus. Tai nereiškia, kad jau buvo patekimas, bet jie mato, kad yra ir tiktai su jų pagalba tai gali pamatyti, nes Kibernetinio saugumo centras neturi tiek žinių, būtent tai, ką tie specialistai turi, kol kas negali patikrinti. VRK pasakymas, kad viskas gerai, juos išties šokiravo, nes jie teikia pasiūlymus ir paaiškinimus, kaip galima apeiti mūsų Valdžios vartus, autentifikavimą ir taip toliau.
Gerbiami kolegos, labai prašau, nes matau, kad kažkas ne tik kad nenori klausyti, bet mane ragina sustoti. Tai pirmiausia, ką aš noriu pasakyti: mes, visos mūsų partijos tikrai esame suinteresuoti, kad rinkimai vyktų skaidriai. Susitelkę prašykime rasti būdą, kad patikrintų dabartinę sistemą, su kuria būtent rinkome balsavimo metu. Jeigu užkardysime tas grėsmes (o jų tikrai yra), mes tiktai tokiu būdu galėsime kalbėti apie sąžiningus rinkimus. Prašau dar kartą peržiūrėti mano spaudos konferenciją, o kiti klausimai, manau, bus ateity, nes kitą savaitę su šia informacija einu į prezidentūrą. Čia toks savotiškas déjà vu, kai praeitą kadenciją paskutiniais metais prezidentūra kreipėsi į Seimą pagalbos, kai reikėjo susigrąžinti mūsų piliečius. Pamenate, žiniasklaida tai aprašė kaip būtent šnipų apsikeitimo atvejį, tai šiuo atveju atvirkščiai – Seimas kreipsis į prezidentūrą, nes matau, kad tam tikras institucijas reikia išjudinti, ir gana greitai.
Dar. Kodėl labai svarbus akcentas? Žmogus, kuris dalyvavo spaudos konferencijos metu, puikiai… Visi mes puikiai suvokiame, kokia grėsmė jam dabar kyla, tačiau dar iki dabar valstybė su jais nesuėjusi į kontaktą. Tai yra tikrai pavojinga. Būtent šiuo pareiškimu dar kartą noriu parodyti, kad mes į tai kreipsime dėmesį maksimaliai ir čia yra dar tiktai pradžia. Ačiū.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Ačiū pranešėjui. Kaip matote, jam akcentavus pareiškimo reikšmingumą, mes čia nežiūrėjome ir laiko limito. (Balsai salėje)
Dabar paskutinis pranešimą pateiks R. Šarknickas. (Balsai salėje)
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Yra žodžiai: „Tą garbę gavome užgimę, jai ir neturim leist pražūt.“ Sveikinu su artėjančia švente tave, Lietuva, ir jus, kolegos.
Per tris dešimtmečius ėjome ir einame nelengvu Lietuvos keliu, bet vis dėlto laikomės. Trispalvė plevena, tik po vėliava draugiškai sugyventi dar vis mokomės, o kai ko jau ir nebemokame. Tai atsispindi Seime. Kovo 11-osios išvakarėse Lietuvos lenkų Seimo narė nusprendė dar daugiau – kad lenkiški vardai ir pavardės būtų rašomos ne tik svetimomis raidėmis, bet jau prašo įteisinti ir diakritinius lenkiškus ženklus. Yra posakis: lašas po lašo ir akmenį pratašo. Atrodo, kad šiuo keliu jie sėkmingai tašo Lietuvos pamatus ir toliau. Jau keli dešimtmečiai kalbama dėl dvikalbystės įteisinimo Vilniaus regione. Po šių diakritinių ženklų įteisinimo gali laukti kitas kelias – dvikalbystės. Beveik 30 metų atstovėjome saugodami lietuvių kalbą. Seimo Pirmininkės V. Čmilytės atsakymas nebestebina. Ji šiandien aiškiai pasakė, kad reikia grąžinti skolą lenkams.
Klausimas: už ką mes skolingi? Kad esame savo žemės šeimininkai, lietuviai? Už ką skolingi? Tai ne Lietuvos lenkai Vilniaus regione prašo svetimybių, tai daro ne mūsų, Lietuvos, naudai dirbantys politikai, kurie kelis dešimtmečius visaip bandė ir bando kelti konfliktus, turėdami savo politinių ketinimų. Kad Lietuvos lenkai yra diskriminuojami, virto šnipštu – trimis svetimomis raidėmis pase pasinaudojo tik nedidelė grupelė žmonių. Aš taip pat tarp savo žmonių turiu Lietuvos lenkų bičiulių. Kada baigsis šitas eskalavimas? Sakau jiems: kreipkitės į savo kolegas, kurie dirba Seime, atstovauja jūsų kraštui, tačiau turbūt jie negirdi jų.
Buvusi Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė buvo atkakli saugoti lietuvių kalbą, jos identitetą, tradicijas. 2009 m. rugpjūčio 29 d. sakė: „Lietuvių gramatikoje yra viskas, ko reikia, norint rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkiškas raides, nematau techninių problemų.“ Ir dar ji pasakė: „Kalba neturi tapti politikų įkaitu. Būkime stiprūs, kokie visada buvome.“ „Lietuviais esame mes gimę / Lietuviais norime ir būt! / Tą garbę gavome užgimę, / Jai ir neturim leist pražūt! //“ Su Kovo 11-ąja! (Plojimai)
PIRMININKAS. Šia citata ir užbaigsime šios dienos vakarinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.