LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375
2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 131 IR 203 STRAIPSNIAIS įstatymo projektO NR. XIVP-1571(2)     

2022-06-22  Nr. 107-P-23

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas,  Romualdas Vaitkus, Justinas Urbanavičius, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę).           

    Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė.

    Kviestieji asmenys: Seimo nariai Viktoras Pranckietis, Laima Nagienė, Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, patarėjai Lina Sveklaitė, Jevgenija Jankevič, Aurimas Salapėta, Elena Mačiulaitytė.

 

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2022-06-21

 

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje yra įsivėlusi klaida – du kartus įrašytas tas pats įstatymas (Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas).

Pritarti

 

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo  nariai Viktoras Pranckietis, Vidmantas Kanopa, Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Algirdas Butkevičius, Eugenijus Gentvilas

2022-06-16

16

3

1

 

Argumentai:

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą teisės doktriną, žemės ūkio paskirties žemė turi ypatingos reikšmės žemės statusą, todėl netgi esant savininko sutikimui statyti saulės šviesos energijos, vėjo, biodujų arba hibridines elektrines visuose šios paskirties žemės sklypuose nekeičiant paskirties turėtų būti leidžiama tik žemesnio našumo žemėje.

 Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 16 straipsniu dėstomo 49 straipsnio 3 dalies 1 punktą išdėstyti taip:

„1) saulės šviesos energijos elektrines – (tarp jų saulės šviesos energijos elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis) – žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kurių žemės ūkio naudmenų našumo balas neviršija 32;“

Nepritarti

(balsuota už pasiūlymą) – 1 už, 2 prieš, 6 susilaikė.

Komiteto argumentai:

Netikslinga numatyti, kad saulės elektrines, galima statyti tik tam tikro žemės ūkio naudmenų našumo balo žemėje, siekiant suteikti galimybę pačiam žemės sklypo savininkui spręsti dėl veiklos, kuri bus vykdoma sklype, tuo labiau, kad išlieka prievolė naudoti žemę pagal jos pagrindinę paskirtį.

2.

Seimo narė Laima Nagienė 2022-06-21

7

9

 

 

Argumentai:

Siekiant užtikrinti viešąjį interesą, kad atsinaujinančių išteklių elektros gamybos įmokų lėšos būtų paskirstytos objektyviai, bei siekiant tiesioginio bendruomenių dalyvavimo sprendimų priėmime, siūloma patikslinti Projektu Nr. XIVP-1571(2) siūlomą teisinį reglamentavimą.

Siūloma įstatyme, vietoje išimtinai atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratoriaus kompetencijos, numatyti, kad sprendimus dėl įmokų lėšų panaudojimo projektams priima komisija, kurią sudaro septyni nariai - proporcingai savivaldybės, seniūnijos ir bendruomenių atstovai ir atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratorius ar jo įgaliotas atstovas.


Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsniu įstatymą papildančio 13 (1) straipsnio 9 dalį ir ją  išdėstyti taip:

„9. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu seniūnijoje, kurioje ar nuo kurios ribų 5 kilometrų atstumu yra vystomos vėjo elektrinės, sudaroma komisija, kuri priima sprendimus dėl atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokų, gautų už visas tos seniūnijos teritorijoje ar 5 kilometrų atstumu nuo jos ribų esančias vėjo elektrines, paskirstymo. Komisiją sudaro septyni nariai: atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratorius arba jo įgaliotas asmuo, savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, seniūnijos seniūnas, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguotas atstovas ir trys bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovai. Projektai, kuriems skiriamos gamybos įmokos lėšos, atrenkami įmokos administratoriaus komisijos vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir turi atitikti šias sąlygas:

1) projektai vykdomi toje seniūnijoje arba savivaldybėje, kurioje eksploatuojamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos elektrinės, arba kitoje seniūnijoje arba savivaldybėje, esančioje ne didesniu negu 5 km atstumu nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elektrinių; 

2) įgyvendinus projektus, bus teikiama aplinkos, ekonominė arba socialinė visuomeninė nauda bendruomenei, bendruomeninei organizacijai ar jų nariams;

3) projektai įgyvendinami vadovaujantis šio įstatymo ir Vyriausybės nustatytais reikalavimais;

4) yra gautas seniūnijos seniūno arba savivaldybės administracijos patvirtinimas, kad projekto įgyvendinimas yra galimas;

5) projektai turi atitikti kitas finansinės paramos sutartyje nurodytas sąlygas, būtinas projekto įgyvendinimui užtikrinti.“

Nepritarti

(balsuota už pasiūlymą) 2 už, 1 prieš, 6 susilaikė.

Komiteto argumentai:

Manytina, kad tokia decentralizuota projektų atranka ilgintų procesus, kadangi atskiroje savivaldybėje reikėtų sudaryti skirtingas komisijas, dalyvautų skirtingi bendruomenių nariai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad gali pasitaikyti atvejų, kada savivaldybėje bus tik vienas projektas, todėl vertintina, ar komisijos sukūrimas būtų tikslingas.

3.

Seimo narė Laima Nagienė 2022-06-21

16

9

 

 

Argumentai:

Projektu Nr. XIVP-1571(2) siūloma pakeisti numatytas vėjo elektrinių sanitarinės apsaugos zonas, numatant trumpiausią galimą atstumą nuo didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės iki nurodytų pastatų ar teritorijų ir  numatant šio atstumo išimtis.

Projekto 16 straipsnio, kuriuo keičiamas Įstatymo 49 straipsnis, 9 dalyje numatytas reikalavimas įrengti didesnes kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrines taip, kad trumpiausias atstumas nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies iki nurodytų pastatų ar rekreacinių teritorijų būtų ne mažesnis negu vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4, išskyrus 49 straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus. Toks teisinis reguliavimas taikomas ir esamiems, ir būsimiems pastatams ar teritorijoms.

49 straipsnio 11 dalyje numatyta šio 4 aukščių atstumo išimtis, t. y. jeigu pastatų savininkai neprieštarauja ir raštu tai patvirtina, didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės gali būti statomos mažesniu atstumu, negu šio straipsnio 9 dalyje nurodytas atstumas, nuo šio straipsnio 9 dalyje nurodytų pastatų, patalpų ar teritorijų, bet ne arčiau negu 14 dalyje nurodytas atstumas, sudarant susitarimą su asmeniu, suinteresuotu elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu, dėl  atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams užtikrinimo.

49 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, privalo registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuoti žemės sklypų, patenkančių į atstumą aplink planuojamą vėjo elektrinę jos stiebo aukščio ribose arba teritoriją, kurioje nebus užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, jeigu tokia teritorija yra didesnė, negu vienas vėjo elektrinės stiebo aukštis aplink planuojamą elektrinę (toliau šiame straipsnyje – teritorija su statybos apribojimais), savininkus apie planuojamą statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę. Nors tiesiogiai ir nėra nustatyta, iš tokio reguliavimo galima daryti išvadą, kad didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės negali būti arčiau nei vieno elektrinės stiebo aukščio atstumu iki nurodytų pastatų ar teritorijų. Toks teisinis reguliavimas iš esmės palieka atstumų nustatymų klausimą žemės sklypo savininko ir suinteresuoto elektros energijos gamybos vėjo elektrinėje vykdymu asmens nuožiūrai, sprendimą dėl minėto atstumo šie asmenys gali pasiekti bendru sutarimu. Iš šio teisinio reguliavimo neaišku, kas turi būti numatyta susitarime dėl atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams užtikrinimo ir kas užtikrins, kad atitiktis visuomenės sveikatos saugoms reikalavimas yra ir gali būti realiai užtikrinta.

Taigi, pagal siūlomą teisinį reguliavimą, net ir labai galingos vėjo elektrinės gali būti nutolusios nuo nurodytų pastatų ar teritorijų tik per vieno vėjo elektrinės stiebo aukščio atstumą.

Kai tuo tarpu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyriaus atliktos analitinės medžiagos 22/44  „Sanitarinės apsaugos zonos, triukšmo ir kiti apribojimai statyti vėjo bei saulės elektrines Europos Sąjungos valstybėse narėse“ (kurioje buvo analizuojamas teisinis reglamentavimas Danijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje), duomenimis minimalus numatomas atstumas yra vertinamas atsižvelgiant į jėgainės galingumą ir išskiriamą triukšmo lygį ir jis yra ne mažesnis negu 500 metrų, o daugelyje valstybių ir gerokai didesnis, be kita ko, savivaldybėms yra suteiktos teisės nustatyti didesnius atstumus ir nenumatytos tokio minimalaus atstumo išimtys.

Pažymėtina ir tai, kad kitų Europos Sąjungos valstybių narių geroji patirtis (pavyzdžiui Danijos, Olandijos, Vokietijos, Lenkijos teisinis reglamentavimas) pagrindžia, kad yra atsižvelgiama ne į vėjo elektrinės stiebo aukštį, o į bendrą vėjo jėgainės aukštį (t.y. įskaitant ir sparnuotės dydį, kuris vidutiniškai prilygsta pusei vėjo elektrinės stiebo ilgio).

 Be kita ko, pagal esamą teisinį reglamentavimą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 priedo 48 punkte yra reglamentuotas sanitarinės apsaugos zonos dydis (nuo 200 iki 440 metrų) diferencijuojant jį priklausomai nuo vėjo elektrinės įrengtosios galios. Taigi, priešingai ministerijos paaiškinimams, Projektu Nr. XIVP-1571 (2)  siūlomas nustatyti trumpiausias atstumas, įvertinant numatomas projekte išimtis, gali būti ženkliai mažesnis negu šiuo metu nustatyti sanitarinės apsaugos dydžiai, neribojant šio atstumo net pačioms galingiausioms vėjo jėgainėms.

Vadovaujantis siūlomu teisiniu reguliavimu gali susidaryti tokia paradoksali situacija, kuomet galingesnėms elektrinėms galima laikytis mažesnio atstumo negu mažesnėms negu 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms, nes jų atveju nustatant minimalų atstumą vertinamas bendras vėjo elektrinės aukštis, vertinant didžiausią iš parametrų, o ne tik vėjo elektrinės stiebo aukštis. 

 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti visuomenės apsaugą nuo galimo neigiamo vėjo elektrinių poveikio bei vadovaujantis gerąja kitų valstybių, turinčių ilgametę vėjo jėgainių eksploatavimo patirtį,  praktika,  siūlome atstumą nuo vėjo jėgainių skaičiuoti atsižvelgiant į bendrą vėjo jėgainės aukštį bei nustatyti privalomą minimalų galimą atstumą nuo didesnių nei 2 MW galios vėjo jėgainių iki miestų ar miestelių ir pavienių gyvenamosios, viešbučių, kultūros, mokslo, poilsio, gydymo, sporto, religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų susijusių su apgyvendinimu, nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties pastatuose bei rekreacinių teritorijų, bei suteikiant savivaldybėms teisę nustatyti didesnius negu numatyta atstumus, atsižvelgiant į fizikinę ir vizualinę taršą.


Pasiūlymas: pakeisti Projekto 16 straipsniu keičiamo Įstatymo 49 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų ) nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų  būtų ne mažesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį) metrais, padaugintas iš 4, išskyrus šio straipsnio 11 dalyje numatytus atvejus.  Didesnės nei 2 MW įrengtosios galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki miestų ar miestelių gyvenamųjų vietovių būtų ne mažesnis negu 1000 metrų ir ne mažesnis negu 500 metrų iki pavienio gyvenamojo namo. Savivaldybės turi teisę nustatyti didesnius negu numatyta atstumus, atsižvelgiant į fizikinę ir vizualinę taršą.

Nepritarti

(balsuota už pasiūlymą)  2 už, 3 prieš, 4 susilaikė.

Komiteto argumentai:

Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti bendrą reikalavimą statyti vėjo elektrinės tam tikru atstumu (4 kart vėjo elektrinės stiebo aukštis) nuo gyvenamųjų ir panašios paskirties pastatų ir numatyti išimtis dėl šio reikalavimo taikymo. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektrinės gali būti statomos mažesniu atstumu nuo gyvenamosios ar panašios paskirties pastatų nei 4 kart vėjo elektrinės stiebo aukštis tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja pastatų savininkai ir raštu tai patvirtina, sudarant su vėjo elektrinės vystytoju susitarimą dėl  atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams užtikrinimo. Taigi, susitarimas gali būti tik tuo atveju, jei yra galimybė užtikrinti atitiktį sveikatos saugos reikalavimams, tai ir būtų susitarimo esmė, t. y. vystytojas turėtų įrodyti dokumentais, kad sveikatos saugos reikalavimai nepažeidžiami.

Pagal galiojančius teisės aktus fiziniai ir juridiniai asmenys, rengdami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, teritorijų planavimo dokumentus ir statinių projektus, įstatymų nustatyta tvarka atlieka poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Šis vertinimas ir būtų dokumentas, parodantis kokiose teritorijose yra atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams. Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimus.

 

4.

Seimo narė Laima Nagienė 2022-06-21

18

6

 

 

Argumentai:

Projekto Nr. XIVP-1571(2) 18 straipsnio 6 dalyje siūloma numatyti, kad atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas gamintojams, leidimą gaminti elektros energiją  gaunantiems po 2023 m. liepos 1 d. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas sudarytų išskirtines sąlygas gamintojams, kurie leidimą gaminti elektros energiją gavo iki 2023 m. liepos 1 d. ir taip sudarytų ženkliai blogesnes konkurencines sąlygas būsimiems elektros energijos gamintojams. Atsižvelgiant į tai, kad minėta nuostata yra įtvirtinta pritariant Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos siūlymams, manome, kad ši nuostata yra vienašališka, galimos alternatyvos nebuvo svarstytos. Tai, kad kai kurie vėjo elektrinių vystytojai yra sudarę paramos sutartis su bendruomenėmis, nepagrindžia tokio teisinio reguliavimo proporcingumo, nes teikiama pagal šias sutartis parama yra gerokai mažesnė negu lėšos, gaunamos iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokų, kurios bus privalomos naujoms elektrinėms. Siūlytina nenumatyti išimčių atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimui ir nustatyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį visiems gamintojams, mokantiems minėtą įmoką, nesudarant sąlygų piktnaudžiavimams siekiant apskritai išvengti šios įmokos mokėjimo.


Pasiūlymas: pakeisti Projekto 18 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas gamintojams, leidimą gaminti elektros energiją gauiantiems po nuo 2023 m. liepos 1 d.“

Nepritarti

(balsuota už pasiūlymą)  1 už, 1 prieš, 6 susilaikė.

Komiteto argumentai:

Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu pakeitimu būtų bloginamos sąlygos esamiems gamintojams. Atkreiptinas dėmesys, kad dabartiniai gamintojai turi sudarę sutartis su bendruomenėmis ir yra įsipareigoję skirti tam tikrą finansavimą. Pritarus siūlymui, būtų pažeisti ne tik jau veikiančių gamintojų, tačiau ir bendruomenių interesai.

5.

Seimo nariai Lukas Savickas, Tomas Tomilinas 2022-06-21

7

 

 

 

Argumentai: 

Atsižvelgiant į augančių bendruomenių aktyvumą ir didėjančią vietos savivaldos kompetenciją bei siekiant skatinti ir plėtoti vietos savivaldą kaip demokratinės valstybės raidos pagrindą bei didinti savivaldos finansinį savarankiškumą, siūloma Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 6, 11, 13, 14, 20(1), 20(2), 22, 30, 32, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13(1) ir 20(3) straipsniais įstatymo projekte Nr. XIVP-1571 (toliau – Įstatymo projektas) atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokų administravimą pavesti savivaldai.

Atkreiptinas dėmesys, kad gamintojai jau šiuo metu į savivaldybių biudžetą tiesiogiai moka nekilnojamo turto ir infrastruktūros mokesčius. Todėl šis siūlomas reguliavimas nebūtų iššūkis savivaldai. Pažymėtina, kad tam tikri gamintojai jau dabar turi paramos susitarimus su vietos bendruomenėmis.

Funkcijų, susijusių su gautų atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokų paskirstomu ir skyrimu bendruomenių ar jų organizacijų vykdomiems projektams, delegavimas savivaldai paskatintų bendruomenes ir jų organizacijas palankiau žiūrėti į atsinaujinančius energetikos išteklių plėtrą jų teritorijoje.

 Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. Įstatymo papildymas 131 straipsniu

Papildyti Įstatymą 131 straipsniu:

„131 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka

1.   Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką moka gamintojai, elektros energiją gaminantys saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinėse.

2.   Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos nemoka:

1) gaminantys vartotojai;

2) asmenys, statantys, įrengiantys ir eksploatuojantys gaminančių vartotojų elektrines ir turintys leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją už toje elektrinės dalyje pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją, kuri priklauso gaminantiems vartotojams;

3)  aktyvieji elektros energijos vartotojai;

4)  atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos;

5)  piliečių energetikos bendrijos;

6)  gamintojai, kurių eksploatuojamų elektrinių leistina generuoti galia lygi nuliui;

7)  gamintojai, kurie laimėjo skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną arba konkursą skatinimo laikotarpiu;

8)  gamintojai, eksploatuojantys saulės šviesos energijos elektrines, prijungtas prie elektros energijos skirstomųjų tinklų;

9)  gamintojai, kai jų eksploatuojamų elektrinių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW. 

3. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką sudaro 0,0013 euro už 1 kWh. Einamaisiais metais mokėtina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos ir į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį.

4. Vyriausybė Energetikos ministerijos teikimu Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliota įstaiga skiria atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratorių (toliau – įmokos administratorius), kuris užtikrina atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos apskaičiavimo, surinkimo, paskirstymo ir administravimo funkcijas. Įmokos administratoriumi gali būti skiriamas juridinis asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus:

1) yra valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis kontroliuojamas energetikos srities juridinis asmuo; juridinis asmuo, kurį valstybė kontroliuoja netiesiogiai, per kitus asmenis, privalo atitikti valdymo diferencijavimo principus – vienas juridinis asmuo ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3/4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl administratoriaus valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka;

2) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo technines priemones ir programinę įrangą, kurių reikia lėšoms administruoti;

3) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo ryšio priemones, kurių reikia pranešimams iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojų gauti ir jiems siųsti;

4) turi darbuotojų lėšų administravimo veiklai vykdyti, atskirai vykdomos veiklos apskaitai tvarkyti, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams, informuoti ir konsultuoti, skundams nagrinėti;

5) juridinio asmens vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Juridinio asmens vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.

5. Įmokos administratorius privalo užtikrinti atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administravimą mažiausiomis sąnaudomis ir skaidriai. Esant nustatytiems aplinkybių, kurios daro įtaką asmens atitikties įmokos administratoriui keliamiems reikalavimams, pasikeitimams ar jiems įvykus, kai to iš anksto nebuvo galima numatyti, įmokos administratorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip 5 darbo dienas, apie šiuos pasikeitimus raštu pranešti Energetikos ministerijai. Nustačiusi, kad įmokos administratorius neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų jo veiklos sąlygų ir kitų įmokos administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar gavusi šio straipsnio 10 dalyje nurodytą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos informaciją, Energetikos ministerija įspėja įmokos administratorių apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus veiklos trūkumų, Energetikos ministerija organizuoja naujo įmokos administratoriaus atranką ir paskyrimą. Ankstesnis įmokos administratorius vykdo funkcijas tol, kol bus paskirtas naujas įmokos administratorius.

6. Dėl elektros energijos gamybos įmokos administravimo patirtos pagrįstos sąnaudos Vyriausybės savivaldybės tarybos nustatyta tvarka įmokos administratoriui kompensuojamos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšomis.

7. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoka mokama įmokos administratoriui iki einamųjų metų sausio 31 d. Surinktas lėšas įmokos administratorius Vyriausybės savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d. išmoka savivaldybių institucijoms arba seniūnijoms vadovaudamasis proporcingumo principu.

8. Savivaldybės institucijos arba seniūnijų seniūnai, vadovaudamiesi Vyriausybės savivaldybės tarybos nustatytomis sąlygomis, atrenka gyvenamosios vietovės bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatyme, projektus, skirtus teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą bendruomenės ar jų organizacijos nariams ar tą naudą teikti vietose, kuriose bendruomenės ar jų organizacijos vykdo veiklą, kurių įgyvendinimas finansuojamas iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšų. Gautos ir einamaisiais kalendoriniais metais nepanaudotos lėšos naudojamos Vyriausybės savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

9. Įmokos administratorius Vyriausybės savivaldybės tarybos nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip savivaldybių institucijos arba seniūnijų seniūnai naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas. Įmokos administratoriui nustačius, kad savivaldybės institucija arba seniūnija neįvykdo Vyriausybės savivaldybės tarybos nustatytų reikalavimų arba netinkamai juos vykdo, įmokos administratorius įspėja savivaldybės instituciją arba seniūniją apie Vyriausybės savivaldybės tarybos nustatytų reikalavimų pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Savivaldybės institucijai arba seniūnijai per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, įmokos administratorius pareikalauja grąžinti išmokėtą atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką arba jos dalį, proporcingą neįvykdytiems įsipareigojimams, per 5 darbo dienas Vyriausybės savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

10. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, kaip įmokos administratorius naudoja atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos lėšas. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai nustačius, kad įmokos administratorius neužtikrino atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administravimo skaidrumo ir nesilaikė administravimo mažiausiomis sąnaudomis principo, įspėja įmokos administratorių apie nustatytus pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Įmokos administratoriui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba per 5 kalendorines dienas apie šį pažeidimą informuoja Energetikos ministeriją.“

 

Nepritarti

(balsuota už pasiūlymą) 2 už, 1 prieš, 5 susilaikė.

Komiteto argumentai:

Siūlomo reguliavimo tikslas įtvirtinti vieną subjektą, kuris būtų atsakingas už centralizuotą gamybos įmokos lėšų surinkimą ir jų paskirstymą bendruomeninių organizacijų projektams. Taip būtų užtikrinamas didesnis lėšų panaudojimo ir paskirstymo skaidrumas.

 

Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad projektų atrankos funkciją perduodant įmokos administratoriui, būtų užtikrintas projektų atrankos objektyvumas, vadovaujantis AIE įstatyme ir LRV nutarime nustatytais kriterijais ir tvarka. Taip pat būtų užtikrinta, kad skirtingose savivaldybėse įgyvendinamiems projektams atrinkti bus taikomos vienodos, aiškios ir nediskriminuojančios projektų atrankos sąlygos bei procedūros.

 

6.

Seimo nariai Romualdas Vaitkus, Justinas Urbanavičius, Eugenijus Gentvilas 2022-06-21

16

14

 

 

Argumentai:

Teikiamas pasiūlymas, kuris numatytų, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkai neturėtų būti informuojami apie planuojamas statyti vėjo elektrines ir asmenys, suinteresuoti elektros energijos gamybos vėjo elektrinėse vykdymu, neturėtų gauti miško paskirties žemės sklypų savininkų sutikimų.

Toks siūlymas teikiamas, nes miškų ūkio paskirties žemės sklypuose bet kokia veikla yra griežtai ribojama, įskaitant ir tai, kad tokiuose sklypuose negali būti gyvenamosios ar kitos paskirties pastatų. Tai reiškia, jog pastatyta vėjo elektrinė niekaip nepablogina miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkų padėties ar jų teisių.

Kadangi įstatymų paketo tikslas yra iš teisinės pusės palengvinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių, todėl siūloma mažinti bet kokius perteklinius ribojimus, galinčius be pagrįstos priežasties riboti atsinaujinančios energetikos plėtrą.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 16 straipsniu dėstomo 49 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„14. Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, privalo registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuoti žemės sklypų, išskyrus miškų ūkio paskirties žemės sklypus, patenkančių į atstumą aplink planuojamą vėjo elektrinę jos stiebo aukščio ribose arba teritoriją, kurioje nebus užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, jeigu tokia teritorija yra didesnė, negu vienas vėjo elektrinės stiebo aukštis aplink planuojamą elektrinę (toliau šiame straipsnyje – teritorija su statybos apribojimais), savininkus apie planuojamą statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją, nurodant žemės sklypų unikalius numerius, jos plotą, apribojimus dėl naujų šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų statybos ir (ar) patalpų įrengimo, teritorijų rekreacijai planavimo, taip pat teisę pateikti prieštaravimą raštu dėl vėjo elektrinės statybos per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo ir (arba) sudaryti susitarimą dėl veiklos žemės sklypuose sąlygų su asmeniu, planuojančiu statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektrinę. Raštu taip pat informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą, nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, kontaktinius duomenis, dėl papildomos informacijos suteikimo

Nepritarti

(balsuota už pasiūlymą) – 2 už, 0 prieš, 6 susilaikė.

Komiteto argumentai:

Įstatymo projekte numatoma, kad visų žemės sklypų, patenkančių į  atstumą aplink planuojamą vėjo elektrinę jos 4  stiebų aukščio ribose, nepriklausomai nuo žemės sklypo paskirties, informuojami apie planuojamą didesnės kaip 30 kW galios vėjo elektrinės statybą, siekiant nepažeisti sklypų savininkų teisių.

7

Seimo nariai Romualdas Vaitkus, Justinas Urbanavičius, Eugenijus Gentvilas, 2022-06-21

16

15

 

 

Argumentai:

Teikiamas pasiūlymas, kuris numatytų, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkai neturėtų būti informuojami apie planuojamas statyti vėjo elektrines ir asmenys, suinteresuoti elektros energijos gamybos vėjo elektrinėse vykdymu, neturėtų gauti miško paskirties žemės sklypų savininkų sutikimų.

Toks siūlymas teikiamas, nes miškų ūkio paskirties žemės sklypuose bet kokia veikla yra griežtai ribojama, įskaitant ir tai, kad tokiuose sklypuose negali būti gyvenamosios ar kitos paskirties pastatų. Tai reiškia, jog pastatyta vėjo elektrinė niekaip nepablogina miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkų padėties ar jų teisių.

Kadangi įstatymų paketo tikslas yra iš teisinės pusės palengvinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių, todėl siūloma mažinti bet kokius perteklinius ribojimus, galinčius be pagrįstos priežasties riboti atsinaujinančios energetikos plėtrą.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 16 straipsniu dėstomo 49 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje vykdymu, taip pat privalo registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, informuoti žemės sklypų, išskyrus miškų ūkio paskirties žemės sklypus, ir šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų, jeigu tokių yra, patenkančių į teritorijas, esančias tarp teritorijos su statybos apribojimais ir šio straipsnio 9 dalyje nurodyto atstumo, savininkus apie planuojamą statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją, nurodant žemės sklypų unikalius numerius, jos plotą, galimus apribojimus dėl naujų šio straipsnio 9 dalyje numatytos paskirties pastatų statybos ir (ar) patalpų įrengimo, teritorijų rekreacijai planavimo, taip pat teisę pateikti prieštaravimą raštu dėl vėjo elektrinės statybos per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo ir (arba) sudaryti šioje dalyje nurodytą susitarimą. Raštu taip pat informuojama apie teisę kreiptis į konkretų subjektą, nurodant jo pavadinimą, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinių kodą, buveinę, kontaktinius duomenis arba fizinio asmens vardą, pavardę, kontaktinius duomenis, dėl papildomos informacijos suteikimo. Prieštaravimą dėl planuojamos vėjo elektrinės statybos gali pateikti šio straipsnio 9 dalyje nurodytos paskirties pastatų, jeigu tokių yra, patenkančių į teritorijas, esančias tarp teritorijos su statybos apribojimais ir šio straipsnio 9 dalyje nurodyto atstumo, savininkai, taip pat asmenys, kurie pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su šio straipsnio 9 dalyje naujų nurodytos paskirties pastatų statyba, patalpų įrengimu ar teritorijų rekreacijai planavimu. Prieštaravimą pateikę pastatų, patenkančių į teritorijas, esančias tarp teritorijos su statybos apribojimais ir šio straipsnio 9 dalyje nurodyto atstumo, savininkai, taip pat asmenys, kurie pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su šio straipsnio 9 dalyje naujų nurodytos paskirties pastatų statyba, patalpų įrengimu ar teritorijų rekreacijai planavimu, gali sudaryti susitarimą su asmeniu, planuojančiu statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios elektrinę, dėl atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams užtikrinimo arba, kai pradėtos vykdyti procedūros, susijusios su šio straipsnio 9 dalyje naujų nurodytos paskirties pastatų statyba, patalpų įrengimu ar teritorijų rekreacijai planavimu, dėl faktiškai patirtų išlaidų, susijusių su pradėtomis vykdyti procedūromis, atlyginimo tuo atveju, kai nėra galimybės užtikrinti atitikties sveikatos saugos reikalavimams. Nepavykus susitarti, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.“

Nepritarti

(balsuota už pasiūlymą)  2 už, 0 prieš, 6 susilaikė.

Komiteto argumentai:

Tie patys argumentai kaip 14 daliai

8

Seimo nariai Romualdas Vaitkus, Justinas Urbanavičius, Eugenijus Gentvilas, 2022-06-21

16

17

 

 

Argumentai:

Teikiamas pasiūlymas, kuris numatytų, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkai neturėtų būti informuojami apie planuojamas statyti vėjo elektrines ir asmenys, suinteresuoti elektros energijos gamybos vėjo elektrinėse vykdymu, neturėtų gauti miško paskirties žemės sklypų savininkų sutikimų.

Toks siūlymas teikiamas, nes miškų ūkio paskirties žemės sklypuose bet kokia veikla yra griežtai ribojama, įskaitant ir tai, kad tokiuose sklypuose negali būti gyvenamosios ar kitos paskirties pastatų. Tai reiškia, jog pastatyta vėjo elektrinė niekaip nepablogina miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkų padėties ar jų teisių.

Kadangi įstatymų paketo tikslas yra iš teisinės pusės palengvinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių, todėl siūloma mažinti bet kokius perteklinius ribojimus, galinčius be pagrįstos priežasties riboti atsinaujinančios energetikos plėtrą.

Siūloma 49 straipsnio 17 dalį papildyti nuoroda į to paties straipsnio 16 dalį, kadangi visos 14, 15 ir 16 dalys reguliuoja informavimo procedūras, todėl visos jos turėtų būti traktuojamos vienodai ir sukelti tokias pačias teisines pasekmes. Jeigu 16 dalis nebus nurodyta, tai gali sukelti įstatymo taikymo nesusipratimų, kai 14 ir 15 dalyse numatytos informavimo procedūros gali turėti kitokias teisines pasekmes. Atlikus 49 straipsnio 16 dalyje numatytą informavimo procedūrą turi būti laikoma, kad savininkai vėjo elektrinės statybai neprieštarauja.

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projekto 16 straipsniu dėstomo 49 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

„17. Jeigu, atlikus šio straipsnio 14, ir 15 ir 16 dalyse numatytas informavimo procedūras, gaunamas rašytinis prieštaravimas dėl planuojamos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybos, vėjo elektrinės statyba negalima, išskyrus atvejus, kai asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos vykdymu didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje, ir asmuo, pateikęs prieštaravimą, sudaro šio straipsnio 14 ir (ar) 15 dalyse nurodytus susitarimus raštu. Negavus prieštaravimo raštu per nustatytą terminą, laikoma, kad žemės sklypų ir (ar) statinių, esančių šio straipsnio 9 dalyje nurodytu atstumu, savininkai planuojamai didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai neprieštarauja. Miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkai pagal šio straipsnio 14, 15 ir 16 dalyse numatytas informavimo procedūras nėra informuojami ir teikti prieštaravimų dėl didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybų negali.“

Pritarti iš dalies

 balsavimo rezultatai: 2 už, 0 prieš, 6 susilaikė.

Komiteto pasiūlymas:

Pritartina dėl Įstatymo projekto 16 straipsnio (kuriuo keičiamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas) 17 dalies papildymo nuoroda į 16 dalį.

Nepritartina dėl pasiūlymo nustatyti, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkai nėra informuojami ir negali teikti prieštaravimų dėl planuojamos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybos. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte numatyta, jog prieštaravimą dėl didesnės kaip 30 kW galios vėjo elektrinės statybos gali teikti tik žemės sklypų, patenkančių į atstumą aplink planuojamą vėjo elektrinę jos stiebo aukščio ribose arba teritoriją, kurioje nebus užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, jeigu tokia teritorija yra didesnė, negu vienas vėjo elektrinės stiebo aukštis aplink planuojamą elektrinę.

9.

Seimo narė Aistė Gedvilienė

2022-06-21

2

2

 

 

Argumentai:

Su Valstybine lietuvių kalbos komisija suderinta „biodujų gamybos įrenginio“ sąvokos apibrėžtis yra tokia: Biodujų gamybos įrenginys - technologinis įrenginys ar jų kompleksas, skirtas biodujoms gaminti. Atitinkamai siūloma patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį:

 

Pasiūlymas:

2. Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„91. Biodujų gamybos įrenginys – technologinis įrenginys ar jų kompleksas, skirtas biodujoms gaminti biodujų gamybai.“

Pritarti

 

 

10.

Seimo narė Aistė Gedvilienė

2022-06-21

2

1,3

 

 

Argumentai:

Su Valstybine lietuvių kalbos komisija suderinta „biometano dujos“ sąvoka ir apibrėžtis yra tokia: Biometanas - išvalytos ir tiekimo į gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemas kokybės reikalavimus atitinkančios biodujos.“ Atitinkamai siūloma patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir pakoreguoti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį:

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Biodujos – iš biomasės pagamintos dujos, įskaitant biometano dujas biometaną.“

 

3. Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„101. Biometano dujos  Biometanas – išvalytos ir tiekimo į gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemas kokybės reikalavimus atitinkančios biodujos.“

Pritarti

 

 

11.

