Projekto-2

lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 9, 28, 43, 44, 128, 185, 186, 188, 214, 239, 272, 275, 276, 280, 283, 308 STRAIPSNIŲ, KODEKSO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI KODEKSO PAPILDYMO 27¹, 36², 184¹ STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMAS

2015 m.                              d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, leidžiama neviešai nagrinėti teisme bylas dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami arba dėl kurių yra pripažinti nukentėjusiaisiais jaunesni kaip aštuoniolikos metų asmenys nepilnamečiai, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylas, taip pat kitas bylas, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatų proceso dalyvių gyvenimą arba kai nukentėjusiajam dėl viešo bylos nagrinėjimo gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių tai būtina, siekiant užtikrinti specialius nukentėjusiojo poreikius, taip pat kai apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis, kuriems taikomas anonimiškumas.“

2. Papildyti 9 straipsnį nauja 5 dalimi:

„5. Neviešame teismo posėdyje leidžiama dalyvauti liudytoją ar nukentėjusįjį lydintiems asmenims, kurie privalo laikytis teismo posėdžio tvarkos. Teismas nutartimi gali pašalinti lydintį asmenį iš viso teismo posėdžio ar iš atskirų jo dalių, jeigu toks dalyvavimas prieštarauja liudytojo ar nukentėjusiojo interesams arba trukdo tirti ar nagrinėti bylą.“

3. Buvusias 9 straipsnio 5, 6 dalis laikyti atitinkamai 6, 7 dalimis.

2 straipsnis. Kodekso papildymas 27¹ straipsniu

Papildyti Kodeksą 27¹ straipsniu:

„27¹ straipsnis. Nepilnametis

1. Nepilnametis yra fizinis asmuo, proceso veiksmų atlikimo metu nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus.

2. Jeigu dėl fizinio asmens amžiaus kyla abejonių, ar jis yra pilnametis, jis laikomas nepilnamečiu iki jo amžiaus nustatymo.

3. Jeigu nepasibaigus baudžiamajam procesui nepilnametis sulaukia pilnametystės, be šio Kodekso 127 straipsnyje nustatytų suėmimo skyrimo taisyklių, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi jam gali būti toliau taikomos viena ar daugiau šiame Kodekse nepilnamečiams nustatytų garantijų.“  

3 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„28 straipsnis. Nukentėjusysis

1. Nukentėjusiuoju pripažįstamas Nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos, taip pat dėl nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos nariai ir artimieji giminaičiai. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.

 2. Nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso eigą; teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; dalyvauti vertinant jo specialius apsaugos poreikius; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą.

3. Nukentėjusysis privalo duoti parodymus. Jis prisiekia ir atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas.“

4 straipsnis. Kodekso papildymas 36² straipsniu

Papildyti Kodeksą 36² straipsniu:

„36² straipsnis. Specialūs apsaugos poreikiai

Specialūs apsaugos poreikiai yra asmeninių savybių, nusikalstamos veikos pobūdžio ar jos padarymo aplinkybių nulemti nukentėjusiojo poreikiai naudotis šiame Kodekse nustatytomis garantijomis, siekiant būti apsaugotam nuo psichinės traumos, nusikalstamo poveikio ar kitų neigiamų padarinių jam.“

5 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„43 straipsnis. Vertėjas

Vertėjas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo pakviestas dalyvauti procese šio Kodekso nustatyta tvarka. Vertėjas gali dalyvauti procese jo dalyvavimą užtikrinant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, išskyrus atvejus, kai būtinas tiesioginis vertėjo dalyvavimas tam, kad proceso dalyvis tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą.“

6 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 44 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo, taip pat įstatymo nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.“

