Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 29, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 4, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 54
STENOGRAMA
2021 m. balandžio 29 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos! Pradedame balandžio 29 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Skelbiu registraciją.
Užsiregistravo 110 Seimo narių.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. balandžio 29 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis darbotvarkės klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG*). Gerbiama Pirmininke, Mišrios Seimo narių grupės vardu prašau įtraukti į darbotvarkę projektą Nr. XIVP-442. Registruotas balandžio 28 dieną. Rezoliucija dėl Šeimų maršo, kad Seimas išreiškia savo valią ir palaiko Šeimų maršo keliamas idėjas. Šeimų maršo tikslas – apginti šeimą ir šeimos vertybes. Aš manau, kad bus įtrauktas vienbalsiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Labas rytas. Aš vėl frakcijos vardu prašysiu išbraukti iš darbotvarkės 1-11 klausimą – Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo projektą Nr. XIVP-436.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš prašyčiau neišbraukti šito projekto, nes jis yra teikiamas Vyriausybės, jisai susijęs su RRF paraiška ir tai yra pavaldžių įstaigų sinergijos klausimas. Dvi įstaigos atlieka panašias funkcijas. Kviečiu tais pačiais resursais padaryti daugiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti dėl darbotvarkės nėra. Apsispręskime dėl frakcijų siūlymų.
Pirmas siūlymas yra Mišrios Seimo narių grupės įtraukti į šios dienos darbotvarkę rezoliucijos „Dėl Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021“ projektą Nr. XIVP-442. Kas pritariate siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 52, prieš – 36, susilaikė 28. Siūlymui nepritarta.
Turime apsispręsti dėl kito siūlymo. LVŽS frakcijos vardu siūloma išbraukti iš šiandienos darbotvarkės Vyriausybės teikiamą Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-436. Kas pritariate tokiam LVŽS frakcijos siūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 59, prieš – 53, susilaikė 8. Siūlymui nepritarta.
Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju.
Darbotvarkės 1-2 klausimas. Replika po balsavimo. Prašau, P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, ypač krikščionys demokratai, jeigu jūs dar krikščionys demokratai. Kaip jūs žinote, Šeimos maršo pagrindinė idėja yra šeimos vertybių apsaugojimas. Jūs visi: konservatoriai, krikščionys demokratai, nepalaikote šitos idėjos. Aš manau, kad visuomenė būtų daug pilietiškesnė, jeigu Seimas solidarizuotųsi su visuomene, palaikytų tokias kilnias, gražias idėjas. Ar jūs krikščionys demokratai, ar kas jūs tokie esate, vieną kartą pasakykite visuomenei visiems laikams arba išbraukite tai iš savo partijos pavadinimo.
PIRMININKĖ. Replika – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Petrai, aš noriu pasakyti: šeimos vertybės saugomos ne einant per panas, o išlaikant šeimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replikos išsakytos.
10.04 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 20, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-31(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-2 klausimas – Konkurencijos įstatymo dviejų straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-31(2). Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ir dėl 4 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Balsavimas dėl projektų yra numatytas nuo 11 val. 30 min. iki 12 valandos.
10.06 val.
Juridinių asmenų registro įstatymo Nr. IX-368 41 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 42 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-32(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės lydimasis 1-2.2 klausimas – Juridinių asmenų registro įstatymo Nr. IX-368 41 straipsnio ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 42 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-32(2). Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Balsavimas dėl šio projekto numatytu laiku.
10.07 val.
Civilinio kodekso 2.54, 2.64, 2.71, 2.72 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-33(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės lydimasis 1-2.3 klausimas – Civilinio kodekso kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-33(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Balsavimas numatytu laiku.
10.08 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 4, 7, 8, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 24, 26, 27, 30, 31, 33, 35, 37, 38, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5274(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 keliolikos straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5274(2). Priėmimo stadija. Norėčiau pakviesti komiteto pranešėją gerbiamą A. Pocių.
A. POCIUS (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiama Pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje šio įstatymo pataisoms yra pritarta bendru sutarimu. Šiuo įstatymo pakeitimu siekiama patobulinti galiojantį teisinį reguliavimą, siekiant užtikrinti efektyvesnį įslaptintos informacijos apsaugos procesą bei sumažinti administracinę naštą paslapčių subjektams, tiekėjams, asmenims ir jų tikrinimą atliekančioms institucijoms. Taip pat įstatymu yra tobulinamos personalo patikimumo užtikrinimo, įslaptintos informacijos fizinės apsaugos ir įslaptintų sandorių saugumo sritys. Taigi, kaip jau minėjau, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje apsvarsčius buvo pritarta bendru sutarimu.
Teisės departamento išvada: įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams yra teikiama Teisės departamento pastaba, kad įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalyje turėtų būti nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima ne iki 2020 m. rugsėjo 30 d., o iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Tik tokia pastaba. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs pristatėte komiteto išvadą. Gerbiami kolegos, priėmimas pastraipsniui. Šį įstatymo pakeitimo projektą sudaro 25 straipsniai. Nuo 1 iki 24 straipsnio pastabų nėra gauta. Ar galime pritarti, kad svarstytume juos per vieną kartą? Galime pritarti. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu įstatymo straipsniams nuo 1 iki 24 imtinai, nes dėl jų nėra gauta pasiūlymų ir pastabų. Pritariame bendru sutarimu? Dėkoju.
25 straipsnis. Dėl jo yra gauta Teisės departamento pastaba. Ar galime pritarti bendru sutarimu 25 straipsniui su Teisės departamento pastaba? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Balsavimas dėl šio projekto nuo 11 val. 30 min.
10.12 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 21, 24, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-192(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-192(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Norėčiau pakviesti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėją gerbiamą J. Jarutį. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl straipsnių nuo 2 iki 5 nėra gauta pasiūlymų ir pataisų. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 6 straipsnio yra gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Prašyčiau pristatyti komiteto nuomonę.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Yra gauta Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastaba, siūloma išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“, kurie yra pertekliniai. Komiteto nuomonė buvo pritarti.
PIRMININKĖ. Prašyčiau pakomentuoti visas pastabas, nes yra gautos trys pastabos dėl 6 straipsnio.
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip pat yra Teisės departamento pastaba, kad „keičiamame projekto 18 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatoma, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nebūtų laikomas asmuo, „turintis teistumą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo ir dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kurie atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus nusikaltimo požymius“. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas šiais aspektais: „Kai kurie nusikalstamų veikų ir sudėčių požymiai yra įtvirtinti ne Baudžiamojo kodekso specialiojoje, o Baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje (tokie kaip amžius, pakaltinamumas ir pan.), todėl pacituotoje projekto formuluotėje nuoroda į Baudžiamąjį kodeksą turėtų būti teikiama neišskiriant kurios nors vienos Baudžiamojo kodekso dalies. Siekiant projekte vartojamų sąvokų suderinamumo su teisiniu reguliavimu, nustatytu Baudžiamuoju kodeksu, siūlytina prieš žodį „požymius“ įrašyti žodį „sudėties“.“ Komiteto nuomonė pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinė pastaba.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ir paskutinė pastaba yra redakcinio pobūdžio, pasikeitus numeracijai vietoj 8 punkto yra 9 punktas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, ar galime…
J. JARUTIS (LVŽSF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti 6 straipsniui su Teisės departamento korekcijomis? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 8 straipsnio gauta viena Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
J. JARUTIS (LVŽSF). Teisės departamentas siūlo projekto 8 straipsnį išdėstyti taip: 8 straipsnis – 21 straipsnio pakeitimas ir įrašyti žodžius „sveikatos patikrinimo išvada“. Pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti 8 straipsniui su Teisės departamento korekcija? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 9 straipsnio pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu?
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Pritarta jam bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio yra gauta viena Teisės departamento pastaba. Prašau pristatyti.
J. JARUTIS (LVŽSF). Čia taip pat yra dėl numeracijos, vietoj 8 punkto įrašytas 9 punktas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti 10 straipsniui su Teisės departamento korekcija? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 11 straipsnio taip pat yra gauta Teisės departamento pastaba. Ar galėtumėte pristatyti?
J. JARUTIS (LVŽSF). 11 straipsnis – 30 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 30 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) atiduoti policijos įstaigai laikinai saugoti jų turimus ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Šiuo atveju policijos įstaiga ginklus saugo, iki asmuo pateikia sveikatos patikrinimo išvadą“, toliau kaip tekste. Pritarta komitete.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gal galėtumėte pristatyti ir paskutinę Teisės departamento pastabą?
J. JARUTIS (LVŽSF). Paskutinė – dėl pavadinimo, įtrauktas 25 straipsnis.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs pristatėte komiteto išvadas. Kolegos, ar galėtume pritarti 11 straipsniui su Teisės departamento pastabomis bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Balsavimas dėl šio projekto – numatytu laiku.
10.17 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių ir Vokietijos Federacinės Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių laikino buvimo kitos valstybės teritorijoje (Lietuvos ir Vokietijos susitarimo dėl ginkluotųjų pajėgų narių atvykimo) ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-194(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių ir Vokietijos Federacinės Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių laikino buvimo kitos valstybės teritorijoje ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-194(2).
Priėmimas pastraipsniui. Šį įstatymo projektą sudaro vienas straipsnis. Dėl jo pasiūlymų ir pastabų nėra gauta. Ar galėtume jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai. Už norėtų kalbėti V. Valkiūnas. V. Valkiūno salėje nėra, taigi pereiname prie balsavimo stadijos. Balsavimas numatomas 11 val. 30 min.
10.17 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5372(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5372(2). Priėmimo stadija. (Balsai salėje) Dėl šio projekto yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento redakcinė pastaba. Nurodoma, kad projekto pavadinime vietoj žodžio „straipsnio“ įrašytinas žodis „straipsnių“, nes keičiamas daugiau nei vienas įstatymo straipsnis. Komiteto nuomonė – jai pritarti.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra gauta pasiūlymų ir pastabų. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio yra gauta Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastaba. Teisės departamentas rašo, jog projekto 3 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „taikymas“ įrašytinas žodis „įgyvendinimas“. Komiteto nuomonė yra pritarti.
Kolegos, ar galime 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu, atsižvelgdami į Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsavimas dėl šio projekto – numatytu laiku.
10.18 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 344 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4292(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 344 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4292(2). Priėmimo stadija. Šį projektą sudaro trys straipsniai, dėl jų nėra gauta pastabų ir pasiūlymų. Ar galime pritarti visiems bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Balsavimas numatytu laiku.
Kitas darbotvarkės klausimas. (Balsai salėje) Dėkoju. Balsavimas numatytu laiku.
10.20 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3756(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3756(2). Priėmimo stadija.
Dėl 1 straipsnio nėra gauta pastabų ir pasiūlymų. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra gautos Teisės departamento pastabos.
Prašyčiau komiteto pirmininkę pristatyti komiteto išvadas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerą dieną. Kol svarstėme Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, praėjo realus įstatymo įgyvendinimo terminas. Yra siūlymas pakeisti įsigaliojimo datą nuo 2021 m. birželio 1 d.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir antroji pastaba.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Antroji pastaba yra susijusi, kad šis įstatymas galioja iki gegužės 31 dienos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadas. Kolegos, ar galime pritarti 2 straipsniui su Teisės departamento pastabomis? Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Motyvai dėl viso projekto. Už kalba S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, kviesčiau palaikyti šį projektą. Jis Seime užsigulėjo gerus dvejus metus. Kaip B. Ropė neseniai rašė savo straipsnyje, kad kai kurios Europos direktyvos yra lanksčios, bet mes kartais užsiimame maksimaliu jų įgyvendinimu. Jis tuomet kalbėjo apie kai kuriuos žemės ūkio klausimus. Čia irgi šis klausimas: kai Europa dar nereikalauja pilnavertiško ženklinimo, mes jau bėgame toliau už Europą. Todėl į mažą valstybę importuojami produktai tampa brangesni, nes reikia papildomos pakuotės ir pertekliniai ženklinti, ko nedaro mūsų kolegos.
Kad nebūtų toks nuogąstavimas, kad čia bus mažinamas rūšiavimo iniciatyvumas ar dar kažkaip, priminsiu, kad Aplinkos apsaugos komitete yra žiedinės ekonomikos paketas, kuris diferencijuos dėl perdirbamų ir neperdirbamų pakuočių, numatys reikalavimus pakuočių organizacijoms intensyviau finansuoti savivaldybių antrinių žaliavų požeminius, antžeminius konteinerius. Infrastruktūra tikrai plėsis, savivalda gaus pinigų už tai, kas iki šiol nebuvo dengiama, vos septynios iš 60 savivaldybių turėdavo sutartis su pakuočių organizacijomis, ir ta sistema buvo užstrigusi.
Čia yra pagrindinė priežastis, kodėl nebuvo rūšiuojama, o varpeliai ar kiti požeminiai konteineriai nebuvo laiku ištuštinami, nes savivaldybės negaudavo už tai pinigų. O šis ženklinimas kol kas yra perteklinis ir kviečiu pritarti projektui: būti kartu pagal vieną standartą su Europa ir neišsišokti mažai ekonomikai prieš Europą.
PIRMININKĖ. Prieš kalba A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Aš tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį į nekaltą žodį, kuris yra keičiamas. Kalbama apie pakuotes, ar jos turi būti ženklinamos, ar gali būti ženklinamos, tai yra iš priverstinio ženklinimo, o būtų logiška, siekiant žiedinės ekonomikos tikslų, kad pakuotė būtų paženklinta, jos sudėtis, tai buvo privalomas įstatymas. Dabar jis keičiamas, kad gali būti ženklinamas. Ir čia turbūt esminis skirtumas, atrodo, toks nekaltas dalykas, bet jis suponuoja pasekmes. Siekdami žiedinės ekonomikos tikslų, mes viską kišime į pečius: pristatėme atliekų deginimo įmonių, ir patys importuotojai nusistatys tvarkymo būdą, – kas dega, bus deginama, užuot taikius brangesnį, ekologiškesnį ir aplinkai darnesnį būdą – pakuočių perdirbimą, iš jų gaminant naujus gaminius.
Mes einame paprasčiausiu keliu – viską kišame į deginimo pečius. Aš prašau atkreipti jūsų dėmesį, tai nėra koks nors nekaltas užsigulėjęs reikalavimas, žiedinės ekonomikos prasme – žingsnis ar du žingsniai atgal.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Motyvai išsakyti, apsispręsime ir balsuosime numatytu laiku.
10.25 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 3, 7, 11, 14, 15, 16, 22, 252, 51 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-148(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-9 klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 3, 7, 11, 14, 15, 16, 22, 252, 51 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-148(2). Kviečiu komiteto pranešėją gerbiamą M. Maldeikį.
Dėl 1 straipsnio yra gautos dvi pataisos. Prašyčiau pristatyti pirmąją pataisą. Atsiprašau, iš pradžių pristatykite komiteto išvadą ir tada eisime prie pataisų.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Komiteto sprendimas yra pritarti patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl 1 straipsnio yra gautos dvi pataisos. Ar galėtumėte pristatyti pirmąją pataisą, ji yra jūsų, ir toliau komiteto išvadą?
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Taip. Tai yra pataisymas juridinio asmens statuso neturintį subjektą pakeisti kolektyvinio investavimo subjektu. Tokia sąvoka, nes juridinio asmens statuso neturintis subjektas, buvo pastabų, tai nelabai teisinę logiką atitinkanti sąvoka, pakeisti ją „kolektyvinio investavimo“.
PIRMININKĖ. Ir komiteto išvada?
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, kadangi salėje mūsų nėra labai daug, siūlyčiau dėl pataisų apsispręsti balsavimo stadijoje. M. Majauskas norėtų kalbėti už. Motyvai už dėl pataisos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, aš vis dėlto siūlyčiau pritarti tam pasiūlymui, nes niekas dėl jo neprieštaravo pačiame komitete ir buvo suderinta su Vyriausybės nariais, kurie ir rekomendavo dėl rinkos dalyvių būtent tokį pasiūlymą. Jis, man atrodo, neturėtų sukelti diskusijų. Aišku, suprantama, galbūt ir nėra daug šiuo metu Seimo narių salėje, bet vis dėlto toks prašymas tiesiog nestabdyti ir eiti į priekį dėl jo.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Kadangi pasiūlymas toks ganėtinai techninis.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar bendru sutarimu galime svarstyti šią pataisą? Galime. Gerai. Ar turime dešimt Seimo narių, kurie?.. Galime bendru sutarimu. Puiku. Ar galime bendru sutarimu pritarti jai? Galime pritarti.
Kita pataisa – taip pat Seimo nario M. Maldeikio. Prašom, gerbiamas Matai, ją pristatyti.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Čia dėl kolektyvinio investavimo subjekto? (Balsai salėje) Kuri?
PIRMININKĖ. M. Majauskas – dėl vedimo tvarkos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Čia yra keli identiški pasiūlymai, kurie…
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Taip, čia tas pats.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …yra susiję. Taip pat kviesčiau pritarti, nes jie yra identiški, suderinti su Vyriausybe, komitete balsavome dėl jų bendru sutarimu. Ačiū. (Balsai salėje)
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Taip, absoliučiai tas pats. Čia tas pats.
PIRMININKĖ. Susiję. Puiku. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu šiai pataisai? Galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra gauta Seimo nario M. Maldeikio pataisa. Prašom ją pristatyti.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Vėlgi kolektyvinio investavimo… Lygiai taip pat susiję su kolektyvinio investavimo subjektu – pakeisti sąvoką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė?
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti ir šiai pataisai? Jai komitetas pritarė bendru sutarimu. Pritarta bendru sutarimu. Daugiau pataisų dėl šio įstatymo projekto nėra gauta. Dėkoju už pristatytą komiteto nuomonę. Balsavimas svarstymo stadijoje numatytu laiku.
10.30 val.
Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-436 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-11 klausimas – Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-436. Pateikimo stadija. Kviečiu ministrą S. Gentvilą.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami Seimo nariai, gerbiami Lietuvos gyventojai, galėčiau turbūt kreiptis, ir gerbiami Lietuvos daugiabučių namų butų savininkai. Teikiamas įstatymo projektas, kuriuo siekiama sujungti dvi Aplinkos ministerijai pavaldžias įstaigas – tai Aplinkos projektų valdymo agentūrą ir „Betą“, arba Būsto energijos taupymo agentūrą. Įstatymą teikia Vyriausybė. Siekiamybė yra iš esmės tais pačiais resursais padaryti daugiau, neprarandant nė vieno darbuotojo, perkeliant darbuotojus tarp įstaigų, sustyguoti procesą ir padaryti daugiau, nes ši Vyriausybė esame išsikėlę tikslą paspartinti renovacijos procesą.
Jeigu žiūrėtume į geruosius kaimyninius standartus, Estijoje europinę paramą dalija vos viena agentūra. Lietuvoje taip jau susiklostė, kad yra bent penkios agentūros, kurios skirsto ir koordinuoja europinės paramos dalybas, o šiuo atveju Aplinkos ministerijoje yra dvi agentūros, kurios užsiima renovacija: APVA užsiima viešųjų pastatų renovacija ir jos koordinavimu, BETA užsiima gyvenamųjų namų renovacija.
Siekdami turėti vieną įstaigą, norėtume sujungti. Visiems darbuotojams yra komunikuota, kad jie lieka dirbti Aplinkos ministerijai pavaldžioje įstaigoje, skiriasi tik įstaigos pavadinimas, ir turėtų būti užtikrinta ta pati darbuotojų apsauga ir garantijos. Tikimės šiuo projektu paspartinti procesą, nes APVA tikrai yra profesionali agentūra, kuri koordinuoja Europos Sąjungos paramos lėšas, struktūrinių fondų, valstybės biudžeto lėšas, specialiųjų fondų lėšas, tokių kaip Atliekų tvarkymo programa, Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo parama ir kitas paramos rūšis.
Mielai atsakyčiau į klausimus. Vyriausybės vardu norėtume paprašyti pritarti šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamas ministre, klausiu ne tik kaip Seimo narys, bet ir kaip atstovas buvusios Vyriausybės, kuriai priklauso renovacijos rekordas, tai yra 768 daugiabučiai 2016 metais. Tikrai nebūsiu kuklus. Šita programa iš esmės mano iniciatyva buvo sukurta konsultuojantis su Vokietijos ekspertais ir IBRD banko atstovais.
Jeigu sekate renovacijos pažangą, aš tai darau kas savaitę jau beveik dešimtmetį, turėjote tikriausiai pastebėti, kad jau porą mėnesių nauji daugiabučiai nebeateina į renovaciją, gyventojai laukia. Ši tendencija yra labai ryški. Aš nenoriu kalbėti apie tam tikrus skaičius. Šiais metais renovuotis atėjo vos 15 namų, o pernai – 500.
Mano klausimas. Ar jums neatrodo, kad jūsų siūloma pertvarka ilgam išbalansuos renovacijos procesus ir ne sustiprins, o sunaikins dešimtmetį stiprintas kompetencijas ir sustabdys gyventojų iniciatyvą?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas premjere. Iš tikrųjų pagarba jums ir tuometiniam aplinkos ministrui V. Mazuroniui, išjudinusiam šitą projektą. Bet nuo 700 daugiabučių buvo nusileista iki 300 praeitoje kadencijoje. Aplinkos ministerija turėjo du strateginius projektus praeitoje kadencijoje – tai Lietuvos bendrasis planas ir 500 daugiabučių per metus. Tai 500 daugiabučių kartelė nebuvo peržengta nė vienais metais praeitą kadenciją, o kadencija buvo pabaigta su 300 keliasdešimčia renovuotų daugiabučių.
Procesas išsitempia virš dvejų metų, trunka mažiausiai trejus metus, gyventojai tikrai nori renovuoti, o pernai… Dabar atsiliepiantys skaičiai ir kodėl ta duobė matyti, tai iš esmės dėl pandemijos. Pandemijos laikotarpiu žmonės fiziškai negalėjo susitikti. Tik pradėjęs dirbti iš karto inicijavau dviejų ministrų įsakymų pakeitimus, kad daugiabučių namų butų savininkai galėtų nuotoliniu būdu priimti sprendimus. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl dabar turėsime duobę, nes pernai žmonės nesusitarė dėl investicinių projektų, dėl paraiškų ir taip toliau.
Jūsų gerasis pavyzdys, deja, bet praeitoje kadencijoje išsikvėpė, nes jis tapo per daug biurokratizuotas, pandemijos laikotarpiu iš tikrųjų buvo problema susitarti daugiabučių namų savininkams. Tikiuosi, kalbant apie sinergijas, kurias įmanoma padaryti, bus tikrai naudos iš šitų pasiūlymų.
PIRMININKĖ. Klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Iš tikrųjų nepritarsiu šitam sprendimui, nes vien panaikinus „Betos“ skyrius regionuose situacija suprastėjo. Taip pat būtų smagu, jeigu ministras pabandytų nueiti bent į vieną susirinkimą ir prikalbinti žmones renovuoti savo daugiabutį. Vis dėlto man iki šiol nėra aišku, gal galite įvardinti keletą konkrečių punktų su rodikliais, kas bus geriau sujungus šias dvi agentūras? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Gerai, aš manau, kad geras standartas yra „Apvos“ standartas. Vidutinė paraiška yra apdorojama per dešimt dienų. Visos paraiškos yra priimamos tik elektroniniu formatu. Bet jeigu žiūrėtume gyventojų paraiškas daugiabučiams namams renovuoti, na, mano žinomi procentai, tai yra 70–80 % paraiškų yra atmetama. Tai yra nesėkmės procentas. Kol kas tai buvo daroma tik popieriniu formatu. Yra dvi pavaldžios Aplinkos ministerijai įstaigos, iš kurių matyti, kad pažangos kriterijumi APVA yra pažangesnė šiuo metu. Mes išsaugome visus darbuotojus, tiek pat resursų bus skiriama, bet įstaigos, na, vienoje dirba 150, kitoje apie 50 darbuotojų, natūralu, kad mes turėdami tiek pat valstybės išteklių norime padaryti daugiau. Jungiame prie tikrai pažangios APVA, kuri dabar skelbia paraiškas ne tik už Aplinkos ministeriją, bet ir už Energetikos ministeriją, kitas ministerijas, vykdo projektus nuo komunalinių atliekų tvarkymo iki vandentvarkos, saulės energetikos ir kitų projektų. Man atrodo, kaip kompetencijos centras APVA yra pakankamai gera. Klientų pasitenkinimas irgi yra aukštas. Aš nematau priežasčių abejoti sėkme.
PIRMININKĖ. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiamas ministre, efektyvioje teisėkūroje galioja toks į akmenį įkaltas principas: jeigu gali ko nors nekeisti, tai nekeisk arba kiekvieno pakeitimo tikslas turi būti labai aiškus ir visiems suprantamas. O dabar jūs savo pristatyme paminėjote, kad daugiabučių renovavimo programa išsikvėpusi, nebejuda taip, kaip reikėtų, ir panašiai. Mano klausimas, kuris man kyla galvoje, labai paprastas: ar agentūrų keitimas padės šį klausimą išspręsti, ar problema vis dėlto yra ta, kad galbūt finansavimo modelis nevisiškai tinkamas, reikia keisti patį renovavimo rėmimo modelį, švietimo modelį, gyventojų įtikinimo modelį, o ne keisti agentūras? Jeigu kokie nors žmonės agentūrai neįtinka ar ką nors agentūra negerai daro, tai, man atrodo, nebūtina perduoti funkcijų iš vienos agentūros kitai, o galima pačios agentūros viduje ar kelti kompetencijas, ar keisti darbo tvarką, ar dar kokių nors permainų imtis, kad tas rezultatas būtų greitas, efektyvus ir tinkamas. Ar tikrai nuo to galo pradedama ir vis dėlto kokie tikrieji šio projekto tikslai?
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Andriau, mums gerai abiem pažįstamas žmogus inicijavo šį renovacijos proveržį ir, kaip ir premjerui A. Butkevičiui atsakydamas sakiau, sulėtėjo jis per pusę. Agentūrų sujungimas yra tik vienas iš žingsnių. Kaip minėjau, kovo pirmomis dienomis buvo pakeisti du mano įsakymai, buvo legalizuota apsisprendimo tvarka nuotoliniu būdu apsispręsti dėl renovacijos klausimų, bendrųjų išlaidų, ataskaitų tvirtinimo ir taip toliau. Pandemijos laikotarpiu visa tai buvo užstrigę, dabar mes katalizuojame šį procesą. Aišku, kitu žingsniu reikia ir paramą užsitikrinti, tai yra RRF paraiška, kuri yra 220 mln. Ir ten, gal atsiprašysiu savivaldybių, tikrai klaidingai pasakyta, kad savivaldybės kažkaip neentuziastingai daro šį procesą. Priešingai, mes matome ten, kur savivalda yra stipri, ten, kur yra asmeninė lyderystė, tokia kaip Ignalinoje, Joniškyje, matome jau 100 % renovuotus namus. Savivalda tikrai yra didelis partneris ir norisi dar labiau įgalinti ją.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, džiugu, kad A. Mazuronis pradėjo kalbėti kaip konservatorius, iš tikrųjų konservatyviai žiūri į tuos reikalus. Tačiau suprantame ir kitą dalyką, kad kuo didesnis biurokratinis valdymo aparatas, tuo labiau stringa reikalai. Šuo atveju tikrai sveikintinas pakeitimas. Bet aš norėčiau pakalbėti, iš tikrųjų tai, kas buvo pasakyta, ar tos tvarkos yra per daug nesudėtingos. Tarkime, savaime suprantama, esant mažai šilumos kainai iš tikrųjų tai problemiška kai kuriuose miestuose, atgraso žmones renovuoti, nes iš esmės susitvarkė su šilumos ūkiais. Ar nemanote, kad reikėtų kokių nors pridėtinių verčių paskatinti, kad žmonės eidami į naują etapą, tarkime, galėtų pretenduoti į jas ir noriau dalyvautų tose visose renovacijose? Tarkime, suteikti galimybę pigiau skolintis remontui ir kitiems dalykams. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Edmundai, čia kompleksinė problema. Mano uošvienės butas daugiabutyje provincijoje yra tiek pat vertas, kiek kainuos jo renovacija. Tikrai šilumos sąskaita neatpirks to, bet čia jau tvarkos ir gyvenimo kokybės klausimas. Būsto vertė nepakils tiek, kiek bus investuota. Dabar klausimas, mes, kaip valstybė, kiek galime prisidėti prie privataus turto gerinimo.
Europa kelia tikslus: sutaupyti energetinius resursus, reikalauja kilovatvalandžių sutaupymo. Šiuo atveju mes, kaip valstybė, galime kažkiek prisidėti prie aplinkos sutvarkymo, kad mūsų regionai ir daugiabučiai atrodytų gerai. Tačiau resursai irgi riboti. Šiuo metu žmogui, kuris turi savo butą, bet gauna šildymo kompensaciją, valstybė šimtu procentų dengia jo turto vertės pagerinimą. Tai jau yra labai daug. Gal mes esame net išlepinę kažkuria prasme, nes geriname žmogaus asmeninį turtą valstybės, visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Aš didelių perspektyvų dėl didesnės paramos proporcijų negaliu pasakyti, nes visi pinigai iš Europos ateina už tai, kad mes sutaupytume kilovatvalandes, šilumą pasvertume, o dėl gerovės – nežinau, kaip būtų galima prisidėti, bet tiems, kas sunkiai gyvena, prisidedame šimtu procentų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tiesų jūs pristatėte kur kas plačiau, negu pačiame įstatyme numatyta. Jūs norite tiesiog daugiabučių namų atnaujinimo funkcijas perduoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai. Taip skamba įstatymo pakeitimo tekstas. Nekalbama apie sujungimą, prijungimą ir visa kita. Kalbame apie tai, kad bus išbraukiama Būsto energetinio taupymo agentūra. Aš nemanau, kad tai yra susiję su jo ilgamečio vadovo pono V. Serbentos atleidimo procedūra, kad reikia daryti tą veiksmą. Šiaip iš esmės tai yra optimizavimas, yra sveikintinas veiksmas, aš manau, jūsų geru pavyzdžiu paseks ir kitos ministerijos, optimizuos valdymo sistemą, besidubliuojančias institucijas, bet mano klausimas būtų toks. Ar jūs nemanote, kad reikėtų pereiti prie kvartalinės renovacijos, atsisakant tokio neefektyvaus renovacijos modelio, koks jis buvo vykdomas pastaraisiais metais? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Pasinaudodamas proga pasakysiu, kad gerbiamas V. Serbenta yra puikiai įvertintas, jo metinis vertinimas šimtu procentų buvo teigiamas, sumokėti priedai. Aš teigiamai vertinu ligšiolinio vadovo veiklą. Noriu garsiai pagirti ir pasakyti, be šio žmogaus indėlio tikrai nebūtų padaryta tai, kas yra iki šiol padaryta.
Kalbant apie kvartalinę renovaciją, tai šiandieniniai merai vaikšto ištiestomis rankomis į centrinę valdžią, o mes vaikštome ištiestomis rankomis į Briuselį. Tai turi keistis. Mes turime savivaldybėms suteikti įgaliojimus investuoti, būti finansiškai pasiturinčioms, nes kvartalinė renovacija iš esmės turi vykti savivaldybės lygmeniu. Tiek šilumos, tiek vandentiekio bendrovės yra savivaldybių valdomos bendrovės, už valstybinės žemės tvarkymą patikėjimo teise dažniausiai atsakinga savivalda. Kitaip tariant, kodėl stringa kvartalinė renovacija? Dėl to, kad mes ją planuojame iš Vilniaus, o ne merų lygmeniu. Kai savivaldybės taps finansiškai savarankiškos, norėtųsi eiti link to, tada ir kvartalinė renovacija bus žymiai parankesnė, nes nereikės žvejoti pinigų iš skirtingų Vilniaus koridorių. O pati savivaldybė turės ir galės planuoti tuos dalykus.
PIRMININKĖ. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Motyvai už ir prieš. Už kalba E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, turbūt iš klausimų jau susidarėme tam tikrą įspūdį, kad vis dėlto tikrai galima pasitikėti ir savivaldybėmis, ir jos tikrai puikiai tvarkosi, ir tikrai galime mažinti tuos administracinius kaštus, kadangi sistema yra įsivažiavusi, sistema aiški ir šiuo metu pakankamai sėkmingai viskas vyksta, bet tik su kai kuriais trukdžiais. Manyčiau, daugiau reikėtų naikinti tuos trukdžius. Kaip ir minėjau, suteikti galimybę bent jau savivaldybėms aktyviau dalyvauti tame procese, dar teikiant tam tikras privilegijas tiems, kurie renovuojasi. Aišku, čia buvo paminėtos ir kvartalinės renovacijos sistemos, tai gal iš tikrųjų ir į jas daugiau taikyti, kad žmonės aktyviau dalyvautų šiame procese. Kaip minėjau, šiuo metu šilumos kainos yra palankios, tačiau vėlgi tai šiek tiek turbūt atbaido renovuotis, nes ir taip ganėtinai pigu. Bet viskas keičiasi, viskas kinta, gamtos resursai taip pat senka. Šiuo metu ir biodegalai susilaukė tam tikrų problemų, nors kainos krenta, bet nežinia, kada jos pakils. Iš tikrųjų reikėtų ruoštis ir taupyti tuos energinius resursus, o ne taupyti kažkokius etatus. Manyčiau, tikrai savivaldybės susitvarkys, daugiau joms teisių ir, aišku, daugiau lėšų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, kad „Apvos“ ir „Betos“ sujungimas nieko nepakeis, nepaspartins renovacijos, jos neišgelbės jokio naujo kompetencijų centro įsteigimas. Kompetencijos ir žinių tiek konsultantams, tiek projekto administratoriams, tiek gyventojams pakanka. Aplinkos ministrui ir jo komandai siūlau išsamiai susipažinti su renovacijos strategija ir išgirsti žmones, kurie džiaugiasi renovavę savo daugiabutį, retu atveju iš tikrųjų. Sprendimus priima žmonės, butų savininkai. Jėga jų nepriversi atnaujinti savo daugiabutį. Tiesa, A. Gedvilienė pateikė įstatymo projektą, kuriuo, jei jis bus priimtas, į gyventojų namus pradės brautis įvairaus plauko renovacijos projektų vykdytojai ir siūlyti savo paslaugas. Be to, kaip suprantu, šiuo siūlymu atveriamos galimybės savivaldybės steigiamoms įmonėms tiesiog užimti šios rinkos dalį.
Norint paspartinti renovaciją, pirmiausia reikia užtikrinti renovacijos kokybę, keisti pirkimų sistemą, kad būtų galima pirkti paslaugas dalimis, o ne iš karto sudaryti sutartį su vienu rangovu, užtikrinti tinkamą proceso kontrolę ir techninę priežiūrą, skaidrinti daugiabučių administratorių veiklą, didinti kompensavimo intensyvumą mažiausiai iki 50 %. Žmonės renkasi renovuoti savo namą etapais iš kaupiamųjų lėšų ir taip sutaupo dešimtis tūkstančių eurų. Taip atsakingiau pasirenkami norimi rangovai, pagal rekomendacijas atsakingai vykdoma techninė priežiūra, nuperkamos medžiagos ir darbai kelis kartus mažesnėmis kainomis. Aš tikrai agituoju nepalaikyti šito siūlymo.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Replika.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Gerbiama Seimo Pirmininke, aš gal dėl tam tikros informacijos, kurios, matau, Seimo nariai neturi. Kvartalinė renovacija prasidėjo 2016 metais. Ji sėkmingai prasidėjo Birštone, Utenoje ir Šiauliuose. Savivaldybės, kurios buvo aktyvios, tos ir pradėjo kvartalinę renovaciją. Tai yra papildoma informacija, neklaidinkite.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuodami apsispręsime numatytu laiku.
10.48 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 223, 321, 327, 401, 4131, 558, 560, 579, 589, 620, 621, 644 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-106, Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 1411 straipsniu ir 589 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3220 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-107, Administracinių nusižengimų kodekso 313 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3262 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-108 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-106 ir lydimieji. Kviečiu ministrę pristatyti šį projektą.
E. DOBROVOLSKA (LF). Sveiki, kolegos. Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektas parengtas sujungus Teisingumo ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos ir Energetikos ministerijos siūlomus šio kodekso pakeitimus. Projektu siūloma nustatyti, kad asmenys, pranešę apie administracinį nusižengimą ir galimai patyrę žalą dėl šio nusižengimo, bus informuojami apie administracinio nusižengimo teisenos nutraukimą ir galės apskųsti tokį nutarimą. Pažymėtina, kad šiandien tokia teisė nėra garantuojama.
Taip pat siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už patekimą ar bandymą patekti į saugomą objektą, kuriame yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas, neturint tam teisės. Taip pat vienas iš pakeitimų yra juridiniams asmenims laiku nepateikus finansinių ir kitų ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui, sumažinti baudą iki 1 tūkst. 450 eurų. Tokiu būdu atsiras galimybė už šį nusižengimą surašyti administracinį nurodymą ir pirmą kartą padarius šį nusižengimą skirti pusę minimalios baudos, tai yra šimtą eurų. Ir tikimasi, kad tai leis ne tik paspartinti administracinių nusižengimų teiseną, bet ir sudaryti galimybę pradėti teiseną platesniam asmenų ratui.
Taip pat pakeitimu siūloma sudaryti galimybę Kalėjimų departamento pareigūnams pradėti administracinių nusižengimų teiseną, kai pataisos įstaigose nustatomi Tabako kontrolės įstatymo pažeidimai. Šiandien tai atlieka policija.
Taip pat yra siūloma griežtinti administracinę atsakomybę už neatvykimą į karo tarnybą ir karo prievolininkų pareigų nevykdymą, tai yra padidinti baudas iki 900 eurų. Taip pat siūloma griežtinti atsakomybę už energetikos objektų ir įrenginių apsaugos taisyklių pažeidimus iki 150 eurų.
Administracinių nusižengimų kodekso priedas numato Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą ir dėstomi nauja redakcija keičiami vėliau įsigaliojantys priedo pakeitimai. Ačiū jums. Atsakysiu į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiama ministre, išties geras ir įdomus projektas, jūs čia daugelyje straipsnių nuostatų gana įspūdingai griežtinate baudas už įvairiausio pobūdžio veikas, tai būtų irgi lyg ir normalu, jeigu neprisimintume, kokiai partijai jūs atstovaujate ir kokią diskusiją jūs išsakote, pavyzdžiui, narkotikų dekriminalizavimo diskusijoje. Jūsų partijos atstovai faktiškai vieningai unisonu teigia, kad baudos dydis ar atsakomybės dydis nesprendžia problemų, priešingai – jas dar daugiau pagilina.
Mano klausimas, ar šioje pozicijoje tos filosofijos jūs nebesilaikote? Kodėl nusižengiate partinėms nuostatoms ir priešrinkiminei programai, nes laisvė ir baudų griežtinimas, mano nuomone, nelabai ką bendro turi?
E. DOBROVOLSKA (LF). Ačiū, gerbiamas kolega, už filosofinį ir intrigą mėginantį sukelti klausimą. Atkreipsiu dėmesį, kaip ir pristačiau projektą, kad tai yra jungtinis projektas, kad mes užtikrintume tvarią teisėkūrą, tai yra ne tik Teisingumo ministerijos iniciatyvos, bet mes turime ir Krašto apsaugos ministerijos, Energetikos ministerijos siūlomus pakeitimus, kuriuos sujungėme į vieną projektą, kad būtų paprasčiau ir tvariau pateikti.
Kalbant apie baudas, primenu: būtent Laisvės partijos pagrindinis dalykas yra tas, kad mes baudžiamąją atsakomybę turime taikyti kaip kraštutinę priemonę, taip pat šiame pakete mes matome ir atsakomybės mažinimą. Kaip minėjau, kaip pavyzdys, juridiniams asmenims laiku nepateikus finansinių ir kitų ataskaitų yra mažinama bauda, kad mes galėtume taikyti ir administracinį nurodymą – tai yra greitesnis, paprastesnis procesas. Labai ačiū jums už klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama ministre, ar neatrodo, kad kontrabandininkams atidarysime kai kuriuos vartus taip elgdamiesi, priimdami šį įstatymą?
E. DOBROVOLSKA (LF). Jeigu galėtumėte, patikslinkite.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Dėl kontrabandininkų, sakykime, jiems dabar švelniname, baudžiamosios atsakomybės nebus, o kaip bus iš tikrųjų? Tik baudą susimokės ir viskas bus labai gerai?
E. DOBROVOLSKA (LF). Akivaizdu, kad šiuo atveju sprendžiamos kelios problemos. Aiškinamajame rašte būtent pagrįsta pagal teismų praktiką. Jeigu mes žiūrėtume atskiras baudas, kodėl keičiamos kai kuriuose straipsniuose, tarkime, ten, kur yra siūloma mažinti, yra pagrįsta teismų praktika, kad dažniausiai teismai skiria labai mažas baudas, ir atitinkamai tas vidurkis, nustatytas šiandieną, yra neproporcingas. Jeigu mes kalbėtume apie juridinius asmenis, kurie laiku nepateikia finansinių ataskaitų, tarkime, sumažinę kartelę, kad būtų mažiau negu 1 tūkst. 500 eurų, mes įgyjame galimybę taikyti administracinį nurodymą. Tai iš esmės tie subjektai greičiau gautų ir plačiau ratas būtų taikomas.
Akivaizdu, kad tų klausimų bus, tad svarstymo metu komitetuose reikėtų apie juos kalbėti, juolab kad čia yra labai skirtingų temų ir ministerijoje. Atitinkamai, tikėtina, ir Seimo nariams kils skirtingų klausimų.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nefilosofinis klausimas. Aš dabar vis stebiu Seime, kad Laisvės partija linkusi tik didinti baudas, bet aš nežinau, ar jūs suprantate, kad žmogus apskritai yra linkęs klysti, ir ar baudų dydis iš tikrųjų nesprendžia problemų? Aš manau, kad turi būti kaip civilizuotose šalyse: yra įspėjimai, perspėjimai ir tik tada bauda, o dabar imatės kraštutinių priemonių, kurios iš tikrųjų nesprendžia. Aš taip manau ir tikiu, nes tai rodo patirtis valstybėse. Ačiū.
E. DOBROVOLSKA (LF). Labai ačiū. Čia turbūt mažiau klausimas buvo, tiesiog pamąstymas. Aš vis dar atkreipsiu dėmesį atsieti partiją, nes mes teikiame jungtinį kelių ministerijų projektą.
Antras dalykas. Kaip kraštutinė priemonė, mes žinome iš teisės, yra būtent baudžiamoji atsakomybė. Dėl jūsų pateikto konteksto, kaip yra kitose valstybėse, jeigu pažiūrėtumėte į aiškinamąjį raštą, būtent ir pateikiamas tas platesnis kontekstas. O ministerijos, atsakingos už savo sritis, tikrai komitetuose galės ir plačiau tai pristatyti.
PIRMININKĖ. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tiesų, ministre, labai labai platus įstatymo projektas, apimantis daugybę sričių ir susijęs su nemaža grupe žmonių. Vis dėlto kelia abejonių, kad tiems, kurie turi daugiau galimybių, ir mokėti baudas, tarkime, juridiniai asmenys, kurie teikia finansines ataskaitas, ko gero, mes daugiausia kalbame apie įvairias įmones, kurios turi didesnius pajėgumus, o jauni žmonės, kurie gal nenori atlikti karo prievolės dėl įvairiausių priežasčių, o kiekvienas žmogus yra laisvas pasirinkti, deja, priimti įstatymai dabar yra kitokie… Man įdomi jūsų asmeninė nuomonė kaip teisingumo ministrės: ką jūs galvojate apie privalomąją karo tarnybą ir dar šiuo įstatymu siūlomas didinti baudas už vengimą tos tarnybos?
E. DOBROVOLSKA (LF). Ačiū, kolege, už tikrai labai gerą klausimą. Esu tikra, ne tik dėl baudų, bet apskritai dėl karo tarnybos turėtų atsakyti Krašto apsaugos ministerija, ir esu tikra, kad bus galimybė tuos klausimus pateikti ir Krašto apsaugos ministerijai, kuri inicijavo šiuos pakeitimus.
PIRMININKĖ. Klausia V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiama ministre, jūs paminėjote, kad šis projektas yra jungtinis, ne vien tik Teisingumo ministerijos. Kaip ir mano kolegos klausia, aš irgi esu šalininkas… kad mes didintume baudas, nes griežtinimas iš tiesų nepriveda prie teisingo požiūrio, o būtent tik švietimas duoda. Atskirtis toliau didėja tarp pasiturinčiųjų ir nepasiturinčiųjų, suteikiant antstoliams ir visiems kitiems pasipelnyti. Mūsų valstybė būtent viena iš mažiausiai surenkančių iš skiriamų baudų, nes institucijos pradeda uždarbiauti vien per sankcionavimą. Pažiūrėkime šiandien, pavyzdžiui, Kelių policija pastato trikojus ir medžioja, apsaugininkas to trikojo ramiai miega ir gauna iš valstybės biudžeto mokesčių mokėtojų pinigus. Po to skaitome „Delfi“, visuose kituose dienraščiuose, kiek pažeidėjų per savaitę, kiek pažeidėjų per mėnesį ir taip toliau. Ar mes neatidarysime Pandoros skrynios?
E. DOBROVOLSKA (LF). Labai ačiū, kolega. Turbūt mažiau klausimas, labiau irgi vertybinis pasisakymas jūsų. Aš gal tik norėčiau irgi replikuoti, kad visgi policijos pareigūnai ne uždarbiauja, o būtent vykdo savo pareigas. Tuo atveju mūsų teisės aktai nustato ir atsakomybę ir taip užtikrina, kaip tų taisyklių, dėl kurių visuomenė susitaria, gali būti laikomasi ir atitinkamai kokios yra sankcijos.
O grįžtant prie jūsų esminio klausimo, atkreipiu dėmesį, kad šitas projektas numato skirtingus reguliavimo objektus, tai yra mes kalbame tiek apie baudų mažinimą, tiek apie didinimą skirtingose srityse. Juolab mes kalbame apie labai skirtingus subjektus, tai yra tiek apie tuos subjektus, kurie būtent susiję su nacionaliniu saugumu, tiek apie tuos, kurie yra susiję su kitomis sritimis. Esu tikra, kad svarstymo metu būtų pats tinkamiausias laikas ir komitetuose atskirai pažiūrėti, nes tai yra labai skirtingi objektai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už kalba J. Razma. V. Valkiūnas. Keista, nes… Taip, V. Valkiūnas – už.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū. Norėčiau ministrei replikuoti. Pareigos taip suformuluotos, kad uždirbtume pinigų. Čia galima per įstatymus ir bet kokias tas pareigas ir sistemą suformuluoti, kaip ir mirties bausmė, kitos baudos. Matyti, kad ministrė jau eina diktatūros link, griežtina, keičia formatą Laisvės partija. Įdomi situacija. Reikia gal palaikyti, kad jinai, kaip sakant, gimsta iš naujo, bus jau kitokia partija, bus griežta partija, įves tvarką, sukčius ir neklaužadas susodins į kalėjimą, tai bus nors įdomu gyventi Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš kalba A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, su visa pagarba teisingumo ministrei, išties nepykite, bet negaliu agituoti balsuoti už šį įstatymo projektą dėl labai paprastos priežasties. Iš tiesų Laisvės partijos atstovai siūlo nelaisvės projektą, taip galbūt galima pavadinti. Baudos yra didinamos drastiškai, tai galbūt nebūtų labai keista, jeigu nebūčiau dalyvavęs bent poroje labai įdomių, naudingų ir tokių produktyvių Laisvės partijos atstovų inicijuotų diskusijų dėl narkotikų dekriminalizavimo klausimų. Jose labai aiškiai, nedviprasmiškai, vienareikšmiškai buvo išsakyta, kad bausmių didinimas neduoda visiškai jokio efekto, arba priešingai – duoda neigiamą efektą, ir aš su tuo sutinku. Iš tiesų labai gera pozicija, jai tikrai reikia pritarti. Tačiau tai, kas dabar yra teikiama Laisvės partijos teisingumo ministrės, kažkaip nedera su tomis programinėmis nuostatomis, su tomis ideologinėmis nuostatomis, kurios yra demonstruojamos, kurios gimsta diskusijose, jų teko klausytis, labai įdomiose diskusijose. Iš tiesų man keista ir tam tikra prasme netgi gaila Laisvės frakcijos narių, kurie yra, kaip sakyti, turbūt prašomi ministrės balsuoti už šitą įstatymo projektą, kuriam jie visa esybe nepritaria.
Aš tikrai džiaugiuosi turėdamas galimybę įgarsinti tai, pasakyti tai už jus, gerbiami kolegos, galite nedėkoti. Iš tiesų tikiuosi, kai ateis laikas balsuoti, kai bus balsavimo metas, vis dėlto išliksite ištikimi sau, nepaklusite ministrės tokiam mandagiam prašymui laužyti savo įsitikinimus ir laikysitės tvirtos vertybinės pozicijos, kurią jūs labai aiškiai ir tvirtai deklaravote tiek prieš rinkimus, tiek ir dabar, pirmųjų dviejų Seimo sesijų darbo metu. Iš tiesų suteikiu jums gerą progą laikytis savo vertybinės linijos ir toliau.
Ministre, tikiuosi, nesupyksite ant frakcijos kolegų, kurie laikysis savo nuomonės, kurią turi labai tvirtą ir aiškią.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Motyvai ir nuogąstavimai išsakyti. Balsavimas dėl šio projekto bus numatytu laiku.
Šiek tiek lenkiame rytinę darbotvarkę. Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą J. Razmą. Buvote užsirašęs, tačiau po pateikimo. Mes po vieną. Jau motyvai buvo išsakyti ir už, ir prieš. (Balsas salėje) Atsiprašau, gerai. Už kalba J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pirmiausia aš norėčiau apginti ministrę, ji čia buvo atakuojama, nors niekuo nėra prisidėjusi prie to projekto. Projektas pateiktas dar buvusios valstiečių ir žaliųjų Vyriausybės, bet aš vis tiek kviečiu balsuoti už, nes turi būti ir tam tikras tęstinumas. Reikia padėkoti ministrei, kad ji be kokių nors atsiribojimų tvarkingai pateikė projektus.
Aš sutinku, kad dėl kai kurių pasiūlytų baudų dydžio Teisės ir teisėtvarkos komitete ramiai galima padiskutuoti, gal kai kuriuos ir sumažinti. Bet projektai tikrai yra reikalingi, ypač projektas Nr. XIVP-106, jo labai laukia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Todėl aš kviečiu balsuoti už ir toliau ramiai žiūrėti, ką dėl tų baudų dydžių galima patobulinti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai už ir prieš išsakyti. Balsavimas bus numatytu laiku.
11.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-444 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Šiek tiek lenkiame darbotvarkę, taigi dabar apsvarstysime rezervinius klausimus. Norėčiau pakviesti gerbiamąjį J. Razmą. Pirmasis rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-444. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiuo projektu įvykdome salėje viešai duotą pažadą A. Skardžių įrašyti į kokio nors komiteto sudėtį. Po ilgų diskusijų ir geriausių sprendimų paieškų galima sakyti, kad kolega grįžta prie šaknų. Kažkada jis vadovavo Audito komitetui, bene pirmasis Audito komiteto pirmininkas ir buvo, kai mes įkūrėme tą komitetą, jeigu aš neklystu. Tokiu būdu būtų papildoma šio komiteto sudėtis.
Taip pat yra gautas Seimo narės I. Kačinskaitės-Urbonienės prašymas išbraukti iš Ateities komiteto. Frakcija vietoj jos nieko nesiūlo, tai tiesiog būtų išbraukiama. Tokie du pasiūlymai dėl komitetų sudėties.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti jūsų niekas nenori. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Svarstymas. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Balsavimas bus numatytu laiku.
11.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-445 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 3 klausimas – nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-445. Prašom, gerbiamas Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šis nutarimo projektas yra sąlygotas mano prieš tai pateikto projekto. Šiuo nutarimu mes sumažiname Ateities komiteto narių skaičių nuo 20 iki 19 ir Audito komiteto narių skaičių padidiname atitinkamai nuo septynių iki aštuonių. Turbūt dabar Audito komitete bus išskirtinai didelė opozicijos atstovų persvara ir Vyriausybę kontroliuoti bus idealiausios sąlygos. Tokių proporcijų, matyt, niekada dar nėra buvę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Svarstymo stadijoje dalyvauti diskusijoje užsirašiusių nėra. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Nutarimo projektą sudaro vienas straipsnis. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Balsavimas numatytu laiku.
11.06 val.
Seimo savaitės (2021-05-10–2021-05-14) – 2021 m. gegužės 11 d. (antradienio) ir 13 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kitas darbotvarkės klausimas – savaitės, prasidedančios gegužės 10 diena, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, laikydamiesi tradicijų ir Statuto nuostatų, kaip žinote, turime vieną savaitę be Seimo plenarinių posėdžių, jeigu neskaitytume neeilinio specifinio posėdžio gegužės 3 dieną. Ta kita čia pristatoma savaitė prasideda gegužės 11 dieną antradienio plenariniu posėdžiu, kuriame surašyta formaliai pasiekusių svarstymo stadiją projektų. Galbūt išskirtiniai dalykai – kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus pristatymas, pateikimas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos narių pateikimas, įskaitant ir komisijos pirmininko kandidatūrą. Po pietų – dar šiek tiek svarstymų, toliau pateikimai. Daugiausia tai yra Vyriausybės projektai. Antradienį, kai būna Vyriausybės pusvalandis, greičiausiai mes tą laiką skirsime europiniams reikalams Europos reikalų komiteto prašymu, kuris yra numanomas, bet turėtų būti suformuluotas rytoj.
Toliau, ketvirtadienį, matyt, bus išskirtinis momentas tai, kad posėdžio pabaigoje mes priimsime visą tą gausybę Seimo nutarimų, kiek jų čia dabar yra – 14, dėl kokių nors asmenų ar įvykių pagerbimo kitais metais. Tokių pagerbiamų dalykų, kaip minėjau, turėsime 14, bet, ko gero, dar vienas prisidės šiek tiek atsiliekantis, tai turėsime, matyt, visus 15.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Jurgi, aš nežinau, gal ne visai išgirdau čia per šurmulį. Ar Konstitucinio Teismo teisėjo pristatymas ar kokia nors procedūra prasidės, ar dar ne?
J. RAZMA (TS-LKDF). Konstitucinio Teismo teisėjo kandidatūra bus pateikta, bet ketvirtadienį dar priėmimas nenumatytas, kad būtų daugiau laiko frakcijoms susitikti. Priėmimas, matyt, bus dar kitą savaitę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausiančių daugiau nėra. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu patvirtinti savaitės darbotvarkę? Dėkoju. Patvirtinta bendru sutarimu.
11.09 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3778(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės rezervinis 1 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3778(3). Pranešėjas – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, po svarstymo Seimo plenariniame posėdyje buvo gautas Seimo narių pasiūlymas dėl šio projekto. Komitete buvo diskutuota su teikėjais, pasiūlymo iniciatoriais ir komitetas pritarė bendru sutarimu, iš dalies pritarė šiam projektui. Buvo rastas kompromisas, sutarimas, kad vienam, tiksliau, dviem dalykams buvo pritarta – dėl amžiaus mažinimo, dėl stažo mažinimo, tai yra iki 24 metų ir dvejų metų stažo. Bet vis dėlto žiūrėjome dėl eismo saugumo kaip į vieną iš prioritetinių dalykų, kad įgūdžius suformuoti reikia, lieka praktinio vairavimo įgūdžių formavimas, ir taip pat pritarta įsigaliojimo paankstinimui iki, irgi toks kompromisinis variantas tarp liepos ir rugsėjo mėnesio, rugpjūčio 1 dienos, įsigalios tas 2 straipsnis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo narių M. Majausko, L. Jonausko, A. Palionio, E. Pupinio ir kitų pasiūlymas. Ar galėtų gerbiamas Mykolas pristatyti šią pataisą?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, jeigu leisite, kadangi po siūlymu pasirašė 71 Seimo narys, tai aš norėčiau galbūt šiek tiek plačiau paaiškinti situaciją, kurioje esame, ir pasiūlyti sprendimą.
