PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
TAUTINIŲ MAŽUMŲ ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3917
2024-07-09
Vilnius
|
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||
|
1 |
1 |
|
|
Argumentai: Lietuvoje galioja Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, kurią Seimas be išlygų ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1548 (toliau – Konvencija). Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Šalys įsipareigoja sudaryti sąlygas, būtinas, kad tautinėms mažumoms priklausantys asmenys galėtų puoselėti ir plėtoti savo kultūrą ir išsaugoti esmines savo savitumo dalis – religiją, kalbą, tradicijas ir kultūros paveldą“. 1990 m. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (toliau – ETPA)
Rekomendacijos Nr. 1134 dėl mažumų teisių 11 straipsnyje yra siūlomas toks
„tautinės mažumos“ apibrėžimas: „tautinėmis mažumomis laikomos individualios,
ypatingos grupės, gyvenančios šalies teritorijoje, grupės nariai yra šalies
piliečiai, nuo didžiosios dalies gyventojų besiskiriantys tam tikromis religinėmis,
kalbinėmis, kultūrinėmis arba kitomis ypatybėmis
Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato tautinėms mažumoms
priklausančių asmenų teises, laisves ir pareigas, jų įgyvendinimą bei valstybės
įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų
papročius, kultūrinį, |
|
2 |
2 |
2 |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į aukščiau išvardintus argumentus ir tarptautiniuose dokumentuose vartojamą tautinių mažumų apibrėžimą siūlome išplėsti tautinės mažumos apibrėžimą.
Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tautinė
mažuma – grupė asmenų, kurią sudaro Lietuvos Respublikos
piliečiai, gyvenantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, turintys
ilgalaikius, tvirtus ir nuolatinius ryšius su Lietuvos Respublika, ir kuri
gyventojų skaičiumi yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos gyventojų, kuriems
būding |
|
3 |
2 |
5 |
|
Argumentai: Kadangi įstatymo projekte yra daugiau sąvokų apibrėžtų kitose teisės aktuose siūlome plėsti nurodomų įstatymų sąrašą.
Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatyme.“ |
|
4 |
3 |
|
2 |
Argumentai: Argumentai tokie patys kaip dėl pasiūlymo 1 punkte.
Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kultūrinės įvairovės skatinimo – užtikrinama pagarba tautinių mažumų kultūriniam ir kalbiniam, religiniam savitumui, skatinant tarpkultūrinį bendradarbiavimą ir sudarant galimybes kiekvienam tautinei mažumai priklausančiam asmeniui išsaugoti ir plėtoti savo tautinę tapatybę;“ |
|
5 |
3 |
|
3 |
Argumentai: 1999-06-22 Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo, 11 straipsnio 1 dalyje be kita ko, nustatyta, kad įsigaliojusias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Lietuvos Respublikoje privaloma vykdyti, o 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Todėl priimant ar keičiant teisės aktus arba priimant sprendimus, susijusius su tautinių mažumų teisėmis tikslinga sąžiningai įvertinti naujus teisinius reguliavimas bei jų atitikimą tarptautinių sutarčių nuostatoms.
Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) derinimo ir bendradarbiavimo – priimant ar keičiant teisės aktus arba priimant sprendimus, susijusius su tautinių mažumų teisėmis, konsultuojamasi su tautines mažumas vienijančiomis organizacijomis, nevyriausybinėmis ar kitomis organizacijomis, veikiančiomis tautinių mažumų teisių įgyvendinimo srityje, atliekamas teisinio reguliavimo ir atitikimo tarptautinių sutarčių nuostatoms vertinimas;“ |
|
6 |
4 |
4 |
|
Argumentai: Pagal Konvencijos 5 straipsnio 2 dalį šalys įsipareigojo „Nepažeisdamos priemonių, kurių buvo imtasi vykdant kiekvienos iš Šalių bendrąją integracijos politiką, Šalys susilaiko nuo politikos ir veiksmų, kuriais būtų siekiama asimiliuoti tautinėms mažumoms priklausančius asmenis prieš jų valią, ir saugo šiuos asmenis nuo bet kokių veiksmų, kuriais siekiama asimiliacijos.“ Lietuvos Respublikos Seimas 1994 m. spalio 13 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo“ ratifikavo 1994 m. balandžio 26 d. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį (toliau – Sutartis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Sutarties 15 straipsnyje 2 punkte nustatyta, kad šalys taip pat „susilaikys nuo bet kokių veiksmų, galinčių sukelti asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, asimiliaciją prieš jų valią“.
Pasiūlymas: Papildyti 4 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Draudžiama taikyti priemones siekiant asimiliuoti tautinei mažumai priklausančius asmenis prieš jų valią.“ |
|
7 |
5 |
1 |
|
Argumentai: Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 15 straipsnyje 2 punkte įtvirtinta, kad pasirašančios šalys „nustatys tautinių mažumų kalbų vartojimą savo įstaigose, ypatingai tuose administraciniuose- teritoriniuose vienetuose, kuriuose didelę dalį gyventojų sudaro tautinė mažuma, (...) o taip pat, vadovaujamosios tarptautiniais standartais, nesiims veiksmų, kurie sukeltų tautinius pokyčius teritorijose, kuriose gyvena tautinės mažumos.“ Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1548 ratifikavo Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją. Šios Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje 5 įtvirtinta: „Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai arba gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, jiems prašant ir jei toks prašymas atitinka realų poreikį, kiek įmanoma stengiasi minėtiesiems asmenims sudaryti sąlygas tautinės mažumos kalbą vartoti bendraujant su administracinės valdžios institucijomis“. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą jau galiojantį teisinį reglamentavimą, kyla būtinybė išsamiai reglamentuoti administracinius- teritorinius vienetus, kuriose tradiciškai arba gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, reglamentuoti tautinių mažumų kalbos vartojimą viešajame gyvenime bendraujant su tose teritorijose veikiančiomis administracinės valdžios institucijomis bei tose administracinėse vienetuose reglamentuoti galimybę gyvenamųjų vietovių, gatvių ir topografinių ženklų pavadinimus greta valstybinės kalbos užrašyti tautinės mažumos kalba. Taip pat svarbi tautinio identiteto dalis – galimybė užrašyti originalų asmens vardą ir pavardę asmens tapatybės dokumentuose. Šiuo metu tokia galimybė yra suteikiama iš dalies, nes originalų vardą ir pavardę gali užrašyti tik asmenys, kurių asmenvardžiuose nėra diakritinių ženklų. 5 straipsnio papildymas 8 dalimi sudarytų prielaidas ateityje lenkų tautinei mažumai pilnai, o ne selektyviai naudotis nustatyta teise ir galimybe užrašyti vardus ir pavardes taip, kaip Lenkijos lietuviai. Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Departamentas) sudaryta Darbo grupė tautinių mažumų įstatymo projektui rengti (toliau – Darbo grupė) savo rašte Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai 2020 metais dėl teikiamo Tautinių mažumų įstatymo projekto pritarė nuostatai, kad tautinių mažumų atstovai turi teisę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktuose vardą ir pavardę užrašyti tautinės mažumos kalba lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Darbo grupė pažymėjo, kad „Teisės savo pavardę ir vardą (vardus) vartoti mažumos kalba nuostatomis sprendžiama problema, kad šiai dienai esantis teisinis reglamentavimas asmeniui neleidžia atsisakyti įrašo apie tautybę, t.y., nėra galimybės iš registro ištrinti šio įrašo. Taip pat įstatymas nenumato galimybės pakeisti tautybės. Gimus vaikui galima pasirinkti tautybę tik iš abiejų tėvų pusės. Šiai dienai esantis teisinis reglamentavimas numato tautybės įrodinėjimą civilinės būklės akto įrašais.“
Pasiūlymas: Papildyti 5 straipsnį 2, 3, 4, 5, 7, 8 dalimis ir šį straipsnį išdėstyti taip : „2. Savivaldybės teritorijoje, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, tautinei mažumai priklausantis asmuo bendraudamas su šioje savivaldybėje esančiais viešojo administravimo subjektais turi teisę vartoti tos tautinės mažumos kalbą, kreiptis raštu arba žodžiu tos tautinės mažumos kalba į savivaldybių viešojo administravimo subjektus, ir gauti atsakymą ta pačia kalba. 3. Savivaldybės teritorijoje, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, esančių viešojo administravimo subjektų pavadinimai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba. 4. Savivaldybės, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, teritorijoje esantys topografiniai ženklai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba. 5. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, pavadinimas greta valstybinės kalbos gali būti rašomas ir tos tautinės mažumos kalba. 