LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 325
STENOGRAMA
2019 m. rugsėjo 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. NEKROŠIUS ir J. LIESYS
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Gerbiami kolegos, skelbiu vakarinį posėdį pradėtą. (Gongas) Kviečiu kolegas registruotis ir pradėsime darbus.
Užsiregistravo 52 Seimo nariai.
14.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus pranešimas „Švietimo aktualijos“
Gerbiami kolegos, pirmasis darbotvarkės klausimas – Vyriausybės pusvalandis. Švietimo, mokslo ir sporto ministro pranešimas „Švietimo aktualijos“. Pranešėjas – ministras A. Monkevičius. Prašom.
A. MONKEVIČIUS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ačiū už šitą galimybę Seimo nariams posėdyje pateikti informaciją apie kai kurias aktualijas. Jų tikrai yra nemažai. Aš pabandysiu, kadangi laikas yra ribotas, koncentruotai pristatyti vieną iš jų plačiau ir galbūt tas sąsajas, kurios visoje sistemoje yra susijusios su studijų finansavimo pertvarka.
Ačiū už šitą galimybę ir taip pat tikiuosi, kad… taip pat, man atrodo, visada yra vertinga ir labai vertinu galimybę pristatyti bet kuriuos švietimo klausimus ne tik komitetuose, bet ir frakcijų posėdžiuose arba atskirai Seimo nariams. Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimams, pagal kuriuos yra tobulinamas aukštojo mokslo finansavimas. Šie pakeitimai yra teikiami svarstyti Seime greta kitų Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų. Tačiau būtent šitą norėčiau išskirti kaip itin svarbų. Manau, kad tautos atstovai po diskusijų komitetuose, frakcijose ir Seime, tikiuosi, pritars planuojamiems pokyčiams, kurie tikrai yra labai svarbūs sistemai, nes padeda spręsti probleminę situaciją, susiklosčiusią per keletą metų.
Pirmiausia turbūt reikėtų kalbėti apie studijų kokybės klausimą, kuomet aukštųjų mokyklų finansavimas yra kaip sistema siejamas su studentų skaičiumi, su universitetų poreikiu arba kolegijų poreikiu išlaikyti studentų skaičių, bet nebūtinai orientuotis į kokybės rodiklius.
Kitas labai svarbus probleminis klausimas – kaip valstybei tenkinti pačios valstybės viešojo sektoriaus, verslo, pramonės poreikius profesionalų rengimo srityje. Mes matome, kad šiuo metu… tarkim, praeitais metais, kuomet valstybei tikrai reikia kai kurių sričių profesionalų, informatikos, technologijų, inžinerijos, kai kurių kitų, tarkim, ir mokytojų rengimo srityje, tačiau, nors ir yra skiriamos valstybės finansuojamos vietos, žmonės, asmenys, kurie siekia aukštojo išsilavinimo, nesirenka šitų programų, na, ir jos lieka neužpildytos, bet renkasi kitas studijų programas pagal savo poreikį, pagal savo polinkius, net gerai pasirengę, aukštais balais baigę vidurinį mokslą, renkasi kitas programas ir moka savo lėšas. Na, galbūt ir socialinio teisingumo problema dėl studijų prieinamumo pagal asmens poreikius, gebėjimus. Štai mano minėta aplinkybė irgi parodo, kad tikrai mes šiek tiek diskriminuojame savo piliečius, kurie mato pagal savo asmeninių polinkių struktūrą, gebėjimų struktūrą, kad norėtų gal ne technologijas, ne inžineriją, ne tas siūlomas studijų programas studijuoti, tačiau norėtų įgyti socialinių, humanitarinių ar kitų sričių profesionalo išsilavinimą… jie priversti studijuoti savo lėšomis. Na, ir čia dar greta yra žmonių, ypač tie jaunuoliai, kurie baigė vidurinį mokslą, iš socialiniu, ekonominiu, kultūriniu aspektu silpnesnio sluoksnio. Jiems taip pat prieinamumas yra šiek tiek ribotas, nes daugelyje sričių nėra valstybės finansuojamų programų. Taigi Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo, siekiant pakeisti studijų finansavimo tvarką, tikslas yra pagerinti studijų prieinamumo sąlygas, pertvarkyti aukštojo mokslo finansavimą, kad jis ne tik padengtų būtinąsias studijų išlaidas, bet ir skatintų aukštosios mokyklos veiklos pažangą, nukreiptą į kokybę, mokslinę kompetenciją, ir spręstų mano minėtus iššūkius.
Tai išskirčiau galbūt keturis sprendimus, kurie yra suprojektuoti patvirtintame Vyriausybės pertvarkos projekte. Pirmiausia garantuoti galimybę studijuoti valstybės finansuojamose vietose asmenims, kurie tenkina nustatytus reikalavimus. Turėčiau iš karto pasakyti, kad sąlyginis pavadinimas, kuris buvo įrašytas pačioje pradžioje, 2016 metais, kad tai yra nemokamos bakalauro studijos, iš esmės aš pritariu, kad pats pavadinimas gal nėra tikslus. Aš labiau vadinčiau jį nauju bakalauro studijų finansavimo modeliu. Vis dėlto niekada nebus taip, kad Lietuvoje nebūtų valstybės nefinansuojamų vietų, tai teigia ir mūsų Konstitucija, Konstitucinio Teismo išaiškinimas, mūsų teisinė bazė. Kita vertus, yra aukštųjų mokyklų poreikiai turėti tam tikras pajamas, tarkime, iš užsienio studentų, ne Europos Sąjungos šalių arba piliečių, kurie nori studijuoti kai kurias studijų programas, kur specialistų poreikis yra ženkliai perteklinis, tų studijų programos yra labai brangios, bet žmonės, asmenys tikrai norėtų, tarkim, pilotų rengimas, kur yra pačios brangiausios studijos. Taigi neišvengsime, kad tam tikra dalis tiek ne Europos Sąjungos piliečių, ne Lietuvos piliečių, studijuos savo lėšomis, tai yra vertinga, tai yra vadinamoji aukštojo mokslo eksporto tema. Tai tikrai yra palaikytina ir skatintina kaip ir, kaip aš minėjau, kai kurios kitos sritys, kur yra specialistų poreikis perteklinis ir žmonės patys norėtų mokėti už studijas, o valstybė į tas programas vietų skaičių limituoja.
Kokie yra konkretūs skaičiai? Šiuo metu maždaug 40 % studentų studijuoja valstybės nefinansuojamose vietose. Kolegijose kaina svyruoja maždaug nuo 1 tūkst. 300 eurų iki 5,2 tūkst. eurų, tuo tarpu universitetuose – nuo 1 tūkst. 500 netgi iki 13,4 tūkst. mano minėtų pilotų rengimo programų. Siūloma studentui garantuoti finansuojamą studijų vietą valstybinėje aukštojoje mokykloje, jeigu jo rezultatai tenkina nustatytus reikalavimus: asmens konkursinis balas yra ne mažesnis už nustatytą mažiausią stojamąjį konkursinį balą, o mokymosi rezultatai yra ne žemesni nei patvirtinti minimalūs mokymosi rodikliai.
Aš tik noriu Seimo nariams priminti, kad savo įsakymu prieš rugsėjo 1-ąją šiek tiek pakoregavau tuos reikalavimus, kurie įsigalios po dvejų metų, vienu aspektu. Vietoj privalomo valstybinio anglų kalbos egzamino mes numatėme, kad būtų galimybė rinktis nebūtinai jį, bet bet kurį kitą valstybinį brandos egzaminą, kuris kandidatui atrodo reikalingas ruošiantis studijuoti kolegijoje arba universitete pasirinktą studijų programą, tarkime, chemiją, biologiją ar bet kurią kitą. Tai yra lankstesnis modelis. Visi kiti reikalavimai dvejiems metams į priekį yra patvirtinti ir galioja. Kaip minėjau, būtų išimtis tie atvejai, kai asmuo renkasi studijas, kuriuose priėmimas į valstybines vietas yra ribojamas dėl labai ženklaus perteklinio studentų skaičiaus, ir būtent dabar rengiamas Vyriausybės patvirtintos tvarkos projektas, kaip tai būtų nustatoma. Šita nauja tvarka ir tokia galimybė būtų taikoma priimamiems studentams nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos. Lėšos tam biudžete yra projektuojamos. Preliminariai jos yra suderintos. Būtų numatyta 2020 metų keturiems mėnesiams 6 mln. eurų, 2021 metams jau reikėtų didesnės sumos – 17,9 mln. eurų ir atitinkamai iki galo įvedimo 2024 metais reikėtų apie 12 mln. eurų.
Tie dalykai Vyriausybėje yra aptarti, suderinti ir manome, kad tai yra protinga kaina kaip investicija, kuri duos didžiulę grąžą, gerokai didesnę negu šita investicija į šitą bakalauro modelį.
Tiesa, dar nepaminėjau, kiek išaugtų studentų. Skaičiuojant pagal tuos duomenis, kuriuos turime, kiek dabar per dvejus metus vidutiniškai aukštosios mokyklos priėmė į valstybės finansuojamas, nefinansuojamas vietas, tai skaičius valstybės finansuojamų studentų maždaug nuo 11,7 tūkst. išaugtų iki 17,5 tūkst.
Kitas pokytis, labai svarbus, yra pertvarkyti aukštojo mokslo finansavimą sutvarkant bazinį studijų finansavimą. Jis dabar turi labai didelę ydą, nes priklauso nuo kiekvieno studento. Jeigu atsilaisvina valstybės finansuojama vieta, studentų iškrenta, tuo metu ir prarandamas skirtas finansavimas. Siūloma, pasinaudojus tarptautine patirtimi, įvertinus ekspertų pasiūlymus, žengti labai svarbų žingsnį ir įteisinti galimybę, kad studijų laikotarpiu būtų užtikrinamas stabilus studijų finansavimas, tai ir neturėtų neigiamo poveikio studijų kokybei. Lėšas studijoms skaičiuotume ne pagal kiekvienų metų faktinį užimtų valstybinių vietų skaičių, bet pagal priėmimo metais užfiksuotų valstybinių vietų skaičių. Sutarėme su Finansų ministerija, kad tikrai ta riba galėtų būti 25% nubyrėjimas. Tai turėtų tikrai labai didelę įtaką studijų kokybei, kadangi universitetai galėtų orientuotis ne į kiekvieno studento išlaikymą žūtbūtinį, tas lemia jų finansinę padėtį, bet į studento parengimą.
Kitas mano minėtas labai svarbus aspektas yra finansavimas pagal veiklos rezultatus. Įvedant sutartis su aukštosiomis mokyklomis skatinti iki 5 % bazinio finansavimo atsižvelgiant į sutarčių vykdymo rezultatus. Būtų aiškūs pažangos, kokybės kriterijai. Jų būtų dvi kategorijos. Viena kategorija būtų tokia bendra nacionalinė kriterijų kategorija. Jie dabar kaip tik derinami su aukštosiomis mokyklomis. Siūlome jiems toje diskusijoje remtis jų pačių tarptautine patirtimi. Projektas yra ir manome, kad artimiausiu metu mes suderinsime šituos rodiklius.
Taip pat vienas ar du rodikliai turėtų būti individualūs, atitikti aukštosios mokyklos specifiką, irgi orientuotą į kokybę ir mokslinę pažangą. Tuo siekiama aukštųjų mokyklų orientacijos į kokybę, į mokslinę pažangą universitetų. Tie 5 % yra kaip ir tikrai nebloga paskata siekti šitų rodiklių. Tas instrumentas apskritai leistų išbandyti sutartis su aukštosiomis mokyklomis ir ateity jas plėtoti. Jos įsigaliotų nuo 2022 metų, jeigu Seimas priimtų šituos sprendimus šiemet.
Yra dar vienas labai svarbus instrumentas, keičiant finansavimo tvarką, kuriantis papildomą motyvaciją didinti studijų kokybę ir stiprinti mokslinę kompetenciją, pirmiausia jungiant su prieš tai minėtu sutarčių projektu, tačiau pertvarkant finansavimo tvarką į lankstesnę, atskiriant studijų kainą, nuo studijų kainos – studentų skatinimo finansavimą, visą šitą sistemą, nes ji dabar yra labai inertiška, prikabinta prie studijų kainos ir valstybei labai sudėtinga yra per studentų skatinimą skatinti universitetų ir tų pačių studentų atitiktį valstybės poreikiams. Netgi mano minėta, tarkim, kad ir mokytojų rengimo sistema, arba inžinierių, technologų, iš tikrųjų būtų skatinama pagal operatyvinius poreikius. Tarkime, jeigu reikėtų penkerius metus aktyviau ir daugiau rengti informatikų, tai būtų galima ir studentų skatinimo sistemą į tai nukreipti Vyriausybės sprendimais, ne vien tiktai universitetų tokia mechanine tvarka, kai prie bet kurios studijų kainos yra prikabinama studentų skatinimo sistema. Tai vėlgi neišpūstų studijų kainos, padarytų ją taiklesnę, o studentų skatinimą padarytų labiau orientuotą į valstybės ir pačių studentų poreikius. Iš studijų kainos iškelti lėšas studijų studentams skatinti. Ir studijų kaina nesikeistų, tačiau skatinimo sistema būtų efektyvesnė. Kiek lėšų reikėtų siūlomiems pokyčiams, aš minėjau. Pagrindiniai pokyčiai būtų susiję su įvedamu nauju bakalauro modeliu. Tam, kaip minėjau, reikėtų 2020 metais 6 mln. eurų. Ateityje ta suma augtų, nes reikėtų visiems metams. Visa tai Vyriausybėje yra aptarta ir yra pritarimas ir Finansų ministerijos, ir Vyriausybės.
Noriu dabar visą šitą temą šiek tiek paliesti su visa švietimo sistema. Mes matome, kad pertvarka yra tam tikras signalas ir bendrojo ugdymo sistemai. Ir mes pertvarkydami, dabar priimdami tam tikrus sprendimus, kokie pokyčiai reikalingi bendrojo ugdymo sistemai, norime, kad tai būtų vienodas požiūris į tai, kaip po vidurinio mokslo, žmonės, baigę vidurinį mokslą, galėtų toliau tęsti aukštojo mokslo studijas, gaudami signalus iš anksto.
Mano minėtas atvejis, ir jis dabar aštrėja, kai tikrai trūksta technologijų studijų, inžinerijos studentų, apskritai gamtos mokslų specialistų. Visa tai yra sprendžiama kompleksinėmis priemonėmis. Jau šiuo metu yra baigiamos parengti bendrojo ugdymo gairės ir prasidės darbai sudarant grupes, pradedant bendrųjų ugdymo programų atnaujinimą. Tai yra suplanuotas procesas. Jis apima keletą etapų, kad būtų galima sparčiausiu būdu susitvarkant nuo 2022 metų jau pradėti bendrojo ugdymo turinį naująjį nacionaliniu mastu diegti, parengus reikiamas priemones, suteikus mokytojams reikiamų konsultacijų, kvalifikaciją, sutvarkius mokyklų vadybą.
Visa tai jau nelaukiant per tam tikras priemones pradėta diegti per vadinamąją STEM sistemą, „Mokslo salos“ projektą. Numatoma, kad informatika atsiras tikrai nuo pirmos klasės, ir jau yra bandomieji projektai pradėti. Penktose – aštuntose klasėse atsiranda gamtamokslinės laboratorijos. Tikrai yra labai gerų pavyzdžių. Tačiau visa tai truputį kompleksiška, dalyvaujant aukštosioms mokykloms, su jomis irgi sinchronizuojant, kad mes matytume, kad problema yra ne vien tiktai aukštojo mokslo finansavimas, tačiau ir visos švietimo sistemos atsiliepimas į tuos poreikius, kurių reikia plėtojant profesionalų rengimą.
Taip pat numatoma ir profesinio mokslo pertvarka, ji dabar vyksta. Šiuo metu visos profesinės mokyklos yra pertvarkytos į viešąsias įstaigas, diegiamas pameistrystės modelis, pradedamas diegti, tvarkomas tinklas siekiant, kad kiekviena profesinė mokykla, profesinio rengimo centras turėtų lankstesnes galimybes per valdymą, per dalininkus labiau atliepti regionų plėtros arba nacionalinius poreikius. Kas yra labai svarbu, profesinis mokslas turi neuždaryti žmonių, kurie ateina, tarkim, šiemet 17–18 tūkst. įstojusių jaunuolių, bet jie iš tikrųjų turėtų tinkamas sąlygas pabaigę profesinį… savo profesinio mokymo programas, pirmines arba tęstines, pagal poreikį irgi turėtų tinkamas galimybes, studijuotų toliau aukštojoje mokykloje, jeigu jie yra tam pasirengę. Būtent šito pasirengimo trūksta ir labai nedidelė dalis, mes matome ir iš šių metų situacijos, po profesinio rengimo toliau yra pasirengę studijuoti aukštosiose mokyklose.
Bendrųjų programų atnaujinimas, mokyklų darbo apmokėjimo sistema, lyderystės mokyklose stiprinimas, sistemiškai peržiūrimas mokyklų vadovus atrankos (…) mokymo modelis, profesinių mokyklų tinklo tvarkymas ir to naujo modelio diegimas, apie kurį kalbėjau, yra sisteminės priemonės, kurios tarnautų aukštojo mokslo pertvarkos rezultatui. Aš nepaliečiau kai kurių dalykų, kurie yra ir kituose mokslo ir studijų pakeitimų projektuose, Seimo nariai irgi inicijuoja savo pasiūlymus dėl aukštųjų mokyklų, ypač universitetų, valdymo, dėl kitų dalykų. Tačiau šį kartą norėjau akcentuoti tai, kas be galo svarbu aukštųjų mokyklų finansavimo pertvarkos klausimu, pristačiau pagrindinius akcentus. Ačiū, lauksiu klausimų.
PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Iš eilės pirmasis buvo užsirašęs J. Sabatauskas, tačiau jo salėje šiuo metu nematau. Bet jis atbėga paklausti. Kol jis atbėgs, suteikiu žodį G. Skaistei.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano klausimas būtų ne apie aukštąjį mokslą, apie bendrąjį ugdymą. Žiniasklaidoje pasirodė informacija apie tai, kaip R. Karbauskis išgelbėjo 170 mokyklų, leisdamas formuoti klases ir toms mokykloms, kurios nesurenka aštuonių vaikų vienoje klasėje. Nors matome, kad tokių mokyklų poreikis dėl tolimesnių vaikų pasiekimų yra labai blogas ir ateities galimybėms tai daro labai didelę įtaką. Tada natūraliai kyla klausimas, koks yra ministerijos tikslas, ar visgi padėti savivaldybėms ir politikams išlaikyti įtaką regionuose ir atskiruose kaimuose ir darbo vietas, ar visgi užtikrinti aukštus ir tolygius mokinių, tai yra vaikų, pasiekimus, kas jiems gyvenime iš tikrųjų būtų gerokai svarbiau. Tada kyla klausimas iš tikrųjų, ar jūsų ministerija turėtų vadintis Švietimo ministerija ar visgi Regionų ministerija, jeigu prioritetas yra kitoje vietoje? Tai mano klausiamas būtų, kada ir kokių konkrečių priemonių bus imtasi, kad būtų užtikrintas optimalaus bendrojo ugdymo tinklo formavimas, ir kada Lietuvoje nebeliks tokios atgyvenos kaip jungtinės klasės?
A. MONKEVIČIUS. Ačiū. Tikrai labai aktualus klausimas ir labai konkrečiai noriu atsakyti. Lietuva yra labai netolygi. Šiaip, man atrodo, mūsų tikslas yra bendras – siekti, kad Lietuva būtų kiek galima tolygesnė, pradedant nuo mokyklos, kad kiekviena mokykla vaikui, kiekvienam vaikui, kuris ateina į tą mokyklą, kiek galėdama teiktų aukščiausią galimą išsilavinimą. Tai yra idealas, jo turime siekti. Dabar kokiomis priemonėmis?
Aš manau, kad jau dabar yra tokių situacijų, kai matome, ypač tai mato žmonės, kurie Lietuvą mato ne kaip kažkokį neaiškų darinį, bet mato sudarytą iš miestelių, kaimų, savivaldybių, regionų ir netgi bendruomenių, kai mes matome, kad bendruomenės tikrai yra gyvybingos tol, kol ten veikia tam tikros viešosios įstaigos. Tai ypač reikalinga šeimoms, kurios turi vaikų. Tą suprasdami tikrai turėtume konstruoti tokią politiką, kuri leistų turėti, jeigu tik yra galimybė, kiek galima arčiau namų bent pradinę mokyklą. Be abejonės, kokybė tikrai turi būti tokia, kaip ir visur. Jeigu tos kokybės ten nėra, tai mes turėtume… Šiuo metu, aš taip suprantu, buvo priimtas sprendimas jungtinių klasių. Bet jeigu pažiūrėtume, kaip jos veikia, tai yra numatyta būtent pozityvioji diskriminacija. O šiaip būtent tai klasei, kur sujungiamos dvi klasės, finansavimas yra skiriamas nuo 30 iki 50 % didesnis, kad būtų galima kompensuoti tą neatitikimą, jungiant ne bet kaip. Negalima jungti, tarkime, penktų ir septintų klasių arba šeštų ir aštuntų klasių. Bet galima jungti tik penktas ir šeštas klases ir ne bet ką. Jungti galima tam tikras pamokas, tarkim, kūno kultūros, technologijų, galbūt muzikos. Bendruomenė, mokykla, mokytojai, savivaldybė tai turi vertinti. Ar iš tiesų kokybė yra pasiekiama, nepasiekiama? Aš manau, kad tai yra laikina priemonė. Manytume, kad tikrai to turėtume atsisakyti ateityje. Vizija yra štai tokia: bandytume jau šiemet inicijuoti bandomuosius projektus, kai tinklą reikėtų tvarkyti matant ne atskirą mokyklą, bet matyti savivaldybę, seniūnijas ir galima matyti mokyklų tinklą. Kaip galima į vieną administraciją sujungti skirtingų tipų mokyklas, kurios skirtingose teritorijose veikia kaip viena administracija, mato kiekvieną vaiką. Kur kas racionaliau galima naudoti visus išteklius, pradedant mokytojų, kai mokytojai tikrai gali turėti ir krūvio daugiau, ir jis gali būti geriau panaudojamas tokiems dalykams, ir tenkinti bendruomenių poreikius.
Štai tokį modelį planuojame išvystyti kaip bandomąjį vienoje tokioje įprastoje kaimiškoje savivaldybėje, vieną – žiedinėje savivaldybėje ir vieną – mieste. Bent po vieną. Galbūt vieną – pasienio savivaldybėje. Ir šio modelio pagrindu, kai jungtume ne tik skirtingų tipų mokyklas, bet ir ikimokyklines įstaigas, bandytume sukurti visiškai kitą variantą, tinklinį variantą, ir kokybės galėtume siekti kur kas efektyviau. Matytume kiekvieną vaiką ir tam kiekvienam vaikui užtikrintume kur kas geresnes sąlygas.
Aš noriu pasakyti, kad džiaugiuosi, kai atsiliepia ir kitos ministerijos, tarkime, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kur problema yra jau ne pati įstaiga. Mes matome, kad įstaiga yra, tarkime, ikimokyklinė, tačiau tėvai neveda vaikų, nenori. Tam gali tarnauti finansiniai instrumentai – kad ir vaiko pinigai. Ne prievarta, ne privalomuoju būdu vaikus vesti į ikimokyklines įstaigas, tačiau per skatinimą tai daryti. (Šurmulys salėje) Taigi laikina priemonė yra jungtinės klasės, mano galva. Tai turi būti kontroliuojama, stebima, prižiūrima, ir, kaip aš minėjau, tas bandymas, kurį pradėsime šiemet, turėtų padėti sukonstruoti visai kitą modelį.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, tik priminsiu, kad atsakymui yra skirtos dvi minutės. Gerbkime visus kolegas.
Pirmasis klausia S. Gentvilas, frakcijos vardu. Ruošiasi J. Sabatauskas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, rodos, tiksliųjų mokslų žmogus esate, bet, atleiskite, vieno asmens šou nereikėtų čia Seime surengti. Su visa pagarba. Ir norėtume konkrečių atsakymų, o ne penkių minučių atsakymo su didele dalimi beletristikos.
Gerbiamas ministre, labai konkrečiai klausiu. 2017 metais buvo išrinkta Lietuvos idėja, idėja Lietuvai – „Mokytojas – prestižinė profesija 2025 metais“. Praėjo treji metai. Prašau pasakyti, kiek iš 1 tūkst. 923 šimtukininkų šiemet įstojo į pedagogo kvalifikaciją bakalauro pirmą kursą? Ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Gerai. Aš manau, kad šimtukininkai gal ir nesirenka mokytojo profesijos, bet, norėdami, kad rinktųsi, mes turime įgyvendinti tai, ką dabar esame sumanę ir ką darbotvarkėje numatėme. Ir čia Seimas tikrai priims sprendimus. Jeigu juos priims, tai pirmiausia yra susiję su mokytojų prestižu dėl darbo užmokesčio tolesnio didinimo ir kitomis mokytojų garantijomis. Be to, kvalifikacijos tobulinimo sistema. Jeigu mes tai įgyvendinsime, iš tikrųjų tai pasieksime. Kol kas, kaip aš minėjau, ir informatikos, ir inžinerijos programos pustuštės, studentų ten nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi G. Steponavičius. Įdėkite kortelę, nes nefiksuoja sistema.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas ministre, mano klausimas būtų panašus, nes prieš tai jūs atsakėte į klausimą, kad vienoje klasėje būna trijų, keturių klasių vaikai – ir trečiokai, ir ketvirtokai, ir penktokai tose mokyklose, kur nesurenka viso komplekto. Ir taip jūs anksčiau minėdamas sakėte, kad taip yra dėl to, kad mokytojų yra per daug. Bet daugelyje mokyklų trūksta mokytojų, o dar, kas keisčiausia, trūksta direktorių. Ir kai praeitą savaitę mes susitikome, mūsų žiniomis, apie 300 mokyklų neturėjo nuolatinių direktorių, kai kurios jau net dvejus metus dirba su laikinaisiais vadovais. Svarbiausia, kad neateina, nedalyvauja konkurse. Ką jūs darote, kad tokios situacijos nebūtų? Kad netrūktų pedagogų ir mokyklų vadovų?
A. MONKEVIČIUS. Dėl pedagogų. Statistika tokia, kad 7–9 tūkst. pedagogų, parengtų per pastaruosius dešimt metų, nedirba mokyklose dėl minėto kolegos pastebėjimo, kad iš tikrųjų mokytojo darbo vieta nėra labai prestižinė, mokytojai sėkmingai įsidarbina kitur. Tam, kad netrūktų mokytojų, mes numatėme labai aiškias priemones nuo kitų metų – mano pristatytas bakalauro modelis. Jis veiks visiškai kitaip, skatins gabiausius stoti į šitą studijų programą arba tas studijų programas, kurių reikia. Be to, mes numatome ne vien tik skatinimą per stipendijas, bet ir per įsikūrimo išlaidas regionuose, ten, kur jų reikia, kartu su savivaldybėmis skatindami vykti į regionus. Būtent tai reikia daryti. Bet pačios svarbiausios priemonės yra kompleksinės, susijusios su mokytojų prestižiniu darbo apmokėjimu, su mokytojų saugumu, su mokytojų ir tėvų teisių balansu ir panašiomis priemonėmis. Visa tai yra numatyta, siūlysime kaip tam tikrus pakeitimus tai pradėję daryti. Kaip minėjau, šitas naujas bakalauro modelis tą numato.
Dabar dėl vadovų. Dėl vadovų labai konkretūs dalykai. Peržiūrime dar kartą, jau supaprastinta ta tvarka, išimtas vienas testas, bet numatome ją dar kartą peržiūrėti ir jau turbūt nuo lapkričio mėnesio ji bus kitokia. Dėl vadovų darbo užmokesčio reikia priimti labai rimtus sprendimus ir greitai. Jeigu mes to nepadarysime, tikrai neišspręsime. Kadencijų klausimą taip pat numatę sutvarkyti, išspręsti, kad nuo sausio 1 dienos būtų aiški tvarka ir vadovai, kurių mokyklos pasiekia nustatytus pažangos rodiklius, nebūtinai turėtų dalyvauti konkurse, galėtų tęsti darbą ir tai būtų skatinama. Tai yra pagrindinės priemonės. Greta dar universitetų vaidmuo keliant jų kvalifikaciją, pagalba universitetams padedant vadovams, mentoriaujant ir taip toliau. Vėlgi tai nebuvo galbūt anksčiau suplanuota, tai suplanuota dabar ir konkretūs žingsniai žengti. Aš tą frakcijoje bandžiau pasakyti irgi.
PIRMININKAS. Klausia G. Steponavičius. Ruošiasi S. Tumėnas.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, dėkui už artimiausių planų pristatymą. Mano klausimas irgi bus susijęs su kelių kolegų prieš tai kalbėta tema apie švietimo žiojėjančią atskirtį tarp miestų ir kaimų ir apie mokytojų pasiskirstymą. Lietuva yra viena paskutinių Europos Sąjungos valstybių pagal mokinių skaičių, tenkantį vienam mokytojui. Vidurkis išsivysčiusiose, aukštus švietimo standartus turinčiose šalyse yra maždaug 15 mokinių vienam mokiniui, Lietuvoje yra vienas ir dešimt. Prašau pasakyti, ar tokie sprendimai, kurie praeitą savaitę Vyriausybės yra priimti, prisideda prie to, kad atskirtis mažėtų? Jūsų kalbėjimas leisti jungtines klases ir dar daugiau tam skirti pinigų, toleruoti jungtines klases ar prisidės prie to, kad atskirtis mažėtų? Kiek mes galime delsti ir atidėlioti šiuos sprendimus? Akivaizdu, kad tai yra prieš vaikų interesus nukreipti sprendimai, kuriuos Vyriausybė priima.
A. MONKEVIČIUS. Čia turbūt kalbame ne apie praeitos, bet užpraeitos, gal ir dar užpraeitos savaitės sprendimą, kuriuo kaip tik priešingai – ne link jungtinių klasių. Bet kuomet yra vaikų, tarkim, mažiau negu aštuoni, kad savivaldybei būtų galimybė ne jungti, o išlaikyti kad ir septynių vaikų klasę, prisidedant pačiai savivaldybei, kiek ji gali. Jeigu bendruomenė reikalauja, mokykla iš tikrųjų to nori, mes manome, kad čia prievarta to daryti tikrai nereikia, būtent neprievartaujant ir nebūtinai jungiant septynis, penkis – tada gauna dar daugiau pinigų. Priešingai, jeigu yra septyni vaikai, jie gali tai daryti prisidėdami. Tokių mokyklų Lietuvoje nėra daug, tai yra išimtys, kai kuriose pasienio mokyklose, kitur. Tokių išimčių tikrai nėra daug. Manome, kad prievarta ir buldozeriu daugeliu atvejų tų dalykų nepadarysime. Manau, kad turėtų būti dėmesys kiekvienai tokiai mokyklai padėti kiek galima greičiau susitvarkyti, kad artimiausiu metu, gal po metų, dvejų, nebeliktų tokių dalykų. Bet būtent nelinkiu jungtinių klasių. Jungtinių klasių projektas kaip buvo, taip ir lieka. Jeigu sujungia, tai gauna atitinkamai arba 30 %, arba 50 % priedą, bet jeigu jie nori ne jungti, o išlaikyti septynis vaikus, tai turi prisidėti patys, o savivaldybė tik atiduoda iš anksto savo dalį reikalaudama kokybės. Tik ta linkme tas sprendimas yra nukreiptas.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, po jūsų vadovaujamos ministerijos reorganizavimo jūs kuruojate ir Sporto rėmimo fondą. Po pirmųjų projektų vertinimo išlindo daugybė problemų su „Snaigės žygio“ organizatoriaus A. Jucevičiaus projektais ir taip toliau. Tų problemų yra daugybė. Pavyzdžiui, nebuvo paremtas nė vienas sporto dokumentikos projektas. Ar jūs galite imtis tokios lyderystės ir ar turėsite valios imtis tos lyderystės, kad taip nebūtų, kad ir sportinė dokumentika būtų remiama? Pavyzdžiui, dokumentininko S. Petkaus filmai apie olimpietį V. Alekną, V. Garastą, pasaulio čempioną R. Bagdoną, tokio kalibro žmonės negavo visiškai finansavimo, nes tiesiog nuostatuose nėra tai numatyta. Ar galima tikėtis, kad jūsų įsakymu, jūsų iniciatyva bus papildyti nuostatai ir sporto istorikai galės dalyvauti lygiavertiškai konkursuose ir nebus pamiršta sporto istorija? Ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū. Aš manau, kad jeigu aš ir būsiu dėmesingas, tai tik skatindamas šitą skaidrią sistemą, kurią sukūrėme (anksčiau to nebuvo), labiau, jautriau pamatyti viską, apie ką mes kalbame, ir tą pačią „Snaigę“. Tikrai susitiksime, pašnekėsime ir rasime būdą, kaip ten prisidėti ir šiemet padėti, ir ateityje labai garbiam žmogui, kuriam tikrai gal ir nelengva buvo parengti, bet tikrai nėra entuziastų, tos komandos, kuri jam padėtų parengti projektą. Mes negalime valstybės lėšų skirstyti neskaidriai, bet padėti rengti tokius projektus turime, tarp jų ir tą dokumentiką. Tai reikia daryti skaidriai. Yra aiški struktūra, kaip reikėtų teikti paraiškas. Mes numatėme dar labiau išvystyti konsultavimą. Galbūt iš karto matydami tą lauką žmonių, kuriems reikia padėti, tiesiog aktyviau juos pakviesti, apmokyti, kad paraiškos būtų tinkamai parengtos, kad būtų kokybė, kad mes galėtume sudaryti tikrą, gerą konkurenciją, bet tai turime daryti skaidriai.
Kai atsisėda keletas žmonių, visuomenininkų ir skirsto valstybės pinigus ne pagal aiškius kriterijus, tą situaciją mato ir Valstybės kontrolė, ir iš tikrųjų objektyviai nėra skaidru. Ją reikėjo taisyti, ji pataisyta. Ji bus tobulinama, bet tobulinama, kaip jūs sakote, jautriau, matant galbūt tuos atvejus, kai patys žmonės nesugeba tinkamai tų paraiškų pateikti ar prasilenkia su kažkokiais reglamentais. Tą aš dabar raginu ir mūsų komandą, sporto grupę, ir Švietimo mainų paramos fondą, kuris administruos, įdėmiau spręs.
PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Labai dėkui.
Repliką dar nori R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, kadangi yra dar Seimo narių, kurie nori paklausti, ir mes matome, kad yra švietimo problemų, ypač dėl universitetų, kolegijų, ir kadangi ministras vietoje vienos minutės atsako per tris–keturias minutes, būtų adekvatu dar pratęsti klausimus. Aš prašyčiau… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ką siūlote?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pratęsti laiką. Dešimt minučių.
PIRMININKAS. Dešimt minučių jūs siūlote?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Reikėtų tada pabalsuoti dėl šio siūlymo. Gerbiami kolegos, kas siūlote pratęsti penkiomis minutėmis, balsuojate už, kas siūlote dešimčia minučių, balsuojate prieš. (Balsai salėje) Dar kartelį. Yra toks siūlymas dešimt minučių. Aš siūlau penkias minutes. Skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas už penkias minutes – pliusas, kas už dešimt minučių – minusas.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 46, prieš – 31. Penkios minutės.
Pirmasis klausia E. Pupinis. Tuoj, įjungs sistemą. Tuoj įjungs. Taip greit nespėja. E. Pupinis. Ruošiasi A. Sysas. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, rugsėjo 10 dieną Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija išleido kasmetinį leidinį „Žvilgsnis į švietimą 2019“. Galvojau, kad apie tai ir kalbėsite. Ataskaitoje tos pačios bėdos: atlyginimų vidurkis 40 % mažesnis negu EBPO vidurkis, jaunųjų mokytojų dalis iki 30 metų yra viena prasčiausių, šalies mokytojai drastiškai sensta – 50 % mokytojų yra vyresnio amžiaus, BVP dalis, skirta švietimui, taip pat viena mažiausių. O jūs šiandien visą pusvalandį, na, 15 minučių skyrėte aukštojo mokslo prieinamumo didinimui, nors EBPO pasakė, kad Lietuva šioje srityje pirmauja ir taip.
Ar iš tikrųjų nemanote, kad jūs einate link švietimo ir kokybės iš kitos pusės, ne ten, kur reikia didinti, o paprasčiausiai laikotės linijos, kad dar neva padidinsime aukštojo mokslo prieinamumą ir taip išspręsime visas Lietuvos problemas, o kaip ir pats sakėte, didinant prieinamumą į mokytojo profesijos studijas nestojama.
PIRMININKAS. Laikas!
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų atsižvelgti į EBPO nuomonę?
A. MONKEVIČIUS. Aš ir bandžiau pristatyti kaip kompleksišką požiūrį ir priemones kompleksines. Jeigu mes kokybės ir pažangos mokslinės, apskritai bendros kokybės aukštojo mokslo nesieksime ir neužtikrinsime prieinamumo tapti mokytojais, inžinieriais ir taip toliau (mes jau dabar turime problemą, apie kurią kalba verslas, viešasis sektorius, tie patys mokytojai), to nesutvarkysime.
Dabar apie problemas dėl mokytojų prestižo. Aš dar kartą sakau: mes pateikėme visą paketą, kaip jas spręsti. Netgi darbo užmokesčio klausimas yra pateiktas Seimui. Aš tikiuosi, kad Seimas palaikys idėją bent 5–10 % didinti mokytojų darbo užmokesčio koeficientą. Visa tai yra paketas, kurį mes teikiame, greta kitų priemonių: kvalifikacijos tobulinimo, mokytojų rengimo ir taip toliau.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Ruošiasi M. Puidokas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, gana daug diskutuojame apie tai, kas vyksta jūsų ministerijoje. Kadangi aš nebuvau pats geriausias mokinys, nebuvau mokytoju, vis dėlto klausiu apie sportą, nes jūs esate ir sporto ministras šiandien.
Po diskusijos frakcijoje, ačiū už dalyvavimą ir atsakymus, man iki galo neaišku, ar mes Lietuvoje išlaikysime ir turėsime sporto laikraštį kokia nors forma, ar neturėsime. Kai jūs pasakėte, kad galima rašyti naują programą, aš pasigilinau dar daugiau ir supratau, kad nėra tokios srities viešinimo ir kitų dalykų, kur jie galėtų parašyti. Mano klausimas, kaip bandysime išspręsti seniausio Lietuvos laikraščio, vieno iš seniausių („Sporto“ – tai seniausio), egzistavimą kitais metais? Labai ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Kito instrumento neturime. Mes turime Sporto rėmimo fondą. Yra aiškios taisyklės, yra konsultacijos, patarimai. Mes kaip tik su to laikraščio redakcija dirbame, kad ji tinkamai pateiktų paraišką ir galėtų gauti finansavimą. Štai toks atsakymas yra. Manau, kad gaus.
PIRMININKAS. Klausia M. Puidokas. Ruošiasi R. Šarknickas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamasis ministre, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje aiškiai įvardinta, kad nemokamas aukštasis mokslas turi būti garantuotas gerai besimokantiems studentams. Šiuo atveju, darant visą šią reformą, ar yra atsižvelgiama į tai, kad jeigu studentas patenka į valstybės finansuojamą vietą, vis dėlto veiktų ir rotacija, kad jeigu jis vėliau nesimoko gerai, tie, kurie mokosi gerai ir galbūt neturėjo galimybių vidurinio išsilavinimo grandyje, nepaisant gabumų, įgyti gana kokybišką išsilavinimą, motyvuoti ir gerai besimokantys studentai būtų už tai skatinami ir kad rotacijos sistema veiktų? Tai vienas klausimas.
Antras klausimas būtų dėl regioninių aukštojo mokslo židinių išlaikymo. Ar vis dėlto atsižvelgiama į Lietuvos specifiką ir bus daromi visi žingsniai, kad regionuose tiek aukštojo mokslo, tiek aukštesniojo mokslo židiniai išliktų? Kas bus daroma?
A. MONKEVIČIUS. Dėl rotacijos. Tas klausimas bus neaktualus jau nuo kitų metų. Jeigu pereisime prie naujo modelio bakalauro, kurį aš jau pristačiau, iš esmės kitaip bus sprendžiami tie klausimai. Tie studentai, kurie pateks į valstybės finansuojamas vietas, visi jie bus valstybės finansuojami, išskyrus ribojimus. Ten galbūt rotacija kokia nors ir galės būti.
Dabar dėl regionų. Aš manau, kad irgi šitame modelyje 5 % bazinio finansavimo sutartis, paliekant regionams galimybę turėti savo specifinius kriterijus, irgi yra instrumentas. Be to, tikrai mes galvosime apie tai, kaip būtų galima vis dėlto bendradarbiauti tinkle. Tas pats Klaipėdos universitetas tikrai skatinamas bendradarbiauti rengiant mokytojus, tarkime, su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, o ten, kur rengia inžinierius, jūrinės inžinerijos tematika ir kitur, bendradarbiauti su Kauno technologijos universitetu arba su Vilniaus universitetu. Štai tie modeliai tikrai gerokai perspektyvesni yra ir leidžia universitetams regionuose turėti perspektyvą. Buvęs Šiaulių universitetas pedagoginėje tematikoje vėlgi turi perspektyvą su Vilniaus universitetu. Mes kaip tik praeitą savaitę Vyriausybėje patvirtinome jų galimybę nuo kitų metų iki galo atlikti jungimą, kuriuo jie turės labai aiškią perspektyvą.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, aš noriu jūsų paklausti, kokios yra taikytinos bausmės tiems universitetams, kurie apgavo valstybę, sumažinę stojimo balą nuo daugiau kaip penkių iki keturių. Nes nesąžininga buvo padaryti Šiaulių universiteto atžvilgiu, kitų universitetų. Taip pat dėl neadekvačiai užkelto stojimo balo į kolegijas. Buvo padaryta… šiuo metu kalbant apie Alytaus miestą, buvo pakeltas stojimo balas virš 4,3 ar 4,4, dabar tiksliai nepamenu, ir mes netekome beveik 100 užsieniečių studentų, kurie patys susimokėdavo už mokslą. Tai tiek. Ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Yra numatyta, kad tos lėšos… Aš šį kartą tikrai pavasarį jau patvirtinau, tokios tvarkos iki tol nebuvo, pagal kokią tvarką bus skirstomos lėšos, kurios lieka neužpildžius valstybės finansuojamų vietų. Pernai tai buvo labai didelė suma ir daug vietų buvo neužpildyta, šiemet – mažiau. Bet būtent tai ir yra pagrindinė paskata, kaip teisėtas lūkestis, žinant iš anksto, kas bus, jeigu kas nors nesilaikys šitų taisyklių. Tai lėšos atiteks tiems, kurie tų taisyklių laikėsi. Kitų sankcijų mes negalime taikyti, nes turi universitetai ir kolegijos teisę į valstybės nefinansuojamas vietas, nebūtinai laikytis šitų taisyklių. Tai yra jų valia. Kokių nors kitų teisinių svertų neturime.
Dabar dėl tų balų. Buvo sutarta jau anksčiau, kaip minėjau, dauguma jų laikosi. Priimant užsieniečius aš visgi raginčiau laikytis tam tikros kokybės sistemos. Mes esame numatę susitarti su universitetais ir kolegijomis dėl kokybės deklaracijos ir skatinti bendrą tarptautiškumo platformą, kad nebūtų kompromituojama Lietuva ir mūsų aukštasis mokslas. Labai svarbu, kad studijos būtų labai kokybiškos. Galbūt Alytaus kolegija tai ir daro, mes palaikysime ją. Bet ten yra ne tik studijų kokybė, bet ir gyvenimo sąlygos, ir kiti dalykai, kurie reikalingi, kad mūsų ambasadoriai Lietuvos, tarkime, toje pačioje Indijoje, kurioje labai dideli ištekliai, galėtų sėkmingai padėti pritraukti daug gabių studentų. Būtent gabių studentų kokybiškoms studijoms, be ne kažkaip kitaip. Šitą palaikysime tikrai.
PIRMININKAS. Dar kartelį dėkoju ministrui, jūs atsakėte į visus klausimus.
14.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko ir narių galimų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimų“ projektas Nr. XIIIP-3734(2) (pateikimo tęsinys)
Einame toliau prie darbotvarkės. Rytiniame posėdyje buvo padaryta pertrauka šiuo klausimu – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko ir narių galimų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimų“ projektas Nr. XIIIP-3734(2). G. Burokiene, prašom, pristatykite savo projektą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, siekdami užtikrinti, kad nekiltų abejonių dėl Seimo skiriamų pareigūnų: VTEK’o pirmininko, VTEK’o narių, elgesio atitikties viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms, stiprinti VTEK’o, kaip viešojo sektoriaus tarnybinės etikos srities priežiūrą atliekančios institucijos, autoritetą, prašome pavesti Lietuvos Respublikos Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Seimo skiriamų pareigūnų: VTEK’o pirmininko Edmundo Sakalausko, VTEK’o nario Virginijaus Kanapinsko ir VTEK’o nario Antano Šenavičiaus, galimai padarytų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimų ir pavesti komitetui parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui per tris mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, kas jums trukdo be šito Seimo pavedimo susiplanuoti ir atlikti tą tyrimą vykdant parlamentinę kontrolę? Nematau čia nieko ypatingo, kam reiktų Seimo pritarimo. Jūs neprašote laikinosios komisijos įgaliojimų, na, jų tikrai čia ir nereikia, nes visi tiriamieji yra viešieji asmenys. Ar vis dėlto tas jūsų išėjimas į tribūną nėra tam tikra viešųjų ryšių akcija, tam tikras užsakytas kerštas šios komisijos nariams, kurie priėmė vieną, kitą sprendimą, ir nepalankų įtakingiems valdantiesiems, taip sakant, žinokite kitą kartą, kas laukia už tokius sprendimus. Nustatyti, kad žmogus pavėlavo deklaruoti kokią narystę „Alumni“ organizacijoje, tai jums čia nereikia jokio parlamentinio tyrimo, jūs jau šiandien galite matyti, kada jis įstojo ir kada deklaravo. Tai ką jūs čia vaizduojate toje tribūnoje?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Tikriausiai niekas čia nieko nevaizduoja, kaip ir jūs savo kėdėje. Aš tiesiog noriu priminti chronologinę tvarką, kad 2019 m. liepos 4 d. iš VTEK’o gautas Seimo Pirmininkui ir komitetui adresuotas M. Siaurio skundas. Artimiausiame VVSK posėdyje 10 dieną svarstėme dvi alternatyvas: atlikti parlamentinę kontrolę, neinicijuojant laikinosios tyrimo komisijos, arba inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją. VTEK’o nariai yra Seimo skiriami pareigūnai, prižiūrintys viešojo sektoriaus etiką, todėl bet kokios abejonės dėl jų elgesio atitikties įstatymo nuostatoms turi būti išsklaidytos. Taigi įvertinus tai, VVSK nuspręsta kreiptis į Seimo valdybą politinio sprendimo ir liepos 17 dieną nutarta pasiūlyti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui pateikti Seimui nutarimo dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo projektą. Tai yra valdybos sprendimas.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, užmirštų deklaruoti dalykų buvo šiais ir praeitais metais tikrai daug. Ir ypač kliuvo jūsų partijos vadui R. Karbauskiui. Kaip jūs manote, ar nedeklaruoti politikui turimą milijoninį turtą mažesnis nesusipratimas negu dalyvavimas kažkokiame būrelyje. Manau, kad šie žmonės jau seniai susitvarkė tuos deklaravimus. Ar nematome, kad jei tokius dalykus svarstome, tai imkitės svarstyti ir kitus dalykus, tokius kaip turto nedeklaravimas ir panašiai.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš noriu priminti Seimo nariams, kad čia ne ką aš manau ir kaip yra, tiesiog VTEK turėjo pats išspręsti šią problemą, nes iš penkių narių dėl trijų yra skundas, du nusišalino nuo sprendimo, todėl tai atkeliavo iki Seimo. Tiesiog jie patys negali to susitvarkyti. Aš tikrai tikiuosi, kad VTEK turėtų šį reikalą tvarkyti, ne iki Seimo eiti.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas. Atsisako. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, ar neatrodo, kad iš musės darome dramblį. Matome, koks ten galimas tas pažeidimas, jis tikrai nėra reikšmingas tiek, jog būtų daromas parlamentinis tyrimas, komisija ar dar kas nors. Čia turime visai kitą atvejį, apie kurį šiandien taip pat kalbėjome, ir jis gali atrodyti tikrai pakankamai reikšmingas, ir Prezidentas apie tai kalbėjo, ir valdančiosios daugumos lyderiai, opozicijos lyderiai, kur turbūt ir turėtume koncentruotis. O dabar atrodo, kad jūs lyg tyčia bandote du atvejus sugretinti ir apskritai tuos parlamentinius tyrimus parodyti visiškai nereikšmingus. Ar nemanote, kad reikėtų šį atvejį palikti ir koncentruotis ten, kur iš tikrųjų reikia mūsų dėmesio.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū už jūsų klausimą. Aš tikiuosi, šiandien Seimas priims teisingą sprendimą.
PIRMININKAS. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pirmininke, be abejonės, Seimas tikrai priims teisingą sprendimą. Bet o kokį jūs atnešite po tyrimo sprendimą Seimui? Ar nepasitikėjimas šiais asmenimis? Ar koks nors pabarimas? Ar jų atleidimas iš darbo? Ką jūs galvojate? Kas mūsų laukia? Kokį sprendimą galėtų priimti komitetas, kokį pateikti Seimui?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Jūsų labai gudrus klausimas. Aš negalėčiau iš anksto atsakyti, kokį sprendimą priims. Paskui vėl sakys, kad aš iš anksto reiškiu nuomonę, turėsiu nusišalinti nuo sprendimo. Taigi aš šiandien susilaikyčiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Dėl nuomonės už kol kas niekas neužsirašė, nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai kviečiu neužsiiminėti tais propagandiniais žaidimais čia labai reikšmingai bandant kelti parlamentinį tyrimą dėl kažkokios VTEKʼo nario pamirštos deklaruoti narystės universiteto alumnų organizacijoje. Na, tikrai nebūkime juokingi. Kokį ten interesų konfliktą gali sukelti tas nedeklaravimas? Jeigu atidžiai pasižiūrėsime, gal iki šio momento ir kai kurie Seimo nariai yra pamiršę kokią alumnų narystę deklaruoti.
Ką mes svarstome dabar dėl tų alumnų organizacijų? Manau, kad nieko nesvarstome nei mes, nei VTEK. Iš tikrųjų komitetas čia galėjo be jokio Seimo pavedimo, jeigu norėjo, fiksuoti tą pastebėjimą, kad vienas kitas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys kažką pavėluotai deklaravo. Čia nereikia kokių nors Seimo įgaliojimų. Galėjo tai konstatuoti, paskelbti. Jeigu labai nori, ir iš Seimo tribūnos paskelbti, jeigu mano, kad čia kažkas yra reikšmingo. Vis dėlto mes turėtume skirti, kai Seimo nutarimu suteikiame komitetams laikinųjų komisijų įgaliojimus, kai yra kokios nors rimtos problemos, kur mes po to svarstome išvadas Seime. O ką mes čia svarstysime, kai komitetas pateiks išvadas, kad pavėlavo deklaruoti alumnų organizacijos narystę? Apie ką čia mes diskutuosime, kad negerai, reikia laiku deklaruoti, na, neužsiiminėkime tokiais niekais.
PIRMININKAS. Motyvai už – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, turbūt ta organizacija, kuri prižiūri, ar mes teisingai ir laiku deklaruojame privačius ir viešuosius interesus, manau, pati turėtų būti pavyzdys. Deja, taip nėra. Tenka prisiminti tam tikrus atvejus, kaip VTEK priekabiaudavo prie mūsų ministrų už tai, kad jie nedeklaravo tapus ministrais fakto, kas yra savaime suprantama. Manau, galima pasirinkti formą – vienokią ar kitokią, aš sutinku su kolega Jurgiu, kad galbūt galima ir paprasčiau, bet šiandien yra toks sprendimas, ir aš siūlau jį palaikyti. Visi mes turime būti lygūs prieš pareigą viena ar kita padaryti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, motyvai visi išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 55, prieš – 23, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti rugsėjo 24 dieną.
Per šoninį mikrofoną – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Nesupratau, kam papildomas komitetas?
PIRMININKAS. Siūlote be papildomo?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Siūlau išbraukti, taip.
PIRMININKAS. Gerai, galime. E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegų adresu noriu kreiptis. Na, susipraskime, ką mes darome. Ir Konstitucinis Teismas pasako, kad ypatingos skubos atveju tai reikėtų daryti. Aš tikrai norėčiau, kad, pavyzdžiui, mūsų Seimo narys R. Juška tame komitete negaištų savo laiko ir imtųsi kitų reikalų, kitų darbų. Jeigu yra galimybė, tai tikrai turi būti priimti žemesnio lygio sprendimai. Na, nereikia man aiškinti apie subsidiarumo principą. Dabar gi aukščiausiu lygiu parlamentas ima analizuoti problemą, kuri galbūt yra problema, bet, žiūrėkite, ministrą V. Sinkevičių reikėtų traukti apkalton, nes kažkada nedeklaravo, kad yra tapęs ministru. R. Karbauskis keturis kartus turėtų patirti apkaltą pagal tokius dalykus. Na, gal čia iki apkaltos netempia, bet ką mes darome?! Aš tikrai prašau sveiko proto. G. Burokienės tikrai prašau rasti sprendimus, kurie negaišintų parlamento laiko.
PIRMININKAS. Dėkojame už repliką. Dėl komitetų galime pritarti bendru sutarimu visiems siūlymams? Ačiū, pritarta.
15.01 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3536 (pateikimas)
Toliau darbotvarkėje projektas Nr. XIIIP-3536. Kviečiu ministrą A. Palionį, kuris pristatys Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Prašau.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Malonu, kolegos, jus vėl matyti jau kitu mano amplua. Teikiu minėtą įstatymo projektą. Įstatymo projekto tikslas yra sudaryti teisines sąlygas žemės ūkio veiklos subjektams savanoriškai steigti žemės ūkio veiklos rizikos valdymo fondus bei teikti Europos Sąjungos paramą šiems fondams. Šis įstatymas parengtas įgyvendinant XVII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą. Paties projekto esmė yra: siekiame sukurti prevencinių įrankių besikartojančioms krizėms valdyti ir pereiti nuo atvejais paremto prie sisteminio požiūrio. Šiuo nauju rizikos valdymo įrankiu užtikriname platesnės žemės ūkio veiklos rizikos valdymo aprėptis. Įstatymo projekto pagrindu žemdirbiams, įsteigusiems fondą, bus galimybė turėti apsaugą nuo visų rizikų santykinai mažais kaštais.
Be to, žemdirbių įmokos, skirtingai negu draudimo atveju, kaupiamos fonde, tai yra neprarandamos. Įstatymo projekto efektas, jeigu mes priimsime pakeitimus, bus rengiamos fondų steigimo gairės, akreditavimo tvarka ir paramos pagal 2014–2020 metų kaimo plėtros programą priemonė. Priėmus įstatymo projektą, jo nustatytoms… įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės steigiamų fondų lėšų neprireiks. Žemdirbių steigiamų žemės ūkio veiklos rizikos fondų valdymą numatoma remti iš esamų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos lėšų, jas perskirstant. Planuojame skirti 1,6 mln. eurų.
Taip pat įvertinome ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pareikštas pastabas. Į jas ministerija siūlys atsižvelgti ir atitinkamai koreguoti įstatymo projektą jau svarstymo komitete metu. Prašau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tiesų turbūt vienintelė nauda čia bus, kad bus galima panaudoti Europos Sąjungos struktūrinius fondus. Ar patys žemdirbiai aktyviai dalyvaus be kokių nors teisės aktų, kurie priverstų dalyvauti, yra šiek tiek abejonių, nes visi dar nuo senų laikų bijo tokių kolūkių. Todėl turbūt vienas iš tų laimėtojų bus tas, kas administruos fondą. Ko gero, ten bus neblogas atlyginimas. Ir tikrai laimės, kadangi turės geras darbo vietas.
Todėl norėčiau paklausti, ar su žemės ūkio asociacijomis buvo šitas įstatymo projekto pakeitimas derintas? Koks iš tikrųjų yra jų požiūris į tokią sistemą, kur neva patys išlaikys administratorius? Ačiū.
A. PALIONIS (LSDDF). Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad ministerijoje visos iniciatyvos yra derinamos, atsižvelgiama ir į ministerijos socialinių partnerių pozicijas ir nuomonę.
Dėl pozicijos. Aš negaliu pasakyti, ar jie pritaria, ar nepritaria, bet manau, kadangi šitas projektas išvydo dienos šviesą dar šių metų pavasarį, bendras pritarimas buvo.
Dėl fondų ateities ir dėl mūsų lietuviško bruožo, charakterio, mentaliteto aš irgi abejočiau, ar jie tikrai turi labai didelį pasisekimą ateity, bet mes turime tai išbandyti. Jeigu nebūtų valstybės pagalbos, natūralu, kad jų ateitis būtų miglota, bet 70 % galimybė prisidėti iš KPP lėšų, manau, paskatins žemdirbius jungtis ir vienytis į fondus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, dar 2016 metų kovo mėnesį yra užregistruotas mano, B. Paužos, buvusio Seimo nario, ir A. Vidžiūno projektas, kur taip pat numatomas fondo kūrimas ir lėšų šaltiniai. Kaip jūs žiūrėtumėte, kad… diskutuojant reikės vis tiek, šitas projektas yra, galima sakyti, žalias, bet dirbant, juos sujungiant tada sukurti tinkamą įstatymą ir, kaip minėjote, patraukti ir mūsų socialinius partnerius, kad jie aktyviai dalyvautų šio fondo veikloje.
A. PALIONIS (LSDDF). Jeigu gerai atsimenu, jūsų pasiūlyme lygiai taip pat buvo nuo apyvartinių lėšų skirti tam tikrą procentinę dalį. Ministerijos irgi yra panašūs siūlymai, tai aš tikrai tikiu, kad Kaimo reikalų komitetas svarstymo metu turėtų abu projektus įvertinti ir sujungti.
PIRMININKAS. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, aišku, yra labai aktuali ir svarbi tema, bet norint, kad žemdirbiai patys dalyvautų to fondo veikloje, reikia labai aiškaus, skaidraus, paprasto valdymo principo. Dabar čia akreditacija europinė, toliau administravimas ir labai daug įvairios biurokratijos. Ar nesuvalgys tų visų kitų valstybės lėšų vien tiktai administravimas ir liks paramai tiktai pačių žemdirbių lėšos? Geriau tada kojinėje laikyti juodai dienai, tada administravimas nekainuoja, na, šiek tiek rizikos dėl plėšikų. Kad būtų kaip galima kuo paprastesnė ta jo administravimo ir akreditavimo, ir kita visa veikla, kad tai neatbaidytų, kadangi dėdamas pinigą žemdirbys visada pamąstys, ar verta tą daryti, kai čia kas nors už jį. Jis duos savo pinigus, kad kažkas padalintų nežinia kaip ir kam.
A. PALIONIS (LSDDF). Aš noriu atkreipti dėmesį, kad kai pinigai yra svetimi, tai administravimas paprastai visą laiką kainuoja žymiai daugiau, kada ūkininkai susidės savo pinigus, tai ir kontrolė ūkininkų bus žymiai didesnė, ir skaičiuos administravimo išlaidas ir kaštus. Yra ir tie patys geri pavyzdžiai dabartinės kooperacijos, kur ūkininkai įgyvendina kooperaciją, tai aš manau, ir dėl fondų kūrimo ūkininkų atskaitomybė bus žymiai skaidresnė ir švaresnė, ir savikaina bus žymiai mažesnė.
PIRMININKAS. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jūs turbūt žinote, kaip nukentėjusiems nuo sausros praeitų metų lėšos buvo paskirstytos, kai tame pačiame kaime, toje pačioje šeimoje vieni ūkininkaujantys gavo, o kiti negavo. Ar neatsitiks taip pat su šiuo fondu, kad bus paskirstyta pritaikius tam tikras formules, kaip buvo pritaikyta, ir nesuprasi, kokia ta formulė, kodėl tame pačiame kaime vieniems buvo padengtos, kitiems ne? Tai vienas klausimas.
Antras klausimas. Čia numatomos šito fondo lėšos – tiktai įnašai ir pajamos, gautos už investavimą, apie jokias kitas lėšas nėra kalbama, kas sudaro fondą.
Kitas klausimas. Ar jūs nemanote, kad šiuo metu tiktai gali būti asociacijos arba kooperatinės bendrijos, ar ne geriau būtų ūkio lygiu tą fondą kurti arba žemės ūkio bendrovės, jos tiesiog atidėtų lėšas ir galėtų pasinaudoti, jeigu būtų tokia galimybė, struktūriniais fondais? Ačiū.
A. PALIONIS (LSDDF). Noriu dėl pirmo klausimo pasakyti. Realiai puikiai žinome tą situaciją, bet ir patys, kai buvo diskusijos, kaip vykdyti kompensavimą, ir socialiniai partneriai pritarė kompensavimo metodams ir tikslui, ir negalime… realiai buvo taip, kad net ir tėvas gavo, o sūnus negavo. Laukai šalia, bet pagal skirtingas kultūras taip išėjo, kad vieniems nuostoliai viršijo 30 %, kitiems neviršijo 30 %, todėl taip ir išėjo. O dabar dėl paramos fondui, kuri yra galima iki 70 %, kada nustatoma, kad žala ir nuostoliai viršija daugiau negu 30 %, lyginant su prieš tai buvusiais trejais metais, tada iš KPP programos bus papildomai teikiama iki 70 % prie ūkininkų sukaupto fondo.
PIRMININKAS. Klausia A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Dėkoju. Iš tikrųjų, gerbiamas ministre, sveikintinas šito įstatymo pateikimas. Apie tai, kad reikalingas savišalpos arba, sakykime, kriziniu atveju toks fondas, jau seniai diskutuojama, ir būtent žemdirbių visuomenėje gal kokius dešimt metų apie tai kalbama. Tačiau, aišku, žiūrint į Teisės departamento pastabas, jos gana rimtos. Tai reiškia, kad prie šito įstatymo dar reikės gerokai padirbėti, padaryti jį tokį, koks jis turėtų būti.
Mano klausimas labai paprastas, žmogiškas. Žemdirbių visuomenė iš tikrųjų sako, kad šitas fondas turi būti. Aišku, visi įsivaizduoja, kad bus ir papildomų pinigų, sakykime, galbūt ir europinių, galbūt iš nacionalinio biudžeto kokia nors forma ateis, tačiau esminis dalykas, kad fondas veiktų, – prie to turi prisidėti visi žemdirbiai.
Šiuo atveju jums paprastas žmogiškas klausimas: ar jūs tikite, kad šitas fondas vis dėlto pamatys dienos šviesą ir pradės egzistuoti?
A. PALIONIS (LSDDF). Aš tikriausiai į E. Pupinio klausimą atsakydamas atsakiau. Abejonių tikrai kyla, bet instrumentų ūkininkams valdyti savo rizikas mes, kaip valstybė, tikrai turime suteikti.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, sakykite, ar nesvarstėte pritaikyti tam tikrų apribojimų, jeigu bus naudojamos Europos Sąjungos lėšos, kad jos galėtų būti skiriamos tik smulkiems ir vidutiniams ūkiams? Tuo labiau žinoma, kad didysis partneris, brolis valdančiojoje koalicijoje yra susijęs su stambiu žemvaldžiu, kuris valdo gana reikšmingus žemės ūkio plotus. Ar nemanote, kad iš tikrųjų, siekiant išvengti interesų konflikto ir užtikrinti, kad parama būtų naudojama smulkiems ir vidutiniams ūkiams, reikia įtraukti tam tikrų apribojimų?
A. PALIONIS (LSDDF). Aš noriu pasakyti labai paprastą dalyką – mes neturėtume diskriminuoti, kai yra savarankiškas fondo kūrimas, tuo labiau kad fondo įmokos yra pagal apyvartą, ne pagal valdomus… (Balsas salėje) Taip, bet nemanau, kad turėtume diskriminuoti: ar stambius, ar vidutinius, ar išskirti tik smulkius ūkius. Jeigu ūkis prisideda… Mes negalime būti garantuoti, gal stambūs net nebus suinteresuoti, jie turi finansinių instrumentų, ir draudimų, ir kitų būdų, kuriais gali sumažinti savo riziką. Tuo labiau kad jie ir veiklos rūšių turi kur kas daugiau ir ta rizika sumažėja.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas prognozuoja, kad šiemet derlius bus 17 % didesnis negu pernai. Nepaisydami to, mes iš valstybės biudžeto kažkam vis dar mokame kompensacijas už derliaus netektį. Palyginimas: pavyzdžiui, jeigu prie Baltarusijos sienos sustoja Lietuvos sunkvežimių gabentojai dėl uždarytų sienų, niekas jiems nieko nekompensuoja. O atvirkščiai – pati „Linavos“ asociacija steigia savo bendrovę, draudimo bendrovę, norėdama išvengti didelių antkainių kitų bendrovių rinkose.
Ar galite paaiškinti Lietuvos verslui, kuris visada į ūkininkus žiūri kaip į išskirtinę klasę, kuriai valstybė ką nors kuria (europiniais pinigais jiems kuriami rizikos fondai, jie apdrausti), kodėl yra išskirtinumas ūkininkų, kurių ir taip derlius šiemet penktadaliu didesnis negu pernai?
A. PALIONIS (LSDDF). Simonai, aš noriu pasakyti labai paprastą dalyką. Valstybė… Kai kalbama apie kompensavimą javų ūkiams, tai nekalbama apie šiuos metus – kalbama apie 2017–2018 metus, kai derlius išties buvo gerokai mažesnis. Apie šiuos metus niekas nekalba.
Taip, iš dalies aš su jumis sutinku ir susiduriu su labai paprastais klausimais ir ministerijoje. Pats n metų versle dirbau ir už tai, kad man kažkuriuo sezonu nepasisekė, niekas nekompensavo. Turėjau sukaupti arba prieš tai iš pelno išgyventi ir tikėtis, kad ateinantys metai bus geresni.
Kaip pavyzdys dabar yra dėl AKM. Kiaulių augintojai, kurie buvo priversti išparduoti kiaules 2017–2018 metais, bet apribota rinka, jie negalėjo jų išvežti, patyrė tam tikrų nuostolių. 2018 metais konkrečiai – 140 tūkst., 2018 metais – 800 tūkst. Kodėl valstybė turi kompensuoti, jeigu dabar tas pats verslas parduoda tą pačią kiaulieną kur kas brangiau, bet jau nenori dalintis tuo savo viršpelniu, tai kodėl valstybė turi kompensuoti už 2017–2018 metus. Tuo labiau kad kaip vežė į tą pačią skerdyklą ar 2016, ar 2015 metais, 2017–2018 metais lygiai taip pat į tą pačią skerdyklą nuvežė. Pritariu iš dalies, kad sąlygos turėtų būti suvienodintos, bet yra ir kita klausimo pusė. Dirbame bendroje rinkoje su Europos Sąjunga, lygiai tie patys reikalavimai yra ir mūsų žemės ūkiui, bet mes labai puikiai žinome, kokios yra tiesioginės išmokos. Kur turime vykdyti visas priemones, kurios yra privalomos, bet konkurencinės sąlygos, kas liečia žemės ūkio finansavimą tiesioginių išmokų atžvilgiu, nes nuo kai kurių šalių skiriame daugiau negu dvigubai, tai pagalba žemės ūkiui reikalinga. Arba mūsų derybinės pozicijos naujuoju laikotarpiu turi būti griežtesnės ar tvirtesnės. Jums, kaip Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui, žinomos ir su klimato kaita… ne pirmininkui, atsiprašau, nariui, bet žinomos ir klimato kaitos problemos, ir kiek žemės ūkiui reikia pasitempti.
PIRMININKAS. Kadangi dar labai parašo K. Glaveckas, tai jeigu trumpai. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, aš irgi tokį klausimą turiu. Tas fondas, sakykite… Iš tikro fondo dalyviai, kaip jūs sakėte, gali būti ir ūkininkai, ir europiniai fondai. Be abejo, dar bus fondo dalyvis ir Dievas, nes nuo jo rizikos priklauso, ir valstybė taip pat. Valstybė… aš klausiu ta prasme, kad dėl biudžeto. Ar fondui tikimasi gauti biudžeto eilutę ar kokius nors asignavimus iš biudžeto tiesiogiai?
A. PALIONIS (LSDDF). Gerbiamas profesoriau, pristatydamas sakiau, kad nei valstybės, nei savivaldybių biudžeto poreikio šitam fondui nebus.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar dėl motyvų. K. Starkevičius – nuomonė už.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš dabar čia už pasisakysiu?
PIRMININKAS. Taip.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų ilgas kelias šio fondo iki Seimo. Praėjusią kadenciją po pateikimo jau yra priimtas mūsų projektas, bet pateikimo stadijoje, aš galvoju, kad dabar abu projektai bus sujungti. O iš tikrųjų tie, kurie nuogąstavo, kad žemės ūkis išgyvena geriausius laikus, tai aš galiu drąsiai pasakyti: ten, kur Simonas kalbėjo apie prognozes birželio mėnesį ar kada, parodo, kad institutas visiškai nekompetentingai įvertino, prognozavo tą derlių. Derlius, kaip matome, yra 30–40 % mažesnis dabar, jau rudenį, kai supilta į aruodus, negu buvo prognozuota. Vadinasi, mes patirsime nuostolių. O dėl fondo būtinumo ir to pirmo žingsnio, dėl nuogąstavimo, kaip ūkininkai, žemės ūkio sektorius priims šį žingsnį, tai reikės iš tikrųjų labai daug dirbti, kad būtų įtikinti ūkininkai, jog šis kelias yra vienintelis. Dar krizės metais mes buvome sukūrę fondą, bet, deja… Ten buvo ir europinių pinigų, ir nacionalinių pinigų, mes ten jokiais būdais nedalinome tų pinigų, o skolinome už palankesnes palūkanas negu bankų ir tie pinigai sugrįžo. Deja, sugrįžo ir 2012–2014 metais, kai jau nebuvo krizės, buvo panaudoti, galima sakyti, socialinėms reikmėms. Šis fondas turėtų būti toks, kad nebūtų naudojamas socialinėms reikmėms, bet kada reikia pagalbos smulkiam, vidutiniam ar tam, kuris prisidės prie to fondo, ūkininkui ar bendrovei. Turėtų būti tikslingai naudojamas.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Balsuojame dėl viso projekto.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 86, prieš nėra, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 12 dieną. Papildomų siūlymų nematau. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
M. Majauskas per šoninį mikrofoną – replika. Mykolai, prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Jeigu komiteto pirmininkas sutiktų, kviesčiau pritarti, kad papildomas būtų Biudžeto ir finansų komitetas.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti šitam siūlymui? Papildomas komitetas? Ačiū.
Dar A. Stančikas. Prašau.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų dėl svarstymo datos. Galbūt reikėtų vis dėlto nukelti vėliau, nes, kaip ir minėjau, ir dėl Teisės departamento, ten yra rimtų pastabų ir iš tikrųjų būtent diskutuoti ir dėlioti tam reikia laiko. Aš manau, kad reikėtų šiek tiek vėliau.
PIRMININKAS. Tuoj, minutę. Pažiūrėsime, kada galėtume. Gruodžio 10 diena gal tiktų? Tiktų ar ne? Žiūrėkite, tada su visais siūlymais gruodžio 10 diena. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15.21 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 4, 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3590, Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3591, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3592, Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 9 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3593, Melioracijos įstatymo Nr. I-323 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3594, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3595, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3596, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3597, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3598, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3599, Fitosanitarijos įstatymo Nr. VIII-1481 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3600, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3601 (pateikimas)
Kadangi ministras skuba išvykti, tai prašome pristatyti kitą projektą Nr. XIIIP-3590 kartu su visais lydimaisiais.
A. PALIONIS (LSDDF). Pirmininke, tiktai dar noriu pakomentuoti dėl praeito, dėl statistikos duomenų. Visi oficialūs statistikos duomenys būna ateinančių metų gegužės 1 dieną, kai patvirtinta Statistikos departamento. Pagal tai jau sprendžiame, ar tai viršija 30 %, ar neviršija.
Dabar dėl šitų minėtų įstatymų projektų. Projektų tikslas yra mažinti Žemės ūkio ministerijos valdymo srities valstybės įmonių skaičių ir naujoje valstybinėje įmonėje konsoliduoti daugiausia informacinių išteklių kūrimo ir palaikymo funkcijas, kurios šiuo metu atliekamos trijose valstybinėse įmonėse, ir dalį likusių funkcijų, kurios nesusijusios su informaciniais ištekliais, perduoti biudžetinei įstaigai – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Esmė yra ta, kad Žemės ūkio ministerijos valdymo srities informacinių technologijų kūrimo ir palaikymo funkcijų konsolidavimas vienoje įmonėje leis padidinti turimos informacijos ir duomenų valdymo operatyvumą, optimaliau panaudoti turimus žmogiškuosius, materialiuosius, infrastruktūrinius išteklius, operatyviau reaguoti į poreikį ir keisti ar tobulinti, ar kurti naujus registrus ar sistemas.
Naujoje valstybinėje įmonėje – Žemės ūkio ir erdvinės informacijos centre nuo 2020 m. liepos 1 d. būtų koncentruota IT analitika, IT programavimas ir IT eksploatavimas tų informacinių sistemų ir registrų, kurių tvarkytojas šiuo metu yra valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, valstybinė įmonė Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“ ir valstybės įmonė Valstybės žemės fondas. Siūlomas teisinis reguliavimas nustatys efektyvesnį ir greitesnį informacijos ir duomenų valdymo operatyvumą, bus optimaliau panaudojami žmogiškieji, materialieji ir infrastruktūriniai ištekliai. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkoju už greitą pristatymą. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gal ir šaunu, kad racionalizuojate valdymą. Norėčiau užduoti klausimą. Vis dėlto jūs nurodėte, kad reikės papildomų kaštų tam, kad informacines sistemas pertvarkytumėte, bet vis dėlto kokį efektą numatote po kiek metų, ar mažės etatų, ar ne ir kur šita įmonė bus? Dabar tas kilnojimo vajus, tai gal kur nors į kokią Uteną?
A. PALIONIS (LSDDF). Realiai papildomi kaštai tie, kurie bus reikalingi sistemoms sutraukti, jie tikrai nebus tokie apčiuopiami.
Dėl to, kiek bus sutaupyta. Pagal darbo vietas dėl administravimo efektyvinimo bus sutaupyta maždaug 400 tūkst. eurų. Dabar ne paslaptis, kad visos trys įmonės turi patalpas ir Vilniuje, ir Kaune turi patalpas. Turto prasme irgi bus sutaupoma. Ministerija žada kreiptis į Turto banką, kur jis galės pasiūlyti patalpas. Konkrečiai kur ta valstybinė įmonė bus, aš tikrai jums neatsakysiu.
PIRMININKAS. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ministre, ar jau esate taip įsitikinęs, kad būtent reikia šį žingsnį daryti, nes ir Žemės fondas, ir Informacijos centras čia jungiami, ar nebus toks monstras, kuris paskui irgi bus sunkiai suvaldomas. Aš galvoju, dar reikės stipriai komitetuose padirbėti ir po to galutinį sprendimą priimti.
A. PALIONIS (LSDDF). Matot, aš nesu tiksliai įsitikinęs dėl visų šitų trijų įstaigų sujungimo, bet aš esu tikrai įsitikinęs, kad informaciniai ištekliai turėtų būti vienoje vietoje, kad mes galėtume ir modeliuoti, ir operatyviai ir greitai išsitraukti ir statistinę informaciją, ir analitinę informaciją, ir galiausiai turėti moduliavimą. Tai tikrai padėtų žemės ūkiui.
PIRMININKAS. Klausia R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiamas ministre, tikrai skubotas, atrodo, jūsų siūlymas Seimui daryti tokias pertvarkas. Suprantama, ekspertų rekomenduotos pertvarkos visada atrodo labai gražiai, tačiau tas sutaupymas, apie kurį jūs kalbate, 400 tūkst. eurų, iš tiesų reiškia, kad į gatvę tikriausiai bus išmesti žmonės, kurie neturės darbo. Tačiau mano klausimas yra ne apie tai, mano klausimas yra apie tai, kad jeigu mes efektyviname visas tas įmones ir sujungiame, vis dėlto Seimui teisėkūros procesas… Šiuo metu mes svarstome pakeisti vienos įmonės pavadinimą pagrindiniame įstatyme ir lydimuosiuose ir keičiame vienos įmonės pavadinimą į kitą įmonės pavadinimą. Sakykite, ar negalėjo Žemės ūkio ministerijos biurokratai atleisti Seimą nuo tos pareigos vėl po kiek laiko keisti, jeigu pasikeistų įmonės pavadinimas? Ar nebuvo juridinės technikos prasme galima padaryti, kad tai yra Vyriausybės įgaliota institucija atlikti tam tikras funkcijas toje srityje?
A. PALIONIS (LSDDF). Nepykite, čia – ne įgaliota institucija. Mes kuriame naują darinį – jungiame tris valstybines įmones ir kuriame naują valstybinę įmonę, o ar Seimui verta dirbti, ar neverta dirbti, aš tikrai nežiūriu, aš žiūriu, ką gaus ūkininkai. O ūkininkai gaus vieno langelio principą. Ar mes turėtume žiūrėti, ar ūkininkai eis į tris įmones, ar galės kreiptis į vieną, ir sumažinsime visą biurokratinį mechanizmą.
PIRMININKAS. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jūs šio projekto tikslu įvardinate valstybinių įmonių skaičiaus mažinimą, tačiau nieko nekalbate apie funkcijų dubliavimą. Kiek aš žinau, ŽŪIKVC funkcijas, bent jau didžiąją dalį funkcijų, galėtų atlikti Nacionalinė mokėjimų agentūra. Ar ne geriau peržiūrėti funkcijas ir jas perskirstyti tarp įmonių, nei šį apjungimą daryti? Ačiū.
A. PALIONIS (LSDDF). Jūs tikriausiai turite omenyje tą norą, kad jau kelerius metus, daugiau nei kelerius metus, visus skaičiavimus, visą informaciją rinktų pati Nacionalinė mokėjimų agentūra. Aš manau, kad taip tikrai neturėtų būti. Nacionalinė mokėjimų agentūra turėtų administruoti pačias išmokas, vertinti projektus, o kai mes turime ministeriją ar valstybė turi valstybinę įmonę, kuri gali pati projektuoti ir programuoti informacines sistemas, tai valstybė tik sutaupo lėšas. Mes galime atiduoti viską Nacionalinei mokėjimų agentūrai, bet dabar, pasižiūrėkite, vadinamąjį šviesoforą turime įgyvendinti iki 2021 metų, tam reikia 2,5 mln. eurų. Čia ir klausimas.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, ar nebuvo galimybės matant, kad kuri nors iš šių jungiamų įmonių yra kiek didesnė nei kitos, išlaikyti jos pavadinimą ir kitas prijungti prie jos? Taip būtų reikėję mažiau pavadinimų keitimo ir reformų. Ar būtinai čia norite visus žmones sutrikdyti su tais atleidimų lapeliais, nes ir taip, atrodo, jums trikdymų netrūksta dėl pačios ministerijos perkėlimo į Kauną?
A. PALIONIS (LSDDF). Tikriausiai. Jeigu šis projektas būtų gimęs dabar, gal taip ir darytume, bet, ne paslaptis, šis projektas yra gimęs žymiai anksčiau, ir sprendimai priimti, tad man buvo sudėtinga ką nors ir pakeisti.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Aš norėjau pagirti ministrą už tai (mes dar anksčiau esame kalbėję), kad iš tikrųjų skaitmeninimo technologijų amžiuje, dabartiniu metu haitecho amžiuje, faktiškai viską galima skaitmeninti, sudėti į blokčeiną visokias technologijas ir gauti visokius sprendimus, kokius nori. Mes kalbėjome apie tai, kad Žemės ūkio ministeriją perkelti į Kauną užtektų penkių kompiuterių, aštuonių žmonių, kurie supranta, ir dar dviejų šunų, kurie saugotų, kad ten niekas nepavogtų tų kompiuterių.
Klausimas toks. Sakykite, ta ideologija, apie kurią aš kalbu, dabar pasaulyje iš tikrųjų, kaip jūs sakote, yra žingsnis į priekį, bet jis, mano supratimu, šiuolaikinių iššūkių fone ir ateities penkerių ar dešimties metų fone yra truputį per lėtas. Gal reikėtų tą visą suvienijimą, skaitmeninimą daryti žymiai ryžtingiau ir geriau, o tiems žmonėms, kurie išsilaisvina, iš tikrųjų reikia ieškoti, dabar jau ruošti kitas darbo vietas. Ačiū.
A. PALIONIS (LSDDF). Matote, mes negalime žiūrėti tik žemės ūkio sektoriaus, ne paslaptis ir ketvirtoji pramonės revoliucija, ir visi kiti klausimai nori nenori mus stumia į skaitmeninį pasaulį. Ne paslaptis, vienuose sektoriuose mes pirmaujame, kituose sektoriuose atsiliekame. Turėtų būti tie gerieji pavyzdžiai – sektoriai, kurie yra ir pasaulyje pripažinti, ir Europoje pripažinti, mūsų valstybės sričių ar privataus verslo – užkrečiantys pavyzdžiai visiems kitiems ir stimulas pasitempti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra.
Motyvai dėl viso. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, Žemės ūkio ministerijai jau seniai yra pribrendęs audito laikotarpis. Gerbiama Rasa, gerbiamas Jurgi, neverkime dėl biurokratų, kurie iš tikrųjų dirba nereikalingą darbą. Pasižiūrėkime, kokia Žuvininkystės tarnyba – 120 žmonių, kai Lietuvoje žvejybos įmonių belikę mažiau negu 50! Biurokratų yra daugiau negu prižiūrinčių, dirbančių žmonių. Laikas ateina jungtis į Žemės ūkio ministerijos įstaigas. Bet aš esu zootechniko anūkas ir žinau, kad jeigu pudelį su senbernaru galima sukergti, tai asilo su arkliu ne. Tai man šitas projektas truputį kvepia tokiu irgi, kad jungiami nesujungiami dalykai. Iš esmės reikėtų kalbėti apie geodezijos ir kadastro paslaugų atidavimą Aplinkos ministerijai, erdvinio planavimo sukoncentravimą ir visos kompetencijos sukoncentravimą Aplinkos ministerijoje, o Kaimo verslo centrą, kaip gerbiamas J. Baublys sakė, jau būtų galima žiūrėti su Nacionaline mokėjimo agentūra. Dabar jungiami, nenoriu aš daugiau sinonimų vardinti, atrodo, nesujungiami dalykai. Man atrodo, tas kompetencijų išskaidymas būtent per keletą ministerijų, ypač erdvinio planavimo, geodezijos, kadastro, ką jau sako ir pačios asociacijos, Matininkų ir kitos, – jos seniai prašosi į Aplinkos ministeriją. Šitas jungimas yra dirbtinis, nepaisant to, kad jungti reikia. Aš susilaikysiu šiuo atveju. Manau, kad svarstymo metu bus gerų pasiūlymų.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto, kartu dėl lydimųjų.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 66, prieš nėra, susilaikė 26. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti lapkričio 12 dieną.
K. Starkevičius per šoninį mikrofoną. Prašau. Čia dėl pasiūlymo?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia taip, dėl linksmumo tiktai. Kalbėjome apie įmonių jungimą, tačiau Simonui… Šiandien statistiką jis ne tą pasiėmė, seną. O dabar tai… asilą su arkliu ir išeina mulas, irgi galima kergti.
PIRMININKAS. Čia nebuvo pasiūlymas. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi ministras aiškiai neišdėstė kaštų ir naudos analizės, manyčiau, Vyriausybės išvada čia būtų reikalinga.
PIRMININKAS. Yra siūlymas dėl Vyriausybės išvados, bet čia ministerija teikė. (Balsai salėje) Ar tikrai prašote balsuoti? Prašo balsuoti. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Vyriausybės išvados. (Balsai salėje) Na, nežinau, keistas reikalavimas. Ką siūlote? Čia Vyriausybės projektas, keistai atrodome. Gerai. Galim sutarti, kad neteikiame balsuoti? Galime. Ačiū.
Mano siūlymas buvo toks, niekas daugiau nepasiūlė papildomų komitetų, tai kartoju: pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 12 dieną. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
15.36 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3875 (pateikimas)
Kadangi P. Čimbaras prašė kuo greičiau jo klausimą pristatyti, tai kviečiu į tribūną dėl Alkoholio kontrolės įstatymo projekto Nr. XIIIP-3785. Tai būtų Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. O toliau pirmininkauti perduodu Seimo Pirmininko pavaduotojui J. Liesiui. Prašau.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Šiuo metu įstatymo nuostata nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais yra draudžiama nuo pirmadienio iki šeštadienio, tai yra nuo 10 iki 20 valandos galima, o sekmadieniais – nuo 10 iki 15 valandos prekybos vietose, išskyrus savivaldybės tarybos ribojamus atvejus. Aišku, šitas draudimas netaikomas parduodantiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose ir taip toliau. Pasiūlymus aiškus, kad sekmadieniais būtų leista nuo 10 iki 20 valandos.
Aš galiu argumentuoti kodėl. Todėl, kad, pagal neoficialią statistiką, sekmadieniais iki pietų nuperkama daugiau alkoholio negu šeštadienį per visą dieną. Kyla natūralus klausimas, kad mes tuo draudimu skatiname žmogų daugiau nusipirkti, nes žinoma, kad parduotuvė bus uždaryta. Pagal Lenkijos iki Naujųjų metų trijų mėnesių statistiką, lietuviai palieka 78 mln. eurų vien tik Lenkijoje, nekalbant apie Estiją ir Latviją. Kaip žinote, tas draudimas rugsėjo 1-ąją… Dabar buvo laisva diena, tai faktiškai prekybos centrai pasirinko, leisti ar neleisti, o iš tikrųjų visi, kas norėjo, galėjo nuvykti į Lenkiją, Latviją apsipirkti ir dar paprekiauti galimai ne Lietuvoje. Ko gero, šiandien „Lietuvos ryte“ skaitėte, kad mūsų verslininkai rado nišą. Šita niša, galiu pasakyti, sekmadieniais naudojasi taškai, kurie dabar kuriasi, ir naudojasi teikiantys transporto paslaugas, nenorėčiau (…), jie prekiauja dvigubai brangiau. Man kyla klausimas, kodėl aš, Lietuvos pilietis, sekmadienį po 15 valandos turiu skriaudą, nes mane valstybė laiko alkoholiku, nors aš galiu nusipirkti vieną skardinę alaus prie skanaus vakarienės patiekalo.
Antra. Kyla klausimas dėl užsieniečių. Man teko lankytis prekybos centre ir vokietis man sako, aš suprantu, jūsų tautą valdžia laiko galimai per daug vartojančią. O kuo dėtas čia aš? Aš, atvykęs turistas, vadinasi, irgi toks pat. Sako, diskutuokime, kalbėkime, gal tuos stipriuosius gėrimus galima ir riboti, bet kitose šalyse, pavyzdžiui, alumi iki 5 % būtų galima prekiauti. Aš tikrai prašau jūsų pritarimo po pateikimo, o paskui diskutuoti, kalbėti dėl visų niuansų. Ačiū. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Dėkui, pirmininke, jūsų nori paklausti daug Seimo narių. A. Mazuronis. Prašau. Nėra. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nemanote, kad vis dėlto jūsų nepalaikys vien todėl, kad sumažinsite biudžeto įplaukas, nes, kaip minėjote, sekmadienį visi užsiperka labai daug, galvoja, kad iki pirmadienio užteks, pirmadienį vėl… sekmadienį pasibaigia, eina pirkti alkoholio. Jeigu iš tikrųjų jūs tokią statistiką turite, pasakykite vis dėlto tiksliau, kiek maždaug augimas yra sekmadieniais, kaip jūs ir minėjote?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Aš jums pasakysiu. Buvo oficialiai paskelbta visuose portaluose. Kažkodėl mes ribojame sekmadienį alkoholio vartojimą, bet pirmadienis būna girčiausia diena. Jūs užduokite sau klausimą, kodėl taip yra? Gal tas draudimas verčia mus apsipirkti masiškai ir kuo daugiau, bet po to, kai žmogus sukaupia namuose daugiau, jis jo daugiau ir suvartoja. Žiūrėkite į kitas šalis, paimkite Estiją, paimkite Latviją. Jie sumažino akcizus. Jeigu kas vykote per pasienio punktus, matėte, kokie automobiliai ir koks transportas stovi. Stovi Lietuvos furos ir veža ne vienu padėkliuku, o veža visu padėklu. Kur tai atkeliauja? Į Lietuvą. Ir kur po to prekiaujama? Per taškus, per nelegalius taškus.
PIRMININKAS. Gerbiamas E. Gentvilas. Atsiprašau. A. Matulas. Kitas – E. Gentvilas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, išties, kai buvo įvestas akcizas nevienodo tarifo, apribotas laikas, buvo išbalansuota ta sistema. Štai sekmadienį iš Bauskės važiavome ir sustojome prie parduotuvės (nenoriu reklamuoti ir pasakyti pavadinimo), suskaičiavau 24 lietuviškas mašinas. Jūs siūlote pratęsti sekmadienį prekybos laiką. O jūs nemanote, kad galbūt tai būtų galima reguliuoti, pavyzdžiui, didinant skirtingai akcizą? Pavyzdžiui, vakaro metu ar sekmadienį po pietų galbūt galėtų būti akcizas ir parduodama tokia kaina, kokia dabar parduoda bobutės kaimuose. Ar nebūtų geriau? Ir valstybė surinktų daugiau akcizo, ir žmonėms būtų nenaudinga pirkti kaimuose, nes, kaip ir prieš tai teikiamu klausimu jau kalbėjau, daugelis seniūnų vieningai teigia, kad visuose kaimuose iš esmės tokių taškų jau atsirado…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas Antanai!
A. MATULAS (TS-LKDF). …ir turėtų būti aktyvesnė šiek tiek galbūt ir policija, ir kitos tarnybos.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Aišku, ko gero, jūs čia pajuokavote dėl skirtingų akcizų, nes tikrai būtų sunku administruoti. Apskritai būtų sunki procedūra. Bet pažiūrėkite, sutinku, kad, pavyzdžiui, būtų galima akcizą padidinti. Sutinku. Bet žiūrėkite. Jeigu parduotuvė yra uždaryta, bet, pavyzdžiui, įmonė, teikianti pavėžėjimo paslaugas, tam pačiam klientui paskambinus atveža dvigubai brangesnę, dukart, faktiškai biudžetas netenka įplaukų, nors ta transporto įmonė užsidirba iš nelegalių pinigų ir iš to gyvena. O po to mes skundžiamės, kad mums neužtenka pinigų mokytojų atlyginimams pakelti, mums neužtenka pinigų medikams pakelti.
Iš tikrųjų mes draudimais nieko nepasieksime. Reikia užsiimti švietėjiška veikla. Lenkai prekiauja ištisą parą, estai mažina, latviai. O mes tik draudimais. Gal mes kitaip padarykime? Gal mes pradėkime gerbti savo tautą, kad turėtų pasirinkimo teisę, o ne vien tik draudimais.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamas E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Jūs čia paminėjote ir nelegalius taškus, ir transporto įmones, lyg ir turėdamas omenyje taksistus, kurie prekiauja. Tai yra jūsų valdančiosios daugumos nesugebėjimo kovoti su šešėline ekonomika pasekmė. Aš asmeniškai, beje, manau, kad iš visų kliedesių kovoje su alkoholiu štai šitas apribojimas yra beveik racionaliausias – sekmadienį iki 15 valandos.
Bet mano klausimas toks. Kai jūs turite vokiečiui aiškintis, ką ta Lietuvos valdžia pridarė, jūs dabar man atsakykite. Jūs esate valdžioje, valdančiojoje daugumoje, vienoje valdančiojoje frakcijoje, ar kas jūs esate? Šnekate bendromis temomis visai kaip liberalas, kaip aš prieš visokius draudimus ir apribojimus, ir pasiūlote panaikinti tą draudimą, kuris, mano manymu, yra prasmingas, o nepalaikote naikinimo tų draudimų, kurie yra kvailystės. Kvailysčių jūs nesiūlote naikinti. Pasakykite, kokioje frakcijoje esate, ką jūs ten veikiate?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Gerbiamas Eugenijau, Seimo narys turi teisę teikti projektus, taip aš ir darau. Ar liberalas, ar darbietis, ar socialdarbietis, turi teisę teikti projektus. Ir kaip Seimas balsuos, taip ir bus. Bet žiūrėkite dėl draudimų. Ko gero, visi prisiminkime G. Vagnoriaus laikus, kai alkoholiniai gėrimai buvo pabranginti du kartus. Kas atsitiko? Buvo sakoma: o dabar tai mūsų gamyklos suklestės. Mūsų gamyklos vos nebankrutavo. Biudžetas pinigų įplaukų neteko, taškų atsirado, policija turėjo darbo. Ką valstybė turėjo daryti? Grąžinti viską atgal, nes tas nepasiteisino, kaip ir dabar šitas draudimas iš tikrųjų nepasiteisino.
PIRMININKAS. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs atsakėte į mano klausimą, tačiau aš vis tiek noriu jūsų paklausti. Gerbiamas Petrai, ar ne be reikalo jūs čia vargstate? Paaiškinsiu kodėl. Man atrodo, šiuo metu yra įsivyravęs toks visuotinis pritarimas šitiems draudimams. Valdančioji dauguma patenkinti, nes jie įvedė draudimus. Ministras A. Veryga patenkintas, nes statistika yra jam gera. Na, o tauta, kuri už Seimo rūmų, irgi yra patenkinta. Jinai prisitaikė prie tų visų draudimų. Atsirado šimtus kartų daugiau taškų, kur galima nusipirkti alkoholio, atsirado taksi paslaugos, kur gali tau atvežti į namus, nereikia eiti ir į parduotuvę. Jeigu nori pigesnio, nuvažiavai į Lenkiją, Latviją, irgi nusipirkai, nesvarbu, kad ten palieki šimtus milijonų mūsų biudžeto, bet visuotinis sutarimas. Petrai, galbūt paliekam kitai kadencijai, tegul jie sprendžia, nes ši kadencija jau nieko neišspręs.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Gerbiamas kolega, dėl to vadinamojo vargo. Jūs nuvažiuokite pusę trijų į bet kokią parduotuvę – kaimo, „Maximos“, nuvažiuokite. Ko gero, buvote. Jūs pažiūrėkite, kaip mūsų tauta vargsta žiūrėdama į laikrodį ir kai eilė ilgėja. Jie taip vargsta, vargsta ir kol bevargdami sulaukia savo eilės su viena, pavyzdžiui, alaus dėžute, jam sako: viskas, parduotuvė uždaryta. Aš vargstu, kad tie žmonės nevargtų dėl tam tikro nelogiško, taip sakant, draudimo. Aš už juos vargstu, gerbiamas kolega, kad jiems nereikėtų vargti ir galėtų pabūti ramiai su šeima.
PIRMININKAS. Klausia A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, jūsų pasisakymas, jūsų aiškinamasis raštas iš tikrųjų neatlaiko jokios kritikos. Iš tikrųjų ar yra solidu, pirmas mano klausimas, ar yra solidu ir ar yra etiška teikti neoficialią statistiką, ir ar jums neatrodo, kad jeigu bet kokiais klausimais mes teiktume neoficialią statistiką, na, nežinau, kas iš to išeitų. O oficiali statistika yra puikiai prieinama Higienos institute ir kitur, ir jūs galite pasižiūrėti, kad priklausomybės mažėja. Aš taip pat vaikštau į parduotuvę ir tikrai nematau tų tragiškų eilių, tų kamščių ir panašiai… kurie ten žmonės perka. Mano pirmas klausimas, ar tokią praktiką mes turėtume Seime ir toleruoti dėl neoficialios statistikos?
Antras mano klausimas. Jūs paminėjote tai, kad žmonės baiminasi nenusipirkti alkoholio. Baimė yra vienas iš priklausomybės simptomų. Taigi ar jums neatrodo, kad jūs padedate šiai industrijai, alkoholio industrijai, bet labai kenkiate ir tiems žmonėms, kurie serga šia priklausomybe?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Visų pirma dėl statistikos. Aš jau ne pirmą kartą susidarau įspūdį, kad pas mus statistika pateikiama taip, kaip kas nori. Yra konkrečių pavyzdžių. Kažkodėl Latvijoje pardavimai didėja, Lenkijoje didėja, pas mus mažėja. Kaip čia išeina? Kažkas man nesueina? Kažkodėl latviai akcizą mažina, estai akcizą mažina, o mes trypčiojame vietoje.
O dėl tų 78 mln. Jeigu jūs skaitote portalus, prieš tris savaites buvo aiškiai pateikta: 78 mln. per tris mėnesius (Lenkijos statistikos pateikta) lietuviai palieka pinigų. Dar pridursiu: lietuviai per metus palieka visą vieno prekybos centro apyvartą. Ir to visi nenori pripažinti ir visi teigia: viskas pas mus gerai. O kaip biudžetas nesurenkamas, taip nesurenkamas, pavyzdžiui. O kaimynai, pasirodo, trina rankas, šaunuoliai, o dabar mes draudimais, tai kuo daugiau, tuo jie geriau gyvens. Tai gal apsikeiskime, gal pradėkime galvoti kitaip. Aš tikrai nesu už tą vadinamąjį alkoholizmą, bet galiu pasakyti, kuris jau stipriai serga, jisai ir po 15 valandos ras, nuvažiuos į tašką, iškvies taksi ir jisai vis tiek gaus arba nueis nusipirkti dantų vadinamojo ploviklio. Kodėl apie tai jūs nekalbate, nors visi žinote, kad yra taip daroma. Jūs, kaip komiteto pirmininkė, kelkite klausimą, kodėl plovikliai stovi parduotuvėse, kodėl turguje tie plovikliai? Štai nuo ko būna visos psichozės, o ne nuo vieno alaus gurkšnio.
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu R. J. Dagys neužpyks, tai paskutinis klausia M. Puidokas. (Balsai salėje) Ačiū.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų labai paprastas, kad iš tiesų, kiek teko bendrauti su žmonėmis, kalbėtis apie įvairius draudimus, kurie net prieštarauja tiems draudimams, tai būtent draudimas, kuriuo yra apribotas alkoholio įsigijimo laikas savaitgaliais, yra pateikiamas kaip vienas iš tokių teisingiausių, objektyviausių ir gerinančių tą situaciją. Aš tikrai nesuprantu, kodėl būtent šiuo siūlymu jūs mėginate susieti būtent laiko įsigyti alkoholio apribojimą ir bendro alkoholio įsigijimo kiekį, kai tai yra visiškai, na, du menkai susiję dalykai dėl to, kad visą likusią savaitės dalį to alkoholio tikrai galima ir yra pakankamai laiko, kad žmonės galėtų įsigyti. Galima diskutuoti dėl akcizų, dėl kitų dalykų, bet kokia logika yra sieti tokius dalykus, kurie yra tarpusavyje nesusiję? Taip išeina, na, kad galima tam tikra manipuliacija visuomenės nuomone.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Pagal jūsų logiką, vadinasi, valstybė skatina mane kuo daugiau nusipirkti sekmadieniais, taip išeina? Jūs ką tik pasakėte, aš žinau, kad sekmadienį bus uždaryta, pagal jūsų logiką, vidury savaitės, aš, pavyzdžiui, vietoj vieno kokio gero vyno butelio turiu nusipirkti penkis butelius, nes jeigu pas mane, sakau pagal jūsų logiką, atvažiuos pas mane svečias sekmadienį po pietų, aš neturėsiu vyno butelio, vadinasi, logiškai pagalvosiu ir kitą savaitę prisipirksiu kuo daugiau. Kaip tik pagal jūsų logiką mes skatiname, bet jeigu aš normalus vartotojas, kodėl aš negaliu, o valstybė iš manęs tyčiojasi, nueiti sąžiningai, garbingai ir nusipirkti tada, kai man reikia, o ne skatinti prisipirkti masiškai. Dabar žiūrėkite, kur nuvažiuoju, stovi alaus pakuotės latviškos, stovi pakuotės lenkiškos, visas pasienis važiuoja į Latviją pirkti, šitas pasienis Lenkijoje perka.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar dėl motyvų. Andrius. Nėra. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes čia kažkaip labai šmaikščiai svarstėme tą iniciatyvą ir pats pranešėjas taip žaismingai pristatė, kad galėtume komitetuose pasvarstyti, kiek iš tiesų yra prasmingas būtent sekmadienį tas papildomas laiko ribojimas. Kuo taip tas sekmadienis išsiskiria? Kartais ir žmogui tai yra painiava. Visi įpratę, kad nuo 10 valandos iki 20 valandos gali nusipirkti, užeina, nepagalvoja, kad sekmadienis, ir to negali padaryti. Man sunku suvokti logiką, kas čia ypatingo yra sekmadienį po pietų, kad reikėtų iškirtinai apsaugoti žmogų nuo to nusipirkimo? Kita vertus, tai tampa pretekstu trumpinti darbo laiką, sakykim, kaimo parduotuvėms, kadangi krenta apyvarta ir žmogus nebegali ten arti namų nusipirkti kitų pagrindinių produktų. Aš siūlau visa tai ramiai komitetuose pasvarstyti, kiek čia yra tų argumentų už ir prieš, po pateikimo pritarus iniciatyvai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita nuomonė – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Man, kolegos, Petro nuomonė suprantama ir, sakysim, kaip ekonominis liberalas aš galėčiau sakyti: siekiant vien tiktai biudžeto pajamų, tai reikia alkoholį pardavinėti non stop visur, visada, visaip, visose lentynose ir taip toliau. Bet, atrodo, tai nebūtų sveikas visuomenės sveikatos, psichikos ir kitokiu požiūriu leidimas arba toks liberalizmas, jeigu taip norite, pasakysiu. Taigi ėmėtės jūs, kaip valdančioji dauguma, daugelio visokių apribojimų, mano manymu, įvesta kvailų apribojimų, tačiau štai šitas, mano manymu, nėra koks nors kvailas, jis yra daug kur analogiją turintis apribojimas. Aš sakyčiau taip: jeigu jau žmogui tikrai tragedija, tai jau čia yra žmogaus tragedija, jeigu po trečios valandos negali nueiti į kavinę atsigerti bokalo alaus, miršta ir taip toliau. Galų gale yra visiškas žioplys, kad nesugebėjo pasirūpinti iš anksto, kaip ir prieš kokią rugsėjo 1-ąją. Paskui rugsėjo 1-ąją raunasi plaukus, ką daryti.
Patarimas yra toks, jeigu matote didelių problemų nuo pusės trijų sekmadienį, įveskite leidimą prekiauti iki aštuntos, tai nuo pusės aštuonių tą patį matysite. Mano patarimas – vaikščioti į parduotuvę be penkiolikos dešimt ryte. Visi labai mandagūs: gerbiamas pone, eikite, aš luktelsiu, aš neskubu. Ir štai visi be penkiolikos dešimt ryte, be penkių dešimt labai mandagiai praleidžia, jeigu, tamsta Petrai, yra problemų sekmadienį pusę trijų dienos apsipirkti parduotuvėje.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame už pateikimą.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 23, prieš – 23, susilaikė 41. Projektui nepritarta. Yra du sprendimo būdai: ar siūlome tobulinti, ar atmetame. Kas tobulinti – balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Prašom, balsuojam.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 40, prieš – 43. Projektas atmestas.
Prašom, gerbiamas Antanai Vinkau.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami kolegos, aš norėčiau tik trumpą repliką. Buvo taip oratoriškai gražiai paklausta, kuo skiriasi sekmadienis? Pasakysiu, ypač krikščionims demokratams, tai gerai žinoma – sekmadienį švęsk, o ne alkoholį gerk.
15.59 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 pakeitimo įstatymo XIII-394 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3829 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, sekmadienis dar ne tuoj, bet siūlomas projektas Nr. XIIIP-3829 ta pačia tema. Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 10 straipsnį pristatys pranešėjas M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nesitikiu, jog pritarsite mano teikiamam projektui, bet gal šiek tiek padiskutuosime. Nesitikiu, nes neturiu tokios gražios iškalbos, kaip gerbiamas Petras čia tikrai gražiai kalbėjo. Nesitikiu, nes iš tiesų buldozeriu atmetate visus opozicijos teikiamus siūlymus.
Šis projektas yra susijęs su alkoholio ribojimais ir kilo iš diskusijos, pokalbių ir įsiklausymo į tai, ką kalba jūsų lyderis, galbūt vienas iš lyderių S. Skvernelis, apie draudimus. Konkrečiai jis kalbėjo apie draudimus lauko kavinėms, paplūdimiams ir kalbėjo, jog draudimai yra neproporcingi ir gali būti atidėti bent metams. Iš šių pareiškimų gimė ir šis projektas, kuriuo siūloma atidėti draudimus, kurie įsigaliotų nuo šių metų sausio 1 dienos, dar vieniems metams.
Kodėl tai darau? Pirma, reikia pripažinti, kad valdančiosios daugumos tikrai vienas iš pagrindinių, reikšmingų politinių projektų buvo kova su alkoholizmu. Reikia nusiimti kepurę, kad tai buvo tikslingas, reikalingas darbas, ir jis duoda savo rezultatą.
Deja, reikia taip pat pripažinti, kaip ir S. Skvernelis sakė, kad tam tikri draudimai yra neproporcingi ir kova prieš alkoholizmą šiandien persikelia į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos senamiestį, persikelia į Neries krantinę, persikelia į paplūdimius. Ir tikrai kyla klausimas, ar paplūdimiai, senamiestis, Neries krantinė yra tikrasis alkoholizmo židinys? Aš manau, kad ne. Pirma, alkoholis ten yra gerokai brangesnis negu visur kitur. Jeigu jau žmogus yra sergantis alkoholizmu, turintis priklausomybę, matyt, pirks pigesnį tam, kad galėtų nusipirkti jo daugiau.
Antra, tikrai tas žmogus, kuris yra priklausomas, dažniau pirks stipresnio alkoholio. Paplūdimiuose, Neries krantinėje ar Vilniaus, Kauno, Klaipėdos senamiesčiuose pagal galiojantį įstatymą leidžiama tik iki 22 laipsnių. Taigi tai nėra pats stipriausias alkoholis.
Kitas dalykas, svarbu pabrėžti, kad iš tikrųjų tose kavinėse dažnai yra kultūringai vartojamas alkoholis. Tie, kurie daro tai nekultūringai, yra baudžiami. Bet vis dėlto vartojimas ne namuose atsisėdus vėlai vakare gerti degtinę, o kažkur senamiestyje ar paplūdimy skanauti kokteilį ar kokį nors tikrai skanų gėrimą tikrai nėra nekultūringo vartojimo išraiška.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad tos kavinės sukuria ir infrastruktūrą. Pavyzdžiui, Neries krantinė. Jeigu mes norime paplaukioti laivu ar galbūt praleisti vakarą prie Neries geriant kavą, o kažkas galbūt skanaudamas alų, tokios nebus galimybės, jei įsigalios tie draudimai, kurie yra numatyti įstatyme ir įsigalioja nuo sausio 1 dienos.
Taip pat ir infrastruktūros, kurios yra paplūdimiuose, – nemažai kavinių užsidarys. Jei nebus lauko kavinių, mes puikiai suprantame, kad žmonės galės atsinešti bambalius iš „Maximos“ ir toliau paplūdimiuose vartoti tą alkoholį. Bet tai nei bus kultūringas vartojimas, nei, man atrodo, policija galės toleruoti ir lengvai galės sugaudyti tokius nekultūringus, nedrausmingus piliečius. Taip pat galės atsinešti ir reikšmingai stipresnio alkoholio. Tuo tarpu dabar, kai yra kita alternatyva ir nėra stipresnio, to stipresnio alkoholio vartojimo yra gerokai mažiau. Ir mažiau vietų praleisti gražiai ir kultūringai laiką. Vis dėlto, manau, reikėtų peržiūrėti tuos draudimus. Aš čia stengiausi įsiklausyti į poziciją S. Skvernelio, kuris sakė, kad vis dėlto dalis tų draudimų yra neproporcingi, būtų galima atidėti bent metams, todėl ir užregistravau šį projektą. Kviečiu padiskutuoti ir puikiai suprantu, kad valdančioji dauguma tikrai politiškai nesutiks atšaukti draudimų, nes galbūt politiškai būtų ganėtinai sudėtinga pripažinti tai, kad buvo klaida, bet galbūt sutarti, kad galime atidėti bent metams. Man atrodo, tai galėtų būti išmintingas, visiems priimtinas sprendimas. Ačiū. Pirmininke!
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori klausti. Bet, kolegos, norėčiau, kad jūs klaustumėte tiek, kiek nurodyta laiko, ir atsakymus irgi trumpinkite. V. Kernagis. Nėra. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, klausiau jau pirmiau ir dabar. O kodėl jūs negalėjote kooperuotis, jei dabar teikiate projektą ir taip pesimistiškai sakote – žinau, kad atmes. Tai kam vargti, jei žinote, kad bus atmesta?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų tikėjausi, kad bus pritarta, ir kalbėjau su nemažai valdančiosios daugumos atstovų, kurie neoficialiai sakė, mes tikrai pasirengę pritarti, bet gal nebūtinai pasirašysime po jūsų projektu. Ir tikėjausi pritarimo. Bet matydamas iš šiandienos diskusijų, iš neformalių pokalbių ir, na, iš žinios, kaip supratau, iš valdančiosios daugumos posėdžių ir frakcijos posėdžių, buvo pritarta tiesiog nepritarti visiems opozicijos teikiamiems projektams. Aš suprantu, tokia yra politinė pozicija, aš pritariu tai politinei realijai. Jūs laimėjote rinkimus, jūs sprendžiate, jūsų valia, bet aš manau, kad yra prasmės ir padiskutuoti apie sprendimus, kurie, man atrodo, šiandien yra tikrai subrendę šiai diskusijai.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, aš tokį politinį klausimą. Ar nemanote, kad Seimas priėjo tam tikrą krizę? Valdančiosios daugumos atstovas pateikia įstatymo projektą, kurį palaiko opozicija, opozicijos atstovas pristato valdančiosios daugumos, net paties premjero įstatymą, galima sakyti, nes premjeras išreiškė tokią mintį, tai, ko gero, nepritars valdančioji dauguma. Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mes matėme ir kitą tokį žanrą, ganėtinai populiarų šioje kadencijoje, kuomet yra atmetamas opozicijos teikiamas projektas ir vėliau registruojamas analogiškas projektas, gal su vienu ar kitu žodeliu, sukeistu vietomis, ir jis yra pristatomas kaip valdančiosios daugumos. Aš nematau dėl to problemų, jeigu yra galutinis sprendimas, žmonės jau atsirinks, kas ką darė, kur buvo nuoseklus darbas, o kur tiesiog buvo oportunistinis veiksmas. Man atrodo, šiandien svarbiausia, kad dalis tų draudimų būtų atidėta, ir labai tikiuosi, kad toks sprendimas bus priimtas ar opozicijos teikto siūlymo, ar valdančiosios daugumos.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiama A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs savo aiškinamajame rašte iš tikrųjų labai gražiai įvardinate tikslus, tai yra kad, įsigaliojus tam įstatymo projektui, kurio datą jūs norite nukelti, iš tikrųjų tai pernelyg susiaurintų verslo subjektų ūkinę veiklą. Čia išvardinate turizmą, prekybą, laisvalaikį ir kitus ekonomikos sektorius. Tuo tarpu apie sveikatą jūs čia nieko nerašote ir aš džiaugiuosi, kad posėdžiai yra įrašomi, todėl tikrai noriu jūsų paklausti. Ar jūs tikrai tikite, nes kai jūs ką tik pasakėte, kad nebeliks lauko kavinių, ar jūs tikrai tikite, kad jų nebeliks? Pirmas klausimas. Ir antras klausimas, kas pasikeis 2021 metais, be to, kad bus kita kadencija?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Pirmas dalykas, į kurį kviečiu atkreipti dėmesį, kad lauko kavinės gali prekiauti silpnesniu alkoholiu, jūs puikiai žinote, mes apie tai kalbėjome rytiniame posėdyje. Joms užsidarius, galės prekiauti stacionarios kavinės, kurios galės išsinešti staliukus ir prekiauti stipriu alkoholiu, jūs tą irgi puikiai žinote. Ir man atrodo, jeigu kovojame su alkoholizmu, jūs puikiai pritartumėte, kad geriau tegul prekiauja silpnesniu nei stipresniu alkoholiu. Pirma.
Antras dalykas, mes puikiai žinome, kad asmenys paplūdimiuose, prie Neries krantinės, kurie nebūtinai kultūringai leidžia laiką, galės atsinešti stipraus alkoholio ir leisti laiką ganėtinai nekultūringai. Man atrodo, kad tai ir viešosios tvarkos, kultūros požiūriu, ir alkoholizmo požiūriu būtų tikrai daug blogiau.
Atsakant į jūsų antrą klausimą, kas pasikeis per metus laiko, tai aš lygiai taip pat paklausčiau ir atsakyčiau jums, kad kai buvo priimtas įstatymas, jo įsigaliojimas, būtent tų draudimų, buvo atidėtas. Atidėtas su viena paprasta mintimi – buvo siekiama pažiūrėti, kaip veiks jau priimti draudimai ir ar jie duos kokią nors reikšmingą naudą. Šiandien matome, kad reikšmė tų priimtų sprendimų yra, jie duoda kažkokią naudą, ir man atrodo, reikėtų dar bent metų pasižiūrėti, ar iš tikrųjų verta dar griežčiau ir radikaliau griežtinti prekybą alkoholiu. Mano supratimu, tie metai galėtų pasitarnauti mums visiems kartu įvertinti, ar toks draudimas radikalus, atkreipsiu – draudimas iš tiesų yra prasmingas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, labai panašus klausimas, kaip klausė. Vis dėlto ką mes pasieksime atidėję metams? O po metų ką mes darome? Vėl teikiame pasiūlymą. Vienas iš kolegų ar kolegė teikė panaikinti visus tuos ribojimus. Mes gi matome kokį tikslą mes norime pasiekti, tai yra kad mūsų tauta vartotų šiek tiek mažiau, nes esame tokie užgrūdinti ir galime išgerti ir jūrą, ir vandenyną. Tai ką pasieksime atidėję metams? Labai ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas Algirdai, už klausimą. Aš irgi galbūt būčiau linkęs apskritai atšaukti draudimus lauko kavinėms ir paplūdimiams, bet suprantu, kad aš esu ne vienintelis Seimo narys, aš suprantu, kad yra daugiau Seimo narių ir kitaip galbūt galvojančių. Man atrodo, kad ieškoti sutarimų yra prasminga. Čia galėtų būti toks tarpinis sprendimas, kuris galėtų galbūt būti priimtinas visoms pusėms. Nes vieni galbūt norėtų apskritai uždrausti alkoholį, kiti galbūt norėtų, kad tas alkoholis būtų laisvai prieinamas ir lietųsi laisvai. Toks yra demokratijos pamatas, kad mes turime ieškoti bendro sutarimo ir rasti tokį sprendimą, kuris būtų priimtinas visiems. Man atrodo, kad šitas galėtų būti toks.
Antras dalykas, kaip ir minėjau, per metus galėtume pamatyti, kokį rezultatą duoda jau įgyvendinti sprendimai, jau įgyvendinti draudimai. Aš neabejoju, kad po metų mes grįšime prie šio sprendimo, jeigu jis bus atidėtas, ir galbūt atidėsime dar arba atšauksime apskritai matydami, kad jau esami draudimai duoda rezultatą ir kova su alkoholizmu turėtų vykti ne paplūdimiuose, ne Neries krantinėje, Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos senamiesčiuose.
PIRMININKAS. Dabar R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, ar neatrodo, kad jūs susipainiojote savo matymuose? Jūs aktyviai kovojate dėl savižudybių prevencijos, norėdamas išsaugoti daugiau gyvybių, bet jūs teikiate norą, kad mes leistume prekiauti alkoholiu paplūdimiuose. Tai iš tikrųjų irgi yra tam tikras skatinimas gyvybės netekčių, galbūt padauginus, artėjantis prie panašaus rezultato. Kaip čia dabar yra? Jeigu jūs kalbėtumėte apie lauko kavines mieste, būtų galima žiūrėti vienaip, bet šiuo atveju jūs kalbate apie paplūdimius, kur iš tikrųjų prekyba alkoholiu yra susijusi su padidėjusia rizika netekti gyvybės.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, skirtingai nuo jūsų, aš nesipainioju nei tarp partijų, nei tarp frakcijų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, gerbiamas Mykolai, aš čia. Jūs tikriausiai irgi keliaujate po Europą, užeinate po darbo atsisėsti į kavinę. Žiūrėkite, dabar irgi pas mus atvažiuoja…
PIRMININKAS. Gerbiamas Bernatoni, ar galite atsisėsti į savo vietą? (Balsai salėje) Ačiū.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Važiuojate į užsienį, užeinate į kavines, ir pas mus atvyksta nemažai užsienio turistų. Mes dabar esame europietiška šalis, Europos Sąjunga. Ar jums neatrodo, kad pas mus dar likęs sovietinis mąstymas gyventi su draudimais? Kokia jūsų nuomonė?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš manau, kad tam tikri draudimai yra prasmingi, ir tai sako mokslas. Čia gerbiamas kolega klausė apie savižudybes. Iš tikrųjų savižudybių galima sumažinti, mažinant prieinamumą prie priemonių, kuriomis žudosi žmonės. Tai yra mokslo įrodyta. Alkoholizmą galima sumažinti mažinant prieinamumą prie alkoholio, tai yra taip pat moksliniais tyrimais įrodyta.
Šiandien mes puikiai žinome, kad lauko kavinėse, keliose kavinėse paplūdimiuose, Neries krantinėje ar senamiesčiuose iš tikrųjų suvartojamas ypač mažas kiekis alkoholio. Tas alkoholis yra reikšmingai brangesnis, alkoholis yra silpnesnis negu gerai žinomas samagonas, degtinė, viskis, konjakas ar kiti gėrimai, kuriais galbūt svaiginasi ir tie asmenys, kurie galbūt yra priklausomi nuo alkoholio. Šiuo atveju, man atrodo, tam tikri draudimai yra reikalingi ir prasmingi, bet nereikia nueiti per toli. Šiais draudimais yra nueita per toli.
Baigdamas aš dar kartą pacituosiu Ministro Pirmininko, valdančiosios daugumos vieno iš lyderių, poziciją. Jis sako, kad draudimai konkrečiai lauko kavinėms yra neproporcingi ir gali būti atidėti bent metams. Šis projektas yra būtent apie tai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis, už pristatymą, už atsakymus į klausimus. Dabar dėl motyvų. V. Kernagis. Nėra. Tada A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Dėkui. Gerbiami kolegos, iš tiesų jau pavargau šiuo klausimu šioje salėje belstis į sveiką protą ir apeliuoti į racionalius sprendimus, bet vis dėlto pabandysiu dar kartelį tą padaryti.
Gerbiama valdančioji dauguma, paklausykite premjero, paklausykite sveiko proto, paklausykite savo vidinių įsitikinimų, o ne partinės drausmės ir partinio nurodymo, kaip reikia daryti. Gerbiamieji, kovojame prieš alkoholizmą, bet dabar jūs balsuojate už tokius sprendimus, kurie alkoholizmą tik didina. Balsuodami prieš tokius sprendimus, kokius siūlo M. Majauskas, A. Armonaitė ir kiti, šiandien jūs balsuojate už tai, kad buitinis alkoholizmas, tas alkoholizmas, iš kurio dažniausiai ir kyla alkoholinės psichozės, savižudybės, įvairiausios kitos ligos, vešėtų ir klestėtų.
Gerbiami kolegos, pasiklausius šių diskusijų, man kilo klausimas, kad iš tiesų 16 ar 17 paplūdimio kavinių, kurios yra Palangoje, nugirdo visus 80 kilometrų su trupučiu pakrantės, kurią Lietuva turi. Man atrodo, mažų mažiausiai nesąžininga taip sakyti ir mažų mažiausiai nesąžininga apeliuoti į tokius dalykus ir tokius skaudulius.
Dar kartelį noriu pakartoti, kad iš tiesų kova su alkoholizmu neturi virsti tik viešųjų ryšių akcija, o tas šiandien, panašu, ir daroma šiame parlamente. Kova su alkoholizmu iš tiesų turi būti nukreipta į tas vietas, kurios skauda, o ne į tas vietas, kurias norime, kad pamatytų visuomenė ir apie jas šnekėtų. Todėl dar kartą apeliuoju į jus, į sveiką protą – nedarykime iš kovos su alkoholizmu ir iš pačios Lietuvos apskritai kaip tokios pajuokos objekto, nes iš tikro tie žmonės, kurie atvažiuoja į Lietuvą vasaros metu, rudenį, pavasarį, net ir žiemą, turistai, žmonės, kurie pasižiūri į mūsų gražią šalį ir apie ją pasakoja grįžę namo, šitokių dalykų nesupras. Mes atrodysime eilinį kartą labai juokingai, nes pakartosiu, kad tokių valstybių su tokiais draudimais Europos Sąjungoje turbūt nėra ir artimiausiu metu, matyt, kad neplanuoja būti.
PIRMININKAS. Ačiū, Andriau. Laikas.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai ačiū. Tad dar kartelį atsižvelkime į sveiką protą bent vienu atveju. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kita nuomonė – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos!
PIRMININKAS. Yra. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tiesų gerbiamo M. Majausko pristatymas jau šios dienos tokios demagogijos ir oportunizmo tikra kulminacija. Ir dar melo. Nes visi puikiai suprantate, kad nėra kalbos apie lauko kavines, kuriose galima išgerti alaus. Yra kalbama apie ypač platų prieinamumą, taip pat ir žmonėms, kuriems galbūt ką tik sukako 20 metų, ir jie gauna tą prieinamumą visur. Jūs savo pasisakymais ignoruojate Pasaulio sveikatos organizaciją. Jūs savo pasisakymais ignoruojate Skandinavijos praktiką. Jūs užsimerkęs žiūrite į statistiką, kur nuo 14 iki 11 litrų sumažėjo vartojimas Lietuvoje per šiuos keletą metų. Jūs ignoruojate atsiradusią jaunimo kultūrą vartoti, pavyzdžiui, nealkoholinį alų ir jūs žinote, kur jūs mus vedate. Jūs mus vedate prie vienos tokios šalies, kurioje iš tikrųjų klesti alkoholio prieinamumas nestacionariose vietose. Ta šalis yra Rusija, kurios aktyvūs žmonės jau dabar diskutuoja, kad tai yra alkoholio prieinamumo tragedija. Ten galima nusipirkti kioskuose, požeminėse perėjose – visur, kur tik įmanoma. Jūs su savo nestacionariomis kavinėmis mus norite artinti ne prie Skandinavijos, o prie Rusijos. Tai labai komiškai skamba, kai mes galvojame apie konservatorius arba liberalus.
Mielieji, neignoruokite daugumos Seimo nuomonės ir nežeminkite šitos institucijos, kuri turi kitą nuomonę negu M. Majauskas ir A. Armonaitė, ir tai ne kartą šiandien įrodė.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame dėl pateikimo. Sekundėlę! Balsuojame.
Užsiregistravo 83.
Balsavo 83: už – 21, prieš – 21, susilaikė 41. Po pateikimo nepritarta.
Ar norėsite po… antro balsavimo? Taip. Sekundėlę! R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū, pirmininke. Klausimas toks: kas yra svarbiausia verslui? Verslui yra labai svarbu ir svarbiausia prognozuojama aplinka. Atidėjimas vieniems metams tuojau pat po Seimo rinkimų 2020-ųjų, ir 2021-ieji čia pat, tai naujas Seimas pirmiausia užsiims turbūt biudžeto svarstymu, o ne Alkoholio kontrolės įstatymo nukėlimu ar nenukėlimu. Verslas per metus negali tikėtis atsiperkamumo netgi statydamas tuos paviljonus ir tuos kioskus, nes tam reikia investuoti apie 100 tūkst. eurų. Verslui reikia ilgalaikės perspektyvos ir matymo. Jeigu tą idėją Seimas apsispręstų atidėti ilgesniam laikui, verslas vienaip reaguotų, jeigu tos idėjos Seimas apsisprendžia nebenukėlinėti, nors logikos turbūt ne tiek jau daug, tai turėsime kitą situaciją. Logika tokia: reikia vis dėlto žiūrėti ir pasekmių, ir į verslo prognozes.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Išties turbūt per pastarąjį mėnesį ar keletą mėnesių antrą kartą atsiduriame tokioje situacijoje. Rugsėjo pradžioje mes teikėme opozicijos rezoliuciją dėl NPD plėtros ir iš valdančiųjų skambėjo labai audringos kalbos apie tai, kad yra nesąmonė palaikyti tokį dokumentą, jie niekada nepalaikys ir taip toliau, atsimenu, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija labai griežtai apie tai kalbėjo. Dabar mes antrą kartą esame tokioje pačioje situacijoje ir gerbiamas Tomas apie tai čia irgi kalba, apie įvairias veidmainystes ir visa kita. Vienas yra įdomus aspektas, kad štai opozicijos atstovai buvo susitikę su gerbiamu premjeru ir viešame pokalbyje, kurį mes turime teisę cituoti, ponas premjeras pristatė dvi idėjas. Viena iš jų yra tai, kad naujame biudžete bus stabdoma NPD plėtra. Antroji idėja, kad greičiausiai premjeras pats savo Vyriausybės vardu teiks atidėjimą šitų pačių alkoholio griežtinimo įstatymų. Dabar jūs išsityčiojote, išsityčiojote, tiesą sakant, iš opozicijos, tą jūs darote, mokate, čia primenate, kad mes turime neignoruoti jūsų nuomonės. Demokratija veikia šiek tiek kitaip, bet gerai. Kaip politologas Tomas galėtų tą žinoti, kad mažumos teisė turėtų būti nepamirštama demokratijoje. Bet, tiesą sakant, jūs išsityčiojote iš premjero ir man labai norėtųsi jūsų labai aiškaus pažado tų žmonių, kurie palaikote gerbiamą T. Tomiliną, ir paties Tomo, kad jie pateikus šituos įstatymų projektus Seime Vyriausybei tikrai nebalsuos už juos ir kalbės tuos pačius žodžius, kitaip veidmainystė bus jūsų, gerbiamieji, ir pirmiausia paties Tomo, kuris yra atsakingas ir buvo parengtas savo frakcijos kalbėtoju už, kalbėtoju dėl šio įstatymo.
Mielas Tomai, ar galite atsistojęs per šoninį mikrofoną pasakyti visiems frakcijos vardu, kad jūsų balsavimas nesikeis, jeigu tuos pačius įstatymų projektus pateiks gerbiamas S. Skvernelis, jūsų frakcijos nominuotas premjeras. Ačiū. Galite pasakyti? (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiama A. Kubilienė. (Šurmulys salėje) Prašyčiau trumpai. Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, nepaisant visos demagogijos… (Šurmulys salėje) Gerbiamasis Gabrieliau, leiskite ir man pasakyti. Nepaisant visos demagogijos, aš iš tikrųjų noriu padėkoti visiems, kurie balsavo už tai, kad nebūtų liberalizuotas Alkoholio kontrolės įstatymas. Balsavo už tai, kad mes vadovautumėmės Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis, kad mes vadovautumėmės Skandinavijos… (Šurmulys salėje) Gerbiamasis Landsbergi, prašome netrukdyti. Kad mes vadovautumėmės gerąja praktika tų šalių, kur nėra tokio didelio alkoholizmo. Iš tikrųjų ačiū jums visiems.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes dabar kaip tik galėjome įsitikinti, kaip ką tiktai prieš tai kalbėję mūsų buvę bičiuliai moralizuoja kitus, kai partijos programoje surašytos visiškai kitos nuostatos, nei šiandien atstovavote, ir buvote vienintelė frakcija, kuri palaikė visus alkoholio gėrimo skatinimo įstatymus. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kadangi aš buvau išvadintas ir bailiu, ir melagiu, tai aš pasakysiu, kad tiesiog ponas G. Landsbergis taip užmigo ant savo kėdutės, kad net nežino faktų. Aš ne tai, kad palaikysiu NPD mažinimą, aš pateikiau įstatymo projektą, tai yra mano įstatymo projektas kartu su kolegomis. Jūs net nepasidomėjote ir šnekate vėjus. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji, balsuojame, ar projektą atmetame, ar projektą tobuliname. Už tobulinimą – pliusas, už atmetimą – minusas.
Užsiregistravo 83, balsavo 82: už – 42, prieš – 40. Projektą siūloma tobulinti. Ačiū.
16.25 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3756 (pateikimas)
Dabar Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3756. Pranešėjas – gerbiamas ministras K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Aplinkos ministerija teikiamo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekto pagrindinis tikslas yra užtikrinti atitiktį Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimams, nustatant, kad pakuotės gali būti ženklinamos, nurodant pakuotėms pagaminti naudotų medžiagų rūšis ir tinkamiausią pakuočių atliekų tvarkymo būdą. Būtent įstatymo projekte siūloma nustatyti savanorišką, bet ne privalomą pakuočių ženklinimą, nurodant pakuotėms pagaminti naudotų medžiagų rūšis.
Šiuo pakeitimu Lietuvos nacionalinės teisės nuostatos bus suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis. Privalomi pakuočių ženklinimo reikalavimai nenustatyti ir naujajame žiedinės ekonomikos pakete, kurio nuostatus į nacionalinės teisės aktus Lietuva turės perkelti iki 2020 metų liepos mėnesio.
Taip pat įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pakuotės gali būti ženklinamos, nurodant ne tik pakuotėms pagaminti naudotų medžiagų rūšis, bet ir tinkamiausią atliekų perdirbimo būdą. Taip gamintojai ir importuotojai arba jiems atstovaujančios organizacijos, organizuojančios pakuočių atliekų tvarkymą, be nurodytų ženklinimo, papildomai gali savo gaminių pakuotę žymėti kitais pasirinktais ženklais, nusakančiais dalyvavimą tam tikroje organizacijoje ar pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje. Ir toks papildomas ženklinimas suteiktų galimybę pateikti daugiau informacijos pakuočių naudotojams rūšiuojant pakuočių atliekas ir palengvintų jų sutvarkymą. Siūloma pritarti įstatymo projekto pakeitimui.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Gerbiamas ministre, jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, ar jūs neįžvelgiate grėsmės, kad dabar, naikinant prievolę ženklinti nurodytą kombinuotą pakuotę ir keičiant į galimybę nurodyti tik medžiagą, gamintojai piktnaudžiaus ir nurodys perdirbamas medžiagas, už kurių tvarkymą mokesčiai (už aplinkos teršimą) žymiai mažesni negu kombinuotos pakuotės, o pakuotė bus neperdirbama. Ir taip bus užrištos rankos kartu ir kontrolės institucijoms, nes jos negalės bausti, todėl, kad nurodė medžiagą, nieko blogo nepadarė.
Kitas dalykas, užuot skatinę perdirbamos pakuotės naudojimą ir perdirbimą, tiesiog atveriame kelią klaidingam informacijos pateikimui, nes į GPAISʼą pateikiama kaip perdirbama pakuotė, o iš tikrųjų realiai keliauja į sąvartynus. Jeigu mes norime panaikinti, padaryti neprivalomą pakuotės ženklinimą ir pažeidimams užkirsti kelius, gal išties sudarykime tokias sąlygas ir pakeitimus, kad jeigu pakuotė deklaruojama kaip perdirbama, tai ji ir turėtų būti paženklinta pagal pakuotės kilmę, o jeigu nepaženklinama…
PIRMININKAS. Laikas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). …tada traktuoti kaip neperdirbamą ir reikalauti, kad būtų sumokami mokesčiai (579 eurai) kaip už kombinuotą neperdirbamą pakuotę. Tada nereikėtų ir vartotojui, gyventojams mokėti už atliekų – neperdirbamos pakuotės tvarkymą.
PIRMININKAS. Patarčiau V. Vingrienei žiūrėti į laikrodį, kai kalba. Jums skirta minutė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū kolegei už klausimą. Iš tiesų būtent imperatyvus šio įstatymo nuostatos perkėlimas reikalautų notifikavimo procedūros, nes daugelyje Europos Sąjungos šalių ir dabar jau nėra privalomas pakuočių ženklinimas.
O dėl piktnaudžiavimo ar kitų dalykų, mes kaip tik matome, kad būtent tai suteiktų papildomo ženklinimo galimybę ir informuotų vartotoją apie pačios pakuotės pagaminimą, apie jos sudėtį, kaip palengvinti sutvarkymą ir pasirinkimą pačiam vartotojui. Manau, kad tos galimybės išplečiamos. Kaip ir minėjau, bet kuriam kitos Europos Sąjungos šalies gamintojui, kuris įveža produktą į Lietuvą, tai yra papildoma našta, papildomi finansiniai ištekliai, papildomi kaštai. Dėl to šiandien produkcijos pagaminimo kaina gali būti brangesnė, dėl to kenčia ir vartotojai. Pati pakuotė yra perdirbama iki šiol, o bendras žiedinis ekonomikos principas yra būtent mažinti pakuočių skaičių, pakuočių kiekį, dėl to mes kartu ir sutarėme.
PIRMININKAS. Klausia gerbiamas K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Vartotojai, pirkdami prekes, susimoka ir pakuotės mokestį. Šiuo metu tai iš tikrųjų vyksta, ir pakuotės žemės ūkyje surenkamos bakeliais, tačiau plėvelės didmaišiai ir visa kita plastmasė – kažkodėl dabar ūkininkai turi problemų dėl jų surinkimo, nors jie jau būna susimokėję už jų sutvarkymą. Gal pasidomėsite, ministre, gal dabar atsakysite, kodėl taip yra?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Jau mes pasidomėjome. Kolegos taip pat kreipėsi, nes vasaros sezonas, ir kaip tik dabar ir sėja, ir tręšimas – vyksta rudens darbai. Ir susikaupę nuo pernai metų. Galiu pasakyti, kad buvo pritaikyta anksčiau ministro įsakymu būtent išimtis toms pakuotėms, plėvelėms, kad joms netaikoma gamintojų ir importuotojų atsakomybė. Šiandien būtent organizacijos turbūt ir naudojasi ta galimybe, kad jos neprivalo rinkti, nes yra išimtis. Todėl yra diskusija dėl galimybės vėlgi grąžinti atsakomybę gamintojams ir importuotojams, kad ta pakuotė būtų sutvarkoma ir kad importuotojas, atvežęs tą pakuotę, būtų priverstas atitinkamus kiekius pakuočių sutvarkyti.
PIRMININKAS. Ir P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Žiedinės ekonomikos kryptimi mūsų valdžia pasistūmėjo turbūt tiek, kad žiedų valdovais beveik galima juos visus nominuoti. Juokas juokais, bet dabar, gerbiamas ministre, jūs turbūt suprantate, kad šis įstatymas reikalingas, už jį galima pabalsuoti, bet jis yra toks kosmetinis ar labiau bandymas otkutiur priemonėmis žmones paskatinti rūšiuoti. Kažin koks procentas žmonių skaito gaminio sudėtį, o koks procentas skaito gaminio pakuotės sudėtį, aš išvis nežinau, tai čia palikime atvirą klausimą. Bet jūs, gerbiamas ministre, turėjote tikrai gerų idėjų, kaip iš tiesų paskatinti pirminį rūšiavimą. Tai mano klausimas būtų, ar ministerija teiks kažkada šią sesiją galbūt su papildomais projektais, būtent realiais, skatinti pirminį rūšiavimą? Jis tikrai… manyčiau, yra dar kur pasistūmėti mums šioje srityje.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tiesų jūs gerai akcentavote, kad pakuočių ženklinimas šiandien yra žymimas kodais, raidėmis Bi(4), Bi(6) ir taip toliau, kur vartotojui tai neduoda jokios informacijos. Ir dėl rūšiavimo, dėl viso kito tikrai, kalbant apie kitų šalių praktiką, mes matome, kad tai neveikianti priemonė ir, kaip ir paminėjau, tai reikalautų notifikuoti, nes mes būtume išskirtinė šalis, kuri reikalaujame kažkokių perteklinių, papildomų priemonių iš verslo.
O kalbant apie galimybes ir idėjas, dėl kurių buvo diskutuota komitete, taip, jau yra derinamas visas paketas, kuris bus atneštas dar šioje sesijoje, manau, artimiausiu metu, nes yra derinama tarp institucijų. Tikrai artimiausiu metu pristatysime. O čia pristatome šį projektą dėl to, kad iki 2020 metų liepos turime priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Jeigu ne, reikės pradėti notifikavimo procedūrą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre, už pristatymą, už atsakytus klausimus. Ar norėtų P. Saudargas dar kažką sakyti? Ne. Ačiū. Balsuojame. Balsuojame dėl projekto. Kas už, kas prieš, kas turite kitą nuomonę. Balsuojame.
Užsiregistravo 79, balsavo 78: už – 75, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomo nėra. Svarstyti lapkričio 14 dieną. Gerai? Tinka. Ačiū.
16.34 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 1, 12, 16, 181, 34 ir 341 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3698, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 83 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3699 (pateikimas)
Kitą klausimą – Alkoholio kontrolės įstatymo 1, 12, 16, 181, 34 ir 341 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3698 – jums pristato pranešėja viceministrė J. Rojaka. Prašom. Ir lydimasis taip pat – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 83 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3699.
J. ROJAKA. Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, įstatymų projektuose daromi pakeitimai. Atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo pakeitimus, siūloma atsisakyti licencijų dublikatų išdavimo, nes perkėlus licencijų išdavimą į elektroninę erdvę netikslinga Alkoholio kontrolės įstatyme ir Tabako kontrolės įstatyme palikti nuostatas, kad yra išduodami licencijų dublikatai, o Tabako kontrolės įstatyme, kad yra išduodamos popierinės formos, licencijos.
Tabako kontrolės įstatymo projektu papildomai siūloma sumažinti verslui tenkančias perteklines išlaidas ir leisti gamintojams vaizdinių įspėjimų rinkinius ant tabako gaminių vienetinių pakelių vieną kartą per metus keisti ne nuo einamųjų metų sausio 1 dienos, o ne vėliau kaip iki einamųjų metų gegužės 1 dienos. Toks siūlymas, pakeitimas ne tik sumažintų nepagrįstą naštą verslui, bet taip pat padėtų sutaupyti išteklių, kadangi būtų gaminama mažiau pakuočių, kurios lieka nepanaudotos, būna išmetamos, sunaikinamos, ir dėl to, kad kasmet yra keičiami pakuočių reikalavimai ne tik dėl vaizdinio įspėjimo rinkinio keitimo, bet ir dėl akcizo pakeitimo. Tabako kontrolės įstatymo projekte nekeičiama Tabako kontrolės įstatymo nuostata, kad kiekvienais metais privalomai turi būti keičiamas vis kitas vaizdinio įspėjimo rinkinys, o siūloma tik pakeisti datą, nuo kurios ant tabako gaminių vienetinių pakelių turi būti naudojami nauji vaizdinių įspėjimų rinkiniai.
Alkoholio kontrolės įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad asmenys, siekiantys gauti licenciją gaminti alkoholio produktus, verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turi būti registruoti arba patvirtinti Maisto įstatymo projekte nustatyta tvarka, kaip ir numatyta Maisto įstatymo projekte, kuris taip pat yra pateiktas svarstyti Seimui. Prašau pritarti šių projektų pakeitimui.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Gerbiama viceministre, jūsų nori klausti A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, motyvai. Nėra. Balsuojame.
Užsiregistravo 73, balsavo 73: už – 70, prieš nėra, susilaikė 3. Projektui po pateikimo pritarta.
Kitas projektas. Atsiprašau. Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 7 dieną. Kitų pasiūlymų nėra.
16.38 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3800, Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3801, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 14, 16, 19 straipsnių pakeitimo ir 20, 21 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3802 (pateikimas)
Dabar Akcinių bendrovių įstatymo 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3800, Biudžetinių įstaigų įstatymo 11, 13 straipsnių pakeitimo projektas ir Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 14, 16, 19 straipsnių pakeitimo, 20 ir 21 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas. Prašome, viceministre.
J. ROJAKA. Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija yra pateikusi rekomendaciją Lietuvai, susijusią su valstybės valdomų įmonių teisinių formų priežiūra, o ją įgyvendinti kaip viena iš prioritetinių sričių yra nurodomas didesnis perėjimas prie akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių teisinių formų, tokiu būdu mažinant valstybės įmonių skaičių. Pastaraisiais metais, įgyvendindama minėtą EBPO rekomendaciją, Vyriausybė svarsto ir periodiškai peržiūri valstybės įmonių pertvarkos planus dėl konkrečių valstybės įmonių reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo į kitą teisinę formą. Tokiu būdu valstybės įmonių skaičius sparčiai mažėjo: 2015 metų pabaigoje jų buvo 80, 2018 metų pabaigoje liko 22 veikiančios valstybės įmonės.
Tokia pati pertvarkos kryptis yra taikytina ir savivaldybės įmonėms. 2018 metų pabaigoje buvo 24 veikiančios savivaldybės įmonės. Tolesniam kryptingam valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių pertvarkos, susijusios su valstybės įmonių ir savivaldybių įmonių skaičiaus mažinimu, procesui užtikrinti Vyriausybė teikia šiuos įstatymų projektus. Įstatymų projektų pagrindinis tikslas yra mažinti valstybinių įmonių ir savivaldybių įmonių skaičių, panaikinti galimybę kitų teisinių formų juridinius asmenis pertvarkyti į valstybės ir savivaldybės įmones, tai yra įmones, veikiančias pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą. Įstatymų projektais siūloma panaikinti nuostatas, šiuo metu suteikiančias galimybę akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves ir biudžetines įstaigas pertvarkyti į valstybės įmones ir savivaldybės įmones. Papildomas tikslas yra spręsti paaiškėjusias šio įstatymo praktinio taikymo ir suderinamumo su kitais įstatymų projektais problemas.
Pirma. Galiojantis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas reikalauja, kad patvirtintas Valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su auditoriaus išvada ir audito ataskaita turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui. Lietuvos auditorių rūmai atkreipė dėmesį, kad audito ataskaita iš esmės yra skiriama naudoti tiktai užsakovui arba galutiniam adresatui ir negali būti naudojama kitiems tikslams.
Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito ataskaita nėra viešas dokumentas ir joje gali būti tam tikros konfidencialios informacijos, taip pat į tai, kad dėl tų pačių priežasčių ir kitų teisinių formų įmonių nereikalaujama audito ataskaitą pateikti Juridinių asmenų registrui, kuriame, kaip žinoma, duomenys yra viešai prieinami, siūloma nustatyti, kad Juridinių asmenų registrui audito ataskaita nebūtų teikiama, tačiau, kaip įprasta, išliktų pareiga Juridinių asmenų registrui pateikti auditoriaus išvadą.
Antra. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustačius, kad rengiamos valstybės valdomų įmonių veiklą apibūdinančios tarpinės ir metinės ataskaitos, o savivaldybės valdomų įmonių veiklą apibendrinančios metinės ataskaitos (ši nuostata įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d.), atsirado poreikis koreguoti valstybės ir savivaldybių įmonių kai kurių dokumentų sudarymo periodiškumą. Siūloma reikalavimą dėl tarpinio finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo susieti tik su valstybės įmonėmis ir jų veiklos šešių mėnesių tarpiniu ataskaitiniu laikotarpiu, taip pat nustatyti valstybės įmonėms pareigą rengti šešių mėnesių tarpinę savo veiklos ataskaitą.
Gerbiami Seimo nariai, prašau pritarti įstatymų pakeitimams.
PIRMININKAS. Gerbiama viceministre, jūsų nori klausti keletas Seimo narių. V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Ačiū, viceministre. Man atrodo, tikrai reikalingas įstatymo projektas.
Mano klausimas dėl likusių valstybės įmonių, vadinamųjų VĮ. Dėl ko jos turi išlikti ir kodėl ne visos VĮ yra pervedamos į akcines bendroves arba uždarąsias akcines bendroves? Čia pakeliui turbūt prisimenu dėl urėdijų klausimą. Ar nebūtų galima (tarkim, dabar kalbu hipotetiškai) Generalinę urėdiją padaryti holdingine kompanija ir kelis – septynis, penkis ar šešis – regioninius UABʼus? Tada būtų labai normalus konsensusas tarp dviejų besiginčijančių pusių. Dėkui.
J. ROJAKA. Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų mes sistemiškai peržiūrime įmonių sąrašus ir priežastis, kodėl jos nėra pertvarkomos šiandien. Dėl tam tikrų priežasčių kai kurios nevykdo komercinės veiklos, bet tos, kurios vykdo komercinę veiklą, tam tikru periodiškumu turi būti peržiūrėtos ir pertvarkytos. Šios teisinės formos turi būti atsisakyta artimiausiu metu.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, nemanote, kad tas projektas dabar nelabai reikalingas ir pavėluotas? Aš suprasčiau, jei jį būtume teikę, kai raportavome stodami į EBPO, kad čia mes kuo daugiau atsižvelgėme. Kai esame nariai ir dabar, kai nėra horizonte praktinių iniciatyvų iš akcinių bendrovių daryti valstybines įmones, kam trukdo teorinė galimybė, jeigu kada per klaidą kokią reorganizaciją padarysime priešinga kryptimi, kad būtų galimybė ištaisyti. Ar nemanote, kad galima vis dėlto apsieiti be to projekto, kai praktinis gyvenimas jo nereikalauja?
J. ROJAKA. Aš manyčiau, kadangi esame EBPO nariai, turime vykdyti rekomendacijas, kurias EBPO siūlo. Mes matome, kad kaimyninės šalys su tuo nedraugauja, ir tai kelia daug klausimų iš esmės. O EBPO rekomendacijos yra visiškai logiškos ir mes matome, kad jeigu nėra šiandien tų įmonių, kurios būtų pertvarkomos, tai faktiškai galima ir nepalikti tokios galimybės.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama viceministre, EBPO rekomendacijos – čia viskas gerai, bet aš apie savivaldybių įmones. Kartais atsitinka taip, kad jas privatizavus gyventojai turi mokėti didesnius kaštus tiek už šilumą, tiek už vandenį. Ką jūs tokiu atveju pasiūlysite? Nes jeigu čia mes masiškai viską pradėsime atidavinėti, tai gyventojai ne viename rajone jau yra reikalavę padaryti tą grįžtamąjį ryšį ir tas buvo padaryta. Koks būtų tokiu atveju sprendimas?
J. ROJAKA. Šiuo įstatymo projektu iš esmės nesiūlome privatizuoti valstybinės ar savivaldybės įmonės, bet savivaldybės įmonės turėtų būti pertvarkytos kitą teisinę formą panaudojant. Nebūtinai turėtų būti privatizacija ir atitinkamai klausimas dėl galutinio naudos gavėjo ir sąlygos, kuriomis yra teikiamos paslaugos, nėra susijusios su tuo.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia gerbiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau paklausti, ar išties tas statuso kaitaliojimas – valstybinė įmonė, akcinė bendrovė… Kaip praktika rodo pastarųjų bent jau dviejų dešimtmečių, tai yra kartais susiję ir su piktnaudžiavimu. Ar jūs tiesiog neanalizavote tos praktikos ir rezultatų to pertvarkymo, nes mes matome, tarkim, „Geležinkeliai“, dukterinės įmonės neperka per viešuosius pirkimus, sukelia daugybę problemų… Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi tyrimą, įrodo, kad tai turi būti perkami, vadovaujantis viešaisiais pirkimais, atitinka kriterijus. Staiga viešųjų pirkimų tyrimas apskundžiamas tos bendrovės teismui, stabdoma visa… nacionalinio saugumo klausimais iškyla įvairiausių problemų. Kadangi nėra viešųjų pirkimų, nėra patikros, VSD ir visa kita strateginiuose objektuose. Ar jūs atlikote tą analizę esamo, buvusio to periodo?
J. ROJAKA. Taip, mes iš tiesų sustipriname valdymo kontrolės centro funkcijas ir nagrinėjame tas spragas, kurios atsiranda ir dėl dukterinių įmonių. Tas yra sistemiškai daroma. Ir dukterinės, ir paskesnės eilės įmonės. Vėlgi visi standartai būtų vienodai taikomi tiek dukterinėms įmonėms, tiek motininėms įmonėms. Bet vėlgi tai nėra susiję tiesiogiai su teikiamais šio įstatymo projekto pakeitimais. O dabartinės formos kaitaliojimas ir galimybė kurti valstybės įmonę ir pertvarkyti iš UAB arba akcinės bendrovės valstybės… sukurti kaip tik valstybės įmonę, tai kaip tik yra skaidrumo reikalavimo pažeidimas.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamai viceministrei už pristatymą ir atsakytus klausimus ir atsiprašau už neteisingai ištartą pavardę.
Gerbiamieji, motyvai. G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kolegoms, kurie sako, kad mes jau įstojome į EBPO ir dabar vadovautis rekomendacijomis nebetikslinga… Man atrodo keista tokia argumentacija, nes iš principo EBPO rekomendacijos gimsta iš gerųjų praktikų ir iš efektyviausių valdymo modelių. Todėl stojimas į EBPO nebuvo savitikslis, o tam, kad įgautume daugiau žinių ir gebėjimų ir efektyviau valdytume savo turtą. Tai man atrodo, kad šis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasirinktas modelis mažinti registracijos formų įvairovę yra teisingas kelias ir tikrai turėtume jam pritarti, tikrai padaugės aiškumo ir teisingumo valdant savivaldybių turtą.
PIRMININKAS. Ir J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš nesiūlau nepaisyti šių EBPO rekomendacijų, kad kuo daugiau įmonių būtų pertvarkyta į uždarąsias akcines bendroves ar akcines bendroves. Tą Vyriausybė daro ir reikia daryti. Ir tam nereikia jokių įstatymo pataisų. Bet dabar, kad užkirstume sau absoliučiai kelią, kad nė viena savivaldybės ar valstybės šimtu procentų kontroliuojama akcinė bendrovė negalėtų kada nors, atsiradus tam tikroms ypatingoms aplinkybėms, būti sugrąžinta į valstybės įmonės statusą, aš nemanau, kodėl mes turime sau tokį draudimą duoti. Tuo labiau jeigu Seime toks klausimas ateityje iškils esant tokiam draudimui, tada vėl pasikeisime tą įstatymą ir tą galimybę atversime. Tai kam mes uždraudžiam tai, ko nereikalauja praktinis gyvenimas? Juk dabar, kaip ir pranešėja sutiko, nėra tokių praktinių iniciatyvų, kad kažkas imtų čia akcinėms bendrovėms grąžinti valstybinių įmonių statusą. Tai aš siūlau savęs tiesiog neapriboti EBPO rekomendacijomis, paisome praktinės veiklos, o ne tų įstatyminių susivaržymų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nuomonės išsiskyrė, reikia balsuoti dėl pateikimo.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Balsavo 75 Seimo nariai: už – 50, prieš nėra, susilaikė 25. Projektui pritarta. Siūloma dėl visų trijų projektų pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 7 dieną. Nėra kitų pasiūlymų. Ačiū.
16.51 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 20, 24, 34 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2231 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3739 (pateikimas)
Kitas – Akcinių bendrovių įstatymo 20, 24, 34 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3739. Pranešėja – A. Širinskienė. Pateikimas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, leiskite jums pristatyti Akcinių bendrovių įstatymą. Tiesiog šitas projektas yra reikalingas dėl to, kad taip jau įvyko, jog Seime du komitetai kaip pagrindiniai iš esmės tuo pačiu metu svarstė ir rengė būtent vieno ir to paties straipsnio įstatymo pakeitimo projektus. Tiesiog vėliau, projektams įsigaliojant, ta versija, kuri buvo nepakeista, įsigaliojo vėliausiai ir taip išnyko blanketinės nuorodos. Tai iš tikrųjų siekiant atstatyti blanketines nuorodas, dėl kurių įvyko tam tikras nesusipratimas, ir yra teikiamas įstatymo projektas tam, kad laiku, tiesiog jau truputį vėliau įsigaliojus priimtam straipsnio pakeitimui, galėtų darniai funkcionuoti ir įmonių bankroto administravimo sistema.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų nėra. Gerbiami kolegos, ar mes galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstysime spalio 17 dieną.
16.53 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3779 (pateikimas)
Kitas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3779. Pranešėja – A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, šiandien pristatau jums Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pataisų projektą. Šiuo projektu siekiama praplėsti subjektų ratą, kuriems panaudos pagrindais gali būti neatlyginamai perduodamas ir naudojamas valstybės ir savivaldybių turtas. Į šių subjektų sąrašą įtraukiamos ir viešosios įstaigos, kurios pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikomos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis, teikia nemokamas paslaugas, pavyzdžiui, tai yra paliatyviąją pagalbą ir kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą patiriančioms moterims ir jų artimiesiems.
Taip pat yra papildomas sąrašas tikslų, su kurių įgyvendinimu yra siejama šita teisė. Įtraukiami du veiklos tikslai. Pirma, teikti nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems. Ir antra, teikti nemokamą paliatyviąją pagalbą. Ši pataisa sudarys prielaidas pagerinti krizinio nėštumo centrų ir hospisų veiklos sąlygas ir padidinti šių centrų teikiamų nemokamų paslaugų prieinamumą.
Gerbiami kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos tikslui pasiekti buvo pažymėta, kad neužtenka vien valstybės institucijų kryptingo darbo. Būtinas glaudus bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis. Ir, kaip teisingai pabrėžta minėtos strategijos 101.1 punkte, valstybės institucijos turi skatinti veiklas, kurios prisideda prie teigiamo poveikio žmogaus psichikos ir fizinei sveikatai ir socialinei gerovei.
Abiejų minėtų tipų centrai teikia būtent tokią nemokamą pagalbą ir ženkliai prisideda prie jautriųjų socialinių ir sveikatos problemų sprendimo. Taigi priėmus šią įstatymo pataisą šios organizacijos galės iš savivaldybių pagal panaudos sutartį gauti patalpas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jūsų nori klausti E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamoji pranešėja, kai žiūriu į Konstituciją, aš matau, kad Konstitucijoje yra įrašytos tokios organizacijos kaip politinės partijos. Politinėms partijoms mes po įvairių peripetijų atėmėme galimybę gauti panaudos pagrindais valstybės ar savivaldybių turtą. Dabar gi tikrai reikšmingą veiklą, labai svarbią veiklą vykdančioms nevyriausybinėms organizacijoms mes sukuriame galimybę gauti savivaldybių ar valstybės turtą nemokamai panaudos pagrindais, nors kokios nors nevyriausybinės konkrečios organizacijos nėra konstituciniai institutai. Kaip jūs aiškintumėte šitą paradoksą?
Aš, beje, noriu pasakyti, kad aš balsuosiu už jūsų pateiktą projektą, bet kaip paaiškinti žmonėms paradoksą? Politines partijas mes nugrūdome į paraštes – žemiau už bet kokią vyriausybinę organizaciją… nevyriausybinę organizaciją.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Tikriausiai reikėtų šiuos klausimus svarstyti atskirai, bet vis dėlto atsakysiu į jūsų klausimą: manau, kad prioritetas čia yra dėl to, kad tai yra viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos. Nevyriausybinės organizacijos darbą mato truputėlį kitaip – jos mato iš vidaus ir yra labai didelis ramstis vyriausybinėms organizacijoms.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai už pristatymą ir atsakymus į klausimus. Dėl motyvų nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, gerbiamieji, pritarta.
Dabar įstatymas… Atsiprašau, pagrindiniu komitetu yra paskirtas Audito komitetas, papildomu – Sveikatos reikalų komitetas. Svarstysime spalio 17 dieną. Atsiprašau, prašom dar per šoninį mikrofoną.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas turėtų būti pagrindinis. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau paprašyti Seimo kreiptis į Vyriausybę išvados. Labai nesiginčiju dėl įstatymo teikėjų intencijų, bet yra mažų mažiausiai keista, kai Vyriausybei ką tik pateikus iš esmės peržiūrėtą turto disponavimo tvarką, kurią čia Seimas po labai ilgų diskusijų patvirtino, vienas iš Vyriausybės narių inicijuoja to įstatymo pakeitimus, nes kažkas buvo pražiūrėta. Galbūt buvo pražiūrėta, nors nevyriausybinių organizacijų yra įvairių, yra ir tokių, kurios puikiai sau užsidirba pelną ir visai neblogai laikosi. Aš čia dėl turinio visiškai nenoriu ginčytis, bet noriu, kad Vyriausybė kompleksiškai tiesiog priderintų šias pataisas prie tų pataisų, kurioms mes pritarėme vasarą pavasario sesijoje.
PIRMININKAS. Ar balsuojame, ar bendru sutarimu dėl Vyriausybės išvados? Bendru sutarimu galime pritarti. Taip, ačiū, pritarta.
Dabar dėl komitetų. Buvo pasiūlymas, kad Audito komitetas pagrindinis, dabar siūlymas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pagal kryptis priklauso auditui. Ar jūs atsisakote savo siūlymo? Ne. Balsuojame ar Audito, ar Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Ačiū, dabar man paaiškino, kad tikrai pagal kryptis ir pagal Statutą priklauso Audito komitetui.
Todėl šitas komitetas… šito klausimo net neteikiu svarstyti. Prašau. A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš dėl vedimo tvarkos. Pirmininke, man atrodo, jūs puikiai girdėjote, kad dėl Vyriausybės išvados aš norėjau balsavimo, ir ne tik aš, ir kolegos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašau. Gerbiamas P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Norėjau pasitikslinti, ar gali būti kaip papildomas komitetas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas?
PIRMININKAS. Taip, kaip papildomas gali, taip. Taip ir sutariame, kad pagrindinis – Audito komitetas, papildomi – Sveikatos reikalų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime tam pritarti?
Dabar dėl Vyriausybės išvados nėra reikalo balsuoti, visi mes pritarėme, man atrodo. (Balsai salėje) Viskas sutarta, viskas gerai. Ačiū.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1923. Gerbiamas A. Sysas. Bet nėra surinkta parašų. Atidedame šį klausimą ketvirtadieniui. Gerai?
17.01 val.
Informaciniai pranešimai
Dabar, gerbiami kolegos, prašome išklausyti pareiškimą dėl jungimosi į laikinąją grupę. Pranešame, kad mes, šį pareiškimą pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, jungiamės į Laikinąją grupę už žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pradėjimo iki natūralios mirties. Laikinosios grupės pirmininke išrinkta A. Kubilienė, laikinosios grupės pirmininko pavaduotojais išrinkti E. Vareikis ir V. Kravčionok. Iš viso grupėje yra 30 Seimo narių.
Gerbiami kolegos, paskutinis klausimas – pareiškimai ir paklausimai. Nėra. Prašyčiau registruotis.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Gerbiami kolegos, popietinį posėdį šiandien baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.