LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL TOTALITARINIŲ REŽIMŲ TYRIMŲ CENTRO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“

PROJEKTO

 

2023-12-13 Nr. XIVP-3380

Vilnius

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.    Nutarimo projekto preambulėje nurodytinas teisės akto priėmimo teisinis pagrindas,       t. y. reikėtų nurodyti konkretų įstatymą, kuriame nustatyta, kad Seimas turi priimti siūlomą nutarimą.

2.     Atsižvelgiant į kartu su šiuo nutarimo projektu teikiamo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2343(2) siūlomus pakeitimus (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pavadinimas bus keičiamas į Totalitarinių režimų tyrimų centrą), siūlytume papildyti nutarimo projektą atskiru straipsniu, kuriuo būtų pripažįstamas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. VIII-505 „Dėl Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

3.    Tikslintinas teikiamu nutarimo projektu tvirtinamų Totalitarinių režimų tyrimų centro nuostatų (toliau – Nuostatai) 1 punktas, jame aiškiai nurodant, kad Totalitarinių režimų tyrimų centras (toliau – Centras) yra valstybės biudžetinė įstaiga (išbraukiant  neapibrėžto teisinio turinio žodį „savarankiška“) bei atsisakant kaip perteklinių šios įstaigos paskirtį nustatančių nuostatų (ši informacija pateikiama Nuostatų 9 ir 10 punktuose, apibrėžiant Centro tikslus ir funkcijas).

4.    Nuostatų 2 punkte prieš žodžius „viešasis juridinis asmuo“ įrašytini žodžiai „ribotos civilinės atsakomybės“. Be to, atsižvelgiant į Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą sąvoką „Lietuvos valstybės herbas“, šiame punkte prieš žodžius „valstybės herbu“ įrašytinas žodis „Lietuvos“.

5.    Atsižvelgiant į tai, kad pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., 7 straipsnio 2 dalį, biudžetinės įstaigos nuostatuose nurodomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencija ir įvertinus tai, kad tokia kompetencija yra nurodyta Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, siūlome patikslinti Nuostatų 3 punktą ir vietoj žodžių „kuris Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu tvirtina ir keičia Centro nuostatus, sprendžia kitus įstatymuose jo kompetencijai priskirtus klausimus“ įrašyti žodžius „kuri atlieka Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytas funkcijas“.

6.    Nuostatų 4 punkto, nustatančio Centro veiklos teisinius pagrindus, tikslingumas ir teisinė reikšmė yra abejotini, nes šio punkto nuostatoje nenustatomi jokie specifiniai, konkrečiai Centrui skirti įstatymų bei kitų teisės aktų specialaus taikymo pagrindai. Atsižvelgus į tai bei į tai, kad visi teisinių santykių subjektai privalo laikytis visų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų, šio punkto siūlome atisakyti kaip perteklinio ir nustatančio tik deklaratyvią, bendrojo pobūdžio ir jokios praktinės teisinio reguliavimo reikšmės neturinčią nuostatą dėl teisės aktų laikymosi. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, šiame punkte brauktini žodžiai „susijusiais su Centro veikla“, kadangi Centras savo veikloje turi vadovautis visais Lietuvos Respublikos teisės aktais, ne tik susijusiais su Centro veikla, o prieš žodžius „tarptautinėmis sutartimis“ – įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.

7.    Derinant Nuostatus su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) 11 straipsniu „Centro lėšos“, Nuostatų 5 formuluotėje prieš žodį „tarptautinių“ įrašytinas žodis „nacionalinių“, taip pat įrašytini šie finansavimo šaltiniai: „lėšos, gautos už dalyvavimą tarptautinėse mokslinėse programose“, „kitos teisėtai gautos lėšos“.

8.    Pažymėtina, kad formaliai Seimas savo sprendimais valstybės biudžeto lėšų neskirsto (Seimas tik priima Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą bei jo pakeitimus). Atsižvelgiant į tai, Nuostatų 5 punkte siūlytina išbraukti žodžius „Seimo ar“.

9.    Nuostatų 7 punkte brauktinas žodis „Seimas“, nes konstitucinė Seimo narių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė yra ne šių Nuostatų reguliavimo dalykas.