Pirma, atkreipsiu dėmesį, kad apskritai ši iniciatyva yra ne M. Majausko, gerbiamo E. Pupinio ar J. Sabatausko, bet tai yra piliečių iniciatyva, kuri atsirado Seime. Deja, užtruko dvejus metus diskusijos, kol mes priėjome prie esamos situacijos ir dabar jau esame pasiruošę priimti sprendimą. Atkreipsiu dėmesį, kad daugelis Europos Sąjungos šalių leidžia ir skatina naudoti dvirates priemones ir siūlo mažinti apribojimus dėl galimybės valdyti vieną ar kitą dviratę transporto priemonę. Tuo jau yra pasinaudojusios daugelis Europos Sąjungos šalių, įskaitant ir kaimynines šalis, kur iš esmės yra sudaroma galimybė turint tam tikrą stažą ir tam tikrą amžių vairuoti motorolerį iki 125 kub. centimetrų. Diskusijoje mes turėjome itin griežtą Susisiekimo ministerijos ir policijos poziciją, jos niekam nepritarė, todėl neišvengiamai mes grįžome į Seimą ir surinkome 71 Seimo nario parašą, kad būtų išbraukti Susisiekimo ministerijos ir policijos siūlymai.
Šiandien mes turime kompromisinį variantą, kuriam aš kviečiu pritarti, nes komitetas pritarė iš dalies. Mes dabar turime tokią situaciją, tai yra 24 metai amžius, dveji metai vairavimo stažas, absoliučiai jokių egzaminų ir tik praktinio vairavimo kursai, ir viskas. Iš esmės komitetas pritarė iš dalies, komitetas taip pat pritarė ir paankstinti įgyvendinimo datą, nes kalbėjo apie kitus metus, bet šiandien mes esame sutarę, kad įsigaliotų dar šią vasarą, tai yra nuo rugpjūčio 1 dienos. Todėl, gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiamas pranešėjau, gerbiami Seimo nariai, aš, kaip šių siūlymų iniciatorius, labai siūlau nebalsuoti ir pritarti komiteto kompromisiniam pasiūlymui, pritarti tam, ką pasiūlė komitetas ir gerbiamas pranešėjas, kaip ir pristatė – pritarti iš dalies. Toks būtų pasiūlymas ir kviesčiau nelaužyti iečių, priimti sprendimą kuo greičiau tam, kad jis galėtų įsigalioti ir Susisiekimo ministerija galėtų parengti trumpus, kelių valandų, trijų, maximum penkių valandų, vairavimo kursus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti, kad svarstytume pataisą? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Gerbiamasis pranešėjau, ar galėtumėte išdėstyti komiteto nuomonę?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kaip ir minėjau, komitetas pritaria kompromisiniam variantui, pritaria iš dalies siūlymui tiek dėl 2 straipsnio įsigaliojimo, tiek dėl 1 straipsnio, kad mažinamas vairuotojų amžius ir stažas – iki 24 metų amžius ir dvejų metų stažas su praktinio vairavimo mokymu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už. Už pataisą kalba K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF) Ačiū, gerbiama Pirmininke. Manau, kad šis įstatymo projektas, kurį, manau, priimsime, tikrai labai svarbus žmonėms. Kaip minėjo gerbiamas M. Majauskas, buvo daug kreipimųsi, ir labai džiugu, kad šis projektas galų gale pasiekė, jis suteikia žmonėms daugiau tikslumo, aiškumo ir daugiau paprastumo. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, kadangi iniciatorius M. Majauskas pritaria komiteto pritarimui iš dalies, ar galime bendru sutarimu pritarti tokiai redakcijai ir mes? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 1 straipsnio turime apsispręsti, ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra gauta Seimo nario M. Majausko ir kolegų pataisa. Ar galėtumėte, gerbiamas Mykolai, pristatyti pataisą?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Taip. Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiamas pranešėjau, mieli kolegos, čia yra dar viena pataisa, apie kurią trumpai užsiminiau. Mes siūlome ankstinti įsigaliojimo datą, tai yra kad įsigaliotų nuo liepos 1 dienos. Tačiau sutarę su komitetu kaip kompromisinį pasiūlymą, nors pradinis variantas buvo ateinančių metų kovas, kaip kompromisą mes sutarėme su gerbiamu pranešėju, komiteto nariais, Susisiekimo ministerija, „Regitra“, tai jau būtų kompromisinis siūlymas – įsigaliojimas nuo rugpjūčio 1 dienos. Būtų pakankamai laiko „Regitrai“ parengti, Susisiekimo ministerijai parengti trumpus, kaip minėjau, trijų, maximum penkių valandų vairavimo praktinius mokymus, kad žmonės, kurie sėstų ant šios dviratės transporto priemonės, turėtų bent minimalius įgūdžius ir jau šią vasarą galėtų tuo pasimėgauti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, noriu atsiklausti, ar galime pritarti bendru sutarimu šios pataisos svarstymui? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Gerbiamas pranešėjau, ar galėtumėte pristatyti komiteto nuomonę?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas pritarė paankstinimui, numatytas terminas iki rugpjūčio 1 dienos. Pagrindinis dalykas – ne tiek Susisiekimo ministerijos parengti poįstatyminiai aktai, kiek Vidaus reikalų ministerijos turi būti nustatytas nacionalinis kodas, o čia yra programinės įrangos keitimas. Toks pagrindinis rūpestis, bet tikimės, kad Vidaus reikalų ministerija, „Regitra“ suspės tą padaryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų sutarimas pasiektas, ir džiaugiuosi, kad vis dėlto sutarėme ir dėl datos. Tokio ilgo periodo niekam nereikia. Ačiū komitetui, kuris labai nuodugniai nagrinėjo šį klausimą, ir buvo pasiektas tam tikras sutarimas. Tikrai pritariu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti komiteto suredaguotai versijai? Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėkoju. Ar galime visam 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Kalba E. Pupinis už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai džiaugiuosi, kad toks sutarimas atsirado, ir tikrai džiaugiuosi, kad piliečiai Peticijų komisijai dėl teisės aktų pakeitimų teikia kai kuriuos pasiūlymus, kurie yra gyvenimiški ir tikrai gali būti įgyvendinti.
Šiuo metu tai kaip vienas iš pavyzdžių, kad Peticijų komisijos parengtas teisės aktas įgauna prasmę. Džiaugiuosi, kad buvo įsiklausyta į piliečių nuomonę, kad vis dėlto grįžtame nuo to per daug ilgo laikotarpio, kuomet žmogui gali būti suteikta tokia teisė tik po 25 metų arba turint penkerių metų, ketverių metų stažą. Grįžtame prie piliečio pasiūlyto varianto, tai yra dvejų metų stažas, 24 metai. Tikrai džiaugiuosi, kad buvo sutarta ir dėl to, kad nereikia kokio nors tęstinio vairuotojų mokymo. Asmuo, turintis B kategoriją, yra baigęs kursus ir pakankamai supranta apie techniką, tikrai įsivaizduoja motociklą. Savaime suprantama, buvo nemažai diskusijų dėl praktinio mokymo. Tikrai ačiū, kad buvo pritarta ir mano siūlymui, ir toks dabar galutinis subalansuotas variantas, kuriame faktiškai atsižvelgta į visas puses.
Noriu palinkėti tiems, kurie rašys teisės aktų įgyvendinamuosius aktus, kad nepersistengtų. Iš tiesų yra asmenų, kurie nuo vaikystės važiuoja motociklais, ir yra tų, kurie galbūt tikrai negeba vairuoti, nes pirmą kartą mato motociklą. Vairavimo mokyklos taip pat turėtų būti atsakingos. Tiems, kurie rašys poįstatyminius aktus, kad vis dėlto patikrinimas būtų nebūtinai po tam tikro skaičiaus valandų, galbūt pirmasis patikrinimas galėtų būtų po pirmos valandos. Jeigu asmuo tikrai supranta, turi vairavimo įgūdžius, galėtų jie iš karto važiuoti į gatvę, pasižiūrėti, ar iš tikrųjų žmogus gerai valdo motociklą, ir tuomet išduoti pažymą, kuri suteiktų teisę važiuoti. Tikrai sveikinu už tokį sutarimą ir pritariu įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Motyvai už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, aš galbūt šiek tiek chronologijos, nes manau, kad turime žinoti savo didvyrius. Aš pradėčiau nuo eilinio piliečio E. Jasaičio, kuris patikėjo, jog yra tokia galimybė įtikinti Lietuvos Respublikos parlamentą priimti sprendimą. Jis pasinaudojo piliečio įstatymo iniciatyvos teise siūlyti Peticijų komisijai ir suformulavo labai aiškų, pagrįstą siūlymą, kad reikia keisti įstatymą.
Norėčiau padėkoti buvusiam Peticijų komisijos pirmininkui P. Čimbarui, kad jis gynė, vėliau pristatė šį įstatymo projektą čia, Seimo posėdžių salėje, praeitoje kadencijoje, ir tai darė labai sėkmingai. Ačiū jums, gerbiamas Petrai, ačiū jums, gerbiamas Ernestai.
Taip pat norėčiau padėkoti ir šios kadencijos Peticijų komisijos pirmininkui gerbiamam E. Pupiniui, kad jis taip pat perėmė šią estafetę, nešė šią vėliavą ir užtikrino, jog įstatymas būtų priimtas ir pasiektų finišo tiesiąją. Taip pat labai noriu padėkoti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariams ir biuro darbuotojams, kurie prisidėjo prie to, kad būtų rastas kompromisas. Labai noriu padėkoti gerbiamam J. Sabatauskui už kantrybę klausymų ir svarstymų metu, labai noriu paprašyti, kad visi atidžiai stebėtume Susisiekimo ministerijos sprendimus, kuriais bus įgyvendinti praktiniai mokymai, kad tai nebūtų pasipelnymo šaltinis.
Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti ir užtikrinti tai, jog Lietuvos piliečiai, kaip yra ir daugelyje Europos Sąjungos šalių, galėtų pasimėgauti dvirate transporto priemone, nes ji yra mažiau tarši, užima mažiau parkavimo vietų, užtikrina, kad būtų mažiau kamščių, spūsčių mieste, gerina psichinę ir gerina fizinę asmens sveikatą, taip pat skatina turizmą. Todėl kviečiu pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsavimas jau netrukus – nuo 11 val. 30 min.
11.22 val.
Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-429 (pateikimas)
Spėsime apsvarstyti dar vieną – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-429. Kviečiu pranešėją K. Vilkauską.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu pristatyti šį Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiame įteisinti istorinių sostinių statusą.
Šį projektą parengti paskatino keturi esminiai siekiai, kad tokioms unikalioms Lietuvos teritorijoms kaip Trakų rajono savivaldybėje Seniesiems Trakams ir Trakams, Širvintų rajono savivaldybėje Kernavei, Vilniaus mieste Senamiesčiui ir Kauno mieste Senamiesčiui būtų suteiktas specialusis statusas – teritorijų su Lietuvos istorine sostine statusas, kad ateities kartoms teritorijose su Lietuvos istoriniu statusu būtų išsaugotas esantis unikalus kultūros paveldas ir gamta. Kad teritorijose su Lietuvos istoriniu statusu esantys unikalūs kultūros paveldo ir gamtos objektai būtų ne vien tik išsaugoti, bet ir įveiklinti, tai yra kad, šiose teritorijose racionaliai išplėtojus šiuolaikinę socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą, jie taptų patrauklūs ir dar labiau lankomi tiek Lietuvos gyventojų, tiek užsienio turistų. Kad visų teritorijų su Lietuvos istorinės sostinės statusu plėtra vyktų koordinuotai ir kompleksiškai, jas jungtų bendri infrastruktūros objektai, būtų kuriamos ir įgyvendinamos bendros turistų, lankytojų srautų valdymo programos. Žalia, tvari ir subalansuota istorinių sostinių vizija, jungianti turistinius maršrutus tarp visų Lietuvos istorinių sostinių, taptų įtraukia, integralia investicija į turizmą ir kultūros puoselėjimą.
Ką iki šiol nuveikėme? Buvo atliktas Seimo kanceliarijos analitinis tyrimas, parengta gerųjų pavyzdžių analizė, kultūros ir istorijos paveldo vietų statuso reglamentavimas, remiantis septynių Europos Sąjungos valstybių narių šalių patirtimi. Galime pasakyti, kad kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, skiriamas išskirtinis dėmesys Krokuvos senamiesčiui, kuris gausiai lankomas turistų. Kaip rodo tarptautinė šalių patirtis, turizmas yra pagrindinis daugelio istorinių miestų ekonominių išteklių… geras, tinkamas istorijos pateikimas mieste, kokybiškas infrastruktūros išpildymas yra atspirties taškas miestui atrasti ir turistams lankyti. Istorinių sostinių idėja buvo svarstyta Kultūros komitete. Dėkoju, gerbiami Kultūros komiteto kolegos, kad palaikėte. Kultūros komitetas raštu kreipėsi į Vyriausybę prašydamas Kultūros, Aplinkos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms pavesti rengti Lietuvos istorinių sostinių veiksmų planą. Istorinių sostinių idėja, be to, suinteresuoti ir visų istorinių teritorijų vadovai – Trakų, Širvintų, Kernavės, Vilniaus ir Kauno merai. Istorinių sostinių idėja derinta ir su Kultūros ministerija. Šiai idėjai pritaria kultūros ministras, tik norima turėti teisinį statusą.
Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų įstatymo projekto buvo gauta Teisės departamento išvada. Pateiktoje išvadoje randame daug vertingų pastebėjimų. Žinoma, dalis iš jų redakcinio pobūdžio, tačiau svarbu paminėti vieną pastabą, susijusią su istorinių sostinių statuso įveiklinimu. Galime atsakyti, kad įteisinus teritoriją, turinčią istorinių sostinių statusą, a priori keturių Lietuvos sostinių atsiradimą, atsiranda prielaidos parengti veiksmų planą, kuris, taikant įvairias teisines, organizacines, ekonomines, finansines ir kitas priemones, leis koordinuotai plėtoti tokias didelę reikšmę visai Lietuvai, tautai turinčias teritorijas ir, racionaliai išplėtojus specialią infrastruktūrą, įveiklinti jose esančius unikalius kultūros paveldo ir gamtos objektus.
Pabaigai svarbu paminėti, kad Lietuvos istorinių sostinių idėjos sėkmingas įgyvendinimas leis ateities kartoms išsaugoti ir įveiklinti unikalų Lietuvos kultūros paveldą ir gamtą. Tai reiškia, kad kultūros paveldo ir gamtos objektai būtų pritaikyti lankyti ir taptų patrauklūs Lietuvos bei užsienio turistams. Tai leis sulaukti augančio lankytojų susidomėjimo mūsų krašto istorija, kultūra bei jos populiarinimu. Dėkoju, gerbiami kolegos, ir laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų norėtų paklausti penki kolegos. Pirmasis klausia R. Šarknickas. Posėdžiui toliau pirmininkaus pavaduotojas P. Saudargas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Dėkoju kolegai, nes tai yra sprendimas laiku. Iš tikrųjų gal jo reikėjo ir prieš 15–20 metų. Tikrai yra geras jūsų pasiūlymas, susijęs su sostinių statusu. Aš tik noriu paklausti, nes esate iš Trakų. Įvažiavus į Trakus, miestelio veidas tikrai nėra gražus, nes šiferio stogai ir panašiai, tik priartėję prie pilies mes matome jau kitą vaizdą. Atsiradus šiam statusui, kokia galimybė išlieka, kad tie darbai, renovacija ir panašiai, bus galimi? Iki dabar Trakų savivaldybė labai sunkiai skinasi, kad leistų renovuoti ar pagal tą panoramą statyti pastatus ir panašiai. Ar nebus tada visiškai užblokuota, atsiradus sostinių statusui? Ačiū.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už gerą klausimą. Iš tikrųjų Trakų miesto ir Trakų istorinio parko ribose galioja Istorinio nacionalinio parko planavimo schema. Kiek žinau, kaip tik dabar vyksta atrinkimas dėl tos Istorinio nacionalinio parko planavimo schemos parengimo ir pristatymo visuomenei. Dėl tų visų arba draudimų, arba leidimų bus nagrinėtame dokumente. Istorinių sostinių statuso idėja yra pabrėžti būtent mūsų unikalumą, gausų mūsų atvykstančių srautų kiekį ir sudaryti veiksmų programą, kuri bus atiduota Vyriausybei.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Taip, gerbiamas pranešėjau, pirmas daiktas, Konstitucijos 17 straipsnis sako, kad Lietuvos valstybės sostinė yra Vilniaus miestas, ilgaamžė istorinė Lietuvos sostinė. Daugiau kokių nors istorinių sostinių mes ir neįvedinėjome, labai aiškiai turbūt buvome valstybė, kuri apsibrėžėme tai, kas yra Konstitucijoje.
Dabar jūs siūlote įvesti istorines sostines, kur, pasirodo, ir Širvintos, kur Kernavė yra į šoną, istorinė sostinė, ir pasakojate, kad tik tada, kai ji atsidarys, kai bus tai padaryta, bus antrieji vasiukai, viskas ten bus pastatyta, padaryta. Tiesą pasakius, aš įžvelgiu tik tai, kad jūs esate iš Trakų vienmandatės, norite truputį sureikšminti tą savo vienmandatę ir viskas. Bet šitas įstatymo projektas, mano supratimu, visiškai nekoreliuoja su racionalia mūsų valstybės plėtra ir tvarkymusi. Širvintos dabar tampa mūsų istorine sostine. Na, gerai, nežinau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Jeigu pastebėjote, ne Širvintų rajono savivaldybė akcentuojama, o Kernavė. Žinome ir dabar, istoriškai yra susiklostę taip, kad istorinės sostinės yra Kernavė, kuri buvo pirmoji, paskui persikėlė į Senuosius Trakus, po to Vilnius, o Kaunas yra laikinoji sostinė.
Svarstydami Kultūros komitete mes tikrai aiškiai apibrėžėme, kad šitas statusas padėtų išryškinti tas vietas, kurios yra svarbios valstybingumui, tai yra kultūros paveldas, kultūros palikimas. Kalbama apie tas ribas, kur gausiausia kultūros paveldo objektų, tai kalbant ir apie Senuosius Trakus, kur yra Vytauto gimtinė, ir apie Kernavę, kur yra ribos, Kernavės kultūrinio rezervato teritorijos ribos.
Per paskutinį pokalbį susijungus su gerbiamu R. Kraujeliu buvo iškeltos problemos, kad pradėjo slinkti vienas iš piliakalnio šlaitų. Tai visa tai nukreipta būtent į tų kultūros vertybių paveldo išsaugojimą ir galimybę jas pažinti tiek Lietuvos, tiek užsienio lankytojams.
PIRMININKAS. Dėkui už atsakymą. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega Kęstuti, ačiū jums už meilę istorijai, pagarbą istorinėms sostinėms. Nors dar trumpai dirbame komitete, bet pastebėjome, kad jūs daug specializuojatės šioje srityje. Kai komiteto posėdyje svarstėme, buvo mažiau tų sostinių. Ko gero, pirmininko V. Juozapaičio išprovokuota iniciatyva atsirado ir Kauno senamiestis.
Aš norėčiau pasitikslinti, ar su Kauno miesto valdžia, su meru tie dalykai buvo aptarti, ar jūs įtraukėte pats, ar viskas buvo suderinta?
Antras dalykas. Ar šiam statusui įteisinti reikės ir lėšų, ar tai nepadidins susipriešinimo su kitais Lietuvos regionais? Ačiū.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už gerą klausimą. Tikrai noriu padėkoti gerbiamam komiteto pirmininkui V. Juozapaičiui, nes būtent jo iniciatyva ir pasiūlymu laikinoji sostinė, kuri jau turi savo istoriją, atsirado šiame ketvirtuke. Rengdami šitą įstatymo projektą kreipėmės į visas savivaldybes ir gavome teigiamus atsakymus iš Vilniaus, Kauno, Širvintų ir Trakų rajono savivaldybių. Manau, kad ir merams yra aktualu, kad būtų pabrėžtos jų kultūros paveldo vertybės ir gamtiniai objektai, turintys išskirtinę reikšmę visai Lietuvai.
O dėl antro klausimo. Iš tikrųjų, kaip ir komitete mes priėmėme raštu, po šito statuso priėmimo Kultūros komitetas raštu kreipėsi į Vyriausybę prašydamas Kultūros, Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms pavesti rengti Lietuvos istorinių sostinių veiksmų planą. Manau, tame veiksmų plane ir atsispindės įvairūs finansiniai šaltiniai: bendro finansavimo, specialių dotacijų, vietinių rinkliavų ir įvairūs kiti finansiniai šaltiniai.
PIRMININKAS. Dėkui už atsakymą. Gerbiami kolegos, trumpinkite tiek klausimus, tiek atsakymus, nes labai senka laikas. Klausia gerbiamas kolega J. Pinskus.
J. PINSKUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tiesų jūsų iniciatyva (…) yra labai gera, nes šiandien tos mūsų senos kultūros sostinės iš tiesų yra labai užmirštos, o kai kurios net priklauso ir UNESCO paveldui. Nesvarbu, kad priklauso ir Širvintų rajonui, aš kalbu apie Kernavę. Jūs prieš tai atsakėte į mano klausimą, kurį aš norėjau paklausti. Kurortų statusą turintys miestai gauna papildomą finansavimą, dabar supratau, kad šiandien finansavimas, suteikus šį statusą, irgi atsiras papildomas. Iš tiesų bus galima nuveikti daugiau darbų, kurie tikrai šiandien labai reikalingi. Ačiū jums už iniciatyvą.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega. Aš dar pažymėsiu, kad istorinių sostinių statusas ir veiksmų planas apimtų ilgesnį laikotarpį. Planuojama nuo 2022 iki 2030 metų. Ta paskutinė data pasirinkta ne veltui, nes tais metais, 2030 metais, mes švęsime Vytauto karūnavimo 600 metų jubiliejų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis labai trumpai klausia gerbiamas J. Džiugelis. Prašau.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų norėjau pasiteirauti konkrečiai dėl laikinosios sostinės Trakų. Kaip žinoma, ten iš savivaldybės kyla tam tikrų iniciatyvų vykdyti trinkelizaciją ir aplink pilį, nes ten neva yra netinkama danga ir kai kurie turistai išsitepa batelius. Lygiai taip pat dėl medžių kirtimo. Yra tokių priešpriešų iniciatyvų, kad norima panaikinti žaliąją gamtą Trakuose. Mano klausimas yra konkretus: ar šis įstatymas, kurį jūs dabar teikiate, padės nacionaliniam parkui ginti žaliąją ekonomiką, ginti kultūrinį paveldą, ar visgi padės savivaldybės taryboms naikinti šį paveldą? Ačiū.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Aš tikrai esu šalininkas, kad kuo daugiau išliktų žalumos, ir su šia situacija dėl medžių kirtimo esu susipažinęs. Pats buvau labai didžiai nustebęs, kai taip vyko. Ačiū Dievui, darbai sustabdyti, o į jūsų klausimą dėl paveldo ir dėl išsaugojimo tų natūralių gamtos objektų dar kartą sakau: šio projekto esmė, kad ateities kartoms būtų išsaugoti teritorijose su Lietuvos istorinės sostinės statusu esantys unikalūs kultūros paveldas ir gamta.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Galite užimti savo vietą. Dabar motyvai už ir prieš. Už kalba gerbiamas A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Garbūs kolegos, nors šį įstatymo projektą teikia opozicijos atstovas, jis yra įtrauktas į opozicinę darbotvarkę, Kultūros komitete mes apsvarstėme koncepciją šio įstatymo projekto dėl istorinių sostinių ir labai vieningai visi jai pritarėme. Jeigu yra noro gludinti vieną ar kitą nuostatą, tikrai komitetuose galima tai padaryti. Tačiau vertinant, kad istorinės sostinės turi turėti atskirą statusą, tokie pakeitimai mūsų teisiniame reguliavime išties yra sveikintini ir būtini. Kviečiu palaikyti šį įstatymą. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kalba prieš K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiaip man keistas visas šis straipsnis: sodų bendrijos, kurortai, sostinės – čia viskas suplakta į vieną mišrainę ir dar yra įpareigojimai Vyriausybei, ką kam padaryti, kokių ten teritorijų statusus suteikti istorinėms sostinėms. Jeigu kalbėtume apie istorines sostines, reikėtų tada dar Vorutą įrašyti, lyg nėra visai žinoma, gal atsiras. Dabar… (Balsas salėje: „Palemoną!“) Palemoną, taip, teisingai čia man replikuoja kolegos. Vilniaus miesto senamiestis… Pasirodo, Vilnius yra dviguba sostinė – ir istorinė, ir neistorinė, nes turi senamiestį. Tai Užupis irgi dar turės atrasti kažką. Šiaip tai truputį man skamba komiškai. Tokie dalykai nerašinėjami, čia yra istorikų reikalas. Kiekvienas su Lietuvos istorija susipažinęs žmogus žino tas senąsias sostines ir gali jas paminėti, o istorikai gali apie jas rašyti veikalus, bet tikrai ne įstatymo reikalas jas aprašinėti ir dar nurodinėti Vyriausybei, kaip su jomis elgtis. Egzistuoja Kultūros ministerija ir ji tiek, kiek reikia, tvarkys tuos objektus. Tikrai čia yra keistas dalykas, atkreipkite dėmesį. Tai nerimta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti, balsavimas numatytu laiku.
Dabar tas numatytas laikas ir atėjo. Gerbiami kolegos, kviečiu užimti darbo vietas, pereisime prie balsavimo dėl įstatymų projektų, kuriuos sėkmingai apsvarstėme ryte.
11.41 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 20, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-31(2)ES (priėmimo tęsinys)
Konkurencijos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-31(2). Priėmimas. Gerbiami kolegos, balsuojame. Atkreipiu dėmesį, kad vyksta balsavimas, pradedame balsuoti dėl visų įstatymų. Šiuo metu balsuojame dėl Konkurencijos įstatymo. Priėmimo stadija, būtų gerai 71 balsas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 125, balsavo 125 Seimo nariai – visi 125 už. Skelbiu, kad Konkurencijos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.42 val.
Juridinių asmenų registro įstatymo Nr. IX-368 41 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 42 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-32(2)ES (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Juridinių asmenų registro įstatymo straipsnio ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 42 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-32(2). Balsavimas. Priėmimo stadija. Balsuojame dėl Juridinių asmenų registro įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 125, balsavo 125 Seimo nariai – ir vėl visi 125 balsavo už. Juridinių asmenų registro įstatymas (projektas Nr. XIVP-32(2) yra priimtas. (Gongas)
11.43 val.
Civilinio kodekso 2.54, 2.64, 2.71, 2.72 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-33(2)ES (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės klausimas – Civilinio kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-33(2). Priėmimas. Balsuojame. Balsuojame dėl Civilinio kodekso priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 125, balsavo 124 Seimo nariai – ir visi 124 balsavo už. Taigi Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.44 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 4, 7, 8, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 24, 26, 27, 30, 31, 33, 35, 37, 38, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5274(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5274(2). Priėmimas. Balsuojame. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 123 Seimo nariai: už – 122, prieš nėra, susilaikė 1. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.45 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 11, 13, 16, 17, 18, 19, 21, 24, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-192(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-192(2), taip pat priėmimas. Balsuojame. Balsuojame dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Taigi užsiregistravo 125, balsavo 125: už – 111, prieš – 4, susilaikė 10. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.46 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių ir Vokietijos Federacinės Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių laikino buvimo kitos valstybės teritorijoje (Lietuvos ir Vokietijos susitarimo dėl ginkluotųjų pajėgų narių atvykimo) ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-194(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau yra įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių ir Vokietijos Federacinės Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių laikino buvimo kitos valstybės teritorijoje (Lietuvos ir Vokietijos susitarimo dėl ginkluotųjų pajėgų narių atvykimo) ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-194(2). Vėlgi priėmimas. Balsuojame. Balsuojame, gerbiami kolegos, dabar priėmimas įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl ginkluotųjų pajėgų buvimo.
Matome, bus replika per šoninį mikrofoną, tačiau prieš tai paskelbsime balsavimo rezultatus, kurie vėlgi yra pozityvūs. Šiandien Seimas kaip niekad vieningas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 128, balsavo 128: už – 127, prieš nėra ir 1 susilaikė. Taigi įstatymas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo (projektas Nr. XIVP-194(2) yra priimtas. (Gongas)
Replika per šoninį mikrofoną – gerbiamas E. Zingeris. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Kadangi buvau šio įstatymo kuratoriumi, norėčiau pasakyti, kad tai yra labai didelis padėkos Vokietijos Federacinei Respublikai ženklas iš šio garbingo parlamento – beveik vieningai. Tai yra istorinis momentas. Ir mes manome, kad be galo svarbu, kad dabar ribos iš kažkada buvusio Vakarų Berlyno pasislinko ties mūsų siena, ir Vokietijos Federacinės Respublikos kariuomenė, 450 karių, yra mūsų šeimos nariai. Reiškiame padėką Federacinei Vokietijai ir, žinoma, jų atstovams čia. Čia yra didžiulis dalykas ir didžiulis žingsnis į priekį. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas Emanueli.
11.48 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5372(2)VK (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5372(2). Priėmimas. Balsuojame. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Sveikatos draudimo įstatymo priėmimo. Matau vėluojančių, matau besiblaškančių salėje. Balsuojame dėl Sveikatos draudimo įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 127, balsavo 126: už – 125, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.49 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 344 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4292(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau – Atliekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4292(2), taip pat priėmimas. Balsuojame. Taigi balsuojame dėl Atliekų tvarkymo įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Seimas vienybę išlaiko. Užsiregistravo 126, balsavo 125: už – 124, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi Atliekų tvarkymo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.50 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3756(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3756(2). Balsuojame. Priėmimo stadija. Balsuojame dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo. Gerbiami kolegos, vyksta balsavimas dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 121: už – 95, prieš – 1, susilaikė 25. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.51 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 3, 7, 11, 14, 15, 16, 22, 252, 51 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-148(2) (svarstymo tęsinys)
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo daugelio straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo projektas Nr. XIVP-148(2). Svarstymo stadija. Balsuojame. Balsuojame dėl Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo.
Užsiregistravo 126, balsavo 126: už – 122, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo daugelio straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
11.52 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 223, 321, 327, 401, 4131, 558, 560, 579, 589, 620, 621, 644 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-106, Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 1411 straipsniu ir 589 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3220 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-107, Administracinių nusižengimų kodekso 313 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3262 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-108 (pateikimo tęsinys)
Administracinių nusižengimų kodekso daugelio straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-106. Ir kartu galbūt galime ir lydimuosius? (Balsai salėje) Ar galime, kolegos? Gerai, kartu visus tris lydimuosius. Taigi kitas lydimasis, aš paskelbsiu, yra Administracinių nusižengimų kodekso vieno straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-107 ir Administracinių nusižengimų kodekso 313 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-108.
Čia buvo pateikimas ir mes dabar dėl visų trijų galime po pateikimo balsuoti. Kviečiu balsuoti dėl trijų Administracinių nusižengimų kodekso įstatymų pakeitimo paketo, kurį pateikė teisingumo ministrė. Po pateikimo balsuojame dėl Administracinių nusižengimų kodekso paketo.
Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 93, prieš – 3, susilaikė 24. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Svarstymo data 2021 m. birželio 15 d. Pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Turbūt galime bendru sutarimu tam pritarti? Pritarta.
11.54 val.
Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-436 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-436. Čia taip pat buvo ministro pateikimas. Balsuojame dėl valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 127, balsavo 127: už – 79, prieš – 17, susilaikė 31. Taigi Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta.
Čia taip pat siūloma svarstyti šių metų birželio 15 dieną, ir pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
Taigi dabar mes, kadangi ryte padirbėjome iš peties ir apsvarstėme įstatymus iš vakarinės darbotvarkės, tai… Jūs norite per šoninį mikrofoną? Taigi per centrinį mikrofoną M. Puidokas. Prašau.
M. PUIDOKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamas…
PIRMININKAS. Garsiau, jeigu galima.
M. PUIDOKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Tiesiog dėl kortelės išsimagnetinimo dėl darbotvarkės 1-2, 1-3, 1-4 ir 1-5 klausimų prašau įskaityti mano balsą už…
PIRMININKAS. Už. Gerai.
M. PUIDOKAS (DPF). …šiuose balsavimuose neveikė.
PIRMININKAS. Supratau. Įskaitome protokole.
11.57 val.
Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-429 (pateikimo tęsinys)
Dabar Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-429. Balsuojame po pateikimo. Apsvarstėme įstatymą iš vakarinės darbotvarkės, tačiau spėjome. Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas. Jį pateikė gerbiamas K. Vilkauskas.
Užsiregistravo 124, balsavo 120 Seimo narių: už – 83, prieš – 2, susilaikė 35. Taip pat yra pritarta įstatymo projektui po pateikimo. Siūloma svarstyti šių metų birželio 10 dieną. Kaip pagrindinis būtų numatomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Balsai salėje) Kaip pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Taip pat nori per šoninį mikrofoną, matyt, papildyti dėl komitetų V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Taip, dėkoju. Aš noriu papildyti dėl Kultūros komiteto kaip papildomo, taip pat turiu Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkės pavedimą siūlyti komisiją kaip papildomą. Ir dar turiu pavedimą paprašyti frakcijos vardu Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl kaip papildomų Kultūros komiteto ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos turbūt galime bendru sutarimu? Neturime problemų. Gerai, bendru sutarimu. Dėl Vyriausybės išvados taip pat bendru sutarimu? (Balsai salėje) Tuomet balsuojame. Buvo prašoma frakcijos vardu dėl Vyriausybės išvados. Balsuojame.
Šio metu balsuojame dėl Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo projekto. Jam po pateikimo pritarta. Balsuojame, ar reikia Vyriausybės išvados.
Užsiregistravo 129, balsavo 129 Seimo nariai: už – 69, prieš – 46, susilaikė 14. Taigi yra pritarta prašyti Vyriausybės išvados. (Balsai salėje) Taip pat gerbiamas J. Džiugelis norėtų.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas posėdžio pirmininke, jūs mane pastebėjote per vėlai. Aš norėjau siūlyti dėl Vyriausybės išvados dėl šio projekto ir atkreipti dėmesį, kad buvome preliminariai sutarę su premjere, kad prašysime ir tikrai reikia. Ačiū, kad buvo pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip suprantu, jūsų valią mes įgyvendinome, jūs dubliuojate siūlymą. Labai ačiū. Mes jau dėl to apsisprendėme. Toliau buvo iš rezervinių klausimų taip pat apsvarstyti visi rezerviniai klausimai.
11.59 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3778(3) (priėmimo tęsinys)
Taigi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3778(3). Priėmimas. Balsuojame. (Balsai salėje) Priėmimo stadija dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto. Kas pavėlavote, kolegos, balsuojame dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Ir jau balsavome. Užsiregistravo 127, balsavo 125 Seimo nariai: už – 104, prieš – 3, susilaikė 18. Taigi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3778(3) yra priimtas. (Gongas)
12.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-444 (priėmimo tęsinys)
Toliau rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-444.
Taip pat yra priėmimas ir balsuojame dėl priėmimo. Balsuojame dėl komitetų sudėties patvirtinimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 124, balsavo 122 Seimo nariai: už – 119, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ yra priimtas. (Gongas)
12.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-445 (priėmimo tęsinys)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-445. Balsuojame. Čia taip pat likęs tik priėmimas. Balsavimas dėl priėmimo dėl komitetų narių skaičiaus. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 124, balsavo 123 Seimo nariai: už – 122, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ yra priimtas. (Gongas)
Visus apsvarstytus darbotvarkės klausimus mes priėmėme.
12.02 val.
Vyriausybės valanda
Dabar kviečiu visus į Vyriausybės valandą. Ministrus kviečiu užimti savo vietas. Jūsų turbūt norės paklausti vienas kitas Seimo narys vieno kito klausimo.
Laba diena, ko nematėme, gerbiami ministrai. Prašom užimti vietas ir pasiruošti atsakyti į klausimus.
Pirmas iš anksto ruošiasi opozicijos lyderis S. Skvernelis. Du klausimai. Tuoj, kai visi susės, jums įjungsime mikrofoną ir galėsite klausti. Dalyvauja visi ministrai, išskyrus užsienio reikalų ministrą, kuris yra išvykęs su vizitu.
Pirmas klausia gerbiamas opozicijos lyderis S. Skvernelis. Du klausimai. Prašom.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Laba diena. Gerbiama premjere, norėčiau jūsų paklausti. Pirmiausia noriu pacituoti Lietuvos Respublikos Seimo narių praeitos kadencijos 2018 m. birželio 4 d. interpeliaciją tuometiniam Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui. Buvo suformuluotas toks pirmas klausimas: „Seimo nariams ir visuomenei jau kuris laikas daug klausimų kelia jūsų ryšys su viešąja įstaiga Baltijos aplinkos forumu. Kodėl jūs iki šiol nepateikėte pagrįstų ir argumentuotų atsakymų dėl minėtos įstaigos dalyvavimo įvairiuose ministerijos projektuose, konkursuose?“
Ar jums neatrodo, kad šitas klausimas ir šiandien aktualus? Pagal žiniasklaidos pranešimus ta sėkminga įmonė toliau dalyvauja kitos ministerijos sėkminguose konkursuose.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Aš noriu pirmiausia jums pasakyti komplimentą – tikrai kažkas labai gerai dirba su archyvais jūsų komandoje. Komplimentas. Bet šitą klausimą jūs turėtumėte adresuoti savo buvusiam ministrui ponui A. Palioniui, nes jeigu jūs referuojate tiesiai nekalbėdamas apie tą pirkimą, apie kurį buvo rašyta spaudoje, atrodo, šią savaitę, tai paraiškos ministerijai buvo pateiktos tada, kai niekas Lietuvoje dar nežinojo, kad K. Navicko kandidatūra bus siūloma į žemės ūkio ministrus. Tai aš labai atsiprašau, bet šiuo atveju, sakyčiau, tai yra toks truputėlį bandymas pritempti istoriją už ausų.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Antras klausimas.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Svarbu, kas priima galutinį sprendimą, o ne kada procesas buvo pradėtas.
Dabar antrą klausimą norėčiau paklausti gerbiamos vidaus reikalų ministrės. Nematau, ar yra. Turbūt yra. Gerbiama ministre, jūs, būdama Seimo nare, garsėjote kaip labai aktyviai už skaidrumą kovojanti politikė. Šią savaitę Apeliacinis teismas priėmė sprendimą vadinamojoje Vilniaus stadiono byloje ir pripažino, kad Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas stabdyti arba iš esmės sužlugdyti šitą valstybei svarbų projektą buvo neteisėtas, padarytas pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Tuometinė laikinoji vadovė šiandien yra jūsų asmeninio pasitikėjimo politinės komandos narė, Vidaus reikalų ministerijos kanclerė. Ar nematote tikslingumo reikalauti politinės asmeninės atsakomybės už neteisėtą sprendimą, kurio pasekmes jaučia visa valstybė dėl svarbaus projekto sužlugdymo?
PIRMININKAS. Ar norėsite atsakyti? Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Kalbant apie skaidrumo dalykus, pirmiausia manau, kad jums dar yra nemažai klausimų dėl vykdytų viešųjų pirkimų ir tų procesų, kurių galbūt jūs nesukoordinavote ir nesužiūrėjote. Aš labai tikiuosi, kad mūsų teisėsaugos institucijos atliks savo darbą ir priims atitinkamus sprendimus.
O dėl mano politinės komandos ir jos kompetencijos, aš visiškai ja pasitikiu ir tikrai neturiu jokių priekaištų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia gerbiamas A. Vinkus. Ruošiasi A. Sysas.
A. VINKUS (LVŽSF). Aš gerbiamam sveikatos ministrui. Gerbiamas ministre, žinoma, kad be galo daug darbo užima kova su pandemija, tačiau yra klausimų, kuriuos kelia rinkėjai dėl planinių konsultacijų poliklinikose, papulti pas kardiologus, pas siaurų specialybių gydytojus. Taip buvo ir iki pandemijos, bet dabar dar didesnės eilės. Sakykime, pas kardiologą laukia net iki keturių mėnesių ir panašiai.
Toliau. Delsiama pagal priklausomą terminą išmokėti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensaciją už paciento nuosavomis lėšomis įsigytą sąnario protezą, rašo žmonės.
Kitas dalykas – dėl psichiatro paslaugų. Į mane kreipėsi pacientai, kuriems norint įforminti globą reikalinga psichiatro konsultacija, nes ligonis turi psichikos problemų. Bet jis yra nevaikštantis. Dėl koronaviruso situacijos psichiatrai į namus nevaikšto. Žodžiu, čia problemos, aš tikiu, išsprendžiamos, tik svarbu jūsų dėmesys. Ir gal galėtumėte pakomentuoti nors keliais žodžiais, kodėl taip yra.
A. DULKYS. Laba diena. Ačiū už klausimą. Jau prieš gerą mėnesį mes visos Lietuvos mastu (tuo metu buvo, reikia pripažinti, jau gerėjanti pandeminė situacija) ėmėmės tokio kompleksinio požiūrio ir kvietėme net visą visuomenę jau sugrįžti į gydymo įstaigas. Kiekvienoje gydymo įstaigoje turėjome atskirą planą, kaip grąžinti į gyvenimą tas paslaugas. Reikia pripažinti, kad pastebima yra problema ta, kad žmonės yra įsibauginę pandemijos, bijo viruso ir daugeliu atvejų net nesiregistruoja pas šeimos gydytojus ir kitur tiesiog iš baimės lankytis gydymo įstaigose. Mes turime čia tam tikrą, kaip sako, kitos rūšies problemą.
Dabar Vilniaus regione, reikia pripažinti, kylantys sergamumo skaičiai mums truputėlį vėl pristabdo šį procesą, bet tikiu, kad mes gegužės mėnesį įveiksime vis tiek ir šį etapą ir grįšime prie aktyvaus darbo, kaip sugrąžinti mūsų žmones į mūsų gydymo įstaigas. Daugeliu atvejų yra visiška galimybė tą daryti, tiesiog patys žmonės, kaip minėjau, yra pradėję vengti tai daryti.
O dėl tų konkrečių atvejų, jeigu jūs man galėtumėte ar elektroniniu paštu, ar kitu būdu perduoti, aš jau konkrečiai pasidomėčiau tada. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Klausia gerbiamas A. Sysas. Ruošiasi V. Fiodorovas. Vėliau – A. Butkevičius.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų žemės ūkio ministrui. Mes šiandien bendravome su Baltijos jūros žvejais ir tais, kurie žvejoja šiek tiek toliau. Jie skundėsi, taip sakant, pasikeitusia Žemės ūkio ministerijos politika. Juo labiau, man labai keista, kad būtent jūsų Vyriausybė žadėjo būti atvira diskusijoms ir kontaktams, bet vietoj aiškaus bendravimo, kaip pasakė mūsų svečiai, kurie dalyvavo susitikime, jūsų pavaldiniai pasiūlo uždaryti duris. Mano klausimas: kodėl pasikeitė Žemės ūkio ministerijos pozicija tam tikrais klausimais, kurie prieš porą metų ar prieš porą savaičių buvo traktuojami vienaip, o dabar, atėjus naujam viceministrui, viskas, taip sakant, apsivertė? Labai ačiū.
K. NAVICKAS. Nežinau, politika nepasikeitė, su žvejais aš bendrauju asmeniškai, buvau susitikęs, aptarėme pagrindinius dalykus, netgi perteikiau Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkei, kur galėtų būti kitoks interpretavimas pateiktų Žvejybos įstatymo dalykų. Nepriimčiau tos pastabos, kad pasikeitė. Jeigu yra kažkokių konkrečių faktų, kuriuos aš išgirdau dėl viceministro, pasidomėsiu, esame atviri ir politika nesikeičia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Fiodorovas. Ruošiasi A. Butkevičius, vėliau M. Ošmianskienė. Prašau.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, pirmininke. Mano klausimas yra sveikatos apsaugos ministrui. Aišku, norėtųsi matyti jį čia gyvai toje vakcinavimo kampanijoje, visiškai liūdnoje, arba kad visiškai nematyti, būtų stiprus žingsnis, kuris įrodytų, kad vakcinos yra veiksmingos. Bet klausimas apie kitus dalykus.
Faktiškai visų partijų programose buvo kalbama apie regioninę politiką, apie vis didėjančią atskirtį ir jos mažinimą. Noriu ministro paklausti, kaip čia taip įvyko, kad mažųjų miestų gyventojai buvo nuskriausti, tie, kurie apsisprendė skiepytis ir laukė eilėje, ir didžiųjų miestų naudai, Vilniaus miesto naudai, gavo sumažėjusį vakcinos kiekį?
Dar vienas klausimas apie dar vieną nelygybę, apie registraciją. Ar vis dėlto planuojate vieningą registravimo sistemą, ar tokia bus kuriama, kada bus kuriama, nežinau, šiais ar kitais metais, kad atsirastų aiškumas? Gal gali pačios savivaldybės tą sistemą įgyvendinti, joms galbūt bus kompensuojama, nes tai iš esmės labai smarkiai padėtų. Žinote, Vilniuje gali gyvoje eilėje kas nori užsirašyti, aišku, pagal tas grupes, kurios yra skirtos, kada nori, kaip nori, internetiniu būdu, pasirinkti laiką, o mažuose miestuose, regionuose reikia laukti malonės, kada paskambins šeimos gydytojas, įtrauks ar neįtrauks į sąrašą. Tokiu būdu turime nelygybę, nes Vilniuje ar didžiuosiuose miestuose gali skiepytis žmonės, tie, kurie nori, o mažuosiuose – tie, kuriuos pakviečia. Todėl dar turime tokią situaciją, kai 95 metų gyventojai vis dar laukia savo eilės, turbūt turime tūkstančius tokių žmonių Lietuvoje. Tai kaip čia yra?
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Šiuo metu yra ekstremali situacija, yra pandemija, būtent savo pavyzdžiu ir elgesiu demonstruoju tą, ką sakome visiems Lietuvos gyventojams, kad jeigu yra galimybė vykdyti savo darbą ir pareigas nuotoliniu būdu, tai ir reikia daryti, ir to kviečiu visus.
Dabar dėl skirstymo. Mes kiekvieną penktadienį su vakcinavimo centrais turime susitikimus ir vakcinų skirstymas jau seniai nebėra pagal gyventojų skaičių, o yra skirstoma pagal situaciją, pagal tai, kaip kuris vakcinavimo centras sugeba tai padaryti. Paskutiniai sprendimai buvo padaryti būtent dėl savaitgalį išskirtinai išaugusios neigiamos situacijos Vilniaus regiono Vilniaus klasterio ligoninėse ir išskirtinai pačiame Vilniuje. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad vakcinų ir šią savaitę gavo taip pat ir kitos savivaldybės. Iš viso šią savaitę mes išskirstėme 231 tūkst. vakcinų, kitą savaitę atvyksta dar 99 tūkst. vakcinų, tai aš manau, kad kitą savaitę mes spręsime jau kitą problemą – žiūrėsime ir stengsimės, kad vakcinavimo centruose jau nebūtų vakcinų likučių. Bet šiaip tas perskirstymo principas yra įprastas, reguliarus ir tie, kas dirba vakcinavimo centruose, tą tikrai gerai žino, tačiau galiu pripažinti: galbūt, taip, merų lygmeniu, administracijų direktorių lygmeniu ta komunikacija, sakykime, ateina ir pavėluotai, bet, žinote, gyvename ekstremalios situacijos, o ne normalaus gyvenimo dienomis.
Dabar dėl registracijos labai geras klausimas. Taip, dirbame, tad tikiuosi, kad jau gegužės antroje pusėje bendra registracijos sistema veiks visose savivaldybėse visoje Lietuvoje. O šiuo metu jūsų tie minimi registravimosi skirtumai yra daugiau susiję ne su registravimosi sistemomis, o būtent su prioritetinėmis grupėmis, nes kiekvienoje savivaldybėje jų yra skirtingas dydis ir jų pasiekiamumas yra skirtingas. Todėl visi tai sprendžia skirtingais metodais. Didesnės savivaldybės jau nuomoja arba turėjo registravimo sistemas jau anksčiau, na, mažesnėms savivaldybėms tai yra sudėtingiau, bet, kaip ir sakau, tikiu, kad gegužės antroje pusėje turėsime jau bendrą sistemą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausia gerbiamas A. Butkevičius. Ruošiasi M. Ošmianskienė ir vėliau J. Baublys. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų susisiekimo ministrui. Kiek žinau, šiais metais lyg ir 94 mln. eurų yra suplanuota žvyrkelių asfaltavimo darbams užbaigti. Ar jūsų planuose yra toliau tokią programą sukurti ir tęsti žvyrkelių asfaltavimo darbus? Norėčiau išgirsti jūsų nuomonę atsakant į šitą klausimą. Ačiū.
M. SKUODIS. Dėkui. 94 mln. yra būtent valstybiniams žvyrkeliams, šiais metais tiek bus investuota į jų tiesimą. Jeigu žiūrėtume nuo 2017 metų, atrodo (galiu suklysti), sudarytus žvyrkelių asfaltavimo sąrašus, tai dar pagal tuos sąrašus nepabaigta maždaug 400–500 kilometrų. Natūralu, pirmas dalykas, išasfaltavę šiais metais, matysime, kiek pavyks išasfaltuoti, tada kitais metais pabaigsime ir kitais metais sudarinėsime, natūralu, tolesnius sąrašus. Jeigu žiūrėtume į tai, kiek žvyrkelių turime, tai būtų racionalu, priklausomai nuo turimų lėšų, maždaug iki 2030 metų išasfaltuoti tiek, kad būtų likę 19 %, o po to iki 2035 metų – 16 % valstybinių žvyrkelių. Jau toliau, kaip mūsų Automobilių kelių direkcija sako, asfaltuoti tiesiog galbūt neverta iš investicijų pusės, tai yra tas bendras planas. Priklausomai nuo lėšų mes jį ir toliau įgyvendinsime. Tikrai žvyrkeliai bus asfaltuojami pagal visus bendrus principus.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar klausia gerbiama kolegė M. Ošmianskienė. Ruošiasi J. Baublys, vėliau – D. Kepenis.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Atrodo, vakar pasirodė informacija apie žaliąjį koridorių, nukreiptą investicijoms iš užsienio pritraukti. Aš norėčiau paprašyti, gal galėtumėte truputį padetalizuoti, kas tenai ir ar tai nesudarys nelygių sąlygų vietos investuotojams, kurie galbūt irgi norėtų investuoti, konkurencinių sąlygų? Taip pat ar negalvojama apie kokį nors panašų, gal žaliąjį koridoriuką, smulkiesiems ir vidutiniams verslams? Dėkui.
A. ARMONAITĖ (LF). Gal aš pabandysiu atsakyti. Vakar Vyriausybė priėmė stambių projektų, investicinių projektų paketo įgyvendinamuosius teisės aktus. Tiek vietos verslas, tiek investuotojai iš užsienio galės pasinaudoti draugiškesnėmis sąlygomis, norėdami vystyti savo investicijas. Yra gana griežti reikalavimai dėl kapitalo investicijų, dėl darbo vietų sukūrimo. Jeigu investuotojas juos atitinka, tada gali tikėtis tiek draugiškesnės aplinkos vystant infrastruktūrą, kurioje būtų investuojama, tiek nulinio pelno mokesčio 20 metų, tiek mažesnės administracinės naštos ir specialaus dėmesio Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje priskirtų žmonių, kurie padėtų investuotojams vystyti.
Mums yra žinoma, kad yra nemažai tiek vietos verslo, kuris lietuviškas yra ir domisi šiomis galimybėmis vystyti savo investicijas, tiek užsienio investuotojai, kas yra ypač svarbu, matyt, paminėti, ir biotechnologijų srityje domisi šitomis preferencijomis. Kuo savivaldai ir regionams yra gerai, čia norėčiau atkreipti gerbiamų Seimo narių dėmesį, kad savivaldos taip pat gaus specialias dotacijas, siekdamos išvystyti tas teritorijas, kuriose būtų investuojama. Man atrodo, Lietuvai gera proga yra konkuruoti globalioje rinkoje draugiškesne aplinka, ir ne tik tose savivaldybėse, kurios turi laisvąsias ekonomines zonas, bet ir apskritai siekia investicijų pritraukimo. Čia daugiau galimybių, mažiau baimių.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar klausia gerbiamas kolega J. Baublys. Vėliau – D. Kepenis ir O. Leiputė.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu kreiptis į sveikatos ministrą. Gerbiamas ministre, viešojoje erdvėje Sveikatos apsaugos ministerija pateikė informaciją, kad ruošiasi sveikatos sistemos reformai, taip pat ketina reformuoti sveikatos įstaigų tinklą. Prašom pasakyti, ką galėtumėte įvardinti, kaip palies būtent regionų ligonines? Tokia informacija pasiekė regionų ligonines: yra nuogąstaujama, kad gyventojai negaus tinkamo gydymo, kad negalės pasiekti tų ligonių, jeigu bus prijungti prie apskričių ligoninių. Ką galėtumėte pakomentuoti šiuo klausimu? Ačiū.
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Ir komitetuose, ir kitur, ir viešai jau yra žinomos anksčiau mūsų įvardintos reformų kryptys, nes čia yra būtent derybos su Europos Komisija, derinamos tos pastabos, kurios buvo skirtos Lietuvai. Vienas iš tokių labai svarbių dalykų buvo, kad mūsų valstybės sveikatos apsaugos sistema turi būti atspari grėsmėms ir apskritai turi būti pasirengusi demografiniams pokyčiams. Čia ir yra raktas į atsakymą. Mes visų pirma kartu, pasitelkę ekspertus iš „Stratos“, Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, SAMʼo, analizuosime, iš esmės darysime analizę visų galimų grėsmių mūsų sveikatos apsaugos sistemai. Čia ir klimato kaita, ir Astravo elektrinė, ir senėjanti populiacija, apie kurią Lietuvoje iki šiol buvo mažai kalbama.
Būtent ši analizė mums padės įsivertinti tikruosius sveikatos paslaugų poreikius, kad mes žinotume, kur reikia skubios, kur reikia planinės medicinos pagalbos, būtent atsižvelgiant į ilgalaikės priežiūros modelį. Tada mes žiūrėsime, kokie tai būtų kriterijai, kokių paslaugų reikia, ir tik tuomet bus priimami sprendimai, kur ir kokioje geografinėje vietoje, kokioje gydymo įstaigoje, kaip turėtų būti peržiūrima ar akušerija, ar vaikų, ar chirurgija, ar terapija, ar panašiai ir kiti dalykai. Truputį iš kito kampo reikės prieiti prie to.
O tie, kurie mėgina dabar analizuoti, ar bus prijungta konkreti ligoninė prie kitos, tai ne tai bus daroma. Visų pirma bus atliktas šis įvertinimas ir mes visų pirma sieksime turėti sisteminį sveikatos priežiūros kokybės vertinimą, ir tik tada bus priimami sprendimai.
Užbaigdamas dar kartą noriu labai akcentuoti, kad bus žiūrima būtent į senėjančios visuomenės, į mūsų populiacijos struktūrą, dėl to ir yra svarbu, kad visoje Lietuvos teritorijoje žmonės gautų būtent tokių paslaugų, kokių reikia mūsų bendruomenei, ir ne tik šiandien, bet ir per artimiausius 10–15 metų. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Toliau klausia gerbiamas kolega D. Kepenis. Vėliau – O. Leiputė ir A. Skardžius.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Noriu klausti sveikatos ministro. Yra toks terminas „parlamentinė kontrolė“. Gerbiamas ministre, drįstu teigti, kad jūs nevykdote daugybės Seimo dokumentų įstatymų, kurie kalba apie gyventojų natūralų imunitetą, apie sveikatos tausojimą ir stiprinimą. Tai aš jau kartoju ne pirmą ir ne trečią kartą. Ir tai – ne tik mano nuomonė, tai kalba ir būrys mokslininkų, kurie laukia ir nesulaukia jūsų dėmesio aptarti tą klausimą.
Jūs dirbate daugiau nei 1 tūkst. valandų ir iki šiol neradote vienos valandos pasikalbėti su atsakingais žmonėmis – medicinos profesoriais, mokslininkais, kuriuos koordinuoja Klaipėdos universitetas. Ar galima sutarti, kad jūs rasite tą valandą ir paskirsite dėmesį Seimo dokumentams, nutarimams vykdyti? Ačiū.
A. DULKYS. Taip, pripažįstu, sveikatos apsaugos sistemoje dar daug valandų kam neradęs. Aišku, tai nepasiteisinimas, nes, matyt, tų valandų turiu tiek pat, kiek L. Tolstojus turėjo rašydamas savo veikalą „Karas ir taika“. Tikiuosi, kad rasime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiama O. Leiputė. Vėliau – A. Skardžius, A. Palionis.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas būtų premjerei. Būtų įdomu sužinoti jūsų nuomonę. Įvertinus tai, kad mūsų visuomenė vis dėlto sensta, socialinių paslaugų poreikis auga, krūviai didžiuliai, įvertinus apskritai ir pandemiją, mūsų socialiniai darbuotojai yra gerokai pervargę, perdegę, ką jūs manote apie keturių darbo dienų savaitę? Be abejo, mokant už penkias, penktą dieną skiriant supervizijoms ar visiems kitiems dalykams, kvalifikacijai kelti. Kokia jūsų nuomonė apie keturių darbo dienų savaitę? Jūs juk žinote, kad kitos šalys kalba apie tai, kai kurios jau bando tai ir padaryti. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Jūs tarsi kalbate apie tokią globalią problemą, bet tuo pačiu metu kalbate tik apie nedidelę dalį dirbančiųjų, nors ir labai garbingą. Man nelabai aišku, ar jūs kalbate apie keturių darbo dienų savaitę socialiniams darbuotojams, ar jūs kalbate apie tai apskritai. Pasaulis kalba apie daug dalykų, apie kuriuos anksčiau nekalbėjo. Manau, kad tos diskusijos tikrai vyks, jos vyks ir po pandemijos, ir dėl nuotolinio darbo, ir dėl būtinybes būti 8 valandas ofise nuo skambučio iki skambučio. Akivaizdu, ir per pandemiją, manau, daug ir įmonių, net didžiausių pasaulio įmonių įsitikino, kad žmonės gali gerokai daugiau padaryti per trumpesnį laiką, jei jie būna tiesiog labiau motyvuoti pasiekti konkretų rezultatą. Aš manau, kad čia nėra kokio nors gero atsakymo, kuris galėtų būti kaip koks nors teisės aktas priimtas ar koks nors vieningas sprendimas visame pasaulyje. Bet jūsų klausime yra labai daug labai įvairių problemų. Vienas iš klausimų, kuris man asmeniškai yra labai svarbus būtent demografiniame kontekste, tai yra ilgalaikė globa ir slauga žmonių, kurie ar yra sunkiai sergantys, ar yra tiesiog negalintys savimi pasirūpinti. Tai yra vienas iš tų klausimų, kuriuos aš esu išskyrusi sau kaip asmeninį prioritetą, būtent šitos ilgalaikės priežiūros modelio sukūrimą, tai reikalauja atpinti sveikatos apsaugą nuo socialinės apsaugos, tai nėra labai paprasta. Jūs, manau, tą puikiai žinote. Dabar yra daug socialinės apsaugos pakišta po sveikatos apsauga, ir lėšos nėra pakankamos, ir žmonių yra per mažai, ir jų atlyginimai gana demotyvuojantys. Nebus čia labai paprasta tą problemą išspręsti, tikrai čia dėsime visas pastangas.
O dėl keturių dienų darbo savaitės, sakau, manau, kad tai yra viena iš tų diskusijų, kaip apie bazines pajamas, kuri tęsis gal 10, gal 20 metų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas A. Skardžius. Ruošiasi A. Palionis. Vėliau – V. Mitalas.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas būtų tiek energetikos ministrui, tiek finansų ministrei dėl padėties Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje.
Įmonės „Rafako“ lietuviški subrangovai reikalauja padengti 11 mln. nuostolius. Kokių veiksmų jūs imsitės ir kokia atsakomybė yra departamento „Ignitis“ vadovo N. Rasburskio? Kaip skelbiama, jo įmonė „AF-Consult“ susišlavė milijonus už konsultacijas įgyvendinant kogeneracinių jėgainių projektus. Todėl norėčiau sužinoti, kas atsakingas, kokia departamento vadovo asmeninė atsakomybė ir kas dengs šias lėšas? Ar lėšos bus vėlgi išsireikalautos iš Vilniaus gyventojų, šilumos vartotojų? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Jūs teisingai pastebėjote, kad viena dalis iš Vilniaus kogeneracinės elektrinės, kurią statė laimėjęs lenkų konsorciumas, yra problemiška. Viena dalis – šiukšlių deginimas yra baigtas, šiuo metu yra bandomas. Antra dalis – biokuro katilas, kurį statė „Rafako“, yra užstrigęs. Šiuo metu yra parenkamas kitas partneris, o „Rafako“ šiuo metu yra restruktūrizuojama. Minėtos lietuviškos įmonės dirbo kaip subrangovai, mūsų valstybės kontroliuojama įmonė „Ignitis“ neturėjo sutarčių tiesiogiai su rangovais, todėl pagal Viešųjų pirkimų įstatymą (taip pat buvo kreiptasi ir į Viešųjų pirkimų tarnybą) neturi galimybės perimti tiesiogiai darbo su subrangovais, o turi rengti naują konkursą. Tą jie daro, o kadangi įmonė „Rafako“ restruktūrizuojama, tikėkimės, kad tas procesas baigsis sėkmingai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau būtų eilė klausti gerbiamam A. Palioniui, bet aš jo salėje nematau, ar ne? Nėra A. Palionio. Tada R. Žemaitaitis iš Mišrios grupės vietoj A. Palionio.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Išties, ką pasakė sveikatos ministras, tai tada ir premjerė, ir visi kiti greitai į kabinetus ir sėdėkite užsidarę, rodykite pavyzdį. Bet tai, aišku, juoko forma, darbas yra darbas ir turime čia sėdėti ir dirbti.
J. Baubliui atsakymas. Gaila, kad nepasakė ministras, kad konservatoriai užregistravo pasiūlymą ir praeitą savaitę jau perėjo Sveikatos gydymo įstaigų priežiūros įstatymas.
Mano klausimas žemės ūkio ministrui. Gerbiamas ministre, pirmadienį pasiekė toks slaptas susirašinėjimas iš jūsų ministerijos, kiek tai yra tiesa, kiek ne, tai čia ir premjerei, ir finansų ministrei būtų įdomu išgirsti. Jūs savo sprendimu, bent jau kaip nurodo, kad parama ekonominės veiklos pradžiai praeitais metais buvo 74, paskui 45 mln. eurų, jūs dabar skiriate nulį, parama verslo plėtrai buvo 23 mln., jūs dabar skiriate 11 mln. eurų, kai tuo momentu parama investicijoms į žemės ūkio valdas buvo planuota 77 mln., o jūs skiriate 230 mln. eurų.
Kaip žinote, šie pinigai būtų skiriami tik ypač stambiems ūkiams, didžiausiems ūkiams, tiems, kurie šiandien valdo daugiau kaip tūkstantį hektarų ir daugiau kaip tūkstantį sąlyginių galvijų vienetų. Lietuvoje įmonių, kurios galėtų dalyvauti, rengti tokius projektus, yra keturios, iš jų trys yra Kaune.
Kiek jums žinoma, kad jūsų viceministras dalyvavo susitikimuose būtent darant įtaką, kad tie 230 mln. eurų atsirastų šioje eilutėje, nes buvo paimti pinigai iš kitų?
Jeigu tai netiesa, aš atsiprašau, tada kažkas mane suklaidino pateikdamas šią informaciją, jeigu ne, tai prašyčiau, kad koks nors tyrimas būtų.
K. NAVICKAS. Ne, tai netiesa, nes tokio sprendimo nebuvo. Ne, ne, jūs galite rodyti, bet aš net nemačiau to susirašinėjimo, tą galiu patvirtinti, nes nebuvau įtrauktas. Sprendimo nebuvo. Aš jums galiu pasakyti, apie ką mes dabar pastaruoju metu kalbamės. Tai kalbame apie būsimą investicinį strateginį planą, kurio viena dalis yra susijusi su investicijomis į namų valdas, ir kokios proporcijos į kokius sektorius. Dar nėra galutinio sprendimo, mes jį pristatysime, tą esame žadėję, Kaimo reikalų komitetui. O kažkokie, na, kaip čia, oponacijos, kad buvo priimtas sprendimas… Nebuvo, nes mes nieko nepakeitėme dabar. Kita vertus, sprendimai Žemės ūkio ministerijoje priimami ne vienasmeniškai ministro, o yra komisijos, net tokio posėdžio nebuvo paskutiniu metu.
PIRMININKAS. Dėkui. Per šoninį mikrofoną R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Aš, ministre, jums pateiksiu. Tai yra jūsų Žemės ūkio ministerijos puslapyje naujai įdėta prie archyvų. Tikrai labai prašau pažiūrėti, ką jūsų viceministrai važiuodami namo Kaune veikia šitose verslo įmonėse. Aš dar patikrinau – netgi santykių jie nėra deklaravę. Iš tikrųjų čia bus labai didelis skandalas, nes 230 mln. eurų padidėja būtent šioms keturioms įmonėms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ministras išsiaiškins. Dabar klausia gerbiamas V. Mitalas. Prašau. Ruošiasi T. Tomilinas ir K. Vilkauskas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju už galimybę paklausti. Aš norėčiau paklausti tema, kuri, deja, yra sena kaip gyvenimas – dėl nacionalinio stadiono. Teismui nusprendus, kad Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas nėra teisėtas, ir palikus galioti tą sutartį, norėčiau paklausti, ar Vyriausybė turėtų ir turės politinės valios toliau dalyvauti projekte ir finansuoti jo Vyriausybės dalį, tai yra beveik 40 mln. eurų per trejus metus? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kai nežinau, kam klausimas, tai tada spėju, kad man. Tai yra nauja aplinkybė, visiškai ką tik išaiškėjusi. Pono S. Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės nutarimas kol kas yra galiojantis ir kol kas nėra pakeistas. Manau, kad įvertinę tai, kas įvyko teismui jau priėmus galutinį sprendimą, kai teismo vertinimas yra aiškus, tiesiog lauksime Švietimo ir mokslo ministerijos pasiūlymų Vyriausybei, kaip judėti į priekį toliau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama Jurgita Šiugždiniene, norėsite dar papildyti, ar ne, ar taip supratome?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Ką galiu pasakyti? Taip, naujas sprendimas, dar neturėjome galimybės detaliai apsvarstyti. Aišku, mes, kaip atsakingi už sportą, palaikome stadiono idėją, tai kartu teiksime siūlymą Vyriausybei ir svarstysime.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Dabar klausia gerbiamas T. Tomilinas. Vėliau – K. Vilkauskas ir A. Gedvilas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiama premjere, pirmiausia norėčiau padėkoti už balandžio 8 dienos raštą mums, Seimo nariams, kad formuojamos papildomos paramos priemonės viešosioms įstaigoms, kurių dalininkai yra savivaldybės. Pavyzdžiui, uždaryti baseinai negalėjo pretenduoti į nuo kovido nukentėjusių įmonių paramą, nes turi tam tikrus kitokius akcininkus nei privatininkai. Jūs minite papildomas priemones, tikiuosi, jos išvys dienos šviesą.
Mano klausimas yra iš panašios operos. Šiuo metu žmonės… Dabartinės karantino sąlygos yra tokios, kad žmonės gali lankytis bankuose, gali lankytis ir baruose, tačiau negali atsiskaityti ir sudaryti finansinių sandorių su komunalininkais, savivaldybių komunalininkais. Gavau tokį kreipimąsi iš Anykščių komunalininkų. Gal galima būtų tam tikras išimtis padaryti karantino nutarimuose, kad būtent tas bazines finansines paslaugas žmonės galėtų atlikti ir savivaldybės komunalinėse įmonėse, nes jos paprastai preciziškai laikosi vieno langelio principo, atstumų ir viso kito? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Turiu pasakyti, kad mane truputį jis stebina, nes tiek Lietuvos pašto, tiek ir kitos paslaugos, kurios negali būti atliktos nuotoliniu būdu, yra atliekamos. Tarkime, kvalifikuoto mobiliojo parašo atsiėmimo ir taip toliau, ir panašiai. Tai gal jūs atsiųskite tiesiog tą kreipimąsi mums ir mes tikrai pasižiūrėsime, ką galima padaryti, nes man tai atrodo kaip visiškai nesudėtinga problema.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas K. Vilkauskas. Vėliau – A. Gedvilas ir I. Pakarklytė.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Klausimas švietimo ministrei. Dėl kokių priežasčių nebuvo iškomunikuota informacija, kad pradinukai mokysis iki birželio mėnesio vidurio? Iš tikrųjų specialistai jau sako, kad mikroklimatas žiaurus, tėvai pavargę. Ar mokyklos neturi tokios informacijos, ar jūs blogai iškomunikavote? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Sprendimas suteikti papildomas atostogas pradinukams buvo priimtas dar praėjusios Vyriausybės ministro gruodžio mėnesį. Pradinių klasių mokiniams mokslo metai trunka 175 dienas, taigi visi tikrai žinojo ir čia nėra jokia naujiena, kad mokslo metai baigsis birželio pradžioje, 8–9 dienomis, kad būtų įvykdytas 175 dienų ugdymo reikalavimas. Tikrai buvo iškomunikuota ir čia nėra jokia naujiena ar kokia nors nuostaba mokytojams ar mokykloms.
PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymą. Dabar klausia gerbiamas kolega A. Gedvilas. Vėliau I. Pakarklytė ir L. Girskienė klaus. Prašau.
Jūs kortelės lyg ir neįdėjote. (Šurmulys salėje) Dabar veikia. Prašau.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas aktualus ir susijęs su perteklinėmis mirtimis. Jei SAM’as galvoja, kad planinių sveikatos priežiūros paslaugų apimčių sumažinimas arba uždarymas keliems mėnesiams neturi jokios įtakos perteklinių mirčių skaičiui, tada gal reikėtų kuo skubiau sumažinti sveikatos sistemos biudžetą, pinigus skiriant svarbesniems tikslams. O jeigu ministerija tvirtina, kad planinės paslaugos reikalingos, vadinasi, jų nebuvimas didina mirčių skaičių ir reikia galvoti, kaip grąžinti planines paslaugas.
Kitas klausimas ir pastebėjimas. Higienos instituto mirties priežasčių ataskaitos pradžioje teigiama, kad nuo kovido mirė 3 tūkst. 289 žmonės, pagal Statistikos departamentą – 3 tūkst. 260. Tačiau visose kitose ataskaitos lentelėse lieka tik 2 tūkst. 266. Jeigu skirtumas yra 1 tūkst. 243, kodėl visur viešai – prezidentūroje, Sveikatos apsaugos komitete, žiniasklaidoje – teigiama, kad perteklinis mirčių skaičius yra tik 81? Kokiu tikslu iškraipomi duomenys ir kaip visa tai vertinti matant tuos skirtumus? Ir koks yra planas grąžinti medicinines paslaugas visiems piliečiams? Ačiū.
A. DULKYS. Ačiū. Planas sugrąžinti, kaip minėjau, yra vykdomas ir, svarbiausia, aišku, priklauso nuo galimybių, kurias mums leidžia pandemijos ir sergamumo situacija. Man labai sunku komentuoti čia labai daug jūsų įvardintų visokių skaičių, kuriuos kažkas kažkur yra paminėjęs. Noriu tik atkreipti jūsų dėmesį, kad skelbiamas Statistikos departamento mirusių asmenų, kurių pagrindinė mirties priežastis jau buvo nurodyta COVID-19 liga, skaičius yra 3 tūkst. 900, mirusių, kurių bet kuri mirties priežastis buvo COVID-19, skaičius yra 6 tūkst. 700 su viršum. Ir dar toks vadinamasis statistinis skaičius, kur dėl išorinių mirties priežasčių per 28 dienas, paaiškėjo, kad yra 7 tūkst. 800 su viršum. Tie skaičiai labai atvirai ir skaidriai yra pateikti statistikos skelbiamoje medžiagoje apie COVID-19 Lietuvoje. Matyt, kviesčiau jais naudotis ir tik jais disponuoti. Aiškiai matyti ta koreliacija, kad pačių perteklinių mirčių skaičius buvo labiausiai susijęs būtent su sergamumu, mūsų vadinamuoju probleminiu kalnu, kuris truko nuo lapkričio iki vasario, o vėliau tie skaičiai sunormalėjo. Priminsiu, gruodį jie siekė rekordą per 20 Lietuvos istorijos metų. Aš tiesiog kviesčiau užsukti į tuos puslapius, kur yra teikiama oficiali informacija, o kas ten kur ką komentavo, sakė, tai tikrai negaliu pakomentuoti.