6. Gyvenamosios vietovės, kurioje tautinė mažuma, remiantis pastarojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau 10 procentų nuo bendrojo gyventojų skaičiaus, gatvių pavadinimai greta valstybinės kalbos gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba. 7. Gyvenamosios vietovės, kuriai taikomos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, pavadinimą tautinės mažumos kalba ir gatvių pavadinimus tautinės mažumos kalba tvirtina savivaldybės taryba. 8. Tautinei mažumai priklausančio asmens vardas ir pavardė, jam pargeidaujant, Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi pagal tautinės mažumos kalbos rašybos taisykles. Tautinei mažumai priklausančio asmens vardas ir pavardė užrašyti kita nei lotyniška abėcėle rašomi lotynų kalbos rašmenimis.“ |
|
8 |
5 |
2 |
|
Argumentai: Lietuvoje galioja Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, t. y. Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurią Seimas be išlygų ratifikavo 2000 m. vasario 17 d. įstatymu Nr. VIII-1548. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsigaliojusias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Lietuvos Respublikoje privaloma vykdyti, o 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Todėl priimant sprendimus ar keičiant esantį teisinį reguliavimą susijusį su tautinių mažumų teise vartoti tautinės mažumos kalbą tikslinga įvertinti naujus teisinio reguliavimo atitiktį tarptautinių sutarčių nuostatoms. Pabrėžtina įrašas, kad tautinių mažumų kalbos vartojimas viešoje erdvėje turi neprieštarauti įstatymams, reglamentuojantiems valstybinės kalbos vartojimą yra perteklinis, nes prievolė laikytis įstatymų, tarp jų – teisės aktų reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą, akivaizdžiai kyla iš kitų norminių aktų ir teisės principų. Pagrindiniu įstatymu nustatančiu valstybinės kalbos vartojimą yra laikomas į Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašą įrašytas įstatymas.
Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį, ją laikyti 5 straipsnio 9 dalimi ir išdėstyti taip: „9. Įgyvendinant šio
straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, turi būti laikomasi įstatymų |
|
9 |
6 |
2 |
|
Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 15 straipsnį šalys įsipareigojo užtikrinti galimybes mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos ikimokyklinėse įstaigose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose ir imtis būtinų priemonių, susijusių su tautinių mažumų savitumo apsauga. Atsižvelgiant į atskirų savivaldybių veiksmus, svarbu pabrėžti, kad siekiant laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir standartų, būtina įvertinti tautinių mažumų bendruomenių švietimo įstaigų poreikį, reikalingų gyvenvietėse, kuriose gausiai gyvena tautinės mažumos jų teisėms užtikrinti ir savitumui apsaugoti, be to stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos, kas gali turėti asimiliacijos apraiškų. Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalis gali turėti diskriminavimo dėl tautybės požymių. Įsigaliojus tokiam teisiniam reglamentavimui valstybinės švietimo įstaigos, kuriose ugdymo procesas vyksta baltarusių ir rusų kalba galėtų būti likviduotos, kas galėtų sukelti sunkiai prognozuojamų pasekmių. Pabrėžtina, kad šiuo metu rusų ir baltarusių tautinių mažumų jaunosios kartos atstovai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir dalyvauja ugdymo procese Lietuvos bendrojo lavinimo švietimo įstaigose, o šių įstaigų kontrolę, atitikimą valstybinėms švietimo įstaigoms keliamiems reikalavimams vykdo atsakingos savivaldybių ir valstybinės institucijos. Naujai rengiamas teisinis reguliavimas negali turėti diskriminavimo dėl tautybės požymių ir pabloginti kuriai nors tautinei mažumai priklausančių asmenų ar asmenų grupės teisių. Šiuo atveju siaurinama, bloginamos sąlygos į teisę į švietimą gimtąja kalba.
Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybinėse ir savivaldyb |
|
10 |
6 |
4 |
|
Argumentai: Tautinių mažumų atstovų teisę steigti švietimo įstaigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 42 straipsnio 4 dalis - „Mokyklos steigėjais gali būti keli fiziniai ir juridiniai asmenys, sudarę mokyklos steigimo sandorį.“. Siekiant viename įstatyme kuo išsamiau nustatyti tautinėms mažumoms priklausančių Lietuvos piliečių teises, laisves ir pareigas, tikslinga Įstatymo skyrių reglamentuojantį tautinių mažumų švietimą papildyti nuostatą apie švietimo įstaigų steigimą.
Pasiūlymas: Papildyti 6 straipsnio nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys įstatymų nustatyta tvarka turi teisę steigti nevalstybines švietimo įstaigas.“ |
|
11 |
10 |
4 |
|
Argumentai: Konvencijos 16 straipsnis nustato: „Šalys nesiima tokių priemonių, kurios keistų gyventojų santykį tose vietovėse, kuriose gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, ir apribotų teises bei laisves, išplaukiančias iš šios pagrindų Konvencijos principų.“. Europos Tarybos Venecijos komisijos Gerosios rinkimų praktikos kodekso 2.2 straipsnio VII pastraipa pabrėžia, kad „Rinkimų apygardų ribos turėtų būti keičiamos nešališkai, nepažeidžiant tautinių mažumų teisių ir nesukeliant žalos tautinėms mažumoms, atsižvelgiant į komiteto, kurio nariai būtų nepriklausomi, nuomonę. Siūloma, kad į tokio komiteto sudėtį įeitų geografas, sociologas ir subalansuotas partijų deleguotų asmenų skaičius, bei, tautinių mažumų atstovai.“ Tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos Patariamasis komitetas nurodo, kad: „kiekybinės ribos turi būti laikomos orientacinėmis ir naudojamos lanksčiai, nes tautinių mažumų galimybė naudotis savo teisėmis yra svarbesnė už ribų nustatymą. Pagrindų konvencija <...> Ji yra ypatingai svarbi šiandien, kai būtina įveikti skubias visuomenines problemas, kurios kenkia stabilumui, demokratiniam saugumui ir taikai. <...>kad būtų įveiktas dabartinis susiskaldymas stiprinant tuos principus, kuriais buvo sukurta Europos Taryba, įskaitant veiksmingą mažumų teisių apsaugą.“ Atkreiptinas dėmesys į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos vyriausiojo tautinių mažumų reikalų komisaro parengtą Lundo rekomendaciją Dėl tautinių mažumų veiksmingo dalyvavimo visuomeniniame gyvenime II dalies B skyriaus 9 ir 10 p., kur nurodoma, kad: „Rinkimų sistema turi sudaryti sąlygas tautinių mažumų atstovams būti išrinktais rinkimuose ir atstovauti tautinių mažumų interesus visuose valdžios lygiuose. Visų lygių valdžios institucijos turi gerbti ir užtikrinti visų žmonių teises, įskaitant ir tautinių mažumų teises. Kai mažumos yra susitelkusios teretoriškai, vienmandatės rinkimų apygardos gali užtikrinti pakankamą atstovavimą mažumoms. Mažesnės atstovavimo teisėkūros institucijoje skaitinės ribos gali padidinti tautinių mažumų dalyvavimą valdyme. Geografinės rinkimų apygardų ribos turėtų sudaryti palankesnes sąlygas teisingam tautinių mažumų atstovavimui. Todėl svarbu užtikrinti, kad tautinių mažumų interesams atstovaujančių organizacijų atstovai būtų įtraukiami VRK darbo grupę, kuri sudaroma svarstant rinkimų apygardų, apylinkių ribų pokyčius ir kitus esminius pokyčius rinkimų sistemoje, kurie gali turėti įtakos tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisei rinkti ir turėti savo atstovus visuose valdžios lygiuose. Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Siekiant nedaryti neleistino poveikio tautinėms
mažumoms priklausančių asmenų pilietinių ir politinių teisių ir laisvių
įgyvendinimui, |
|
11 |
11 |
1 |
|
Argumentai: Tikėtina, kad Įstatymo projekte minima Tautinių mažumų taryba bus formuojama panašiai kaip šiuo metu veikianti Tautinių bendrijų taryba prie Lietuvos Respublikos Tautinių mažumų departamento. Kadangi Tautinių mažumų tarybos nariai deleguojami tam tikram laikotarpiui, būtina numatyti Tarybos narį delegavusios organizacijos teisę atšaukti/pakeisti savo deleguotą atstovą.
Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisę spręsti kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus klausimus užtikrina Tautinių mažumų taryba. Ši taryba yra kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, teikianti siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, atsakingai už tautinių mažumų politikos įgyvendinimą (toliau – įgaliotoji institucija), valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų klausimų ir atstovaujanti tautinėms mažumoms Lietuvos tautinių mažumų politikos įgyvendinimo klausimais. Tautinių mažumų tarybą sudaro tautines mažumas vienijančių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų, veikiančių tautinių mažumų teisių įgyvendinimo srityje, atstovai. Tautinių mažumų tarybos atstovais gali būti asmenys, priklausantys tautinei mažumai, kurių individualiai arba kartu su kitais asmenimis vykdoma veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir nacionaliniam saugumui. Tautinių mažumų tarybos narį delegavusi organizacija turi teisę jį pakeisti arba atšaukti. Tautinių mažumų tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina įgaliotosios institucijos direktorius. Įgaliotosios institucijos direktorius, tvirtindamas Tautinių mažumų tarybos sudėtį, turi užtikrinti proporcingą tautinių mažumų atstovavimą Tautinių mažumų taryboje.” |
Teikia
Seimo nariai