10.         Atsižvelgiant į tai, kad Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 6 dalyje jau įtvirtintas imperatyvas, nustatantis, kad juridinių asmenų steigimo dokumentų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre, o Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako biudžetinės įstaigos vadovas, reikėtų kaip perteklinį išbraukti Nuostatų 8 punktą.

11.    Siekiant Nuostatų glaustumo, siūlome sutrumpinti Nuostatų II skyrių „Centro veiklos tikslas ir funkcijos“ atsisakant labai detalaus Centro funkcijų dėstymo ir Centro atliekamus veiksmus pateikiant labiau apibendrintai ir atitinkamai sugrupuojant.

12.    Atsižvelgiant į tai, kad Centro vykdomi moksliniai ir taikomieji tyrimai turėtų būti įvardinami ne Centro veiklos tikslu (mokslinių ir taikomųjų tyrimų vykdymas yra mokslo ir studijų institucijų pagrindinis tikslas), o tik kaip priemonė jo veiklos tikslui pasiekti, Nuostatų 9 punkte siūlome išbraukti žodžius „taikant mokslinius ir taikomuosius tyrimus“. Pažymėtina, kad mokslinių ir taikomųjų tyrimų vykdymas gana išsamiai aptartas Nuostatų 10 punkte, nustatančiame konkrečias Centro funkcijas.

13.    Nuostatų 10.1.1 papunktyje brauktinas žodis „veiklos“, nes siūloma formuluotė implikuoja, kad totalitariniai režimai patys vykdo veiklą. Nuostatų 10.1.1.1 papunktyje vietoj žodžių „okupacinių režimų įvykdytus nusikaltimus“ siūlome įrašyti žodžius „totalitarinių režimų okupacijų metu įvykdytus nusikaltimus“, Nuostatų 10.1.1.2 papunktyje vietoj žodžių „okupacinių režimų vykdytą politiką“ – žodžius „totalitarinių režimų okupacijų metu vykdytą politiką“. Pažymėtina, kad analogiškai turėtų būti peržiūrėtos ir kitos Nuostatų 10 punkto nuostatos.

14.    Nuostatų 10.1.4 papunktyje reikėtų aiškiai nurodyti nusikaltimus, o ne pateikti neapibrėžto turinio nuorodą į Centro įstatymą. Pažymėtina, kad kartu teikiamame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2343(2) nurodyti tik šie nusikaltimai: karo, genocido ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, todėl, siekiant teisinio aiškumo, siūlome juos įvardinti ir Nuostatuose. Analogiško turinio pastaba taikytina ir Nuostatų 10.1.6 , 10.2.1 ir 10.2.9 papunkčiams.

15.    Nuostatų 10.2 papunktis tikslintinas, nes Centras vykdo ne laisvės kovotojų sklaidą ir edukaciją, o informacijos apie laisvės kovotojus sklaidą ir edukaciją.

16.    Nuostatų 10.2.2 papunktyje vietoj žodžių „apie šiame įstatyme“ įrašytini žodžiai „apie Centro įstatyme“.

17.    Nuostatų 10.3 papunktyje brauktini žodžiai ,,ir jų rūpybą“, nes pats Centras jokios rūpybos nevykdo.

18.    Nuostatų 10.3.2. papunktyje vietoj žodžių „socialinės rūpybos“ įrašytini žodžiai „valstybės paramos“.

19.    Svarstytina, ar Nuostatų 10.3.5. punkte numatyta  funkcija (organizuoja, koordinuoja ir finansuoja politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimos narių grįžimo (persikėlimo) į Lietuvą nuolat gyventi ir jų socialinės integracijos priemonių įgyvendinimą) gali būti priskirtina Centrui, kadangi pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892,  8.11.12 papunktį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja ir finansuoja politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimos narių grįžimo į Lietuvą ir jų socialinės integracijos priemonių įgyvendinimą.

20.    Tikslintinas Nuostatų 10.4.1 papunktyje nurodyto registro pavadinimas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 3 straipsnį, yra steigiamas Lietuvos Respublikos gyventojų registras (ne Lietuvos gyventojų registras). Be to, šios nuostatos turinys tarpusavyje derintinas su Gyventojų registro įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta, kada Centrui gali būti teikiami Gyventojų registro duomenys (numatyta, kad tokie duomenys teikiami, kai to reikia organizuojant okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų identifikavimą, ieškant jų giminaičių).

21.    Nuostatų 10.5.1. ir 10.5.2 punktus, kuriuose išsamiai nurodomos Centro kaip Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos sekretoriato funkcijos, siūlome arba tikslinti dėstant tik bendro pobūdžio Centro, kaip sekretoriato funkciją, arba suderinti juos su Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2022 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1VE-28 (šių nuostatų 45 punkte yra nurodyta ir daugiau sekretoriato funkcijų, kurios Nuostatuose nėra aptariamos).

22.    Nuostatų 10.7 ir 10.8 papunkčiai brauktini dėl to, kad tai yra ne Nuostatų, o atitinkamų įstatymų (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo įstatymo bei  Viešojo administravimo įstatymo) reguliavimo dalykas, nes jame nustatomos ne specifinės, tik Centrui būdingos, o bendrosios, visoms biudžetinėms įstaigoms būdingos, pareigos.

23.    Nuostatų 10.8 papunktyje brauktinas žodis „pasiūlymas“, kadangi pasiūlymų nagrinėjimo tvarka Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnyje nenumatyta (numatyta tik prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarka).

24.    Nuostatų 11.6 papunktyje prieš žodžius „gauti informaciją“ įrašytini žodžiai „įstatymų nustatyta tvarka“.

25.    Tikslintinas Nuostatų 11.7 punktas, kadangi neaišku, dėl kieno ,,efektyvesnės finansinės ir materialinės paramos administravimo“ Centras  turi teisę teikti pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei.

26.    Nuostatų 12.2 papunktyje numatyta Centro pareiga kiekvienais metais iki birželio 1 dienos paskelbti ir pateikti Seimui Centro veiklos metinę ataskaitą nedera su kartu su šiuo nutarimo projektu teikiamo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) 6 straipsnio 12 dalimi bei  šių Nuostatų 17.19 punktu, pagal kuriuos ši pareiga numatyta Centro generaliniam direktoriui.

27.    Nuostatų 12.3 papunktis tikslintinas, nes nėra aišku kokiems juridiniams asmenims ir kokiu pagrindu Centras turi teikti informaciją apie savo veiklą. Jeigu turima omenyje Centro pareiga teikti informaciją asmenims Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nustatyta tvarka, taip reikėtų ir nurodyti. Tačiau pažymėtina, kad tai yra bendro turinio pareiga, taikytina visoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, todėl jos nustatymas Nuostatuose yra perteklinis.

28.         Nuostatų 11.8 ir 12.4 papunkčiai turėtų būti dėstomi atskirais punktais (nes gramatiškai nedera su 11 ir 12 punktų nuostatomis iki dvitaškio.

29.    Atsižvelgiant į Strateginio valdymo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus  veiklos lygmens planavimo dokumentų tipus bei į šio įstatymo 24 ir 25 straipsnio nuostatas, kuriuose nurodyta, koks subjektas ir kokius planavimo dokumentus tvirtina, tikslintinas Nuostatų  13 punktas, kuriame nurodoma, kad Centro veikla organizuojama vadovaujantis patvirtintais Centro ilgalaikiais strateginiais ir metiniais veiklos planais.  Atitinkamai tikslintinas Nuostatų 17.6 punktas.

30.    Tikslintinas Nuostatų 16 punktas, nurodant, kad Centro generalinio direktoriaus pavaduotojas, ar kitas darbuotojas pavaduoja Centro generalinių direktorių Centro generalinio direktoriaus laikinojo nedarbingumo, tarnybinės komandiruotės, atostogų metu ar kitais atvejais, kai jo laikinai nėra ir (ar) jis laikinai negali eiti savo pareigų. Taip pat abejotinas reguliavimo, pagal kurį laikino Centro generalinio direktoriaus pavadavimo atveju turėtų būti gaunamas Seimo valdybos pritarimas, būtinumas. Atkreiptinas dėmesys, kad laikino pareigų pavadavimo atveju, pavaduojamasis  įstaigos vadovas dažniausiai turi visą informaciją apie įstaigos veiklą ir svarbesni klausimai apie įstaigos veiklą be jo žinios jį pavaduojančiojo sprendimu nėra priimami, todėl svarstytinas reikalavimas būtinai gauti Seimo valdybos pritarimą dėl laikino pobūdžio einamųjų funkcijų atlikimo.

31.    Nuostatų 16 punkte vietoj žodžių „ir jis negali laikinai eiti šių pareigų“ įrašytini žodžiai „anksčiau laiko“ (nes, kai valstybės pareigūno įgaliojimai nutrūksta, jis ne laikinai, o apskritai nebegali užimti savo pareigų).

32.    Atsižvelgiant į Biudžetinių įstaigų įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d. 11 straipsnyje išvardytas biudžetinės įstaigos vadovo funkcijas, siūlytume tikslinti Nuostatų 17 punkte nurodytas Centro generalinio direktoriaus funkcijas (suderinti su minėtame įstatyme numatytų funkcijų formuluotėmis, o naujas siūlomas funkcijas formuluoti kaip nuolatinio (tęstinio) pobūdžio darbus (veiksmus), vengiant bendro pobūdžio įstaigos vadovų vykdomų ar smulkių, vienkartinių darbų (veiksmų) vardijimo). Be to, šios funkcijos turi būti tikslinamos, atsižvelgiant ir į 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Valstybės tarnybos įstatymo bei Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatas.

33.    Tikslintinas Nuostatų 17.7 punktas (juo siūloma numatyti, kad Centro generalinis direktorius teikia Tarybai tvirtinti Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašą), kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokie konkursai turimi omenyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, Vyriausybė nustato konkursų organizavimo tvarką (šia tvarka turi būti vadovaujamasi, jeigu Centro padalinio vadovo pareigybė yra valstybės tarnautojo pareigybė), o tuo atveju, jeigu Centro padalinio vadovo pareigybė yra darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, turi būti vadovaujamasi Darbo kodekso 41 straipsnio 3 dalimi.

34.    Nuostatų 17.8 papunktyje reikėtų atskleisti joje vartojamos formuluotės „Centro biudžetas“ turinį.

35.     Tikslintinas Nuostatų 17.11 punktas atsižvelgiant į tai, kad pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašus tvirtins patys įstaigų vadovai (didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius nebus nustatinėjamas). Be to, šiame punkte brauktini žodžiai „ir Centro administracijos padalinių veiklą“, kadangi pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, viešojo administravimo subjekto struktūroje nenumatomi tokie padaliniai kaip „administracijos padaliniai“. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad struktūrinių padalinių veiklą reglamentuoja jų nuostatai, bet ne vidaus tvarkos taisyklės.

36.    Tikslintinas Nuostatų 17.13 punktas, nes Darbo kodekse nėra numatyta, kad darbuotojui gali būti skiriamos drausminės nuobaudos.

37.    Tikslintinas Nuostatų 17.14 punktas, kadangi tiek pagal Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą, tiek pagal Valstybės tarnybos įstatymą įstaigos vadovas nustato darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą.

38.    Nuostatų 17.15 punkte siūloma nustatyti, kad Centro generalinis direktorius užtikrina Centro valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą ir jų tarnybinės veiklos vertinimą. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme yra formuluojama visa eilė veiksmų, kurias atlieka įstaigos vadovas pavaldžių asmenų atžvilgiu, todėl manytume, kad netikslinga Nuostatų 17.5 punkte išskirti tik kai kurias personalo valdymo funkcijas. Atsižvelgiant į tai, siūlytume šį papunktį išbraukti.

39.    Nuostatų 19 punkte vietoj žodžių „ir atleidimo tvarką“ įrašytini žodžiai „Tarybos ir jos narių įgaliojimų pasibaigimo pagrindus“.

40.    Nuostatų 20 punktas brauktinas kaip perteklinis ir neturintis jokio teisinio krūvio. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, vietoj žodžių „sąlygas Tarybos darbui sudaro Centras“ siūlome įrašyti teisės aktuose paprastai vartojamą formuluotę „techniškai aptarnauja“ (pvz., šių Nuostatų 10.3.3 ir 26 punktai).

41.    Pažymėtina, kad Nuostatų 22 punktas, numatantis, kad Tarybos pirmininkas renkamas 3 metams, nedera su kartu teikiamu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2343(2), kurio nuostatos implikuoja, kad Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami visai Tarybos 5 metų kadencijai. Taip pat pažymėtina, kad pasirinkus tokį reguliavimą, pagal kurį Tarybos pirmininko kadencija nesutampa su pačios Tarybos kadencija, įgalinama situacija, kad Tarybos pirmininkas ir neišbus savo, kaip Tarybos pirmininko, kadencijos, nes pasibaigs jo, kaip Tarybos nario, kadencija.

42.    Nuostatų 22 punkto nuostata, nustatanti, kad Tarybos pirmininko pavaduotojas renkamas ta pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu yra netiksli. Jeigu Tarybos pirmininko pavaduotojas būtų renkamas lygiai tokia pačia tvarka kaip ir Tarybos pirmininkas – vienam iš Tarybos narių surenkant daugiau nei pusę Tarybos narių balsų, neturėtų būti jokio formalaus Tarybos pirmininko teikimo. Antra, jeigu siūloma nustatyti Tarybos pirmininko vykdomą kandidatūros teikimą, tokia procedūra nebegali būti laikoma rinkimais – tai būtų paskyrimo į pareigas procedūra (priimant arba atmetant siūlomą kandidatą).

43.    Tikslintinas Nuostatų 25 punktas, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, kuriame apibrėžiama sąvoka ,,interesų konfliktas“ (sąvoka ,,viešųjų ir privačių interesų konfliktas“ nėra vartojama).

44.    Nuostatų 27 punkto nuostatos, reglamentuojančios reikalavimus Centro valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, t.y. jiems nustatomus reikalavimus pateikti duomenis ir atskleisti informaciją apie ryšius, susijusius su dalyvavimu okupacinių režimų represinėse struktūrose ir (ar) mokymąsi tų struktūrų mokyklose; apie bendradarbiavimą su tomis struktūromis; duomenis apie dalyvavimą komunistų partijoje einant vadovaujančių darbuotojų pareigas, yra ne Centro nuostatų reguliavimo dalykas, o įstatyminio reguliavimo dalykas (nes tai tiesiogiai susiję su asmenų teisių ir laisvių turiniu bei jų įgyvendinimu).

45.    Brauktinas Nuostatų 28.2 papunktis, nes šiame papunktyje nurodyto subjekto – viešosios įstaigos „Fondas „Atmintis“, negalime vadinti nei padaliniu, nei kažkokiu kitokiu juridiniu vienetu, priklausančiu Centro struktūrai. Viešoji įstaiga apskritai yra savarankiškas juridinis asmuo, todėl negali būti laikoma nei biudžetinės įstaigos struktūrine dalimi, nei kažkaip kitaip „prie biudžetinės įstaigos veikianti“. Šią viešąją įstaigą steigia, nuostatus tvirtina, veiklą apsprendžia bei valdymo tvarką nustato ne Centro valdymo organai, jos darbuotojus į pareigas priima ir atleidžia iš jų, darbo užmokestį nustato ir moka ne Centro vadovas. Pabrėžtina, kad Centras, kaip biudžetinė įstaiga, negali būti viešosios įstaigos dalininku. Viešosios įstaigos dalininkas yra valstybė, o atitinkama valstybės institucija ar įstaiga gali tik įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos dalininkės, teises ir pareigas. Apskritai viešosios įstaigos steigimo, jos veiklos, valdymo klausimai nėra Nuostatų reguliavimo dalykas.

46.    Brauktinas Nuostatų 29 punktas, atsižvelgiant į tai, kad pagal 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktą, biudžetinės įstaigos vadovui numatyta kompetencija organizuoti biudžetinės įstaigos finansinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas (buvęs Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas), kuriuo nuoroda į „buhalterinę apskaitą“ pakeista nuoroda į „finansinę apskaitą.

47.    Tikslintinas Nuostatų 31 punktas, atsižvelgiant į nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose numatyta, koks subjektas gali atlikti viešųjų juridinių asmenų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas arba Vyriausybė, vidaus auditą.

 

 

 

Departamento direktorius                                                                                     Dainius Zebleckis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

O. Buišienė, tel. +370 5 209 6160, el. p. [email protected]

E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected]

A. Ožiūnienė, tel. +370 5 209 6168, el. p. [email protected]

I. Šambaraitė, tel. +370 5 209 6850, el. p. [email protected]