LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GERIAMOJO VANDENS ĮSTATYMO NR. IX-433 1 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-853(2)

2022-04-20 Nr. 107-P-13

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę);

komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Rasa Liucija Matusevičiūtė, Aistrida Latvėnė, Jolita Jakučionytė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė;

kviestieji asmenys: Seimo narys Lukas Savickas, Taršos prevencijos politikos grupės Vandentvarkos ir nuotekų tvarkymo politikos vyr. specialistė Judita Vaišnorienė, Ministro pirmininko patarėjas Dalius Krinickas, Respublikos Prezidento patarėja Agnė Jakstienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-10-20	2			Projekto 2 straipsniu keičiamo Geriamojo vandens įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Viešojo maitinimo įstaigos klientų (pirkėjų) prašymu kartu su tiekiamu maistu turi pateikti teisės aktų nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį, tiekiamą vandentiekiu, neišskiriant kainos už pateikiamą vandenį.“ Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais: Pirma, šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės „neišskiriant kainos už pateikiamą vandenį“ turinys nėra pakankamai aiškus, nes neaišku, ar ši formuluotė būtų suprantama ir, taikant įstatymą, aiškinama, kad viešojo maitinimo įstaigos klientų (pirkėjų) prašymu kartu su tiekiamu maistu turi pateikti geriamąjį vandenį, tiekiamą vandentiekiu, atskirai už jį neimant mokesčio, t. y. nemokamai, ar siūloma nustatyti, kad tokio geriamojo vandens patiekimo kaštai yra įskaičiuoti į kito tiekiamo maisto kainą ir atskirai sąskaitoje nenurodomi. Projekto aiškinamajame rašte taip pat aiškiai nenurodoma, kaip šios projekto nuostatos būtų suprantamos ir, priėmus įstatymą, taikomos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas siūlytina tikslinti.	Pritarti	Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą pakeisti Projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Papildyti 7 straipsnį 4 dalimi: „4. Viešojo maitinimo įstaigos klientų (pirkėjų) prašymu kartu su tiekiamu maistu turi pateikti teisės aktų nustatytus saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį, tiekiamą vandentiekiu, ~~neišskiriant kainos už pateikiamą vandenį~~.““
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-10-20				Antra, abejotina, ar projekto nuostatos yra keičiamo įstatymo 7 straipsnio reguliavimo dalyku, nes šis straipsnis reglamentuoja geriamojo vandens naudojimą maisto įmonėse ir visuomeniniuose pastatuose. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio pavadinimo nereikėtų patikslinti.	Nepritarti	Komiteto manymu, straipsnio pavadinimo keisti nereikia, nes, iš esmės, projekto nuostatos siejasi su geriamojo vandens naudojimu maisto įmonėse ir visuomeniniuose pastatuose.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-10-20	1			Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad Maisto įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia sąvoką „maistas“, kuri suprantama „kaip apibrėžta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 178/2002), 2 straipsnyje“. Šio reglamento 2 straipsnis nustato, kad „Šiame reglamente „maistas“ (arba „maisto produktas“) – tai medžiaga arba produktas, perdirbtas, perdirbtas iš dalies arba neperdirbtas, kurį žmogus nurys arba pagrįstai tikimasi, kad nurys. „Maistas“ – tai ir gėrimas, kramtomoji guma ar kuri nors kita medžiaga, įskaitant vandenį, apgalvotai įdėta į maistą jį gaminant, ruošiant ar apdorojant. Nepažeidžiant Direktyvų 80/778/EEB ir 98/83/EB reikalavimų, maistui priskiriamas vanduo, esantis už Direktyvos 98/83/EB 6 straipsnyje apibrėžtos atitikties vietos“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar maisto sąvoka savo turiniu neapima ir geriamojo vandens, tiekiamo vandentiekiu. Atkreiptinas dėmesys, kad Maisto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Šis įstatymas nustato pateikiamo į rinką maisto ir jo tvarkymo reikalavimus, valstybės institucijų ir visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų kompetenciją užtikrinant maisto saugą, taip pat reglamentuoja maisto tvarkymo subjektų ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojų ir tiekėjų pareigas ir atsakomybę“. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad nors projekto 1 straipsniu ir siūloma papildyti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, manytina, jog projektu siūlomos nuostatos yra būtent Maisto įstatymo reguliavimo dalyku.	Nepritarti	Projektu siūlomi geriamojo vandens naudojimo nuostatų pakeitimai nėra Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 objektas. Projektas parengtas vadovaujantis 2020 m. gruodžio 16 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (nauja redakcija), Direktyvos (ES) 2020/2184 tikslai – apsaugoti žmonių sveikatą nuo neigiamo poveikio, kylančio dėl bet kokio žmonėms vartoti skirto vandens užterštumo, užtikrinant, kad vanduo būtų sveikas ir švarus, pagerinti prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens; nustatoma, kad valstybės narės privalo imtis būtinų priemonių, kad pagerintų ar išlaikytų prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens visiems gyventojams.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-10-20				Ketvirta, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Nuo 2021 m. pradžios įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės. Minėtoji Direktyva visų pirma yra skirta pateikti peržiūrėtas taisykles (Direktyva dėstoma nauja redakcija), skirtas apsaugoti žmonių sveikatą nuo žmonėms vartoti skirto vandens užterštumo, užtikrinant, kad vanduo būtų sveikas ir švarus. Taip pat siekiama nustatyti higienos reikalavimus medžiagoms, kurios liečiasi su geriamuoju vandeniu, pagerinti prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens bei nustatyti ekonomiškai efektyvų, rizika grindžiamą požiūrį į vandens kokybės stebėseną. Be kita ko Direktyvoje nurodoma, jog turi būti gerinama prieiga prie žmonėms vartoti skirto vandens. Todėl Direktyvos 16 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog atsižvelgiant į vandens paskirstymo vietos, regionines ir kultūrines perspektyvas ir aplinkybes, valstybės narės imasi būtinų priemonių pagerinti ar išlaikyti prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens visiems gyventojams. Be kitų minėtame straipsnyje nurodytų priemonių, valstybėms narėms rekomenduojama skatinti nemokamai arba už nedidelį aptarnavimo mokestį siūlyti šį vandenį restoranų, valgyklų bei kitų maisto ir gėrimų tiekimo įstaigų klientams. Direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę turi būti perkeltos iki 2023 m. sausio 12 d.“ Atkreipiame dėmesį, kad pagal Vyriausybės įstatymo 51 straipsnį Vyriausybė pagal savo kompetenciją yra atsakinga už Europos Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą. Europos Sąjungos teisės aktai į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkeliami ir įgyvendinami Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.	Pritarti	2022-02-02 gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022-02-02					Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-313 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 1 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-853(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1. 2020 m. gruodžio 16 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (nauja redakcija), kurioje atnaujinami vandens kokybės standartai, nustatomas rizika grindžiamas požiūris į vandens stebėseną, gerinama vartotojams teikiama informacija apie vandens kokybę, nustatomi medžiagoms, kurios liečiasi su geriamuoju vandeniu, taikomi būtini higienos reikalavimai. Direktyvos (ES) 2020/2184 tikslai – apsaugoti žmonių sveikatą nuo neigiamo poveikio, kylančio dėl bet kokio žmonėms vartoti skirto vandens užterštumo, užtikrinant, kad vanduo būtų sveikas ir švarus, pagerinti prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens. Direktyvos (ES) 2020/2184 16 straipsnis reglamentuoja pagrindinius prieigos prie žmonėms vartoti skirto vandens aspektus. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės privalo imtis būtinų priemonių, kad pagerintų ar išlaikytų prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens visiems gyventojams, visų pirma valstybių narių nustatytoms pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms, 2 dalyje numatomos tam tikros priemonės, kurių tikslas yra skatinti naudoti vandentiekio vandenį, tačiau lauko ir vidaus įrangą viešosiose erdvėse privaloma įrengti tik kai tai techniškai įmanoma ir atsižvelgiant į konkrečias vietos sąlygas, pavyzdžiui klimatą ar geografiją. Valstybės narės taip pat gali imtis žmonėms vartoti skirto vandentiekio vandens naudojimo skatinimo priemonių, pavyzdžiui, skatinti nemokamai arba už nedidelį mokestį siūlyti vandenį restoranų, valgyklų, kitų maisto ir gėrimų tiekimo įstaigų klientams, tačiau tai neprivaloma. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo maitinimo įstaiga vandentiekiu patiektą geriamąjį vandenį įsigyja iš geriamojo vandens tiekėjų už jį sumokėdama geriamojo vandens tiekėjui nustatytą kainą, geriamasis vanduo tampa viešosios maitinimo įstaigos nuosavybe, kurią ji turi teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnis). Įvertinus tai, darytina išvada, kad Įstatymo projektu viešojo maitinimo įstaigoms siūloma pareiga kartu su maistu tiekti geriamąjį vandenį suvaržytų šių teisinių santykių subjektų santykius daugiau, nei to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, būtų nesilaikoma proporcingumo ir efektyvumo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktuose. Pažymėtina, kad skatinti naudoti vandentiekio vandenį galima ir kitomis priemonėmis, ne tik teisės aktais. Pavyzdžiui, Aplinkos ministerijos organizuojama iniciatyva „Vanduo iš čiaupo – Tau geriausias“ arba „Geriamasis vanduo iš čiaupo nemokamai!“. Pastarosios iniciatyvos metu viešojo maitinimo įstaigas (restoranus, kavines, barus) ir viešbučius raginta plėtoti svetingą ir aplinkai nekenksmingą verslą, visada pasiūlyti lankytojams geriamojo vandens iš čiaupo nemokamai. 2. Siekiant tinkamai perkelti Direktyvos (ES) 2020/2184 nuostatas į nacionalinę teisę, reikia kompleksiškai įvertinti teisės aktų nuostatas, todėl Aplinkos ministerija pagal kompetenciją rengia Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame bus reglamentuojami prieigos ir kiti su paslaugų teikimu susiję klausimai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pagal kompetenciją rengia Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame bus reglamentuojami vandens saugos ir kokybės klausimai.	Nepritarti	Teisė į švarų vandenį yra kildinama iš Konstitucijos nuostatų, užtikrinančių aplinkos, asmens orumo, sveikatos ir gyvybės apsaugą, ir kitų nuostatų, susijusių su kitomis prigimtinėmis žmogaus teisėmis ir konstitucinėmis nuostatomis. Jei viešojo maitinimo įstaiga maisto ruošimui naudoja saugų ir kokybišką vandentiekio vandenį, vadinasi jis yra taip pat tinkamas bei saugus gerti klientams. Priešingu atveju tokios kavinės ir restoranai negalėtų veikti. Komiteto manymu, siūlomas įstatymo pakeitimas gali būti priimtas, nelaukiant, kol Aplinkos ministerija parengs Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame bus reglamentuojami prieigos ir kiti su paslaugų teikimu susiję klausimai.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2022-02-02

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-313 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
n u t a r i a:

Nepritarti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 1 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-853(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1. 2020 m. gruodžio 16 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (nauja redakcija), kurioje atnaujinami vandens kokybės standartai, nustatomas rizika grindžiamas požiūris į vandens stebėseną, gerinama vartotojams teikiama informacija apie vandens kokybę, nustatomi medžiagoms, kurios liečiasi su geriamuoju vandeniu, taikomi būtini higienos reikalavimai. Direktyvos (ES) 2020/2184 tikslai – apsaugoti žmonių sveikatą nuo neigiamo poveikio, kylančio dėl bet kokio žmonėms vartoti skirto vandens užterštumo, užtikrinant, kad vanduo būtų sveikas ir švarus, pagerinti prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens.

Direktyvos (ES) 2020/2184 16 straipsnis reglamentuoja pagrindinius prieigos prie žmonėms vartoti skirto vandens aspektus. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės privalo imtis būtinų priemonių, kad pagerintų ar išlaikytų prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens visiems gyventojams, visų pirma valstybių narių nustatytoms pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms, 2 dalyje numatomos tam tikros priemonės, kurių tikslas yra skatinti naudoti vandentiekio vandenį, tačiau lauko ir vidaus įrangą viešosiose erdvėse privaloma įrengti tik kai tai techniškai įmanoma ir atsižvelgiant į konkrečias vietos sąlygas, pavyzdžiui klimatą ar geografiją. Valstybės narės taip pat gali imtis žmonėms vartoti skirto vandentiekio vandens naudojimo skatinimo priemonių, pavyzdžiui, skatinti nemokamai arba už nedidelį mokestį siūlyti vandenį restoranų, valgyklų, kitų maisto ir gėrimų tiekimo įstaigų klientams, tačiau tai neprivaloma. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo maitinimo įstaiga vandentiekiu patiektą geriamąjį vandenį įsigyja iš geriamojo vandens tiekėjų už jį sumokėdama geriamojo vandens tiekėjui nustatytą kainą, geriamasis vanduo tampa viešosios maitinimo įstaigos nuosavybe, kurią ji turi teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnis). Įvertinus tai, darytina išvada, kad Įstatymo projektu viešojo maitinimo įstaigoms siūloma pareiga kartu su maistu tiekti geriamąjį vandenį suvaržytų šių teisinių santykių subjektų santykius daugiau, nei to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, būtų nesilaikoma proporcingumo ir efektyvumo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktuose. Pažymėtina, kad skatinti naudoti vandentiekio vandenį galima ir kitomis priemonėmis, ne tik teisės aktais. Pavyzdžiui, Aplinkos ministerijos organizuojama iniciatyva „Vanduo iš čiaupo – Tau geriausias“ arba „Geriamasis vanduo iš čiaupo nemokamai!“. Pastarosios iniciatyvos metu viešojo maitinimo įstaigas (restoranus, kavines, barus) ir viešbučius raginta plėtoti svetingą ir aplinkai nekenksmingą verslą, visada pasiūlyti lankytojams geriamojo vandens iš čiaupo nemokamai.

2. Siekiant tinkamai perkelti Direktyvos (ES) 2020/2184 nuostatas į nacionalinę teisę, reikia kompleksiškai įvertinti teisės aktų nuostatas, todėl Aplinkos ministerija pagal kompetenciją rengia Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame bus reglamentuojami prieigos ir kiti su paslaugų teikimu susiję klausimai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pagal kompetenciją rengia Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame bus reglamentuojami vandens saugos ir kokybės klausimai.

Nepritarti

Teisė į švarų vandenį yra kildinama iš Konstitucijos nuostatų, užtikrinančių aplinkos, asmens orumo, sveikatos ir gyvybės apsaugą, ir kitų nuostatų, susijusių su kitomis prigimtinėmis žmogaus teisėmis ir konstitucinėmis nuostatomis.

Jei viešojo maitinimo įstaiga maisto ruošimui naudoja saugų ir kokybišką vandentiekio vandenį, vadinasi jis yra taip pat tinkamas bei saugus gerti klientams. Priešingu atveju tokios kavinės ir restoranai negalėtų veikti.

Komiteto manymu, siūlomas įstatymo pakeitimas gali būti priimtas, nelaukiant, kol Aplinkos ministerija parengs Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame bus reglamentuojami prieigos ir kiti su paslaugų teikimu susiję klausimai.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 1 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-853(2) ir Komiteto pasiūlymams.

7.2. Pasiūlymai: nėra

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Urbanavičius.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra

PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 1 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-853(3), jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė

Biuro patarėjas Audrius Želvys