7 straipsnis. 128 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 128 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Paskiriant suėmimą dalyvavęs prokuroras nedelsdamas privalo apie įtariamojo suėmimą pranešti vienam iš suimtojo nurodytų šeimos narių, ar artimųjų giminaičių, o jų nesant – kitam asmeniui. Jeigu suimtasis jokio asmens nenurodo, prokuroras savo nuožiūra turi pranešti vienam iš įtariamojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių, jei šį pavyksta nustatyti. Prokuroras laikinai gali atsisakyti pranešti, jei toks pranešimas pakenktų ikiteisminio tyrimo sėkmei arba jei suimtasis motyvuotai paaiškina, kad toks pranešimas gali pakenkti jo šeimos narių, ar artimųjų giminaičių ar kitų asmenų saugumui. Be to, įtariamajam turi būti sudaryta galimybė pačiam pranešti šeimos nariams, ar artimiesiems giminaičiams, o jų nesant – kitiems asmenims apie suėmimo paskyrimą.“

2. Pakeisti 128 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Apie įtariamojo suėmimą prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo pranešti nukentėjusiajam ir išsiaiškinti, ar nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą įtariamojo paleidimą į laisvę ar įtariamojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos. Nukentėjusysis taip pat informuojamas apie teisės aktuose nustatytas apsaugos priemones, kurios gali būti jam taikomos, ir jų skyrimo tvarką. Pranešti apie įtariamojo suėmimą nebūtina, jeigu nukentėjusiojo gyvenamoji vieta nežinoma, taip pat jeigu toks pranešimas galėtų padaryti žalos įtariamajam. Jeigu nukentėjusiųjų yra daug, apie įtariamojo suėmimą pakanka pranešti jų interesams atstovaujančiam asmeniui (asmenims). Dėl pranešimo nukentėjusiajam surašomas protokolas. Jeigu nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą įtariamojo paleidimą į laisvę ar įtariamojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos, prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo pažymą. Šią pažymą prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas išsiunčia į įtariamojo suėmimo vietą. Įtariamajam ir jo gynėjui neleidžiama susipažinti su šios pažymos turiniu.“

8 straipsnis. Kodekso papildymas 184¹ straipsniu

Papildyti Kodeksą 184¹ straipsniu:

„184¹ straipsnis. Nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimas

1. Ne vėliau kaip prieš pirmąją nukentėjusiojo apklausą ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras atlieka nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimą. Prireikus gali būti pasitelkiamas psichologas arba kiti specialių žinių ar įgūdžių turintys asmenys. Nustačius, kad nukentėjusysis turi specialių apsaugos poreikių, jam gali būti taikomos viena ar daugiau šio Kodekso 9 straipsnio 3 dalyje, 186 straipsnyje, 239 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 276 straipsnio 2 dalyje, 283 straipsnio 6 dalyje, taip pat 198 ar 199¹ straipsniuose, jei tam yra pagrindas, nustatytų garantijų.

2. Prireikus ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu gali būti atliekamas papildomas ar pakartotinis nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimas.

3. Duomenys, gauti atliekant nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimą, laikomi atskirai nuo bylos. Įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ir jo gynėjui neleidžiama susipažinti su jų turiniu.

4. Nukentėjusiųjų specialių apsaugos poreikių vertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.“

9 straipsnis. 185 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 185 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„185 straipsnis. Nukentėjusiojo apklausa

1. Nukentėjusysis šaukiamas ir apklausiamas kaip liudytojas. Jeigu nukentėjusiajam dėl apklausos gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, būtina užtikrinti nukentėjusiojo specialius apsaugos poreikius, gali būti taikomos viena ar daugiau šio Kodekso 186 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalių nuostatų.

2. Nukentėjusiojo prašymu nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylose, smurto artimoje aplinkoje bylose ar bylose, susijusiose su diskriminavimu ar neapykanta dėl lyties, nukentėjusiojo apklausą atlieka tos pačios lyties ikiteisminio tyrimo pareigūnas, išskyrus atvejus, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu būtina neatidėliotina nukentėjusiojo apklausa.“

10 straipsnis. 186 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 186 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„186 straipsnis. Nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausa

1. Jaunesnius kaip aštuoniolikos metų Nepilnametį liudytoją ar nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas šio Kodekso 184 straipsnio 3, 4, 5 dalyse nustatyta tvarka, kai vaiko interesais to prašo jo atstovas, prokuroras ar gynėjas arba šio Kodekso 184 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais.

