LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 17¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO IR ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 428 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai 

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektu (toliau – įstatymo projektas) siekiama įtvirtinti mikromobilumo priemonių sąvoką ir apibrėžti pagrindinius reikalavimus judėjimui šiomis transporto priemonėmis.  

Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad mikromobilumo priemonės – elektra varomos dviratės ar keturratės motorinės transporto priemonės (pavyzdžiui, elektra varomi riedžiai, riedlentės, paspirtukai) skirtos važiuoti vienam asmeniui, kurių galia neviršija 0,5 kW ir projektinis greitis yra ne didesnis nei 25 km/h.

Įstatymo projektu atsižvelgiama į elektrinių transporto priemonių, kaip antai, elektrinių riedžių, riedlenčių ar paspirtukų, išaugusį populiarumą. Tokia tendencija yra teigiama aplinkos tausojimo kontekste, kadangi leidžia mobiliai judėti mieste, taršias transporto priemones (pavyzdžiui, automobilius) pakeičiant aplinką tausojančiomis. Nepaisant to, laikui bėgant pastebėtas reglamentavimo trūkumas, dėl kurio kyla akivaizdžios neigiamos pasekmės – didėja eismo įvykių, nelaimingų atsitikimų skaičius, kuriuose dalyvauja būtent aptariamų nereguliuojamo transporto priemonių judėjimo vairuotojai.

2021 m. gruodžio mėnesį Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija organizavo viešą konsultaciją dėl elektrinių paspirtukų eismo saugos gerinimo, kurioje pateikė Transporto kompetencijų agentūros atlikto tyrimo rezultatus ir Lietuvos kelių policijos duomenis: didžioji dalis su elektriniais paspirtukais susijusių eismo įvykių nutinka jiems važiuojant nepritaikyta infrastruktūra, t. y. šaligatviais, pėsčiųjų takais, važiuojamąja kelio dalimi. Tokių eismo įvykių skaičius auga: 2020 m. užfiksuoti 99 su elektriniais paspirtukais susiję įskaitiniai eismo įvykiai, o pernai – jau 191. Ši statistika būtų dar didesnė, jei apimtų ne tik elektrinius paspirtukus, o ir kitas panašaus pobūdžio elektrines priemones, pavyzdžiui, riedžius ar riedlentes, kurių judėjimas taip pat atskirai nėra reglamentuotas (nors jų atžvilgiu problematika išlieka tapati).

Projekto rengimą paskatino aukščiau nurodytos priežastys ir spręstinos problemos, kurias įstatymo projektu siekiama ištaisyti, reglamentuojant judėjimą mikromobilumo priemonėmis (kaip antai, elektriniais riedžiais, riedlentėmis ar paspirtukais) ir nustatant šių priemonių vairuotojams reikalavimus, skirtus užtikrinti saugų eismą.

Sistemiškai įvertinus galiojančių teisės aktų nuostatas, kartu su įstatymo projektu teikiamas Administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK projektas). ANK projektu siekiama numatyti administracinę atsakomybę už mikromobilumo priemonių vairuotojų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. ANK projekte įtvirtinti pakeitimai skirti užtikrinti mikromobilumo priemonių judėjimui numatytų reikalavimų laikymąsi.

Įstatymo projektas ir ANK projektas kartu vadinami įstatymų projektais.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymų projektus parengė Seimo narys Andrius Bagdonas.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai

Šiuo metu nėra atskiro teisės akto, nustatančio konkrečius reikalavimus mikromobilumo priemonių judėjimui. Tuo tarpu galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta atsakomybė už mikromobilumo priemonių vairuotojų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Paminėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., priskiriama motoriniam dviračiui. Tačiau pastebėta, kad nesant atskiro reglamentavimo, šiuo metu galiojantys reikalavimai yra nepakankami – kyla neaiškumų, kokios taisyklės yra taikomos konkrečiai transporto priemonei ir todėl vairuotojai tokių taisyklių dažnu atveju tiesiog nepaiso.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Įstatymo projektu siūloma apibrėžti mikromobilumo priemonių sąvoką bei numatyti, kad mikromobilumo priemonės, kurių projektinė galia didesnė nei 0,5 kW, o projektinis greitinis didesnis nei 25 km/h, yra priskiriami mopedams. Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti reikalavimus ir draudimus mikromobilumo priemonių vairuotojams bei nustatyti pagrindinius principus judėjimui šiomis priemonėmis.

Tai leistų pasiekti pagrindinį projekto tikslą (laukiamą teigiamą rezultatą) – saugų mikromobilumo priemonių, pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių judėjimą.

Be to, konkrečios įstatymo projekto taisyklės bei ANK projekto nuostatos leistų pareigūnams efektyviau vykdyti eismo priežiūrą, užtikrinant aiškių įstatymo projektu siekiamų priimti reikalavimų laikymąsi.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu). Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Laukiami teigiami rezultatai, priėmus įstatymų projektus: (i) mažesnis eismo įvykių, kuriuose bent vienas iš dalyvių – mikromobilumo priemonės vairuotojas – skaičius; (ii) efektyvesnė mikromobilumo priemonių vairuotojų kontrolė ir priežiūra.

Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Tikėtina, kad reglamentavus mikromobilumo priemonių sąvoką ir nustačius reikalavimus, kada elektrinė (konkrečios galios ir projektinio greičio) transporto priemonė jau yra laikoma mopedu, tai gali turėtų įtakos aptariamų transporto priemonių pardavimui Lietuvoje (didesnės galios – sumažėjimui, mažesnės galios – padidėjimui). Reikšmingų neigiamų pasekmių nenumatoma.

8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio planavimo dokumentams:

Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio planavimo dokumentams.

9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Vyriausybė turės priimti Kelių eismo taisyklių pakeitimus dėl mikromobilumo priemonių judėjimo šalies keliuose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turės nustatyti reikalavimus susijusius su mokymo kursu ir mokyklos išduotu pažymėjimus ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, siekiantiems vairuoti mikromobilumo transporto priemones.

10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus.

11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisei.

12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti

Turės būti pakeisti / priimti šie teisės aktai:

(i) iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos turės priimti Kelių eismo taisyklių pakeitimus dėl mikromobilumo priemonių judėjimo šalies keliuose;

(ii) iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija arba jos įgaliotos institucijos turės nustatyti reikalavimus susijusius su mikromobilumo priemonių vairavimui reikalingu mokymo kursu ir mokyklos išduotu pažymėjimu, reikalingu įstatymo projekte numatytais atvejais.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, taip pat jų nebus ir sutaupyta.

14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Rengiant įstatymų projektus, specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis

„Mikromobilumo priemonės“, „mikromobilumo priemonių reguliavimas“.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Teikia

Seimo narys                                                                                                       Andrius Bagdonas