Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
Stenogramų leidiniai › 2024–2028 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 4
STENOGRAMA
2024 m. lapkričio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja A. ŠIRINSKIENĖ
PIRMININKĖ (A. ŠIRINSKIENĖ, NAF*). Gerbiami kolegos, pradedame lapkričio 21 dienos vakarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 96 Seimo nariai.
14.01 val.
Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės pranešimas (dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio)
Darbotvarkės 2-1 klausimas yra generalinės prokurorės N. Grunskienės pranešimas dėl Seimo nario R. Žemaitaičio. Prašom, prokurore. Taip, prašom, kolega, dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Dėl vedimo tvarkos. Atsiprašau gerbiamos generalinės prokurorės. Aš spėju, kad čia nėra jokio formalaus pažeidimo, tačiau tokia interesų konflikto regimybė gali susidaryti, kai pristatomas klausimas dėl R. Žemaitaičio ir to sąrašo narys pirmininkauja posėdžiui. Jūs pati turite įvertinti tą aplinkybę.
PIRMININKĖ. Žinokite, pranešdama prokurorės pavardę aš greičiausiai jau kaip nors atlaikysiu tą jūsų regimybę. Prašom, prokurore.
N. GRUNSKIENĖ. Laba diena, gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi pavedė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą dėl sutikimo leisti patraukti Lietuvos Respublikos Seimo narį R. Žemaitaitį, kaltinamąjį Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Šioje baudžiamojoje byloje R. Žemaitaičiui pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio „Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę“ 2 dalyje ir 1702 straipsnio „Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas“ 1 dalyje. R. Žemaitaitis kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės politiku – Lietuvos Respublikos Seimo nariu – 2023 m. gegužės 8, gegužės 9, birželio 13, 14 ir 15 d. viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės ir tokiais savo veiksmais padarė Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje numatytą tęstinį nusikaltimą. Be to, jis, būdamas valstybės politiku, Lietuvos Respublikos Seimo nariu, 2023 m. birželio 13, 14 ir 15 d. viešai šiurkščiai menkino nacistinės Vokietijos Lietuvos Respublikos teritorijoje įvykdytą žydų tautybės Lietuvos Respublikos gyventojų genocidą (Holokaustą), tai padarydamas užgauliu ir įžeidžiančiu būdu, ir tokiais savo veiksmais padarė Baudžiamojo kodekso 1702 straipsnio 1 dalyje numatytą tęstinį nusikaltimą.
Detali informacija apie kaltinamajame akte nurodytų nusikaltimų padarymo būdus ir aplinkybes yra pateikta kreipimosi į Lietuvos Respublikos Seimą tekste, o esminiai duomenys apie nurodytų nusikalstamų veikų padarymo būdus bei aplinkybes yra šie. 2023 m. gegužės 8 d. socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje R. Žemaitaičio paskyroje buvo viešai paskelbti du tekstai su antisemitine skaičiuote ir teiginiais, kurie kaltinamajame akte vertinami kaip propaguojantys antisemitizmo normalizavimo idėją, viešas tyčiojimasis, niekinimas ir neapykantos žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės skatinimas bei antisemitinių idėjų reiškimas.
2023 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusio plenarinio Seimo posėdžio metu R. Žemaitaičio viešo pasisakymo dalis, kurioje Seimo narys cituoja išvakarėse jo vardo paskyroje paskelbtą įrašą, kaltinamajame akte kvalifikuojama kaip pakartotinis prieš žydų tautybės asmenis nukreiptos antisemitizmo normalizavimo idėjos skleidimas, neapykantos kalbos vartojimo normalizavimas, viešas tyčiojimasis, niekinimas ir neapykantos žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės skatinimas.
Tų pačių metų birželio 13 dieną socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje R. Žemaitaičio paskyroje viešai paskelbtas tekstas apie Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės I. Šimonytės vizitą Izraelyje. Jame minimos 1941–1944 metų prieš Lietuvos gyventojus vykdytos represijos ir žudynės, Kaniūkų ir Pirčiupių kaimų gyventojų žudynės ir kiti istoriniai įvykiai. Taip pat ir kitą dieną, birželio 14-ąją, socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje R. Žemaitaičio paskyroje viešai paskelbtas tekstas, kuriuo komentuojamas tą pačią dieną portale „Delfi“ paskelbtas straipsnis, kaltinamajame akte vertinamas kaip viešas tyčiojimasis, niekinimas ir neapykantos žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės skatinimas.
2023 m. birželio 14 d., komentuojant tos pačios dienos publikaciją portale „Delfi“, socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje R. Žemaitaičio paskyroje viešai paskelbtas įrašas, kurio teiginiai apie 1941 m. birželio 15 d. vykusius Lietuvos gyventojų trėmimus, konkrečių žydų tautybės asmenų sąrašo paskelbimas bei atskirų asmenų duomenų viešinimas kaltinamajame akte vertinamas kaip niekinantis įvardintus įraše tautinės bendruomenės narius, viešas tyčiojimasis, niekinimas ir neapykantos žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės skatinimas. Tą pačią dieną socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje R. Žemaitaičio paskyroje įvykusiame susirašinėjime su kitu asmeniu buvo viešai paskelbti teiginiai apie Lietuvos žmonių trėmimus bei NKVD darbuotojus, kurie kaltinamajame akte kvalifikuojami kaip neatitinkantys tiesos, nepagrįstai neigiamai apibūdinantys žydų tautybės žmones, visuomenės akyse sukeliantys priešiškumą, provokuojantys nepakantumą šiai tautybei, tokiu būdu viešai tyčiojantis, niekinant ir skatinant neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.
2023 m. birželio 15 d. socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje R. Žemaitaičio paskyroje paskelbtas įrašas, kuriame minimos sovietų vykdytos represijos prieš Lietuvos gyventojus, Kaniūkų ir Pirčiupių kaimų gyventojų žudynės, paviešinta tikrovės neatitinkanti informacija apie trėmimus vykdžiusius asmenis, niekinama tautinės bendruomenės pirmininkė, kaltinamajame akte vertinamas kaip viešas tyčiojimasis, niekinimas ir neapykantos žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės skatinimas.
Kaltinamajame akte taip pat nurodoma, kad atskiri 2023 m. birželio 13, 14 ir 15 d. viešintų tekstų teiginiai, kuriuose nacistinės okupacijos metu Lietuvoje vykdytas žydų genocidas (Holokaustas) yra gretinamas bei lyginamas su kitų Lietuvos gyventojų žudynėmis, vertintini kaip viešai šiurkščiai menkinantys nacistinės Vokietijos įvykdytą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieš žydų tautybės Lietuvos Respublikos gyventojus genocidą (Holokaustą) darant tai užgauliu ir įžeidžiančiu būdu. Šiais savo veiksmais Seimo narys R. Žemaitaitis kaltinamas padaręs tęstines nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje ir 1702 straipsnio 1 dalyje.
Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu R. Žemaitaičio teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimas jau buvo sprendžiamas ir Seimas 2024 m. vasario 14 d. buvo panaikinęs Seimo nario R. Žemaitaičio teisinę neliečiamybę. Taip pat paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2024 m. balandžio 25 d. išvadoje konstatavo, kad Seimo nario R. Žemaitaičio veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiais savo veiksmais Seimo narys R. Žemaitaitis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją.
2024 m. gegužės 2 d. Vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą panaikinti 2020–2024 metų kadencijos Seimo nario R. Žemaitaičio mandatą jam pačiam prašant. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu teisminiam nagrinėjimui buvo perduota 2024 m. gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teisme byla pradėta nagrinėti 2024 m. rugsėjo 3 d. Šiuo metu joje tęsiamas įrodymų tyrimas. Kaltinamajam R. Žemaitaičiui jokia kardomoji priemonė nepaskirta.
Nuo šių metų lapkričio 14 dienos R. Žemaitaitis yra naujos kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys ir yra įgijęs Seimo nario asmens neliečiamybę. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Lietuvos Respublikos Seimo statute įtvirtinta, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinta, kad jeigu atlikus visus nedraudžiamus proceso veiksmus nėra kompetentingos institucijos leidimo asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba asmuo turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas.
Įvertinus jau nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimo statuto ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, taip pat bylos faktines aplinkybes, tolesnis baudžiamasis procesas, tai yra baudžiamosios bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos teisme, imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės turinčio Seimo nario R. Žemaitaičio atžvilgiu negali būti tęsiamas nesant kompetentingos institucijos – Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti šį asmenį baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 32 straipsniu prašau leisti patraukti Seimo narį R. Žemaitaitį, kaltinamąjį Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, išklausę generalinės prokurorės pranešimą, pagal Seimo statuto 23 straipsnio 2 dalį, kuri neseniai įsigaliojo, jeigu Seimo narys, išklausęs pranešimą, padaro pareiškimą, kad sutinka, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, tyrimo komisija dėl sutikimo nedaroma. Prašytume tada gerbiamą R. Žemaitaitį išreikšti savo poziciją, ar jisai sutinka, kad neliečiamybė būtų panaikinta.
R. ŽEMAITAITIS (NAF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamas Eugenijau Gentvilai, tu nesirūpink, nereikia Agnei nusišalinti. „Nemuno aušra“ yra labai tvarkinga ir teisinga partija ir frakcija. Savo noru, aš sakau, labai jūs kažkaip… akys jums labai stipriai dabar merkiasi po pietų truputį. Nesinervinkite, Eugenijau, viskas yra gerai, žinote. Frakcija tvarkinga. Vadovaudamasis, gerbiama pirmininke, Seimo statuto tvarka, prašau nesudaryti komisijos ir savo noru dėl mano teisinės neliečiamybės išsprendimo klausimo… Ačiū, gerbiama pirmininke. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tokiu atveju komisija yra nesudaroma, o neliečiamybės atėmimo klausimas yra įrašomas į artimiausio Seimo posėdžio darbotvarkę ir mes galime pereiti prie kito darbotvarkės klausimo. Primenu, kad iš rytinės Seimo darbotvarkės… Ponas I. Vėgėlė per šoninį mikrofoną.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Aš dėl vedimo tvarkos ir motyvų norėjau paklausti, kas labai gerai išmano Statutą, ar iš tiesų mes, kaip Seimo nariai, neturėjome galimybės paklausti? Viskas gerai, taip?
PIRMININKĖ. Aš ponui I. Vėgėlei pacituosiu Statutą, tai yra 23 straipsnio 2 dalį, joje yra rašoma, kad po savaitės diskusijoje dėl neliečiamybės dalyvauja ir Seimo narys, ir visi diskutuoja. Būtų smagu, kad skaitytume, kolegos, Statutą labai įdėmiai.
14.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XVP-21(2) (pateikimo tęsinys)
Aš pereinu prie kito darbotvarkės klausimo, tai yra Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XVP-21, dėl kurio buvo paskelbta pertrauka. Matau kolegą D. Griškevičių prie šoninio mikrofono. Prašau.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vardu norėtume paprašyti pusės valandos pertraukos būtent dėl šito klausimo.
PIRMININKĖ. Ar, kolegos, galėtume sutarti ir pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Nematau prieštaraujančių. 30 minučių pertrauka.