2. Jaunesni kaip aštuoniolikos metų Nepilnametis liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir ne daugiau kaip vieną kartą. Tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė jaunesnio kaip aštuoniolikos metų nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo. Jų apklausos metu gali būti daromas vaizdo ir garso įrašas. Jeigu jaunesnių kaip aštuoniolikos metų nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje dalyvauja įtariamasis ar jo gynėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo užtikrinti, kad tokiam liudytojui ar nukentėjusiajam nebūtų daromas neleistinas poveikis. Jaunesni kaip aštuoniolikos metų Nepilnametis liudytojas ir nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį šaukiami tik išimtiniais atvejais.

3. Jei jaunesniam kaip aštuoniolikos metų nepilnamečiui liudytojui ar nukentėjusiajam įtariamasis gali daryti poveikį, ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi įtariamajam apklausoje dalyvauti neleidžia. Prokuroras apie ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtą nutartį neleisti dalyvauti apklausoje įtariamąjį ir jo gynėją informuoja įteikdamas šios nutarties nuorašą.

4. Jaunesnio kaip aštuoniolikos metų Nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apsaugos interesais ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą, gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos bei per ikiteisminio tyrimo teisėją užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. Jei neįmanoma įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams sudaryti sąlygų stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos, apklausa atliekama įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams nedalyvaujant. Tokios apklausos metu padarytas garso ir vaizdo įrašas tuoj po apklausos parodomas įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, kurie per ikiteisminio tyrimo teisėją turi teisę užduoti apklausiamam asmeniui klausimus.

5. Jaunesnio kaip aštuoniolikos metų Nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas. Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į jaunesnių kaip aštuoniolikos metų nepilnamečio liudytojo arba nukentėjusiojo apklausą privalo būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą.“

11 straipsnis. 188 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 188 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į jaunesnio kaip aštuoniolikos metų nepilnamečio įtariamojo apklausą gali būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą.“

12 straipsnis. 214 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 214 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą nepatvirtinti prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams įteikiant ar išsiunčiant sprendimų nuorašus.“

13 straipsnis. 239 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 239 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) apklausia jaunesnį kaip aštuoniolikos metų nepilnametį liudytoją ar nukentėjusįjį arba specialių apsaugos poreikių turintį nukentėjusįjį, jeigu dėl apklausos teisiamajame posėdyje jam gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių nėra numatoma jų šaukti į teisiamąjį posėdį, bet būtina juos papildomai apklausti;“.

14 straipsnis. 272 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 272 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba teismo iniciatyva į jaunesnio kaip aštuoniolikos metų nepilnamečio kaltinamojo apklausą gali būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie kuris padeda apklausti nepilnametį atsižvelgdami atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą.“

15 straipsnis. 275 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 275 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Jaunesniems kaip aštuoniolikos metų Nepilnamečiams nukentėjusiesiems ir liudytojams klausimai užduodami tik per teisiamojo posėdžio pirmininką, o prireikus – per atstovą.“

16 straipsnis. 276 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 276 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Be to, teisiamajame posėdyje gali būti balsu perskaityti asmenų, apklaustų teisme atidėjus bylos nagrinėjimą ar padarius pertrauką šio Kodekso 243 ir 244 straipsniuose nustatyta tvarka, parodymai, taip pat liudytojo ar nukentėjusiojo, pagal teismo nutartį nepašauktų į teisiamąjį posėdį dėl to, kad jiems buvo taikytas anonimiškumas arba kad jie neturi aštuoniolikos metų yra nepilnamečiai, arba kad dėl apklausos jiems galėjo būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių tai buvo būtina dėl specialių apsaugos poreikių, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas vaizdo ir garso įrašas.“

17 straipsnis. 280 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 280 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„280 straipsnis. Nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumai

1. Apklausiant jaunesnį kaip aštuoniolikos metų liudytoją, Jei išimtiniais atvejais būtina apklausti nepilnametį liudytoją teisme, šaukiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie kuris padeda apklausti nepilnametį atsižvelgdami atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą. Prireikus dalyvauti apklausoje taip pat šaukiami nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą. Dalyvaujantys apklausoje valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą teisiamojo posėdžio pirmininko leidimu gali užduoti liudytojui klausimų.

2. Jaunesnis kaip šešiolikos metų liudytojas po jo apklausos turi būti pašalinamas iš posėdžių salės, jeigu teismas nepripažįsta, kad jam likti salėje būtina.

 3. Jei jaunesniam kaip aštuoniolikos metų liudytojui dėl apklausos teisme gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, į teisiamąjį posėdį šis liudytojas nešaukiamas, o teisme balsu perskaitomi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas vaizdo ir garso įrašas. Jei jaunesnis kaip aštuoniolikos metų liudytojas šaukiamas į teismą, jo Nepilnamečio liudytojo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą, gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimus.“

18 straipsnis. 283 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 283 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Jaunesnio kaip aštuoniolikos metų nukentėjusiojo apklausoje turi dalyvauti jo atstovas. Tokio amžiaus nukentėjusysis ir jo atstovas teismo nutartimi gali dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką. Jei jaunesniam kaip aštuoniolikos metų nukentėjusiajam dėl apklausos teisme gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje gali būti neapklausiamas. Šiuo atveju teisme turi būti balsu perskaitomi parodymai, nukentėjusiojo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas garso ir vaizdo įrašas. Jei išimtiniais atvejais jaunesnis kaip aštuoniolikos metų nepilnametis nukentėjusysis šaukiamas į teismą, jo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams, išskyrus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovą arba psichologą, gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimus. Nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi dalyvauti jo atstovas. Nepilnametis nukentėjusysis ir jo atstovas teismo nutartimi gali dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką.“

2. Pakeisti 283 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Jeigu nukentėjusiajam dėl apklausos gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių tai būtina dėl specialių apsaugos poreikių, nukentėjusysis teismo nutartimi gali dalyvauti ne visą bylos nagrinėjimo laiką. Toks nukentėjusysis teisiamajame posėdyje taip pat gali būti neapklausiamas. Šiuo atveju teisme turi būti balsu perskaitomi parodymai, nukentėjusiojo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas garso ir vaizdo įrašas. Jeigu toks nukentėjusysis šaukiamas į teismą, jo apsaugos interesais teisėjo ar teismo nutartimi kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams gali būti neleista būti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi būti daromas garso ir vaizdo įrašas, o kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams turi būti sudaromos sąlygos stebėti ir girdėti apklausą iš kitos patalpos ir per teisėją ar teismą užduoti apklausiamam asmeniui klausimus.“

19 straipsnis. 308 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 308 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Kai nuosprendžiu nuteistajam paskiriama reali arešto arba laisvės atėmimo bausmė, teisiamojo posėdžio pirmininkas privalo išsiaiškinti, ar nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę ar nuteistojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos. Nukentėjusysis taip pat informuojamas apie teisės aktuose nustatytas apsaugos priemones, kurios gali būti jam taikomos, ir jų skyrimo tvarką. Jeigu nukentėjusysis nedalyvavo teismo posėdyje, ši informacija turi būti išsiaiškinta per penkias dienas po nuosprendžio paskelbimo. Išsiaiškinti nebūtina, jeigu nukentėjusiojo gyvenamoji vieta nežinoma, taip pat jeigu toks pranešimas galėtų padaryti žalos nuteistajam. Jeigu nukentėjusiųjų yra daug, pakanka šią informaciją išsiaiškinti per jų interesams atstovaujantį asmenį (asmenis). Jeigu nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę ar nuteistojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos, teisiamojo posėdžio pirmininkas surašo pažymą. Įsiteisėjus nuosprendžiui, ši pažyma kartu su nuosprendžio nuorašu šio Kodekso 342 straipsnio nustatyta tvarka išsiunčiama bausmės vykdymo institucijai. Nuteistajam ir jo gynėjui neleidžiama susipažinti su šios pažymos turiniu.“

20 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas

Papildyti Kodekso priedą 16 punktu:

„16. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OL 2012 L 315, p. 57).“

21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. birželio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2016 m. birželio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas