LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 106
STENOGRAMA
2017 m. spalio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, pradėsime vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Registracija. Prašom registruotis.
Deja, po pertraukos užsiregistravo tik 39 Seimo nariai. Tikėkimės, kad tuoj bus daugiau.
15.05 val.
Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84 ir 4.85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3805(2) (svarstymas)
Imamės popietinės darbotvarkės 1 klausimo – Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84 ir 4.85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3805(2). Svarstymo stadija. Kas galėtų pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą? Gal R. Šalaševičiūtė? Ar gerbiamasis? Dėkojame, tada gerbiamas V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė įstatymo projektą ir septyniais balsais už, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo, nutarė grąžinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso keturių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3805(2) iniciatoriams tobulinti, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kolegos, esame supažindinti su Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada ir siūlymu grąžinti iniciatoriams tobulinti. Pasisakančių nėra, bet yra norinčių pasakyti motyvus. Prieš kalbės A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš prieš užsirašiau todėl, kad aš nesutinku, kad jis būtų grąžintas tobulinti. Jį reikia atmesti. Kadangi aš esu to projekto autorius, truputį informuosiu, kokia įstatymo esmė.
Esmė yra ta, kad žmogui, kuris neturi lifto arba neturi balkono, ateina sąskaitos už balkono remontą, kad jis turi susimokėti, neturėdamas balkono susimokėti už balkono remontą. Arba jis gyvena pirmame aukšte ir nesinaudoja liftu. Keičiamas liftas, jam ateina tūkstantinė sąskaita, kad jis turi mokėti už tai, kuo jis nesinaudoja. Noriu priminti, kad 1992 metais, kada buvo privatizuojami butai, žmogus, kuris neturėjo balkono, mokėjo mažiau, o tas, kuris turėjo, jo geresnės gyvenimo sąlygos, jis mokėjo daugiau. Dabar viskas išversta pagal Civilinį kodeksą atvirkščiai. Ar tu turi balkoną, ar ne, tu mokėk už kaimynus ir niekas tavęs neklausia, kad tu neturi balkono. Todėl jei komitetas nutarė grąžinti jį tobulinti, aš nežinau, kaip jį tobulinti – arba moki, arba nemoki, todėl siūlau jį atmesti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kolegos, turėsime apsispręsti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas teikia grąžinti iniciatoriams tobulinti. O pats iniciatorius kalba apie tai, kad neturi galimybės tobulinti ir tiesiog prašo jį atmesti. Kas už, pritars komiteto pozicijai grąžinti iniciatoriams tobulinti. Ne? Atsiprašau.
Balsuojame dėl komiteto siūlymo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Taigi balsavo 72 Seimo nariai: už – 66, prieš – 3, susilaikė 3. Sprendimas – grąžinti iniciatoriams tobulinti.
15.10 val.
Civilinio kodekso 3.214 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-339 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Civilinio kodekso 3.214 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-339. Svarstymo stadija. Kas pateiks Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą? Prašom. R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.214 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, nusprendė jį atmesti. Už balsavo 6, prieš nebuvo, susilaikė 2.
Tačiau aš norėčiau trumpai pakomentuoti ir išsakyti kai kurių Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių nuomonę, šiandien ir su gerbiamu S. Šedbaru pakalbėjome. Iš tiesų R. Šarknicko projekte yra paliečiama opi problema, t. y. vaiko atskyrimas ir globos suteikimas. Ne visada mūsų įstatymais galima, kai yra psichikos negalią turintys tėvai ir pripažinti neveiksniais, vėliau nustatyti, kad tas neveiksnus žmogus gali auklėti, prižiūrėti savo vaikus, nes nėra kontrolės mechanizmo tų tėvų, kurie pripažinti neveiksniais, arba net tėvai, turintys psichikos negalią, nebūna pripažinti neveiksniais, bet to vaiko atiduoti įvaikinti negalima. Todėl manyčiau, kad tikrai yra potencialas, įvertinant mūsų dabartinį Civilinį kodeksą ir nuostatą, susijusią su atskyrimu ir vaiko įvaikinimu, šitą projektą pataisyti ir svarstyti iš naujo. Todėl prašau iš karto pritarti tam, kad gerbiamas Robertas galėtų įstatymo projektą tobulinti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Už nori kalbėti R. J. Dagys. Prašome.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, paliesta problema tikrai aktuali, tik reikėtų ją sutvarkyti atsižvelgiant į tai, ką mes priėmėm Vaiko teisių pagrindų įstatymu. Jis dar nepasirašytas, bet ten tos nuostatos jau įdėtos, tai reikia su juo suderinti ir detalizuoti. Tai palinkėjimas autoriui, kad jis taptų bendru kūnu, kad nesikirstų su tuo įstatymu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, apsisprendžiame, ar pritariame Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui atmesti tobulinti. Prašom balsuoti. Tobulinti – už.
Balsavo 78 Seimo nariai ir visi pritarė pozicijai, jog teikiamas projektas yra grąžinamas tobulinti.
S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, ar teisingai mes supratome balsavimą? Juk komiteto nuomonė buvo atmesti ir mes balsavome už atmetimą, ar ne?
PIRMININKĖ. Ne, už tobulinimą, nes pranešėja reiškė ir tokią poziciją. Ar norite kartoti balsavimą? Mes sutarėme, kad grąžiname tobulinti. Ar yra norinčių pareikšti prieš? (S. Jovaiša: „Už komiteto nuomonę reikėjo balsuoti…“) Grąžiname tobulinti. (Balsai salėje) Kolegos, kartojame balsavimą, kad nebūtų abejonių. Komiteto pozicija buvo atmesti, nors pranešėja, išsakydama komiteto poziciją, kalbėjo, kad galima projektą ir tobulinti. Visų pirma balsuojame dėl komiteto siūlymo atmesti. Kas už, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Už atmetimą balsavo 48 Seimo nariai, prieš — 25, susilaikė 8. Vadinasi, projektas yra atmestas.
Gerbiamas Šarknickai, prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gal siūlyčiau pakartoti, nes vis tiek visi nesuprato.
PIRMININKĖ. Vis tiek nesuprato.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dalis nesuprato, pakartokime, suformuluokim. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Kolegos, dėmesio! Dėkoju. (Balsai salėje) Negalima, pagal Seimo statutą turime pareikšti aiškią poziciją. Aš jau dėl vieno anksčiau svarstyto klausimo norėjau padaryti alternatyvų balsavimą, iš karto trumpinti procedūrą. Deja, vadovaudamiesi Statutu, turime paeiliui.
Dar kartą teikiu. Komiteto išvada yra atmesti. Kolegos, apsisprendžiame dėl komiteto siūlymo. Kas už atmesti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom. Procedūra kartojama.
Balsavimo rezultatai: už atmetimą – 41, prieš – 29, susilaikė 11. Taigi sprendimas – pritarta komiteto pozicijai atmesti ir projektas yra atmestas.
15.18 val.
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto antrojo skirsnio ir 10, 11, 13, 16, 18, 23, 24, 29, 30, 33, 34, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių pakeitimo, Statuto papildymo 101, 161, 291, 351, 381 straipsniais ir priedu ir 48 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4745(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto antrojo skirsnio ir daugelio straipsnių pakeitimo, Statuto papildymo kai kuriais straipsniais ir priedu ir 48 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4745(3). Taip pat svarstymo stadija. Komiteto pirmininko nei komiteto pirmininko pavaduotojo nėra. Kas galėtų pateikti komiteto išvadą? Kolegos, ar V. Gailius kaip komiteto narys galėtų dar kartą pagelbėti? Dėl tarnybos Kalėjimų departamente komiteto išvada.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas šių metų rugsėjo 27 dieną svarstė ir pritarė patobulintam įstatymo projektui. Už – 7, prieš ir susilaikiusių nėra.
Projekto pagrindinis tikslas (trumpai priminsiu) – nustatyti pataisos pareigūnams patrauklią ir konkurencingą kitų statutinių valstybės tarnautojų atžvilgiu darbo užmokesčio sistemą, kuri skatintų asmenis rinktis pataisos pareigūno profesiją ir tarnauti pataisos sistemoje. Projekte numatyta nauja pataisos pareigūnų darbo užmokesčio sistema, kuri iš esmės atitinka vidaus tarnybos sistemos pareigūnams Vidaus tarnybos statute nustatytą darbo užmokesčio sistemą. Komitetas papildomai įvertino, kad Kalėjimų departamentui pagal pavestą sritį tenka spręsti sudėtingus klausimus, uždavinius, atlikti įvairias funkcijas. Nauja funkcija – kriminalinė žvalgyba. Taip pat sudėtingos funkcijos: nuteistųjų, suimtųjų apsaugos ir priežiūros organizavimas, socialinė reabilitacija, jos organizavimas, probacijos koordinavimas, pavaldžių įstaigų ūkinė kontrolė. Todėl dėl ūkinės kontrolės ir kitų sudėtingų funkcijų siekiant jas tinkamai koordinuoti pagal Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio dispoziciją tokiais atvejais gali būti steigiama valdyba. Valdybai vadovauja viršininkas. Atsižvelgiant į tai, komitete Valstybės tarnybos įstatymo priedas papildytas valdybos viršininko pareigybe Kalėjimų departamente.
Dėl išvardytų aplinkybių šį projektą būtina priimti dabar. Kaip ir numatyta, Vyriausybė rengia bendrą statutą visiems statutiniams pareigūnams ir šio įstatymo nuostatos bus inkorporuotos į bendrą statutą. Pagal projekto nuostatas nauja darbo užmokesčio sistema turėtų įsigalioti 2017 m. gruodžio 1 d. Lėšų poreikis yra. Seimui priėmus projektą ir jam įsigaliojus, dar šių metų gruodžio 1 dieną jam įgyvendinti būtinos lėšos būtų skiriamos iš Kalėjimų departamentui skiriamų asignavimų. 2018 metams papildomai reikėtų 4 mln. eurų pataisos pareigūnams mokėti darbo užmokesčiui pagal naują darbo užmokesčio sistemą.
Norėčiau pažymėti, kad net 60 % šios sumos būtų skiriama mažiausiai uždirbančių pataisos pareigūnų darbo užmokesčiui. Taip pat numatyta pataisos pareigūnų priedus už tarnybinius rangus suvienodinti su vidaus tarnybos sistemos pareigūnų gaunamu tokio pat dydžio priedu.
Papildomai įvertinęs finansines galimybes, komitetas patobulino projektą – padidintus priedus už tarnybinį rangą pareigūnams mokėti nuo 2019 m. sausio 1 d., nes tai pareikalautų papildomai dar apie 2,4 mln. eurų iš valstybės biudžeto.
Projekto esmė tokia. Siūlau palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkojame pranešėjui. Nori šiuo klausimu kalbėti, yra užsirašę du Seimo nariai. Pirmąjį į tribūną kviečiame A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, išėjau kalbėti, kaip ir komiteto pirmininkas, kuris siūlė, ir komitetas siūlė, nes ne tik komiteto pirmininkas, šiek tiek kitaip spręsti šitą klausimą. Aš manau, kad mes einame pačiu blogiausiu keliu, žiūrint valstybės mastu. Nieko asmeniško nei prieš pareigūnus, kurie susirinko viršuje, nei prieš siūlytojus, kurie siūlo. Bet aš manau, kad turbūt čia susirinkę Seimo nariai nežino nė vienos viešojo sektoriaus darbuotojų grupės, kuri būtų patenkinta darbo užmokesčiu. Jeigu žinote, pasakykite, kuriems per devynerius metus nebuvo didinamas atlyginimas. Jeigu mes taip darome… Kiekvienas sektorius, taip pat ir valstybės tarnautojai. Kiekvienam sektoriui mes sakome: šiais metais pinigų nereikės, bet kitais yra 4, ten 8, 9, 10, 20. Mes, kaip Seimo nariai, turime matyti visus. Aš manau, kad mes pradedame… Blogiau nesugalvosi. Užuot svarstę bazinio dydžio padidinimą tiems patiems pareigūnams, kurie susirinko čia ir kuriems devynerius metus tas bazinis dydis nekeistas, mes įstatyme parašome didesnius koeficientus. Sveikintina! Tikrai šitie žmonės, kaip ir kiti, nusipelno gauti daugiau, bet ką mes pasakysime kitiems pareigūnams.
Aš ne šiaip atėjau į tribūną. Pavasarį bus dveji metai, kai aš vadovavau darbo grupei, ir parengta visų Lietuvos viešajame sektoriuje dirbančių pareigūnų, t. y. politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, karjeros politinio pasitikėjimo, statutinių, taip pat Kalėjimų departamento, diplomatų, vidaus tarnybos statuto, žvalgybos pareigūnų darbo apmokėjimo hierarchinė lentelė, kurioje mes matome visus. Matome ir žvalgus, ir diplomatus, ir karjeros pareigūnus – visus, o ne atskirą paimtą grupę. Šituo žingsniu mes tik supriešiname šitas grupes, nes vienai mes šiandien būsime geri, o kitoms grupėms mes nieko nepadarysime.
Aš raginu pirmiausia padidinti visiems bazinį dydį. Šitie žmonės irgi pajaus ir bendra suma bus didesnė, bet visiems, o po to žiūrėkime koeficientus. Šioje lentelėje šitiems žmonėms koeficientai yra didesni, bet mes vėl, sakau, ištraukiame iš konteksto tik vienus pareigūnus.
Kas buvo? Mes padarėme, turime eksperimentą. Prieš jau dabar penkerius metus pakeitėme Žvalgybos įstatymą. Kas atsitiko? Žvalgybininkams daugiau skyrėme 8 mln. ir tada į žvalgybą subėgo iš kitų tarnybų. Atsiranda nereikalinga konkurencija pačiose mūsų valstybės struktūrose.
Aš manau, įstatymų leidėjas neturėtų taip elgtis. Jis turėtų matyti visus ir tada, aš manau, nesusipratimų būtų kur kas mažiau. Todėl toks būdas išsprendžia trumpalaikį… Bet kai mes svarstėme šitą lentukę, patys žvalgybininkai atėjo ir pasakė: reikia mus irgi čia įrašyti, nors jie irgi turi atskirame įstatyme savo darbo apmokėjimo sistemą. Tas nesisteminis požiūris mus pačius ir nužudo, nes pirmiausia visi nori turėti savo reguliavimą savo įstatyme, o po to valstybė, t. y. įstatymų leidėjas, neturi jokio reguliavimo sverto, išskyrus bazinį dydį, kurį įšaldome devynerius metus ir nekeliame. Tada kiekviena struktūra ateina ir sako: pas mus labai blogai, niekas neina, visi išeina, didinkite tik mums. Mes eisime šituo keliu. Todėl aš susilaikau dėl tokio įstatymo – būtent dėl koeficientų didinimo atskirai vienai grupei. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiame į tribūną V. Baką, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką. Prašau.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš užsirašiau, kad reaguočiau į pono A. Syso pasisakymus. Iš tiesų daugybę metų – kokių 15 metų aš girdžiu tą pačią kalbą, kad didinkime visiems, žiūrėkime sistemiškai, ir nesvarbu, kad niekas po tokių kalbų nevyksta. Ar mes kalbėtume apie mokytojus, ar pareigūnus, ar kitus viešojo sektoriaus darbuotojus, užtenka išeiti ponui A. Sysui, pasakyti, kad žiūrėkime sistemiškai, ir viskas stovi vietoje.
Gerbiami kolegos, aš noriu šiandien tiesiog priminti, kad Kalėjimų departamento pareigūnai, iš kurių mes tikimės labai daug, mes visi ten norime pokyčių, ko gero, tapo vienintele statutine institucija, kurios problemų nepalietė Seimas. Mes šių metų pradžioje išsprendėme Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų klausimus, kurie leidžia dabar optimizuoti veiklą, orientuotis į žmonių pajamų didinimą, į motyvacijos didinimą. Mes praėjusiais metais (tiksliau, praėjusios kadencijos Seimas) išsprendėme policijos klausimus. Pataisos įstaigų pareigūnų, bendruomenės klausimus pamiršome. Todėl aš noriu tikrai pakviesti išspręsti vieną paskutiniųjų tokių probleminių klausimų statutinėse įstaigose, nes jeigu būtų priešingai, iš esmės kalėjimų sistema, pataisos įstaigų sistema būtų pasmerkta vegetuoti.
Aš tiesiog primenu, kad šitas įstatymas, pone Sysai, yra šiek tiek platesnis, negu jūs pasakėte. Šiuo įstatymu yra, pirma, sudaromos sąlygos didėti pajamoms, taip pat sprendžiamos motyvacijos problemos, nustatomi reikalavimai pareigūnams. Kas svarbiausia socialdemokratui turėtų būti darbotvarkėje, tai yra stiprinamos žmonių derybinės galios, t. y. profesinių sąjungų galios.
Aš iš tikrųjų norėčiau pakviesti Seimą balsuoti už šį klausimą. Vėliau mes galime, kai Vyriausybė pateiks Statutinės tarnybos įstatymo projektą, sėsti ir diskutuoti, kaip kompleksiškiau spręsti šias problemas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Dabar kviečiame pranešėją gerbiamą V. Gailių į tribūną.
V. GAILIUS (LSF). 28-ojo, man atrodo?
PIRMININKĖ. Taip, 28-ojo 1 dalis. Taigi, kolegos, dėl šio įstatymo projekto yra dvi neesminės pataisėlės, susijusios su datomis. Dėl 28 straipsnio 1 dalies Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip papildomas buvo pasiūlęs, kad šis įstatymas, išskyrus 21 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 12 dalį, įsigalioja šių metų spalio 1 dieną, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo…
V. GAILIUS (LSF). …gruodžio 1 dieną.
PIRMININKĖ. …gruodžio 1 dieną. Ar mes galime bendru sutarimu pritarti? (Balsas salėje: „Galime!“) Taip, gruodžio 1 dieną, nes spalio 1 diena jau praėjo. Bendru sutarimu.
Taip. Ir yra kita pataisa dėl to paties 28 straipsnio 12 dalies. Buvo siūloma pakeisti projekto 30 straipsnio (…) dalį ir ją išdėstyti taip, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos iki 2017 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Komitetas pritarė iš dalies. Rugsėjo 30 diena, kaip žinote, praėjo, siūloma data – iki lapkričio 30 dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Ar galime pritarti komiteto siūlymui bendru sutarimu? Dėkoju. Daugiau siūlymų neturime. Dėkoju pranešėjui.
Dėl motyvų už kalba V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš tik norėčiau pridėti prie to, ką sakiau, kad net ir nepasiekus du tūkstančiai… prieškrizinio teisėsaugos įstaigų finansavimo, bet leidus šiek tiek paprasčiau tvarkytis viduje, tiek policijos, tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybos žmonių pajamos didėjo. Iš tikrųjų kalėjimų sistema tapo vienintelė, kai yra iššūkis ir pritraukti žmones, ir juos motyvuoti. Pabrėžiu, tai ne tik Kalėjimų departamento klausimas, bet tai yra visų statutinių pareigūnų, visų valstybės tarnautojų… taip… pataisos namuose klausimas.
Todėl labai svarbu, kad mes šį projektą priimtume ir suteiktume kalėjimų sistemai tą patį pagreitį, kurį dabar turi vidaus reikalų sistema.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai išsakyti. Prieš niekas neužsirašė. Prašom balsuoti, ar pritariame po svarstymo teikiamam įstatymo projektui. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 67, susilaikė 7, prieš nėra. Po svarstymo teikiamam įstatymo projektui yra pritarta.
15.35 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Naglį Puteikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas Nr. XIIIP-1143 (priėmimo tęsinys)
Yra N. Puteikio prašymas, kad mes pabaigtume spręsti 1-20 klausimą iki popietinės darbotvarkės dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ar sutikimo kitaip suvaržyti jo laisvę, dėl teikiamo Seimo nutarimo projekto. (Balsas salėje: „Nepraėjo trys valandos!“)
Čia ne trys valandos. Buvo balsavimas, tiesiog nebuvo 71 Seimo nario, dalyvaujančio balsavime. Kolegos, mums yra likęs tik balsavimas. Gal užsiregistruojame, bet pagal skaičių, atrodo, kad tiek ir ne daugiau mūsų yra. Prašom registruotis. (Balsai salėje) Kolegos, reikia registruotis, kad galėtume aiškiai išspręsti klausimą. (Šurmulys salėje)
Kolegos, dabar ne balsavimas, tik registravimasis. (Šurmulys salėje) Deja, neturime norinčių, teks gerbiamajam N. Puteikiui laukti.
15.36 val.
Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 2, 12, 14, 15, 19, 21, 24, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4775(2) (pateikimas)
Grįžtame prie popietinės darbotvarkės, 2-4 klausimas – Reklamos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4775(2). Pateikimo stadija. Į tribūną kviečiu Ūkio ministerijos viceministrą R. Buroką. Prašom. (Balsai salėje)
Atsiprašau, viceministre, luktelėkite, dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiama pirmininke, kokiu Statuto straipsniu vadovaudamasi jūs atsisakėte svarstyti šį klausimą, numatytą pagal darbotvarkę? Seimo narys turi teisę nesiregistruoti vienu ar kitu klausimu ir jis taip savo poziciją išreiškia. Aš manau, ne vienas salėje, taip pat ir aš buvau, bet nesiregistravau. Tokiu būdu išsakau aš savo poziciją, ne tik kalbėdamas iš Seimo tribūnos, bet ir nedalyvaudamas balsavime.
PIRMININKĖ. Kolegos, jūs gi žinote, tam registravomės, formaliai turėtų būti septyniasdešimt… (Balsas salėje: „Aš nesiregistravau!“) Na, turite teisę. (Balsai salėje) Na, ir viskas. Grąžiname viceministrą į tribūną. (Šurmulys salėje)
R. BUROKAS. Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia Reklamos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurio pagrindinis tikslas yra gerinti reklamos verslo aplinką, mažinti administracinę naštą. Įstatymo pataisos buvo svarstytos Seimo pavasario sesijoje ir Seimo sprendimu grąžintos iniciatoriams tobulinti. Teikiamas svarstyti įstatymo projektas yra patikslintas atsižvelgiant tiek į Seimo Teisės departamento, tiek į Seimo narių pateiktas pastabas, papildytas priemonėmis, gerinančiomis verslo aplinką, nustatytas ilgesnis leidimo galiojimo terminas, numatytas tipinių reklamos įrengimų projektų parengimas ir t. t.
Įstatymo projekte daromi šie pagrindiniai pakeitimai, t. y. įtvirtinama aiški leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarka, nustatomi leidimo išdavimo terminai, įspėjimo apie leidimo galiojimo panaikinimą, leidimo panaikinimo pagrindai. Taip pat nustatomi atvejai, kai leidimas yra nereikalingas, šiuo metu leidimai yra reikalingi visai išorės reklamai, nustatomas ilgesnis – iki dešimties metų leidimo galiojimo terminas, šiuo metu nustatytas penkerių metų galiojimo terminas. Siekiant sumažinti verslo patiriamas išlaidas reklamos įrengimo projektui parengti ir pagreitinti leidimų išdavimą, savivaldybės įpareigojamos parengti tipinius išorės reklamos įrengimo projektus, taip pat supaprastinamos iškabos įrengimo ant daugiabučių namų procedūros, nustatoma, kad įrengiant nešviečiančią iškabą ant daugiabučiame name esančių gyvenamosios paskirties patalpų, t. y. parduotuvės arba kirpyklos išorės sienos, reikalingas susirinkime dalyvavusių ar raštu balsavusių butų ar kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas. Šiuo metu reikalaujama visų savininkų daugumos sutikimo.
Taip pat atliekami kiti pakeitimai, patikslinamos, kai kurios sąvokos, reglamentuojama komercinių paslapčių apsauga, tikslinami kai kurių maisto produktų reklamos reikalavimai, tikslinama pažeidimų nagrinėjimo tvarka. Prašau pritarti įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis viceministre, dėl Reklamos įstatymo. Aš suprantu, pavyzdžiui, maisto reklamoje daug dėmesio skiriama papildams, reklamos draudimui, tačiau mes prieš tai, pavyzdžiui, diskutavome, kodėl nedraudžiama reklamuoti tų produktų, kurių sudėtis neatitinka pavadinimo, štai kokioje nors Vokietijoje viena sudėtis, pas mus kita, bet tokių nėra. Daugybė perteklinių dalykų, ką jūs su jais žadate daryti? Pavyzdžiui, įrašote, kad gali būti iškaboje logotipas, emblema, darbo laikas, tačiau gali ir nebūti. Kam rašyti į įstatymą tuos dalykus, kurie gali būti, gali nebūti? Gal jų tiesiog ir nereikia. Žmonės apsispręs patys, ką daryti su ta reklama. Šiaip labai daug visokių, nesakyčiau, kad ribojimų, bet gal jūs nenorėtumėte pasikonsultuoti su, pavyzdžiui, lenkų kolegomis, parodyti jiems savo projektą, sulaukti iš jų kokių nors pastabų. Man būtų įdomi ta nuomonė.
R. BUROKAS. Įstatymo projektas buvo derintas ne vieną kartą tiek su verslo bendruomene, tiek su Savivaldybių asociacija. Gavome pastabų, į jas atsižvelgėme. Dėl klaidinančios reklamos. Tai ir šiuo metu galiojantis reglamentavimas draudžia teikti vartotojams klaidinančią reklamą. Tikrai tai nėra šio įstatymo projekto pakeitimo objektas, tačiau Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir pagal dabartinį reglamentavimą gali drąsiai imtis administracinių poveikio priemonių dėl tų gamintojų ir pardavėjų, kurie teikia klaidinančią reklamą.
PIRMININKĖ. Klausia L. Staniuvienė. Prašome.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad vienos ketvirtosios gyventojų grupės procentas įrengiant reklamą ant daugiabučio namo yra per mažas? Man atrodo, kad jį reikėtų didinti bent jau iki vieno trečdalio.
R. BUROKAS. Pakeitimas yra kilęs iš praktikos. Vis dėlto yra nemažai daugiabučių, ypač mažesniuose rajonuose, kur nustatyti patalpų savininką, juolab jį surasti ir priversti kažkokiu būdu dalyvauti balsavime yra neįmanoma. Todėl pakeitimas atsirado vis dėlto siekiant, kad bendrija arba daugiabučių namų savininkai galėtų priimti teigiamą ar neigiamą sprendimą. Tam yra mažinamas dalyvaujančių balsavime asmenų skaičius, siekiant to, kad sprendimą priimtų daugiau kaip pusė balsavime dalyvaujančių asmenų. Tai tokie yra projekte numatyti pakeitimai.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, apie maisto reklamą. Kolega A. Anušauskas čia irgi klausė. Visgi maisto produktų reklama yra labai jautrus dalykas, nes tai gali turėti pasekmių žmogaus sveikatai ir kuo daugiau informacijos, tuo lengviau žmogus gali priimti sprendimą, ar tai, na, geras produktas, ar galbūt kitą kartą dėl kainos jis pirktų ir prastesnį. Šioje vietoje supaprastinimai yra labai pavojingi. Ar čia dabar teikiamas supaprastinimas, ypač dėl tų visokių, na, priedų ir kitokių dalykų, kad tai gali būti, gali ir nebūti, apie ką kalbėjome toje reklamoje? Aš manau, kad tai yra labai toks slidus dalykas, kad čia gal reikia kaip tik griežtai, kad taip būtų, būtų visų naudai, ypač žmonių sveikatai ir labui tas eitų.
R. BUROKAS. Aš galiu atsakyti patikslindamas truputį pačią pakeitimų esmę, kad palengvinimas galiotų tik tais atvejais, kai reklamoje pateikiami tik maisto gamintojų pavadinimai ar jų prekės ženklai, t. y. ant kepuraičių, ant pieštukų, ant marškinėlių ir panašiai, ir tokia pataisa teikiama dėl to, kad šis reikalavimas yra perteklinis ir sunkiai įgyvendinamas. Vis dėlto uždėti ant tušinuko dar papildomus žodžius, kartais ir vietos neužtenka, ir sukelia papildomą nepagrįstą naštą. Šie pakeitimai atsiranda tiktai tais atvejais, kai reklama yra teikiama ant reklaminių marškinėlių, kepuraičių, tušinukų ir panašių priemonių.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš čia norėčiau pratęsti klausimą dėl to reikiamo pritarimo, jeigu ant fizinių asmenų daugiabučio namo kabinama reklama. Anksčiau būdavo praktika, kai reikėdavo sukviesti ne susirinkimą, bet surinkti paprasčiausiai parašus… (Aš čia, kairėje pusėje nuo jūsų, taip, čia.) Ir taip išspręsdavo, nereikėdavo susirinkimo ir paprasčiausia forma – parašus surenki ir tada savivaldybei užtekdavo išduoti leidimus ir panašiai.
Ir dar vienas klausimas, antras. Kai kurias reklamines vietas turi pačios savivaldybės. Vėlgi ne man spręsti dėl konkurencijos, dėl savivaldybės reklaminių plotų vietos, kad šiame įstatyme atsirastų tam tikri nustatymai, nes kai kada vyksta konkurencija dėl tų vietų, tai neaišku, kokiais būdais yra suteikiami plotai reklamai.
R. BUROKAS. Dėl rašytinės procedūros. Rašytinė procedūra yra įmanoma, yra numatyta įstatymo projekte, kad nebūtina fiziškai visiems gyventojams susirinkti, ir balsavimas raštu taip pat yra galimas, o savivaldybių stendams ir savivaldybių reklamoms teikiami ir tokie patys reikalavimai, kokie ir privatiems verslo subjektams. Išimčių nėra numatyta.
PIRMININKĖ. Dėkoju, viceministre, jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Norinčių kalbėti už, prieš? Užsiregistravusių nėra. Prašome balsuoti, ar pritariame teikiamam įstatymo projektui. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 61, prieš nėra, susilaikė 11. Po pateikimo teikiamam įstatymo projektui Nr. XIIP-4775(2) yra pritarta. Komitetai. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir siūloma svarstyti lapkričio 23 dieną.
15.47 val.
Turizmo įstatymo Nr. VII-667 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1139ES, Civilinio kodekso 6.2283 straipsnio, šeštosios knygos XXXV skyriaus trečiojo skirsnio ir Civilinio kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1140ES (pateikimas)
Imsimės kompleksinio 2-5a ir 2-5b klausimo – Turizmo įstatymo Nr. VII-667 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1139ES ir lydimasis Civilinio kodekso 6.2283 straipsnio, šeštosios knygos XXXV skyriaus trečiojo skirsnio ir Civilinio kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1140ES. Kviečiu ūkio viceministrą R. Buroką.
R. BUROKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė teikia minėtų įstatymų projektus, kurių tikslas yra įgyvendinti 2015 metų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas dėl kelionės paslaugų paketo ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių nuostatas. Taip pat tobulinti turizmo paslaugų teikėjų priežiūrą ir turistų apsaugą, įgyvendinant Vyriausybės programos dalį „Vartotojų apsaugos sistemos veiksmingumo didinimas“, sukuriant aiškų ir skaidrų reguliavimą, optimizuojant vartotojų apsaugos procesus. Įstatymo projektais įgyvendinamos direktyvos nuostatos, susijusios su organizuotos turistinės kelionės bei turizmo paslaugų rinkinio sudarymu, prievolių įvykdymo užtikrinimu, informacijos turistams teikimu, iki sutarties sudarymo sutarties sąlygų keitimu, kelionių organizatoriaus atsakomybe už netinkamą sutarties vykdymą ir žalos atlyginimu. Projektuose taip pat koreguojamos nuostatos dėl apgyvendinimo paslaugų, gido paslaugų teikimo, turizmo valdymo ir kitų.
Turizmo įstatymas yra išdėstomas nauja redakcija. Esminiai pakeitimai: Turizmo įstatymo projekte siūloma palikti esamą prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą bei įtvirtinti papildomą prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą, kurio esmė – kelionių organizatorių sumokėtų nustatyto dydžio įmokų kaupimas. Sukauptos lėšos organizatoriams nemokumo atveju būtų naudojamos padengti turistų patirtų išlaidų (turisto gražinimo į pradinę jo paskirties vietą, būtino apgyvendinimo, pinigų grąžinimo turistui už nesuteiktas paslaugas) trūkstamą dalį tik tuo atveju, kai nepakanka Turizmo įstatyme nustatytos kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo, t. y. laidavimo draudimu arba finansų įstaigos garantijos, sumos. Taigi kelionių organizatoriaus nemokumo atveju būtų garantuotas šimtas procentų turisto sumokėtų pinigų už organizuotą turistinę kelionę grąžinimas ir turisto pargabenimas į pradinę išvykimo vietą.
Įgyvendinant direktyvos nuostatas, taip pat reglamentuojama nauja kelionių organizavimo paslauga – tai turizmo paslaugų rinkinys, turizmo paslaugų derinys, kai turistas įsigyja atskiras turizmo paslaugas, tai yra skrydis, nakvynė viešbutyje ar automobilio nuoma, iš skirtingų pardavėjų tai pačiai kelionei. Šiuo atveju taip pat bus reikalaujama, kad pardavėjas, sudarantis tokį turizmo paslaugų rinkinį, turėtų prievolių įvykdymo užtikrinimą. Taip pat siekiant apsaugoti turistų interesus ir užtikrinti kelionių pardavimo agentų veiklos skaidrumą, įstatymo projekte nustatyta pareiga asmeniui prieš pradedant vykdyti kelionių pardavimo agento veiklą pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai deklaraciją, kurioje įtvirtinama atitiktis įstatyme numatytiems reikalavimams.
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Prašau pritarti įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori klausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Žemaitaitis. Prašome.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, viduje širdyje tikrai netikiu, kad jūs tą projektą inicijavote, kad tai yra jūsų, nes tikiu jūsų sąžiningumu, net matydamas, kaip skaitote tą aiškinamąjį raštą, jūs neužtikrintai skaitote tai, ką jums surašė Turizmo departamentas. Prieš ketverius metus šitas pakeistas įstatymas, man būnant komiteto pirmininku ir kolegoms, kurie buvo komiteto nariai, lėmė tai, kad ketverius metus mes neturėjome nė vieno bankroto, nė vieno nemokumo atvejo, ir lėmė tai, kad klientai arba poilsiautojai buvo visapusiškai apdrausti. Dabar, ką jūs darote?
Aš paaiškinsiu žmoniškai, jeigu jūs nesuprantate, ką Turizmo departamentas jums pakišo, kuo aš tikrai tikiu, nes jie bandė tą pas mus padaryti. Jūs dabar taip: naikinat prievolę Turizmo departamentui sekti ir kontroliuoti kelionių organizatorius ir kelionių įmones, kurios teikia šitas paslaugas, ir kartu įkuriate fondą. Aišku, Turizmo departamentas nebeprisiims atsakomybės už kelionių organizatorius ir bus fondas. Tai kiek atsiras tyčinių bankrotų, kas buvo iki 2009, 2010 metų, mes turėjome labai daug įmonių. Mano klausimas, kodėl jūs grįžtate atgal, kas buvo prieš 6–8 metus? Ir ar nemanote, kad turėtų būti STT atliktas antikorupcinis vertinimas? Aš nekalbu apie jus, bet apskritai apie tą projektą ir autorius, kurie jūsų ministerijoje, tame departamente, tą dalyką darė lygiai prieš ketverius metus per sėkmingai suburtos darbo grupės čia, Seime, išvadas.
R. BUROKAS. Aš galiu atsakyti į šitą klausimą. Mūsų atliktais ekonominiais skaičiavimais, šiuo metu galiojančiame Turizmo įstatyme įtvirtinta kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma, tai yra 100 %, ką mus įpareigoja ir Europos direktyva, nepadengia visų turistų patirtų nuostolių ir jų repatrijavimo į jų išvykimo vietą išlaidų. Ką parodė pastarieji bankrotai, kuriuos jūs minėjote, 2014 metais įvyko trijų kelionių organizatorių bankrotai ir prievolių užtikrinimo mechanizmo užteko atlyginti žalą tik nuo 5 iki 37 % visos turistų patirtos žalos. Turistai kreipėsi į teismą ir Vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad Lietuva nėra perkėlusi šios direktyvos, ir pareiškėjams priteisė turtinę žalą, kuri tuo metu siekė 16 tūkst. eurų, taip pat bylinėjimosi išlaidas ir 5 % metinių procentinių palūkanų. Taigi, nenustatę papildomo mechanizmo, kuris užtikrintų kelionių organizatorių prievolių įvykdymą, mes ir toliau šias išlaidas kompensuotume iš valstybės biudžeto.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis viceministre, turiu pora klausimą. Pirmiausia į akis krenta, kad valstybės įgaliotai institucijai tarp valdymo sričių neįrašyta kontrolė, kitais žodžiais tariant, paslaugų teikėjų priežiūra. Parašyta apibendrintai – strateginių planų teikimas, dar kažko. Keista.
Antras dalykas, akivaizdu, kad Turizmo departamentas surašė senas nuostatas, kurios yra tikrai keistinos. Žiūriu, gido paslaugų teikimas, gidų rengimas. Išduosiu viešą paslaptį, tai bent žinosite. 250 akademinių valandų gidų rengimo kursas, kai aukštosios mokyklos, nevardinsiu, parengia tuos pačius specialistus per tas pačias valandas, bet čia yra susitarimas su Turizmo departamentu. Vieni dalina gidų pažymėjimus tik dvejiems metams, o kiti uždirbinėja iš tų žmonių, kurie nori dirbti gidais, nors būna pabaigę atitinkamus ir tinkamus mokslus. Šiuo atveju siūlyčiau tas nuostatas, suprantu, kad visi pritars, bet bent jau svarstymo metu braukti tas senas nuostatas, tuos bizniavimus, susijusius su Turizmo departamentu. Įvertinti, kiek brangs kelionių išlaidos…
PIRMININKĖ. Viršijate laiką, gerbiamasis. Klauskite.
R. BUROKAS. Dėkoju už pastabas. Kaip suprantu klausimo nebuvo, bet aš visiškai pritarčiau, kad tiek gidų rengimas, tiek jų kvalifikacijos vertinimas, tiek gido pažymėjimo išdavimas turėtų būti atiduota gidų savivaldai. Vis dėlto po konsultacijų su pačių gidų savivalda jie šių funkcijų nenori pasiimti, todėl aš manau, kad ateityje čia yra tas teisingas kelias, dėl ko galbūt ir svarstant komitetuose, kartu su Seimo narių pagalba pavyks juos įtikinti.
PIRMININKĖ. D. Kreivio nematome. Klausia E. Gentvilas. Prašome.
E. GENTVILAS (LSF). Kolega A. Anušauskas per daug įsišnekėjo ir nesuformulavo klausimo. Tai aš bandau vieną iš jo paminėtų frazių pateikti kaip labai aiškų klausimą. Kiek galėtų, priėmus šitas įstatymo pataisas, pabrangti turisto kelionės, pasikeitus apsaugos mechanizmui? Galima spėti, kad kelionės gali pabrangti, ir ponas A. Anušauskas lyg ir paminėjo, bet jūs sakote, kad klausimo neišgirdote. Kaip atsilieps elementariai žmogui, kuris nori keliauti užsisakęs kelionę, ar tos pataisos turės įtaką kelionės kainai?
R. BUROKAS. Įstatymo projekte numatyta, kad įmokos neturėtų viršyti vieno procento viso kelionės paketo pardavimo kainos. Tai mes skaičiuojame, kad čia yra ta maksimali suma, kuri galėtų persikelti ant vartotojų pečių. Vis dėlto konkurencija rinkoje yra pakankamai aštri ir skaičiuojame, kad šiuo metu rinkoje veikia 236 kelionių organizatoriai, iš kurių išvykstamojo turizmo veiklą vykdo 113, tai konkurencija yra pakankamai aštri ir dedame viltis, kad pati kaina nuo to nepasikeis.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Paskutinis klausia P. Gražulis. Prašome.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, taip pat aš noriu pakartoti kolegos Seimo nario klausimą. Tai kaip suprasti – tik dvejiems metams išduodamas gido pažymėjimas? Tai jeigu tu nuolat vedi tas ekskursijas, tai tu bekartodamas šimtą kartų miesto istoriją atmintinai išmoksti. Tai kodėl po dvejų metų reikia kažkokiai privačiai kompanijai vėl sumokėti už tą pažymėjimą, kad turėtum teisę atlikti gido paslaugas, vėl 250 eurų? Ar čia Turizmo departamentas su kažkuo nesidalina tų pinigų, su privačia kompanija, atlikot tyrimą?
R. BUROKAS. Aš tikrai dar kartą pakartosiu, mūsų manymu, pati turizmo gidų savivalda turėtų šiuo klausimu užsiimti, pati turėtų vertinti ir pati išduoti. Kol kas jie tam nebuvo pasiruošę. Tikimės, kad svarstymo stadijoje kartu su komiteto kolegų pagalba įtikinsime, kad patys gidai galėtų išduoti, vertinti jų kvalifikaciją ir vykdyti jų mokymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Dabar motyvai už ir prieš. Nori kalbėti prieš – R. Žemaitaitis. Prašome.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Iš tiesų, kolegos, aš šituos nuogąstavimus išsakiau, išdėsčiau ir aš manau, kad toks įstatymo projektas iš viso negali patekti į Seimą, arba negali būti svarstomas, kad komitetas atliktų kažkokius užklasinius arba užkulisinius veiksmus, ką daro Turizmo departamentas. Man tikrai gaila, kad Turizmo departamentas turi tokią didelę įtaką ministrui, viceministrui, pakišdamas špargalkę, kuri išsprendžia problemas, ko jie norėjo toliau turėti chaosą. Aš dar kartą kartoju, – Turizmo departamentas nori neturėti absoliučiai jokios atsakomybės, tam sukurti fondą. Į tą fondą sumokės absoliučiai visi keliautojai, turizmo agentūros, visi turės sumokėti, ir vėl atsiras piktybiškų, kurie bankrutuos. Mes analogišką atvejį turėjome su kredito unijomis, kada sąžiningi bankininkai mokėjo pinigus, o kredito unijos gryninosi pinigus ir darė bankrotus. Aš niekaip dar kartą nesuprantu. Jeigu tą problemą mes išsprendėme (išsprendėme iš tiesų labai sunkiai ir sudėtingai tada, 2013 metais), kodėl reikia grįžti į 2009–2008 metus, kad vėl būtų tyčiniai bankrotai ir kad žmonės teismuose suktųsi ir prisiteistų tuos pinigus. Aš siūlau geriau nepritarti. Ištaisykite, ką reikia, bet nelįskite į Turizmo departamento funkcijų atėmimą ir nelįskite į fondą. Tokiu atveju pats projektas gali pereiti.
PIRMININKĖ. Taigi motyvai išsakyti. Kolegos, apsispręsime dėl teikiamo įstatymo projekto. Prašom balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 23, prieš – 2 ir susilaikė 41. Teikiamam įstatymo projektui nėra pritarta.
Kolegos, turime nuspręsti, ar grąžiname tobulinti, ar jį atmetame. Taigi alternatyvus balsavimas. Kas už grąžinimą tobulinti, balsuojate už, kas už atmetimą teikiamo įstatymo projekto, balsuojate prieš. Balsavimas pradėtas. Grąžinti tobulinti – už, atmesti – balsuojate prieš.
Balsavo 68 Seimo nariai: už grąžinimą tobulinti – 59, prieš – 9. Įstatymo projektas grąžinamas tobulinti. Abu. Ir lydimasis taip pat.
16.03 val.
Kino įstatymo Nr. IX-752 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1097, Administracinių nusižengimų kodekso 496 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1098 (pateikimas)
Kiti darbotvarkės klausimai yra 2-6a ir 2-6b – Kino įstatymo Nr. IX-752 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1097 ir lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso 496 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1098. Pranešėja – kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson. Ji jau tribūnoje. Prašom, ministre. Kolegos, prašau tylos.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Minėtų įstatymų projektų tikslas yra pakeisti galiojantį Kino įstatymą ir padaryti pakeitimus, kad atitiktų šiuolaikišką kino politiką, t. y. kino specifiką atitinkantį įstatymą, sudaryti geresnes sąlygas užtikrinti Lietuvos kino plėtrą, kino edukaciją, sklaidą ir prieinamumą, taip pat kino paveldo išsaugojimą ir lietuviško kino tarptautinį konkurencingumą.
Kartu su šiuo projektu teikiamas ir Administracinių nusižengimų kodekso 496 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma užtikrinti administracinės atsakomybės taikymą už Kino įstatymo nustatytų kino filmų viešo rodymo reikalavimų ir pareigų registruoti kino filmus Filmų registre nesilaikymą.
Kaip žinome, nuo 2014 metų yra pakeisti net trys Europos Komisijos dokumentai: reglamentas, komunikatas ir 2017 metų konvencija. Kadangi mūsų kino valstybinis finansavimas yra reglamentuojamas įstatyme, žinoma, siekiant kokybiškos teisėkūros, užtrunka įstatymų pakeitimai, todėl tikrai būtina perkelti valstybinę pagalbą kino sričiai į poįstatyminius aktus. Taip pat pakeisti ir papildyti naujomis sąvokomis, nes senosios sąvokos 2011 metų įstatyme ir jo pakeitimuose tiesiog yra pasenusios ir jau nebeatitinka kino industrijos realijų.
Dabar paminėsiu pagrindinius pakeitimus ir tada mielai atsakysiu į visus klausimus.
Vienas iš pakeitimų yra sąvokų papildymas. Pavyzdžiui, atsiranda tokios sąvokos kaip „filmo padarymas viešai prieinamu elektroninių ryšių tinklais“ arba „filmų rodytojas“, arba „kino kultūros sklaidos projektas“.
Toliau, valstybinio kino valdymo tema yra vienas esminių pakeitimų, kad siūloma atsisakyti valstybės kino politiką formuojančios įstaigos pavadinimo įvardinimo įstatyme, nes toks įvardinimas ribos Vyriausybės vykdomąją kompetenciją tvarkyti krašto reikalus.
Įstatymu įtvirtinus konkrečią instituciją ir jos veiklos sąlygas, bus apribotos šios institucijos valdymo, veiklos reorganizavimo, pertvarkymo sąlygos ir tvarka. Kartu iš buvusio įstatymo išbraukiamas kino politikos vykdytojas, t. y. Lietuvos kino centras, pats pavadinimas, ir, aišku, vėl keičiama į valstybės įgaliota institucija. Kartu iš įstatymų taip pat išbraukiamos kino centro funkcijos ir jos papildomos. Kadangi tai yra nuostatų dalykas, jos yra papildomos dar keliomis funkcijomis. Viena iš jų, turbūt svarbiausia, kuri liečia visą Lietuvą, tai yra nacionalinės filmotekos atsiradimas, kurios tikslas ir būtų kino sklaida, edukacija, kino paveldo išsaugojimas, nacionalinių filmų kaupimas ir padarymas juos prieinamais visoje Lietuvoje.
Iš finansavimo srities galima paminėti keletą esminių pakeitimų. Visų pirma iš įstatymo išbraukiami labai konkretūs kino srities finansavimo šaltiniai ir jų dydžiai, nes tai prieštarauja Konstitucijai. Todėl po didelių diskusijų su Teisingumo ministerija ir Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamentu prieita prie bendro susitarimo, kad konkretūs procentai, kurie buvo nurodyti projekte, bus išbraukti.
Taip pat finansavimo pakeitimų siūloma atsisakyti Valstybės reglamentavimo įstatyme, kaip jau minėjau anksčiau, ir tai reglamentuoti valstybės pagalbos teikimą įgyvendinančiuose teisės aktuose – Kino valstybinio finansavimo taisyklėse. Kodėl? Todėl, kad Europos Komisijos dokumentuose vyksta labai spartūs pokyčiai ir dažniausiai mažųjų šalių naudai. Mūsų Finansavimo reglamentavimo įstatyme mes iš tikrųjų negalime sparčiai reaguoti į šiuos pokyčius ir pasinaudoti šiomis galimybėmis. Konkretus pavyzdys: 2014 metų reglamente leidžiama mažoms šalims savo nacionalinį kiną remti net iki 100 % intensyvumo. Šiuo metu yra remiama tik iki 50 ir 75 %.
Siūloma finansuoti taip pat ir kino kultūros sklaidos projektus, kurių tikslas – skleisti gerą žinią apie lietuvišką kiną tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, vykdyti edukacinius projektus. Žinome, kad kinas yra paveikiausia meno forma, formuojanti visuomenės vertybes ir pilietiškas pažiūras. Tad šis pakeitimas yra labai svarbus, nes kinas yra pati paveikiausia forma kovojant informacinio saugumo srityje su priešiškai nusiteikusiomis šalimis, t. y. skleidžiama propaganda.
Taip pat dar vienas pakeitimas, t. y. užtikrinti, kad Kino centras galėtų vadovautis net keliomis ekspertų komisijomis. Šiuo metu Kino centras gauna iki 150 projektų, jie yra gana sudėtingi, įvairių žanrų ir vienai komisijai sunku aptarnauti ir detaliai peržiūrėti visus projektus, todėl reikia galimybės turėti net kelias komisijas, kurios nagrinėtų tam tikrų specifinių sričių projektus, pavyzdžiui, atskirai vaidybinių filmų, dokumentinių ir animacinių. Ši naujovė tikrai yra labai naudinga kino industrijai.
Taip pat reikėtų paminėti, kad mes įtvirtinome nuostatas, kad Kino centras galėtų savo finansuotų filmų, t. y. lietuviškų filmų, kurie sulaukė valstybino finansavimo, kopijas naudoti nemokamai, neatlygintinai edukaciniams ir kultūriniams tikslams. Čia gera naujiena turbūt ir regionams, aišku, ir mūsų atstovybėms, kurios skleidžia mūsų kino kultūrą užsienyje. Filmai, kurie sulaukė valstybinio finansavimo, turėtų būti neatlygintinai atiduodami Lietuvos kino centrui panaudoti viešinant Lietuvos vardą ir skleidžiant gerą žinią apie Lietuvos kino industriją ir jos kuriamus filmus.
Taip pat paminėtinas pokytis filmų platinimo srityje. Projektu yra siekiama nustatyti, kad filmų pasiekiamumas viešai prieinamais elektroninių ryšių tinklais taip pat turi būti reglamentuojamas, kaip ir rodymas kino teatruose, ir padidinti teisėtą filmo naudojimo užtikrinimą. Žinome, kad labai daug piratavimo yra dėl šio reglamentavimo nebuvimo. Visi, kurie įveža užsienio filmus į Lietuvos kino teatrus, privaloma tvarka juos įregistruoja filmų registre, jiems suteikiamas pagal amžiaus cenzą indeksas ir mokami mokesčiai. O filmų pasiekiamumas viešai prieinamais elektroniniais tinklais niekaip nereglamentuojamas ir, aišku, sudaro tam tikras prielaidas juos neteisėtai naudoti, neturint teisės, nemokami mokesčiai ir panašiai. Čia yra siekiama suvienodinti taisykles visiems platinimo ir rodymo rinkoje dalyvaujantiems subjektams ir asmenims.
Projektu taip pat siekiama nustatyti Filmų indeksavimo komisijos filmų vertinimo pagal žiūrovo amžiaus cenzą vertinimo kriterijus. Kol kas jie yra tik įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, tad siekiama perkelti į įstatymą. Turbūt yra svarbus kino paveldo apsaugos pokytis, nes šiuo projektu yra siekiama įtvirtinti prievolę, kad visų, net tik valstybės finansuotų nacionalinių filmų kopijos atsirastų mūsų nacionaliniame archyve tam, kad galėtume užtikrinti mūsų nacionalinio kino paveldą ateities kartoms ir kartu turėti kopiją, jeigu kas nors atsitiktų. Mes turėjome labai liūdną patirtį, man teko dirbti kino srityje. Buvo privačių kolekcijų, kurios tiesiog arba sunyko netinkamai rūpinantis ir nebeįmanoma atkurti to kūrinio, arba dingo, arba išvežtos iš Lietuvos. Tokiu pakeitimu yra užtikrinamas mūsų nacionalinio kino paveldo išsaugojimas.
Lydimuoju projektu siūlomos dvi esminės pataisos. Tai yra įtvirtinti nuostatas, kuriomis vadovaudamasis Lietuvos kino centras Administracinių nusižengimų kodekso atvejais pradeda teiseną, atlieka tyrimą ir surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus. Tai yra iš principo siūlomas vieno langelio principas. Šiuo metu tą atlieka Kultūros ministerija, nors Kino centras yra įgaliotas vykdyti kino politiką, o dabar pereitų į vienas rankas ir darbas, aišku, būtų efektyvesnis, skaidresnis ir iš tikrųjų spartesnis.
Ir antras pakeitimas, susijęs su šiuo projektu, t. y. siekiama įtraukti kino filmų viešo rodymo reikalavimą ir filmų pasiekiamumo viešai prieinamais elektroninio ryšio tinklais, pareigą registruoti filmus Filmų registre, pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 496 straipsnį. Kaip minėjau, tai yra prievolė ir galimybė suvienodinti taisykles, reglamentuoti ir elektroninėje erdvėje platinamus ir rodomus filmus. Tai tiek trumpai.
Jeigu būtų įdomu, galėčiau dar vieną momentą paminėti. 2017 metų Europos konvencija leidžia, atveria galimybes mažosioms šalims dalyvauti kuriant filmus didžiosioms šalims, tai yra kaip mažoji koprodukcija. Lietuva iki šiol negalėjo dalyvauti kuriant didelę, reikšmingą koprodukciją, nes santykis, kiek būtume turėję prisidėti kaip koprodukcijos šalis, būdavo beveik adekvatus mūsų pusei metinio biudžeto ir panašiai. Dabar mažosios šalys įgalinamos dalyvauti tame procese ir gauti tos profesinės patirties bendradarbiaudamos su didelėmis šalimis, bet prisidėdamos labai labai nedaug.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Seimo nariai pasitikslins klausdami. Taigi pirmasis klausia V. Kernagis. Prašom.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Gerbiama ministre, labai ačiū už pristatymą. Tikrai žinau, kaip kino žmonės laukia šio įstatymo. Labai tikiuosi, kad Seime dėl jo šiandien bus nubalsuota už, bet vis tiek yra tam tikrų klausimų. Įstatymo projekte yra siūloma vietoj Kino centro nurodyti Vyriausybės įgaliotą instituciją. Iš esmės ateityje tai galėtų tapti bet kokia valstybinė institucija, tarkime, nežinau, Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija arba ansamblis „Lietuva“, na, bet kuri iš jų. Keista yra tai, kad Lietuvos kino centras, kuris visą laiką buvo įrašytas įstatyme, yra išbraukiamas, o 15 straipsnyje, kur kalbama apie Lietuvos kino paveldo apsaugą, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba išlieka įrašyta. Mano klausimas būtų toks: ar galėtumėte konkrečiai įvardinti, kokiu nutarimu arba potvarkiu remiantis yra išbraukiamas Lietuvos kino centras, bet Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba išlieka tame įstatymo projekte? Ačiū.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Ačiū už klausimą. Taip, žinome. Mes irgi labai norėtume, kad išliktų tiek Kultūros ministerijos pavadinimas, tiek Lietuvos kino centro, tačiau įvykus net kelioms diskusijoms, susitikus su suinteresuotomis šalimis, t. y. Teisingumo ministerijos, Kanceliarijos Teisės departamento ir teisės grupės, ir Kultūros ministerijos atstovais, yra prieita prie bendros išvados. Yra Vyriausybės nuostata, kad tikslių pavadinimų reikia nefiksuoti, kad nesuvaržytume laisvės, jeigu organizacija keis pavadinimą arba bus pertvarkoma, arba jungiama, arba likviduojama, kad tai nesudarytų trikdžių ir nereikėtų vėl keisti įstatymo dėl vieno ar kito pokyčio. Tai yra dabar jau suderinta institucijų pozicija.
PIRMININKĖ. Kolegos, klausti ir, gerbiama pranešėja, atsakyti – ne daugiau kaip minutė. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama ministre, iš tikrųjų įstatymo projekto gal ir reikia, bet jis labai jau stipriai taisytinas. Pavyzdžiui, vardijamos Administracinių nusižengimų kodekso tam tikros nuostatos, dėl ko žmogus negali gauti finansavimo, tačiau kituose įstatymuose tai paprasčiau padaroma, įvedama nepriekaištingos reputacijos sąvoka ir apibūdinama. Be abejonės, labai jau siauri kino finansavimo kriterijai, tokie europietiškai lietuviški, nors lietuviai dabar ir Azijoje, kur tik nori, gali sukurti kūrinių, kurie vis tiek bus lietuviški, nors sukurti ir kur nors kitur. Mano pagrindinis klausimas, kuo vis dėlto pasikeis, kaip pagerės kino finansavimas šiuo atveju, jeigu bus priimtas toks šis įstatymas? Kas atsitiks su kino finansavimu?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Labai ačiū už klausimą. Tikrai ir mums labai rūpi tas kino finansavimo didėjimas, ypač žinant, kad per metus skiriama kino sričiai, t. y. kino filmų gamybai, Lietuvoje 2,1 mln. eurų, tuo metu Latvijoje – 6,7, o Estijoje – 10,4. Tai iš tikrųjų yra ženklus skirtumas. Taip, labai norisi didinti finansavimą, bet tiesiog neturėtume įstatyme nurodyti labai konkrečių, įvardinti šaltinių ir dydžių. Iš tikrųjų yra diskutuotas tas klausimas ir su Finansų ministerija, ir tikrai yra ryžtas didinti tą finansavimą.
Be kita ko, kadangi šimtmetis jau artėja ir yra atrinkti projektai, kurie turi būti pabaigti – kino projektai, skirti šimtmečiui, tikrai finansavimas kitiems metams bus padidintas tam, kad galėtų būti įgyvendinti šie projektai. Bet tikslas iš tikrųjų yra, diskutuota su Finansų ministerija, kasmet kažkiek didinti tą finansavimą.
Kitas dalykas, kas yra nukeliama į poįstatyminius aktus, tai yra funkcijų įvardijimas, tai ten turėtų atsirasti nacionalinė filmoteka. Savaime suprantama, tai turėtų būti ir įsipareigojimas – nacionalinė filmoteka, tokia vieta, tokia erdvė. Tai yra labai konkreti erdvė su salėmis, ne tik su kino sale, bet ir konferencijų, ir seminarų sale turės atsirasti. Savaime suprantama, tai diktuoja jau prielaidą, kad kino sektorius tikrai turės ženkliai didesnį finansavimą.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena. Įstatyme yra kalbama apie ekspertų grupę. Kas ją sudaro? Tačiau nenumatoma, kaip renkami ir skiriami tos grupės nariai, taip pat, kas juos skiria, kokia tai metodika? Gal apie tai plačiau.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Labai ačiū už klausimą. Dabartinė situacija yra tokia, kad kino centras formuoja ekspertų grupę iš įvairių kino organizacijų deleguotų žmonių, yra pasirenkamas ekspertų skaičius, kuris dirba prie projektų atitinkamą laikotarpį. Dabar, kas siūloma pakeitimu? Tai, kad atsirastų net kelios grupės esant poreikiui. Jeigu iš tikrųjų yra padidėjęs skaičius projektų ir iš tikrųjų jie labai aiškiai grupuojami į įvairius žanrus ir kryptis, tam tikrų kompetencijų reikia ir įvertinti šiuos projektus. Palengvinimas yra tas, kad tų grupių atsiras kelios. Aišku, ne Kultūros ministerija formuos šitas ekspertų komisijas, o kino politiką įgyvendinanti institucija – tai yra Lietuvos kino centras ir pagal aprašus.
PIRMININKĖ. Klausia V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, jūs paminėjote, kad Kino centro sąvoką norite išbraukti iš įstatymo, nes tokia yra Vyriausybės nuostata. Gal galite paaiškinti, ką reiškia Vyriausybės nuostata? Sakote, kad yra suderinta tarp institucijų. Tai buvo kieno nors valia arba kieno nors pasiūlymas? Kiek aš mačiau aiškinamajame rašte, šį įstatymo projektą kūrė būtent Kino centro žmonės. Ar jie taip pat sutinka su tuo, kad Kino centras būtų eliminuotas?
Toliau lydimasis klausimas, nes jūs, aš suprantu, pristatėte du projektus – ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, tai ten figūruoja būtent Kino centras. Kodėl jūs ten tada nekeičiate? Ačiū.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Dėkoju už klausimą. Kino centro kaip pavadinimo iš tikrųjų nebėra, kaip ir Kultūros ministerijos, kaip aš minėjau, po derinimo su suinteresuotomis institucijomis, t. y. su Teisingumo ministerija, su Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamentu ir teisės grupe. Tai yra bendra pozicija ir tai neliečia vien tiktai vieno Kino įstatymo.
Kitas dalykas. Kino centras, rengdamas šį projektą kartu su Kultūros ministerija ir su į šią darbo grupę deleguotais kino industrijos įvairių organizacijų atstovais, žino apie šio pavadinimo nebuvimą įstatyme. Taigi yra susipažinęs ir su tuo sutinka.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, iš jūsų įstatymo pristatymo supratau, kad sparnuota Lenino frazė, kad kinas yra svarbiausias, o jūs sakėte – įtakingiausias iš menų, lieka gyvuoti, šita tezė. Mano klausimas būtų labai konkretus: ar priėmus šitą įstatymą kinas bus geresnis?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Labai ačiū už klausimą. Žinoma, kuo dosniau mes finansuosime kiną, kuo daugiau galimybių suteiksime jauniems kūrėjams iš tikrųjų kurti kiną (kaip žinote, turint tokį mažą finansavimą, iš tikrųjų ne visi gali savo idėjas įgyvendinti), tuo kinas iš tikrųjų bus geresnis ir kokybė gerės, ir auginsime savo naująją labai stiprią, talentingą kūrėjų kartą.
Aš galiu kaip pavyzdį pateikti Daniją. Iš kur atsirado tas fenomenas, kad iš tikrųjų dabar Danijos kinas laikomas Skandinavijoje turbūt aukščiausio lygio? Netgi yra toks posakis – ne tik kad daniškas, daniškas filmas jau yra kokybė, bet yra atsiradusi ta „Dogma“ ir panašiai. „Dogma“ – tai yra grupė menininkų, kuriems leido eksperimentuoti, kuriuos dosniai finansavo, net jeigu produktas ir nebus toks vykęs arba netgi neišeis į kino teatrus, kaip mes sakome. Nieko nedarydami, neremdami kino srities, iš tikrųjų mes ir tų talentų neužsiauginsime.
Reikia priminti, kad du trečdaliai mūsų kuriamo kino iš tikrųjų yra koprodukcija su užsieniu, nes mes tikrai vieni negalėtume sukurti tiek daug filmų. Koprodiusuojant su užsienio šalimis, iš tikrųjų auga ir mūsų kūrėjų kompetencija. Tas buvimas tarptautiniame lygmenyje iš tikrųjų duoda labai labai daug naudos. Galiausiai žiūrime, kad yra tikrai neblogų pasiekimų tarptautinėje kino arenoje. Mūsų lietuvių kūrėjai – tiek režisieriai, tiek operatoriai labai mielai kviečiami į užsienio projektus. Tai irgi didelė vertė, nes vėliau duoda irgi savotišką grąžą. Turėdami mokestines lengvatas iš tikrųjų mes atsivežame labai daug užsienio kompanijų, kurios filmuoja Lietuvoje ir palieka labai nemažai pinigų. Beje, ypač daug pinigų palieka regionuose, nes filmavimai dažniausiai vyksta ne Vilniuje.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama pranešėja. Skirtas laikas baigėsi.
Kolegos, apsispręsime po pateikimo dėl įstatymų projektų – Kino įstatymo ir lydimojo – Administracinių nusižengimų kodekso. Kas pritariate, prašau balsuodami pareikšti nuomonę. Oi, dar yra motyvai. Atsiprašau.
Pirmasis kalba V. Kernagis.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Siūlau pritarti šitam įstatymo projektui, nes žinau, kaip kino žmonėms jo reikia. Tikrai žinau, kiek įvairių sričių žmonių – režisierių, prodiuserių, festivalių organizatorių dalyvavo rengiant šitą Kino įstatymą. Aš manau, kad mes Kultūros komitete turbūt svarstysime tuos visus momentus. Tiesiog neišsiplėsdamas siūlau visiems pritarti. Tikrai kinas bus geresnis priėmus šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, yra proga truputėlį pakalbėti apie lietuvišką filmą. Man visiškai neseniai teko kalbėtis su vienu labai žinomu muzikologu Lietuvoje. Jis taip apibūdino Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį – daug prirašėme, bet nieko nesukūrėme. Šiandien, jeigu nėra keiksmažodžių lietuviškame filme, tai jau jis ne filmas.
Aš noriu paklausti, kiek yra filmų, kurie apskritai verti to finansavimo? Visos šitos muilo operos, kurios rodomos per televiziją, nežinau… Negaliu aš jų labai jau taip ir žiūrėti. Man atrodo, gal pirmiausia reikėtų nustatyti kriterijus ir pinigų nemėtyti į balą šiaip sau finansuoti įvairiausiems keiksmažodžiams, be kurių jau šiandien neapsieina nė vienas žinomesnis filmas. Tik tokiu atveju pinigai turėtų būti tikrai išleisti kūrybai, o ne belekam. Aš labai abejoju, ar tikrai tas įstatymas, kuris dabar naujai parengtas, apskritai pagerins kino sąvoką. Ir užbaigsiu tais pačiais žodžiais – daug prirašėme, bet nieko nesukūrėme. Tai tikrai labai apibūdina šiandienės nepriklausomos Lietuvos kultūrinę būklę.
PIRMININKĖ. Kolegos, kadangi du įstatymų projektai, tai leisime dar motyvus už išsakyti V. Juozapaičiui. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Išties nepraleisiu progos pakviesti kolegas balsuoti už šį įstatymo projektą, nepaisant to, kad ten yra dar tikrai kritikuotinų dalykų, kuriuos reiktų pakeisti. Aš neabejoju, kad mes visi drauge ir Kultūros komitete turėsime daug progų surengti įvairius klausymus, pakviesti visas suinteresuotas puses, idant išklausytume visas pastabas. Bet kuriuo atveju tai yra monumentalus darbas, pusantrų metų darytas, kurtas, ir kino žmonės jo tikrai laukia. Taigi nestabdykime čia proceso ir svarstymo stadijoje nuspręsime jo tolesnį likimą, o kol kas kviečiu jus visus draugiškai balsuoti už. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Argumentai išsakyti. Prašau balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 71, susilaikė 3. Po pateikimo teikiamiems įstatymų projektams yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis yra Kultūros komitetas, o dėl Administracinių nusižengimų pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Kultūros komitetas. Svarstymo data – šių metų gruodžio 5 diena.
16.32 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Naglį Puteikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas Nr. XIIIP-1143 (priėmimo tęsinys)
Kolegos, dar kartą bandykime grįžti prie protokolinio nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Naglį Puteikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projekto. Mums reikia vėl registruotis. Prašom registruotis.
Kolegos, registruojamės! (Šurmulys salėje) Deja, šiandien daugiau šio klausimo nespręsime. Užsiregistravo tik 66 Seimo nariai.
16.34 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4829(2) (pateikimas)
Grįžtame prie darbotvarkės, 2-7 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4829(2). Pateikimo stadija. Pranešėja – R. Šalaševičiūtė. Prašome į tribūną.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, noriu priminti, kad šitas projektas yra įregistruotas dar praeitą kadencija mano ir buvusio sveikatos ministro J. Oleko. Projektas buvo pateiktas svarstyti 2017 m. kovo 28 d. Esmė ta, kad sveikatos priežiūros įstaigų vadovų darbo užmokestis buvo reglamentuotas 2011 metais, ir, skirtingai nei visų kitų medikų, kurių atlyginimas yra mokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, jis yra mokamas pagal teisėjų, Seimo narių, pareigūnų atlyginimų nuostatas, todėl gydymo įstaigų vadovams atlyginimo didinti galimybių nėra.
Jeigu pamenate, šio projekto svarstymo metu buvo išsakytos pastabos, ypač buvo atsižvelgta į tai, kad pagal teikiamą projektą nematyti, kaip galėtų kilti gydytojų ir slaugos specialistų atlyginimai. Buvo nuspręsta, pasiūlyta tobulinti įstatymo projektą. Dar balandžio mėnesį, būtent balandžio 13 dieną, organizavau gydytojų, t. y. didžiųjų klinikų: Kauno klinikų, Santaros klinikų, didžiųjų mūsų poliklinikų, bent jau Vilniaus, vadovų… Taip pat buvo atvykę ir pasitarime atstovavo Gydytojų vadovų sąjungos valdybos nariai, taip pat slaugytojų, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos viceprezidentė, teisininkė. Kolektyviai svarstėme, kaip reikėtų patobulinti įstatymo projektą, kad tikrai labai aiškiai būtų matoma, ir sudaryti galimybes kiekvienai asmens sveikatos priežiūros įstaigai padidinti atlyginimus savo medikams ir slaugytojams.
Pirmiausia ko buvo atsisakyta ir kas kaip labai esminė sąlyga buvo nurodyta. Šiuo metu įstaigos vadovų darbo užmokestį sudaro pastovioji ir kintamoji dalis, yra atsižvelgiama į darbuotojų skaičių. Buvo nurodyta, kad atsižvelgimas į darbuotojų skaičių iškreipia bendrą vaizdą, nes dauguma gydymo įstaigų samdo maisto ruošimo, valymo, skalbimo paslaugas, todėl netolygiai pasiskirsto darbuotojų skaičius, ne pagal tai faktiškai, kiek yra ir kokios atliekamos paslaugos. Todėl buvo apsispręsta, kaip ir buvo siūloma ano teikimo metu, kad reikia imti tiktai slaugytojų ir gydytojų atlyginimo vidurkį.
Projektu yra nustatoma pakeisti darbo užmokesčio pastoviosios dalies principą, darbuotojų skaičių pakeičiant, kaip yra dabar, į įstaigų uždirbamas pajamas. Nustatytos septynios grupės pagal įstaigų pajamas, koks galėtų būti taikomas koeficientas. Atkreipiu dėmesį, kad tie koeficientai, kurie buvo įvardyti praeito teikimo metu, yra ženkliai sumažinti. Be to, nustatant įstaigų vadovų atlyginimą, principas būtų vidutinis slaugytojų ir gydytojų vieno etato atlygis per metus, peržiūrimas kiekvienais kalendoriniais metais, taikant koeficientą pagal septynias grupes, priklausomai nuo įstaigos gautų pajamų. Tai sudarytų galimybes įstaigų vadovams dirbti sąžiningai, nepanaudoti lėšų tokiems poreikiams, kurie galbūt ir yra gydymo įstaigoje, tačiau pirmiausia atsižvelgti į darbuotojų atlyginimus, tokiu būdu kelti gydytojų ir slaugytojų atlyginimus. Tai tokie pakeitimai. Mačiau, kad užsirašiusių klausti yra nemažai, laukiu klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkojame pranešėjai. Jūsų nori klausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Martinėlis. Prašom.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kad atlyginimus kelti reikia, tai aš tikrai pritariu, bet iš pradžių vyksta susitarimas dėl dydžio atlyginimo ir tada daroma metodika įvedant koeficientus.
Prasideda tie procesai, kad būtų pasiektas tam tikras dydis, kuris galbūt yra susitarimo reikalas, ir iš tikrųjų tada visa ta abrakadabra ir prasideda.
Dabar, kad kiltų pagal jūsų pasiūlytus koeficientus, kai kur netgi tūkstančiais tie atlyginimai, sistemoje lėšų, kaip žinome, nėra. Tie atlyginimai kiltų po to dar keliant ir darbuotojams atlyginimus. Iš tikrųjų papildomų resursų nėra. Keliant atlyginimus darbuotojams, iš ko tada tie pinigai būtų paimti, sakykim, ar mažinamos tyrimų, medikamentų dotacijos būtent tiems, ar mokos fondas didinamas, atleidžiant darbuotojus, mažinant dalyvių skaičių? Bet iš principo aš noriu paklausti, jeigu tokios grėsmės būtų galimos, ar neblogės paslaugų kokybė ir prieinamumas?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Projekto aiškinamajame rašte yra nurodoma, kad jeigu būtų pažeidžiami pacientų interesai, nes mes kalbame apie pastoviąją ir kintamąją dalį, tokiu atveju kintamosios dalies priedo įstaigos vadovas negautų. Iš tikrųjų iš kur turėtų būti paimamos lėšos? Kadangi man buvo liepta, jūsų tokia valia, tobulinti įstatymo projektą, aš klausiau Sveikatos apsaugos ministerijos. Su viceministrės parašu buvo pateikti skaičiavimai, kiek reikėtų papildomai pinigų, jeigu neužtektų pakelti atlyginimų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Buvo suskaičiuota, kad reikėtų apie 4 mln. eurų.
Tačiau iš tiesų aš nemanau, kad tai yra pirmas kelias, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo reikėtų lėšas skirti. Dar buvo pasiūlymas. Kaip aš minėjau, tame dideliame susitikime, kada buvo aptariama, kokiu keliu eiti, buvo įvairių siūlymų. Vienas iš siūlymų privalomai 50 % iš Rezervo fondo įstatyme numatyti, turi būti skiriama ne tik, kaip dabar buvo skiriama, pernai ir šiemet (šiemet – 24 mln., pernai – 30 mln.), tie pinigai ne visur nuėjo atlyginimams kelti. Bet įteisinti tą 50 % skyrimą (aš pati diskutavau ir su teisininkais, ir dar tame susitikime, neįvardijau, dalyvavo Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojai ir darbuotojai) mes neradome būdo, o tai būtų tikrai labai geras būdas, kad būtų labai aiškiai pasisakyta. Pajamos auga, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas praeitais ir šiais metais didėja 9 %. Faktiškai tie 9 % jau ir būtų suma, kuri būtų tokia pati, tolygi tai sumai, kuri buvo pernai ir šiemet skirta atlyginimams didinti. Ir tada būtų šito įstatymo įsigaliojimas apdraustas. Bet labai aiškiai yra numatyta, kad sveikatos apsaugos ministras turėtų parengti aprašą, patikslinti skaičiavimo principus. Tame apraše galėtų numatyti tą 50 % Rezervo fondo iš karto skirti atlyginimams didinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Trumpiname atsakymus. Klausia L. Staniuvienė. Prašom.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Gerbiamoji pranešėja, šiuo įstatymo projektu jūs vadovo atlyginimą siūlote susieti ne tik su vieno darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu, per metus gaunamu toje įstaigoje, bet ir su įstaigos per metus gaunamomis pajamomis. Vadinasi, kuo didesnės pajamos, tuo didesnis vadovo atlyginimo koeficientas. Ar nemanote, kad tokia glausta vadovo atlyginimo sąsaja su įstaigos pajamomis ves įstaigos veiklą link mokamų sveikatos priežiūros paslaugų?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ne. Iš tikrųjų svarstėme ir tą klausimą, kad gali tokių klausimų iškilti teikiant antrąjį variantą. Iš tiesų šiandien yra taip, kad kiekviena gydymo įstaiga gali teikti 10 % mokamų paslaugų. Mokamų paslaugų sąrašas yra patvirtintas su įkainiais. Artimiausiu metu turėtų būti dar vienas mano su kolegomis teikiamas projektas dėl ligonių kasų ir baudų skyrimo. Tame projekte labai aiškiai įvardijamos baudos už paslaugas, kurios apmokestinamos pažeidžiant įstatymus.
Šitas įstatymas ir tas, kurį artimiausiu metu, manau, galėsiu pateikti, turiu tokių vilčių, drausmins ir asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kad nebūtų piktnaudžiaujama, kaip dabar yra piktnaudžiaujama, kai imami pinigai už paslaugas, kurios nesuteikiamos arba papildomai apmokestinamos, ko ir šiandien negali būti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, iš tiesų yra problema, nes jau kuris laikas darbuotojų atlyginimai šiek tiek didėja, įstaigų vadovų nekinta. Bet ar jūs bandėte skaičiuoti, kad pritaikius tą jūsų formulę visoms įstaigoms iš esmės kai kurios mažos įstaigos, kuriose dirba iki dešimt darbuotojų… uždirbs po kelis tūkstančius vadovai atlyginimo.
Kitas dalykas, ar nemanote, kad reikėtų efektyviau panaudoti Rezervo fondą? Šiuo metu Rezervo fonde yra, kiek aš žinau, virš 100 mln. ir Vyriausybė lyg ir nesiruošia leisti bent dalį panaudoti. Ar ne čia yra viena pagrindinių problemų, nes kelti vidutinį atlyginimą įstaigų vadovai nelabai galės, nes, mūsų žiniomis, kai kurios įstaigos mokos fondui jau dabar panaudoja nuo 80 iki 95 % atlyginimų iš turimų pajamų, o kaip privatininkai komentuoja, tai reiškia, kad įstaigos jau yra bankrutavusios. Kokia jūsų pozicija?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Yra suskaičiuoti visų Lietuvos įstaigų jau sumažintais koeficientais vidurkiai. Taip, Lietuvoje vienintelės Kalvarijų ligoninės, kuri faktiškai jau yra tapusi tik slaugos ligonine, įstaigos vadovo atlyginimas sumažėtų 89 eurais. Tai yra vienintelė. Visų kitų būtų pliusas. Net tarp universitetinių ligoninių pagal tą skaičiavimo metodiką, kurią siūlau, labai skirtingai pasiskirstytų atlyginimų didinimas.
O dėl Rezervo fondo. Aš manau, jūs, gerbiamasis Antanai, ne visai teisingai sakote, kad Vyriausybė neleis. Neužmirškite, kad dar praeitais metais, dar man būnant ministre, dėl Sveikatos reikalų komiteto intensyvaus darbo buvo pakeistas įstatymas ir 50 % Rezervo fondo skirstoma ministro įsakymu. Nereikia Vyriausybės sprendimo. Aš ir sakiau, kad didėja pajamos, didėja fondas apskritai Privalomojo sveikatos draudimo, didėja ir Rezervo fondas. Šiandien mes skaičiuojame 100 tūkst., o sausio mėnesį, galime prognozuoti, bus 130 tūkst., t. y. ne tūkstančių, milijonų eurų, ir pusę tų pinigų tikrai ministras galės skirti atlyginimams didinti. Todėl aš ir pasakiau, kad ministras tvirtins aprašą, jeigu bus mano įstatymo projektui pritarta, ir, savaime aišku, tada tie pinigai pasieks gydytojus ir slaugytojus.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji kolege, sveikinu, anoje kadencijoje labai panašius įstatymus ir pačiam teko teikti. Aš manau, kad mes čia neturėtume panikuoti, tuo labiau kad praeitą savaitę net Lietuvos bankas susirūpino atskirtimi, kuri yra mūsų Lietuvoje, ir prie įstaigų, kuriose ta atskirtis gana didelė, galima priskirti kai kurias ligonines, kurių vadovų atlyginimai ir slaugytojų, jau nekalbu apie nekvalifikuotus darbininkus, kurie irgi aptarnauja ir dirba ligoninėse… yra netgi ne dešimt kartų, o dvidešimt ir daugiau. Sveikindamas aš tiesiog neturiu klausimų. Paprasčiausiai norėčiau, kad tai mes greičiau išspręstume, nes mes daug kalbame, bet nieko nepadarome, ir viešojo sektoriaus, kuris gyvena daugiausiai iš mokesčių mokėtojų pinigų, tie atlyginimai turi labai didelį disbalansą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Paskutinioji klausia A. Maldeikienė.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Norėjau paklausti jūsų. Aš tikrai sunkiai suvokiu, kam reikia tokio sudėtingo varianto – pastovi kintama dalis? Ir kitas dalykas. Jūs akivaizdžiai bandote sukabinti du sunkiai matematiškai sukabinamus dalykus, tai tos įstaigos medikų, darbuotojų vidurkį ir pajamas. Su tomis pajamomis irgi viskas nelabai aišku. Kokias konkrečiai pajamas turi ligoninė? Ar pajamos iš apmokamų paslaugų? Aš pusę metų bandau Santaros klinikose užsiregistruoti trečiojo lygio nemokamai konsultacijai, kuri man, kaip gyventojai, 34,5 metų mokėjusiai PSD, priklauso, ir jie kol kas man duoda tik mokamą vietą, jokios kitokios jie man neduoda. Iš tikrųjų jūsų įstatymas be galo komplikuotas, kodėl jūs jį taip komplikuojate, kad būtų galima Santaros vadovui pakelti atlyginimą nuo 2 tūkst. 800 iki 5 tūkst. 600, taip pagal jūsų skaičiavimus išeitų?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamoji Aušra, nežinau, iš kur jūs tokius skaičiavimus paėmėte, aš turiu lyginamąją dviejų projektų lentelę, savo ir to projekto, kuris eis po to. Iš tikrųjų yra visai ne tokios sumos, aš jums tą lentelę galėsiu parodyti, jūs neteisingus įvardijate skaičius. Kaip jau minėjau, pajamos yra iš mokamų paslaugų ir mokamų paslaugų teikimas yra aiškiai reglamentuotas – ir procentai, ir kokios paslaugos, ir jų įkainiai. Aš pasistengsiu jums asmeniškai pateikti tą teisės aktą.
PIRMININKĖ. Dėkojame pranešėjai. Motyvai dėl teikiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Už kalbančiųjų nėra, prieš yra užsirašiusi A. Maldeikienė. Prašom.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Aš iš tikrųjų kalbu prieš dėl labai paprastos priežasties: mes ką tik iš tikrųjų išgirdome visišką demagogiją, kad taisyklės reguliuoja patekimą į nemokamas eiles. Ne, tiesiog į „Sergu.lt“ įėjus jokių kitokių, išskyrus mokamas paslaugas, tau niekada neišmeta. Į mano užklausą Santaros klinikos man atsakė, kad jų kompiuteris kažkokiu mistiniu būdu vietoj trečiojo lygio gydytojų žino, kad konsultacija nesudėtinga, dėl to į eilę nestato. Beveik 35 metai mokėtos įmokos virsta nuliu ir privalai eiti ir mokėti už paslaugą. Aš nenuėjau, bet vis dėlto ponia R. Šalaševičiūtė mus neteisingai informavo, nes ne taisyklės, o gyvenimas, kai žmonės yra skatinami gauti daugiau mokamų paslaugų, reguliuoja atlyginimus. Atlyginimas kils drastiškai, nes jokių kitokių nemokamų paslaugų jūs tiesiog negausite.
Siūlau balsuoti prieš, tegul būna aiški, tvarkinga sistema ir susieta su medikų atlyginimais, ne pajamomis iš mokamų paslaugų, o medikų atlyginimais, nes mes stumiame savo nemokamą mediciną mokamos link ir verčiame žmones mokėti už tai, už ką jie jau kartą mokėjo.
Greta viso to, tos pačios klinikos labai noriai priima emigrantus, kurie greitai užsiregistruoja Darbo biržoje ir jau kitą dieną gauna nemokamas paslaugas, ir jiems labai lengva primokėti, nieko nemokėjus. Iš tikrųjų mes sukūrėme sistemą, kuri yra dar kartą melo ekonomikos rūšis, ir ta melo ekonomika visiškai ir labai aiškiai išskiria ir išmeta būtent tuos, kurie moka draudimą, o sudaro privilegijas tiems, kurie turi vokelius, turi galimybes pakankamai mokėti, yra turtingi ir ne visada moka mokesčius.
PIRMININKĖ. Už įstatymo projektą kalbės P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, mes prisiminame, kai ministru buvo V. P. Andriukaitis, jis tikrai pateikė Seimui visą situaciją, kokia yra Lietuvoje su gydytojų atlyginimais. Daugelis buvo pakraupę, kad gydytojai dirba, sugeba darbuotis net 40-yje vietų, kad jų atlyginimai po 30 tūkst., tada buvo litais. Ir vis dėlto, gavus tą informaciją, buvo pateiktas įstatymas toks, koks šiandien yra. Buvo apriboti vyriausiųjų gydytojų atlyginimai ir gydytojų atlyginimai. Dabar mes vėl siejame viso personalo atlyginimus su priedais ir su pajamomis, gaunamomis vyriausiojo gydytojo. Aš manau, kad tai nėra teisinga. Manyčiau, kad reikėtų šitą įstatymą tobulinti, gal reikėtų sieti su viso kolektyvo paslaugomis, o ne su vieno vyriausiojo gydytojo paslaugomis, su gaunamais atlyginimais. Čia naudingas šitas įstatymas tik vyriausiesiems gydytojams, nes jų atlyginimai proporcingai didės. Šiuo metu ir taip nėra maži rajonų ligoninių vyriausiųjų gydytojų atlyginimai, jie tikrai nėra maži. Manau, kad gal gerbiamoji pretendentė patobulintų šitą įstatymą, tada už jį galima būtų balsuoti ir jam pritarti. Nors kalbu už, šiandien gal reikėtų permainų, bet būtų sudėtinga balsuoti už.
PIRMININKĖ. Kolegos, motyvai išsakyti. Prašom balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto. Kas pritaria, balsuoja už, turintys kitą nuomonę balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 48, prieš – 3, susilaikė 20. Po pateikimo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas… atsiprašau – Sveikatos reikalų komitetas. Papildomas nėra numatytas. Siūloma svarstymo data – gruodžio 5 diena.
Per šoninį mikrofoną pageidauja A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kadangi tai yra biudžetinis projektas, tai prašysiu Vyriausybės išvados, lygiai taip pat ir dėl kito projekto, kuris eina kaip analogiškas.
PIRMININKĖ. Kolegos, bendru sutarimu pritariame dėl Vyriausybės išvados? Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. (Balsai salėje) Nėra. Ar dar ir dėl papildomo sutarėme? Gerai, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo data – gruodžio 5 diena.
16.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-1145(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kolegos, turime dar iš rytinio posėdžio nebaigtų klausimų. Vienas iš jų yra nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų sudarymo“ projektas. Dar yra užsiregistravusių gera eilė kalbėti svarstymo stadijoje. Pirmasis – K. Glaveckas. Deja, nematau. R. Žemaitaitis. Taip pat nėra. E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, sąžiningai pasakysiu, kad šiek tiek nustebino ši iniciatyva sukurti Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl tos tikrai aktualios problemos. Kaip ir nustebino tai, kai išgirdau, kai sako, kad mūsų Vyriausybė iškėlė tą problemą. Problema iškelta, kaip turbūt visi sutinkame, Ž. K. Junkerio metiniame pranešime. Problema tikrai aktuali, problema iškelta taip, kad rodo galimą didžiųjų gamintojų, visai Europos Sąjungos rinkai gaminančių to paties prekės ženklo produktus, nesąžiningą veikimą. Aš neatmetu tokios galimybės, galimo siekio atpiginti ir siųsti į Rytų ir Vidurio Europos rinkas tų rinkų vartotojams pigesnius produktus, galbūt ir prastesnės kokybės produktus, tačiau noriu pabrėžti, niekas šiandien negalime kalbėti užtikrintai ir garantuotai, kad tie produktai, kurie vienokios sudėties pakliūna, tarkime, į Lietuvos rinką, būtinai yra prastesnės kokybės. Tokių įrodymų mes visos Europos mastu neturime. Ir štai čia mano skepticizmas dėl tos laikinosios tyrimo komisijos.
Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad ši laikinoji tyrimo komisija nebus pajėgi nustatyti, kad šie produktai, tiekiami į Lietuvos rinką, yra prastesnės kokybės. Kad jie yra kitokios sudėties, tą nustato Maisto ir veterinarijos tarnyba. Beje, ne tik dabar, bet gerokai anksčiau, prieš keletą metų, tai buvo pastebėta.
Ar tai yra prastesnės kokybės produktai, galima nustatyti vieningai veikiant visos Europos Sąjungos valstybių analogiškoms institucijoms, kurios tikrintų Prancūzijoje, Portugalijoje, Lietuvoje ar Bulgarijoje pardavinėjamų to paties prekės ženklo produktus. Taigi mano klausimas toks: kuo čia dėta Seimo laikinoji komisija? Mano manymu, ta laikinoji Seimo tyrimo komisija tiesiog parodytų mūsų, kaip parlamento, susidomėjimą šita problema, tačiau kokią išvadą mes padarytume? Beveik galiu užtikrinti, kad išvada būtų tokia: įpareigojame Vyriausybę kreiptis į Europos Komisiją daryti tokius ir tokius sprendimus. Mano manymu, mes galime priimti kaip rezoliuciją, kaip Seimo nutarimą jau dabar įpareigoti Vyriausybę imtis veiksmų, kad Briuselio biurokratija, įvairios institucijos Briuselyje pareikalautų atlikti tyrimą. Tą gali ir privalo daryti, beje, ir Europos maisto saugos ir sveikatos komisaras lietuvis V. P. Andriukaitis, mes turime kreiptis ir šituo adresu, bet ar tai turi būti laikinoji tyrimo komisija? Mano manymu, ne. Nes ši laikinoji tyrimo komisija konstatuos tai, kas yra pasakyta Ž. K. Junkerio metiniame pranešime. Galų gale pasakys tai, ką yra nustačiusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Mes gi nepavesime šitai Maisto ir veterinarijos tarnybai tiesiogiai atlikti tyrimus, dar ten, tarkime, dešimties tūkstančių produktų palyginamąją analizę. Jie savo darbą dirba ir nurodymus jiems turi dalinti ne Seimo laikinoji tyrimo komisija, o Vyriausybė, kuriai kol kas yra tiesiogiai pavaldi Maisto ir veterinarijos tarnyba. Mano manymu, jei mes paprastai reikalaujame laikytis subsidiarumo principo, tai ir čia mes turėtume nešokti į pirmas gretas, rodydami šiek tiek populistinį savo susidomėjimą savo rinkėjų akyse, kaip parlamentas ėmėsi spręsti šitą problemą. Ne, mes tiesiog turime elgtis racionaliai.
Mano manymu, reikia atsisakyti tos iniciatyvos kurti laikinąją Seimo tyrimo komisiją, parengti Seimo nutarimą, kad ir kitą savaitę, kreiptis į Vyriausybę, įpareigoti Vyriausybę inicijuoti, iškelti klausimą arba kelti klausimą ir toliau Briuselio koridoriuose ir pareikalauti, kad Europos Komisijos lygiu būtų užtikrinta adekvati analizė, tyrimai įvairių Europos Sąjungos institucijų, nes mes, kaip viena šalis ar kaip vienas parlamentas, deja, nepajėgus padaryti šitų dalykų. Mūsų Seimas tikrai turime jau ir šioje Seimo sesijos darbų programoje begalę klausimų, virš pusės tūkstančio. Svarstykime tuos. Šita iniciatyva kurti specialiąją komisiją tikrai nepadidins mūsų Seimo darbingumo šioje sesijoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, Seimo posėdžio laikas yra pasibaigęs, bet kadangi reikia baigti šį klausimą ir dar turime vieną nutarimą, gal jūs neprieštarausite mano siūlymui pratęsti Seimo posėdį pusvalandį. Gerai? Bendru sutarimu. Dėkoju.
Kviečiu kitą kalbėtoją V. Kamblevičių. Nematau. Tuomet P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Laba diena, ponai konservatoriai sako, kad neminėčiau jų vardo. Šįkart tikrai nesiruošiu paminėti jūsų vardo. Ne jūs esate šios komisijos sudarymo iniciatoriai. Mane šiek tiek nustebino šis klausimas, kodėl būtent sudaryta komisija. Iš tikro žiniasklaidoje yra nemažai straipsnių. Rašoma, kad ta pati prekė į Rytų Europos šalis tiekiama kitos kokybės, prastesnės, ir panašiai. Bet aš noriu taip pat pabrėžti, kad ir kaina tos prekės yra šiek tiek mažesnė.
Kita vertus, manau, kad būtų logiška, jei tą klausimą mes pavestume Kaimo reikalų komitetui. Jis atliktų analizę, pateiktų išvadą. Taigi ten yra susirinkę specialistai. Nejaugi mes nepasitikime Kaimo reikalų komitetu, kad būtinai turime steigti atskirą komisiją. Jie turėtų padirbėti, pateikti išvadą ir galbūt ar kokia rezoliucija, ar ką Seimas galėtų kreiptis į Europos Parlamentą ar Tarybą. Juo labiau manau, kad sudarant tokią komisiją vis tiek reikėjo, nes nuo Lietuvos yra komisaras V. P. Andriukaitis, kaip kartas kuruojantis maisto saugą, būtų buvę gražu išklausyti jį, išgirsti jo nuomonę, kokios yra problemos, ar Lietuva gali išspręsti visos net ne tik Europos Sąjungos… Čia yra viso pasaulio problema, kai stambios kompanijos, ar „Coca Cola“, ar „Jacobs“ kava, ar, nesvarbu, kokios kitos, kurių tiekiami produktai ne tik į Europą, į visą pasaulį yra skirtingos kokybės.
Gerbiamieji, bet manyčiau, čia galbūt daugiau ne tik tos kokybės klausimas, skonio klausimas. Štai man teko bendrauti su labai stambia Lenkijos kompanija, kuri gamina duonos produktus. Jie pačiai Lenkijai tiekia keturių skonių tą patį produktą toje pačioje pakuotėje, nes visiškai kita kultūra, kitokie pomėgiai ir gamintojas prisitaiko, kad tą produkciją pirktų. Štai kalbuosi su vienu Lietuvos gamintoju iš Marijampolės, jie nemažai tiekia į Švediją savo produkcijos. Taip pat jie sako, iš tikro mes pagaminame produkciją pagal švedų reikalavimus. Mes jos lietuviai į burną neimame. Mums produktas yra tiesiog nevartotinas, bet kadangi jų visuomenė tokį produktą vartoja, mes tokį gaminame. Aš manau, kad man keista galbūt dėl to, kad labai daug rašė žiniasklaida šituo klausimu, reagavo Seimo nariai ir bando įkurti komisiją. Jeigu bus ta komisija įkurta, aš irgi nieko labai blogo nematau, bet ar ištirs ir išspręs šitą problemą, taip pat labai abejoju. Man atrodo, būtų protingiau pavesti šitą klausimą, svarbų klausimą atiduoti Kaimo reikalų komitetui, tegul jis atsako į visus klausimus ir pateikia Seimui savo poziciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiame paskutinę kalbėtoją R. Morkūnaitę-Mikulėnienę. Prašom.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš turbūt pradėčiau nuo to, kad, tarkime, kalbant apie koldūnus ar Klaipėdoje, ar Vilniuje mes norėtume tokius pačius koldūnus valgyti, tos pačios sudėties. Bet, kalbant rimčiau, tai iš tikrųjų problema senoka, kelianti daug aistrų ir emocijų, ir pavienės Europos Sąjungos valstybės jau kelia šitą klausimą nebe pirmus metus.
Tačiau kalbant apie komisiją ir man kyla toks pagrįstas klausimas žanro prasme, kad tai yra galbūt ir perteklinis žingsnis, ir susidaro toks vaizdas, kad tarsi komisijos iniciatoriai nepasitikėtų savo ministrais, savo premjeru, savo atstovais atitinkamose Europos Sąjungos šakinėse tarybose. Iš tikrųjų pirmiausia klausimą derėtų spręsti ten. Aišku, šitie padaryti tyrimai, kurie rodo, kad yra neatitikimų sudėtyje skirtingose Europos Sąjungos valstybėse, kelia nerimą, žmonės į tai labai emocionaliai ir emocingai reaguoja. Čia turbūt reiktų kalbėti, jeigu kalbama apie emocijas, apie lūkestį. Iš tikrųjų jei mes norime kalbėti apie vieningą Europos Sąjungą ir tą, ką Europos Komisijos pirmininkas Ž. K. Junkeris savo kalboje sakė, kad iš tikrųjų turime kalbėti ir apie žmonių jauseną, tada, atlikus tyrimus ar pateikus tinkamus argumentus, svarius argumentus, kad nėra ko nuogąstauti, kad vieni ar kiti nėra laikomi prastesni, tą problemą turbūt būtų galima išspręsti. Iš esmės Europos Komisija, man atrodo, jau yra sutarusi arba dirba ta kryptimi dėl tyrimų metodologijos suformulavimo, kokie turėtų būti kriterijai. Aš tik norėčiau palinkėti mūsų institucijų atstovams aktyviau reikštis atitinkamuose formatuose.
Kitas dalykas kalbant apie tai, ar čia prastesnės kokybės, ne prastesnės kokybės. Aišku, ekspertai tą galėtų vertinti. Faktas tas, kad sudėtyje naudojami kai kurie produktai yra pigesni. Gamintojams, aišku, pagal atsipirkimo logiką ir pelno logiką yra patogiau galbūt varijuoti receptūra. Ir šitas argumentas, kai gamintojai sako, kad mes atsižvelgiame į žmonių skonį arba jų pomėgius, iš tikrųjų galbūt irgi nėra visiškai tikslus.
Baigdama savo pasisakymą, aš norėčiau paprašyti jus pritarti mano ir kai kurių kolegų pateiktoms pataisoms praplėsti komisijos, jei vis dėlto ši komisija bus sudaryta ir dirbs tam tikrą darbą… kad mes nagrinėtume, paskirtume, ieškotume ne vien tik kaltų ar nekaltų dėl tam tikrų produktų sudėties, bet kad mes nagrinėtume iš tikrųjų racionaliu pagrindu, ar tokia praktika neprieštarauja bendrajai Europos Sąjungos vidaus rinkai. Kai mes turime 28 valstybes, vis dar turime atitinkamus standartus, mes labai daug svarstome Europos Sąjungoje, kad produktai visur būtų vienodi, atitiktų tam tikrus standartus, tai iš tikrųjų ir vertinti per šitą prizmę, ar nėra pažeidimų, ir ieškoti sąjungininkų Europos Sąjungoje, kad Europos Komisija tinkamai išspręstų šitą klusimą. Kviečiu palaikyti, tokiu atveju atrodytų, kad tas komisijos darbas būtų šiek tiek prasmingesnis. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijos yra baigtos. Kolegos, dėl nutarimo projekto yra gauta grupės Seimo narių pasiūlymų. Siūloma patikslinti preambulės antrąją pastraipą – ar nėra pažeidžiamos Lietuvos vartotojų teisės, pridedant ir „teisėti lūkesčiai bei Europos Sąjungos bendrieji vidaus rinkos principai“. Ar bendru sutarimu galime pritarti? Dėkoju.
Toliau 1 straipsnis. Sudaroma mūsų tyrimo komisija iš 12 Seimo narių. Komisijos sudėtis: J. Baublys, G. Burokienė… Tai eisime pastraipsniui, vis tiek paeiliui einame. Yra pataisų dėl 4 straipsnio, kur siūloma 1 dalyje, kad po žodžių… Ar pristatys, ar aš turiu pristatyti? Po žodžių „valstybių narių“ siūloma ne rinkai, o „rinkoms tiekiami“ ir ne produktai, o įrašyti „maisto produktai“. Ar sutinkame su tokiais redakciniais pasiūlymais? Pritariate. Dėkoju.
Taip pat siūloma įrašyti dar vieną pastraipą – „ar nesiskiria tuo pačiu prekės ženklu pažymėti Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkoms tiekiami ne maisto produktai“. Sutinkame? (Balsai salėje)
Trečioji pastraipa. Vietoj „priežastis, kodėl…“ siūloma šią pastraipą suformuluoti taip: „Ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliktas rinkos tyrimas, kurio metu nustatyta, jog Lietuvos Respublikos rinką pasiekia kitokias savybes turintys tuo pačiu prekės ženklu pažymėti produktai nei kitas Europos Sąjungos valstybes nares (papildant žodžiais) yra laiku ir pakankamas, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei atsakingi ministrai ėmėsi tinkamų priemonių, kad išaiškintų ir užkirstų kelią sudaryti sąlygas diskriminuoti Lietuvos Respublikos vartotojus“. Pritariame pasiūlymui?
Ir priešpaskutinę pastraipą siūloma papildyti žodžiais „po komercinės veiklos bei Europos Sąjungos bendrosios vidaus rinkos principų pažeidimų požymių“. Pritariame? Dėkoju. Paskutinioji pastraipa būtų formuluojama visiškai nauja: „Kokių priemonių būtina imtis nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmeniu, kad būtų ištaisyta susidariusi padėtis bei užkirstas kelias galimoms diskriminacinėms praktikoms ateityje.“ Pritariame? Pritarta. Taigi po svarstymo su visomis pataisomis bendru sutarimu? Dėkoju.
Yra norinčių kalbėti prieš. K. Glavecko nematau. J. Liesys. Prašom.
J. LIESYS (LSF). Aš daug laiko netrukdysiu, kadangi užsirašė gerbiamas K. Mažeika. Noriu pasakyti, kad negaiškime laiko, balsuojame prieš, ir nėra čia ko komisijų sudarinėti, kadangi jos tikrai ilgai dirba ir rezultato tokio, kokio norime, mes negausime.
PIRMININKĖ. Jūs išprovokavote norinčius pasisakyti už. Pašome. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Išties, gerbiami kolegos, įsigilinus į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atliekamą darbą, jeigu teko pasižiūrėti, tai vien per rugsėjo mėnesį jie paskelbė 15 pavojingų produktų. Manau, turbūt ne visi norėtume naudoti kremus ar kitas priemones, kalbant ne apie maisto produktus, kurie yra pavojingi žmogaus sveikatai ir organizmui. Manau, kad komisija išties turės ką veikti, ir jūsų požiūris, kad, na, galbūt jūs maitinatės ar naudojate tuos produktus, nereiškia, kad ir visa visuomenė turi taip elgtis. Manome, kad aiškumas turi būti, žmonės turi žinoti, ką valgo, turi būti aiškumas, kad būtų sudarytos sąlygos jiems pasirinkti tokią prekę, kokią jie nori vartoti. Manau, kad šiuo atveju reikėtų palaikyti ir leisti komisijai dirbti (yra suformuluoti klausimai, užduotys), ir išsiaiškinti galų gale, kur yra spragos, kodėl tiek laiko žmonės nežinojo, kas yra iš tikrųjų. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, apsisprendžiame balsuodami dėl tyrimo komisijos sudarymo.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 63, prieš – 5, susilaikė 5.
Kolegos, pradedame priėmimo stadiją. Preambulę mes esame suredagavę ir jai pritarę svarstymo metu. Taigi priimame, pritariame.
1 straipsnis – sudaryti komisiją iš 12 Seimo narių. Čia 1 straipsnis. Bendru sutarimu? 2 straipsnis – patvirtinama šios sudėties komisija: J.Baublys, G. Burokienė, Z. Jedinskis, V. Kamblevičius, D. Kepenis, A. Kirkutis, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, K. Starkevičius ir A. Vinkus.
Prašome komisiją susirinkti čia, išsirinkti komisijos pirmininką ir nustatyti laiką, iki kada jūs atliksite tyrimą. Prašom. Dviejų minučių pertrauka. Renkatės čia, prie tribūnos, komisijos nariai ir išsirenkate komisijos pirmininką. Skaitau komisijos sudėtį: J. Baublys, G. Burokienė, Z. Jedinskis, V. Kamblevičius, D. Kepenis, A. Kirkutis, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, K. Starkevičius ir A. Vinkus.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Tęsiame posėdį, gerbiamieji. Taigi susirinkusi komisija pirmininke siūlo skirti G. Burokienę. Ar sutinkate? (Balsai salėje) Prašom, dėl vedimo tvarkos – J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Aš tik tą ir norėjau pasakyti, kad nėra žmogaus, o priimamas sprendimas. Gal ji jau išvykusi į užsienį ar kur? (Balsai salėje) Gerbiamieji, ar galima už akių taip kalbėti? Aš manyčiau, reikėtų tą, kuris yra čia, kuris gali pasakyti, sutinka ar nesutinka. Mes kažkaip neetiškai elgiamės.
PIRMININKĖ. Dėkojame, gerbiamas Jonai. Prašom. A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDPF). Ji davė sutikimą ir ji sutinka. Mes pasitikime tuo. Ji buvo įpareigojusi poną K. Mažeiką perduoti jos nuomonę. Čia vyksta irgi tam tikra dvikovėlė: mes siūlome tą, mes tą. Bet žiūrėkime praktiškai, kaip ką. Jeigu žmogus sutinka ir dauguma ją siūlo, tai kokia čia… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Taigi, kolegos, ar sutariame bendru sutarimu, kad komisijos pirmininkė yra G. Burokienė? Ir komisijai tyrimą atlikti… Bendru sutarimu dėl 3 straipsnio. (Balsai salėje) Dėkoju.
4 straipsnis. Mes redakciją svarstėme, atlikome, bendru sutarimu pritariame.
5 straipsnis yra pavesti komisijai tyrimą atlikti (siūlau) iki šios rudens sesijos pabaigos. (Balsai salėje) Iki 2017 m. gruodžio 23 d. (Balsai salėje)
Prašom registruotis dėl motyvų. Dėl datos. Prašom. Kas turite kitokią nuomonę, prašau siūlyti. Tuoj. P. Gražulis nori kalbėti.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiama pirmininke, mes matome, kad komisijų darbą nuolat pratęsiame. Galbūt geriau iki pavasario sesijos, nes produkcijos yra daug, kol viską paragaus. Aš manau, kad nereikėtų tęsti ir vėl gaišinti Seimą. Jeigu atliks darbą anksčiau, tai anksčiau. Mes galėsime patvirtinti rezultatus, išvadas. Bet siūlau tikrai iki pavasario sesijos, nes produkcijos yra daug. Viską išragauti per mėnesį nesuspės.
PIRMININKĖ. Pavasarį.
P. GRAŽULIS (TTF). Kiek tik vyno rūšių!
PIRMININKĖ. Petrai, pavasario sesija, tai siūlote iki kovo 10 dienos? (Balsai salėje)
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, taip.
PIRMININKĖ. Iki kovo 10 dienos. Bendru sutarimu galime? Dėkoju. Iki kovo 10 dienos. Ar I. Degutienė nori kalbėti? Ne, dėkoju.
Kolegos, balsuojame dėl šio Seimo nutarimo. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 61, prieš – 3 ir susilaikė 5. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1145(2) priimtas. (Gongas)
Kolegos, mūsų posėdžiui skirtas laikas su pratęsimu kaip ir baigėsi.
Seimo narių pareiškimai. (Balsai salėje) Prašau. V. Gailiaus projektas. Deja, mes pratęsėme pusę valandos… sutikimu. (Balsai salėje) Prašau. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš tikrai nespaudžiu, bet noriu pasitikrinti pagal Statutą. Jeigu Seimas rytiniame posėdyje priėmė sprendimą padaryti pertrauką iki kito posėdžio tris valandas, taigi kitas posėdis yra dabar. (Balsai salėje) Ketvirtadienį jau nebe kitas posėdis. Jūs sakysite – buvo iki kito posėdžio, kitas posėdis jau baigėsi. (Balsas salėje: „Bet laikas baigėsi.“) Taigi ar čia nėra jokių statutinių netikslumų? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, yra 98 straipsnio 3 dalis: „Seimo posėdžio pirmininko sprendimu arba Seimo narių frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, Seimo posėdis gali būti pratęstas, jeigu Seimas nesuspėjo išnagrinėti visų patvirtintos darbotvarkės klausimų.“ Aš savo sprendimu pusvalandį jau buvau pratęsusi. (Balsas salėje: „Praėjo.“) Kol baigsime diskusijas, beveik ir praeis. (Balsai salėje) Aš suprantu, kad reikalaujate pratęsti. (Balsai salėje) Tuoj, minutę! Ramiai! Nieko nežadu nuskriausti.
Pirmoji kalba I. Degutienė, paskui Valstiečių frakcijos seniūnas. Prašom, Irena.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, iš jūsų nelabai tikėjausi tokio negarbingo elgesio. Vienas dalykas. Bet aš frakcijos vardu siūlau pratęsti posėdį dar pusę valandos.
PIRMININKĖ. Dėkojame už siūlymą. Sutinkate? Ar balsuosime? (Balsas iš salės: „Sutinkame bendru sutarimu.“) Bendru sutarimu. (Balsai salėje) Gerai. Kolegos, bendru sutarimu bus išspręstas klausimas. O mano elgesys visiškai nepiktybinis, gerbiama Irena. Tiesiog pusę valandos buvo pratęsta. Kai baigėsi, norėjosi šiandien neapsunkinti.
17.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XIII-509 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1166 (svarstymas ir priėmimas)
Tada grįžtame prie rezervinio 1 klausimo. (Balsai salėje) Jis buvo rezervinis, bet trys valandos. Svarstymo stadija. Kalbantys yra du. Prašom. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties norėčiau atkreipti gerbiamų kolegų dėmesį ne į save, o į parlamentą, į kiekvieną iš mūsų norėčiau atkreipti dėl piešiamų pažymų specialiųjų tarnybų. Gali nupiešti, ką norite. Kiek kartų bandėme sustabdyti tą procesą ir girdėjote pretendentus į Aukščiausiojo Teismo pirmininkus, kaip yra piešiamos pažymos.
Štai aš galėčiau pailiustruoti mūsų Teisės departamento ir STT dvi nuomones. Labai atsiprašau gerbiamo Antikorupcijos komisijos pirmininko – STT nerado A. Skardžiaus teiktų pasiūlymų dėl Atsinaujinančių išteklių įstatymo Nr. XI-1375. Nerado! Jie vertino penkerių metų senumo komiteto išvadas, kurios buvo teiktos kaip komiteto nuomonė, net ir ne mano, dar kolegos R. Žemaitaičio ir kitų. Nors aš šiandieną taip pat pasirašyčiau po tomis išvadomis. Tai štai, jie pareiškė nuomonę. Bet ką ta nuomonė reiškia? Jos negalima apskųsti teisme.
Kuo jinai grįsta, šita nuomonė? O grįsta išgalvotais teiginiais. Štai elementari pataisa, kalbame apie įstatymą Nr. XIIP-4444 dėl jūros teritorijos suteikimo. Tiesiog A. Skardžius, kaip išvadų rengėjas, pateikia tokią pataisą Seimo Teisės departamento siūlymu. Buvo parašyta… šis leidimas išduodamas 35 metų laikotarpiui be pratęsimo galimybės. Ką rašo Teisės departamentas? Eksploatacijos terminas negali būti pratęstas, jeigu pratęsimas nėra nustatytas pačiame įstatyme, ir laikytas imperatyviu. Toks terminas pagal savo pasekmes yra naikintinas terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra teisė ir pareiga, jis negali būti atnaujintas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad termino naikinamasis pobūdis nepriklauso nuo to, ar įstatyme įrašytas draudimas tokį terminą pratęsti, ar tokio termino draudimo nėra.
Ką rašo STT? STT rašo, kad dėl šio pasiūlymo dėl Atsinaujinančių išteklių įstatymo įgautų teisę subjektai pagal nutylėjimą pratęsti leidimą neribotą laiką naudoti konkurse laimėtą vietą, o valstybė, kaip šios teritorijos savininkė, netektų galimybės disponuoti savo teritorija. Tai faktiškai būtų įvykdytas teritorijos privatizavimas. Manome, kad tai yra korupcijos rizikos veiksnys, nes kiltų rizika, kad neribotą laiką valstybė negalėtų disponuoti valstybės teritorija. Toliau kalbama, kad tai prilygtų faktiniam Baltijos jūros teritorijos privatizavimui.
Tai įsivaizduokite, ir tokiais terminais, ir tokiais su teise prasilenkiančiais savo teiginiais jie daro išvadą. Kokią išvadą? Kad pasiūlymai galėjo (…) sudaryti sąlygas kai kurioms grupėms pasipelnyti valstybės sąskaita. Tai tokio absurdo parlamentas dar nėra matęs! Kodėl manipuliuojama tokiomis pažymomis?! Šiandieną iš tribūnos kalbėjęs komisijos pirmininkas sakė: taip, jie pateikė išvadą. Ne išvadą, pirmininke, tai yra nuomonė, kurios, aš jau išsiaiškinau su keliomis vadovaujančiomis advokatų kontoromis, negaliu apskųsti teismui, nes nuomonės nepriima ten nagrinėti. Tai mes grįžtame, pasitikdami Lietuvos šimtmetį, į L. Berijos laikus. Ką mes iš savęs darome? Įsivaizduokite, paralyžiuojama visa įstatymų leidyba, nes kiekvienas jūsų pasiūlymas po dešimties ar penkerių metų, nesvarbu, ar tai jūs išvadų rengėjas, ar ne, ar jūs balsavote, būsite apkaltintas kažkam naudingu korupciniu nusikaltimu. Taip, mes priimame sprendimus kažkam naudingus, žmonės mus rinko. Dėl Atsinaujinančių išteklių įstatymo teikiau per visą laiką nuo konservatorių ydingo jo priėmimo, 2011 m. gegužės 24 d., tik viešąjį interesą ginančius įstatymus. Tai štai šiuo atveju, gerbiamas Razma, kolegos, atsipeikėkite! Ką mes darome? Mes leidžiame iš mūsų tyčiotis ir manipuliuojame. Ne L. Berijos laikai, atsiprašau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitas kalbėtojas – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, aš noriu pakalbėti apskritai, kas vyksta valstybėje ir kas daroma. Nuo pat pirmų dienų, aš jums pirmą dieną, kai sudarėte valdančiąją daugumą, pasakiau: nuo jūsų kadencijos pirmos valandos iki paskutinės jūs būsite draskomi tarpusavyje, bandys sukiršinti premjerą ir frakcijos seniūną R. Karbauskį, tas buvo daroma. Ačiū Dievui, jūs supratote, susitelkėte.
Po to, be abejonės, šitas projektas nepavyko. Po to aš bandžiau, mačiau, kaip vis dėlto pavyko, galbūt konservatoriams pagelbėjant, Gabrieliui pagelbėjant, išrinkti Socialdemokratų partijos pirmininku buvusį konservatorių G. Palucką, kuris jaunųjų konservatorių sąskrydžiuose miegodavo su Gabrieliumi greičiausiai vienoje palapinėje. (Juokas salėje) Užtai jis agitavo už poną G. Palucką, kad jis taptų Socialdemokratų partijos pirmininku. (Balsai salėje) Gerbiamieji, ir štai per naują lyderį, per naują konservatorių, socialdemokratų lyderį bando sudraskyti valdančiąją daugumą. Šiandien, prieš man ateinant į šitą tribūną, žurnalistai klausė manęs: mes suskaičiavome, kad valstiečiai jau neturi daugumos. Kodėl jums taip rūpi, sakau, gerbiami žurnalistai, ar jie turi, ar neturi tą daugumą? Konservatoriams rūpi.
Žiūrėkite, kas yra, kas atsitiks. Jūs dabar… M. Basčio atžvilgiu sudaryta komisija, A. Skardžiaus atžvilgiu, dar kelių Seimo narių atžvilgiu. Ir jūs pamatysite, kad patys savo rankomis viską padarėte, kad tos daugumos neturėtumėte. Kiek jūs kartų kibsite ant konservatorių ir Prezidentės kabliuko? Na, jūs pasakykite man. Kai svetimi puola, dar gali apginti jus, bet kai jūs patys save puolat ir ėdat, kaip jus apginti? Na, jūs pasakykite man, kaip?
Ar jūs nematote, kad yra šitų gudrių politikų konservatorių klastingi ėjimai, kaip jus suskaldyti? Na, atsipeikėkite, aš jūsų prašau. Aš prisimenu, kai buvo sudaryta komisija dėl M. Basčio, parengiau klausimus. Ir štai aš turiu, tai buvo 2017 m. kovo 15 d., kad ne dėl vieno M. Basčio, kuris bendradarbiavo su kitų valstybių specialiosiomis komisijomis, būtų sudaryta komisija. Ir tada R. Karbauskas atsistojo: gerai, mes sudarysime, parenkime klausimus. Štai, kiek praėjo nuo kovo 17 dienos, nėra tos komisijos. Klausimai parengti, bet ta komisija niekaip neįtraukiama į darbotvarkę. Kodėl? Neleidžia konservatoriai ir Prezidentė. Tai kiek jūs minsite ant to paties konservatorių grėblio?
Gerbiamieji, aš labai geranoriškai žiūriu į jus visus, nesiduokite maustomi konservatorių. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkojame, sutaupėte laiko. Kolegos, dėl nutarimo projekto svarstymo stadijoje motyvai už, prieš. Oi, pasiūlymą dabar dar. Kas čia man šiandien?..
Kolegos, yra projektas, kad komisija veiklą, savo darbą pratęsia iki gruodžio 1 dienos. Yra teikiamas V. Simuliko pasiūlymas, kad parlamentinį tyrimą komisija atliktų iki lapkričio 10 dienos. Taigi, kolegos, apsisprendžiame balsuodami. Kas pritariate teikiamam V. Simuliko siūlymui, kad komisija atliktų tyrimą iki lapkričio 10 dienos? (Šurmulys salėje) Balsuojame!
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 39, prieš – 18, susilaikė 9. V. Simuliko siūlymui pratęsti komisijos darbą iki lapkričio 10 dienos yra pritarta. (Šurmulys salėje)
Replikos. Prašom per…
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, iš tikrųjų šiek tiek neaiškiai buvo suformuluotas… suprastas klausimas, suformuluotas tiksliai. Aš siūlau perbalsuoti, nes tikrai dauguma susipainiojo už ką… Kad trumpiname terminą, iš esmės balsavome. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, aš labai aiškiai pasakiau, kad buvo siūlymas dėl gruodžio 1 dienos, teikiamas V. Gailiaus, ir buvo V. Simuliko pasiūlymas, ir už kurį mes balsavome. (Balsai salėje) Mes balsavome, aš paskelbiau balsavimo rezultatus. Prašom, gerbiamas Gabrieliau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, pritariu komiteto pirmininkui, frakcijos vardu prašome pakartoti balsavimą lygiai dėl tos pačios priežasties.
PIRMININKĖ. Prašau. Aš manau, kad visi suprato, kaip balsuoja.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Dabar aiškiai…
PIRMININKĖ. Ir per centrinį mikrofoną prašom.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Iš tikrųjų jūs praleidote darbotvarkės klausimą, projektą Nr. XIIIP-1006. Tai klausimas yra. Sakykim, jūsų patirtis, aš nemanau, kad tai… Na, kažkaip keista.
PIRMININKĖ. Nieko keisto, mes ėmėmės tų klausimų, kurių pasibaigė laikas ir jie nebuvo baigti rytiniame posėdyje, o kadangi dar pratęsėme laiką, tai mes prie šito klausimo sugrįšime. Prašome manęs piktnaudžiavimu neįtarti. (Šurmulys salėje)
Kolegos, dar kartą balsuojame dėl V. Simuliko siūlymo, jog komisija darbą baigtų lapkričio 10 dieną. Prašau balsuoti. (Balsai salėje) Už, už, už. (Balsai salėje)
Dar kartą balsavus, balsavo 65 Seimo nariai: už – 35, prieš – 23, susilaikė 7. Taigi V. Simuliko siūlymui, jog komisija baigtų darbą lapkričio 10 dieną, yra pritarta.
Po svarstymo ar bus kalbančių dėl motyvų? (Balsai salėje) Nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju.
Priėmimo stadija. Taigi vienas straipsnis. Dėl jo mes balsavome, tai dėl viso. Prašau, kalba E. Gentvilas. (Balsai salėje) Nekalbate. Dėkoju. Prašome balsuoti dėl nutarimo priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 62 Seimo nariai: prieš – 1, susilaikė 3. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1166) priimtas. (Gongas)
17.42 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1006 (pateikimas)
Grįžtame prie darbotvarkės 2-8 klausimo – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1006. Pateikimas. Pranešėja – A. Kubilienė. Prašome.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu su kolegomis D. Kaminsku ir V. Ačiene parengtą alternatyvų Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1006. Įstatymo projektu siūloma sveikatos priežiūros įstaigų vadovo mėnesinės algos pastoviosios ir kintamosios dalių dydžius susieti su praėjusių kalendorinių metų toje įstaigoje dirbančio vieno etato gydytojo ir vieno etato slaugytojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio vidurkiu. O poįstatyminiais teisės aktais, pavyzdžiui, ministro įsakymu arba trišale sutartimi užtikrinti atotrūkio tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių medicinos darbuotojų, t. y. slaugytojų, mažėjimą. Dabar, kaip žinote, kai kuriose gydymo įstaigose slaugytojų darbo užmokestis kartais yra ir keturis kartus mažesnis negu gydytojų. Atkreipiu dėmesį, kad mūsų teikiamas projektas vienašališkai nedidina vadovų darbo užmokesčio, tiek kintamoji, tiek pastovioji dalys yra susietos su toje įstaigoje dirbančių gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčiu. Siūloma vadovo darbo užmokesčio nustatymo tvarka skatins įstaigų vadovus naudoti pažangesnius vadybos metodus bei motyvuos didinti darbuotojų darbo užmokestį. Be to, sveikatos priežiūros įstaigų vadovų darbo užmokesčio didinimas mažins socialinę atskirtį ir korupcijos apraiškas sveikatos priežiūros srityje. Be to, mūsų teikiamame projekte numatyta, kad mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negali viršyti 60 % praėjusių kalendorinių metų tos įstaigos vieno etato gydytojo ir vieno etato slaugytojo vidutinio darbo užmokesčio vidurkio. Taigi mes siejame ne tik pastoviąją, bet ir kintamąją dalį su praėjusių kalendorių metų vieno etato gydytojo ir slaugytojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio vidurkiu.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad įstatymo projektas yra suderintas ir jam pritarė Lietuvos slaugos specialistų organizacija, Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Lietuvos gydytojų asociacija, Lietuvos gydytojų sąjunga ir Jaunųjų gydytojų asociacija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti aštuoni Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Martinėlis. Prašom.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti, ar jūsų įstatymo pakeitimas sudarys sąlygas medicinos darbuotojų atlyginimams kilti?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį, kad įstatymo projektas iš esmės vienašališkai nedidina gydytojų, t. y. vyriausiųjų gydytojų, darbo užmokesčio. Jis yra susietas su toje ligoninėje dirbančių gydytojų ir slaugytojų vidutiniu darbo užmokesčiu už praėjusius metus. Taigi, jeigu didės vadovo darbo užmokestis, kartu turės didėti ir gydytojų bei slaugytojų darbo užmokestis.
PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolege, pagal jūsų projektą atvirkščiai, jeigu slaugytojų ir gydytojų atlyginimas didės, tai pagal jų vidurkį ir įstaigos vadovo didės atlyginimas, o ne atvirkščiai. Bet aš noriu paklausti, ar jūs, kaip valdančiosios daugumos atstovė, galite pasakyti, kiek yra dabar rezerve lėšų ir kodėl tas rezervas nepanaudojamas. Ar nemanote, kad bus taip, vyriausieji gydytojai bus suinteresuoti pasididinti atlyginimus ir kels atlyginimus vien tik tam, nepaisydami, kokia įstaigos situacija, kad pakeltų sau atlyginimus. Pavyzdžių yra. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės, išeidami į parlamentą, išrinkti į parlamentą, dirbę įstaigose, sukėlė įstaigų darbuotojams atlyginimus ir dabar įstaigos turi minusą. Ar negalvojate, kad vis dėlto tas mechanizmas, kai įstaigos vadovas gali išnaudoti mokos fondo, kaip ir sakiau, 95 % atlyginimams skirtų lėšų, jis pakels sau atlyginimą, bet iš esmės įstaigą ves į bankrotą?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Noriu atkreipti jūsų dėmesį dar kartą, kad šitas įstatymas nedidina gydytojų algų, kaip ir nedidina ligoninės vadovo darbo užmokesčio. Taip, mes darėme preliminarius skaičiavimus. Iš tikrųjų kai kuriose įstaigose šiek tiek didės gydytojų atlyginimas, kai kuriose įstaigose šiek tiek mažės. Mažės tose įstaigose, kur atotrūkis tarp vyriausiojo gydytojo, o kartu ir pavaduotojų yra ženklus, lyginant su medicinos seserimis arba gydytojais.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Bet nematau. Tada prašome, klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDPF). Gerbiamoji kolege, jūs rašote, kad kai kuriose sveikatos priežiūros įstaigose slaugytojų darbo užmokesčio vidurkis daugiau nei keturis kartus mažesnis už gydytojų. Ar galite paminėti nors vieną kitą ligoninę?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip, šitie duomenys yra Valstybinės ligonių kasos tinklalapyje, tai, pavyzdžiui, Radviliškio ligoninėje.
A. VINKUS (LSDPF). Labai ačiū. Aš tik noriu balsuodamas taip pat pritarti už. Labai džiaugiuosi, kad jeigu taip iš tiesų vyks, tai sveikatos priežiūros įstaigose būtų mažiau to neproporcingumo ir didelio atotrūkio tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių medicinos darbuotojų. O galų gale nepamirškime ir korupcijos. Nepakankamas sveikatos įstaigų darbuotojų darbo užmokestis ir yra vienas iš veiksnių, didinantis korupcijos apraiškas. Bet aš manau, ar nereikėtų, ką ponia, gerbiamoji ministrė R. Šalaševičiūtė gražiai pristatė, projektą Nr. XIIP-4829, Sveikatos reikalų komitete juos aptariant bandyti kaip nors integruoti vienas į kitą?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš manau, kad tai iš esmės yra skirtingi projektai. Kolegės projekte vadovų darbo užmokestis yra susietas su ligoninės pajamomis. Mūsų projekte tiek kintamoji, tiek nekintamoji dalys yra susietos su vidutiniu medikų atlyginimu.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamoji, aš norėjau patikslinti. Taip, jūs kalbate apie vieno etato vidutinį atlyginimą, kaip ir mano projekte, gydytojų ir slaugytojų. Tačiau koeficientus jūs numatote pagal tam tikrus lygmenis ir pagal darbuotojų skaičių. Norėjau patikslinti, ar jūs turėjote ir darėte skaičiavimus darbuotojų skaičiaus, nes čia taip pat tas koeficientas yra labai aktualu, nes, kaip aš minėjau, darbuotojų skaičius yra iškreiptas, nes daugelis įstaigų samdo paslaugas, o dalis nesamdo. Tada nėra teisingumo ir tikrumo skaičiuojant atlyginimus pagal jūsų teikiamą metodiką.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip, darydami savo preliminarius skaičiavimus tiek patys su kolegomis, tiek su Sveikatos apsaugos ministerija, mes iš tikrųjų vadovavomės visa oficialia statistika, kuri yra pateikta Valstybinės ligonių kasos tinklalapyje ir kuri yra pateikta Sveikatos apsaugos ministerijos. Mūsų skaičiavimais, čia kažkokių didelių sumų nereikės, jeigu jų iš viso reikės. Nes, kaip minėjau, kai kuriose įstaigose darbo užmokestis ligoninių vadovų šiek tiek – apie 100, 200 eurų mažėja dėl didelio atotrūkio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar po pateikimo motyvai už ir prieš. Už kalba – R. Martinėlis. Prašom.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš siūlyčiau visiems pritarti įstatymo pakeitimui, kadangi tai būtų susieta su slaugytojų atlyginimu ir gydytojų atlyginimu. Aišku, tikrai reikia dar daug diskusijų dėl šito įstatymo pakeitimo. Manau, kad komitete išsikristalizuos, kaip sakyti, pats geriausias sprendimas. Todėl siūlau visiems pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš nesu kategoriškai prieš, pripažįstu, kad tokia problema egzistuoja. Kaip sakiau, daug metų, šiek tiek augant atlyginimams, įstaigų vadovų atlyginimai neauga ir dabar jau kai kuriose įstaigose yra gerokai mažesni negu vidutinis gydytojo atlyginimas. Deja, tokia realybė.
Bet, kolegos, problemas reikia spręsti kompleksiškai. Dabar čia kažkaip pateikti du konkurenciniai įstatymų projektai, kurie – ir vienas, ir kitas – išbalansuoja sistemą. Pavyzdžiui, pagal šitą modelį, kiek man teko skaičiuoti, nenoriu vardinti vienos ambulatorijos, vienos ambulatorijos vadovas, kuris moka gerus atlyginimus, nes prisirašė daug pacientų, galėtų uždirbti apie 4 tūkst. atlyginimą. Be abejonės, kad tuos du įstatymų projektus, jeigu bus pritarta, reikia sujungti, nesvarbu, kad vienas pagal vieną principą, kitas pagal kitą. Mes komitete kartu su Socialinių reikalų ir darbo komitetu turime surasti modelį, kuris labiausiai tiktų, kad įstaigos vadovo atlyginimas priklausytų nuo darbuotojų.
Bet, kolegos, žiūrėkite, kokia problema, šiuo metu rezerve yra apie 100 mln., prognozuojama, kad bus sukaupta apie 140 mln. Prieš liepos 1 dieną buvo leista panaudoti 25 mln. eurų neva atlyginimams kelti. Tie pinigai nusėdo keliose stambiose įstaigose, rajonai nepaima tų pinigų, iš esmės bankrutuoja didžioji dalis regionų ir rajonų ligoninių. Rezerve – didžiuliai pinigai. Finansų ministerija, kiek supratau ir kiek žinau, kitais metais pasiliks apie 80–90 mln. tam, kad subalansuotų, sumažintų kitų metų deficitą ir padarytų biudžetą nedeficitinį, parodytų. Tai mes darome iš esmės nusikaltimą. Čia imituojame, įstatymo projektu siūlome pakelti neva įstaigų vadovams atlyginimus, o rezerve laikome tokias didžiules sumas, o dabar medikai, sesutės bėga. Jau Santariškių, Greitosios pagalbos ligoninėse nėra sesučių, rajono ligoninėse nėra sesučių. O tas skirtumas tarp sesučių ir gydytojų yra didelis rajonuose dėl to, kad kaip tu kitaip prisikviesi tą gydytoją, jis neatvažiuoja…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). …nebus gydytojo, nebus reikalinga ir sesutė. Kolegos, jeigu pritarsite, siūlau prašyti Vyriausybės nuomonės, paskirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą arba pagrindiniu komitetu, arba papildomu komitetu ir sujungti tuos du įstatymų projektus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai išsakyti, prašome apsispręsti dėl teikiamo įstatymo projekto. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 51, prieš – 1, susilaikė 9. Po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Ar papildomo prašysime dėl šio kaip dėl praėjusio?.. Nereikia? Ar bendru sutarimu? A. Matulas kaip papildomą komitetą siūlė Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Įrašome bendru, buvo ir dėl ano projekto siūloma. Manau, gerbiamoji komiteto pirmininkė nori siūlyti prašyti Vyriausybės išvados. Bendru sutarimu pritariame, kad papildomas komitetas yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, ir prašome Vyriausybės išvados. Svarstymo data – šių metų gruodžio 5 diena.
Kolegos, kad daugiau niekas niekuo vieni kitų šiandien neapkaltintumėte, siūlau posėdį baigti. Registruojamės.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Šios dienos vakarinis posėdis baigtas. (Gongas) Kolegos, gero vakaro.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.