Seimo narė Aistė Gedvilienė

2022-06-21

16

3

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad miestuose ir miesteliuose gali būti ne tik urbanizuotos ir urbanizuojamos, bet ir neurbanizuotos ir neurbanizuojamos teritorijos (pvz. parkai, saugomos teritorijos), tačiau šiose teritorijose  teritorijų planavimo dokumentai, parengti pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, gali nenumatyti išimčių (apribojimų ar draudimų) dėl atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių statybos, siekiant aiškumo, tikslinga papildomai įtvirtinti, kad saulės šviesos energijos, vėjo, biodujų ir hibridinės elektrinės  miestų ir miestelių neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose būtų statomos tuose žemės sklypuose, kuriuose ši statyba galima pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą. Taip pat, siekiant aiškumo dėl to, kokiuose teisės aktuose numatomi ribojimai dėl nurodytų elektrinių statybos, siūlytina vietoj bendrinės nuorodos į kitus teisės aktus, įtvirtinti, kad ribojimai nustatyti saugomų teritorijų nuostatuose. Atitinkamai siūloma tikslinti Įstatymo projekto 16 straipsnio, kuriuo keičiamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnis, 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose (išskyrus miestų ir miestelių teritorijas ir teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais saugomų teritorijų nuostatais,  atitinkama statyba negalima), gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo galima statyti:

1) saulės šviesos energijos elektrines – (tarp jų saulės šviesos energijos elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis) – žemės ūkio paskirties žemės sklypuose;

2) vėjo elektrines – (tarp jų vėjo elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis);

3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines, arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą – žemės ūkio paskirties žemės sklypuose;

4) hibridines elektrines – žemės ūkio paskirties žemės sklypuose.“

Pritarti iš dalies

 

Komiteto pasiūlymas:

Prieš žodžius „saugomų teritorijų nuostatais“ įterpti žodį „įstatymais“

12

Seimo narė Aistė Gedvilienė

2022-06-21

18

 

 

 

Argumentai:

Užsitęsus įstatymo projekto svarstymo procedūroms, nustatyti vėlesnį įstatymo įsigaliojimo terminą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto XIVP-1571(2)  18 straipsnį 1 ir jį išdėstyti taip:

„18 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 3, 5, 7, 12, 13, 14, 15, 17 straipsnius, 8 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 7, 9, 10 dalis ir šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 2 8 d.

2. Šio įstatymo 5 ir 12 straipsniai ir 8 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2022 m. birželio 30 d.

2. 3. Šio įstatymo 7 straipsnis įsigalioja 2023 m. liepos 1  d., kai yra gautas Europos Komisijos pritarimas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu šis pritarimas gaunamas po 2023 m. liepos 1  d.

3. 4. Šio įstatymo 13 ir 14 straipsniai įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d.

4. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, energetikos ministras, aplinkos ministras, žemės ūkio ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje numatytus įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie turi būti priimti iki 2022 m. spalio 31 d.

5 6. Šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytos atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas gamintojams, leidimą gaminti elektros energiją gausiantiems po 2023 m. liepos 1  d.

6. 7. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl gaminančių vartotojų kaupimo laikotarpio taikymo 2 metus, taikomos gaminančių vartotojų kaupimo laikotarpiui nuo 2022 m. balandžio 1 d.

7. 8. Šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl buitinių gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainos prilyginimo pasirinktam elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifui įsigalioja nuo 2023 m. sausio 1 d.

8. 9. Šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalies nuostatos dėl gaminančių vartotojų kelių elektrinių susiejimo su viena elektros energijos vartojimo vieta įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

9. 10. Šio įstatymo 9 straipsnio 10 dalies nuostatos dėl gaminančių vartotojų suminio atsiskaitymo už elektros energiją skirtinguose vartojimo objektuose įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d.

10. 11. Iki šio įstatymo 16 straipsnio įsigaliojimo gauti žemės sklypų savininkų sutikimai dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo vėjo elektrinėms laikomi žemės sklypų, pastatų ar patalpų, patenkančių į šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje nurodytą atstumą, savininkų neprieštaravimu planuojamos didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės statybai. Kai nustatytos sanitarinės apsaugos zonos dydis yra mažesnis, negu šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje nurodytas atstumas, taikoma šio įstatymo16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 14 ir 15 dalyse nustatyta informavimo tvarka. Šio įstatymo 16 straipsnyje išdėstyto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 9–16 dalys netaikomos tais atvejais, kai iki 2022 m. liepos 2 8 d. yra patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo programa arba nustatytos sanitarinės apsaugos zonos.

11. 12. Gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarę su skirstomųjų tinklų operatoriumi elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų sutartis, moka prijungimo įmoką, apskaičiuotą pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės aktų nuostatas.

12. 13. Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra per 3 mėnesius nuo šio įstatymo 6 straipsnio įsigaliojimo dienos parengia ir savo interneto svetainėje skelbia rekomendacijas dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygų.“

Pritarti

 

 

 

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                         Aistė Gedvilienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė