LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 2711 IR 2771 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2017-03-28 Nr. XIIIP-479
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Akcentuotina, kad teikiamu projektu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2711 straipsnio („Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas“) galiojančioje redakcijoje yra keletas rimtų teisės spragų, kurios privalo būti ištaisytos.
Visų pirma, akcentuotina, kad BK 2711 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra įtvirtinti tyčinio nusikaltimo požymiai, nors, atsižvelgiant į straipsnio pavadinimą ir nusikaltimo sudėties esmę (past. – „teisės aktų reikalavimų pažeidimas“), šis nusikaltimas turėtų būti padaromas neatsargia kaltės forma[1] (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų).
Apribojant šią sudėtį vien tyčine kaltės forma, jos intelektinio ir valinio elementų įrodymas dispozicijoje numatytų padarinių atžvilgiu yra praktiškai neįmanomas. Pabrėžtina, kad nustačius tyčinę kaltės formą materialiose sudėtyse, turi būti įrodoma, jog asmuo suvokė, kad dėl neteisėtų statybų gali atsirasti padariniai ir jų norėjo; arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (žr. BK 15 straipsnio 2 ir 3 dalis).
Antra vertus, tyčinio nusikaltimo, sukėlusio padarinius žmogaus gyvybei, sudėtis traktuotina kaip specialioji nužudymo norma. Pagal sankcijos dydį ji vertintina kaip privilegijuota nužudymo ar sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis. Dėl tos priežasties ginčytinas sankcijos už tyčinį nusikaltimą, sukėlusį padarinius žmogaus gyvybei, dydžio pagrįstumas ir proporcingumas.
Be to, pastebėtina, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo kaip nusikaltimo (2711 straipsnio 1 dalis) objektas neatitinka rūšinio BK XXXVIII skyriaus objekto – aplinkos ir žmonių sveikatos. Pabrėžtina, kad kvalifikuoti savavališkas statybas pagal galiojančią BK 2711 straipsnio 1 dalies redakciją galima ne tik tais atvejais, kai sukeliami padariniai aplinkai ar žmogaus sveikatai (gyvybei), bet ir tuomet, kai kyla didelė turtinė žala asmeniui. Konstatuotina, kad savavališkos statybos, dėl kurių kyla didelė turtinė žala asmeniui, nepažeidžia nei šio ar kitų asmenų sveikatos, nei aplinkos. Atsižvelgiant į tai, keltina prielaida, kad BK 2771 straipsnio 1 dalies taikymo problematika yra labiau nulemta ne projekto aiškinamajame rašte išvardintų priežasčių, bet ydingos šios sudėties konstrukcijos.
2. Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamoje BK 2711 straipsnio 1 dalyje detalizuojamas „didelės žalos aplinkai“ vertinamojo pobūdžio padarinių požymis, pakeičiant jį į „didelę žalą žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams“. Tačiau akcentuotina, kad projektu siūlomas padarinių požymis neatitinka BK XXXVIII skyriaus sistemos. Pavyzdžiui, atkreiptinas dėmesys, kad BK 270 straipsnio 2 dalyje vartojamas didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai vertinamasis požymis. Konstatuotina, kad BK 270 straipsnio 2 dalies ir 2711 straipsnio 1 dalies požymiai, susiję su kilusia žala bei kitais padariniais aplinkai, privalo būti suvienodinti.
Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad BK 2711 straipsnio 1 dalies dispozicijoje vardinami aplinkos elementai (žemė, vanduo, gyvūnai ir augalai) yra tik dalis elementų, apibrėžtų Aplinkos apsaugos įstatyme. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 punktu, aplinkos sąvokos apibrėžimas apima ne tik žemę, vandenį, gyvūnus ir augalus, bet ir orą, dirvožemį, organines ir neorganines medžiagas bei antropogeninius komponentus. Be to, remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktu, žala aplinkai pripažįstama „tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas“.
Atsižvelgiant į išdėstytą, keltina prielaida, kad BK 2711 straipsnio 1 dalies dispozicijoje vartojamo „didelės žalos aplinkai“ požymio detalizavimas neatitinka nei BK XXXVIII skyriaus, nei Aplinkos apsaugos įstatymo formuluočių. Akcentuotina, kad siaurinant „didelės žalos aplinkai“ požymio turinį, dalis kilusių padarinių aplinkai (pavyzdžiui, žala orui) gali likti už nusikaltimo sudėties ribų.
3. Teikiamo projekto 2 straipsniu BK 2771 straipsnis papildomas 2 dalimi, kurioje išaiškinta: „Šiame skyriuje žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams laikoma didele, kai nustatoma, kad atitinkamam elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, ir (arba) padarytos žalos atitinkamam elementui dydis viršija 250 MGL.“ Keltina abejonė dėl BK 2771 straipsnio papildymo 2 dalimi pagrįstumo:
Pirma, pateikiamas sąvokos išaiškinimas nėra suderintas su projekto 1 straipsniu keičiamo BK 2711 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „didelė žala žemei, vandeniui, gyvūnams, augalams“, nes be išvardintų elementų apima ir sukeltą žalą orui.
Antra, nėra aišku, koks BK 2771 straipsnio 2 dalies sąvokos išaiškinime vardinamų aplinkos elementų tarpusavio ryšys žalos dydžio aspektu – ar jie vartojami alternatyviai, ar kumuliatyviai. Iš šios formuluotės nėra aišku: 1) ar reikšmingas neigiamas poveikis turi būti padarytas kiekvienam iš penkių išvardintų elementų; 2) ar pakanka, kad būtų sukeltas reikšmingas neigiamas poveikis bent vienam iš šių elementų; 3) ar, siekiant inkriminuoti didelę žalą išvardintiems aplinkos elementams, gali būti sudedamas neigiamas poveikis atskiriems elementams.
Trečia, keltinas klausimas, ar BK 2771 straipsnio 2 dalies prasme kilusi žala būtų įvertinta kaip didelė, jei sukeltos žalos pavieniam aplinkos elementui (pavyzdžiui, žemei) dydis neviršytų 250 MGL, bet kartu sukelta žala keliems skirtingiems aplinkos elementams (pavyzdžiui, žemei ir orui) šį dydį viršytų.
Ketvirta, pagal teikiamą projektą 250 MGL vertės žalą viršijantis dydis atitinka didelės žalos kriterijų. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad BK XXXI skyriaus kontekste didele turtine žala pripažįstama 150 MGL sumą viršijanti žala (žr. BK 212 straipsnio 1 dalį).
Penkta, sąvokos išaiškinime vartojama formuluotė „<...> padarytos žalos atitinkamam elementui dydis <...>“ turėtų būti tikslinama. Kadangi šis dydis nėra konstatuojamas, o turi būti įvertinamas pagal įstatymo įgyvendinamaisiais aktais nustatytas metodikas, siūlytina nustatytą formuluotę patikslinti (pavyzdžiui, - „<...> atitinkamam elementui padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma <...>“).
Šešta, siekiant apibrėžti vertinamuosius padarinių požymius aplinkai trūksta nuoseklumo. Pavyzdžiui, nors projektu apibrėžiama didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ir augalams, jame neapibrėžiamas BK 270 straipsnio 1 ir 2 dalyse vartojamas kitų sunkių padarinių aplinkai požymis.
Septinta, atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas sąvokos išaiškinimas neišsprendžia eventualiųjų (tikėtinų) padarinių požymių turinio atskleidimo problematikos. Pavyzdžiui, BK 270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tikėtino padarinių požymio – „galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai“ – turinys, priėmus teikiamą projektą, netaps aiškesnis.
4. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 113.1. punktu, projekto lyginamojo varianto viršutiniame dešiniajame kampe vietoje žodžių junginio „Lyginamasis projekto variantas“ rašytinas žodžių junginys „Projekto lyginamasis variantas“.
5. Remiantis Rekomendacijų 89.4. punktu, teikiamo projekto 2 straipsnio pakeitimo esmė performuluotina, akcentuojant kodekso 2771 straipsnio 2 dalies papildymą – „Papildyti 2771 straipsnio 2 dalį ir visą straipsnį išdėstyti taip: <...>“.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]