14.16 val.
2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4221 (pirmasis svarstymas)
Toliau darbotvarkės 2-2.1 klausimas – 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4221. Pradedame pirmąjį šio projekto svarstymą. Kaip žinote, pagal Statutą pranešėjai yra visų komitetų pirmininkai, pasisako ir frakcijos bei kiti to pageidaujantys asmenys. (Balsai salėje) Prašome Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką į tribūną pristatyti šio komiteto nuomonę. Gerbiamasis A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, dar senos kadencijos, apsvarstė pateiktus pasiūlymus. Jų buvo pateikta labai daug, nevardinsime visų. Yra toks sprendimas: pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, teikiant Seimui antrajam svarstymui pataisytą įstatymo projektą, įvertinti Valstybės kontrolės 2024 m. lapkričio 7 d. išvadoje „Dėl struktūrinio postūmio užduoties“, Lietuvos banko 2024 m. lapkričio 8 d. išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos 2025 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui“ pateiktas pastabas ir komiteto išvadą.
Atsižvelgdami į tai, kad, įvykus eiliniams Seimo rinkimams, išrinktas naujas Seimas ir bus patvirtinta nauja Vyriausybė, siūlome naujai patvirtintai Vyriausybei atidžiai apsvarstyti ir įvertinti institucijų, asociacijų, kitų suinteresuotų asmenų, Seimo komiteto, Seimo narių pasiūlymus dėl papildomų lėšų skyrimo, kuriam komitetas nepritaria. Dalis siūlomų finansavimo šaltinių, tokių kaip numatomos papildomai gauti pajamos, skolintos lėšos ar panašiai, nesiūlant sumažinti konkrečių išlaidų ar perskirstymo tarp asignavimų valdytojų, yra netinkami ir ženkliai blogintų 2025 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklį. Ir spręsti dėl galimybės skirti lėšas įvertinant Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų valstybės biudžeto finansines galimybes, teikiant Seimui antrajam svarstymui pataisytą įstatymo projektą arba, įvertinus atnaujintus makroekonominius rodiklius, keičiant valstybės biudžetą kitais metais.
Svarstant Seimo narių ir Seimo komiteto pasiūlymus, atsižvelgta į tai, kad augant skolai ir su valdžios sektoriaus skolos tvarkymu susijusioms išlaidoms, atitinkamai mažės viešojo sektoriaus finansavimo galimybės. Ir į tai, kad jau šiuo metu didelė dalis ilgalaikių įsipareigojimų nėra padengta tvariomis pajamomis, todėl papildomų išlaidų augimas turi būti atidžiai įvertintas, užtikrinant, kad tvarios pajamos ir pagal jas suplanuotos išlaidos leistų siekti subalansuoto biudžeto ir užtikrintų fiskalinių taisyklių laikymąsi tolesniais laikotarpiais. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamam kolegai. Matau J. Razmą prie šoninio mikrofono. Prašom, gerbiamas Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, jeigu nebūtume paėmę pusvalandžio pertraukos ir būtume patvirtinę komitetų pirmininkus, turbūt turėtume aiškesnę situaciją. Dabar kas čia yra įgalioti pateikti komitetų išvadas? Ponas A. Sysas anoje kadencijoje net nebuvo Biudžeto ir finansų komiteto narys. Ar dabar iš buvusių komitetų atstovų eis pristatyti išvadų, ar seniausi pagal amžių, kurie pirmininkavo naujųjų komitetų posėdžiams? Jūs paaiškinkite.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Jurgi, jūs esate ilgametis Seimo narys ir puikiai žinote, kad komitetai priima sprendimą, ką įgalioti, ir tie įgalioti asmenys paskaito. Tai čia nesikeičia tas įgaliojimas priklausomai nuo to, ar jie yra pirmininkai, ar nėra pirmininkai, ar jie pirmininkauja komisijai. Kurie ir nepirmininkauja, tiesiog jie yra įgalioti asmenys, jie ir pristatys. Jeigu jus įgaliojo, jūs taip pat pristatysite.
Šiuo atveju tęsiame procedūrą toliau. Kolega L. Jonauskas. Prašom pristatyti komiteto išvadą.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Jeigu tinka, ir buvusio komiteto narys pristatys komiteto išvadą. Spalio 23 dieną Aplinkos apsaugos komitetas nagrinėjo Biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto ir Nacionalinio metinių ataskaitų rinkinio projekto klausimus. Abiem klausimais buvo pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai dėkojame. Toliau – Ateities komiteto atstovas V. Grubliauskas. Šio komiteto išvada.
V. GRUBLIAUSKAS (LSDPF). Gerbiama Seimo Pirmininko pavaduotoja, gerbiami kolegos, pirmiausia labai norėčiau nuraminti gerbiamą J. Razmą arba įkvėpti jam tikėjimo. Vakar aš pirmininkavau Ateities komiteto posėdžiui ir buvau vyriausias pagal amžių. Tai į vieną iš jūsų abejonių iš karto atsakau ir paguodžiu jus.
O kalbant apie Ateities komiteto išvadą, tai noriu ją pagarsinti. Ji skamba taip: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui tobulinti šį projektą, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems pritarė Ateities komitetas, bei Ateities komiteto patvirtintas išvadas. Balsavimo rezultatai: už…, prieš – 1, susilaikė 2. Lėmė pirmininko balsas. Tokios yra išvados. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai dėkoju, kolega. Audito komitetui atstovauja ir išvadą pristato A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiami kolegos, Audito komitetas lapkričio 11 dieną savo posėdyje svarstė 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-4221 ir komiteto išvadoje pasisakė dėl kelių aspektų.
Vienas iš siūlymų, kuriuos teikė Audito komitetas, tai yra didinti asignavimus Valstybės kontrolei. Poreikis yra 1 mln. 200 tūkst. didesnis, negu yra suplanuota. Buvo pritarta bendru sutarimu, kad asignavimams 2025 metams, kai yra suplanuota 9 mln. 84 tūkst., šis poreikis būtų padidintas 1 mln. 200 tūkst.; atitinkamai 2026 metams, kai yra suplanuota 8 mln. 815 tūkst., taip pat 1 mln. 200 tūkst.; ir 2027 metams, kai yra suplanuota 8 mln. 811 tūkst., taip pat dar 1 mln. 200 tūkst.
Dėl šių siūlymų balsavo už, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Tai buvo dėl pasiūlymų. Beje, reikia paminėti, kad pagrindinis komitetas nepritarė šiam siūlymui. Labai gaila, kad tokia valstybei svarbi institucija jiems yra nulio vietoje.
Dėl paties biudžeto projekto. Komitete įvyko alternatyvus balsavimas. 3 komiteto nariai biudžeto projektui nepritarė, 2 komiteto nariai projektui pritarė. Bendras sprendimas dėl 2025–2027 metų biudžeto projekto – nepritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti jį iniciatoriams tobulinti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ekonomikos komiteto išvadą pristato S. Bucevičius. Prašom.
S. BUCEVIČIUS (NAF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, Ekonomikos komitetas taip pat svarstė iniciatorių pateiktą įstatymo projektą, bendru sutarimu pritarė jam. Yra pasiūlymų skirti papildomą finansavimą turizmo sektoriui vystyti. Taip pat komiteto pasiūlymai numatyti papildomą finansavimą Kelių priežiūros ir plėtros programai įgyvendinti, jiems komitetas, kaip ir minėjau, pritarė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiama R. Budbergytė pristatys Europos reikalų komiteto išvadą. Prašom.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Europos reikalų komitetas bendru sutarimu pritarė Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms pagal Europos reikalų komiteto sritis. Nutarta pasiūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui projektą tobulinti atsižvelgiant į Europos reikalų komiteto pateiktus siūlymus. Taip pat priminti pagrindiniam komitetui, kad, atsižvelgiant į komiteto 2024 m. spalio 23 d. priimtą sprendimą Nr.100P-94, Seimo specializuoti komitetai, svarstydami Lietuvos Respublikos biudžeto įstatymo projektą arba šio įstatymo pakeitimo projektus, turi atsižvelgti į pastarąsias Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas. Taip pat pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei atkreipti dėmesį, kad vidutiniu laikotarpiu yra svarbu siekti stabilizuoti Lietuvos valdžios sektoriaus skolos augimą, apdairiai valdyti biudžetą ir palaipsniui mažinti valdžios sektoriaus deficitą, kad būtų išlaikytas finansų tvarumas, laikantis finansinės drausmės taisyklių. Priminsiu, bendru sutarimu buvo priimtas šitas Europos reikalų komiteto sprendimas.
PIRMININKĖ. Dėkojame gerbiamai Rasai. Kultūros komiteto išvadą pristato V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke, už tokį netikėtą įvertinimą, kad man yra suteikta galimybė pristatyti praėjusios kadencijos dar mūsų komiteto posėdžio sprendimą. Taigi, 2024 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas apsvarstė 2025–2027 metų biudžeto įstatymo projektą ir iš esmės jam pritarė, bet pasiūlė septynis momentus. Juos aš dabar ir įvardinsiu, nepaisydamas to, kad galbūt ne į visus arba į juos nebuvo atsižvelgta. Bet toks poreikis vis tiek niekur nedingo, juolab kad visi mano paminėsimi prašymai yra verifikuoti Kultūros ministerijos ir tai yra iš tikrųjų realūs poreikiai.
Taigi, yra pasiūlymas 2025 metams papildomai skirti muziejų veiklai skatinti 600 tūkst., taip pat 2025, 2026 ir 2027 metams Kultūros ministerijai papildomai skirti bibliotekų fondams formuoti, kas yra taip pat labai labai būtina. Ten atitinkamai 300 tūkst., 541 ir 732. Visi tie poreikiai buvo suformuluoti būtent bibliotekų asociacijų.
Taip pat pasiūlymas skirti papildomai 600 tūkst. prie pateiktos sumos įstatymo projekte kino valstybiniam finansavimui ir talentų ugdymo priemonei, atitinkamai 2026 metams skiriant 3 mln. 410 tūkst., 2027 metams – 4 mln. 122 tūkst., tai yra kasmet vis tvariai pridedant po 1 mln.
Ketvirtas pasiūlymas – 453 tūkst. eurų padidinti finansavimą Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui. Reikia verkiant įrengti trečio aukšto gaisro sistemą. Kitu atveju gali įvykti nelaimė. Turėtume tikrai daugiau išlaidų, negu dabar sutaupytume.
Penktas pasiūlymas – skirti 2025 metams papildomą 724 tūkst. eurų finansavimą Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui M. K. Čiurlionio kūrybai pristatyti Japonijoje. Primenu, kad 2025 metais mes ir pasaulis minėsime šio genijaus 150-ąsias gimimo metines.
Šeštas pasiūlymas – 2025 metams skirti papildomą 140 tūkst. eurų finansavimą Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai informacinių sistemų, tai yra LIBIS, VEPIS ir kitų, poreikiams užtikrinti. Tai yra labai labai svarbu. Taip pat dokumentams konservuoti, restauruoti siūloma padidinti finansavimą 38 tūkst. eurų.
Ir paskutinis, toks galbūt pramoginis, bet taip pat labai labai rimtas. Lietuvos nacionaliniam muziejui prašoma skirti finansavimą Gedimino kalno rekonstrukcijos darbams: 2025 metams – virš 700 tūkst. eurų, 2026 metams – jau 3 mln., beveik netoli 4 mln., 2027 metams – 4,2 mln. To reikia keltuvui, kuris veža arba kelia žmones į Gedimino kalną. Tas keltuvas jau yra pasenęs ir moraliai, ir fiziškai. Vieną dieną (o ta diena ateis labai greitai) jis tiesiog sustos. Šiuo metu į Gedimino kalną nėra jokių galimybių kaip nors patekti neįgaliesiems ar kitų poreikių turintiems žmonėms. Taigi šis prašymas taip pat yra būtinas. Kaip minėjau, siūloma išdėstyti 8 mln. eurų finansavimą per trejus metus. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkojame už išvados pristatymą. Kaimo reikalų komiteto išvadą pristatys Seimo narys V. Pranckietis. Gerai. Kolega K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Ačiū buvusiam pirmininkui už pasitikėjimą. Kaimo reikalų komitetas spalio 23 dieną svarstė ir priėmė sprendimą pritarti Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektui ir komiteto išvadai pagal Kaimo reikalų komiteto kuruojamas sritis. Siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus.
Yra keletas pasiūlymų. Pasiūlymas papildomai 2025 metams skirti 2 mln. eurų valstybės perduotoms savivaldybėms funkcijoms, tai yra žemės ūkio funkcijoms, vykdyti (savivaldybėse ir seniūnijose dirbančių žemės ūkio specialistų darbo užmokesčiui). Aišku, pasiūlėme ir lėšų šaltinį, tai yra Žemės ūkio ministerijoje yra numatyti asignavimai būtent kompensacijoms už kailinės žvėrininkystės veiklos nutraukimą. Bet žinome, kad nė vienos paraiškos, nė vieno prašymo nėra, tai tikrai lėšos būtų panaudotos racionaliai.
Kitas pasiūlymas – Žemės ūkio ministerijos asignavimams papildomai skirti 5,3 mln. eurų pieninių bulių veršeliams subsidijuoti. Taip pat siūlome šaltinį – valstybės biudžeto lėšas, skirtas netinkamam PVM’ui finansuoti (iš suplanuotų RRF’o lėšų šlapynėms atkurti). Ir formulė pridėta.
Kitas pasiūlymas yra papildomai skirti 12 mln. eurų kompensacijoms privačios žemės ir (ar) miško savininkams, valdytojams ir naudotojams už įvedamus apribojimus, tai yra draudimus, ūkinei veiklai. Apie tai diskutavome ir šioje salėje.
Paskutinis, ketvirtas, pasiūlymas yra numatyti 2024 metų valstybės biudžeto asignavimų perkėlimo į antruosius metus, tai yra į 2025 metus, išimtį, kai valstybės investicijos skiriamos melioracijos investiciniams projektams. Tai irgi logiškas pasiūlymas. Už visą išvadą balsavo 5 Seimo nariai – visi balsavo už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai ačiū gerbiamam Kęstučiui. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą pristatyti yra pasirengęs A. Pocius. Prašome, kolega.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, mieli kolegos, kaip buvęs NSGK pirmininkas ir dabartinio komiteto narys pristatau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymą. Taigi, vertindami dabartinę geopolitinę situaciją ir atsižvelgdami į Lietuvai kylančias grėsmes, dviejuose posėdžiuose – spalio 23 dieną ir spalio 30 dieną – komitete svarstėme 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, kadangi komitetas dirba su daug institucijų ir asignavimų valdytojų, tai yra Vidaus reikalų ministerijos ir įstaigų prie Vidaus reikalų ministerijos: Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Migracijos departamento, taip pat Krašto apsaugos ministerijos, įskaitant Lietuvos kariuomenę, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro. Taigi komitetas, apsvarstęs visus siūlymus, siūlo pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui pritarti iniciatorių pateiktam 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Labai dėkojame gerbiamam Arvydui. Ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pristato Seimo narys L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas bendru sutarimu nutarė pritarti įstatymo projektui ir siūlyti Biudžeto ir finansų komitetui atsižvelgti į komiteto pasiūlymus.
Pirma, skirti papildomai, lyginant su įstatymo projektu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 1,3 mln. eurų vaikų dienos centrų veiklai, tai yra tęstinumui užtikrinti, kokybiškoms paslaugoms teikti, darbuotojų kvalifikacijai, darbo užmokesčiui. Dėl lėšų šaltinio spręsti pagrindiniam komitetui. Taip pat įvertinti ir spręsti dėl papildomų asignavimų, lyginant su įstatymo projektu, skyrimo, tai yra papildomų lėšų ir Policijos departamentui, ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Viešojo saugumo tarnybai, Aplinkos apsaugos departamentui ir pavaldžioms įstaigoms, Migracijos departamentui. Taip pat rekomenduoti Vyriausybei sudaryti darbo grupę iš statutinių pareigūnų darbo apmokėjimui kompleksiškai peržiūrėti. Pritarta bendru komiteto narių sutarimu. Dėkui.
PIRMININKĖ. Labai dėkoju, gerbiamas Linai. Ir Sveikatos reikalų komiteto išvadą pristatys Seimo narė L. Šukytė-Korsakė. Prašome.
L. ŠUKYTĖ-KORSAKĖ (NAF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dėl 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XVP-4221 Sveikatų reikalų komitete svarstymas įvyko 2024 m. lapkričio 6 d. Sveikatos reikalų komiteto sprendimas – pritarti 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Labai jums ačiū. Švietimo ir mokslo komiteto išvadą pristatys Seimo narė V. Aleknavičienė. Prašau.
V. ALEKNAVIČIENĖ (LSDPF). Laba diena, Seimo pirmininke, kolegos. Pristatau Švietimo ir mokslo komiteto spalio 30 dienos sprendimą iš esmės pritarti 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
Pateikiame ir tris pasiūlymus. Tai yra neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš valstybės biudžeto papildomai skirti 3 mln. eurų. Antras pasiūlymas – skirti 2025 metais trūkstamas lėšas STEAM centrų laborantams – 1 tūkst. 522 eurus, numatyti 2026 metų ir 2027 metų biudžete 4 tūkst. 566 eurų sumą STEAM centrų veiklai. Bei trečias pasiūlymas – papildomai skirti 2,1 mln. eurų mokykliniams autobusams įsigyti.
Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą prašom pristatyti gerbiamą J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas lapkričio 5 dieną svarstė biudžeto projektą ir priėmė tokį sprendimą: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimams dėl Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto ir siūlyti Vyriausybei svarstyti papildomų asignavimų skyrimą Generalinei prokuratūrai.
Pirma. 2025 metais prokuratūros valstybės tarnautojų ir darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui – 4 mln. 800 tūkst. eurų. Antra. Europos deleguotųjų prokurorų socialinėms garantijoms užtikrinti 2025 metais – 40 tūkst., 2026 metais – 52 tūkst. ir 2027 metais – 65 tūkst. Trečia. Slapto kliento tyrimams – 7 tūkst. eurų kasmet, mikroklimato tyrimui – po 15 tūkst. kas dvejus metus. Lėšų šaltinis – 2025–2027 metų biudžeto lėšos, atsižvelgiant į tai, kad šiais metais teismams yra perduoti ikiteisminiai tyrimai, kur civiliniai ieškiniai yra didesnės negu 8 mln. eurų sumos, taip pat papildomai į biudžetą perduodamos lėšos ginant viešąjį interesą vadinamosiose čekiukų bylose.
Taip pat komitetas siūlo… Atkreipiamas dėmesys dėl Lietuvos teismų… Atsiprašau truputėlį, nes ne popieriuje… Atkreipiamas dėmesys į Lietuvos teismams aktualias nuostatas ir Teisėjų tarybos diskrecijos teisę svarstyti bei aprobuoti teismų biudžetų projektus. Tai susiję tiek su asignavimų perskirstymu tarp teismų, planuojant trejų metų biudžetą (antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų asignavimų limitų tikslinimas tarp teismų, pasikeitus aplinkybėms), tiek, jau patvirtinus biudžetą, asignavimų perskirstymu tarp teismų per biudžetinius metus Teisėjų tarybos teikimu. Pažymėtina, kad įstatymo projekte neliko iki tol biudžeto įstatymuose teismams galiojusios nuostatos, kuri leido Lietuvos Respublikos Vyriausybei Teisėjų tarybos teikimu du kartus per metus perskirstyti asignavimus tarp teismų.
Pažymėtina, kad teismai įgyvendina vieną tęstinės veiklos funkcijų vykdymo programą 13 tūkst… 13.001 „Teisingumo vykdymas“ ir vykdo vieną priemonę, todėl net tarp teismų asignavimai yra perskirstomi pagal vieną programą ir net vieną identišką priemonę, todėl nustačius galimybę perskirstyti programos asignavimus jie visada lieka tai pačiai teisingumo vykdymo veiklai finansuoti. Taip pat pažymėtina, kad 2024 metais Teisėjų taryba jau aprobavo net du asignavimų perskirstymo atvejus tarp teismų, kurių metu tarp teismų iš viso buvo perskirstyta 794 tūkst. eurų. Vienas iš tokių atvejų susijęs su Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymu, kuriuo nuo 2024 m. liepos 1 d. turėjusi įsigalioti apylinkių teismų reforma buvo nukelta į 2025 m. sausio 1 d. 2024 metų asignavimai teismams buvo aprobuoti jau 2023 metų pabaigoje, o nukėlus apylinkių teismų reformą turėjo būti skubiai perskirstomi. Pažymėtina, kad dėl iki 2025 m. sausio 1 d. atidėtos apylinkių teismų reformos Teisėjų taryba asignavimus tarp teismų galėjo perskirstyti tik vadovaudamasi nuostata dėl perskirstymo Teisėjų tarybos teikimu du kartus per metus.
Taigi, įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje yra numatytos Vyriausybei ir jos įgaliotai institucijai suteikiamos teisės dėl asignavimų perskirstymo. Pažymėtina, kad 2023 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu gali būti suteikiamos papildomos teisės. Todėl, vadovaujantis… Atsiprašau, užstrigo.
Pasiūlymas dėl projekto 13 straipsnio 1 dalies – papildyti 5 punktu: „Teisėjų tarybos teikimu du kartus per metus perskirstyti pirmųjų biudžetinių metų asignavimus, šio įstatymo 3 priede teismams (išskyrus Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą) numatytus valstybės biudžeto asignavimus, tarp teismų (išskyrus Konstitucinį Teismą), atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis.“
Visas komiteto pasiūlymas perskaitytas ir už šį komiteto sprendimą balsavo 3, susilaikė 3, komiteto pirmininko balsas buvo lemiamas.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Juliau. Užsienio reikalų komiteto atstovas Seimo narys E. Zingeris pristatys šio komiteto išvadą. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Brangūs bičiuliai, Užsienio reikalų komitetas, spalio 30 dieną skrupulingai apsvarstęs šalies biudžetą, mums teiktus dėl komiteto išvados punktus ir pagalbiniams komitetams punktus, kur mes buvome papildomas komitetas, sprendimu pritarė iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-4214. Pritarta bendru sutarimu.
Kartu mes norime pasakyti, kad, patobulinus pagal Užsienio reikalų komiteto pasiūlymus, mes siūlome ir pagrindiniam komitetui pritarti mūsų pasiūlymams, kurie buvo štai tokie, papildomi. Tai yra mes skiriame mūsų atstovus. Jūs žinote, kad mes turime mūsų atstovus Briuselyje, ir žinote, kad mes turime mūsų atstovę, Lietuvos Seimo atstovę, prie Amerikos Kongreso. Tai mes siūlome įsteigti tokią (ir taip buvo balsuota) Ukrainoje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Abi šalys jums atrodo aiškios. Kodėl mūsų Kanceliarijos atstovą siūlome nusiųsti ten dirbti? Kad ryšiai tarp Bundestago ir Rados būtų stipresni ir mes padėtume Radai pasiruošti Europos Sąjungos… jau mūsų pirmininkavimui Europos Sąjungai 2027 metais. Tai yra 260 tūkst. eurų siūlome mūsų Seimo dviem atstovams papildomai prie Ukrainos Rados ir Bundestago.
Migracijos departamentui, kadangi žinote, kokį baisų krūvį tenka patirti mūsų Migracijos departamentui dėl dirbtinių hibridinių antpuolių, organizuotų A. Lukašenkos režimo prieš mus ir prieš Lenkiją, ir prieš Latviją, ir prieš Suomiją, mes siūlome skirti 1 mln. 540 tūkst. eurų. Padėti mūsų Migracijos departamentui deramai atremti jiems netikėtai tenkančius uždavinius. Taip pat mano paminėtiems atstovams, kuriuos aš paminėjau, ir taip pat ką tik mano paminėtiems Migracijos departamentui ir Užsienio reikalų ministerijai 700 tūkst. padidinti jų biudžetą. Užsienio reikalų ministerijai irgi tenka didžiuliai iššūkiai.
Gerbiama pirmininke, aš perskaičiau mūsų komiteto išvadą, kuri buvo priimta bendru… Visi balsavo už, nebuvo nė vieno prieš, taigi mes siūlome šioje salėje taip pat paremti mūsų pasiūlymus. Labai jums ačiū.
PIRMININKĖ. Labai jums ačiū. Dar vienas komitetas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pristatys Seimo narys R. Juška. Labai prašom.
R. JUŠKA (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Lapkričio 6 dieną VVSK svarstė Biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, pritarė suinteresuotų asmenų pasiūlymams. Aš paminėsiu, taupydamas laiką nevardinsiu sumų, jos yra pateiktos. Pirma, skirti didesnį finansavimą policijai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui; skirti didesnį finansavimą kelių priežiūrai; skirti didesnį finansavimą savivaldybių vykdomoms ir valstybės dotuojamoms sveikatos priežiūros, švietimo ir žemės ūkio funkcijoms.
Taip pat VVSK pritarė suinteresuotų asmenų pasiūlymams ir jų pagrindu suformulavo savo pasiūlymus. Taip pat yra trys pozicijos. Pirma, skirti didesnį finansavimą VTEKʼui. Argumentai yra pateikti. Antra, skirti didesnį finansavimą VRK. Argumentai pateikti. Trečia, skirti didesnį finansavimą Seimo kanceliarijai. Komitetų argumentai taip pat yra pateikti.
VVSK sprendimas – iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4221 ir siūlyti jį tobulinti, atsižvelgiant į komiteto ir suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu. Iš 12 komiteto narių dalyvavo 11. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai dėkoju gerbiamam R. Juškai.
Žmogaus teisių komitetas. Seimo narys L. Šedvydis yra įgaliotas pristatyti išvadą. Prašom.
L. ŠEDVYDIS (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Lapkričio 6 dieną Žmogaus teisių komitetas susirinko į posėdį, kuriame svarstė biudžeto projektą, ir priėjo prie tokio sprendimo: pirmiausia siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui pritarti iniciatorių pateiktam 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektui ir komiteto pasiūlymams. Iš esmės du pasiūlymai.
Pirmas – skirti papildomų lėšų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Argumentai gana paprasti. 2025 metais Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija planuoja atlikti Lietuvos teisės aktų atitikties Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms analizę bei suaugusių asmenų su negalia švietimo tyrimą, tačiau be tam skirtų lėšų komisija šių tyrimų atlikti neturės jokių galimybių, o pareiga Lietuvai teikti atitinkamas ataskaitas kyla iš ratifikuotos konvencijos. Minėtos komisijos tyrimams atlikti papildomai reikalinga 20 tūkst. eurų suma. Be to, pačiai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai skirti papildomai 28 ir 5 tūkst. eurų.
Antras pasiūlymas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui yra priskirta naujų funkcijų, neskiriant tam papildomo finansavimo. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų atlyginimai yra daug mažesni nei panašaus pobūdžio veiklą vykdančių įstaigų, pavyzdžiui, Lietuvos istorijos instituto darbuotojų, o tai neigiamai veikia darbuotojų motyvaciją. Todėl reikia skirti papildomą finansavimą centro darbuotojų darbo užmokesčiui ir tam siūloma iš valstybės biudžeto lėšų skirti 400 tūkst. eurų. Ir balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Labai ačiū kolegai L. Šedvydžiui už Žmogaus teisių komiteto išvados pristatymą.
Dar turiu ir reikėtų, matyt, pristatyti Jaunimo ir sporto reikalų komisijos išvadą, nes komisija dar nėra sudaryta. Tai ši komisija spalio 30 dieną svarstė Biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu. Tuo mes ir baigiame svarstyti, pristatyti komitetų ir komisijų išvadas.
Dabar pagal Seimo statuto 176 straipsnio 2 dalį turėtų būti išklausomos ir frakcijų bei paskirų Seimo narių nuomonės. Matau užsiregistravusius du Seimo narius. Pirmasis kalba Seimo narys A. Butkevičius Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vardu ir ruošiasi V. Ąžuolas. Prašom, kolega.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos. Prasidėjus ateinančių metų biudžeto įstatymo svarstymui, vis dėlto Europos Komisija numatė jau naują tvarką visoms Europos Sąjungos šalims, kad biudžeto svarstymai būtų trimečiai svarstymai. Vadinasi 2025, 2026 ir 2027 metų. Mano nuomone, komitetai turėjo apsvarstyti ir 2026, ir 2027 metų tiek išlaidas, tiek planuojamas pajamas. Kalbant apie ateinančių metų biudžetų tiek išlaidų, tiek pajamų planavimą, noriu pasakyti, kad buvusi valdančioji dauguma taip ir nesuprato, kas yra valstybės biudžeto racionalus išlaidų planavimas, kas yra fiskalinės drausmės laikymasis ir koks yra viešųjų finansų efektyvus panaudojimas, siekiant Vyriausybės programoje numatytų tikslų įgyvendinimo.
Vis dėlto aš čia atsinešiau tokią storą papkę, bet šitoje papkėje daugiausia yra tam tikri pasisakymai nuo 2021 metų. Mes, kai kurie politikai, aiškinome, kad, jau formuojant 2022 metų biudžeto įstatymo projektą, per daug stipriai didinamos išlaidos, nesivadovaujant jokiu racionalumu arba, teisingiau, negarantuojant ilgalaikėmis tvariomis pajamomis. Į tai buvo visiškai neatsižvelgta.
Ta pati istorija pasikartojo ir 2023 metais planuojant 2024 metų biudžeto išlaidas. Daugiausia buvo vadovaujamasi tikriausiai principu: kuo daugiau duosiu, tuo geriau gyvensiu trumpuoju laikotarpiu arba, paprastai pasakius, kad pasiekėme tam tikrą ribą. Kalbėsiu jau faktų kalba, kur aiškiai matosi, kad ateinančių metų, jeigu kalbame apie ateinančius metus, fiskalinis deficitas, nors rodomas, kad yra 3 % nuo bendrojo vidaus produkto, iš tikrųjų yra didesnis. Jis yra didesnis dėl to, kad nesutampa informacija, pateikta Biudžeto ir finansų komitetui Valstybės kontrolės, kalbant apie skolos administravimo išlaidų planą. Finansų ministerija rodo, kad 2025 metais valstybės skolos aptarnavimo išlaidos bus 593 mln. eurų. Žinote, neatitikimas dažniausiai būdavo su Valstybės kontrole 20 mln., 30 mln., bet dabar Valstybės kontrolė rodo, kad 2025 metais skolos aptarnavimo išlaidas turėsime 732 mln. eurų. Vadinasi, arba Finansų ministerija klaidina, arba Valstybės kontrolė klaidina. Bet Valstybės kontrolė ir pakartotinai paklausta parašė, kad jie yra teisūs pateikdami tam tikrus skaičiavimus. Vadinasi, 139 mln. sumą dar numatę ir padidinę valstybės išlaidas, mes jau išeiname virš ribos 3 % fiskalinio deficito.
Kodėl tas yra svarbu? Dėl to, kad Europos Komisija nustatė visoms Europos Sąjungos šalims nuo ateinančių metų laikytis fiskalinės drausmės. O jeigu kalbėsime apie 2026 metų skolos aptarnavimo išlaidas, tai jos auga net iki beveik milijardo – 979 mln. eurų, o ministerija nurodo, kad bus 805 mln. Irgi neatitikimas.
O blogiausi metai, kadangi yra trimetis biudžetas pateiktas Seimo nariams, tai skolos aptarnavimo išlaidos pagal Valstybės kontrolės pateiktą išvadą – 1 mlrd. beveik 300 mln. eurų, o Finansų ministerija deklaruoja, kad bus 805 mln. eurų.
Kodėl tai pabrėžiu? Dėl to, kad išeina, mes matome, kad ketverių metų valstybės biudžeto išlaidų planavimas neatsakingas. Neįgyvendinę jokios mokesčių reformos, mes atsidūrėme stiprioje aklavietėje.
Dar kas labai svarbu pabrėžti (sakiau, kad kalbėsiu faktų kalba), Lietuvos banko irgi pateikta informacija Biudžeto ir finansų komitetui. Labai trumpai. Jie taip pat teikia išvadą, kad, kalbant apie planuojamas pajamas, ateinančių metų PVM’o planas irgi yra per daug optimistiškas ir, jų skaičiavimais, mes negausime nuo 60 mln. iki 70 mln. pridėtinės vertės mokesčio pajamų.
Keliaujame toliau. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Dėl pajamų Lietuvos bankas kalba apie tai, kad irgi pernelyg optimistinis planas tiek savivaldybėms, tiek ir valstybei. Jų labai tokiais kukliais, atsargiais skaičiavimais (Lietuvos bankas visada riziką vertina atsargiai), manoma, kad irgi nebus surinkta pajamų pagal planą 30 mln. eurų.
Kitas dalykas, kas stebina, konservatoriai visada pasižymėdavo griežtos fiskalinės drausmės laikymusi. Atsimenu poną A. Kubilių, kuris buvo Seimo narys, dabar komisaras, nuolat reikėdavo atsakinėti į klausimus, kaip su fiskalinio deficito mažinimu ir taip toliau. Pažiūrėkime, Finansų ministerija, matydama, kad, matyt, bus blogai – 2025 metais galime ir viršyti 3 % fiskalinio deficito ribą, ką numato? Teikia pasiūlymą papildyti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, kuris galiotų ateinančiais 2025 metais.
Matau, laikas greitai bėga. Dabar labai trumpai pasakysiu apie 2026 metus. Jeigu, Seimo nariai, įsigilinote ir skaitėte, kad 2026 metų išlaidų planavimas pagal atskiras veiklos sritis, atlyginimai, investicijos, planuojama, nedidės nė vienu euru, pensijos irgi nedidės nė vienu euru, mokytojų atlyginimai – nė vienu euru, gydytojų atlyginimai – nė vienu euru.
Dar kartą pakartosiu: atėjome iki tam tikros ribos, kai viešieji finansai valdomi nesuvokiant ir nesuprantant, kokias galime sukelti pasekmes, mes jau dabar jas turime. Apie tai labai aiškiai kalbėjome dar su buvusiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku M. Majausku, kai būdavo galima tikrai argumentuotai diskutuoti, analizuoti, dar būdavo tam tikra informacija priimama, bet tų, kurie, matyt, priimdavo realią informaciją ir darydavo realias išvadas, šiandien jau Seime iš esmės buvusioje daugumoje nėra. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkojame gerbiamam A. Butkevičiui. Ir V. Ąžuolas. Prašome.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Na, iš tikrųjų šis biudžetas yra toks labai simbolinis. Nekartosiu, ką pasakė Algirdas, labai daug dalykų. Bet ką gavo konservatoriai, atėję 2020 metais, va tuo metu, ir perėmę biudžetą iš to, ką atnešė valstiečiai.
Pavyzdys. Valstiečiai buvo įdėję finansavimą, kad visas aukštasis mokslas turėjo būti nemokamas visiems. Dvigubai daugiau pinigų buvo skirta. Jie pinigus paliko, įkainį padidino, nemokamo aukštojo mokslo nėra. Tai priklauso tik nuo politikų.
Kokią jie gavo valstybės skolą? Valstybės skola buvo apie 20 mlrd. Skolos aptarnavimas buvo sumažintas nuo 700 mln. iki 350 mln. Dvigubai, ką padarė valstiečiai. Ką turime dabar? Dabar kokį atnešė biudžetą, valstybės skola bus 35 mlrd. Realiai beveik dvigubai. Skolos aptarnavimo išlaidos taip pat dvigubai – virš 700 mlrd. Čia yra toks sumanus, labai įdomus gebėjimas valdyti valstybę ir biudžetą. Bet, žinoma, visada galima nueiti lengviausiu keliu – įsirašyti į planą, kad panaudosi labai daug ES lėšų, bet nevykdyti to plano, kurį pats parašei. Parašai 3,5 mlrd., o faktas – 1 mlrd.
Tada ką turime šiandien? RRF’o lėšų išmokėta apie 20 %. Tai per likusius dvejus metus naujai valdančiajai daugumai reikės išmokėti 80 %. Čia reikės labai atsiraitojus rankoves dirbti. 2021–2027 metų ES lėšos. Išmokėta 8 %. Ketverių metų darbo rezultatas. Vadinasi, naujajai valdančiajai daugumai reikės 90 % išmokėti. Žinoma, dar keleri metai užsimeta.
Dabar jau kažkaip skambiai šnekama, vėl pasigirsta kalbos: mokesčių reforma, mokesčių didinimas, nes kito kelio nebėra. Jeigu bus didinami mokesčiai, pakartosime tai, ką padarė A. Kubilius būdamas premjeru. A. Kubilius pelno mokestį padidino nuo 15 % iki 20 %, kas atsitiko? Pelno mokesčio surinkimas sugriuvo dvigubai, du kartus nugriuvo. Tada atėjo A. Butkevičius dirbti premjeru, sumažino tą mokestį vėl atgal iki 15 %, pelno mokesčio surinkimas padidėjo dvigubai.
Taigi, naujieji politikai, valdantieji, neapsigaukite, finansuose neveikia buhalterija, kad pridėjau ir gavau daug. Finansuose dažnai atsitinka atvirkščias variantas: kuo didesni mokesčiai – tuo mažiau jų surinks. Tai dabar ką reikia padaryti? Sugebėti panaudoti visas ES lėšas, sudaryti verslui sąlygas investuoti, dirbti, užsidirbti ir mokėti mokesčius valstybei („Teltonikos“ ir kitų verslų pavyzdys), ir nedidinti mokesčių, gal geriau kartais pasiskolinti, bet nedidinti, nes ateisime į kitą situaciją.
Dabar ką mes turėsime? Dabar puikiai suprantame, atnešė vieni valdantieji – konservatoriai – biudžetą, grįžta į Vyriausybę, nauja Vyriausybė jį atneš patobulintą. Turbūt blogiausia, kas galėtų dabar atsitikti… Visos viltys yra į naują Vyriausybę. Institucijos, įstaigos. Pavyzdys: yra tokių institucijų, kurių darbo užmokesčio fondas yra 9 mėnesių, o 3 mėnesius – išeikite iš darbo faktiškai, nu, nes nėra darbo užmokesčio fondo. Tai visos viltys yra į naują Vyriausybę.
Blogiausia, kas atsitiktų, jeigu tas biudžetas būtų pakoreguotas tik simboliškai arba būtų priimtas sprendimas plaukti pasroviui. Gali ir taip atsitikti, visko yra buvę, taip sakant, Lietuvos parlamento istorijoje. Tikėkimės, kad to neatsitiks, kad tos korekcijos bus didesnės.
Ir, žinote, palinkėsiu dar vieno dalyko. Konservatoriai turėjo vieną šventą karvę, kuriai buvo leidžiama nemokėti mokesčių. Tai Lietuvos bankas. Jis uždirbdavo, pavyzdžiui, 280 mln. ir į biudžetą jam leisdavo neįnešti nė cento. O tada – dar įdomiau: jam leidžiama įnešti fiksuotą mokestį. Nesvarbu, kiek tu uždirbai, gali uždirbti 0,5 mlrd., tau leidžiama įnešti fiksuotą mokestį, o fiksuotas mokestis yra 13–14 mln. Kokia gera šventa karvė! Tai aš palinkėsiu tą šventą karvę nelaikyti šventa karve, o bent jau kaip urėdija – kiek uždirbo, tiek ir įnešė į biudžetą. Tai galimas ir toks variantas.
Tai tų galimybių, iš kur rasti pinigų, iš kur paimti pinigų, tikrai yra, tik reikia jomis pasinaudoti. Antra pakopa – 300 mln., trečia pakopa – 50 mln. Imkime ir darykime. Ir turbūt ko žmonės laukia? Tai žmonės nelaukia priežasčių, dėl ko nepadarėme ar dėl ko negalime padaryti. Žmonėms reikia sprendimų, o ne priežasčių, dėl ko nedarome.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamam V. Ąžuolui. Daugiau pasisakyti nėra užsiregistravusių. Taigi, pagal mūsų Statutą, po pirmojo skaitymo biudžeto projektas grįžta į Vyriausybę, kur Vyriausybė įvertins visus pateiktus pasiūlymus ir pastabas. Atitinkamai pagal 177 straipsnio 2 dalį, nes yra įvykę eiliniai Seimo rinkimai, iki gruodžio 18 dienos turės įvykti antrasis svarstymas. Šį klausimą, kolegos, baigėme.
15.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektas Nr. XVP-22 (pateikimo tęsinys)
Dabar, kiek matau, yra pasibaigusios jau dvi pertraukos. Pirmiausia pradėsime, matyt, nuo anksčiau paimtos pertraukos, tai yra projekto, kurio dar nespėjome pasvarstyti. Tai yra rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektas Nr. XVP-22. Matau, kad kolegė O. Leiputė nori. Prašom, jūs turėsite…
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Taip, dėkui. Prašome pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar galime kolegės siūlymui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime pritarti? Čia nebuvo dviejų, kolega. Čia antroji pertrauka ir pirma šitame posėdyje. Jūs, matyt, painiojate su kitu klausimu. Pritariame bendru sutarimu.
15.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XVP-21(2) (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Tuomet antrasis klausimas po pertraukos, jau antrosios, yra likęs iš rytinės darbotvarkės Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XVP-21(2). Prašome. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu jums pristatyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektą. Turiu pastebėti, kad čia yra visi pirmininkai, bet nėra dalies pavaduotojų. Kai kurie pavaduotojai dar laikinai eina ministrų pareigas ir bus patvirtinti vėliau. Ateities komiteto, kaip informavau rytiniame posėdyje, dėl dar neįsigaliojusių Statuto nuostatų (Statute buvo numatytas tik vienas pavaduotojas, nors mes jau kurį laiką turėdavome du) yra ne visa sudėtis. Prašau palaikyti pateiktą projektą.
PIRMININKĖ. Labai dėkoju. Užsirašęs klausti yra A. Zuokas.
A. ZUOKAS (MSNG). Kalbėti. Aš esu užsirašęs kalbėti.
PIRMININKĖ. Labai atsiprašau, tikrai nepastebėjau. Tuomet klausimų nėra. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Norite balsuoti? Kas pritariate nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektui Nr. XVP-21, prašome balsuoti.
Už balsavo 84, prieš – 1, susilaikė 20. Po pateikimo nutarimo projektui yra pritarta.
Tuomet einame į svarstymo stadiją. Svarstymo stadijoje aš taip pat nematau užsirašiusių kalbėti. Šiuo atveju turime vieną pasiūlymą, kurį reikėtų apsvarstyti. Tai yra pasiūlymas dėl nutarimo projekto 3 straipsnio 1 dalies. Gal pasiūlymo autorius galėtų pristatyti? M. Lingė. Jeigu…
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip, jau įjungta. Ačiū. Aš norėčiau pristatyti pasiūlymą, kurį pasirašė grupė Seimo narių. Kadangi į Audito komiteto pirmininkus yra siūlomas, teikiamas komitete išrinktas Seimo daugumai priklausantis Seimo narys, tai tiesiog taip yra laužoma tokia jau nusistovėjusi tradicija, kai paprastai Audito komitete yra tvirtinamas atstovas iš opozicinės frakcijos. Tokia tradicija jau yra tapusi tiek demokratinės praktikos, tiek išraiškos forma. Tai padeda didinti tiek valdančiųjų veiklos kontrolę, tiek skaidrumą. Siūlytume tos tradicijos nelaužyti.
Kitas, ne mažiau svarbus, pasisakymas ir argumentai dėl pačios kandidatūros. Šį Seimo narį mes ilgus metus matydavome sistemiškai atakuojantį Lietuvai ir Lietuvos energetikos nepriklausomybei svarbių projektų įgyvendinimą. Su šiuo asmeniu yra siejami ir šeimos verslai Baltarusijoje, ir šeimos interesai su „Gazpromo“ banko paskolomis. Net mūsų tarnybos yra pripažinusios, kad buvo proteguojamos tos įmonės, kuriose A. Skardžius turėjo asmeninių interesų. Tikrai manome, kad ši kandidatūra nėra tinkama būtent Audito komiteto pirmininko funkcijoms vykdyti tiek dėl tų pažeistų įvairiausių interesų, tiek dėl tų mano anksčiau paminėtų argumentų. Kviesčiau palaikyti šį pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Ačiū už pristatymą pasiūlymo. Matau, kad užsirašiusi už kalbėti D. Ulbinaitė. Prašom.
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkei. Aš tik paantrindama kolegai Mindaugui noriu priminti 2014 metus. Iš tikrųjų atsiverčiau savo užrašus, kurie liudija, kad labiausiai pagalius į ratus LNG terminalui kaišiojo tuo metu socialdemokratas A. Skardžius. 2014 metų kovą–balandį SGD terminalas tapo jo inicijuoto parlamentinio tyrimo taikiniu ir po to, vos po trejų metų, 2017 metais paaiškėjo, kad A. Skardžiaus šeimos saulės baterijų projektą Baltarusijoje finansuoja „Gazpromo“ bankas, o Seimo Antikorupcijos komisija nustatė, kad parlamentaras, dirbdamas Ekonomikos komitete ir Energetikos komisijoje, rūpinosi atsinaujinančių išteklių energetika ir taip galėjo pažeisti viešųjų ir privačių interesų derinimo principus. Tačiau tuomet Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos balsų paremtas A. Skardžius apkaltos išvengė. Tai žmonių ir socialinių tinklų atmintyje išliko tik ilgai trukusio žurnalistinio tyrimo #parodykAkytes atgarsiai. Norėčiau tai priminti ir būtų labai įdomu, kokius energetinei nepriklausomybei svarbius projektus, dirbdamas Audito komitete, gerbiamas A. Skardžius dar imsis stabdyti?
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – Seimo narys R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (NAF). Panašu, kad griūk negyvas! D. Ulbinaitė rėžė iš peties. Ta pati D. Ulbinaitė, kuri buvo D. Grybauskaitės patarėja, kuriai buvo iškelta baudžiamoji byla dėl galimai valstybės paslapties atskleidimo. Konservatorė partijoje taip stengėsi, taip dėjo visas pastangas, kad buvo pakeistas Baudžiamasis kodeksas būtent dėl jos. Klausykite, jūs įsivaizduojate, kad čia visi atmintį prarado, ar jūs galvojate, kad čia bilobilo niekas neturi? Tai gal nusipirkite iš kanceliarinių išlaidų, Konservatorių partija, visiems šitų dalykų? Nepaisant to, su pakeistu Baudžiamuoju kodeksu jūs buvote išteisinta galų gale Aukščiausiajame Teisme.
Dabar kalbate apie sudarytą komisiją. Apie kokią jūs komisiją kalbate, jeigu jūsų partijos tuometinis lyderis A. Kubilius atsisakė dalyvauti toje komisijoje dėl savo sūnaus ryšių su Baltarusijoje veikiančia įmone, Lietuvos įmone, kuri statė saulės jėgaines, ir tokiu atveju sugriovė komisiją ir per nauja turėjo būti tvirtinama komisija. Per nauja jos netvirtino, tik Konstitucinis Teismas pasakė, kad komisijos negalėjo būti vien dėl to, kad iš komisijos pasitraukė.
Trečias yra dalykas. Dabar trečias yra dalykas. Jūs kalbate apie Baltarusiją. Gal aš pamiršau ar kažkas ne taip, 2009 metais, gruodžio mėnesį, jūsų konservatorių lyderis A. Kubilius, nuvažiavęs į Baltarusiją, sudėliojo planą, kaip Astravo atominė elektrinė bus. Tai jūs vėl pamiršote? Tai žiūrėkite, aš iš savo kanceliarinių išlaidų jums tada nupirksiu bilobilo.
O dabar kitas niuansas. Pagal Seimo statutą yra aiškiai pasakyta: Audito komitetas gali priklausyti opozicijai – pirmininkas arba pavaduotojas. Ir aš jums pacituosiu jūsų frakcijos Šveiką – I. Šimonytę. Ką jinai pasakė, kai 2020 metais reikėjo skirti Audito komiteto pirmininką? Pasakė, kad iš buvusios valdančiosios daugumos negalime skirti į Audito komiteto narius, nes jie tirs savo veiklą. Jūs ką tik pasakėte, kad reikės tirti dabartinės valdžios veiklą. Dabartinis Audito komitetas tirs būtent jūsų valdžios veiklą, nes jūs teiksite ataskaitą. Tai aš siūlau visus iš tikrųjų šiandien palaikyti A. Skardžių. Mes greitai pradėsime energetinius tyrimus, mes greitai pradėsime jūsų Vyriausybės blogus dalykus ir mes pažiūrėsime iš tikrųjų, kas valstybei daugiausia padarė žalos.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Pasisakymai už ir prieš baigti. Matau, buvęs Seimo Pirmininkas V. Pranckietis dėl vedimo tvarkos. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Tikrai dėl vedimo tvarkos. Tai buvo motyvai už A. Skardžių.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl… Matyt, po balsavimo dar turėsime replikų, nes jos yra panašesnės. Balsuojame tuomet dėl Seimo narių M. Lingės ir jo kolegų pasiūlymo.
Balsavimą baigėme. Balsavo 110 Seimo narių: už – 34, prieš – 63 ir susilaikė 13. Pasiūlymas yra atmestas.
Dabar, matyt, replikos per šoninius mikrofonus. Ponia D. Ulbinaitė. Prašom.
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Kadangi neįmanoma buvo suprasti, ką kalba gerbiamas R. Žemaitaitis, tai aš jam nieko nereplikuosiu. Nelabai suprantu, kodėl jis taip advokatauja ponui A. Skardžiui.
O dėl manęs pasisakė visi šalies teismai ir tikrai nebuvo nei valstybės paslapties, nei kokios nors nusikalstamos veikos. Tai prisiminkite tai visam laikui.
PIRMININKĖ. Ir per centrinį mikrofoną – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (NAF). Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke. Na, seniai teko girdėti tokį melą iš D. Grybauskaitės patarėjų, kurie organizavo Lietuvos naftos atidavimą LITASCO kompanijai trejiems metams. 2008… atsiprašau, 2012–2015 metais atidavė būtent LITASCO kompanijai, „Lukoilo“ kompanijai. Nežinau, ką gaudavo, bet „Lukoilas“ sprendė strateginius klausimus. Tai šie patarėjai, kurie ką tik kalbėjo melą… Dėl A. Skardžiaus nebuvo sudaryta apkaltos komisija, jokios apkaltos nebuvo, įtarimų nebuvo, bet jūsų kolega N. Rasburskis, Prezidentės patarėjas pirmojoje kadencijoje, finansavo šmeižto kampaniją, apie kurią jūs ką tik kalbėjote. Todėl „Independence“ laivas, kurio kaina 220 mln. eurų, mums kainuos 1,5–2 mlrd. Štai kaip yra plaunami pinigai per strateginius projektus. Nė karto nesakiau prieš „Independence“ nė žodžio, palaikiau pirmąjį terminalą, bet prieš kainą… Tai strateginiai projektai nėra pinigų plovykla, ponia Ulbinaite ir pone Linge, įsidėmėkite.
PIRMININKĖ. Gerai, kolegos, tada pereiname prie tolesnio svarstymo. Šitas pasiūlymas yra apsvarstytas, jam yra nepritarta. Dabar balsuojame po pasvarstymo, nes aš nematau užsirašiusių pasisakyti. Kas pritaria nutarimo projektui po svarstymo, balsuoja už, kas ne, balsuoja kitaip.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 81, prieš – 15, susilaikė 22. Nutarimo projektui yra pritarta.
Einame į priėmimo stadiją. Ir priėmimo stadijoje ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime.“) Pritarta. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti? Negalime. Tai balsuojame dėl 3 straipsnio.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 83, prieš – 23, susilaikė 9. Straipsniui yra pritarta. Kolegos, ar galėtume pritarti 4–17 straipsniams, kurie diskusijų nekėlė, bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Galime.“) Pritariame tada šitiems straipsniams ir balsuojame dėl viso projekto.
Matau, kad yra užsirašiusių kalbėti dėl motyvų. Motyvai už – Seimo narys A. Zuokas.
A. ZUOKAS (MSNG). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Ir gyvenime, ir politikoje labai svarbu principai ir sąžiningi argumentai. Teko spaudoje ir dabar girdėti opozicijos, kurios teises, be abejonės, reikia gerbti, bet spekuliatyvius gana argumentus dėl Audito komiteto pirmininko iš opozicijos. Auditas yra dėl praeities, ne dėl ateities, tai natūralu, kad dabartinė Audito komiteto sudėtis ir patvirtintas pirmininkas vadovaus procesui minimum dvejus metus ir tirs dabartinės, tai yra buvusios, Vyriausybės ir valstybės institucijų veiklą. Todėl logiška ir teisinga, kad šiuo atveju iš mažesnės frakcijos – ne tos, kuri delegavo Ministrą Pirmininką, – teikiamas kandidatas į komiteto pirmininko poziciją, tai yra sąžininga ir teisinga. Po dvejų metų, matyt, būtų galima grįžti, ar tikslinant Seimo statutą, ar tiesiog laikantis bendro principo ir teisingų argumentų keisti, nes tada, natūralu, atsiras kitų dokumentų ir poreikis kontroliuoti dabartinę Vyriausybę. Tai todėl paraginčiau Seimo narius pritarti ir pateikiamais argumentais nesąžiningai ir neteisingai nespekuliuoti ir neiškraipyti bendrųjų principų, kaip yra ir kuo yra pagrįstas auditas ir parlamentinės kontrolės mechanizmai. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma – nuomonė prieš. J. Razmos nėra. Tada V. Čmilytė-Nielsen. Prašom, Pirmininke.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Norėjau nekalbėti šia tema, nes daug kas jau buvo pasakyta, bet norėtųsi replikuoti A. Zuokui, kuris kalba apie sąžiningumą ir teisingumą.
Visų pirma, Audito komiteto pirmininko pozicija tradiciškai tekdavo opozicijos atstovui. Tai viena. Antra. Visiškai nėra jokios priežasties, kodėl opozicinės frakcijos atstovas negalėtų jam vadovauti ir šioje kadencijoje nuo pat pradžių, nes mes turime vieną frakciją, kuri buvo opozicijoje praėjusioje kadencijoje ir taip pat yra opozicijoje ir šioje kadencijoje. Tai yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija ir prie jos prisijungusi Lenkų rinkimų akcija. Taigi būtų sąžininga ir teisinga, jei jūs norėtumėte būti sąžiningi ir teisingi, suteikti galimybę būtent šios frakcijos atstovams audituoti, o ne tirti, audituoti tai, ką reikia audituoti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visos nuomonės… Oi, dar, matau, užsirašiusių yra, atsirado bekalbant. K. Mažeika – nuomonė už.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai irgi nesirengiau kalbėti, bet kai pradeda kalbėti apie tradicijas, tai ir prisimeni tą Moterų grupę, kuri buvo įsteigta, ir lyg ir tradiciją, kad ji visada priklauso opozicijai. Tikrai turbūt yra tam tikros nelogikos šiuo atveju.
Tikriausiai norėjau palinkėti opozicinės Konservatorių frakcijos seniūnui, kuris tikrai tokius dalykus čia pasakė, kalbėdamas apie galimus nusikaltimus, ir turbūt tikrai tai yra labai rimti dalykai. Man atrodo, kad žinojimas apie nusikaltimus ir nepranešimas tam tikroms institucijoms yra taip pat nusikaltimas, pone frakcijos seniūne. Jūs ten susiraukęs kampe sėdite.
Iš tikrųjų man tai yra labiau panašu į baimę, kad bus auditas tų darbų, kurie tikrai padarys gėdos jūsų partijai, jūsų valdančiajai daugumai, ir tada, manau, galėsime čia atsistoję per tą šoninį mikrofoną replikuoti ir tas šypsenas rodyti. Tikrai, kolegos, turbūt yra aktualu, kad galbūt tikrai būtų keičiamas Seimo statutas ir tikrai tuos pirmus dvejus metus būtų galima matyti, audituoti, svarstyti tuos dar buvusios Vyriausybės darbus. Tikrai kviečiu palaikyti ir turbūt nelaužyti iečių ten, kur tikrai nėra konflikto.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau užsirašiusių nebematau. Gerbiamas Jurgis negrįžo. Turėtume priėmimo stadijoje balsuoti dėl nutarimo projekto. Prašom.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 121 Seimo narys: 82 – už, 10 – prieš, 29 susilaikė. Nutarimas yra priimtas. Linkime naujiems komitetų pirmininkams ir pavaduotojams sėkmės. (Gongas)
15.28 val.
Technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 1, 2, 11, 13, 14, 17, 21 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-4234, Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 1, 2, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4235 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra… Kadangi matome dar laukiant gerbiamą viceministrę ir norėtųsi jau jos daugiau nebetrukdyti, tai darbotvarkės 2-7.1 klausimas – Technologijų ir inovacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4234 ir 2-7.2 klausimas – Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-4235. Prašom tada, viceministre. Dėl protokolo – klausimą pristatys viceministrė N. Morozaitė-Rasmussen. Prašom.
N. MOROZAITĖ-RASMUSSEN. Gerbiami Seimo nariai, šių projektų tikslai yra sukurti teisinį pagrindą Inovacijų agentūrai vertinti ir priimti sprendimą, ar ūkio subjektas, siekiantis gauti valstybės paramą, turi didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą, kuris yra apibrėžtas Smulkiojo ir vidutinio verslo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Šiuo metu turime situaciją, kai startuolių priemonių atrankai yra naudojami kriterijai tik dėl įmonių dydžio ir amžiaus, nėra vienos tvarkos, kaip įvertinama, ar ūkio subjektas turi didelį ir inovacijomis grindžiamą verslo plėtros potencialą, ir yra rizika, kad tas pats ūkio subjektas pagal skirtingas priemones gali būti skirtingai įvertintas skirtingų institucijų. Todėl priėmus šį teisės aktą bus užtikrinta, jog startuoliams skirta parama būtų skirta būtent startuoliams.
Antras šio įstatymo tikslas yra įgyvendinti Europos Sąjungos dirbtinio intelekto akto nuostatas, susijusias su dviejų nacionalinių kompetentingų institucijų ir bendrojo kontaktinio punkto paskyrimu, taip pat apribotos bandomosios dirbtinio intelekto reglamentavimo aplinkos sukūrimu. Technologijų ir inovacijų įstatymu suteikiami įgaliojimai Inovacijų agentūrai, o Informacinės visuomenės paslaugų įstatymu suteikiami įgaliojimai Ryšių reguliavimo tarnybai. Priėmus įstatymų projektus bus įgyvendintos skubiausios Europos Sąjungos reglamento nuostatos dėl nacionalinių kompetentingų institucijų paskyrimo.
Taigi įstatymas nereforminis, jis įgyvendina aktualias Europos Sąjungos reglamento dalis, tai aktualu laiko požiūriu, kad Lietuva būtų konkurencinga, nebūtume, na, paskutiniai, o atvirkščiai – vieni pirmųjų ES bendrojoje rinkoje inovacijų srityje, ir būtų įgyvendintas reglamentas. Dėkoju už dėmesį ir būsime dėkingi už palaikymą.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamai viceministrei. Matau, kad norinčių klausti užsirašiusių nėra. Tuomet vėlgi pasisakančių už ar prieš nėra. Gal galėtume pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Kadangi prieštaraujančių nėra, tai projektams Nr. XIVP-4234 ir Nr. XIVP-4235 yra pritarta bendru sutarimu. Galime grįžti prie biudžeto. (Balsai salėje)
N. MOROZAITĖ-RASMUSSEN. Nepaprastai dėkoju.
PIRMININKĖ. Paskubėjau, dar komitetus turėtume paskirti. Yra siūloma dėl Technologijų ir inovacijų įstatymo projekto Nr. XIVP-4234 ir lydimojo paskirti Europos, atsiprašau, Ekonomikos komitetą kaip pagrindinį komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritariame. Ir tuomet siūlome svarstyti 2024 m. gruodžio 17 d. Ar datai galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių, pritarta.
Seimo narys I. Vėgėlė per šoninį mikrofoną.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, aš buvau užsirašęs diskutuoti, paklausti, bet negavau… (Balsai salėje) O kaip Sekretoriatas rodo?
PIRMININKĖ. Kolega, čia yra pateikimo stadija, nėra diskusijų kalbėti. Jūs pataikėte užsirašyti kažkur kitur. Tarp klausiančių jūsų nebuvo.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Jeigu leidžiate man užsirašyti, aš užsirašau.
PIRMININKĖ. Jūs, matyt, sumaišėte klausimus. (Balsai salėje) Tikrai atsiprašome. Kadangi yra jungtinis klausimas, jo mes nematėme sujungę. Tai čia jau yra programavimo sistemos tokia problema, kad tiesiog posėdžio pirmininkui nerodo, kai yra klausimai sujungti, antrojo klausimo. Kitą kartą tikrai atidžiau žiūrėsime.
15.34 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 1, 4, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4222(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2.2 klausimas (grįžtame prie biudžeto lydimųjų) – Biudžeto sandaros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4222(2). Pranešėjas – A. Sysas. Labai dėkui, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Biudžeto sandaros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritaria.
PIRMININKĖ. Labai dėkoju, kolega. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiam įstatymo projektui po svarstymo? Motyvai už ir prieš? Nėra. Galime pritarti. Pritariame bendru sutarimu svarstymo stadijos projektui Nr. XIVP-4222.
15.35 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 186 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4223(2) (svarstymas)
Lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso 186 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4223(2). Gerbiamas J. Sabatauskas pristatys Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas spalio 30 dieną svarstė projektą. Kadangi pastabų ir pasiūlymų nebuvo, už – 6, prieš nėra, susilaikiusių nėra, projektui pritarė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Nematau, kad būtų norinčių diskutuoti dėl šio projekto. Dėl motyvų už ir prieš taip pat nėra užsirašiusių. Ar galėtume pritarti projektui bendru sutarimu? Pritariame projektui Nr. XIVP-4223 bendru sutarimu.
15.36 val.
Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 10 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-4224(2) (svarstymas)
Kitas įstatymo projektas – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-4224(2). Gerbiamas J. Sabatauskas jau pasiruošęs su išvada.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Komitetas spalio 30 dieną svarstė šį projektą ir be jokių pakeitimų pritarė įstatymo projektui. Už – 6, nė vienas nebalsavo kitaip. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Juliau. Norinčių diskutuoti nematau. Už ir prieš taip pat nematau. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu projektui Nr. XIVP-4224.
15.37 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4225(2) (svarstymas)
Darbotvarkės klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas Nr. XIVP-4225. Pristato A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Gyventojų pajamų mokesčio kai kurių straipsnių pakeitimą. Buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento maža pastaba, jai pritarta. Ir šitam įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Matau, kad diskutuoti nėra norinčių. Už ir prieš pasisakančių taip pat nematyti. Ar galime, kolegos, pritarti bendru sutarimu projektui Nr. XIVP-4225?
A. SYSAS (LSDPF). Pritariame.
PIRMININKĖ. Pritarta bendru sutarimu.
15.38 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3420 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4227(2) (svarstymas)
Kitas įstatymo projektas, kolega A. Sysas taip pat pristatys išvadą. Tai Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4227. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo papildymą. Pastabų negauta. Sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar galime pritarti, nes diskutuoti užsirašiusių nematau. Už ir prieš nėra. Bendru sutarimu. Balsai salėje, kad galima. Projektui Nr. XIVP-4227 yra pritarta.
15.39 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3421 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4228(2) (svarstymas)
Kelių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4228. Vėl kolega A. Sysas pristatys išvadą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Labai dėkoju už išvados pristatymą. Už ir prieš nėra. Diskutuoti taip pat niekas nenori. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu po svarstymo projektui Nr. XIVP-4228.
15.39 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4233(2) (svarstymas)
Valstybės tarnybos įstatymo projektas Nr. XIVP-4233. Seimo narys L. Kukuraitis turėtų pristatyti išvadą. Kolegos Lino nematyti. Ar kuris nors SRDK narys galėtų tai padaryti? Kadangi nėra, tai aš pristatysiu, kad SRDK projektą svarstė lapkričio 6 dieną. Sprendimas buvo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir išvadoms. Yra pritarta bendru sutarimu, tai yra visų komiteto narių balsais už.
Diskusijoje norinčių dalyvauti nėra. Už ir prieš pasisakančių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti. Projektui Nr. XIVP-4233 pritarta bendru sutarimu.
15.40 val.
2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4231(2) (svarstymas)
Kitas yra 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4231. Pranešėja – L. Šukytė-Korsakė. Prašom. Sveikatos reikalų komiteto išvada.
L. ŠUKYTĖ-KORSAKĖ (NAF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4231 Sveikatos reikalų komitete svarstytas 2024 m. lapkričio 13 d. Sveikatos reikalų komiteto sprendimas – pritarti 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Labai ačiū, gerbiama Lina.
Kita išvada yra Audito komiteto. Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (NAF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, Audito komitetas lapkričio 11 dieną posėdyje svarstė 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-4231 ir priėmė sprendimą jam nepritarti. Balsavimo rezultatai: 2 – už, 2 – prieš, lėmė komiteto pirmininko balsas.
Pagrindiniai argumentai yra tie, kad numatomas ateinančių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas nuosekliai auga: 2024 metais jis buvo 470 mln., planuojama, kad 2025 metais sieks 625 mln. Tačiau tokio dydžio sukauptas rezervas nėra paremtas aiškiai įvardintais poreikiais ir aplinkybėmis, todėl lieka neaišku, kokio siektino dydžio jis turėtų būti ir ar jį reikia kaupti toliau. Kadangi yra įvairių aplinkybių, senstanti populiacija ir didėjantis ambulatorinių paslaugų teikimo mastas, įstatymo projekte suplanuotas išlaidų augimas kompensuojamųjų vaistų ir kitų priemonių įsigijimo poreikio toliau gali neužtikrinti. Na ir dar keletas priežasčių, dėl kurių aš netrukdysiu. Rezultatas yra nepritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui, gerbiamas kolega.
Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pristato kolega A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Labai dėkoju, kolega. Matau, kad diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Už ir prieš pasisakančių taip pat nėra. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu įstatymo projektui Nr. XIVP-4231.
15.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų nacionalinio metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-4214(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dar vienas, jau ne lydimasis – savarankiškas yra Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų nacionalinio metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas. Čia taip pat pranešėjai bus iš esmės iš visų komitetų. Ir biudžeto svarstymo tvarka. Prašome pirmąjį pranešėją, Biudžeto ir finansų komiteto atstovą A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų nacionalinio metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projekto. Nutarta pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Tai labai ačiū, gerbiamas kolega. Toliau Kaimo reikalų komiteto atstovas K. Mažeika pristatys išvadą.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Tai komiteto sprendimas yra pritarti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų nacionalinio metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui ir komitetui išvadoms. Balsavimas: už – 5, vienbalsiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aplinkos komiteto išvadą pristato gerbiamas L. Jonauskas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas spalio 23 dieną nagrinėjo Nacionalinio metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo projektą. Projektui pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ateities komiteto išvadą pristato V. Grubliauskas. Prašom, kolega.
V. GRUBLIAUSKAS (LSDPF). Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Ateities komiteto sprendimas yra siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų nacionalinio metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui ir komiteto išvadoms, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės valstybinio audito išvadą ir ataskaitą. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai dėkoju. Audito komitetas. A. Skardžių prašome pristatyti išvadą.
A. SKARDŽIUS (NAF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Audito komitetas bendru sutarimu pritarė Lietuvos Respublikos 2023 metų nacionalinio metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo projektui.
Ir, na, kaip ir šios Vyriausybės pozicija yra tokia pat, kad galų gale reikėtų atsisakyti kalbėti apie pernai metų lapus. Mes kalbame 2024 metais apie 2023 metų ataskaitų rinkinį. Tai reikėtų pagalvoti komitetams ir naujajai daugumai, na, nebežaisti tokių betikslių žaidimų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ekonomikos komiteto išvadą pristato Seimo narys S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (NAF). Pirmininke, kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė įstatymo projektą. Atsižvelgdamas į Valstybės kontrolės audito išvadą ir ataskaitą, siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Tai labai dėkoju. Europos reikalų komiteto išvadą yra įgaliota pristatyti Seimo narė R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Europos reikalų komitetas pritarė pateiktam Nacionalinio metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo projektui už 2023 metus ir taip pat pateikė Europos reikalų komiteto išvadą: jai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Tai dėkojame kolegei. Kultūros reikalų komiteto išvadą pristatys V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Kultūros komitetas spalio 23 dieną apsvarstė šį klausimą. Balsavo 8 komiteto nariai, tai yra priimta vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkojame, kolegos. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovas. Išvadą pristato gerbiamas Seimo narys A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sprendimas ir pasiūlymai – siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu, visi 9 dalyvavę posėdyje buvo už.
PIRMININKĖ. Tai labai dėkoju kolegai. Kita išvada yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. Gerbiamas L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas bendru sutarimu siūlo pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Labai dėkoju kolegai. Sveikatos reikalų komiteto išvadą pristatys Seimo narė L. Šukytė-Korsakė. Prašom.
L. ŠUKYTĖ-KORSAKĖ (NAF). Sveikatos reikalų komiteto sprendimas – pritarti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų nacionalinio metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Švietimo ir mokslo komiteto atstovė V. Aleknavičienė. Prašom.
V. ALEKNAVIČIENĖ (LSDPF). Švietimo ir mokslo komitetas siūlo pritarti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų nacionalinio metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui. Už balsavo 6, susilaikė – 4, prieš nebuvo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai dėkoju jums. Kolega J. Sabatauskas pristatytų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Nėra. Aš tuomet pristatysiu, matyt, ir kaip narė, ir kaip posėdžio pirmininkė. Teisės ir teisėtvarkos komitetas spalio 30 dieną svarstė Seimo nutarimo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu, balsuodamas 6 balsais už.
Gerbiamas E. Zingeris pristatys Užsienio reikalų komiteto išvadą. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Spalio 30 dieną mes irgi visi susirinkę pritarėme bendru sutarimu. Pritarta bendru sutarimu, niekas neprieštaravo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai ačiū jums. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pristatys gerbiamas R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). VVSK svarstė Seimo nutarimo projektą. Pritarė bendru sutarimu. Dalyvavo 11 iš 12 komiteto narių.
PIRMININKĖ. Labai dėkoju jums. Žmogaus teisių komiteto išvada bus paskutinė išvada dėl šio klausimo. Gerbiamas L. Šedvydis.
L. ŠEDVYDIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Žmogaus teisių komitetas lapkričio 6 dieną svarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2023 metų nacionalinio metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam nutarimo projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar svarstymo stadija. Balsuoti nereikės dėl pačios nutarimo priėmimo specifikos.
Einame į priėmimo stadiją. Nematau užsirašiusių kalbėti. Pastraipsniui. Ar galime pritarti bendru sutarimu 1 ir 2 straipsniams? Girdžiu balsus, kad galime pritarti. Pritariame 1 ir 2 straipsniams.
Kadangi nėra užsirašiusių kalbėti, prašom balsuoti dėl Seimo nutarimo projekto, kuriuo tvirtinamas 2023 metų ataskaitų rinkinys. Priėmimo stadija.
Šio nutarimo priėmimas
Dėkoju, kolegos. Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nebuvo, susilaikė 1. Taigi nutarimas (projektas Nr. XIVP-4214) yra priimtas. (Gongas)
15.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje“ projektas Nr. XVP-22 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Dabar paskutinis, kiek matau, mūsų darbotvarkės klausimas – po pertraukos grįžtame prie Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje“ projekto. Vyksta pateikimo tęsinys. Prašytume projektą pristatyti. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, po pasitarimų rastas sutarimas šiek tiek pataisyti pateiktą projektą, tai yra iš 1 straipsnio A. Butkevičių perkelti į 2 straipsnį dėl atstovavimo, o iš 2 straipsnio A. Ažubalį perkelti į 1 straipsnį ir turėti šešių narių delegaciją. Joje keturi bus pagrindiniai ir du pakaitiniai. Pagrindiniai būtų: L. Balsys, A. Ažubalis, J. Olekas ir R. Žemaitaitis, pakaitiniai… (Balsai salėje) Ir pakaitiniai: V. Čmilytė-Nielsen bei A. Butkevičius. Kviečiu pritarti projektui po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju kolegai, jis, aišku, pristatė projektą jau kartu ir su pasiūlymu. (Balsai salėje) Tai dabar yra klausimai ir matau užsirašiusį vienintelį Seimo narį. Taip, prašom. Klausia Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš turiu klausimą gerbiamam pranešėjui. Žinant, kad NATO Parlamentinė Asamblėja jungia NATO šalių politikus, parlamentarus ir iš esmės yra institucija, kuri vykdo ir tam tikrus užsienio politikos reikalus, vis dėlto pono R. Žemaitaičio narystė jums nekelia abejonių? Aš suprantu visus tuos paaiškinimus, kad tai yra parlamentinė partija, bet kalbame apie konkretų žmogų ir šiuo atveju visas tas bylas, kurios jį supa?
J. OLEKAS (LSDPF). Kolegos, mes kiekvienas galime turėti nuomonę vienas apie kitą, bet šiuo atveju yra vėlgi Statuto nuostatos, kad frakcijoms priklauso tam tikra narystė ir frakcija deleguoja savo atstovą. Mes nuspręsime, ar tinka, ar ne.
PIRMININKĖ. Dėkojame kolegai už atsakymą. Daugiau klausiančiųjų nėra. Už ir prieš taip pat nėra. Ar galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nori kolegos balsuoti, tai tada balsuojame. Čia ne dėl pasiūlymo balsuojame, o dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje“ projekto Nr. XVP-22 po pateikimo. Dėl pasiūlymo balsuosime svarstymo stadijoje. Dėkoju.
Balsuojant dalyvavo 86 Seimo nariai: už – 60, prieš – 2, susilaikė 24. Po pateikimo Seimo nutarimui yra pritarta.
Tuomet pradedame svarstymo stadiją. Svarstymo stadijoje turime registruotą pasiūlymą. Tuomet prašyčiau Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotojai pristatyti tą pasiūlymą. Iš vietos, man atrodo, pasiūlymai pristatomi yra. Tai ir iš čia galite pristatyti, viskas gerai.
J. OLEKAS (LSDPF). Daug tų vietų gerų. Kolegos, aš pristatydamas nutarimą jau sakiau, pakeitimų esmė yra, kad tarp pagrindinių delegacijos narių įrašomas A. Ažubalis, tarp pakaitinių narių įrašoma A. Butkevičiaus pavardė. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, matau, jog neturime užsirašiusių kalbėti už ar prieš pasiūlymą, tai ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu Seimo nario J. Oleko pasiūlymui ir tuomet toliau tęsiame nutarimo projekto svarstymą. Užsirašiusių kalbėti už ar prieš nutarimo projektą nėra. Palaukite, ar čia neužsirašė dabar kas nors, ar nenuskriausime ko nors? Man atrodė, kad kažkieno mačiau. Ne, nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Pritarta nutarimo projektui po svarstymo bendru sutarimu.
Priėmimo stadija. Balsuojame, matyt, pastraipsniui. Turime tris straipsnius. Ar galime pritarti 1–3 straipsniams? (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl viso nutarimo dėl NATO Parlamentinės Asamblėjos projekto. Tai gal balsuojame? Balsuojame dėl Seimo nutarimo dėl NATO Parlamentinės Asamblėjos projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 68, prieš – 3, susilaikė 26. Nutarimas (projektas Nr. XVP-22) priimtas.
Kiek matau, tai yra mūsų paskutinis darbas, kuris šiandien buvo suplanuotas. Ir Seimo posėdį…
Nutarimas (projektas Nr. XVP-22) priimtas. (Gongas) Atsiprašau.
16.01 val.
Informaciniai pranešimai
Dar matau, kad yra atėjęs informacinis pranešimas, tai kol kas nebaigsime posėdžio. Tai yra išrinktas naujas Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas. Frakcija informuoja, kad į frakcijos seniūno pavaduotojus yra pateikta Seimo narė L. Girskienė.
Tuo šios dienos darbą baigiame. Kolegos, registruojamės.
Aš atsiprašau, dar Seimo narys gerbiamas L. Balsys. Prašom.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, turiu skelbimą. Jungtinės Karalystės grupė, matau, salėje yra žmonių, susirinkime tiesiog čia, kai baigsis posėdis, porai minučių, aptarsime, ką darome su grupe. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Registracija.
Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Šios dienos posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽ-KŠSF – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; NAF – „Nemuno aušros“ frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.