LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

EKONOMIKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 23 IR 23¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-2052(2)

 2022-12-07 Nr.108-P-55

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas G.Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, V.Fiodorovas,  D.Labanavičius, A.Kupčinskas, L.Mogenienė, A.Nekrošius, I.Pakarklytė, L.Savickas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis, Ekonomikos ir inovacijų  ministerijos Įmonių politikos departamento direktorius Vaidotas Rudokas, VVĮ politikos skyriaus vedėja Laurentina Garbauskienė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
		str.	str. d.	p.
1.	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-25	3				1.              Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad Vyriausybė nustato, kurios pagal šio straipsnio 2^2dalį Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatos valstybės valdomoms įmonėms ir savivaldybės valdomoms įmonėms taikomos pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink“, taikomos be išimčių arba netaikomos, implikuoja Vyriausybės įgaliojimus nustatyti, kad pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2^2dalį nustatytos skaidrumo užtikrinimo gairės tam tikroms įmonėms galėtų būti iš viso netaikomos. Tačiau toks įstatymo aiškinimas ir taikymas nederėtų nei su  23 straipsnio 2^1 dalyje įtvirtinta imperatyvia nuostata, numatančia, kad turi būti užtikrinamas valstybės valdomų įmonių, savivaldybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių veiklos skaidrumas, nei su projekto aiškinamajame rašte nurodytais projekto tikslais.	Nepritarti	Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2^1 dalyje siūloma įtvirtinti principinė imperatyvi nuostata, numatanti, kad turi būti užtikrinamas valstybės valdomų įmonių, savivaldybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių veiklos skaidrumas. Pabrėžtina, kad skiriasi šių įmonių atskleidžiami dokumentai, duomenys ir  informacija priklausomai nuo įmonės teisinės formos (akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, valstybės įmonė ar savivaldybės įmonė), taip pat skiriasi reikalavimai patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, yra ir listinguotų akcinių bendrovių didesnių skaidrumo reikalavimų specifika. 23 straipsnio 2 dalies nuostata iš esmės reiškia, kad Vyriausybė galės nustatyti, jog dukterinėms bendrovėms netaikomi informacijos ir dokumentų  atskleidimo reikalavimai, jeigu tai būdinga tik patronuojančioms bendrovėms, pavyzdžiui, konsoliduotos finansinės ataskaitos. Pabrėžtina, kad įstatymo projekte nėra nuostatų, suteikiančių Vyriausybei teisę atleisti tam tikras įmones nuo visų skaidrumo gairėse nustatytų reikalavimų laikymosi. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
2	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-25	4				2.              Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 23^1 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatos ,,atranką inicijuojančio subjekto ar jam pavaldaus juridinio asmens valstybės tarnautojas ar darbuotojas“ turinys nėra aiškus, nes neaišku, kurie juridiniai asmenys būtų laikomi pavaldžiais atranką inicijuojančiam subjektui. Atitinkamai nebūtų aišku, kurie valstybės tarnautojai ar darbuotojai būtų laikomi atranką organizuojančiam subjektui pavaldaus juridinio asmens valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Taikant įstatymą, gali kilti minėtos nuostatos aiškinimo problemų. Siekiant to išvengti, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23^1 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas reikėtų papildyti, pateikiant minėtos nuostatos paaiškinimą. Atkreipiame dėmesį, kad paaiškinimai, kaip turėtų būti suprantamos vienos, ar kitos keičiamo įstatymo nuostatos, yra pateikti projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, taip pat projekto 3 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2^1  dalyje.	Nepritarti	Pateikta pastaba nėra susijusi su projektu siekiamais įgyvendinti tikslais ir  minima nuostata įstatymo projektu nėra keičiama. Be to, pavaldumo santykių reglamentavimas nėra šio įstatymo objektas. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
3.1	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-25	4				3.              Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 23^1 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės valdomos įmonės ir savivaldybių valdomos įmonės apdraudžia kolegialių organų narių civilinę atsakomybę atitinkamai valstybės valdomos įmonės ar savivaldybės valdomos įmonės lėšomis. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas nėra pakankamas, nes iš projekto nuostatų nėra aišku nei kokia draudimo suma būtų draudžiama kiekvieno kolegialaus organo nario civilinė atsakomybė, nei tai, ar būtų draudžiama civilinė atsakomybė už žalą, padarytą būtent tai įmonei, kurių kolegialaus organų nariais yra apdraustieji. Nenustačius tokių būtinųjų civilinės atsakomybės draudimo sąlygų, įstatymo taikymas gali būti probleminis ir nevienodas. Pastebėtina, kad apdraudus kolegialių organų narių civilinę atsakomybę nors ir labai mažai sumai (1000 eurų) imperatyvi įstatymo norma formaliai būtų įgyvendinta, nors praktinė tokio draudimo reikšmė būtų praktiškai niekinė. Atkreipiame dėmesį, kad, pavyzdžiui, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 131 straipsnio 1-3 dalyse detaliai reglamentuojami reikalavimai nemokumo administratoriaus privalomajam civilinės atsakomybės draudimui, nustatant minimalią profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumą, kuri yra 60 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 150 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus, taip pat nustatomas minėtos civilinės atsakomybės draudimo objektas bei draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu nemokumo administratoriaus atlikti neteisėti veiksmai.	Nepritarti	Konkrečios draudimo sąlygos nėra šio įstatymo objektas. Jos turėtų būti suderintos šalių susitarimu ir nustatomos draudimo sutartyje. Pažymėtina, kad ir dabar didžioji dalis įmonių, vadovaudamosi Vyriausybės nutarime esančia rekomendacija, jau yra apdraudusios kolegialių organų narių civilinę atsakomybę. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju draudžiama konkrečios įmonės kolegialaus organo nario civilinė atsakomybė, tai ir galima žala vertinama būtent tos konkrečios įmonės atžvilgiu, kurios kolegialaus organo nariu yra apdraustasis. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
3.2	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-25	5				Paminėtina ir tai, kad iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, per kurį terminą, įsigaliojus įstatymui, aukščiau minėtos įmonės turėtų apdrausti savo kolegialių organų narių civilinę atsakomybę. Atsižvelgus į tai, projekto 5 straipsnį siūlome papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriose šis terminas būtų nustatytas.	Nepritarti	Kolegialių organų narių civilinė atsakomybė įsigaliojus įstatymui turėtų būti apdrausta kaip įmanoma greičiau. Termino nustatymas sudarytų galimybę įmonėms tam tikrą laiką atidėlioti pareigos apdrausti savo kolegialių organų narių civilinę atsakomybę įgyvendinimą. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                 Kazys Starkevičius

Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris