|
|
||
LIETUVOS BANKAS
|
||
|
|
||
|
Lietuvos Respublikos Seimui Gedimino pr. 53 01109 Vilnius |
|
2021-05-31 Nr. |
|
|
||
|
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2021 METŲ VALDŽIOS SEKTORIAUS BALANSO RODIKLIO POVEIKIO PASITIKĖJIMUI FINANSŲ SISTEMOS STABILUMU IR KAINŲ STABILUMUI |
||
Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų finansinių rodiklių pakeitimo įstatymuose numatomų rodiklių formuojamo valdžios sektoriaus (VS) balanso rodiklio galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam VS finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu ir kita su juo susijusia informacija (toliau – projektai)[1].
Projektuose suplanuotų VS rodiklių keliama rizika pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui yra valdoma, tačiau svarbu, kad skolinimasis būtų itin atsakingas ir racionalus, nes planuojamas spartesnis, nei anksčiau planuota, VS skolos didėjimas reikšmingai mažina erdvę fiskaliniams manevrams ateityje. Palyginti su tuo, kuriuo rėmėsi patvirtintas 2021 m. biudžetas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijus vidutiniu laikotarpiu reikšmingai nepasikeitė (2020 m. gruodžio mėn. BVP augimo prognozė 2021–2023 m. sudarė atitinkamai 2,8, 3,1 ir 3,1 %, o 2021 m. kovo mėn. – 2,6, 3,2 ir 3,2 %). Tačiau dėl papildomų priemonių reikšmingai blogėja VS balanso prognozė (2021 m. – nuo –7,0 iki –8,4 % BVP[2]; 2022 m. – nuo –2,8 iki –6,0 % BVP, 2023 m. – nuo –2,0 iki –4,0 % BVP) ir atitinkamai padidėja numatomas VS skolos ir BVP santykis (patvirtintame 2021 m. biudžete 2021–2023 m. planuotas skolos ir BVP santykis sudarė atitinkamai 51,9, 50,5, 52,1 % BVP, o projektuose numatomas atitinkamai 52,3, 54,5, 58,1 ir 58,1 % BVP 2024 m.). Nors šiuo metu skolinamasi už itin mažas palūkanų normas, vis dėlto tai nereiškia, kad papildomas skolinimasis nekelia jokios rizikos. Ilgesniuoju laikotarpiu didesnė skola suteikia mažiau fiskalinės erdvės reaguoti tiek į ilgalaikius iššūkius, tiek į trumpojo ir vidutinio laikotarpių problemas, ji lemia didesnes skolos tvarkymo išlaidas ir atitinkamai mažina galimybes finansuoti kitas sritis, taip pat lemia didesnį finansavimosi poreikį, todėl auga rizika dėl sunkumų refinansuojant skolą, didėja pažeidžiamumas dėl palūkanų normų šoko. Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį į efektyvaus skolintų lėšų panaudojimo svarbą, taip pat į skolos mažinimo strategijos parengimą ir įgyvendinimą iškart po pandemijos suvaldymo.
Nors 2021 m. Stabilumo programoje ir projektuose teigiama, kad formuojama fiskalinė politika 2021 m. yra anticiklinė, vis dėlto labai tikėtina, kad 2021 m. ekonomikos plėtra bus spartesnė, o ciklinė padėtis – palankesnė, todėl yra rizika, kad fiskalinės politikos pobūdis gali būti prociklinis. 2021 m. Stabilumo programoje, apimančioje ir projektuose pateikiamą informaciją, nurodoma, kad produkcijos atotrūkis nuo potencialo 2021–2024 m. bus neigiamas ir sudarys atitinkamai –1,7, –1,9, –1,7 ir –1,2 proc. Tai reiškia, kad ekonomikos padėtis per artimiausią laikotarpį bus palyginti prasta. Vis dėlto, turint mintyje naujausią 2021 m. pirmojo ketvirčio Lietuvos BVP augimo įvertį, tikėtina, kad ekonomikos plėtra bent jau 2021 m. bus spartesnė, nei prognozuojama programoje, o ekonomikos ciklinė padėtis – palankesnė. Taip manyti leidžia įvairių ekonominių rodiklių visuma. Pavyzdžiui, 2020 m. Lietuvos BVP sumažėjo tik gana nedaug, o prieš nuosmukį ekonominis aktyvumas, mūsų vertinimu, viršijo potencialųjį jo lygį, todėl sunkmečiu stipriai nuo potencialiojo lygio nenutolo, o 2021 m. numatomo BVP augimo turėtų pakakti jį vėl pasiekti. Be to, Europos Komisijos skelbiamų daugelio Lietuvos verslo pasitikėjimo rodiklių reikšmės 2021 m. yra artimos ilgalaikėms jų reikšmėms, nors 2020 m. jos buvo nukritusios žemiau savo ilgalaikių vidurkių. Nepaisant to, didelė dalis Lietuvos įmonių 2020 m. dirbo pelningai (61 %, t. y. daugiau nei vidutiniškai 2017–2019 m.), o pramonės įmonių gamybos pajėgumų panaudojimas 2021 m. balandžio mėn. pasiekė 2016–2019 m., t. y. ekonomikos pakilimo laikais, stebėtą vidutinį lygį. Palankesnė, nei numatoma projektuose, gali būti ir darbo rinkos padėtis – tai rodo naujausia informacija apie krintantį nedarbo lygį ir gana sparčiai kylantį vidutinį darbo užmokestį. Viena vertus, tikėtina spartesnė ekonomikos plėtra 2021 m. turėtų didinti VS pajamas ir mažinti deficitą, tačiau, kita vertus, VS rodiklius 2021 m. gali neigiamai veikti ir lėčiau arba mažesne, nei suplanuota, apimtimi įmonių grąžinamos mokestinės ir kitos paskolos, valstybės institucijų suteiktos kaip parama verslui per pandemiją. Jeigu VS deficito prognozės nesikeis, gali atsitikti ir taip, kad fiskalinė politika 2021 m. bus vertintina kaip prociklinė.
Tikėtinas fiskalinės politikos procikliškumas kelia abejonių dėl projektuose siūlomų papildomo fiskalinio skatinimo priemonių 2021 m. poreikio numatyta apimtimi. Projektuose numatoma 581 mln. Eur padidinti su COVID-19 valdymu susijusioms priemonėms finansuoti numatytas lėšas (priimtame 2021 m. biudžete šioms reikmėms jau numatyta 1 053 mln. Eur). Nors lėšų poreikis sveikatos apsaugos ir socialinėje srityje yra savaime suprantamas, vis dėlto dėl papildomos paramos verslui reikalingumo ir pasirinktų paramos formų kyla abejonių:
a) Užimtumo įstatymo pataisų projekte tarp užimtumo skatinimo priemonių numatytos subsidijos jau dirbantiesiems (subsidijos po prastovų). Ir anksčiau taikyta ši priemonė nebuvo efektyvi: jai buvo skirta itin didelė paramos lėšų dalis, tačiau ji menkai prisidėjo prie darbo vietų išsaugojimo. Taip pat didžiausios subsidijos po prastovų sumos atiteko ekonominėms veikloms, kurių apyvartos sumažėjo santykinai nedaug arba netgi padidėjo[3]. Turint omenyje, kad didelė dalis Lietuvos įmonių dirba pelningai, verslo sukaupti indėliai bankuose yra pasiekę istoriškai aukščiausią lygį ir pan., reikėtų numatyti papildomus saugiklius, kuriais būtų užtikrinama, kad valstybės parama pasiektų labiausiai nuo pandemijos nukentėjusį verslą. Lietuvos banko vertinimu, negrąžintinos subsidijos turėtų būti teikiamos tik labiausiai nukentėjusioms įmonėms[4]. Kitais atvejais tikslinga būtų labiau remtis, pavyzdžiui, lengvatinėmis arba beprocentėmis paskolomis.
b) Kartu su projektais teikiamame Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projekte siūloma priimti laikiną pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo, sporto ir kultūros paslaugoms. Suprantame, kad šios ekonominės veiklos yra vienos iš labiausiai su COVID-19 valdymu susijusių apribojimų paveiktų veiklų. Vis dėlto siūlome atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: pirma, PVM lengvata šios veiklos įmones pasieks tik tada, kai jos vėl pradės dirbti ir gauti pajamas ir neturės įtakos vis dar nevykdančioms veiklos įmonėms. Antra, tikėtina, kad, nors ir laikinai įvedus PVM lengvatą, gali būti nelengva jos atsisakyti dėl įvairių priežasčių. Trečia, nors PVM lengvata galėtų būti siekiama pakeisti tam tikrų prekių ar paslaugų kainas tam, kad padidėtų jų vartojimas, aptariamu atveju reikalingas ne santykinis paslaugų atpiginimas, o galimybė jas teikti, kurią visų pirma lemia pandeminė padėtis.
Pandemija akivaizdžiai parodė, kad ir savarankiškai dirbantys asmenys susiduria su nedarbo rizika, todėl šių asmenų nedarbo problemos turėtų būti sprendžiamos ne ad hoc priemonėmis (skiriant darbo paieškos išmoką), bet sistemiškai, t. y. įtraukiant šiuos asmenis į įprastą nedarbo socialinio draudimo sistemą. Kartu su projektais teikiamame Užimtumo įstatymo pakeitimo projekte numatoma išplėsti darbo paieškos išmokos tikslinę gavėjų grupę ir įtraukti savarankiškai dirbančiuosius. Lietuvos banko vertinimu, tai, kad šiuo metu dalis dirbančiųjų (pvz., individualia veikla užsiimantys, dirbantys pagal verslo liudijimus) nedarbo draudimu privalomai nėra draudžiami, yra dabartinės socialinės sistemos trūkumas, kuris turėtų būti taisomas ne ad hoc priemonėmis, mokant darbo paieškos išmoką, bet įtraukiant šiuos asmenis į įprastą nedarbo socialinio draudimo sistemą, t. y. jie turėtų mokėti socialinio draudimo įmokas, o prireikus gautų išmokas.
Siekiant mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, 2021 m. numatytos vienišų asmenų išmokos. Projektuose numatoma, kad lėšų poreikis šiai išmokai sudarys 15 mln. Eur šiais metais, 106 mln. Eur kitais ir vėlesniais metais. Nors priemonės, skirtos skurdui mažinti, yra reikalingos, tačiau atkreipiame dėmesį, kad ši priemonė didina ilgalaikius įsipareigojimus, nes lėšų poreikis šiai išmokai atsiras ne tik šiemet, bet ir vėlesniais metais. Šiems papildomiems įsipareigojimams padengti papildomos pajamos nėra numatomos, todėl ši priemonė blogins viešųjų finansų padėtį ilgesniuoju laikotarpiu.
Projektuose numatoma, kad valstybės ir savivaldybių išlaidos bus apie 775 mln. Eur didesnės nei patvirtintame 2021 m. biudžete. Projektuose planuojami pakeitimai vidutinę metinę infliaciją 2021–2023 m. padidintų vidutiniškai po 0,1 proc. punkto per metus. Kainų raidai Lietuvoje poveikį turės šie projektuose numatyti diskretūs sprendimai: pradedama mokėti vienišo asmens išmoka, pratęsiama su COVID-19 susijusi parama (subsidijos po prastovų, darbo paieškos išmokos ir pan.), papildomos valdžios sektoriaus išlaidos (sveikatos apsaugai ir kitiems institucijų poreikiams), „Naujos kartos Lietuva“ plano investicijos. Laikoma, kad laikina PVM lengvata maitinimo, kultūros ir sporto sektoriams vidutinės metinės infliacijos nemažins, tačiau neatmestina tai, kad, šią lengvatą panaikinus, kainos minėtuose sektoriuose didės sparčiau nei įprastai.
|
|
|
Vaidotas Tuzikas, tel. +370 659 22969
Gintarė Zelionkaitė, tel. +370 659 53580
Ernestas Virbickas, tel. +370 659 22968
Modestas Stukas, tel. +370 659 41694