PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2020

 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4014

2019 11 08

Vilnius

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas
			Argumentai: Valstybė turėtų užtikrinti galimybes piliečiams vykdyti racionalų šeimos planavimą. Pagrindinės priemonės nėštumo planavimui – kontraceptinės tabletės, prezervatyvai, hormoninės spiralės. Kraštutiniu atveju, moterims taip pat yra atliekami abortai arba pašalinama gimda. Moterys Lietuvoje, dažnu atveju, renkasi būtent kraštutines priemones (kurios būna lytinio švietimo nebuvimo pasekmė), nes tik jos yra nemokamos (hormoninės spiralės kaina siekia 130 eurų, pakelis kontraceptinių tablečių ar prezervatyvų kainuoja apie 5–20 eurų). Kasmet Lietuvoje moterims yra atliekami apie 4–5 tūkstančiai abortų. Pagrindinės to priežastys aiškios –  socialiai pažeidžiama artima aplinka, lytinio švietimo mokyklose stoka bei neužtikrinamas kontraceptinių priemonių prieinamumas. Remiantis Europos Parlamento kasmet sudaromo „Kontracepcijos atlaso“ duomenimis, 2019 m. Lietuva užima vos 50 vietą ir priklauso 4–tai šalių kategorijai iš 6. Prie šios situacijos gerinimo neabejotinai prisidėtų nemokamos kontracepcijos užtikrinimas bent jau pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. 2018 m. Panevėžio savivaldybė nupirko 22 kontraceptines spirales, kurioms išleido 3000 eurų, ir jas pasiūlė sunkiau gyvenančioms moterims. Pusė šių moterų, noriai pasinaudojo siūloma pagalba ir šią savo patirtį rekomendavo kitoms pažįstamoms. Taigi, jeigu Lietuvoje bent 900 moterų (po 15 kiekvienoje savivaldybėje) per metus gautų nemokamas ilgalaikes (3–5m.) kontraceptines priemones, tai biudžetui kainuotų apie 112 500 eurų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į nėštumo prevencinių priemonių prieinamumą jaunų (16–20 metų) žmonių tarpe. Jaunuoliams kontraceptikai yra finansuojami Estijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Albanijoje ir t.t. Tuo tarpu Lietuvoje kasmet yra atliekama apie 250 abortų procedūrų jaunoms, iki 19 m., merginoms. Valstybei kompensuoti kontraceptines priemones bent 10 000 jaunuolių kasmet kainuotų apie 1,8 mln. eurų. Toks kompensavimas turėtų būti struktūrinė lytinio švietimo dalis; kontraceptinių priemonių prieinamumas turėtų būti koordinuojamas šeimos gydytojų, kurie rūpintųsi, jog jauni žmonės žinotų šią informaciją ir esant poreikiui, galėtų gauti receptus kontraceptinėms priemonėms įsigyti. Siūlome Sveikatos ministerijai įtraukti kontraceptinių priemonių kompensavimą Lietuvoje jautriausioms visuomenės grupėms ir 2020 m. biudžete numatyti tam finansavimą, kad mažėtų neplanuotų nėštumų skaičius mažai socialinių įgūdžių turinčiose šeimose bei skatinti lytinį švietimą ir kontraceptinių priemonių prieinamumą jauniems žmonėms (16-19 m.) Pasiūlymas: 2020 metų Valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte numatyti skirti 1 912 500 eurų socialiai pažeidžiamų moterų bei jaunų žmonių (16–19m.) kontraceptinių priemonių kompensacijai. Lėšų šaltinis: Valstybės įmonių sumokami dividendai į valstybės biudžetą.

Teikia

Seimo nariai                                                                                        Aušrinė Armonaitė