PIRMININKAS. Dar gerbiama premjerė papildys.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau papildyti. Man atrodo, kad jūs, gerbiamas ponas Aidai, ne kartą esate gana kritiškai pasisakęs apie įvairias priemones, kurias taiko Vyriausybė tam, kad pandemijos poveikis būtų kuo mažesnis. Betgi žmonių prieinamumas sveikatos paslaugų yra tiesiogiai susijęs su tuo, kiek mes turime užsikrėtusių žmonių, kiek žmonių patenka į ligonines, nes būtent tai mažina paslaugų prieinamumą. Tų paslaugų, kurios yra reikalingos žmonėms, sergantiems onkologinėmis ligomis, kardiologinėmis ligomis ir kitomis ligomis. Mes tuos žmones arba vėliau priimsime į ligonines, arba galbūt iš viso nesugebėsime pagauti, nes ligoninės yra užkrautos žmonių, kurie užsikrėtę COVID-19, o jo vanduo negydo. Man atrodo, kad reikėtų tą matyti labai atviromis akimis. Dabar esamą perteklinį mirtingumą paaiškina COVID-19, ypač jeigu mes įvertinsime visas mirtis žmonių, kurie turėjo COVID-19, nesvarbu, ar medikai tai nurodė kaip pagrindinę diagnozę, bet galima daryti pagrįstą prielaidą, kad COVID-19 jiems tikrai sveikatos nepridėjo. Faktas yra tas, kad jeigu mes nesugebėsime kaip įmanoma greičiau atkurti teikimo kitų paslaugų, mes turėsime ir kitų perteklinių mirčių. Aš labai prašyčiau pagelbėti ir paremti vis dėlto Vyriausybės pastangas įtikinti žmones, kad reikia saugiai elgtis, dėvėti kaukes, o ne skydelius, testuotis ir visaip kitaip mažinti pandemijos mastus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai premjerei. Dabar aš laikinai atsiprašau gerbiamos I. Pakarklytės, kadangi R. Žemaitaitis buvo vietoj A. Palionio, o A. Palionio vis dar nematome, tai iš Mišrios Seimo narių grupės dabar laikas būtų paklausti gerbiamai R. Tamašunienei, o paskui eilė jums. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Labai ačiū, pirmininke, už supratimą. Aš noriu savo klausimą adresuoti premjerei ir vidaus reikalų ministrei ir paklausti dėl Europos Sąjungos fondų investicijų regionams. Įstatyme yra nustatyta 30 % nuo bendro Europos Sąjungos fondų krepšelio, bet kol kas, mūsų duomenimis, vis dėlto yra tik Vidaus reikalų ministerijos penktasis prioritetas, ten pora ašarų dar iš ketvirtojo prioriteto – socialiai atsakingesnė Lietuva. O kitur, kituose nacionalinės pažangos tiksluose nėra rodiklių iš kitų šakinių ministerijų. Rodikliai ir, aišku, finansinė suma, kurią galėtų planuoti regionų tarybos. Aš noriu paklausti, kada bus aiškios finansinės projekcijos ir kokius rodiklius iš atskirų ministerijų tikrai galima perduoti, daug efektyvesnis būtų darbas, regionams, Vyriausybė ketina skirti? Ir premjerės buvo intencija, kad stiprinsime savivaldą ir savarankiškumą.
Ir dar trumpas klausimas ministrei. Ar pavyks Vidaus reikalų misterijai atkovoti Smart Regions, išmaniuosius regionus, RRFʼo ir Naujos kartos Lietuvos fonde? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš pradėsiu nuo antro klausimo. Čia nėra kovos, čia yra susitarimas. Ir RRF arba paraiška bus tokia, kaip bus susitarta. Ir niekas čia su niekuo nekovoja, todėl nereikėtų iš viso taip klausimo užduoti.
Dėl Smart Regions projekto yra pastabų ir tos pastabos, manau, ganėtinai rimtos. Juo labiau kad nėra didelės prasmės atidėti į šoną kaip dotaciją gautus pinigus tam, kad juos kažkam galėtum perskolinti. Tam yra RRFʼo dalis, kurios mes kol kas neprašome, tai yra paskolinė dalis. Jeigu mes sutarsime dėl kitų dalykų, dėl kurių dirba Vyriausybės ir Savivaldybių asociacijos dvišalė komisija, tai manau, kad mes rasime būdų, kaip spręsti tas problemas, dėl kurių buvo įsivaizduojama, kad Smart Regions yra tinkamas instrumentas. Ten yra gerų dalykų, bet yra taip pat dalykų, kurie yra kritikuotini, todėl čia nereikia skatinti kažkokios kovos, reikia ieškoti problemų sprendimų.
Dėl bendro planavimo. Strateginio planavimo metodiką Vyriausybė patvirtino vakar ir dabar atitinkamai pagal ją bus parengti kiti planavimo dokumentai. Tikiu, kad ten regioninės dimensijos klausimas taip pat susidėlios taip, kaip yra numatyta įstatymuose. Nežinau, Agne, ar dar ką nors papildytum?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėl pačios tobulinimo metodikos, tai ji bus pakeista, bus pokyčių. Kas susiję su regionais, mes tikrai sieksime, kad tas finansavimas pasiektų. Manau, kad čia nebus kovos, mes tikrai tą pasieksime bendru darbu ir sutarimu.
O dėl Smart Regions, taip, mes girdime socialinių partnerių išsakytas pastabas, konkrečiai Savivaldybių asociacijos keliamas tam tikras idėjas. Kalbant apie tai, kaip galėtų savivaldybės dalyvauti šitoje RRFʼo dalyje, tai tikrai manau, kad rasime. Dabar vyksta dar diskusijos ir bus šiek tiek tam tikrų koregavimų. Galbūt mes nematysime savivaldybių kaip valdytojų, bet kas susiję su skaitmenizavimu, manau, kad mes tikrai įtrauksime ir jos tame procese bus.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Daugiau niekas nenorės reaguoti, ar ne? Dabar klausia gerbiama I. Pakarklytė. Vėliau – L. Girskienė, R. Budbergytė. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas bus skirtas švietimo, mokslo ir sporto ministrei.
Antradienį mes kalbėjome ir diskutavome apie RRF planą ir švietimo dalyje apie 210 mln. eurų, numatytų Tūkstantmečio mokyklų tinklo vystymui. Minėjote, kad vertinate konkrečią ugdymo situaciją savivaldybėse, derinate su jomis atskirai. Mano klausimas bus apie prisidėjimą prie ugdymo įstaigų tinklo plėtros dabar stipriai augančiose savivaldybėse. Konkrečiai kalbant apie Vilnių, šiuo metu Vilniuje mokosi apie 24 % visų šalies mokinių. Ir tendencijos yra tokios, kad šiuo metu trimečių vaikų skaičius yra beveik dvigubai didesnis nei 17-mečių. Vadinasi, iki 2025 metų mokinių padaugės maždaug 14 tūkst. ir iki 2025 metų Vilniuje yra būtina atidaryti 15 naujų ugdymo įstaigų, taip pat plėsti kitų mokyklų pajėgumus, atnaujinti esamą infrastruktūrą. Tam reikia 125 mln. eurų, kas yra, be abejo, neįmanoma iš Vilniaus savivaldybės biudžeto. Ar ministerija planuoja prisidėti prie infrastruktūros Vilniuje plėtimo ir kaip konkrečiai? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, Ieva. Tikrai žinome problemą ir ne tik planuojame prisidėti, bet, beje, ir prisidedame. Aš tiesiog neturiu dabar konkrečių Vilniaus skaičių, bet ministerija tikrai nemenkai prisideda prie infrastruktūros dalykų ir mokyklų dalies. Tikrai kalbamės ir matome problemą, ir žiūrėsime, kaip galime padėti.
Dėl jūsų minėto skaičiaus. Žinote, ministerijos VIP programa yra keturis kartus mažesnė. Suprantame, kad mūsų gebėjimai prisidėti iš infrastruktūros, kurią mes valdome, lėšų tikrai yra nepakankami, tačiau ieškome galimybių Pažangos programoje ir žiūrime, kaip galime padėti. Tikrai problemą gerai žinome.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tada klausia L. Girskienė, vėliau – R. Budbergytė, M. Puidokas. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš kreipiuosi į aplinkos ministrą. Prisiminsiu „Metrail“ bylą, kai pakuotes ir pakuočių atliekas turėjusios sutvarkyti įmonės to nepadarė, nors dokumentuose yra nurodyta, kad pakuotės yra sutvarkytos. Šiandien Seimui teikėte Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, bijau, kad, priėmus jūsų siūlomas įstatymo pataisas, visi „Metrail“ dalyviai, dalyvavę asmenys sugrįš į rinką su nauja jėga.
Noriu paklausti, ar jūsų vadovaujama ministerija ruošiasi sudaryti taikos sutartį su „Metrail“ skandalo dalyviais? Man kelia nerimą tai, kad jūsų viceministrė R. Radavičienė tuo metu atstovavo pramonininkams ir pakuočių tvarkytojams, aktyviai siekusiems taikos sutarties, o ne kaltiems asmenims išaiškinti ir nuostoliams atlyginti. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Ligita, galiu iškelti vėliavą ir pasakyti, kad ir aš pats į teismą ėjau dėl to, kad valstybė kolektyviai nubaudė 2 tūkst. įmonių. Reikia prisiminti, kad Aplinkos apsaugos agentūra kiekvienais metais prižiūri licencijuojamus atliekų tvarkytojus, tvirtina metines ataskaitas, ir tie dešimtys tūkstančių Lietuvos gamintojų ir importuotojų, kurie išleidžia pakuotę, kad ir kas tai būtų: jogurto pakelis ar stiklainėlis, negali sukontroliuoti Aplinkos ministerijos licencijuojamų veiklų atlikėjų, tai yra atliekų tvarkytojų.
Ir vienas iš jų „Metrail“ prisidirbo. Žmonės teisiamųjų suole, Aplinkos ministerija nesukontroliavo, ir tada kolektyviai 2 tūkst. Lietuvos įmonių gavo aplinkos taršos mokestį. Ši istorija yra pamokanti ir ydinga, todėl mes keičiame įstatymo nuostatas. Visų pirma pakeliame licencijų reikalavimus, kad įmonių, kolektyvinių organizacijų, gamintojų, importuotojų sąskaitose nešvilpautų vėjai, jos būtų realiai atstovaujančios gamintojams, importuotojams, turinčios ir pinigus, ir atsakingus steigėjus, tada bus atsakingas požiūris į ilgalaikius įsipareigojimus.
O kalbant apie atliekų tvarkymą, problema yra. Šiandien mes deklaruojame, kad Europoje sutvarkome daugiausia plastiko pakuočių, 70 kelis procentus, bet jeigu pasižiūrėtume, kiek Lietuvoje yra pajėgumų plastikui sutvarkyti, yra vos 1–2 %. Akivaizdžiai gyvename Alisos iškreiptų veidrodžių karalystėje, sistema reikalauja pertvarkų, ir tuos pertvarkų pasiūlymus kaip tik ir pateikėme iš ministerijos. Man atrodo, jie užkirs kitus precedentus, netoleruos jų atsiradimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiama R. Budbergytė. Ruošiasi M. Puidokas, M. Matijošaitis.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Norėčiau paklausti finansų ministrės. Pasak Valstybės kontrolės, Valstybinė mokesčių inspekcija yra nustačiusi, kad 445 įmonės išsimokėjo beveik 18 mln. dividendų, nors turi mokesčių nepriemokų, kurių suma yra 30,2 mln. Ministre, noriu paklausti, ką planuojate daryti su tokiomis įmonėmis, kurios turėdamos priemoką išsimoka dividendus, nors ir teismų praktika konstatuoja, kad tai nėra galima.
Mano klausimas yra konkretus: kas bus daroma su tomis įmonėmis, kurios negrąžins? Ar pasitenkinsite tik išbraukimu iš sąrašo, kurį turi Valstybinė mokesčių inspekcija, ar jų atžvilgiu bus taikoma kokia nors ir kitokia atsakomybė? Labai ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties daug kas išsisprendė po to, kai buvo šiek tiek viešumo daugiau dėl situacijos, kai buvo paviešintos įmonės, kurios turi tuos atidėjimus ir kurios jomis naudojasi. Kita vertus, noriu atkreipti dėmesį, kad tame sąraše, kuris buvo sudarytas praėjusiais metais dar praėjusios Vyriausybės turbūt drauge su Mokesčių inspekcija, tokių griežtų nurodymų, kad Mokesčių inspekcija gali tikrinti ir įmonių likvidumą, ir kitus rodiklius, nebuvo. Tuomet, kai buvo sudarytas naujas sąrašas, jame buvo įrašyti papildomi aspektai, kuriuos gali patikrinti Mokesčių inspekcija, tai yra įmonių likvidumas, kitos įmonių finansinės būklės ir dividendų išsimokėjimas. Dabar jau Mokesčių inspekcija gali išbraukti iš to sąrašo, tuomet įmonės iš karto turi sumokėti mokesčius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia M. Puidokas, bet, man regis, jo nėra salėje. Iš Darbo partijos aš apskritai nematau kolegų, tuomet M. Matijošaitis. (Balsai salėje) Kaip sakote? Gerai, klausia M. Matijošaitis. Vėliau A. Nekrošius.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Klausimas gerbiamam susisiekimo ministrui M. Skuodžiui. Mane pasiekė žinia, kad ši Vyriausybė turi aiškių ir konkrečių ambicijų atgaivinti laivybą Nemuno upe, tai yra pramoninės, komercinės, rekreacinės paskirties laivybą. Gal galite keliais sakiniais pristatyti projektą, kokia numatyta laiko tėkmė, investicijų į laivybą atsiperkamumas, potencialas, vizija? Ačiū.
M. SKUODIS. Ačiū. Gal svarbiausias dalykas, kad Vyriausybės programos priemonių plane yra įtvirtintas tikslas gabenimą ir krovą upe padidinti praktiškai šimtą kartų. Pagrindinis objektas, į kurį koncentruojamės, yra Nemuno upė nuo Kauno iki Kuršių marių. Įgyvendinamas projektas pastatyti bunas tam, kad upė būtų susiaurinta, susiaurinus būtų garantuojamas pakankamas gylis, nes mes šiuo atveju visą laiką susiduriame su vištos ir kiaušinio problema. Kompanijos, kurios lyg ir norėtų naudotis upe, sako, kad nepakanka gylio, o kol nepakanka gylio, tai kompanijos, natūralu, nesinaudoja. Iki 2023 metų gylis bus užtikrintas. Jau vyksta mūsų atsakingos įmonės pokalbiai su kompanijomis, kurios norėtų gabenti baržomis krovinius. Skaičiai, kuriuos turiu ant stalo, rodo, kad barža atgabentas krovinys iš Klaipėdos į Kauną yra du kartus pigesnis, negu atgabentas vilkiku. Kaip pasakyti, potencialas yra, matysime, kaip jį išnaudosime, bet čia svarbu ne tik kroviniai, bet lygiai taip pat ir turizmas. Kas važiavo palei Panemunės pilis, tikrai matė, kad ta vieta, apskritai visas regionas iš turistinės pusės yra tikrai labai neišnaudotas. Aš tikiuosi, kad gilindami ir tvarkydami mes turėsime ir tam tikrų kompleksinių sprendimų.
PIRMININKAS. Dėkui ministrui. Kadangi A. Nekrošius atsisako žodžio, užleidžia jį frakcijos kolegai A. Verygai. Prašau, gerbiamas Aurelijau, jums žodis.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau gerbiamos premjerės paklausti. Kadangi įvairiais formatais niekaip nesulaukiu atsakymo ar normalaus paaiškinimo iš Sveikatos apsaugos ministerijos, tai gal jūs galėsite pasakyti. Vyriausybės programoje ir plane jūs esate numatę infekcinių ligų klasterį įgyvendinti tik 2026 metais. Žinant, kad gydymo įstaigos netgi buvo pradėjusios projektavimą, ir žinant, kaip greitai galima šiuos projektus realizuoti ir įgyvendinti, aš noriu paklausti, kodėl infekcinių ligų infrastruktūra yra atidėta netgi kitai iš esmės Vyriausybei, iki kitos Vyriausybės kadencijos vidurio. Kodėl šitas projektas nėra vystomas dabar?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš nė kiek neabejoju, kad bus pasirinktas toks projektas, kuris bus optimalus, ir čia kam jau kam, bet turbūt ne jums kalbėti apie atidėjimą kitai Vyriausybei, nes patys tą padarėte, prisiėmėte įsipareigojimus, nors nebuvo aišku, ar tas projektas išvis bus suderintas ir ar jisai atrodys būtinai tinkamas ir perimamas. Noriu pasakyti tą patį, ką ir sakiau anksčiau. Ieškosime optimalaus sprendimo ir stengsimės jį įgyvendinti kuo greičiau, bet žinau, kad daug subjektų yra pasirašę, arba, tiksliau sakant, daug jūsų pažadų yra įvertinę kaip žvirblį rankoje, bet, matyt, Vyriausybė turi teisę savo programą įgyvendinti taip, kaip jai atrodo tinkama.
PIRMININKAS. Dėkoju, premjere. Dabar klausia L. Jonaitis, greičiausiai jau paskutinis, nes baigiasi mūsų laikas. Prašau.
L. JONAITIS (LSDPF). Aš norėčiau užduoti du klausimus: vieną – švietimo, mokslo ir sporto ministrei, kitą – finansų ministrei. Kadangi švietimo, mokslo ir sporto ministrė prieš porą dienų pasirašė įsakymą dėl profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo, kur profesinio mokymo programa privalo atitikti profesiniame standarte numatytas atitinkamas pirmo–penkto lygio… pagal kvalifikacijos standartų aprašus, ar penkto kvalifikacijos lygmens programas galės įgyvendinti profesinės mokyklos ir ar dėl penkto lygmens programos bus reikalaujama praktinės patirties ir ketvirto lygmens profesinės kvalifikacijos?
Profesinės mokyklos pajėgios, jau dešimt metų gerina praktinio mokymo bazę ir naudodamos sektorinio praktinio mokymo centrų infrastruktūrą, turėdamos gerus mokytojus šią programą gali įgyvendinti.
Antras mažas klausimėlis, ar profesinių mokymo įstaigų absolventai (aš praeitą trečiadienį klausiau), kurie laiko kompetencijų egzaminus, bus paskiepyti kaip ir abiturientai?
O finansų ministrei…
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiamas kolega, jūs laiką jau baigėte, savo pirmu klausimu viršijote 30 sekundžių, antro klausimo tikrai nėra kada paklausti. Atsako gerbiama švietimo ministrė ir baigsime Vyriausybės valandą. Labai ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Tikrai šiuo metu svarstome penkto ISCED’o galimybes. Kaip žinote, buvusios Vyriausybės buvo teiktas vienoks pasiūlymas, gal labiau orientuotas į kolegijas. Tikrai manome, kad profesinės turėtų dalyvauti, ypač sektoriniai centrai. Tai diskutuojame su partneriais, su verslo organizacijomis, ko iš tikrųjų tikimasi iš penkto ISCED’o specialistų. Čia yra dar nemažai klausimų, bet artimiausiu metu tikrai apsispręsime ir tikrai matome profesinių mokyklų didelį vaidmenį.
O dėl vakcinavimo prioritetų, tai visi tie, kurie yra baigiamosios klasės moksleiviai, tai yra abiturientai, buvo skiepijami. Kol kas prioritetų sąrašas nepasikeitė, tarp jų ir profesinių.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dėkui premjerei, visiems ministrams, dalyvavusiems Vyriausybės valandoje, atsakiusiems į Seimo narių klausimus. Visiems dėkui. Vyriausybės valandą baigiame.
Kartu baigiame mūsų rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) (Balsai salėje)
Posėdis baigėsi ir tos registracijos yra formalios, jūs visi balsavote ir esate posėdyje užsiregistravę daug kartų.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.