AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ
ĮSTATYMO NR. I-693 1 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Įstatymo projektu siekiama visiems Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams tarnavusiems iki 2018-12-01 ir perkeltiems į karjeros valstybės tarnautojų pareigas muitinės sistemoje įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII- 1383 numatyti pareigūnų valstybines pensijas nuo tarnybos muitinėje statutinio pareigūno pareigose pradžios kaip ir kitų tarnybų statutiniams pareigūnams, kurie buvo perkelti į karjeros valstybės tarnautojų pareigas (įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1382 arba įgyvendinant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą Nr. XII-1855), tačiau kitaip nei statutiniai muitinės pareigūnai, išsaugojo teisę gauti pareigūno valstybinę pensiją.
Įstatymo projekto tikslas – panaikinti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas pažeidžiančias lygiateisiškumo ir teisingumo principus skiriant pareigūnų valstybines pensijas ir užtikrinti vienodas garantijas visiems Lietuvos Respublikos pareigūnams.
Įstatymo projekto pagrindinis uždavinys suvienodinti muitinės pareigūnų socialines garantijas su kitais vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, kurie buvo išstatutinti įstatymų nustatyta tvarka.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narė Aušra Papirtienė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas numato, kad teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi tik muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą ir vidaus tarnybos pareigūnai. Tarnybos laikas pensijai skirti muitinės sistemoje (išskyrus tarnybos laiką muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atliekant kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) iki 2018 m. gruodžio 31 d. įskaitomas tik tuo atveju, jeigu 2019 m. sausio 1 d. vidaus tarnybos sistemos pareigūnas tarnavo muitinės sistemoje. Likusieji buvę Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai, kurie įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1383 buvo perkelti į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, teisės gauti pareigūno valstybinę pensiją neturi. Tuo tarpu kitų statutinių tarnybų pareigūnai, kurie buvo perkelti į karjeros valstybės tarnautojų pareigas įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1382 ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą Nr. XII-1855, išsaugojo teisę gauti pareigūnų ir karių valstybines pensijas, nes Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas kitų tarnybų statutinių pareigūnų neskirstė į turinčius teisę į pareigūnų valstybinę pensiją ir neturinčius teisės į pensiją. Deja, muitinės sistemoje teisę į pareigūnų valstybinę pensiją turėjo tik minėti muitinės pareigūnai, todėl perkeliant į karjeros valstybės tarnautojų pareigas muitinės pareigūnai (išskyrus muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą ir vidaus tarnybos pareigūnai) teisės į pareigūno valstybinę pensiją neįgijo.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūloma suteikti teisę gauti pareigūno valstybinę pensiją muitinės pareigūnams, 2018 m. gruodžio 1 d. perkeltiems į karjeros valstybės tarnautojų pareigas įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1383. Tokiu būdu bus panaikintos buvusių statutinių muitinės pareigūnų lyginant su kitų tarnybų buvusiais pareigūnais lygiateisiškumo principą pensijų gavimo atžvilgiu pažeidžiančios įstatymo nuostatos, padidės Lietuvos Respublikos piliečių pasitikėjimas valstybe ir teisine sistema. Įstatymo projektas paliestų 2018 m. gruodžio 1 d. perkeltus į karjeros valstybės tarnautojų pareigas 275 buvusius statutinius muitinės pareigūnus, iš jų teisę į pareigūno valstybinę pensiją įgytų 2021 m. – 97, 2022 m. – 3 ir 2023 m. – 2 muitinės pareigūnai. Kiti buvę statutiniai muitinės pareigūnai teisę į pareigūno valstybinę pensiją įgytų dar vėliau sulaukę 65 m.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jų plėtrai.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Naujų teisės aktų priimti, pakeisti galiojančius ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti
Priimto įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų teisės aktų priimti nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymo įgyvendinimui 2021 m. reikės 279 360 EUR, 2022 m. – 288 000 EUR, 2023 m. – 293 760 EUR papildomų valstybės biudžeto lėšų.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Nėra gauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc" terminus, temas bei sritis
„Pareigūnai ir kariai", „Muitinės pareigūnai", „Valstybinės pensijos".
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia
Seimo narė Aušra Papirtienė