LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 46
STENOGRAMA
2017 m. balandžio 6 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Sveiki visi dar kartelį. Gerbiami kolegos, užimkite savo vietas. Šių metų balandžio 6 dienos vakarinį posėdį pradedame. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai.
15.06 val.
Vyriausybės valanda
Pagal darbotvarkę mūsų pirmas klausimas vakariniame posėdyje yra Vyriausybės valanda. Kiek žinau, premjeras su krašto apsaugos ministru yra išvykę. Jį pavaduoja susisiekimo ministras. Galime pradėti. Ministrus prašau užimti savo vietas. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kol Vyriausybė susimylės bent jau kvorumą susirinkti, aš tik noriu pasakyti: parlamentinėje demokratijoje Vyriausybės valanda yra Vyriausybės atsiskaitymo parlamentui forma ir pirmiausia opozicijai galimybė kreiptis į Vyriausybę. Posėdžio vėlavimas šešiomis minutėmis, ministrų nesusirinkimas pirmiausia yra opozicijos teisių pažeidimas, nekalbant apie pasišaipymą iš viso parlamento. Vyriausybės atstovų šiuo metu yra septyni.
PIRMININKAS. Pirmas užsirašė klausti V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke, bet aš nematau premjero, nematau ir finansų ministro. Ar kas nors pavaduoja finansų ministrą? Jūs pavaduojate? Galbūt jūs galėsite atsakyti į klausimą, kuris sukėlė nerimą visai kultūros bendruomenei, nuo sausio 1 dienos įsigaliojus Socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis buvo apmokestinta grupė žmonių, t. y. meno kūrėjų ir licencinių autorinių teisių turėtojų, kur Europoje tokių dalykų nėra.
Daugumos lyderio R. Karbauskio visi mes buvome patikinti, kad čia tiktai labai trumpas laiko klausimas, kai mes ištaisysime šią klaidą. Tai buvo sausio mėnesį. Šiandien jau yra balandžio 6 diena. Vyriausybė, jeigu tokią išvadą teikia, jau vėluoja bent trejetą mėnesių. Gal jūs žinote šių pataisų likimą ir kada tikėtis žmonėms, kad teisingumas bus atkurtas? Ačiū.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Pasinaudosime proga, gavę iš Finansų ministerijos duomenis, jums atsakysime raštu į šitą klausimą.
PIRMININKAS. Kitas klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Frakcijoms gal reikia? Nesvarbu. Gerbiamas pirmininke, iš tikro labai nerimtai atrodo ta mūsų Vyriausybės valanda ir buvo protingiausia ją gal perkelti į kitą dieną, nes bijau, kad visus klausimus, kurie bus adresuoti, į daugumą bus atsakoma raštu. Tada nereikėtų darytos tos valandos. Aš irgi ruošiausi klausti Ministro Pirmininko ir finansų ministro, bet dabar klausiu sveikatos ministro.
Gerbiamas ministre, vakar „Dėmesio centre“ jūs iš tikro taip labai drąsiai, gražiai pasirodėte, bet ar jūs pats tikite, kad paragrafais, įstatymais galima iš esmės išspręsti didžiąją daugumą tų problemų, kurias jūs minite, pavyzdžiui, kad alkoholį galėtų pirkti nuo 20 metų? Jūs puikiai žinote tai, kad 18 metų jaunuolis gali eiti į armiją ir žūti už tėvynę, ir kariauti už tėvynę, o alaus gerti negali. Na, čia tokie paradoksai, ten labai daug tokių dalykų. Ar jūs tikite, kad žmonės realiai neras sprendimo padidėjus kainoms ir uždraudus nuvažiuoti į Lenkiją ir atsivežti? Kitaip tariant, visi klausimai turi antrą pusę. Sakykite, ar jūs tą darote ir galvojate, kad bus padaryta ir įgyvendinta kokia nors apimtim, ar darote tam, kad darytumėt, nes panašu į tai, kad įgyvendinti bus labai sunku tas priemones, kurias jūs siūlote?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Tikrai nė viena priemonė nesiūloma tik tam, kad būtų daroma. Absoliuti dauguma priemonių, kurias Vyriausybė pasitarimo metu aptarė ir kurioms pritarė, tai yra priemonės, kurias Pasaulio sveikatos organizacija, pasaulio ekspertai įvardina kaip efektyvias ir mokslu pagrįstas priemones mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą. Todėl, aš sakyčiau, tai nėra mano nuomonė, tai yra pasaulio ekspertų ir mokslininkų nuomonė. Abejoti ekspertų mokslinių įrodymų duomenimis iš tikrųjų neturiu jokios teisės ir manau, kad mano pareiga yra tas priemones skatinti, kad Lietuvoje jos būtų priimtos.
PIRMININKAS. Klausia Z. Jedinskis.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas sveikatos apsaugos ministrui. Gerbiamas ministre, kokiu teisės aktu vadovaujantis poliklinikose darbo metu faktiškai be eilės suteikiamos apmokamos medicinos paslaugos sąskaita tų piliečių, kurie už tokias paslaugas negali sumokėti ir privalo ilgai laukti priėmimo? Tokiu būdu vyksta nepasiturinčių piliečių diskriminacija ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio pažeidimas, o jis garantuoja piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose suteikimą. Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Negalėčiau pasakyti, kuris konkrečiai teisės aktas ar įsakymas numato tą galimybę, neabejoju, kad tą gydymo įstaigos daro teisėtai ir vadovaudamosi nustatyta tvarka. Bet aš prisimenu, kad jūs to klausėte, atrodo, ir praeitą Vyriausybės valandą. Iš tikrųjų pasidomėsiu detaliau. Aišku, siekis yra, kad žmonėms kuo daugiau paslaugų apskritai būtų suteikiama nemokamai, bet vėlgi teisybės dėlei turime pasakyti, kad valstybė visų absoliučiai paslaugų iš tų pinigų, kuriuos mes sumokame į biudžetą, nesugeba padengti.
PIRMININKAS. Klausia K. Bartkevičius.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Labai ačiū, pirmininke. Aš norėjau paklausti susisiekimo ministro ir vidaus reikalų ministro. Statistika byloja, kad vis dėlto kelių eismo įvykių daugėja. Jūs buvote numatę pastatyti 25 sektorinius greičio matuoklius, jų kol kas dar nematome, bet jų reikėtų daugiau. Kelininkų, kelius remontuojančių iš Kelių priežiūros programos, kelininkų keliuose nematyti, o kelių patrulių magistraliniuose keliuose – taip pat, tiktai miestuose, miesteliuose. Kaip sustabdysime šitą mūsų kelių eismo statistiką ir žuvusių?.. Aišku, keliais, ačiū Dievui, yra mažiau, bet sužeistųjų ir eismo įvykių keliuose tiktai didėja. Ačiū už atsakymą.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų Lietuvos rodikliai Europoje dėl žuvusių kelyje labai reikšmingai pagerėjo, mes po Čekijos buvome antroji šalis pagal sumažėjimo procentą. Be abejo, yra kur tobulėti, bet ir policijos naktiniai, rytiniai girtumo patikrinimo testai padarė didelį darbą. Šių metų plane taip pat numatyti tie patys veiksmai. Tikrai intensyviai bus tikrinamas ir blaivumas, taip pat bus eliminuojamos juodosios dėmės, kaip kelininkai vadina tas rizikingas zonas, nuo kelių tūkstančių yra sumažėję iki kelių šimtų tokių vietų, jas toliau mažinsime.
Dėl sektorinių greičio matuoklių. Reikia pasakyti, kad tai yra naujovė, ir planuojame juos įdiegti. Ar tai daug, ar mažai – vis dėlto subjektyvus klausimas, nes lėšų yra tiek, kiek yra. Bet kokiu atveju pirmą kartą mes bandysime didesnį kiekį įrengti.
Suprantame jūsų susirūpinimą, patys suprantame, kad tos priemonės padeda, bet tikime, kad tos programos, kurios iki šios dienos daromos ir kurios numatytos 2017 metams, turėtų duoti dar didesnį teigiamą efektą. Vis dėlto mes matome kaip tik gerą progresą – avaringumo mažinimą, žūčių mažinimą. Taigi pamatysime, kaip šie metai praeis, kurias dalis reikėtų toliau tobulinti, bet priemonių planas, mano nuomone, yra gana racionalus. Ačiū.
E. MISIŪNAS. Dar vidaus reikalų ministras, jeigu galima būtų, papildyčiau. Ačiū už klausimą. Tai irgi negalėčiau sutikti su nuomone, kad policijos automobilių ar pareigūnų keliuose nematyti. Matote, pareigūnai dabar perka… Tikriausiai visi puikiai matėme reportažą – nupirkta nežymėta paskutinė garsioji „Audi“ su visa įranga, kuri filmuoja, viską stebi: ir greitį, ir vairuotojus, kalbančius mobiliu telefonu, ir t. t. Tokių nežymėtų automobilių policija įgyja daugiau, paruošia tarnybai, ir jeigu jų nematyti, tai dar nereiškia, kad jų nėra gatvėje. Tikriausiai jūs važiuojate tinkamai, elgiatės pagal taisykles ir nepatenkate į tų automobilių stebėjimo kamerą. Tai norėčiau papildyti ministro atsakymą.
PIRMININKAS. Klausia A. Maldeikienė.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Mano klausimas yra skirtas švietimo ministrei. Čia praeitą kartą vietoj jūsų premjeras atsakė iš tikrųjų informaciją netikslią, bet, na, paliksime jau jūsų sąžinei. Bet šiuo atveju aš norėčiau… Nėra švietimo… Na, vėl nėra švietimo ministrės ir premjero nėra!
Tai aš suformuluosiu klausimą tikėdamasi, kad gal švietimo ministrė moka naudotis internetu ir ras tą klausimą internete. Klausimas yra toks. Man šiek tiek pabodo kaip aukštosios mokyklos dėstytojai, virš 30 metų dirbusiam žmogui, klausyti apie menkstantį studentų srautą. Aš norėčiau paklausti kito klausimo: kiek Lietuvos aukštosiose mokyklose yra dėstytojų mokslų daktarų iki 50 metų, kurie dirba aukštojoje mokykloje visu etatu? Tai tas skaičius ir parodytų, kiek realiai mes galime turėti šioje šalyje universitetų, nes pasakos apie tai, ką jūs jungsite, su kuo jungsite, kai didžioji dalis dėstytojų yra virš 60 metų, ypač profesūros, jau truputėlį juokingos. Tai aš labai tikiuosi, kad jinai atsakys į mano klausimą, radusi jį internete. Dėkui.
R. MASIULIS. Ačiū poniai Maldeikienei už klausimą, tikrai atsakysime raštu jums į tą klausimą.
PIRMININKAS. Klausia A. Kirkutis.
A. KIRKUTIS (LVŽSF). Dėkoju už galimybę paklausti. Mano klausimas visai Vyriausybei, daugiau tikriausiai kultūros ministrei. Vydūnas, Vilhelmas Storosta, – tai ne vien tik Mažosios Lietuvos, bet visos Lietuvos siela ir protas. Dvasingumas ir moralumas yra tos tautos savybės, kurios labai svarbios siekiant realizuoti pažadus, kuriuos davė ši Vyriausybė ir šis Seimas.
Klausimas yra toks. Praeitais metais buvo sudaryta valstybinė programa ir nutarimas, 27 įvairūs renginiai buvo numatyti finansuoti iš valstybės biudžeto. Ar bus skiriami šitie pinigai Vydūno paminklui ir tiems renginiams, kurie numatyti kitais metais, Seimo paskelbtais Vydūno metais?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Labai ačiū už klausimą. Taip, mes jau raštus turime, priminimus apie Vydūno paminklo statymą. Tai, kas yra praėjusios Vyriausybės įsipareigota, bent jau kultūros ministro įsipareigota – 30 tūkst. eurų, tai visa ta suma ir bus paskirta, dėl likusios sumos, kurios reikia paminklui pastatyti, tikrai atsakymo neturiu, nes mūsų ministerija įsipareigojusi tiktai tokią sumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tai aš pratęsiu kultūringus klausimus. Ministre, jeigu galima, paminėjote dėl Vydūno metų. Aš norėčiau paklausti, ir kiek laikas leis, atsakykite, apie Valstybės šimtmečio programos įgyvendinimą. Vienas iš tų elementų yra Lukiškių aikštės sutvarkymas ir paminklo pastatymas. Žinau, kad praeitą ar šią savaitę buvo susirinkusi Vyriausybė lyg ir aptarti galimą paminką Lukiškių aikštėje. Gal galėtumėte mus truputį informuoti, kaip mes pasitiksime šimtmetį, nes, kiek žinau, ten yra nemažai visuomenininkų iniciatyvos. Gal tų pinigėlių tiek daug nereikėtų paminklui, kaip kitiems. Ačiū už atsakymus.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Ačiū už klausimą. Turbūt abu klausimai susiję, todėl atsakysiu vienu ypu, kartu, kaip sakyti, vienu atsakymu. Abu klausimai yra tiek svarbūs, kad tai yra iškelta į vyriausybinį lygmenį, tai yra kanceliarijoje yra sudarytos darbo grupės. (Kas čia su tuo garsu? Aš pakelsiu, kad truputį geriau būtų girdėti.)
Taigi šimtmetį, žinia, kuruoja specialus sekretoriatas, kuris yra atnaujintas. Žmogiškieji ištekliai jau atnaujinti ir šiam sekretoriatui vadovauja N. Vaisbrodė, labai profesionalus žmogus. Prasidėjo darbas nuo to, kad visoms ministerijos buvo išsiųstas prašymas peržiūrėti teiktus anksčiau arba planuotus projektus ir kokybiškai atrinkti, palikti tik tuos, kurie iš tikrųjų susiję su šimtmečio šventimu.
Aš galiu atsakyti tik dėl kultūrinių projektų, kurie suplanuoti mūsų ministerijos. Iš mūsų planuoto 21 projekto po kokybinės atrankos liko tik 11. Dėl viso kito šiaip turėtų atsakyti sekretoriatas. Bet, kiek žinau, darbas vyksta, grupė yra sudaryta. Jūs teisus. Labai daug visuomenininkų pakviesta į šią ekspertų grupę ir iš tikrųjų intensyviai vyksta ir susitikimai, ir konsultacijos. Aš manau, kad balandžio 12 ar 13 dienomis, aš dorai nepamenu, bus vėlgi posėdis, ir manau, kad visus tikrai informuos, kas yra nuspręsta. Šiuo metu dar vyksta paskutiniai darbai, derinantis su ministerijomis ir surenkant galutinį paketą visų tų kokybiškų projektų.
Dabar dėl Lukiškių aikštės lygiai taip pat. Yra sudaryta darbo grupė, į kurią įeina ir Kultūros ministerija, ir Aplinkos ministerija, ir Vilniaus miesto atstovai, taip pat visuomeninės organizacijos, kiek žinau. Iš mūsų atstovauja viceministrė G. Žemaitytė. Posėdis įvyks balandžio 11 dieną, o iki posėdžio dabar vyksta konsultacijos. Aš manau, kad kitą savaitę abu šie klausimai paaiškės, ir tikrai ta informacija nėra slapta, tikrai informuos, diskusijos tikrai vyks ir tikslas yra tikrai maksimalus – iki 2018 metų pabaigos iš tikrųjų tą aikštę ir sutvarkyti, ir kad tas paminklas, koks jis, ar tai būtų memorialas, ar paminklas, atsirastų. Toks yra premjero tikslas ir mes padėsime tą tikslą įgyvendinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia M. Adomėnas. Ruošiasi A. Armonaitė.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Klausimas, tiesą sakant, skirtas užsienio reikalų ir švietimo ministrams, bet manau, kad jis svarbus ir Vyriausybei in corpore. Žinoma, keista matyti, kad užsienio reikalų ministras, buvęs rytiniame posėdyje, nedalyvauja Vyriausybės valandoje, bet kadangi reikalai nelaukia, reikia užduoti visai Vyriausybei.
Praeitą savaitę Vengrijos Vyriausybė priėmė sprendimą ir inicijavo įstatymo projektą, kurį jau šią savaitę priėmė Vengrijos parlamentas, kuris apriboja daugybės universitetų, bet tarp jų Vidurio Europos universiteto, vieno geriausių regiono universitetų, veiklą. Norėjau paklausti, ką mūsų Vyriausybė ruošiasi daryti šiuo klausimu, ypač turint omenyje, kad Seimo Švietimo ir mokslo komitetas jau vakar priėmė sprendimą, kreipėsi į Vyriausybę, kviesdamas reaguoti diplomatiniais kanalais ir palaikyti tarptautinėse… (Nutrūksta įrašas) (Balsas salėje: „Gerai, kitas klausimas.“) Tai toks klausimas ir yra, ką Vyriausybė žada daryti ir kokių veiksmų galime tikėtis iš jos, nes, mano supratimu, labai svarbu yra akademinė laisvė?
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Vyriausybėje tas klausimas dar nebuvo diskutuotas, todėl sunku atsakyti, kokių veiksmų bus imamasi. Bet kokiu atveju, kai tokia pozicija bus suformuota, mes jums ją pateiksime.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi A. Dumbrava.
A. ARMONAITĖ (LSF). Aš nežinau, ar mes su M. Adomėnu esame sielos brolis ir sesuo, bet jis uždavė mano klausimą. Aš noriu vieną akcentą iš tikrųjų pasakyti.
Vilniaus meras, esant pačioms blogiausioms aplinkybėms, pakvietė Centrinės Europos universitetą veiklą tęsti Vilniuje. Tai anaiptol nebuvo koks nors džiugesys, kad ten yra sudėtinga aplinka. Priešingai. Meras parodė tam tikrą valią, kad, esant blogiausiam scenarijui, mes, Lietuva, galėtume prisidėti.
Aš noriu taip pat paprašyti, kad labai rimtai šitas klausimas būtų Vyriausybės posėdžiuose apsvarstytas ir pateiktas Seimui, ką mes planuojame daryti, nes tai yra ne tik Vilniaus mero klausimas, ne tik švietimo ministrės klausimas, bet ir diplomatinis klausimas, nes JAV valstybės departamentas jau reagavo ir, ko gero, mums, na, šio regiono gyventojams, tai taip pat turėtų rūpėti. Aš suprantu, kad visi ministrai yra iš kitų sričių. Tai tiesiog labai noriu paprašyti tai pasižymėti, įvertinti ir taip pat mums, Seimo nariams, duoti atsakymą, nes šitą klausimą mes Seime tikrai kelsime ir norime Vyriausybės iniciatyvos čia taip pat.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Jūsų prašymas užfiksuotas. Kai turėsime atsakymą, jį pateiksime.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi J. Rimkus.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Norėčiau paklausti žemės ūkio ministro. Gerbiamasis ministre, prieš šią Vyriausybę esančioms valdžioms nelabai sekėsi kovoti su Sosnovskio barščiais arba tos kovos gal apskritai nebuvo. Prašom pasakyti, ar yra koks nors konkretus planas, ar čia vėl bus palikta ūkininkams ir žemės savininkams, kaip valstybė galėtų prisidėti? Na, tikrai tai yra didžiulė problema, ypač kaimiškose teritorijose. Ačiū.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Su vienu sutikti galiu, kad tai yra didžiulė problema. Bet turiu prisipažinti, kad dar iki Sosnovskio barščių nepriėjau. Bet tikrai pasižymėsiu ir rytoj bandysime aiškintis, ką ministerija turi ir ką tikrai reikia daryti, norit bent jau sustabdyti plitimą.
PIRMININKAS. Klausia J. Rimkus. Klausia Juozas Rimkus!
J. RIMKUS (LVŽSF). Klausimas būtų susisiekimo ministrui. Šiais metais Antano Stulginskio universitete vykusioje parodoje buvo pristatyta įvairi žemės ūkio technika, skirta Lietuvos žemdirbiams. Akivaizdu, kad kiekvienais metais žemės ūkiui skirtos technikos gabaritai vis didėja, tačiau, vykdant kelių rekonstrukcijos ir projektavimo darbus, rekonstruojant kelius, ypač įrengiant žiedines sankryžas, kai kuriuose regionuose į tai visiškai neatsižvelgiama. Turime pavyzdžių, kada viduryje kaimo įrengta žiedinė sankryža, kuria kaimo žmogus nebegali pravažiuoti. Aplinkkelių nėra, žiedinėje sankryžoje eismas neįmanomas, tad pagrįstai žemdirbiai piktinasi, kad negali patekti į savo nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, yra priversti pažeisti eismo taisykles, už ką moka baudas.
Europinių pločio standartų, keliamų keliams, žemdirbiai pakeisti neprašo, tačiau žiedinėse sankryžose apšvietimo stulpus, kelio ženklus tikrai galima įrengti saugiu atstumu, atsižvelgiant į realią situaciją ir perspektyvas, tik reikia paprasčiausio geranoriškumo. Klausimas, ar nenumatoma ieškoti būdų, kaip sudrausminti projektuotojus ir jų užsakovus, Regiono kelių direkcijos atsakingus pareigūnus, kurie piktybiškai ignoruoja šios problemos sprendimą, visiškai nepaiso žemdirbių nuomonės ir neieško jokių kompromisų? Ačiū.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Tikrai įvertinsime šį klausimą.
O dėl Antano Stulginskio universiteto. Kai jūs pradėjote klausti, aš galvojau, jūs turėsite klausimą dėl autostrados, nuvažiavimo link šio universiteto, nes būtent per šią parodą buvo didžiulės eilės ir buvo užkimšta tiek autostrada, tiek šalutinis kelias, tai man gerai žinoma problema. Kalbėjau su rektoriumi jau du kartus, kitą antradienį jis pats atvažiuoja, pristatys klausimą, žiūrėsime, kiek tai yra susiję su numatomais remontais, kad tą problemą spręstume, ji yra žinoma. O dėl pačių kelių tiesimo jau regionuose, tai tikrai, kiek įmanoma, kiek taisyklės nedraudžia, reikia atsižvelgti, bet man sunku atsakyti, nes nesu tiksliai susipažinęs su ta situacija, bet susipažinsiu, atsakysiu.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi T. Langaitis.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti susisiekimo ministrą, šiuo metu pavaduojantį Ministrą Pirmininką, dėl „Lietuvos geležinkelių“. Išties labai nerami situacija, pasiekia Lietuvos visuomenę ir gandai, ir informacija, kad „Lietuvos geležinkeliai“, sakyčiau, neatsakingai elgiasi su sukaupta patirtimi ir su personalu, tiesiog tuos žmones, pačius raktinius žmones, jeigu galima taip pasakyti, atiduoda konkurentams, net be įsipareigojimų, taip, kad jie negalėtų dirbti, gaudami išeitines pašalpas, konkurencingoje Latvijos rinkoje. Dėl to krovinių praradimo gal jūs šiandien galite pasakyti, kiek „Lietuvos geležinkeliai“ per šiuos metus procentiškai prarado krovinių dėl tokios neatsakingos politikos? Ačiū.
R. MASIULIS. Ačiū jums už klausimą. Kiek subjektyviai man skamba toks kaltinimas dėl krovinių praradimo, nes už sausio mėnesį turime, rodos, 5 % pervežimų augimą. Ne apie praradimus, o apie padidinimą pervežimų mes kalbame. O dėl darbuotojų, tai, deja, su kai kuriais darbuotojais „Lietuvos geležinkeliams“ teko atsisveikinti, bet priežastys visais atvejais buvo objektyvios. Jeigu mes matome paskutinį Kauno atvejį, kur žmonės, darantys negražius dalykus, buvo nutverti už rankos, tai nemanau, kad verta tokius žmones išsaugoti, dėl jų kovoti, nes jie įmonei jokios naudos neatneša, tik žalą. Taigi, kiekvienu individualiu atveju vertinama, nėra jokio susidorojimo, kai geri specialistai, geri specialistai dirba, o kai žmonės yra prisidirbę, tai, ką darysi, tenka atsisveikinti.
PIRMININKAS. Turėjo klausti T. Langaitis, tačiau nematau. Atėjo. T. Langaitis atsisako. Klausia V. Gailius. Ruošiasi R. Martinėlis.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis vidaus reikalų ministre, jums pavaldus Valstybės tarnybos departamentas vykdo Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo priežiūrą. Vakar Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje išgirdome apie situaciją, kuri susiklostė Aplinkos ministerijoje, praėjusią kadenciją garsėjusioje kaip ministerija, kuri puoselėja telefoninę teisę, šiuo atveju mes nagrinėjame situaciją, kai sprendimai priimami iškirtinai vieno elitinio medžioklės būrelio naudai. Klausimas apie daugelį sistemoje vykusių konkursų, tarnybų, padalinių, biudžetinių įstaigų vadovų atrankas, kai į šias pozicijas buvo atrenkami komisijoje dalyvaujant elitinio medžioklės būrelio nariams ir komisijos buvo atrenkami to būrelio nariai. Ar jūs padėsite aplinkos ministrui, kuriam iš tikrųjų sudėtinga, kai šis medžiotojų būrelis yra apraizgęs visą ministeriją, tai išsrėbti? O tikiu, nuoširdžiai tikiu ministro noru išskaidrinti ministerijos veiklą. Ar padėsite sutvarkyti atrankų klausimą ir ar vertinsite įvykusias, mano nuomone, neskaidrias atrankas?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą, gerbiamasis Seimo nary. Šiaip Valstybės tarnybos departamentas yra prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės de jure, de facto, galima sakyti, ir Vidaus reikalų ministerijoje, bet šiuo metu yra priimami sprendimai dėl šio departamento likimo. Direktorius buvo ilgametis, dabar paskelbtas konkursas dėl vadovo, pavaduotojų. Vėliau bus skelbiamas konkursas ir dėl direktoriaus, kai bus nuspręsta dėl departamento ateities.
Dėl neskaidrių jūsų paminėtų atrankų. Taip, tai kelia rūpestį, jeigu tokia situacija yra. Jeigu turėtume informacijos, kad tikrai tai yra objektyvu, objektyvi informacija, kurią jūs sakote, Vidaus reikalų ministerija pagal savo kompetenciją reaguotų į tokią situaciją. Yra galimybė pažiūrėti komisijos protokolus ir galbūt įvertinti tai, kas jau yra įvertinta. Nors, žinote, pagal įstatymo raidę dalyvavę asmenys turi teisę apskųsti komisijos sprendimą ir taip perkelti ginčą į teismą. Jeigu komisijos atrankoje dalyvavę asmenys tuo nepasinaudojo, tai galbūt jie nusprendė, kad teisėtai pralaimėjo? Jeigu turite tokios informacijos, prašom ateiti į ministeriją, ministerija tikrai už skaidrias atrankas, už kompetencija grįstą valstybės tarnybą ir netoleruojame jokio kitų asmenų palaikymo ar spaudimo. Prašom. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Klausia R. Martinėlis. Ruošiasi M. Bastys.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti sveikatos apsaugos ministro. Yra parengtas Farmacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kur siūloma panaikinti teisines nuostatas, ribojančias vaistinių steigimą vienu adresu. Norėčiau pasiklausti ministro nuomonės tuo klausimu?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų galima svarstyti, tik manau, kad reikėtų, kaip ir kitas priemones, kurias mes dabar ruošiame, apsvarstyti kartu su tais pačiais socialiniais partneriais, su vaistinių tinklais. Manau, kad kaip viena iš galimų priemonių, gerinant informacinę rūpybą, ji galėtų būti svarstoma. Bet ar mes esme pasiruošę tokią priemonę įgyvendinti dabar, ar ji laiku, aš manau, reikėtų pasvarstyti.
PIRMININKAS. Klausia M. Bastys. Ruošiasi M. Majauskas.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų susisiekimo ministrui. Gerbiamasis ministre, jums gerai žinomas informacinių išteklių konsolidavimo klausimas. Prašom pasakyti, kas yra numatyta tuo klausimu artimiausiu metu veikti ir daryti? Dėkoju už atsakymą.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Tie darbai, kurie buvo daromi buvusios Vyriausybės, yra tęsiami. O dėl centralizavimo, šiuo metu su Vyriausybės kanceliarija, su Vidaus reikalų ministerija ir su Teisingumo ministerija mes ieškome būdo, kaip labiau centralizuoti informacinių išteklių valdymą, politikos nustatymą. Spręsime, kur vis dėlto svorio centras, kurioje ministerijoje ir kanceliarijoje turėtų atsirasti, dar galutinio sprendimo neturime, bet norime juos labiau centralizuoti, negu buvo praėjusios kadencijos metu, kai dėl pagrindinio klausimo – dėl šių sistemų vystymo mes matėme trijų ministerijų nesusikalbėjimą. Kai vis dėlto išskaidytas ūkis trims ministerijoms, susikalbėti yra daug sunkiau. Dabar diskusijų stadija, kur vis dėlto tas svorio centras turėtų būti, kad Lietuvoje turėtume panašiai, kaip būdavo kitose šalyse. Vienoje vietoje – centralizuotas sprendimų priėmimas, o jau ministerijoms yra paskirstomi darbai atlikti. Dabar yra plėtros stadija.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi S. Gentvilas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas gerbiamajam sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai. Mes ne vieną kartą diskutavome labai populiaria ir mėgstama savižudybių tema. Jūs lankėtės Savižudybių prevencijos komisijoje, buvo daug diskusijų, daug susitikimų, net ir darbo grupė buvo įkurta. Ačiū, kad pakviečiate joje dalyvauti. Bet šalia visų šitų susitikimų ir šitos veiklos, taip pat įvyko ir keletas kitų dalykų. Tai M. K. Čiurlionio menų mokykloje pasikorė jaunuolis, kuris taip pat dirbo ir Operos ir baleto teatre, bet matau, kad kultūros ministrei tas ne taip svarbu, kaip ir nebuvo svarbu, kai mes su ja anksčiau kalbėjome. Tuo pat metu Panevėžio profesinio rengimo centre pasikorė du žmonės, bendruomenės nariai, tai ir mokytojas, ir mokinys. Prašau atkreipti dėmesį – po du per metus nusižudo jaunuolių paauglių tenai. Sangrūdos gimnazijoje per pastaruosius du mėnesius smurtą patyrė, ne tai kad smurtą patyrė, nusižudė irgi ne vienas, o du paaugliai dvyliktokai iš tos pačios klasės. Tai aš noriu paklausti, ministre, ką iš tikrųjų jūs padarėte, nes eidamas į rinkimus deklaravote, kad tai svarbi tema. Jūsų Vyriausybės programoje tai yra vienas iš prioritetų. Komisijoje atėjęs sakėte, kad darysite konkrečius darbus. Tai aš noriu paklausti, kas iš tikrųjų yra daroma? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū jums už klausimą. Tikrai jūs įvardijote labai skaudžius pavyzdžius, kurie tik dar kartą iliustruoja, kad Lietuva turi labai rimtą problemą, susijusią su savižudybėmis. Iš dalies jūs pats jau ir atsakėte į savo klausimą, paminėdamas tas sritis, kur jau darbuojamės. Tai ministerijos darbo grupei yra duotas pavedimas, jeigu gerai prisimenu, balandžio mėnesį grupė turi baigti darbą tam, kad parengtų visai šaliai tinkamą algoritmą savižudybių prevencijos ir reagavimo, tai, ką yra padaręs Kupiškis, ką, kiek žinau, darė Vilnius, daro kiti miestai. Šiandien buvome susitikę su Kauno miesto atstovais, jie pristatė savo mieste patvirtintą algoritmą ir tariamės, kaip jį integruoti, sinchronizuoti su tuo, kas yra rengiama visai šaliai. Aš jau esu minėjęs, kad Visuomenės sveikatingumo fonde yra pusė lėšų numatyta savižudybių prevencijai ir jos yra suplanuotos darbuotojų mokymui, tai yra vadinamųjų vartininkų, kaip identifikuoti savižudybės riziką. Aš manau, kad šita Vyriausybė yra, ko gero, pirmoji, kuri ne apie šias priemones kalba, bet jas realiai pradeda įgyvendinti. Savaime aišku, jeigu jūs klausiate, kas yra padaryta, kad nebūtų įvykusios konkrečios tos savižudybės, tai vėlgi turime suprasti, kad tiems mokymams, specialistams parengti ir algoritmams parengti yra reikalingas laikas, ir mes negalime to padaryti per dieną. Bet visus įsipareigojimus, kuriuos mes esame davę, mes tikrai juos įgyvendinsime. Juo labiau kad didele dalimi atvejų mes tikrai stengiamės kalbėtis su visais specialistais, juos įtraukti, tarp jų, kaip minėjote, ir jus įtraukti į tas veiklas, kur yra įmanoma.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi R. Tamašunienė.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už žodį. Klausimas galėtų būti adresuotas tiek užsienio reikalų ministrui, tiek socialinės apsaugos ir darbo ministrui, tiek vidaus reikalų ministrui. Užvakar Bašaras al Asadas su Rusijos pagalba dujų ataką surengė Sirijoje, per kurią žuvo 85 civiliai žmonės, ir tai yra tik dar viena ataka prieš civilius gyventojus Sirijoje per šešerius metus trunkantį karą. Europos pozicija yra lėkšta šituo klausimu, bet aš ne apie tai. Aš labiau apie pabėgėlių klausimą, kur Lietuvos vaidmuo irgi yra reikšmingas. Pabėgėlių mes esame šiuo metu priėmę tik ketvirtadalį įsipareigotos kvotos, tai yra apie 250 iš 1 tūkst. pažadėtų Europai. Tai nėra tik įsipareigojimas Europai, bet ir mūsų humanitarinė pareiga gelbėti tokius savo diktatoriaus skerdžiamus žmones kaip šie.
Mano klausimas jums. Kaip jūs atsakote į pabėgėlių krizę ir kiek bus pagaliau perkelta iš to 1 tūkst. numatytų pabėgėlių į Lietuvą, nes šitą klausimą kiekvieną kartą susidūrus tiek dėl Astravo, tiek dėl kitų, tiek dėl pieno kvotų, Pietų Europos valstybės kelia kaip pavyzdį Lietuvą, nevykdančią savo įsipareigojimų. Mes turime suprasti savo Europos partnerius ir aš labai noriu konkrečiai paklausti, kas daroma dėl pabėgėlių perkėlimo ir kada tai bus baigta?
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Gal aš, jeigu kas iš kolegų papildys, bet aš gal pradėsiu nuo to, kad labai ačiū už klausimą. Pirmiausia pats tas klausimas mūsų parlamente, toks, kokį jūs jį uždavėte, jau yra teigiamas ta prasme, kad rodome savo suinteresuotumą, aiškią poziciją ir tikrai mes dalyvaujame šiame procese. Patikslinsiu skaičius, 262, jeigu tiksliau. Aišku, yra įvairių niuansų, bet vis dėlto noriu, kad jūs irgi žinotumėte, kad mes esame lentelės viršuje šiuo požiūriu. Ne todėl, kad esame patys labai kruopščiai dirbantys, bet dėl to, kad pats procesas iš tikrųjų dėl įvairių priežasčių stringa. Bet Lietuva tikrai neišsiskiria blogąja prasme, ji kaip tik yra tarp tų, kurie pirmauja. Tai pirmas momentas.
Dar norėjau dėl Sirijos įvykių. Mes labai operatyviai visada reaguojame į juos, mes tikrai smerkiame tokius metodus kovos, jeigu taip galima pavadinti kabutėse, kai Rusijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad nepakanka faktų ir argumentų, kad būtų galima griežtai reaguoti Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, tai mes nemanome, kad apie 30 žuvusių vaikų, 20 žuvusių moterų iš to skaičiaus yra nepakankami faktai. Tai yra griežtai smerktinas įvykis, ne tik žudymas, bet ir dujų naudojimas, ir apskritai pats elgesys su savo žmonėmis. Šią principinę poziciją mes išsakome tarptautiniuose forumuose, taip pat ir viešai skelbiame.
O grįžtant prie pabėgėlių, tai procesas nėra lengvas, naujas mūsų valstybėje, kaip jūs žinote, bet mes labai kruopščiai, manau, tą darbą dirbame. Yra įvairūs aspektai perkeliant tuos asmenis, nes žiūrima ir į jų galimą grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui, mes tikrai neperkelsime tokių asmenų, kurie komplikuos čia saugumo situaciją. Tačiau tie, kurie tikrai pabėgėliai nuo karo, tie, kurie tikrai reikalauja pagalbos, mes tą pagalbą suteiksime. Jeigu jie panorės čia likti, nes jie irgi nėra kaliniai, jų negalima priversti. Niekam ne paslaptis, kad kai kurie ir neužsibūna Lietuvoje. Bet šią pareigą – perkelti, įsipareigojimus vykdyti mes tikrai atliksime atsakingai.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi V. Kamblevičius.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano tokia intencija ir prašymas suvesti bendram darbui du ministrus: sveikatos apsaugos ir susisiekimo. Praeitais metais buvo priimtas Triukšmo valdymo įstatymas ir įsigaliojo nuo lapkričio mėnesio, tačiau abi ministerijos, atsakingos už poįstatyminių aktų parengimą, iki šiol jų neparengė ir Kelių direkcija negali įgyvendinti regioninių kelių rekonstrukcijos darbų. Tokie man žinomi keliai: tai Pilaitė per Zujūnus, Čekoniškės, Sudervė, Rudamina, Turgeliai, Paneriai ir t. t. Tai gatvės, regioniniai keliai, kurie yra miestelių centrinės gatvės. Situacija yra labai bloga. Zujūnai plaukioja, nesaugu, vaikai negali saugiai eiti į mokyklą, grįžti iš jos ir t. t. Abi ministerijos turi patvirtinti triukšmo ribinius dydžius, kad būtų įmanoma įrengti tuos kelius ir pakeisti iki šiol galiojančią nenormalią normą, kai tuose miesteliuose reikia įrengti sieneles, o kurių įrengti neįmanoma, nes yra nuovažos į sklypus, yra daugiabučiai namai prie pat regioninio kelio. Tai mano labai didelis prašymas ir klausimas, kada galų gale jau tikrai tie poįstatyminiai aktai bus patvirtinti ir Kelių direkcija galės pradėti parengtų projektų įgyvendinimą? Ačiū.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Tikrai išnagrinėsime. Man šiek tiek keista, kad tik šita kliūtis gali būti, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija negalėtų daryti darbų, bet tikrai užtikrinu – pasidomėsiu ir asmeniškai atsakysiu jums.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi A. Gaidžiūnas.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Klausimas būtų žemės ūkio ministrui. Vakar mes Konstitucijos salėje ilgai posėdžiavome, kas laukia žemės ūkio po 2020 metų. Norėjau, ministre, paklausti, kada bus parengta bendra žemės ūkio politikos strategija?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Tų strategijų turime tikrai ne vieną. Neseniai Agrarinės ekonomikos institutas baigė rengti studiją ir strategiją „Lietuvos žemės ūkis ir kaimas iki 2030 metų“. Kaip žinote, mes turime Vyriausybės patvirtintą gyvulininkystės vystymo programą. Tai iš tikrųjų mes tų programų ir strategijų turime. Be abejo, aš manau, svarbiausia artimiausiems ketveriems metams yra Vyriausybės programa ir priemonių planas. Bet turbūt ne nuo strategijų, ne nuo planų priklauso, kokią mes turime žemės ūkio ir kaimo situaciją. Bet jūsų klausimas teisingas ir vakar ta diskusija parodė bendrąją žemės ūkio politiką po 2020 metų, kad tos derybos ir diskusijos vyks ir jos turbūt nuolat vyks.
PIRMININKAS. Klausia A. Gaidžiūnas. Ruošiasi E. Pupinis.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Ačiū. Mano klausimas būtų dėl Darbo biržos viešųjų darbų. Nuo šių metų liepos 1 dienos Lietuvos darbo birža pagal Viešųjų darbų programą nebesiųs bedarbių dirbti viešųjų darbų. Galimybė porą mėnesių padirbėti už minimalų atlyginimą – ilgalaikiai bedarbiai buvo didelė paspirtis seniūnijoms, savivaldybės įstaigoms. Viešuosius darbus dirbantys šienauja valstybės žemės plotus kaimuose, miesteliuose, tvarko kapines, parkus. Dabar šitie bedarbiai jau negalės atlikti tų darbų ir seniūnijos nerimauja, kaip dabar bus, netekus šios darbo jėgos, kaip reikės išgyventi, ar kaimai ir miesteliai nepaskęs žolėse ir šiukšlyne. Kaip numatote spręsti šią problemą?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Nuo liepos 1 dienos savivaldybėms yra perduodamos aktyvios darbo rinkos priemonės, kurios pačios gali, nusistačiusios tvarką, įgyvendinti ir viešuosius darbus. Mes kaip tik šiandien į ministeriją buvome pasikvietę savivaldybių atstovus, kad paaiškintume, kaip tai daryti. Savivaldybės nori, kad mes duotume tam tikrą tipinę tvarką, kaip tos aktyvios darbo rinkos priemonės būtų organizuojamos savivaldoje, tačiau mes kartu su savivaldybėmis tariamės, ar tikrai jos reikia, nes tikrai situacijos dėl nedarbo yra labai skirtingos kiekvienoje savivaldybėje. Manau, kadangi jau ne pirmą kartą girdime šį klausimą, reikia daugiau komunikacijos ir aiškumo. Mes tą stengsimės užtikrinti.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau užduoti klausimą arba pavaduojančiam premjerą ministrui, arba žemės ūkio ministrui. Šiandieną Seime valdančioji dauguma su dideliu entuziazmu pritarė Žemės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimui, kuriuo disponavimas žeme turėtų būti iš Nacionalinės žemės tarnybos perduodamas savivaldybėms. Tai norėtųsi sužinoti, ar tai valdančiosios daugumos improvizacija, ar iš tikrųjų tai yra Vyriausybės pozicija, kad žemė būtų perduota? Žinome analogišką klausimą 2008 metais, kuomet buvo toks pat įstatymas vetuotas Prezidentės. Norėtųsi jūsų pozicijos, kuri padėtų apsispręsti Seimui, kaip elgtis toliau. Ačiū.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Aš labai tikiuosi, kad įvyko nesusipratimas. Nežinau, negirdėjau, kaip Seime buvo tas įstatymo projektas pristatytas, bet tikriausiai visiems yra aišku, kad, neužbaigę žemės reformos, negrąžinę žemės savininkams, mes niekaip niekam jokių funkcijų negalime perduoti. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Vyriausybės ir Prezidentės institucijos nuomonė yra vienareikšmiška, kad valstybinę žemę administruoti ir prižiūrėti turi valstybės įmonė, šiuo atveju tai yra Nacionalinė žemės tarnyba. Aš nelabai įsivaizduoju, kaip šiandien Seimas galėjo pritarti tokiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi A. Šimas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra vidaus reikalų ministrui. Gerbiamas ministre, pagal šiandien galiojančią tvarką Lietuvoje nuolat gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai gauna plastikinę kortelę, asmens identifikavimo dokumentą. Tuo tarpu Europos Sąjungos šalių gyventojai gauna pažymą (teisė nuolat gyventi Lietuvoje), kuri iš principo yra tiesiog A4 formato popieriaus lapas, kuris neatitinka elementarių nei saugumo, nei patogumo kriterijų. Ar nemanote, kad būtų tikslinga sulyginti tuos dokumentus ir Europos Sąjungos piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje, taip pat išduoti plastikinę kortelę? Tai iš tiesų palengvintų nemažos grupės Lietuvoje gyvenančių kitų Europos Sąjungos šalių piliečių nuolatinių, kasdieninių darbų, rūpesčių tvarkymą.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Taip, problema žinoma, ir labai taikli pastaba. Jeigu keltume tokį klausimą, paklaustų, kiek tai kainuoja įgyvendinti. Yra apskaičiuota, kiek tai kainuotų. Iš principo tai nėra didelės išlaidos. Manau, save gerbiančioje valstybėje turėtų būti išduodami normalūs, laminuoti ar korteliniai dokumentai, o ne A4 formato lapas. Pritariu jūsų nuomonei. Pasižiūrėsime, paieškosime galimybės, kad taip ir būtų daroma.
PIRMININKAS. Klausia A. Šimas. Ruošiasi I. Šimonytė.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Vidaus reikalų ministrui man kažkaip sekasi tuos klausimus užduoti. Dabar kelia nerimą savivaldybių priešgaisrinių tarnybų darbuotojai. 2006 metais vidaus reikalų ministro įsakymu buvo patvirtinta… funkcijoms atlikti lėšų skaičiavimo metodika, kurios dalį sudaro ir priešgaisrinės saugos funkcijos, deleguotos savivaldybei, lėšų skaičiavimas. Vadovaudamosi šia metodika, rajonų priešgaisrinės tarnybos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos teikia reikalingų numatomų lėšų poreikį. Tačiau departamentas dėl apskritai nepakankamai gaunamų lėšų sumažina suskaičiuotas ir numatytas lėšas. Kokių priemonių bus imtasi, kad užtikrintume reikiamą finansavimą tiek deleguotoms funkcijoms užtikrinti, tiek visai priešgaisrinei gelbėjimo sistemai?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Taip, dar prieš tai ir premjeras yra kalbėjęs apie šią problemą ir buvo pasakyta, kad deleguotoms funkcijoms įgyvendinti savivaldai buvo numatyta pinigų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente, bet dėl tam tikrų priežasčių tie pinigai nepasiekdavo savivaldybių. Šita situacija žinoma. Naujas departamento direktorius informuotas, manau, kad šiemet taip nebus. O kokie yra realūs poreikiai departamento, na, mes žinome, buvo pateikta, kiek reikėtų padidinti biudžetą 2018 metams, bandysime padidinti.
Taip pat yra keliami tikslai, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas peržiūrėtų ir savo struktūrą, ir kitų įstaigų valdymo struktūras, gal atsisakytų tam tikrų bendrų funkcijų vykdymo, kad būtų galima sutaupyti. Matome, ir policija, ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba juda ta linkme centralizuojant, didinant efektyvumą. Šiuo atveju Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas tokių veiksmų nesiėmė. Yra sena struktūra, kokia patvirtinta prieš 15–16 metų, tokia ir yra. Lėšų ieškosime ir valstybės biudžete. Manau, dėl deleguotų funkcijų tikrai šiemet savivaldybėms bus mokama tiek, kiek reikia, kad ugniagesiams būtų sumokėtas visas darbo užmokestis.
PIRMININKAS. Klausia I. Šimonytė. Ruošiasi R. Juška.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kadangi nematau premjero nei finansų ministro, tai paklausiu taip pat vidaus reikalų ministro. Gerbiamas ministre, aš prieš kurį laiką esu į jus kreipusis prašymu žmonių, kurie dėl verslo poreikių turi poreikį turėti du pasus. Ir iš ministerijos gavau tokią abrakadabrą, iš kurios nesupratau, ar ministerija mato problemą, ar nemato problemos ir ar ruošiasi ką nors su tuo daryti.
Tuomet aš kreipiausi į Parlamentinių tyrimų centrą, kuris man padarė labai puikią Europos Sąjungos šalių praktikos analizę. Iš tos analizės matyti, kad absoliučioje daugumoje šalių tokia galimybė yra žmonėms, kuriems to reikia dėl verslo reikalų arba kai tai yra dvi šalys, kurios viena kitos vizų nenori pasuose matyti. Noriu paklausti. Jeigu aš jums persiųsiu šitą analizę, ar vis dėlto ministerija pasižiūrės į tą reikalą iš esmės, o ne biurokratiškai taip, kaip pirmą kartą? Ačiū.
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą, už pastabą. Tikriausiai jūs man atsiuntėte, aš užmetęs akį pavizavau, darbuotojai surašė, aš pasirašiau ir jūs gavote taip, kaip buvo surašyta pagal įstatymo raidę be didesnio filosofavimo. Jeigu jūs įmestumėte tokią analizę, kuri atitinka teisės aktų reikalavimus, manau, galima svarstyti ir taip pasielgti.
PIRMININKAS. Klausia R. Juška. Ruošiasi K. Bacvinka.
R. JUŠKA (LSF). Aš norėčiau kreiptis į socialinės apsaugos ir darbo ministrą. Klausimas išties labai jautrus ir, manyčiau, aktualus visos Lietuvos neįgaliesiems. Pavyzdys būtų toks. Apie visiškai neefektyvų autotransporto, skirto neįgaliesiems, regionuose panaudojimą, švelniai sakant, gal geriau tiktų visišką nenaudojimą. Pavyzdys, ministre. Jurbarko rajono neįgaliųjų draugija neturi transporto priemonės, kuria galėtų nuvežti savo narius į užsiėmimus draugijoje bei įvairius renginius. Neįgaliesiems pritaikytą transporto priemonę turi sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“. Kaip žinome, Respublikoje beveik visuose rajonuose yra, tačiau jie neturi vairuotojo etato. Norėdami nuomotis transporto priemonę, neįgalieji privalo apmokėti nustatytą kainą už nuvažiuotus kilometrus, iš savo asmeninių lėšų sumokėti vairuotojui. Transporto priemonė priklauso Lietuvos neįgaliųjų departamentui, su kuriuo bendrija „Viltis“ sudariusi panaudos sutartį. Jurbarko neįgaliųjų draugija siūlo, kad minėta transporto priemone galėtų naudotis visi rajone esantys neįgalieji, ir, manyčiau, visiškai nesudėtinga, kad jūs pavestumėte Neįgaliųjų departamentui spręsti šitą klausimą. Ar nemanote, kad tai tikslinga padaryti dėl efektyvaus neįgaliųjų transporto panaudojimo?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Tikrai transportu, kuris skirtas savivaldai, savivaldybės teritorijoje esantiems neįgaliesiems, turėtų turėti galimybę naudotis visi. Aš pasidomėsiu, kad ta tvarka būtų užtikrinta, ir ypač atkreipsime dėmesį į Jurbarko situaciją. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia K. Bacvinka.
K. BACVINKA (LVŽSF). Planavau klausti aplinkos apsaugos ministro, bet kadangi jo nėra, tai gal žemės ūkio ministras galės atsakyti. Sodininkų bendrijos nuo žemės reformos pradžios niekaip negali išspręsti savų problemų. Jos kreipėsi į turbūt visas valstybės institucijas pagalbos dėl kelių remonto, centralizuotos kanalizacijos, vandentiekio įrengimo. Daugelis sodininkų bendrijų teritorijoje esančių kelių yra apverktinos būklės, tačiau nėra kam jų remontuoti, valyti, prižiūrėti. Tiek Aplinkos, tiek Žemės ūkio ministerijos bendrijų iškeltas problemas pastumdo viena kitai ir iki dabar reikalai nepajuda iš vietos. Šiuo metu Aplinkos ministerijos, kiek man žinoma, Saugomų teritorijų kraštovaizdžio skyrius Vyriausybei yra pateikęs Sodininkų bendrijos įstatymo projektą, kuriame turėtų būti sprendžiama, kaip sodininkų bendrijų teritorijose esančią bendro naudojimo valstybinę žemę perduoti savivaldybėms, kad pastarosios galėtų joje esančius kelius įrašyti į savo gatvių balansą ir tinkamai prižiūrėti.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Dėkui už klausimą. Aišku, Žemės ūkio ministerija turbūt ne tiek daug bendro turi su sodų bendrijomis, tik tiek, kad Nacionalinė žemės tarnyba administruoja valstybinę žemę. Aš šiandien irgi mačiau, yra gautas iš Vilniaus miesto savivaldybės paklausimas dėl to, kad kai kurios sodų bendrijos išvis norėtų, kad būtų naikinamas sodų bendrijų statusas, nes, aišku, daugeliu atvejų tai netgi trukdo bendrijoms tvarkytis tuos dalykus, apie kuriuos jūs minėjote, t. y. kelius, vandentiekį. Bet šiaip daugeliu atvejų sodų bendrijos priklauso savivaldybėms. Aišku, ko gero, Aplinkos apsaugos ministerija, jeigu ji tokią pareigą turi, parengs metodiką, bet pačią metodiką turės įgyvendinti savivaldybės.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti laikas baigėsi. Dėkojame ministrams.
Reaguodamas į E. Gentvilo pasisakymą, norėčiau informuoti Seimo narius, kad šiuo metu į komandiruotes yra išvykę šie ministrai: M. Vainiutė, V. Šapoka, M. Sinkevičius, K. Navickas, R. Karoblis ir J. Petrauskienė. (Balsai salėje) Ir taip pat Ministras Pirmininkas.
16.04 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 5, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 straipsnių, IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-439 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 5, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14 ir 15 straipsnių, IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-439. Pranešėja – D. Brasiūnaitė.
D. BRASIŪNAITĖ. Laba diena. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, norėčiau pristatyti Rinkliavų įstatymo pataisas. Projektas yra parengtas atsižvelgiant į praktikoje pastebėtus Rinkliavų įstatymo reglamentavimo trūkumus.
Kas yra siūloma šiuo projektu? Projektu yra siūloma suteikti savivaldybėms teisę nustatyti delspinigius už laiku nesumokėtą vietinę rinkliavą ir tokiu būdu sudaryti efektyvesnes vietinių rinkliavų administravimo sąlygas. Remdamosi projektu, savivaldybių tarybos turės teisę pačios nustatyti delspinigių dydį, tačiau tas dydis negalės viršyti finansų ministro pagal Mokesčių administravimo įstatymą nustatyto delspinigių dydžio.
Projektu taip pat yra siūloma konkretizuoti valstybės rinkliavos mokėjimo terminus ir nustatyti teisines pasekmes laiku tų rinkliavų nesumokėjus.
Projektu taip pat yra siūloma suderinti įstatymo nuostatas su nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Visų pirma, panaikinti vietines rinkliavas už gyvūnų, šunų ir kačių registravimą daugiabučiuose namuose, nes šią funkciją, remiantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, atlieka nebe savivaldybės.
Taip pat yra siūloma naikinti vietines rinkliavas už leidimą pardavinėti pirotechnikos priemones, nes šiuos leidimus, remdamiesi teisės aktais, taip pat išduoda ne savivaldybės, o policijos komisariatai.
Taip pat siūloma, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reglamentus, išplėsti išlaidų, kurios yra vertinamos nustatant valstybės rinkliavos dydį, sąrašą tais atvejais, kai tos išlaidos yra labai aiškiai atskleistos Europos Sąjungos reglamentuose.
Paskutinis momentas, kurį noriu pažymėti, kad projektu taip pat yra siūloma naikinti vietinę rinkliavą už šunų laikymą daugiabučiuose namuose atsižvelgiant į šios rinkliavos diskriminacinį pobūdį, nes ją moka tiktai gyventojai, kurie gyvūnus augina daugiabučiuose namuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Jūsų nori paklausti S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama pranešėja, norėjau paklausti, ar jūs nematytumėte logikos Rinkliavų įstatyme numatyti nuostatą, kad kiekviena rinkliava būtų pagrįsta metodika, nes šiandien ne visos rinkliavos yra pagrįstos ir jų išlaidos nėra apskaitomos? Pavyzdžiui, įvažiavimo į Neringą mokestis, vadinamoji ekologinė rinkliava, gali būti išleistas biurokratams išlaikyti ar dar kam nors, bet ne prisidėjimui prie nacionalinio parko ar prie ekologijos iš esmės. Nereguliuodami, nekontroliuodami, kur rinkliava yra išleidžiama, iš esmės leidžiame savivaldybėms (ne visoms) manipuliuoti šitomis surenkamomis rinkliavomis. Konkrečiai, pavyzdžiui, Neringoje tai yra apie 4 mln. eurų. Dėkoju.
D. BRASIŪNAITĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų aš atskirčiau du dalykus, t. y. valstybės rinkliavą ir vietinę rinkliavą. Valstybės rinkliavos dydžiai ir kas įeina į tuos dydžius yra labai aiškiai reglamentuota Rinkliavų įstatyme. O vietinė rinkliava, kaip ir pažymėjo Konstitucinis Teismas savo išaiškinimuose, yra truputėlį kitokio pobūdžio negu valstybės rinkliava. Atsižvelgiant tiek į Vietos savivaldos įstatymą, tiek į Savivaldos chartiją, iš tiesų ta laisvė yra palikta pačiai savivaldybei apsispręsti nuostatuose tiek dėl dydžio, tiek dėl panaudojimo. Dėkui.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiama Daiva, sakykite, ar nesvarstėte išbraukti gyvūnų, t. y. šunų, kačių, laikymą daugiabučiuose namuose, nes iš tikrųjų matome, kad ir nelabai daug yra surenkama lėšų ir plius tos lėšos iš tikrųjų labai retai kada yra panaudojamos tai infrastruktūrai, už kurią tos lėšos yra renkamos. Ar nemanytumėte, jog būtų prasminga atsisakyti šito mokesčio?
D. BRASIŪNAITĖ. Ačiū už klausimą. Šiuo projektu kaip tik tai ir yra siūloma. Siūloma atsisakyti vietinės rinkliavos už gyvūnų laikymą daugiabučiuose namuose. Šį siūlymą mes įtraukėme atsižvelgdami į tai, kad Vyriausybė buvo pateikusi teigiamą išvadą dėl analogiško gerbiamos Seimo narės V. Čmilytės-Nielsen pasiūlymo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra. Dėkojame pranešėjai.
D. BRASIŪNAITĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, norėčiau paraginti palaikyti šį projektą, kuris sureguliuoja vietinių rinkliavų rinkimo tvarką siekiant pagerinti rinkliavų surinkimą ir administravimą. Šiandien dalis iš vietinių rinkliavų surenkamų lėšų yra atskirais atvejais netgi mažesnė nei jų administravimo kaštai. Vienas iš tokių pavyzdžių ką tik paminėta gyvūnų laikymo daugiabučiuose namuose rinkliava, kurios atsisakyti jau kelerius metus kartu su kolegomis siūliau ir kurią šiuo projektu kaip tik ir siūloma naikinti. Taigi kviečiu palaikyti šį reikalingą projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau nuomonių nėra. Kviečiu balsuoti. Kas palaikote įstatymo projektą, balsuokite už, kas nepritariate, prieš arba susilaikykite.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 88, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Daugiau siūlymų nematau. Siūloma svarstyti gegužės 11 dieną.
16.11 val.
Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 2, 12, 14, 15, 19, 21, 24, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4775 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-3 klausimas – Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 2, 12, 14, 15, 19, 21, 24, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4775. Pranešėjas – viceministras R. Burokas.
R. BUROKAS. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiamas svarstyti Reklamos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurio pagrindinis tikslas yra pagerinti reklamos verslo aplinką ir sumažinti administracinę naštą. Suskaičiuota pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, kad administracinė našta turėtų sumažėti 350 tūkst. eurų per metus.
Pagrindiniai įstatymo projekte numatyti pakeitimai: įtvirtinti aiškią leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarką; siekiant operatyviau spręsti leidimų išdavimų klausimus, savivaldybėse, kuriose gyventojų skaičius didesnis kaip 100 tūkst., su leidimų išdavimu susijusius klausimus nustatoma spręsti savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam asmeniui; taip pat supaprastinti reklamos įrengimo ant daugiabučių namų procedūrą. Iki šio įstatymo įsigaliojimo datos numatomas išduotų leidimų galiojimo tvarkos reglamentavimas ir kiti pakeitimai, tikslinamos kai kurios sąvokos, pažeidimų nagrinėjimo procedūros ir kita. Prašau pritarti įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti I. Rozova.
I. ROZOVA (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, norėjau paklausti tokio dalyko. Kad įrengtų išorinę reklamą, 12 straipsnyje parašyta: „Reikia gauti butų ir kitų patalpų savininkų pritarimą.“ Ir tam pagal jūsų projektą planuojama šaukti kažkokį susirinkimą, dalyvavusių nuomonę sužinoti arba, jeigu jie negali dalyvauti, raštu gali pareikšti savo nuomonę. Kad būtų pritarta, reikia gauti ne mažiau negu vieną ketvirtąją visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų. Viskas čia aišku, bet aš noriu jūsų paklausti.
Sakykite, o kas nutiks, jeigu nebus, neįvyks tas susirinkimas, nebus norinčių balsuoti ir išreikšti savo nuomonę paštu, nes žmonių yra visokių ir, be to, mes žinome, kad dabar daug butų savininkų išvis išvyko iš Lietuvos, negyvena. Tai, vadinasi, ta misija bus neįmanoma.
R. BUROKAS. Taip, tai pagal Civilinį kodeksą yra numatyta daugiabučių namų sprendimų, taip pat bendrijų sprendimų priėmimo tvarka. Jeigu, kaip numatyta įstatymo projekte, kad šiuo metu pagal dabartinį reglamentavimą yra reikalaujama gauti visų savininkų daugumos sutikimą, tai mūsų siūlymas yra, kad nuo dalyvavusių susirinkime arba raštu išreiškusių namo butų savininkų sutikimą. Jeigu reikiamas skaičius balsų priimti sprendimui nebus gautas, tai sprendimas nebus priimtas, vadinasi, ir leidimo pakabinti šviečiančią reklamą nebus išduota.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kitas klausiantis K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, visų pirma mano prašymas būtų arčiau mikrofono, nes mes sunkiai girdime. O dabar klausimas. Kaip bus su dabar naujai plintančia reklama ant senų, galbūt net ir techninių apžiūrų neperėjusių automobilių, kaip numatyta, kokios baudos numatytos, ar bus kontrolė? Nes tas masiškas paplitimas – užimamos stovėjimo aikštelės dėl tokios naujos reklamos formos. Ar jinai bus įteisinta, ar ne?
R. BUROKAS. Dėkui už klausimą. Pagal mūsų siūlomą įstatymo projektą tokiems automobiliams, kurie nėra naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį, ar tai būtų keleivių vežimas, ar krovinių vežimas, taip pat reikės gauti savivaldybės arba savivaldybės vykdomojo organo sutikimą, savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo turės duoti sutikimą toms transporto priemonėms iškabinti reklamą. Lygiai taip pat to leidimo galiojimas galės būti sustabdomas. Priėmus šį įstatymą, atsiras teisinis pagrindas, kaip jūs minėjote, senoms transporto priemonėms, nenaudojamoms transporto priemonėms neišduoti leidimų, sustabdyti leidimą, jeigu tas leidimas buvo išduotas, ir panašiai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra. Galite užimti savo vietą. Toliau motyvai dėl viso, taip pat nėra užsirašiusių. Kviečiu balsuoti po pateikimo. Kas palaikote įstatymo projektą, balsuokite už, kas nepritariate, prieš arba susilaikykite.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 10 Seimo narių. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomų nėra ir niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną.
16.17 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 6, 38, 58 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-511 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 6, 38, 58 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-511. Pranešėjas – ministras Ž. Vaičiūnas. Pateikimas.
Ž. VAIČIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo įstatymo pakeitimo projektu siekiama perkelti direktyvos nuostatas, direktyvos, kuri įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 9 d. Šia direktyva iš dalies keičiamos direktyvos dėl benzino ir dyzelinių degalų kokybės ir skatinama naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją.
Direktyva siekiama skatinti iš atliekinių žaliavų pagamintų vadinamųjų antros kartos biodegalų gamybą ir vartojimą, taip mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas transporto sektoriuje, bei sumažinti žemės paskirties keitimo riziką tam, kad naudingi plotai nebūtų apsodinami, apželdinami energetiniais augalais.
Direktyvos nuostatos numato, kad iki šių metų balandžio 6 dienos, t. y. iki šiandien, valstybės narės turi nustatyti antros kartos biodegalų siektiną rodiklį ir informuoti Europos Komisiją, o kitas direktyvos nuostatas poįstatyminiais aktais į nacionalinės teisės aktus perkelti iki šių metų rugsėjo 10 dienos.
Įstatymo projektu iš esmės nustatomi du dalykai: pirma, pirmos kartos biodegalų, pagamintų iš maistinių ar pašarinių augalų, dalis ir ši dalis turi būti ne mažesnė kaip 7 % transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo. Antra, tai yra antros kartos biodegalų, pagamintų iš atliekinių žaliavų, dalis. Valstybė sieks, kad ši dalis sudarytų 0,5 % transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo.
Iš esmės tai yra valstybės strateginis tikslas. Šiuo įstatymu papildomos prievolės sektoriui nėra nustatomos. Planuojama, kad 0,5 % rodiklį Lietuva gali pasiekti skatindama dujinių biodegalų, t. y. biometano, vartojimą ir pirmiausia tai būtų viešajame transporte. Tokiu būdu būtų skatinama vietinių energijos išteklių gamyba.
Šios įstatymo pataisos iš esmės sukurs teisinį pagrindą antrosios kartos biodegalų gamybai ir vartojimui, taip pat mažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas transporto sektoriuje ir, trečia, leis lengviau pasiekti 10 % atsinaujinančių energijos išteklių bendrąją dalį transporto sektoriuje. Šiandien pirmos kartos biodegalai sudaro 4,5 % transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo, ir maksimaliai galimas pagal standartus, netgi padidinus įmaišymą, būtų 6 %. Vadinasi, tam, kad 2020 metais pasiektume 10 % atsinaujinančių išteklių dalį transporte, turime vystyti ir alternatyvius antrosios kartos degalus. Šiuo atveju biometanas, kaip antrosios kartos biodegalai, yra ekonomiškai efektyviausia priemonė siekiant 10 % atsinaujinančių išteklių dalies transporto sektoriuje. Dėkui.
PIRMININKAS. Klausia K. Bartkevičius.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, biodyzeliną taip pat gamina ir Lietuvoje esančios įmonės. Sakykite, koks bus poveikis pirmos kartos biodegalų gamybai? Ar nebus uždarytos šios įmonės, kokiomis priemonėmis bus skatinamas antros kartos biodegalų naudojimas ir kiek lėšų tai gali pareikalauti? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Iš tikrųjų pirmos kartos biodegalų gamybai jokios neigiamos įtakos nebus, nes, kaip minėjau, šiuo metu turime 4,5 % ir netgi esant maksimalioms apimtims galima 6 % pagaminti, tai netgi numatome tam tikrą erdvę, papildomą diapazoną, jeigu būtų, sakykime, investicijų daugiau ir tos gamybos būtų daugiau pirmos kartos biodegalų. Tai tikrai nebus taip, kad turėtų užsidaryti pirmosios kartos biodegalų gamybos… to tikrai nebus.
Iš esmės dėl rėmimo, kokiais būdais, tai matome galimybes tiek ieškoti finansavimo biometano gamybos jėgainėms, pirmiausia naudojant Europos Sąjungos struktūrinę paramą, ir čia yra skirtumas tarp pirmos ir antros kartos biodegalų, kadangi pirmos kartos faktiškai negali neremti, nes visi Europos Sąjungos teisės aktai orientuoti į antros kartos biodegalų gamybą. Tiek per žemės ūkio, kaimo plėtros programas, tiek per Susisiekimo ministerijos priemones, būtent per Europos Sąjungos struktūrinę paramą. Bendras investicijų poreikis skaičiuojat visą ciklą, nekalbant apie gamybą, bet kalbant ir apie autobusų įsigijimą, galėtų būti tarp 27 ir 45 mln. eurų.
PIRMININKAS. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kažkas čia ne taip su skaičiais, jūs ką tik pristatydamas projektą sakėte, kad projekte numatoma, kad biodegalų pirmos kartos naudojimas turi būti ne mažesnis kaip 7 % transporto sektoriuje, o projekte rašoma, ką tik dar kartą pasitikslinau (galvojau, aš klystu), parašyta, kad turi būti ne didesnė kaip 7 %, vadinasi, mes apribojame pirmos kartos biodegalų naudojimą. Kodėl? Jūs pasitikrinkite. Čia mes šituo tikrai apribojame. Buvo iki 10, dabar tiktai iki 7 %. Kas čia, kodėl, gal jūs galėtumėte paaiškinti?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Galiu patvirtinti, kad tikslas yra, kad būtų ne didesnė nei 7 % pirmos kartos, ne didesnė, ir iš esmės iki šiol turėjome bendrą rodiklį tiek pirmos, tiek antros kartos iki 10 %, tai yra tas mūsų įsipareigojimas pagal direktyvos nuostatas. O pagal direktyvos nuostatas valstybės narės turi numatyti bent kažkokią dalį antros kartos biodegalų. Tai yra vienas variantas numatyti tą minimalią siūlomą ribą 0,5 %, taip pat galima numatyti ir mažesnę ribą, jeigu yra bent viena iš priežasčių, kodėl nebūtų galima pasiekti tos minimalios ribos. Kaip minėjau, atsakydamas į pirmą klausimą, mes objektyviai pagal savo rinkos situaciją matome, ir dėl to buvo daroma studija, dėl to šiek tiek užtrukome su šio įstatymo pakeitimo rengimu, matome, kad didesnių galimybių, faktiškai daugiau nei 6 % pagaminti negalime iš pirmos kartos, dėl to toks natūralus apribojimas ir yra.
PIRMININKAS. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas irgi bus susijęs su prieš tai klausiančiojo. Ta pati dalis, 5 dalies 1 punkto pataisa, nes jūs ją ne visą keičiate, o paprasčiausiai ją papildote, ten išlieka ta pirminė to punkto redakcija, kad visa suminė biodegalų dalis turi būti ne mažesnė kaip iki 10 %, taip? O iš tų jūsų įvardytų visų produktų tai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 7 %, bet tarp tų produktų yra ir tokių kaip aliejiniai augalai, ir mes labai gerai žinome istoriją apie palmių aliejų. Dabar stringa šitie projektai, nes visi prisimename tą gerą istoriją apie palmių aliejų, kai gadino transporto priemonių vidaus degimo variklius, ir, aš suprantu, dėl to ir yra tas septyni įvardytas, kad nebūtų didesnė dalis to biopriedo, kad nesugadintų.
Bet ar nemanote, kad reikėtų dar papildyti, kad išvis gal to palmių aliejaus nereikėtų, ir skatinti mūsų žemdirbius, kad mūsų perdirbėjai, kurie gamina pirmos kartos biodyzelino priedus, pirktų pašarinius grūdus ir iš jų darytų biopriedus. Ar nemanote, kad reikėtų truputį pakeisti?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Dėl palmių aliejaus. Pirmas dalykas yra tai, kad turi būti užtikrinta tinkama kontrolė, ir ten buvo padaryta, matyt, ne viskas iki galo.
Kalbant apie šį apribojimą, tikslas yra kiek įmanoma daugiau gamybos turėti Lietuvoje, ar tai būtų pirmos kartos, ar antros kartos biodegalai.
Dėl jūsų siūlomos nuostatos detaliau galima įvertinti, aš manau, Aplinkos ar kitame komitete, kuriame svarstytume tą klausimą, tikrai galėtume detaliau pažiūrėti.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto norėtųsi, kad būtų daugiau naudojamos lietuviškos žaliavos biodegalams. Iš tikrųjų norėtųsi žinoti, koks dabar balansas ir kas čia darosi? Kiek mes procentų eksportuojame savo pagamintų biodegalų ir kiek dar įsivežame žaliavų? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėl procentų dabar tiksliai gal ir neatsakysiu į jūsų klausimą, tikrai pasirengę esame pateikti raštu. Bet situacija yra tokia, kad didesnė dalis yra gaminama vietoje, t. y. importo dalis daug mažesnė.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis ministre, jus delegavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, pabrėžtinai pakartosiu – Žaliųjų sąjunga, ir čia yra Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Kai jūs pristatinėjote, aš natūraliai savęs klausiau, kiek jis žalias, šitas projektas? Aš sveikinu, kad jūs nesiūlote mažiau kaip pusės procento, bet aš noriu paklausti, kodėl transporto sektoriuje, kuris yra taršiausias sektorius, nesiūlote didinti 10 % atsinaujinančių išteklių maržos, turint omeny, kad, pavyzdžiui, elektromobiliai tikrą proveržį daro šiandien pasaulyje, pavyzdžiui, Norvegijoje kas trečias naujas automobilis yra registruojamas elektromobilis, ir Lietuvoje transporto sektoriuje suvartojamų išteklių dalis tikrai galėtų ne ties 10 %, bet perspektyvoje ties 15 %, ties dar kiek nors. Kiek žalias esate jūs, kaip energetikos ministras? Dėkui.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Atsakant į jūsų pastabą, verta pasakyti tai, kad ministerijos pozicija, kuomet mes svarstėme tą klausimą Vyriausybėje, ir buvo mūsų siūlymas, netgi nuostata, kad ne mažiau kaip 0,5 %, t. y. su galimybe antros kartos turėti netgi daugiau. Po diskusijų Vyriausybė priėmė sprendimą, kad turėtų būti bent jau 0,5 % antros kartos biodegalų norma.
Kalbant apie elektromobilius, taip, be abejo, tai yra viena iš krypčių. Klausimas yra tas, kad pagal dabartinę situaciją klausimas yra ne tiek mūsų direktyviniai įsipareigojimai 10 %, kiek yra praktinės priemonės. Pagal tai, kokią situaciją turime šiandien, tai 10 % apskritai sunkiai pasieksime 2020 metais, ir dėl to tiek mano, tiek susisiekimo ministro užduotis yra daryti tas skatinamąsias priemones. Faktiškai didesnę dalį kuro, kad ir kuro dalis būtų žalesnė ir pačios transporto priemonės būtų žalesnės. Tiek.
PIRMININKAS. Klausia L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, man žalumo klausimas irgi aktualus, tai aš pratęsčiau kolegos S. Gentvilo paklaustą klausimą. Jeigu teisingai supratau, jūsų įstatymo projekte yra minimas javų ir kitų kultūrų panaudojimas biodegalų gamybai. Tai toks biodegalų gamybos būdas, bent jau europietiškos žalumos supratimu, nėra laikomas nei labai moraliu, nei labai žaliu, nes maistines kultūras būtų geriau panaudoti maistui ir badaujančiai Afrikai, ir Europai, ir t. t. Kaip jūs tai galite pakomentuoti? Aš suprasčiau, jeigu būtų biodegalai ne iš maistinių kultūrų, tarkime, iš specialiųjų kultūrų, tai dar galima suprasti, bet turint omeny pingančią elektromobilių rinką, tai čia tie biodegalai tampa tokie gana kontroversiški ir ne itin žali. Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Šio įstatymo projekto tikslas ir yra būtent apibrėžti bent kokią nors antrosios kartos biodegalų dalį. Kaip teisingai sakote, būtent iš javų ir kitų maistinių kultūrų gamyba tikrai nėra pažangi ir nėra žalia, nėra net suderinama su bendra Europos Sąjungos energetikos ir transporto politika, todėl šios pataisos ir siūlomos. Jeigu yra klausimas, kodėl tik tokia dalis siūloma, tai galime detaliau komitete padiskutuoti. Siūlymas buvo toks, kad bent jau reikia nusistatyti tą direktyvos ribą, o tai tikrai nereiškia, kad mes negalime siekti didesnio procento, didesnės dalies. Tai yra minimalus siekis, siūlomas šiuo įstatymo projektu.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui už atsakymus. Klausimų laikas baigėsi. Motyvai dėl viso. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė prieš – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš vis dėlto negaliu sutikti su ta nuostata, kad reikia apriboti naudojimą pirmosios kartos biokuro bei degalų, pagamintų iš žemės ūkio augalų. Pasaulyje grūdų atsargos didėja ir yra didelis perteklius. Kainos krenta ir iš esmės galbūt yra ir badaujančių pasaulyje, bet lietuviai neišspręstų problemos, čia ne mūsų klausimas, o problema iš tikrųjų yra. Ūkininkų pajamos iš grūdų krenta jau keleri metai, bent panaudotume biodegalams tas atsargas, kurios kaupiamos ir nepanaudojamos, tai padarytume gerą darbą, mažiau terštume aplinką, gamtą. O kam mums dabar apsiriboti tais 7 % ir neleisti daugiau? Gal šiandien mes nepasiekėme tokio lygio, bet galime tai padaryti. Kam sau užkirsti kelią, kai yra visos galimybės tai padaryti? Užtai aš siūlau nebalsuoti už tai ir nepritariu šitam projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau nuomonių nėra. Kviečiu balsuoti po pateikimo. Kas palaikote įstatymo projektą, balsuokite už, kas nepritariate, balsuokite prieš arba susilaikykite.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 44, prieš – 2, susilaikė 39. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi – Ekonomikos komitetas ir Kaimo reikalų komitetas. Daugiau siūlymų nematau. Siūloma svarstyti gegužės 30 dieną.
16.34 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 7, 12, 15, 16, 20 straipsnių pakeitimo, papildymo 161 straipsniu ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-502 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 7, 12, 15, 16, 20 straipsnių pakeitimo, papildymo 161 straipsniu ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-502. Pranešėjas – M. Gudas.
M. GUDAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Pristatau ką tik paminėtą Kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo projektu siūlomi keli pakeitimai, kurių tikslas – stiprinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros funkcijų vykdymą, tobulinti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų teisių ir pareigų teisinį reguliavimą, pakeisti kompensacijos dydį už laiką, kada pareigūnai yra pasirengę priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu, pripažinti netekusiomis galios neaktualias nuostatas ir patikslinti kai kurias patikrinimui privalomų procedūrų nuostatas. Daugiausia pakeitimų parengta apsvarsčius gautus kontrolę vykdančių institucijų pasiūlymus.
Esminiai pakeitimai yra penki. Pirmas skirtas nustatyti ministerijai teisę įgalioti atlikti kontrolės priežiūrą kitas institucijas. Kadangi, vadovaujantis dabartinėmis nuostatomis, ministerijoje šią funkciją vykdo Teisės ir personalo departamento Kontrolės skyrius, kuriame dirba keturi specialistai, atsižvelgiant į tai, kad pagal Vyriausybės įstatymą ministerija formuoja politiką, o pavaldžios ją įgyvendina, taip pat į tai, kad buvo atitinkamos EBPO ekspertų rekomendacijos, kad kontrolę prižiūrėti neturėtų Aplinkos ministerija ir kad pačią kontrolę vykdo daugiau nei keliasdešimt institucijų, o priežiūrą atlieka tik keturi specialistai, siūloma, kad ta priežiūra iš ministerijos būtų atimta ir būtų nustatyta galimybė įgalioti atlikti priežiūrą kitas institucijas. Kadangi ministerija organizuoja kontrolės įstaigų reorganizavimą, kol kas įvardinti įstatyme konkrečią instituciją nėra galimybių.
Dabar antras pakeitimas skirtas užtikrinti galimybę pareigūnams paimti visus patikrinimui atlikti reikalingus dokumentus ir daiktus, tiesiog fiksuoti patikrinimo eigą vaizdo priemonėmis. Kadangi šiuo metu susipažinti tik vietoje su dokumentais galima, o kadangi dokumentų neretai būna daug ir jie komplikuoti, tai būtina atlikti išsamesnį daiktų ir dokumentų ištyrimą. Todėl, siekiant užtikrinti ūkio subjektų teises, numatyta pareiga paimti dokumentų kopijas, paimti tik būtiniausius dokumentus ir daiktus, aprašyti juos ir kuo greičiau grąžinti. Taip pat numatyta galimybė fiksuoti patikrinimo eigą, siekiant išvengti nereikalingų ginčų dėl patikrinimo teisėtumo, nes dažnai jų kyla.
Ir trečias pakeitimas yra skirtas Valstybės kontrolės pareigūnams suteikti teisę tikrinti medžiotojų, dalyvaujančių medžioklėje, blaivumą. Pagal galiojantį reguliavimą šiuo metu kontrolės pareigūnai, tikrindami reikalavimų laikymąsi medžioklėje, įtarę, kad medžiotojas neblaivus, privalo kreiptis į policijos pareigūnus tarnybinės pagalbos, kad atvyktų į vietą. Tačiau medžioklė, aišku, būna nutolusiose vietose ir dažnai ne darbo valandomis, todėl įgyvendinti šią nuostatą yra gana sudėtinga. Be to, pareigūnai pristatyti medžiotoją į policijos įstaigą vien tik galimam neblaivumui nustatyti neturi teisinio pagrindo, jeigu nėra kito pažeidimo.
Ketvirtas pakeitimas skirtas pakeisti kompensacijos dydžio nustatymo tvarką už laiką, kada pareigūnas yra pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu. Siūloma nustatyti 25 % Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją vietoj šiuo metu nustatytos 10 % pareiginės algos dydžio kompensacijos. Šiuo metu kompensacijos dydis priklauso nuo būdraujančio pareigūno pareiginės algos dydžio, kuris pareigūnų skirtingas, todėl siūloma šiuo pakeitimu skaičiuoti nuo visiems vienodos minimalios mėnesinės algos dydžio ir sudaryti lygias sąlygas. Bet bendras lėšų poreikis šiam tikslui iš esmės nepasikeistų.
Ir penktas pakeitimas susijęs su aktualizavimu teisės aktų nuostatų, kurios pakeistos kituose teisės aktuose. Tiesiog pagrindinių dalykų tiek.
PIRMININKAS. Norėtų paklausti P. Saudargas, tačiau aš jo nematau. Todėl klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis viceministre, gerbiami valstiečiai, pateikdami šitą siūlymą, jūs žengiate labai kritišką žingsnį. Arba jūs dangstote K. Trečioko sukurtą fiktyvią įstaigą ir tęsiate jos egzistavimą, arba imatės rimtų reformų. Ši įstaiga nuo praeitų metų kovo 1 dienos neturėjo jokios pavestos funkcijos, nes ją panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo įsigaliojimas. Įstaigai buvo skirta 870 tūkst. eurų asignavimų pernai metais. Įstaigoje dirbo per 40 darbuotojų. Problema buvo aiški, kad įstaiga neturi užimtumo. Užuot jūs ją panaikinę ir įtraukę į mirtininkų sąrašą, jūs tęsiate jos egzistenciją, prigalvojate jai funkcijų. Čia yra elementarus pirmoko pratybų uždavinys, užduočių pavyzdys, kaip sugalvojama institucijai funkcijų, kuri neturi funkcijų. Gerbiamasis viceministre, ar jūs nenorėtumėte persigalvoti ir imtis šios institucijos naikinimo, užuot prigalvoję jai funkcijų, kurios yra atliekamos regioninių aplinkos apsaugos departamentų? Dėkui.
M. GUDAS. Ačiū už komentarą ir klausimą. Čia nėra reformos, sakykime, žingsnis, nes pati reforma yra numatyta, dabar vyksta visi formavimai, kaip reikėtų kontrolę reformuoti, tačiau šis pasiūlymas jau prieš metus pateiktas, siekiant išspręsti tą situaciją, kai ministerija turi organizuoti kontrolės priežiūrą su keletu specialistų. Ši funkcija iš esmės nėra ministerijos. Čia yra laikinas sprendimas, palengvinantis mums darbą šiuo metu, bet visai greitu laiku bus siūloma apskritai reformuoti šią sistemą platesniu mastu.
PIRMININKAS. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Nėra. V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Kolegą S. Gentvilą tikrai noriu patikinti: nenorim nieko dangstyti, norime išgryninti funkcijas, tikrai. Bet, aišku, noriu ir paklausti, kad viskas būtų labai tiksliai ir suprantamai. Dabar iki šiol buvo numatytas terminas, kad aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo termino žalos apskaičiavimo turi pateikti ieškinį teisme dėl padarytos žalos atlyginimo. Dabar mes tą terminą panaikiname. Ar čia nesudarys sąlygų korupcijai? Kaip vertinate antikorupciniu požiūriu? Tas pareigūnas gali laukti, kol ateis pažeidėjas ir susitars, ir tada galbūt ir nebereiks jam teismui teikti to ieškinio.
Antras dalykas dar dėl dokumentų paėmimo, patikrinimo. Reikia tikrinti, paimti dokumentus, viskas tas gerai. Bet baigus patikrinimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas juos grąžinti. O pats patikrinimas kiek gali trukti? Gali ir metus, ir dvejus. Čia irgi gali sukelti ir tai įmonei ar subjektui, kurį tikrina, tam tikrų problemų, jeigu ilgą laiką paimi, o tokių faktų yra praktikoje, dokumentai po metus ir dvejus negrąžinami, tiesiog trukdo darbui. Ar čia nereikia tam patikrinimui, o gal yra, gal tik čia nenurodyta, nustatyti terminą, per kiek laiko tai turi būti padaryta?
M. GUDAS. Ačiū už klausimą. Kiek čia, dėl 10 darbo dienų? 30 dienų? Užtai, kad yra kelios nuostatos, kurios viena kitai prieštarauja. Dabar Aplinkos apsaugos įstatymo atitinkamas straipsnis nustato, kad reikia apskaičiuoti tą žalą ir pateikti ieškinį per penkerius metus nuo tos dienos, kai ji padaryta. Tai tiesiog bandoma tą suvienodinti ir tai atitinka direktyvų nuostatas. Nes dažnai susidaro tokia situacija, kad žalos nespėjama apskaičiuoti per 30 dienų. Būna gana kompleksiniai tyrimai. Siekiant tą normaliai išanalizuoti, manytina, kad tas penkerių metų terminas, vėliausiai, tinka.
PIRMININKAS. Klausia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš palaikau pasiūlymą ir ypač kodėl. Dėl medžiotojų blaivumo patikrinimo aspekto. Tik klausimas, kaip jūs tą ketinate organizuoti praktiškai? Aš suprantu tą problematiką, kad dabar, jei kyla abejonių, reikia išsikviesti tam tikrus pareigūnus, policijos pareigūnus, dažnai būna ir per vėlu, dingę ir patys medžiotojai. Kaip jūs ketinate užtikrinti šitos nuostatos įgyvendinimą ir ar nejaučiate pasipriešinimo iš galbūt suinteresuotų grupių dėl šitų pataisų, šių pasiūlymų priėmimo?
M. GUDAS. Aplinkos apsaugos pareigūnai tuomet turės turėti metrologiškai patikrintus prietaisus tam. Todėl manome, jie galės tai panaudoti, jei kils įtarimų. O dėl priešiškumo, tai kol kas asmeniškai nesulaukiu.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jūs siūlote, kad surašytą privalomojo nurodymo antrą egzempliorių pareigūnai savo pasirinkimu galės įteikti asmeniui pasirašytinai arba išsiųs asmeniniu registruotu laišku. Ar nereikėtų šios nuostatos pakeisti, kad tas įteikimas kiekvieną kartą pasirinktinai turėtų būti tik išimties tvarka? Nes, žinote, kaip pas mus būna, kartais pasikeičia protokolo turinys.
M. GUDAS. Kad įteikimas į rankas išimtinai siūlote? Galima svarstyti čia šitą.
PIRMININKAS. Klausia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis viceministre, aš norėčiau pacituoti Vyriausybės programą, kurioje pasakyta, kad reikia mažinti biurokratinį aparatą ir kontroliuojančių institucijų skaičių. Aš neprieštarauju, kad reikia pagėrusius medžiotojus patikrinti. Bet mano klausimas būtų toks: ar jūs, teikdami būtent tokį Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo papildymo įstatymo projektą, nedidinate kontroliuojančios institucijos svarbos, ir gal galite tada pasakyti, kiek reikės pareigūnų, kad šį darbą vykdytų? Bent apytikrį skaičių. Ačiū.
M. GUDAS. Mes manome, kad tiesiog egzistuojančiai institucijai pavedus šitą darbą būtų ne tik išsprendžiama problema, kad ministerija to nedarytų, bet taip pat su esamu kiekiu etatų tą padarytų pavaldi institucija. Tai tokia mintis yra.
PIRMININKAS. Dėkojame viceministrui. Daugiau klausiančių nėra.
Motyvai dėl viso. Nuomonė už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia sudėtinga pasisakyti ar už, ar prieš. Blogiausia, kai į vieną projektą sukergiami visiškai skirtingi dalykai. Aš matau, kad mano kolegos užsirašė pasisakyti prieš, bet aš dėl balanso užsirašiau už, bet tikrai negaliu pritarti, kad būtų įgyvendintas projekto sumanymas tęsti „zadanijų“ ministro politiką su visokių centrinių struktūrų formavimu, kurios paskui nežinia su kokiomis funkcijomis egzistuoja ir tik švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai.
Bet, aišku, yra kita dalis, kur yra sprendžiami aplinkosaugos pareigūnų įgaliojimai, ir, aišku, nemanau, kad reikia pasisakyti prieš medžiotojų blaivumo tikrinimą, kai to reikia. Labai sudėtinga balsuoti už tokį projektą. Būtų gerai, kad tokias skirtingas politines nuostatas teiktų skirtingais projektais.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – P. Saudargas, tačiau jo nėra. Tai V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Neįmanoma palaikyti projekto, kuriuo bandoma eliminuoti padarytą žalą neteisėtais veiksmais. Neįmanoma palaikyti projekto, kuris nukreiptas į interesų grupių, veikiančių Aplinkos ministerijoje, funkcijų ir galimybių išplėtimą. Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai, nustatydami didelę žalą aplinkai (kalbu apie Šiaulių regiono Aplinkos apsaugos departamento pareigūnus), susidūrė su Aplinkos apsaugos ministerijos noru pakontroliuoti jų tuos veiksmus ir išsikviesti, išsireikalauti medžiagos. Tai dabar sukuriame mechanizmą tam, kad Aplinkos ministerijos galios prasiplėstų ir jie galėtų toliau korumpuoti valstybę. Negalima palaikyti tokio projekto.
PIRMININKAS. Dėkojame. Balsuojame po pateikimo. Kas palaikote įstatymo projektą, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 7, prieš – 34, susilaikė 41. Po pateikimo nepritarta.
Skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas už tai, kad projektą atmestume, balsuojate prieš, kas siūlote projektą iniciatoriams tobulinti, balsuojate už.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 56, prieš – 24. Siūloma iniciatoriams įstatymo projektą tobulinti.
16.52 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-530, Farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-531 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6a ir 2-6b klausimai – Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-530. Pranešėjas – ministras A. Veryga. Gal galėtumėte pristatyti abu?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai ačiū už labai logišką pasiūlymą pristatyti abu įstatymų projektus kartu, nes jie yra susiję.
Norėčiau pradėti nuo Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo, kuriame siūloma keisti 1 straipsnį, 1 straipsnio 2 dalį pakeisti taip, kad numatant vaistų kontrolinius pirkimus, t. y. nurodant, kad kontrolinis pirkimas, t. y. prekių ar paslaugų pirkimas, vykdomas atliekant ūkio subjekto veiklos patikrinimą, kurio tikslas nustatyti, ar ūkio subjektas parduoda prekes ir ar teikia paslaugas laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Taip pat siūloma papildyti 2 straipsnio 36 dalies 4 dalį nurodant, kad įstatymo numatytais atvejais kontroliniai pirkimai gali būti atliekami nepateikus ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos, ir šiais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija ūkio subjektui turi būti pateikta iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo.
Projektas yra susijęs su Farmacijos įstatymo Nr. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pakeitimu, kuriuo siūloma numatyti pakeitimą, kuriame reglamentuojami kontroliniai vaistų pirkimai, ir 5 straipsnyje nurodoma, kad, išskyrus kontrolinių vaistų preparatų pirkimus, kuriuos taip pat turi teisę atlikti kiti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojai, įgalioti vykdyti priežiūrą. Ir 63 straipsnio pakeitimu siūloma numatyti, jog juos atliekant tarnybinis pažymėjimas ir pavedimas atlikti patikrinimą turi būti pateikiami ne prieš pradedant patikrinimą, bet iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo.
Norėčiau paaiškinti šitų pakeitimų esmę, kodėl šie pakeitimai yra siūlomi. Jūs visi girdite labai daug diskusijų, susijusių su vaistų kainomis. Šiandien turime tokią situaciją, kai patys žmonės, mūsų pacientai, pirkdami vaistus, jau dabar galėtų sutaupyti tikrai nemažą sumą pinigų, jeigu vaistinėse jiems būtų pasiūlomas pigiausias vaistas, t. y. pigiausias generinis vaistas. Aiškinamajame rašte, manau, reikėtų akcentuoti vieną iš dalių, kurioje sakoma, kad Valstybinė ligonių kasa, atlikusi vaistinių preparatų pardavimo analizę, dar 2015 metais, vertindama tam tikrų populiarių vaistinių medžiagų pardavimą, nustatė, kad pagal išrašytus receptus gyventojams daugiausia buvo išduodama brangiausių grupėje esančių vaistinių preparatų, nors buvo galimybė įsigyti pigesnių to paties bendrinio pavadinimo, tačiau kito gamintojo vaistinių preparatų.
Kad jūs įsivaizduotumėte, kokie galėtų būti tie sutaupymai, tai čia mes kalbame tik apie kelias vaistines medžiagas. Pacientai, įsigydami šias veikliąsias medžiagas, brangiausius vaistinius preparatus, sumokėjo arba primokėjo 7 mln. eurų. Jeigu jie būtų rinkęsi pigiausius vaistinius preparatus, būtų primokėję tik 2,4 mln. eurų. Vadinai, pacientai būtų sutaupę tikrai reikšmingą sumą pinigų.
Žinau, kad dėl šito projekto kyla tikrai labai daug diskusijų ir aistrų, ir vaistinių atstovai kelia pretenzijas arba bando prieštarauti sakydami, kad juos lyg ir nepagrįstai kaltina arba nori tikrinti. Bet argumentas, atsakant į tai, yra labai paprastas. Iš tikrųjų yra nustatyta prievolė pasiūlyti pacientui pigiausią vaistą. Tiems vaistininkams arba tiems tinklams, kurie elgiasi sąžiningai, aš manau, šitų pataisų tikrai nėra jokio preteksto baimintis arba bijoti, nes tiems, kurie nepažeidžia tvarkų ir pacientams pasiūlo patį pigiausią vaistinį preparatą, šitas pakeitimas reikšmingos įtakos nepadarys. Tai tiek trumpai. Jeigu turėsite klausimų, pasistengsiu į juos atsakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Dėkoju, ministre, už pateiktą įstatymą. Man atrodo, viena vertus, lyg ir grįžtame į sovietinius laikus su tokiais kontrolės mechanizmais. Kita vertus, atrodo, iš tikrųjų įvairūs tyrimai rodo, kad vis pasiūlo tuos brangesnius vaistus. Galbūt tokia iniciatyva būtų teisinga, ji paskatintų vaistininkus elgtis atsargiau ir pabandyti pasiūlyti platesnį pasirinkimą, ir iš to išloštų vartotojai. Mano klausimas toks atviras ir paprastas. Kaip planuojate atlikti tokių veiksmų monitoringą, vertinimą, jie pasiteisina ar nepasiteisina? Ar vėliau turėtumėte drąsos atšaukti tokį sprendimą arba pasiūlyti pakeisti, jeigu, sakykime, po pusės metų arba po metų jis nepasiteisintų?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų drąsos keisti reguliavimą mes tikrai turėsime, jeigu matysime, kad jis neveikia arba sukelia kokių nors neprognozuojamų pasekmių. Tiesą sakant, aš nelabai įsivaizduoju, kokias neprognozuojamas pasekmes arba problemas jis galėtų kelti. Patys kontrolieriai ir nurodys, jie ir surinks tą informaciją važiuodami į vaistinę, atlikdami patikrinimą. Mes iš ten ir sužinosime, ar yra pažeidinėjama, ar nėra pažeidinėjama. Galų gale galima apklausti ir pacientus taip, kaip buvo atlikta mano minėtame Valstybinės ligonių kasos tyrime, kai buvo vertinama, žiūrima. Galų gale galima matyti iš pačių vaistų pardavimo, kokie vaistai, kokių pavadinimų yra parduodami. Nėra sudėtinga monitoruoti ir vertinti.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, noriu paklausti, kad dar kartą patikslintumėte, kas bus tikrinama tų kontrolinių pirkimų metu ir kokia atsakomybė bus, nes jūs Administracinių pažeidimų kodekse nieko neteikiate? Jeigu bus rasta pažeidimų, kuriuos jūs dabar įvardinsite, kokia bus taikoma atsakomybė?
A. VERYGA (LVŽSF). Bus tikrinamas apskritai farmacinės rūpybos paslaugos teikimas, ir pigiausio vaisto pasiūlymas yra tik viena iš tų daugybės farmacinės rūpybos sudedamųjų dalių, kuris mums šiuo atveju yra labai svarbus dėl vaistų kainų, dėl kurių čia mes stengiamės priimti įvairias priemones. O sankcijos gali būti pačios įvairiausios. Už Farmacijos įstatymo pažeidimus vaistinės gali susilaukti… Tiek patys farmacininkai gali susilaukti sankcijų, tiek vaistinei gali būti taikoma drausminė atsakomybė.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju už drąsą, ministre. Kadangi pagrindines vaistų kainas laiko gamintojas, ne pardavėjas ar tarpininkas, kaip į šį pasiūlymą reaguoja, gal jau žinote, kokios reakcijos iš pagrindinių vaistų gamintojų? Ar nebus kokių nors pasitraukimų iš Lietuvos pagrindinių kompanijų?
A. VERYGA (LVŽSF). Vaistų gamintojai šiuo atveju nelabai reaguoja į šitas pataisas. Jos gal labiau yra aktualios vaistinių tinklams. Manau, vaistų gamintojai reaguos į kitas siūlomas pataisas – į vaistų kainyno sudarymą, įtraukimą į sąrašą, tunelio koregavimą. Jiems iš tikrųjų jau labai tiesiogiai atsiranda poveikiai. Su tais pačiais vaistų gamintojais mes stengiamės bendrauti ir paaiškinti, kad sutaupymas, kuris šiuo atveju atsiranda, pacientams yra aktualus dėl priemokų. Kitais atvejais, kai liečiami patys vaistų gamintojai, sutaupymas atsiranda valstybės išlaidų sąskaita. Su jais, kaip ir sakiau, bandome bendrauti ir aiškinti, kad tie pinigai, kurie būtų sutaupyti, iš tikrųjų nebus sudėti kur nors kitur, jie liks kaip numatytos išlaidos vaistams kompensuoti. Tik tiek, kad tada tie vaistai bus kompensuojami didesnei žmonių grupei arba bus galima įtraukti daugiau ligų grupių arba naujų vaistų, kuriuos valstybė kompensuotų. Žinoma, kad, kaip jūs ir sakote, reakcijos yra pačios įvairiausios, bet stengiamės tikrai bendrauti su visais ir aiškinti, ir paaiškinti tų sprendimų ir motyvus, ir pasekmes.
PIRMININKAS. Klausia R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamas kolega, 2015 m. lapkričio 19 d. Seime absoliučiai identiškas projektas perėjo priėmimo stadiją, kurios metu 76 buvo prieš ir susilaikė ir tik 11 balsavo už Viešojo administravimo įstatymo pakeitimą, o už Farmacijos – prieš ir susilaikiusių buvo 48, 22 balsavo už. Būtent stenogramoje yra keliami klausimai, dėl kurių projektas ir buvo taip, sakyčiau, žiauriai atmestas. Vienas iš tokių priešininkų ir buvo A. Matulas. Aš maniau, kad jis klaus ko nors iš to svarstymo, bet, pasirodo, šiandien neklausia. Ar jūs susipažinote su tomis problemomis, kurios, jeigu būtų priimti šitie įstatymai, galimai galėtų būti sukeltos verslo atstovams ir kitiems, ir ar nemėginote projektą taisyti pagal tas pastabas, kurios buvo išsakytos, nes šiandien aš matau, kad yra absoliučiai identiškas variantas, kurį aš, kaip ministrė, kuravau ir buvo teiktas, svarstytas ir nepriimtas?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų neteko man susipažinti su tuo metu svarstymo eigoje išsakytais pastebėjimais. Iš tikrųjų būtų gerai išgirsti juos. Aš žinau, kad iš vaistinių tinklų yra labai daug nuogąstavimų ir tuos nuogąstavimus aš bandžiau įvardinti, kad jiems yra lyg ir skiriamas išskirtinis dėmesys, kad jie diskriminuojami kitų vadinamų verslų atžvilgiu, bet, kaip aš ir sakiau, dėl rizikos tiems, kurie elgiasi sąžiningai ir laikosi nustatytų tvarkų, aš nelabai suprantu, kur ta rizika kyla, dėl ko ji turėtų kilti vaistinėms arba vaistininkams, kurie iš tikrųjų laikosi tvarkos ir nepažeidžia įstatymų. Tikrai sąžiningai sakau – aš tos stenogramos neskaičiau. Būtų įdomu su ja susipažinti. Gerai. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, 2 straipsnyje yra numatyta, kad ūkio subjektų veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas tos kontroliuojančios institucijos iniciatyva. Jūs, pristatydamas klausimą, minėjote, kad yra faktų, kad daugiausia parduodama brangiausių vaistų, kad tai nustatoma apklausiant ir pacientus. Kiek šitam procesui galėtų įtaką daryti visuomenė, konkrečiai pacientai, ir kokia forma galėtų kreiptis į kontroliuojančią instituciją, kad būtų atliktas vienas ar kitas neplaninis patikrinimas? Ar tai raštu, žodžiu, anonimiškai, ar viešai? Kokios būtų galimybės inicijuoti gyventojams šitą dalyką?
A. VERYGA (LVŽSF). Pacientai kad ir dabar gali kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą ir savo pretenzijas išdėstyti. Bet kur yra problema? Kad žmogus gali ir nežinoti, kad jam to pigiausio vaisto nepasiūlė, nes žmogui tikrai yra sudėtinga sekti, galbūt žinoti visas kainas. Vaistinės turi savas sistemas, kurias, kiek mes žinome, naudoja tam, kad pasiūlytų tam tikrą vaistą, kad kai kuriais atvejais gal netgi pasakytų, kad mes to vaisto šiuo metu neturime arba panašiai. Randama pačių įvairiausių būdų, kaip tas sistemas apeiti. Sakau visiškai nebandydamas suversti visos kaltės vaistininkams, nes dėl pigesnių vaistų pasirinkimo yra ir daugiau dedamųjų. Yra ir gydytojo vaidmuo, kuris gali parekomenduoti, nurodyti, bet šitas vaidmuo arba, sakykim, šita problema jau bus sprendžiama visiškai kitomis priemonėmis, t. y. užtikrinant, kad skaidriais būdais medikai turėtų galimybę kelti kvalifikaciją nedarydami įtakos arba tiesiogiai neremdami farmacijos kompanijų, kurios ir suformuoja tokias nuostatas arba nuomones. Bet šiuo atveju mes turime labai paprastą mechanizmą, kuris nėra sudėtingas ir kuris, aš manau, leistų bent jau užtikrinti, kad vaistinėse būtų elgiamasi sąžiningai.
PIRMININKAS. Klausia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš pirmo žvilgsnio kaip ir atrodo viskas čia gerai, bet aš atsimenu tai, ką priminė buvusi sveikatos ministrė R. Šalaševičiūtė, kas vyko praėjusią kadenciją. Tada aš to paties klausiau ir dabar noriu paklausti. Tuo labiau kad jūs savo atsakymu taip labai įdomiai atsakėte. Čia kalbama ne vien tik apie, kaip jūs ir sakėte, mažiausias vaistinių preparatų kainas, bet jūs paminėjote ir farmacinės rūpybos tikrinimą. Aš noriu jums tiesiog pacituoti, kad farmacinė rūpyba dar kol kas yra leidžiama, bet neprivaloma. Jūs čia nieko nepakontroliuosite.
Vienas konkretus klausimas. Šiandien Vaistų kontrolės tarnyboje dirba septyni žmonės. Mano duomenimis, Lietuvoje yra per du tūkstančius vaistinių. Kaip jūs praktiškai įsivaizduosite, kaip čia bus tikrinama, kaip tie inspektoriai tikrins? Tiek, kiek aš bendravau su Kontrolės tarnyba, jie sakė, kad reikės padidinti etatus, jeigu šitas bus priimtas. Vienas dalykas.
Kitas dalykas. Kodėl jums atrodo, kad pigiausias generinis vaistas yra naudingiausias? Galbūt šiandien pigiausias yra zaporožietis ir visiems rekomenduojame zaporožiečiais važinėtis, o vaistas yra vaistas. Čia ne kokia nors kita prekė. Taip, vaistininkas pagal savo sąžinę, ir tas kompiuteryje yra, turi žmogui pasakyti yra toks, toks, toks, bet tai nereiškia, kad jam, jo ligai gydyti tai bus pats geriausias vaistas. Taigi tikrai negalima pritarti tokiam projektui, kuris yra toks, sakykim, visomis prasmėmis abejotinas.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Pabandysiu tas abejones išsklaidyti.
Pirmiausia dėl kontrolierių skaičiaus. Vėlgi pati patikrinimo galimybė nereiškia, kad kiekvienoje vaistinėje kiekvieną dieną turi tas kontrolierius stovėti. Bet pati ta galimybė netikėto patikrinimo jau suponuoja tai, kad aš privalau elgtis, čia yra kažkas panašaus, nežinau, gera, negera analogija, bet kaip ir atsitiktiniai patikrinimai, sakykime, kelyje, aš nežinau, kur jis bus, kada bus, ir nėra prie kiekvieno posūkio policininko, bet pati galimybė, tikimybė, kad aš galiu būti tikrinamas, jau verčia mane elgtis sąžiningiau.
Dabar dėl tų vaistų, kaip jūs sakėte zaporožiečio, arba geriausio ar blogiausio. Mes iš tikrųjų turime problemą, kad žmonės myli vieną ar kitą vaistą, ir ta meilė ne visą laiką yra racionaliai pagrįsta. Cheminė medžiaga iš esmės yra ta pati ir tik labai labai išskirtiniais atvejais skaičiuojama, specialistai sako, kad 2–3 % kažkurios sudedamosios dalys dėl alergijų ar panašių dalykų gali skirtis, bet tai yra nykstamai maža dalis, kas, aš manau, ir tiems kontrolieriams tikrai nebus nustatyta, kad tokiais atvejais jie privalo visiškai beatodairiškai žiūrėti. Galų gale šita problema, kaip mes sakome, įsivaizdavimas, kad vieni ar kiti vaistai yra geresni ar ne, ir sukuria tą erdvę manipuliuoti ir sakyti, kad štai šitas brangesnis yra geresnis, ir dėl to žmonės išleidžia nepagrįstai labai dideles sumas, piktinasi brangiais vaistais. Tai žmogui teisės pirkti tą kitą vaistą niekas neatima, jis galės jį pirkti, tiktai vaistininkas turės pasiūlyti tą pigiausią medikamentą, dėl kurio žmogus galės apsispręsti, ar jį pirks, ar ne. Gali pirkti ir mersedesą, kaip jūs sakote.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Klausti laikas baigėsi. Galite užimti savo vietą. Nuomonė dėl viso projekto. Už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Dar kartą dėkoju ministrui už iniciatyvą imtis griežtesnės kontrolės. Labai svarbu, mano supratimu, šitoje situacijoje matyti vartotojus, nes būtent vartotojai galų gale sumoka didžiąją kainą, taip pat ir mokesčių mokėtojai per kompensuojamuosius vaistus. Iniciatyva, mano supratimu, yra teisinga. Bet taip pat, kaip ir kalbėjau, labai svarbu turėti drąsos pripažinti, jei šita iniciatyva neveiks, jei bus nepasitenkinimas tiek vartotojų, tiek vaistininkų, tiek jei matysime, jog tai neduoda rezultatų finansiniu požiūriu, grįžti prie esamos tvarkos. Tai šią situaciją kviečiu palaikyti, bet su mintim, kad bus labai aiški kontrolė ne tik vaistininkų, bet ir šio įstatymo vertės laikui bėgant.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, prisimenate laikus prieš 10 metų, prieš šiek tiek daugiau arba mažiau, kada žmonės, verslas skundėsi, kad tikrintojai ištisai eina į įstaigas ir tikrina bet kada, be jokių nukreipimų. Visi tie netikėti neplaniniai patikrinimai… O išeina, aišku, su maišais maisto ar daržovių ir panašiai, panašiai. Tai buvo labai tinkamai sureguliuota, tas dabar ir galioja, kad neplaninis patikrinimas yra galimas, bet tu atėjęs turi pristatyti, nukreipimą parodyti ir tada tikrink, ką tu nori, arba šalia stovėk. Nes teigiama, kad bus tikrinama, ar parodomas kompiuteryje, kuris yra pigiausias vaistas, tai šalia stovėk ir žiūrėk, ir fiksuok. O kam reikia dar fiktyviai išsirašyti receptą, paskui fiktyviai atsiskaityti, sąskaitą panaikinti, vadinasi, apskaitoje mokėjimą? Tai ar mes vėl norime eiti tokiu visiškai necivilizuotu keliu? Tai tada gal padarykime, aš tą teiksiu tada, ir kontrolinius papietavimus, ar gerai mus aptarnaus, kontrolinę operaciją gal kas nors nori iš ministerijos pasidaryti, gal nori kokį nors kitą kontrolinį dalyką pasidaryti? Tai tokiu keliu, kolegos, kur mes nueisime?
Ponia I. Degutienė minėjo, šiandien informacinė rūpyba yra leidžiama. Ir šiandien štai svarstysime klausimą, ką Europa seniai padarė, jinai leidžiama, bet neprivaloma vaistinėms, ir mes dabar tikrinsime tą, kas yra leidžiama.
O tas teiginys, kad visi vaistai, jeigu jų sudėtis, veiklioji medžiaga yra vienoda, veikia vienodai, yra seniai pasenęs dalykas. Tai kodėl kompanijos gamina modernius vaistus? Kodėl kai kuriuos vaistus mes vartojame (…) sutrikimus, aš pats vartoju, man pakeitė, viskas, nieko neišėjo…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). Tada aš grįžau prie brangesnių vaistų. Kodėl mane nori persodinti prie to, kas veikia ne taip efektyviai? Sveikinu ministrą su iniciatyva, bet, manau, ta priemonė absoliučiai nieko neduos, ir mes grįšime 10 metų atgal, kada tie keli specialistai eis, vaikščios, kontroliuos. O tarp kitko, jų veidus jau visi seniai žino, kaip vaistininkai sako, ir čia labiausiai nukentės mažos vaistinės, netinklinės vaistinės, kurias labai kažkas nori sunaikinti.
PIRMININKAS. Laikas! Dėkojame. Balsuojame dėl abiejų įstatymų projektų po pateikimo. Kas palaikote įstatymų projektus, balsuojate už, kas nepritariate, prieš arba susilaikote.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 60, prieš – 1, susilaikė 22. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-530 ir Nr. XIIIP-531 pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-530 papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Daugiau siūlymų nematau. Siūloma svarstyti gegužės 23 dieną.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
17.17 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-193 (pateikimas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Kviečiu į tribūną A. Matulą ir prašome jį pristatyti Farmacijos įstatymo Nr. X-709 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-193.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, į mane kreipėsi keletas žmonių, kurie panoro, kad vaistinių būtų dideliuose pastatuose daugiau, negu dabar, nes šiuo metu išduodamas leidimas vaistinės veiklai vienu adresu, tiktai viena licencija. Šiuo pasiūlymu siūloma, kad tą licenciją vienu adresu būtų galima išduoti ne vienos vaistinės veiklai. Pavyzdžiui, „Akropolyje“ arba kituose prekybos centruose yra didžiulės patalpos ir žmogus, sustojęs prie vieno įėjimo, norėdamas nusipirkti vaistų, turi eiti didelį atstumą, o, pavyzdžiui, medicinos įstaigose vienu adresu galima išduoti licenciją ir daugiau veiklų. Aš tikrai siūlau šitam paprastam įstatymo projektui pritarti po pateikimo ir paprašyti Vyriausybės nuomonės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių paklausti nėra. Jūs labai išsamiai viską pasakėte. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galim!“) Galime.
Noriu kviesti A. Armonaitę, kad ji pateiktų Seimo rezoliucijos „Dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos“ projektą Nr. XIIIP-534.
Ir dar noriu atkreipti dėmesį, kad dėl ką tik po pateikimo pritarto įstatymo projekto Nr. XIIIP-193 pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną.
17.18 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos“ projektas Nr. XIIIP-534 (pateikimas)
Prašau, gerbiamoji A. Armonaite.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Šis klausimas, ko gero, vienintelis šiame posėdyje, susijęs su užsienio politika, bet, man atrodo, svarbu šiandien apie tai kalbėti. Didžioji Britanija, Didžiosios Britanijos Parlamentas visai neseniai uždegė žalią šviesą Jungtinės Karalystės pasitraukimui iš Europos Sąjungos, o, kaip žinome, Europos Parlamentas taip pat nubrėžė raudonas linijas deryboms dėl pasitraukimo.
Išties valstybės narės turi mėnesį suderinti pozicijas. Be abejo, ne parlamentai dalyvaus derybose, tačiau parlamentai ir parlamentų nariai, rinkti žmonių, turi teisę išsakyti savo požiūrį į šį procesą. Aš noriu pristatyti jums rezoliuciją, kurios iš esmės yra trys pagrindinės mintys.
Pirma, manome, kad piliečiai, piliečių teisės ir piliečių interesai, tiek Lietuvos piliečių, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje, jų ten yra apie 170 tūkstančių, tiek Didžiosios Britanijos piliečių, gyvenančių Europos Sąjungoje, teisės ir interesai turi būti centrinė derybų ašis.
Antras dalykas yra ekonominis bendradarbiavimas. Lietuva iš tikrųjų yra suinteresuota, kad Didžioji Britanija liktų kuo arčiau Europos Sąjungos, tai yra mums, mūsų valstybei labai svarbi šalis – septinta eksporto rinka, viena iš didžiausių investuotojų Lietuvoje. Na, ir trečias dalykas, irgi labai labai svarbus, tai yra Didžiosios Britanijos dalyvavimas Europos saugumo architektūroje.
Taigi šios trys pagrindinės mintys yra nugulusios į šią rezoliuciją. Aš iš tikrųjų manau, kad tai atitinka Lietuvos interesus ir Lietuvos žmonių poziciją. Galiu pasakyti, kad nemanau, kad šiandien mes turime iš karto ir priimti rezoliuciją, ko gero, palikime laiko dar Seimo nariams susipažinti ir pateikti pasiūlymus. Tada jau kitame posėdyje galėsime ją priimti, kad tai būtų iš tikrųjų mūsų visų vieningas balsas, kad nebūtų tik keleto politikų nuomonė.
Tokie pagrindiniai dalykai. Tikiuosi, palaikysite ir taip pat laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kaip ir teisingai minėjote, šiandien mes vykdome tik pateikimą, bus galimybė jums atsakyti į klausimus. Nori paklausti L. Balsys, ruošiasi I. Degutienė.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, iš tikrųjų galima vertinti teigiamai jūsų siūlomą rezoliuciją, kaip savotišką proto mankštą plenarinių posėdžių salėje, nes rytoj bus ir breksitui skirta konferencija, kurią Europos reikalų komitetas rengia čia, Seime. Tikiuosi, visi, kam įdomu, dalyvausime.
Bet mane truputį keistai nuteikia tam tikri teiginiai jūsų siūlomame tekste ir ypač savotiškai egzaltuotas ir perspaustas pasiryžimas ginti kažkokias lietuvių teises Jungtinėje Karalystėje. Truputį galima suprasti, lyg jūs norite daryti viską, kad tik lietuviams nereikėtų grįžti iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, ir dvigubą pilietybę mes jiems duosime, viską, kad tik jiems, vargšiukams, nereikėtų grįžti. Aš manau, kad čia yra nelabai vykęs požiūris. Reikėtų žiūrėti kompleksiškai, mes turime ginti keturias laisves, o ne vyšnias skinti nuo to pyrago. Britus lygiai tas pats liečia, britus Europoje, kaip ir lietuvius Britanijoje ir kitus Europos Sąjungos piliečius. Taigi per derybas, aš manau, mums reikėtų ne egzaltuotai pataikauti mūsų tiems tautiečiams, kurių didžioji dauguma parazituoja iš socialinių išmokų…
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
L. BALSYS (MSNG). …ir britai turi teisę jų nebeskirti, o galvoti apie tai, kaip susigrąžinti šituos žmones į Lietuvą, ir breksitas galėtų būti rezoliucijoje paminėtas gera proga grąžinti žmones į Lietuvą, o ne rūpintis, kad jie liktų Britanijoje. Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LSF). Na, čia buvo daugiau jūsų nuomonė, su kuria aš, ko gero, nesutinku, nes rezoliucija yra ne apie tai. Rezoliucija yra apie tai, kad derybininkai nepasiduotų pagundai bausti Jungtinę Karalystę, nes ji yra mums svarbi tiek ekonomiškai, tiek saugumo ir gynybos prasme ir tiek piliečių, kurie gyvena Didžioje Britanijoje, ir Didžiosios Britanijos piliečių, kurie gyvena Europos Sąjungoje, prasme.
Dabar mes turėjome trijų valandų diskusiją praeitame Seimo posėdyje apie demografiją ir, man atrodo, ten jau buvo viskas iškalbėta. Yra žmonių pasirinkimas, kur jie nori gyventi ir kur jie nori dirbti, kurti savo šeimą ir užsidirbti. Jeigu šiandien jie yra pasirinkę Jungtinę Karalystę, mes jais turime rūpintis taip pat, nes jie yra mūsų piliečiai. Todėl aš manau, kad nereikėtų truputį ir veidmainiškai elgtis, nes kai mes važiuojame į mūsų atstovybes užsienyje, mes kalbame, kaip jūs mums labai rūpite, bet štai iškeliame tokį klausimą svarstydami visai kitos temos rezoliuciją.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia I. Degutienė. Ruošiasi A. Gelūnas.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Iš esmės gerbdama kiekvieno Seimo nario iniciatyvas, ir šiuo atveju gerbiamosios jaunosios kolegės, bet aš visiškai sutinku, kaip jūs labai gražiai pasakėte, nugulusias mintis rezoliucijoje… Tada man kyla klausimas, kada tos nugulusios mintys rezoliucijoje taps tikrais darbais, nes aš arba jums noriu priminti, arba jūs gal pati žinote, kad rezoliucija tai yra tik politinis aktas, daugiau nieko. Aš konkrečių veiksmų arba konkrečių siūlymų visiškai ten nematau, tai yra tiesiog, na, labai gražiai kolega L. Balsys pasakė, „politinio proto mankšta“. Gal jūs galėtumėte pasakyti, koks šitos rezoliucijos tikslas ir ko jūs siekiate?
A. ARMONAITĖ (LSF). Pačiose paskutinėse rezoliucijos pastraipose yra parašyta, kad mes raginame Vyriausybę ir Užsienio reikalų ministeriją, diplomatus, kurie dirba ir dalyvaus formuojant Lietuvos poziciją derybose, būtent ir siekti išlaikyti Britaniją arčiau Europos, nes yra kolegų, na, ypač Europos Parlamente, kurie pasiduoda pagundai, kad mes negalime breksito paversti sėkmės istorija, mes turime bausti Britaniją. Tai žmonės sako atvirai. Dėl to parlamento pozicija, Lietuvos parlamento pozicija, šiuo atveju galėtų būti kitokia, primenant mūsų atstovams, kaip mano parlamentas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Gelūnas. Ruošiasi R. Miliūtė.
A. GELŪNAS (LSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Prašydamas žodžio šiek tiek abejojau pasisakymo tikslingumu, galvojau, kad tai bus tiesiog toks kolegės rezoliucijos palaikymas, bet po pasisakymų kolegų, kurie tikrai neteisingai interpretuoja tekstą, kuris yra labai profesionaliai suformuluotas, tą galiu patvirtinti kaip dirbęs diplomatinį darbą ir tokių rezoliucijų kurpęs ne vieną ir ne dvi, aš manau, kad tikrai tai neturėtų būti suprasta kaip raginimas tautiečius palikti emigracijoje ar, sakykim, stoka konkrečių darbų. Tokios rezoliucijos tikslas ir nėra tuos darbus konkrečiai įvardyti, tai yra politinis pareiškimas, tai yra žinutė, geros valios išreiškimas iš Lietuvos pusės, britų palaikymas jiems nelengvu momentu, o ne mėginimas juos kaip nors nubausti ir įvaryti į kampą, į nepatogią situaciją. Aš dar norėčiau pabrėžti, kad šiandieninis ministro L. A. Linkevičiaus…
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
A. GELŪNAS (LSF). Taip, aš tik noriu pakviesti visus palaikyti šią rezoliuciją. Labai ačiū.
A. ARMONAITĖ (LSF). Ačiū už palaikymą.
PIRMININKĖ. Klausia R. Miliūtė. Ruošiasi M. Adomėnas.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju. Iš tikrųjų labai sveikinu dėl šitos rezoliucijos parengimo, jinai, manau, reikalinga išreikšti Lietuvos poziciją. Mano klausimas būtų. Jūsų nuomonė tiesiog. Kaip manote, kokių žingsnių reikėtų imtis siekiant sustiprinti Lietuvos diplomatinių tarnybų veiklą Didžiojoje Britanijoje, kad piliečiai būtų informuoti ne tik apie jų teisių užtikrinimą ten liekant, bet galbūt ir apie galimybes grįžti, ir apskritai, kad tiesiog daugiau žinojimo būtų apie tai, kas iš tikrųjų vyksta. Galbūt jūs turite kokių minčių ir pasiūlymų?
A. ARMONAITĖ (LSF). Visų pirma mes girdime šiokius tokius dvigubus signalus iš Didžiosios Britanijos. Viena vertus, premjerė kalba apie tai, kad viskas gerai, na, jūsų teisės bus išsaugotos, bus pereinamasis laikotarpis ir t. t. Kita vertus, ten gyvenantys žmonės kalba apie papildomas biurokratines kliūtis. Ko gero, turėdami galvoje tai, kad Jungtinė Karalystė nebebus Europos Sąjungos narė, mes turime ypač sustiprinti savo ambasadą, daugiau resursų, daugiau darbuotojų, daugiau apskritai tokio žmogiško požiūrio, kad Lietuvai žmonių, kurie gyvena Didžiojoje Britanijoje, išvykusių lietuvių, reikia, nes kartais, kai mes bendraujame su tais žmonėmis, jaučiasi, jog Lietuvai jų nereikia. Tai, ko gero, pagrindinis dalykas yra šis, ir čia, ko gero, būtų atsakymas taip pat ir į pono L. Balsio tokį skepsį, vadinkime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamoji rezoliucijos rengėja, iš tiesų turiu sutikti su kolegomis, kad susirūpinimas Jungtinėje Karalystėje gyvenančiais lietuviais yra iš dalies deklaratyvus, nes išsiderėti kokį nors specialų statusą Lietuvos piliečiams, atskirą nuo Europos Sąjungos piliečių statuso, Lietuva neturi galimybių ir realaus įsivaizdavimo. O rūpintis Lietuvos piliečiais visą laiką yra ambasados ir atitinkamų institucijų pareiga bet kokiu atveju.
Dabar yra paliesti du klausimai, kuriais iš tiesų galima ką nors prasmingo pasakyti. Tai yra būtent Lietuvos derybinės pozicijos formavimas, tiksliau, Lietuvos indėlis į bendros Europos Sąjungos derybinės pozicijos formavimą, kur jūs pasisakote, jog Lietuva turėtų būti to minkštesnio priėjimo šalininkė. Kitas dalykas yra saugumo architektūra. Bet čia pasigendu konkrečių formuluočių. Viena vertus, dėl derybinės pozicijos formavimo reikalinga daug išsamesnė diskusija ir niuansuotesnis tekstas, o ne bendra deklaracija. O dėl saugumo vėlgi trūksta įvardijimo, kad NATO vienybė neturi tapti išėjimo iš Europos Sąjungos derybų įkaite.
A. ARMONAITĖ (LSF). Aš iš dalies sutinku su jumis, todėl šiandien ir darome pateikimą, kad galėtume atsižvelgti, nes nebuvo laiko aptarti ir Europos reikalų komitete ar su Tarpparlamentinių ryšių su Jungtine Karalyste grupe. Kita vertus, rezoliucijose paprastai mes nenusileidžiame iki labai konkrečių priemonių lygmens, nes mes visi žinome, kad jos pobūdis yra truputį kitas, taip pat ji turi būti priimtina visiems Seimo nariams. Aš esu pasirengusi diskutuoti dėl konkretesnių dalykų, kuriuos mes galime įtraukti, tarkime, ir dėl bendradarbiavimo priemonių gynybos srityje. Kitas vertus, neturi būti labai konkretu, nes mes tiesiog negalime apsiriboti ir negalime apriboti savo Vyriausybės, turime palikti manevro laisvę. Toks būtų atsakymas.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajai pranešėjai. Kaip akcentavo pranešėja, kaip sutarėme ir Seniūnų sueigoje, šiandien apsiribojame pateikimu. Po pateikimo pagal 183 straipsnį dėl rezoliucijos nebalsuojama. Artimiausiame posėdyje, kada numatysime, vyks svarstymas ir šios Seimo rezoliucijos priėmimas.
17.32 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-325 (pateikimas)
Tęsiame darbotvarkę. Farmacijos įstatymo Nr. X-709 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-325. Vėlgi kviečiu pranešėją A. Matulą. Pateikimas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiuo įstatymo projektu siūlau panaikinti draudimą ligoninėms, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms įsigyti registruotus vaistus kitose Europos Sąjungos valstybėse su nelietuviška pakuote, t. y. su nelietuviškais užrašais. Taigi, pigtų vaistai, tuos vaistus būtų galima vartoti tik įstaigoje. Aš džiaugiuosi, kad šią nuostatą dabartinė Vyriausybė ir ministras įsirašė į Vyriausybės programą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nori paklausti penki Seimo nariai. R. Martinėlis klausia pirmasis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu paklausti, čia vienas iš argumentų yra, kad bus sudaryta galimybė asmens sveikatos priežiūros įstaigoms įsigyti pigesnių vaistų. Aš noriu paklausti, nes dažna situacija, kai, įvedus lengvatas, prekių ir paslaugų kainos krenta labai nedaug arba visai nekrenta. Ar negalvojate apie kokius nors kontrolės mechanizmus, kaip išvengti šių grėsmių, sakykime, pirkimus per CPO?
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, pirkimai per CPO irgi gali būti, bet dabar centralizuotai vaistus perka Valstybinė ligonių kasa. Yra daug atvejų, kada per CPO perkami produktai brangiau nuperkami negu atskirai. Bet čia kalbama apie visai kitą dalyką, apie praktiką, kuri yra ir kitose šalyse, kad didmenininkai galėtų tiekti produktą ligoninėms su pakuote užsienio kalba, todėl, mano manymu ir žiniomis, keliais procentais vaistas galėtų būti pigesnis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia D. Kaminskas. Prašom, kolega.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, jūs teikiamame įstatyme nurodote, kad asmens sveikatos priežiūros įtaigoms galima tiekti ir kitose Europos Sąjungos šalyse registruotus vaistinius preparatus. O ar nemanote, kad įstatyme turėtų būti nurodyta, kad vaistas privalo būti registruotas Lietuvoje ir Europos Sąjungos vaistų registre, nes gali būti susidariusi tokia situacija, kad vaistas gali būti registruotas tik atskiroje šalyje?
Kitas klausimas būtų. Pavyzdžiui, gauname iš Graikijos graikiškais rašmenimis, kaip jūs reglamentuotumėte supažindinimą pačių medikų su šituo?
A. MATULAS (TS-LKDF). Jūs teisus, vaistas turėtų būti įrašytas į lietuvišką registrą arba į Bendrijos vaistų registrą, arba į lygiagretaus importo sąrašą, tą mini ir Europos teisės departamentas, bet jie rašo, kad tą nuostatą galima įgyvendinti, ir prašo Vyriausybės nuomonės. O kokia kalba bus pateiktas vaistas, vėlgi spręs ta pati ministerija. Bet kadangi ligoninėse, asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirba profesionalai, tai jie tikriausiai tuos vaistus žino. Ne žmogui pateks tie vaistai, tikėtina, ir daug geriau būtų, kad patektų angliška pakuotė, lenkiška pakuotė ir panašiai. Bet čia tikslas yra padėti kartu ir Vyriausybei įgyvendinti jos programą, nes, mano manymu, ta priemonė, kuri įrašyta Vyriausybės programoje, mažinant vaistų kainą gali būti efektyvi.
PIRMININKĖ. Ačiū. I. Rozovos ir P. Gražulio nematau. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų įdomus jūsų pasiūlymas, bet jūs turbūt negalite taikyti konkrečiai visiems vaistams. Yra daugeliui žinoma ir mes žinome, kur be gydytojų, bet yra tokių, kurie yra stiprūs antibiotikai ar kokie psichotropiniai vaistai, ten turėtų gal būti paaiškinimai lietuvių kalba?
A. MATULAS (TS-LKDF). Čia tie, kurie pirks tuos vaistus ligoninėms, ir apsispręs, viską turėtų nulemti kaina. Pavyzdžiui, yra tas pats stiprus antibiotikas, bet jeigu kaina skirsis, kaip matėme žiniasklaidoje, kai kurių vaistų kaina skiriasi kelis kartus, pavyzdžiui, vaistų Lenkijoje, tai gali pirkti ir bet kokį vaistą. Dar kartą primenu, kad tai vartos tik besigydantys įstaigose, stacionare žmonės, vaistai turėtų būti suvartojami tik stacionare. Ta praktika yra ir kitose šalyse. Aš pasinaudojau jūsų daugkartine rekomendacija, kad baigtume kovoti su alkoholizmu ir pereitume prie kitų sveikatos sistemos klausimų. Tai, gerbiamasis Kamblevičiau, aš tai dabar ir darau, nes yra A. Veryga, yra Vyriausybė, kuri ryžtingai kovos su alkoholizmu, aš dabar jau teikiu šiek tiek kitos srities įstatymų projektus. (Balsai salėje) Korumpuotas? (Juokas salėje) Nenugirdau, ką sakei, bet žodžiu…
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui, jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už – I. Degutienė. Ačiū, gerbiamasis Antanai.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, linksma gaida Antanas pabaigė pristatymą. Tikrai siūlyčiau pritarti po pateikimo ir dar kartą noriu akcentuoti, nes čia mano kaimynai klausinėja, tai kaip čia ligoniui bus. Čia kalbama ne apie ligonius ir vaistus, čia apie sveikatos priežiūros įstaigą, kuri pirks vaistus. Šiandien yra reglamentuota, kad jeigu nėra lietuviškos pakuotės, lietuviškų užrašų, tai tu negali pirkti, o čia be tarpininkų gali pirkti ligoninė ir iš karto tas vaistas būtų pigesnis. Aš manau, kad tikrai reikia pritarti, tuo labiau kad savo ausim esu girdėjusi ir kalbantį ministrą A. Verygą, kuris būtent irgi kalbėjo apie šitą galimybę, kad gydymo įstaigos galėtų nusipirkti vaistų pigiau, jeigu jie būtų ir nelietuviškoje pakuotėje. Siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog turime pavyzdį, kaip gerą Vyriausybės idėją sukompromituoja jos netinkamas realizavimas. Iš tikrųjų ta formuluotė, kurią jūs norite įtvirtinti, yra dviprasmiška ir sukuria teisės spragų, leidžiančių įvežti į Lietuvą vaistus, kurie Lietuvoje neįregistruoti. Dar daugiau, yra einama į kompromisą ir dėl pacientų saugumo, nes įstatymo projekte nėra nustatytų būtinų priemonių visuomenės sveikatai apsaugoti. Pavyzdžiui, jūs galėjote siūlyti, kad bent jau vertimas, vienas pakuotės lapelis, yra įdedamas su visa siunta. Aš tikrai neįsivaizduoju tokios situacijos, kaip iš Graikijos būtų įvežamas tik Graikijoje registruotas vaistinis preparatas, graikų kalba pakuotės lapelis. Mūsų gydytojai netgi dozių nesugebės įvertinti, aš jau nekalbu apie tai, kad nuspręstų, koks ten yra vaistas. Tiesiog aš siūlyčiau neiti į kompromisą dėl pacientų saugumo ir sudaryti visas sąlygas gerbiamajam Seimo nariui A. Matului tobulinti įstatymo projektą. Tikrai siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nuomonės išsiskyrė. Prašau balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, spaudžiate mygtuką „minus“ arba susilaikote.
Balsavo 67 Seimo nariai. Už balsavo 29, prieš – 20, susilaikė 18. Po pateikimo nepritarta. Ar grąžiname tobulinti, ar atmetame, jūsų valia apsispręsti. Kas balsuojate ir siūlote tobulinti, balsuojate už, kas siūlote atmesti, spaudžiate mygtuką „minus“.
Balsavo 67 Seimo nariai. Už tobulinimą pasisakė 54, už atmetimą – 13. Įstatymo projektas grąžinamas tobulinti. Per šoninį mikrofoną – R. Šarknickas, stovėjo pirmasis. Tad žodis jums.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš prieš tai apie gražią mergaitę svajojau ir ne tą mygtuką paspaudžiau. Tai, kaip ir kolegos, prieš. Protokoluotojams…
PIRMININKĖ. Prieš. Gerai, dėl protokolo – R. Šarknickas per ankstesnį balsavimą balsavo prieš. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tikrai stebiuosi tokiomis baimėmis, kurias čia išsakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, kuriai šiais laikais dar būtinai reikia lapelių. Yra internetas. Įsiveskite vaisto pavadinimą ir beveik visais atvejais ir net lietuviškai jūs rasite aprašymus, jau nekalbant apie tai, kad angliškai tai absoliučiai visada rasite. Ar įsivaizduojate, kad sveikatos įstaigos pirktų kokius nors vaistus mūsų pacientams nuodyti? Ką jūs galvojate?
17.42 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4652 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4652. Pranešėjas vėl – A. Matulas. Pateikimas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pamenate, kad tie, kurie buvote Seime praeitą kadenciją, prieš porą metų, kaip sunkiai mes priėmėme įstatymą, kuriuo leidome suteikti vaistinėse kai kurias farmacinės rūpybos paslaugas. Šiandien, matote, jau pasikeitė visiškai nuomonė. Ministerija ir ministras teikia siūlymą net leisti vykdyti kontrolinius patikrinimus, ar tos farmacinės rūpybos paslaugos vykdomos. Bet, kaip sakė I. Degutienė klausdama, kad jos yra tik leidžiamos, bet neprivalomos, ir tikrinti to, kas neprivaloma, gal nereikia. Šiuo atveju aš siūlau leisti praplėsti farmacinės rūpybos paslaugas, nes šiuo metu devyniose Europos Sąjungos valstybėse vaistinėse leidžiama atlikti tam tikrus tyrimus, o septyniolikoje valstybių vaistinėse atliekami įvairūs kraujo tyrimai, skiepijimai ir panašiai. Iš esmės tai gerokai sumažintų eiles poliklinikose, nes vaistinė galėtų teikti farmacinės rūpybos paslaugas tik ministro nustatyta tvarka. Ir jeigu ji atitinka reikalavimus ir, sakykime, žmogus turi siuntimą skiepytis, jis galėtų nebūtinai laukti poliklinikoje eilėje, bet galėtų ateiti į šalia esančią vaistinę, kuriai suteikta teisė tas paslaugas teikti. Iš esmės visos Europos Sąjungos valstybės tas paslaugas leidžia, vysto ir plečia. Labai prašyčiau pritarti po pateikimo ir paprašyti Vyriausybės nuomonės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų siūlymai išgirsti, tačiau prieš tai nori jūsų paklausti šeši Seimo nariai. R. Martinėlis klausia pirmasis, ruošiasi D. Kaminskas.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu paklausti. Ten yra formuluotė – suteikti vaistinėms teisę atlikti pacientams biocheminius tyrimus. Iš tikrųjų biocheminiai tyrimai ir kiti kraujo tyrimai yra atliekami tik akredituotose laboratorijose ir jos turi teisę juos atlikti. Laboratorijoms yra ypatingi ir aukšti akreditavimo reikalavimai, tai yra ir uždaros patalpos, medicinos biologo kvalifikacija, biologinių atliekų utilizavimas. Iš tikrųjų labai daug reikalavimų. Akreditavimo tarnyba išduoda licenciją tai veiklai. Tai dabar ar vaistinės atitiks tuos reikalavimus ir kas vertins tuos tyrimus, jeigu jie ir būtų atliekami?
Ir dar vienas klausimas. Kas yra po žodžiais „kitas paslaugas gali teikti“? Tai kas tas „kitas“? Bet esminis dėl akreditavimo biocheminių tyrimų.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Kaip sakiau, ministras nustatytų tvarką ir sąlygas, kokiomis būtų leidžiama teikti tas paslaugas, bet biocheminius tyrimus… Reikėtų neįsivaizduoti, kad bus galima atlikti visą spektrą biocheminių tyrimų, tiesiog reikėtų pradėti ir, matyt, ministras leistų atlikti cholesterolio tyrimą, gliukozės kiekio kraujyje, nėštumo testą, alerginius testus. Kam reikia registruotis pas gydytoją, jeigu tu pats žinai, kad tokio testo tau reikia, ateini ir be jokių eilių pasitikrini. Čia irgi yra biocheminiai tyrimai. Dėl kitų tiesiog yra įstatyme nebaigtinė sąvoka ir ministerijai be ministro įsakymo, vieno ar kito ministro, tai nebūtų leidžiama. Tą sąrašą tvirtintų, sąlygas, tvarką nustatytų ministerija.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia D. Kaminskas. Ruošiasi V. Rinkevičius.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, šiuo metu iš tikrųjų yra reglamentuojama, kad prieš skiepijant turi būti bendros praktikos gydytojo išvada dėl skiepijimo galimybės, rašytinis paciento sutikimas skiepytis, atitinkama personalo kompetencija, nes, kad ir kokia, bet tai yra mikroinvazinė procedūra. Atitinkamos žinios, anafilaksinės situacijos, reakcija, jeigu įvyksta. Kokie bus, skiepijama kur? Tai iškyla ir patalpų klausimas, higienos reikalavimai. Kyla klausimas dėl revakcinacijos. Kaip vaistinės sugaudys pacientus? Vieną kartą skiepysis vienoje, kitą kartą – kitoje, o apskritai reglamentavimo kaip tokio nėra. Pacientų žalos atlyginimas, jeigu įvyksta koks nors draudiminis įvykis. Kaip jūs įsivaizduojate šituos dalykus?
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš labai puikiai, gerai įsivaizduoju šituos dalykus, kaip padarė devynios Europos Sąjungos valstybės, o septyniolika valstybių daro tyrimus vaistinėse, leidžiama, taip ir mes padarysime. Todėl ir sakau, kad reikalinga Vyriausybės nuomonė. Negi mes farmacinės rūpybos paslaugas vėl blokuosime? Gal aštuonerius metus mes atsiliekame nuo kitų Europos Sąjungos valstybių ir dabar tų reikalavimų, kuriuos jūs išvardinote, mano manymu, daugybė jų yra perteklinių, tų reikalavimų. Todėl žmonės ir vargsta: čia reikia leidimo, čia suderinti, čia siuntimo. Mes turime daug ką liberalizuoti. Tikrai ministrui linkiu eiti tuo keliu ir tada sutrumpės ir eilės, ir panašiai. Tą, ką gali padaryti kitos institucijos, nelaukiant eilės, galima atlikti tose įstaigose, kad ir vaistinėse, kurios turės leidimą, atitiks reikalavimus. Čia jokių problemų nėra.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius. Ruošiasi R. Tamašunienė.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš supratau iš jūsų pasakymo dėl biocheminių tyrimų, kad tai būtų tiesiog tokie testai, buitinius testus galėtų atlikti, ten gliukozės, cholesterolio, nes jeigu paimtų kraujo ir ten sudėtingus tyrimus darytų, tai vis tiek tam tikros sąlygos. Aš ne medikas, bet man atrodo, kad tai tam tikrą riziką sukelia, nes reikia tam tikrų sąlygų ir t. t. Ką jūs turėjote mintyje dėl tų tyrimų?
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš tą ir turėjau minty, ką atsakiau ir kolegai R. Martinėliui, kad visiškai pritariu, kad reikėtų pradėti nuo cholesterolio, nuo įvairių kitų testų, kuriuos būtų galima pasidaryti, jeigu atitinka reikalavimus. Bet aš tikrai įsivaizduoju, kad tų sudėtingų biocheminių kompleksinių tyrimų su brangia įranga nereikėtų leisti daryti, bent jau šiuo momentu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi J. Liesys.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų mane domina suaugusiųjų profilaktinių skiepijimų organizavimas. Manau, kad šiuolaikiniam skubančiam žmogui yra priimtinas jūsų toks pasiūlymas, kai galiu užbėgęs į vaistinę dar ir pasiskiepyti. Bet, tarkime, toks pavasariškas labai aktualus klausimas yra erkinis encefalitas, kur geriausias būdas yra pasiskiepyti, bet ten yra tų skiepų visa schema: po kažkiek mėnesių, po metų, po penkerių metų. Tarkim, aš pasiskiepysiu trimis skiepais, laukia ketvirtas. Ateinu, nėra tos vaistinės, neatsimenu, kada pasiskiepijau. Kaip tuomet bus elgiamasi, jūsų manymu, kaip organizuoti tą darbą tinkamai?
A. MATULAS (TS-LKDF). Visa kontrolė, pavyzdžiui, kad jūs pasiskiepijote nuo Laimo ligos, bus pas šeimos gydytoją. Normaliai dirbantis šeimos gydytojas turėtų jums priminti, kada jums atėjo laikas skiepytis. O kur jūs pasiskiepysite – vaistinėje ar kitoje vaistinėje, ar poliklinikoje, jeigu nebus kur šalia skiepytis, tai jūs žinosite, kad reikia trečio skiepo, ir susirasite jums patogiausią ir arčiausią vietą. Pavyzdžiui, nuo pneumokokinės infekcijos pasiskiepyti, vakciną nuo meningokoko jūs galėsite labai patogiai, arčiausiai jums esamoje vietoje – vaistinėje, kuri turės leidimus…
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Liesys. Prašom.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Aš gerbiamojo pranešėjo noriu paklausti. Geras tas šiandien jūsų pasiūlymas yra, matyt, poliklinikose panaikintų eiles, žmonės ateitų. Mano klausimas būtų labai paprastas. Kiek tai kainuotų, kokie įkainiai būtų, ar pacientas turėtų mokėti, ar kieno nors kito sąskaita atliekamas tas darbas, kiek tai pacientui galėtų kainuoti, na, per kišenę?
A. MATULAS (TS-LKDF). Visi lankotės poliklinikoje ir žinote, kiek kainuoja skiepai, kurių nekompensuoja valstybė. Tikriausiai čia kainuotų panašiai arba ženkliai pigiau, aš taip įsivaizduoju, ir testai, ir kai kurie tyrimai. Aš neprognozuoju, kiek jie gali kainuoti, bet jeigu prasiplės konkurencijos galimybė, be abejo, turėtų atpigti.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Nuomonės už niekas nėra užsirašęs kalbėti. Nuomonė prieš – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog prisidedu prie visų klausėjų abejonių dėl vakcinavimo. Noriu atkreipti dėmesį, kad tai, ką įvardijo projekto rengėjas, suaugusiųjų profilaktinio skiepijimo organizavimas yra sveikatos priežiūros veikla, kuri paprastai yra licencijuojama. Nepakanka pakeisti vien Farmacijos įstatymo. Turėjo būti teikiamas ir Civilinio kodekso, Sveikatos sistemos įstatymas, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas ir Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos. Dėl šios priežasties siūlau projektą atmesti ir grąžinti iniciatoriui tobulinti, nes tikrai reikia be galo daug lydimųjų teisės aktų.
PIRMININKĖ. Prašom balsuoti.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 22, prieš – 22, susilaikė 22. Na, iš tikrųjų įspūdingas balsavimo rezultatas.
Atmetame ar grąžiname iniciatoriui tobulinti? (Balsai salėje) Grąžiname tobulinti gal bendru sutarimu? (Balsai salėje) Bendru sutarimu grąžiname tobulinti.
I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aišku, apsisprendėme kaip apsisprendėme. Bet aš norėčiau, kadangi yra ir ministras A. Veryga, atkreipti dėmesį. Mes – viena iš tų atsilikusių Europos valstybių, kuri to neleidžia. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, aš asmeniškai nuvažiavau į Briuselį, pradėjau labai kosėti. Nuėjau į vaistinę ir pasiskiepijau nuo pneumokokinės infekcijos. Jokių problemų. Aš žinau, ko man reikia, pasitariau su vaistininku, manęs paklausė, kiek aš sveriu, ir dozę nustatė. Matote, septyniolikoje Europos Sąjungos valstybių ir šita procedūra leidžiama.
Dabar dėl biocheminių tyrimų. Sveikatos apsaugos ministerija reglamentuoja, kokius biocheminius tyrimus galima daryti. Tai, kas mums šiandien svarbiausia, yra glikemija, cholesterolis, trigliceridai, lipidai – visa tai galima daryti, be abejo, labai sudėtingų vaistinėje niekas nedarys. Tiesiog atkreipkime į tai dėmesį ir kvalifikuotai paruoškime tą įstatymo pakeitimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ministras A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū. Kadangi buvau paminėtas kaip adresatas, kad turiu atkreipti dėmesį, noriu pasakyti, kad, kaip ir minėjau ankstesnius projektus pristatydamas, bendraujame ir yra paklausta pačių farmacininkų, kad jie pateiktų visą spektrą visų paslaugų, ir tada bendrą kompleksą žiūrėsime. Šalys turi labai skirtingus reikalavimus ir vaistinėms, ir patalpoms, ir viskam. Ne viskas, kas ten yra, automatiškai gali mums tikti, turime atsižvelgti, aišku, į saugumą. Tikrai yra daugiau paslaugų – ir pagalba metantiems rūkyti, ir kūno masės indeksas, ir panašiai, bet, matyt, reikėtų žiūrėti bendrą kompleksą.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis ministre.
17.56 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-472 (pateikimas)
Skelbiu kitą įstatymo projektą – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 57 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-472. Pranešėja – A. Širinskienė. Prašom, gerbiamoji kolege. Pateikimas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Priėmus teikiamą įstatymo projektą ir numačius pareigą tvirtinti kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną keturis kartus per metus, o ne vieną kartą per metus, kaip dabar yra, bus greičiau reaguojama į vaistinių preparatų kainų pokyčius referencinėse valstybėse ir atitinkamai greičiau bus perskaičiuojamos visų įrašytų į kainyną vaistinių preparatų kainos. Teisės aktuose nustatyti privalomi gamintojo deklaruojamos kainos mažinimo reikalavimai taip pat būtų taikomi automatiškai ne vieną kartą, o keturis kartus per metus.
Atsižvelgiant į tai, kad referencinėse valstybėse, kurias mes referuojame skaičiuodami kompensuojamųjų vaistų kainas, paprastai yra matoma, jog vaistų kainos per metus mažėja 3 ar 5 %, kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno patvirtinimas kiekvieną ketvirtį leistų sutaupyti maždaug 2 mln. eurų, tai yra apie 8 mln. eurų PSD biudžeto lėšų. Be to, privalomų gamintojų deklaruojamos kainos mažinimo reikalavimų taikymas kelis kartus per metus labiau paskatintų gamintojus konkuruoti kaina ir atitinkamai galėtų mažėti pacientų priemokos. Todėl siūlau pritarti projektui ir mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs taip išsamiai viską pateikėte, kad norinčių paklausti nėra. Mielieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? A. Matulas nori pasakyti nuomonę už. Taip, Antanai, prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Noriu pasakyti nuomonę už. Gal tiek ir neatpigs vaistai, bet, be abejo, kainyną reikia tvirtinti dažniau negu vieną kartą per metus. Todėl siūlau pritarti.
Kitas argumentas, kad įstatymo projektą teikia teisingas žmogus šioje kadencijoje, todėl irgi siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomo nenumatyta. Siūloma svarstyti gegužės 23 dieną.
17.58 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 33 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1532(2) (pateikimas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 33 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1532(2). Pranešėjas – E. Gentvilas. Jis jau tribūnoje. Ačiū. Pateikimas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Lietuva turi specifinį dalyką vaistų prekyboje, tai yra tinklines vaistines. Aš nepasakysiu tiksliai, kiek yra tų vaistinių tinklų, tačiau iš esmės kai kuriose valstybėse draudžiama vienam savininkui turėti, pavyzdžiui, daugiau kaip penkias vaistines. Įsivaizduokite, kokia konkurencija yra tarp tų vaistinių. Pas mus tinklai, na, aš nekalbu, kad daro kartelinius susitarimus, to tikrai nėra užfiksuota, bent oficialiai, tačiau problemų yra. Arba, sakysime, farmacijos verslas turi labai didelę įtaką ir tikrai žinau, kad nepritaria šitam mano projektui.
Mano projektas siūlo numatyti išplėtimą mažmeninės prekybos vietų, kur galima prekiauti vaistais, t. y. numatant apskritai mažmeninės prekybos vietas ir degalines. Problema yra tokia, kad pas mus Lietuvoje gal ant vienos rankos pirštų suskaičiuotume visą parą dirbančias vaistines. Ką daryti žmogui, kuriam reikia paprasto vaistuko norint nusipirkti, kai baigia darbą paprastos vaistinės? Mano siūlymas leisti prekiauti nereceptiniais vaistais, medikamentais, taip pat kokiais nors prietaisais, inhaliatoriais ir panašiai kitose prekybą vykdančiose mažmeninės prekybos vietose, taip pat degalinėse. Štai čia mes tikrai galime išspręsti vaistų prieinamumą. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Prieinamumas nakties metu, pirmiausia apie tai galime kalbėti. Žinoma, vėlgi sakau, įtakingi farmacininkai tam nepritartų, nes dalis nereceptinių vaistų galimai būtų parduodama kitose prekybos vietose, o ne vaistinėse.
Jeigu paklaustumėte, ar tai dažna praktika? Nepasakysiu tiksliai, kiek Europos Sąjungos valstybių, bet net ir mūsų kaimyninė Lenkija arba Danija, arba Britanija leidžia prekiauti nereceptiniais vaistais ne vaistinėse.
Girdėjau prieš keletą metų sakomą priekaištą, kad, pavyzdžiui, degalinės darbuotojas negali suteikti kvalifikuotos informacijos apie nereceptinį preparatą, kurį parduoda. Mano atsakymas yra toks: degalinių operatoriams leidžiama kepti dešreles, kepti bandeles, pardavinėti maisto produktus, ir niekas iš jo nereikalauja kulinarinio išsilavinimo, nors sutikime, kad blogai iškeptas maisto produktas gali apnuodyti žmogų, o vaistinis preparatas, kurio pakuočių pardavimo kiekį, sąlygas, tvarką numatytų sveikatos apsaugos ministras savo įsakymu, tikrai nekelia jokios grėsmės. Aš noriu pasakyti, kad negali būti neribotais kiekiais pardavinėjamas koks nors paracetamolis ar kas, na, nereceptiniai vaistai. Tai turi nustatyti sveikatos apsaugos ministras.
Poveikis kainoms. Čia sako, pavyzdžiui, gali būti, kad degalinėje pardavinės brangiau tą vaistą. Galbūt. Kaip ir koks mineralinis yra brangiau parduodamas, pavyzdžiui, degalinėje negu kokioje nors tinklo mažmeninės prekybos parduotuvėje, tačiau iš principo šitų nereceptinių vaistų pardavimo vietų skaičiaus išplėtimas tikrai turi didinti konkurenciją ir turi mažinti vaistų kainas. Taigi didesnis prieinamumas – tikimybė, kad mažės vaistų kainos. Svarbiausia, kad tokiu rizikingu laikotarpiu, kai nedirba normalios vaistinės, atsiranda galimybė žmonėms įsigyti šitų vaistų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių paklausti išties daug. Pirmasis klausia V. Rinkevičius. Ruošiasi A. Matulas.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Eugenijau, jūs čia minėjote, kad degalinės galėtų prekiauti vaistais. Iš tiesų aš ir galbūt pritarčiau tokiai minčiai, nes, kai Seimas uždraudė prekiauti alkoholiu degalinėse, jūs buvote prieš tokį siūlymą. Kai kurie žmonės ateidavo į degalines ryte įsigyti tam tikrų produktų sveikatai taisyti. Tą galimybę jie prarado. Dabar, aš manau, jūs norite kompensuoti tiems žmonėms tą praradimą, kad vėl, rytais atėję į degalinę, jie nebe tų anksčiau, kur pirko, kur uždraudėme, o galėtų nusipirkti normalų vaistą ir sau pataisyti sveikatą. Gal jūs tai turėjote minty?
E. GENTVILAS (LSF). Gerai. Pajuokavimus priimu. Mėgstu juos, dievinu.
Dabar vienas patikslinimas. Iš kur jūs žinote, kaip aš balsavau dėl alkoholio prekybos uždraudimo degalinėse? Aš išreiškiau visokias skepticizmo… Esu pasisakęs, kad tai nieko neišspręs. Lemiamas balsavimas. K. Daukšio pasiūlymas leisti ir toliau pratęsti terminą mano balso nesulaukė. Tikrai čia nėra kokia nors kompensacija degalinėms. Su degalinių tinklais tikrai nebendravau, su farmacininkų tinklais tikrai nebendravau, su „Maxima“ tikrai nebendravau. Čia yra labai senas projektas, kuris, sakyčiau, gal prieš trejetą metų nesulaukė pritarimo Seime. Dabar aš tiesiog kartoju praėjus tam tikram laikui. Tikrai nenoriu, kad kompensuotų tą praradimą, kurį minėjote.
PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas. Ruošiasi D. Kaminskas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš suprantu, kad toks poreikis įsigyti vieną kitą vaistą nuo skausmo ar kokį tepalą, ar kokių akių lašų, esant sausų akių sindromui, pravažiuojant gal ir reikia, bet ar jums neatrodo, kad jūs pernelyg čia išplečiate vietas, kuriose būtų galima prekiauti nereceptiniais vaistais, rašydamas mažmeninės prekybos vietose? Konkurencijos tinklai, jeigu jūs tikitės, kad numuš konkurencinę kainą, tai neįvyks, nes jie visi turi savo tinklines vaistines. Jie patys su savim tikriausiai nekonkuruos. Kokia jūsų pozicija? Jeigu kartais atsirastų tokia idėja, tarkim, vaistinėse prekiauti alkoholiu, irgi galėtume svarstyti leisti, ar kaip? Nes jeigu degalinėse leisime maistu, logiškai atrodo įmanomas ir atvirkštinis variantas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Antanai, pasiūlykite atnaujinti prekybą alkoholiu degalinėse. Svarstysiu, ar verta pritarti. Manau, kad nebepritarsime ir nebegrįšime į tuos dalykus. Tinklinės mažosios prekybos parduotuvės turi vaistinių tinklus. Labai dažnas atvejis. Čia jų reikalas, ar jie permes iš savo vaistinių tinklų, tarkim, iš „Eurovaistinės“ į „Maximos“ tinklą dalį šitų vaistų? Nežinau, tai jų reikalas. Iš tikrųjų dažniausiai yra minimos degalinės. Kodėl jos dažniausiai minimos? Todėl, kad tai realiai naktį dirbantys, veiklą vykdantys subjektai. Kiti mažmeninės prekybos tinklai paprastai užsidaro 22 valandą, 24 valandą. Per naktį jie paprastai nedirba, todėl apie juos čia tenka mažiau šnekėti ir mažiau oponuojama. Daugiausiai efekto, matyt, būtų degalinėms. Prašau nesieti, Antanai ir Viktorai, šito su alkoholio prekybos uždraudimu. Dar nebuvo uždrausta, jau buvo šitas siūlymas Seime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia D. Kaminskas. Ruošiasi S. Jovaiša.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, šiaip jau vaistinėms yra numatytas ir licencijavimas, vaistų laikymo tvarka, vaistų atsekamumo net iki vartotojo tvarka. Jūsų teikimu, juridinių asmenų, besiverčiančių mažmenine prekyba, mažmeninės prekybos vietose vykdoma prekyba nereceptiniais vaistais yra nelicencijuojama.
Tada toks klausimas. Kaip jūs numatote kontroliuoti šių teikiamų paslaugų kokybę, tą patį sandėliavimą? Kas atsakys, kad tai bus nesibaigusio galiojimo, kad tai tikrai nėra kokia nors kontrabandinė ar dar kas nors? Suprantate, šiuo atveju tas kontrolės klausimas… nes jūs kitų, susijusių teisės aktų, šiuo momentu neteikiate?
E. GENTVILAS (LSF). Mes kalbėjome su teisininkais, ar reikalingi kitų įstatymų pakeitimai. Ne, nėra reikalingi, nes užtenka, yra galimybė sveikatos apsaugos ministro įsakymais reglamentuoti prekybos vietą, visų šitų nereceptinių vaistų kontrolę ir t. t. Šiaip jau sutikite, kad nereceptinių vaistų prekyba tikrai neturėtų būti licencijuojama, kaip apskritai prekyba vaistais, nes ten atsiranda ir receptinių vaistų. Pakalbėkime. Akių lašai, kuriuos Antanas paminėjo, pipetės, inhaliatoriai, aspirinas. Kas dar? Aš tikrai ne medikas ir ne ligonis, kad… Faktiškai aš vaistų nevartoju. Geriu žoleles ir man to pakanka, todėl nelabai daug ką čia galėčiau išvardinti. Ar tai turi būti licencijuojama veikla? Manau, kad ne.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi V. Kamblevičius.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū pirmininkei. Gerbiamas pranešėjau, jūsų siūlyme tikrai įžiūriu daug gėrio, visų pirma, patogumą. Kartais netgi gyvybiškai būtina. Bet kad mėgstate humorą, tai leiskite truputėlį su tokia potekste. Aš vis tiek manau, kad čia turėtų būti koks nors aprobuotas sąrašas tų pagrindinių medikamentų, kurie nereceptiniai, kurie tikrai bus saugūs. Bet mes visi ir jūs esate girdėję apie pražūtingą gudobelių ekstrakto poveikį kai kuriems Lietuvos piliečiams. Ar nebus taip, kad vietoj alkoholio bus įteisintas gudobelių ekstraktas kokiuose nors pusantro litro plastmasiniuose buteliuose?
E. GENTVILAS (LSF). Galiu garantuoti, kad atsiras Antano iniciatyva, kad negalima daugiau kaip litro buteliuose gudobelių ekstrakto pardavinėti. Gerai. Nukrypstame į šalį. Nemanau, kad sukels tokius išsigimimus. Jeigu jau alaus negalima didesniuose kaip litras, tai gudobelių ekstrakto tikrai ne. (Juokas)
Žinoma, jeigu mes žiūrime į kraštutinius atvejus, norą piktnaudžiauti, tai tada bet kokia veikla gali privesti prie piktnaudžiavimo. Uždrausti viską, ir tiek. Tai jau rimtai atsakau, nemanau, kad tai sukels papildomas sąlygas piktnaudžiauti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius, ruošiasi A. Kirkutis.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Atsisakau žodžio, nes gerbiamas S. Jovaiša mano klausimą uždavė.
E. GENTVILAS (LSF). Apie gudobelių ekstraktą. (Juokas)
PIRMININKĖ. Klausia A. Kirkutis, ruošiasi A. Šimas.
A. KIRKUTIS (LVŽSF). Sutinku su daugelio čia klausiusių nuomone. Bet kadangi nakties metu pardavinėjant vaistus žmonėms, kurie turi labilią psichiką, iškyla visokių suicidinių, arba savižudybės, idėjų, tai iš tikrųjų vaistų pardavimo dozės taip pat yra labai svarbi problema, ne tiktai sąrašo reglamentavimas tam tikrų vaistų, bet ir vaistų, to paties paracetamolio nusipirkus dėžutę, galima atsisveikinti su gyvybe.
E. GENTVILAS (LSF). Aš sakyčiau taip – į degalinę nuvažiavus nusipirkti virvę tempti automobiliui, gal reiktų uždrausti pardavinėti, nes su ta virve jis gali ką nors sugalvoti padaryti. Tai dabar mūsų fantazija yra beribė. Jūs įsivaizduojate, E. Gentvilas siūlo pardavinėti bintą degalinėse, tai kažkas turi suicidinių polinkių, tai su tuo bintu, velnias žino, pasmaugs ką nors!
Na, galima ir su automobiliui tempti virve tą patį padaryti. Kolegos, humoras yra humoras, gerbiu, vertinu, jeigu tai humoras. Jeigu jūs rimtai taip dėl to nuogąstaujate, tai juokaukime toliau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Šimas, ruošiasi R. Žilinskas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Jau tokių panašių klausimų ir uždavė, bet man atrodo, kad tas leidimas visur prekiauti vaistais turėtų būti gal tiktai apribotas kai kuriomis rūšimis vaistų, sakykime, akių lašai ar nuo skrandžio, bet visais nereceptiniais gal per daug. Kaip sakė, tuos skysčius sugeba mūsų kai kurie žmonės panaudoti ne tam, sakykime, kvepalai, odekolonas kažkaip panaudojami kitoms rūšims. Jeigu mes visur leisime prekiauti, tai gal tada lygiagrečiai reikia teikti įstatymą, kad ir vaistinių tinklai galėtų prekiauti viniais, varžtais, plaktukais, cymantu ar kuo ten… (Juokas salėje)
E. GENTVILAS (LSF). Gražiai, tarmiškai pasakėte cymantu. (Juokas) Žaviuosi. Kolegos, esame girdėję, kad kažkas geria antifrizą, ar ne? Tai to antifrizo naktimis kiekvienoje degalinėje gali nusipirkti. Nedraudžiame pardavinėti antifrizo, t. y. skysčio nuo užšalimo? Nedraudžiame. Nors yra pijokų, kurie, žinau, kad gėrė antifrizą, kepenys iškrito, ir viskas – amžiną jam atilsį. Tai dabar galime sakyti, Jėzau, nereceptiniais vaistais! Aš už tai, kad ministras labai atsakingai pažiūrėtų, kurie vaistai gali sukelti pavojų gyvybei. Ir palikime šiandien bendrą frazę „nereceptiniai vaistai“, ministro įsakymu turi būti parašyti kurie. Bintas… Kyla klausimų. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs linksmai atsakote į klausimus, bet negaliu nesuteikti žodžio R. Žilinskui, nes, manau, ir jis turės ką paklausti.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Išties darbo pabaiga. Siūlymas toks senas, kad aš jį girdėjau ir užpraeitoje, ir praėjusioje kadencijoje, ir šioje. Ir prisiklausiau tiek demagogijų šituo klausimu, kad iš tiesų norisi užduoti klausimą su šypsena. (Juokas salėje)
Aš niekaip nesuprantu, jeigu vidury nakties yra taip neatidėliotinai bloga, tai ar žmogui reikia bėgti į degalinę, ar skambinti į greitąją medicinos pagalbą? Vienas dalykas.
Antras dalykas. Jūs sakėte, kad iš degalinių darbuotojų juk niekas nereikalauja kulinaro pažymėjimo, nes jie nekepa bandelių, jie jas pašildo, dešrelių irgi, jas tiktai pašildo. Ar, siūlydami išplėsti vaistų prekybą, jūs nepropaguojate tokios vaistų kultūros, ar ne? Nes tokiu atveju jais būtų galima prekiauti ir logiškiau būtų prekiauti kavinėse ir restoranuose, nes ten ir kepa, ir verda, ir pilsto kaip vaistinėje?
E. GENTVILAS (LSF). Tik truputį per mažai įpila, kiek pastebėjau. (Juokas salėje) Gerai. Vadinkite demagogija. Mano manymu, tai yra racionalus požiūris, kaip padidinti nepavojingų, nerizikingų vaistų prieinamumą. Ir viešojo maitinimo įstaigų – kavinių, restoranų, barų – aš nenoriu sutapatinti su mažmeninės prekybos vietomis, nes viešojo maitinimo įstaigos yra kita.
O šiaip, Rokai, iškėlėte didžiulę problemą. Farmakomanija tai yra noras pirkti vaistus reikia nereikia. Maniakams, taip, tai gali būti papildoma paskata, dieną prisipirkau, bet truputį per mažai, dar eisiu į degalinę nusipirksiu aspirino. Na, bet čia jau manijos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis kolega. Mūsų Seimo nariai labai aktyvūs ir klausinėdami, ir štai nuomonę už ir nuomonę prieš išsakyti yra labai daug. M. Majauskas. Nėra. E. Pupinis – nuomonė už. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Na, dėkui Dievui, baigėsi linksmoji valandėlė. Iš tiesų mes, čia, Seime, išrinktieji, galime nuspręsti viską: ir už mediciną, ir nieko neleisti, ir parašyti ant pakelių, kad cigarečių valgyti negalima, ir virvių nepardavinėti. Iš tiesų nebūkime dievais ir pradėkime kažką spręsti. Nėra žmonės kvailiai, ir jeigu jiems reikia kokio nors vaisto, jie visada pasižiūri, koks tai vaistas, ir valgo tiek, kiek reikia… (Balsai salėje) Taip. Iš tikrųjų atrodo, kad mes turime nustatyti, ką tuo metu jam turi skaudėti, ar galvą, ar skrandį. Jeigu žmogui yra problema, tai, savaime suprantama, jis gali pasinaudoti ta prieinamumo teise. Medikai yra, jie nustatys, kokie vaistai yra svarbiausi ir kurie būtini tam, kad žmogus galėtų protingai, protaudamas suteikti sau pirmąją pagalbą ar nuo galvos skausmo, ar nuo skrandžio skausmo, ar nuo temperatūros. Tuo labiau kad niekas nesako, kad tu vaistinėje negali nusipirkti labai dideliais kiekiais. Tai šiuo atveju, mano manymu, turime leisti pradėti… žmonėms eiti į talką ir padėti jiems gyventi, o ne trukdyti, ne sustatyti visų į eiles ir būtinai eiti į vaistines, kurios dėl to, kad nėra konkurencijos, sukelia kainas. Iš tikrųjų aš siūlau pritarti ir geriau pasvarstyti komitetuose, negu čia kelti komedijas ir juoktis iš pakankamai normalių dalykų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Širinskienė. Prašau, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kada pas mus yra prekiaujama maisto papildais, tai maisto papildų pardavėjas turi turėti tam tikrą leidimą juos parduoti, maisto tvarkytojo pažymėjimą. Tai aš labai abejočiau, ar būtų galima sutikti su ta nuostata, kad, norint parduoti maisto parduotuvėje vaistus, nereikia jokio pažymėjimo ar supaprastintos licencijos, ar kaip tai pavadintume.
Kitas dalykas yra atsakomybės klausimas. Deja, bet Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato teisės Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai tikrinti maisto parduotuvių, jos gali tikrinti tiktai vaistines. Tai kiltų klausimas, kodėl tada vaistinėse prekyba vaistais bus kontroliuojama, maisto parduotuvėse prekyba vaistais bus nekontroliuojama. Tai tiesiog siūlyčiau vėlgi grąžinti iniciatoriui tobulinti, tikintis, kad ateis visas paketas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 20, prieš – 22, susilaikė 18. Įstatymo projektui nepritarta. Grąžiname bendru sutarimu tobulinti? (Balsai salėje) Nereikia? Atmesti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Tobulinti? (Balsai salėje) Balsuojame.
Balsavo 60 Seimo narių: 46 nusprendė prašyti linksmojo ir išmintingojo kolegos, kad tobulintų įstatymo projektą, prieš balsavo 14. Tobulinsime.
Ir paskutinis mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Bet prieš pareiškimus – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl balsavimo arba replika po balsavimo.
PIRMININKĖ. Replika po balsavimo.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, jūs mane vadinate linksmuoju. Na, atsakinėti rimtai į tokius klausimus, kad su bintu gali pasikarti ir t. t., kas belieka? Čia ne aš linksmasis, čia kolegos labai linksmai klausia.
PIRMININKĖ. Puiku! Kviečiu N. Puteikį. Seimo nario pareiškimas.
18.19 val.
Seimo narių pareiškimai
N. PUTEIKIS (LVŽSF). (Balsai salėje) Taip, apie Trakus, bet iš kito repertuaro.
Yra tokia visuomeninė televizija, išlaikoma mokesčių mokėtojų, ji vadinasi LRT. Jai vadovauja A. Siaurusevičius, o Naujienų tarnybai ir „Panoramai“ vadovauja toks A. Matonis, kuris yra aršus kovotojas prieš Kremliaus blogas įtakas, bet aršiai kovoja tais pačiais rusiškais keiksmažodžiais savo feisbuke, t. y. kultūringoje visuomeninėje LRT yra nekultūringų žmonių. Čia dar pusė velnio, aš irgi kartais susikeikiu. Problema yra kita.
Už ką mokame pinigus visuomeniniam transliuotojui ir kokį jis rodo pavyzdį?
Pirmiausia noriu pasakyti, kad pats asmeniškai girdėjau iš Norvegijos žurnalistų, kad jų redaktoriai projekte išleidžiant internetinį arba popierinį laikraštį su liniuote matuoja, ar visos skirtingos ar besiginčijančios pusės turi maždaug vienodą skaičių, plotą straipsnių. Taip daro norvegai. Aš kalbu apie visuomeninį transliuotoją. Norvegijoje daro privatūs. Ir privatūs taip pat.
Dabar ką daro mūsų LRT? Ar tikrai jie vienodai teisingi, ar tikrai jie duoda vienodus plotus? Pavyzdys. Kyla ginčas dėl Trakų „Rimi“ parduotuvės. Visuomeniniai paminklosaugininkai sako, kad ta parduotuvė – ne vietoje, jinai per arti istorinio centro, turi būti toliau. D. Nedzinskas, pagarsėjęs LEO LT aktyvistas ir Vakarų skirstomųjų tinklų direktorius, išplukdęs milijardą litų į privačius „Vilniaus prekybos“ akcininkų tinklus, dabar atstovauja „Rimi“, turi kitą nuomonę. Kaip pasielgtų Norvegijos visuomeninė televizija arba privatus televizijos kanalas ir LRT? Duotų tribūną abiem.
Ką daro mūsų visuomeninė televizija? Ką daro mūsų A. Matonis? Jis, aišku, elgiasi taip, kaip jisai smerkia Kremlių, kaip jis smerkia D. Kiseliovą, propagandą, jis elgiasi lygiai taip pat. Jis penktadienį gauna visuomenininkų kreipimąsi, kad „Rimi“ parduotuvę reikia stumti į kitą vietą. Užuot paskelbęs šitą nuomonę ir D. Nedzinską pakalbinęs, jis daro priešingai – jis į „Panoramą“ paleidžia tik D. Nedzinską ir jo šalininkus. Ir tai tokia raudona linija eina, iš Kremliaus išmokti propagandiniai metodai eina raudona linija.
Vakar analogiškas veiksmas. STT… Skambina žurnalistas Trakų nacionalinio parko direktoriui ir sako, kaip jaučiatės gavęs įtarimus, kad trukdote D. Nedzinskui? Reikalavote kyšio, trukdote jo investicijoms? Sako: „Aš negavau įtarimų.“ Sako: „Kaip negavote įtarimų? Taigi jums įteikti.“ Ne. Tai, sako, jūs ten specialiuoju liudininku apklaustas? Ne. Bet jūs gi liudijote STT? Ne, niekas manęs nekvietė, niekas manęs nieko neklausė.
Trakų nacionalinio parko direktorius nieko apie D. Nedzinsko kaltinimus nežino. Ką daro A. Matonis? Bėganti eilutė: „STT pradėjo Trakų nacionalinio parko… G. Abaravičiaus veiksmų tyrimą, nes jisai trukdo verslininkui įsisavinti, pastatyti objektą.“ Palaukite, tai kaip čia yra? Net jeigu aš būčiau „Rimi“ ar D. Nedzinsko šalininkas, aš sakyčiau: Matoni, klausyk, na, galima dirbti privačiam investuotojui, bet juk tai yra visuomeninė televizija. Tai ne komercinė televizija. Ir net Norvegijos komercinėje televizijoje vienodai būtų abiem pusėms suteikta tribūna.
Aš tiesiog norėjau pasakyti Seimo nariams, kad jie žinotų, kad mūsų visuomeninė televizija nėra vienodai teisinga, ir ten tuos reikalus tvarko toks A. Matonis, pritariant A. Siaurusevičiui.
Ir paskutinė detalė. Ginčas dėl ko? Kodėl čia D. Nedzinskas kaltina G. Abaravičių? Trakų nacionalinių parkų užstatymo reglamentai tvirtinami arba Kultūros paveldo departamento įsakymu, arba Vyriausybės nutarimu. Šitais teisės aktais patvirtintose nacionalinių parkų planavimo schemose dėl kiekvieno sklypo yra išdėstytas reglamentas, kokio aukščio, kokio tankio, kokio pločio gali būti statybos ar jų visai negali būti. Nacionalinių parkų darbuotojai yra sarginiai šunys, saugantys šitą sandėlį, kuriame sudėtos mūsų gamtinės ir kultūros paveldo vertybės. Į sandėlį vertybes suvežė, jų naudojimo sąlygas nustatė ne nacionalinių parkų direktoriai, o aukščiau stovinčios organizacijos.
Kuršių nerijoje Kultūros paveldo departamento darbuotojai, Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai prieš dešimt metų sklypuose, kur buvo užrašytas „vienas aukštas“, pasirašydavo dėl keturių, kur parašyta „pieva“, pasirašydavo „dviejų aukštų namų statyba“. Vienas iš tų namų jau yra nugriautas, nes Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad sarginiai šunys Neringos nacionalinio parko darbuotojai, kitų institucijų vadovai savo parašais leido atsirasti savavalėms statyboms, ir už tai jie buvo atleisti iš darbo, o tos statybos yra…
PIRMININKĖ. Laikas!
N. PUTEIKIS (LVŽSF). (Baigiu.) …griaunamos. Už tai mes, mokesčių mokėtojai, sumokėsime milijonus. Štai už tų klerkų, kurie nesaugojo reglamentų…
G. Abaravičius saugo reglamentą. Jis neleidžia „Rimi“, anksčiau „Rimi“, dabar tą sklypą nusipirko, buvo nusipirkęs D. Nedzinskas, neleidžia tenai pažeisti reglamento. Tenai, tame 88-ame sklype, negalėjo būti „Rimi“ pastatas, ten galėjo būti vienaukštė medinė statyba su mansarda. Jis nepasirašo. Kadangi jis to parašo nededa, D. Nedzinskas pasitelkė visą sunkiąją artileriją ir bombarduoja, ir daužo tą G. Abaravičių negyvai.
Mūsų Seimo nariams pranešu: leisime tą G. Abaravičių sudoroti ar ne, sukursime naują precedentą. Nacionalinių parkų darbuotojai pradės pasirašinėti kaip Kuršių nerijoje, pradės dygti savavalės statybos, po Aukščiausiojo Teismo sprendimo bus visa tai griaunama ir po to mokami milijonai. Aš siūlau Seimo nariams neleisti užguiti sąžiningų valstybės tarnautojų, jų ne tiek daug turime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū N. Puteikiui. Šiandien iš tiesų dirbome labai daug ir atsakingai. Dėkoju visiems. Registruojamės.
Kol registruojatės, linkiu labai darbingos ateinančios savaitės, gražaus šventų Kalėdų laukimo… Velykų laukimo, atsiprašau, matyt, jau nuovargis. Šventų Velykų laukimo. Geros nuotaikos! Ir vėl susitiksime.
Posėdį baigiu. (Gongas) Užsiregistravo 52 Seimo nariai.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.